1

MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMO YPATUMAI ESANT SKIRTINGIEMS MITYBOS

ĮPROČIAMS IR SVEIKATOS BŪKLEI

Magistrinis diplominis darbas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos fakultetas

Šeimos medicinos klinika

Justina Griškaitė

Mokslinis vadovas

Dr. Gediminas Raila

2016

Kaunas

2

TURINYS

TURINYS ........................................................................................................... 2

SANTRAUKA .................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................ 5

INTERESŲ KONFLIKTAS ............................................................................... 6

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS .................................................................... 6

PADĖKA ............................................................................................................ 6

SANTRUMPOS ................................................................................................. 7

ĮVADAS .............................................................................................................. 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .............................................................. 10

1 LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................. 11

1.1 Sveika mityba ............................................................................................................11

1.2 Sveika mityba ir skirtingi mitybos įpročiai .............................................................11

1.3 Maisto papildų samprata ........................................................................................ 12

1.4 Maisto papildų rūšys ir sudėtis .............................................................................. 13

1.5 Maisto papildų vartojimo paplitimas ..................................................................... 15

1.6 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys .................................................. 15

1.7 Maisto papildų vartojimo sąsajos su skirtingais mitybos įpročiais ........................ 16

1.8 Dažniausiai pasitaikančių ligų sąsaja su maisto papildų vartojimu ....................... 16

2 TYRIMO METODIKA ............................................................................ 19

2.1 Tyrimo objektas ....................................................................................................... 19

3

2.2 Tyrimo metodai ...................................................................................................... 19

2.3 Duomenų analizės metodai .................................................................................... 20

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................ 21

3.1 Mitybos įpročiai ir maisto papildų vartojimas .......................................................... 21

3.2 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys ir dažniausiai vartojamos

maisto papildų grupės ..................................................................................................... 21

3.3 Ligos ir maisto papildų vartojimas ........................................................................ 23

3.4 Jaučiamų simptomų sąsaja su maisto papildų vartojimu ....................................... 24

IŠVADOS ......................................................................................................... 27

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................ 28

PRIEDAI........................................................................................................... 35

4

SANTRAUKA

Griškaitė, J., Maisto papildų vartojimo ypatumai esant skirtingiems mitybos

įpročiams ir sveikatos būklei. Magistrinis diplominis darbas, vadovas dr. G. Raila

Šeimos medicinos klinika, Lietuvos Sveikatos Mokslų universitetas, Kaunas 2016,

39 p.

Darbo tikslas - nustatyti maisto papildų vartojimo sąsajas su mitybos ypatumais ir

sveikatos būkle.

Darbo uždaviniai:

1) įvertinti maisto papildų vartojimo sąsajas su mitybos ypatumais.

2) įvertinti maisto papildų vartojimo sąsajas su labiausiai paplitusiomis ligomis ir

išreikštais simptomais.

Tyrimo metodika ir objektas: 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo vykdoma

anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos gyventojai,

18 – 67 metų amžiaus. Buvo apklausti 1169 respondentai. Gauti statistiniai

duomenys buvo apdoroti, susisteminti bei vėliau analizuojami statistinės duomenų

analizės programos „SPSS 21.0 for Windows“ pagalba bei „MS

Office“ programinio paketo programa „Excel“.

Tyrimo rezultatai ir išvados:

1. Vegetarai savo mitybą maisto papildais papildo taip pat dažnai (58,7%) kaip ir

visavalgiai (59,9%). Svarbu paminėti tai, jog visavalgiai statistiškai patikimai

dažniau vartoja kai kurias maisto papildų grupes - papildus skirtus akims, svorio

korekcijai, besilaukiančioms ir maitinančioms moterims bei žuvų taukus, nei

vegetarai.

2. Sergantieji maisto papildus nurodo vartojantys dažniau nei nesergantys, tačiau

nerasta jokių statistiškai reikšmingų sąsajų tarp ligų ir maisto papildų grupių

vartojimo.

3. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, nustatyta statistiškai reikšminga

priklausomybė tarp simptomų ir maisto papildų grupių vartojimo, jaučiant kai

kuriuos simptomus, dažniau vartojamos tam tikros maisto papildų grupės,

vertinant šias sąsajas, galima daryti prielaidą, jog pacientai maisto papildus

renkasi ne pagal ligas, o pagal jaučiamus simptomus.

5

SUMMARY

Griskaite, J. Peculiarities of food supplements consumption under different

nutritional habits and health conditions. Department of Family medicine, Faculty of

Medicine of Lithuanian Health Sciences University. Kaunas; 2016, 39p.

Goal of the Final Master thesis: To establish connections between the

consumption of food supplements and nutritional habits and health condition.

Tasks of the Final Master thesis: 1. To evaluate connections between consumption

of food supplements and nutritional habits. 2. To evaluate connections between

consumption of food supplements and health condition.

Methods and participants of the study: The target group of the survey was

composed of the residents of the Republic of Lithuania which fell in the age group

of 18 and older. The total number of 1169 respondents were interviewed. During

the months of September- December, 2015 there was the anonymous universal

questionnaire survey being carried out. The main purpose of this survey was to

gather as much as possible appropriate information about the health condition and

nutritional habits of the population being surveyed. The data received was

statistically processed with the help of statistical data analysis program ‘‘SPSS 21.0

for Windows“ and the „MS Office“ software package instrument „Excel“.

Results and conclusions of the research:

1. It was ascertained that vegetarians (58.7 %) tend to complement their nutrition

with food supplements as often as people eating all sorts of food (59.9 %).

Nevertheless, it is important to emphasize that people eating all sorts of food were

statistically significantly found to consume more supplements for the eyes, weight

problems, pregnant and lactating women and fish oil, rather than vegetarians.

2. Respondents suffering from diseases indicated to be using food supplements

more often than healthy respondents, however, there were no statistically significant

links found between the diseases and the consumption of the food supplements

groups.

3. Based on the founding’s, it was identified statistically significant dependence

between the symptoms and the consumption of the food supplements groups, which

allowed to conclude that some types of food supplements are being used more often

if feeling some sort of symptoms. In the terms of these coherences, it can be

assumed that patients tend to choose food supplements based on the symptoms

being experienced rather than specific diseases.

6

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui atlikti 2015 – 10 – 08 buvo suteiktas LSMU bioetikos centro

komisijos leidimas Nr. BEC – MF – 45, kuriame paaiškinta, kad įvertinus tiriamojo

darbo anotaciją, tiriamojo asmens informavimo formą ir anketą, kurie leidžia spręsti,

jog planuojamame tyrime neturėtų būti pažeistos tiriamojo teisės, todėl šiam

tyrimui pritariama.

PADĖKA

Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovui gerb. dr. G. Railai už paramą

ir pagalbą rašant darbą.

7

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga

JAE – Jungtiniai Arabų Emyratai

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

KMI – Kūno masės indeksas

LNL – Lėtinės neinfekcinės ligos

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

8

ĮVADAS

Maisto papildų vartojimas yra plačiai mūsų visuomenėje paplitęs reiškinys.

1988-1994 m. 40% Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) suaugusių žmonių

populiacijos vartojo maisto papildus, tuo tarpu 2003-2006 m. maisto papildus

vartojo jau daugiau nei pusė tirtos populiacijos [1]. Dažniausiai maisto papildai

įtraukiami į kasdienę mitybą, kai ji nėra subalansuota arba yra tam tikros organinės

būklės, kurių metu negalimas pilnavertiškas organizmo aprūpinimas visomis

reikiamomis medžiagomis. Tai pat ryškėjančią minėtųjų papildų vartojimo

tendenciją galimai nulemia intensyvus gyvenimo ritmas, streso ir nuolatinės

įtampos paveikti mitybos įpročiai, platus lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas, bei

gausėjantis skaičius vegetarizmo ir veganizmo šalininkų. [2, 3]

Pastarųjų skaičiai šį dešimtmetį ženkliai išaugo - net 5%, t.y. beveik 16 milijonų

JAV gyventojų yra pasirinkę vegetarinę mitybą, net pusė iš jų - veganinę. [9]

Pastebima, kad moterys labiau linkusios vartoti maisto papildus -

Nacionalinės mitybos apklausos duomenimis 2008-2012 metais 27 % Didžiosios

Britanijos moterų (nuo 16 iki 64 metų) bei 17 % vyrų vartojo maisto papildus.

Maisto papildų vartojimas amžiaus grupėje virš 65 metų buvo dar didesnis – siekė

47% moterų bei 35 % vyrų. [4]

Apžvelgus minėtuosius duomenis iškyla hipotezė, kad žmonės

propaguojantys tradicinės mitybos alternatyvas turėtų būti linkę vartoti daugiau

maisto papildų. Įvairių atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad nuo 12% iki 94%

vegetarų gali kentėti dėl vitamino B-12 trūkumo. [5] Taip pat, manoma, kad

atsisakius mėsos organizmui gali pradėti trūkti kalcio, padidėti kaulų lūžių tikimybė.

Gyvulinės kilmės maisto trūkumas gali iššaukti ir geležies stygių, padidinti anemijų

riziką. [6].

Maisto papildus žmonės kartais sumaišo su vaistais, todėl sergantieji

įvairiomis ligomis arba jaučiantys kasdien įvairius simptomus, kurie trukdo

pilnavertei gyvenimo kokybei – dažnai vartoja maisto papildus, tam kad sumažintų

juntamus simptomus, sustabdytų ligų progresavimą. [25, 70]

Remiantis iki šiol Lietuvoje bei užsienyje atliktų tyrimų rezultatais bei jų

analize, buvo iškelta hipotezė, jog maisto papildų vartojimo dažnumas ir priežastys

siejasi su tam tikromis ligomis, jaučiamais simptomais bei priklauso nuo pasirinktų

mitybos įpročių, o tiriami kintamieji bei jų tarpusavio sąveikos yra ypač aktualūs

šiuolaikinei visuomenei, todėl vykdomas tyrimas yra reikšmingas bei naudingas

9

tiek akademinei, tiek bendrinei visuomenei. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra

išnagrinėti maisto papildų vartojimo ypatybes tarp Lietuvos gyventojų.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Maisto papildai yra populiarūs tiek tarp jaunesnio, tiek tarp vyresnio

amžiaus žmonių. Vieni juos vartoja, pagerinti sportiniams pasiekimams,

profilaktiškai, kiti norėdami išvengti tam tikrų ligų ir simptomų, kuriuos sukelia

vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas organizme. Taip pat, populiarėja

tradicinės mitybos alternatyvos – vegetarizmas, veganizmas, žaliavalgystė, tai

sukelia daugybę diskusijų, apie mitybos racioną, organizmo aprūpinimą

pagrindiniais mikroelementais.

Norint išsiaiškinti, kokios yra maisto papildų vartojimo priežastys, papildų

vartojimo sąsajas su skirtingus mitybos įpročius propaguojančiais žmonėmis bei

kokios papildų grupės yra vartojamos dažniau prie tam tikrų ligų ar kasdien juntamų

simptomų, buvo sudaryta vienmomentinė anoniminė anketa.

Darbo tikslas - nustatyti maisto papildų vartojimo sąsajas su mitybos

ypatumais ir sveikatos būkle.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti maisto papildų vartojimo sąsajas su mitybos ypatumais.

2. Įvertinti maisto papildų vartojimo sąsajas su ligomis ir išreikštais

simptomais.

11

1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Sveika mityba

Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nesveika mityba yra vienas

iš pagrindinių rizikos veiksnių sirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir

kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas ir kitomis būklėmis susijusiomis su nutukimu.

Nustatytos konkrečios rekomendacijos apibrėžiančios sveiką mitybą: valgyti

daugiau vaisių, daržovių, riešutų ir grūdų, sumažinti cukraus, druskos ir riebalų

kiekį. Patariama rinktis nesočiąsias riebalų rūgštis, vietoje sočiųjų, pašalinti iš

mitybos raciono trans-riebalų rūgštis. [7] Sveika mityba prasideda nuo pat

ankstyvos gyvenimo pradžios – žindymas užtikrina sveiką augimą, gerina

pažintines funkcijas ir gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, tokį kaip nutukimo

rizikos sumažinimas bei lėtinių neužkrečiamųjų ligų (toliau LNL) prevencija

ateityje. [8] Dar 1997 metais atliktų mokslinių tyrimų rezultatai teigia, kad 50

procentų mirčių nulemia nesveika mityba ir gyvensena. [9]

2013 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriame teigiama, kad tik

penktadalis (21,3%) suaugusių Lietuvos gyventojų rinkdamiesi maistą, galvoja apie

savo sveikatą, situacija yra palanki plisti lėtinėms ligoms ir nutukimui. Tik 40,4%

respondentų laikosi rekomendacijos kasdien valgyti daržovių, 36,9% suaugusių

Lietuvos gyventojų vaisius valgo 3-5 kartus per savaitę. [10]

Amerikos širdies asociacija rekomenduoja valgyti įvairų maistą, kurio

sudėtyje būtų mineralų, baltymų, neskaldytų grūdų ir kitų maistinių medžiagų,

subalansuoti gaunamų kalorijų kiekį, tai padėtų kontroliuoti svorį, cholesterolio

kiekį kraujyje bei kraujo spaudimą. [11] Deja, atliktų tyrimų duomenimis,

gyventojai neskiria pakankamai dėmesio savo mitybai, renkasi pigesnį ir mažesnę

maistinę vertę turintį maistą. [10]

1.2 Sveika mityba ir skirtingi mitybos įpročiai

PSO sveikos mitybos rekomendacijos apibrėžia, jog kasdien žmogus turėtų

suvalgyti bent 400 g daržovių ar vaisių. [9] Augalinių produktų vartojimu pagrįsta

12

mityba vis labiau pripažįstama kaip sveikesnė, negu mityba, kurioje įtraukta mėsa

[12], ji gali užkirsti kelią diabetui, aukštam kraujospūdžiui bei širdies ir

kraujagyslių ligoms. [13] Taip pat nustatyta, jog žmonės nevartojantys raudonos

mėsos turi mažesnį KMI, žemesnį kraujospūdį, bei mažesnį MTL kiekį kraujo

serume. [14]

Vegetarinė bei veganinė mityba dažnai pasirenkama dėl įvairių priežasčių -

ekologinių bei ekonominių veiksnių, religinių ar etninių įsitikinimų, siekiant

tobulinti fizinę ištvermę ir/ar sumažinti riziką susirgti tam tikromis ligomis, siekiant

kovoti su nutukimo problema [15], kuri tampa vis dažnesnė - 2014 m. daugiau nei

1,9 milijardo gyventojų turėjo antsvorio, iš jų daugiau nei 600 milijonų buvo nutukę.

[16]

Vegetarinė mityba skaidoma į dar smulkesnes rūšis:

Lakto vegetarai – valgo augalinį maistą ir pieno produktus.

Lakto – ovo vegetarai – valgo augalinį maistą, taip pat kiaušinius ir pieno

produktus.

Semivegetarai – pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą

mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieno produktus.

Veganai – griežti vegetarai. Nevartoja jokių gyvūlinės kilmės produktų.

Žaliojo maisto vegetarai – žaliavalgiai. [17]

1.3 Maisto papildų samprata

Pastaruoju metu į Lietuvos rinką patenka vis daugiau įvairiausių maisto

papildų bei medicininės paskirties maisto produktų. Jie ne tik papildo mitybą, bet

ir pasižymi konkrečiu medicininiu poveikiu žmogaus organizmui, atskiriems

organams ar organizmo sistemoms. Vis daugiau jų gamybai naudojami natūralūs,

augaliniai komponentai, kurių teigiamas poveikis moksliškai patvirtintas. Visa tai

atsispindi produkto paskirties formuluotėje. [18]

Profesorius R. Stukas teigia, jog maisto papildas – yra maisto produktas,

skirtas papildyti įprastą maisto racioną, kurio sudėtyje yra maisto medžiagų,

turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį. [18] Amerikos Maisto ir Vaistų tarnyba

(US Food and Drug Administration – FDA ) 1994 metais priėmė Maisto papildų ir

sveikatos mokymo aktą (Dietary Supplement and Health Education Act ), kuriame

13

yra apibrėžta, jo maisto papildai savo sudėtyje gali turėti vitaminų, mineralų, žolelių,

aminorūgščių ir fermentų. [19]

Maisto papildai į rinką tiekiami dozuotomis formomis, dažniausiai turi

farmacinę formą. Maisto papildai yra tinkami specialiai mitybai, jei jų sudėtis ir

vitaminų, mineralų ar kitų maisto medžiagų kiekiai pakankami ir atitinka ypatingos

mitybos poreikius, atsirandančius dėl žmogaus fizinės ar fiziologinės būklės.

Atskiros maisto medžiagos ar jų derinio, kurie yra maisto papilde, tinkamumas turi

būti pagrįstas mokslo duomenimis. [18]

1.4 Maisto papildų rūšys ir sudėtis

Šiuo metu Lietuvoje yra notifikuota beveik 15000 tūkstančių maisto papildų

[20], todėl pasirinkimo galimybės labai plačios – nuo vitaminų ar mineralinių

preparatų iki daugiakomponenčių produktų, sudėtyje turinčių ir kitų įvairių

biologiškai aktyvių medžiagų – aminorūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, kitų

organinių rūgščių, bičių produktų, organizmą tonizuojančių augalinių komponentų

ir kt. [21]

2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo išskiria dvi

pagrindines maisto papildų rūšis:

– papildai, kuriuose yra vitaminų ir mineralinių medžiagų;

– papildai, kuriuose yra kitų medžiagų nei vitaminai ir mineralinės

medžiagos. [22]

Maisto papildų sudėtyje gali būti vitaminų (A, B1 , B2 , B6 , B12, C, D, E,

K, nikotino, pantoteno, folio rūgšties, biotino), mineralų (kalcio, magnio, geležies,

vario, jodo, cinko, mangano, natrio, kalio, seleno, chromo, molibdeno, fluorido,

chlorido, fosforo), bioflavonoidų, baltymų, aminorūgščių, riebalų, riebalų rūgščių,

angliavandenių, skaidulinių medžiagų, valgomųjų vaisių, uogų, daržovių

koncentratų, taurino, kreatino, karnitino, inozitolio. Šios medžiagos gali būti vienos

arba jų deriniai. Jei priedai – ne vaistams priskiriamos medžiagos, toks produktas

priskiriamas medicininės paskirties maisto produktams. [18]

Lietuvoje parduodamų maisto papildų rūšis ir pagrindines jų sudedamąsias

dalis galima apžvelgti 1 lentelėje.

14

1 lentelė. Lietuvoje parduodamų maisto papildų rūšys ir pagrindinės jų

sudedamosios medžiagos.[23]

Maisto papildų rūšys: Pagrindinės sudedamosios dalys:

Atminčiai ir smegenų veiklai Ginkmedžių lapai, žuvų taukai, omega-3,

aminorūgštys, B grupės vitaminai, folio rūgštis.

Cholesterolio kiekiui mažinti Lecitinas, miramedžių ekstraktas, raudonųjų mielių

ryžių ekstraktas, augaliniai steroliai.

Energijai

Vitaminai A, B,C, D, E, folio rūgštis, pantoteno

rūgštis, žaliosios arbatos ekstraktas, ženšenio ekstraktas,

magnis, biotinas, selenas, cinkas.

Kaulams Kalcis, cinkas, magnis, vitaminas D.

Raumenims Magnis, B grupės vitaminai.

Sąnariams ir sausgyslėms Gliukozamino sulfatas, chondroitino sulfatas, žuvų

taukai, omega – 3, varis, vitaminai C, D.

Širdžiai ir kraujotakai

Kalis, magnis, antioksidantai, omega – 3, lecitinas,

selenas, vitaminai E, C, B , folio rūgštis, kofermentas Q10,

gudobelių ekstraktas.

Vitaminai akims

Liuteinas, beta karotenas, mėlynių ekstraktas,

vitaminas A, zeaksantinas, cinkas, varis, selenas, vitaminas

C.

Maisto papildų rūšys: Pagrindinės sudedamosios dalys:

Bičių produktai Bičių pienelyje yra 40 proc. baltymų, 22

aminorūgštys, gausu B grupės vitaminų, vitaminų C, PP.

Ežiuolių preparatai Rausvažiedžių ežiuolių šaknų ekstraktas, vitaminai

A, C, E.

Žuvų taukai ir omega - 3

Vitaminų ir mineralų

kompleksai moterims

Nakvišų aliejus, magnis, B grupės vitaminai,

biotinas, cinkas, chromas, kalcis, manganas, geležis, selenas,

varis, jodas, folio rūgštis, pantoteno rūgštis, niacinas.

Vitaminų ir mineralų

kompleksai vyrams

Cinkas, B grupės vitaminai, geležis, jodas, vitaminai

A, C, E, ženšenio ekstraktas, aminorūgštys, varis.

Besilaukiančioms ir

maitinančioms moterims

Folio rūgštis, B grupės vitaminai, magnis, kalcis,

vitaminas D.

Antioksidantai Vitaminai A, E, selenas, niacinas, cinkas.

Odai, plaukams ir nagams Biotinas, cinkas, selenas, vitaminai A, C, E, jodas,

keratinas, L – cisteinas, kolagenas, hialurono rūgštis, varis.

Svorio kontrolei Žaliosios arbatos ekstraktas, L – karnitinas, inulinas,

chromas, senos lapai.

15

1.5 Maisto papildų vartojimo paplitimas

2007 - 2008 metais atlikto tyrimo duomenimis teigiama, jog beveik pusė

JAV gyventojų, kurių amžius 20 – 69 metai, kasdien vartoja nors vieną maisto

papildą. 1988 - 1994 m. 40% JAV suaugusių žmonių populiacijos vartojo maisto

papildus, tuo tarpu 2003 - 2006 m. maisto papildus vartojo jau daugiau nei pusė

tirtos populiacijos. [7]

Lietuvos statistikos departamento 2005 m. atlikto Lietuvos gyventojų

sveikatos tyrimo duomenimis maisto papildus vartojo 35% 15 metų ir vyresnių

gyventojų. Maisto papildų vartojimas paplitęs tarp visų amžiaus grupių. [24] 2013

metais atlikus gyventojų maisto papildų vartojimo analizę, nustatyta, kad 6,0%

gyventojų vartoja juos po kelis mėnesius per metus. [10]

1.6 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys

Išsamaus tyrimo metu buvo nustatytos dažniausios priežastys, kodėl

suaugusieji vartoja maisto papildus, tai yra ‘‘pagerinti bendrą sveikatą‘‘ (45,0%) ir

‘‘išsaugoti sveikatą“ (33,0%). Respondentai taip pat nurodė, kad pagerinti bendrai

sveikatai jie dažniausiai vartoja vitaminus D ir B 12, omega – 3 ir žuvų taukus,

energijai – vitaminus B6 ir B12, kai kurie papildai buvo nurodomi kaip specifiškai

vartojami pagerinti tam tikro organo ar organų sistemos būklę, pavyzdžiui kalcio

papildai – kaulams. [25]

Lietuvoje šia tema nėra atlikta daug tyrimų. 2006 m. atlikto tyrimo metu

buvo nustatytos dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys studentų tarpe, tai

yra noras sustiprinti savo organizmą/imuninę sistemą, dėl nepilnavertės mitybos

atsiradusio vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo kompensavimui. [26] Tarp

medicinos studentų atlikto tyrimo duomenys taip pat teigia, kad dažniausia

priežastis yra noras sustiprinti organizmą bei imuninę sistemą. [27]

16

1.7 Maisto papildų vartojimo sąsajos su skirtingais mitybos įpročiais

Amerikos Dietologų Asociacija teigia, kad gerai suplanuota bei

subalansuota vegetariška ar veganiška mityba yra tinkama visais gyvenimo

tarpsniais, tačiau taip pat pabrėžiama tai, jog maisto papildų vartojimas gali būti

naudingas, sekant mitybos rekomendacijas, ypač tiem, kurie yra visiškai atsisakę

gyvūninės kilmės produktų. [28] Naujausių tyrimų duomenimis, veganai neretai

susiduria su vitamino B12 [29, 30], vitamino D [31, 32, 33], jodo [34, 35], seleno

[36] ir omega – 3 – riebiųjų rūgščių trūkumu. [37,38] Pagrindinė to priežastis

vitaminų išgavimo kelias - daugelis vitaminų (pvz. B12) yra sintetinami tik

mikroorganizmų, o pagrindiniai jų šaltiniai yra būtent gyvūninės kilmės produktai

– mėsa, pieno produktai bei kiaušiniai. [28] Taigi veganams ir kai kuriems vegetarų

tipams rekomenduojama vartoti vitamino B12 papildus. [39]

2015 metais atlikto tyrimo metu buvo lyginama vegetarų, veganų ir

visavalgių mitybos ypatumai ir maisto papildų suvartojimas. Tyrimas išryškino opią

problemą - vegetarai ir veganai suvartoja per mažai maistinių medžiagų (vitamino

B12, jodo, galimai ir cinko bei seleno). Taip pat nustatyta, jog palyginus su kitomis

mitybos grupėmis veganai suvartoja daugiau vitamino B12, multivitaminų bei

mineralų kompleksų. 50,1% veganų ir 38,7% vegetarų naudoja bent vieną maisto

papildą, kuris yra vitamino B12 šaltinis. [40]

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad maisto papildų vartotojai yra linkę

vartoti daugiau vitaminų A, C ir E, folio rūgšties, kalcio ir geležies. [41] Būtent

minėtųjų vitaminų bei mikroelementų neretai trūksta žmonėms, kurie propaguoja

tradicinės mitybos alternatyvas, tokias kaip: vegetarinė bei veganinė mityba,

kuomet vartojami daugiausia tik augaliniai maisto produktai – vaisiai, daržovės,

grūdai, sėklos bei riešutai.

1.8 Dažniausiai pasitaikančių ligų sąsaja su maisto papildų vartojimu

Vis dažniau diskutuojant apie didėjančią tendenciją vartoti maisto papildus,

svarbu apžvelgti maisto papildų reikšmę ne tik bendrai žmogaus savijautai, bet ir

galimas sąsajas su rimtesnėmis sveikatos būklėmis. [42, 43] Svarbu pabrėžti, kad

17

teisiškai maisto papildai yra apibrėžti kaip preparatai papildantys kasdienę mitybą,

tačiau nepriskiriami vaistams, nėra skirti prevencijai, gydymui, ar ligų išvengimui.

Nepaisant to, 2013 m. JAV atliktas tyrimas, parodė, jog pagrindinė maisto papildų

vartojimo priežastis yra pagerinti arba bendrai palaikyti gerą sveikatos būklę, kuri

įtraukia ir ligų prevenciją. [25] Galimai būtent dėl šių priežasčių yra atliekama vis

daugiau tyrimų, siekiančių išsiaiškinti maisto papildų efektyvumą ir tikrąjį poveikį

sveikatos būklei.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose (toliau – JAE) atlikti moksliniai tyrimai

parodė, kad sistemingai vartojant vitaminų ir mineralinių medžiagų papildus galima

sumažinti infekcinių ligų tikimybę [44], ypač vyresnio amžiaus bei nusilpusio

imuniteto žmonėms. [43,44] Tinkamas vitamino D kiekis organizme apsaugo nuo

kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų (raumenų silpnumas, kaulų lūžiai, kritimai),

infekcinių ligų, autoimuninių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, 1 ir 2 tipo cukrinio

diabeto, kai kurių vėžio rūšių, kognityvinių funkcijų sutrikimo ar psichinių ligų.

Būtent vitamino D trūkumas/nepakankamumas siejamas su padidėjusiu

mirtingumu nuo visų šių priežasčių. [45] Taip pat, PSO rekomenduoja adekvačias

vitamino D ir kalcio paros dozes bendrai sveikatos būklei palaikyti [46], kadangi

vitamino D trūkumas yra susijęs su bet kokios priežasties demencijos atsiradimu ir

Alzheimerio liga. [47] Daugiau negu 50 % vyresnio amžiaus vyrų, ir beveik 70 %

moterų JAV naudoja kalcio papildus, [48] siekdami pagerinti sąnarių būklę bei

artrito prevencijai. [25] Vengrijos mokslininkų atliktas tyrimas, teigia, kad norint

išvengti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų reikalinga profilaktika folio rūgšties

papildais, keli mėnesiai prieš pastojant ir pirmojo trimestro metu. [49]

Vieningos nuomonės, jog maisto papildai tikrai yra sveiki ir gerinantys

sveikatos būklę nėra. [50] Atsiranda vis daugiau tyrimų, paneigiančių daugelį metų

gyvavusias nuomones. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis

Europoje, daugiau negu 4 milijonai mirčių per metus, tai beveik pusė visų mirčių

Europoje. Padidėjęs, maisto papildų suvartojimas [42], natūraliai iškelia klausimą,

ar jie tikrai yra naudingi. 2013 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad dauguma

žmonių vartoja omega – 3 riebiųjų rūgščių papildus, širdies ir kraujagyslių sistemai

bei cholesterolio lygiui sumažinti. [25] Tačiau, omega – 3 riebiųjų rūgščių

vartojimas, nėra susijęs su mažesne mirtingumo rizika nuo kardiologinių priežasčių,

staigios mirties, miokardo infarkto ar insulto [51], taip pat nerasta jokių ryšių tarp

vitamino B [52, 53, 54], vitamino D [55], vitamino E [56, 57, 58], beta karotino

[56], folio rūgšties [52, 53, 54, 59] ar seleno [60] naudojimo ir mažesnės širdies ir

18

kraujagyslių ligų rizikos. Taip pat yra atlikta daugybė tyrimų, norint nustatyti kalcio

papildų vartojimo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijai, tačiau jokio

reikšmingumo nėra nustatyta. [61, 62, 63, 64] Nėra ir jokių statistiškai patikimų

duomenų, kad vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti vėžio riziką. [50, 65, 66]

Apžvelgus atliktų tyrimų rezultatus, negalima vienareikšmiškai teigti, kokį

poveikį sveikatai turi maisto papildų vartojimas. Dauguma tyrėjų rekomenduoja

atlikti išsamesnius tyrimus apie papildų poveikį sveikatos būklei ir ligų prevencijai,

kadangi šiuo metu turimi duomenys nėra pakankamai įrodymais pagrįsti.

19

2 TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo objektas

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuo 18 metų amžiaus, su skirtingais mitybos

įpročiais.

Tyrime dalyvavo iš viso 1169 respondentai, iš kurių 977 moterys (84%) ir

192 vyrai (16%). Respondentų amžiaus vidurkis 29,07 metai, standartinė paklaida

±9,64. Apklausoje dalyvavo asmenys nuo 18 iki 67 metų amžiaus. Buvo siekiama

išsiaiškinti, kokie mitybos įpročiai yra paplitę tarp apklaustųjų. 823 (70%) iš visų

respondentų nurodė esantys visavalgiai, 188 (16%) vegetarai, 135 (12%) veganai

ir 23 (2%) žaliavalgiai.

2.2 Tyrimo metodai

Atrankos būdas – respondentai buvo anketuojami vienmomentine

anonimine apklausa, paaiškinus tyrimo tikslą. Anketa buvo anoniminė, todėl

respondentų konfidencialumas užtikrintas. Anoniminė anketinė apklausa buvo

vykdoma 2015 metų spalio – gruodžio mėnesiais.

Tyrimo anketa ( žr. Priedas Nr. 1) buvo sudaryta atsižvelgiant į analizuotą

literatūrą.

Anketą iš viso sudarė 16 klausimų, apie demografinius duomenis (amžius,

lytis), sveikatos būklę (sveikatos būklės įvertinimas, ar serga kokiomis nors ligomis,

ar jaučia simptomus, ar tapo vegetaru/veganu/žaliavalgiu dėl sveikatos problemų,

mitybą (visavalgis, vegetaras, veganas ar žaliavalgis), rūkymą, alkoholio vartojimą,

maisto papildų vartojimą per paskutinius 6 mėnesius, vartojamų maisto papildų

grupes (buvo galima pasirinkti kelis variantus arba įrašyti savo variantą,

pasirinkimui pateikta 20 galimų variantų), priežastis dėl kurių vartoja maisto

papildus, buvo pateikta 10 galimų priežasčių, rinktis buvo galima ne vieną, taip pat

įrašyti savo variantą.

20

2.3 Duomenų analizės metodai

Atlikdami duomenų analizę, požymius grupavome, taip:

Analizuodami mitybos įpročius vegetarus, veganus ir žaliavalgius sujungėme į

vieną grupę „vegetarai“.

Buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas. Duomenų statistinei analizei

ir rezultatų skaičiavimui naudota ,,MS Office” programinio paketo programa

„Excel” ir SPSS 21.0 for Windows. Požymių dažnumas vertintas procentais.

Kokybinių dydžių analizei naudotas chi – kvadrato (χ2) kriterijus su Bonferroni

korekcija patikimumui įvertinti naudotas tikslusis Fišerio kriterijus. Rezultatai

laikyti statistiškai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė mažesnė nei 0,05 (p

21

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Mitybos įpročiai ir maisto papildų vartojimas

60,0% respondentų per pastaruosius 6 mėnesius vartojo maisto papildus.

Panaši tendencija aptinkama ir kituose panašaus pobūdžio tyrimuose, pvz.

Visuomenės sveikatos instituto 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, maisto papildus

vartojo 64,0 % apklaustųjų Lietuvos gyventojų. [10] Tai leidžia manyti, kad maisto

papildų vartojimas yra paplitęs reiškinys tarp Lietuvos gyventojų.

Tyrimo metu taip pat rasta, jog maisto papildų vartojimas tarp apklaustųjų

vegetarų sudarė 58,7%, o tarp visavalgių - 59,9% - statistiškai reikšmingo

priežastinio ryšio tarp respondentų propaguojamų mitybos įpročių bei maisto

papildų vartojimo nerasta. 2016 m. Suomijoje atliktas tyrimas, jo metu buvo tirti

22 veganai ir 19 visavalgių, svarbu paminėti, jog šio ir mūsų tyrimo imtys skyrėsi.

Tyrimo metu nustatyta, kad 91,0% veganų bei 78,0% tirtų visavalgių vartoja maisto

papildus, nebuvo nustatyta ar šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. [67].

3.2 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys ir dažniausiai

vartojamos maisto papildų grupės

Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokios yra dažniausios maisto

papildų vartojimo priežastys. Išskirtos penkios labiausiai paplitusios:

25,0% visų respondentų nurodė maisto papildus vartojantys profilaktiškai,

siekdami sustiprinti imunitetą.

19,0% apklaustųjų respondentų maisto papildus vartoja kompensuoti vitaminų ir

mineralų trūkumą organizme.

12,0% maisto papildus vartoja odos, nagų, plaukų būklės gerinimui.

10,0% respondentų teigė maisto papildus vartojantys energijos trūkumui

kompensuoti.

Raumenų masės didinimą, bei sportinių pasiekimų gerinimą kaip priežastis

lemiančias maisto papildų vartojimą nurodė 7,0% respondentų.

22

Panašūs maisto papildų vartojimo priežasčių rezultatai gauti ir kituose

apžvelgtuose tyrimuose: „Suaugusių žmonių maisto papildų vartojimo

ypatybės“ (2008 m.) tyrime rasta, kad dažniausiai maisto papildai buvo vartojami

dėl „sveikatos pagerinimo“ (74,1%) arba „imunitetui, organizmo atsparumui

stiprinti“ (32,1% ). [68]

Palyginus vegetarų ir visavalgių maisto papildų vartojimo priežastis, gauta,

jog visavalgiai statistiškai reikšmingai daugiau teigė vartojantys maisto papildus

skirtus pagerinti regėjimą ir kontroliuoti svorį.

Tiriant dažniausiai vartojamas maisto papildų grupes tarp skirtingus

mitybos įpročius pasirinkusių respondentų, nustatyta, jog visavalgiai statistiškai

reikšmingai daugiau nurodo vartojantys vitaminus akims (10,80% visavalgių ir

4,90% vegetarų), žuvų taukus (24,40% visavalgių ir 7,80% vegetarų), papildus

besilaukiančioms ir maitinančioms (5,10% visavalgių ir 1,20% vegetarų), maisto

papildus svorio korekcijai (6,20% visavalgių ir 2,30% vegetarų). (1 pav.)

*p

23

3.3 Ligos ir maisto papildų vartojimas

Tiriant respondentų nurodytas ligas ir jų sąsajas, kad 21% respondentų

nurodė tapę vegetarais dėl sveikatos problemų, 68% dėl kitų priežasčių, iš kurių

11% nurodė, jog jų apsisprendimą lėmė etinės/moralinės priežastys. Švedijoje

atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, jog žmonės tampa vegetarais dėl įvairių

priežasčių ir dažnesnės yra ideologinės (etinės, moralinės ir kt.) priežastys negu

sveikatos. [71]

Taip pat tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti respondentų sveikatos būklę.

28% respondentų įvardijo, jog serga kokiomis nors ligomis. Sergantys statistiškai

patikimai dažniau nurodė vartojantys maisto papildus nei nesergantys. Maisto

papildus nurodė vartojantys 71 % sergančių ir 55 % nesergančių. (2pav.) Svarbu

paminėti, jog nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp ligų ir maisto papildų

grupių vartojimo. Ieškojome sąsajų tarp opaligės, gastrito, kepenų ligų bei tulžies

pūslės ligų, taip pat artritų, stuburo ligų ir radikulito ir įvairių maisto papildų grupių.

*p

24

3.4 Jaučiamų simptomų sąsaja su maisto papildų vartojimu

33% respondentų nurodė vartojantys maisto papildus tam, kad sumažintų

juntamus simptomus, todėl bandėme išsiaiškinti simptomų ir vartojamų maisto

papildų sąsajas. Tyrimai rodo, jog žmonės jaučiantys tam tikrus simptomus vartoja

daugiau maisto papildų. 25,1% pacientų jaučiančių lėtinį skausmą (išskyrus artritą)

vartoja maisto papildus, simptomų išreikštumui sumažinti. Iš visų JAV atliktame

tyrime dalyvavusių respondentų 54,8% jaučiančių kokį nors simptomą vartoja

maisto papildus. [70]

Palyginome dvi respondentų grupes, jaučiančius simptomus ir vartojančius

maisto papildus, bei nejaučiančius simptomų, bet vartojančius tas pačias maisto

papildų grupes. Jaučiantys galvos skausmą statistiškai patikimai dažniau vartoja

maisto papildus skirtus atminčiai gerinti (19,60%) ir imunitetui stiprinti (29,70%),

nei nejaučiantys. JAV atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, jog 31,80% moterų ir

15,50% vyrų vartoja maisto papildus jaučiant galvos skausmą. [70]

Esant galvos svaigimui respondentai nurodo dažniau vartojantys maisto

papildus skirtus atminčiai ir smegenų veiklai gerinti (20,30%) bei imunitetui

stiprinti (33,10%), nei nejaučiantys galvos svaigimo. Jaučiantys bendrą silpnumą

statistiškai reikšmingai dažniau nurodo vartojantys maisto papildus skirtus

atminčiai ir smegenų veiklai gerinti (19,80%), imunitetui stiprinti (37,30%) bei

žuvų taukus (25,80%). (2 lentelė)

25

2 lentelė. Pacientų jaučiamų simptomų ir vartojamų maisto papildų grupių

sąsajos

Bendras silpnumas Galvos skausmas Galvos svaigimas

J+V¹ N+V² J+V¹ N+V² J+V¹ N+V²

Atminčiai

n=43*

(19,80%)

n=108 *

(11,30%)

n=41 *

(19,60%)

n=110 *

(11,50%)

n=24 *

(20,30%)

n=127*

(12,10%)

Imunitetui

n=81 *

(37,30%)

n=187 *

(19,60%)

n=62*

(29,70%)

n=206*

(21,50%)

n=39*

(33,10%)

n=229*

(21,80%)

Žuvų taukai

n=56*

(25,80%)

n=172*

(18,10%)

n=50

(23,90%)

n=178

(18,50%)

n=31

(26,30%)

n=197

(18,70%)

* p

26

Rasta, jog jaučiantys sąnarių skausmus dažniau nurodo vartojantys maisto

papildus skirtus kaulams (17,50%) bei sąnariams (32,50%), nei nejaučiantys

sąnarių skausmų. (Lentelė nr. 4)

Jaučiantys nugaros skausmus statistiškai patikimai dažniau nurodo

vartojantys maisto papildus skirtus sąnariams (12,80%) bei žuvų taukus (25,60%)

(Lentelė nr. 4)

4 lentelė. Pacientų jaučiamų simptomų ir vartojamų maisto papildų grupių

sąsajos

Sąnarių skausmas Nugaros skausmas

J+V¹ N+V² J+V¹ N+V²

Kaulams

n=22*

(17,50%)

n=86*

(8,20%)

n=28

(12,30%)

n=80

(8,50%)

Raumenims

n=23

(18,30%)

n=137

(13,10%)

n=30

(13,20%)

n=130

(13,80%)

Sąnariams

n=41*

(32,50%)

n=61*

(5,80%)

n=29*

(12,80%)

n=73*

(7,70%)

Žuvų taukai

n=30

(23,80%)

n=198

(19,00%)

n=58*

(25,60%)

n=170*

(18,00%)

*p

27

IŠVADOS

1. Remiantis tyrimo rezultatais galima daryti išvadą, kad tarp pasirinkimo

vartoti maisto papildus bei propaguojamų mitybos įpročių nėra statiškai patikimo

priežastinio ryšio. Vegetarai savo mitybą maisto papildais papildo taip pat dažnai

(58,7%) kaip ir visavalgiai (59,9%). Svarbu paminėti tai, jog visavalgiai statistiškai

patikimai dažniau vartoja kai kurias maisto papildų grupes - papildus skirtus akims,

svorio korekcijai, besilaukiančioms ir maitinančioms moterims bei žuvų taukus, nei

vegetarai.

2. Sergantieji (71,0%) maisto papildus nurodo vartojantys statistiškai

patikimai dažniau nei nesergantys (55,1%). Iš mūsų apklaustų respondentų 28%

nurodė sergantys, 71% jų – vartoja maisto papildus, tačiau nerasta jokių statistiškai

reikšmingų sąsajų tarp tam tikrų ligų, kuriomis serga apklaustieji ir vartojamų

maisto papildų grupių.

3. Atlikus tyrimą nustatyta, kad maisto papildų vartojimas yra tikslingas

pasirinkimas, kuriuo net 33% apklaustųjų siekia sumažinti juntamus sveikatos

simptomus, o maisto papildų grupės pasirinkimas dažnai priklauso nuo juntamų

simptomų. Respondentai jaučiantys sąnarių skausmus statistiškai patikimai

dažniau nei sveikieji nurodo vartojantys maisto papildus skirtus kaulams bei

sąnariams, o kenčiantys nuo nugaros skausmų - papildus sąnariams ir žuvų taukus.

Jaučiantys galvos skausmą ir galvos svaigimą statistiškai patikimai dažniau vartoja

maisto papildus skirtus atminčiai gerinti bei papildus skirtus imunitetui stiprinti, o

besiskundžiantys bendruoju silpnumu renkasi dažniau ne tik atminčiai ir smegenų

veiklai gerinti skirtus papildus, bet ir imunitetui stiprinti, bei žuvų taukus. Pacientai

nurodę jaučiantys širdies plakimą bei krūtinės skausmą statistiškai reikšmingai

dažniau renkasi maisto papildus skirtus širdies ir kraujagyslių sistemai, bei žuvų

taukus, nei nesiskundžiantys šiais simptomais, o jaučiantys galūnių šalimą/tirpimą

dažniau renkasi širdies ir kraujagyslių sistemai skirtus papildus. Vertinant ligų ir

simptomų sąsajas su maisto papildų vartojimu, galima būtų daryti prielaidą, jog

pacientai maisto papildus renkasi ne pagal ligas, o pagal jaučiamus simptomus.

28

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. J, K.-S., Wright, RB, E. and PMC, E. (1999) ‘Wright JD’, Vital and health

statistics. Series 11, Data from the national health survey, (244), pp. 1–14.

2. HM Government (2008) National diet and nutrition survey: Results from years

1-4 (combined) of the rolling Programme/12) executive summary. Available

at:

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/

file/310997/NDNS_Y1_to_4_UK_report_Executive_summary.pdf

(Accessed: 3 March 2016)

3. The VRG blog Editor (2011) How many adults are Vegan in the U.S.?. Available

at: http://www.vrg.org/blog/2011/12/05/how-many-adults-are-vegan-in-

the-u-s/ (Accessed: 3 March 2016).

4. Bates, B., Lennox, A., Prentice, A., Bates, C., Page, P., Nicholson, S. and Swan,

G. (2015) National diet and nutrition survey rolling Programme (NDNS) -

results from years 2-5 (combined) for wales (2009/10-2012/13). Available

at: http://gov.wales/docs/caecd/research/2015/151209-national-diet-

nutrition-survey-rolling-programme-years-2-5-en.pdf (Accessed: 3 March

2016).

5. Pawlak, R. (2012) ‘Vitamin B12 in vegetarian diets RD resources for

professionals’

6. by VN DPG and Norris, J. (2013) ‘Iron in vegetarian diets RD resources for

consumers’

7. WHO | Diet [Internet]. Who.int. 2016 [cited 7 March 2016]. Available from:

http://www.who.int/topics/diet/en/

8. Healthy diet [Internet]. World Health Organization. 2016 [cited 7 March 2016].

Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs394/en/

9. Food, nutrition and the prevention of cancer: a global perspective.- Washington

DC: American Institute for Cancer Research, 1997

10. Stukas R, Dobrovolskij V. LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIAI

2013 METAIS [Internet]. Sm-hs.eu. 2016 [cited 7 March 2016]. Available

from: http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/sm-hs.2013.089/805

11. The American Heart Association's Diet and Lifestyle Recommendations

[Internet]. Heart.org. 2016 [cited 7 March 2016]. Available from:

http://www.who.int/topics/diet/en/http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs394/en/http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/sm-hs.2013.089/805

29

http://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Nutrition

/The-American-Heart-Associations-Diet-and-Lifestyle-

Recommendations_UCM_305855_Article.jsp#.VqII23iLTIU

12. Tuso, P., Stoll, S.R. and Li, W.W. (2015) ‘A plant-based diet, Atherogenesis, and

coronary artery disease prevention’, 19(1), pp. 62 – 67.

13. Nutritional update for physicians: plant-based diets.Tuso PJ, Ismail MH, Ha BP,

Bartolotto CPerm J. 2013 Spring; 17(2):61-6.

14. Relationship of carotid intima-media thickness and duration of vegetarian diet

in Chinese male vegetarians.Yang SY, Zhang HJ, Sun SY, Wang LY, Yan B,

Liu CQ, Zhang W, Li XJ Nutr Metab (Lond). 2011 Sep 19; 8(1):63

15. Kaushik, N.K., Aggarwal, A., Singh, M., Deswal, S. and Kaushik, P. (2015)

‘Vegetarian diets: Health benefits and associated risks’

16. Obesity and overweight [Internet]. World Health Organization. 2016 [cited 7

March 2016]. Available from:

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/

17. Vegetarian Diets [Internet]. Heart.org. 2016 [cited 7 March 2016]. Available

from:

http://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Vegetari

an-Diets_UCM_306032_Article.jsp#

18. Stukas R. Maisto papildai ir medicininës paskirties maisto produktai: panašumai

ir skirtumai. Farmacija ir laikas. 2005;6:10-12.

19. Dietary Supplements: What You Need to Know [Internet]. Fda.gov. 2016 [cited

7 March 2016]. Available from:

http://www.fda.gov/Food/ResourcesForYou/Consumers/ucm109760.htm

20. Maisto papildų sąraše – per 15 tūkstančių produktų (2016) Available at:

http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/648/ (Accessed: 3 March 2016).

21. Stukas R. Daugiakomponenčiai maisto papildai – puiki sveikatos formulė.

Farmacija ir laikas 2006, 8, 36-39.

22. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių

įstatymų, susijusių su maisto papildais, 2002 m. birželio 10 d.

23. Vitaminai ir mineralai | Vitaminai moterims, vyrams, vaikams [Internet].

http://www.eurovaistine.lt/. 2016 [cited 12 March 2016]. Available from:

http://www.eurovaistine.lt/vitaminai-ir-mineralai/

24. 2005 m. Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo rezultatai. Lietuvos Statistikos

Departamentas, -Vilnius, 2006

http://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Nutrition/The-American-Heart-Associations-Diet-and-Lifestyle-Recommendations_UCM_305855_Article.jsp#.VqII23iLTIUhttp://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Nutrition/The-American-Heart-Associations-Diet-and-Lifestyle-Recommendations_UCM_305855_Article.jsp#.VqII23iLTIUhttp://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Nutrition/The-American-Heart-Associations-Diet-and-Lifestyle-Recommendations_UCM_305855_Article.jsp#.VqII23iLTIUhttp://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/http://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Vegetarian-Diets_UCM_306032_Article.jsphttp://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Vegetarian-Diets_UCM_306032_Article.jsphttp://www.fda.gov/Food/ResourcesForYou/Consumers/ucm109760.htmhttp://www.eurovaistine.lt/vitaminai-ir-mineralai/

30

25. Bailey R, Gahche J, Miller P, Thomas P, Dwyer J. Why US Adults Use Dietary

Supplements. JAMA Internal Medicine. 2013;173(5):355.

26. Karpenko J. Maisto papildų vartojimo ir požiūrio į maisto papildus tarp

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimas [magistrantė]. Vilniaus

universiteto medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituta; 2006.

27. Stukas R, Voicechovskaja I. Maisto papildų vartojimas tarp studentų medikų ir

jų požiūris į maisto papildus. Visuomenės sveikata. 2006;48(1):67-74.

28. Position of the American Dietetic Association and Dieticians of

Canada.Vegetarian diets. J Am Diet Assoc 2003;103:748–65.

29. Elmadfa I, Singer I. Vitamin B12 and homocysteine status among vegetarians:

a global perspective. Am J Clin Nutr 2009; 89(suppl):1693S–8S. doi:

10.3945/ajcn.2009.26736y

30. Obersby D, Chappell DC, Dunnett A, Tsiami AA. Plasma total homocysteine

status of vegetarians compared with omnivores: a systematic review and

meta-analysis. Br J Nutr 2013; 109:785–94. doi:

10.1017/S000711451200520X. pmid:23298782

31. Chan J, Jaceldo-Siegl K, Fraser GE. Serum 25-hydroxyvitamin D status of

vegetarians, partial vegetarians, and nonvegetarians: the Adventist health

study-2. Am J Clin Nutr 2009; 89(suppl):1686S–92S. doi:

10.3945/ajcn.2009.26736x

32. Crowe FL, Steur M, Allen NE, Appleby PN, Travis RC, Key TJ. Plasma

concentrations of 25-hydroxyvitamin D in meat eaters, fish eaters,

vegetarians and vegans: results from the EPIC–Oxford study. Public Health

Nutr 2010; 14:340–6. doi: 10.1017/S1368980010002454. pmid:20854716

33. Ho-Pham LT, Vu BQ, Lai TQ, Nguyen ND, Nguyen TV. Vegetarianism, bone

loss, fracture and vitamin D: a longitudinal study in Asian vegans and non-

vegans. Eur J Clin Nutr 2012; 66:75–82. doi: 10.1038/ejcn.2011.131.

pmid:21811293

34. Krajčovičová-Kudláčková M, Bučková K, Klimeš I, Šeboková E. Iodine

deficiency in vegetarians and vegans. Ann Nutr Metab 2003; 47:183–5.

pmid:12748410

35. Leung AM, LaMar A, He X, Braverman LE, Pearce EN. Iodine status and

thyroid function of Boston-area vegetarians and vegans. J Clin Endocrinol

Metab 2011; 96:E1303–E7. doi: 10.1210/jc.2011-0256. pmid:21613354

31

36. Kadrabova J, Madaric A, Kovacikova Z, Ginter E. Selenium status, plasma zinc,

copper, and magnesium in vegetarians. Biol Trace Elem Res 1995;

50(1):13–24. pmid:8546880 doi: 10.1007/bf02789145

37. Kornsteiner M, Singer I, Elmadfa I. Very low n-3 long-chain polyunsaturated

fatty acid status in Austrian vegetarians and vegans. Ann Nutr Metab 2008;

52:37–47. doi: 10.1159/000118629. pmid:18305382

38. Sanders TA. DHA status of vegetarians. Prostaglandins Leukot Essent Fatty

Acids 2009; 81(2–3):137–4. doi: 10.1016/j.plefa.2009.05.013.

pmid:19500961

39. Mayo clinic, mayo clinic health solutions. Vitamins and Minerals What You

Should Know About Essential Nutrients [Internet]. Rochester, USA: MAYO

CLINIC; 2009 p. 1-8. Available from:

http://www.mayoclinic.org/documents/mc5129-0709-sp-rpt-pdf/doc-

20079085

40. Sobiecki J, Appleby P, Bradbury K, Key T. High compliance with dietary

recommendations in a cohort of meat-eaters, fish-eaters, vegetarians and

vegans: results from the EPIC-Oxford study. Nutrition Research [Internet].

2016 [cited 3 March 2016];0(0). Available from:

http://www.nrjournal.com/article/S0271-5317(16)00002-6/fulltext

41. Kennedy, E.T., Luo, H. and Houser, R.F. (2013) ‘Dietary supplement use pattern

of U.S. Adult population in the 2007–2008 national health and nutrition

examination survey (NHANES)’, Ecology of Food and Nutrition, 52(1), pp.

76–84. doi: 10.1080/03670244.2012.706000

42. Gahche J, Bailey R, Burt V, et al. Dietary supplement use among US adults

has increased since NHANES III (1988-1994). NCHS Data Brief.

2011;(61):1-8

43. Radimer K, Binewald B, Hughes J, Erwin B, Swanson C, Picianno MF. Dietary

supplement use by US adults: data from the National Health and Nutrition

Examination Survey, 1999-2000. Am J Epidemiol. 2004, 160(4), 339-49.

44. Gariballa S, Afandi B, Haltem M, Yassin J, Alessa A. Effect of Antioxidants and

B-Group Vitamins on Risk of Infections in Patients with Type 2 Diabetes

Mellitus. Nutrients. 2013;5(3):711-724.

45. Pludowski P, Holick M, Pilz S, Wagner C, Hollis B, Grant W et al. Vitamin D

effects on musculoskeletal health, immunity, autoimmunity, cardiovascular

http://www.mayoclinic.org/documents/mc5129-0709-sp-rpt-pdf/doc-20079085http://www.mayoclinic.org/documents/mc5129-0709-sp-rpt-pdf/doc-20079085http://www.nrjournal.com/article/S0271-5317(16)00002-6/fulltext

32

disease, cancer, fertility, pregnancy, dementia and mortality—A review of

recent evidence. Autoimmunity Reviews. 2013;12(10):976-989.

46. World Health Organization and Food and Agriculture Organization of the

United Nations. Vitamin and Mineral Requirements in Human Nutrition.

2nd ed. Geneva, Switzerland: World Health Organization; 2004. Accessed

atwww.who.int/nutrition/publications/micronutrients/9241546123/en/inde

x.html on 03 March 2016

47. Littlejohns T, Henley W, Lang I, Annweiler C, Beauchet O, Chaves P et al.

Vitamin D and the risk of dementia and Alzheimer disease. Neurology.

2014;83(10):920-928.

48. Bailey RL, Dodd KW, Goldman JA, et al. Estimation of total usual calcium

and vitamin D intakes in the United States. J Nutr. 2010;140(4):817-822

49. Czeizel A, Dudás I, Vereczkey A, Bánhidy F. Folate Deficiency and Folic Acid

Supplementation: The Prevention of Neural-Tube Defects and Congenital

Heart Defects. Nutrients. 2013;5(11):4760-4775.

50. Martinez M, Jacobs E, Baron J, Marshall J, Byers T. Dietary Supplements and

Cancer Prevention: Balancing Potential Benefits Against Proven Harms.

JNCI Journal of the National Cancer Institute. 2012;104(10):732-739.

51. Rizos E, Ntzani E, Bika E, Kostapanos M, Elisaf M. Association Between

Omega-3 Fatty Acid Supplementation and Risk of Major Cardiovascular

Disease Events. JAMA. 2012;308(10):1024.

52. Lee M, Hong KS, Chang SC, Saver JL. Efficacy of homocysteine-lowering

therapy with folic acid in stroke prevention: a meta-analysis.

Stroke2010;41:1205-12.

53. Clarke R, Halsey J, Lewington S, Lonn E, Armitage J, Manson JE, et al. Effects

of lowering homocysteine levels with B vitamins on cardiovascular disease,

cancer, and cause-specific mortality: meta-analysis of 8 randomised trials

involving 37 485 individuals. Arch Intern Med2010;170:1622-31.

54. Mei W, Rong Y, Jinming L, Yongjun L, Hui Z. Effect of homocysteine

interventions on the risk of cardiocerebrovascular events: a meta-analysis of

randomised controlled trials. Int J Clin Pract2010;64:208-15

55. Elamin MB, Abu Elnour NO, Elamin KB, Fatourechi MM, Alkatib AA,

Almandoz JP, et al. Vitamin D and cardiovascular outcomes: a systematic

review and meta-analysis. J Clin Endocrinol Metab2011;96:1931-42

33

56. Vivekananthan DP, Penn MS, Sapp SK, Hsu A, Topol EJ. Use of antioxidant

vitamins for the prevention of cardiovascular disease: meta-analysis of

randomised trials. Lancet2003;361:2017-23.

57. Eidelman RS, Hollar D, Hebert PR, Lamas GA, Hennekens CH. Randomised

trials of vitamin E in the treatment and prevention of cardiovascular disease.

Arch Intern Med2004;164:1552-6.

58. Shekelle PG, Morton SC, Jungvig LK, Udani J, Spar M, Tu W, et al. Effect of

supplemental vitamin E for the prevention and treatment of cardiovascular

disease. J Gen Intern Med2004;19:380-9

59. Zhou YH, Tang JY, Wu MJ, Lu J, Wei X, Qin YY, et al. Effect of folic acid

supplementation on cardiovascular outcomes: a systematic review and

meta-analysis. PLoS One2011;6:e25142.

60. Flores-Mateo G, Navas-Acien A, Pastor-Barriuso R, Guallar E. Selenium and

coronary heart disease: a meta-analysis. Am J Clin Nutr2006;84:762-73.

61. Reid I. Cardiovascular Effects of Calcium Supplements. Nutrients.

2013;5(7):2522-2529.

62. Reid I, Bolland M. Calcium supplements: bad for the heart?. Heart.

2012;98(12):895-896.

63. Heaney R, Kopecky S, Maki K, Hathcock J, MacKay D, Wallace T. A Review

of Calcium Supplements and Cardiovascular Disease Risk. Advances in

Nutrition: An International Review Journal. 2012;3(6):763-771.

64. Cauley J, Chlebowski R, Wactawski-Wende J, Robbins J, Rodabough R, Chen

Z et al. Calcium Plus Vitamin D Supplementation and Health Outcomes

Five Years After Active Intervention Ended: The Women's Health Initiative.

Journal of Women's Health. 2013;22(11):915-929.

65. Fortmann S, Burda B, Senger C, Lin J, Whitlock E. Vitamin and Mineral

Supplements in the Primary Prevention of Cardiovascular Disease and

Cancer: An Updated Systematic Evidence Review for the U.S. Preventive

Services Task Force. Annals of Internal Medicine. 2013;159(12):824-834.

66. Moyer V. Vitamin, Mineral, and Multivitamin Supplements for the Primary

Prevention of Cardiovascular Disease and Cancer: U.S. Preventive Services

Task Force Recommendation Statement. Annals of Internal Medicine.

2014;160(8):558.

34

67. Elorinne A, Alfthan G, Erlund I, Kivimäki H, Paju A, Salminen I et al. Food and

Nutrient Intake and Nutritional Status of Finnish Vegans and Non-

Vegetarians. PLOS ONE. 2016;11(2):e0148235.

68. Kochanskienė I, Petkevičienė J, Šumskas L, Kregždytė R. Suaugusių žmonių

maisto papildų vartojimo ypatybės. Lietuvos bendrosios praktikos

gydytojas. 2008;XII(7-8):487-493.

69. Miller MF, Bellizzi KM, Sufian M, Ambs AH, Goldstein MS, Ballard-Barbash

R: Dietary supplement use in individuals living with cancer and other

chronic conditions: a population-based study. J Am Diet Assoc

2008,108(3):483–494.)

70. Satia-Abouta J, Kristal A, Patterson R, Littman A, Stratton K, White E. Dietary

supplement use and medical conditions. American Journal of Preventive

Medicine. 2003;24(1):43

71. Larsson CL, Johansson GK. Dietary intake and nutritional status of young

vegans and omnivores in Sweden. Am J Clin Nutr 2002; 76:100–6. pmid:12081822

35

PRIEDAI

Priedas 1. Anketa maisto papildų vartojimo ypatumai

Dėkoju, kad sutikote dalyvauti anketinėje apklausoje. Jos tikslas – daugiau sužinoti

apie maisto papildų vartojimą esant skirtingiems mitybos įpročiams bei sveikatos

būklei.

Maisto papildais vadinamos maistinės medžiagos, skirtos papildyti kasdieniniam

maisto racionui. Tai yra koncentruotų maistinių medžiagų, turinčių fiziologinį

poveikį, šaltinis (vitaminai; mineralai; žoliniai/augaliniai preparatai; amino rūgštys;

maistinės medžiagos, didinančios maisto ingredientų suvartojimą ir kt.).

Atidžiai perskaitykite klausimą ir pasistenkite jį kuo tiksliau atsakyti.

Ši anketa yra anoniminė ir jos atsakymai bus analizuojami apibendrintai.

1. Jūsų lytis?

Vyras

Moteris

2. Jūsų amžius (įrašykite):

........... m.

3. Kaip vertinate dabartinę savo sveikatos būklę?

Labai gera

Vidutiniška

Bloga

4. Jūs esate:

Žaliavalgis

Vegetaras

Veganas

Visavalgis

5. Ar tapote žaliavalgiu/vegetaru/veganu dėl sveikatos problemų?

Taip

Ne

36

6. Ar rūkote?

Nerūkau

Reguliariai rūkau

7. Ar vartojate alkoholį?

Nevartoju

Vartoju

8. Ar vartojate maisto papildus?

Vartoju

Nevartoju (pereikite prie 12 klausimo)

9. Kokius maisto papildus vartojate/vartojote per paskutinius 6 mėn.? (įrašykite)

..................................................................................

10. Kokias dažniausiai vartojate maisto papildų rūšis? (galimi keli atsakymų variantai)

Atminčiai ir smegenų veiklai

Cholesterolio kiekiui mažinti

Energijai

Kaulams

Raumenims

Sąnariams ir sausgyslėms

Širdžiai ir kraujotakai

Vitaminus akims

Virškinimui

Kepenims

Imunitetui ir organizmui stiprinti

Odai, plaukams ir nagams

Antioksidantus

Sportuojantiems

Svorio kontolei

Besilaukiančioms ir maitinančioms

Moterims

Vyrams

Probiotikus

37

Žuvų taukus

Vitaminų kompleksus

Kita (įrašykite).....................................................................................

11. Jei vartojate, dėl kokių priežasčių? (galimi keli atsakymų variantai)

Profilaktiškai, sustiprinti imunitetą

Vitaminų/mineralų trūkumui maiste kompensuoti

Odai/nagams/plaukams

Energijos trūkumui kompensuoti

Raumenų masės didinimui, sportiniams pasiekimams gerinti

Atminčiai gerinti

Regėjimui gerinti

Stresui malšinti

Kūno svoriui reguliuoti

Virškinimo/kepenų veiklai gerinti

Kita (įrašykite): ...................................................................................

12. Ar sergate kokiomis nors ligomis?

Taip

Ne (pereikite prie 14 klausimo)

13. Pažymėkite, kokiomis ligomis sergate:

Liga Pažymėti, jei

sergate Liga

Pažymėti, jei

sergate

Širdies ir kraujagyslių

a) Padidėjęs kraujo

spaudimas (hipertenzija)

Nervų

a) Alzhaimerio liga

b) Parkinsono liga

b) Insultas c) Radikulitas

c) infarktas d) Kita (įrašyti)……………….

d) Kita (įrašyti)…………

Virškinimo trakto

a) Opaligė Šlapinimosi sistema

a) Uždegimas

b) Lėtinis gastritas b) Akmenligė

38

c) Kepenų ligos c) Šlapimo pūslės ligos

d) Tulžies pūslės ligos d) Prostatos ligos

e) Kita (įrašyti)…………. e) Kita (įrašyti)………….

Raumenų, kaulų,

jungiamojo audinio

a) Sąnarių uždegimai

(artritai)

Kvėpavimo takų

a) Lėtinis bronchitas

b) stuburo ligos b) Astma

c) kaulų retėjimas

(osteoporozė)

c) Kita (įrašyti)………………..

d) Kita (įrašyti)………..

Endokrininė sistema

a) Cukrinis diabetes Akių ligos

a) Glaukoma

b) Skydliaukės ligos b) Lęšiuko drumstėjimas

(Katarakta)

c) Kita (įrašyti)…………. c) Kita (įrašyti)………………….

Onkologiniai susirgimai

Psichikos ligos

a)Depresija

b)Valgymo sutrikimai (anoreksija,

bulimija)

c) Generalizuotas nerimo

sutrikimas

d)Kita (įrašyti)............

Ausų ligos

14. Kokie nusiskundimai jus vargina ir kiek stipriai?

Nusiskundimai Pažymėti,

kurie

vargina

Kiek nusiskundimai trukdo kasdieniniame

gyvenime?

Visai

netrukdo

Nedaug

trukdo

Vidutiniška

i trukdo

Stipriai

trukdo

Skausmas:

a) sąnarių

b) galvos

c) nugaros

d) krūtinės

e) pilvo

f) (įrašyti)..................

...

39

Bendras silpnumas

Galvos svaigimas

Ūžesys galvoje

Širdies plakimas

Ritmo sutrikimai

Galūnių šalimas/tirpimas

Dusulys

Susilpnėjusi rega

Susilpnėjusi klausa

Nemiga

Kita (įrašyti)

15. Ar vartojate maisto papildu simptomams sumažinti?

Taip

Ne