kauno miesto centralizuoto apr Ūpinimo Šiluma … konf/08_kauno... · 2019. 1. 11. · siekiant...

KAUNO MIESTOCENTRALIZUOTO APRŪPINIMO

ŠILUMASTRATEGIJA

2012 spalis

Prof., habil. dr. AUGUTIS Juozas VDU Energetinio saugumo tyrimų centras

Dokt. BARYSA Donatas UAB Terma consult

Doc., dr. BUINEVIČIUS Kęstutis Kauno technologijos universitetas

Dr. GALINIS Arvydas Lietuvos energetikos institutas

Dr. GATAUTIS Ramūnas Lietuvos energetikos institutas

Dokt. JONYNAS Rolandas UAB Terma consult

Dr. KRAKAUSKAS Mindaugas Lietuvos energetikos institutas

Dokt. LEKAVIČIUS Vidas Lietuvos energetikos institutas

Doc., dr. LUKOŠEVIČIUS Valdas KTU, LEKA

Prof., habil. dr. MIŠKINIS Vaclovas Lietuvos energetikos institutas

Dr. NORVAIŠA Egidijus Lietuvos energetikos institutas

Doc., dr. PAŽĖRAITĖ Aušra Vytauto Didžiojo universitetas

Dr. ŠUKSTERIS Vykintas UAB Terma consult

Rengėjai:

Kauno energetikos strategijoje nagrinėjami būdai, kaip užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis Kauno miesto mastu sąnaudomis ir darant kuo mažesnę neigiamą įtaką aplinkai.

Pateikiamas priemonių planas, kaip pertvarkyti visą šilumos tiekimo (gamybos, perdavimo, vartojimo ir pardavimo) grandinę, kad būtų užtikrintas gamybos efektyvumas, ženkliai sumažinti energijos nuostoliai ją vartojant ir perduodant bei neutralizuota neigiama monopolijos įtaka šilumos gamyboje ir kuro tiekime.

1. Situacijos analizė • teisinė aplinka, • kitų šalių ir Lietuvos patirtis, • neintegruoti CŠT segmentai

2. Vartojimo dalis• ekonominė poreikių prognozė• švietimo įstaigos, • daugiabučių modernizavimas, • vėsinimo rinka, • apibendrinta poreikių prognozė,

3. Perdavimo dalis. Vamzdynų analizė4. Gamybos dalis

• kuro kainų prognozė, • ekologiniai veiksniai, • parama TE ir „žaliosioms“ technologijoms, • modeliavimas (modelis, nagrinėtos alternatyvos, vystymo scenarijai)• Energetinio saugumo vertinimas

5. Rekomenduojamas strategijos variantas. Detalizavimas6. Rinkos struktūrinė pertvarka strategijos tikslams įgyvendinti7. Strategijos įgyvendinimo veiksmu planas

Pranešimo turinys

1. Situacijos analizė

• ES direktyvos� Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių

išteklių energiją� Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės)� Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo� Direktyva 2004/8/EB dėl kogeneracijos skatinimo� Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo

ir energetinių paslaugų� Direktyva 2009/29/EB iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB,

siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą

• LR įstatymai ir poįstatyminiai aktai (100 įstatymų ir apie 1000 poįstatyminių aktų)

• Savivaldybės dokumentai� Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strateginės gairės

Reglamentuojantys dokumentai

Strateginis tikslas Tikslo pasiekimo vertinimo rodiklis 2022 metais

I. Efektyvi šilumos gamyba, tiekimas ir vartojimas

• Šilumos dalis pagaminama kogeneraciniame cikle (65-70 %);• Nuostolių dalis perdavime sumažėjusi iki 14%;• Vidutinio šilumos vartojimo pastatuose sumažinimas iki 84 kWh/m2.

II. Saugumas ir tiekimo patikimumas

• Iškastinis kuras sudaro ne daugiau kaip 50% naudojamo kuro;• Vieno gamintojo dalis tinkle neviršija 40% patiekiamo į tinklą šilumos

kiekio.

III. Konkurencinės rinkos

sąlygos

• Sukurtos, patvirtintos ir įgyvendinamos priėjimo prie centralizuotošilumos tiekimo tinklų Kauno mieste taisyklės (“Grid code”), kuriosužtikrina aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles visiemssistemos naudotojams (gamintojams, vartotojams, tiekėjams) ir skatinakonkurenciją tarp šilumos gamintojų.

• Vieno gamintojo dalis tinkle neviršija 40% patiekiamo į tinklą šilumoskiekio

IV. Darni plėtra • Modernizuotų daugiabučių kiekis lyginant su 2012 metais: 1917 vnt.• Modernizuotų kvartalų (apimant daugiabučius pastatus, teritorijų

inžinerinius tinklus ir gerbūvį) kiekis vienetais: 7 kvartalai• Šilumos dalis pagaminama naudojant vietinius ir atsinaujinančius

energijos išteklius ne mažiau kaip 50%.• Veikia pastatų efektyvaus energijos vartojimo techninės kontrolės ir

stebėsenos sistema.

Strateginiai tikslai

• Įrengtosios galios panaudojimo laipsnis turėtų būti apie 20-30 procentų

• Tiesioginis gamtinių dujų deginimas turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20-25 % viso kuro balanso – t.y. padengti tik pikinio vartojimo periodus

• Šilumos perdavimo nuostolių tinkluose dydis 10-15 %

• Stabilus EBIT lygis palaikomas 10-15%, o EBITDA 15-20%

• Šilumos gamyboje stengiamasi kuo sparčiau keisti brangias tarptautinės rinkos kuro rūšis (gamtines dujas, mazutą) į pigesnį, vietinį ir atsinaujinantį kurą

• Šilumos gamyboje stengiamasi įkomponuoti ir naujas energijos rūšis

• Nuosavuose šaltiniuose diegiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės

• Šilumos šaltinių charakteristikos kruopščiai derinamos prie vartotojų dabartinių ir būsimų poreikių, optimizuojamas šilumos ūkis, o CŠT sistemos atveriamos išoriniams realiai pigesniems energijos tiekėjams

Geros praktikos šilumos įmonėse šiuolaikiniai kriterijai (1)

Geros praktikos šilumos įmonėse šiuolaikiniai kriterijai (2)

• Vamzdynų ilgaamžiškumui ir efektyvumui padidinti siekiama žematemperatūrinio šildymo su kintančiu srautu

• Vamzdynų patikimumui ir ilgaamžiškumui padidinti naudojamos kompleksinės individualios vandens paruošimo programos

• Vamzdynų plyšimams ir pratekėjimams fiksuoti diegiamos naujos diagnostinės sistemos

• Šilumos įvaduose įrengiami šiluminės apskaitos ir reguliavimo įtaisai su nuotoliniu nuskaitymu ir valdymu

• CŠT vamzdynai ateityje turi tapti šiluminės energijos keitimosi tinklais

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

500019

63

1964

1965

1966

1967

1968

1969

1970

1971

1972

1973

1974

1975

1976

1977

1978

1979

1980

1981

1982

1983

1984

1985

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

Šilumos gamyba / tiekimas į tinklą, tūkst. MWh

0,004,92

10,7317,69

26,17

10,0

12,0

14,0

16,0

18,0

20,0

22,0

100 % vartotojų 10 % vartotojųatsijungia

20 % vartotojųatsijungia



Vidutinė šilumos savikaina,

ct/kWh

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

%

Vidutinė šilumos savikaina Lietuvoje, ct/kWh

Vidutinis šilumos savikainos padidėjimas lyginant su pradiniuvariantu (100 % vartotojų), % *V. Šuksteris, R. Jonynas, 2009 m.

Vartotojų atsijungimo įtaka šilumos savikainai

• Analizė parodė, kad Rokų, Palemono, Sargėnų, Aleksoto lokalinių tinklų prijungimas prie integruoto tinklo iki 2022 metų yra neracionalus.

• Tačiau vykdant Panemunės tilto rekonstrukciją tikslinga pratęsti naujos trasos atkarpą (pravedant po tiltu) ir prijungiant didžiausias Panemunės seniūnijoje esančias AB „Kauno energija“ katilines, kurių:

• bendra instaliuota galia 12,4 MW,• bendra šilumos gamyba apie 18340 MWh (2011 m.),• atkarpos ilgis, 3 km• Investicijos 6 mln. Lt• Metiniai sutaupymai - apie 742 tūkst. Lt/metus.

• Atsipirkimo laikas – 8 metai.

Neintegruotų CŠT tinklų segmentų prijungimo prie integruoto CŠT tinklo galimybės ir ekonominis pagrindimas

2. Vartojimo dalis

Ekonominė šilumos poreikių prognozė

• Iš viso, iš centrinio šilumos tiekimo sistemos ir vietinių katilinių, šildoma yra apie 570 tūkst. m2 Kauno miesto savivaldybei priklausančių mokslo paskirties įstaigų naudingo ploto. Per metus vidutiniškai sunaudojama apie 66 GWh šilumos energijos.

Kauno miesto savivaldybės, mokymo ir ikimokyklinių įstaigų pastatų modernizavimo perspektyvos (1)

0

50

100

150

200

250

300

350

0 10002000

30004000

50006000

70008000

900010000

Pastato šildomas plotas, m2

q (A),

kWh/m2/metus

2010 m. vidurkis 2010 m. 2011 m.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos

50

100

150

200

250

300

350

q (A), kWh/m2/

metus


2010 m. Vidutinis Vidurkis +25 %

Šilumos suvartojimas pagal ugdymo įstaigų specifiką

Viduriniojo (mokyklinio) ugdymo įstaigos


0

50

100

150

200

250

300

350

0 10002000

30004000

50006000

70008000

900010000


q (A),

kWh/m2/metus

2010 m. Vidurkis (2010 m.)

Vidurkis +25%

Faktai• Daugiausiai šilumos energijos vartojančių Kauno savivaldybės ugdymo

paskirties pastatų santykinis rodiklis siekia iki 322 kWh/m2/metus;• Santykis tarp didžiausio ir mažiausio šilumos energijos suvartojimo rodiklio

(kWh/m2/metus) vaikų darželiuose – 3,5, mokyklose ir gimnazijose iki 10 kartų;

Išvados - rekomendacijos:• Būtina atlikti daugiausiai šilumos energijos vartojančių ugdymo įstaigų

pastatų energetinius auditus parenkant optimaliausias modernizavimo priemones;

• Būtina modernizuoti vietines katilines teikiant prioritetą atsinaujinančių energijos išteklius naudojančias technologijas – šilumos siurblius, automatizuotus biokuro katilus, tuo pačiu sumažinant vietinės aplinkos oro taršą;

• Būtina sukurti per duomenų talpinimo portalą nuolat atnaujinamą Kauno miesto savivaldybės viešųjų pastatų techninių - energetinių duomenų bazę bei stebėsenos ir analizės sistemą, kurioje pagal energinį reitingą būtų nustatomi neefektyviausi.


Pastatų modernizavimas kvartalais

• Daugiabučiai namai ir mokymo įstaigos – 75% Kauno CŠT poreikio• Analizuoti 2433 daugiabučiai, 65 mokyklos, 67 vaikų darželiai, 58 kvartaluose• Daugiabučių amžiaus vidurkis – virš 40 metų, kap. remonto reikia 80% namų• Modernizavus pastatą šilumos poreikis šildymui sumažėja 50%• Kvartaliniuose CŠT vamzdynuose nuostoliai mažėja ne mažiau 46 GWh/metus

Kvartalų modernizavimo organizacinis eiliškumas:

• miesto mikrorajonų infrastruktūros modernizavimo specialiųjų planų parengimas;

• kvartalų identifikavimas ir reitingavimas pagal poreikį modernizacijai (jau atlikta);

• daugiabučių namų savininkų bendrijų įkūrimas (kur dar nėra);• kvartalo modernizavimo projekto vadovo (koordinatoriaus) parinkimas

požeminės ir antžeminės dalių sutvarkymui ir įgaliojimų jam suteikimas;• kvartalų detaliųjų planų parengimas (šis etapas gal vykti lygiagrečiai pastatų

modernizacijai); • pastatų modernizacija; • požeminių inžinerinių tinklų modernizacija; • antžeminės dalies (gerbūvio) modernizacija.


Nagrinėti tokie daugiabučių modernizavimo kvartalais variantai(2013 – 2040 m.):

1 var.: jokios modernizacijos

2 var.: 40% namų iki 2020 m., tik savarankiški namai, kvart. CŠT nerenovuojami

3 var.: 50% namų per 15 metų, kvartaliniai CŠT tinklai atnaujinami

4 var.: pasiekti 30 metų pastatų amžiaus vidurkį iki 2020 metų, kvart. CŠT vamzdynai atnaujinami

5 var.: miesto modernizacija per 15 metų

6 var.: Nacionalinė būsto strategija – 70% pastatų iki 2020 metų.

Variantai

Daugiabučių modernizavimo

tempas,vnt./metus

Šilumos suvartojimas

Šildymui, GWh

Vartotojų išlaidos už

šilumą, mln. Lt

Šilumos nuostoliai

kvartaliniuoe CŠT

vamzdynuose, GWh

Modernizuota kvartalų

1 (jokios modernizacijos) 0 18502 8743 4362 0

2 (40 proc. namų iki 2020 metų, tik savarankiški, CŠT nemodernizuojama)

140 12158 6550 4362 0

3 (50 proc. namų per 15 metų) 87 14295 7327 4134 17 (iki 2040 m.)

4 (pasiekti 30 metų pastatų amžiaus vidurkį iki 2020 metų)

162 12152 6562 3798 58 (iki 2036 m.)

5 (miesto modernizacija per 15 metų (iki 2029m.))

205 11666 6424 3606 58 (iki 2029 m.)

6 (Nac. Būsto strategija: 70 proc. namų iki 2020 metų )

298 11084 6245 3443 58 (iki 2024 m.)

Skirtumas tarp 1 (jokios renovacijos) ir 6 (miesto modernizacija kvartalais per 11 metų) variantų šilumos suvartojimų per nagrinėjamą laikotarpį sudarytų 7418 GWh šilumos arba vartotojų sąskaitos sumažėtų 2498 mln.Lt (skaičiuojant 2012 08 šilumos kainomis).Gamybos šaltinių plėtros analizėje kaip pagrindinis naudotas 4 scenarijus.


• Vėsinimo poreikių charakteristika 30 kWh/m² (vertinant pagal prekybos centrų specifiką);

• Prekybos centrų bei kitos paskirties įmonių maksimali galia vėsinimui Kauno mieste sudaro apie 16 MW, energijos poreikis vėsinimui 12 GWh per metus;

• Ruošiant šaltą vandenį pastatų vėsinimui absorbciniais aušintuvais, tam tikslui naudojant termofikacinį vandenį, paslaugos kaina būtų žemo konkurencingumo, lyginant su paprastomis autonominėmis kondicionavimo sistemomis;

• Kol kas Kauno mieste nei vienas vartotojas nepradėjo naudoti CŠT energijos vėsinimo tikslams;

• LR Energetikos ministerijos paskelbta idėja vasaros metu vartotojams nutraukti šilumos tiekimą taip pat mažina potencialių vartotojų pasitikėjimą galimybe gauti vėsinimo paslaugas iš CŠT tinklų.

Centralizuoto vėsinimo poreikio perspektyvos Kauno mieste

apibendrinta poreikių prognozė

Apibendrinta poreikių prognozė

3. Perdavimo dalis

Vamzdynų atnaujinimas Kauno mieste.Prognozė iki 2020m., natūriniai km.

Reikalingos investicijos į vamzdynų pakeitimą 2011-2020 laikotarpiu

CŠT vamzdynų analizės apibendrinimas

• Šilumos vamzdynų keitimas iki šiol daugiausiai vykdomas dėl lokalių susidėvėjimų ar defektų, tinklų optimizavimo ar šilumos nuostolių mažinimo;

• Jei vamzdynai būtų kokybiškai eksploatuojami jų tarnavimo laikas turėtų siekti 40-60 metų, priklausomai nuo diametro ir kitų faktorių;

• Įvertinus dabartinę Kauno miesto CŠT vamzdynų būklę ir skaičiuotiną ištisinio susidėvėjimo prognozę, 2012-2022 metų laikotarpiu reiktų atnaujinti (pakeisti) apie 100 km vamzdyno (apie 11 km kasmet);

• 2012-2020 metais į centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų atnaujinimą turėtų būti investuojama apie 280-300 mln. Lt (apie 30 mln. Lt kasmet).

4. Gamybos dalis

Kuro kainų prognozės darytos atsižvelgiant į pasaulio, Europos ir Lietuvos kuro kainų kitimo statistiką ir tendencijas. Skaičiavimuose naudojami du kuro kainų scenarijai: aukštų ir žemų biokuro kainų. Kaip labiau tikėtiną, ekspertai laiko aukštų biokuro kainų scenarijų.

-1000

0

1000

2000

3000

4000

5000

200

6

200

8

201

0

201

2

201

4

201

6

201

8

202

0

202

2

202

4

202

6

202

8

203

0

203

2

203

4

LT/t

ne

Dyzelinas

Mazutas

Dujos katilinės

Dujos TE

Medienos granulės-aukštos kainosŠiaudų granulės-aukštos kainosSkiedros-aukštos kainos

Durpės

Komunalinės atliekos

Elektra KTE, PTE

Elektra katilinėse

Kuro kainų prognozė

Nuo 2016 m. įsigalios nauji reikalavimai teršalų koncentracijoms degimoproduktuose dideliems virš 50 MW galios katilams (Direktyva 2010/75/ES),kurie yra žymiai griežtesni už šiuo metu galiojančias normas: azotooksidams (NOx) apie 3 kartus deginant dujas, sieros dioksidui (SO2) –beveik 6 kartus deginant skystą kurą, kietųjų dalelių (KD) – apie 1,6 kartoskystajam kurui.

Iš AB „Kauno energija“ gamybos šaltinių tik Petrašiūnų elektrinės įrenginiaipriskirtini didelių kurą deginančių įrenginių (DKDĮ) kategorijai. Čia yra 3DKDĮ objektai.

Kauno termofikacinės elektrinės katilai sudaro 2 DKDĮ, iš kurių vienaspagrindinis, didysis įrenginys (3 garo katilai BKZ-420 + 4 vandens šildymokatilai PTVM-100), bei mažasis (1 KVGM-180). KTE iki 2016 metųtaikoma dabar galiojančios direktyvos 2001/80/EB išimtis ir reikalavimaiteršalų ribinėms vertėms lengvesni.

Ekologiniai reikalavimai (1)

Kad KTE galima būtų taikyti palaipsnį Direktyvos 2010/75/ES reikalavimųįgyvendinimą, KTE turėtų dalyvauti Pereinamojo laikotarpio plano programoje.Tam reiktų iki 2016 m. įdiegti NOx mažinimo priemones.

Norint patenkinti Direktyvos 2010/75/ES reikalavimą neviršyti 100 mg/m3 NOxkoncentracijos deginant dujas, reikėtų naudoti kelių priemonių kompleksą(keisti degiklius į generuojančius mažai NOx, įrengiant degimo produktųrecirkuliaciją ir/ar taikyti pakopinį deginimą), o garo katilams tektų atliktikonstrukcinius pakeitimus.

Jeigu būtų naudojamas mazutas, reikėtų įrengti dūmų valymo nuo SO2 irkietųjų dalelių įrenginius. Alternatyva - naudoti labai mažai sieros turintį, betbrangesnį, lengvąjį kurą.

Pertvarkius katilą darbui kietuoju biokuru(pvz. BKZ-420), reikalavimai SO2koncentracijai problemų nebekeltų, NOx ribines vertes galima būtų pasiekti tikpirminėmis priemonėmis, be katalitinio dūmų valymo. Reikėtų įrengti dūmųvalymo nuo kietųjų dalelių filtrus.


Direktyvos 2010/75/ES reikalavimams įgyvendinti, reikalingos investicijos

Objektas Kuras Reikalingos priemonės

Orientacinės investicijos, mln. Lt

Petrašiūnų elektrinė

2 kat. PTVM-100

3 katilai BKZ-75

dujosNOx mažinimas: nauj low NOX degikliai, degiklių pastatymo vietos keitimas, nauja degiklių valdymo sistema, įrengiama dūmų recirkuliacijos sistema.

~ 30

dujos + mazutas

NOx mažinimo priemonės + dūmų valymas nuo SO2 ir kietųjų dalelių ~ 200

Kauno termofikacijos elektrinė

1 kat. BKZ-420 4 PTVM-100

dujos

NOx mažinimas: nauj low NOX degikliai, degiklių pastatymo vietos keitimas, nauja degiklių valdymo sistema, įrengiama dūmų recirkuliacijos sistema, garo perkaitos rekonstrukcija

~ 70

3 kat. BKZ-420 4 PTVM-100

dujos + mazutas NOx mažinimo priemonės + dūmų valymas nuo SO2 ir kietųjų dalelių ~ 300-400

1 BKZ-420 biokuras NOx mažinimo priemonės + dūmų valymas nuo kietųjų dalelių ~ 260


Parama šilumos gamybai TE ir „žaliosioms“ technologijoms

• Parama teikiama tik tuomet, jei šilumos gamybos metu naudojamakogeneracijos technologija;

• Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas realius palengvinimusdaugiausia numato tik mažoms, iki 30 kW galios elektrinėms;

• Gamtines dujas naudojančios kogeneracinės jėgainės paramą perVIAP finansavimo mechanizmą gauna iš karto, o atsinaujinančiusenergijos išteklius naudojančios, didesnės nei 30 kW galios jėgainės,paramą turi išsikovoti kur kas sudėtingiau, t.y. per aukcionųprocedūrą.

• Modeliuoja Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo iš integruoto tinklo sistemos plėtrą 2006-2035 metų laikotarpyje;

• Apima centralizuotai tiekiamos šilumos šaltinius, šilumos perdavimo ir paskirstymo tinklus, įvertina galimą gyvenamųjų pastatų renovavimą, šilumos poreikių sezoniškumą, energijos tiekimo saugumo irgamtosauginius aspektus, kuro kainų ir kitų parametrų kitimą nagrinėjamame laiko periode;

Iš galimų alternatyvų aibės parenka:� optimalią šilumos gamybos technologijų sudėtį (esami, modernizuoti ir nauji

šaltiniai),� racionalią perdavimo tinklo konfigūraciją ir šilumos srautus,� optimalų naudojamo kuro balansą.

Minimizuoja šilumos tiekimo sistemos plėtros ir funkcionavimo išlaidas, otuo pačiu ir vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

Kauno CŠT plėtros ir funkcionavimo matematinis modelis (1)

KTE

Inkaro

Silko

PTE

Pergales

D16

D05

D03

D13

D12D11

D10D20

D19D17

D23

D22

D21

D29D28

D36

D35

D34

D32D31

D30

D40

D39D38

D48

D47

D45

D43

D42

D41

D49D57

D56

D54 D53

D52

D51

D60

D59

D61


Kuras_Kaune a Tarpinis t Pergales_katiline r Inkaro_katiline i Petrasiunu_elektrine p Kauno_elektrine k

Duj

os

Maz

utas

Dyz

elis

Per

gale

s_1

Per

gale

s_2

Per

gale

s_3

Gar

as

Silu

ma_

prie

s_si

urbl

ine

Silu

ma_

uz_s

iurb

lines

Ele

ktra

_vid

_ita

mpa

Ele

ktra

Dum

my

Likv

iduo

jam

a_ga

lia

Eks

port

uoja

ma_

elek

tra

a b e c d e a b c m q s h i

Pergales katiline

4*13MW

4*13 MW

3*23MW

2*9MW (ex)+1*15MW (2015m)+1*15MW (?m)

201.7 MW

Elektros energijos atleidimas I tinkla

Elektr_atleidimas

Elektros tiekimas Elektra_imp

Nauja priesslegine mini TE Pergales katilineje

Perg_MiniTE_new_gen

Nauja priesslegine maza TE Pergales katilineje

Perg_MazaTE_new_gen

Bendras VSK kondensacinis ekonomaizeris

Perg_KondEko_new_gen

Pergales siurbline 6*720 t/h Perg_siurbl_ex_pump

Modernizuota Pergales siurbline 6*720 t/h

Perg_siurbl_ren_pump

Pergales vandens sildytuvai 3*PSV-200

Perg_PSV200_ex_genPergales DKVR-20-13-250-

20t/h pervedimas I VSK Perg_DKVR_VSK_ren_genDyzelio tiekimas

Dyzelis_impPergales VSK 2*9MW+1*15MW

Perg_VSK_ex_gen

Pergales 4*DKVR-20-13-250-20t/h

Perg_DKVR_ex_gen

DKVR katilu galios ribojimas Pergales katilineje Perg_DKVR_cap

Duju tiekimas Dujos_imp

Pergales katilines likviduojami DKVR katilai

Perg_DKVR_likv

Nuosavi elektros poreikiai Pergales katilineje

Perg_Electr_ex_ownMazuto tiekimas Mazutas_imp

Kauno CŠT plėtros ir funkcionavimo matematinis modelis. Pergalės katilinė (3)

Modelyje aprašytos:• Pergalės katilinės pertvarkymo 5 galimos alternatyvos naudojant 12

skirtingų technologijų, • Šilko katilinė – (6 alternatyvos su 16 technologijų),• Inkaro katilinė (4 alternatyvos su 11 technologijų), • Petrašiūnų elektrinėj (7 alternatyvos, 34 technologijos),• Kauno TE (5 alternatyvos su 26 galimomis technologijomis).• Nauji potencialūs šilumos gamintai (tokių 10), iš kurių stambiausias –

UAB „Fortum Lietuva“ (4 alternatyvos).

Kiekviena technologija vertinta pagal eilę techninių ir ekonominių parametrų. Naujų galimų technologijų parametrai palyginti su analogiškais nesenai pastatytais Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.


Sausis

0.0

50.0

100.0

150.0

200.0

250.0

300.0

350.0

400.0

450.0

1 34 67 100

133

166

199

232

265

298

331

364

397

430

463

496

529

562

Valandos

MW

Tikras

Aproksimacija

Pareikalaujama galia

0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.20

0.06

0.12

0.18

0.24

0.29

0.35

0.41

0.47

0.53

0.59

0.65

0.71

0.77

0.83

0.88

0.94

Laikas

Gal

ia

Apkrovos kreivių vaizdavimas modelyje

Scenarijus

Komunalinių

atliekų kiekis

TE skatinim

as

Maksimalus kiekvienos kuro rūšies lyginamasis

svoris bendrame

kuro vartojime, %

Maksimali kiekvieno šilumos

gamintojo dalis bendroje šilumos

gamyboje, %

Kauno TE renovacija

2003 metų sutarties su

KTE nuostatų

dėl superkamo energijos

kiekio įvertinimas

Scenarijus 1 Mažas Yra 40 Neribojama Nereglamentuota -

Scenarijus 2 Mažas Yra Neribojamas Neribojama Nereglamentuota -

Scenarijus 3 Mažas Yra 60 Neribojama Nereglamentuota -

Scenarijus 4 Mažas Nėra 40 Neribojama Nereglamentuota -

Scenarijus 5 Mažas Nėra Neribojamas Neribojama Nereglamentuota -

Scenarijus 6 Mažas Nėra 60 Neribojama Nereglamentuota -

Scenarijus 7 Mažas Yra 40 40 Nereglamentuota -

Scenarijus 8 Mažas Nėra 40 40 Nereglamentuota -

Scenarijus 9 Didelis Yra 40 40 Nereglamentuota -

Scenarijus 10 Didelis Nėra 40 40 Nereglamentuota -

Scenarijus 11 Mažas Yra 40 40Pervedimas į biokurą (medienos ir šiaudų

granules)-

Scenarijus 12 Mažas Yra 40 40 nuo 2019 Nereglamentuota +

Scenarijus 13 Mažas Yra 40 40Nereglamentuota, bet naudojamas prastesnis

biokuras (ne granules)-

Scenarijus 14 Mažas Yra 40 40Nereglamentuota, bet naudojamas prastesnis

biokuras (ne granules), o TE efektyvumas pasiekia naujų biokuro TE efektyvumą

-

Nagrinėti scenarijai

32

65

30

41

31

09

33

43

31

28

31

98

32

65

33

43

31

23

32

26

34

38

34

07

32

35

32

19

2800

2900

3000

3100

3200

3300

3400

3500

Scen

ariju

s 1

Scen

ariju

s 2

Scen

ariju

s 3

Scen

ariju

s 4

Scen

ariju

s 5

Scen

ariju

s 6

Scen

ariju

s 7

Scen

ariju

s 8

Scen

ariju

s 9

Scen

ariju

s 1

0

Scen

ariju

s 1

1

Scen

ariju

s 1

2

Scen

ariju

s 1

3

Scen

ariju

s 1

4

Mln

. Lt

20

06

Diskontuotos sistemos plėtros ir funkcionavimo išlaidos

00

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

1 600

1 800G

Wh

Scenarijus

Kiti šaltiniai

UAB Fortum

UAB Valnetas

UAB MD Kaunas

UAB GECO

UAB SSPC Taikos

UAB Optina

UAB Omniteksas

UAB Pramonės energija

UAB Alma

UAB E5&CO

Lorizon energy

Kauno elektrinė


Inkaro katilinė

Šilko katilinė

Šilumos gamyba 2022 metais

Instaliuotos galios 2022 metais

00

200

400

600

800

1 000

1 200

MW

Scenarijus

Kiti šaltiniai

UAB Fortum

UAB Valnetas

UAB MD Kaunas

UAB GECO

UAB SSPC Taikos

UAB Optina

UAB Omniteksas

UAB Pramonės energija

UAB Alma

UAB E5&CO

Lorizon energy

Kauno elektrinė


Inkaro katilinė

Šilko katilinė

Pergalės katilinė

Energetinio saugumo vertinimas (1)

• Energetinis saugumas, tai sistemos sugebėjimas tiekti nepertraukiamaienergiją vartotojams nepadidintomis kainomis (kainos lyginamos su ankstesnių metų kainomis, su panašių šalių ar regionų energijos tiekimo kainomis, jei galima, su rinkos kainomis);

• Sistemos atsparumas tiekimo sutrikimams ir kainų padidėjimui tikrinamas įvairių galimų trikdžių aplinkoje (atskirų kuro rūšių tiekimo nutraukimas, kainų ženklus padidėjimas, infrastruktūros gedimai ir t.t. )

• Trikdžių atsiradimo priežastys yra įvairios grėsmės, kurios gali realizuotis į kuro tiekimo sutrikimus, kainų šuolius, energijos importo sumažėjimą.

Didžiausios grėsmės Kauno CŠT sistemai

• Labai didelė priklausomybė nuo vieno šilumos tiekėjo (monopolijųgrėsmė).

• Didelė priklausomybė nuo vienos kuro rūšies (gamtinių dujų).

• Galimybė pagrindiniams atsinaujinančius energijos ištekliusnaudojantiems gamybos šaltiniams patekti į vieno savininko rankas.

• Dėl politinių nesutarimų savivaldybėje gali nepavykti iki 2016 metųrenovuoti KTE pajėgumų arba pastatyti naujus, kurie atitiktųDirektyvos 2010/75/ES reikalavimus.

• Esant žemai lauko temperatūrai gali sutrikti biokuro tiekimas.Rezervinių kuro kiekių užtektų tik kelioms paroms.

• Galimi neoficialūs susitarimai tarp dominuojančių šilumos gamintojųdėl parduodamos šilumos kainų formavimo strategijos.

• Monopolijos išlaikymas šilumos gamybos sektoriuje.


Kauno CŠT plėtros po 2016 m. atvejai energetinio saugumo požiūriuInstaliuota bendra galia - 840 MW.

Jėgainės MW dalis kuras

1 scenarijus. Be instaliavimo ribojimų. KTE 672 0.8 biokuras

Atliekų deginimo 109.2 0.13 atliekos

Biokuro 58.8 0.07 biokuras 2 scenarijus. 60 % vienai technologijai ir vienam savininkui. KTE 336 0.4 biokuras

KTE 168 0.2 dujos

Biokuro 168 0.2 biokuras

Atliekų deginimo 109.2 0.13 atliekos

Dujų 58.8 0.07 dujos 3 scenarijus. 40 % vienai technologijai ir vienam savininkui. KTE 336 0.4 dujos Biokuro 336 0.4 biokuras

Atlieku deginimo 168 0.2 atliekos


47

Energetinio saugumo rodikliai

Trikdis Atvejis

I

Atvejis

II

Atvejis

III

Be trikdžių 62.7 80.7 96.3

100 % dujų nutraukimas 62.7 44.4 79.9

50 % biokuro nutraukimas 36.9 61.9 92.0

50 % dujų kainos padidėjimas 62.7 52.5 94.1

50 % biokuro kainos padidėjimas 52.9 52.2 73.9

Apibendrinti saugumo koeficientai 53.6 75.5 92.8


Apibendrinimas

• Kauno šilumos tiekimo sistema yra pakankamai patikima visais nagrinėtais atvejais - šilumos tiekimo nutraukimo tikimybė dėl techninių gedimų ar avarijų yra nedidelė.

• Atsparumas kuro tiekimo nutraukimams yra didesnis II ir III atvejais, kai naudojamos įvairios technologijos, naudojančios skirtingas kuro rūšis.

• Kainų padidėjimui labai jautrus I atvejis ir iš dalies II atvejis (dėl įvairių grėsmių, ypač dėl monopolijos šilumos gamyboje). III atvejis yra pats atspariausias kainų padidėjimui.

• Energetinio saugumo prasme, įvertinant tiek šilumos gamybos kainų padidėjimą, tiek galimus energijos nutraukimus (energetinio saugumo koeficientas) geriausiais yra III atvejis.Jo saugumo koeficientas žymiai aukštesnis už II atvejo saugumo koeficientą ir beveik dvigubai viršija I atvejo koeficientą.


5. Rekomenduojamas strategijos variantas. Detalizavimas

Apibendrinus techninio – ekonominio Kauno CŠT sistemos ilgalaikės plėtros scenarijų analizę bei atsižvelgiant į energetinio saugumo aspektus, akivaizdžiai išsiskiria 14 scenarijaus atvejis, atitinkantis reikalavimus keliamus generavimo struktūrai, naudojamo kuro balansui, tenkinantis aplinkosaugos bei energetinio saugumo kriterijus, o visos sistemos plėtros ir funkcionavimo išlaidos yra mažiausios. Todėl pateikiamas šio scenarijaus išsamus apibūdinimas.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

35002

01

2

20

14

20

16

20

18

20

20

20

22

20

24

20

26

20

28

20

30

20

32

20

34

GW

h

Metai

Durpės

Komunalinės atliekos

Šiaudų granulės

Medienos granulės

Biomasė (skiedros)

Dyzelinas

Mazutas

Dujos

Kuro sąnaudos

Generuojančių šaltinių plėtra

0

500

1000

1500

2000

2500

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

2032

2034

GWh

Metai

Kiti šaltiniai

UAB "Fortum"

UAB "Valnetas" biokuro VŠK

UAB "MD Kaunas" biokuro VŠK

UAB "GECO (SSPC)" biokuro VŠK

UAB "SSPC-Taikos" biokuro TE

UAB "Optina" biokuro VŠK

UAB "Omniteksas" biokuro VŠK

UAB "Pram. energija" biokuro VŠK

UAB "Alma" biokuro VŠK

UAB "E5&CO" biokuro VŠK

UAB "Lorizon energy"

Kauno elektrinė


Inkaro katilinė

Šilko katilinė

Pergalės katilinė

Galutiniai poreikiai be taupymo

Poreikiai įskaitant nuostolius

Poreikiai įskaitant taupymą

Šilumos gamyba

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

2032

2034

MW

Metai

Kiti šaltiniai

UAB "Fortum"

UAB "Valnetas" biokuro VŠK

UAB "MD Kaunas" biokuro VŠK

UAB "GECO (SSPC)" biokuro VŠK

UAB "SSPC-Taikos" biokuro TE

UAB "Optina" biokuro VŠK

UAB "Omniteksas" biokuro VŠK

UAB "Pram. energija" biokuro VŠK

UAB "Alma" biokuro VŠK

UAB "E5&CO" biokuro VŠK

UAB "Lorizon energy"

Kauno elektrinė


Inkaro katilinė

Šilko katilinė

Pergalės katilinė

Galutiniai poreikiai be taupymo

Poreikiai įskaitant nuostolius

Poreikiai įskaitant taupymą

Instaliuotos šiluminės galios

0

100

200

300

400

500

600

1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

MW

Kiti šaltiniai

Pergalės kat.

Šilko kat.

Inkaro kat.


Kauno elektrinė

Fortum

0

100

200

300

400

500

600

1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4


MW

Kiti šaltiniai

Pergalės kat.

Šilko kat.

Inkaro kat.


Kauno elektrinė

Fortum

2015 metai

2019 metai

2015 metai

0

100

200

300

400

500

600

1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4


MW

Dujiniai VŠK

Biomasės VŠK

Dujinės TE

Kitos technologijos

Biomasės TE

Komunal. atliekų TE

2019 metai

Pagal šaltinius Pagal technologijas

0

100

200

300

400

500

600

1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4


MW

Komunal. atliekų TE

Dujiniai VŠK

Kitos technologijos

Dujinės TE

Biomasės TE

Biomasės VŠK

Šilumos gamyba

2015 metai 2015 metai

Šaltinis 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 Viso

Viso 264.0 248.5 223.0 168.2 113.8 121.5 124.7 125.3 129.0 132.7 1650.8

Tame tarpe:

Dujų tiekimas 338.7 272.8 227.6 147.1 136.3 141.6 142.6 141.4 143.0 144.6 1835.7

Biomasės (skiedrų) tiekimas 13.9 14.6 42.1 79.1 75.3 79.8 82.2 83.4 87.0 90.6 648.2

Komunalinių atliekų tiekimas -8.7 -8.7 -8.7 -8.7 -8.7 -8.7 -52.3

Durpių tiekimas 14.7 0.9 1.0 1.0 1.0 1.1 1.1 20.8

Elektros vartojimas 2.3 5.7 3.1 3.1 3.8 3.9 3.9 4.0 4.0 4.1 38.0

Elektros tiekimas -91.0 -44.6 -49.8 -75.7 -93.9 -96.0 -96.4 -95.9 -97.4 -98.9 -839.7

Išlaidos kurui ir energijai, pajamos už elektros energijos tiekimą ir atliekų utilizavimą,

mln. Lt2006

0

50

100

150

200

250

300

350

20

06

20

08

20

10

20

12

20

14

20

16

20

18

20

20

20

22

20

24

20

26

20

28

20

30

20

32

20

34

Lt/M

Wh

Lt 2006

Einamųjų metų Lt

2% infliacijaFaktinėinfliacija

Šilumos gamybos savikaina

6. Rinkos struktūrinė pertvarka strategijos tikslams įgyvendinti

Kauno CŠT rinkos struktūros vystymo kryptis

Šilumos sektoriuje vykdomų veiklų struktūra bei šilumos energijos ir pinigų

srautai

Šilumos energijos srautai - raudonos spalvos rodyklės,pinigų srautai mėlynos spalvos rodyklės.

Prekybos šilumos rinkoje būdas -aukcionas

• Pagrindinės prekės:� šilumos energija,� reguliavimo energija,� rezervinės galios.

• Šilumos prekių pirkimas vykdomas Vienintelio supirkėjovienpusio aukciono metu;

• Vienpusis aukcionas – pasiūlymus parduoti teikia visi tonorintys šilumos gamintojai;

• Kitas žingsnis – laisvųjų vartotojų atsiradimas.

Prekybos šilumos rinkoje būdas -aukcionas

• Šilumos prekės iš gamintojų nuperkamos remiantis kainųprioriteto principu;

• Gamintojai, iš kurių šilumos prekės yra nuperkamos, gaunatokią kainą, kokią nurodė teikdami pasiūlymus;

• Vartotojams apskaičiuojama vidutinė svertinė kaina;

• Reikiamą šilumos energijos kiekį prognozuoja tinklo operatorius;

• Reguliavimo šilumos kiekį nurodo tinklų operatorius,atsižvelgdamas į neišvengiamus šilumos energijos gamybos irvartojimo neatitikimus;

• Būtinas rezervinių galių kiekis – prilyginamas didžiausiocentralizuoto šilumos tiekimo tinkluose veikiančio šaltinio galiaiarba 20% viso vartotojų poreikio.

Siūlomos rinkos struktūrinės pertvarkos apibendrinimas (1)

• 15-kos metų Lietuvos CŠT sektoriaus griežtėjančio reguliavimopraktika nepasiteisino (vartotojų lūkesčiai, sistemos techninioefektyvumo didėjimas, investicijų pritraukimo apimtys ir kt.)

• Siūlomas struktūrinis pertvarkymas diegiant konkurenciją pasiteisinokituose energetikos sektoriuose (elektros energetikos, gamtinių dujų).Sėkmingai šia kryptimi pertvarka vykdoma ir kituose Lietuvosmiestuose (Klaipėda).

• Būtina suteikti vartotojui galimybę rinktis. Kauno mieste didesnęvisuomeninę naudą teikia galimybė vartotojui rinktis šilumosgamintoją CŠT sistemoje nei investuoti į lygiagrečių CŠT, elektros, g.dujų tinklų ir gamybos šaltinių plėtrą. Tai iš dalies padėtų išspręsti iratsijungimų nuo CŠT problemą.

• Gerosios praktikos patirtis siūlo: miesto savivaldybė išlaiko CŠT„stuburo“ – perdavimo vamzdynų kontrolę per savivaldybės įmonę.Šilumos gamybą bei vartotojų įrangos eksploatavimą ir investavimą,sukūrus nediskriminacinę konkurencinę aplinką, racionalu perduotiprivatiems investuotojams. Taip ženkliai sumažėja neracionaliųinvesticinių sprendimų rizika ir jos perkėlimas vartotojams.

Siūlomos rinkos struktūrinės pertvarkos apibendrinimas (2)

• Esant rinkoje bent 3 gamintojams ir 3 kuro rūšims, nuolatiniskonkurencinis spaudimas mažina šilumos kainas – jos tampakur kas artimesnės skaičiuojamajai gamybos savikainai neiesant monopolinei reguliuojamai rinkai.

• Skaičiuojamoji gamybos savikaina monopolinės irkonkurencinės rinkos atvejais skiriasi 2-4 %. (Tai yraskaičiavimo paklaidos diapazonas). Todėl būtina rinktispažangesnį konkurencinės rinkos plėtros variantą. Juolab, kadjis jau įgyvendinamas.

• Šilumos vartotojų įsiskolinimo problemą būtų galima efektyviauspręsti, jei tuo būtų suinteresuotas ne tik CŠT tinklooperatorius, bet ir šilumos gamintojai. Tai automatiškai įvyktųžengiant dar vieną žingsnį – įtvirtinti vartotojų laisvėjimą, realiaiįgyvendinant Trečios pusės priėjimo modelį.

7. Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas

Pergalės katilinė

2013-2014 m., Kondensacinio ekonomaizerio įrengimas esamiems dujiniams VŠK (2.7 MWš, 1.54 Mln. Lt);

2013-2014 m., DKVR katilo pervedimas į VŠK (5.9 MWš, 0.5 Mln. Lt);

2016 m., Naujo dujinio katilo su kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimas (18 MWš + 1.5 MWš, 2.36 Mln. Lt);

2020 m., Esamų dujinių katilų pakeitimas naujais dujiniais VŠK (16.8 MWš, 1.4 Mln. Lt);

2021-2025 m., Esamų dujinių katilų pakeitimas naujais dujiniais VŠK (8.6 MWš, 0.72 Mln. Lt);

Gamyba (1)

Šilko katilinė

2013 m., Esamo dujinio DKVR VŠK pervedimas į biokuro deginimą(7.7 MWš, 4.13 Mln. Lt);

2016 m., Esamo DKVR garo katilo pervedimas į DKVR VŠK (5.6 MWš, 0.15 Mln. Lt);

2015 m., Kondensacinio ekonomaizerio įrengimas esamiems dujiniamsDKVR VŠK (1.8 MWš, 1.2 Mln. Lt);

Inkaro katilinė

2016 m., Dujų turbininės priešslėginės TE įrenginių įvedimas įeksploataciją (16.9 MWe ir 28.3 MWš, 51.3 Mln. Lt);

Gamyba (2)


2014 m., Kondensacinio ekonomaizerio įrengimas esamiems dujiniamsPTVM VŠK (9.4 MWš, 6.24 Mln. Lt);

2015 m., Termofikacinės turbinos (7.9 MWe ir 21.6 MWš), dirbančios su esamu BKZ garo katilu, pervestu į biokuro deginimą, ir BKZ garo katilo kondensacinio ekonomaizerio (7.4 MWš) įvedimas į eksploataciją (60.9 Mln. Lt);

2015 m., Naujo biomasės katilo (8.9 MWš), garo turbinos (0.7 MWe ir 8.1 MWš) įrengimas bei esamo garo-vandens šildytuvo (8.1 MWš) rekonstrukcija (4.7 Mln. Lt) (Sudedamoji 4-tos modernizavimo alternatyvos dalis)

2016 m., Naujo dujinio katilo (9.3 MWš), garo turbinos (7 MWe ir 29.8 MWš) įrengimas (8.1 Mln. Lt) (Sudedamoji 4-tos modernizavimo alternatyvos dalis)

Gamyba (3)

Petrašiūnų elektrinė (tęsinys)

2016 m., Naujos KCDT TE įrenginių įvedimas į eksploataciją (5.4 MWe ir5.8 MWš, 12.1 Mln. Lt);

2016 m., Esamų PTVM VŠK rekonstrukcija, pritaikant prie sugriežtintų gamtosauginių reikalavimų, (232 MWš, 12 Mln. Lt);

2016 m., Naujų dujinių VŠK įrengimas (44.1 MWš, 5.3 Mln. Lt);

2020-2025 m., Siurblinės modernizacija (18.1 Mln. Lt);

Gamyba (4)

Kauno elektrinė

2016 m., Esamų PTVM ir KVGM VŠK rekonstrukcija, įskaitant pritaikymą prie sugriežtintų gamtosauginių reikalavimų, (234 MWš, 26.9 Mln. Lt);

2016 m., Esamo BKZ-420 garo katilo pervedimas į biokuro deginimą (115 MWš) ir esamos T-110 turbinos (39.7 MWekond , 33 MWeterm , 71.3 MWš) pritaikymas darbui su biokuro katilu (148.7 Mln. Lt);

2016 m., Naujos KCDT TE įrenginių įvedimas į eksploataciją (7.3 MWekond, 6.9 MWeterm ir 5.1 MWš, 18. 3 Mln. Lt);

Gamyba (5)

Kiti šaltiniai

2013 m., UAB “Lorizon” biokuro VŠK statyba, (2.5 MWš, 3.14 Mln. Lt);

2013 m., GECO biokuro VŠK statyba, (20 MWš, 26 Mln. Lt);

2015 m., UAB “Omniteks” biokuro VŠK statyba, (4 MWš, 5.13 Mln. Lt);

2013-2022 m., Kiti dujiniai VŠK, maitinantys naujus koncentruotus vartotojus,(53 MWš, 13.2 Mln. Lt);

2017 m., UAB “Fortum” komunalinių atliekų utilizavimo įrenginys (15.6 MWe ir 40.6 MWš, 184.3 Mln. Lt);

Gamyba (6)

Perdavimas

2013 – 2022 m., Magistralinių CŠT vamzdynų atnaujinimas ir plėtra (300 mln. Lt);

2014 - 2036m., Kvartalinių vamzdynų atnaujinimas (pagal projektus);

2013 - 2016 m., CŠT tinklo valdymo ir monitoringo sistemų projektavimas ir diegimas (reikia papildomų tyrimų);

Vartojimas

2013 - 2016 m., Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) kūrimas (1,5 mln. Lt);

2013-2018 m., Kauno m. mikrorajonų infrastruktūros modernizavimo specialiųjų planų parengimas (2,2 mln. Lt);

2014 -2033 m., Kvartalo modernizavimo projekto vadovo (koordinatoriaus) parinkimas požeminės ir antžeminės dalių sutvarkymui ir įgaliojimų jam suteikimas;

2014-2033 m., Modernizuojamų kvartalų detaliųjų planų parengimas;

2014 - 2036 m., Daugiabučių namų modernizavimas (2,7 mlrd. Lt);

Vartojimas (2)

2014 – 2038 m., Modernizuojamų kvartalų požeminių inžinerinių tinklų modernizacija (pagal projektus)

2015 - 2039 m., Modernizuojamų kvartalų antžeminės dalies modernizacija (pagal projektus);

2014 - 2033m., Mokyklų modernizacija;

2014 -2033 m., Vaikų darželių modernizacija;

Konkurencijos užtikrinimas ir plėtros užtikrinimas

2013 m., Vienintelio Pirkėjo modelio ir aukciono sistemos įdiegimas;

2014 - 2022 m., “Grid code” plėtojimas;

2013 – 2022 m., Strategijos įgyvendinimo Stebėsenos komisijos veikla;

2013 - 2022 m., Duomenų apie savivaldybės pastatus ir miesto vartotojus duombazės kūrimas ir palaikymas;

Ačiū už dėmesį!

Kontaktai pasiteirauti

http://[email protected]

kauno miesto centralizuoto apr Ūpinimo Šiluma … konf/08_kauno... · 2019. 1. 11. · siekiant...

Documents