lietuvos profesijŲ klasifikatoriaus profesijŲ …

1

LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ

SUSIEJIMO SU STUDIJŲ IR MOKYMO PROGRAMOMIS

M E T O D I K A

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir

mokymo programomis metodika (toliau – Metodika) nustato Lietuvos profesijų

klasifikatoriaus (toliau – LPK) profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir mokymo

programomis kriterijus ir nurodo jų taikymo tvarką.

2. Metodikos tikslas - nustatyti švietimo įstaigų pagal studijų ar mokymo programas

rengiamų specialistų kvalifikacijos atitikimą atitinkamo profesijų pogrupio reikalavimams,

nurodytiems LPK.

3. Metodika siekiama šių pagrindinių uždavinių:

3.1. sudaryti sąlygas derinti rengiamų specialistų kvalifikacijas su atitinkamuose LPK

profesijų pogrupių aprašuose išdėstytais gebėjimais;

3.2. užtikrinti profesijų pogrupių ir aitinkamų kvalifikacijų, suteikiamų pagal studijų ir

profesinio mokymo programas, nustatytas švietimo klasifikatoriuose ir švietimo

registruose, palyginimą, šio palyginimo proceso aiškumą ir skaidrumą;

3.3. sudaryti sąlygas siekti kuo didesnio mokymo įstaigų absolventams suteikiamų

kvalifikacijų susietumo su darbo rinka, taip pat siekiant kad asmens mokantis ar

studijuojant įgytos žinios, gebėjimai ir kompetencija būtų aiškūs ir pripažinti darbdavių.

4. Metodika:

4.1. yra skirta LPK profesijų pogrupių susiejimą su studijų ir mokymo programomis

atliekantiems specialistams;

4.2. gali būti naudojama ir studijų ar mokymo programas akredituojančių institucijų,

vertinant ir akredituojant studijų ar mokymo programas, bei šias programas rengiančių

studijų ar mokymo įstaigų.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

5. Metodikoje naudojamos šios pagrindinės sąvokos ir jų kontekstinė eksplikacija:

5.1. Kvalifikacija – tai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama

asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų

tam tikrai veiklai, visuma. Formaliai kvalifikacija gali būti apibūdinama kaip dviejų

sudedamųjų dalių – asmens išsilavinimo ir jo profesinės patirties – derinys. Išsilavinimas

yra svarbus kaip pripažintas asmens gebėjimų bei žinių įrodymas. Idealiu atveju kiekvienai

profesinei veiklai turėtų atitikti konkretus išsilavinimas ir atvirkščiai, įgytas išsilavinimas

turėtų daugiau ar mažiau apibrėžti asmens profesinę veiklą. Vis dėlto realybėje išsilavinimo

ir profesinės veiklos ryšys nėra toks paprastas. Pirma, žmonės neretai dirba jų išsilavinimo

neatitinkantį darbą, t.y. arba jų išsilavinimas yra mažesnis nei paprastai reikalaujama jų

profesinėje veikloje, arba jie dirba darbą, kuriam pakanka žemesnio išsilavinimo, nei jie yra

įgiję. Yra pastebėta, kad šalies mastu pirmąją tendenciją lemia darbo jėgos stoka, o antrąją

– jos perteklius. Išsilavinimo ir profesinės veiklos ryšio komplikuotumą rodo ir tai, kad

keičiantis vienam dėmeniui, antrasis gali kisti arba ne, t.y. pakeitus profesiją išsilavinimas

nekinta, o kintant išsilavinimui, didelė tikimybė, kad ir profesija keisis.

2

5.2. Studijų ar mokymo programa (toliau – Programa) apibūdinama kaip teisės aktais

patvirtinta formaliojo profesinio mokymo, studijų arba ugdymo programa sudaryta iš

teorinio ir praktinio mokymo dalykų ar modulių, kurią baigus įgyjamas atitinkamas

išsilavinimas ir (arba) leidimas dirbti konkretų darbą. Studijų ar mokymo programos

apibrėžiamos remiantis jų turiniu kaip tam tikros struktūrizuotos eigos ar sekos formali

švietimo veika, organizuojama siekiant iš anksto nustatyto tikslo ar tikslų. Programų tikslai

gali būti įvairūs, tačiau šioje metodikoje pagrindinė programos ir jos turinio elementų tikslo

kategorija yra suteikiama kvalifikacija arba išsilavinimo lygmuo.

5.3. Kvalifikacijos lygmuo ir kvalifikacijos specializacija yra pagrindiniai kriterijai,

kuriais remiantis nustatoma profesijų grupių ir pogrupių sistema. LPK koncepcija iš esmės

paremta darbo (kaip asmens atliekamų užduočių ar einamų pareigų) ir kvalifikacijos

sampratomis. Profesijos priskyrimą atitinkamai grupei ir pogrupiui apibrėžia atitinkamas

kvalifikacijos lygmuo, o profesijos vietą pagrindinėje grupėje nustato kvalifikacijos

specializacija.

III. SITUACIJOS ANALIZĖ: METODIKOS KŪRIMO PRIELAIDOS

6. 2012 metų EK komunikate “Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus

siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų” pabrėžiama, kad nepaisant pastangų ir

investicijų “Europos švietimo ir mokymo sistemoms ir toliau nepavyksta nei išugdyti

reikiamų gebėjimų, padedančių gauti darbą, nei tinkamai bendradarbiauti su verslu ar

darbdaviais, kad mokymosi procesas būtų glaudžiau susietas su realia darbo aplinka.

Gebėjimų pasiūlos ir darbo rinkos reikmių neatitiktis daro vis didesnį poveikį Europos

pramonės konkurencingumui (Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas, COM

(2012) 582). Be to, iki 2020 m. darbo vietų, kuriose bus reikalaujama aukšto lygio

gebėjimų, dalis išaugs 20 proc, todėl būtina peržiūrėti studijų ir mokymo programų pasiūlos

atitikimą besikeičiančios darbo rinkos poreikiams.

7. Pastaraisiais metais išplėtota daug Europos Sąjungos lygmens priemonių, skirtų

palyginti kvalifikacijas, padidinti švietimo sistemų skaidrumą ir užtikrinti kokybę

(pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandara (EKC), Europos mokymosi kreditų perkėlimo

sistemų, Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatoriaus (ESCO)

iniciatyvos). Tačiau, norint užtikrinti studijų ir mokymo programų kokybę, kvalifikacijų

skaidrumą ir pripažinimą bei mokymosi visą gyvenimą priemonių nuoseklumą, darbo

rinkos ir švietimo sistemas būtina sieti tarpusavyje, užtikrinant kokybiškus sąsajų

rezultatus.

8. Geriau derinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą yra vienas svarbiausių strategijos, kurią

Europos Komisija išdėstė 2012 m. balandžio mėn. Užimtumo pakete (IP/12/380,

MEMO/12/252) tikslų. Jį pasiekti galima pagal šalies aukštojo ir profesinio mokymo

įstaigose realizuojamas studijų ir mokymo programas suteikiamas kvalifikacijas geriau

derinant su darbo vieta. Tai padėtų atitinkamoms valdžios institucijoms pritaikyti švietimo

ir mokymo programas, geriau planuoti darbo rinkos priemones, o visuomenei gauti

išsamesnės informacijos apie karjeros pasirinkimo ir kvalifikacijos tobulinimo

perspektyvas.

9. Darbo rinkos ir švietimo sistemų santykį bei jo baigtinį rezultatą nagrinėjančios

teorinės prielaidos skristomos į pasiūlos pusės ir paklausos pusės teorijas bei šių abiejų

teorijų krypčių derinius. Pasiūlos pusės teorijos, tokios, kaip „žmogiškojo kapitalo“, teigia,

kad platesnis ir gilesnis išsilavinimas darbuotojams kuria „intelektualinį kapitalą“, kuris yra

reikalingas augančiai ekonomikai. T. y., kai bendrasis išsilavinimo lygis kyla, išsilavinusios

darbo jėgos paklausa auga ir taip prisideda prie ekonomikos augimo. Paklausos pusės

teorijos teigia, kad darbuotojai ir darbdaviai veikiau nedaro įtakos darbo rinkos raidos

3

kryptims, o reaguoja į jas. Šios teorijos skirstytinos į dvi grupes – optimistines ir

pesimistines. Pirmoji grupė teigia, kad švietimo sistema turi parengti darbuotojus,

pasižyminčius kompleksiniais analitiniais gebėjimais, reikalingais „žiniomis grįstai

ekonomikai“. Antroji grupė teigia, kad darbuotojų trūkumas arba nedarbo lygis yra

sąlygojamas modernių gamybos sistemų, kurios veda į automatizaciją arba reikalavimų

darbo jėgos gebėjimams / įgūdžiams pokytį / mažėjimą. Pasiūlos ir paklausos teorijos

pabrėžia tarpusavio priklausomybę tarp švietimo, darbdavių (ūkio) ir valstybės institucijų.

Darbdaviai ir tam tikros darbuotojų grupės, esant darbuotojų pasiūlai, sukuria įėjimo į

darbo rinką kriterijų visumą bei naudoja formalaus išsilavinimo kriterijus įdarbinimo

procese. Tai formuoja supratimą, kad tokiu būdu kuriama „kvalifikacijų visuomenė“,

kurioje įsidarbinimas gali būti veikiamas sistemos, gebančios formuoti ir kelti

kvalifikacijas.

10. Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimo pasekmės yra įvairios. Asmeniniu

lygmeniu tai bedarbystė, žemi ir kvalifikacijos neatitinkantys atlyginimai, mažas

pasitenkinimas darbu, organizacijų lygmeniu – žemas produktyvumas, darbuotojų

įdarbinimo išlaidos, o šalies mastu – struktūrinis nedarbas, darbo rinkos priemonių kaštai ir

kita.

11. Apibendrinant įvairias teorijas galima teigti, kad pagrindinis kiekvienos aukštojo ar

profesinio mokymo įstaigos tikslas turėtų būti - ne tik suteikti asmeniui kokybišką

kvalifikaciją, bet ir (taip pat) paruošti darbo rinkoje paklausų specialistą, kuris įgytus

gebėjimus tikslingai panaudotų, jam suteiktą kvalifikaciją atitinkančioje, darbo vietoje.

Visgi dažna tiek profesinio, tiek aukštojo mokymo įstaigų klaida yra tai, kad, rengdamos

darbuotojus ar specialistus, jos nepakankamai atsižvelgia į šalies ūkio plėtros tendencijas ir

realius darbo rinkos poreikius.

IV. LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ

SUSIEJIMO SU STUDIJŲ IR MOKYMO PROGRAMOMIS DUOMENYS IR

INFORMACIJOS ŠALTINIAI

12. Siejant LPK profesijų pogrupius su studijų ar mokymo programomis turi būti

naudojami šie duomenys:

12.1. LPK (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 4-

171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo” (Žin., 2013, Nr. 30-

1492)) profesijų pogrupių aprašai, pateikiami oficialioje LPK interneto svetainėje (nuoroda

-

http://www.ukmin.lt/web/lt/verslo_aplinka/zmogiskuju_istekliu_pletra/profesiju_klasifikat

orius);

12.2. Studijų ir mokymo programų aprašai, pateikiami atviroje informavimo,

konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS) (nuoroda -

http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm);

12.3. EVRK red. 2 (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės

veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo” (Žin., 2007, Nr. 119-4887)) ekonominių veiklos

sekcijų ir ekonominių veiklos grupių aprašai, pateikiami Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje (nuoroda -

http://osp.stat.gov.lt/klasifikatoriai?portletFormName=FPKL300&classifier=43);

12.4. Švietimo programų lygmenų, grupių ir pogrupių aprašai, pateikiami Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1232 „Dėl

Lietuvos standartizuoto švietimo klasifikatorius švietimo programoms pagal lygius

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=445016&p_tr2=2


http://www.ukmin.lt/web/lt/verslo_aplinka/zmogiskuju_istekliu_pletra/profesiju_klasifikatorius


http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=309099&p_query=&p_tr2=

http://osp.stat.gov.lt/klasifikatoriai?portletFormName=FPKL300&classifier=43

4

klasifikuoti tvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 131-6693) patvirtintame Lietuvos standartizuotame

švietimo klasifikatoriuje švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti.

13. Siejant LPK profesijų pogrupius su studijų ar mokymo programomis taip pat

rekomenduojama nudotis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo

31 d. įsakymu Nr. ISAK-520 „Dėl LŠK – Lietuvos švietimo klasifikatoriaus patvirtinimo“

(Žin., 2005, Nr. 45-1485) patvirtintu Lietuvos švietimo klasifikatoriumi.

14. Rengiant metodiką buvo atlikta išsami Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (toliau –

LPK) struktūros analizė, įvertinant profesijų suskirstymo į pagrindines profesijų grupes,

pagrindinius pogrupius, grupes, pogrupius kriterijus, atsižvelgiant į jų apimtis, detalumą,

paskirtį ir pobūdį. Atlikta analizė rodo (žr. 1 lentelę), kad LPK sudaro 10 pagrindinių

profesijų grupių, 43 pagrindiniai pogrupiai, 130 grupių, 436 pogrupiai ir 5440 profesijų.

1. Lentelė. Lietuvos profesijų klasifikatoriaus struktūra ir sudėtis.

Kodas Pagrindinės grupės

pavadinimas

Pagrindinių

pogrupių

skaičius

Grupių

skaičius

Pogrupių

skaičius Profesijos

1 Vadovai 4 11 31 328

2 Specialistai 6 27 92 1294

3 Technikai ir jaunesnieji

specialistai 5 20 84 714

4 Tarnautojai 4 8 29 182

5 Paslaugų sektoriaus

darbuotojai ir pardavėjai 4 13 40 219

6

Kvalifikuoti žemės, miškų ir

žuvininkystės ūkio

darbuotojai

3 9 18 154

7 Kvalifikuoti darbininkai ir

amatininkai 5 14 66 1380

8 Įrenginių ir mašinų

operatoriai ir surinkėjai 3 14 40 900

9 Nekvalifikuoti darbininkai 6 11 33 215

0 Ginkluotųjų pajėgų

profesijos 3 3 3 54

Iš viso: 43 130 436 5440 Šaltinis: sudaryta autorių

15. LPK hierarchinėje struktūroje pagrindinės profesijų grupės yra skirstomos į

pagrindinius profesijų pogrupius, pastarieji į 130 profesijų grupių, o šie – į 436 pogrupius.

LPK profesijų pogrupius leidžia atpažinti keturių skaitmenų kodas, kuriame: pirmasis

skaitmuo žymi pagrindinės grupės numerį (žr. numeraciją 2 lentelėje); antrasis skaitmuo

kartu su pirmuoju žymi pagrindinio pogrupio kodo numerį; trečiasis skaitmuo kartu su

pirmaisiais dviem žymi grupės kodo numerį, o ketvirtasis, kartu su pirmaisiais trim –

pogrupio kodo numerį.

2. Lentelė. Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų pogrupių pavyzdžiai.

Kodas Pogrupio

pavadinimas

Grupės

pavadinimas

Pagrindinio pogrupio

pavadinimas

Pagrindinės grupės

pavadinimas

1112

Vyresnieji

valstybės

tarnautojai

Teisės aktų

leidėjai ir

vyresnieji

Teisės aktų leidėjai,

vyresnieji valstybės

tarnautojai, įmonių,

Vadovai



http://www.profesijuklasifikatorius.lt/?q=lt/grupesinfo&field_kodas_value=&name=&description=&order=field_kodas&sort=asc

5

valstybės

tarnautojai

įstaigų, organizacijų ir

kiti vadovai

2310

Aukštųjų

mokyklų

dėstytojai

Aukštųjų

mokyklų

dėstytojai

Mokymo specialistai Specialistai

3334

Nekilnojamojo

turto agentai ir

pardavėjai

Verslo

paslaugų

agentai

Jaunesnieji verslo ir

administravimo

specialistai

Technikai ir

jaunesnieji

specialistai

4211

Bankų

kasininkai ir

giminiškų

profesijų

tarnautojai

Kasininkai ir

giminiškų

profesijų

tarnautojai

Klientų aptarnavimo

tarnautojai Tarnautojai

5120

Virėjai

Virėjai Paslaugų asmenims

darbuotojai

Paslaugų sektoriaus

darbuotojai ir

pardavėjai

6310

Natūraliojo

ūkio kultūrinių

augalų

augintojai

Natūraliojo

ūkio kultūrinių

augalų

augintojai

Natūraliojo ūkio

kultūrinių augalų ir

gyvulių augintojai,

žvejai, miško gėrybių ir

vaistažolių rinkėjai

Kvalifikuoti žemės,

miškų ir

žuvininkystės ūkio

darbuotojai

7234

Dviračių ir

panašių

mechanizmų

taisytojai

Mašinų

mechanikai ir

taisytojai

Metalo apdirbimo,

mašinų gamybos ir

giminiškų profesijų

darbininkai

Kvalifikuoti

darbininkai ir

amatininkai

8311

Lokomotyvų

mašinistai

Lokomotyvų

mašinistai ir

giminiškų

profesijų

darbininkai

Vairuotojai ir judamųjų

įrenginių operatoriai

Įrenginių ir mašinų

operatoriai ir

surinkėjai

9613

Kiemsargiai ir

giminiškų

profesijų

darbininkai

Buitinių

atliekų

surinkėjai

Buitinių atliekų

surinkėjai ir kiti

nekvalifikuoti

darbininkai

Nekvalifikuoti

darbininkai

021

Ginkluotųjų

pajėgų

puskarininkiai,

seržantai ir

viršilos

Ginkluotųjų

pajėgų

puskarininkiai,

seržantai ir

viršilos

Ginkluotųjų pajėgų

puskarininkiai,

seržantai ir viršilos

Ginkluotųjų pajėgų

profesijos

Šaltinis: sudaryta autorių

16. 2 lentelėje nurodyti profesijų pogrupių pavyzdžiai rodo, kad profesijų pogrupių

pavadinimai yra gan konkretūs ir orientuoti į lengvai atpažįstamas konkrečias profesijas.

Tuo tarpu LPK profesijų pogrupių kodavimas keturių skaitmenų pagrindu leidžia nesunkiai

(pagal pavadinimą ir – papildomai – profesijų grupės pavadinimą) atpažinti profesijos

pogrupį sudarančių profesijų visumą.

17. Rengiant metodiką buvo atlikta išsami Lietuvos švietimo klasifikatoriaus (toliau –

LŠK) struktūros analizė. LŠK (žr. 3 lentelę) sudaro 9 plačiosios grupės (LPK atveju –

pagrindinės grupės), 25 sritys (LPK atveju – pagrindiniai pogrupiai) ir 76 posričiai (LPK

6

atveju – profesijų grupės). LŠK naudojama metodologija, pagal kurią Lietuvos švietimo

programos grupuojamos į švietimo lygmenų ir švietimo sričių kategorijas.

3. Lentelė. Lietuvos švietimo klasifikatoriaus sandaros detalizavimas.

Kodas

Plačiosios

grupės

pavadinimas

Sritys

0 Bendrosios

programos

Plačioji grupė „Bendrosios programos” apima pagrindinių /

bendrųjų programų (01), raštingumo ir skaičiavimo pagrindų

(08) bei asmens gebėjimų (09) sričių studijas.

01 sritį sudaro pagrindinių / bendrųjų programų posričio (010)

studijos. Šios srities programų pavyzdžiai: „Bendrosios

programos neišskiriant kurio nors dalyko”, „Pagrindinės

programos”.

08 sritį sudaro raštingumo ir skaičiavimo pagrindų posričio

(080) studijos. Šios srities programų pavyzdžiai: „Funkcinis

raštingumas”, „Pagrindinės korekcinės programos

suaugusiems”, „Paprastas raštingumas”, „Skaičiavimo

pagrindai”.

09 sritį sudaro asmens gebėjimų posričio (090) studijos. Šios

srities programų pavyzdžiai: „Argumentavimo ir pateikimo

technika”, „Asmeninės karjeros planavimas”, „Asmens

gebėjimų tobulinimas”, „Atkaklumo ugdymas”,

„Bendradarbiavimas”, „Darbo paieška”, „Gyvenimo

orientacija”, „Komunikaciniai gebėjimai”, „Laiko planavimas”,

„Mokymas gyventi šeimoje”, „Pozityvus mąstymas”.

1 Švietimas Plačioji grupė „Švietimas” apima mokytojų rengimo ir

pedagogikos (14) srities studijas.

14 sritį sudaro mokytojų rengimo ir pedagogikos (plačiosios

programos) (140), pedagogikos (142), mokytojų rengimo

ikimokyklinėms įstaigoms (143) bei mokytojų, atsakingų už

bazinį išsilavinimą, rengimo (144), taip pat bendrųjų dalykų

mokytojų rengimo (145) ir profesijos dalykų mokytojų rengimo

(146) posričių studijos. Šios srities programų pavyzdžiai:

„Mokymo technologija”, „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas”,

„Mokytojų rengimas (bendrasis)”, „Praktiniai pedagogikos

kursai (bendrieji)”, „Didaktika”, „Edukologija”, „Išsilavinimo

įvertinimas”, „Švietimo sistemos vertinimas ir tyrimai”,

„Ugdymo turinio tobulinimas”, „Ankstyvasis ugdymas”,

„Priešmokyklinis ugdymas”, „Klasės mokytojų rengimas”,

„Neįgalių vaikų ugdymas”, „Pradinis mokymas”, „Pradinių

mokyklų mokytojų rengimas”, „Dalyko mokymas”, „Vidurinis

mokymas”, „Instruktorių rengimas”, „Mokytojų rengimas –

profesijos dalykai”, „Vairavimo instruktorių rengimas”.

7

2 Humanitariniai

mokslai

Plačioji grupė „Humanitariniai mokslai ir menas” apima meno

(21) ir humanitarinių mokslų (22) sričių studijas.

21 sritį sudaro meno (plačiosios programos) (210),

vaizduojamojo meno (211), muzikos ir atlikėjų meno (212),

garso ir vazdo technikos bei žiniasklaidos produkcijos (213), taip

pat dizaino (214) ir dailiųjų amatų (215) posričių studijos. Šios

srities programų pavyzdžiai: „Estetika”, „Grafika”, „Meno

teorija”, „Skulptūra”, „Tapyba”, „Choreografija”,

„Kompozicija (muzika)”, „Vaidinimas ir režisūra”,

„Kompiuterinė grafika”, „Maketavimas”, „Radijo ir televizijos

produkcija”, „Dizainas”, „Drabužių modeliavimas”,

„Scenografija”, „Juvelyrinių dirbinių dizainas”, „Keramika”.

22 sritį sudaro religijos (221), užsienio kalbų (222), gimtosios

kalbos (223), istorijos ir arheologijos (225) bei filosofijos ir

etikos (226) posričių studijos. Šios srities programų pavyzdžiai:

„Religijos istorija”, „Lingvistika (užsienio kalbos)”, „Filologija

(gimtoji kalba)”, „Gestų kalba”, „Kalba ir retorika (gimtoji

kalba)”, „Kultūros istorija”, „Muziejininkystė”, „Logika”.

3 Socialiniai

mokslai

Plačioji grupė „Socialiniai mokslai, verslas ir teisė” apima

socialinių ir elgsenos mokslų (31), žurnalistikos ir informacijos

(32), verslo ir administravimo (34) bei teisės (38) sritis.

31 sritį sudaro psichologijos (311), sociologijos ir kultūrologijos

(312), politikos mokslų ir pilietiškumo (313), ekonomikos (314)

posričiai. Šios srities programų pavyzdžiai: „Socialinė

antropologija”, „Tarptautiniai santykiai”.

32 sritį sudaro žurnalistikos ir reportažų (320) bei bibliotekos,

informacijos, archyvų (322) posričiai. Šios srities programų

pavyzdžiai: „Žurnalistika”, „Bibliotekų darbas”.

34 sritį sudaro prekybos (341), marketingo ir reklamos (342),

buhalterinės apskaitos ir apmokestinimo (344), finansų,

bankininkystės, draudimo (343), valdymo ir administravimo

(345), sekretorių ir kontoros darbo (346), darbo organizavimo

(347) posričiai. Šios srities programų pavyzdžiai:

„Marketingas”, „Raštvedyba”.

38 sritį sudaro teisės (380) posričio studijos. Šios srities

programų pavyzdžiai: „Komercinė teisė”, „Notarinė praktika”.

8

4 Gamtos

mokslai

Plačioji grupė „Gamtos mokslai, matematika ir kompiuterija”

apima gyvosios gamtos mokslų (42), fizinių mokslų (44),

matematikos ir statistikos (46) bei kompiuterijos (48) sričių

studijas.

42 sritį sudaro biologijos ir biochemijos (421) bei aplinkotyros


„Botanika”, „Farmakologija”, „Genetika”, „Aplinkotyra”,

„Ekologija”.

44 sritį sudaro fizinių mokslų (440), fizikos (441), chemijos

(442) ir mokslo apie (443) žemę posričių studijos. Šios srities

programų pavyzdžiai: „Astronomija”, „Fizika”, „Chemija”,

„Organinė chemija”, „Geodezija”, „Geologija”, „Hidrologija”,

„Meteorologija”.

46 sritį sudaro matematikos ir statistikos (460) posričių studijos.

Šios srities programų pavyzdžiai: „Taikomoji matematika”,

„Statistika, taikomoji”, „Tikimybių teorija”.

48 sritį sudaro kompiuterijos (480), informatikos (481) ir

kompiuterio panaudojimo (482) studijos. Šios srities programų

pavyzdžiai: „Informatika”, „Operacinės sistemos”,

„Kompiuterio panaudojimas”.

5 Inžinerija Plačioji grupė „Inžinerija, gamyba ir statyba” apima inžinerijos ir

inžinerinių profesijų (52), gamybos ir perdirbimo (54) bei

architektūros ir statybos (58) sričių studijas.

52 sritį sudaro mechanikos ir metalo darbų (521), elektros ir

energijos (522), elektronikos ir automatikos (523), cheminių

medžiagų ir cheminių procesų (524) bei variklinių transporto

priemonių, laivų ir orlaivių (525) posričių studijos. Šios srities

programų pavyzdžiai: „Pramonės inžinerija”, „Energijos

gamyba”, „Robototechnika”, „Biochemijos technologijos”,

„Transporto priemonių mechanika”.

54 sritį sudaro maisto produktų gamybos (541), tekstilės,

aprangos, avalynės (542), medžiagų (543) bei kasybos ir

gavybos (544) posričių studijos. Šios srities programų

pavyzdžiai: „Maisto ir gėrimų perdirbimas”, „Drabužių

gamyba”, „Žaliavų gavyba”.

58 sritį sudaro architektūros ir miesto planavimo (581) bei

statybos ir statybos inžinerijos (582) posričių studijos. Šios srities

programų pavyzdžiai: „Pastatų projektavimas”, „Kelių tiesyba”.

9

6 Žemės ūkis Plačioji grupė „Žemės ūkis ir veterinarija” apima žemės ūkio,

miškininkystės ir žuvininkystės (62) bei veterinarijos (64) sričių

studijas.

62 sritį sudaro žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės

(plačiosios programos) (620), augalininkystės ir gyvulininkystės

(621), sodininkystės (622), miškininkystės (623) bei

žuvininkystės (624) posričių studijos. Šios srities programų

pavyzdžiai: „Agronomija ir augalininkystė”, „Arklininkystė”,

„Daržininkystė”, „Dirvotyra”, „Gyvulininkystė”, „Gyvūnų

dresavimas”, „Paukštininkystė”, “Sodininkystė, vaisininkystė”,

„Ūkininkavimas”, „ Žemdirbystė”, “Žemės ūkio ekonomika”,

„Gėlininkystė”, „Medelyno auginimas (sodininkystė)”,

„Šiltadaržių ūkis”, „Miškininkystė”, „Miško veisimas”, „Jūrų

žuvininkystė”, „Žuvivaisa”, „Žuvų ūkiai”, „Žvejyba”.

64 sritį sudaro veterinarijos (640) posričio studijos. Šios srities

programų pavyzdžiai: „Gyvūnų reprodukcija (mokslas)”,

„Gyvūnų sveikatos priežiūra”, „Veterinarijos mokslas”,

„Veterinarinė pagalba”.

7 Sveikatos

priežiūra

Plačioji grupė „Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga” apima

sveikatos priežiūros (72) ir socialinių paslaugų (76) sričių

studijas.

72 sritį sudaro medicinos (721), slaugos ir priežiūros (723),

stomatologijos (724), medicinos diagnostikos ir gydymo

technologojos (725), terapijos ir reabilitacijos (726) bei

farmacijos (727) posričių studijos. Šios srities programų

pavyzdžiai: „Anatomija”, „Anesteziologija”, „Chirurgija”,

„Ginekologija”, „Onkologija”, „Pediatrija”, „Bendruomenės

slauga”, „Higiena, medicininė”, „Slauga”, „Sveikatos

apsauga”, „Odontologija”, „Greitoji medicinos pagalba”,

„Optikos technologijos”, „Radioterapija”, „Fizioterapija”,

„Masažas”, „Reabilitacija”, „Farmacija”.

76 sritį sudaro socialinių paslaugų (760), vaikų priežiūros ir

paslaugų jaunimui (761) bei socialinio darbo ir konsultavimo


„Jaunimo centrai”, „Vaikų globa”, „Profesinis konsultavimas”,

„Socialinė globa”, „Socialinė politika”, „Socialinis darbas

(socialinė apsauga)”.

8 Paslaugos Plačioji grupė „Paslaugos” apima paslaugų asmenims (81),

transporto paslaugų (84), aplinkosaugos (85) ir saugos paslaugų

(86) sritis.

81 sritį sudaro viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo (811),

kelionių, turizmo ir laisvalaikio (812), sporto (813), paslaugų

namuose (814) bei plaukų ir grožio priežiūros (815) posričiai.

10

Šios srities programų pavyzdžiai: “Viešbučių paslaugos”,

„Turizmo verslas”, „Trenerių rengimas”, „Valymas”,

„Kosmetologija”.

84 sritį sudaro transporto paslaugų (840) posritis. Šios srities

programų pavyzdžiai: „Pašto veikla”, „Transportas”.

85 sritį sudaro aplinkosaugos (850), aplinkosaugos technologijų

(851), gamtinės aplinkos ir laukinių gyvūnų (852) bei sanitarijos

ir higienos tarnybų (853) posričiai. Šios srities programų

pavyzdžiai: „Aplinkosauga”, „Oro taršos kontrolė”, „Atliekų

surinkimas”.

86 sritį sudaro asmenų ir nuosavybės apsaugos (861), profesinės

sveikatos ir darbo saugos (862) bei ginkuotųjų pajėgų ir gynybos

(863) posričiai. Šios srities programų pavyzdžiai: „Policijos

darbas”, „Darbo aplinka”, „Karyba”.


18. LŠK grindžiama keturiais dėmenimis: 1) Lietuvos švietimo koncepcija ir statistikos

rodiklių apibrėžimais; 2) tarptautiniu mastu pripažintomis koncepcijomis ir apibrėžimais; 3)

švietimo ir mokslo klasifikacijų sistemomis; 4) LŠK vartotojo vadovu, kuriame pateikti

išsamūs nurodymai dėl LŠK naudojimo.

19. Išsamios ir tikslios darbo instrukcijos yra neatskiriama LŠK dalis, t. y. neatsiejamos

nuo pagrindinių ISCED klasifikacijos principų.

20. Rengiant metodiką buvo atlikta išsami Lietuvos švietimo registrų analizė. Visą

Lietuvos studijų ir mokymo programų paketą (žr. 4 lentelę) sudaro: 1355 aukštojo mokslo

universitetinių studijų programos, 450 aukštojo mokslo koleginių studijų programų ir 1104

profesinio mokymo programos.

4. Lentelė. Studijų ir mokymo programų klasifikacija.

Švietimo sričių

skaičius

Švietimo posričių

skaičius

Programų

skaičius

Aukštojo mokslo universitetinių

studijų programos 23 96 1355

Aukštojo mokslo koleginių

studijų programos 19 95 450

Profesinio mokymo programos 15 49 1104 Šaltinis: sudaryta autorių

21. Rengiant metodiką buvo atlikta išsami Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriaus

(toliau – EVRK) struktūros analizė. EVRK (žr. 5 lentelę) sudaro 21 sekcija (sektorius), 88

skyriai, 272 grupės, 615 klasių, 255 poklasiai.

http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm?a=find&abbr=A

http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm?a=find&abbr=A

http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm?a=find&abbr=N

http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm?a=find&abbr=N

http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm?a=find&abbr=P

11

5. Lentelė. Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriaus sandaros detalizavimas.

EVRK sekcija Aprašas

A Žemės ūkis

Įeina pasėlių auginimo, gyvulininkystės ir veislininkystės, medienos

ruošos ir kitų augalų, gyvūnų ar jų produktų gavybos fermose ar

gamtiniuose arealuose veiklos.

Neįeina: tolesnis žemės ūkio, žvejybos ir akvakultūros produktų,

medienos perdirbimas; laukų paruošimas žemės ūkio darbams;

kraštotvarka; supirkėjų ir kooperatinių asociacijų, susijusių su žemės

ūkio produktų pardavimu, veikla; laivų ir valčių statyba ir remontas;

sportinė ir mėgėjų žvejyba.

1 skyrius: ekologinė žemdirbystė; genetiškai modifikuotų augalų ir

gyvūnų auginimas; augalų auginimas atvirame grunte ir šiltnamiuose;

žemės ūkiui ir medžioklei būdingų, gaudymo spąstais ir susijusių

paslaugų veikla.

2 skyrius: miško atkūrimas, apsauga, priežiūra ir tvarkymas; apvaliosios

medienos gamyba; laukinių miško nemedieninių produktų gavyba ir

surinkimas.

3 skyrius: jūros gėrybių gaudymas ir akvakultūra; veiklos rūšys, kurios

paprastai yra įtraukiamos į gamybos procesą savoms reikmėms.

B Kasyba

Įeina: natūraliai randamų akmens anglių ir rūdų, naftos ar gamtinių dujų

gavyba; neapdorotų žaliavų paruošimas parduoti; geležies rūdos

sodrinimas; gamtinių dujų skystinimas; kietojo kuro aglomeravimas.

Neįeina: iškasenų apdirbimas; iškasenų naudojimas statyboje, toliau jų

neperdirbant; gamtinių šaltinių ir mineralinio vandens produkcijos

gamyba jų gavimo vietoje; žaliavų apdorojimas, nesusijęs su kasyba ir

karjerų eksploatavimu.

5 skyrius: kietajam kurui naudojamų iškasenų gavyba ir su jų

pardavimu susiję paruošimo darbai.

6 skyrių sudaro naftos ar gamtinių dujų gavyba ir skystųjų

angliavandenilių atgavimas.

7 skyrius: metalo rūdų gavyba ir kasyba iš jūros dugno bei rūdų

apdorojimo ir sodrinimo operacijos.

8 skyrius: gavyba šachtose ir karjeruose, sąnašinių nuosėdų valymas,

uolienų trupinimas ir druskos džiovyklų naudojimas.

9 skyrius: specializuota kasybai būdingų pagalbinių paslaugų veikla:

žvalgymas, bandomasis gręžimas, gamtinių dujų parengimas

transportuoti ir pan.

12

C Gamyba

Ši sekcija apima: maisto produktų, gėrimų, tabako, tekstilės gaminių,

drabužių bei odos ir odos dirbinių (atitinkamai – 10, 11, 12, 13, 14 ir 15

skyriai), medienos ar medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus

(31 skyrius), gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų (16 skyrius) bei

popieriaus ir popieriaus gaminių (17 skyrius) gamybą; spausdinimą ir

įrašytų laikmenų tiražavimą (18 skyrius); kokso ir rafinuotų naftos

produktų bei chemikalų ir chemijos produktų (19 ir 20 skyriai),

pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų (21

skyrius), guminių ir plastikinių gaminių bei kitų nemetalo mineralinių

produktų (22 ir 23 skyriai), pagrindinių metalų ir metalo gaminių (24 ir

25 skyriai), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (26 skyrius),

elektros įrangos (27 skyrius) bei niekur kitur nepriskirtų mašinų ir

įrangos (28 skyrius), variklinių transporto (29 skyrius) ir kitų transporto

priemonių (30 skyrius) ir kitą gamybą (32 skyrius); mašinų ir įrangos

remontą ir įrengimą (33 skyrius).

D Energijos

tiekimas

Įeina veikla, susijusi su elektros energijos, gamtinių dujų, garo, karšto

vandens ir kondicionuoto oro tiekimu, naudojant nuolatines tiekimo

linijų, magistralių ir vamzdynų infrastruktūras (tinklus).

Neįeina: vandens ir nuotakyno įrenginių eksploatavimas; dujų

transportavimas magistraliniais vamzdynais; elektros gamyba deginant

atliekas; koksavimo krosnių eksploatavimas; rafinuotų naftos produktų

gamyba; pramoninių dujų gamyba; didmeninė prekyba dujiniu kuru;

mažmeninė prekyba dujų balionais; tiesioginė prekyba degalais.

35 skyrius apima: elektros energijos gamybą, perdavimą nuo jos

generavimo įrenginių į paskirstymo centrus ir paskirstymą galutiniams

vartotojams; dujų gamybą ir gamtinių arba sintetinių dujų paskirstymą

vartotojams dujotiekiais; garo ir karšto vandens gamybą, surinkimą ir

paskirstymą bei atvėsinto oro ir atvėsinto vandens gamybą ir

paskirstymą vėsinimo tikslais ir pan. veiklą.

E Vandens

tiekimas

Įeina: kietųjų ir nekietųjų pramoninių ar namų ūkio atliekų tvarkymas;

užterštų statybviečių tvarkymas, vandens tiekimas.

Neįeina: žemės ūkio drėkinimo įrangos eksploatavimas; vandens

transportavimas magistraliniais vamzdynais; pastatų vandens

nutekamųjų vamzdžių valymas ir kamščių pašalinimas; branduolinio

kuro regeneravimas; kova su žemės ūkio kenkėjais; vandens valymas

vandens tiekimo tikslais; gatvių ir kt. valymas ir laistymas.

36 skyrius: buitinėms ir gamybinėms reikmėms skirto vandens

surinkimas, paruošimas ir paskirstymas; vandens surinkimas iš įvairių

šaltinių ir paskirstymas; drėkinimo kanalų eksplotavimas.

37 skyrius apima nuotakynų ir nuotekų valymo įrenginių eksplotavimą.

38 skyrius: atliekų surinkimas, apdorojimas ir šalinimas; vietinis atliekų

transportavimas ir medžiagų atgavimo įrenginių eksploatavimas.

39 skyrius apima regeneravimo paslaugų teikimą ir kitą atliekų

13

tvarkybą.

F Statyba

Įeina: pastatų ir inžinierinių statinių bendroji statyba; specialieji statybos

darbai ar remontas; pilnutinė pastatų statyba; pastatų ar inžinierinių

statinių statybos projektų įgyvendinimas.

Neįeina: architektūrinė ir inžinerinė veikla; statybų ir inžinerinių statinių

projektų vadyba; pramoninių mašinų ir įrangos įrengimas; žemės sklypų

paruošimas; bandomųjų gręžinių gręžimo paslaugų veikla kasybos metu;

telkinių (pvz. naftos, dujų) žvalgymas; dirvožemio taršos šalinimas;

elektroninių saugos sistemų įrengimas ir priežiūra; pastatų ir kitų statinių

valymas.

41 skyrius apima bendrąją visų rūšių pastatų statybą.

42 skyrius: inžinerinių statinių bendroji statyba; stambių inžinerinių

statinių ir tiesinių (pvz.: automagistralės, tiltai, uostai, nuotakynai)

statymas ir tiesimas.

43 skyrius: specializuota statybos veikla; pastatų apdailos ir statybos

baigiamieji darbai ir remontas; statybos objektui funkcionuoti reikalingų

įrenginių (pvz.: vandentiekis, liftai, antenos) įrengimas ir remontas.

G Prekyba

Įeina: didmeninė ir mažmeninė prekyba ir jai būdingų paslaugų

teikimas; veiklos, susijusios su variklinių transporto priemonių ir

motociklų pardavimu ir remontu.

Neįeina: padangų restauravimas; dviračių remontas; prekių ir transporto

priemonių nuoma; išperkamoji nuoma; kietųjų prekių pakavimas,

skystųjų ar dujinių prekių išpilstymas; atliekų rinkimas ir tvarkymas;

automobilių supjaustymas mechaniniu būdu; ūkininkų atliekami jų pačių

pagamintos žemės ūkio produkcijos pardavimai; maisto ir gėrimų

pardavimas vartoti vietoje ir gatavų valgių pardavimas išsineštinai.

45 skyrius: variklinių transporto priemonių, motociklų ir jų dalių

didmeninė ir mažmeninė prekyba ir remontas; transporto priemonių

plovimas, poliravimas ir pan.

46 skyrius apima vidaus ir tarptautinę didmeninę prekybą, išskyrus 45

skyriuje klasifikuojamas veiklos rūšis.

47 skyrius apima mažmeninę prekybą, išskyrus 45 skyriuje

klasifikuojamas veiklos rūšis.

14

H Transportas

ir saugojimas

Įeina: keleivių arba krovinių vežimas geležinkelių, kelių, vandens, oro

transportu; krovinių transportavimas vamzdynais ir susijusi veikla (pvz.:

transporto terminalų veikla, krovinių sandėliavimas, transporto įrangos

nuoma su vairuotojo ar operatoriaus samdymu, pašto ir pasiuntinių

veikla).

Neįeina: transporto priemonių, išskyrus variklines transporto priemones,

kapitalinis remontas ar pertvarkymas; kelių ar geležinkelių tiesimas;

uostų ar oro uostų statyba, įrengimas, techninė priežiūra ir remontas;

transporto įrangos nuoma be vairuotojo ar operatoriaus samdymo ir pan.

49 skyrius: vežimas keliais ir geležinkeliais, krovinių transportavimas

vamzdynais.

50 skyrius: vežimas vandens transportu, vandens transporto priemonių

eksploatavimas.

51 skyrius apima vežimą oro ar kosminiu transportu.

52 skyrius: sandėliavimas ir kita transportavimui būdinga veikla,

transporto agentūrų veikla, krovinių tvarkymas.

53 skyrius: pašto ir pasiuntinių veikla, vietinis pristatymas.

I

Apgyvendinimas

ir maitinimas

Įeina apgyvendinimas trumpam laikotarpiui, teikiamas lankytojams ir

kitiems keliautojams bei paruošto maisto ir gėrimų, skirtų vartoti

nedelsiant, teikimas.

Neįeina, pavyzdžiui, apgyvendinimas mėnesiui arba metams; gatavo

greitai gendančio maisto gamyba perpardavimui ar mažmeninė prekyba

juo; mažmeninė prekyba maistu iš automatų; netinkamų vartoti vietoje

ar neskirtų suvartoti nedelsiant valgių gamyba; ne savos gamybos maisto

produktų, kurie netinka vartoti vietoje, pardavimas.

55 skyrius apima apgyvendinimą trumpam, paprastai dienai arba

savaitei, ar ilgesniam laikotarpiui stovyklose, poilsio namuose,

viešbučiuose, bendrabučiuose ir panašiose laikinose buveinėse.

56 skyrius: maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, teikiant paruoštus ir

vietoje tinkamus vartoti valgius ir gėrimus tradiciniuose restoranuose,

savitarnos restoranuose ir „maisto į namus“ restoranuose, nuolat

veikiančiuose ar laikinuose kioskuose, su sėdimomis vietomis ar be jų.

15

J Informacija

ir ryšiai

Įeina: informacijos ir kultūros produktų gamyba ir sklaida; informacinių

technologijų, duomenų apdorojimo ir kita su informacinėmis

paslaugomis susijusi veikla.

Neįeina: spausdinimas; kino filmų kopijavimas, įrašytų vaizdajuosčių ir

skaitmeninių vaizdo diskų (DVD) mažmeninė ir didmeninė prekyba ar

nuoma; kompiuterių programinės įrangos vertimas ar jos paketų leidyba

ir pardavimas; gaublių gamyba; centrinių kompiuterių įrengimas;

bibliotekų ir archyvų veikla; nepriklausomų autorių, žurnalistų ir

užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veikla.

58 skyrius apima spaudinių leidybinę veiklą.

59 skyrius: kino ar vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso

įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla.

60 skyrius apima televizijos ar radijo programų rengimą ir transliavimą.

61 skyrius: telekomunikacijų ir kitų susijusių paslaugų veikla.

62 skyrius: programų kompiuteriams kūrimas, kompiuterių

programavimas, konsultacinė ir susijusi veikla.

63 skyrius apima informacinių paslaugų veiklą.

K Finansinė ir

draudimo

veikla

Įeina: finansinių paslaugų veikla, įskaitant draudimą, perdraudimą,

pensijų lėšų kaupimą ir finansines paslaugas palaikančią veiklą;

investicijų laikymo veikla, tokia kaip trestų, fondų ir panašių finansinių

institucijų veikla.

Neįeina: vadovavimas bendrovėms ir įmonėms, strateginis planavimas ir

sprendimų priėmimas; operacinė išperkamoji nuoma; narystės

organizacijų dotacijų teikimo veikla; nekilnojamojo turto vertinimas,

pardavimas, nuoma ir išperkamoji nuoma; vertinimas kitais tikslais;

privalomojo socialinio draudimo schemos; tyrimų veikla; laivų

gelbėjimas.

64 skyrius: piniginis tarpininkavimas, kontroliuojančiųjų bendrovių

veikla, fondų ir panašių finansinių institucijų veikla, kita finansinių

paslaugų veikla.

65 skyrius: draudimas, perdraudimas, pensijų lėšų kaupimas.

66 skyrius: finansų rinkos valdymas, vertybinių popierių ir prekių

sutarčių sudarymo tarpininkavimas, rizikos ir žalos vertinimas,

draudimo agentų ir brokerių veikla, fondų valdymo veikla.

16

L

Nekilnojamas

turtas

Įeina tokia asmenų veikiančių kaip nuomotojai, agentai ir (arba)

brokeriai veikla: nekilnojamojo turto pardavimas ar pirkimas,

nekilnojamojo turto nuoma, nekilnojamojo turto vertinimas,

nekilnojamojo turto sąlyginio deponavimo agento veikla; taip pat

statinių statyba, išlaikant šių statinių nuosavybę arba juos nuomojant;

nekilnojamojo turto vadybininkų veikla.

Neįeina: statybos projektų plėtra pardavimo tikslais; žemės padalijimas

ir teritorijos tvarkymas; viešbučių, svečių namų, poilsio namų, nakvynės

vietų, stovyklaviečių, priekabinių namelių parkų ir kitų negyvenamųjų ar

laikino apgyvendinimo vietų eksploatavimas; teisinė veikla; įrenginių

palaikymo veikla (paslaugų, tokių kaip bendras vidaus valymas,

tvarkymas ir smulkus remontas, šiukšlių šalinimas, asmens apsauga ir

sauga, kompleksas); statinių, tokių kaip karinės bazės, kalėjimai, ir kitų

įrenginių tvarkymas (išskyrus kompiuterinės įrangos tvarkybą).

68 skyrius apima nekilnojamojo turto operacijas.

M Profesinė

veikla

Į šią sekciją įeina specializuota profesinė, mokslinė ir techninė veikla,

reikalaujanti aukšto pasirengimo laipsnio.

Neįeina, pavyzdžiui teismų veikla; apskaitos sistemų programinės

įrangos kūrimas; su švietimu susijęs konsultavimas; pramoninis

dizainas; medicininių ir odontologinių mėginių tyrimai; reklaminių

spaudinių leidyba; komercinių pranešimų rengimas; tinklalapių dizainas;

gyvulių šėrimas ir priežiūra, neteikiant veterinarinės priežiūros.

69 skyrius apima teisinę, buhalterijos ir audito veiklą.

70 skyrius: pagrindinių buveinių veikla, konsultacinė verslo ir kito

valdymo veikla.

71 skyrius apima architektūros veiklą ir su ja susijusias technines

konsultacijas.

72 skyrius apima mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.

73 skyrius: reklama, rinkos tyrimas, viešosios nuomonės apklausa.

74 skyrius: specializuotas projektavimas; fotografavimas; kita, niekur

kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla.

75 skyrius apima veterinarinę veiklą.

17

N

Administracinė

veikla

Į šią sekciją įeina įvairi veikla, kuri palaiko bendrąsias verslo operacijas.

Neįeina, pavyzdžiui, finansinė išperkamoji ir nekilnojamojo turto

nuoma; įrangos su operatoriumi nuoma; oro ir kelių transporto

priemonių nuoma su vairuotojo ar įgulos samdymu; viešosios tvarkos ir

apsaugos veikla; apsaugos sistemų įrengimas; augalų apsauga nuo

kenkėjų; pastatų išvalymas po statybų; automobilių valymas ir plovimas;

dokumentų spausdinimas.

77 skyrius apima turto ir išperkamąją nuomą.

78 skyrius: laisvų darbo vietų sąrašų sudarymas; nukreipimas į darbą,

darbininkų pasiūla verslo įmonėms ir pan.

79 skyrius apima kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių,

išankstinio užsakymo paslaugų ir pan. veiklas.

80 skyrius: privati apsauga; apsaugos sistemų paslaugų veikla; seklių

veikla.

81 skyrius: kombinuotas patalpų funkcionavimo užtikrinimas ar

valymas; kraštovaizdžio tvarkymas.

82 skyrius: įstaigų administracinė ir aptarnavimo veikla; informacinių

paslaugų centrų veikla.

O Viešasis

valdymas ir

gynyba

Įeina: įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų priėmimas ir leidimas bei jų

teisinis interpretavimas ir jais grįstų programų valdymas, privalomojo

socialinio draudimo veikla.

Neįeina, pavyzdžiui, vyriausybės turimų ar nuomojamų pastatų

eksploatavimas; nuotekų, atliekų šalinimo ir regeneravimas; švietimo,

sveikatos priežiūros, kultūros įstaigų, vyriausybinių bibliotekų ir

archyvų bei sporto ar poilsio organizavimas; tyrimų ir eksperimentinės

plėtra, teisinė veikla; karo ir kalėjimų mokyklų ir ligoninių veikla;

policijos laboratorijų veikla; miškų apsaugos nuo gaisrų ir jų gesinimo

tarnybų veikla; gaisrų gesinimas naftos ir dujų gavybos platformose;

savanoriškas socialinis draudimas; socialinių paslaugų teikimas ir su

apgyvendinimu nesusijęs socialinis darbas.

84 skyrius: valstybės valdymas ir bendroji ekonominė bei socialinė

bendruomenės politika; bendruomenei teikiamų paslaugų užtikrinimas;

privalomojo socialinio draudimo veikla.

18

P Švietimas

Įeina bet kurio lygmens ar bet kurios profesijos mokymas.

Neįeina: vaikų dienos priežiūra; su apgyvendinimu nesusiję, socialinio

darbo dalį sudarantys mokymai; socialiniai ir humanitariniai moksliniai

tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

85 skyrius: ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas;

pradinis ugdymas; bendrasis vidurinis ugdymas; techninis ir profesinis

vidurinis ugdymas; aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas

baigus vidurinę mokyklą (penktojo lygmens pagal ISCED studijos);

aukštasis neuniversitetinis (šeštojo lygmens pagal ISCED

neuniversitetinės studijos) ir universitetinis (šeštojo lygmens pagal

ISCED pirmosios ir antrosios pakopos universitetinės studijos) mokslas;

doktorantūra (septintojo lygmens pagal ISCED trečiosios pakopos

universitetinės studijos); sportinis ir rekreacinis švietimas; kultūrinis

švietimas; vairavimo mokyklų veikla; niekur kitur nepriskirtas kitas

švietimas ir švietimui būdingų paslaugų veikla.

Q Sveikatos

priežiūra

Įeina: kvalifikuotų medicinos specialistų vykdoma žmonių sveikatos

priežiūros veikla; socialinio darbo veikla.

Neįeina: protezų gamyba odontologijos laboratorijose, nemedicininiai

laboratoriniai tyrimai ir maisto higienos tikrinimas; medžiagų ir

nemedicininių produktų laboratorinis tikrinimas ir kontrolė; medicininė

pagalba kariniam personalui kovos lauke; privalomojo socialinio

draudimo programų finansavimo ir administravimo veikla; įvaikinimo ir

trumpalaikio prieglobsčio nelaimių aukoms suteikimo veikla.

86 skyrius: ligoninių bei medicininės ir odontologinės praktikos veikla;

kraujo perpylimo įstaigų, kraujo bankų ir medicinos laboratorijų veikla;

greitosios pagalbos veikla.

87 skyrius: stacionarinė slaugos įstaigų veikla; stacionarinė protiškai

atsilikusių, psichikos ligonių, sergančiųjų priklausomybės ligomis,

pagyvenusių ir neįgaliųjų asmenų ir kita globos veikla.

88 skyrius apima nesusijusią su apgyvendinimu socialinio darbo veiklą.

19

R Meninė

veikla

Įeina visuomenės kultūrinius, pramoginius ir poilsio poreikius

tenkinančios veiklos rūšys.

Neįeina, pavyzdžiui, menininkų asmeninių agentų veikla, istorinių

vertybių restauravimas, filmų gamyba, kino teatrų eksploatavimas,

komercinių meno galerijų veikla, kraštovaizdžio tvarkymo ir

dekoratyvinės sodininkystės paslaugos, slidinėjimo keltuvų ir pan.

eksplotavimas, sporto įrangos nuoma, sporto ir žaidimų mokyklų veikla.

90 skyrius: kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; scenos

pastatymų ir jiems būdingų paslaugų veikla; meninė kūryba; meno

įrenginių eksploatavimo veikla.

91 skyrius: bibliotekų ir archyvų veikla; muziejų, botanikos ar

zoologijos sodų, istorinių vietų ir gamtos rezervatų eksploatavimas;

istorinės, kultūrinės ir švietėjiškos svarbos objektų, vietų ir gamtos

stebuklų išsaugojimas ir rodymas.

92 skyrius: azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklos.

93 skyrius apimą poilsio, pramogų ir sporto organizavimo veiklą.

S Kita

aptarnavimo

veikla

Įeina narystės organizacijų veikla, kompiuterių remontas, asmeninių ir

namų ūkio reikmenų taisymas, ir įvairių, niekur kitur nepriskirtų, asmens

aptarnavimo paslaugų veikla.

Neįeina, pavyzdžiui, narystės organizacijų teikiamas švietimas,

sveikatos priežiūros ar socialinio darbo veikla, labdaringa veikla; sporto

klubų veikla, drabužių nuoma, kapinių dekoratyvinė sodininkystė,

gydomojo masažo ir terapijos veikla, veterinarinė veikla.

94 skyrius apima verslininkų, profesinių sąjungų, religinių bendrijų,

politinių organizacijų ir pan. veiklą.

95 skyrius: kompiuterių ir jų įrangos priežiūra ir remontas; elektroninės

bei namų ir sodo įrangos priežiūra ir taisymas; asmeninių ir namų ūkio

reikmenų priežiūra ir taisymas.

96 skyrius: tekstilės ir kailių gaminių skalbimas ir (sausasis) valymas,

grožio salonų veikla, laidotuvių ir su jomis susijusi veikla, fizinės

gerovės užtikrinimo bei kita, niekur kitur nepriskirta, veikla.

20

T Namų ūkių

veikla

Įeina: personalą samdančių namų ūkių veikla; privačių namų ūkių

veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų

gaminių gamyba ir paslaugų teikimu.

Neįeina valgių gaminimo, sodininkystės ir kt. paslaugos, teikiamos

nepriklausomų paslaugos teikėjų.

97 skyrius apima namų ūkių, samdančių namų ūkio personalą (pvz.:

kambarinės, virėjai, sodininkai, vairuotojai, sargai, guvernantės, namų

mokytojai, sekretoriai) veiklą.

98 skyrius: nediferencijuojamų gaminių ir paslaugų, skirtų namų ūkio

vartojimui, gamyba, t.y. namų ūkių, kurie gamina minimaliam

pragyvenimui reikalingus, asmeninėms reikmėms skirtus gaminius,

veikla (pvz.: ūkininkavimas, būsto statyba, drabužių ir kitų gaminių ,

skirtų namų ūkio reikmėms tenkinti, gamyba); namų ūkių

nediferencijuotų pragyvenimui skirtų paslaugos (pvz. valgio gaminimas,

šeimos narių slauga).

U

Ekstrateritorin

ės įstaigos

Ši sekcija apima tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos ir

šios sistemos specializuotų agentūrų, regioninių padalinių ir kt.,

Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Pasaulinės muitų

organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos,

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos, Europos Sąjungos, Europos

laisvosios prekybos asociacijos ir kt. veiklą bei šalis atstovaujančių

diplomatų ir konsulų misijų, jeigu jos registruojamos įkurdinančioje

šalyje, veiklą.

99 skyrius apima ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veiklą.


V. LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ

SUSIEJIMO ĮVESTINIŲ DUOMENŲ KOKYBĖ IR SUSIEJIMO PRIELAIDOS

22. 1 lentelėje pateiktos LPK sandaros palyginimas su 3 lentelėje pateikta LŠK sandara

rodo, kad nėra tiesioginio atitikmens tarp LPK profesijų pogrupių ir LŠK posričių.

Pagrindinė to priežastis – skirtinga LPK ir LŠK sudedamųjų dalių grupavimo logika, kuri

yra akivaizdi jau stambiausiuose šių dviejų klasifikacijų lygmenyse.

23. Kad susiejimo rezultatai būtų maksimaliai tikslūs ir objektyvūs, atliekant LPK

profesijų pogrupių ir studijų ar mokymo programų susiejimą, įvestinius susiejimo

duomenis rekomenduotina suskirstyti į grupes, kurių turininis atitikimas būtų kiek galima

akivaizdesnis ir teoriškai pagrįstas.

24. Vienas patikimiausių sugrupavimo būdų - turinio požiūriu giminingų LPK profesijų

pogrupių sustruktūravimas pagal intuityvias temas. Pastarosios atitiktų ar būtų tapačios

LŠK 25 sritims bei apimtų turinio požiuriu giminingus LPK pogrupių aprašus.

25. Visgi siekiant susiejimo patikimumo LPK profesijų pogrupius rekomenduotina kuo

aiškiau priskirti nustatytoms intuityvioms temoms prisimenant, kad LPK profesijų grupės

visais atvejais nėra vienalytės turinio požiūriu. Nereta LPK profesijų grupė apima

skirtingas veiklas, kurios pagal savo pobūdį turėtų būti priskirtos skirtingoms temoms.

21

26. Tokia įvestinių duomenų peržiūra yra būtina siekiant išvengti paklaidų LPK

profesijų pogrupius siejant su studijų ir mokymo programomis tais atvejais, kai jų

pavadinimai iš pirmo žvilgsnio atrodys tapatūs. 1 paveiksle apibendrinti parengiamieji

darbai atvestų iki susiejimą ženkliai palengvinsiančių, pagal vieningą logiką sugrupuotų,

įvestinių duomenų (LPK profesijų pogrupių bei studijų ir mokymų programų).

1. Paveikslas. Susiejimo parengiamųjų darbų grafinė struktūra.

Šaltinis: parengta autorių

27. Siekiant LPK profesijų pogrupių susiejimo / palyginamumo su studijų ir mokymo

programomis teorinio pagrįstumo ir kuo didesnio patikimumo, susiejimo veiksmai turi būti

atliekami atsižvelgiant ir į tarptautinį standartizuotą švietimo klasifikatorių ISCED 2011.

Atliekant susiejimo veiksmus tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija turi būti

naudojama kaip gairės grupuojant, lyginant ir analizuojant įvestinius duomenis. Detalus

lygmenų prilyginimo aprašymas pateikiamas 6 lentelėje.

22

6. Lentelė. Studijų ar mokymo programų ir Lietuvos profesijų klasifikatoriaus

reikalaujamų kvalifikacijų lygmenų palyginimas remiantis ISCED klasifikacija

Kodas

Programų grupės

pavadinimas

lietuvių kalba/

Programų lygmens

pavadinimas pagal

ISCED 2011 (anglų

kalba)

Aprašymas Kvalifikacijos lygmenys pagal

ISCO – 08 ir jų apibūdinimas

0 Ikimokyklinio ir

priešmokyklinio

ugdymo/

Early childhood

education

Lygmuo, atitinkantis

ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo

programas vaikams nuo

gimimo iki jam pradedamas

teikti pradinis ugdymas

1 Pradinio ugdymo

programos / Primary

education

Lygmuo, atitinkantis pradinio

ugdymo programas nuo 7(6)

metų, suteikiančias teisę įgyti

pradinį išsilavinimą

1 kvalifikacijos lygmuo

Būdingos paprastos ir

pasikartojančios fizinio ar rankinio

darbo užduotys.

2 Pagrindinio ugdymo

programos

Profesinio mokymo

programos kartu su

pagrindinio ugdymo

programomis

/

Lower secondary

education


pagrindinio ugdymo

programas, suteikiančias teisę

įgyti pagrindinį išsilavinimą, ir

profesinio mokymo


įgyti pagrindinį išsilavinimą ir

kvalifikaciją ar teisę atlikti

darbą arba darbinę funkciją


Beveik visoms šio lygmens

profesijoms būtinas gebėjimas

perskaityti informaciją, aprašyti

pagaitus darbus, atlikti paprastus

aritmetinius skaičiavimus, rankų

judesių miklumas.

Daugelis šio lygmens profesijų

reikalauja aukštesnio lygio rašymo,

skaičiavimo ir bendravimo įgūdžių.

3

Vidurinio ugdymo

programos /

Profesinio mokymo

programos kartu su

vidurinio ugdymo

programomis

Upper secondary

education

Lygmuo, atitinkantis vidurinio

ugdymo programas,

suteikiančias teisę įgyti

vidurinį išsilavinimą, ir

profesinio mokymo


įgyti vidurinį išsilavinimą ir

kvalifikaciją ar teisę atlikti

darbą arba darbinę funkciją

4 Profesinio mokymo

programos turint

vidurinį

išsilavinimą/

Post secondary non-

tertiary education


profesinio mokymo programas

turint vidurinį išsilavinimą,

suteikiančias teisę įgyti

kvalifikaciją ar atlikti darbą

arba darbinę funkciją

5 −

Short-cycle tertiary

education

Pagal Lietuvos Respublikos

teisės aktus nenustatytas

švietimo programų lygmuo


Šio lygmens profesijoms reikalingi

23

6 Bakalauro ar

profesinio bakalauro

studijų programos/

Bachelor’s or

equivalent level

Lygmuo, atitinkantis studijų


įgyti bakalauro ar profesinio

bakalauro laipsnį

aukšto lygio rašymo, skaičiavimo

ir bendravimo įgūdžiai. Jie gali

apimti gebėjimą suprasti sudėtingą

rašytinę informaciją, rengti

ataskaitas, bendrauti žodžiu

sudėtingomis aplinkybėmis.

Būdinga veikla apima sudėtingas

technines ir praktines užduotis,

reikalaujančias plačių techninių ir

procedūrinių žinių tam tikrose

speicalizuotose srityse.

7 Magistrantūros

studijų programos/

Master’s or

equivalent level

Lygmuo, atitinkantis studijų


įgyti magistro laipsnį


Šio lygmens profesijos apima

veiklos užduotis, reikalaujančias

sudėtingų problemų nagrinėjimo ir

sprendimų priėmimo ir

kūrybiškumo, besiremiančio

plačiomis teorinėmis ir faktinėmis

specializuotos srities žiniomis,

atliekant analizę ir mokslinius

tyrimus, siekiant praplėsti tam

tikros srities žmogaus žinias.

8 Doktorantūra/

Doctoral or

equivalent level

Lygmuo, atitinkantis mokslo

ar meno doktorantūrą,

suteikiančią teisę įgyti mokslo

ar meno daktaro laipsnį


VI. LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ

SUSIEJIMO SU STUDIJŲ IR MOKYMO PROGRAMOMIS KRITERIJAI IR JŲ

TAIKYMAS

28. Išskiriant LPK profesijų pogrupių ir studijų ar mokymo programų susiejimo

kriterijus, darbo rinkoje egzistuojančios profesijos, švietimo sistemos teikiamos

kvalifikacijos ir joms įgyti skirtos programos traktuojami kaip sisteminė parametrų visuma,

apimanti:

28.1. visus ekonominės veiklos sektorius, profesijų grupes ir profesijas;

28.2. konkrečioms veikloms (ekonominės veiklos sektoriuose, posričiuose ir klasėse)

reikalingas kvalifikacijas ir kompetencijas;

28.3. profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programų turinį.


taikomi šie susiejimo kriterijai:

29.1. pirmasis kriterijus: LPK profesijų pogrupio ir studijų ar mokymo programos

priskyrimas tai pačiai ekonominės veiklos sekcijai (taikant šį kriterijų - žr. Metodikos 12.1,

12.2 ir 12.3 punktus; šis kriterijus parodo, kad yra nustatytas LPK profesijų pogrupio ir

studijų ar mokymo programos tapatumas, jų turinio atitikimo tai pačiai ekonominės veiklos

sekcijai aspektu);

29.2. antrasis kriterijus: LPK profesijų pogrupio ir studijų ar mokymo programos

priskyrimas tai pačiai ekonominės veiklos grupei (taikant šį kriterijų - žr. Metodikos 12.1,

12.2 ir 12.3 punktus; šis kriterijus parodo, kad yra nustatytas LPK profesijų pogrupio ir

studijų ar mokymo programos tapatumas, jų turinio atitikimo tai pačiai ekonominės veiklos

grupei aspektu);

24

29.3. trečiasis kriterijus: pagal studijų ar mokymo programą parengto asmens įgytos

kvalifikacijos atitiktis LPK profesijų pogrupio reikalavimui kvalifikacijai (taikant šį

kriterijų - žr. Metodikos 12.1, 12.2 ir 12.4 punktus; šis kriterijus parodo, kad išklausius

studijų ar mokymo programą yra suteikiama būtent ta kvalifikacija, kurią apibrėžia LPK

profesijų pogrupio aprašas);

29.4. ketvirtasis kriterijus: studijų ar mokymo programos turinio ir išklausius programą

įgytų kompetencijų atitiktis LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms veikloms ir funkcijoms

vykdyti būtinoms kompetencijoms (taikant šį kriterijų - žr. Metodikos 12.1 ir 12.2 punktus;

šis kriterijus parodo, kad realizuojant studijų ar mokymo programą yra suteikiamos būtent

tos, arba dauguma kompetencijų, kurias apima LPK profesijų pogrupio aprašas);

29.5. penktasis kriterijus: studijų ar mokymo programos, pagal kurią įgyta kvalifikacija,

lygmens atitiktis ISCED lygmeniui, reikalingam LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms

veikloms vykdyti (taikant šį kriterijų - žr. Metodikos 12.1 ir 12.2 punktus; šis kriterijus

parodo, kad pabaigus studijų ar mokymo programą suteikiamas kvalifikacijos lygis atitinka

LPK pogrupio reikalaujamą kvalifikacijos lygį).

30. Metodikos 29 punkte nustatyta kriterijų hierarchija rodo, kad su LPK profesijų

pogrupiu susijusi studijų ar mokymo programa gali atitikti tik pirmąjį, keletą ar visus

kriterijus.

31. Jei studijų ar mokymo programa atitinka Metodikos 29 punkte nurodytą ketvirtąjį

kriterijų, ji atitinka ir visus žemesnius kriterijus.

32. Studijų ar mokymo programos atitikimas Metodikos 29 punkte nurodytam

penktajam kriterijui yra galimas dviem atvejais:

32.1. studijų ar mokymo programa atitinka ir pirmuosius keturis Metodikos 29 punkte

nurodytus kriterijus;

32.2. studijų ar mokymo programa atitinka tik šį – penktąjį – kriterijų.

33. Metodikos 29 punkte pateikti susiejimo kriterijai nustatyti naudojant standartizuotas

profesijų, ekonominės veiklos rūšių, švietimo ir mokslo klasifikacijų sistemas (žr. 2

paveikslą).

2. Paveikslas. Klasifikacijų standartizuotų sistemų tarpusavio ryšiai


LPK: grupės ir

pogrupiai

Kvalifikacijos

(Studijų ir mokymo

programos pagal LŠK)

ERVK sekcijos,

sritys ir posryčiai

ISCED lygmuo

25

34. LPK profesijų pogrupių ir studijų ar mokymo programų susiejimo rezultatai turi

būti pateikiami nustatant kiekvienos studijų ar mokymo programos atitikimo tam tikram

LPK profesijų pogrupiui intensyvumą, vadovaujantis šia susiejimo kriterijams priskirtų

taškų sistema:

34.1. LPK profesijų pogrupis ir studijų ar mokymo programa priskirtini tai pačiai

ekonominės veiklos sekcijai (K1) – 1 taškas;


ekonominės veiklos grupei (K2) - 1 taškas;

34.3. pagal studijų ar mokymo programą parengto asmens įgyjama kvalifikacija atitinka

LPK profesijų pogrupio reikalavimą kvalifikacijai (K3) - 1 taškas;

34.4. studijų ar mokymo programos turinys ir mokantis pagal programą įgytos

kompetencijos atitinka LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms veikloms ir funkcijoms

vykdyti būtinas kompetencijas (K4) - 1 taškas;

34.5. studijų ar mokymo programos, pagal kurią įgyta kvalifikacija, lygmuo atitinka

ISCED lygmenį, reikalingą LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms veikloms vykdyti (K5)

– 4,5 taško.

35. Studijų ar mokymo programos atitikimo LPK profesijų pogrupiui intensyvumas (I)

apskaičiuojamas sudedant kriterijų (K) taškus:

I = K1 + K2 + K3 + K4 + K5

36. Jei realaus asmens atveju studijų ar mokymo programos, pagal kurią įgyta

kvalifikacija, lygmuo yra žemesnis už ISCED lygmenį, reikalingą jo realioje darbo vietoje

LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms veikloms vykdyti (K5.1), apskaičiuojant studijų ar

mokymo programos atitikimo LPK profesijų pogrupiui intensyvumą, papildomai skiriama

0,5 taško.

I1 = I + K5.1

37. Metodikos 29 punkte pateiktų susiejimo kriterijų struktūra ir hierarchiją tikslinga

grįsti ir pasiteisinusia vertinimo (šiuo atveju – susiejimo) ir susiejimo rezultatų vaizdavimo

(šviesoforo principu) taktika, kuri intuityviai nurodo minimalų tam tikros studijų ar

mokymo programos atitikimą tam tikram LPK profesijų pogrupiui (intensyvi raudona

spalva) ir maksimalų atitikimą (intensyvi žalia spalva) bei pereinamuosius atitikimo lygius,

kurie “koduojami” naudojant skirtingo intensyvumo raudonos ar žalios spalvų paletę (žr. 7

lentelę):

7. Lentelė. Kriterijų reikšmių eksplikacija.

Kriterijaus

kodas Susiejimo kriterijaus reikšmė

Programos atitikimo

LPK profesijų

pogrupiui įvertinimas

taškais/lygiais

K5.1

Programos, pagal kurią įgyta kvalifikacija,

lygmuo yra žemesnis už nustatytą ISCED

lygmenį, LPK profesijų pogrupiui

priskiriamoms veikloms vykdyti

0,5 /

maksimalus atitikimas

K5

Programos, pagal kurią įgyta kvalifikacija,

lygmuo atitinka nustatytą ISCED lygmenį,

LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms

veikloms vykdyti

4,5 /

maksimalus atitikimas

26

K4

Programos turinys ir suteiktos kompetencijos

atitinka LPK profesijų pogrupiui

priskiriamoms veikloms ir funkcijoms

vykdyti būtinas kompetencijas

1/

stiprus atitikimas

K3 Suteikta kvalifikacija atitinka LPK profesijų

pogrupio reikalavimus kvalifikacijai

1/

pakankamas atitikimas

K2

LPK profesijų pogrupis ir programa

priskirtina tai pačiai ekonominės veiklos

grupei

1/

silpnas atitikimas

K1

LPK profesijų pogrupis ir studijų programa

priskirtina tai pačiai ekonominės veiklos

sekcijai

1/

minimalus atitikimas


38. Atsižvelgiant į Metodikos 35 ir 36 punktuose nurodytą LPK profesijų pogrupio ir

studijų ar mokymo programos atitikimo intensyvumo apskaičiavimo tvarką, taip pat

vadovaujantis 7 lentelėje pateikta susiejimo kriterijų reikšmių “kodavimo” metodika,

naudojant raudonos ir žalios spalvų gamą, nustatyto tam tikros studijų ar mokymo

programos atitikimo LPK profesijų pogrupiui intensyvumo grafinio atvaizdavimo pavyzdys

pateikiamas 3 paveiksle, kuriame skaičiais nuo 1 iki 9 žymimi skirtingi konkrečios studijų

ar mokymo programos atitikimo tam tikram LPK profesijų pogrupiui atvejai, atitikimo

intensyvumo lygį nustatant kiekvienam kriterijui priskirtų taškų sumavimo būdu:

3. Paveikslas. Grafinis susiejimo rezultatų pavyzdys.


VII. LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ

SUSIEJIMO SU STUDIJŲ IR MOKYMO PROGRAMOMIS REZULTATŲ

PATIKIMUMAS

1 1 1 1 1 1 1 1

1 1 1 1 1 1

1 1 1 1

1 1

4,5

4,5

4,5

4,5

4,5

0,5

0,5

0,5

0,5

0,5

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1 kriterijus 2 kriterijus 3 kriterijus 4 kriterijus 5 kriterijus 6 kriterijus

27

39. LPK profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir mokymo programomis kriterijai

parinkti siekiant užtikrinti sąsajų kokybę ir atitikimą jų taikymo tikslams. Metodikoje

taikomi tik objektyvūs, standartizuotų klasifikatorių duomenų pagrindu išvesti kriterijai.

40. LPK profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir mokymo programomis rezultatų

patikimumas tiesiogiai priklauso nuo susiejimo kriterijams apibrėžti panaudotų registrų ir

klasifikatorių patikimumo:

40.1. LPK sudarytas remiantis Tarptautiniu standartiniu profesijų klasifikatoriumi, kuris

yra vienas iš pagrindinių darbo statistikos standartų ISCO – 88. Apibrėžiant profesijų

pogrupius standarte pateikiama trumpa LPK profesijų pogrupio charakteristika ir pogrupiui

priskirtoms profesijoms reikalingi gebėjimai. Standartas nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į

pokyčius darbo rinkoje ir periodiškai organizuojant ekspertinius profesijų grupių ir

pogrupių aprašų vertinimus, įtraukiant naujas profesijas ir atsisakant nebeegzistuojančių;

40.2. duomenų apie mokymo ir studijų programas patikimumas paremtas prielaida, kad

pagrindiniai formalių studijų ir mokymo programų parametrai ir turinys yra suderinti su

Lietuvos darbo rinkos poreikiais, o suteikiami gebėjimai ir kompetencijos remiasi realiu

veiklos pasaulio poreikiu ir yra paremti darbo rinkos tyrimais ar ekspertiniu vertinimu.

Profesinio mokymo programos pagrįstos profesiniu standartu, kuriame nurodomos

konkrečiam ekonominės veiklos sektoriui ar jo posričiui reikalingos kvalifikacijos

struktūra, turinys, išreikštas svarbiausių kompetencijų apibūdinimu ir įgytų kompetencijų

vertinimas. Profesiniai standartai pagrįsti veiklos tyrimų duomenimis, kurie sudaro

pagrindą apibrėžti veiklos uždaviniams vykdyti reikalingas kompetencijas. Siekiant

išvestinių duomenų patikimumo, profesiniams standartams būtinas nuolatinis atnaujinimas

ir pritaikymas prie kintančių darbo rinkos sistemų reikalavimų.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Atsižvelgiant į naujai įsteigtus registrus, kurie yra tiesiogiai susiję su Metodikoje

aprašomais įvestiniais duomenimis, Metodikoje apibrėžti kriterijai gali būti koreguojami ir

atnaujinami.

_____________

28

LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ


TAIKYMO A P R A Š A S

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir

mokymo programomis kriterijų taikymo aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos

profesijų klasifikatoriaus (toliau – LPK) profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir mokymo

programomis kriterijus ir nurodo jų taikymo tvarką.

2. Aprašo tikslas – padėti nustatyti švietimo įstaigų pagal studijų ar mokymo programas

rengiamų specialistų kvalifikacijos atitikimą atitinkamo profesijų pogrupio reikalavimams,

nurodytiems LPK.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3. Apraše naudojamos šios pagrindinės sąvokos ir jų kontekstinė eksplikacija:

3.1. Kvalifikacija – tai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama

asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų

tam tikrai veiklai, visuma. Formaliai kvalifikacija gali būti apibūdinama kaip dviejų

sudedamųjų dalių – asmens išsilavinimo ir jo profesinės patirties – derinys. Išsilavinimas

yra svarbus kaip pripažintas asmens gebėjimų bei žinių įrodymas. Idealiu atveju kiekvienai

profesinei veiklai turėtų atitikti konkretus išsilavinimas ir atvirkščiai, įgytas išsilavinimas

turėtų daugiau ar mažiau apibrėžti asmens profesinę veiklą. Vis dėlto realybėje išsilavinimo

ir profesinės veiklos ryšys nėra toks paprastas. Pirma, žmonės neretai dirba jų išsilavinimo

neatitinkantį darbą, t.y. arba jų išsilavinimas yra mažesnis nei paprastai reikalaujama jų

profesinėje veikloje, arba jie dirba darbą, kuriam pakanka žemesnio išsilavinimo, nei jie yra

įgiję. Yra pastebėta, kad šalies mastu pirmąją tendenciją lemia darbo jėgos stoka, o antrąją

– jos perteklius. Išsilavinimo ir profesinės veiklos ryšio komplikuotumą rodo ir tai, kad

keičiantis vienam dėmeniui, antrasis gali kisti arba ne, t.y. pakeitus profesiją išsilavinimas

nekinta, o kintant išsilavinimui, didelė tikimybė, kad ir profesija keisis.

3.2. Studijų ar mokymo programa (toliau – Programa) apibūdinama kaip teisės

aktais patvirtinta formaliojo profesinio mokymo, studijų arba ugdymo programa sudaryta iš

teorinio ir praktinio mokymo dalykų ar modulių, kurią baigus įgyjamas atitinkamas

išsilavinimas ir (arba) leidimas dirbti konkretų darbą. Studijų ar mokymo programos

apibrėžiamos remiantis jų turiniu kaip tam tikros struktūrizuotos eigos ar sekos formali

švietimo veika, organizuojama siekiant iš anksto nustatyto tikslo ar tikslų. Programų tikslai

gali būti įvairūs, tačiau šiame Apraše pagrindinė programos ir jos turinio elementų tikslo

kategorija yra suteikiama kvalifikacija arba išsilavinimo lygmuo.

3.3. Kvalifikacijos lygmuo ir kvalifikacijos specializacija yra pagrindiniai kriterijai,

kuriais remiantis nustatoma profesijų grupių ir pogrupių sistema. LPK koncepcija iš esmės

paremta darbo (kaip asmens atliekamų užduočių ar einamų pareigų) ir kvalifikacijos

sampratomis. Profesijos priskyrimą atitinkamai grupei ir pogrupiui apibrėžia atitinkamas

kvalifikacijos lygmuo, o profesijos vietą pagrindinėje grupėje nustato kvalifikacijos

specializacija.

29

III. LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ

SUSIEJIMO SU STUDIJŲ IR MOKYMO PROGRAMOMIS DUOMENYS IR

INFORMACIJOS ŠALTINIAI


naudojami šie duomenys:

4.1. LPK (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 4-171

„Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo” (Žin., 2013, Nr. 30-1492))

profesijų pogrupių aprašai, pateikiami oficialioje LPK interneto svetainėje (nuoroda -

http://www.ukmin.lt/web/lt/verslo_aplinka/zmogiskuju_istekliu_pletra/profesiju_klasifikat

orius);

4.2. Studijų ir mokymo programų aprašai, pateikiami atviroje informavimo,

konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS) (nuoroda -

http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm);

4.3. EVRK red. 2 (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės

veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo” (Žin., 2007, Nr. 119-4887)) ekonominių veiklos

sekcijų ir ekonominių veiklos grupių aprašai, pateikiami Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje (nuoroda -

http://osp.stat.gov.lt/klasifikatoriai?portletFormName=FPKL300&classifier=43);

4.4. Švietimo programų lygmenų, grupių ir pogrupių aprašai, pateikiami Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1232 „Dėl

Lietuvos standartizuoto švietimo klasifikatorius švietimo programoms pagal lygius

klasifikuoti tvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 131-6693) patvirtintame Lietuvos standartizuotame

švietimo klasifikatoriuje švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti.

5. Siejant LPK profesijų pogrupius su studijų ar mokymo programomis taip pat

rekomenduojama naudotis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo

31 d. įsakymu Nr. ISAK-520 „Dėl LŠK – Lietuvos švietimo klasifikatoriaus patvirtinimo“

(Žin., 2005, Nr. 45-1485) patvirtintu Lietuvos švietimo klasifikatoriumi.

IV. LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ


TAIKYMAS

6. Išskiriant LPK profesijų pogrupių ir studijų ar mokymo programų susiejimo

kriterijus, darbo rinkoje egzistuojančios profesijos, švietimo sistemos teikiamos

kvalifikacijos ir joms įgyti skirtos programos traktuojami kaip sisteminė parametrų visuma,

apimanti:

6.1. visus ekonominės veiklos sektorius, profesijų grupes ir profesijas;

6.2. konkrečioms veikloms (ekonominės veiklos sektoriuose, posričiuose ir klasėse)

reikalingas kvalifikacijas ir kompetencijas;

6.3. profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programų turinį.

7. Siejant LPK profesijų pogrupius su studijų ar mokymo programomis turi būti taikomi

šie susiejimo kriterijai:

7.1. pirmasis kriterijus: LPK profesijų pogrupio ir studijų ar mokymo programos

priskyrimas tai pačiai ekonominės veiklos sekcijai (taikant šį kriterijų - žr. Aprašo 4.1, 4.2

ir 4.3 punktus; šis kriterijus parodo, kad yra nustatytas LPK profesijų pogrupio ir studijų ar

mokymo programos tapatumas, jų turinio atitikimo tai pačiai ekonominės veiklos sekcijai

aspektu);




http://www.aikos.smm.lt/aikos/studiju_ir_mokymo_programos.htm

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=309099&p_query=&p_tr2=

http://osp.stat.gov.lt/klasifikatoriai?portletFormName=FPKL300&classifier=43



30

7.2. antrasis kriterijus: LPK profesijų pogrupio ir studijų ar mokymo programos

priskyrimas tai pačiai ekonominės veiklos grupei (taikant šį kriterijų - žr. Aprašo 4.1, 4.2 ir

4.3 punktus; šis kriterijus parodo, kad yra nustatytas LPK profesijų pogrupio ir studijų ar

mokymo programos tapatumas, jų turinio atitikimo tai pačiai ekonominės veiklos grupei

aspektu);

7.3. trečiasis kriterijus: pagal studijų ar mokymo programą parengto asmens įgytos

kvalifikacijos atitiktis LPK profesijų pogrupio reikalavimui kvalifikacijai (taikant šį

kriterijų - žr. Aprašo 4.1, 4.2 ir 4.4 punktus; šis kriterijus parodo, kad baigus studijų ar

mokymo programą yra suteikiama būtent ta kvalifikacija, kurią apibrėžia LPK progesijų

pogrupio aprašas);

7.4. ketvirtasis kriterijus: studijų ar mokymo programos turinio ir baigus programą

įgytų kompetencijų atitiktis LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms veikloms ir funkcijoms

vykdyti būtinoms kompetencijoms (taikant šį kriterijų - žr. Aprašo 4.1 ir 4.2 punktus; šis

kriterijus parodo, kad realizuojant studijų ar mokymo programą yra suteikiamos būtent tos,

arba dauguma kompetencijų, kurias apima LPK profesijų pogrupio aprašas);

7.5. penktasis kriterijus: studijų ar mokymo programos, pagal kurią įgyta kvalifikacija,

lygmens atitiktis ISCED lygmeniui, reikalingam LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms

veikloms vykdyti (taikant šį kriterijų - žr. Aprašo 4.1 ir 4.2 punktus; šis kriterijus parodo,

kad išklausius studijų ar mokymo programą suteikiamas kvalifikacijos lygis atitinka LPK

pogrupio reikalaujamą kvalifikacijos lygį).

8. Šio Aprašo 7 punkte nustatyta kriterijų hierarchija rodo, kad su LPK profesijų

pogrupiu susijusi studijų ar mokymo programa gali atitikti tik pirmąjį, keletą ar visus

kriterijus.

9. Jei studijų ar mokymo programa atitinka Aprašo 7 punkte nurodytą ketvirtąjį

kriterijų, ji atitinka ir visus žemesnius kriterijus.

10. Studijų ar mokymo programos atitikimas Aprašo 7 punkte nurodytam penktajam

kriterijui yra galimas dviem atvejais:

10.1. studijų ar mokymo programa atitinka ir pirmuosius keturis Aprašo 7 punkte

nurodytus kriterijus;

10.2. studijų ar mokymo programa atitinka tik šį – penktąjį – kriterijų.

11. LPK profesijų pogrupių ir studijų ar mokymo programų susiejimo rezultatai turi

būti pateikiami nustatant kiekvienos studijų ar mokymo programos atitikimo tam tikram

LPK profesijų pogrupiui intensyvumą, vadovaujantis šia susiejimo kriterijams priskirtų

taškų sistema:


ekonominės veiklos sekcijai (K1) – 1 taškas;


ekonominės veiklos grupei (K2) - 1 taškas;

11.3. pagal studijų ar mokymo programą parengto asmens įgyjama kvalifikacija

atitinka LPK profesijų pogrupio reikalavimą kvalifikacijai (K3) - 1 taškas;

11.4. studijų ar mokymo programos turinys ir moantis pagal programą įgytos

kompetencijos atitinka LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms veikloms ir funkcijoms

vykdyti būtinas kompetencijas (K4) - 1 taškas;

11.5. studijų ar mokymo programos, pagal kurią įgyta kvalifikacija, lygmuo atitinka

ISCED lygmenį, reikalingą LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms veikloms vykdyti (K5)

– 4,5 taško.

12. Studijų ar mokymo programos atitikimo LPK profesijų pogrupiui intensyvumas (I)

apskaičiuojamas sudedant kriterijų (K) taškus:

I = K1 + K2 + K3 + K4 + K5

31

13. Jei realaus asmens atveju studijų ar mokymo programos, pagal kurią įgyta

kvalifikacija, lygmuo yra žemesnis už ISCED lygmenį, reikalingą jo realioje darbo vietoje

LPK profesijų pogrupiui priskiriamoms veikloms vykdyti (K5.1), apskaičiuojant studijų ar

mokymo programos atitikimo LPK profesijų pogrupiui intensyvumą, papildomai skiriama

0,5 taško.

I1 = I + K5.1

V. LIETUVOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS PROFESIJŲ POGRUPIŲ

SUSIEJIMO SU STUDIJŲ IR MOKYMO PROGRAMOMIS REZULTATŲ

PATIKIMUMAS

14. LPK profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir mokymo programomis kriterijai

parinkti siekiant užtikrinti sąsajų kokybę ir atitikimą jų taikymo tikslams. Apraše taikomi

tik objektyvūs, standartizuotų klasifikatorių duomenų pagrindu išvesti kriterijai.

15. LPK profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir mokymo programomis rezultatų

patikimumas tiesiogiai priklauso nuo susiejimo kriterijams apibrėžti panaudotų registrų ir

klasifikatorių patikimumo:

15.1. LPK sudarytas remiantis Tarptautiniu standartiniu profesijų klasifikatoriumi,

kuris yra vienas iš pagrindinių darbo statistikos standartų ISCO – 88. Apibrėžiant profesijų

pogrupius standarte pateikiama trumpa LPK profesijų pogrupio charakteristika ir pogrupiui

priskirtoms profesijoms reikalingi gebėjimai. Standartas nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į

pokyčius darbo rinkoje ir periodiškai organizuojant ekspertinius profesijų grupių ir

pogrupių aprašų vertinimus, įtraukiant naujas profesijas ir atsisakant nebeegzistuojančių;

15.2. duomenų apie mokymo ir studijų programas patikimumas paremtas prielaida,

kad pagrindiniai formalių studijų ir mokymo programų parametrai ir turinys yra suderinti

su Lietuvos darbo rinkos poreikiais, o suteikiami gebėjimai ir kompetencijos remiasi realiu

veiklos pasaulio poreikiu ir yra paremti darbo rinkos tyrimais ar ekspertiniu vertinimu.

Profesinio mokymo programos pagrįstos profesiniu standartu, kuriame nurodomos

konkrečiam ekonominės veiklos sektoriui ar jo posričiui reikalingos kvalifikacijos

struktūra, turinys, išreikštas svarbiausių kompetencijų apibūdinimu ir įgytų kompetencijų

vertinimas. Profesiniai standartai pagrįsti veiklos tyrimų duomenimis, kurie sudaro

pagrindą apibrėžti veiklos uždaviniams vykdyti reikalingas kompetencijas. Siekiant

išvestinių duomenų patikimumo, profesiniams standartams būtinas nuolatinis atnaujinimas

ir pritaikymas prie kintančių darbo rinkos sistemų reikalavimų.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Atsižvelgiant į naujai įsteigtus registrus, kurie yra tiesiogiai susiję su Apraše

aprašomais įvestiniais duomenimis, Apraše apibrėžti susiejimo kriterijai gali būti

koreguojami ir atnaujinami.

_____________

lietuvos profesijŲ klasifikatoriaus profesijŲ …

Documents