ATGAJUTIS 2014m. Spalis. Nr:1

1

Laikraštis leidžiamas nuo 1995 metų ir pasirodo 3-4 kartus per metus.

Gerbiami laikraštuko skaitytojai, šiais mokslo metais gerokai atsinaujino jaunųjų žurnalistų būrelis, tad ir redaktorius pasikeitė. Tikimės, kad naujai įsijungę į redkolegijos veiklą 5a ir 7-ų klasių mokiniai padarys viską, kad laikraštukas būtų įdomus ir skaitomas mažų ir didelių. Naujuoju redaktoriumi šiais metais tapo Emilija Galkutė, o laikraštuką maketuos Valentinas Stulgis.

Redaktoriaus žodis

Sveiki, mieli skaitytojai. Džiugu jus ir vėl matyti

mokykloje. Šiais mokslo metais laikraštį "Atgajutis" leis

nauja redkolegijos komanda. Šiame laikraštyje bus

įvairiausių mokyklos renginių aprašymų ir visokiausių kitokių

įdomybių. Tikiuosi, „Atgajutis“ jums patiks ir jį perskaitysite

nuo pradžios iki galo.

Redaktorė

Emilija Galkutė

Staigmena mokytojams

Mokytojų diena – tai diena, kai mokytojai labai

geri. Todėl mes jiems surengėme šventinę popietę.

Renginys vyko spalio 3-ią dieną po keturių pamokų.

Mokytojų dienos šventė buvo labai graţi. Vyko

nedidelis koncertėlis. Pirmiausia pasirodė šokėjai ir

dainininkai. Jų pasirodymai buvo linksmi ir spalvingi.

Mokytojus pasveikino mokyklos direktorė S. Plaksij ir

nuoširdţiai palinkėjo kantrybės, meilės vaikams bei kitų

svarbių dalykų, būtinų mokytojams. Renginiui įpusėjus,

jaunieji ţurnalistai taip pat tarė sveikinimo ţodį. Pasirodė

graikų deivėmis apsirengusios 8 klasės mokinės su pilnomis

obuolių vazomis rankose. Obuoliai simbolizavo mokytojų

patirtį mokykloje. Ţalieji teko mokytojams, kurių darbo

staţas maţiausias, geltoni – jau nemenką patirtį turintiems, o raudonieji obuoliai - ilgiausiai

mokykloje dirbantiems. Susirinko savo mokytojų pasveikinti ir visų klasių seniūnai, kurie tarė

bendrą sveikinimo ţodį. O pabaigoje kiekvienam mokytojui buvo įteikta spalvinga rudeninė

puokštelė. Puokšteles prieš renginį kruopščiai surišo penktokai.

Šventine popiete dţiaugėsi visi mokytojai. Ačiū, kad skyrėte laiko mūsų sveikinimams.

Deimantė Kuprytė, 7

b kl.

2014 m. Spalis. Nr:1

Turinys:

1-2 psl. Redakcijos žodis, mokytojų diena.

3-5 psl.Comenius projektas. 6 psl. Mokinių mintys apie

mokyklą. 7 psl. Apie Marių Katiliškį

8 psl. Iš moksleivių kūrybos.

ATGAJUTIS 2014m. Spalis. Nr:1

2

Mokytojo dienos proga mokykla buvo neįprastai puošni. Mokytojų kambarys švytėjo spalvingomis

kompozicijomis.

Akimirka iš moksleivių koncerto. Moksleivių padarytos puokštės dţiugino mokytojų akis.↓

ATGAJUTIS 2014m. Spalis. Nr:1

3

Comenius projekto “Vestuvių

papročiai Europoje” dalyvių viešnagė

M.Slančiausko progimnazijoje

Jeigu paklaustumėte, kokia šeimos šventė graţiausia, iškilmingiausia, turbūt daugelis atsakytų,

kad tai - vestuvės. Todėl nieko keisto, kad jaunos ir sumanios anglų kalbos mokytojos Simona Jacienė bei

Laima Kurauskienė paskatino mokyklos bendruomenę dalyvauti tarptautiniame Comenius projekte

“Vestuvių papročiai Europoje” („Have wedding in Europe“). Šio projekto sumanytojai siekia uţmegzti

ryšius su projekte dalyvaujančiomis šalimis, nuvykti į jas ir vietoje susipaţinti su vestuvių papročiais bei

tradicijomis ir taip praplėsti

savo akiratį. Projekte

dalyvauja ir mokiniai, ir

mokytojai. Projektas bus

vykdomas dvejus metus ir

per tą laikotarpį mokiniai

susipaţins su skirtingų Euro-

pos šalių kultūra, suvoks

kultūrų skirtumus bei

ugdysis toleranciją. Ne

maţiau svarbi ir kita projekto

teikiama galimybė. Mokiniai,

ruošdamiesi perteikti

lietuviškų vestuvių tradicijas

bei su jomis susijusius

papročius, susipaţins su savo artimųjų gyvenimo istorijomis, domėsis liaudies muzika, dainomis, šokiais,

tradiciniu vestuvių maistu bei apranga.

Projekte dalyvauja 4 šalys: Turkija, Belgija, Lenkija ir Lietuva. Šis projektas pradėtas vykdyti

2013 metais. Jau pirmųjų metų lapkritį mūsų delegacija lankėsi Turkijoje, o 2014 metų balandį -

Belgijoje. Projekto metu

mokiniai susipaţįsta su

skirtingų šalių vestuvių

papročiais ir stebi

inscenizuotas vestuves.

Rengiant vestuvių

inscenizaciją, įtraukiama

visa mokyklos

bendruomenė bei miesto

visuomenė. Baigiamasis

projekto dalyvių susitikimas

numatytas Lenkijoje.

Mes esame trečioji

šalis, kuri pristato įvairių

istorinių laikotarpių

vestuvių tradicijas Lietuvoje

ir rodo vestuvių

inscenizaciją. Spalio 18-22

dienomis mūsų mokykloje

lankysis 23 asmenų delegacija. Jie atvyks iš Emet miesto Turkijoje, Bilzen miesto Belgijoje ir Lodzės

miesto Lenkijoje. Svečiai susipaţins su mūsų krašto kultūra. Aplankys Lietuvos sostinę Vilnių, Trakus,

Uţutrakį, Kryţių kalną. Lankysis miesto savivaldybėje, Joniškio istorijos ir kultūros bei Krepšinio

muziejuose, Joniškio sinagogose, baţnyčioje, Gasčiūnų amatų centre, S. ir A. Petraičių sodyboje. Ši plati

ATGAJUTIS 2014m. Spalis. Nr:1

4

kultūrinė programa leis geriau suvokti, kuo gyvena Lietuva ir jos ţmonės. Spalio 20 dieną svečiai

susipaţins su mūsų progimnazijos veikla, mokinių ir mokytojų darbo sąlygomis, mokyklos aplinka,

apsilankys aktų bei sporto salėse, bibliotekoje ir kai kuriuose kabinetuose. Viešnagės mokykloje metu

projekto dalyviai bus supaţindinti ir su Lietuvos švietimo sistema. Spalio 21 dieną svečiai pasklis po

Joniškį. Lankysis muziejuose bei kitose mūsų krašto kultūrą

reprezentuo-jančiose vietose. Po įspūdţių kupinos dienos visų projekto dalyvių laukia tradicinis

mergvakaris, kuriam patiekalus ruošia mokinių tėvai.

Pati svarbiausia šio susitikimo diena – spalio 22-oji. Tą dieną mokykloje bus dirbama neįprastai.

Organizuojama netradicinio ugdymo diena, kurios metu visų mokyklos moksleivių darbas bus susijęs su

vestuvėmis. Projekto dalyvius

pasitikti besiruošiantys

organizatoriai, pasitelkę

aukštesniųjų klasių moksleivius

bei kai kuriuos mokytojus, jau

senokai plušėjo prie vestuvių

scenarijaus, o paskutiniąją savaitę

prieš atvykstant svečiams uoliai

repetavo vestuvių eigą, kruopščiai

mokydamiesi tradicinio jaunųjų ir

jų tėvų šokio, kai šalia trypė ir

mokytojas, ir mokinys. Na, o

netradicinio ugdymo dieną visos

klasės rinksis sporto salėje, kur

smagiai šoks, vadovaujami kūno

kultūros mokytojos Rasos Kazimieraitienės, linijinius šokius. Per 2-ąją pamoką vyks linksmosios

estafetės, kuriose varţysis 5 stipriausi kiekvienos klasės atstovai. Trečia ir ketvirta pamokos skirtos

kvietimų į vestuves rašymui ir sveikinimo jaunavedţiams kūrimui. Kiekviena klasė, pasitelkusi savo

fantaziją ir atrinkusi geriausias idėjas, parašys didelį sveikinimą, kuris vėliau papuoš II aukšto fojė.

Likusieji mokiniai plušės prie spalvingų kvietimų. Tačiau pats svarbiausias šios dienos įvykis –

inscenizuotos vestuvės, kurios bus rodomos 17 val. mokyklos aktų salėje. Čia jūs galėsite pasigroţėti

„jaunaisiais“ Benita ir Matu bei pasidţiaugti tradicinių lietuviškų vestuvių groţiu bei dalyvių išmone.

Tikimės, kad šis projektas ne tik praplės mokinių akiratį, bet ir paskatins mokytojus ieškoti

įvairesnių darbo formų. Niekas taip nesuvienija mokyklos bendruomenės, kaip bendrai vykdoma veikla.

Dėkojame mokytojai Simonai Jacienei, įdėjusiai nemaţai pastangų, kad mūsų mokykla taptų šio

projekto dalyve.

Netradicinė

diena

mokykloje.

ATGAJUTIS 2014m. Spalis. Nr:1

5

Įsimintina kelionė į Graikiją

Man teko didţiulė laimė su šokių kolektyvu "Kibirkštėlė"

rugsėjo pabaigoje svečiuotis Graikijoje.

Tai nepakartojamo groţio šalis. Ypač mane suţavėjo

paţintinė kelionė dideliu laivu po Vidurţemio jūrą. Laive mūsų

buvo daug, bet vietos uţteko visiems, net ir Pirato skulptūrai,

kuri mus pasitiko. Tik išplaukę į jūrą pajutome vietos

kraštovaizdţio groţį. Mane suţavėjo neįprasti pakrančių vaizdai: spalvingi daugiaaukščiai namai, palmės,

virš laivo klykianti ţuvėdra. Labiausiai sudomino tolumoje dunksanti Vėţlio sala. Ji taip vadinama todėl,

kad labai panaši į vėţlį. Saloje auga įdomūs medţiai, ganosi kalnų oţkos. Netoli salos laivo kapitonas

leido mums pasimaudyti jūroje. Ten toks sūrus vanduo, kad plaukti labai lengva. Ir jūros vanduo labai

skaidrus. Kelionė laivu truko apie penkias valandas, bet visai neprailgo.

Šią įdomią kelionę prisiminsiu visą savo gyvenimą.

Deimantė Praniulytė, 7a kl.

Joniškio šokėjėliai jubiliejų atšventė tarptautiniame festivalyje

Graikijoje

Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos ir „Aušros“ gimnazijos vaikų ir jaunimo šokių studija

,,Kibirkštėlė" šiemet švenčia kūrybinės veiklos dešimtmetį. Pavasarį savo jubiliejų paţymėję festivaliu

,,Šoks vaikučiai šokinį", turiningai praleidę vasarą, kurios metu pasirodė ne viename renginyje Joniškyje

bei kituose Lietuvos miestuose, dalyvavo Lietuvos dainų ir šokių šventėje Vilniuje bei vasaros stovykloje

Šiaulių rajono Paeţerių dvare. Vos pradėję mokslo metus, šokėjėliai suskubo ruoštis turbūt didţiausiam

įvykiui per visą studijos gyvavimo istoriją - kelionei į tarptautinį folkloro festivalį Hanioti miestelyje

Graikijoje.

Festivalyje dalyvavo 39 kolektyvai iš 12 valstybių: Graikijos, Slovakijos, Bosnijos ir

Hercegovinos, Ukrainos, Izraelio, Australijos, Estijos ir kitų kraštų.

Į tokią tolimą kelionę ,,Kibirkštėlė" išsiruošė pirmą kartą. Nors organizuojant išvyką iškilo nemaţai

sunkumų, į festivalį kolektyvas išvyko, jame šauniai sudalyvavo, garbingai atstovavo savo šalį, miestą,

mokyklą. Vaikai praturtėjo dvasiškai, praplėtė akiratį, susipaţino su kitų šalių kultūra, susirado naujų

draugų. Festivalyje dalyvavo 18 šokėjų - ,,Kibirkštėlės" jaunių grupė, kurioje šoka 11-13 metų

moksleiviai. Koncertai vyko Hanioti miestelio amfiteatre, kuris visada buvo sausakimšas. Nors iš

Lietuvos į festivalį buvo atvykę penki kolektyvai, „Kibirkštėlė“ išsiskyrė gerai parengta programa,

nuotaikinga šokio interpretacija.

Kolektyvui buvo įteiktas festivalio organizatorių specialus diplomas, asmeninės dovanos.

Festivalio organizatoriai dalyviams surengė ekskursiją laivu po Egėjo jūrą, sportines estafečių

varţybas. Vaikai turėjo galimybę pasisvečiuoti Salonikuose, aplankyti aukščiausią Graikijoje Olimpo

kalną, antikinį parką Diono miestelyje. Kelionės į Graikiją metu pabuvota Čekijos Adršpacho

nacionaliniame parke, kurio įspūdingos uolos, tarpekliai ir kriokliai visiems paliko neišdildomą įspūdį.

Susipaţinta su Vroclavo, Budapešto, Krokuvos miestais, jų architektūra bei nepakartojama kiekvieno

miesto dvasia.

,,Kibirkštėlėje" šokio meno paslapčių mokosi apie 100 moksleivių iš Joniškio Mato

Slančiausko progimnazijos bei ,,Aušros" gimnazijos. Jiems vadovauja choreografijos vyr. mokytoja

Sandra Paulavičienė. Kai 2009 m., švenčiant kolektyvo penkerių metukų gimtadienį, buvo pasirinktas

skambus ,,Kibirkštėlės" pavadinimas, dar neţinota, jog jis ne tik graţus, bet ir prasmingas: Matas

Slančiauskas, ţymus mūsų krašto šviesuolis, tautosakos rinkėjas, ,,Atgajos" draugijos įkūrėjas

pasirašinėdavo Kibirkštėlio arba Kibirkštėlės slapyvardţiu. Prasmingas ir graţus pavadinimas, prasminga

ir plati ,,Kibirkštėlės" kūrybinė veikla. Kolektyvas nuolat koncertuoja mieste ir rajone, organizuoja

tradicinį moksleivių liaudiškų šokių festivalį ,,Šoks vaikučiai šokinį", nuo 2005 m. dalyvavo visose

rajono meno šventėse, visose Lietuvos dainų ir šokių šventėse bei Lietuvos moksleivių dainų ir šokių

šventėse, daugelyje kitų respublikinių bei regioninių renginių, yra ne vieno konkurso diplomantas ir

ATGAJUTIS 2014m. Spalis. Nr:1

6

prizininkas. ,,Kibirkštėlei" yra suteikta I meninio pajėgumo kategorija - aukščiausia kategorija, kokią gali

pasiekti mėgėjų meno kolektyvas Lietuvoje.

Koncertiniai ,,Kibirkštėlės" keliai vingiuoja po visą Lietuvą, kitas šalis. Graţi draugystė

sieja kolektyvą su Šiaulių rajono kultūros centro vaikų šokių studija ,,Diemedėlis". Su ,,Diemedėliu" daug

kartu koncertuota, dalyvaujama vasaros stovyklose, 2013 m. kartu dalyvauta šokių festivalyje Turkijoje.

Švenčiant ,,Kibirkštėlės" dešimtmetį norisi tikėti, kad kolektyvas gyvuos dar ilgai ir išaugins ne vieną

šaunių šokėjėlių kartą. O svarbiausia - pateisins savo vardą: studijos vadovė Sandra Paulavičienė tiki, kad

kaip iš maţos kibirkštėlės galima įpūsti didelę ugnį, taip ir iš maţoje vaiko širdelėje įsiţiebusios meilės

lietuviškam šokiui įsiliepsnos didelė meilė Tėvynei, jos kultūrai ir protėvių palikimui, jos ţmonėms.

Mintys apie mokyklą (iš moksleivių rašinių)

Mokyklą daugelis vaikų įsivaizduoja kaip kančią. Reikia anksti keltis, kai dar taip norisi miego.

Tėvai liepia gerai mokytis. Reikia kasdien ruošti namų darbus.

Bet mokymasis mokykloje nėra jau tokia didelė kančia. Dalyvauji įvairiuose konkursuose ir būna

labai smagu, kai laimi 1-ąją vietą! Čia neretai organizuojamos ir ekskursijos. Jos, mano manymu, yra

pačios smagiausios. Tą dieną nebūna pamokų. Sėdi autobuse su savo geriausiu draugu ir kalbiesi visą

kelią. Taip pat pamatai daug naujų įdomių vietų, išgirsti negirdėtų pasakojimų. Na, o kur dar visokie

mokyklos renginiai, viktorinos...

Taigi mokykloje nėra jau taip blogai.

Emilija, 7 klasė

Mokykla yra geras dalykas, nes be jos negautume gero išsilavinimo, o be išsilavinimo ir gero darbo.

Juk tik čia išmokstame skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Čia sutinkame pirmuosius draugus. Taigi svarbiausias

mūsų darbas – mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

Deimantė, 7 kl.

Mokykloje sutikau naujų gerų mokytojų. Matematikos, lietuvių kalbos, istorijos ir geografijos

mokytojas. Aišku, yra ir kitų gerų mokytojų. Retkarčiais ir aš ant jų supykstu, kad tiek daug namų darbų

uţduoda. Bet mokytojai tik dirba savo darbą.

Ugnė , 8 kl.

Mūsų mokykloje dirba daug šaunių mokytojų. Kiekvienas mokytojas bendrauja su vaikais vis

kitaip ir atrodo, kad vienas uţ kitą įdomiau perteikia nuotaikas, pasakojimus. Yra ir blogų dalykų, bet jų

maţai. Blogai todėl, kad daug pamokų, sunkios knygos, nelengvi namų darbai, kartais tenka net apsipykti

su mokytojais.

Rugilė, 8 kl.

Būtent mokykloje mes ugdome savo valią ir ryţtą mokydamiesi. Mokomės bendradarbiauti,

laviname savo kalbos subtilumą ir pritaikome tai bendravime. Kartais ką nors išmokę ar naujo suţinoję,

patys net nepastebime, kaip atveriame duris į lengvesnį pasaulį. Ţingsnis po ţingsnio kopiame link savo

uţsibrėţtų tikslų ir svajonių.

Erika, 8 kl.

Man mokykla atmintyje visada išliks kaip neaprėpiama ţinių jūra, ţinių šaltinis, ţinių ir draugų

namai. Mokykloje praleidţiame tiek daug laiko, jog ji išties tampa mūsų antraisiais namais. Ir nors tų

ţinių šaknys kartais pasirodo labai karčios, vaisiai visada būna labai saldūs. Mokykla – kaip vaismedis.

Rūta, 8 kl.

ATGAJUTIS 2014m. Spalis. Nr:1

7

Mokykloje praleidţiame daug laiko ir patiriame daug nuotykių. Po truputį susiprantame, jog laikas,

praleistas mokykloje, yra pats geriausias!

Mokykloje nėra taip jau blogai, kaip kiti įsivaizduoja. Priešingai, mokykloje yra labai gerai!

Susirandame draugų, kiekvieną dieną išmokstame kaţką naujo. Mokytojų ir mokyklos dėka po truputį

suprantame, kad galime gyventi savarankišką gyvenimą.

Benita , 8 kl.

Rašytojo žodis vėl skamba mūsų

krašte

Šiemet minime Mariaus Katiliškio (1914 - 1980), ţymaus mūsų

krašto rašytojo, gimusio Gruzdţiuose, vaikystę ir jaunystę praleidusio

netoli Ţagarės, Katiliškių kaime, 100-ąsias gimimo metines. Po karinės

tarnybos būsimasis rašytojas tapo Pasvalio bibliotekos vedėju. Ir tik

vėliau, karo sumaištyje pasitraukus iš Lietuvos ir emigravus į Ameriką,

visa jėga atsiskleidė prozininko talentas, išryškėjęs romane „Miškais

ateina ruduo“, novelių romanuose „Uţuovėja“, „Išėjusiems negrįţti“

bei kituose kūriniuose. Todėl šiemet, minint šimtąsias rašytojo gimimo

metines, vyksta įvairūs renginiai tiek Ţagarėje, tiek Pasvalyje, siekiant

priminti šio ţymaus kraštiečio indėlį į krašto kultūrą.

Ţagarės gimnazijoje rugsėjo 14 d., per patį rašytojo gimtadienį,

vyko M. Katiliškio skaitymai. Renginį pradėjo aktorių trio: aktorė

Dalia Jankauskaitė, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kulikauskas,

birbynininkas Kastytis Mikiška, kurie atliko muzikinę kompoziciją iš

Katiliškio prisiminimų bei skaitė kai kuriuos kūrinių fragmentus.

Vėliau į skaitymus įsitraukė ir moksleiviai. M. Katiliškio Kūrinių

ištraukas skaitė Ţemės ūkio mokyklos, Saulės pagrindinės mokyklos ir

mūsų mokyklos mokiniai. Sav o eilėraščius, skirtus rašytojui, skaitė ir literatų klubo „Audruvė“ nariai.

Renginys baigėsi Ţagarės kapelos „Švėtė“ pasirodymu.

Ţagarės apylinkėse yra Mariaus Katiliškio buvusi sodybvietė, kurią planavome aplankyti, tačiau ten

renginio išvakarėse rastas iš karo laikų likęs sprogmuo, todėl buvo iškviesti išminuotojai ir mums

aplankyti sodybos nepavyko.

Minėdami M. Katiliškio 100-ąsias metines, vykome Pasvalį. Pasvalyje, prieš prasidedant

minėjimui, mūsų mokyklos mokiniai ir suaugusieji aplankė Pasvalio krašto muziejų. Pasidţiaugėme

erdviomis muziejaus patalpomis ir turtinga,

krašto istoriją atspindinčia ekspozicija. M.

Katiliškio skaitymai vyko bibliotekoje,

pavadintoje šio ţymaus prozininko vardu.

Ţodis buvo suteiktas bibliotekos direktorei

Danguolei Abazoriuvienei, o Lietuvos

nacionalinės Martyno Maţvydo bibliotekos

Lituanikos skyriaus atstovės skaitė

pranešimus. Kalbėta apie mišką ir medį

Mariaus Katiliškio kūryboje bei skaitytos

prisiminimų ištraukos. LNB Lituanikos

skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, buvusi

Čikagos teatro aktorė pristatė knygą „Manėm,

kad greit grįšim“. Renginį pabaigė Pasvalio

muzikos mokyklos moksleiviai. Po skaitymų

buvo teikiami apdovanojimai bibliotekos

ATGAJUTIS 2014m. Spalis. Nr:1

8

paskelbtame konkurse dalyvavusiems ir M. Katiliškio kūrybą nagrinėjusiems moksleiviams bei

literatams, pateikusiems savo originalius kūrinius.

Smagu buvo dalyvauti minėtuose renginiuose ir tikimės, kad M. Katiliškio vardas dar ne kartą

šiais metais nuskambės mūsų krašte.

Erika Doraitė, 8 klasė

Iš moksleivių kūrybos Audros vaikas

Kai pirmą kartą pamačiau jūrą, stovėjau netekusi žado. Jūra buvo tokia pašėlusi ir pikta, kad net pašiurpau. Bangos grėsmingai pakildavo ir staiga triukšmingai suošusios sugriūdavo tarsi kortų namelis. Tačiau aš nuėjau prie vandens.

Nuo jūros dvelkė druska ir lietumi. Artinosi audra. Ant kranto stovėjo mano sesuo ir mama. Jos kiek įstengdamos bandė perrėkti jūrą, tačiau aš buvau pakerėta tūžmingų bangų. Susižavėjusi žvelgiau į vis tamsėjančią jūrą. Ir staiga tarsi išgirdau dainą, tylią, švelnią melodiją. Apsižvalgiau ir pagalvojau, kad pasigirdo, tačiau po akimirkos vėjas man atnešė tyrą garsą. Pasijutau taip, tarsi kažkur būčiau ją girdėjusi. Vėl apsižvalgiau. Nieko. Tik audros riaumojimas. Staiga pastebėjau iš miško išnyrantį siluetą. Melodija tarsi susiliejo su jūros ošimu. Nejučia nusisukau nuo nepažįstamojo. Tyliai stebėjau jūrą. Netrukus pajutau ant savo pečių šaltus pirštus. Per mane perbėgo elektros srovė. Staigiai atsisukau. Į mane žiūrėjo šviesios mėlynos akys. Tamsūs susitaršę vaikino plaukai panašėjo į liūto karčius. Graži bronzinė oda buvo tokia šalta. Pastebėjau ant peties didelį randą. Vaikinas vienoje rankoje laikė mažą medinę dūdelę. Pasijutau keistai, lyg prieš mane stovėtu audros vaikas. Nuo jo dvelkė jūra ir pušimi. O vėjas taršė jo plaukus kaip tėvas sūnui.

Saiga pajutau lietau lašą ant skruosto. Paskui antrą. Trečią. Stovėjau su nepažįstamu žmogumi lietuje. Negalėjau atitraukti nuo jo akių. Vaikinas netikėtai pačiupo mane už rankos ir mes nubėgome per bangas. Bandžiau pasakyti, kad negalima, pavojinga, tačiau jis nesiklausė. Jūra taip įsišėlo, kad nebegirdėjau net savo minčių. Lietus lijo, o aš stovėjau jūroje iki kelių. Kartais tekdavo atsiremti į paslaptingąjį vaikiną, nes banga atūždavo ir užliedavo mus nuo galvos iki kojų. Man buvo šalta, nors ledinis lietus kapojo mus. Jaučiau, kad prie to keisto, jūra ir pušimi dvelkiančio vaikino nejaučiau nieko, tik jūros vandenį, lietų ir jo šaltą delną manajame delne. Jūra mus apgaubė lyg baranti mama nusikaltusį vaiką. Užsimerkiau ir mėgavausi niekad gyvenime nejaustu jausmu. Jaučiausi tarsi pati būčiau jūros dalis. Staiga panorau panerti. Trūktelėjau vaikiną paskui save. Jis nesipriešino. Panėrėme abu. Ir staiga viskas nutilo. Girdėjau tik tolimą ūžimą. Net nežinau, kiek laiko prabuvau po vandeniu, tačiau pajutau, kaip mane traukia iš vandens. Išgirdau juoką. Nebegalėjau atsistoti. Lyg kas nors mane laikytų vandeny. Juokas netilo. Vaikinas paėmė mane ant rankų ir nunešė ant kranto. Pasodino ant didelio plokščio akmens ir laikė mano ranką tol, kol nurimau. Atsirėmiau į jo petį ir nepajutau, kaip paskendau jo šviesiose akyse.

Atsibudau visa permirkusi. Paslaptingojo vaikino nebebuvo. Jį priminė tik rimstanti jūra ir maža medinė dūdelė.

Jūra man visada asocijuojasi su meile, švelnumu, tačiau ir su rūstybe, grėsme bei nevaldoma jėga.

Simona Klevinskaitė, 8c kl.

„Atgajutį“ leidžia JONIŠKIO MATO SLANČIAUSKO PROGIMNAZIJOS MOKINIAI:

Redaktorius Emilija Galkutė. Korespondentai: R. Karskytė, Aušrinė Katiliavaitė, Dţedlinga

Daškevišiūtė, Ema Vaineikytė, Deimantė Kuprytė, Rugilė Zaleckytė, Evelina Zubytė, Simona

Klevinskaitė, Goda Knyvaitė, Erika Doraitė ir kt.

Kolektyvui talkina mokytoja Alina Jonaitienė ir mokytojas Tomas Jankauskas.

Joniškio M.SLANČIAUSKO progimnazija, Pašvitinio g. 19, Joniškis.