programos lietuvoje tarpinis...

Firminio þenklo dalis A - juoda

Uþraðai - juodi

C=0, M=0, Y=0, K=100PROCESS

PROCESS C=0, M=0, Y=0, K=40

PROCESS C=0, M=0, Y=0, K=100

Helvetica LT Condensed Bold

Firminio þenklo dalis B - pilka

Uþraðø ðriftas -

Programos

Lietuvoje tarpinis

vertinimas

Vilnius, 2017

TURINYSVERTINIMO TIKSLAS 5

IŠVADOS 7

VERTINIMO REKOMENDACIJOS 13

GEROSIOS PRAKTIKOS 17

Žinau, ką renku 18

Besimokanti ir kurianti mokykla 20

„Making good deeds profitable“, arba kitaip – „Socifaction“ 22

Pagrindinio ugdymo pakopoje dirbančių mokytojų kompetencijų tobulinimas ir lyderystės plėtra Rokiškio rajono mokyklose 25

Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms 28

Efektyvūs sutrikusios klausos žmonių profesinio mokymo būdai 30

Erasmus+ aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumas Programos šalyse 32

VERTINIMO TIKSLAS 5

VERTINIMO TIKSLASĮvertinti programos „Erasmus+“ indėlį į Lietuvos švietimo ir mokymo kokybės gerinimą, į jaunimo neformaliojo ugdymo ir darbo su jaunimu kokybės gerinimą Lietuvoje bei pateikti programos indėlio Lietuvoje gerosios praktikos pavyzdžius.

PROGRAMOS ERASMUS+ TARPINIS VERTINIMAS LIETUVOJE6

IŠVADOS 7

IŠVADOSREZULTATYVUMASPrograma reikšmingai prisidėjo keliant dalyvių gebėjimų ir įgūdžių lygį, daugiau-sia bendrųjų kompetencijų. Mobilumo vizitų dalyviai išplėtė savo pasaulėžiūrą, tapo savarankiškesni, įgijo daugiau asmeninio ir socialinio pasitikėjimo. Daly-vavimas programoje padidino studentų norą mokytis ir galimybes įsidarbinti. Dėstytojai, mokytojai ir jaunimo darbuotojai pagerino savo profesines žinias, tapo atviresni pokyčiams, iš užsienio kolegų pasisėmė naujų idėjų ir įkvėpimo. Programa paskatino jaunimo pilietiškumą, atvirumąkitoms kultūroms.

Dalyvavimas programos „Erasmus+“ projektuose paskatino tarptautiškumo plėtrą Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo sektoriuose. Programoje dalyvaujančiose Lietuvos aukštosiose ir profesinėse mokyklose formuojasi dvi-kalbė studijų aplinka, daugėja jungtinių studijų programų, auga narystė tarp-tautinėse organizacijose ir tinkluose.


Programa reikšmingai prisidėjo prie mokslo ir studijų kokybės gerinimo ir ino-vacijų diegimo. Pastebimai keičiasi programoje dalyvaujančių įstaigų kultūra: daugėja atvirumo, drąsos eksperimentuoti, išbandyti naujoves, mokytis. Stiprė-ja bendradarbiavimas organizacijų viduje, plėtojami ir stiprinami ryšiai su vie-tos ir užsienio partneriais. Diegiamos kokybės stebėsenos sistemos.

„Erasmus+“ dalyvaujančiose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ryškūs ugdymo proceso pokyčiai: pamokose keliami nauji ugdymo tikslai, taikomos naujos didaktinės praktikos, integruojami dalykai, pagerėja emocinis klimatas, daugėja tolerancijos ir atvirumo. Per programą diegiama STEM programa, sti-prinamos IKT kompetencijos, kuriamos ugdymo metodikos mokiniams su spe-cialiaisiais poreikiais. Dalyvavimas programoje stiprina mokytojų lyderystę.

Suaugusiųjų švietimo sektoriaus organizacijoms dalyvavimas programoje sutei-kė galimybę kurti ir plėtoti naują ugdymo turinį, vykdyti tarpdisciplininę veiklą, plėsti partnerių tinklą, kurti naujas paslaugas ir pasiekti naujas tikslines grupes.

IŠVADOS 9

„Erasmus+“ sudaro organizacijoms geras sąlygas mokytis ir tobulėti. Programo-je dalyvaujančios organizacijos diegia naujus valdymo procesus ir struktūras, pasiekimų stebėsenos sistemas, kuria tarptautinio bendradarbiavimo skyrius. Šios priemonės didina įstaigų veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą.

Programa prisidėjo Lietuvoje diegiant Europos Sąjungos skaidrumo bei pripaži-nimo priemones (ECTS, ECVET, „Europass“ ir „Youthpass“) bei skleidžiant gerą-ją užsienio šalių patirtį.


EFEKTYVUMASNors sujungus „Mokymosi visą gyvenimą“ ir „Veiklaus jaunimo“ programas naujosios programos įgyvendinimas švietimo ir mokymo srityje tapo paprastes-nis, jaunimo srityje šis teigiamas poveikis nepasireiškė. Didesnį poveikį turėjo išplėstas supaprastintų dotacijų sistemos taikymas – šie pokyčiai sumažino administracinę naštą nacionalinėms agentūroms ir projektų vykdytojams vi-suose programos dengiamuose sektoriuose. Atsižvelgiant į programos populia-rumą, Lietuvai tenkanti programos biudžeto dalis yra nepakankama poreikiui visuose sektoriuose patenkinti.

SUDERINAMUMAS IR PAPILDOMUMASSkirtingi programos veiksmai gerai papildo vienas kitą švietimo ir mokymo sek-toriuje, padeda plėtoti organizacijų partnerystę, tačiau jaunimo srityje skirtingų veiklų sujungimas į vieną veiksmą kol kas nedavė laukiamų rezultatų.

„Erasmus+“ ir prieš tai buvusios programos yra vienintelis stabilus ir nuolat augantis tarptautinio mobilumo finansavimo šaltinis Lietuvoje. Ji taip pat yra pagrindinis finansavimo šaltinis neformaliajam jaunimo ugdymui ir savanorys-tės plėtrai.

IŠVADOS 11

TINKAMUMASProgramos „Erasmus+“ tikslai atitinka dalyvių iš Lietuvos poreikius ir yra sude-rinami su dalyvaujančių organizacijų strateginiais tikslais visuose programos dengiamuose sektoriuose. Lietuvoje ši programa yra populiari, konkurencija dėl lėšų – didelė, todėl paramą dažniau gauna daugiau patirties ir išteklių turinčios organizacijos. Programa pritraukia įvairias tikslines grupes, tačiau darbdavius ir neorganizuotą jaunimą pritraukti yra sunkiau nei kitas.

EUROPOS PRIDĖTINĖ VERTĖ IR TĘSTINUMASBe programos finansavimo, švietimo ir mokymo tarptautiškumo, tarpsektoriš-kumo, inovatyvumo, taip pat savanoriškos veiklos ir jaunimo pilietinio aktyvu-mo plėtra Lietuvoje vyktų daug lėčiau ir užsitęstų ilgiau. Programos poreikis Lie-tuvoje yra didelis, o paraiškų kokybė – aukšta, todėl galima teigti, kad išaugęs biudžetas visuose sektoriuose galėtų būti efektyviai įsisavintas.


VERTINIMO REKOMENDACIJOSDĖL PROGRAMOS TURINIO• Išlaikyti prioritetą Europinių vertybių sklaidos ir mokymosi visą gyvenimą tikslams;

• Išlaikyti dabartines asignavimų, skirtų pavienių asmenų mobilumui ir strategi-niam bendradarbiavimui, proporcijas;

• Didinti profesinio mokymo, bendrojo ugdymo, suaugusiųjų švietimo ir jaunimo sektoriams tenkančio finansavimo dalį;

• Pritaikyti jaunimo srities programos komunikavimą ir administravimą tikslinių grupių poreikiams.


DĖL PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ES LYGMENIU:• Supaprastinti mobilumo tarp Programos šalių ir šalių Partnerių bei strateginių

partnerysčių projektų administravimą;

• Peržiūrėti supaprastintų dotacijų normas tarp šalių;

• Suvienodinti strateginių partnerysčių projektuose taikomus ekspertų įkainius, nediferencijuoti jų pagal šalis;

• Mažinti naudojamų IT įrankių skaičių ir gerinti jų sąveiką;

• Parengti strateginių partnerysčių rezultatų stebėsenos ir sklaidos įrankius.


DĖL PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO NACIONALINIU LYGMENIU:• Nacionaliniu lygmeniu skatinti darbdavių įsitraukimą į tarpsektorines strateginių

partnerysčių veiklas;

• Didinti programos žinomumą vietos savivaldos lygmeniu ir propaguoti jungtinę (konsorciumų) veiklą bendrojo ugdymo, suaugusiųjų švietimo ir jaunimo srityse;

• Stiprinti projektų dalyvių gebėjimus vykdyti rezultatų stebėseną;

• Labiau sieti projektų rezultatus su tikslinių grupių poreikiais.

Šaltinis: PPMI, Erasmus+ programos įgyvendinimo Lietuvoje tarpinis vertinimas, 2017


GEROSIOS PRAKTIKOSAtliekant programos „Erasmus+“ įgyvendinimo Lietuvoje vertinimą, buvo tiria-ma, kaip švietimo, mokymo ir jaunimo organizacijos galėtų pagerinti programos „Erasmus+“ įgyvendinimą, kaip „Erasmus+“ projektų vykdytojai galėtų padidin-ti projektų tinkamumą, rezultatyvumą, efektyvumą, poveikį bei tvarumą. Į šiuos klausimus padėjo atsakyti gerosios praktikos. Per „Erasmus+“ įgyvendinimo Lietuvoje vertinimą aprašytos septynių sėkmingų projektų gerosios praktikos. Geroji praktika – tai projekto veikla, kuri tam tikro-mis aplinkybėmis leidžia pasiekti didesnį projekto tinkamumą, rezultatyvumą, efektyvumą, poveikį ir tvarumą. Taigi gerosios praktikos subjektas yra projektai, o objektas – veiklos, procesai ir struktūros, kurias taikė organizacijos, įgyvendi-nusios sėkmingus projektus. Pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai atspindi programos „Erasmus+“ pro-jektų įvairovę, t. y. visus „Erasmus+“ finansuojamus veiksmus, bei visus švieti-mo sektorius: tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo. Kviečiame susipažinti su šiais pavyzdžiais!


ERASMUS+ PILIETINEI VISUOMENEI

ŽINAU, KĄ RENKU

PROJEKTAS

PRODUKTAI / REZULTATAI / POVEIKIS

Tikslas Skatinti jaunimo domėjimąsi viešąja politika ir atsakingą balsavimą rinkimuose

Vykdytojas Viešoji įstaiga Europos namai

Pagrindinisveiksmas KA3 – Politinių reformų rėmimas

Trukmė 2014 m. rugpjūtis – 2016 m. sausis

Biudžetas 30 200 EUR

6 seminarai ir 15 susitikimų su

politikais

www.zinaukarenku.ltpolitikos

stebėsenos portalas

Informacinė kampanija „Facebook“ paskyroje ir

žiniasklaidoje

463 asmenys, dalyvavę

mokymuose ir susitikimuose su

politikais

PRODUKTAI


SĖKMĖS VEIKSNIAI

Projekto vykdytojo kompetencija

• didelė darbo su tiksline grupe patirtis; bandomosios iniciatyvos įgyvendini-mas, jaunimo apklausos

Tikslinės grupės įtraukimas

• jaunimo iniciatyvinės grupės – savanorių įtraukimas į planavimą ir įgyven-dinimą

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

• platus įtrauktų organizacijų tinklas (LiJOT, Vyriausioji rinkimų komisija, parla-mentinės partijos ir kt.)

Atitikimas projekto vykdytojo strateginiams tikslams

• projekto vykdytojo strateginių tikslų ir projekto tikslų stiprus atitikimas

Geresnės jaunimo dalyvavimo demokrati-niuose procesuose kompetencijos

Daugiau informacijos apie politikų veiklą

Pilietiško jaunimo socialinis tinklas

Sustiprintos jaunimo organizacijos

mokymai jaunimui apie Europos Parlamen-to, Lietuvos savivaldybių rinkimus; susitiki-mai su politikais, politologais, komunikaci-jos specialistais, NVO atstovais

politiniai debatai su kandidatais į merus ne tik didžiuosiuose, bet mažesniuose miestuose ir miesteliuose; politikos stebėsenos portalas www.zinaukarenku.lt

suburtas jaunimo tinklas, vienijantis moks-leivius, studentus ir dirbančius jaunuolius, kurie telkia jaunimo grupes savo miestuose ir rajonuose

išplėstas partnerių tinklas, geresnis stra-teginių tikslų pasiekimas; išaugęs politikų dėmesys jaunimo politikai

REZULTATAI

POVEIKIS

Aktyvesnis jaunimo domėjimasisviešąja politika Pagerinta politinio atskaitingumo kultūra


ERASMUS+ PAŽANGIAI MOKYKLAI

BESIMOKANTI IR KURIANTI MOKYKLA

PROJEKTAS


TikslasPagerinti mokinių mokymosi rezultatus taikant mokymo lauko aplinkose metodus ir IT priemones, optimizuoti spe-cialiųjų poreikių vaikų ugdymo organizavimą mokykloje

Vykdytojas Vilniaus Balsių progimnazija

Pagrindinisveiksmas KA1 – Mobilumas mokymosi tikslais

Trukmė 2014 m. rugpjūtis – 2016 m. liepa


15 mokytojų ir 3 administracijos darbuotojai, dalyvavę darbo stebėjimo vizituose arba kursuose

PRODUKTAI


Vadovų ir mokytojų lyderystė

• „Erasmus+“ projekto dalyviai tapo tikra pokyčių komanda, kuri vieningai sie-kė mokyklos strateginių tikslų diegdama naujoves, paremtas „Erasmus+“ projekto patirtimi

Geras pokyčių valdymas organizacijoje

• perimtos gerosios praktikos diegiamos laipsniškai ir skiriant daug dėmesio komunikacijai, mokytojų motyvacijai ir reikalingų išteklių užtikrinimui

Aiškūs projekto tikslai

• atsižvelgiant į mokyklos strateginę kryptį, projekto tikslai buvo formuluojami koncentruojantis į lauko pedagogikos metodų taikymą

Tinkami projekto partneriai

• partnerių kompetencija gerai atitiko projekto poreikius ir sudarė galimybes aplankyti santykinai daug mokyklų

SĖKMĖS VEIKSNIAI

Geresnės mokytojų ir administracijos darbuotojų kompetencijos

Įdiegtos kitos ugdymo ir mokyklosaplinkos gerinimo priemonės

Įdiegtas ugdymo lauke modelis

patobulintos ne tik specifinės pedagoginės ir kalbos kompetencijos, bet ir lyderystės gebėjimai; išaugo mokyklos kolektyvo pro-fesionalumas – kolektyvas tapo atviresnis gerųjų praktikų ir naujų metodų taikymui kasdienėje veikloje, labiau siekia pokyčių ir naujovių

įdiegta specialiųjų poreikių mokinių ste-bėsenos sistema; patobulintas IT priemo-nių panaudojimas ir pritaikytos naujos neformaliojo ugdymo formos (pvz., pradėtas organizuoti Skaitovų klubas); įdiegta įvairių mokyklos ugdymo aplinkos patobulinimų

mokytojai reguliariai organizuoja pamokas lauke pritaikydami žinias ir ugdymo meto-dus, kuriais pasidalino projekto dalyviai

REZULTATAI

POVEIKIS

Geresni mokinių mokymosi pasiekimai Profesionalesnė mokyklos aplinka


ERASMUS+ SOCIALINIAM VERSLUI

„MAKING GOOD DEEDS PROFITABLE“, ARBA KITAIP – „SOCIFACTION“

PROJEKTAS

Tikslas Skleisti ir įtvirtinti socialinio verslo koncepciją Lietuvoje bei Latvijoje, padėti jaunimui įgyvendinti socialinių verslų idėjas

Vykdytojas VšĮ Neformalaus ugdymo namai, arba kitaip – „NVO avilys“

Pagrindinisveiksmas KA2 – Strateginės partnerystės

Trukmė 2014 m. rugsėjis – 2016 m. rugpjūtis




Socialinio verslo mokymo metodika

www.thinkso.ltpardavimų platforma

Informacinė kam-panija žiniasklai-

doje ir „Facebook“ paskyroje

Daugiau informacijos apie socialinį verslą

Akseleruoti socialinio verslo projektai

Socialinių verslininkų ir ekspertų bendra-darbiavimo tinklas

Sustiprintos ekspertinės socialinio verslo organizacijos

projekto metu sukurta ir išleista socialinio verslo mokymo metodika, didžiausiuose naujienų portaluose Lietuvoje ir Latvijoje skelbti straipsniai socialinio verslo tema, organizuojamas socialinio verslo festivalis „BiZzZ“ ir kt.

organizuoti socialinio verslo akseleratoriai, kuriuos sudarė mokomieji seminarai ir men-torystė; šiandien dėl šio projekto veikia bent 47 socialinio verslo iniciatyvos

projekto metu Lietuvoje ir Latvijoje susifor-mavo visiškai naujas ir unikalus pagalbos tinklas, apimantis ne tik socialinio verslo atstovus, bet ir tradicinio verslo, nevyriau-sybinių organizacijų, valstybinių institucijų darbuotojus

perimta geroji Jungtinės Karalystės praktika, kuri pritaikyta Lietuvos ir Latvijos kontekstui ir sukaupta socialinių verslų įgyvendinimo patirtis

~40 parengtųmentorių

PRODUKTAI

REZULTATAI

POVEIKIS

Palankesnė socialinio verslo aplinka ~47 veikiančios socialinio verslo iniciatyvos

167 asmenys, dalyvavę mokymuose ir konsultacijose


Susidomėjimas ir motyvacija

• projekte dalyvavę socialiniai inovatoriai bei projekto mentoriai pasižymėjo stipria motyvacija; projekto vykdytojai turėjo ilgalaikių tikslų socialinio verslo srityje ir buvo subūrę motyvuotas komandas; projekto vykdytojai – organiza-cijos su socialinio verslo patirtimi

Aiškūs projekto tikslai (uždaviniai)

• tikslų konkretumas ir jų išreiškimas kiekybiniais rodikliais projekto koman-dai padėjo pritraukti tinkamus partnerius, parengti nuoseklų veiksmų planą ir susikoncentruoti į rezultatus

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis (ir specialistais)

• partneriai pasižymėjo aukšta kompetencija; sukurtas efektyvus ir tvarus eks-pertų tinklas; projekto rėmėjais tapo verslo organizacijos

SĖKMĖS VEIKSNIAI


ERASMUS+ PEDAGOGŲ LYDERYSTEI

PAGRINDINIO UGDYMO PAKOPOJE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS IR LYDERYSTĖS PLĖTRA ROKIŠKIO RAJONO MOKYKLOSE

PROJEKTAS

Kelti Rokiškio rajono pagrindinio ugdymo pakopoje dirbančių peda-gogų kvalifikaciją, užtikrinti veiksmingą mokytojų bendradarbiavimą ir lyderystę, bei stebėti švietimo paslaugų kokybės pokyčius ir viešinti Rokiškio rajono mokyklų gerąją patirtį

Vykdytojas Rokiškio rajono savivaldybės administracija (švietimo skyrius)


Trukmė 2015 m. birželis – 2016 m. birželis


Tikslas



18 mokytojų iš 8 rajono mokyklų, dalyvavusių 3 stažuotėse užsienyje (mokymo kursuose su pamokų stebėjimu)

PRODUKTAI

Sustiprėjusi mokytojų lyderystė Geresnės mokytojų kompetencijos

Įdomesnis ir šiuolaikiškesnis ugdymo procesas

sustiprėjęs mokytojų bendradarbiavimas aktyvinant tarpdalykinę integraciją; gerosios patirties sklaida; naujos ugdymo proceso iniciatyvos

patobulintos bendrosios (anglų kalbos, tapdalykinės integracijos ir kt.) ir profesinės (nauji ugdymo diferencijavimo metodai, darbas su išmaniosiomis programėlėmis ir kt.) kompetencijos, susipažinta su kitomis švietimo sistemomis, praplėstas akiratis ir kt.

mokytojai savo pamokose išbandė ir taiko užsienio mokyklose stebėtus ugdymo meto-dus („žaliasis rašiklis“, žaidybinės užduotys, žaidimas spalvomis ir kt.)

REZULTATAI

POVEIKIS

Sustiprėjusi mokinių motyvacija mokytis, pagerėję pasiekimai, išaugęs socialinis aktyvumas

Sustiprėjęs savivaldybės ir mokyklų bendradarbiavimas


Aiškus ir duomenimis pagrįstas projekto poreikis

• iš anksto atlikta rajono švietimo problemų analizėTinkamas projekto valdymas

• skaidrus ir įtraukiantis projekto valdymas konsorciumo forma; rezultatų ste-bėsena ir vertinimas

Glaudus savivaldybės administracijos ir rajono mokyklų bendradarbiavimas

• kolegialus bendravimas ir švietimo iniciatyvų palaikymas

SĖKMĖS VEIKSNIAI


ERASMUS+ ŠIUOLAIKINĖMS BIBLIOTEKOMS

TARPTAUTINĖ KVALIFIKACIJA NOVATORIŠKOMS BIBLIOTEKŲ IDĖJOMS

PROJEKTAS

TikslasKelti bibliotekos darbuotojų tarptautinę kvalifikaciją, individualiai susipažinti su pažangių Danijos ir Suomijos bibliotekų veikla

Vykdytojas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka


Trukmė 2014 m. rugsėjis – 2016 m. rugpjūtis



18 bibliotekos darbuotojų kėlė kvalifikaciją darbo stebėjimo vizituose

PRODUKTAI


Strateginis požiūris

• glaudžiai susieti vizitų tikslai ir bibliotekos strateginiai veiklos prioritetaiVeiklos planavimas

• detalus projekto veiklų grafikas; kruopštus pasirengimas kiekvienam vizitui (anglų kalbos kursai, išankstinis susipažinimas su priimančios organizacijos veikla)

Patirties fiksavimas

• darbo stebėjimo ir vertinimo dienoraščiai; geroji patirtis fiksuojama nuotrau-kose, audio ir video įrašuose

Diegiamas „Bibliotekos – bendruome-nėms“ modelis

Geresnės bibliotekos darbuotojų kompe-tencijos

Skaitytojams teikiamos naujos paslaugos

vartotojų įtraukimas, jų poreikių tyrimas ir savanoriška veikla

įgyta profesinių žinių skirtingose bibliotekos veiklos srityse; patobulinti anglų kalbos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; pagerinti darbo planavimo, idėjų generavi-mo, sprendimų priėmimo gebėjimai

naujas skaitytojų aptarnavimo modelis; įkurtas skaitymo entuziastų klubas ir kt.

REZULTATAI

POVEIKIS

Gerinama skaitytojų aptarnavimo kokybė Stiprėja bibliotekos ir bendruomenių bendradarbiavimas

SĖKMĖS VEIKSNIAI


ERASMUS+ KURČIŲJŲ INTEGRACIJAI

A WAY TOWARDS EFFECTIVE VOCATIONAL TRAINING OF DEAF / HEARING IMPAIRED PEOPLE (liet. efektyvūs kurčiųjų / sutrikusios klausos žmonių profesinio mokymo būdai)

PROJEKTAS

Tikslas Pagerinti kurčiųjų / sutrikusios klausos moksleivių profesinio mokymo kokybę

Vykdytojas Klaipėdos technologijų mokymo centras (anksčiau – Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla)

Pagrindinisveiksmas

Leonardo da Vinci (Mokymosi visą gyvenimą programa) – Strateginės partnerystės

Trukmė 2012 m. rugpjūtis – 2014 m. rugpjūtis



Suinteresuotų grupių įtraukimas

• su kurčiais mokiniais dirbančių mokytojų, mokinių bei verslo įmonės įtrauki-mas, leidęs sukurti veiksmingesnį ir tvaresnį produktą

Geras partnerių koordinavimas

• tinkamai ir aiškiai paskirstytos partnerių atsakomybės; organizuojami regu-liarūs partnerių susitikimai; struktūruotas bendradarbiavimo procesas, kuris apėmė reguliarią indėlių peržiūrą ir grįžtamąjį ryšį


PRODUKTAI

Geresnės mokytojų kompetencijos Daugiau informacijos apie kurčiųjų /sutrikusios klausos asmenų mokymą

Labiau į kurčiuosius / sutrikusios klausos mokinius orientuota mokyklos veikla

pagerintos darbo su kurčiaisiais pedagogi-nės kompetencijos ir motyvacija

parengtos metodinės rekomendacijos, skir-tos profesijos mokytojams, dirbantiems su kurčiais jaunuoliais, kurios leido sistemiškai pažvelgti į kurčiųjų mokymą, o mokytojams padėjo geriau suprasti kurčiųjų kultūrą ir mokymosi ypatumus

naujas skaitytojų aptarnavimo modelis; įkurtas skaitymo entuziastų klubas ir kt.

REZULTATAI

POVEIKIS

Didesnė kurčiųjų integracija

SĖKMĖS VEIKSNIAI

Kurčių žmonių profesiniomokymo metodinės

rekomendacijos

Tarptautinėkonferencija kurčiųjų

mokymo tema

15 mokytojų ir 18mokinių, dalyvavusių

projekte


ERASMUS+ TARPTAUTINIAM UNIVERSITETUI

ERASMUS+ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ MOBILUMASPROGRAMOS ŠALYSE

PROJEKTAS

Tikslas Skatinti studentų, dėstytojų, kito personalo mobilumą ir didinti aukštojo mokslo kokybę

Vykdytojas Kauno technologijos universitetas


Trukmė 2014 m. birželis – 2015 m. rugsėjis



Didesnis universiteto pajėgumas veikti tarptautiniu lygmeniu


124 studentai, išvykę praktikai į

užsienį

64 darbuotojai, dalyvavę dėstymo vizituose užsienyje

70 darbuotojų, dalyvavusių

mokymovizituose užsienyje

Geresnės studentų kompetencijos

Į tarptautinius studentus labiau orientuotos studijos

Geresnės darbuotojų kompetencijos

Tarptautiškesnė universiteto (vidinė) aplinka

studentų apklausos duomenimis, po mobilumo studentai labiau vertina kitas kul-tūras, lengviau randa sprendimus sunkiose situacijose, mano pagerinę savarankiško mokymosi, komandinio darbo ir kitus ben-druosius įgūdžius

beveik 18 metų vykdomi mobilumo projek-tai leido universitete išplėsti studijas anglų kalba; studijų tarptautiškumą skatina ir didėjantis mobilių KTU bendruomenės narių skaičius

po mobilumo laikotarpio dauguma dar-buotojų teigia, kad jie išplėtė profesinių kontaktų ratą; pagerino socialines, kalbines ir/arba kultūrines kompetencijas; susipa-žino su užsienio gerosiomis praktikomis; pagerino profesines žinias

mobilumo projektai ilgainiui darė įtaką universiteto struktūrai, teikiamoms paslaugoms, skatino dvikalbės aplinkos atsiradimą

204 studentai, išvykę dalinėms

studijoms į užsienį

PRODUKTAI

REZULTATAI

POVEIKIS


Strateginis požiūris

• tarptautiškumas universitete vertinamas kaip svarbi strateginių tikslų sieki-mo priemonė ir yra gerai integruotas į kasdieninę veiklą

Motyvacijos ir susidomėjimo didinimas

• akademinio mobilumo ir mainų skyrius įgyvendina inovatyvias mobilumo vie-šinimo priemones, bendradarbiauja su dėstytojais ir kt.

Projektų administravimo tobulinimas

• įdiegtas naujas darbuotojų atrankos modelis, elektroninė išvykstančių ir atvykstančių dalinėms studijoms studentų paraiškų teikimo sistema; ana-lizuojami studentų pasirinkimo vykti arba nevykti dalinėms studijoms arba praktikai veiksniai ir kt.

SĖKMĖS VEIKSNIAI

Švietimo mainų paramos fondas

Tel. (+370 5) 261 0592

El. p. [email protected]

www.smpf.lt

Jaunimo tarptautinio

bendradarbiavimo agentūra

Tel. (+370 5) 249 7003

El. p. [email protected]

www.jtba.lt

programą Lietuvoje įgyvendina:

programos lietuvoje tarpinis...

Documents