LIETUVOS KNO KULTROS AKADEMIJA SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

SPORTO TECHNOLOGIJ KATEDRA KNO KULTROS IR SPORTO STUDIJ PROGRAMA

VITALIJUS SUBAIUS

1416 MET PRADEDANI BOKSININK ATLETINIO IR SPECIALAUS FIZINIO

PARENGTUMO KAITA PER METIN RENGIMO CIKL

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil dr. A.epulnas

KAUNAS 2007

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIKUM Patvirtinu, kad teikiamas magistro baigiamasis darbas 1416 MET PRADEDANI BOKSININK ATLETINIO IR SPECIALAUS FIZINIO PARENGTUMO KAITA PER METIN RENGIMO CIKL

1. Yra atliktas mano paio; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir usienyje; 3. Nenaudojau altini, kurie nra nurodyti darbe, ir pateikiu vis panaudotos literatros sra.

........................... .................................................................................... .................................

(data) (autoriaus vardas, pavard) (paraas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB U LIETUVI KALBOS TAISYKLINGUM ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvi kalbos taisyklingum atliktame darbe. ......................... ................................................... ...................................

(data) (autoriaus vardas, pavard) (paraas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IVADOS DL DARBO GYNIMO ................................................................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................................................

............................ ............................................................. ............................................

(data) (Vadovo vardas, pavard) (paraas)

Magistro baigiamasis darbas aprobuotas profilinje katedroje:

..................................... ............................................................................................ ..................................

(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretors/iaus vardas, pavard) (paraas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas ETD IS ....................................................................................

(Gynimo komisijos sekretors/iaus paraas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas: ............................................................................ ...............................................................................

(vardas, pavard) (Gynimo komisijos sekretors/iaus paraas)

Magistro baigiamojo darbo gynimo komisijos vertinimas: ............................. ................................................................................ ..................................................

(data) (Gynimo komisijos sekretors/iaus vardas, pavard) (paraas)

3

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................................................ 6

VADAS .............................................................................................................................................. 8

1. PROBLEMOS TEORIN ANALIZ........................................................................................... 10

1. 1. 1416 MET BERNIUK JUDAMJ GEBJIM VYSTYMOSI YPATUMAI .................................. 10 1. 2. BOKSININK VARYBINS VEIKLOS YPATUMAI ................................................................. 17 1. 3. PRADEDANI BOKSININK RENGIMO TECHNOLOGIJA ............................................................ 18 1. 4. PRADEDANI BOKSININK ATLETINIO IR SPECIALIOJO PARENGTUMO SVEIKA IR MODELINIAI

RODIKLIAI ....................................................................................................................................... 28

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS ............................................................................ 32

3. TYRIM REZULTATAI ............................................................................................................. 35

3. 1. PRADEDANI BOKSININK RENGIMO VYKSMO STRUKTRA IR TURINYS PER VIEN MET

RENGIMO CIKL............................................................................................................................... 35 3. 2. TIRIAMJ KNO SUDJIMO RODIKLI KAITA PER VIENUS METUS........................................... 38

3. 3. TIRIAMJ ATLETINIO PARENGTUMO KAITA PER VIEN MET RENGIMO CIKL ...................... 41 3. 4. PRADEDANI BOKSININK SPECIALIOJO PARENGTUMO KAITA PER PRADINIO RENGIMO METIN CIKL .............................................................................................................................................. 48

4. REZULTAT APTARIMAS ....................................................................................................... 54

IVADOS.......................................................................................................................................... 56

LITERATROS SRAAS............................................................................................................. 57

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 62

4

1416 MET PRADEDANI BOKSININK ATLETINIO IR SPECIALAUS FIZINIO PARENGTUMO KAITA PER METIN RENGIMO

CIKL

SANTRAUKA Aktualumas. Didiausia dalis mokslini, metodini publikacij nagrinja suaugusi

boksinink rengim ir maai analizuojama jaunj boksinink atrankos, technikos mokymo, treniravimo, varybins veiklos problemos (C, 2000; ., 2002; , 2004). iuolaikin praktika rodo, kad btent ankstyvojo rengimo etapais (pradinio rengimo, sportini gdi ugdymo, pradins specializacijos) btina formuoti racionali judesi technik, atsivelgiant jaunj boksinink greitumo, jgosgreitumo kaitos dsningumus (, , 1997; , 1999; , 2004). Maai nagrinjama ir aktuali problema jaunj boksinink atletinis ir specialus fizinis parengtumas pradinio rengimo etapu. Tyrimo tikslas itirti 1416 met boksinink atletinio ir specialiojo parengtumo kaitos ypatumus per metin pradinio rengimo cikl.

Udaviniai: 1. Inagrinti boksinink rengimo vyksmo struktr ir turin per pradinio rengimo vien met

cikl.

2. Itirti pradedani boksinink kno sudjimo rodikli kait per vien met rengimo cikl. 3. Itirti boksinink atletinio parengtumo kait per vien met pradinio rengimo cikl. 4. Itirti boksinink specialiojo parengtumo kait per pradinio rengimo metin cikl.

Tyrimo metodai: teorins analizs ir apibendrinimo, treniravimo plan analiz, testavimas, matematin statistika.

Tyrimo organizavimas. Buvo atlikti trys testavimai: pirmas testavimas 2005 10 14 2005 10 25 dienomis; antras testavimas 2006 01 30 2006 02 07 dienomis; treias testavimas 2006 06 07 2006 06 15 dienomis.

Tyrimai buvo atliekami keliais etapais. Pirmiausia buvo atliekami tiriamj kno sudjimo testavimai, po kuri sek atletinio rengimo testavimas bei specialaus parengtumo testavimas. Kiekvieno testavimo metu tyrimai buvo atliekami 45 dienas.

Tiriamj imt sudar keturiolika 1416 met pradedani boksinink, besitreniruojani pirmus metus, kuri amiaus vidurkis 14,90,6 metai.

Tyrimo rezultatai. Pradedani boksinink metinio rengimo ciklo struktr sudar: techninis rengimas 28,5%, specialus fizinis rengimas 27,6%, atletinis rengimas 24,6% ir taktinis rengimas 19,3% viso treniruotms skirto laiko.

5

Per vien met rengimo cikl padidjo pradedani boksinink gis (p

6

CHANGES IN THE LEVEL OF ATHLETIC AND SPECIAL PHYSICAL PREPAREDNESS OF BOXERS AGED 1416 YEARS DURING THE

YEARLY TRAINING CYCLE

SUMMARY

Topicality of the research. The majority of scientific publications and teaching materials devoted to methods of research deal with training of adult boxers. Little attention, however, is given to selection of young boxers, their training and teaching the technique of boxing, problems of competitive activities included (C, 2000; ., 2002; , 2004). Current practice shows that it is in the early stages of training (elementary training, the period of developing sports skills and primary specialization) that the technique of rational movements with respect to the dexterity of boxers and the regularities of changes in force dexterity complex should be formed (, , 1997; , 1999; , 2004). Insufficient attention has also been given so far to the athletic and special physical preparedness of young boxers during the stage of initial training.

The aim of the research was to study the peculiarities of changes in the athletic and special physical preparedness of young boxers during the yearly cycle of initial training. The tasks set were as follows:

1. To investigate the structure and content of the training process of boxers during the oneyear cycle of initial training.

2. To study the changes in the indices of body composition of beginners boxers during the oneyear cycle of initial training.

3. To study the changes in athletic preparedness of boxers during the oneyear cycle of initial training.

4. To study the changes in special preparedness of boxers during the oneyear cycle of initial training.

The methods used in the research were as follows: theoretical analysis and generalization, analysis of the plans of training, testing, mathematical statistics.

Organization of the research. Three tests were carried out: test 1 (14.10.200525.10.2005), test 2 (30.01.200607.02.2006) and test 3 (07.06.200615.06.2006).

The tests were carried out in several stages. First of all, testing of body composition of the subjects was performed. Then testing of their athletic and special preparedness was undertaken. The research lasted 45 days during each testing.

7

The sample consisted of 14 beginners, boxers aged 1416 years (average age 14,90,6 years) engaged in boxing for the first year.

Results. We have established that in the yearly training cycle of beginners, boxers aged 1416 years, most attention was given to technical training, i. e. 28,5% of the total training time, and to special physical training 27,6% of the total training time respectively. Athletic training made up 24,6% of the total training time, and tactical training 19,3% of the total training time accordingly.

During the yearly training cycle there has been an increase in the height (p

8

VADAS

Aktualumas. Sportinis rengimas vairiapusis sudtingas edukacinis vyksmas, apimantis sportininko mokym ir aukljim, jo gebjim, fizini ir psichini ypatybi tobulinim, harmoning asmenybs ugdym, sveikatos stiprinim, ger sportini rezultat siekim (Stonkus, 2002).

Norint skmingai rengti jaunuosius sportininkus, pirmiausia btina teisingai organizuoti perspektyvi ir talenting sportinink atrank, ilgamet treniruots vyksm atsivelgiant vaiko

brendimo dsningumus, ugdyti judamuosius gebjimus, moralines ir valios savybes. Reikia iekoti jaunj talent, nustatyti veiksnius, turinius lemiam tak sportiniams rezultatams vairiame amiuje. Patirtis rodo, kad daugelis jaunj sportinink, teikusi dideli vili, nepasiek meistrikumo virni ir anksti baig savo sportin karjer, nes to prieastis buvo netinkama atrankos sistema, netinkama jaunj sportinink daugiamet treniruot, skubotas, neperspektyvus rengimas, pagrindini pedagogikos didaktini princip, ypa laipsnikumo, ignoravimas, emas funkcinis ir greitumo jgos potencialo lygis (Karbolis, 2005). Nevertinus jaunj sportinink amiaus ir individuali morfofunkcini ypatum pradiniu rengimo etapu, jauniesiems sportininkams galima sukelti vairias patologines bsenas ( ., 2002).

Literatroje nagrinjami sociologiniai boksinink rengimo aspektai (, 2004), boksinink motyvacijos ypatumai (Malinauskas, 1998), treniravimo vyksmo ir varybins veiklos ypatumai ( ., 1997; , 2000; Guidetti et al., 2002; ., 2003; , , 2004; , , 2005). Didiausia dalis mokslini, metodini publikacij nagrinja suaugusi boksinink rengim ir maai jaunj boksinink atrankos, technikos mokymo, treniravimo, varybins veiklos problemos (C, 2000; ., 2002; , 2004). iuolaikin praktika rodo, kad btent ankstyvojo rengimo etapais (pradinio rengimo, sportini gdi ugdymo, pradins specializacijos) btina ugdyti racionali judesi technik, atsivelgiant jaunj boksinink greitumo, jgosgreitumo kaitos dsningumus (, , 1997; , 1999; , 2004). Maai nagrinjama ir aktuali problema jaunj boksinink atletinis ir specialus fizinis parengtumas pradinio rengimo etapu.

Tyrimo objektas pradedanij boksinink rengimo vyksmas ir parengtumas.

Tyrimo hipotez inagrinjus pradedani 1416 met boksinink rengimo vyksm per metin cikl ir nustaius atletinio ir specialiojo fizinio parengtumo rodikli kaitos ypatumus galima optimaliau programuoti pradedani boksinink rengim.

9

Tyrimo tikslas itirti 1416 met boksinink atletinio ir specialiojo parengtumo kaitos ypatumus per metin pradinio rengimo cikl.

Udaviniai: 1. Inagrinti boksinink rengimo vyksmo struktr ir turin per pradinio rengimo vien met

cikl.

2. Itirti pradedani boksinink kno sudjimo rodikli kait per vien met rengimo cikl. 3. Itirti boksinink atletinio parengtumo kait per vien met pradinio rengimo cikl. 4. Itirti boksinink specialiojo parengtumo kait per pradinio rengimo metin cikl.

Darbo naujumas: Darbe inagrinta 1416 met pradedani boksinink rengimo vyksmo struktra,

boksinink kno sudjimo, atletinio ir specialiojo parengtumo kaita per metin rengimo cikl. Gauti tyrimo rezultatai naujai papildo sporto moksl jaunj boksinink rengimo duomenimis.

Praktin reikm: Gauti tyrimo rezultatai atskleidia pradedani boksinink rengimo struktr, kno sudjimo, atletinio ir specialiojo parengtumo kaitos ypatumus per vien met pradinio rengimo cikl. Darbas prapleia sportins treniruots metodikos inias, yra naudingas treneriams, dirbantiems su pradedaniais boksininkais.

10

1. PROBLEMOS TEORIN ANALIZ

1. 1. 1416 met berniuk judamj gebjim vystymosi ypatumai

Berniuko brendimas yra gimt, paveldt ir gyt asmenybs savybi kitimas sambrandos linkme. Jam brstant, spariai didja gis, kinta funkcini sistem organai, formuojasi asmenybs bruoai, pakinta judesiai (Karoblis, 2005).

Organizmo reakcija fizin aktyvum pasireikia funkcini ir morfologini sistem pokyiais. Iorins slygos ir j poveikio dydis turi takos berniuk ir jaunuoli funkcini ir morfologini sistem brandai (Karoblis, 2005). vairiais amiaus tarpsniais visos fizins ypatybs lavja nevienoda sparta. Fizini ypatybi raid lemia kalendorinis ir biologinis berniuk amius, organizmo jautrumas aplinkos veiksniams, pedagoginio poveikio (sporto pratyb) priemons (, , 1988; Vilkas, 1991; Lhnenschlob u. a., 1997; Mamkus, 1998; , 1998).

Svarbiausias jaunj sportinink rengimo laikotarpis yra pubertatinis (susijs su lytine branda). Kaip tik iuo metu pastebimi intensyviausi organizmo pokyiai, rodantys biologin jo brand. Iskiriamos trys biologins brandos fazs. Pirmoje fazje priepubertatinje spariai didja gis, atsiranda antrieji lytiniai poymiai. ioje fazje vaikas tampa paaugliu. Antroje fazje tikrojoje pubertatinje kiekybiniai organizmo pokyiai virsta kokybiniais ir paauglys tampa jaunuoliu. Treioje fazje popubertatinje, arba baigiamojoje, didja kno svoris ir jaunuolis tampa suaugusiu, irykja tretieji lytinio brendimo poymiai (Karoblis, 2005). Spartesn lytin branda prasideda anksti ir baigiasi greitai. Pirmieji berniuk lytins brandos poymiai pasirodo 1011 metais. Kiekvieno mogaus biologins brandos trukm ir sparta skirtingas: spartesn branda gali trukti 56 metus, o ilgesn ir vlesn iki 1216 met. Vertinant atrenkamus sportininkus, btina atsivelgti j biologin ami, nes jis labiau negu kalendorinis (chronologinis) rodo tikrj individo brand ir jo vystymsi. Nustaius biologin ami, galima teisingai vertinti individualius sportininko gebjimus, jo galimybes, gana tiksliai numatyti tolesnes augimo ir vystymosi kryptis. Tai turi takos prognozuojant sportinius rezultatus ir perspektyvum sporte. Treneris turi painti sportininko biologinio amiaus raidos dsningumus, kad galt tinkamai vykdyti sportinink atrank (Karoblis, 2005). Per pastarj imtmet irykjo toks polinkis: kasmet gerja vairaus amiaus berniuk fizinis isivystymas. is reikinys vadinamas epochos akceleracija, t.y. fizinio vystymosi pagreitjimu (Ivakien, 2002). Dl augimo ir vystymosi spartos netolygumo kai kurie berniukai smarkiai pralenkia savo bendraamius ir savo kalendorin ami. Kiekvienoje amiaus grupje toki berniuk bna

11

vidutinikai 1020%. Jie vadinami akceleratais. Reiau pasitaiko atvirktinis reikinys, kai vystymosi sparta yra sultjusi tai retardantai. Tiek akcelerantai, tiek retardantai yra normaliai brstantys berniukai, skiriasi tik j brendimo pradia ir tempai (Ivakien, 2002).

Daugiausia akcelerant pasitaiko paauglysts laikotarpiu. J darbingumas ir bendroji itverm yra maesni negu berniuk, kuri biologinis amius atitinka kalendorin. Moksleiviams retardantams bdinga maesni antropometriniai rodikliai, nerv sistemos, irdies ir kraujagysli sistemos, judamojo ir atramos aparato parametr nukrypimai. Jei skirtumas tarp biologinio ir kalendorinio amiaus yra 1,52 metai, itai laikytina norma. Kartais skirtumas tarp kalendorinio ir biologinio amiaus siekia 35 metus. Jei skirtumas tarp biologinio ir kalendorinio amiaus yra treji metai ir daugiau, matyti rykus darbingumo sumajimas, sveikatos pablogjimas. Brandos pabaigoje beveik visi berniukai pasiekia bema vienod lyg (Ivakien, 2002).

Ityrus berniuk fizini ypatybi isivystymo ir biologinio amiaus tarpusavio priklausomum, nustatyta, kad paaugli jgos, greitumo ir itverms isivystymo lygis daugiau priklauso nuo biologinio, o ne nuo kalendorinio amiaus. Todl skirtingo kalendorinio, bet vienodo biologinio amiaus paaugliai yra madaug vienod fizini ypatybi bei funkcinio pajgumo (Ivakien, 2002).

A.Vilkas (1997) teigia, kad kai kuri 1314 met berniuk kalendorinis ir biologinis amius nesutampa iki 2 met ir 1 mnesio. io autoriaus tyrimo duomenys byloja, kad 30,2 % berniuk biologinis amius sutampa su kalendoriniu amiumi, 20,2 % berniuk biologinis amius pralenkia kalendorin, 46,2 % berniuk biologinis amius nuo jo atsilieka. Tiriant 13, 14, 15 met mokinius, nustatyta (Vilkas, 1997), kad is santykis nedaug pakito, polinkis iliko tas pats. Tai svarbu treneriui inoti dirbant su jaunaisiais sportininkais.

D. Mickeviien, K. Motiejnait ir A.Skurvydas (2006) pateikia vairaus amiaus berniuk organizmo augimo ir brandos ypatumus (1 lentel).

1 lentel. vairaus amiaus berniuk organizmo augimo ir brandos ypatumai (Mickeviien ir kt., 2006)

Poymis Maiau kaip 12 met 1215 met Daugiau kaip 15 met

1. gio ir kno svorio kaita: bendras

organizmo augimas

Berniuk gio ir kno

svorio didjimo proveris

13,414,4 met berniuk gio didjimo proverio riba (virn)

Nusistovi gio ir kno

svorio prieaugis

2. Raumenys A. Vyrauja aerobinis energijos gamybos

A. Vyrauja anaerobins

A. Vyrauja anaerobinis energijos gamybos

12

bdas: a) maas nuovargis b) greitas atsigavimas po darbo c) maas raumen susitraukimo

galingumas

d)maas laktato kiekis po submaksimalaus intensyvumo darbo

B. Padidja raumen nerv jga, nes raumen mas maai

padidja

bioenergetikos formavimasis:

a) pagerja raumens susitraukimo

galingumas

b) pablogja raumens atsigavimas po darbo c) padidja raumen nuovargis

d) vidutinis laktato kiekis po

submaksimalaus intensyvumo darbo B. Padidja raumen jga ir raumen mas

bdas: a) pagerja raumen susitraukimo

galingumas

b) pablogja raumen atsigavimas po darbo c) padidja raumen nuovargis

d) didelis laktato kiekis po submaksimalaus intensyvumo darbo

B. Padidja raumen mas

C. Ypa padidja raumen galingumas ir

susitraukimo jga (didiausias jgos spurtas apie 15,3 met) D. Pagerja jgos itverm

3. irdies ir kraujagysli lig rizikos veiksniai

A. Neryks pokyiai A. Padidja kraujospdis, antsvoris

A. Ypa padidja mitochondrij kiekis

B. Sumaja berniuk fizinis aktyvumas

4. Itverm Didja berniuk aerobin itverm

Berniuk aerobin itverm (apie 14 met.) didiausia

Spariausiai didja berniuk anaerobin itverm

5. Judamieji gebjimai

Vieno gdio imokimas danai prislopina kito gdio mokjim (Gesell koncepcija)

Tobulja sudtingesns koordinacijos judamieji gebjimai

Tobulja sudtingos koordinacijos judamieji gebjimai

13

6. Adaptyvumas A. Gerai lavja jga, ypa rank raumen

B. Labiau gerja kai kuri raumen jga

C. Greitai imokstama nauj paprast judesi D. Blogiau lavja judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja daugiau raumen grupi (pvz., uoliai)

A. Jgos lavjimo sparta kaip iki 12 met

B. Labai gerai lavja didiausias raumens susitraukimo greitis.

C. Labai gerai lavja aerobin itverm D. Vidutinikai gerja anaerobinis darbingumas E. Ypa blogai imokstami nauji judesiai

A. Jgos lavjimo sparta kaip iki 12 met

B. Labai lavja anaerobin itverm

C. Prastai imokstama nauj judesi

7. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys

fizini ypatybi jgos ir itverms pasireikim

A. Jga priklauso nuo

kno proporcij ir biologinio amiaus B. Santykin aerobin itverm maai

priklauso nuo kno

proporcij ir biologinio amiaus

A. Berniuk jga priklauso nuo kno

proporcij ir biologinio amiaus B. Jgos ir kno svorio

rodikliai maiau subrendusi berniuk maesni.

A. Maai priklauso

nuo kno proporcij ir biologinio amiaus

D. Martinas (1993) teigia, kad vaikas vystosi individualiai ir labai nevienodai. Individualus vystymasis priklauso ne tik nuo gimt ypatybi, bet ir nuo veiksmingos aplinkos takos. Nustatyta, kad individuals vystymosi bruoai labiau irykja pirmoji brandos laikotarpiu (berniuk tryliktaisiais gyvenimo metais ir trunka 34 metus).

R. Hedmanas (, 1980) tirdamas daugiau kaip 100 000 Vokietijos moksleivi vertino j amiaus ir lytins brandos reikm fiziniam darbingumui. Vienuolikameiai berniukai bga vienodai greitai nepriklausomai nuo to, koks j gis 130 ar 160 cm, bet ne taip greitai kaip to paties gio dvylikameiai. Dvylikameiai berniukai bga greiiau todl, kad brstant tobulja judamoji veikla ir koordinacija. Keturiolikmeiai bga dar greiiau negu dvylikameiai ir geresni rezultat pasiekia tie, kurie yra didesnio gio. Atuoniolikameiai jaunuoliai pasiekia geresni rezultat negu to paties gio keturiolikmeiai. Atuoniolikamei, kaip ir dvylikamei, gis neturi takos bgimo greiiui. Keturiolikmei rezultatai priklauso nuo lytins brandos. Didesnio gio keturiolikmei berniuk pubertatinis laikotarpis tik prasideda. Pubertatiniu laikotarpiu

14

suintensyvja vyrik hormon (testosterono) gamyba, o tai padidina raumen jg. Atuoniolikameiai jau lytikai subrend, todl gis neturi takos bgimo greiiui.

Greitesnio augimo metu vaiko organizmas yra jautrus nepalankiems iorins aplinkos veiksniams, pirmiausia jo judjimo aktyvumo ribojimui, nes greitesnio augimo laikotarpis sutampa su dideliu energini ir mediag apykaitos vyksm suaktyvjimu, o tai reikalauja ir judjimo veiklos suaktyvjimo ( Ivakien, 2002). Toks vystymosi uolis vyksta tarp 67 met ir lytins brandos metu (berniuk tarp 1314 met). Tuo laikotarpiu gis padidja 510 % (t.y. 79 cm), o tolygaus augimo laikotarpiu tik 3% (Lietuvi antropologijos metmenys, 1991).

K. Sachnovskis (, 1995), atliks tyrimus su jaunaisiais sportininkais, teigia, kad iki 10 met mergaits nedaug nusileidia berniukams giu, nuo 1011 met. per 23 metus jas aplenkia berniukai. Labiausiai auga 1113 met berniukai. iame amiuje rykiai padidja pei plotis, galni ilgis, krtins apimtis ir kitos kno dalys. Didiausias gio ir kno svorio prieaugis: 79 cm ir 9 kg 1314 met berniuk. Berniukai nustoja aug 1718 metais.

Anot H. Grimmo (1978), trylikos met berniukams vyksta pubertatinis vystymosi uolis. Per metus gis padidja nuo 4 cm iki 810 cm, pakinta kno proporcijos. Madaug penkiolikos met berniukams padidja svoris, jie auga plot ir apimt. Jau 1718 met jaunuoliai atrodo kaip suaug mons, harmoningai proporcingi.

Literatroje teigiama (Liaugminas, Skurvydas, 1986), kad berniukai iki 10 met vidutinikai kasmet priauga po 2 kg (13 kg) svorio, o vyresniame amiuje po 35 kg. Daugelio autori duomenimis, svoris savo didiausi prieaug pasiekia ne anksiau, kaip prajus 6 mn. po didiausiojo kno ilgio didjimo. Tuo metu pagreitintai auga ir kno svoris, kurio didjimo laikas sutampa su svorio padidjimo laiku. Raumen mas savo didiausia bna, prajus 18 mn. po kno ilgio didiausiojo uolio. Tuo laiku pastebimi judesi koordinacijos sutrikimai. Tai dl to, kad raumen fizin jga atsilieka nuo kno ilgio ir svorio augimo.

A. Skurvydas (1998) teigia, jog 1215 metais gerja moksleivi raumens susitraukimo galingumas, ltja raumens atsigavimas po darbo, padidja raumen nuovargis, padidja raumen jga ir raumen mas, labai gerai lavja raumens susitraukimo sparta. Literatroje pateikiamos dvi mokyklinio amiaus vaik motorikos vystymosi fazes (Karoblis, 2005):

pirmoji apima (813 (14 metus); antroji 1015 (17) metus (lytinio brendimo laikotarpis).

Taiau tai nra tikslios ribos, jos priklauso nuo individuali auganio organizmo ypatybi. Per pirmj motorikos vystymosi faz geriausiai imokstami judesiai. iuo laikotarpiu spariai gerja greitumo rodikliai, aerobin itverm ir vikrumas. Taiau lankstumo gebjimai ima mati, todl jiems ugdyti turi bti skiriama daug dmesio. io amiaus vaikams bdinga didelis

15

domjimasis sportu. Jie gerai perpranta judesi technik, bna aktyvs, atkakls veikdami klitis ir sunkumus, nuoirdiai diaugiasi pasiektais rezultatais. Todl treniruots krvis turi bti skiriamas grietai laipsnikai, bet negali bti gana didelis. Ypa atsargiai reikia ugdyti greitumo itverm ir jg. Jgos pratimai turi bti vidutinio ir didiausio intensyvumo (Karoblis, 2005). K. Tittelis (1985) teigia, kad periodikai, su pertraukomis skiriamas didelis krvis, spaudiantis kaulus, skatina spart augim, per daug dideli krviai j stabdo.

Berniuk irdies kraujagysli ir kvpavimo sistem funkcins galimybs daug maesns negu suaugusij. ioms sistemoms prisitaikant prie padidjusio fizinio krvio berniuk pulsas padanja daugiau negu suaugusij. Todl fizinio lavinimo pratybos efektyvios tik tada, kai laikomasi toki reikalavim: 1) judjimo apimtis turi atitikti biologin organizmo poreik; 2) pratimai turi bti vairaus pobdio; 3) fiziniai krviai dozuojami atsivelgiant auganio organizmo ypatumus; 4) reguliariai tikrinama sveikata; 5) paios pratybos emocionalios, jose aidiami judrieji ir sporto aidimai (Geneviius, 1991). Sporto medicinos tyrimai ir praktika rodo (, 1980), kad vaik ir paaugli irdies ir kvpavimo funkcijos, skiriant sisteming krv, gerai prisitaiko jei ugdoma itverm. Didiausias irdies tris 14 met berniuk, didiausias irdies svoris 1617 met berniuk. Ramybs bsenos vaik ir paaugli irdies susitraukim danis yra didesnis. Suaugusio netreniruoto mogaus irdies susitraukim danis yra 6080 tv./min. R. Hedmanas (, 1980) teigia, kad 10 met vaiko irdies susitraukim danis, esant didiausiai tampai, siekia 210 tv./min. ir priklauso nuo krvio intensyvumo.

Galutinis kai kuri organizmo organ ir sistem formavimasis baigiasi nevienodai: judjimo analizatoriaus branda baigiasi 1213 met amiuje, deguonies perdavimo dirbanius raumenis funkcija galutinai subrsta iki 1617 met, o griaui raumenys vystosi ir vliau (Ivakien, 2002). Arterinis kraujospdis didja didjant krvio intensyvumui. irdies susitraukim danio ir kraujospdio reguliavimas priklauso nuo krvio dydio. Kuo vaikas vyresnis, irdies susitraukim danis po tempto krvio greiiau tampa normalus. Tai susij su organizmo darbingumo padidjimu. Didiausias deguonies suvartojimas priklauso nuo kno matmen, amiaus, lyties ir treniruotumo (Winter, 1984). Vertinant berniuk sportinius rezultatus, btina kreipti dmes fizin brand. Anksiau brstantys vaikai i pradi bna fizikai pranaesni, rodo palyginti gerus rezultatus, danai paveja ir aplenkia vliau brstaniuosius. Treneriai, atrinkdami sportininkus, turi kreipti dmes potencialiai stiprius, bet brstanius vliau (Karoblis, 2005). Per antrj motorikos vystymosi faz (pubertatinis brendimas) organizmas fizikai subrsta ir tobulja fizins ypatybs. ioje sportininko fizinio brendimo fazje treneris turi bti ypa kantrus ir protingas, tikras pedagogas ir psichologas, imintingai vertinti laimjimus ir pralaimjimus, nes

16

daugelyje sporto ak vyksta bazinis sportininko rengimas. Todl btina atsivelgti sportininko individualias ypatybes ir sporto akos specifik (Haskell William, 1996). Fiziniai vaikin gebjimai, ypa jga, greitumo jga, itverm, lytins brandos metu tobulja. Greitumas, palyginti su ivardytais fiziniais gebjimais, truput sumaja, nes iame amiaus tarpsniui nerv sistemos paslankumas stabilizuojasi ir sumaja organizmo reakcija treniruots krv. Greitumo ypatybs tolesnis lavinimas priklauso nuo gimt gebjim. R. Winteris (1984) nustat ypa palankius amiaus tarpsnius tobulinant gebjimus ir judjimo gdius (2 lentel).

2 lentel. Treniravimuisi palankios vystymosi ir brandos fazs tobulinant sportinius gebjimus ir judamuosius gdius (Winter, 1984)

Gebjimas/gdis Vystymosi ir brandos faz Judesio koordinacija Priemokyklinis amius. Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amiaus

vaikas.

Judesio gdiai Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amiaus vaikas. Antroji lytinio brandso faz.

Judrumas (pasyvus)

(aktyvus)

Greitumas

Didiausioji jga

Itverm (aerobin)

(anaerobin)

Nuo maums.

Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amiaus vaikas.

Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amiaus vaikas. Pirma lytins brandos faz

Nuo pirmos lytins brandos fazs.

Jaunesniojo mokyklinio amiaus vaikas.

Nuo pirmosi lytins brandos fazs.

Treneris, inodamas palankius judamj gebjim vystymosi amiaus tarpsnius, gali numatyti individualius sportininko judamuosius gebjimus ir tikslingiausiai juos lavinti. Mokykloje jaunj talent atranka atliekama per mokykl sportins veiklos programas, moksleivi sporto ventes, varybas. Funkcinio, fizinio pajgumo matavimai ir analiz pads nustatyti tuos fizinius

17

gebjimus, kuriuos vaikai gali ir nori ugdyti, pasirinkti tinkamiausi sporto ak ir siekti rezultat (Karoblis, 2005). Apibendrinant vair autori mediag galima teigti, kad ugdant paauglius labai svarbu tinkamai parinkti ir dozuoti fizinius krvius ir inaudoti palankius amiaus tarpsnius tobulinant gebjimus ir judjimo gdius.

1. 2. Boksinink varybins veiklos ypatumai

Varybos neantagonistinis, dorovini visuomens taisykli reglamentuojamas varymasis, moni reali tarpusavio santyki visuomenje kovos, pergals, pralaimjim, tarpusavio paramos, nuolatinio tobuljimo, geriausi rezultat pasirinktoje veikloje siekimo, krybini ir prestiini tiksl patenkinimo tam tikras modelis (Sporto termin odynas, 2002). Skmingas sportininko dalyvavimas svarbiausiose varybose vienas i pagrindini auktos kvalifikacijos sportinink pasirengimo sistemos tiksl ( ., 2004). Varyb skaiius rengimo sistemoje turi bti toks, kad leist sportininkui pasirengti svarbiausiems met ar keturmeio startams (, 1985; , 1997; , 2001). Siekimas kuo labiau inaudoti varybin praktik vienas i iuolaikinio sporto bruo. Treniruots formos, modeliuojanios varyb slygas ir paios varybos, sudaro prielaidas pasiekti auktus rezultatus. Retai dalyvaudamas varybose sportininkas neprisitaiko prie varybini situacij dl to sumaja varybins veiklos efektyvumas (, 1985; , 1998; , 2001; ., 2004). Daugelio autori nuomone (, 1987; , 1998; ., 2004) varybos turi ypating reikm bendrai sportininko rengimo sistemai. V. N. Ostjanovas ir I. I. Gaidamakas (, , 2001) inagrinj mokslin metodin literatr apie boksinink varybins veiklos ypatumus paskutiniais deimtmeiais, padar tokius apibendrinimus: 1. Pastebimai padidjo smgi skaiius boksinink varybinse kovose. Smgi skaiius varybose per deimtmet padidjo 23%, nuo 18210 smgi (1970 m.) padidjo iki 22410 smgi (1979 m.) (, 1982). Devintojo deimtmeio pabaigoje smgi skaiius varyb metu stabilizavosi iki 210230 smgi. 1999 m. Europos taurs varybose gauti duomenys parod, kad smgi skaiius varyb metu sumajo iki 160,7 smgi. 2. Didiausias procentas gynybos veiksm buvo 19701980 m. Ginamasi buvo rankomis (58%), kojomis (33%) ir liemeniu (18%). Deimtojo deimtmeio met pabaigoje is polinkis buvo iliks. Gynyba rankomis pagalba sudar 53%, kojomis 23%, liemeniu 21%. Beveik

18

susilygino gynybos su koj ir liemens pagalba procentinis santykis. Galima teigti, kad iuo laikotarpiu, kovos metu pastebima tendencija mainti atstum. 19701980 m. laikas leidiamas tolimoje kovoje sudar 62%, 1980 m. sumajo iki 57%. 1990 m. pabaigoje is rodiklis dar sumajo iki 51,8%, taiau padidjo laikas praleidiamas vidutinio atstumo kovoje (iki 28%), o artimos kovos laikas nepakito (1317%), nepriklausomai nuo met (, , 2001). Remdamiesi rodikliais, pasireikianiais varybinje veikloje, daugelis autori (, , 2001) matematikai band apskaiiuoti atak ir gynybos veiksm koeficientus, leidianius vertinti varybin veikl. O. A. Markianovas ir kt. ( ., 2004), apklaus 100 patyrusi treneri, nustat, kad dauguma treneri (77%) pritar tam, kad 1012 met boksininkams per metus turt bti 23 varybos, o 1314 met 56 varybos per metus. Kiti treneriai (23%) silo nuo 4 iki 6 varyb 1012 met boksininkams ir 812 varyb 1314 met boksininkams. Svarbiausias jaunj boksinink varyb sistemos klausimas, tai kovos nutraukimas po nokdauno (, 1977). Dauguma apklaust treneri (84%) pasisak u tai, kad po pirmo nokdauno btina nutraukti kov, o 16% treneri pritar tam, kad kov btina pratsti ( ., 2004). O. A. Markianovas ir kt. ( ., 2004) nustat, kad dauguma treneri (86%) yra tos nuomons, jog 1112 met boksinink kovos formul bt 1x1x1 min., o 1314 met boksinink 1,5x1,5x1,5 min. 14% treneri silo 1112 met boksininkams varytis pagal formul 1,5x1,5x1,5 min., o 1314 met pagal formul 2x2x2 min. Ne maiau aktualus varyb sistemos klausimas sportinink skirstymas svorio kategorijas ( ., 2003). Vykstant paaugli bokso varyboms ir skirstant svorio kategorijas treneriai silo pradti nuo lengvesni kategorij (nuo 26, 30 ar 36 kg) ( ., 2004).

1. 3. Pradedani boksinink rengimo technologija

Talenting sportinink paieka, atranka ir sportinis rengimas viena svarbiausi iuolaikinio sporto problem (Karoblis, 2005). mogaus veikla, kaip teigia R. A. Pilojanas (, 1984), tai sudtingas socialinis psichofiziologinis procesas, turintis real ir konkret pagrind. Bet koki aktyvi proces pradi sudaro j motyvas, skatinantis atlikti veiksmus. R. S. Weinberg, D. Gould (1995) apibdina sportins veiklos motyvacij, kaip pastang krypt ir intensyvum. S. D. Butt (1991) paymi, kad sportiniai motyvai kyla, sveikaujant biologiniams ir

19

aplinkos procesams. Abi proces grups smarkiai veikia psichologins ir socialins motyvacijos lygmenis.

Sportins veiklos motyvacij tyr vairi ali mokslininkai (Kirjonen, 1991; Whitehead, 1995; Ebbeck ir kt., 1995; Kavussanu, Roberts, 2001; Wang, Biddle, 2001 ir kt.; Malinauskas, 2003). Neinodamas konkretaus sportininko motyvacijos ypatum, treneris negali tinkamai parengti j siekti aukt rezultat, nes sportinje veikloje svarbus ne tik fizinis, bet ir psichologinis parengtumas. Motyvacija turi poveik visai sportinei veiklai, jos rezultatams. Atkaklios konkurencijos slygomis, siekiant usibrto tikslo, ger rezultat galima laukti tik i motyvuoto sportininko. Todl ne tas pats, kas skatina mog sportuoti, svarbu kokia jo motyvacija. Dar daugiau, neinant asmenybs motyvacins srities ypatum, sunku tikslingai valdyti jo ugdym. Treneris turi sugebti sudominti savo ugdytinius pasirinkta sporto aka, savo idjomis, apibrti sportinink perspektyvas ir galimybes, skatinti daugel met siekti usibrto tikslo.

A. B. adanas (, 2004) apklauss 50 didelio ir vidutinio meistrikumo boksinink nustat, kad dauguma (74%) i sporto ak pasirinko savo noru, 12% apklaustj apsisprsti padjo tvai ir 8% draugai. Buvo nustatyta, kad treneri agitacija jaunuoli pasirinkimui takos neturjo. Gauti tyrimo duomenys nesutapo su V. A Sutulos (, 1997) tyrimo duomenimis. is autorius nustat, kad savarankikai renkasi sporto ak tik 15% apklaust sportinink. Daugiausia takos pasirenkant sporto ak turi ios sporto akos varyb lankymas 30%, tv patarimai 11,2%, draug patarimai 15%.

Domtis boksu, A. B. adano (, 2004) duomenimis, labiausiai skatina galimyb isiskirti (tapti empionu, prizininku) 44%, galimyb tapti stipresniam u kitus 18%, taip pat galimyb varytis 18%. Boksuotis traukia ir galimyb sveikai gyventi 12%.

Gauti anketini apklaus duomenys rodo, kad jaunuoliai sportuoti ateina turdami profesional poir i sporto ak. Taiau ne visi norintys boksuotis pasiekia aukt sportini rezultat.

Genotipins (gimtos) adaptacijos poymi nustatymas duoda pagrind vertinti individuliai gimtus, fizinio isivystymo, vairi funkcij, psichikos bruous, nustatyti sportininko organizmo tinkamum vienai ar kitai veiklai, prognozuoti jo sportin raid, ugdant reikiamus fizinius krvius ir kitomis rengimo formomis.

Paprastai atrenkant tam tikr sporto ak vadovaujamasi modeliniais ypatumais, vertinamas fizinis ir funkcinis isivystymas, vertinama fizinio parengtumo augimo sparta ir kt. Taiau prieita

prie nuomons, kad psichofiziologinis ir morfologinis isivystymas leidia vertinti sportinius laimjimus visuose parengtumo etapuose (, 1999). Norint skmingai rengti jaunuosius sportininkus, pirmiausia btina teisingai organizuoti perspektyvi ir talenting sportinink atrank. Treneris, vykdydamas atrank ir rengim, turi inoti,

20

kokio amiaus vaikas turt pradti vairi sporto ak pratybas (Karoblis, 1999). D. Martinas (1993) nustat geriausi pasaulio vairi sporto ak sportinink tiksli treniravimo pradi. Boksinink sportinio rengimo pradia 12,73,3 met. Dziudo sportinio rengimo pradia yra 7,12,3 met, o imtyni 8,42,9 met. R. Rostas (1994) nurod penkis svarbiausius veiksnius, kurie lemia jaunimo sportinio rengimo struktr:

varyb sistema siekiant pasaulinio masto rezultat; organizmo ir jo organ formos, sandaros bei funkcij prisitaikymas prie varyb ir

pratyb krvio; pratyb turinys ir treniruots krvi parametrai; treniravimosi pradia (metai) ir specializacijos pradia; individualus kiekvieno sportininko biologins brandos laikas ir fizin branda skirtingais

amiaus tarpsniais.

Atletinis rengimas. Atletinis fizinis rengimas tai sportininko fizini ypatybi ir su jomis glaudiai susijusi kompleksini gebjim, laiduojani nai varybin veikl, lavinimas (Sporto termin odynas, 2002). Ger rezultat galima pasiekti tik tada, kai daugiameio sportinio rengimo vyksme fizins ypatybs kryptingai lavinamos palankiausiais (kritiniais) amiaus tarpsniais (Reib u. a., 1997; , 1997).

Sportininko bendrasis fizinis parengtumas tai vairi fizini ypatybi, kompleksini gebjim, organizmo funkcini sistem iugdymo lygis, darni j sveika veikiant fizinius krvius (Sporto termin odynas, 2002).

Rengiant jaunuosius sportininkus, svarbu taikyti vairias bendrojo fizinio rengimo priemones. Per pirm motorikos vystymosi faz bendrojo fizinio rengimo priemons didina pagrindini funkcini sistem galias ir judamuosius gdius. Per kit faz bendrasis fizinis rengimas pagal savo poveik turi labiau atitikti pasirinktos sporto sakos specifik ir garantuoti specialij ypatybi tobuljim (Karoblis, 2005).

Specialusis fizinis parengtumas tai sportininko fizini ypatybi, kompleksini gebjim, organizmo funkcini gali iugdymo lygis, lemiantis pasirinktos sporto akos rezultatus (Sporto termin odynas, 2002).

Mokslinink darbuose (, , 1984; Jaaninas, 1988; Lhnenschlob u. a., 1997; , 1998; , 1999) skelbiama, kad jauname amiuje fizini ypatybi kaita daug priklauso nuo individualiosios augimo ir brandos spartos, organizmo genotipini prisitaikymo ypatum ir taikom optimali krypting fizini krvi kritiniais ypatybi raidos tarpsniais.

Greitumo ypatumai ir lavinimas. Greitumas apibdinamas kaip koordinacini gebjim poymis judesi, veiksm ir j derini atlikimas laiku ir greitis; mogaus gebjimas atlikti

21

veiksm ar veiksm serij per trumpiausi laiko vienet (Sporto termin odynas, 2002). Yra ios greitumo formos: ciklini judesi greitumas; reakcijos greitumas; specialusis greitumas (gebjimas greitai reaguoti dirgiklius, judti, atlikti technikos veiksmus) (Martin, 1993).

Greitum lemia daug veiksni: receptoriaus padirginimas, nervini impuls tekjimo greitis, centrins nerv sistemos paslankumas, raumen kompozicija, mechanins energijos gamyba raumenyse, tarpraumenin koordinacija, vidin raumens koordinacija, elastins raumens savybs ir kt. (epulnas, 2001).

Bokso dvikovos metu danai keiiasi judesi koordinacija ir sparta, dl to organizme gerokai pakinta kraujotakos ir kvpavimo sistemos apytaka. Didelis emocinis susijaudinimas prie dvikov ir dvikovos metu, fizinis krvis sukelia fiziologinius, biocheminius ir psichologinius pokyius organizme, o tai neigiamai veikia judesi greitum ir technik (, , 2001).

Boksinink judesi greitum rekomenduojama lavinti papildomai pasitelkiant judjimo, regjimo, klausos ir taktilinius analizatorius. Rekomenduojama naudoti pasunkinimus nuo 2 iki 10 kg (svarmenis, akmenis, rutulius ir kt.) tokia seka:

smgi imitacija be pasunkinimo (35 kartus); smgi imitacija su pasunkinimus (35 kartus); smgi imitacija be pasunkinimo (35 kartus).

B. A. Solovjus (, 1982) pasunkinimams rekomenduoja naudoti 1,52 kg svarmenis (imituojant oninius smgius) ir iki 4 kg svarmenis (imituojant tiesius smgius), taip pat 910 kg kimtinius kamuolius. Pratimo atlikimo tvarka su svarmenimis tokia:

smgi imitacija (56 kartus kiekviena ranka): 1) tiess; 2) oniniai; 3) i apaios; gynybos imitacija (56 kartus i kiekvienos puss): 1) pasilenkimai; 2) panrimai; 3)

atsitraukimas atgal.

Laikomasi tokios pratim schemos: 1) be svarmen; 2) su svarmenimis; 3) be svarmen. Greitumo pratimams keliami ie reikalavimai:

1. Pratim technika turi bti tokia, kad juos bt galima atlikti didiausiuoju greiiu. 2. Pratimai turi bti tiek imokti, kad juos atliekant visos valios pastangos bt dedamos atlikimo

greit, o ne atlikimo bd. 3. Pratimo trukm turi bti tokia, kad jo pabaigoje atsiradus nuovargiui greitis nemat. Priemons reakcijos greitumui lavinti yra pratimai su kamuoliu, pratimai porose, sportiniai ir judrieji aidimai. Pratimus rekomenduojama atlikti aidybiniu metodu. Greitumui lavinti tinka ir vairs rikiuots aidimai, puikiai lavinantys paprastos reakcijos greitum. Sudtingai reakcijai gerinti tinka vairs aidimai su kamuoliu ar teniso kamuoliuku.

22

Judesi tempui didinti tinka bendrieji, specialieji pratimai ir judrieji aidimai pagal metronom, ritmin muzik arba garsinius signalus. Stengiamasi spartinti judesius arba per tam tikr laik atlikti kuo daugiau judesi, veiksm (Ivakien, 1999).

Jgos ypatumai. Jgos lavinimas. Jga gebjimas veikti iors pasiprieinim arba prieintis jam vieno raumen susitraukimo (neriboto ilgumo) metu (, 1991; Sporto termin odynas, 2002; Ivakien, 2005).

Praktikoje vartojami keli jg, jos specifik ir reikimosi slygas apibdinantys terminai. Didiausioji (maksimali) jga tai didiausia jga, kuri sportininkas gali pasiekti

didiausiomis pastangomis sitempdamas raumenis (Karoblis, 1999; 2005) . Ji gali bti absoliuioji ir santykin.

Vertinant sportininko jgos gebjimus, naudojami absoliuiosios ir santykins jgos kriterijai. Absoliuioji jga didiausia jga, kuri sportininkas gali pasiekti dirbdamas statiniu ar dinaminiu reimu, nesvarbu koks bt kno svoris.

Santykin jga tai jgos, tenkanios vienam sportininko kno svorio kilogramui, dydis, kur rodo absoliuiosios jgos ir kno mass santykis (Ivakien, 2002).

Staigioji jga (jgos gijimo greitis) tai didiausia jga, pasireikianti per trumpiausi laik (reglamentuojam pratimo ar varyb situacijos) paokant, perduodant ir metant kamuol krep arba spiriant vartus, metant rank, greitjant, smgiuojant (, 1997).

Startin jga yra staigiosios jgos dalis, parodoma judesio, veiksmo pradioje (iki 0,25 sek) pradjus trauktis raumeniui.

Statin jga tai didiausia jga, kuri raumuo pasiekia nekeisdamas savo ilgio. Dinamin jga jga, kuri raumuo pasiekia susitraukdamas arba isitempdamas. Greitumo jga tokia jga, kuria greitai susitraukinjant raumenims veikiamas

pasiprieinimas.

D. Harre (1986) teigia, kad itverms jga tai organizmo atsparumas nuovargiui esant ilgai trunkaniam jgos krviui. Anot Lehnertzo (cit. pagal Karobl, 1999), itverms jga tai gebjimas itverti jgos krv per nustatyt laikotarp (nustatyt pagal varyb trukm). Apskritai itverms jga reikiasi organizmo gebjimu prieintis nuovargiui, kur sukelia ilgai trunkantis fizinis krvis, organizmo pasiprieinimo nuovargiui dydis esant slygikai dideliems jgos krviams (daugiau kaip 30 % individualios didiausiosios jgos). Gebjimas ilgai dirbti didelmis raumen pastangomis yra itverms jga. Ji apibdinama santykikai dideliu jgos gebjimu isilaikyti ilg laik (Karoblis, 1999, 2005).

Boksinink jg lavinti rekomenduojamos dvi kryptys (, , 2001): plaiai taikant bendrus jgos lavinimo pratimus su gimnastikos rankiais ir be j, su

svarmenimis, partneriu pasiprieinant ir t.t.;

23

taikant specialaus parengtumo priemones sukurti situacij, kad ilikt tokia nerv ir raumen tampa kaip ir atliekant varybinius boksininko pratimus.

Ugdant boksinink jgos gebjimus taikomi ie metodai: kartotinis, trumpalaiki didiausiuoju pastang, progresuojantis, smginis, variacinis, izometrinis, elektrostimuliacijos (, , 2001). 4 lentelje pateiktos metodins rekomendacijos, skirtos boksinink jgos lavinimo pratyboms.

3 lentel. Boksinink jgos lavinimas ( ., 1989) Keliamas svoris %

nuo maksimalaus

Kartojim sk.

Pratimo atlikimo

sparta

Pratimo

intensyvumas

Lavinama

jgos ris 1. 100 1 Lta Didiausias Absoliuti jga 2. 9990 23 Lta Beveik

didiausias Absoliuti jga

3. 8990 46 Staigi Didelis Staigioji jga 4. 7970 711 Greita, pabaig

greitjanti Pakankamas Greitjimo

jga 5. 6955 1218 Greita, pabaig

greitjanti Vidutinis Greitumo jga

6. 5440 1927 Greita, pradioje greitjanti

Maas Startin jga ir jgos itverm

7. 3925 2838 Kuo greiiausia Lengvas Greitumo itverm

Lavinant greitumo jg pratybos tuo veiksmingesns, kuo daugiau per jas atliekama greitum ir greitumo jg lavinani pratim ir maiau ilgo darbo maa judesi sparta. Pagrindins priemons greitumo jgai lavinti yra pratimai su nedideliu pasiprieinimu, apytiksliai 20% didiausiojo (, , 2001). Lavinant jg specialiais pratimais, taikomi vairs bokso pratimai su nedideliais pasunkinimais: rankoms nuo 200 iki 500 g., kojoms ne daugiau 1,5 kg. ( ., 1989). Rekomenduojama tokia metodika: 1 min. kova su eliu be pasunkinim; 2 min. su pasunkinimais; 1 min. be pasunkinim. Svarbu, kad atliekant iuos pratimus koordinacijos gebjim raika atitikt varybin.

Itverms ypatumai. Itverms lavinimas. Itverms svoka plati ir j mokslininkai apibdina gana skirtingai. J. Skerneviius (1982) aikina, kad itverm tai organizmo atsparumas

24

vairiems vidaus ir iors veiksniams: deguonies trkumui, aliui, kariui, skausmui, fiziniam krviui, dideliems emociniams dirgikliams ir t.t. Itverm ne tik fizin, bet ir psichin mogaus ypatyb, nes ilgai dirbant darb reikia daug pastang, valios veikti vis didjant nuovarg ir tsti darb (Palaima, 1988). Sportinje veikloje reikmingiausia fizinio darbo itverm gebjimas ilgai ilaikyti didel fizin darbingum, veikti nuovarg ir nutolinti t akimirk, kai jau nemanoma ilaikyti reikiamo darbingumo (Skerneviius, 1982). P. Karoblis (2005) nurodo, kad itverm gali bti skirstoma:

pagal reikimosi trukm (ilga, vidutin, trumpa ir turnyrin); pagal fizines ypatybes (bendroji, greitumo, jgos koordinacins, specialioji, specialioji

aidim, sprintin, statin, stajerin); pagal darbo intensyvum (aerobin ir anaerobin); J. Skerneviius (1997) pagal mechanins energijos gamybos bdus itverm klasifikuoja

atuonias grupes:

1. Anaerobinio alaktatinio energijos gamybos bdo itverm; 2. Miraus anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio energijos gamybos bdo itverm; 3. Anaerobinio glikolitinio energijos gamybos bdo itverm; 4. Miraus anaerobinio glikolitinio ir aerobinio energijos gamybos bdo itverm; 5. Darbo, vartojant kuo daugiau deguonies, itverm; 6. Aerobinio darbo itverm; 7. Ilgo aerobinio darbo itverm; 8. Kartotinio darbo itverm.

Specialioji itverm tai sportininko gebjimas veiksmingai atlikti trumpus specifinius padidinto pajgumo arba intensyvumo veiksmus, kuri tikslas pasiekti pergal prie prieinink (, , 2005). Tai yra ne tik gebjimas veikti nuovarg, bet ir gebjimas kaip galima veiksmingiau siekti ikelt udavini, atlikti didelius fizinius krvius, atitinkanius sportininko specializacij.

Fiziniai krviai itvermei lavinti parenkami, atsivelgiant itverms, kuri norima ugdyti grup. Aktualu, kad tokio krvio apimtis ir jo intensyvumas suaktyvint tas organizmo reakcijas, kurios pasireikia ugdant numatom itverms grup (epulnas, 2001). Itverm daug priklauso ir nuo genetikai paveldto mogaus organizmo gebjimo prisitaikyti prie fizinio darbo (Jaaninas, 1988; Bouchard, 1992).

Teigiama treniruots krvi tarpusavio sveika gaunama, kai treniruots planuojamos taip: Pradioje atliekami anaerobinsalaktatins (greitumojgos) krypties krviai, paskui

anaerobins glikolitins krypties (greitumo itverms treniruot);

25

Pradioje atliekami alaktatinsanaerobins, po to aerobins krypties (bendrosios itverms treniruot) krviai;

Pradioje atliekami nedidels apimties anaerobins glikolitins krypties, po to aerobins krypties krviai (, , 2001).

Tobulinant alaktatinanaerobin energijos gamybos mechanizm fizinio krvio ir poilsio struktra yra tokia: darbo trukm 1015 sek.; intensyvumas didiausias; 56 kartojimai; poilsio intervalai tarp kartojim 2 min.; poilsio metu ramus jimas arba kova su eliu. Tobulinant anaerobiniusglikolitinius energijos gamybos mechanizmus taip pat atliekamas intervalinis darbas pagal toki schem: krvio intensyvumas artimas maksimaliam; darbo interval trukm 2 min.; trys kartojimai; intervalai tarp kartojim 2 min. tarp pirmo ir antro; 1 min. tarp antro ir treio. Poilsio metu tarp kartojim kova su eliu. Pratimai atliekami serijomis per 3 min. (36 serijos). Ugdant aerobin itverm, krvis parenkamas toks, kad jo intensyvumas neviryt 7080% nuo didiausiojo; pulsa ne danesnis kaip 180 kart per min.; darbo trukm 1,5 min; 810 kartojim; poilsio intervalai 2 min.; poilsio metu irdies susitraukim danis neturt sumati maiau kaip 150 tv/min (, , 2001).

Techninis rengimas. Jaunuoliai gerai ir beveik nepriekaitingai valdo bokso technikos elementus, taktikai ir smoningai taiko juos laisvos kovos metu. Jauni boksas turi bti technikai vairus, grindiamas judesi laisvumu, meistrika gynyba, tinkama taktika. Nevisikai susiformavs jaunuolio organizmas reikalauja treniruoi metu dmesio ir atidumo. Tik teisingas pedagoginis vadovavimas ir sisteminga medicinin kontrol leidia siekti aukt sportini rezultat, utikrina ger fizin vystymsi (ocikas, Maiulis, 1978). Mokant bokso technikos taikomos ios metodins priemons:

grupinis judesio mokymasis (be partnerio) pagal bendr trenerio komand, stovint vienoje eilje;

grupinis judesio mokymasis (su partneriu) pagal bendr trenerio komand, stovint dviejom eilmis;

savarankikas judesio mokymasis pagal trenerio uduot poromis, laisvai judant salje; slygin kova apribojant partneri veiksmus konkreiomis uduotimis; individualus judesio imokymas dirbant su treneriu; slygin kova turint plai technin ir taktin uduot; laisvoji kova (kova be apribojim) (, , 2001).

Pagrindinis pradedanij mokymas vyksta poromis. Pradiniu mokymo etapu mokiniai atlieka pratimus stovdami gretomis, vliau poromis vietoje ir, pagaliau, laisvai judant po sal.

26

Pradioje rekomenduotini pratimai, stovint viena greta. Vienos gretos boksininkai smgiuoja partneri itiestas platakas su pirtinmis galvos ir liemens auktyje. Tokie pratimai vietoje padeda geriau imokti kovos stovsen, kno svorio perneim, kno koordinacij, teising smgiavim ir pagrindines gynybos detales. Imok iuos pratimus, pradedantieji mokosi atlikti tai judant: viena grup atakuoja, kita ginasi, pradioje be kontrsmgi vliau panaudodami atsakomuosius ir pasitiktinius smgius. Treneris duoda komand atakai ir kontratakai bei reguliuoja pratim temp ir smgi spart. Jis gali sulaikyti mokinius pradinje ar baigiamojoje judesio fazje ir vertinti smgi bei gynybos atlikim (ocikas, Maiulis, 1978).

Geresniam smgi ir gynybos sisavinimui ir valdymui patartina duoti parengiamuosius pratimus, einant aplink sal pagal komand ir savarankikai. Kad mokiniai greiiau ir geriau valdyt i pratim ritm ir amplitud, rekomenduotina iskirti eils priekyje labiau patyrus, technik ir koordinuot boksinink, geresnius mokinius pastatyti tarp atsiliekani ar maiau patyrusi. is metodas tinka paaugliams ir jauniams, kurie labai gabs pamgdioti (ocikas, Maiulis, 1978).

Paaugliai poromis mokosi judti tolydio: pradioje tik pirmyn ir atgal, vliau ratu pagal ir prie laikrodio rodykl, paskui vairiausiomis kryptimis.

Vlesniu mokymo etapu, mokiniams valdius visus technikos pagrindus, jie atlieka uduotis, laisvai juddami po sal (ocikas, Maiulis, 1978).

Dirbant poromis, pradioje paprastai vienas atakuoja, kitas ginasi, derindamas gynyb su atsakomaisiais veiksmais. Po kiekvieno raundo partneriai keiiasi uduotimis. Panaios uduotys gali bti ir raundo metu po vienos atakos, antrasis apsigina ir atsako, paskui keiiasi. Geresniam atskir technikos element valdymui pradiniu mokymo etapu patartina duoti mokiniams smgiuoti partnerio pirtines.

sisavinant nauj arba kartojant sunkiai sisavinam senj mediag, geresnius, labiau patyrusius mokinius reikia suporuoti su silpnesniais, atsiliekaniais, kad geresnieji padt savo draugams. Taiau nuolatos, arba danai taip poruoti nepatartina, nes pajgesniems boksininkams darosi nedomu, uduotis jie pradeda atlikti nerpestingai, o silpnesnieji, jausdami partnerio pranaum, pradeda nustoti pasitikti savo jgomis ir gebjimais (ocikas, Maiulis, 1978).

Mokymo proceso metu dmesys kreipiamas ne tik kno koordinacij smgiuojant, bet ir gebjimams inaudoti savo kno svor ir padt, sugebjim atsipalaidoti ir pan. Reikia pratinti mokinius gerbti partnerius, tai leis jiems geriau atlikti uduotis. Pasitikint partneriu, dingsta bereikalinga tampa, tiksliau atliekami veiksmai, laiku panaudojami prieveiksmiai.

Slygin kova tai tokia kova, kai boksininkai kovoja pagal nurodyt uduot (ocikas, Maiulis, 1978). Slygin kova gali bti vienpus, kai vienas boksininkas atakuoja, o kitas tik

27

ginasi, ir dvipus kai seka atsakomieji veiksmai. Visi slyginje kovoje imokti technikostaktikos veiksmai sutvirtinami ir pritaikomi laisvojoje kovoje.

Slygin kova pradiniu mokymo etapu parengia mokinius laisvai kovai, be to, jos metu pasireikia boksinink individuals kovos gdiai ir gebjimai. Treneris, stebdamas slygin kov, turi nustatyti mokini, individualias ypatybes, kurios vlesniu etapu dar labiau irykja, ir tobulinti jas.

Slyginje kovoje ugdomas kovos judesi greitumas, psichomotorin reakcija. Slygin kova turi daugel pakop, stadij. Pradioje ji atliekama ltai, be jgos,

nesudtingais veiksmais ir deriniais bei j elementais. Toliau greitis ir jga didinami, uduotys tampa kaskart sudtingesns. Dar vliau atsakymui vienam kuriem veiksniui ar deriniui gali bti panaudojami du ar keli veiksmai, kuriuos, savo ruotu, vl gali bti keli atsakymai (, , 2001).

Pradinio mokymo laikotarpyiu reikia mokiniams parinkti nesudting, suprantam ir lengvai imokstama bei atliekam mediag. Kai mokiniai valdo paprasiausius gynybos ir kontratak veiksmus, pateikiama kaskart vis sudtingesn mediaga, taiau pateikti ypa sudting slygin kov nra prasms, be to tai nebdinga bokso specifikai (ocikas, Maiulis, 1978).

Slygin kova per jos vyksm perauga pusiau laisv kov, nes atakuojantis neino, koks bus atsakymas jo veiksm, o atsakantysis, savo ruotu, neino, kaip bus reaguota jo atsakym. Slygins kovos turt tapti pagrindu, siekiant tolesnio didesnio sportinio meistrikumo (, , 2001).

Slygin kov per pradedanij pratybas vis boksininkai atlieka kartu. Slygins kovos raund skaiius priklauso nuo grups parengtumo, udavini sunkumo, bet ne daugiau kaip 46 raund (ocikas, Maiulis, 1978).

Partnerius patartina vis keisti, kad jie prast prie kovos vairumo, prie vairaus kovos bdo boksinink (ocikas, Maiulis, 1978).

Laisvosios kovos metu boksininkai be joki apribojim panaudoja vis ieit mokymo mediag. Joje susiformuoja moralinsvalios boksininko savybs, taktikos bei technikos gdiai. Pagal boksinink pakeliam krv ir spartos ilaikym laisvoje kovoje galima sprsti apie j parengtum varyboms.

Treneris turi panaudoti vairius pratimus ir visus savo pedagoginius gebjimus, kad jaunieji boksininkai ugdyt savo savarankikum, iniciatyv ir kryb. Boksininkai laisvosios kovos metu privalo boksuotis laisvai ir lengvai, nesileisti iurkt pasikeitim smgiais, suprasti, kad ia jie tsia savo tolesn mokym ir ugdo bei valdo technik, taktikos gdius (ocikas, Maiulis, 1978).

Taktinis rengimas. Taktika technikos veiksmai, krybikai taikomi kovojant su konkreiu prieininku (ocikas, Maiulis, 1978).

28

Kiekvienu atveju taktikos veiksmai priklauso nuo boksininko meistrikumo ir prieininko kovos bdo. Kiekvienas boksininkas savo taktik grindia technikos veiksm, gdi, fizini ir valini ypatybi kompleksu. inodamas savo galimybes, boksininkas krybikai pritaiko kovos veiksmus vienam ar kitam varovui.

Vieni boksininkai daugiau dmesio skirdami technikam kovos bdui, puikiai taiko vairius technikos elementus. Kiti yra jgos alininkai, siekia baigti kov anksiau prie skirt laik. Tretiem bdinga taktika, kuri pasireikia spariais judesiais, siekiant nuvarginti prieinink nenuilstamomis atakomis. Ketvirti kovoja tolimu nuotoliu, penkti artimu ir t. t.

Yra boksinink, kurie pasinaudodami prieininko klaidomis, kontratakuoja, renka takus ir laimi kovas. Visa tai sudaro individualios taktikos men. Jeigu pasirinkta taktika savs nepateisina, boksininkas privalo mokti nukreipti kov ta linkme, kuri jam naudingiausia.

Fizinis ir valios parengtumas, technikos ir taktikos tobulinimas yra neatskiriami boksininko kovos bdo formavimo komponentai, kuriuos treneris privalo nuolat sekti (ocikas, Maiulis, 1978).

Jaunj sportinink ugdymo problem tiriantys mokslininkai (Reib u. a., 1997; Dichuth u. a., 1996; Lhnenschlob u. a., 1997; Papadoupolos u a., 1997) sitikin, kad didelio meistrikumo sportinink daugiameio rengimo pradiniais etapais labai svarbu rasti jaun sportuotoj, kuriems bdingi genetiniai fiziniai gebjimai tam tikrai sporto akai, ir ugdyti visas fizines ypatybes joms tobulti palankiausiais amiaus tarpsniais, tinkamai derinti bendrojo ir specialiojo rengimo priemones bei nuolat vykdyti fizinio parengtumo kontrol.

1. 4. Pradedani boksinink atletinio ir specialiojo parengtumo sveika ir modeliniai rodikliai

Mokslinink darbuose teigiama, kad vaik ir jauni amiuje kuriami dideli ir nekintam sportini rezultat pagrindai (, 2000; ., 2002; ., 2004; , 2004). Svarbi jaunj sportinink rengimo valdymo sudedamoji dalis pedagogin fizinio parengtumo kontrol ( ., 1990; ., 1994; , , 1995; Lhnenschlob u.a., 1997; Papadoupolos u. a., 1997)

Atletinis ir specialusis fizinis parengtumas yra technikos ir taktikos meistrikumo ugdymo pagrindas. Per menkai fizikai pasirengusiam sportininkui, sunku pasiekti aukt ir stabili rezultat. Boksinink atletinis ir specialus fizinis parengtumas, treniruotumas vairiais rengimo

etapais nustatomas atliekant kontrolinius normatyvus. Kontrolini pratim atlikimas ir siekimas

vykdyti kontrolinius normatyvus skatina boksininko ir treniravimo vyksm, gerina jo fizin parengtum ir didina organizmo atsparum dideliems krviams (ocikas, 1982).

29

V. Kliko (, 2000) boksinink bendrojo fizinio parengtumo vertinimui silo tokius testus:

jgai nustatyti dinamometrija, kg; raumen jautrumui nustatyti dinamometrija 50% nuo didiausios jgos, kg; greitumo jgai nustatyti uolis vir i vietos, cm; uolis tol i vietos, cm; lankstumui nustatyti pasilenkimas pirmyn, cm;

greitumui nustatyti 30 m bgimas, sek. ; greitumo itvermei nustatyti 300 m bgimas, sek.; vikrumui nustatyti 15 m x 2 k. bgimas, sek.; greitumuijudesi daniui nustatyti judesi danis per tam tikr laik; greitumuipsichomotorinei reakcijai nustatyti latentinis reakcijos laikas, ms.

Jaunj boksinink fizinio parengtumo vertinimas ir modeliniai rodikliai pateikiami ketvirtoje lentelje.

4 lentel. Jaunj boksinink fizinio parengtumo vertinimas (, 2000) VERTINIMAS

Testai auktas

aukiau vidutinio

vidutinis emiau

vidutinio emas

1415 met

30 m bgimas, sek. 4,4-4,6 4,6-4,7 4,7-5,1 5,1-5,3 5,3-5,5

300 m bgimas, sek. 42,1-46,1 46,1-48,1 48,1-52,1 52,1-54,1 54,1-58,1

uolis tol i vietos, cm 258-232 219-232 193-219 206-219 180-206 Stipresns rankos platakos jga, kg 50,4-43,4 43,4-39,9 32,9-39,9 29,4-32,9 22,4-29,4 50% didiausios rankos platakos jgos, kg

26,6-20,6 20,6-19,9 19,9-26,9 16,4-19,9 16,4-9,4

1617 met 30 m bgimas, sek. 4,4-4,5 4,5-4,6 4,6-4,8 4,8-4,9 4,9-5,0

300 m bgimas, sek. 42,1-46,1 46,1-47,1 47,1-49,1 49,1-50,1 50,1-52,3

uolis tol i vietos, cm 263-241 229-241 217-229 217-211 199-217 Stipresns rankos platakos jga, kg 48,2-47,4 43,4-47,4 35,4-43,4 31,4-35,4 31,4-30,6 50% didiausios rankos platakos jgos, kg

39,7-35,7 31,7-35,7 31,7-23,7 19,7-23,7 11,7-19,7

5 lentel. Jaunj boksinink specialaus parengtumo vertinimas (, 1999)

30

Vertinimas Rodiklis

auktas vidutinis emas 1415 met

oninio smgio priekine ranka jga, kg 176,4-219,2 112,2-155,0 48,0-90,8 Tiesaus smgio pagrindine ranka jga, kg 204,6-251,5 134,3-181,2 63,9-110,8 Laiko trukm tarp smgi kairedeine ranka, ms

227,0-260,3 177,1-210,4 127,1-160,4

Dviej serij smgi sumin jga, 4 sek. x2 per 8 sek., kg

307,8-394,3 182,0-260,6 134,8-180,0

Smgi galingumas per 8 s, kg 6400-7700 4400-5800 2500-3800

Greitumojgos (staigiosios) itverms indeksas

6,4-8,2 4,1-5,4 1,3-3,0

1617 met Tiesaus smgio deine jga, kg 200,0-228,4 158,0-186,0 116,0-144,0 Derinio kairdein veiksmingumo gradientas

1,62-1,80 1,35-1,53 1,08-1,26

Dviej serij smgi sk. per 8 s 43,6-47,2 42,0-38,4 36,6-33,0 Dviej serij smgi sumin jga per 8 s, kg 3895-4384 3162-3650 2917-2428 Smgi galingumas per 8 s, kg 8200-9200 6800-7600 5200-6200

Greitumojgos (staigiosios) itverms indeksas

8,3-9,5 6,5-7,7 4,7-5,9

Jaunj boksinink specialaus parengtumo vertinimo modeliniai rodikliai pateikti penktoje lentelje. Sportinio rengimo strategija metinio rengimo ciklo bendrojo ir specialiojo fizinio rengimo santykis vairiais amiaus tarpsniais. Vyrauja vis rykesnis polinkis didinti specialiojo rengimo priemoni krv jaunj sportinink fiziniam ir funkciniam parengtumui tobulinti (, ,1995). vairi sporto ak jaunj sportinink bendrojo ir specialiojo fizinio rengimo priemoni santykis pateiktas etoje lentelje.

6 lentel. vairi sporto ak bendrojo ir specialiojo rengimo priemoni skirstinys per metin rengimo cikl (, ,1995)

31

Sporto ak grup Amiaus tarpsniai (metai)

Rengimo priemons (%)

Bendras fizinis rengimas

Specialus fizinis rengimas

Ciklins sporto akos 1214 1517

8070 4030

2030 6070

Greitumo jgos sporto akos 1214 1517

7570 6045

2530 4055

Sportiniai aidimai 1214 1517

7565 4030

2535 6070

Sportins dvikovos 1214 1517

7560 4540

2510 5560

Sudtingos koordinacijos sporto akos

1214

1517 4030

3020

6070 7080

Tobuljant sportinink meistrikumui, bendrasis fizinis rengimas daugiau specializuojamas, maja riba tarp specialiojo ir bendrojo fizinio rengimo. Keiiasi fizinio rengimo pobdis, labiau specializuojamos treniruots priemons ir metodai (epulnas, 2001).

Didiausia dalis mokslini, metodini publikacij yra skiriama suaugusiems boksininkams rengti ir maai nagrinjama jaunj boksinink atrankos, technikos mokymo, treniravimo, varybins veiklos problemos, todl yra aktualu nagrinti jaunj boksinink kno sudjim, atletin ir special fizin parengtum. Btina ugdyti racionali judesi technik, atsivelgiant jaunj boksinink greitumo, jgosgreitumo kaitos dsningumus.

32

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

Taikyti ie tyrimo metodai: 1. Teorini tyrim ir apibendrinimo. 2. Treniravimo plan tyrimai.

3. Testavimas.

4. Matematin statistika ( x , S x , Stjudento t kriterijus)

Tiriamieji. Tiriamj imt sudar keturiolika 1416 met pradedani boksinink, besitreniruojani pirmus metus, kuri amiaus vidurkis 14,90,6 met. Teorins analizs ir apibendrinimo metodu buvo tiriami literatros altiniai nagrinjama tema, naudotasi iuolaikinmis informacinmis technologijomis, mediagos iekota internete duomen bazse. Treniravimo plan tyrimai. Buvo nagrinjami tiriamosios pradedanij boksinink grups treniravimo planai (metinis ir mnesiniai). Apskaiiuota kievien mnes atletiniam, specialiam fiziniam, techniniam ir taktiniam rengimui skiriam valand skaiius, metin treniruoi priemoni iraika procentais. Grup treniravo Henrikas Virpa.

Testavimas. Buvo matuojami ie pradedani boksinink kno sudjimo rodikliai: 1. Tiriamj gis buvo matuojamas matuokle. Tiriamasis stovi tiesiai, kvps ir sulaiks

kvpavim, matuokl siekia kulnimis, sdmenimis ir nugara (mentikauliais). Matuojama 0,5 cm tikslumu (Skerneviius ir kt., 2004).

2. Tiriamj kno svoris, riebalinis sluoksnis buvo registruojami mobiliu TANITA BODY ANALYZER TBF551 aparatu.

3. Tiriamj kno mass indeksas buvo apskaiiuojamas pagal formul:

KMI = kno svoris (kg) / gis (m2) 4. Ketl indeksas buvo paskaiiuojamas taip

Ketl indeksas = kno svoris (g) / gis (cm)

Testuojant pradedani boksinink atletin rengim buvo atliekami ie testai: 1. 30 m. bgimas. Tiriamieji 30 m. bgo po vien i aukto starto. Testavimai vyko lengvosios

atletikos maniee. 2. 500 m bgimas. Tiriamieji 500 m. bgo grupelmis po 45 i aukto starto. Testavimai

vyko lengvosios atletikos maniee.

33

3. uolis tol i vietos. Testas atliekamas tris kartus, uraomas geriausias rezultatas. 4. Pasilenkimo pirmyn testas buvo atliekamas pagal leidinyje Eurofitas. Fizinio pajgumo

testai ir metodika (2002) pateikt metodik. Testas atliekamas du kartus, uraomas geresnis rezultatas.

5. Platakos ir pirt lenkiamj raumen jgos vertinimas. Buvo testuojama abiej rank platak ir pirt lenkiamj raumen jga. Tiriamasis stengsi kuo stipriau suspausti deln paimt dinamometr (ranka laikoma itiesta on 45 laipsni kampu). Fiksuojami abiej rank rezultatai.

6. Atsispaudimai ant lygiagrei. ie atsispaudimai buvo atliekami ant gimnastikos lygiagrei, tiriamajam pradinje padtyje laikantis ant itiest rank. Tiriamajam sulenkus rankas (nusileidus emyn) ir itiesus rankas (pakilus auktyn) buvo fiksuojamas vienas atsispaudimas. Rezultatas: didiausias teising atsispaudim skaiius.

7. Rankos judesio greitumas buvo nustatomas tepingo testu. Testas buvo atliekamas deine ir kaire ranka, pagal leidinyje Eurofitas. Fizinio pajgumo testai ir metodika (2002) pateikt metodik.

8. uoli testas ant kontaktins platformos. Buvo registruojama vienkartini uoli auktis. Atliekami trys bandymai, ivedamas vidurkis. Taip pat buvo atliekamas 1 min uoliavimo testas, kurio metu buvo registruojamas tiriamojo irdies susitraukim danis bei uoli vidutinis auktis (cm).

9. Testavimas ant veloergometro. Tiriamieji prie testavim atliko 5 min. pramankt mindami veloergometr. Po pramanktos tiriamieji praddavo testavim. Pradinis krvis 20 W, mynimo danis 70 apsisukim per minut. Krvis buvo didinamas tolydio iki kritins intensyvumo ribos (t.y. kol tiriamasis galjo ilaikyti nustatyt galingum), kas 10 sek. po 5 W (7 lentel). Viso testavimo ir atsistatymo po testavimo metu buvo registruojamas tiriamj irdies susitraukim danis Polar matuokliu.

7 lentel. Fizinio krvio charakteristika atliekant test ant veloergometro Laikas,

min. Vatai Laikas,

min. Vatai Laikas,

min. Vatai Laikas,

min. Vatai Laikas,

min. Vatai

00:00 20 02:00 80 04:00 140 06:00 200 08:00 260 00:10 25 02:10 85 04:10 145 06:10 205 08:10 265 00:20 30 02:20 90 04:20 150 06:20 210 08:20 270 00:30 35 02:30 95 04:30 155 06:30 215 08:30 275 00:40 40 02:40 100 04:40 160 06:40 220 08:40 280 00:50 45 02:50 105 04:50 165 06:50 225 08:50 285 01:00 50 03:00 110 05:00 170 07:00 230 09:00 290 01:10 55 03:10 115 05:10 175 07:10 235 09:10 295 01:20 60 03:20 120 05:20 180 07:20 240 09:20 300 01:30 65 03:30 125 05:30 185 07:30 245 09:30 305 01:40 70 03:40 130 05:40 190 07:40 250 09:40 310 01:50 75 03:50 135 05:50 195 07:50 255 09:50 315

34

Testuojant pradedani boksinink specialj parengtum buvo atliekami ie testai: 1. Paprastos ir sudtingos reakcijos matavimas:

a) Atliekant paprastos reakcijos matavimus, tiriamasis iri nurodyt lemput, kuriai usidegus, i karto (kiek galima greiiau) nuspaudia klavi. Atliekami penki bandymai, vertinami trys geriausi bandymai, ivedamas j vidurkis.

b) Atliekant sudtingos reakcijos matavimus, tiriamasis iri dvi nurodytas lemputes. Priklausomai kuri lemput usidega, i karto (kiek galima greiiau) nuspaudia tam tikr klavi. Atliekami penki bandymai, vertinami trys geriausi bandymai, ivedamas j vidurkis.

2. Vienkartiniai smgiai (, 1999): a) oninis priekine ranka. Atliekami trys pavieniai smgiai, vertinama jga, kuria

atliekamas smgis, ivedamas trij bandym vidurkis. b) tiesus pagrindine ranka. Atliekami trys pavieniai smgiai. Vertinama jga, kuria

atliekamas smgis, ivedama trij bandym vidurkis. 3. 8 sek. smgiavimas bokso mai (, 1999). Tiriamasis per 8 sek. atlieka smgius

bokso mai. Vertinama atlikt smgi skaiius, energijos suma (J) ir suma smgi jgos (kg).

4. 3 raundai po 2 min testas. Testo metu tiriamasis smgiuoja bokso mai 3 raundus po 2 minutes, tarp raund poilsis 1 min., vertinamas per kiekvien raund atlikt smgi skaiius, energijos suma (J) ir sumin smgi jga (kg). Testo metu registruojamas tiriamojo irdies susitraukim danis, o po testo nustatoma laktato koncentracija kraujyje. Laktato koncentracijai kraujyje nustatyti buvo naudojamas Accutrend Lactate aparatas su analizatoriumi. Matematin statistika. Tyrimo duomenims apdoroti naudotasi Microsoft Office Excel

programa. Buvo skaiiuojamas rezultat aritmetinis vidurkis ( x ), standartinis nuokrypis (S), aritmetinio vidurkio reprezentacijos paklaida (S x ), nustatomos maiausios (min) ir didiausios (max) rodikli reikms. Skirtum tarp tyrim patikimumui nustatyti taikytas Stjudento t kriterijus priklausomoms imtims (Gonestas, Strielinas, 2003), reikmingumo lygmuo p

35

3. TYRIM REZULTATAI

3. 1. Pradedani boksinink rengimo vyksmo struktra ir turinys per vien met rengimo cikl

1 priede ir 1 paveiksle pateikta pradedanij boksinink rengimo turinys per metin cikl. Pradedantieji boksininkai treniravosi 5 kartus per savait po 11,5 valandos. Metinio ciklo pradioje didiausias dmesys buvo skiriamas atletiniam ir specialiajam fiziniam rengimui, kurio apimtis majo metinio ciklo pabaigoje.

7 7

6 6

5 5 5 5 5 5

7 7 7

6 6 6 6 6 6 6

0

1

2

3

4

5

6

7

8

IX X XI XII I II III IV V VImnesiai

val

.

Atletinis rengimas Specialus fizinis rengimas

1 pav. 1416 met pradedani boksinink atletinio ir specialaus rengimo skirstinys per metin rengimo cikl

Pradedani boksinink atletinio rengimo priemons: fiziniai pratimai ant prietais;

pratimai su tanga, svarmenimis;

krosas, trump nuotoli bgimas; vairs uoliai, kimtinio kamuolio metimai, darbas su akmenimis; krepinis, futbolas, plaukimas. Pradedani boksinink specialaus fizinio rengimo priemons: imitaciniai pratimai;

36

pratimai prie mai, kriaui, su letenomis;

pratimai su okdyne, lauko teniso kamuoliukais; smgi imitacija su svarmenimis, kimtiniais kamuoliais. Lygiagreiai didelis dmesys buvo skiriamas ir pradedanij boksinink techniniam rengimui (1 priedas, 2 pav.). Taktinio rengimo apimtis didjo pamau ir didiausia buvo vasariobalandio mnesiais.

1

2

4 4

5

6 6 6

5 5

8

6 6 6 6

7 7

6

8

5

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

IX X XI XII I II III IV V VImnesiai

val

.

Taktinis rengimas Techninis rengimas

2 pav. 1416 met pradedani boksinink taktinio ir techninio rengimo skirstinys per metin rengimo cikl

Pradedani boksinink techninio ir taktinio rengimo priemons: tiesi smgi deriniai ir gynyba; tiesi ir onini smgi deriniai ir gynyba; apatini ir onini smgi deriniai ir gynyba; sutinkamieji smgiai; jimas artim kov; slygins ir laisvosios kovos;

pakartotinos atakos.

Pradedani boksinink rengimo priemoni skirstinys pateiktas 3 paveiksle. Per metin rengimo cikl daugiausia buvo dmesio skirta techniniam rengimui (28,5% viso treniruoi laiko) ir specialiajam fiziniam rengimui (27,6% viso treniruoi laiko). Atletinis rengimas sudar 24,6% , o taktinis 19,3% viso treniruotms skirto laiko.

37

24,6

27,6 28,5

19,3

10,012,014,016,018,020,022,024,026,028,030,0

Atletinisrengimas

Specialus fizinisrengimas

Taktinisrengimas

Techninisrengimas

pro

c.

3 pav. 1416 met pradedani boksinink rengimo priemoni skirstinys per metin rengimo cikl

38

3. 2. Tiriamj kno sudjimo rodikli kaita per vienus metus

Pradedani boksinink gis per metin rengimo cikl didjo (p

39

Per metin rengimo cikl kno mass indeksas pradedani boksinink padidjo nuo 19,80,7 iki 20,10,6 kg/m2 (6 pav., 3, 5 priedai).

19,8 19,8 20,1

16,0

17,0

18,0

19,0

20,0

21,0

22,0

I testavimas II testavimas III testavimas

KMI,

kg/m

2

6 pav. Pradedani boksinink kno mass indekso kaita per metin cikl

Pradedani boksinink Ketl indekso duomenys pateikti 7 paveiksle ir 3, 5 prieduose. Per tiriamj laikotarp pradedani boksinink is indeksas padidjo nuo 331,215,4 iki 343,713,7 g/cm (p

40

Pradedani boksinink riebal kiekis kne kito netolygiai (8 pav., 3, 5 priedai). Maiausias riebal kiekis buvo treiojo testavimo metu 11,20,8 kg, o didiausias antrojo testavimo metu 11,80,8 kg.

11,411,8

11,2

8,0

9,0

10,0

11,0

12,0

13,0

14,0

I testavimas II testavimas III testavimas

Rie

bala

i, %

8 pav. Pradedani boksinink riebal kiekio kne (%) kaita per metin cikl

41

3. 3. Tiriamj atletinio parengtumo kaita per vien met rengimo cikl

Pradedani boksinink greitumo rezultat kaita per metin rengimo cikl pateikta 9 paveiksle ir 6 bei 9 prieduose. Pradedani boksinink greitumas per tiriamj laikotarp gerjo (p

42

Pradedani boksinink staigioji jga per metin rengimo cikl gerjo statistikai reikmingai (p

43

Per metin rengimo cikl pradedani boksinink lankstumo rezultatai gerjo (p

44

Pradedani boksinink rank judesi danis per metin rengimo cikl gerjo (p

45

Vidutinis pradedani boksinink didiausias irdies susitraukimo danis atliekant 1 min. oklumo itverms test pirmojo testavimo metu buvo 176,52,6 tv./min. ir kito iek tiek (17 pav., 14 priedas).

176,5 175,1 176,4

150

160

170

180

190

I testavimas II testavimas III testavimas

SD

tv

./m

in.

17 pav. 1416 met pradedanij boksinink oklumo itverms testo metu (1 min.) pasiekto didiausiojo irdies susitraukim danio (SD) kaita per metus

18 paveiksle pateikta pradedani boksinink irdies susitraukim danis atliekant 1 min. uoliavimo test ir atsigaunant po testo.

60

80

100

120

140

160

180

200

00:0

0

00:1

0

00:2

0

00:3

0

00:4

0

00:5

0

01:0

0

01:1

0

01:2

0

01:3

0

01:4

0

01:5

0

02:0

0

02:1

0

02:2

0

02:3

0

02:4

0

02:5

0

03:0

0

03:1

0

03:2

0

03:3

0

03:4

0

03:5

0

Puls

o da

nis

M.P. R.J. M.V.

18 pav. 1416 met pradedani boksinink M. P., R. J. ir M. V. irdies susitraukim danis I testavimo atliekant 1 min uolius ant platformos ir poilsio metu

46

Pradedanij boksinink veloergometrinio testo metu pasiektas didiausias galingumas kiekvieno testavimo metu buvo link didti (p

47

Vidutinis pradedanij boksinink didiausias irdies susitraukimo danis atliekant test veloergometru pirmo testavimo metu buvo 182,32,5 tv./min. ir majo (p

48

3. 4. Pradedani boksinink specialiojo parengtumo kaita per pradinio rengimo metin cikl

Pradedani boksinink psichomotorins reakcijos rodikli kaita per metin rengimo cikl pateikta 23 paveiksle ir 1920 prieduose. 1416 met boksinink paprastos reakcijos rezultatai nuo 204,15,3 ms sumajo iki 196,03,9 ms. Sudtingos reakcijos pradedanij boksinink rezultatai prasiausi buvo antro testavimo metu 245,55,3 msek, o geriausi treio testavimo metu 239,95,7 msek.

204,1

241,4

197,5

245,5

196,0

239,9

100,0120,0140,0160,0180,0200,0220,0240,0260,0280,0

Paprasta reakcija Sudtinga reakcija

ms

I testavimas II testavimas III testavimas

23 pav. 1416 met pradedani boksinink psichomotorins reakcijos rezultat kaita per metin cikl

Specialiojo parengtumo pradedani boksinink testavimo rezultatai pateikti 24 paveiksle ir 2122 prieduose. Atliekant test pradedantieji boksininkai kiekvieno testavimo metu atliko daugiau smgi (p

49

Per atuonias sek. atlikto testavimo metu pradedani boksinink sumin energija per metin rengimo cikl didjo (p

50

Pradedani boksinink vienkartini oninio priekine ranka smgi jga per metin rengimo cikl gerjo (p

51

26 priedai). Pradedantieji boksininkai pirmojo ir antrojo testavimo metu daugiausia smgi atlikdavo treiame raunde, o maiausia pirmame raunde (p

52

Sumin smgi jga

8140,07262,6

8967,49040,8 8639,89449,1

10340,4 10573,011041,4

4000,0

6000,0

8000,0

10000,0

12000,0

14000,0

I testavimas II testavimas III testavimas

kg

1 raundas 2 raundas 3 raundas

30 pav. 1416 met pradedani boksinink sumins smgi jgos kaita per metin cikl (3 raundai po 2 min.)

Pastaba: skirtumas tarp rodikli patikimas (p

53

100

120

140

160

180

200

220

00:0

000

:40

01:2

002

:00

02:4

003

:20

04:0

004

:40

05:2

006

:00

06:4

007

:20

08:0

008

:40

09:2

0

10:0

010

:40

11:2

012

:00

SD

, tv

./m

in.

M.P. R.J.

32 pav. 1416 met pradedani boksinink M.P. ir R. J. irdies susitraukim danis I testavimo atliekant 3 raundus po 2 min ir poilsio metu

32 paveiksle pateikta pradedani boksinink M. P. ir R. J. irdies susitraukim danis per pirm testavim atliekant 3 raundus po 2 min. ir poilsio metu. Boksinink irdies susitraukim danis kiekvieno raundo metu didjo, o atlikus testavim per 3 min sumajo iki 110 tv./min.

54

4. REZULTAT APTARIMAS

Sportinis rengimas - tai daugialypis pedagoginis, psichologinis, socialinis, techninis, taktinis vyksmas, reikalaujantis daugelio specialybi moni energini, intelektini itekli, materiali indli. Treniruots turin sudaro specialios priemons, veiksmai, veiksniai, kuri taka jaunojo boksininko rengimu savita, nors vieno i j tinkamai nevertinus, nepanaudojus, boksininko rengimas praranda pilnavert efektyvum.

Atlik 1416 m. pradedani boksinink treniruoi krvi analiz nustatme, kad metinio ciklo pradioje didiausias dmesys buvo skiriamas atletiniam ir specialiajam rengimui, kurio apimtis sumajo metinio ciklo pabaigoje. Lygiagreiai didelis dmesys buvo skiriamas ir pradedanij boksinink techniniam rengimui, tuo tarpu taktinio rengimo apimtis didjo nuosekliai ir didiausia buvo vasariobalandio mnesiais.

Nabatnikova ir Filinas (, ,1995) nurodo, kad 1214 met amiaus tarpsniu greitumo jgos sporto ak atstov bendro ir specialaus fizinio rengimo santykis turt bti atitinkamai 7570% ir 2530%, o 1517 met amiuje atitinkamai 6045% ir 4055%. Ms tirt pradedani boksinink per metinin rengimo cikl atletinio ir specialaus fizinio rengimo santykis yra atitinkamai 47 ir 53%. Nors ms tirt pradedani boksinink gis per tiriamj laikotarp padidjo statistikai reikmingai (p

55

V. Kliko (, 1999) pateikt jaunj boksinink specialaus parengtumo vertinimo skal atitiko vidutin ir emesn lyg. Pradedani boksinink tiesaus vienkartinio smgio pagrindine ranka jga per metin rengimo cikl gerjo nuo 135,27,43 kg iki 158,56,74 kg (p

56

IVADOS

1. Pradedani boksinink metinio rengimo ciklo struktr sudar: techninis rengimas 28,5%, specialus fizinis rengimas 27,6%, atletinis rengimas 24,6% ir taktinis rengimas 19,3% viso treniruotms skirto laiko.

2. Per vien met rengimo cikl padidjo pradedani boksinink gis (p

57

LITERATROS SRAAS

1. Bouchard, C. (1992). Genetic determinants of endurance performance. Endurance in sport. New York.

2. Butt, S.D. (1991). Integrated model of motivation of sport activity. Mind - body maturity: psychological aproaches to sports, exercise, fitness. USA.

3. epulnas, A. (2001). Slidinink rengimo technologija. Kaunas. 4. Dichuth, H., Rocker, K., Mayer, F. und and. (1996). Bedeutung der Leistungsdiagnostik bei

Ausdauer-und Spielsportarten. Deutsche Zeitschrift fur Sportmedizin, 47 (5), 183189. 5. Ebbeck, V., et al. (1995). Reason for adult participation in physical activity: An interactional

approach. International journal of sport psychology, 26, 262-275. 6. Geneviius, J. (1991). Student kno kultros pagrindai. Kaunas. 7. Grimm, H. (1978). Bestimung und Anwendung des sogenannten biologichen Alters.

Artzliche Jugendkunde 69, S. 179195. 8. Guidetti, L., Musulin, A., Baldari, C. (2002). Physiological factors in middlweight boxing

performance. The Journal of Sports Medicine and Physical Fitness, vol. 42, No 3, 309-14. 9. Harre D. u.a. (1986). Trainingslehre. Berlin 10. Ivakien, V. (1999). Fizini ypatybi lavinimas per kno kultros pamokas. Kaunas. 11. Ivakien, V. (2002). Fizini ypatybi lavinimas per kno kultros pamokas. Kaunas. 12. Jaaninas, J. (1988). Genetikai determinuoti morfofunkciniai ypatumai, limituojantys

itverms ugdym. Sportinink itverms ugdymas: metodins rekomendacijos. Vilnius. 13. Jaaninas, J. (1988). Genetikai determinuoti morfofunkciniai ypatumai, limituojantys

itverms ugdym. Sportinink itverms ugdymas: metodins rekomendacijos. Vilnius. 14. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruots teorija ir didaktika. Vilnius. 15. Karoblis, P. (2005). Sportinio rengimo teorija ir didaktika. Vilnius 16. Kavussanu, M., Roberts, G. (2001). Moral functioning in sport: An achievement gal

perspective. Journal pf sport & exercise psychology, 23, 37-54. 17. Kirjonen, J. (1991). Personai values and motivation for exercise. Proceeding of the Word

Congress on Sport for all, 37 June, 8691. 18. Liaugminas, A., Skurvydas, A. (1986). Jaunj imtyninink atranka. Metodins

rekomendacijos. Vilnius. 19. Lietuvi antropologijos metmenys. (1991). Vilnius.

58

20. Lhnenschlob, D., Griebsch, J., Topel, D. (1997). Leistungsvotaussetzungen und Leistungsentwichlung von Nachwuchssprintern. Leistungssport, 6(27), 3337.

21. Malinauskas, R. (1998). Vaikin, kurie renkasi boks, motyvacijos ypatumai. Sporto mokslas, 3 (12), 20 23.

22. Malinauskas, R. (2003). Didelio meistrikumo dvikovos sporto ak sportinink ir j rezervo motyvacijos ypatumai. Sporto mokslas, 1 (31), 1923.

23. Mamkus, G. (1998). Amiaus ir treniruots poveikis koj raumen susitraukimo ir atsipalaidavimo savybms: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: LKKI.

24. Martin, D. (1993). Handbuch Trainingslehre. Schordorf: Hofman. 25. Mickeviien, D., Motiejnait, K., Skurvydas, A. (2006). Fizinis aktyvumas ir moksleivi

sveikatos stiprinimas. Kaunas: LKKA. 26. Palaima, J. (1988). Sportininko itverm, kaip valios savyb. Sportinink itverms

ugdymas: metodins rekomendacijos. Vilnius. 27. Papadoupolos, Ch., Salonikidis, K., Achmidtbleicher, D. (1997). Diagnose und Auswertung

der motorischen Fhigkeiten Kraft und Schnelligkeit bei Kindern im Alte Zwichen 10 bis 15 Jahren. Leistungssport, 6 (27), 2630.

28. Reib, M., Tschiene, P., Pftzner, A. (1997). Entwicklungsprobleme und Anstze zur Erneurung im Nachwuchs und Anschlubtraining der Ausdauer Sportarten in Deutschland. Leistungssport, 1997, 6 (27), 614.

29. Rost, R. (1994). Herz und Sport. Erlangen. 30. Skerneviius, J. (1982). Itverms ugdymas. Vilnius. 31. Skerneviius, J. (1997). Fizini ypatybi fiziologija. Vilnius. 32. Skurvydas, A. (1998). Judesi valdymo irs sporto fiziologijos konspektai. Kaunas. 33. Sporto termin odynas (2002). Sud. S. Stonkus. Kaunas. 34. ocikas, A.(1982). Boksinink treniruoi krvio organizacija ir planavimas. Vilnius. 35. ocikas, A., Maiulis, V. (1978). Bokso taktika. Vilnius. 36. ocikas, A., Maiulis, V. (1978). Pradedanij boksinink mokymo metodika. Vilnius. 37. Tittel, K. (1983). Bechreibende und funktionale Anatomie des Menschen. Stuttgart. 38. Vilkas, A. (1991). Paaugli biologinio vystymosi ir itverms rodikli dinamikos ypatumai

pubertatiniu periodu. Kno kultra, 24, 7282. 39. Vilkas, A. (1997). Jaunj sportinink atrankos ypatumai. Didelio meistrikumo sportinink

valdymas. Vilnius: LISC. 40. Eurofitas. Fizinio pajgumo testai ir metodika (2002). Sud. V. Volbekien, S. Kavaliauskas.

Vilnius:Lietuvos sporto informacijos centras.

59

41. Wang, J., Biddle, S. (2001). Young peoples motivational profiles in physical activity: A cluster analysis. Journal of sport & exercise psychology, 23, 122.

42. Weinberg, R.S., Gould, D. (1995). Foundations of sport and exercise psycholigy. Human kinetics.

43. Whitehead, J. (1995). Multiple achievement orientation and participation in youth sport. International journal sport psychology, 26, 431-453.

44. Winter, R. (1984). Zum Problem der sensiblen Phasen im Indes- und Jugendalter. Korpererziehung 34(8) und (9), S. 342358.

45. , . ., , . . (1995). . , 4, 2124.

46. , . . (1999). .

, 8, 3032.

47. , .. (2004). . Prieiga per internet: http://lib.sportedu.ru/books/xxpi/2004N1/p3-7.htm.

48. , ., , . (2004)