lgl þinios 2003 3

Europos vertybiø tyrimø apklau-sos parodë, kad lietuviai yra labaihomofobiðki, deðimties balø tole-rancijos skalëje nesurinko net dvie-jø balø. Patys tolerantiðkiausi bû-tø olandai – aðtuoni balai. Prieð de-ðimt metø lietuviai buvo patys ho-mofobiðkiausi Europoje, dabar su-silyginome su latviais, rumunais irvengrais.

2002 metø apklausos duomenimisremiantis matyti, kad Lietuvos vy-rai yra homofobiðkesni nei mote-rys. 39 proc. Lietuvos vyrø, suþi-nojusiø apie visuomenëje þinomoþmogaus homoseksualumà, nuo-monë nepasikeistø, o 41 proc. vy-rø nuomonë pablogëtø. Propor-cingai 48 proc. moterø nuomonënepasikeistø, o 35 proc. nuomo-në pablogëtø. Itin tolerantiðkos yrajauniausios 15-29 amþiaus grupësmoterys, net 71 proc. ið jø nuomo-në nepasikeistø ir tik 22 proc. nuo-monë pablogëtø. Itin reikðmingasyra ðios amþiaus grupës moterø irvyrø skirtumas.

Palyginti su tolerantiðkomis mo-terimis, net 41 proc. ðio amþiausvyrø, suþinojusiø apie visuomenësveikëjo/os homoseksualumà, nuo-monë pablogëtø. Ið visø amþiausgrupiø, tolerantiðkiausi yra vidu-rinio 30-49 metø amþiaus vyrai,netolerantiðkiausi vyriausi 50-74 metø vyrai. Ádomu ir netikëta,kad netolerantiðkiausi homoseksu-

aliø visuomenës þmoniø atþvilgiuyra didþiøjø miestø vyrai.

Homofobija – neracionali ho-moseksualiø þmoniø, jø gyveni-mo bûdo bei kultûros baimë ar-ba elgesys ir veiksmai pagrásti so-cialiniais prietarais ar neapykan-ta vienalyèiams santykiams ir pa-sireiðkiantys diskriminavimu dëllytinës orientacijos.

Homofobija – tai socialinë proble-ma, nes þmonës patiria ávairià prie-spaudà ir teisiø suvarþymus tik dëljø „netradicinës“ lytinës orientaci-jos. Homofobija skirstoma á ketu-ris atskirus, bet susijusius tipus: as-meninæ, tarpasmeninæ, institucinæir kultûrinæ.

Asmeninë homofobija – tai prie-tarai grindþiami asmens ásitikini-mu, kad lesbietës, gëjai ar biseksu-alûs asmenys yra nuodëmingi,amoralûs, ligoti, blogesni uþ hete-roseksualistus arba nevisaverèiaivyrai ir moterys.

Asmeninë homofobija pasireiðkiavienalyèio seksualumo baime, ne-apykanta arba pasiðlykðtëjimu.Kiekvienas nepriklausomai nuo ly-tinës orientacijos gali patirti asme-ninæ homofobijà.

Tarpasmeninë homofobija – tai in-dividualus elgesys grindþiamas as-menine homofobija. Ði neapykantaarba nemëgimas gali pasireikðti

pravardþiuojant, tyèiojantis, prie-kabiaujant þodþiais ar veiksmais arkitokiais diskriminuojanèiais poel-giais.

Kraðtutinë tokios homofobijos ið-raiðka gali baigtis smurtu prieð gë-jus arba lesbietes tik dël uþpuolikohomofobiðkos neapykantos. Ta-èiau dauguma þmoniø parodo sa-vo netolerancijà gëjams ir lesbie-tëms be smurto, áprastesniais bû-dais. Giminës daþnai vengia ho-moseksualiø ðeimos nariø, o ben-dradarbiai nedraugiðki ir ðalti ho-moseksualiems kolegoms.

Institucinë homofobija plinta ávai-riais bûdais, kuriais valdþios, ver-slo atstovai, baþnyèios bei kitos ins-titucijos ir organizacijos diskrimi-nuoja þmones dël jø lytinës orien-tacijos.

Institucinë homofobija ypaè ma-toma religinëse organizacijose, ku-rios neleidþia homoseksualams irbiseksualams atlikti apeigø, firmo-se, kurios neteikia paslaugø gëjamsir lesbietëms ir vyriausybëse, ku-rios neuþtikrina teisiø visø pilieèiønepriklausomai nuo lytinës orien-tacijos.

Kultûrinë homofobija grindþiamasocialiniais standartais ir normo-mis, kurios perða nuostatà, kad bû-ti heteroseksualistu geriau ir doro-vingiau nei bûti lesbiete, gëjumi arbiseksualu.

Tokia homofobija plaèiai matomakasdien televizijos laidose ir þur-

Homofobija: ko bijo Lietuvos visuomenë

Homofobija, arba homoseksualiø þmoniø baimë ir nepakantumasjiems, – tai viena ið netolerancijos apraiðkø, kuriai Lietuvoje kolkas skiriama maþiausiai dëmesio.

Nukelta á 2 psl.

lgl þinios

2

nalø reklamose, kuriose absoliutidauguma veikëjø yra heteroseksu-alûs, meilës santykiai vystosi tiktarp moters ir vyro, o kiekvienas„normalus“ vaikas ruoðiamas san-tuokai su prieðingos lyties atstovu.Jei retkarèiais parodomi gëjai ir les-bietës, jie nelaimingi, stereotipið-ki, pasinëræ á praþûtingà elgesá beinepatenkinti savo lytine orientaci-ja.

Lietuvos gëjai, lesbietës ir biseksu-alai patiria nuolatinæ nepriimtinàsocialinæ atskirtá dël diskriminavi-mo lytinës orientacijos pagrindu.Lietuvos gëjø lygos atlikto tyrimoduomenys rodo, kad dauguma res-pondentø bijo, kad aplinkiniai sujais elgtøsi blogiau nei su kitais tikdël jø lytinës orientacijos. 67 proc.visø respondentø slepia savo lyti-

næ orientacijà nuo tëvø. Lytinëorientacija dar labiau nematomavieðajame lesbieèiø, gëjø ir bisek-sualø gyvenime (jà slepia 89 proc.respondentø) bei darbo vietose(slepia 88 proc. respondentø).

Tyrimo duomenys neleidþia abe-joti tuo, kad homoseksualams ir bi-seksualams ypaè svarbûs smurto irpriekabiavimo reiðkiniai. Kas ant-ras respondentas patyrë koká norssmurto ar priekabiavimo bûdà dëllytinës orientacijos. Kas treèias ap-klausos dalyvis susidûrë su prieka-biavimu darbe.

Prieðiðkumas homoseksualiems as-menims Lietuvoje vis dar nesuvo-kiama kaip opi visuomenës proble-ma. Visø pirma, turime pripaþin-ti, kad homofobija egzistuoja ir yratokia pat þalinga kaip ir kitos ne-tolerancijos formos – rasizmas,

ksenofobija ar antisemitizmas. Lie-tuvoje trûksta tyrimø, nagrinëjan-èiø ðio reiðkinio prieþastis ir pasek-mes. Vyriausybë neskyrë lëðø gëjøir lesbieèiø visuomeninëms orga-nizacijoms remti, nors jos daugiau-siai nuveikë ðviesdamos visuome-næ ir keisdamos neigiamà poþiûrá áseksualiniø maþumø teisiø proble-mas. Ypaè svarbûs buvo Lietuvosgëjø lygos projektai þmogaus tei-siø srityje, kuriuos rëmë EuroposSàjungos ir Atviros visuomenësinstituto programos.

Lietuvos ekspertø grupë, kuriojedirbo ir LGL koordinatorius Edu-ardas Platovas, jau parengë valsty-binës programos prieð netoleran-cijà, rasizmà, ksenofobijà ir homo-fobijà metmenis. Tikimasi, kadVyriausybë patvirtins programosveiksmø planà 2004 metø pra-dþioje.

Atkelta ið 1 psl.

Europos þmogaus teisiø teismasnusprendë, kad gëjus, kurá iðmetëið namø po partnerio mirties, taponeteisëtos diskriminacijos auka. Ðissprendimas labai svarbus 45 Euro-pos ðaliø lesbietëms, gëjams ir bi-seksualams.

Vyriausybiø teikiamos teisës ir pri-vilegijos skirtingø lyèiø sugyventi-niams turës bûti garantuojamos irvienos lyties poroms.

Austrijos pilieèiui SiegmunduiKarneriui po jo gyvenimo partne-rio mirties 1994 metais buvo liep-ta iðsikraustyti ið buto Vienoje, kurájie kartu nuomojosi. Nuoma bu-vo partnerio vardu ir buto savinin-

Europos teismas pripaþino gëjø poràteisëtais partneriais

kas pareiðkë, kad Karneris negalitoliau likti bute. Nuomotojas no-rëjo pakelti nuomà naujiems nuo-mininkams ir nekantravo iðkeldin-ti Karnerá.

Karneris padavë buto savininkà áteismà remdamasis Austrijos ásta-tymu, kuris draudþia iðkeldinti su-tuoktiniø arba sugyventiniø nað-lius. Karneris turëjo pakankamailëðø toliau mokëti nuomà. 1996metais Austrijos aukðèiausiasis teis-mas nusprendë, kad nuomos ap-saugos ástatymas taikomas tik skir-tingø lyèiø sugyventiniams.

Karneris apskundë ðá sprendimàEuropos þmogaus teisiø teismui

Strasbûre. Septyni teisëjai vienbal-siai pripaþino, kad Karneris tapodiskriminavimo auka.

Ðis sprendimas turës svarbiø pasek-miø 33 Europos ðalyse (tarp jø irLietuvoje), kurios nesuteikia jokiøteisiø kartu gyvenanèioms vienoslyties poroms. Austrijos vyriausy-bë gynësi teigdama, kad diskrimi-nacija buvo reikalinga norint „ap-ginti ðeimà“. Atmesdamas ðá argu-mentà Europos þmogaus teisiøteismas nuginklavo deðiniuosiusEuropos politikus ir religinius ly-derius, kurie ragina diskriminuotitos paèios lyties partnerius vardan„tradicinës ðeimos vertybiø“.

Þmogaus teisës

lgl þinios

3

Rugsëjo 4 dienà Europos Parla-mentas pritarë ataskaitai apie pa-grindiniø þmogaus teisiø padëtáEuropos Sàjungoje 2002 metais.

Europos Parlamento narë JokeSwiebel nustebo, kad dauguma EPnariø balsavo uþ ataskaitos pastrai-pà, kurioje EP dar kartà paraginovalstybes nares panaikinti visas tei-sinës ar faktinës diskriminacijos,kurià vis dar patiria homoseksua-lai, formas. Ypaè buvo akcentuoti

Europos Parlamentas – uþ vienalyèiøsantuokø áteisinimà

suvarþymai dël teisiø tuoktis ir ási-vaikinti.

Parlamentas apþvelgia þmogausteisiø problemas ir pasiekimusvalstybëse narëse savo metinëje ata-skaitoje. Kasmet kontraversiðkasklausimas apie diskriminavimà ly-tinës orientacijos pagrindu sukel-davo politiniø partijø diskusijas.Daug metø EP pasisakydavo tik uþregistruotos homoseksualø partne-rystës galimybæ. Atrodë, kad teisi-

në vienos lyties poros santuoka –tik tolimos ateities perspektyva.

Pritarta ir svarbioms nuostatomsapie judëjimo laisvæ. EP rekomen-davo valstybëms narëms plaèiaupripaþinti kartu gyvenanèiø, betnesusituokusiø heteroseksualiø irhomoseksualiø porø teises laisvaijudëti Sàjungos teritorijoje.

Vilniuje vieðëjusi parlamentarë Jo-ke Swiebel paþymëjo, kad naujosEP nuostatos suteikia naujo ryþtomilijonams Europos homoseksu-alø ir labai padës ateityje tiemsþmonëms ir organizacijoms, kuriossiekia lygiø teisiø gëjams ir lesbie-tëms.

Europos Parlamentas (EP) pirmà kartà per savo istorijà aiðkiai pa-sisakë uþ gëjø ir lesbieèiø santuokø áteisinimà bei teisæ ásivaikintivienos lyties poroms.

Karðta gëjø ir lesbieèiø vasara

Didþiausias Europos gëjø ir lesbie-èiø festivalis “Europride” sukvietëtûkstanèius turistø ið ávairiø ðaliø áManèesterá paskutiná rugpjûèio sa-vaitgalá.

Tarptautinës gëjø ir lesbieèiø va-saros stovyklos veikë Latvijoje. Jo-se poilsiavo ir Lietuvos atstovai.

Partneriai ar sutuoktiniai?

Ávairiose pasaulio vietose vykstan-tys spalvingi gëjø ir lesbieèiø ren-giniai – tik visiems matoma led-kalnio dalis. Jø teisiø klausimaspastarosiomis savaitëmis sulaukiadaug dëmesio Ðiaurës Amerikojeir Europoje Vis aktyviau svarsto-ma, ar legalizuoti homoseksualiøasmenø santuokas.

Ðios diskusijos suaktyvëjo po to,kai Kanada ëmësi atitinkamos ásta-

tymø leidybos iniciatyvos, o JAVaukðèiausiasis teismas panaikinokai kuriø valstijø ástatymus, numa-èiusius bausmes gëjams uþ lytiniussantykius savo namuose. TaèiauJAV prezidentas George’as W.Bushas grieþtai pasisakë prieð tospaèios lyties asmenø santuokas.

Nuo 1998 metø Europoje áregist-ruota homoseksualø santuoka pri-paþástama Olandijoje, o ðiø metøsausá jos pavyzdþiu pasekë Belgija.

Daugiau kaip pusë ES ðaliø taippat suteikë gëjams ir lesbietëmsdaugiau partnerystës teisiø, norsbendro jø gyvenimo dar neprily-gino santuokoms.

Susirûpino ir JT vadovas

Kilus pasaulinëms diskusijoms dëlhomoseksualiø þmoniø teisiø, ne-

liko nuoðalyje ir Jungtinës Tautos.Èia svarstomos galimybës suvieno-dinti homoseksualiø ir heterosek-sualiø jø darbuotojø statusà.

JT generalinis sekretorius Kofi An-nanas su aukðto rango patarëjaisaptarë socialines iðmokas tiemsdarbuotojams, kurie gyvena kartusu tos paèios lyties partneriu.

Ðiuo metu specialios iðmokos –sveikatos draudimo, pensijø ir per-sikraustymo iðlaidø kompensavi-mo – skiriamos tiktai tradiciniamsJT sutuoktiniams.

„Asmens teisës turi bûti ginamos.Egzistuoja tendencija diskrimi-nuoti, ir jos turëtume atsisakyti.Turëtume bûti daug tolerantiðkes-ni ir labiau uþjauèiantys“, – sakëK. Annanas.

Gëjai ir lesbietës neleidþia vasarà nuobodþiauti publikai ir tradièið-kai primena apie savo teises.

lgl þinios

4

Vilniuje – tarptautinë konferencija„(Ne)lygûs darbe“Rugsëjo mënesá susitiko Lietuvos, Latvijos, Anglijos, Ðvedijos, Bel-gijos, Nyderlandø ir Suomijos ekspertai ir aktyvistai.

LGL projektas „Áveikiant diskriminavimà darbe“

Viena lesbietë atsakë á Helsinkiouniversiteto atliekamo tyrimo apiegëjø, lesbieèiø ir biseksualø patirtádarbe klausimà apie atvirumà dar-bo vietoje taip: „Heteroseksualis-tai nekalba apie savo miegamojogyvenimà darbe, kodël turëèiau pa-sakoti að?“.

Seksualumas yra privatus dalykas.Jo nëra darbo vietose. Tokios nuo-statos laikosi dauguma heterosek-sualistø, jai pritaria ir nemaþai ho-moseksualø bei biseksualø.

Bet ar ið tiesø asmens lytinë orien-tacija yra privatus dalykas darbo

santykiuose? Heteroseksualistaidarbe per kavos pertraukas kalbaapie tai, kà jie veikë savaitgalá susavo ðeima ar meiluþiais. Bendra-darbiai ðvenèia vestuves ar vaikø gi-mimà rinkdami pinigus maþomsdovanëlëms ir sveikindami jauna-vedþius ar jaunus tëvus. Kodël tainepaliekama jø privaèiam gyveni-mui? Kodël bendradarbiams gali-ma parodyti savo heteroseksualu-mà, bet reikia nutylëti homosek-sualumà arba biseksualumà?

Niekas neverèia jûsø pasakoti apiejûsø lytiná gyvenimà darbo vieto-

se. Taèiau lytinë orientacija, kokiaji bebûtø, – tai daug daugiau neivien tik seksas. Tai visas gyveni-mo bûdas. Konferencijoje kalbë-jusi sociologë Kati Mustola ásiti-kinusi, kad diskriminavimu reikialaikyti tokià aplinkà darbe, kai jûsnegalite nieko pasakoti apie savoðeiminæ padëtá, jûsø gyvenimopartnerá ar neseniai sutiktà drau-gà. Pasakykime tiesiai – jei jûs pri-verstas meluoti apie savo asmeni-ná gyvenimà bendradarbiams, taiir yra diskriminacija.

Niekas neiðdrástø pasiûlyti juoda-odþiui palikti savo odos spalvà na-muose ir ateiti á darbà be jos. Ta-èiau lytinæ orientacijà galima slëp-ti. Ir daugelis þmoniø ásitikinæ, kadjûs turite slëpti savo lytinæ orien-tacijà darbe, jei ji, þinoma, nëra he-teroseksualinë. Tokia diskrimina-cija vadinama heteroseksizmu.Kaip áveikti ðià netolerancijà dar-bo vietose – apie tai ir diskutuotaLietuvos gëjø lygos surengtamerenginyje.

Nyderlandø socialiniø reikalø irdarbo ministerijos pareigûnas Ro-geris de Boeris pasidalijo savo ða-lies patirtimi sprendþiant ðià dar-bo santykiø problemà. Nuo 1994metø galiojantis Lygiø galimybiøaktas suteikia teisæ kiekvienam pa-tyrusiam diskriminavimà kreiptissu skundu á Lygiø galimybiø ko-misijà. Tai nepriklausoma ástaiga,kuri lengvai pasiekiama ir turi pa-kankamai ekspertø iðtirti nusi-skundimus.

Krikðèioniðkos mokyklos tarybakreipësi á Lygiø galimybiø komi-sijà su klausimu, ar teisëtai pasiel-

Jukka Lehtonenas, Kati Mustola, Jussi Nissinenas ið Suomijos tikisibendradarbiauti su Vladimiru Simonko EQUAL programos projekte.

lgl þinios

5

gë nepriimdama á darbà homosek-sualaus mokytojo.

Mokyklos taryba nusprendë ne-kviesti pretendento pokalbiui tikdël to, kad jis gyvena su kitu vyru.Tai esà prieðtarauja krikðèionið-koms vertybëms. Lygiø galimybiøkomisija nusprendë, kad mokyto-jas buvo nepriimtas á darbà tik dëljo homoseksualumo fakto, o pa-gal Lygiø galimybiø aktà tokiosdiskriminacijos religijos pagrindupateisinti negalima.

Taèiau Nyderlandø vyriausybëspoþiûris lygias galimybes neapsiri-boja tik vienos komisijos darbu.Lygios galimybës puoselëjamos ke-liais lygiais:

n informacijos sklaida ir leidiniai;n patarëjai, skundø komitetai irdarbo tarybos;n Nacionalinë antidiskriminaci-jos biurø ir telefono linijø federa-cija;n Lygiø galimybiø komisija;n teismas, teisëjo nuosprendis.

Europos Sàjungos naujas lygybësnuostatas apþvelgë Europos Parlamentonarë Joke Swiebel.

Olandas ArjosVendrigaspasidalijo savodarbo patirtimiseniausiojepasaulio gëjø irlesbieèiøorganizacijojeCOC.

Europos Sàjungos valstybiø nariøpasirengimà ágyvendinti naujas an-tidiskriminacines nuostatas pagalES Amsterdamo sutarties 13straipsná apþvelgë Europos Parla-mento narë Joke Swiebel. Ji pir-mininkauja Europos Parlamento(EP) tarptautinei gëjø ir lesbieèiøteisiø grupei, kuriai priklauso EPnariai, ES institucijø pareigûnai,NVO atstovai. Grupë siekia uþtik-rinti, kad gëjø ir lesbieèiø teisëstaptø sudëtine þmogaus teisiø po-litikos dalimi.

Pasak Joke Swiebel, istoriðkai þmo-niø grupës patirianèios diskrimi-navimà dël lytinës orientacijos lik-davo ástatymø paraðtëse. Taip su-siformavo “lygybës hierarchija”.Nors naujausi teisës aktai ið esmëssujudino ðià hierarchijà, diskrimi-nacija dël lytinës orientacijos visdar lieka ES teisës uþkampyje. Pri-imtos priemonës prieð diskrimina-vimà dar labai ribotos, jos nevie-nodos valstybiø nariø nacionali-niuose ástatymuose.

Kodël bendradarbiams galimaparodyti savo heteroseksualu-mà, bet reikia nutylëti homosek-sualumà arba biseksualumà?

Akvilës Anglickaitësnuotraukos

lgl þinios

6

Rogeris de Boerispapasakojo apieOlandijos lygybëspolitikà ne tikkonferencijosdalyviams, bet irMoterø ir vyrølygiø galimybiøkontroliereiAuðrineiBurneikienei.

Ainars Loèmelis, Ieva Diðlere, Ellada Titâne, Kaspars Zalitiskitais metais rengia Baltijos homoseksualø paradà Rygoje.

Patrickas Thomas ið Briuselio atostogaus gëjø stovykloje, kuriàkasmet Ðvedijoje organizuoja Larsas-Peteris Sjobergas.

Markas Bellas – vienas ið Europos Komisijos sudarytos 15-kosekspertø grupës kovai su diskriminacija dël lytinës orientacijos.

Pirmà kartà Lietuvos gëjø lygos renginyje lankësi tiek daugEuropos Sàjungos atstovø.

lgl þinios

77

Darbo pasaulis nuolat ir greitaikinta. Darbdaviai turi atsiþvelgti ásocialiniø ir demografiniø pokyèiøpoveiká bei ekonomines ir tech-nologijø naujoves. Tenka rinktis –arba laukti kol ðie pokyèiai pasi-reikð ir tada reaguoti, arba juos nu-matyti ir veiksmingai valdyti.

Bet kokia nauja strategija bus sëk-minga tik tada, kai ji derës su ki-tomis pagrindinëmis bendrovës arorganizacijos veiklos etikos normo-mis. Bendrovës, kurios jau palan-kiai vertina darbuotojø ávairovëssvarbà, pripaþásta pagarbà kitiemspagrindine norma. Skirtingø kul-tûriniø ir asmeniniø ypatybiø vy-rø ir moterø ádarbinimas gali la-bai praturtinti darbo jëgos patirtá.

Nors darbuotojai labai skirtingi,verslo produktyvumas ir gera va-dyba reikalauja, kad kiekvienasdarbuotojas bûtø gerbiamas nepri-klausomai nuo jo ar jos asmeniniøsavybiø.

Darbdaviai turi uþtikrinti, kad dar-buotojø privaèios nuostatos ir or-ganizacijos pagrindinës darbo eti-kos taisyklës bûtø aiðkiai atskirtos.Visi darbuotojai turi teisæ, kad sujais elgtøsi teisingai ir vertintø pa-gal nuopelnus nepriklausomai nuoasmeniniø ar kultûriniø ypatybiø.

Asmens lytinë orientacija papras-tai neturi jokios átakos profesi-niams ágûdþiams ar gebëjimuidirbti. Taèiau, su atvirais arba ta-riamais gëjais, lesbietëmis ar bisek-sualais darbo vietose daþnai elgia-

masi netinkamai tik dël jø “netra-dicinës” lytinës orientacijos.

Lesbietës, gëjai, biseksualai ir trans-seksualai uþimti ávairiomis profe-sijomis ir pareigybëmis. Kai kurieið jø yra bedarbiai, suluoðinti ar jauiðëjæ pensijon, o kiti dar mokosi arkelia kvalifikacijà. Vis dëlto, darneáprasta diskutuoti apie jø seksu-alumo ir lytiðkumo atmainas dar-bo santykiø ir uþimtumo konteks-te. Ðiuo leidiniu mes ir siekiamepradëti diskusijà ðia tema.

Nenorëdami homoseksualamsskirti aukø vaidmens vis dëlto tu-rime suvokti, kad homoseksualu-mas yra svarbi darbo santykiø pro-blema Lietuvoje. Ði nuostata pa-dës suprasti ir spræsti konfliktus ar-ba net jø iðvengti.

Gebëjimas tinkamai spræsti ðià pro-blemà ypaè reikalingas organizaci-jø vadovams ir personalo atrankosvykdytojams.

Jei norime iðvengti streso ir siektidarbuotojø pasitenkinimo atlieka-mu darbu, turime atsiþvelgti bentá tris pagrindinius veiksnius:

n darbuotojø santykiø su kitaiskolegomis, o ypaè su vadovu, ko-kybë;

n sàlygos jaustis saugiam darbovietoje, kurioje priimtina gyveni-mo bûdø ávairovë;

n gera informacijos apie organi-zacijos vidaus ávykius ir sprendi-mus sklaida.

Todël patartina laikytis darbo san-tykiø politikos, kuri padëtø ágy-vendinti ðiuos veiksnius ir taip su-kurtø sàlygas homoseksualiemsdarbuotojams jaustis darbe saugiaiir patogiai. Ði nuostata taikytina vi-siems uþimtumo ir profesinio mo-kymo sektoriams. Be to, siûlomøpriemoniø ágyvendinimas bus nau-dingas ne tik homoseksualiems,bet ir heteroseksualiems darbuoto-jams.

Organizacijà patartina stebëti ðiospolitikos ágyvendinimo aspektuávairiais lygiais bei laikotarpiais.Reikia skirti dëmesio ne tik kon-fliktø sprendimui, bet ir jø preven-cijai. Padaliniø vadovai ðiuo atþvil-giu gali daug nuveikti, taèiau kaikurie tyrimai rodo, kad problemoskyla bûtent tarp vadovø ir darbuo-tojø. Todël bûtina darbuotojø at-rankos politika, kuri apima ir ho-moseksualumo aspektà.

Personalo skyriaus darbuotojai turibûti pasirengæ spræsti problemas irpasiryþæ kurti geresnæ darbo aplin-kà. Þinoma, po specifiniø veiks-mø ágyvendinimo patartina iðtirti,kokio poveikio pasiekta ir kaip jágalima patobulinti.

Kaip áveikti nelygybæ darbeLietuvos gëjø lyga iðleido leidiná „Diskriminacija darbe“, kuriamepateikiamas ir praktinis vadovas darbdaviams. Leidiná galite rastiinternete http://www.gay.lt/lgl/diskriminacija_darbe.pdf arba uþ-sisakyti mûsø bûstinëje.

Naujas LGL leidinys

LGL ÞiniosLietuvos gëjø lygosleidinysNr. 17, 2003 Nr. 3Redaktorius:Eduardas Platovas

Redakcjios adresas:P.D. 2862, Vilnius 2000.Telefonas:(8-5) 2333031Faksas:(8-5) 2130762El. paðtas: lgl@gay.lt

LGL projektas“Áveikiantdiskriminavimàdarbe”

Daugiau informacijos:http://www.gay.lt/lgl/access.html

LGL laiðkas LR Seimo komitetams ir LR ministerijoms

Dël dalyvavimo ES programose

Pasiraðius Europos sutartá, asocijuotoms ðalims, tarp jø ir Lietuvai, su-teikta galimybë dalyvauti ES programose. Ðis dalyvavimas atitinka pasi-rengimo narystei ES strategijà, priimtà Esene 1994 m., bei yra vienas iðkonkreèiø þingsniø integruojantis á ES.

EK dokumente “Darbotvarkë 2000” minima, kad dalyvavimas ES pro-gramose sudaro prielaidas asocijuotoms ðalims priartëti prie ES iðsi-vystymo lygio, jis yra ávardintas ir Lietuvos derybinëse pozicijose.

Bendrijø programos – tai Europos komisijos veiksmai, skatinantys ESðaliø nariø bendradarbiavimà tam tikrose srityse. Iki 1997 metø ðioseprogramose galëjo dalyvauti tik ES ðalys narës. Nuo 1997 metø vis dau-giau ðiø programø atveriama ir ðalims kandidatëms. Kiekviena ðalissprendþia, kokiose programose ji dalyvaus.

2002 m. Lietuva dalyvavo 10 Bendrijos programø, o 2003 m. ketina da-lyvauti net 17 programø. Viena ið tokio aktyvaus dalyvavimo prieþasèiøyra supaprastintos dalyvavimo procedûros.

Nuo 2002 m. liepos 1d. ásigaliojo Europos Sàjungos ir Lietuvos Res-publikos asociacijos tarybos sprendimas, nustatantis Lietuvos Respub-likos dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius nuostatus ir sàly-gas. Pagrindinë ðio sprendimo nuostata yra ta, kad Lietuva gali daly-vauti visose Bendrijos programose, kuriose gali dalyvauti Vidurio ir Ry-tø Europos ðalys kandidatës, vadovaudamosi nuostatomis priimant ðiasprogramas. Pagal ðá sprendimà konkreèius Lietuvos dalyvavimo kiek-vienoje konkreèioje Europos Bendrijø programoje nuostatus ir sàlygas,áskaitant finansinius ánaðus, nustato Europos Komisija ir kompetentin-gos Lietuvos institucijos, pasiraðydamos supratimo memorandumus.

2003 m. Lietuva ir toliau ketina dalyvauti Bendrijø programose (Youth,Culture 2000, Socrates ir kt).

Taip pat planuojama dalyvauti ir Lietuvai naujose Bendrijos programo-se: MEDIA, ECONTENT, kovos su socialine atskirtimi programose, Ben-drijos iniciatyvoje uþimtumo srityje, iðreikðtas noras dalyvauti Bendrijoscivilinës saugos programoje bei aplinkos srityje aktyviausiai veikianèiøNVO rëmimo programoje.

Taèiau svarbios Bendrijos programos Combating discrimination 2001-2006 (Áveikiant diskriminavimà) ir Gender Equality 2001-2005 (Lyèiø ly-gybë) atvirai ignoruojamos jau kelerius metus, nors dauguma asocijuo-tø ðaliø jose aktyviai dalyvauja. Atsiþvelgiant á tai, kad Seime jau svars-tomas Lygiø galimybiø ástatymas, kurio nuostatø ágyvendinimui ðios pro-gramos turëtø lemiamos reikðmës ir suteiktø reikalingø iðtekliø, praðy-tume Jûsø pareikðti savo nuomonæ dël Lietuvos neapsisprendimo daly-vauti ðiose Bendrijos programose ir galimybës pakeisti ðià pozicijà.

Taip pat atkreipiame dëmesá, kad visuomenë maþai informuojama apiesprendimø dël dalyvavimo Bendrijos programose procesà. Apgailes-taujame, kad nesikonsultuojama dël programø aktualumo su nevyriau-sybinëmis organizacijomis.

Ðis leidinys iðleistas finansiðkaipadedant Europos BendrijosACCESS programai.

Jame iðdëstytos Lietuvos gëjø lygospaþiûros ir pozicija, kurios negali bûtilaikomos oficialia Europos Bendrijosnuomone.

Mus taip pat remiaBaltijos-Amerikospartnerystës programa.