MAISTU PLINTANČIOS INFEKCIJOS LIETUVOJE

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrasG. Zagrebnevienė

2012 m. balandžio 27 d.

1

SVEIKATA

Paveldimumas 20%

Medicininė pagalba 10%

Aplinkos užterštumas 20%

Mityba ir gyvenimo būdas 50%

2

Tačiau ar visada maistas

yra saugus?

Ir ką rodo skaičiai bei faktai?

3

Viduriavimus sukelia:

Bakterijos ir jųtoksinai:Campylobacter

Shigella

Salmonella

E.coli 0:157

Clostridium difficile

Clostridium perfringens ir t.t.

Virusai:

Rotavirusai

Norovirusai

Astrovirusai

Adenovirusai

Koronavirusai

.....

Parazitai:

Entamoeba histolytica

Giardia lamblia

Cryptosporidium

......

4

5

6

Dažniausiai pasaulyje mirtį sukeliančios infekcinės ligos

Kvėpavimo infekcijos 1 3 871 000ŽIV/AIDS 2 2 866 000Viduriavimo ligos 3 2 001 000Tuberkuliozė 4 1 644 000Malarija 5 1 124 000Tymai 6 745 000Kokliušas 7 285 000Stabligė 8 282 000Meningitas 9 173 000Sifilis 10 167 000

Šaltinis: PSO, 2008

Priežastis Vieta ~mirčių skaičius

7

• JAV, Anglijos, Airijos ir kt. šalių mokslininkų atlikti tyrimai parodėdidžiulius skirtumus tarp oficialiosios ŽI registracijos ir faktinio diarėjųpaplitimo:

– JAV 1996-1999 m. diarėjų paplitimas buvo 11 %, 2000-2001 m. – 5 %– Airijoje 2000-2001 m. nustatytas paplitimas 4,5% – Kanadoje 2003 m. diarėjų paplitimas siekė 10%

• Lietuvoje 2004-2005 m. atlikto tyrimo metu nustatytas diarėjų paplitimas buvo 5% tarp apklaustųjų asmenų (tyrime dalyvavo 1200 asmenų)

– Bendras visai LT populiacijai diarėjų skaičius būtų ne mažiau 170 tūkst. atvejų kasmet.

– Oficialiai kasmet registruojame 15-20 tūkst. diarėjų atvejų• Herikstad H, Yang S, Van Gilder T, et al. A population-based estimate of the burden of diarrheal illness in the United States: FoodNet, 1996–1997: are the rates of diarrhea increasing?

Epidemiol Infect 2002; 129

• Imhoff B, Morse D, Shiferaw B, et al. Burden of self-reported akute diarrheal illness in FoodNet surveillance areas, 1998–1999. Clin Infect Dis 2004; 38• Communicable Disease Surveillance Centre - Northern Ireland. Acute gastroenteritis in Northern Ireland and the republic of Ireland: a telephone survey. 2003• Majowicz SE, Dore K, Flint JA, et al. Magnitude and distribution of acute, self reported gastrointestinal illness in a Canadian community. Epidemiol Infect 2004; 132

8

“Ledkalnio” fenomenas• Daugumai žarnyno infekcijų

būdingas “ledkalnio”fenomenas

• Vidutinio sunkumo ir aiškiai išreikštos ligos formos sudaro nedidelę dalį

• Priemonės, nukreiptos įinfekcijos šaltinį, neefektyvios

9

Kokia situacija Lietuvoje?

10

Žarnyno infekcijos bendroje UL struktūroje, Lietuva

2007 2008 2009 2010 2011

Visos užkrečiamos ligos

717529 587754 752948 603629 745283

Žarnyno infekcinės ligos

16149 18933 18034 18748 22438

Procentas 2,25 3,22 2,39 3,10 3,01

AKTUALUMAS

Nežymiai didėja lyginamoji dalis

Grėsmė plitimo tarptautiniu mastu

Nevaldomos specifinėmis priemonėmis

Vystosi kai kurių sukėlėjų rezistentiškumas

Didėja virusinių infekcijų lyginamoji dalis

11

Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A 02-05, A08, A09) Lietuvoje 1997-2011 m.

12

Žarnyno infekcinių ligų tendencijos Lietuvoje 1996-2011 m.

0

50

100

150

200

250

300

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

rod

iklis

10

0 t

ūks

t. g

yve

nto

jų

salmoneliozė

šigeliozė

kampilobakteriozė

jersiniozė

kt. bakterinės žarnyno infekcijos nepatikslintos

rotavirusinė infekcija

13

Sergamumas kampilobakterioze 2001-2011 m.

Šaltinis:ECDC, Anual epidemiological report, 2011 14

Sergamumas salmonelioze 2001-2011 m.

15

Sergamumas jersinioze 2001-2011 m.

16

Kitos maistu plintančios infekcijos

• Pavieniai VHA atvejai (2011 m. – 17 atv.)• Kasmet 1-2 atvejai vidurių šiltinės, paratifų• 5-7 atvejai leptospirozės• 3-6 atvejai listeriozės• 2-3 atvejai botulizmo

17

Sergamumas Sergamumas žžarnyno infekcijomis amarnyno infekcijomis amžžiaus iaus grupgrupėėse (vidut. 2005se (vidut. 2005--2010 m.)2010 m.)

18

Hospitalizavimo dHospitalizavimo dėėl l žžarnyno infekcijarnyno infekcijųųapimtys Lietuvoje 2004apimtys Lietuvoje 2004--2011 m.2011 m.

0

5000

10000

15000

20000

25000

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

viso ŪŽI atvejų

iš jų hospitalizuotų skaičius

Kitose Europos šalyse, JAV hospitalizavimo apimtys dėl šių ligų tesiekia iki 50 proc.

19

STEC protrūkis Vokietijoje 2011 metais

20

Tarpta

utinius

protrūk

ius, nu

o kurių

neapsa

ugota n

ei viena

šalis,

lemia:

1.Maist

o paskir

stymo gl

obaliza

cija

2.Zoono

ziųsuk

ėlėjų re

zervuar

o įvairo

vė

3.Tarpta

utinis tu

rizmas

4.Sukėlė

jų popu

liacijos

pokyčia

i

(reziste

ntiškum

as, jų g

enetini

ai poky

čiai)

5. Gyve

nimo bū

do poky

čiai (m

aitinima

sis ne

namuos

e, pusfa

brikačia

i)

Žarnyno infekcinių ligų protrūkių tendencija Lietuvoje 1999 – 2011 metais

24 30 44 3966

99

244207 194 221 173 189

437

302

471418

334

451

673

10711014

773

865

653

538

1228

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Atv

ejai

metai

protrūkių sk.

atvejų juose sk.

21

Per maistą plintančių infekcinių ligųprotrūkių etiologija Lietuvoje 2005-2010 m.

salmonella37130%

shigella494%

kt. bakterijos726%

rotavirus30225%

kiti virusai504%

sukėlėjas nenustatytas

38231%

N 1226

22

Protrūkių kilimo vieta. Lietuva, 2005-2009 m.

N 1039

23

Maistu plintančių protrūkių etiologija ES šalyse 2008 m.

EFSA Journal; 2010 8(1):1496 26/368 24

Pagrindinės protrūkių priežastys

– Patogeniniais mikroorganizmais užteršto gyvūninio maisto (žaliavinio) patekimas į rinką, maitinimo įmones, vaikų ugdymo įstaigas, kitiems vartotojams

– Prekybos įmonėse pirktas ir vartotas nekokybiškas vartojimui paruoštas maistas (kepta vištiena, kulinarijos bei konditerijos gaminiai ir kt.)

– Netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose

• Sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos dozės

• Sudaromos sąlygos maisto užteršimui • Kryžminis maisto užteršimas• Netinkamai nukenksminamas žaliavoje esantis užkratas ir kt.

– Asmeninės bei maisto tvarkymo higienos nepaisymas namuose, vaikųugdymo įstaigose, maisto tvarkymo įmonėse

Šaltinis: protrūkių tyrimo medžiaga (ULAC, VSC)

25

Kokie prevencijos principai?

26

INFEKCIJOS GRANDINĖ

Infekcijos šaltinissukėlėjai

Plitimo būdas

Plitimo veiksniai

Imlus organizmas

27

INFEKCIJOS PLITIMO GRANDINĖ

Infekcijos šaltinis:Sukėlėjai:

Plitimo būdas:Plitimo veiksniai:

Imlus organizmas

28

1. Žmonės2. Gyvūnai3. Paukščiai...

1. Bakterijos2. Virusai3. Parazitai4. Helmintai....

1. Netiesioginis (fekalinis-oralinis, aplinka ir kt...)1. Maistas,

2. Vanduo3. Aplinka4. Kt.....

28

Kurią grandį galime paveikti ?• Infekcijos šaltinį? NE• Sterili žaliava? NE• Skiepijimai? NE• Maisto gamintojų ir vartotojų žinios? TAIP• Kas yra mūsų lėkštėje, gali būti skanu, sveika ir

saugu jei:–– MaistMaistąą gaminsime gaminsime ššvariomis rankomis variomis rankomis ir ir ššvarioje aplinkojevarioje aplinkoje–– NeNeįįneneššime uime užžkrato krato įį vartojimui paruovartojimui paruoššttąą maistmaistąą–– Gerai apdorosime maistGerai apdorosime maistąą karkarššččiuiu–– Tinkamai laikysime maistTinkamai laikysime maistąą–– Vartosime Vartosime ššvarvarųų geriamgeriamąąjjįį vandenvandenįį

29

Prevencijos principai

Prevencija orientuota į plitimo būdus bei plitimo

veiksnius

Saugus maisto tvarkymas

Elgsenos keitimas

Higienos įgūdžiųformavimas

Švietimas, mokymas

30

PSO rekomenduoja 5 taisykles, kad maistas būtų saugus

I. LAIKYTIS ŠVAROS

II. ATSKIRTI, NESUKRYŽIUOTI

III. GERAI APDOROTI KARŠČIU

IV. TINKAMAI LAIKYTI

V. RINKTIS ŠVIEŽIĄ MAISTĄ IR ŠVARŲVANDENĮ

31

AAččiiūū uužž ddėėmesmesįį

32