KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                           2012 m. birželio 7 d.Klaipėda

         Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjų N.P. ir G.K. atstovui Viačeslav Žarkov, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui 2012 m. gegužės 29 d.viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N.P. ir G.K. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011-08-23 įsakymo Nr. 30-TE-441 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ panaikinimo.        Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :        pareiškėjai N.P. ir G.K. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 30-TE-441 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jiems paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjai nurodo nesutinkantys su 2011 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-116 išdėstytais motyvais, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, siekiant su jais susidoroti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai, neturėdami užduoties ar atskiro tiesioginių vadovų nurodymo vykdyti policinę priemonę dėl transporto priemonių vairuotojų neblaivumo patikrinimo, neteisėtai sustabdė devynias transporto priemones, nors jų vairuotojai jokių teisės pažeidimų nepadarė. Pažymi, jog 2011 m. birželio 6 d. pravesdamas instruktažą kuopos vadas supažindino ir su2011 m. birželio 2 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 5-S-2841 „Dėl policinių priemonių organizavimo“, kuriame buvo pateikta informacija apie numatomą policinėspriemonės dėl transporto priemonių vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo patikrinimo 2011 metų birželio 6-12 dienomis apskrityse organizavimą. Buvo atkreiptas dėmesys ekipažų, kurių tarnybos užduotyse nurodytas KET kontrolės vykdymas. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjams 2011 m. birželio 6 d. buvo pavesta KET pažeidimų kontrolė. Pažymi, jog iš prieš tarnybą įvykusio instruktažo, pravesto kuopos vado K.M., pareiškėjai suprato, kad vykdydami KET pažeidimų prevenciją turi vykdyti ir policinę priemonę, todėl tarnybos metu ir stabdė transporto priemones, jų vairuotojams aiškino, kad vykdoma policinė priemonė dėl neblaivių vairuotojų išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad neturėdami užduoties ar atskiro tiesioginių vadovų nurodymo vykdyti policinę priemonę dėl transporto priemonių vairuotojų neblaivumo patikrinimo, jie neteisėtai sustabdė devynias transporto priemones, nors jų vairuotojai jokių teisės pažeidimų nepadarė ir taip pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 8.2, 8.7. 66 p. reikalavimus, kėlė grėsmę pažeisti asmens teises dėl jų sustabdymo pagrįstumo. Taip pat nesutinka aplaidžiai vykdę pareigas. Teigia, kad pareiškėjų tarnybą tą kartą tikrinęs atsakingas pareigūnas pažeidimų nenustatė. Nurodė, kad duomenų, jog dėl pareiškėjų kaltės nebuvo užregistruotas administracinės teisės pažeidimas arba nusikaltimas, nebuvo nustatyti pažeidimus padarę asmenys, nėra. Be to, pareiškėjų atstovas nurodo, kad buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra: tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pratęstas nepagrįstai, tarnybinio pažeidimo tyrimą pradėjo, tyrimo terminą pratęsė bei tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašė nekompetentingi subjektai.        Pareiškėjų atstovas prašo prašymą patenkinti jame nurodytais argumentais.        Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovas nesutinka su prašymu ir prašo jo netenkinti atsiliepime nurodytais argumentais.

         Atsiliepime (b.l. 15-17) atsakovas nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada  Nr. 30-IS-116 surašyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Teigia, jog pagal 2011 m. birželio 6 d. tarnybos užduotį pareiškėjai turėjo užtikrinti viešąją tvarką, vykdyti plėšimų, alkoholinių gėrimų viešosiose vietose prevenciją, eismo, eismo ir pėsčiųjų bei dviratininkų, pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kontrolę, reaguoti į budėtojo nurodymus Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje. Patruliavimo metu pareiškėjai nepaisė tarnybinės užduoties, savavališkai vykdė transporto priemonių vairuotojų patikrinimą, nenustatęKelių eismo taisyklių ar kitų pažeidimų sustabdė devynias transporto priemones, iš jų – septynias su įjungtais švyturėliais. Pažymi, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66.3 punkte numatyta galimybė patruliui sustabdyti transporto priemonę, kai reikia patikrinti vairuotojo ar transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones. Jokių patikimų duomenų, kad pareiškėjai turėjo teisės aktais nustatytą realų pagrindą stabdyti transporto priemones, nėra. Be to, reaguodami į budėtojo pranešimus dėl Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės pažeidimų padarymo, šeimyninio konflikto bei asmens grąsinimo ginklu, trisiš jų patikrino, neišlipdami iš patrulinio automobilio. Budėtojui pranešdami, kad informacija apie įvykius ar kitus teisės pažeidimus nepasitvirtino, pareiškėjai įvykio vietoje nesurinko duomenų, turinčių reikšmės pažeidimų išaiškinimui, jų neįformino ir į policijos įstaigą nepristatė teisės pažeidimą įrodančios medžiagos. Tokiais veiksmais pareiškėjai pažeidė Pareigybės aprašymo 7.4, 7.8 punktus, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 8.2, 8.7, 66, 131, 136, 142 punktų reikalavimus, neužtikrino Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6 punktų ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte policijai numatytų uždavinių įgyvendinimo, aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas. Tokie jų veiksmai (neveikimas) atitinka tarnybinio nusižengimo požymius. Pažymi, kad atsižvelgus į tarnybinio nusižengimo priežastis, padarinius, pareiškėjams buvo paskirtos švelniausios nuobaudos.        Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 185, 190).        Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams nedalyvaujant.        Teismas konstatuoja         Pareiškėjai N.P. ir G.K. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 30-TE-441 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“(toliau – Įsakymas), kuriuo jiems paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nagrinėjamo ginčo dalykas – Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas. Minėtas Įsakymas priimtas remiantis 2011 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-116, kuri yra neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalis.        Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b.l. 91-94) pareiškėjų prašymas buvo patenkintas, tačiau šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi (b.l. 111-119) buvo panaikintas ir byla grąžinta teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje konstatavo, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra pažeistas ir nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti, ar tarnybinio pažeidimo tyrimą pradėjo, terminą pratęsė bei tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašė kompetentingi asmenys, taip pat nurodė įvertinti argumentus, kuriais pareiškėjai neigia tarnybinę atsakomybę.         Pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai, todėl sprendžiant jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-

1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje.        Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija atsakovo priimto įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai, siekiant juos nubausti, pareiškėjai tarnybos metu tinkamai atliko tarnybines pareigas, todėl jų veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, taip pat nurodė, kad buvo padaryta tarnybinių pažeidimų tyrimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo procedūros pažeidimų. Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumui ir teisėtumui.        Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą        Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Kaip jau minėta, tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pagrindinis šios Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus, siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Tvarkos 3 punktas). Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas).        Pagrindines garantijas, užtikrinančias pareigūnų teises skiriant jiems tarnybines nuobaudas nustato Statuto 26 straipsnis, kuris numato, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas sirgo bei tai, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai (Statuto 26 straipsnio 3 ir 4 dalys); kad dėl tarnybinio nusižengimo turi būti atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 straipsnio 6 dalis); kad už vieną nusižengimą galima skirti tik vieną nuobaudą (Statuto 26 straipsnio 5 dalis).        Dėl tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo termino        Pareiškėjai teigia, kad pažeistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl byloje aktualios Statuto ir Tvarkos normos, reglamentuojančios tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus.        Pagal Tvarkos 19 punktą tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe ar atostogavo, o esant svarbioms

aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą pavedęs atlikti pareigūnas gali šį terminą pratęsti dar iki 30 dienų. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (Tvarkos 20 punktas), kuri pateikiama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitam pareigūnui, pavedusiam atlikti tarnybinį patikrinimą, kad būtų priimtas sprendimas. Tvarkos 21 punktas numato, kad vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas,pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 21.1. patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvadą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę; 21.2. grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos 19 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Pagal Tvarkos 29 punktą bei Statuto 26 straipsnio 6 dalį tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos; tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja, jog teisės aktai numato du terminus, kurių privaloma laikytis atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą. Pirmas, tai tarnybinio patikrinimo atlikimo 30 dienų terminas, kuris gali būti pratęsiamas dar 30 dienų. Tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimas ir šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių įvertinimas, pripažįstant minėtas aplinkybes svarbiomis arba nesvarbiomis, yra tarnybinį patikrinimą atlikti pavedusio pareigūno diskrecijos teisė. Antras, tai tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų ir kuris skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Šis terminas yra imperatyvus ir negali būti pratęsiamas.        Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado I.L. 2011 m. birželio 7 d. pranešimą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 11), ant kurio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) viršininko pavaduotojas V.K. 2011 m. birželio 8 d. parašė rezoliuciją „Pradėti tarnybinį patikrinimą“. Nuo šios datos skaičiuotinas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas. Tikrintojas – Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas S.J. 2011 m. liepos 7 d., t.y. nepasibaigus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui, kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK viršininką B.I. prašydamas pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą ir nurodydamas tokio prašymo priežastis (b.l. 74). Faktinę aplinkybę, kad prašymą pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą S.J. surašė 2011 m. liepos 7 d., bet ne liepos 10 d. kaip nurodyta minėtame prašyme, kas laikytina rašymo apsirikimo klaida, patvirtina ne tik jo paaiškinimas 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje (b.l. 88-89), bet ir Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinių pranešimų ir jų registracijos žurnalo ištrauka (b.l. 168-174), iš kurios matyti, kad S.J. prašymas pratęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą atliekamame tarnybiniame patikrinime Nr. 30-IS-116 užregistruotas 2011 m. liepos 7 d.  (b.l. 171). Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2011 m. birželio 7 d. rezoliucija „Sutinku“ patvirtina faktinę aplinkybę dėl termino pratęsimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo priežastys buvo nesvarbios bei su tuo, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko B.I. 2011 m. birželio 7 d. rezoliucijoje nurodymas konkretaus tarnybinio patikrinimo pratęsimo termino, suponuoja išvadą, jog buvo padarytas esminis tarnybinio pažeidimo tyrimo pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti Įsakymą. Nors Klaipėdos apskrities VPK viršininko rezoliucijoje konkretus tarnybinio patikrinimo atlikimo pratęsimo terminas nebuvo nurodytas, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas 2011 m. rugpjūčio 3 d., kai tarnybinio patikrinimo išvada buvo pateikta tvirtinti Klaipėdos apskrities VPK viršininko pareigas laikinai einančiam D.S., t.y.

nepažeidžiant Tvarkos 19 punkte maksimalaus tarnybinio patikrinimo atlikimo pratęsimo termino. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino pažeidimo ir nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praleistas. Nenustačius kitokių faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nepažeistas.        Dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo procedūroje dalyvavusių asmenų kompetencijos        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas sprendimą, nurodė išsiaiškinti, ar tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo, terminą pratęsė bei tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašė kompetentingi asmenys.        Tvarkos 6 punktas numato, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą.        Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą pagal 2011 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vado I.L. pranešimą 2011 m. birželio 8 d. pradėjo Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas V.K.. Apklaustas liudytoju V.K. (b.l. 179-180) parodė, kad teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą jis turi Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 30-V-595 bei pavaduotojo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų pagrindu.        Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 30-V-595 patvirtino Tarnybinių patikrinimų paskirstymo, apskaitos ir tarnybinių patikrinimų medžiagos saugojimo tvarką (b.l. 127-129), kurioje išdėstytas paskirstymas atliekant tarnybinius patikrinimus, tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka, registracija, saugojimas bei ataskaitų pateikimas. Šio įsakymo 2.1 punktu Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojai pagal kuravimo sritis įgalioti pavaldiems pareigūnams pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą apie pavaldaus darbuotojo (vidaus tarnybos sistemos pareigūno, valstybės tarnautojo, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą (darbo drausmės pažeidimą). Klaipėdos VPK viršininko 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 30-V-303 patvirtintas Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymas (b.l. 131-133). Pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir asmeniškai atsako už Viešosios tvarkos biurui, Kelių policijos biurui, Patrulių rinktinei, Operatyvaus valdymo skyriui bei Migracijos skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą ir nuolat kontroliuoja pavaldiems pareigūnams pavestų funkcijų vykdymą. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 30-V-394 minėtas pareigybės aprašymas pakeistas, išdėstant, inter alia kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir asmeniškai atsako už Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu pavestų kuruoti padalinių veiklą ir sritis (7.1 punktas); paveda atlikti tarnybinius patikrinimus dėl kuruojamo padalinio valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų, patikrinimus dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis darbo drausmės pažeidimų (7.12 punktas). Aptarti įrodymai patvirtina Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojo V.K. kompetenciją pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kuruojamo padalinio – Patrulių rinktinės – pareigūnų tarnybinių nusižengimų, todėl laikytini nepagrįstais pareiškėjų argumentai, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta nekompetentingo subjekto.        Pagal Tvarkos 19 punktą pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą gali tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo terminą pratęsė ne tarnybinį patikrinimą pavedęs atlikti Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojas V.K., o Klaipėdos apskrities VPK viršininkas B.I. Tvarkos 19 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas ne tik lingvistiniu, bet ir sisteminiu būdu, t.y.taikomas atsižvelgiant į Tvarkos nuostatas,

reglamentuojančias vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, kompetenciją (pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, nušalinti tikrinamą pareigūną nuo pareigų, priimti sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos ir kt.). Įvertinus tai, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininkas B.I. turėjo kompetenciją pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą.        Tvarkos 21 punkte numatyta, kad vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš sprendimų inter alia patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvadą 2011 m. rugpjūčio 3 d. patvirtino Klaipėdos apskrities VPK laikinai einantis viršininko pareigas D.S. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 5-TE-301, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojui D.S. pavesta laikinai eiti policijos komisariato viršininko pareigas komisariato viršininko B.I. atostogų nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. metu (b.l. 130), įrodo D.S. kompetenciją patvirtinti išvadą.        Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo, terminą pratęsė bei tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašė kompetentingi asmenys.         Dėl tarnybinio patikrinimo išvados ir tarnybinės nuobaudos pagrįstumo        Nustatant tarnybinio patikrinimo išvados teisinę reikšmę, būtina vadovautis Tvarkos   nuostatomis. Pagal šios Tvarkos II skirsnio nuostatas, tarnybinio patikrinimo išvados surašymas yra tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalis. Konkretus tarnybinio nusižengimo  faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamai priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimas. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis faktas, kuriuo nustatomas padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.        Skundžiamas Įsakymas (b.l. 6) priimtas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-116. Tarnybinio patikrinimo išvada yra skundžiamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės aplinkybės ir kitos aplinkybės, reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą.        Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjams tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidžiai vykdytas tarnybines pareigas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 9-12) pareiškėjų tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė suformuluota taip: 2011 m. birželio 6 d. nuo 7.00 val.iki 15.40 val. Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis G.K. ir patrulė N.P., turėdami užtikrinti viešąją tvarką, plėšimų prevenciją, alkoholinių gėrimų viešosiose vietose prevenciją, eismo kontrolę ir pėsčiųjų bei dviratininkų, pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, kontrolę, reaguoti į Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo iškvietimus Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje (Debreceno, Naikupės, Sulupės, Minijos, Kalnupės, Šturmanų, Raudonės, Poilsio g., taikos pr. nuo Baltijos pr. iki Statybininkų pr., Šilutės pl.) nuo 7.22 val. iki 14.42 val. patruliuodami tarnybiniu automobiliu sustabdė devynias transporto priemones, iš jų – septynias su įjungtais švyturėliais, neturėdami

užduoties ar atskiro tiesioginių vadovų nurodymo vykdyti policinę priemonę dėl transporto priemonių vairuotojų neblaivumo patikrinimo ir nenustačius, kad jų vairuotojai padarė KET ar kitus teisės pažeidimus, tokiu būdu sukeldami grėsmę pažeisti asmens teises dėl jų sustabdymo pagrįstumo. Policijos pareigūnai G.K. ir N.P. 2011 m. birželio 6 d., reaguodami į aštuonis Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo pranešimus dėl KET ir kitų teisės pažeidimų padarymo, šeimyninio konflikto bei asmens grasinimo ginklu, iš jų tris pranešimus patikrino neišlipdami  iš tarnybinio automobilio, OVS budėtojui pranešdami, jog gauta informacija apie įvykius ir kitus teisės pažeidimus nepasitvirtino. Jie įvykio vietoje nesurinko duomenų, turinčių reikšmės nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų išaiškinimui (nenustatė ir neapklausė nukentėjusiųjų, liudytojų) neįformino ir į policijos įstaigą nepristatė teisės pažeidimą (-us) įrodančios medžiagos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais G.K. ir N.P. pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 8.2, 8.7, 131, 136, 142 punktus, Pareigybės aprašymo 7.4 ir 7.8 punktų reikalavimus, neužtikrino Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6 punktuose ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte policijai numatytų uždavinių įgyvendinimo, aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą.        Byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad patruliuodami 2011 m. birželio 6 d. G.K. ir N.P. nuo 7.22 val. iki 14.42 val.  sustabdė devynias transporto priemones (iš jų – septynias naudodami švyturėlius), nurodydami sustabdymo priežastį – patikrinimui, patikrinimo rezultatas – pažeidimų nenustatyta. Tikrinamieji pareigūnai paaiškinimuose (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 17, 18) nurodė,  kad 2011 m. birželio 6 d. prieš tarnybą įvyko instruktažas, kurio metu atsakingas už instruktažą pareigūnas K.M. supažindino su Policijos generalinio komisaro pavaduotojo nurodymu 2011 m. birželio 6-11 d. organizuoti transporto priemonių vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo patikrinimą, kurį suprato, kad vykdydami KET pažeidimų prevenciją, turi vykdyti ir šią specialiąją policijos priemonę, todėl tarnybos metu stabdė transporto priemones dėl neblaivių vairuotojų išaiškinimo.        Atsakovas teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinė 2011 m. birželio 6 d. minėtos specialiosios policijos priemonės nevykdė.        Policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2011 m. birželio 2 d. raštu Nr. 5-8-2841 „Dėl policijos priemonių organizavimo“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 15) teritorinių policijos įstaigų viršininkams pranešė, kad Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) iniciatyva 2011 m. birželio 6-12 d. Europos šalyse bus vykdomi transporto priemonių vairuotojų neblaivumo ir apsvaigimo patikrinimai ir nurodoma minėtomis dienomisapskrityse organizuoti transporto priemonių vairuotojų neblaivumo ir apsvaigimo patikrinimus.        Apklaustas liudytoju Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vadas K.M. (b.l. 62) parodė, kad 2011 m. birželio 6 d. instruktažo metu patruliams perskaitė Policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2011 m. birželio 2 d. raštą, kuriame nurodyta organizuoti neblaivumo patikrinimo prevencines priemones, tačiau tą dieną specialiosios policijos priemonės tikrai organizuotos nebuvo. Liudytojas nurodė nežinantis, kaip perskaitytą raštą suprato pareiškėjai. Tokie pat faktai dėl instruktažo ir patrulių užduočių nurodyti K.M. 2011 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniame pranešime. Minėtame tarnybiniame pranešime K.M. nurodė, kad 2011 m. birželio 6 d. jis buvo atsakingas už rytinės pamainos (nuo 7.00 val. iki 16.00 val.) instruktažą, kurio metu rytinės pamainos pareigūnus supažindino su turimu Policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2011 m. birželio 2 d. raštu, kuriuo prašoma 2011 m.birželio 6-12 d. organizuoti transporto priemonių vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo patikrinimus. Su šiuo raštu buvo supažindinti pareigūnai, kuriems buvo nurodyta dirbti pagal tarnybos užduotis, nurodytu laiku ir vietose, kuriuose buvo įrašyta „KET kontrolė“ ir atkreipti didesnį dėmesį minėtomis dienomis į neblaivių vairuotojų išaiškinamumą, tačiau 2011 m. birželio 6 d. Patrulių rinktinė neskyrė atskirų darbuotojų vykdyti šią policinę priemonę (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 13).        Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vadas, atsakydamas į Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio prašymą pateikti informaciją dėl to, ar Patrulių rinktinė 2011 m. birželio 6

d. organizavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. birželio 2 d. rašte nurodomą policijos specialiąją operaciją dėl transporto priemonių vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo patikrinimo, 2012 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 30-S-6118 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinė 2011 m. birželio 6 d. jokios policinės priemonės nevykdė (b.l. 161).        Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 (redakcija taikoma ginčo teisiniams santykiams, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 1 d.), 3.16 punkte apibrėžta policijos specialiosios operacijos sąvoka, pagal kurią policijos specialioji operacija – vieno arba kelių policijos padalinių suderintų veiksmų visuma, siekiant įvykdyti nustatytą užduotį.       Pareiškėjams tarnybos užduotyje nuo 07.30 val. iki 09.45 val., nuo 13.00 val.iki 13.50 val. nurodyta vykdyti viešosios tvarkos užtikrinimą, plėšimų prevenciją, alkoholinių gėrimų viešosiose vietose užkardymą bei eismo kontrolę, o nuo 10.30 val. iki 11.30 val., nuo 13.00 val. iki 13.50 val. ir nuo 14.55 val. iki 15.40 val. – patruliavimą užtikrinant viešąją tvarką, eismo ir pėsčiųjų bei dviratininkų, pažeidžiančių KET reikalavimus kontrolę bei plėšimų prevenciją (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 24).        Surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams 2011 m. birželio 6 d. tarnybos užduotyje nebuvo numatyta vykdyti policinę priemonę dėl neblaivių vairuotojų patikrinimo. Teismas pažymi, jog pats pareiškėjas G.K. 2011 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje pripažino, kad 2011 m. birželio 6 d. nevykdė specialiosios policijos operacijos (b.l. 60). Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 193 punktą, organizavus specialiąsias priemones saugiam eismui užtikrinti, pildoma pažyma, numatyta 13 priede, tačiau pareiškėjai minėtos pažymos nepildė. Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjams 2011 m. birželio 6 d. nebuvo pavesta vykdytispecialiosios policijos priemonės dėl neblaivių vairuotojų patikrinimo, todėl jie transporto priemones galėjo stabdyti pastebėjus ar gavus informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą.        Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66 punkte numatyti atvejai, kada patrulis gali stabdyti transporto priemonę: jos vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus (66.1); transporto priemonės išvaizda, techninė būklė,krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų 66.2); reikia patikrinti transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones (66.3); įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos (66.4); reikia patikrinti pervežamo krovinio dokumentus (66.5); reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatybes (66.6); iškyla būtinybė suteikti pagalbą kitiems eismo dalyviams ar policijos patruliui pasinaudoti sustabdyta transporto priemone (66.7); likviduojami stichinių nelaimių, avarijų padariniai (66.8); dalyvaujama policijos specialiosiose operacijose (66.9); vykdoma transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio rėžimo kontrolė (66.10).        Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai devynias transporto priemones sustabdė (iš jų, septynias naudodami švyturėlius) nurodydami sustabdymo priežastį – patikrinimui, tačiau nenustatydami jokio pažeidimo. Taigi pareiškėjai stabdė transporto priemones, neturėdami jokio realaus teisės akte numatyto pagrindo stabdyti transporto priemonę, tokiu būdu sukeldami grėsmę pažeisti asmens teises dėl jų sustabdymo pagrįstumo. Tai, kad sustabdytų transporto priemonių vairuotojai nesiskundė dėl sustabdymo nepagrįstumo, neeliminuoja išvados dėl pareiškėjų veiksmų neteisėtumo, tačiau į tai turi būti atsižvelgta parenkant tarnybinę nuobaudą.        Policijos patrulių veiklos instrukcijos 8 punkte numatyta, kad kiekvienas patrulio pareigūnas privalo išmanyti, žinoti ir gerbti tarnybos vykdymo uždavinius, tvarką, taktiką ir metodus (8. 2 punktas); transporto priemonių, jų vairuotojų ir krovinių dokumentų tikrinimo tvarką (8.7 punktas).        Aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai 2011 m. birželio 6 d., neturėdami užduoties ar atskirto tiesioginių vadovų

nurodymo vykdyti specialiąją policijos priemonę dėl transporto priemonių vairuotojų neblaivumo patikrinimo, neteisėtai sustabdė devynias transporto priemones, nors jų vairuotojai jokių teisės pažeidimų nepadarė. Šiais veiksmais pareiškėjai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 8.2; 8.7 bei 66 punkto nuostatas.        Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad G.K. ir N.P., reaguodami į Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimus dėl KET ir kitų teisės pažeidimų padarymo, šeimyninio konflikto bei asmens grasinimo ginklu, iš jų tris pranešimus patikrino neišlipdami iš tarnybinio automobilio. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai, neišlipdami iš tarnybinio automobilio, patikrino šią informaciją: pranešimą apie užstatytą pravažiavimą prie poliklinikos „Nefrida“; apie čigonų tautybės asmens prekybą cigaretėmis prie prekybos centro „Maxsima“; apie tai, kad automobiliu valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja galimai neblaivus vairuotojas, sudarinėja avarines situacijas, kuris įsuko į Smiltelės g. esančią „Neste Oil“ degalinę. Tarnybos užduoties ataskaitoje, kurią surašė pareiškėja N.P., o ne patrulio vyresnysis G.K. (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 5-V-570 patvirtinto Tarnybos užduoties patruliui rengimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad skiltyje „Žymos apie užduoties įvykdymą“ užduoties rezultatus užrašo patrulio vyresnysis), pažymėta, kad patruliai vyko į aštuonis OVS budėtojo pranešimus; informacija nepasitvirtino dėl po draudžiamu ženklu stovinčio automobilio, dėl nelegalios prekybos cigaretėmis, dėl automobilio pastatymo ant žaliosios vejos. Dėl apsaugos signalizacijos suveikimo garaže ir gyvenamajame name nurodė, jog signalizacija atsistatė, dėl galimai neblaivaus vairuotojo, atvykusio į degalinę – degalinės teritorijoje įtartinas automobilis neaptiktas, dėl vyriškio grasinimo ginklu – vyriškis įvykio vietoje neaptiktas.        Pareiškėjų aštuoni išvykimai pagal budėtojo pranešimus ir patikrinimo rezultatai matosi iš ataskaitų žiūriklių (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 25-40). Kaip antai, iš ataskaitos matosi, kad 15.08 val. buvo užregistruotas P.G. pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) kieme vyriškis jam grasina ginklu, pranešėjas jį mato. Perskambinus pranešėjo telefonu, pranešėjas neatsiliepė. Pareiškėjai pagal budėtojo pranešimą į vietą atvyko tik 15.22 val. Patikrinimo rezultatas – (duomenys neskelbtini) kieme vyriškis, grasinantis ginklu, neaptiktas.        Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjai, Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojui pranešdami, kad informacija nepasitvirtino, nepatikslino apie teisės pažeidimus pranešusių asmenų anketinių duomenų, nenustatinėjo įvykio liudytojų, nesurinko ir į policijos komisariatą nepristatė medžiagos, reikšmingos atliekant tyrimą dėl gautos informacijos apie teisės pažeidimus, todėl jie aplaidžiai vykdė savo pareigas bei pažeidė Policijos veiklos instrukcijos 131, 136, 142 punktą, Pareigybės aprašymo 7.4 ir 7.8 punkto reikalavimus, neužtikrino Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6 punktuose ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte policijai numatytų uždavinių įgyvendinimo.        Policijos veiklos instrukcijos 131 įpareigoja patrulį, gavus pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, pagal aplinkybes išsiaiškinti: inter alia asmenis, pranešusius apie teisės pažeidimą: teisės pažeidimą mačiusius asmenis; įtariamų padarius pažeidimą asmenų požymius, jų pasitraukimo kryptį. Patrulis įvykio vietoje turi įsiminti ir pasižymėti aplinkybes, galinčias keistis laikui bėgant (136 punktas); nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nedelsdamas apie tai informuoti budėtoją, vietoje surinkti administracinį teisės pažeidimą įrodančią medžiagą ir įstatymo numatytais atvejais teisės pažeidėją su surinkta medžiaga pristatyti į policijos įstaigą, o nesant galimybės jo sulaikyti, pristatyti tik medžiagą (142 punktas). Pareiškėjų Pareigybės aprašymuose, patvirtintuose Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-V-22 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 54-55, 56-57), numatyta, kad šias pareigas einantys valstybės tarnautojai sulaiko ir pristato į policijos įstaigas asmenis, šiurkščiai pažeidusius viešąją tvarką, įtariamus padarius nusikaltimus (7. 4 punktas); nustatyta tvarka įformina autoavarijų, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taiko administracinio poveikio priemones (7.8 punktas). Policijos veiklos įstatymo 5straipsnyje numatyti policijos uždaviniai, o 21 straipsnyje reglamentuotos policijos pareigūno pareigos.

       Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai bei pateiktas teisinis tikrinamų pareigūnų veiklos įvertinimas. Teiginys dėl neobjektyvaus tarnybinio patikrinimo atlikimo pripažįstamas nepagrįstu. Pareiškėjo G.K. teigimu, jo atžvilgiu realizuotas sutuoktinės grasinimas susidoroti, nes ji pažįstama su Patrulių rinktinės vadu I.L., kurio pranešimu ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Vertindamas šią aplinkybę teismas pažymi, jog pareiškėjas G.K. 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jam nežinoma apie tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno įtakojimą (b.l. 56), o apklaustas liudytoju I.L. parodė, kad su pareiškėjo žmona nėra pažįstamas, ji buvo atėjusi pasiskųsti dėl aplinkybių šeimoje, tačiau atlikto tarnybinio patikrinimo nesieja su šiuo atėjimu, nes, atliekant kontrolinius patikrinimus, buvo akivaizdus netinkamas pareigų vykdymas, todėl ir buvo surašytas pranešimas viršininkui (b.l. 59-61).        Pareiškėjai yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos nariai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Statuto 43 straipsnio 4 dalimi, buvo kreiptasi į minėtą profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą ir toks sutikimas buvo gautas (tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 8, 9). Vadovaujantis Tvarkos 17 punktu, buvo surašyti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo, kuriais pareiškėjai pasirašytinai buvo supažindinti su pradėtu tarnybiniu patikrinimu bei jų teisėmis (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 50, 51).        Įvertinus visas aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas iš esmės atliktas tinkamai, laikantis įstatyme įtvirtintų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų,tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir bendrųjų procedūrų; išvada motyvuota, nusižengimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjų kaltė dėl išvadoje konstatuoto nusižengimo įrodyta rašytine bylos medžiaga, liudytojų parodymais bei atsakovo atstovo paaiškinimais. Skundžiamo Įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo pagrindas yra tarnybinio patikrinimo išvada Pagal Statuto 26 straipsnį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateiktose charakteristikose pareiškėjai iš esmės charakterizuojami teigiamai (psl. 52, 53). Pareiškėjams, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra švelniausia iš vidaus tarnybos pareigūnams skiriamų tarnybinių nuobaudų, ji paskirta atsižvelgiant į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus tarnybinių nuobaudų parinkimo kriterijus.        Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių prašymas dėl 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 30-TE-441, kuriuo pareiškėjams paskirta tarnybinė nuobauda panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.        Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio  1 punktu,  teismas

n u s p r e n d ž i a:        pareiškėjų N.P. ir G.K. prašymą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 30-TE-441 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jiems paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba atmesti kaip nepagrįstą.        Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.           Teisėja                                                                       Dalia Gumuliauskienė