laris 20 welinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/n-12 (2183)-2015_web.pdf · 2015. 10. 26. ·...

16
b runvaSi SemoRebidan 20 wlisTavze lari dolarTan mimarTebaSi sagrZnoblad gaufasurda, Tumca, yvelaze didi skeptikosebis prognozi ar gamarTlda da oficialur kurss 2.45 zRvrisTvis ar gadau- Warbebia. skeptikosebisagan gansxvavebiT, pozitivistebi amtkicebdnen, rom larma sagareo Sokebsa da saSinao politikur intrigebs Rirseulad gauZlo da sxva mezobeli qveynebis valutebze meti Tu ara, naklebi sicocxlisunarianoba ar gamoumJRavnebia. faqti erTia, kursis cvalebadobis gamo mTeli 2015 wlis ganmavlobaSi erovnuli valutis bedi yvelaze xSirad iyo ganxilvis sagani politikaSi, mediaSi, sa- zogadoebasa da ojaxebSi. laris brunvaSi gaSvebis TariRi 2 oqtomberia, erTi dRiT adre ki universitetis reqtorma, akademikos- ma vladimer papavam, erovnuli valutis SemoRebis saiubileo TariRTan da- kavSirebiT, sajaro leqciis formatSi kidev erTxel gaixsena umZimesi 90- iani wlebi da is peripetiebi, rac Tan axlda da win uswrebda laris SemoRebas. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 16 oqtomberi, paraskevi, 2015 w., ¹12 laris 20 weli me-3 gverdze stud- etiki studenturi CanarTi urTierTobis deficiti qarTvel da ucxoenovan studentTa Soris gv. 8 studenturi protesti da misi interpreta- ciebi gv. 9 mTavari pasuxismgebloba saxelmwifos ekisreba gv. 9 sagamocdo sistemis kompiuteruli modeli _ siaxle, romelic Sedegze aisaxeba gv. 8 nomerSi iusticiis ministri studentebisTvis `arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis~ gacnobas iwyebs gv. 4 vis sagnebzea didi moTxovna studentTa Soris gv. 7 akademikos giorgi vladimeris Ze ciciSvilis 100 wlisTavis iubile gv. 14 aleqsandre javaxiSvili 140 gv. 15 Tsu-Si vaJa-fSavelas mudmivmoqmedi eqspozicia gaixsneba reqtoris morigi Sexvedra studentebTan gv. 2 v aJa fSavelas mudmivmoqmedi eqspo- zicia Tbilisis saxelmwifo uni- versitetSi uaxloes momavalSi swored im oTaxSi gaixsneba, sadac sauku- nis win klasikosi mwerali gardaicvala. pirveli msoflio omis dros, 1915-dan 1918 wlamde, universitetis (maSindeli qarTuli gimnaziis) SenobaSi samxedro lazareTi funqcionirebda. 1915 wlis zafxulSi filtvebis anTebiT daavade- buli vaJa-fSavela, Zmis mowveviT, Tbi- lisSi Camovida samkurnalod. mwerle- bis erTma jgufma, sandro SanSiaSvilis TaosnobiT, gadawyvita, mwerlisTvis iubile gadaexadaT operis TeatrSi, ris Semdegac vaJas orTaWalis baRSi gauSa- les sufra. am dRis Semdeg, isedac dasu- stebuli mwerlis janmrTelobis mdgo- mareoba gauaresda, amitom igi maSinde- li mTavari eqimis vladimer maxvilaZis iniciativiT, lazareTSi gadmoiyvanes da me-3 sarTulze moaTavses. samwuxarod, mkurnalobam Sedegi ver gamoiRo da 54 wlis mwerali Zveli stiliT 27 ivliss gardaicvala. vaJa-fSavelas kabineti Tbilisis sa- xelmwifo universitetSi pirvelad 1961 wels, profesor grigol kiknaZis inicia- tiviT daarsda da igi 2006 wlamde funq- cionirebda. mas Semdeg ramdenjerme iyo kabinetis aRdgenis mcdeloba, ris Sesa- xeb dadgenilebebic arsebobs, magram am dromde ver ganxorcielda. daaxloebiT erTi wlis win Tsu-is muzeumis direqtoris maia gurabaniZis iniciativiT da Tsu-is reqtoris lado papavas xelSewyobiT, daigegma vaJa-fSa- velas mudmivmoqmedi saeqspozicio dar- bazis aRdgena da Tsu-is muzeumisTvis mierTeba. Tsu-is muzeumis ufrosi speciali- stis mamuka Wanturaias informaciiT, uaxloes momavalSi sazeimod gaixsneba vaJa-fSavelas saeqspozicio darbazi, sa- dac ukve dasrulda saremonto samuSaoe- bi da gamoifina sxvadasxva muzeumebSi da ojaxebSi moZiebuli fotoebi, wigne- bi da sxva dokumentebi. aq studentebsa da damTvaliereblebs saSualeba eqne- baT ixilon qarTveli mxatvrebis: lado gudiaSvilis, Teimuraz yubaneiSvilis, gogi oCiauris, levan cucqiriZis, elene axvledianis, korneli sanaZis mier mwer- lis nawarmoebebze Seqmnili originalu- ri ferweruli da grafikuli namuSe- vrebi, romlebic maT saCuqrad gadasces Tbilisis saxelmwifo universitets da aseve sxva moZiebuli masalebi. „vaJa-fSavelas mudmivmoqmedi saeqs- pozicio darbazi gaxsnis Semdeg uma- spinZlebs mwerlis SemoqmedebiT dainte- resebul studentebsa da yvela mnaxvels. maT saSualeba eqnebaT, kidev erTxel gaixsenon vaJa da misi cxovrebis ukanask- neli dReebi“, _ ganacxada Tsu-is muzeu- mis xelmZRvanelma maia gurabaniZem. moamzada SurTxia beroSvilma

Upload: others

Post on 04-Feb-2021

5 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • brunvaSi SemoRebidan 20 wlisTavze lari dolarTan mimarTebaSi sagrZnoblad gaufasurda, Tumca, yvelaze didi skeptikosebis prognozi ar gamarTlda da oficialur kurss 2.45 zRvrisTvis ar gadau-Warbebia. skeptikosebisagan gansxvavebiT, pozitivistebi amtkicebdnen, rom larma sagareo Sokebsa da saSinao politikur intrigebs Rirseulad gauZlo da sxva mezobeli qveynebis valutebze meti Tu ara, naklebi sicocxlisunarianoba ar gamoumJRavnebia. faqti erTia, kursis cvalebadobis gamo mTeli 2015 wlis ganmavlobaSi erovnuli valutis bedi yvelaze xSirad iyo ganxilvis sagani politikaSi, mediaSi, sa-zogadoebasa da ojaxebSi.

    laris brunvaSi gaSvebis TariRi 2 oqtomberia, erTi dRiT adre ki universitetis reqtorma, akademikos-ma vladimer papavam, erovnuli valutis SemoRebis saiubileo TariRTan da-kavSirebiT, sajaro leqciis formatSi kidev erTxel gaixsena umZimesi 90-iani wlebi da is peripetiebi, rac Tan axlda da win uswrebda laris SemoRebas.

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

    16oqtomberi,paraskevi, 2015 w., N¹12

    laris 20 weli

    me-3 gverdze

    stud-etikistudenturi

    CanarTi

    urTierTobis deficiti qarTvel da ucxoenovan studentTa Soris gv. 8

    studenturi protesti da misi interpreta-ciebi gv. 9

    mTavari pasuxismgebloba saxelmwifos ekisreba gv. 9

    sagamocdo sistemis kompiuteruli modeli _ siaxle, romelic Sedegze aisaxeba gv. 8

    n o m e r S i

    iusticiis ministri studentebisTvis `arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis~ gacnobas iwyebs

    gv. 4

    vis sagnebzea didi moTxovna studentTa Soris

    gv. 7

    akademikos giorgi vladimeris Ze ciciSvilis 100 wlisTavis iubile

    gv. 14

    aleqsandre javaxiSvili – 140

    gv. 15

    Tsu-Si vaJa-fSavelas mudmivmoqmedi eqspozicia gaixsneba

    reqtoris morigi Sexvedra studentebTan

    gv. 2

    vaJa fSavelas mudmivmoqmedi eqspo-zicia Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi uaxloes momavalSi swored im oTaxSi gaixsneba, sadac sauku-nis win klasikosi mwerali gardaicvala.

    pirveli msoflio omis dros, 1915-dan 1918 wlamde, universitetis (maSindeli qarTuli gimnaziis) SenobaSi samxedro lazareTi funqcionirebda. 1915 wlis zafxulSi filtvebis anTebiT daavade-buli vaJa-fSavela, Zmis mowveviT, Tbi-lisSi Camovida samkurnalod. mwerle-bis erTma jgufma, sandro SanSiaSvilis TaosnobiT, gadawyvita, mwerlisTvis iubile gadaexadaT operis TeatrSi, ris Semdegac vaJas orTaWalis baRSi gauSa-les sufra. am dRis Semdeg, isedac dasu-stebuli mwerlis janmrTelobis mdgo-

    mareoba gauaresda, amitom igi maSinde-li mTavari eqimis vladimer maxvilaZis iniciativiT, lazareTSi gadmoiyvanes da me-3 sarTulze moaTavses. samwuxarod, mkurnalobam Sedegi ver gamoiRo da 54 wlis mwerali Zveli stiliT 27 ivliss gardaicvala.

    vaJa-fSavelas kabineti Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi pirvelad 1961 wels, profesor grigol kiknaZis inicia-tiviT daarsda da igi 2006 wlamde funq-cionirebda. mas Semdeg ramdenjerme iyo kabinetis aRdgenis mcdeloba, ris Sesa-xeb dadgenilebebic arsebobs, magram am dromde ver ganxorcielda.

    daaxloebiT erTi wlis win Tsu-is muzeumis direqtoris maia gurabaniZis iniciativiT da Tsu-is reqtoris lado papavas xelSewyobiT, daigegma vaJa-fSa-velas mudmivmoqmedi saeqspozicio dar-bazis aRdgena da Tsu-is muzeumisTvis mierTeba.

    Tsu-is muzeumis ufrosi speciali-stis mamuka Wanturaias informaciiT, uaxloes momavalSi sazeimod gaixsneba

    vaJa-fSavelas saeqspozicio darbazi, sa-dac ukve dasrulda saremonto samuSaoe-bi da gamoifina sxvadasxva muzeumebSi da ojaxebSi moZiebuli fotoebi, wigne-bi da sxva dokumentebi. aq studentebsa da damTvaliereblebs saSualeba eqne-baT ixilon qarTveli mxatvrebis: lado gudiaSvilis, Teimuraz yubaneiSvilis, gogi oCiauris, levan cucqiriZis, elene axvledianis, korneli sanaZis mier mwer-lis nawarmoebebze Seqmnili originalu-ri ferweruli da grafikuli namuSe-vrebi, romlebic maT saCuqrad gadasces Tbilisis saxelmwifo universitets da aseve sxva moZiebuli masalebi.

    „vaJa-fSavelas mudmivmoqmedi saeqs-pozicio darbazi gaxsnis Semdeg uma-spinZlebs mwerlis SemoqmedebiT dainte-resebul studentebsa da yvela mnaxvels. maT saSualeba eqnebaT, kidev erTxel gaixsenon vaJa da misi cxovrebis ukanask-neli dReebi“, _ ganacxada Tsu-is muzeu-mis xelmZRvanelma maia gurabaniZem.

    moamzada SurTxia beroSvilma

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    2

    viTareba socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze

    Sexvedraze yvelaze meti SekiTxva Tsu-is socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis studentebma dasves. maT Soris gaxldaT kiTxvebi akademiuri registraciis procesSi wamoWril pro-blemebTan dakavSirebiT. amis Sesaxeb Tsu-is reqtorma vladimer papavamac isaubra da gaaxmiana erT-erTi studen-tis mier miwerili werili, romelic, aseve, aRniSnul sakiTxs exeboda: `SabaTs gaviare akademiuri registracia da vi-fiqre, yvelaferi mogvarda. guSin leq-ciebi gagvicda, dRes fakultetma axali cxrilebi gamoaqveyna, romlis mixedviT bevri ram Seicvala. bazaSi monacemebi dauzustebeli iyo~.

    `ori welia Tsu-Si vswavlob da aras-dros Semqmnia is problemebi, romelic am semestrSi sagnebis arCevisas Semxvda. Cvens kursze daaxloebiT 85 studentia, erTerT savaldebulo saganze ki mxo-lod 15 adgili gaxldaT gamoyofili. mainteresebs rogor avirCioT es sagani amdenma studentma? rodesac speciali-stebs mivmarTe daxmarebisTvis, miTxres, rom momdevno semestrSi SevZlebT gav-las. sagans `axali media~ hqvia da meeqvse korpusSi kompiuterebis auditoriaSi tardeba. aseve, akademiuri registraciis procesSi sagnebi Zalian nela ixsnebo-da~, _ aRniSna socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studentma mariam gvaramiam.

    akademiuri registraciisas Seqmni-li problemebis Sesaxeb studentebs socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanma Tamar dolbaiam da sainformacio teqnologiebis ufrosma tariel zarandiam upasuxes.

    `saswavlo programaSi damtkicebu-li ar iyo zogierTi is sagani, romelic saswavlo bazaSi gamoCnda. dRes-xval es sakiTxebi dazustdeba. aseve Cveni fa-kulteti resursebis mxriv SezRudulia. damokidebulebi varT sxva fakulte-tebze gamoTavisuflebul auditorieb-ze. am mxrivac Seicvala viTareba, ramac cxrilebSi garkveuli cvlileba gamoi-wvia. rac Seexeba leqciebis gacdenas, monitoringis samsaxurs vesaubreT da yuradReba gaZlierdeba. uSualod sas-wavlo bazasTan dakavSirebul sakiTxze sainformacio teqnologiebis departa-mentis ufrosi gipasuxebT.

    sagnis `axali mediis” SemTxvevaSi Se-saZlebelia 2 an 3 paraleluri jgufis gaxsnac. aucilebelia, aseT dros stu-dentebma droulad mogvmarTon~, _ ga-nacxada socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetis dekanma Tamar dolbaiam.

    `axal saswavlo bazaze gadavediT, sadac fundamenturi mniSvneloba aqvs damtkicebul kurikulumTan identuro-bas. bazaSi SeuZlebelia ukve dagegmi-li cxrilis cvlileba. viciT, rom axal bazas mcire xarvezebi aqvs, ramdenime mimarTulebis jgufs Seeqmna problema, magram xarvezebi ukve gamosworebulia. vgegmavT, bakalavriatSi am programiT gavagrZeloT muSaoba, radgan aqvs bevri upiratesoba – fakultetebs, admini-stracias daexmareba saswavlo procesis gamarTulad dagegmvaSi. studentebs Se-saZlebloba eqnebaT informacia gaumjo-besebul reJimSi moiZion, saswavlo pro-gramebi erTmaneTs Seadaron, dainaxon ukve gavlili sagnebi ris SesaZleblobas aZlevT da ramdeni kreditia kidev asaRe-bi. Zalian bevri saintereso siaxle iqne-

    ba studentebisTvis.rac Seexeba sagnebis nela gaxsnas,

    ramdenadac mivxvdi igulisxmeboda garkveuli sagnebis nela dadeba. teqni-kuri TvalsazrisiT bakalavriatSi xar-vezi ar yofila. pirvel or wuTSi 7500 sagani daregistrirda~, _ ganacxada sa-informacio teqnologiebis departamen-tis ufrosma tariel zarandiam.

    Tsu-is studentebs, romlebic akade-miur wels iReben gacvliT programebSi monawileobisa Tu sxva mizezis gamo, xSirad uwevT damatebiTi saswavlo seme-stris an welis damateba, radgan swavlis gagrZelebis Semdeg konkretul seme-strSi ver axerxeben zogierTi ZiriTa-di sagnis aRebas, romelic sxva sagnebis winapirobaa. es problema socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studentma giga abulaZem aRniSna: `saz-RvargareT viyavi, ris gamoc erTi se-mestri akademiuri mqonda aRebuli. aq swavla meore kursidan ganvagrZe. am se-mestrSi unda gamevlo sagani, Tumca sas-wavlo bazaSi ar gamixsna dasaregistri-reblad. rogorc specialistebma amixs-nes, amis gamo erTi saswavlo wlis da-mateba damWirdeba. damatebiT semestrSi ki saxelmwifo dafinanseba ar grZelde-ba. mainteresebs, SeiZleba Tu ara, rom ar momiwios damatebiTi semestris gavla~.

    socialur da politikur mecniereba-Ta fakultetis dekanis Tamar dolbaias informaciiT, administraciam aRniSnu-li problemis mosagvareblad konkretu-li qmedebebi ukve ganaxorciela.

    `socialur da politikur mecniere-baTa fakultetze aris sagnebi, romle-bic mxolod gazafxulis, Semodgomis an orive semestrSi ixsneba. es problema, romelic Tqven wamoWeriT, sxva studen-tebsac aqvT. amitom, saswavlo programis xelmZRvanelebs ukve SevuTanxmdi da yo-vel semestrSi sul cota 120-125 kredi-ti daemateba da studentebi SeZleben sa-gnebze daregistrirebas, aRar mouwevT damatebiTi semestris aReba. rac Seexeba konkretulad Tqvens sagans, Tu ramdenad SesaZlebelia orive semestrSi iyos, sa-Wiroa konsultaciis gavla xarisxis sam-saxurTan da programis xelmZRvanelTan. aseve, specialistebs ukve miveci dava-leba, amokribon savaldebulo sagnebi, risi gavlac meSvide-merve semestrelebs sWirdebaT, rom studentebma damatebiT semestrSi zedmetad Tanxa ar gadaixa-don~, _ aRniSna Tamar dolbaiam.

    Tsu-is reqtorma socialur da po-litikur mecnierebaTa fakultetze ar-sebuli problemebis mizezebi ganmarta. misi gancxadebiT, amis erT-erTi mTavari safuZveli, sakmaod didi xnis ganmavlo-baSi, dekanis Tanamdebobaze movaleobis Semsruleblebis yofna gaxldaT.

    `socialur da politikur mecniere-baTa fakultetze wlebis ganmavlobaSi dagrovda problemebi. didi nawili da-kavSirebulia im faqtTan, rom fakul-tets ar yavda dekani. 6 Tvis vadiT mo-valeobis Semsruleblebi iniSnebodnen, rac Zalian mcire droa viTarebis gasaum-jobeseblad. ramdenime Tvea fakultetma airCia profesori Tamar dolbaia dekanis Tanamdebobaze. mas Cveni mxridan sruli mxardaWera aqvs fakultetze arsebuli mdgomareobis wesrigSi mosayvanad.

    aucilebelia, rom studentebma Seg-vatyobinon problemebis Sesaxeb. profe-sorTa gacdenas rac Seexeba, universi-tetSi arsebobs eTikis komisia, romelic msgavs sakiTxebs wyvets. ama Tu im darR-vevis Sesaxeb komisia imsjelebs da misi daskvnis Sesabamis sadamsjelo Ronis-Ziebebs gavatarebT~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma vladimer papavam.

    Tsu-is infrastruqturis problema

    studentebma Tsu-is Senobebis, au-ditoriebis garemontebis problemac wamoWres. socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetis saerTaSoriso urTierTobebis studenti irakli gabi-taSvili Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi dagegmili infrastruqturuli proeqtebiT dainteresda: `aRsaniSnavia II korpusis 48 auditoriis problema. ga-naTleba asocirdeba sinaTlesTan, Tum-ca rodesac am auditoriaSi Sedixar, sa-pirispiro viTarebaa. gasaremontebelia, sakmaod cud mdgomareobaSia – sibnelea, fanjara ar iReba... vfiqrob, garemos didi mniSvneloba aqvs. inglisuris le-qciebi gvitardeba auditoriaSi, sadac, Tu mTeli jgufi eswreba, ori studenti fexze rCeba. vfiqrob, Tbilisis saxelm-wifo universiteti qveynis saxelmwifoe-briobis maCvenebelicaa, amitom maqvs kiTxva _ xom ar igegmeba infrastruqtu-ruli proeqtebi am mdgomareobis gamo-sasworeblad?~.

    saremonto samuSaoebis ganxorcie-lebis sirTuleebze Tsu-is reqtorma isaubra. sakiTxis ganxilvisas vladimer papavam ganmarta, rom saxelmwifo dafi-nansebis gareSe universitetis biujeti farTomasStabian infrastruqturul proeqtebs ver gawvdeba, Tumca sxvadasx-va proeqtisa Tu xelSekrulebis safuZ-velze garkveuli saremonto samuSaoebi xorcieldeba. magaliTad, Tsu-Si san-diegos universitetis Semosvlis Semdeg partniorma umaRlesma saswavlebelma II da XI korpusebSi laboratoriebi, audi-toriebi, biblioTeka gaaremonta.

    `mivesalmebi Tqvens damokidebule-bas universitetis mimarT. vfiqrob, rom universitetSi arsebul mdgomareobaze pasuxismgebloba saxelmwifomac unda aiRos. dRes erTaderTi Semosavali stu-dentis mier gadaxdili swavlis safasu-ria. gamosavali saxelmwifo dafinanse-bis miRebaa. minda giTxraT, rom am mxriv unikaluri qveyana varT, evropul qvey-nebSi umaRlesi saswavleblebis dafin-ansebis daaxloebiT 40 procents saxelm-wifos mier gamoyofili Tanxa Seadgens. CvenTan ki gaxlavT – nuli. am sakiTxze vmuSaobT ganaTlebisa da mecnierebis saministrosTan, gvpirdebian dafinanse-bis sqemis SemuSavebas, magram jerjero-biT konkretuli araferia.

    ganaTlebisa da mecnierebis samini-stro afinansebs infrastruqturul proeqtebs. Cven movaxerxeT da Tsu-is III korpusis gasaremonteblad Tanxa mivi-ReT, rac etapobrivad ganxorcieldeba. vapirebT, aseve, medicinis fakultetis korpusis garemontebas, sadac sakmaod savalalo mdgomareobaa.

    amJamad, ganaTlebisa da mecnierebis saministrosTan mimdinareobs molapa-rakeba, rom miviRoT dafinanseba II kor-pusis perimetris gasaremonteblad. mT-liani remonti Zviri – 50 milioni lari jdeba. aseTi Tanxis gamoyofa universi-tetisTvis warmoudgenelia. ar minda ge-gonoT, rom studentebis mier gadaxdili

    TanxiT arafers vakeTebT. X korpusSi gamoicvala fanjrebi, iqac sakmaod sa-valalo mdgomareoba iyo. II koprusis 48 auditoriis problemaze didi xania sau-broben da vgegmavT mis garemontebas.

    Tsu-is xelmZRvaneloba studentebis xedvas universitetis rolTan dakavSi-rebiT sruliad iziarebs da es gvaerTia-nebs. gasul wlebTan SedarebiT, dRes, ga-naTlebaze bevrad meti resursi ixarje-ba, magram imdeni Senobaa wesrigSi mosay-vani, bunebrivia, es Tanxebi sakmarisi ar aris. mTavaria, rom studentis motanili fuli universitetis dafinansebis mTa-vari komponenti ar iyos. aucilebelia sabiujeto dafinanseba. Cven ar viTxovT gansakuTrebul rames, viTxovT imas, rac evrokavSiris qveynebSia~, _ ganacxada vladimer papavam.

    Tsu-is reqtorma, aseve, isaubra Tbi-lisis saxelmwifo universitetis stu-denturi saerTo sacxovreblis Senobe-bis mdgomareobasa da garemontebasTan dakavSirebuli problemebis Sesaxeb.

    ukmayofileba emeritusi profesorebis leqciebis gamo

    im profesorebs, romlebsac Tbili-sis saxelmwifo universitetisa da, zo-gadad, mecnierebaSi didi damsaxureba aqvT, fakultetis wardgeniTa da akade-miuri sabWos gadawyvetilebiT, emeri-tus profesoris statusi eniWebaT. maTi kvalifikaciisa da codnis saWiroebidan gamomdinare, isini universitetSi leq-ciebis wakiTxvas agrZeleben. Tumca, ro-gorc iuridiuli fakultetis student-ma irakli kupraZem aRniSna, studentebis nawili ukmayofiloa.

    `minda, im problemur sakiTxs Seve-xo, romelic wlebia arsebobs da romlis gaJRerebasac administracia ufrTxis. iuridiul fakultetze visaubreb. im profesorebTan, romlebsac emeritu-sis statusi aqvT (asakovnebi arian da universitetis mitoveba uWirT), stu-dentebisTvis sagnis gavla wamgebiania, vinaidan aqvT swavlebis Zveli meTodebi, naklebi energia da kontaqti studenteb-Tan. Sesabamisad ase xdeba _ SemoTava-zebuli 3-4 leqtoridan adgilebi rCeba mxolod emeritusis statusis mqone pe-dagogTan da studentTa nawili iCagre-ba. iqneb davareguliroT es sakiTxi da axalgazrda profesorebs mieceT saSu-aleba _ maTi adgili daikavon~, _ gana-cxada iuridiuli fakultetis IV kursis studentma irakli kupraZem.

    aRniSnul mosazrebas iuridiuli fakultetis dekanis moadgile Tamar zarandia gamoexmaura.

    `savaldebulo sagnis SemTxvevaSi studentebs arCevanis saSualeba aqvT _ vTavazobT 4 an 5 profesors. am proces-Si srulad var CarTuli. yovelTvis aris adgili emeritusTan da sxva profeso-rebTanac. Cven gvqonda aseTi SemTxveva _ jgufi mcirericxovnobis gamo davxu-reT, Semdeg ki movida studentebis nawi-li da aRdgena gvTxova. emeritusebi kva-lificiuri da Rvawlmosili profesore-bi arian, marTlac Tavdauzogavad Sro-moben universitetisTvis. ar minda vinmem ifiqros, rom studentebs Tavs vaxvevT. yovelTvis dgeba paraleluri jgufebi, sadac maT daregistrireba SeuZliaT~, _ ganacxada Tamar zarandiam.

    Tsu-is reqtoris rekomendaciiT, iuridiuli fakultetis studentebsa da administraciis warmomadgenlebs Soris emeritus profesorebTan dakavSirebiT dialogi gagrZeldeba.

    dasaqmebis problema

    Tsu-is xelmZRvanelobisa da stu-dentebis Sexvedraze xarisxiani ganaT-lebis miRebisTvis aucilebeli sakiT-xebis garda, ganaTlebis miRebis Sem-

    me-3 gverdze

    reqtoris morigi Sexvedra studentebTan

    Tsu-is reqtorTan studentebis morigi Sexvedra 29 seqtembers saaqto darba-zSi gaimarTa. studentebis yvela kiTxvas, romelic saswavlo procesTan da-kavSirebul problemebs exeboda, akademikosma lado papavam, fakultetebis dekanebma da departamentebis xelmZRvanelebma upasuxes. Sexvedra, daaxloebiT, ori saaTis ganmavlobaSi grZeldeboda. ganimarta Tsu-is korpusebis garemon-tebis sirTuleebi, isaubres emeritusi profesorebis sakiTxTan dakavSirebiT da pirvelad gaxmianda informacia specialuri komisiis Seqmnis Sesaxeb, romelic stu-dentTa momsaxurebis centrebis reformirebaze imuSavebs. Tsu-is administracia reformis Sedegad biurokratiuli barierebis moxsnasa da studentebis mimarT damokidebulebis gaumjobesebas prognozirebs.

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

    3

    bolo dros xSirad daoben imasTan dakavSirebiT, aris Tu ara lari qarTuli kuponis memkvidre. kuponamde qveyanaSi rusuli rubli

    brunavda da, albaT, kidev didxans iqne-boda yvelaze moTxovnadi valuta, rom ara isev ruseTis gadawyvetileba _ rub-li yofiliyo mxolod da mxolod rusu-li valuta. 1993 wels, roca saqarTve-los mTavrobam sabolood dakarga imedi _ fulis niSnebi Camoetana ruseTidan, iZulebuli gaxda droebiTi valuta _ qarTuli kuponi SemoeRo, romelic Ta-vidanve ar gamocxadda erTaderT saga-damxdelo saSualebad da, Sesabamisad, verc xalxisgan miiRo legitimacia. ku-ponis mimoqcevis areali sakmaod viwro iyo _ mas, ZiriTadad, puris SesaZenad da municipaluri transportis safasuris gadasaxdelad iyenebdnen. puris sacxo-bebi da wisqvilkombinatebi im periodSi saxelmwifos sakuTreba iyo da puri ka-tastrofulad cota iwarmoeboda, saqa-laqo transportidan ki ZiriTadad me-troRa funqcionirebda.

    vladimer papava ixsenebs: `es aris pe-riodi, rodesac sxvadasxva rjulis afe-risti Semodis qveyanaSi da ambobs, rom momeciT 5, 10, 50 miliardiani garantia da me kreditebs Semovitan saqarTveloSi, da mravali aseTi garantia gaica erovnu-li bankisa da mTavrobis mxridan, Tumca qveyanaSi araferi Semosula. es iyo peri-odi, rodesac vice-premieri gamodis da acxadebs, rom soflis meurneobis pro-duqtebis dasamzadeblad saxelmwifo gascems fuls, Tumca radgan biujeti jer kidev ar hqonda qveyanas, es fuli (kupo-ni) erovnuli bankis gasacemi gaxda. dai-wyo kuponis beWdva da Semdeg operaciebi kavkasiis birJaze, sadac kuponi ukve wo-niT icvleboda ucxour valutaze (daTv-la SeuZlebeli gaxda). amas isic daemata, rom mTavroba kuponis dabeWdvas ingli-sur kompanias ukveTavda, erovnuli banki _ franguls da qveyanaSi ornairi gaufa-surebuli kuponi brunavda. qveyanaSi hi-perinflacia iyo: fasebi yovelTviurad 50-70 procentiT izrdeboda. am fonze mTavrobam morigi mcdari gadawyvetile-ba miiRo: akrZala fulis gatana bankebi-dan, ramac mosaxleobas ubiZga sxvadasxva farul garigebaze wasuliyo, raTa saku-Tari danazogebi ramenairad daebrunebi-na da saxarjo fuli hqonoda. am akrZal-vis fonze kuponis gacvliTi kursi org-vari gaxda: oficialuri _ 2 milioni 500 aTasi, xelze ki igive kuponma 5 milion 400 aTasi Seadgina erT dolarTan mimarTeba-Si. calkeuli kompaniebisaTvis kuponis garda sxva valutis gamoyenebas Tavad mTavroba uSvebda gamonaklisis wesiT~.

    am fonze TandaTan icvleba mTavro-bis Semadgenloba. finansTa ministris pozicias ikavebs daviT iakobiZe, erovnu-li bankis prezidenti xdeba nodar java-xiSvili, vice-premierad dainiSna Temur basilia, ekonomikis ministris pozicias ikavebs vladimer papava.

    `ar SeiZleba iTqvas, rom Tavidan Cven viyaviT erTi gundi, dakompleqteba am principiT ar momxdara, magram saqmem

    aCvena, rom ZiriTad sakiTxebSi Cven Tana-moazreebi viyaviT~, _ aRniSna vladimer papavam.

    saWiro iyo qveyanaSi makroekonomiku-ri stabilurobis damyareba, erovnuli bankis formireba, sabanko seqtoris sta-bilizaciisaTvis manamde damkvidrebuli praqtikis _ overdraftis reJimis gau-qmeba da Sesabamisi kanonmdeblobis momz-adeba; qveyanas unda hqonoda parlamentis mier damtkicebuli biujeti, Seqmniliyo xazina; ekonomikis saministros unda mo-exdina inflaciuri procesis moTokva, rac, pirvel rigSi, puris fasis daregu-lirebaSi gamoixateboda, radgan swored ZiriTadad mxolod puriT iyo kuponi uzrunvelyofili. amave periodSi qveynis meTauri eduard SevardnaZe saerTaSo-riso safinanso institutebTan urTier-TobisaTvis iyenebs Tavis saerTaSori-so gavlenebs. iqmneba programa, romlis mixedviTac qveyanaSi unda damyarebuli-yo makroekonomikuri stabiluroba, rac SesaZlebels gaxdida fulis reformas.

    laris SemoRebamde TiTqmis erTi wlis manZilze ekonomikuri gundis mier gatarebul cvlilebebs, rasac msoflio bankTan miRweuli SeTanxmebis Sedegad miRebuli pirveli tranSebic axlda, inflaciis kleba da kuponis kursis da-stabilureba mohyva: 1995 wlis ianvarSi 1 dolari milion 300 aTasi kuponi gaxda da am kursis SenarCuneba Semodgomamde moxerxda.

    laris SemoRebamde principuli sa-kiTxis gadaWra gaxda aucilebeli: `unda Secvliliyo ara marto kuponi, rac iq-neboda denominacia (rogorc dRes zo-gierTs miaCnia), aramed mimoqcevidan unda gandevniliyo rubli. es iyo yvela-ze rTuli amocana, Torem kuponis Secv-la teqnikuri sakiTxi iyo da sakmaod ad-vilad gasakeTebelic. mTavari iyo sazo-gadoebas, bazars mieRo lari~, _ aRniSna vladimer papavam.

    amocanis gadasaWrelad Seiqna samTa-vrobo Stabi, romelsac maSindeli vice-premieri Temur basilia xelmZRvanelob-da. StabSi gaerTiandnen rogorc ekono-mikuri, ise Zalovani uwyebebi, raTa la-ris brunvaze mTel qveyanaSi monitorin-gi ewarmoebinaT.

    fulis reforma 1995 wlis 25 seqtem-bers daiwyo. mosaxleobas erTi kviris ganmavlobaSi rogorc rublis, ise laris gamoyenebis neba daerTo. 2 oqtombridan ki qveyanaSi laris garda yvela sxva va-lutis gamoyeneba ikrZaleboda. marTa-lia, procesi SeTanxmebulad da gegmis mixedviT mimdinareobda, magram swored yvelaze daZabul da gadamwyvet moment-Si erT-erTma msxvilma bankma sabotaJi ganaxorciela da uari Tqva laris ga-daxurdavebaze, rasac panikac mohyva da sakiTxi qveynis maSindeli pirveli piris eduard SevardnaZis doneze gairCa. Se-vardnaZem mxari erovnuli bankis da sa-qarTvelos mTavrobis gadawyvetilebas dauWira, Tumca, arc laris erTaderT sagadamxdelo saSualebad SemoRebis mo-winaaRmdegeebi dasjilan. zogadad, maT mimarT qveynis maSindeli prezidenti yo-velTvis loialobas iCenda, rac qveyanas da mosaxleobas sakmaod Zviri ujdeboda.

    mTavrobis koordinirebuli muSao-biT SesaZlebeli gaxda rogorc sxva va-lutebis brunvidan amoReba, ise laris mimarT ndobis gaCena: `amitom, saqarTve-loSi ar momxdara ubralod denominacia, aq meti gakeTda: bazridan gaidevna ara-qarTuli valuta da damkvidrda valuta, romelic miiRo yvelam. is, rom dagrove-bis saSualebad mainc dolari gamoiyene-ba, zogadad, mTeli msoflios proble-maa da, amave dros, umTavresad ndobis sakiTxia~, _ aRniSna vladimer papavam. Mmisive TqmiT: `Zalian didi mniSvneloba hqonda, ra formiT da kursiT Semovido-da lari. sabWoTa kavSiri axali daSlili iyo da nostalgiac didi iyo iaf purze da stabilur cxovrebaze. amitom gadawyda, rom fulis reformis Semdeg 1 kilogra-mi puris fasi 30 TeTri yofiliyo, rac Seqmnida fsiqologiur ganwyobas, rom es sabWouri 30 kapikis eqvivalenti iyo. swored amitom, TeTrs Tavidan kapiksac ki eZaxdnen. igive mosazrebiT, metroTi mgzavrobis safasuri 5 TeTriT ganisaz-Rvra (ssrk-Si 5 kapiki Rirda). gacvliTi kursi, romliTac gaicvala milioni ku-poni erT larze, iZleoda saSualebas pursa da metroTi mgzavrobaze amgvari fasebi dawesebuliyo. paralelurad, mim-dinareobda pur-produqtebis saxelmwi-fo sistemis reorganizacia, raSic didi

    wvlili Seitana qonebis marTvis maSin-delma ministrma avTandil silagaZem da, gatarebuli RonisZiebebis Sedegad, 1996 wlis zafxulSi purze fasebi regu-lirebisgan sabolood gaTavisuflda. Gase mzaddeboda fulis reforma da aman gamoiwvia is, rom lari Tavidanve jansaR niadagze warmoiSva. aRsaniSnavia, romU afxazeTsa da cxinvalis regionSi, sadac jerjerobiT Cven ver SevsulvarT, lar-ma SeaRwia da gacilebiT meti ndobiTac sargeblobda, vidre rusuli rubli~, _ ixsenebs vladimer papava.

    erovnuli valutis SemoRebis Semd-gom garkveuli jgufebi kvlav gana-grZobdnen laris da warmatebuli re-formebis winaaRmdeg brZolas, Tumca, miuxedavad ryevebisa, larma saSinao politikur intrigebsa da 1998 wlis e.w. ruseTis defoltsac gauZlo, romlis drosac, miuxedavad savaluto fondis rekomendaciebisa, laris kursis daWera gadawyda erovnuli bankis intervencie-bis xarjze, ramac is Sedegi moitana, rom saqarTveloSi im periodSi arc erTi ko-merciuli banki ar gakotrebula. aRsa-niSnavia, rom swored im periodSi gamo-qveynda parlamentis sabiujeto ofisis xelmZRvanelis Sefaseba, sadac naTqvami iyo, rom inflacia miaRwevda 60 pro-cents, gamoiTqva mosazrebebi, rom la-ris kursi dolarTan mimarTebaSi 3 lars gadaaWarbebda. apokalifsuri prognozi kargad `gapiarda~, rasac ramdenime dRi-ani Soki da laris kursis mkveTri ryeva mohyva, Tumca procesi maleve daregu-lirda da prognozic mcdari aRmoCnda.

    zogadad, laris kursiT apelire-ba xSirad gamxdara politikis nawili, erovnul bankze zemoqmedebas ki jer kidev SevardnaZis periodSi cdilobda mTavroba, Tumca, maSin es ver moxerxda, samagierod, zedamxedvelobis funqcia erovnul banks pirvelad saakaSvilis xe-lisuflebaSi mosvlis Semdeg CamoerTva. vladimer papava erovnuli bankis gar-Semo bolo dros ganviTarebul peripe-tiebsac Seexo da aRniSna: `amitom dRes rac xdeba, es Zvelia. larze politikuri kontrolis dawesebis da laris poli-tikuri brZolis iaraRad gamoyenebis survili adrec arsebobda da momaval-Sic iarsebebs. samwuxarod, es aris Cveni dabali politikuri kulturis gamoxa-tuleba. rac Seexeba sagareo faqtorebis gavlenas, es mudam iarsebebs, miT umetes iseTi mcire qveynis pirobebSi, rogo-ric saqarTveloa, magram politikuri dapirispireba, romelic dartymis qveS ayenebs qveynis finansur institutebs da finansur stabilurobas, Secdomaa. dRes lari im mdgomareobaSia, ra mdgoma-reobaSic aris qveynis ekonomika. Tumca, faqtia, rom larma 20 wlis ganmavloba-Si gauZlo rogorc sagareo Sokebs, ise qveynis SigniT politikuri kinklaobisa da brZolis qartexilebs da me darwmu-nebuli var, rom lars, iseve rogorc sa-qarTvelos saxelmwifos, aqvs momavali~.

    moamzada lela kurdRelaSvilma

    sajaro diskusia aqtualur Temaze

    deg kursdamTavrebulTa dasaqmebazec isaubres. prioritetulia Tu ara da ras akeTebs saxelmwifo kvalificiuri axal-gazrda kadrebis aTvisebisTvis _ amis Sesaxeb humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis klasikuri filologiis do-qtorantma nana toxvaZem isaubra: `mniSv-nelovani problemaa, Tu ramdenad val-debulad Tvlis saxelmwifo umaRlesi saswavleblebi daafinansos, magram, ase-ve mniSvnelovania _ ra pasuxismgeblo-bas iRebs igi profesionali kadrebis da-saqmebis kuTxiT. Tbilisis saxelmwifo universitets bevri warmatebuli axal-gazrda amTavrebs. iqneb SesaZlebelia raime TanamSromlobis gzis gamonaxva da maT dasaqmebaze zrunva~.

    `es mniSvnelovani problemaa, rome-lic mxolod CvenTan ar aris. analogi-

    uri problema sxva qveynebSic arsebobs. rodesac doqtoranturaSi swavlobs studenti, gasagebia, igi samecniero an akademiur sferoSi gegmavs moRvaweo-bis gagrZelebas. Tqveni specialobis mimarTulebiT, klasikuri filologi-is, bizantinistikisa da neogrecistikis instituti zrunavs axalgazrda mkvle-vrebis dasaqmebaze. garda amisa, Tsu-Si arsebobs postdoqtoranturis safe-xuri. Cven axlac gvaqvs xelSekruleba gaformebuli ramdenime kursdamTavre-bulTan. vmuSaobT im mimarTulebiT, rom ar davkargoT kvalificiuri kadrebi~, _ upasuxa humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis dekanma darejan TvalTvaZem.

    postdoqtoranturis safexurze mo-saxvedrad konkursi tardeba. Sedegad, 5 saukeTeso axalgazrda mkvlevari 2 wlis ganmavlobaSi Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi samecniero muSaobas gaagrZe-lebs. maTi saqmianoba anazRaurebadia.

    `msoflios universitetebSi post-doqtorantura didi xania arsebobs. sa-qarTvelos sauniversiteto sivrceSi pirvelad Cven SemoviReT, arc erT umaR-les saswavlebels es ar gaaCnia. amJamad, mTavroba muSaobs, rom umaRlesi ganaT-lebis Sesaxeb kanonSi postdoqtorantu-ris institutis Sesaxeb Canaweri Seita-nos. SarSan miviReT 4 postdoqtoranti, wels konkursis gamocxadebas 7 adgilze vapirebT. Cven ver vimsjelebT qveynis masStabiT ra xdeba. xolo sauniversite-to resursis gaTvaliswinebiT saukeTeso studentebs doqtoranturaSi ufasod swavlas vTavazobT, sadoqtoro naSroms saukeTesod vinc daicavs, maT SeuZliaT Tsu-Si postdoqtoranturis farglebSi kidev 2 weli kvleva gaagrZelon~, _ gana-cxada Tsu-is reqtorma vladimer papavam.

    moamzada nato obolaZem

    reqtoris morigi Sexvedra studentebTanmeore gverdidan

    laris 20 weli

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    4

    saqarTvelos iusticiis ministri Tea wulukiani studentebisTvis `arasrulwlovanTa marTlmsaju-lebis kodeqsis~ gacnobas iwyebs, rome-lic saqarTvelos parlamentma 12 ivniss miiRo. kodeqsi iusticiis saministrom moamzada, romlis mizania humanuri da liberaluri gaxados arasrulwlovanTa marTlmsajulebis sistema. kodeqsi ka-nonTan konfliqtSi myofi bavSvebisTvis marTlmsajulebis axal standartebsa da normebs amkvidrebs.

    pirveli Sexvedra Tea wulukianma Tbilisis saxelmwifo universitetSi 2 oqtombers gamarTa. iusticiis mini-strma universitetSi Sekrebil axal-gazrdebs qarTuli kanonmdeblobisTvis inovaciuri proeqti „arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsi“ gaacno, ro-melic saqarTveloSi pirvelad Seiqmna. aqamde kanonTan konfliqtSi myofi bavS-vebis marTlmsajulebis normebi sisxlis samarTlis kodeqsSi, sisxlis samarTlis saproceso kodeqssa da patimrobis ko-deqsSi iyo gabneuli.

    RonisZiebas Tsu-is reqtori, akade-mikosi vladimer papava, saqarTvelos iusticiis ministris moadgile aleq-sandre baramiZe, akademiuri wreebis war-momadgenlebi da studentebi eswrebod-nen. universitetSi `arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis~ prezenta-ciis organizebas Tsu-is iuridiuli fa-kultetis dekanis moadgile, samarTlis doqtori moris SalikaSvili xelmZRva-nelobda.

    „saqarTvelos universitetebSi gvin-da warvadginoT saqarTvelos mTavro-bisa da iusticiis saministros erT-er-Ti yvelaze mniSvnelovani reforma _ `arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsi~. evropul gzaze siaruli da reformebi ara mxolod evropaSi inte-graciaSi gvexmareba, aramed qveynisTvis aris kargi. es kodeqsi bavSvis intereszea morgebuli da realurad igi Cvens qvey-anas gaeros bavSvTa konvenciis Sesabamis qveynad aqcevs, sadac bavSvis uflebebi sisxlis samarTlis procesSi iqneba da-culi“, _ ganacxada saqarTvelos iusti-ciis ministrma Tea wulukianma.

    Tbilisis saxelmwifo universite-tis reqtoris gancxadebiT, Tbilisis saxelmwifo universiteti yovelTvis miesalmeba samTavrobo iniciativebTan dakavSirebiT gamarTul Sexvedrebs. `Tsu-is kari yovelTvis Riaa sajaro Sex-vedrebisTvis. iusticiis saministro yo-velTvis aqtiurad TanamSromlobs Cvens universitetTan. dResac axali sakanon-mdeblo iniciativa gaacno studentebs Tavad iusticiis ministrma rac vfiqrob, Cveni axalgazrdebisTvis, profesore-bisTvis Zalian saintereso iqneba“, _ aRniSna Tbilisis saxelmwifo universi-tetis reqtorma.

    `arasrulwlovanTa marTlmsaju-lebis kodeqsis~ proeqti iusticiis mi-nistris iniciativiT momzadda da misi mTavari siaxle 18 wlamde asakis pire-bisaTvis marTlmsajulebis specialize-buli institutis Seqmnaa. axali kodeqsi erT sakanonmdeblo aqtSi aerTianebs arasrulwlovanTa pasuxismgeblobis,

    administraciuli, sisxlis samarTlis procesis, sasjelaRsrulebisa da sxva sakiTxebis maregulirebel normebs da awesebs arasrulwlovanTa uflebebis dacvis axal standartsa da meqanizms, romelic evropuli standartebisa da gaeros bavSvTa uflebebis dacvis kon-venciis Sesabamisia.

    prezentaciaze Tea wulukianma de-talurad ganumarta axalgazrdebs, Tu ra siaxleebia 18 wlamde mozardebis sa-qmeebis gamoZiebis kuTxiT; ra midgomebi inergeba dazaralebuli, mowme da bral-debuli bavSvebis mimarT: „arasrul-wlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis“ mizania, misces mozardebs specialuri, bavSvebze orientirebuli marTlmsa-juleba da gansakuTrebuli midgomebi daawesos braldebul, dazaralebul da mowme mozardebze. bavSvis saukeTeso interesebze orientirebuli arasrul-wlovanTa amgvari specialuri kodeqsi saqarTvelos kanonmdeblobisTvis sru-liad axali institutia da Tanamedrove qarTuli marTlmsajulebisTvis ara-marto inovaciur, aramed revoluciur proeqts warmoadgens~, _ ganacxada Tea wulukianma.

    ZiriTadi principebi, romlebsac „arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsi“ eyrdnoba, Semdegia: arasrul-wlovanis saukeTeso interesebis prio-ritetuloba; nasamarTlobis gaqarwyle-ba; individualuri midgoma; patimroba da Tavisuflebis aRkveTa mxolod uki-dures SemTxvevaSi; marTlmsajulebis procesis gaWianurebis dauSvebloba; patimris Tavisuflebis aRkveTis gaum-jobesebuli pirobebi; pasuxismgeblobis alternatiuli zomis prioritetuloba; Tanazomiereba da Sesabamisoba.

    kanonproeqti arasrulwlovanis da-kiTxvisas an misgan axsna _ ganmartebis miRebisas sagamoZiebo moqmedebis gan-maxorcielebel organos avaldebulebs mozards gansakuTrebuli yuradRebiT moekidos. gamokiTxvis process auci-leblad unda eswrebodes kanonieri war-momadgeneli an advokati, saWiroebis SemTxvevaSi fsiqologi.

    iusticiis ministris ganmarte-biT, kodeqsis proeqti iTvaliswinebs marTlmsajulebis nebismier etapze ka-nonTan konfliqtSi myofi bavSvis piro-vnuli maxasiaTeblebis gaTvaliswinebas da mis mimarT individualur midgomas.

    arasrulwlovanTa marTlmsajule-bis kodeqsis proeqti sisxlis samarT-lis devnasTan mimarTebaSi prioritets aniWebs aRdgeniTi marTlmsajulebis da mediaciis, agreTve ganridebis institu-tebs.

    „sisxlis samarTlebrivi devna unda iyos yvela sxva SesaZleblobebidan bolo. Tu mainc sisxlis samarTlis dev-nis obieqti gaxda arasrulwlovani, iq patimroba ukanaskneli gamosavalia“, _ acxadebs Tea wulukiani.

    samarTlebriv devnasTan SedarebiT upiratesobiT isargebleben ganridebisa da aRdgeniTi marTlmsajulebis, maT So-ris, mediaciis institutebi. Tavisufle-bis aRkveTis, rogorc sasjelis formis, gamoyeneba arasrulwlovanTa mimarTeba-

    Si mxolod ukidures SemTxvevaSi iqneba SesaZlebeli. arasrulwlovanTa saqmeebs mxolod specializebuli mosamarTlee-bi, prokurorebi, gamomZieblebi, poli-cielebi, advokatebi da socialuri muSa-kebi awarmoeben. arasrulwlovnebTan mimarTebiT amoqmeddeba mowmis mxolod sasamarTloSi dakiTxvis wesi.

    gansakuTrebiT aRsaniSnavia, rom bra-lis wardgenidan wina sasamarTlo sxdo-mamde, arasrulwlovnisTvis patimrobis vada 60-dan 40 dRemde mcirdeba, xolo braldebuli arasrulwlovnis patimro-bis saerTo vada 6 Tve iqneba, nacvlad srulwlovnebisTvis gansazRvruli 9 Tvisa.

    axali kodeqsi „sufTa furclis“ da „Sansis micemis“ principebsac iTvalis-winebs. ministris ganmartebiT, kanon-proeqtis mixedviT, damnaSaves sasjelis moxdisTanave moexsneba nasamarTloba. Tumca, Tu adre gasamarTlebuli dana-Sauls ganmeorebiT Caidens, sasjelis da-niSvnis dros nasamarTlobas mxedvelo-baSi miiReben. amdenad, kodeqsis mTavari mizani, rogorc saqarTvelos iusticiis ministri Tea wulukiani aRniSnavs, aras-rulwlovnisTvis cxovrebis sufTa fur-clidan dawyebisa da resocializaciis Sansis micemaa.

    iusticiis ministris moadgilem ale-qsandre baramiZem kodeqsis prezenta-ciaze ganacxada, rom nasamarTleobis ga-qarwylebas am kodeqsis erTerT mTavar monapovrad miiCnevs.

    `informacia nasamarTlobis Sesaxeb ar gaicema da rCeba mxolod marTlmsa-julebis sistemaSi. es informacia ar ga-nadgurdeba, radganac, kvlav danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi, marTlmsajulebis mwarmoebeli organosTvis iyos xel-misawvdomi.

    yvelaze mTavari principi da ino-vacia, rac proeqts Semoaqvs, pirvel rigSi, es aris bavSvis interesze dafuZ-nebuli individualuri midgoma. sas-jelis daniSvnisas mosamarTle pirvel rigSi iTvaliswinebs arasrulwlovnis interesebs da individualuri Sefase-bis angariSs. kodeqsis Tanaxmad, indivi-dualuri Sefasebis procesSi iTvalis-wineben arasrulwlovanis ganviTarebis dones, cxovrebis da aRzrdis pirobebs, ganaTlebas, janmrTelobis mdgomareo-bas, ojaxur viTarebas da sxva garemo-ebebs, rac arasrulwlovnis xasiaTisa da qcevis Taviseburebebis Sefasebisa da misi saWiroebebis gansazRvris SesaZ-leblobas iZleva~, _ aRniSna aleqsand-re baramiZem.

    arasrulwlovanTaTvis daniSnuli sasjelis mizania maTi resocializacia- reabilitacia da axali danaSaulis Tavi-dan acileba. axal kodeqsSi sasjelis sa-xeebSi damatebulia Sinapatimroba, ro-melic eleqtronulad ganxorcieldeba. xolo sapatimroSi ganTavseba moxdeba asakobrivi jgufis, sqesis, danaSaulis simZimis, fizikuri da gonebrivi ganvi-Tarebisa da sxva maxasiaTeblebis gaTva-liswinebiT.

    imoqmedebs mowmis dakiTxvis axali wesic, arasrulwlovani mxolod sasa-marTloSi daikiTxeba. sasamarTlos ga-reT ki mxolod gamokiTxva iqneba SesaZ-lebeli. rac Seexeba sasjelis moxdis pirobebs, arasrulwlovani braldebuli ar SeiZleba ganTavsdes srulwlovanTan erTad, araTu erT sakanSi, erT dawesebu-lebaSic ki.

    iusticiis ministrma studentebs ga-numarta, rom „arasrulwlovanTa marTl-msajulebis kodeqsiT“ Cndeba axali mi-marTulebebi profesiebSi. kodeqsis amo-qmedebis momentidan arasrulwlovanTa saqmeebze muSaobas mxolod speciali-zebuli prokurorebi, mosamarTleebi, policielebi, advokatebi da socialu-ri muSakebi SeZleben. specializebu-li kadrebi maTTvis saWiro swavlebas gaivlian da gansxvavebul unar-Cvevebs SeiZenen. iusticiis ministris TqmiT, momavali axalgazrda profesionalebi unda dainteresdnen am SesaZleblobiT da sakuTari wvlili Seitanon „arasrul-wlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis“ amoqmedebaSi.

    Sexvedris ganmavlobaSi studentebs SesaZlebloba hqondaT ministrisTvis SekiTxvebi daesvaT da sakuTari azri ga-moeTqvaT arasrulwlovanTa marTlmsa-julebis axal sistemasTan dakavSirebiT.

    SegaxsenebT, rom arasrulwlovanTa marTlmsajulebis proeqti iusticiis saministrom sxva uwyebebTan TanamSrom-lobiT, qarTveli da ucxoeli eqsper-tebis, aseve, evrokavSirisa da gaero-s bavSvTa fondis rekomendaciebis safuZ-velze, evrokavSiris proeqtis _ “sisx-lis samarTlis sistemis reformis mxar-daWera saqarTveloSi~ _ mxardaWeriT momzadda.

    kodeqsis amoqmedeba dagegmilia 2016 wlis 1 ianvridan. amasTan, im muxlebis amoqmedeba, romelTa implementaciisT-vis damatebiTi RonisZiebebis gatarebaa saWiro, igegmeba 2016 wlis ganmavlobaSi da 2017 wlis 1 ianvridan.

    moamzada Tamar dadianma

    iusticiis ministri studentebisTvis `arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis~

    gacnobas iwyebs

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

    5

    socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze

    nato obolaZe

    yvelaferi bavSvTa uflebebis Sesa-xeb _ Tsu-Si qarTul enaze kidev erTi saxelmZRvanelo iTargmna. `bavSvis uflebebi saerTaSoriso samar-TalSi~ Tsu-is reqtoris moadgilis, akademikos levan aleqsiZisa da profe-sor qeTevan xuciSvilis samecniero re-daqtorobiT gamoica. saxelmZRvanelo gamiznulia iuridiuli fakultetis studentebisTvis, akademiuri persona-lisTvis, bavSvTa uflebebis sakiTxebze momuSave specialistebisTvis, saxelm-wifo uwyebebis warmomadgenlebisa da, zogadad, sazogadoebisTvis. wignis pre-zentaciaze xazgasmiT aRiniSna, rom sa-qarTveloSi am TemasTan dakavSirebiT codnis deficiti arsebobs. saxelmZRva-nelos gamocema ki am informaciuli va-kuumis Sevsebas xels Seuwyobs.

    wignis `bavSvis uflebebi saerTaSo-riso samarTalSi~ avtorebi arian ne-vena vuCkoviC SahoviCi, iaap e. doeki da Jan cermateni. samive maTgani gaxlavT gaeros bavSvTa uflebebis komitetis wevri, saerTaSorisod aRiarebuli spe-cialisti, rogorc Teoriuli, aseve praqtikuli saqmianobis TvalsazrisiT. avtorebi bavSvTa uflebebs siRrmiseu-lad da, amave dros, sazogadoebis farTo wreebisTvis gasageb enaze mimoixilaven. gaanalizebuli aqvT araerTi aqtualuri sakiTxi, maT Soris _ bavSvobis periodi da bavSvis saerTaSoriso uflebebi, bavS-vis uflebebis konvencia da damatebiTi oqmebi, ojaxuri garemo da alterna-tiuli zrunva, ganaTleba, dasveneba, Ta-maSi da kulturuli aqtivobebi, samarT-lebrivi dacvis miRebis ufleba da a.S.

    `gaimarTa saxelmZRvanelos pre-zentacia, romelic saerTaSoriso sa-marTalSi bavSvis uflebebs eZRvneba. TiTqos am sakiTxis Sesaxeb bevri ram viciT, sinamdvileSi ki ase ar aris. bavS-vebs rom wavakiTxoT maTi uflebebi, vfi-qrob, bevri mSoblis saqme cudad iqneba. es saxelmZRvanelo unikaluria. masSi mocemulia informacia, rac namdvilad dagvafiqrebs. magaliTad, ra periodSia bavSvoba, ra uflebebi aqvT maT, ra unda

    vaswavloT... prezentacias vawyobT, im mizniT, rom xalxma icodes am gamocemis Sesaxeb. wigni gayidvaSi ar aris, Tum-ca mowveul stumrebs saCuqrad gadae-cemaT~, _ ganacxada saxelmZRvanelos `bavSvTa uflebebi saerTaSoriso samar-TalSi~ Targmanis samecniero redaqtor-ma levan aleqsiZem.

    `bavSvis uflebebi saerTaSoriso samarTalSi~ gaeros bavSvTa fondis (UNICEF) mxardaWeriT, Tsu-is programis farglebSi gamoica, romelic saerTaSo-risod aRiarebuli saxelmZRvaneloebis Targmnas iTvaliswinebs. iniciativa Tsu-is iuridiuli fakultetis saerTaSori-so samarTlis instituts ekuTvnis.

    `es gamocema mniSvnelovania, radgan qarTul saswavlo-samecniero litera-turas mniSvnelovani naSromi Seemata. minda madloba vuTxra UNICEF-is war-momadgenlebs TanadgomisTvis da aseve, qarTvel iuristebs, radgan maTi Zalisx-mevis gareSe es wigni ver gamovidoda. am

    process akademikosi levan aleqsiZe da profesori qeTevan xuciSvili xelmZR-vanelobda da es maTi didi damsaxure-baa. saxelmZRvanelo `bavSvTa uflebebi saerTaSoriso samarTalSi~ studente-bisTvis mniSvnelovani SenaZenia da dar-wmunebuli var, pirvel rigSi, isini dain-teresdebian. Cven vagrZelebT saxelmZ-Rvaneloebis Targmnas, am droisTvis es gamocema rigiT meoTxea~, _ aRniSna Tsu-is reqtorma, akademikosma vladimer papavam.

    gaeros bavSvTa dacvis fondi (UNICEF), aseve mxars uWers, saqarTvelo-Si arasrulwlovanTa marTlmsajulebis sistemis reformas. 2015 wlis ianvridan ZalaSi Sedis arasrulwlovanTa marTlm-sajulebis axali kodeqsi. UNICEF-is bavSvTa dacvis seqciis xelmZRvanelis pier feris SefasebiT, naTargmni sa-xelmZRvanelo imdenad informaciulia, rom ara mxolod axali profesionali kadrebis momzadebas Seuwyobs xels, ara-

    med bavSvTa uflebebis sakiTxebze momu-Save specialistebis gadamzadebasac.

    `es wigni amomwurav da srulyofil informacias iZleva bavSvTa uflebebis Sesaxeb. Tanabrad sasargebloa rogorc studentebisTvis, aseve am sferoSi mo-muSave pirebisTvis. UNICEF didi xania mxars uWers arasrulwlovanTa sistemis reformas saqarTveloSi. aq igulisxme-ba profesionali kadrebis momzadeba da specialistTa gadamzadeba. Cven miviC-nevT, rom es wigni SesaniSnavia bavSvTa uflebebis mimarTulebiT codnis gaRr-mavebis TvalsazrisiT~, _ ganacxada UNICEF-is bavSvTa dacvis seqciis xelmZ-Rvanelma pier ferim.

    `saxelmZRvaneloSi `bavSvis uflebe-bi saerTaSoriso samarTalSi~ mocemu-li mniSvnelovani aqcentebi safuZvlad SeiZleba daedos nebismier sxva wigns, romelic bavSvTa uflebebis Temaze daiwereba. am saxelmZRvaneloSi xazgas-miT naxsenebia, rom kvlevebi erT-erTi mniSvnelovani aspeqtia, razec saxelm-wifom yuradReba unda gaamaxvilos. min-da, saxelmwifos erTgvari gzavniliT mivmarTo _ ama Tu im samarTlebrivi meTodis sxva qveyanaSi interpretacia 100%-ian Sedegs ver gamoiRebs. saWiroa samarTlebriv-kulturuli, istoriuli kvlevebis Catareba, raTa samarTali im konkretul kulturas da mentalobas moergos, sadac igi unda gadavitanoT. mimaCnia, rom arasrulwlovanTa marTlm-sajulebis axal kodeqsSi, garkveulwi-lad, arasrulwlovanTa WeSmariti inte-resi dakargulia. am wigns Tu waikiTxaven kanonmdeblebi an bavSvTa uflebaTa sf-eroSi momuSave adamianebi, mixvdebian, rom bavSvTa uflebebi umaRlesi amosa-vali wertilia da sxva danarCeni bavS-vis interess unda eqvemdebarebodes~, _ aRniSna Tsu-is iuridiuli fakultetis dekanis moadgilem, profesorma moris SalikaSvilma.

    saxelmZRvanelos `bavSvis uflebebi saerTaSoriso samarTalSi~ qarTuleno-vani Targmanis prezentacia 5 oqtombers gaimarTa. RonisZiebas studentebi, aka-demiuri sazogadoeba da mowveuli stum-rebi eswrebodnen.

    `bavSvis uflebebi saerTaSoriso samarTalSi~ axali saxelmZRvanelos prezentacia

    `axalgazrda mkvlevarTa Jurnali~ aris referirebadi orenovani eleqtro-nuli gamocema, romelic miznad isaxavs _ xeli Seuwyos ivane javaxiSvilis sa-xelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetis studentTa sa-mecniero muSaobas da saSualeba misces maT, sakuTari naSromebi gaacnon farTo akademiur sazogadoebas, Tumca Jurna-li aseve Riaa sxva universitetebis stu-dentTaTvis. JurnalSi statiebis miReba xorcieldeba samive saswavlo safexu-ris studentebisgan da misi moTxovnebi Seesabameba saerTaSoriso referirebadi Jurnalis standartebs. Jurnali gamosa-qveyneblad iRebs socialuri mecniere-bebis farglebSi Seqmnil erTi an ramde-nime avtoris mier Sesrulebul qarTul an inglisurenovan statias.

    „JurnalSi warmodgenili naSromi unda iyos originaluri kvlevis Sedegi. miuRebelia kompilaciuri xasiaTis teq-stebi, romlebSic ar Cans avtoris kvleva da TvalTaxedva. redaqciaSi Semosuli statia an misi mozrdili nawili Jurnal-Si miRebamde ar unda iyos gamoqveynebu-li an kidev – sxva gamocemaSi dasabeWdad wardgenili. plagiatis aRmoCenis SemTx-vevaSi, naSromi avtomaturad diskvali-ficirdeba da avtoris mier mowodebuli sxva teqstebi SemdgomSi aRar miiReba“,

    _ aRniSna fakultetis samecniero kv-levebisa da ganviTarebis samsaxuris ufrosma Teona mataraZem.

    Jurnalis saredaqcio kolegia Sedge-ba fakultetis 6 profesorisgan (Tamar dolbaia, nino durgliSvili, korneli kakaCia, valerian meliqiZe, manana Sami-liSvili, lia wulaZe), xolo mrCevelTa sabWos SemadgenlobaSi Sedis universi-tetis reqtori, akademikosi vladimer papava da socialur problematikaze mo-muSave gamoCenili qarTveli da ucxoeli mecnierebi (revaz gaCeCilaZe, zaza fira-liSvili, oliver raisneri da florian miulfridi).

    Jurnalis pirvel nomerSi gamoqveyn-da xuTi qarTulenovani da erTi ingisu-renovani statia, romelTa gacnoba SeuZ-lia yvela dainteresebul pirs Jurnalis veb-gverdze: http://jyr.tsu.ge

    JurnalSi gamoqveynebuli statiebis Tematuri mravalferovneba da Sesru-lebuli kvlevis xarisxi gvafiqrebinebs, rom saredaqcio kolegias marTlac ma-Rali moTxovnebi aqvs, rac momavalSi am Jurnalis maRal reitings moutans.

    Tamar dolbaia, socialur da politi-kur mecnierebaTa fakultetis dekani:

    „axalgazrda mkvlevarTa da, zoga-dad, safakulteto samecniero Jurnalis daarsebis Sesaxeb punqti Cems saarCevno

    programaSic mqonda Setanili da deka-nad arCevis Semdeg, sxva administraci-ul saqmeebTan erTad, aqtiurad daviwye am Jurnalis Seqmnaze muSaoba. meamayeba, rom Jurnali ukve gamovida, raSic uni-versitetis reqtoris, baton lado papa-vas Zalian didi mxardaWeracaa. Jurnali pasuxobs samecniero gamocemis yvela saerTaSoriso standarts. mimaCnia, rom Tamasa Tavidanve maRali unda iyos da aqcenti ar gakeTdes raodenobaze, ro-melic Semdeg TvisebriobaSi naklebad gadadis.

    kidev erTi saintereso ram, rac Tan axlavs am Jurnalis gamocemas, aris is, rom Cven sadisertacio sabWos da do-qtoranturis debulebaSi SevitaneT cvlilebebi, romlis mixedviTac, do-qtorantisTvis savaldebulo xdeba ori

    samecniero statiis gamoqveyneba da in-glisurenovani referatis momzadeba. aqve isic gaviTvaliswineT, rom, Tu do-qtorants ucxoeTSi maRali donis samec-niero JurnalSi eqneba gamoqveynebuli statia, aq, SesaZloa, mas erTi statia da referati CavuTvaloT. radganac gaCnda doqtorantebis mimarT moTxovnebi, Cven maT am Jurnalis gamocemiTac vuwyobT xels da aq gamoqveynebuli statiebi (cxa-dia, Sida da gare referirebis Sedegad) maT CaeTvlebaT.

    aqve minda giTxraT, rom ukve viwyebT orenovani samecniero Jurnalis momz-adebas mkvlevrebisTvis, romlis pre-zentaciasac dekember-ianvrSi vgegmavT. survili gvaqvs, SevqmnaT maRali donis samecniero Jurnali, risTvisac yvela saerTaSoriso standarts daveyrdno-biT. aq ukve aqtiurad vTanamSromlobT regionis, kerZod somxeTisa da azerbai-janis universitetebTan, aseve, pira-di kontaqtebis meSveobiT, poloneTis, bulgareTis, latviis, estoneTisa da amerikis - radgersis universitetis mec-nierebTan. gvinda, Jurnals am qveynebSic gaukeTdes popularizacia da igi saer-TaSoriso gaxdes“.

    unda iTqvas, rom maRali samecniero Rirebulebis statiebis momzadeba axal-gazrda mkvlevarTagan sakmaod did Sro-mas da gamocdilebas moiTxovs da am mi-marTulebiT qarTvel mkvlevrebs didi gza aqvT gasavleli, romelSic „axal-gazrda mklevarTa Jurnalic“ Tavis mo-krZalebul wvlils Seitans.

    moamzada maia toraZem

    `axalgazrda mklevarTa Jurnali~ gamoicema

    Tbilisis saxelmwifo universitetSi 2015 weli mecnierebis wladaa ga-mocxadebuli. am wels samecniero kvlevebisa da axalgazrda mecnierTa xelSewyobisTvis bevri ram gakeTda, maT Soris, gamovida araerTi samecnie-ro Jurnali, romlebic saerTaSoriso standartebs akmayofilebs. axalgazrda mec-nierTa xelSewyoba gaxldaT socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze „axalgazrda mkvlevarTa Jurnalis” gamocemac.

    Tamar dolbaia

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    6

    ambobs, rom hiperaqtiuli bavSvi iyo da xasiaTic sakmaod ficxi aqvs. sakuTari Tavis marTva ki im leqtorebma aswav-les, romlebTanac, saganTan erTad, cxovrebasac swavlob-da. uyvars studentebi da yo-vel axal jgufTan Sexvedra mas adrenalins matebs. `Cemi saqmi-dan gamomdinare, Cemi profesia sruliad TviTkmaria da SeiZ-leboda leqtori arc vyofili-yavi, magram Tavis droze es gza sruliad egoisturad avirCie, axla ki ise gamodis, rom Cemi cxovreba swavlebas mivuZRveni, radgan Zalian miyvars studen-tebTan urTierToba. imitom ki ara, rom vaswavli, iZulebuli var, rom viswavlo. es momwons~, _ ambobs qalbatoni Tamari.

    misTvis universiteti da misi baRi, sadac studentobi-sas zamTarSic iseTive intensi-vobiT ikribebodnen, rogorc gazafxulze, megobrebTan da TanakurselebTan komunikaciis saukeTeso saSualeba iyo, Tum-ca arc `sxvenis~ studentobas aklda xalisi da bedniereba. im wlebis gaxsenebaze qalbatoni Tamari iRimis da im garemos aR-wers, romelSic axalgazrdobis saukeTeso wlebi gaatara: `Cveni fakulteti iyo filosofiisa da fsiqologiis fakulteti, romelic II korpusSi sul bolo sarTulze mdebareobda. max-sovs cxonebuli revaz naTaZe, akademikosi, Cveni pirveli mas-

    wavlebeli, romelic maSin ukve xanSiSesuli iyo, sul Cioda _ lifts ratom ar akeTebeno. radgan Cven axalgazrdebi viya-viT, sul gvikvirda, rom batoni revazi aseT did mniSvnelobas aniWebda am TiTqosda elemen-tarul sakiTxs. axla ki Zalian kargad mesmis. im adgils, sadac erTad viyaviT Tavmoyrili fi-losofosebi da fsiqologebi `sxvens~ veZaxdiT. Tumca iyo TavSeyris kidev erTi adgili _ `Cais saxli~, romelic Cemi drois studentebis cxovrebis bevrad ufro mniSvnelovani na-wili gaxldaT, vidre audito-ria, radgan iq Cais dasalevad Cveni leqtorebic Semodiodnen da imdenad saintereso disku-siebi imarTeboda, rom kar-gi iqneboda Cagvewera, Tumca, maSin arc saSualeba iyo da arc kultura gvqonda imisa, rom es Sexvedrebi da saubrebi Cawe-riliyo. leqtorebTan uSualo kontaqti CvenTvis mTeli aka-demia gaxldaT. swored im wle-bidan modis Cemi mosazrebac, rom universiteti ar aris mxo-lod saswavlo gegma, saaTebi da efeqturi saswavlo sistema. es cocxali urTierToba da cod-nis gacvlaa~, - aRniSnavs igi.

    im wlebidan qalbaton Ta-mars megobrebi dRemde Semor-Ca da es aris imis dadastureba, rom adamiani bunebiT erTgulia da misTvis is garemocva, sadac Tavs kargad grZnobs, Zvirfa-

    sia. `Cven patara kursebi gvqon-da, radgan fakultetze cotani vswavlobdiT. Cemi kurselebi iyvnen marina CitaSvili, lali surmaniZe, Temur bJalava. saq-mianobidan gamomdinare, cxadia, Zalian bevrTan vurTierTob. gvaqvs satelefono saubrebi~, _ ambobs igi.

    rac Seexeba pedagogebs, es is Temaa, razec qalbatoni Tamar gagoSiZe gansakuTrebuli siy-varuliT da pativiscemiT sau-brobs: `Zalian gamimarTla ped-agogebSi. pirvelad rom Cavaba-re, universitetSi iyvnen axal damwy-ebi maswavleblebi. me ki warmodgena mqonda, rom leqcia mxcovan adamianebs, akademikosebs unda waekiTxaT. Cems gak-virvebas sazRvari ar hqonda, rodesac ramaz sayvareliZe Semovida audito-riaSi. marTalia, batoni ramazi Za-lian mkacri iyo, magram, amavdroulad, misi leq-ciis mosmena Zalian sasiamovno iyo. dResac gvaxsovs yvelas, rogor gvaswavla ara marto sa-gani, aramed zogadad damokide-buleba saqmisadmi. igive SeiZle-ba vTqva Salva abzianiZeze. isini Cveni pirveli maswavleblebi iyvnen.

    CemTvis gansakuTrebiT gasa-kviri iyo ori adamiani. isini iyvnen revaz qvarcxava da givi qiria, romelnic, maSindeli eti-ketiT, wesiT, Sarval-kostumSi unda yofiliyvnen gamowyobil-ni, magram jinsebSi dadiodnen, anu, Cvengan ar gansxvavdebod-nen. maT Zalian demokratiulad

    ecvaT da aseve iqceodnen, mi-uxedavad imisa, rom Zalian mkacrebi iyvnen, CvenTan distan-ciiT ar iyvnen. aseve unda gavix-seno Cemi usayvarlesi pedagogi qalbatoni dali farjanaZe, ro-melic dResac Cveni maswavlebe-lia. gakvirvebuli var misi en-ergiiT, siaxlisadmi swrafviT. ganumeorebeli adamiania. igi ar iyo CemTvis mxolod leqto-ri, igi cxovrebis maswavlebeli gaxldaT~, _ ixsenebs igi.

    qalbatoni Tamar gagoSiZe saqarTveloSi erTerTi yvela-ze warmatebuli neirofsiqo-logia, gansakuTrebiT icnoben im bavSvebis mSoblebi, rom-lebsac mcireodeni daxmareba

    dasWirvebiaT da Tamar gagoSi-Zisgan uamravi rCeva miuRiaT. mas bavSvis xasiaTis Secnoba, profesiidan da sakuTari bune-bidan gamomdinarec, ar uWirs, radgan Tavadac celqi yofila: `baRSi rom mimiyvanes, 3 wli-sac ar viyavi, radgan autaneli bavSvi gaxldiT da saxlSi Cemi gaCereba SeuZlebeli iyo. mTe-li `ubedureba~ ki is iyo, rom sabavSvo baRSic ar viRlebodi. mavne ara, magram dauokebeli ki vyofilvar. axlac, zogadad, ficxi adamiani var, Tumca, Cemi poziciis gamo, vcdilob, rom Tavi Sevikavo _ vxvdebi, rom es aucilebelia~, _ ixsenebs bavS-vobis wlebs qalbatoni Tamari.

    misTvis universiteti mTeli cxovrebaa. ambobs, rom uyvars es saswavlebeli, romelic, Se-saZloa, garegnulad ar brwyi-navs, magram qarTveli erisTvis oqroa, romelsac namdvili sa-xis warmosaCenad mtvris gad-acla sWirdeba: `yvelaferi ar brwyinavs, rac oqroa. amiT imis Tqma minda, rom universitets sWirdeba brwyinvaleba, radgan Zalian didi resursi da poten-ciali aqvs... garedan es ar Cans, rac Zalian samwuxaroa da kar-gad mesmis batoni ladosi, ro-melic cdilobs, es Sinagani re-sursi da simdidre garegnula-dac gamoCndes. Cven gvWirdeba brwyinvaleba~, _ ase amTavrebs qalbatoni Tamari CvenTan sau-bars da grCeba STabeWdileba, rom swored aseTi leqtore-bi sWirdeba universitets im brwyinvalebis dasabruneblad, romelic Tbilisis saxelmwi-fo universitets daarsebidan hqonda.

    esaubra eka talaxaZe

    Tamar gagoSiZe dekanad erTxmad airCies

    Tamar gagoSiZe Tbilisis saxelmwifo universitetis im leqtorTagania, romelic udavod miiCneva universitetis saxed. misi profesionalizmi, principuloba da saqmisadmi gulisxmieri damokidebuleba kolegebisa da studentebis mxri-danac araerTxel miCneula leqtorisa da profesoris SesaSur Tvisebad, damadastureblad ki isic SegviZlia aRvniSnoT, rom qalbatoni Tamari Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis mecniere-baTa fakultetis dekanad am dReebSi erTxmad airCies.

    `Zalian mokle Sesa-vali” _ am saxel-wodebiT Tsu-is gamomcemlobam ukve gamosca oqsfordis universitetis cnobili seriis Svidi wigni. Ff-siqologiis Zalian mokle Ses-avlis prezentacia seqtembris bolos gaimarTa universite-tis biblioTekaSi da, radgan CvenSi bevria fsiqologiis Semswavlelic da moyvarulic, Sesabamisad, wignis mimarT interesi sakmaod maRali aR-moCnda.

    aRniSnuli seriis gamocema oqsfordSi 1995 wels daiwy-es. dReisTvis samasamde da-saxelebis wigni ukve gamoce-mulia da kvlavac grZeldeba axal wignebze muSaoba. seriis qarTulad Targmnis idea uni-versitetis gamomcemlobis direqtors Tamar ebraliZes ekuTvnis, redaqtori ki qeTe-van qurdovaniZea. am etapze mxolod seriis 12 wignis gamo-cemis uflebaa SeZenili, Tum-ca, rogorc qeTevan qurdova-niZem prezentaciaze aRniSna, samomavlod seria gafarTov-deba. qarTulad ukve gamoce-mulia: maTematika, nawilake-bis fizika, cnobiereba, lite-raturis Teoria, istoria, sa-marTlis filosofia da ukve fsiqologiac.

    seria moicavs yvela sa-mecniero sferosa da disci-plinas. TiToeuli maTgani gankuTvnilia rogorc ama Tu

    im specialobis SeswavliT dainteresebuli studente-bisTvis, ise nebismieri cno-bismoyvare mkiTxvelisTvis da, rac mTavaria, es wignebi yvelaze metad im axalgazr-debs daexmareba, romlebsac jer kidev ver gadauwyvetiaT _ ra profesias daeuflon da romlebsac naklebad aqvT war-modgena ama Tu im samecniero disciplinis namdvil bunebasa da Sinaarsze.

    miuxedavad wignebis samec-niero xasiaTisa, maTi kiTxva Zalian saintereso da saxali-soa. Tanamedrove literatu-

    raSi miRebuli xerxi _ dete-qtiuri intriga, aRniSnul se-riaSic gamoyenebulia da erTi amosunTqviT waikiTxavT da gaigebT, ras warmoadgens, ma-galiTad, istoria an samarT-lis filosofia.

    `ramdenadac TiToeuli wigni martivad ikiTxeba da ioli aRsaqmelia, imdenad Za-lian rTulia misi Targmna da redaqtireba. garda amisa, TiToeul wigns sWirdeba sa-mecniero redaqtori”, _ aR-niSna prezentaciaze qeTevan qurdovaniZem. `fsiqologiis” redaqtori profesori ramaz

    sayvareliZea. mTargmneli ki merab babuxadia.

    `Tsu-sa da oqsfordis ga-momcemlobebis tradiciisame-br, seriis TiToeuli wignis prezentatori studentia. am-jerad fsiqologiis fakulte-tis magistrantis sofo mosi-Zis STambeWdavi da xalisiani prezentacia movismineT imis Sesaxeb, ras miscems wignis wa-kiTxva mkiTxvels. rac mTava-ria, wigni swor warmodgenas qmnis fsiqologiaze da fsiqo-logebze, romlebic saqarT-veloSi ZiriTadad mxolod fsiqoanalitikosebi, an sxvisi azrebis gamocnobis specia-listebi hgoniaT~, _ aRniSna prezentatorma. misive TqmiT, zogadad fsiqologiaSi qar-Tulad naTargmni literatu-ra Zalian didi fufunebaa, am erTi SexedviT Zalian kom-paqtur wignSi ki moqceulia sakmaod didi informacia fsi-qologiis TiTqmis yvela wamy-vani mimarTulebis Sesaxeb.

    prezentaciaze Sekrebil-ma sazogadoebam isic gaigo, rom axlo momavalSi qarTu-lenovani mkiTxveli arqeolo-giis Zalian mokle Sesavals miiRebs, romlis samecniero redaqtoric iulon gagoSiZe iqneba.

    moamzadalela kurdRelaSvilma

    Zalian mokle Sesavali _ `fsiqologia~

    fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetze

    `yvelaferi ar brwyinavs, rac oqroa. amiT imis Tqma minda, rom universitets sWirdeba brwyinvaleba, radgan Zalian didi resursi da potenciali aqvs... garedan es ar Cans, rac Zalian samwuxaroa da kargad mesmis batoni ladosi, ro-melic cdilobs, es Sinagani resursi da simdidre gareg-nuladac gamoCndes. Cven gv-Wirdeba brwyinvaleba~

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

    7

    _ 1998 wels davamTavre aspirantu-ra da 2002 wels davicavi sakandidato disertacia Temaze liberalur-demo-kratiuli Rirebulebebis damkvidre-ba saqarTveloSi. Temis xelmZRvaneli iyo batoni malxaz macaberiZe, rome-lic dRes Cveni mimarTulebis xelmZR-vanelia da romelTanac dRemde Zali-an mWidro profesiuli kavSiri maqvs. xarisxis dacvis Semdeg gavxdi univer-sitetis mowveuli leqtori. im peri-odSi kaTedraze axalgazrda mecnie-rebs yvelanairi xelSewyoba hqondaT, radgan, realobidan gamomdinare, swo-red maT unda SeeqmnaT politikur mec-nierebaTa kvlevis baza. 2005 wels fa-kultetebis gaerTianeba Semdeg, Cveni mimarTuleba socialur-politikur mecnierebaTa fakultetTan aRmoCnda, me ki konkursis safuZvelze daviniSne asistent-profesoris Tanamdeboba-ze. ukve 2011 wlidan var asocirebuli profesori.

    mokled rom vTqvaT, mTeli Cemi cxovreba, swavla, muSaoba, ukavSirde-ba universitets, konkretulad ki am mimarTulebas _ politikis mecniere-bebs.

    _ rogori xedavT universitetis rolsa da adgils Cveni saxelmwifo-sa da sazogadoebis cxovrebaSi?

    _ miuxedavad imisa, rom dRes be-vri universitetia, Cemi universiteti aris es _ Tbilisis saxelmwifo uni-versiteti. marTalia mravali proble-maa gadasaWreli da kritikac xSirad gaismis, magram javaxiSvilis universi-teti nomer pirvelia, Tundac imitom, rom yvelaze pirvelad swored aq aisa-xeba qveynis politikuri, ekonomikuri da kulturuli cxovrebis majiscema. gadavxedoT istorias: gasuli sau-kunis 80-90-iani wlebidan moyolebu-li yvela procesi aqedan iwyeboda da CemSic, jer kidev bavSvobidan iyo Ca-beWdili universiteti, rogorc yve-lafris sawyisi. sabednierod, dRemde asea: qveyanaSi arsebuli problemebis Sesaxeb yvelaze aqtiuri msjeloba Zi-

    riTadad universitetidan iRebs saTa-ves. igive 2003 wlis movlenebi, Semdeg ukve 2012 wlis cnobili ambebi _ swo-red universitetidan daiwyo. aq xdeba azris dabadebac da mis gasatareblad brZolac. SeiZleba paTetikurad naT-qvami gamomdis, magram marTla bed-nieri var imiT, rom Cveni studentoba aris ukeTesobisken brZolis damwyebi da sakmaod xSirad isini swored Cveni fakultetisa da Cveni mimarTulebis studentebi arian. saqarTveloSi yo-velTvis universitetidan iwyeboda da iwyeba ideebis generireba da moZrao-baSi moyvana.

    dResac asea da es studentebi, rom-lebic axla yvelaze metad aqtiuro-ben, politikurad sufTa adamianebi arian, Aar aqvT politikuri interese-bi da Aar arian gareulni im TamaSebSi, romlebsac Zalauflebis zeda eSe-lonebisaken mihyavs adamiani. faqtia, rom maT qveynis ukeTesobisken Secv-la surT. swored amitom, vafaseb maT aqtiurobas, Tumca SeiZleba garkveul ideebs ar eTanxmebode an zogjer ga-moxatvis forma iyos miuRebeli.

    saerTod, Cems umTavres movaleo-bad, Teoriuli codnis micemis garda, imasac vTvli, rom studentebi moqala-qeebad Camoyalibdnen da pasuxismge-bloba aiRon qveyanaze da marTla bed-nieri var, radgan Cems garSemo vxedav iseT axalgazrdebs, romlebsac amis unari aqvT.

    _ politikur filosofias as-wavliT da amitom, SeuZlebelia, ar gkiTxoT Tqveni azri politikur procesebze. rogor SeafasebdiT politikur process saqarTveloSi da ramdenad SeimCneva dinamika?

    _ xSirad vfiqrob, rom is politi-kuri, ekonomikuri da yvela sxva tipis Soki, romelic 90-ian wlebidan moyo-lebuli dRemde gamoviareT _ iyo saz-Rauri, romelic Cven damoukideblo-bis mopovebisTvis viwvnieT da xSirad gvawvnevines garkveulma Zalebma. Tum-ca, miuxedavad Zalian bevri proble-misa, mainc mgonia, rom progresisken mivdivarT. xSirad aRniSnula, magram kidev gavimeoreb: 2012 wlis arCevnebi, miuxedavad imisa, romeli politikuri Zala movida, an movidoda, ara aqvs amas mniSvneloba, iyo calsaxad gardamtexi mijna, romlidanac ukve iwyeba namd-vili demokratiis Seneba. rubikoni gadavlaxeT, rogorc ityvian, radgan realurad am arCevnebze pirvelad moxda xelisuflebis Secvla arCevne-bis gziT. istoriaSi manamdec ki iyo ms-gavsi precedenti, roca mrgvalma magi-dam arCevnebis gziT gaimarjva 90-iani wlebis dasawyisSi, magram is calsaxad sxva movlena iyo da iq arCevani iyo erovnul Tavisuflebasa da komunizms

    Soris: Cven miveciT xma gamsaxurdias partias, magram misi saxiT xmas vaZlev-diT Tavisufal da damoukidebel sa-qarTvelos. rac Seexeba wminda wylis politikur arCevans partiebs Soris, es ukve 2012 wels moxda. politikur mecnierebebSi miRebuli da cnobili faqtia, rom minimum or-samjer mainc unda moxdes qveyanaSi xelisuflebis arCevnebis gziT Secvla, raTa qveyana CaiTvalos ukve Camoyalibebul demo-kratiad. politikur kulturad unda iqces arCevnebiT xelisuflebis cvla, amas unda moergon rogorc politi-kuri institutebi, ise moqalaqeebi da xelisuflebac. CvenTan ki es gancda realurad ar arsebobda. mudmivad iyo saubari revoluciebze, radgan arCev-nebis gziT gansxvavebuli politikuri Zalis mosvlis SesaZleblobis aravis sjeroda. xalxi ar dadioda arCevneb-ze, radgan miaCnda, rom mainc is Zala gaimarjvebs, romelic xelisufleba-Sia. am TvalsazrisiT, 2012 wlis arCev-nebi da Semdeg 2013 wlis sapreziden-to arCevnebic dadebiTi movlenebia. swored Aes aris ZiriTadi procesi da meinstrimi. TiTqmis darwmunebuli var, rom es procesi gagrZeldeba. Tumca, Tuki ase ar moxda, qveyana wava mudmiv qaosSi da davemsgavsebiT im samxreTamerikul qveynebs, sadac mud-mivad revoluciebi da samxedro gada-trialebebi xdeba. amis SesaZleblobas TiTqmis gamovricxav, radgan Cvens po-litikur speqtrSi namdvilad ar Cans dRes is Zala, romelic amis gakeTebas SeZlebda. aRniSnuli procesis paral-elurad, Cveni politikuri partiebic TandaTan Cajdnen konstituciona-lizmis CarCoebSi. is, rom vadamdel arCevnebs iTxovs erTi politikuri Zala, meore xelisuflebas akriti-kebs da mesame taSs ukravs - kanonis farglebSia da rac kanonis fargleb-Sia, sruliad normaluria. Semdgomi, 2016 wlis arCevnebi ukve iqneba meore didi nabiji demokratiis mimarTule-biT da SegveZleba imaze saubari, rom ukve gamyarebuli demokratia gvaqvs. Sesabamisad, naklebad iarsebebs imis SiSi, rom viRac mova da kanonsa da kon-stitucias moirgebs, radgan Tu SevZ-lebT da CamovayalibebT racionalur-samarTlebriv mmarTvelobas, maSin odiozuri figurebic ki Tuki movlen xelisuflebaSi, iZulebulni iqnebian _ iqiT moergon konstitucias.

    _ Tqven aswavliT da Tan mkvle-varic xarT. amJamad ra sakiTxebs ikv-levT?

    _ ukve erTi welia socialur-po-litikur mecnierebaTa fakultetze konkursebi tardeba da Sida safakul-teto grantebi gaicema. es Zalian kar-gi praqtikaa da, imedi maqvs, momaval-

    Sic gagrZeldeba. Cem mier dakomple-qtebul jgufTan erTad am konkursSi miviRe monawileoba da movipoveT da-finanseba, romlis farglebSic ucxoe-Tis reitinguli JurnalisaTvis unda movamzadoT statia garemosdacviT socialur aqtivizmze Tanamedrove saqarTveloSi. amJamad ukve finalur stadiaze varT: masalebi SevagroveT da statiaze vmuSaobT.

    am kvlevamde me da Cemma kolegam, batonma zviad abaSiZem erToblivi mo-nografia davwereT rusTavelis fon-didan mopovebuli grantis farglebSi Temaze: eTnikuri da religiuri umci-resobebi da samoqalaqo integraciis problemebi Tanamedrove saqarTve-loSi. saerTod, mudmivad erT Tema-tikaze muSaoba CemTvis uinteresoa da sxvadasxva rakursidan vcdilob Cveni politikis kvlevas. amJamad socialu-ri moZraobebis SeswavliT var dakave-buli.

    _ sainteresoa, ramdenad gamoi-yeneba Cveni mecnierebis kvlevebi da codna saxelmwifo mmarTvelobaSi?

    _ samwuxarod, naklebad... da gvqonda kidec msjeloba amasTan da-kavSirebiT. igegmeba fakultetis Si-gniT xelisuflebis sxvadasxva donis warmomadgenlebis mowveva, rac SesaZ-lebels gaxdis mecnieruli codnisa da mmarTvelobis praqtikis daaxloe-bas. imedia, es ganxorcieldeba da ase-Ti TanamSromlobiT ukeTes Sedegebs miviRebT realobaSi.

    _ rac Seexeba fakultetis stu-dentebs, rogoria maTi Semdgomi ka-riera?

    _ politikis mecnierebebisadmi, saerTod, mzardia interesi. es, albaT, ganpirobebulia imiT, rom vcdilobT, studentebs, SesaZleblobis farg-lebSi, maqsimaluri codna mivceT da vfiqrob, amas studentebic xedaven. rac Seexeba Semdgom dasaqmebas, CvenSi aSkarad disbalansia dasaqmebis bazar-sa da specialistebis miwodebas Soris, magram es marto Cvens specialobas ar Seexeba, igivea sxva specialobebis mi-marTac. Tumca, Tu kargi studentia, Zalian unda moindomos, rom romelime gacvliT programaSi ver moxvdes da ucxoeTSi ver SeZlos kvalifikaciis amaRleba. Zalian bevri aseTi pro-gramaa dRes, gansakuTrebiT saxelmwi-fo umaRlesi saswavleblebisTvis da roca aseTi axalgazrda samSobloSi brundeba, misTvis ufro advilia kar-gi samsaxuris Sovna. vfiqrob, Cveni kursdamTavrebulebi momavalSi Tavis adgils daikaveben qveynis politikur cxovrebaSi da saxelmwifos marTvaSic.

    moamzada lela kurdRelaSvilma

    vis sagnebzea didi moTxovnastudentTa Soris?

    saqarTveloSi politikis kvlev-asa da swavlebas xanmokle isto-ria aqvs da saTaves 1992 wlidan iRebs, rodesac Tbilisis saxelmwifo universitetis istoriis fakulte-tze aw gansvenebuli karlo Sarias xelmZRvanelobiT politologiis kaTedra gaixsna. manamde, mTeli 70 wlis ganmavlobaSi yofil sabWoTa ka-vSirSi mxolod komunizmi Sendeboda da iswavleboda, wiTeli ideologiis miRma darCenil yvela sxva politikur moZRvrebas da moZraobas ki disiden-turi erqva da politikis nacvlad, kriminalSi hqonda adgili miCenili.

    universitetis fakultetebs Soris Tavidanve didi davis sagani gamxdara is, Tu visi prioriteti unda yofiliyo politikur mecnierebaTa Seswavla _ istorikosebis garda masze pretenzias filosofosebi da iuristebic gamoTqvamdnen, Tumca, sabolood dava istorikosebis sa-sargeblod gadawyda, rac logikuric iyo, radgan istoriis mTavar interess dRemde swored politikuri ambebisa da procesebis kvleva warmoadgens.

    salome dundua im periodSi stu-denti iyo da rodesac viwro special-obis arCevis jeri dadga, politolo-giis Seswavla gadawyvita. arCevani gamarTlebuli aRmoCnda da dRes Ta-vad aswavlis axalgazrdebs politikis Teorias. mis sagnebze didi moTxovnaa studentTa Soris, Tavad salome ki maTi erT-erTi sayvareli leqtoria.

    persona

    ver getyviT, riTia gamowveuli studentebis aseTi damokidebuleba, rac Semexeba me _ marT-la uzomod miyvars is saqme, romelsac vakeTeb da arc mombezrdeba. uamravi problemis mi-uxedavad, mudam ase xdeba, auditoriis zRur-bls rom gadaval, yvelaferi maviwydeba. Zali-an miyvars, zogadad, axalgazrdebi da maTTan urTierToba did stimuls maZlevs. mudam maq-simalurad vixarjebi leqciaze, Tumca maqsi-maluradac viTxov. garda amisa, CemTvis Zalian bevrs niSnavs universiteti, miuxedavad imisa, rom mqonia gacilebiT maRalanazRaurebad sam-saxurSi gadasvlis SesaZlebloba, verafriT warmomidgenia sakuTari Tavi universitetis miRma.salome dundua

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    8

    stud-etikigazeT `Tbilisis universitetis~ studenturi CanarTi #15

    _ ra siaxleebi igegmeba 2015-2016 saswavlo wlisaTvis sagamocdo pro-cesTan dakavSirebiT?

    _ ukve dawyebulia muSaoba kom-piuteruli programis cvlilebasTan dakavSirebiT, igegmeba kompiuteruli klasebis damateba, rac gulisxmobs, rom im sagnebSi, sadac leqtori agzav-nida mxolod daxuruli tipis anu arCe-viTi pasuxis mqone testebs, Catardeba kompiuterulad, kompiuterTan adapti-rebuli testirebis programis gamoy-enebiT. studentebi gamocdis dasru-lebisTanave gaigeben TavianT Sefasebas. ra Tqma unda, es mxolod sagnebis nawils exeba.

    _ rodis SeZleben studentebi garkveuli sagnis gamocdebis kompiu-terTan Cabarebas?

    _ vinaidan es moiTxovs Zalian did teqnikur da materialur resurss da am siaxlis ganxorcielebas garkveuli droc sWirdeba, vfiqrobT, rom aRniSnu-li reforma daiwyeba meore semestridan, Tumca samuSaoebi ukve dawyebulia, aseve mimdinareobs tenderebi Sesabamisi re-sursis SesaZenad.

    _ rogorc `universitetis“ erT-erT gadacemaSi axseneT, sagamocdo se-qtorebSi unda damontaJebuliyo vid-

    eo kamerebi, raTa sagamocdo procesi ufro metad gamxdariyo gamWvirvale. ra siaxleebia am kuTxiT?

    _ video kamerebis montaJi am seme-strisTvis ver moxerxda, Tumca vapi-rebT, rom davayenoT xmis CamxSobi Ria mowyobilobebi, romelic CaaxSobs mobi-lur kontaqtebs, ramac bolo dros masi-uri saxe miiRo.

    _ sainteresoa aseve, ra SemTxvevaSi SeiZleba moixsnas studenti gamoc-didan?

    _ studenti valdebulia cxrilSi mi-TiTebuli ganrigis mixedviT gamocxad-des gamocdis Catarebis adgilze. dagvia-nebis SemTxvevaSi, studenti gamocdaze ar daiSveba. aseve akrZalulia gamocda-ze nebismieri nivTis Setana, garda saweri kalmis, sasmeli wylisa da janmrTelobi-saTvis aucilebeli nivTebisa. Tu stu-denti droze adre daiwyebs sagamocdo

    bileTze muSaobas, miiRebs gafrTxile-bas, msgavsi an nebismieri sxva darRvevis, maT Soris, disciplinuri xasiaTis darR-vevis ganmeorebis SemTxvevaSi moixsneba gamocdidan. akrZalulia gamocdis pro-cesis dros saubari. sruli regulacia atvirTulia veb-gverdze www.tsu.ge.

    _ da bolos, albaT studentebisT-vis yvelaze mniSvnelovani sakiTxi, ra vadaSi unda gaswordes naSromi da gai-gos studentma Sefaseba?

    _ gamocdis Catarebis Semdeg naS-romebi gasasworeblad gadaecemaT Sesabamisi sagnis leqtorebs, regula-ciiT 5 dRis vadaSi leqtorma Cven unda mogvawodos informacia. aRsaniSnavia, rom sagamocdo procesis periodSi Cveni uwyeba muSaobs SabaT dResac. erT dReSi iwereba saSualod 20-25 sagnis gamocda da Semdeg modis CvenTan naSromebi. vinai-dan, sagamocdo procesi yoveldRiurad

    mimdinareobs, Cven am naSromebis ,,gaCe-reba“ ar gvawyobs arc erTi dRiT. amitom gasworebis xangrZlivoba, umeteswilad, leqtorzea damokidebuli. zogadad, es procesi Zalian gamWvirvalea, nebis-mier students SeuZlia movides CvenTan da Riad Caataros monitoringi Tu vfi-qrobT, rom gaqreba yovelgvari safuZve-li imisa, rom Cveni centri qulis dade-bas agvianebs.

    P.S. rogorc interviudan Cans, Tsu-is sagamocdo centrs sakmaod bevri siaxle aqvs studentebisTvis, romelic dakavSi-rebulia sagamocdo sistemis moderniza-ciasTan. amitomac, Semdegi semestridan unda velodoT am siaxleebis ganxorcie-lebas da Tanamedrove teqnologiebze adaptirebul sagamocdo garemos.

    Temur beJaniZe,socialur da politikur

    mecnierebaTa fakultetis studenti

    sagamocdo sistemis kompiuteruli modeli _ siaxle, romelic Sedegze aisaxeba

    swavlis dawyebasTan erTad erT-erTi yvelaze aqtualuri sakiTxia sagamocdo procesTan dakavSire-buli samzadisi. studentebs mudmivad ainteresebT, igegmeba Tu ara raime saxis cvlilebebi an inovaciebi sagamocdo procesTan mimarTebaSi. am sakiTxebTan dakavSirebiT mivmarTeT Tsu-is saga-mocdo centris direqtors qalbaton maia CiRvinaZes.

    programa, romelic miznad isaxavs eTnikuri umciresobebisTvis qar-Tuli enisa da kulturis Seswavlas, ukve 5 welia xorcieldeba da Tan sakmaod warmatebuladac. amaze metyvelebs „kvo-turi ganaTlebis programis monitorin-gis~ monacemebi, romlis mixedviTac,

    programiT mosargebleTa ricxvma 2011-2014 wlebSi 700-s gadaaWarba.

    eTnikuri umciresobis warmomadgen-lebi qarTul universitetSi swavlebis dadebiT mxareebze saubroben da acxa-deben, rom am programam maT samoqalaqo integracias xeli Seuwyo. magaliTad, elnur almazovi socialur da politi-kur mecnierebaTa fakultetis III kur-sis studentia da, miuxedavad enobrivi barierisa, igi advilad axerxebs qarT-vel studentebTan komunikacias, aseve kmayofilia leqtorebTan da sxva momsa-xure personalTan urTierTobiT, magram poziciebi sakiTxTan dakavSirebiT, ro-melic exeba ucxoenovani studentebis qarTul saswavleblebSi integraciasa da swavlebas, araerTgvarovania.

    terane mamedova Tsu-is III kursis studentia, igi saerTaSoriso urTier-Tobebis mimarTulebiT swavlobs, swo-red „1+4“ programis farglebSi daiwyo man swavla bakalavriatis safexurze.

    terane marneulSi cxovrobs. mgzavroba-sTan dakavSirebuli problemebis garda, mas universitetSi qarTveli studen-tebis mxridan gulgrili damokidebu-lebac awuxebs. `universitetSi swavla sakmaod rTulia, magram ufro rTulia megobrebis SeZena. umetesad `azerebTan~ (azerbaijanelebTan) miwevs kontaqti. ma-galiTad, II kursze erTerT saganSi jgu-furi prezentacia mqonda gasakeTebeli, Tumca davaleba ver Sevasrule, radgan yvela bavSvma uari Tqva CemTan muSaoba-ze, qarTuli kargad ar ici da Sens gamo dabal qulas miviRebTo. ase rom, sagani ver Cavabare“, _ ambobs igi.

    qarTveli studentebis mxridan dis-kriminaciul damokidebulebaze sau-brobs nika yiyiSvili. igi Jurnalisti-kis mimarTulebis III kursis studentia, qarTveli, warmoSobiT hereTidan. mar-Talia, man qarTuli ena kargad icis da arc TanatolebTan kontaqti uWirs, Tum-ca miaCnia, rom ZiriTadad urTierTobis deficits qarTvel da ucxoenovan stu-dentTa Soris stereotipuli azrovneba da informaciulobis dabali done ga-napirobebs. `CvenTan, hereTSi qarTuli istoriis swavla ikrZaleba, amitomac bevri ram rom ar viciT, arcaa gasakvi-ri, magram TqvenTan xom istoria srulad iswavleba, wesiT, hereTis ambebic unda icodeT. miuxedavad am yvelafrisa, ro-desac Cems warmomavlobas igeben, xSi-rad mekiTxebian _ TaTari xar?! da amas

    aSkarad negatiur konteqstSi akeTeben“, – gviTxra nikam.

    gadacema `istoriis gakveTilis~ (sa-televizio arxi `erTsulovneba“) avto-ri da wamyvani, ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universite-tis asistent-profesori Tamar belqania im saWiroebebze amaxvilebs yuradRebas, rac Tavs iCens am studentebis qarTul sivrceSi integrirebisas:

    `udavoa is mniSvneloba, rac ucxo-enovani studentebis qarTul saswavleb-lebSi swavlebas gaaCnia. meore sakiTxia, ramdenad momzadebul garemoSi mimdi-nareobs es procesi, iyvnen Tu ara qarT-veli studentebi mzad amisTvis, hqon-daT Tu ara maT sakmarisi informacia da codna. situacia saWiroebs gamoswore-bas. vawyobT Sexvedrebs, vsaubrobT am Temaze, magram metia saWiro“.

    vidre am `metze“ izruneben, terane da sxva misi Tanamemamuleebi damarcv-liT naTqvami qarTuliT agrZeleben gzas codnis mwvervalisken _ bevrad rTul gzas, vidre marneulidan Tbilisamdea. SesaZloa maT qarTuli kargad ar ician, magram erTi ram zustad ician _ maTi samSoblo saqarTveloa da Cven swored es gvaerTianebs.

    ana uruSaZe,Tsu-is socialur da politikur

    mecnierebaTa fakultetisV semestris studenti

    urTierTobis deficiti qarTvel da ucxoenovan studentTa Soris

    gaamarTla Tu ara `1+4~-ma?2010 wels prezidentis iniciativiT Seiqmna programa „1+4“, ro-

    melic iTvaliswinebda araqarTulenovani studentebis erTwlian mosamzadebel kurss qarTul enaSi da mSobliur enaze gamocdebis Cabarebas, ris Sedegadac eTnikuri umciresobis warmomadgeneli ab-iturientebi umaRlesi ganaTlebis miRebas qarTul universitetebSi agrZeleben.

    ganaTlebisa da mecnierebis saministros informaciiT, qarTul umaRles saswavleblebSi Caricxul ucxoenovan studentTa raodeno-ba yovelwliurad izrdeba. statistikuri monacemebis mixedviT, ms-gavs programaze 2005-2012 wlebSi 4278 studenti daregistrirda, maSin, roca bolo or weliwadSi maTma raodenobam 1500 gadaaWarba.

    maia CiRvinaZe

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

    9mTavari pasuxismgebloba saxelmwifos ekisreba

    Tbilisis saxelmwifo universite-tis gazeTsa da gadacemaSi `uni-versiteti~ gaSuqda informacia aqciis Sesaxeb, romelic saswavlo wlis pirvel dRes gaimarTa. samwuxaroa, rom studenturi protesti dRemde aRiqmeba axalgazrdebis mcire jgufis survilad _ tradiciad daamkvidron protesti protestisTvis. Cveni aqtivobis gaSuqeba xdeba, rogorc mniSvnelobisgan daclil sakiTxebze usagno yvirilisa, xolo gaJ-Rerebuli moTxovnebis Sesaxeb keTdeba ritorikuli Sefasebebi, TiTqos gaazre-buli ar gvqondes ras viTxovT da ratom. samwuxarod, miwevs vamtkico, rom es ase araa.

    ZiriTadad, yuradRebas gavamaxvileb sagazeTo statiaSi ,,axali saswavlo wlis dawyebis ceremonia da aqcia paralelur reJimSi“ (gazeTi `Tbilisis universite-ti“ #11) daSvebul Secdomebze:

    1) statiaSi naTqvamia, rom protesti ramdenime studentma gamoTqva.

    protestanti studentebis raodeno-ba didwilad aRemateboda ramdenimes.

    2) studentebis protests xelisuf-lebis orive warmomadgeneli gamoexmau-ra.

    protests arc erTi xelisuflebis warmomadgeneli ar gamoxmaurebia.

    3) mecnierebis sakiTxi.universitetSi studenti mowyve-

    tilia yovelgvar kvleviT-samecniero saqmianobas. Tundac is faqti, rom re-qtors uwevs dagvisaxelos mecnierebis ganviTarebis faqtebi statistikis saxiT metyvelebs imaze, rom studentebi am procesisgan gaucxoebulni varT da igi, Tundac mimdinareobdes, mimdinareobs

    Cven gareSe. ase rom, mogveciT ufleba vTqvaT is, rac Cveni realobaa. CvenTvis mecniereba mkvdaria.

    mTavari SekiTxva _ ra ar mogvwons? ar mogvwons, roca Cveni protestis aRqma zedapirulad xdeba. yvelaferi, rac uni-versitetSi keTdeba da finansdeba stu-dentebis fuliT, met yuradRebas unda uTmobdes sakiTxebis gaSuqebas studen-tebis poziciidan. arsebul protests aqvs winapirobebi da es winapirobebi arc ise usafuZvloa.

    rac Seexeba Cvens moTxovnebs, ZiriTa-di moTxovna iyo da moTxovnadve rCeba saxelmwifo saganmanaTleblo politikis cvlileba da ganaTlebis prioritetul dargad dayeneba. unda iTqvas, rom es ar gamoricxavs sauniversiteto sivrce-Si seriozuli problemebis arsebobas. aqciis dawyebamde darigda flaerebi, romlebzec CamoTvlili iyo Cveni yvela

    moTxovna rogorc saxelmwifos, aseve universitetis administraciisadmi. Cven migvaCnia, rom saxelmwifos yvelam erT-ad unda davanaxoT Cveni Zala, swored amas emsaxureboda mowodebebi reqto-risadmi _ kidev erTxel, CvenTan erTad daefiqsirebina Tavisi pozicia pirdapi-ri sabiujeto dafinansebis Sesaxeb.

    aucileblad unda aRiniSnos, rom sauniversiteto problemebze saubari naklebad personificirebuli da metad globaluria. es araa brZola konkretu-li pirebis winaaRmdeg, saWiroa univer-sitetSi moxdes sistemuri cvlilebebi, Zireulad Seicvalos esa Tu is krite-riumi da gamkacrdes kontroli imdenad martiv sakiTxebze, rogoricaa avTentu-ri da qarTulenovani saswavlo masalis arseboba.

    aravis gvwyins, rom universiteti kavkasiis regionSi pirvel nomrad dasa-xelda, Tumca Tavi ar unda movityuoT.

    universitetSi, iseve, rogorc, zogadad, ganaTlebis sistemaSi, uamravi serio-zuli problemaa. saWiroa viazrovnoT kritikulad da vaRiaroT, rom msoflio reitingebSi dawinaureba am mocemulo-bebs arafriT cvlis.

    misasalmebelia, rom Cven poziciebs aSuqebT, Tumca es asec unda iyos. sasi-xaruloa aseve mzaoba imisTvis, rom daS-vebuli Secdomebi gamoasworoT. Cven gTxovT, nu iqnebiT pozicia, rodesac Jurnalistur saqmianobas axorcielebT. studentebis nawili legitimurad iT-xovs srulfasovan akademiur Tu samec-niero process da Cveni protesti imsaxu-rebs obieqtur gaSuqebas. Cven mudmivad mzad varT TanamSromlobisTvis, Tu pro-cesi jansaRad warimarTeba.

    ana kamlaZe,socialur da politikur

    mecnierebaTa fakultetis studenti

    studenturi protesti da misi interpretaciebi

    Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi studentTa nawili kvlav aqtiurad aris CarTuli sapro-testo moZraobaSi. Cven ar vCerdebiT da kidev erTxel vayenebT dRis wesrigSi um-wvaves problemebs, romlebic yoveldRi-urad auareseben Cvens sauniversiteto yofas. Tumca, ukmayofilebis gamoxatva ar niSnavs imas, rom gabrazebuli stu-dentebis rigi jgufebi ver vamCnevT garkveul progress Cvens saswavlebel-Si. ukve erTi welia Tsu-is warmomadgen-lobiTi sabWos wevri var da namdvilad SemiZlia Tamamad visaubro SesamCnev po-zitiur nabijebze, romlebic universi-tetSi gadaidga. Tqvens yuradRebas oTx ZiriTad sakiTxze gavamaxvileb:

    1) universitetis profesoris Sro-mis xelSekruleba Tanamdebobaze arCeu-li piris mier samecniero da saswavlo saqmianobis Sesrulebas iTvaliswinebs. ukanasknel periodamde universitetis Sesabamis samsaxurebs mkafio da yvela-saTvis gasagebi kriteriumebiT pro-fesoris saqmianobis mxolod saswavlo komponentis Sefasebis SesaZlebloba hqonda. maSasadame, universiteti profe-soris mier Sromis xelSekrulebis Ses-rulebas, ZiriTadad, mxolod leqciebis wakiTxvis safuZvelze afasebda. samec-niero samuSaoebis warmoeba ki akademi-uri Tanamdebobis pirTa xalissa da gan-wyobaze, aseve akademiuri konkursebis moaxloebaze gaxldaT damokidebuli. momavali wlidan Tsu-Si minimaluri sa-mecniero standarti dawesdeba, romlis mixedviTac profesorebs axali elemen-taruli valdebulebebi mainc daekisre-baT. valdebulebebi samecniero konfe-renciebSi monawileobas, referirebul samecniero-kvleviT JurnalebSi statie-bis gamoqveynebasa da kvleviTi proeqte-bis ganxorcielebas gulisxmobs. aR-saniSnavia, rom sxvadasxva samecniero dargis specifikis gaTvaliswinebiT, profesorebisaTvis Sesabamisi SeRavaTe-bia dawesebuli (magaliTad, socialuri mecnierebis warmomadgenlebi, bunebis-metyvelTa msgavsad, ver moaxerxeben im-paqt faqtoris mqone JurnalSi statiis gamoqveynebas, Sesabamisad, maTTvis adek-vaturi alternativebia SeTavazebuli).

    samecniero saqmianobis Sefasebis kriteriumebi rom unda arsebobdes, am sakiTxze aravin davobs. senatis wevrma damoukidebelma studentma delegateb-ma mxolod is gavikvirveT, rom Sefasebis

    kriteriumebi Zalian primitiuli gaxl-daT. Tumca, warmomadgenlobiTi sabWos wevrTa nawilma, primitiuli sqemebis sa-fuZvelze, samecniero saqmianobis Sefa-sebis wesis dadgenis sakiTxic ki kinaRam Caagdo. mokled, momaval wlebSi viRace-bi iZulebulni gaxdebian samecniero-kv-leviTi saqmianoba gaaaqtiuron, radgan maT am saqmianobis safuZvelzec gadaux-dian xelfass. iqneb minimaluri samecnie-ro standartis daweseba rig fakulte-tebze kvleviTi procesis gamoRviZebis safuZveli gaxdes.

    2) universitetSi siaxlea samecniero saqmianobis waxalisebasTan dakavSire-biTac. 2014 wlidan Tsu yvela fakulte-tisaTvis miznobriv samecniero dafin-ansebas gascems. maSasadame, TiToeuli fakulteti 75 aTasi laris odenobis grants iRebs rigi kvlevebis Casatareb-lad. marTalia, aRniSnuli moculobis granti bunebismetyvelebisa da mediko-sebisTvis araferia; marTalia, zogierT-ma fakultetma Tavdapirvelad saerTod uari Tqva Tanxis aTvisebaze (maTTan mecniereba yvavis?); marTalia, Cemma fa-kultetma Tanxis srulad aTviseba ver moaxerxa, magram raRac daiZra, bazuri sabiujeto dafinansebis ararsebobis pirobebSi elementaruli resursi xom mainc gaCnda mecnierebisaTvis. bunebri-via es tendenciac misasalmebelia.

    3) aqve getyviT imasac, rom Tsu pir-veli saswavlebelia Cvens saxelmwifoSi, sadac Zalian mokrZalebuli formebiT postdoqturanturis instituti dain-erga. ramdenime adamians mainc mieca Se-saZlebloba disertaciis dasrulebis Semdeg kvlevis sauniversiteto sivrce-Si gagrZelebisa.

    4) Tsu-is ori Zalian prestiJuli fa-kultetis ajanyebis mcdelobis miuxeda-vad, universiteti pirveli saswavlebe-lia saqarTveloSi, romelmac plagiatis SemTxvevebze konkretuli akademiuri sasjelebi daawesa. Cven varT erTaderTi umaRlesi saganmanaTleblo dawesebule-ba Cvens qveyanaSi, sadac es udidesi dana-Sauli ori komisiis ganxilvisa da Sefa-sebis safuZvelze dasjadi xdeba. gaCnda umciresi imedi, rom grandiozuli eTi-kuri problema SeiZleba mogvardes.

    albaT, bevrma Tqvenganma ifiqra, rom kmayofili studentis teqsts kiTx-ulobs. bevrma SeiZleba werilis bolo-mde wakiTxvac ki gadaifiqra. cdebiT, me mainc Zveleburad gabrazebuli var da meSinia, es mudmivi wyena xasiaTSi ar ga-damivides. me vsvam kiTxvebs: dRes, aq da axla ra sargebeli SeiZleba moutanos aRniSnulma cvlilebebma rigiT stu-dents? dRes, aq da axla SesaZlebelia Tu ara gardauvlad aucilebeli dramatuli cvlilebis, gardaqmnis miRweva?

    universitetSi kvlav araerTi arakva-lificiuri da Seuferebeli kadri axer-xebs Tavisi akademiuri Tu administra-ciuli Tanamdebobis saSviliSvilod SenarCunebas. Tsu-is xarisxis uzrun-velyofis samsaxuri kvlav silabusebSi punqtuaciis wesebis SemowmebiT aris dakavebuli, rac araerT saswavlo geg-maSi negatiuri saswaulebis warmoqmnis winapiroba xdeba. uamravi Zalian perspe-qtiuli axalgazrda garbis universite-tidan, radgan isini TavianTi reformi-stuli ideebis gamo ufrosi kolegebisa-gan represiebis safrTxes xedaven. fa-kultetebsa da kaTedrebs, maT xelmZRva-nelebs Soris arsebuli uTanxmoeba (rig SemTxvevebSi ki zizRi) Senobebis, audi-toriebis, samecniero infrastruqturis gadanawilebis process aferxebs, uamra-vi studenti dangreul da gapartaxebul sivrceSi Sedis, uamravi studentis cxri-lic ki kvlav mouwesrigebelia. universi-tetis umaRlesi mmarTveli organo kvlav arademokratiuli wesiT airCeva da kvlav ramdenime adamians aerTianebs. univer-sitetis araerT biuroSi kvlav mxolod fanqrebis gaTliT arian dakavebulni.

    universitetis moxeleebs Soris uke-Tesi komunikaciis garda, ra aris auci-lebeli fundamenturi cvlilebebis ga-satareblad?

    saxelmwifos daxmarebis gareSe ara-feri gamogviva. oRond daxmareba reqto-

    ris an kancleris Tanamdebobis dakavebis avadmyofuri survilis mqone adamianebis mxardaWeraSi ar unda gamoixatos, arc saministros maRalCinosnebis ucnauri fantaziebis dakmayofilebaSi. daxmareba ganaTlebis politikis sami mimarTule-biT cvlilebas unda gulisxmobdes:

    1) samecniero-kvleviTi saqmianobis wasaxaliseblad da Sesabamisi infra-struqturis mosawyobad saxelmwifom pirdapiri sabiujeto dafinanseba unda gamoyos.

    2) saministrom xelaxla unda daweros „kanoni umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb“, radgan dokumeti 527 cvlilebis Semdeg aRar ikiTxeba. axal kanonSi universi-tetTa demokratiuli, ufro farTo war-momadgenlobiTi organoebis mier marT-va da sauniversiteto administraciebis reformirebis moqnili SesaZleblobe-bic unda dakanondes.

    3) saxelmwifos teqnikuri da finans-uri mxardaWeriT unda dawesdes profe-sorTa saerTaSoriso referirebis sa-fuZvelze SerCevis SesaZlebloba.

    universitetis amJamindel reqtors „sacxoneblad“ isic eyofa, rasac akeTebs da ris gakeTebasac momavalSi gegmavs. savaraudod, masze aravin ityvis, rom universitetSi raime axali gaafuWa. 6-7 wlis Semdeg aucileblad gaixseneben, rom akademikosma ramdenime elementaru-li, Zalian saintereso da mniSvnelovani fundamenturi cvlileba gaatara. Tum-ca, amasobaSi wlebi gadis da axali Tao-bebic saukunod ucvleli problemebisa da gamowvevebis winaSe dganan.

    cxadia, me ar maqvs iluzia, rom uni-versitetisadmi agresiulad ganwyobili pirebiT an sruliad arakompetenturi xelmZRvanelebiT dakompleqtebuli ganaTlebis saministro, parlamenti da mTavroba dasaxelebuli sami principis safuZvelze Secvlian ganaTlebis poli-tikas. magram me vimedovneb, rom, Zalian male, wlebis ganmavlobaSi natanji Cemi Tanakurselebis, Tanafakultetelebisa da Tanauniversitetelebis xelSi gadava politikuri procesis marTvis sadavee-bi. isini ki axal standartebs aucileb-lad daaweseben da Cvens mecnierebas, Cvens ganaTlebis sistemas marto aRar datoveben.

    levan lorTqifaniZe,Tsu-is politikis mecnierebis

    magistranti

    ana kamlaZe

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    10

    mimdinare wlis 8-9 oqtombers Tbi-lisSi sastumro „ambasadorSi“ Tsu-Si evrokomisiis mier granti-rebuli proeqtis PERSEUS-is farglebSi gaimarTa steiqholderebis V regio-naluri Sexvedra-seminari Temaze: `xmel-TaSua zRvis da Savi zRvis auzebis kargi garemos statusisTvis“.

    PERSEUS-i Tsu-Si mimdinare erT-erTi warmatebuli proeqtia, romelic daiwyo 2012 wels da mTavrdeba mimdinare wlis dekemberSi. misi saerTo samecnie-ro miznebia xmelTaSua da Sav zRvebze bunebrivi da anTropogenuri zegavlenis formebisa da masStabebis identificire-ba, maTi gavlenis Sefaseba sazRvao ekosi-stemebze sazRvao strategiis CarCo-di-reqtivis (MSFD) miznebis da principebis gamoyenebiT. sazRvao garemos marTvis ekosistemur midgomaze (EcAp) dayrdno-

    biT, muSavdeba efeqturi da inovaciuri kvlevebis marTvis meqanizmi. Catarebu-li kvlevis Sedegebi xels Seuwyobs saz-Rvao strategiis CarCo direqtivis sa-Tanado indikatorebis da maCveneblebis SerCevas da gamoyenebas. proeqtis farg-lebSi SemuSavda axali instrumentebi, raTa Sefasdes arsebuli ekologiuri mdgomareoba monitoringis da modeli-rebis sistemebis efeqturi gaerTian-ebis, aseve, arsebuli sadamkvirveblo sistemebis modernizebis gziT. ufro metic, PERSEUS-i SeimuSavebs inovaciur, patara kvleviTi gemis prototips, rome-lic SeZlebs samecniero kvleviTi funq-ciebis srulfasovan Sesrulebas Zalian wyalmarCx adgilebSi, rac ar ZaluZT amJamad arse