lenkijos Ž mĖs Ūkio ir maisto pro uktŲ...
TRANSCRIPT
1
LENKIJOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS APŽVALGA
Vilnius
2008
2
Turinys Įvadas ............................................................................................................................................................ 4
Informacija apie Lenkijos valstybę ................................................................................................................ 5
Geografija .................................................................................................................................................. 6
Gyventojai ................................................................................................................................................. 6
Darbo rinka ............................................................................................................................................... 6
Mokesčių sistema...................................................................................................................................... 7
Lenkijos makroekonomikos apžvalga............................................................................................................ 7
Infliacija ..................................................................................................................................................... 8
Darbo rinka ............................................................................................................................................... 8
Valstybės finansai...................................................................................................................................... 8
Lenkijos užsienio prekyba ............................................................................................................................. 9
Lenkijos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos prekyba su kitomis šalimis ................................. 10
Importas .............................................................................................................................................. 11
Eksportas ............................................................................................................................................. 11
Balansas .............................................................................................................................................. 12
Lenkijos žemės ūkis ..................................................................................................................................... 12
Investavimas į žemės ūkį ......................................................................................................................... 13
Žemės ūkio plėtros strategija .................................................................................................................. 14
Lenkijos maisto pramonė ir maisto produktų rinkos .................................................................................. 14
Gamyba ................................................................................................................................................... 14
Šviežios mėsos (skerdienos) pramonė (išskyrus paukštieną) ................................................................. 15
Mėsos perdirbimo įmonės ...................................................................................................................... 16
Mėsos perdirbimo produktai .................................................................................................................. 16
3
Prekyba ir distribucija ............................................................................................................................. 17
Maisto produktų vartojimas ................................................................................................................... 18
Regioniniai ir tradiciniai produktai .......................................................................................................... 19
Tarptautinė žemės ūkio ir maisto produktų paroda „Polagra-Food 2008“, Poznanėje .............................. 19
Šaltiniai ........................................................................................................................................................ 22
Priedai ......................................................................................................................................................... 23
Priedas Nr. 1: Interesantų kontaktai, gauti parodos „Polagra-Food 2008“ metu .................................. 23
4
Įvadas
Lenkija yra patraukli ţemės ūkio ir maisto produktų rinka Lietuvos eksportuotojams. 2007
metais Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Lenkiją uţėmė 4-ą vietą pagal
eksporto apimtis į ES valstybes:
Šaltinis: Statistikos departamento rodiklių duomenų bazė
Lenkijos valstybės rinkos apţvalgos tikslas - išanalizuoti Lenkijos valstybės ţemės ūkio ir
maisto produktų rinkos poreikius – kokia produkcija daugiausia vartojama lenkiškoje virtuvėje,
kokius maisto produktus Lenkija importuoja iš uţsienio valstybių, kokie lietuviški produktai
galėtų būti eksportuojami į Lenkiją. Gautą Lenkijos ţemės ūkio ir maisto pramonės rinkos
informaciją, pateikti Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų įmonėms.
5
Informacija apie Lenkijos valstybę
Lenkijos valstybės vėliava ir herbas
Lenkijos valstybės padėtis Europoje ir žemėlapis
Lenkijos Respublika (Rzeczpospolita Polska) yra vidurio Europos valstybė. Vakaruose ji
ribojasi su Vokietija, pietuose su Čekijos Respublika ir Slovakija, rytuose – su Ukraina,
Baltarusija ir Lietuva, šiaurėje – su Kaliningrado sritimi ir Baltijos jūra. Lenkijos sostinė ir kartu
didţiausias miestas – Varšuva.
Administracinis Lenkijos susiskirstymas - 16 vaivadijų.
Nacionalinė valiuta – zlotas (Złoty, PLN). 1 zlotą sudaro 100 grašių.
6
Geografija
Pagal uţimamos teritorijos plotą (312,7 tūkst. km2) Lenkija yra 68-a pasaulyje, 9-a Europoje
ir apima 7,1 proc. Europos Sąjungos teritorijos.
Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis ţiemomis ir šiltomis vasaromis.
Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1 °C šiaurinėje šalies dalyje ir -5 °C – pietrytinėje. Liepos
mėn. vidutinė temperatūra: nuo +16,5 °C prie jūros iki +19 °C pietuose.
Lenkija yra ţemumų šalis; vidutinis aukštis – 173 m virš jūros lygio. Daugiau kaip 75 proc.
teritorijos nesiekia 200 metrų virš jūros lygio ir tik maţiau nei 3 proc. iškyla aukščiau 500 metrų
virš jūros lygio. Aukščiausiasis taškas yra viršūnė Rysy (2499 m virš jūros lygio) Aukštuosiuose
Tatruose. Lenkijos kraštovaizdis labai įvairus: nuo kalnų grandinės šalies pietuose iki vaizdingų
eţerynų šiaurėje bei šiaurės rytuose.
Lenkijai priklausančioje Baltijos jūros pakrantės teritorijoje glūdi didţiausi gintaro klodai.
70 proc. pasaulinės gintaro rinkos sudaro gaminiai iš Lenkijos.
Gyventojai
2007 m. duomenimis gyventojų skaičius Lenkijoje siekia 38,1 milijono, tai 31-a vieta
pasaulyje ir 8-a vieta Europoje. Europos Sąjungoje pagal gyventojų skaičių Lenkija yra 7-a,
pirma pagal ţmonių uţsiimančių ţemės ūkiu skaičių, o pagal ţemės ūkio valdas - antroje vietoje
(po Rumunijos).
Gyventojų tautinė sudėtis - lenkai 98.5 proc., vokiečiai 0.5 proc., ukrainiečiai 0,6 proc., kiti
0.4 proc.. Lenkija pasiţymi itin pamaldţiais tautiečiais. Apie 75 proc. lenkų yra praktikuojantys
Romos katalikai. Valstybinė kalba – lenkų.
Darbo rinka
Vyriausybė pradėjo vykdyti liberalią ekonomikos politiką, siekiant integruotis į Europos
ekonominį gyvenimą. Nuo 90-ųjų vidurio Lenkijos ekonomika išsiplėtė labai greitai. Vidutinis
augimo lygis per pastaruosius 10 metų buvo 4,4 %. Ekonomikos plėtrą nulėmė padidėjęs
vartojimas, ţemesnė infliacija ir augantis eksportas.
Lenkijoje nedarbas yra aukštesnis negu daugelyje kitų ES šalių. Didţiausias nedarbas yra
tarp moterų, vyresnio amţiaus, ţemos kvalifikacijos, o taip pat ir aukštos kvalifikacijos asmenų,
kurie gyvena regionuose, kur vyrauja uţimtumas valstybinėse ţemės ūkio įmonėse. Šalyje taip
pat yra labai aukštas ilgalaikis nedarbas.
7
Teritoriniai nedarbo skirtumai išaugo, kai buvo pradėti likviduoti valstybiniai ūkiai ir
gamyklos. Staigiai sumaţėjus ūkių skaičiui išaugo nedarbas šiaurinėje šalies dalyje, pvz.
Lodzėje, sumaţėjo tekstilės ir drabuţių siuvimo, Valbrycho regione – sumaţėjo kalnakasybos
pramonės apimtys.
Lenkijoje maţdaug trečdalis darbo jėgos uţimta ţemės ūkyje. Pagrindinės kultūros – bulvės,
cukriniai runkeliai, javai. Svarbi gyvulininkystė. Tačiau dauguma ūkininkauja tik savo
poreikiams, nes vyrauja smulkūs ūkeliai. Pagrindinės eksporto prekės yra automobiliai,
pramonės ir ţemės ūkio mašinos, bulvės ir kitos darţovės, akmens anglis bei metalai.
Mokesčių sistema
Lenkijos mokesčių sistema pasiţymi aukštomis socialinių garantijų įmokomis tiek
darbuotojams tiek darbdaviams. Kaip tik todėl Lenkijoje yra susidariusi nemenka mokesčių
našta, nors gyventojų pajamų mokesčiai ir nėra dideli. Visa tai drauge su santykinai didelėmis
minimaliomis algomis bei ankstyva pensija ir lengvatomis neįgaliesiems prisideda prie ţemo
darbingumo lygio, ypač tarp ţemos kvalifikacijos darbuotojų. Ši sistema didele dalimi priklauso
nuo vartojimo mokesčių, ir maţai nuo aplinkos taršos, paveldo, o ypač turto mokesčių. Tokia
sistema kaip visuma nepadeda surenkamus mokesčius perskirstyti tarp skirtingų socialinių
sluoksnių.
Mokesčių mokėjimo prievolė priklauso nuo daugelio faktorių: pilietybės, įmonės kilmės,
darbo vietos. Pajamų mokestį turi mokėti visi dirbantieji, pastoviai gyvenantys Lenkijoje ir
uţsieniečiai, šalyje gyvenę daugiau nei 183 dienas. Jei asmuo yra ne Lenkijos pilietis ir dirba
Lenkijoje trumpiau nei 183 dienas, mokesčių mokėti neprivalo.
Pajamų mokesčio tarifas: 21 – 45 proc. Šiuo metu Lenkija yra pasirašiusi dvigubo
apmokestinimo išvengimo sutartis su 60 šalių (su Lietuva taip pat).
Lenkijos makroekonomikos apžvalga
2007 m. Lenkijos ekonominis augimas siekė 6,6 proc. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lenkijos
BVP padidėjo 6,0 proc. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindiniais ūkio augimo veiksniais išliko
vidaus paklausos (13,3 proc. 2008 m. I pus.), pramonės (8,5 proc. 2008 m. I pus.), statybos (18,2
proc. 2008 m. I pus.), investicijų (15,1 proc. 2008 m.. I pus.) augimas. BVP struktūra pagal
veiklos sritis (2006 m. duomenimis): 64 proc. – paslaugos, 31 proc. – pramonė, 5 proc. - ţemės
ūkis.
8
Infliacija
Dėl spartaus Lenkijos ekonominio augimo ir padidėjusių atlyginimų infliacijos rodiklis 2007
m. neviršijo 2,5 proc., nors maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų augimas metų pabaigoje
„iškėlė“ infliaciją ir gruodţio mėn. kainų didėjimas sudarė 4,0 proc. 2008 m. sausio – liepos
mėnesiais Lenkijoje metinis infliacijos vidurkis buvo 4,3 proc. Ekonomikos ekspertų nuomone,
augančio infliacijos lygio pagrindinės prieţastys – tai greitėjanti maisto prekių ir nealkoholinių
gėrimų kainų dinamika, kurie minėtame laikotarpyje pabrango 7,3 proc., būsto nuomos – 7,7
proc., energijos – 7,4 proc.
Darbo rinka
Po paskutinių penkerių metų, kai nedarbo lygis siekė 18 – 20 proc., 2008 m. birţelio mėn.
nedarbo lygis sumaţėjo iki 9,6 proc. (2007 m. gruodis – 11,4 proc.). Nedarbo lygis pastoviai
maţėja dėl itin palankios konjunktūros perdirbamojoje pramonėje, prekybos bei remonto
paslaugų srityje, transporto, sandėliavimo ir susisiekimo paslaugų srityse. Padėtį darbo rinkoje be
abejo įtakojo ir didėjantis emigrantų srautas.
Preliminariais duomenis uţsienyje dirba apie 2 mln. Lenkijos piliečių. Apklausos rodo, kad
daugiau kaip 10 proc. darbdavių Lenkijoje susiduria su sunkumais, ieškant kvalifikuotų
darbuotojų. Lenkijos ūkio augimas, verslo plėtra bei galimybės įsidarbinti ES valstybėse,
teigiamai veikė nedarbo situaciją darbo rinkoje. Analitikų prognozėmis, 2008 m. nedarbas
Lenkijoje neturėtų viršyti 10 proc.
Valstybės finansai
Lenkijos biudţeto deficitas 2007 m. sudarė 16,917 mlrd. zlotų ir buvo kur kas maţesnis
lyginti su 2006 m. (25,1 mlrd. zlotų). 2007 m. deficitas sudarė 56,4 proc. Lenkijos vyriausybės
planuoto metinio biudţeto deficito.
2008 I pus. valstybės biudţeto pajamos sudarė 127,6 mlrd. zlotų (45,3 proc. planuojamų), o
išlaidos 131 mlrd. zlotų (42,4 proc. planuojamų). Pajamų buvo 10,6 proc. daugiau negu
analogiškame laikotarpyje 2007 m., o išlaidų – 10,1 proc.
Š. m. birţelio mėn. biudţeto deficitas metinėje perspektyvoje perţengė 4,6 proc. BVP ribą ir
tuo pačiu buvo blogiausiu rezultatu nuo 2001 m. Vadovaujantis š. m. kovo mėn. atnaujintu
Lenkijos konvergencijos planu,
Siekiama sumaţinti fiskalinio deficito santykį su BVP iki 1 proc. jau 2010 m, tuo pačiu
Mastrichto kriterijai bus tenkinami Lenkijoje jau 2009 m. Nuoseklus finansinio deficito
9
apribojimas bei palanki konjunktūra lems valstybės skolos sumaţinimą iš 47,6 proc. 2006 m. iki
42,3 proc. 2010 m.
Kai kurių ekonomikos ekspertų vertinimu Lenkija bendrą ES valiutą – eurą galės įsivesti ne
anksčiau kaip 2012 m.
Lenkijos užsienio prekyba
Lenkijos centrinio banko negalutiniais duomenimis, Lenkijos eksporto apimtys 2008 m. I
pus. išaugo 20,9 proc. lyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007 m. ir siekė 60,827 mlrd. eurų. Tuo
pačiu importas 2008 m. I pus. augo 21,5 proc. ir sudarė 67,665 mlrd. eurų. Didesni importo negu
eksporto augimo tempai nulėmė prekybos deficito padidėjimą iki 6,836 mlrd. eurų (1,4 mlrd.
eurų daugiau negu tokiam pačiam laikotarpyje 2007 m.)
Pagrindinės Lenkijos eksporto rinkos (2008 m. I pus. duomenimis):
1. Vokietija 25,04 %
2. Prancūzija 6,42 %
3. Italija 6,11 %
4. Jungtinė Karalystė 5,71 %
5. Čekija 5,51 %
6. Rusija 5,12 %
...
17. Lietuva 1,58 %
Pagrindinės Lenkijos importo rinkos (2008 m. I pus. duomenimis):
1. Vokietija 23,48 %
2. Rusija 10,02 %
3. Kinija 7,27 %
4. Italija 6,58 %
5. Prancūzija 5,00 %
6. Čekija 3,66 %
...
26. Lietuva 0,59 %
Lenkijos eksporto struktūra pagal prekes (2007 m. sausio – rugpjūčio mėn. duomenimis):
o 41,26 % – mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įrenginiai,
o 13,88 % – netaurieji metalai ir jų netauriųjų metalų dirbiniai,
o 11,66 % – chemijos pramonės produktai,
10
o 9,71 % – ţemės ūkio ir maisto produktai,
o 5,69 % – medţio ir popieriaus pramonės produktai,
o 4,19 % – mineraliniai produktai,
o 3,86 % – lengvosios pramonės produktai,
o 2,93 % – keramikos dirbiniai,
o 0,37 % – oda ir odos gaminiai,
o 6,46 % – įvairūs produktai.
Lenkijos importo struktūra pagal prekes (2007 m. sausio – rugpjūčio mėn. duomenimis):
37,25 % – mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įrenginiai,
16,94 % – chemijos pramonės produktai,
13,30 % – netaurieji metalai ir jų netauriųjų metalų dirbiniai,
10,68 % – mineraliniai produktai,
6,65 % – ţemės ūkio ir maisto produktai,
4,88 % – lengvosios pramonės produktai,
3,80 % – medţio ir popieriaus pramonės produktai,
1,77 % – keramikos dirbiniai,
0,69 % – oda ir odos gaminiai,
4,04 % – įvairūs produktai.
Pagal uţsienio prekybos apyvartą tarp Lenkijos uţsienio prekybos partnerių Lietuva uţima
22 vietą, o tarp Lietuvos uţsienio prekybos partnerių Lenkija uţima 3 vietą.
Uţsienio prekybos dinamika ir toliau pozityviai veikia Lenkijos ekonominį augimą.
Ekspertų vertinimu, nepaisant zloto kurso stiprėjimo, pastebėtino ir 2008 m. I pus., uţsienio
prekybos dinamika turėtų būti panaši kaip 2006 ir 2007 m.
Analitikų prognozėmis, 2008 m. Lenkijos eksportas sieks 112,9 mlrd. eurų, o importas 131,2
mlrd. eurų. Neigiamas prekybos balansas šiais metais neţenkliai sumaţės iki -18,3 mlrd. eurų.
Lenkijos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos prekyba su kitomis
šalimis
Lenkijos ţemės ūkio ir maisto produktų uţsienio prekybos balansas 2007 m. jau penktus
metus iš eilės buvo teigiamas ir sudarė 2019 mln. EUR, t. y. 4,5 kartų daugiau nei 2003 m.
2007 m. ţemės ūkio ir maisto produktų importo bei eksporto augimas pranoko bendrą
uţsienio prekybos augimą, todėl išaugo ir jų dalis. 2006 m. šios prekių grupės dalis bendrame
importe sudarė 6,4 proc., o 2007 jau 6,8 proc. Eksporto dalis išaugo nuo 9,8 proc. 2006 m. iki 10
proc. 2007 m.
11
Importas
Ţemės ūkio ir maisto produktų importas į Lenkiją 2007 m. siekė 8070,5 mln. EUR ir,
lyginant su ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 24,4 proc. (2006 m. prekių importuota uţ 6486,2
mln. EUR). Iš ES šalių Lenkija įsiveţė produktų uţ 5444,1 mln. EUR, tai sudaro net 67,5 proc.
bendro šios produktų grupės importo.
Ţemės ūkio ir maisto produktų importas iš stambiausios Lenkijos prekybos partnerės
Vokietijos 2007 m. išaugo beveik 39,3 proc. ir sudarė 1502,1 mln. EUR, beveik 19 proc. bendro
šių produktų importo. Iš Olandijos uţ 741 mln. EUR importuota 9 proc. produkcijos, po 6 proc.
iš Ispanijos ir Argentinos, iš Italijos - 5 proc. Sumaţėjo importo apimtys iš Liuksemburgo,
Rumunijos.
Didţiausia importo dalis iš NVS valstybių teko Ukrainai (120,6 mln. EUR), antroje vietoje
buvo Rusija (51,2 mln. EUR).
Importuoti produktai
Didţiausią importuotų maisto ir ţemės ūkio produktų dalį, daugiau kaip 70 proc., sudarė
augaliniai produktai, iš jų 21,3 proc. buvo vaisiai ir jų konservai, 14,9 proc. – sudarė aliejinių
augalų sėklos bei jų ruošiniai.
Gyvulinės kilmės produktai sudarė 23 proc. bendro importo ir pagrinde tai buvo ţuvis ir
ţuvies produktai (39 proc.), bei mėsa ir apdirbta mėsa (30 proc.)
Ţenkliai išaugo kiaulienos, aliejinių sėklų išspaudų, kukurūzų, citrusinių vaisių, neapdoroto
tabako bei vaisių sulčių ir mieţių importas.
Sumaţėjo rapsų sėklų, sojos aliejaus ir kavos importas.
Išaugo aliejinių sėklų išspaudų, šokolado, kviečių, kavos ir vaisių sulčių importo kainos.
Ţuvies, vynuogių vyno, alkoholio, mineralinio vandens bei konditerijos importo kainos
sumaţėjo.
Eksportas
2007 m. Lenkijos ţemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportas siekė 10089,2 mln.
EUR ir buvo daugiau kaip 17 proc. didesnis negu ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu (2006
m. prekių eksportuota uţ 8577,4 mln. EUR). Eksportas į ES šalis išaugo 20 proc. Europos
Sąjungos rinkoje lenkiškų produktų parduota uţ 8136,6 mln. EUR, tai sudarė apie 80 proc. visų
ţemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos pardavimų. Antra pagal dydį Lenkijos uţsienio
prekybos partnerių grupė yra Nepriklausomų valstybių sandrauga. Eksportas į NVS šalis siekė
871,1 mln. EUR, tai sudaro 8,6 % visų šios prekių grupės pardavimų.
12
Daugiau kaip 25 proc. lenkiškų ţemės ūkio ir maisto pramonės produktų, kurių vertė siekė
2559,8 mln. EUR, 2007 m. buvo parduota Vokietijoje, atitinkamai lyginant su ankstesnių metų
laikotarpiu apimtys išaugo 21,7 proc. ir sudarė 31,5 proc. eksporto į ES valstybes. Kitos
valstybės, kurioms teko reikšminga Lenkijos eksporto dalis: Didţioji Britanija – 743,7 mln.
EUR, lyginant su 2006 m. apimtis padidėjo 37 proc. ir sudarė 7,4 proc. Lenkijos eksporto,
Čekijos Respublika – 649,7 mln. EUR, išaugo 15,4 proc. ir sudarė 8 proc., Olandija – 588,6 mln.
EUR, išaugo 11,4 proc. ir sudarė 7,2 proc., Italija – 508,2 mln. EUR, lyginant su 2006 m.
smuktelėjo 0,2 proc. ir sudarė 6,2 proc.
Tarp NVS šalių didţiausia 2007 m. eksporto dalis teko Rusijai (454,4 mln. EUR) ir Ukrainai
(250 mln. EUR). Eksportas į šias valstybes atitinkamai išaugo 4,8 proc. ir 41,7 proc. Taip pat
2007 m. 18,5 proc. išaugo eksportas į Armėnija ir sudarė 2,2 mln. EUR, eksportas į Graikiją
išaugo 63,1 proc. ir siekė 3,5 mln. EUR, eksportas į Kazachstaną išaugo 41,2 proc. iki 23,9 mln.
EUR. Eksportas į likusias NVS valstybes sumaţėjo.
Į JAV Lenkijos ţemės ūkio ir maisto produktų eksportuota uţ 185,2 mln.
Eksportuoti produktai
Beveik 55 proc. Lenkijos eksportuotų ţemės ūkio ir maisto pramonės produktų sudarė
augalinės kilmės produktai, daugiausiai vaisai ir jų konservai – 21.3 proc. bei cukrus ir cukraus
produktai – 14,8 proc. Iš gyvulinės kilmės produktų, kurie sudarė apie 40 proc. eksporto, didţioji
dalis buvo mėsa ir apdorota mėsa – 43 proc. bei pieno produktai – 28 proc.
Labiausiai išaugo paukštienos, cigarų, duonos ir pyragų, kondensuoto pieno ir grietinės,
sūrio eksportas. Paukštienos, vaisių ir vaisių sulčių, cigarų, kondensuoto pieno bei duonos ir
pyragų eksporto augimą labiausiai nulėmė pasaulinėje rinkoje kilusios šių produktų kainos. Kita
vertus padidėjusios rapsų pardavimo apimtys nulėmė jų kainų augimą.
Balansas
Lenkijos uţsienio prekybos balansas su daugeliu šalių yra teigiamas, ypač su pagrindinėmis
prekybos partnerėmis Europos Sąjungoje. Daugiau importuojama tik iš Pietų Amerikos ir Šiaurės
Europos valstybių. Iš šių valstybių Lenkija įsigyja produktų, kurie neauga jos klimatinėje
juostoje bei ţuvies.
Lenkijos žemės ūkis
Lenkijos kaime gyvena apie 14,6 mln. (38,2 proc.) šalies gyventojų, 45 proc. iš jų didţiąją
dalį pajamų gauna iš ţemės ūkio. Lenkijos ūkininkai ir bendruomenės gerai prisitaikė prie
Europos Sąjungos (ES) paramos teikimo ir administravimo tvarkos. Per ateinantį finansinės
13
paramos laikotarpį į Lenkijos kaimą bus nukreipta milijardai eurų. Kad efektyviai jie būtų
panaudoti, būtina teisingai įvertinti esamą situaciją, pasimokyti iš klaidų. Lenkijos ţemės ūkyje
vyrauja šeimos ūkiai. Ketvirtadalis ūkių gamina produktus vien savo reikmėms. Iš 2 mln. ūkių
ekonomiškai gyvybingų yra penktadalis (21 proc.). Pragyvenimui pajamų gali uţtikrinti tik ne
maţesni kaip 25 ha ūkiai. Maţiems ūkiams būtina kooperuotis, nes jų konkurencingumas ateityje
dar labiau maţės, o tai neigiamai paveiks visą Lenkijos ţemės ūkio sektorių.
Maţos smulkių ūkių pajamos riboja jų galimybes plėstis. Aplinkosaugos, maisto saugos ir
kokybės, gyvūnų gerovės standartai, fitosanitariniai reikalavimai vis labiau grieţtėja, tad
gamybos ir perdirbimo bazei modernizuoti reikia papildomų lėšų. Stokodami lėšų smulkūs ūkiai
negali pasinaudoti išorinėmis paramos priemonėmis, dauguma ūkininkų baiminasi imti kreditus
bankuose.
Apie 17 proc. Lenkijos ūkininkų yra jaunesni negu 34 metų amţiaus. Jauni ţmonės labiau
linkę rizikuoti, skolintis, greičiau reaguoja į aplinkos pokyčius, priima efektyvesnius sprendimus,
turi daugiau ţinių. Tai yra viena iš prielaidų efektyvinti šios šalies ţemės ūkį.
Lenkijoje labiausiai išvystyta sodininkystė, darţininkystė, sėklininkystė, šiltnamių ūkis.
Palyginti su kai kuriomis kitomis ES šalimis, nepalankios klimato sąlygos ir maţo našumo ţemės
taip pat riboja Lenkijos ţemės ūkio plėtrą. Nenašiose ţemėse numatoma auginti augalus, skirtus
biomasės gamybai ir energetiniams poreikiams, arba apţeldinti jas mišku, o nenaudojamus
ţemės plotus aukšto ir vidutinio našumo ţemėse numatoma maţinti.
Investavimas į žemės ūkį
Ţemės ūkio ir kaimo plėtros investicijoms skirtos lėšos Lenkijoje skirstomos pagal regionus
(formuojami "regioniniai vokai"). 2004 m. kai kurių priemonių finansavimas buvo nutrauktas,
nes buvo panaudota 80 proc. fondų lėšų. Populiariausios investicinės priemonės - tai investicijos
į ţemės ūkio valdas (40 tūkst. paraiškų apėmė 10 proc. ekonomiškai gyvybingų ūkių), parama
jauniesiems ūkininkams (7 tūkst. paraiškų), kaimo ekonominės veiklos įvairinimas (daugiausia
turizmo plėtra). Labai sėkminga „Leader+“ priemonė. Kaimo bendruomenės pateikė apie 1,7
tūkst. paraiškų. Be to, kaimo gyventojai labai aktyviai dalyvauja kaimo plėtros procesuose,
jungdamiesi į asociacijas, kurios remiasi partnerystės principu. Nepopuliari priemonė -
agroverslo plėtra (100 sutarčių), menkai įsisavinama parama gamintojų organizacijoms.
Populiariausios kompensacinės priemonės: parama ūkininkaujantiems maţiau palankiose
ūkininkauti vietovėse, pusiau natūriniams ūkiams ir diegiantiems standartus. Aktyviai
įsisavinama parama pusiau natūriniams ūkiams. Lenkijos ūkininkai neaktyviai dalyvauja
apţeldinimo miškais priemonėse, ne itin aktyvūs aplinkosaugos programose.
14
Žemės ūkio plėtros strategija
Lenkijos ţemės ūkio sektorius turi ir stiprių pusių: kuriamos palankios prielaidos efektyviai
konkuruoti ES rinkoje. Numatoma didinti ţemės ūkio efektyvumą ir pajamų dydį. Kadangi
ūkininkų ir perdirbimo įmonių integracija yra silpna, yra skatinama kooperacija, ūkininkų
bendradarbiavimas su mokslo institucijomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkosaugai,
maisto saugai ir gyvūnų gerovei.
Lenkijos maisto pramonė ir maisto produktų rinkos
Lenkijos maisto pramonė sėkmingai vystosi ir toliau įsitvirtina vieningoje ES rinkoje.
Integracija į ES reikšmingai įtakojo maisto pramonės produktų gamybos apimčių didėjimą.
Siekdama atitikti ES keliamus reikalavimus, pramonė buvo sparčiai modernizuota, gaminama
produkcija tapo kokybiška, produktai ypač konkurencingi savo kaina.
Pagal pagaminamo pieno ir pieno produktų apimtis Lenkija uţima 4 – tąją vietą, o pagal
mėsos ir mėsos produktų – 5-ąją vietą ES - 25 šalių tarpe. Šioje šalyje surenkama ir perdirbama
8,9 proc. visos ES darţovių rinkos ir 5,4 proc. visos ES vaisių rinkos.
Ţemės ūkio dalis šalies BVP sudaro apie 5 proc., sektoriuje dirba 11 proc. visų dirbančiųjų
(2005 m. duomenimis).
2005 m. maisto pramonės sektoriuje pagamintos produkcijos vertė siekė 570,12 mlrd. zlotų
(148,6 mlrd. eurų), jame dirbo virš 19 tūkst. ūkio subjektų. Apie 18 tūkst. iš to skaičiaus – tai
mikro ir maţos įmonės, įdarbinančios daugiau kaip 9 darbuotojus. Šių įmonių pagamintos
produkcijos vertė sudarė 23 proc. visos maisto pramonės produkcijos apimties, mikro ir maţose
įmonėse įdarbinta atitinkamai 36,6 proc. visų dirbančiųjų šiame sektoriuje. 50 ir daugiau
darbuotojų turinčios įmonės pagamino 16,4 proc. visos šio sektoriaus produkcijos.
Privatizacija šiame sektoriuje yra praktiškai baigta. 2004 m. valstybė turėjo šiame sektoriuje
tik 0,5 proc. įmonių, o pardavimuose – 4 proc. dalį. Šiuo metu valstybei dar priklauso keletas
alkoholinių gėrimų ir spirito įmonių, yra planų penketą stipriausių šio sektoriaus įmonių apjungti
ir toliau išlaikyti valstybiniame sektoriuje.
Tarp maisto pramonės įmonių vyksta esminiai struktūriniai pokyčiai: toliau tęsiasi
konsolidacijos procesas, įmones perima uţsienio arba šalies strateginiai, šakiniai arba finansiniai
investuotojai.
Gamyba
Maisto pramonės gamybos apimčių augimą lemia reikšmingai didėjančios eksporto apimtys.
15
Vis didesnį vaidmenį šiame sektoriuje įgauna stambios firmos. Vien 2004 m. šiame
sektoriuje dirbo apie 40 filialų, kuriuos įkūrė transnacionalinės korporacijos. Didţiausia gamybos
procesų koncentracija vyksta mėsos, pieno, grūdų, pašarų, makaronų ir duonos gamybos,
cukraus, konditerijos, nealkoholinių gėrimų, o taip pat spirito ir alaus pramonėje.
Maisto pramonės pardavimų struktūroje didţiausia dalis tradiciškai tenka mėsos, gėrimų ir
pieno pramonės produktams. Gamyba auga visose produktų grupėse. Didţiausias augimas, o
kartu ir didėjanti parduodamų produktų dalis, pardavimų struktūroje pastaraisiais metais, stebima
ţuvies produktų, pieno perdirbimo ir mėsos produktų grupėse.
Mėsos pramonė Lenkijoje vadinama „sunkiąja maisto pramone“. Šios šakos rinkos vertė
kasmet vertinama beveik 30 mlrd. zlotų (7,8 mlrd. eurų). 2006 m. pastebėta, jog gal būt šis
sektorius nėra toks konkurencingas kaip buvo teigiama pirmaisiais narystės ES metais, kuomet
buvo stebimas „tikras eksporto bumas“. Šios tendencijos ne taip juntamos didiesiems
gamintojams, tačiau maţieji tai pajuto gana skaudţiai – į šalį buvo įveţta mėsos ir mėsos
produktų gaminių, daugiau kaip uţ 1,5 mlrd. zlotų (390 mln. eurų), skaičiuojama, jog būtent tiek
prarado vietiniai gamintojai. Asocijuotos šakos verslo struktūros atstovai mato tokią problemą:
Vakarų Europos gamintojai, ypač į didţiuosius uţsienio kapitalo tinklus, įveţa produkcijos
neribojamai, o tuo tarpu iš lenkų gamintojų reikalaujama kokybės sertifikatų. Dėl šios prieţasties
Lenkijoje bus kuriama mėsos kokybės garantijos sistema. Vyksta projekto kūrimo darbai.
Šviežios mėsos (skerdienos) pramonė (išskyrus paukštieną)
Kiaulienos rinka yra didţiausia ir svarbiausia mėsos rinka Lenkijoje tiek gamintojams tiek ir
vartotojams - šios mėsos rinkos vertė 2006 m. pirmąjį pusmetį sudarė – 153 mln. zlotų (39,8 mln.
Eurų).
2005 m. 2006 m.
Pramoninė raudonos mėsos gamyba
(tūkst. tonų)
1225,0 1420,0
iš jų kiaulienos 1045,0 1225,0
galvijų ir veršelių 170, 0 190,0
Šaltinis: Lenkijos centrinė statistikos valdyba
16
Mėsos perdirbimo įmonės
Pastarajam metui būdingas konsolidacijos procesas: įmonės jungiasi, siekdamos išsilaikyti
konkurencingoje globalioje rinkoje bei maţinti įmonių modernizacijos, gamybos kaštus.
Pramoninių mėsos įmonių Lenkijoje yra 814, sektoriuje įdarbinta 82 tūkst. ţmonių.
Leidimus eksportuoti produkciją į ES turi 856 įmonės, tame tarpe prekiauti mėsa – 750
įmonių, o perdirbtais produktais – 483 firmos.
Lenkijos mėsos pramonėje dominuoja dvi didelės kapitalo grupės – Animex (1999 m.
amerikiečių Smithfield Foods, Inc. nupirko kontrolinį akcijų paketą uţ 51,2 mln dolerių, įmonė
orientuojasi į eksportą, ţinomiausias prekinis ţenklas – kumpis Krakus. Animex grupę sudaro
perimtos įmonės Morliny, Agryf, ZM Mazury, Constar, Continental, Ekodró), ir Sokolow –
penkių didelių modernių įmonių koncernas, turintis apie 400 firminių parduotuvių ir 43 sandėlius
šalyje.
Trečioji didţiausia mėsos perdirbimo įmonė – koncernas Duda (apyvarta 869,3 mln. zlotų
(226,5 mln. Eurų), perėmė įmones: HunterWild, Makton, Eurosmak, Fedrus; Borys (Ukrainoje),
mėsos perdirbimo įmonę JBB Export-Import, Nove (danų TiCan ir Prime Food), Polmeat,
Lmeat-Lukow bei kitas.
2006 m. Animex pardavimai siekė 2,2 mlrd. (0,57 mlrd. Eurų), Sokolow – 1,5 mlrd. (0,39
mlrd. Eurų), Duda – 1 mlrd. (0,26 mlrd. Eurų) zlotų.
Formuojasi santykinai nedidelės regioninės, vietinės reikšmės firmos, kurios ieško ir uţima
regioninių, ekologinių, specifinių produktų nišas. Šiame segmente maţos įmonės gali konkuruoti
su didelėmis.
Mėsos perdirbimo produktai
2005 m. 2006 m.
mėsos pramonės perdirbimo produktų
gamyba (tūkst. tonų)
994,0 1003,0
iš jų rūkyti gaminiai 830,0 835,0
konservuota mėsa, kumpis 48, 0 48,0
kiti gaminiai 116,0 120,0
Šaltinis: Lenkijos centrinė statistikos valdyba
17
Mėsos rinka turtinga, skirstoma pagal perdirbimo laipsnį ir būdą (ţalia, malta, rūkyta,
pusfabrikačiai, paruošti vartojimui gaminiai ir t.t.), specifinę paskirtį bei vartojimo trukmę: ilgo
vartojimo (konservuoti, sausi rūkyti gaminiai), vidutinio ir trumpo galiojimo laikotarpio.
Vadovaujantis 2005 m. statistiniais duomenimis, mėsos rinkos vertė Lenkijoje - virš 25,6
mlrd. zlotų (6,7 mlrd. Eurų), lyginant su 2004 metais - išaugo 6 proc.
Būtina atkreipti dėmesį, jog ekologiškų (organinių) bei sveiko maisto produktų rinkos
Lenkijoje auga, tampa vis populiaresnės ir turi neabejotinų perspektyvų ateityje – į tai būtina
atkreipti dėmesį.
Prekyba ir distribucija
Lenkijos rinkoje veikia:
tradicinių maisto parduotuvių 115 000
supermarketų 1 300
hipermarketų 263
Šaltinis: Lenkijos centrinė statistikos valdyba
Svarbiausi ir uţimantys didţiausią mėsos rinkos paskirstymo dalį distribuciniai kanalai
išlieka tradiciniai, tačiau didėja pardavimų dalis per modernius, didelio ploto supermarketus.
Didţiųjų tinklų parduotuvėse daţniausiai perkama ţinomų gamintojų, ţinomų
pavadinimų produktai, o tradicinėse parduotuvėse – vietos gamintojų produkcija.
2006 metais distribuciniams kanalams Lenkijoje buvo būdingas konsolidacijos procesas –
Metro Group perima prancūzų kapitalo Casino grupės parduotuves Geant, Tesco – tos pačios
grupės Leader Price , iš rinkos traukiasi olandų tinklas Ahold (Albert, Hypernova).
Didţiausi maţmeninės prekybos tinklai Lenkijoje:
o Metro Group AG (Vokietija, Real tinklas)
o Jeronimo Martins (Portugalija, diskontų Bedronka tinklas)
o Carrefour (Prancūzija, Carrefour, Champion)
o Tesco (Didţioji Britanija, Tesco, Savia)
o Auchan Polska (Prancūzija, Auchan, Elea)
o Grupė Schwartz (Vokietija, Kaufland, Lidl)
Kiti vietos kapitalo tinklai:
18
o Intermarche (Lenkija),
o Polomarket ( Lenkija),
o Marcpol (Lenkija),
o Ţabka (Lenkija) ir kiti (sąrašas pridedamas – priedas Nr. 5)
Iš viso smulkių verslininkų - distributorių Lenkijoje priskaičiuojama iki 2000.
Lenkijoje yra apie 15 350 specializuotų maţų mėsos parduotuvių.
Įmonės skiria didţiulį dėmesį, kad būtų uţtikrinta nuolatinė produkto pasiūla vartotojui
visoje šalyje. Todėl didţiosios įmonės siekia pačios vykdyti distribuciją visos Lenkijos mastu,
nes tokiu būdu gali uţtikrinti, jog jų produktai bus pristatyti per trumpiausią laiko tarpą ir visur.
Pavyzdţiui, Sokolow – penkių didelių modernių įmonių koncernas, turi apie 400 firminių
parduotuvių ir 43 sandėlius šalyje; „Duda“ iki 2006 metų pabaigos turėjo planų suformuoti nuo
10 iki 14 distribucinių centrų.
Maisto produktų vartojimas
Greta augančio šalies BVP, kylančiais atlyginimais ir kitomis išmokomis, didėja ir
vartojimas.
Daugiau išleidţiama maisto produktams ir dėl pakilusių kai kurių produktų kainų 2005 m.
lyginant su 2004 m. laikotarpiu daugiausia brango darţovės – 4,2 proc., ţuvys – 3 proc., vaisiai –
2,7 proc., mėsos produktai – 2,6 proc., pieno produktai – 4,2 proc. Tuo laikotarpiu 0,8 proc.
nukrito tik paukštienos kainos.
2005 metais mėsos ir mėsos produktų suvartojimas – 65,88 kg/vienam gyventojui, švieţios
mėsos vartojimas – 37,56 kg/vienam gyventojui, perdirbtų mėsos produktų suvartojama - 26,64
kg/vienam gyventojui.
Didţiausias (25 proc.) augimas 2002 - 2005 metų laikotarpiu buvo aukštos kokybės rūkytos
mėsos gaminių segmente nuo 5,16 kg iki 6,48 kg per metus vienam gyventojui.
Augimo tendencija buvo stebima ir ekonominiame, ţemų kainų rinkos segmente (čia apie
50% sudarė paukštiena).
Apie 64,6 proc. rūkytų gaminių rinkos apimties ir 63,4 proc. jos vertės sudaro kiaulienos
rūkyti gaminiai. Antroje vietoje - mišrios mėsos produkcija (18,3 proc.), toliau – jautienos,
paukštienos gaminiai.
Visuose šalies regionuose mėsos ir mėsos produktų vartojimas yra tolygus. Tuo tarpu mėsos
gamyba būdinga šalies centriniams, šiaurinės dalies regionams – daugiausia kiaulienos ir kitų
19
mėsos produktų pagaminama Didţiosios Lenkijos, Kujavo-Pamario, Mazovijos bei Lodzės
vaivadijose.
Mėsos ir mėsos produktų pasirinkimą lemia kaina, kokybė ir prekės ţenklas. Didelės
reikšmės turi nepertraukiama produkto pasiūla lentynose. Taip pat renkantis mėsos kulinarinius
produktus svarba teikiama ir švieţumo faktoriui. Be abejo, produkto pasirinkimą lemia ir
socioekonominiai veiksniai, charakterizuojantys vartotoją (išsilavinimas, amţius, finansinis
stovis).
Atkreiptinas dėmesys į nišinius, turinčius didelį augimo potencialą mėsos ir mėsos produktų
rinkos segmentus: greito paruošimo produktai, dietinio vartojimo, liesi mėsos gaminiai,
ekologiškai švarūs mėsos produktai, skirti vaikų maistui, laisvalaikiui - griliui.
Regioniniai ir tradiciniai produktai
Lenkija yra pateikusi Europos Komisijai (EK) 9 paraiškas dėl regioninių ir tradicinių
produktų uţregistravimo:
1) Oscypek (avies sūrio rūšis) – dėl saugomo kilmės pavadinimo;
2) Bryndza Podhalanska (Podhalės brindza) - dėl saugomo kilmės pavadinimo;
3) Andruty kaliskie (toje vietovėje kepami vafliai su uogienės įdaru) - dėl saugomos
geografinės nuorodos;
4) Dešra „lisiecka“ - dėl saugomos geografinės nuorodos;
5) Virţių medus iš Ţemutinės Silezijos šilų - dėl saugomos geografinės nuorodos;
6) Senalenkiškas midus „poltorak“ - dėl garantuoto tradicinio gaminio;
7) Senalenkiškas midus „dwojniak“ - dėl garantuoto tradicinio gaminio;
8) Senalenkiškas midus „trojniak“ - dėl garantuoto tradicinio gaminio;
9) Senalenkiškas midus „cworniak“ - dėl garantuoto tradicinio gaminio.
Pirmajam, „oscypek“ sūriui, saugoma kilmės nuoroda EK jau yra uţregistruota.
Lenkijos teisės aktai reglamentuoja Tradicinių produktų sąrašo sudarymą. Čia reikalavimai
daug paprastesni negu EK. Šiame sąraše figūruoja 150 produktų pavadinimų.
Tarptautinė žemės ūkio ir maisto produktų paroda „Polagra-Food 2008“,
Poznanėje
VĮ Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra organizavo
Lietuvos maisto pramonės įmonių dalyvavimą tarptautinėje maisto produktų, gėrimų ir viešojo
20
maitinimo parodoje „Polagra-Food 2008“, kuri vyko 2008 m. rugsėjo 15-18 dienomis Poznanėje,
Lenkijoje.
Bendras parodos „Polagra-Food 2008“ plotas uţėmė virš 10,5 tūkst. kv. m. Parodoje
dalyvavo beveik 400 įmonių iš 31 šalies.
Parodoje dalyvavo ir Lietuvos įmonės – AB „Naujoji Rūta“, UAB „Palasėja“, UAB
„Vilniaus duona“, UAB „Galinta ir partneriai“, AB „Ragutis“, UAB „Rūta“, AB „Actas“ ir UAB
„Naujasis Nevėţis“.
AB „Naujoji Rūta“ parodoje pristatė cukrinės konditerijos gaminius – šokoladinius
saldainius, karamelę, draţė. Įmonė sulaukė 15 prekybos atstovų iš Lenkijos, Čekijos ir Moldovos
susidomėjimo.
UAB „Palasėja“ produkcija – sausais pusryčiais ir kukurūzų lazdelėmis – rimtai
susidomėjo 8 prekybos atstovai iš Lenkijos ir Latvijos.
UAB „Vilniaus duona“ parodos lankytojams siūlė ragauti šviesios ir tamsios duonos bei
duonos su įvairiais priedais. Ši įmonė uţmezgė 14 kontaktų. Jos produkcija daugiausiai domėjosi
Lenkijos pirkėjai.
UAB „Galinta ir partneriai“, parodoje lankytojams pristačiusi grikius, įvairius dribsnius,
ţirnius ir keksus, dţiaugėsi puikiais parodos rezultatais – ši įmonė uţmezgė 22 kontaktus su
interesantais iš Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos ir Graikijos.
AB „Ragutis“, parodoje dalyvavusi pirmą kartą, lankytojus kvietė degustuoti lietuvišką
alų, sidrą, alkoholinius kokteilius ir energinius gėrimus. Jos produkcija susidomėjo 10 pirkėjų iš
Lenkijos ir Italijos.
Parodos metu Agentūros darbuotojai platino katalogus „Lietuviškų maisto produktų
eksportuotojai“ ir „Naujausi Lietuvos maisto pramonės gaminiai“, kuriuose lankytojai rado
išsamios informacijos apie mūsų Lietuvos pramonės gamintojus, siūlančius savo produkciją
uţsienio rinkai.
21
Lietuvos stende keletą kartų per dieną buvo organizuojamas konkursas „Paţink prekę
lietuvišką“, kurio metu parodos lankytojai galėjo parodyti savo ţinias apie lietuviškus maisto
produktus ir prekės ţenklus. Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti simboliniais prizais.
Lietuvos stende buvo priimami interesantai, besidomintys lietuviškais ţemės ūkio ir
maisto produktais, teikiamos konsultacijos eksporto klausimais, vyko susitikimai su parodos
„IFE Poland“ (Varšuva) organizatoriais ir Slovakijos Ţemės ūkio ministerijos atstovais. Lietuvos
stendą aplankė oficiali delegacija iš Ukrainos. Taip pat čia apsilankė daugiau kaip 70
verslininkų, iš kurių apie 50 buvo prekybos įmonių atstovai. Jie domėjosi visų rūšių lietuviškais
gaminiais. Daugiausiai susidomėjimo susilaukė konditerijos įmonės – su jomis kontaktus
uţmegzti pageidavo daugiau kaip 10 verslo atstovų. Sausų pusryčių gamintojais domėjosi 9
prekybininkai, pieno perdirbimo įmonėmis – 8, mėsos perdirbimo įmonėmis – 6, iš kurių 2 –
paukštienos gaminiais, acto gamintojais – 6. Taip pat buvo domėtasi konservais, duona ir duonos
gaminiais, šaldytais gaminiais, grybais, vaisiais ir darţovėmis, prieskoniais, medumi.
22
Šaltiniai
Šaltiniai, kuriais buvo remtasi rašant Lenkijos valstybės rinkos apžvalgą:
1. LR Ţemės ūkio ministerijos statistikos duomenų bazė.
2. www.urm.lt (Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerija)
3. Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje
4. Ţurnalas „Mano ūkis“, 2006 07 01
5. www.vic.lt/ris (Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras)
6. Lenkijos centrinė statistikos valdyba – www.stat.gov.pl
7. Lenkijos ţemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija - www.minrol.gov.pl
8. Lenkijos ţemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizacijos agentūra -
www.arimr.gov.pl
9. Lenkijos ţemės ūkio rinkų agentūra – www.arr.gov.pl
10. Lenkijos ţemės ūkio ekonomikos ir gyvulininkystės institutas – www.ierigz.waw.pl
23
Priedai
Priedas Nr. 1: Interesantų kontaktai, gauti parodos „Polagra-Food 2008“ metu Interesantai Produkcija, kuria domėjosi
Pawel Zielinski
Kulinaria S.A.
43-100 Tychy, ul. Towarowa 17, Poland
Tel. +48 032 780 11 35, +48 032 217 53 46-48, faks.
+48 032 780 11 46, mob. +48 665 700 720, el. p.
[email protected], www.kulinaria.com.pl
Visais ekologiškais produktais
Graţyna Jaworska
EcoPolex sp. z o.o.
PL 55-320 Chelm/Malczyce, ul. Strzegomska 5
Tel. +48 71 317 14 68, faks. +48 71 317 14 03, mob.
+48 503 543 119, el. p. [email protected], www.ecopolex.pl
Visais ekologiškais produktais
Olga Zhuk
Marketing director
Сладкий здоровые продукты
Belarus, 220040, Minsk, M. Bogdanovicha str., 149a
Tel./faks. +375 17 237 85 45, mob. +375 29 17 17
111, [email protected]
Konditerijos gaminiais be cukraus
Iwona Baran
Karinex
P.P.H.U. Karinex, 26-700 Zwolen, ul. Woj. Polskiego
53, Poland
Tel. +48 696 270 410
Konditerijos gaminiais, sausais pusryčiais
Dariusz Kucewicz
Owner
Lord Sp. Jawna
83-050 Kolbudy, ul. Skrzatow 11, Poland
Tel. +48 603 112 899, el. p. [email protected]
Konditerijos gaminiais ir sausais pusryčiais
Sergey Mirolubov
8. 8. 8 LTD
12/1 Maskavas Str., Riga, LV-1050, Latvia
Tel. +371 722 42 63, faks. +371 722 42 63, mob.
+371 292 13 271, el. p. [email protected], www.888.lv
Konditerijos gaminiais
Veaceslav Lica
Bucuria
Republic of Moldova, Chisinau, MD-2004, 162
Columna str.
Konditerijos gaminiais
24
Tel. +373 22 295 695, faks. +373 22 295 017, mob.
+373 68 022 622, el. p. [email protected],
www.bucuria.md
Neculai Andrei
Export Manager
Galmopan
George Cosbuc blvd. 257, 800157 Galati, Romania
Tel. 004 0236 407 100, faks. 004 0236 494 769, mob.
004 0741 155 007, www.galmopan.ro
Konditerijos gaminiais ir sausais pusryčiais
S. Bayarbat
Climax International LLC
Chingeltei district, 2nd khoroo, Itgelt-Orshih center,
room 703, Ulan Batoras, Mongolija
Tel. 976 70118505, faks. 976 70119299, mob. 976
99113173, el. p. [email protected]
Actu, majonezu, kečupu, sausai pusryčiais,
konditerijos gaminiais
Maia Ploomipuu
Business Manager
Treiling OU food marketing
Kivila 38-108, 13918 Tallinn, Estonia
Tel. +372 6 562 222, faks. +372 6 562 222, mob.
+372 53 462 965, el. p. [email protected]
Actu, sausais pusryčiais
Halina Tyka
Specialist of Marketing
Folwark
G. P. H. Folwark, Jankowice 43, 26-420 Nowe
Miasto n/Pilica
Tel. (048) 67 44 118, mob. 0 516 097 090, el.p.
[email protected], www.folwark.com.pl
Majonezu
Alicja Giersz
Food Products Department
Fortress Sp. z o. o.
Fortress Sp. z o. o., Pukowca Street 15, 40-847
Katowice, Poland
Tel. +48 32 604 56 53, faks. +48 32 604 56 41, el. p.
Sirupu, aliejumi, mėsos ir ţuvies konservais,
dţemais
Cveta Prislan
Export Manager
Tovarna olja Gea d.d.
Trg svobode 3, p.p. 70, 2310 Slovenska Bistrica,
Slovenia
Tel. +386 2 843 26 44, faks. +386 2 843 26 19, mob.
+386 51 423 625, el. p. [email protected],
www.gea.si
Actu, majonezu, kečupu, sirupu
Dumitru Caraman Actu, majonezu, kečupu, sirupu, įvairiais
25
Sales Manager
Leader International
20, Bucharest-Targoviste Route, Mogosoaia - Ilfov –
Romania
Tel. +4 021 461 01 07, +4 037 278 25 87, faks. +4
021 461 01 22, mob. +4 0726 100 336, el. p.
www.leaderinternational.ro
konservais
Sergej Lindt
Director General
SLCO GmbH & Co. KG
St.-Georgen-Strasse 24, 95463 Bindlach, Germany
Tel. +49 (9208) 65 77-51, faks. +49 (9208) 6577-55,
mob. +49 (163) 88 45 583, el. p. [email protected],
www.slco.de
Actu, majonezu, kečupu, sirupu, dirbtiniu
medumi
Frank Breza
Terra.sel
50996 Koln, Marin Str.10 (Niemcy), Poland
Tel. +48 603 777 000, faks. +48 603 0049 221, +48
9367 9711, el. p. [email protected]
Grybais ir uogų konservais
Cezary Kalisz
Import Specialist
Greek Trade Spolka z o. o.
32, Christo Botewa Str. 30-798 Krakow, Poland
Tel. +48 12 350 53 88, faks. +48 12 350 53 85, mob.
+48 606 94 84 61, el. p.
www.greektrade.com.pl
Konservuotomis darţovėmis, ţuvimi
Marek Laznicka
Purchasing Director
KaKa CZ s.r.o.
Zahradni 360, CZ-252 61 Jeneč u Prahy
Mob. +420 724 558 521, faks. +420 210 082 635, el.
p. [email protected], www.kaka-cz.cz,
www.kaka.se
Aliejumi, ingredientais kepiniams, dţemais,
šaldytomis uogomis
Sylwia Sauc
Sauplant
Gospodarstwo Rolne, Mariusz Sauc, Belcz Gorny 8,
56-210 Wasosz, Poland
Tel. 0048 605 956 789, faks. 0048 65 543 84 29, el.
p. [email protected], www.sauplant.eu
Švieţiomis darţovėmis
Marta Kolodziejczyk
Zenit Sp. z o.o.
Vaisiais, darţovėmis, konditerijos gaminiais
26
33-100 Tarnow, ul. Sloneczna 29-33, Poland
Tel. +48 14 63 77 175, faks. +48 14 621 35 46, el. p.
[email protected], www.zenit.tarnow.pl
Andrzej Konarski
Konar Pol
ul. Wspolna 67/25a, 00-687 Warszawa, Poland
tel. +48 (0)25 757 74 91, mob. +48 (0)608 633 123,
el. p. [email protected],
www.konarpol.pl
Sultimis, vaisių ir uogų konservais
Anna Jaszruk
Marimax Polska Sp. z o.o.
Ul. Poezji 18/19, 04-994 Warszawa, Poland
Tel. +48 022 872 5000, faks. +48 22 872 1013, el. p.
Konservuotais vaisiais, darţovėmis, aliejumi
Sebastian Gjawachi
Gastromax
El. p. [email protected]
Sūriu, konservuotomis darţovėmis, ţuvies
konservais
Marek Wozniakiewicz
BEM "Rener"
Poland 25-356 Kielce, ul. F. Chopina 17/79
Tel. +48 41 34 435 30, faks. +48 41 34 435 30, mob.
+48 604 983 069, el. p. [email protected]
Grybais
Jan Akielaszek
W Kolorach Teczy
50-900 Wroclaw 2, skr. poczt. 900; 52-015 Wroclaw,
ul. Krakowska 180 b, Poland
Tel. +48 71 339 71 67, faks. +48 71 339 71 67, mob.
+48 889 806 605, el. p. oficyna-w-kolorach-
Miltais, duonos gaminiais
Vladimir Saratov
Catagory Manager Baltics
SIA Ingman Saldejums
"Lindes", Salaspils p.l.t., LV-2118 Latvia
Tel. +371 26 190 562, el. p.
Šaldyta paukštiena
Jacek Glowacki
PanOLSKI
90-427 Lodz, al. Kosciuszki 40 A, Poland
Tel. +48 42 636 65 55, faks. +48 42 636 65 55, mob.
507 038 651, el. p. [email protected]
Miltais ir miltine konditerija
Rimantas Grigaitis
Vadybininkas
Miltais ir sausais pusryčiais
27
Tartu Veski
AS Tartu Veski, Vaike-kaar 33, Tartu 50406, Estonia
Tel. 372 7 428 807, faks. 372 7 425 695, mob. 370
614 24459, el. p. [email protected],
www.tartuveski.ee
Joanna Jaskiewicz
Key Account Manager
Golhit sp z o.o.
30-718 Krakow, ul. Mysliwska 68, Poland
Tel. +012 653 28 98, faks. +012 653 27 88, mob. 0
502 626 130, el. p. [email protected]
Pieno produktais
Marta Urbanczyk
FPHU AMIR
PL 32-065 Krzeszowice, ul. Sienkiewicza 4, Poland
Tel. +48 12 282 19 73, faks. +48 12 282 16 13, mob.
+48 604 79 47 67, el. p. m.urbaczyk@amir-
poland.com.pl, www.amir-poland.com.pl
Pieno produktais
Remco Groenendijk
Business developement manager
Alimpex Food
Eskobrodska 1174, 198 00 Praha 9 - Kyje, Czech
Republic
Tel. +420 234 106 323, faks. +420 281 866 200,
mob. +420 737 237 838, el. p.
Pieno produktais
Sergiu Danici
Director General
Fidesco
Republica Moldova, MD-2059, mun. Chisinau, St.
Petricani 19
Tel. +373 22 253 789, faks. +373 22 241 497, el. p.
[email protected], www.fidesco.md
Pieno produktais, ypač sūriu
Dariusz Sobol
Cassie Polska Sp. z o.o.
PL- 52 216 Wroclaw, ul. W. Goetla 11
Tel. +48 71 795 09 99, faks. +48 71 368 78 05, mob.
+48 502 344 204, el. p. [email protected],
www.cassie.hg.pl
Ledais
Kovadlo Grigory
Director
Krestianskoe Podvorie JSC
220121, Belarus, Minsk, Prititkogo str. 60/4-208
Tel. 8 10375 172 54 68 12, faks. 8 10375 172 54 68
12, mob. 8 10375 296 55 88 60, el. p.
Pieno produktais
28
Agnieszka Aniela Janusiak
ABC Trade
Granitowa 4, Piaseczno, Poland
Tel. +48 661 916 251, el. p. [email protected]
Pieno miltais, pieno miltu koncentratu
Wojciech Lasek
Sadia Foods Gmbh
Lyoner Strasse 44-48, D-60528 Frankfurt am Main
Mob. +48 605 64 13 64, el. p.
[email protected], www.sadia.com
Paukštiena
Magdalena Zielinska
NERO
ul. Dolna 3-go Maja 1A/2, 20-079 Lublin, Poland
tel. +48 81 528 98 80, faks. +48 81 528 98 90, mob.
+48 669 996 600, el. p. [email protected]
Mėsos gaminiais
Josep Llinas Serra
Comercial Agropecuaria Llinas, S.L.
Carrasco i Formiguera, 1 (Centre Comercial) -2n pis,
25300 Tarrega (Lleida - Spain)
Tel. 34 973 311 264, faks. 34 973 310 504, mob. 34
609 301 277, el. p. [email protected], www.llinas.net
Mėsos gaminiais
Andrzej Gruszczynski
Grupan AG Consulting
Adamowek, Brzozowa 74, 05-152 Czosnow, Poland
Tel. +48 602 597 514, faks. +48 22 785 10 64, el. p.
[email protected], www.grupan.com
Šaldytomis darţovėmis
Eugene Sheremeta
Culinary Foods Ukraine
Ukraine, 79000 L'viv, 21/14 Levitskogo str.
Tel. +38063 817 11 34, faks. +38032 275 09 54, el. p.
[email protected], www.cfoods.com.ua
Visais lietuviškais produktais importui į Ukrainą
Marek Rzepniewski
Yvonne collection (manufacturer and wholesaler)
Head Office and Manufactory 19, Poezji Street,
Warsaw 04-914, Poland
Tel. 0048 22 612 63 92, faks. 0048 22 872 13 91,
mob. 0048 501 276 850, el. p.
www.yvonnecollection.com
Mineralinius vandeniu
Bas de Kruijff
Senior Trader
Ţuvies gaminiais
29
Amacore Seafood
P. O. Box 92 5080 AB Hilvarenbeek, the Netherlands
Tel. +31 13 50 52 116, faks. +31 50 54 835, mob.
+31 6 531 82 205, el. p. [email protected],
www.amacore.nl
S. Kaczmarek
Kulinaria S. A.
43-100 Tychy, ul. Towarowa 17, Poland
Tel. +48 32 780 1135, faks. +48 32 780 1146, mob.
+48 665 700 736, el. p.
www.kulinaria.com.pl
Priedais, ingredientais, esencijomis konditerijos
gaminiams
Gilberto Cardoso
Business director
Prio Biopaliwa Sp. z o.o.
Infrapark Police, ul. Kuznicka 1 - I Pietro, 72-010
Police, Polska
Tel. +48 91 317 49 00, faks. +48 91 317 17 33, mob.
+351 935 990 166, el. p.
[email protected], www.priofuels.com
Rapsų aliejumi
Grazyna Kocieniewska
Astor G.P.Z. Kocieniewski Sp. J.
87-100 Torun, ul. Kaliskiego 36, Poland
Tel. +48 056 660 13 64, +48 056 660 11 32, faks.
+48 056 660 11 34, mob. +48 502 525 167, el. p.
Šaldytais gaminiais