kristijono donelaičio kūryba: ieškojimai ir atradimai · 2014-09-15 · paukščių pamokos pl...
TRANSCRIPT
Kristijono Donelaičio kūryba: ieškojimai ir atradimai
Aldona Šliažaitė, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Suaugusiųjų skyriaus
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, andragogė-praktikė, MTC stažuotoja Kėdainiai,
2014-05-15 Projektas ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-01-010
Ciklinis ratas – gyvenimo ratas
Vasara
Ruduo Žiema
Pavasaris
Gyvenimo filosofijos formulė
PL + VD+ RG + ŽR=
GYVENIMAS
Saulės įvaizdis
VD 50–54
Vei! kaip vėl aukštyn saulelė kopti paliovė
Ir, aukščiaus savo žėrintį nuritusi ratą,
Ant dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia.
RG 1–69
Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas
Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.
Paukščių pamokos
PL 147–151 Į paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą kramto, O kitsai, stokodams grūdo, gnyba žolelę. Juk ir jie kasmets, mus atlankyt sukeliavę, Kūdą vis ir alkstantį pavasarį randa; O vei, todėl tikt nei viens niekados nesiskundžia. PL 346–347 Taigi matai, taip paukščiams, taip ir mums pasidaro, Irgi be vargo būt negal nei viens šime sviete.
Širdinga žmogaus malda
ŽR 666–668,671–674
Bet be tavęs, tu dangiškasis mūsų tėtuti,
Nieks negal mums tekt, ką miela vasara žada.
Ką mums mačys priprovos, ką mūsų trūseliai?
Darbštumas – vertybė
VD 276–277
Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro;
O iš mėšlo smirdinčio žegnonė pareina.
VD 434–443
Tuo laukai kaip skruzdėlyns kribždėti pagavo,
Ir gaspadoriai su bernais šienaudami spardės.
Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs,
Kardus ir šobles į margas nunešė pievas.
Laikinumas
VD 94–95
Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis
Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms.
Laiko ratas...
ŽR 595, 605 – 609
Ak, kaip veikiai žmogiškos nudyla dienelės!
...
Žinom juk visi, kaip mums biedniems pasidarė.
Kaip mes, vaikesčiais glūpais dar būdami, žaidėm.
Ak, kur dingot, ak, jūs jaunos mūsų dienelės!
Rudenis ir žiema grožybes jūsų sudarkė,
O mums, diedams, jau vainiką žilą nupynė.
ŽR 680–683
Taigi, tėtuti, toliaus už kožną reikalą mūsų
Rūpink tėviškai, kad vėl jau vasara rasis
Ir mes vėlei ant laukų triūsinėdami vargsim.
Lazdynėliai
Tolminkiemis
Tolminkiemis
Liudvikas Rėza
Kiekvienam daryti gera Savo darbu ir žodžiu, Visad elgtis taip, kaip dera, Ir teisingas būt geidžiu. Nekerštauti niekada, Gyvo padaro gailėti, Dievą, žmones jo mylėti – Mano priedermė šventa.
Iš vokiečių kalbos vertė Aleksys Churginas, 1977