medicinos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

www.ects.cr.vu.lt

Žilvinas Dambrauskas, Laima Ivanovienė, Vytautas Kasiulevičius, Jūratė Šipylaitė,

Algimantas Tamelis, Algirdas Utkus

MEDICINOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS

METODIKA

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas

ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas(Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001)

Žilvinas Dambrauskas, Laima Ivanovienė,Vytautas Kasiulevičius, Jūratė Šipylaitė,


Medicinos studijų krypties koMpetencijų plėtotės

Metodika

Vilnius2011

Žilvinas DambrauskasLaima IvanovienėVytautas KasiulevičiusJūratė ŠipylaitėAlgimantas TamelisAlgirdas Utkus

Medicinos studijų krypties koMpetencijų plėtotės Metodika

Redagavo Jolita Stankūnavičienė

© Vilniaus universitetas, 2011

ISBN 978-9955-526-79-7

TURINYS

1. truMpas Medicinos studijų krypties aprašas. Medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupės ypatuMai ......................................................................................5 Algimantas Tamelis2. tipinės Medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupės prograMos. prograMų profilių nustatyMas ir profilių galiMybės .................................................................................................................................7 Algimantas Tamelis3. profesinis laukas baigus Medicinos studijas ir rezidentūrą. šeiMos gydytojas ...........................................................................................................................................8 Vytautas Kasiulevičius 3.1. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros struktūra ...................................................8 3.2. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros finansavimas .............................................9 3.3. Šeimos gydytojo darbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ................................................9 3.4. Problemos, su kuriomis susiduria praktiką pradėję šeimos gydytojai ........................................10 3.5. Šeimos gydytojo darbo specifika ................................................................................................10 3.6. Medicinos (šeimos medicinos) studijų krypties kompetencijų sąrašas ......................................11 3.7. Šeimos medicinos rezidentūros absolventų pasirengimas darbui baigus studijas ......................13 3.8. Kompetencijos, kurių darbdaviai tikisi priimdami šeimos gydytojus į darbą ............................15 3.9. Įgyjamos darbo vietoje šeimos gydytojų kompetencijos ...........................................................17 3.10. Šeimos medicinos rezidentūros studijų programų tobulinimo siūlymai ..................................174. Medicinos ir sveikatos krypčių grupės bendrųjų koMpetencijų žeMėlapis ........................................................................................................19 Laima Ivanovienė 4.1. Bendrųjų kompetencijų vieta studijų programoje ......................................................................19 4.2. Bendrųjų kompetencijų atskleidimo metodologija .....................................................................21 4.3. Bendrųjų kompetencijų integravimas į medicinos programos dalykines kompetencijas .............. ir reikšmė formuojant gydytojo profesines savybes ..........................................................................225. Metodinės konkretaus profilio prograMos dalykinių koMpetencijų nustatyMo rekoMendacijos ................................................................................................24 Algirdas Utkus 5.1. Bendrosios nuostatos ..................................................................................................................24 5.2. Dalykinių kompetencijų nustatymo metodika ............................................................................24 5.3. Dalykinės kompetencijos ...........................................................................................................26 5.4. Reikalavimai dalykinių kompetencijų ugdytojams ....................................................................26 5.5. Dalykinių kompetencijų tobulinimas ir atnaujinimas ................................................................26 5.6. Baigiamosios nuostatos ..............................................................................................................266. studento darbo krūvis ir jo skaičiaviMo Metodika ........................................28 Laima Ivanovienė 6.1. Studento darbo krūvio nustatymo principai ...............................................................................28 6.2. Studento darbo krūvio apskaičiavimo etapai ..............................................................................29

4


7. Modulinės ir dalykinės studijų prograMos struktūros rekoMendacijos ...........................................................................................................................31 Jūratė Šipylaitė8. Modulio (dalyko) apiMties kreditais rekoMendacijos .................................32 Jūratė Šipylaitė9. Medicinos krypties studijų MokyMo, MokyMosi ir vertiniMo rekoMendacijos ...........................................................................................................................35 Žilvinas Dambrauskaspriedai ....................................................................................................................................................401 priedas. Ištraukos iš 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ..............................................................................402 priedas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ ...........................................................................................................................433 priedas. Medicinos studijų programos dalykinių kompetencijų sąrašas ..............................................454 priedas. Modulio arba dalyko planavimo forma ...................................................................................485 priedas. Modulio arba dalyko apimties (mokymo krūvio) patikrinimo forma .....................................496 priedas. Vientisųjų studijų programos parodomasis aprašas: medicina (LSMU) .................................507 priedas. Vientisųjų studijų programos parodomasis aprašas: medicina (VU) ......................................578 priedas. Rezidentūros studijų programos parodomasis aprašas: šeimos medicina (LSMU) ................659 priedas. Rezidentūros studijų programos parodomasis aprašas: šeimos medicina (VU) .....................7010 priedas. Modulio parodomasis aprašas: medžiagų įsisavinimas ir homeostazė (LSMU) ..................7511 priedas. Modulio parodomasis aprašas: virškinimo sistemos organų ligos (LSMU) .........................8212 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: anesteziologija ir reanimatologija (VU) ................................8813 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: šeimos medicina (VU) ..........................................................9214 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: šeimos gydytojo praktika kaimo sąlygomis (LSMU) ...........9615 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: praktiniai šeimos gydytojo įgūdžiai (VU) .............................9916 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: šeimos medicinos pagrindai (VU) .......................................103

Grįžti į turinį

5


1. TRUmpAS meDIcINoS STUDIJų KRYpTIeS ApRAŠAS. meDIcINoS IR SVeIKAToS STUDIJų KRYpčIų gRUpėS

YpATUmAI

Medicinos studijų kryptis yra specifinė ir ypatinga, kadangi jos parengtų specialistų pro-fesinė veikla, kaip ir odontologijos, farmacijos, slaugos, akušerijos, veterinarinės medicinos bei architektūros programų absolventų, yra priskiriama valstybės reglamentuojamų profesijų grupei. Tai reiškia, kad valstybė nustato atitinkamos veiklos taisykles ir reikalavimus.

Norint panaikinti kliūtis ir užtikrinti Europos Sąjungos valstybių narių laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą, buvo patvirtintos specialios Europos Sąjungos direktyvos, kuriomis nustaty-tos atskirų valstybių narių teisių, pareigų suderinimo ir užtikrinimo taisyklės, automatiško įgytų kvalifikacijų pripažinimo ir taikymo sąlygos. Dabartiniu metu galioja 2005 m. rugsėjo 7 d. Eu-ropos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Mi-nėta direktyva nustato gydytojų rengimo reikalavimus (1 priedas).

Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos teisinius do-kumentus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis vyksta gydytojų rengimas Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (2 priedas).

Medicinos gydytojų studijų programos reikalavimai yra patvirtinti 2003 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsaky-mu Nr. ISAK-480/V-210 „Dėl minimalių gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų rengimo reikalavimų“. Įsakymas tiesiogai remiasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatomis.

Taigi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, atsižvelgiant į bendruosius Europos Sąjungos teisės aktus, nustatytos gydytojų rengimo pakopos ir pagrindiniai studijų programų reikalavi-mai. Šiais dokumentais, nors ir nesivadovaujant „Tuning“ metodologija, yra įvardijami pagrin-diniai studijų siekiniai.

Dalis medicinos ir sveikatos studijų krypties programų nėra priskiriamos bendrosios Euro-pos Sąjungos teisės jurisdikcijai ir atitinkamai reglamentuojamos. Šios programos sudaromos pa-gal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ numatytus bendruosius programų sandaros ir struktūros reikalavimus. Suda-rant visuomenės sveikatos ir farmacijos studijų programas, taikomi ir atitinkami studijų krypčių reglamentai – specifiniai programos sandaros ir vykdymo reikalavimai. Tam tikra forma yra įvar-dijamos žinios, praktiniai bei perkeliamieji gebėjimai, kuriuos turėtų įgyti šias programas pabai-gę absolventai.

Taigi teisinė bazė ir medicinos ir sveikatos studijų krypties studijų programų reikalavimai yra nevienalyčiai. Kai kurios programos yra labai detaliai reglamentuojamos, kai kurios – tik bendrais bruožais, numatant bendrą rengimo sistemą, trukmę ir pagrindinius studijų siekinius.

Literatūra

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“. Valstybės žinios, 2003, Nr. 104-4667.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d nutarimas Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2009, Nr. 158-7135.

Grįžti į turinį

6


Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ISAK-949 „Dėl Studijų sričių klasifikatoriaus patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2007, Nr. 57-2208.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. V-222 „Dėl Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“. Valtybės žinios, 2010, Nr. 22-1054.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, Nr. 44-2139.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. OL, 2005, L 255.

Grįžti į turinį

7


2. TIpINėS meDIcINoS IR SVeIKAToS STUDIJų KRYpčIų gRUpėS pRogRAmoS. pRogRAmų pRofILIų

NUSTATYmAS IR pRofILIų gALImYbėS

Pagrindinės medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupės programos yra valstybės regla-mentuojamos, jų sandaros ir vykdymo ypatybės, reikalavimai absolventams, jų įgyjamos kompe-tencijos, profesinės veiklos galimybės, įsidarbinimo sritys ir tobulėjimas yra įvardijami atitinka-muose teisės aktuose, pavyzdžiui: gydytojų profesinę veiklą reglamentuoja Medicinos praktikos įstatymas, odontologų – Odontologijos praktikos įstatymas. Sveikatos apsaugos ministras yra pa-tvirtinęs medicinos normas, kuriose nustatytas ir detaliai nusakomas profesinės veiklos spektras. Sudarant programų profilių aprašus, daugiausia remiamasi teisiniu pagrindinių medicinos ir svei-katos studijų krypčių programų reglamentavimu.

Kaip žinome, studijų programos profilio aprašu vadiname studijų programos išskirtinumo, pa-grindinių studijų programos ypatybių, bruožų ir konkrečių tikslų aprašą. Galima teigti, kad progra-mos profilis yra studijų siekinių apibendrinimas, nurodantis programos specifiškumą, akademinę ar praktinę kryptį. Kaip jau minėta, dėl gana detalaus teisinio reglamentavimo, tarptautiniu mastu priim-to daugumos šios krypties programų kompetencijų ir jų lygio nustatymo programų kūrėjai neturi vi-siškos laisvės apibrėžti programos ypatybes. Medicinos ir sveikatos studijų krypčių programų profi-lio aprašas neturėtų apibūdinti tik turinį ar pateikti ugdomų kompetencijų sąrašą. Turėtų būti išryški-namos programos vykdymo ypatybės ir privalumai: ar studijos – probleminės, ar sandara – moduli-nė, kaip studijų dalykai siejami tarpusavyje, praktinės ir teorinės veiklos santykis, savarankiško darbo ypatybės, praktikos organizavimas, kompetencijų ugdymo sistema, studentų rėmimas ir kontrolė, kiti studijų aspektai. Šių ypatybių visuma leistų tiksliai apibūdinti programą, atspindėti jos sudarytojų ir vykdytojų sumanymus, sudarytų sąlygas be didesnės analizės susipažinti su programos ypatybėmis, palyginti ir surasti skirtumus ir panašumus su kitomis tos pačios krypties programomis.

Kadangi medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupei priklauso taip pat nemažai programų, nepriskiriamų valstybės reglamentuojamai sričiai, apibūdinant jų profilį galima elgtis laisviau: papil-domai akcentuoti kompetencijų sąrašą, jų ugdymą, profesinės veikos galimybes ir pan.

Kaip numato 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, gydytojai specialistai yra rengiami rezidentūros programose – antrojoje medicinos ir odontologijos specialistų rengimo pakopoje. Šiuo metu yra registruotos 59 re-zidentūros programos. Detalius rezidentūros absolventų specialiųjų gebėjimų reikalavimus nustato atitinkamos medicinos normos.

Aprašant rezidentūros programos profilį, taip pat nėra daug laisvės pateikti formuojamų kom-petencijų variacijų. Vis dėlto galima apibrėžti tam tikras programos sandaros ypatybes, vienas kom-petencijas akcentuoti, kitoms skirti mažiau dėmesio, apibūdinti programos vykdymo ypatybes.

Literatūra

Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas. Valstybės žinios, 1996, Nr. 102-2313; 1998, Nr. 52-1423; 2001, Nr. 39-1352; 2004, Nr. 4-39.

Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas. Valstybės žinios, Nr. 1996, Nr. 35-855.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2006, Nr. 3-62.

Grįžti į turinį

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=268928

8


3. pRofeSINIS LAUKAS bAIgUS meDIcINoS STUDIJAS IR RezIDeNTūRą. ŠeImoS gYDYToJAS

Baigus medicinos studijas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto absolventų profesinis rengimas tęsiamas rezidentūros specialybių studijose. Baigę šias studijas, gydytojai dirba atitinkamos srities specialistais. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis me-dicinos gydytojų, šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų darbinę veiklą yra Medicinos prakti-kos įstatymas ir su juo susiję įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Kadangi universitetai rengia platų gydytojų specialybių spektrą, žemiau aptariame vienos iš jų – šeimos gydytojo – profesinį lauką. Šeimos gydytojas yra kertinė pirminės sveikatos priežiūros sistemos figūra.

3.1. pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros struktūra

Sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvos Respublikoje skirstomos į lygius: pirminį (pir-minė sveikatos priežiūra), antrinį (antrinė sveikatos priežiūra) bei tretinį (tretinė sveikatos priežiūra). Šias paslaugas gali teikti savivaldybėms ar Sveikatos apsaugos ministerijai paval-džios biudžetinės ir viešosios įstaigos. Dauguma asmens sveikatos priežiūros įstaigų turi vie-šųjų nepelno įstaigų statusą. Šių įstaigų steigėjai yra savivaldybės arba Sveikatos apsaugos mi-nisterija (SAM). Savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja pirminę asmens sveika-tos priežiūrą. Pirminės asmens sveikatos priežiūros organizavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra (PAASP) – tai kompleksas nespecia-lizuotų kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (t. y. įstaigose, neteikiančiose stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų) pagal medicinos normas MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, par-eigos, kompetencija ir atsakomybė“, MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, par-eigos, kompetencija ir atsakomybė“. Šios paslaugos mokslo ir tyrimo tikslais gali būti teikia-mos ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš viso pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2009 m. teikė 391 pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga; 221 iš jų – privačios. Kasmet daugėja privačių minėtas paslaugas teikiančių įstaigų. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šeimos gydytojų ir atitinkamai mažėja komandomis dirbančių gydytojų: 1998 m. dirbo 230 šeimos gydytojų, o 2009 m. gruodį – 1951. Didžioji šeimos gydytojų dalis įsidarbina savivaldybių pirminės as-mens sveikatos priežiūros centruose, kiek mažiau – privačiuose šeimos medicinos centruose ar kabinetuose.

Nedidelė šeimos gydytojų dalis dirba specializuotų antrinio ar tretinio lygio įstaigų pri-ėmimo skyrių gydytojais, greitosios pagalbos stoties gydytojais ar slaugos ir palaikomojo gy-dymo įstaigose. Stacionarinės pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos ser-gantiesiems lėtinėmis ligomis ar neįgaliesiems yra teikiamos stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. Siun-timą gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas pacientui išduoda ambulatorinės arba sta-cionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas. Pacientai į tokią ligoninę hospitali-zuojami, kai nustatoma galutinė diagnozė ir nereikalingas papildomas ištyrimas. Paciento bu-vimo stacionare trukmę lemia stacionarinių slaugos paslaugų poreikis, objektyvi paciento bū-klė, ligos eiga ir sunkumas.

Grįžti į turinį

9


3.2. pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros finansavimas

Dauguma pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įs-taigų (tiek viešųjų, tiek privačių) dirba pagal sutartis su Valstybinės ligonių kasos prie Svei-katos apsaugos ministerijos (VLK prie SAM) teritoriniais padaliniais. Mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas būdai yra šie: bazinis mokėjimas už įra-šytų į sąrašą aptarnaujamų gyventojų skaičių; papildomas mokėjimas už suteiktas skatinamą-sias pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas; papildomas mokėjimas už prevencinių programų priemonių vykdymą. Skatinamosios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – tai paslaugos, apskaitomos atskirai ir apmokamos papildo-mai, taip siekiant aktyvesnės veiklos atskirose pirminės sveikatos priežiūros srityse. Skatina-mųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą aptarnaujamiems gyventojams organizuoja pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas tei-kiančios įstaigos.

Sutartį su ligonių kasa sudariusiai gydymo įstaigai mokama už kiekvieną prie jos prisira-šiusį gyventoją. Daugiau mokama už vaikų ir vyresnių žmonių sveikatos priežiūrą. Be to, kaip minėjome, papildomai mokama už suteiktas skatinamąsias paslaugas.

Per metus pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms Valstybinės li-gonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už paslaugas sumoka per 500 mln. litų. Tai su-daro 12,5 proc. visų sveikatos priežiūrai skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

3.3. Šeimos gydytojo darbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos

Šeimos gydytojas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, medicinos normomis, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įstaigos, kurioje dirba, įsta-tais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu. Vienas iš pagrindinių gy-dytojo teises ir pareigas reglamentuojančių teisės aktų yra Medicinos praktikos įstatymas. Šio įsta-tymo paskirtis – reglamentuoti medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto verti-mosi medicinos praktika Lietuvos Respublikoje sąlygas. Šis įstatymas nustato: gydytojo profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas; gydytojo teisės verstis medicinos praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas; gydytojo pagrindines profesines teises, pareigas ir atsakomybę.

Šeimos gydytojo veiklą reglamentuoja Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 „Šeimos gy-dytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Ši medicinos norma nustato šeimos gydy-tojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę ir ji privaloma visiems šeimos gy-dytojams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialis-tus, licencijuojančioms ir kontroliuojančioms jų veiklą. Šeimos gydytojas dirba savarankiškai, pa-gal kompetenciją bendradarbiaudamas su kitų specialybių gydytojais, visuomenės sveikatos prie-žiūros ir kitais specialistais. Šeimos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuo-lat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą. Privaloma minimali šeimos gydytojo kompetencija įvardyta šios medicinos normos punktuose, kuriuose numatyta, kokias ligas šeimos gydytojas turi diagnozuoti, gydyti ir ką turi mokėti atlikti. Šeimos gydytojo kompetencija iš esmės skiriasi nuo kitų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos, kadangi šeimos gydytojai bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros gydytojais, jiems siųsdami konsultuoti pacientus neaiškiais ar medicinos normoje nurodytais atve-jais. Bet didžiausia problemų dalį jie stengiasi spręsti patys. Šeimos gydytojo kompetencijos pa-grindas – nuolatinis bendradarbiavimas su kitais specialistais ir pacientu.

Grįžti į turinį

10


Medicinos normoje MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir at-sakomybė“ taip pat pateikiamos įvairios šeimos medicinos sąvokos. Šeimos gydytojas – medici-nos gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Kvalifikacija įgyjama baigus uni-versitetines medicinos studijas ir šeimos medicinos rezidentūrą.

Šeimos gydytojo ir paciento santykius, be kitų teisės aktų, reguliuoja ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Gydytojo darbo santykius, darbo teisių ir pareigų įgyven-dinimą ir gynybą reglamentuoja Darbo kodeksas.

3.4. problemos, su kuriomis susiduria praktiką pradėję šeimos gydytojai

Analizuojant infrastruktūrą, stebimi ryškūs netolygumai tarp kaimo ir miesto. Kaimiškose vietovėse esančios įstaigos nepakankamai aprūpinamos materialiais ir žmogiškaisiais ištekliais, jie netolygiai paskirstomi. Ne visų savivaldybių įstaigose, teikiančiose pirminės sveikatos prie-žiūros paslaugas, funkciškai ir finansiškai atskirta pirminė ir antrinė asmens sveikatos priežiū-ra. Pastebima, kad tokiose įstaigose dirbančių šeimos gydytojų veikla neapima visų aprašytų ati-tinkamoje medicinos normoje veiklos sričių, pacientai nepagrįstai siunčiami pas gydytojus spe-cialistus. Nepakankamas pirminės sveikatos priežiūros finansavimas ir didėjanti šeimos gydyto-jo darbų apimtis trukdo jauniems žmonėms pasirinkti šeimos gydytojo specialybę. Todėl didė-jant sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui turėtų didėti pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas.

3.5. Šeimos gydytojo darbo specifika

Europos Sąjungos šalys siekia sukurti tokią nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą, kuri geriausiai atitiktų prieinamumo visiems reikalavimus ir padėtų racionaliau naudoti išteklius. Ša-lys, kuriose tinkamas dėmesys skiriamas į bendruomenę orientuotai ir šeimos medicina pagrįs-tai pirminei sveikatos priežiūrai, pasiekė geresnių sveikatos rodiklių, kuriuos nulėmė efektyves-nė sveikatos apsaugos sistema. Šeimos medicina sudaro pirmąjį ryšio tarp paciento ir sveikatos sistemos lygmenį.

Šeimos gydytojai – profesionalūs gydytojai, išmokyti šeimos medicinos disciplinos prin-cipų. Šie gydytojai atsakingi už visapusės ir nuolatinės medicininės pagalbos teikimą kiekvie-nam to siekiančiam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir ligos. Šeimos gydytojai rūpi-nasi pacientais, suvokdami šeimos, bendruomenės ir kultūros savitumų ryšį ir visada atsižvelg-dami į savo pacientų autonomiją. Šeimos gydytojai taip pat pripažįsta profesinę atsakomybę už savo bendruomenę. Aptardami gydymo ir sveikatos priežiūros planus su savo pacientais, šeimos gydytojai integruoja fizinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius ir egzistencinius faktorius. Šeimos gydytojai, vykdydami savo profesinę pareigą, skatina sveiką gyvenseną, ligų prevenciją, gydo ir prižiūri savo pacientus (3.1 lentelė).

3.1 lentelė. šeimos medicinos disciplinos charakteristikos

• Į pacientą orientuotas holistinis požiūris bendruomenės ir šeimos kontekste• Paciento poreikių sąlygota veikla• Įvairūs ir neklasifikuoti sveikatos sutrikimai • Nedidelis sunkių ligų dažnis• Ankstyvosios ligų stadijos• Gretutinis daugelio skundų ir patologijų gydymas• Ilgalaikė, koordinuota, tęstinė ir efektyvi priežiūra• Prevencinis darbas bendruomenėje

Grįžti į turinį

11


Tai daroma tiesiogiai arba per kitų specialistų teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į svei-katos poreikius ir turimus bendruomenės išteklius. Šeimos gydytojai taip pat padeda paci-entams, kuriems reikia prieigos prie sveikatos paslaugų. Šeimos medicina remiasi sveika-tos priežiūros prieinamumo, tęstinumo, ilgalaikiškumo ir efektyvumo principais. Šeimos gydytojo praktika – gydytojo pagal įgytą šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama pirminė ir tęstinė asmens, šeimos ir bendruomenės nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar ligos sveikatos priežiūra, kai pacientai priimami gydytojo kabinete ar jų namuose. Šia praktika patenkinama didesnė medicinos pagalbos poreikių dalis, be abejonės, atsižvelgiant į pacientų kultūrinę, socialinę, ekonominę ir psichologinę aplinką. Taip pat prisii-mama asmeninė atsakomybė už visapusę ir nepertraukiamą pacientų priežiūrą. Šeimos gydyto-jo įsipareigojimas pacientui nesibaigia išgydžius ligą, jis tęsiasi nuolat, neatsižvelgiant į esamą paciento sveikatos būklę ar ligos eigą. Tai leidžia šeimos gydytojui vertinti ne tik patį pacientą, bet ir jo aplinką. Nuolatiniai gydytojo ir paciento santykiai tampa stipriu ryšiu, kurį galime apibūdinti kaip pasitikėjimą, ištikimybę ir atsakomybės pojūtį. Kuo bendravimas su pacientu dažnesnis ir trunka ilgiau, tuo gydytojas turi geresnę galimybę aptikti ankstyvus organinės li-gos požymius ir diferencijuoti šiuos susirgimus nuo funkcinių problemų. Pacientai, kurie re-guliariai lankosi pas savo pasirinktą šeimos gydytoją, rečiau patenka į ligoninę, patiria mažiau operacijų, rečiau lankosi pas gydytojus specialistus. Šeimos gydytojas, stebėdamas pacientą ilgą laiką, žino jo problemas ir gali užkirsti kelią komplikacijoms, dėl kurių reikėtų guldyti į ligoninę. Sveikatos priežiūra taip pat mažiau kainuoja, nes rečiau prireikia daryti įvairius ra-diologinius, laboratorinius tyrimus ar lankytis neatidėliotinos pagalbos įstaigose.

Pacientai, kurių problemos kyla dėl socialinių ir emocinių konfliktų, gali būti taip pat efektyviausiai gydomi gydytojų, kurie puikiai pažįsta pacientą ir jo šeimą bei namų aplinką. Šios žinios ateina tik ilgą laiką stebint pacientą ir įvertinant, kaip jis reaguoja į įvairias stre-sines situacijas. Toks nuolatinis stebėjimas ypatingai reikšmingas prižiūrint vaikų vystymąsi. Ryšys, kuris užmezgamas su jaunu pacientu, užtikrina galimybę padėti, kai pacientas susi-durs su sunkumais paauglystėje, nesklandumais ieškodamas darbo, vedybiniame gyvenime ar besikeičiant socialinei aplinkai.

3.6. medicinos (šeimos medicinos) studijų krypties kompetencijų sąrašas

Remiantis „Tuning“ ekspertų rekomendacijomis, yra parengtas galutinis kompetenci-jų sąrašas, kuris buvo naudojamas profesinio lauko tyrimui, atliktam su Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto absolventais, studijas baigusiais 2007–2010 m., ir jų darbda-viais. Galutinį medicinos (šeimos medicinos) studijų krypties kompetencijų sąrašą sudaro me-dicinos (šeimos medicinos) dalykinės grupės atstovų – tyrėjų dalykininkų – parengtos dalyki-nės kompetencijos (23) ir bendrosios kompetencijos (31), kurios buvo naudojamos visų studi-jų krypčių darbdavių kiekybiniame tyrime (3.2 ir 3.3 lentelės).

Grįžti į turinį

12


3.2 lentelė. Medicinos (šeimos medicinos) studijų krypties dalykinės kompetencijos

dalykinės kompetencijos

1. Atlikti paciento bendrąjį, specialųjį fizinį bei psichinį ištyrimą pagal šeimos gydytojo medicinos normoje nu-matytus reikalavimus

2. Parinkti, paskirti ir atlikti medicininius (diagnostinius) tyrimus ir diagnozuoti šeimos gydytojo medicinos normoje numatytas sveikatos problemas, ligas

3. Nustatyti, skirti ir atlikti pacientams diagnozuotų sveikatos sutrikimų (ligų) gydymą, formuoti paciento svei-katos atstatymo planą pagal šeimos gydytojo medicinos normos reikalavimus

4. Išrašyti vaistus, pritaikant žinias apie jų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, taip pat in-dikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas

5. Suteikti būtinąją medicinos pagalbą pacientams (traumų, nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų atvejais, ūmiai susirgusiems pacientams, gimdyvėms ir kt.)

6. Registruoti medicininiuose dokumentuose duomenis apie ligos istoriją (surinkti anamnezę), tyrimą, diagno-zę, paskirtą gydymą, tyrimus, profilaktiką, gydymo, tyrimo, profilaktikos rezultatus, paciento būklę

7. Išrašyti visų rūšių receptus, laikinojo nedarbingumo pažymėjimus, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėji-mus, mirties liudijimus, pildyti kitus pirminio sveikatos priežiūros lygio medicininius dokumentus

8. Atlikti laikinojo nedarbingumo, neįgalumo ir darbingumo lygio ekspertizę9. Vykdyti sveikatos prevencines, profilaktikos ir sveikatos stiprinimo programas (profilaktiniai skiepai ir kt.)

10. Propaguoti, mokyti asmenis bei šeimas sveikos gyvensenos, sveikatos ugdymo, ligų profilaktikos priemonių, higienos įgūdžių, skatinti atsisakyti žalingų įpročių

11. Konsultuoti (ir telefonu) pacientus ir jų šeimos narius

12.Taikyti konsultavimo įgūdžius (konsultacijos technikos, modeliai, paciento bendradarbiavimo konsultacijos metu skatinimas, konfliktinės situacijos sprendimas, blogos naujienos pranešimas ir kt.), aiškiai ir apiben-drintai suteikti informaciją pacientui

13. Įvertinti psichologinius ir socialinius pacientų poreikius, ryšius tarp žmogaus sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos

14. Bendradarbiauti su kitais specialistais (sveikatos priežiūros darbuotojais, kitais šeimos gydytojais, gydytojais specialistais, socialinės pagalbos darbuotojais ir kt.)

15. Bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis (visuomenės sveikatos centrais, policija, suteikiant atitinkamą informaciją)

16. Naudotis informacinėmis technologijomis medicinos srityje (pvz., e. sveikata)

17.Taikyti mokslo disciplinų, susijusių su medicina (fizika, biochemija, bendroji ir bioorganinė chemija, bendro-ji ir žmogaus biologija, bendroji ir žmogaus genetika, biochemija, žmogaus anatomija, histologija, fiziologi-ja, mikrobiologija, farmakologija, patologija, biostatistika ir kt.) žinias praktikoje

18. Laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti

19. Taikyti mokslinius bei įrodymais grįstos medicinos principus ir metodus kasdienėje šeimos gydytojo darbo praktikoje

20. Gebėti reflektuoti savo profesinę veiklą ir ją tobulinti (gebėjimas spręsti problemas, pripažinti savo ribas, ge-bėjimas vadovauti, priimti sprendimus ir kt.)

21. Tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka

22. Laikytis šeimos gydytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų, teisinių medicinos normų rei-kalavimų

23.Taikyti žinias apie sveikatos politiką, socialinį draudimą, sveikatos ir socialinės apsaugos organizavimą, pir-minės sveikatos priežiūros vadybos pagrindus, šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrindus, moters ir vaiko sveikatos apsaugos teisines ir socialines garantijas

3.3 lentelė. bendrosios kompetencijos

bendrosios kompetencijos

1. Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją

2. Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje

Grįžti į turinį

13



3. Gebėjimas organizuoti ir planuoti

4. Dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas

5. Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba

6. Gebėjimas bendrauti užsienio kalba

7. Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai

8. Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus

9. Gebėjimas mokytis

10. Gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti

11. Kritiškas ir savikritiškas mąstymas

12. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų

13. Gebėjimas kurti naujas idėjas (kūrybiškumas)

14. Gebėjimas spręsti problemas

15. Gebėjimas priimti sprendimus

16. Gebėjimas dirbti grupėje

17. Tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdžiai

18. Gebėjimas motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų

19. Gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai

20. Gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą

21. Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje

22. Gebėjimas dirbti savarankiškai

23. Gebėjimas rengti ir valdyti projektus

24. Dėmesys saugumui

25. Iniciatyvumas ir verslumas

26. Gebėjimas veikti etiškai (etiniai įsipareigojimai)

27. Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (dėmesys kokybei)

28. Atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus

29. Įsipareigojimas saugoti aplinką

30. Socialinis atsakingumas ir pilietiškumas

31. Lygių galimybių ir tolerancijos principo laikymasis

3.7. Šeimos medicinos rezidentūros absolventų pasirengimas darbui baigus studijas

Profesinio lauko tyrimas, apklausus Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universite-to absolventus, studijas baigusius 2007–2010 m. parodė, kad dauguma šeimos gydytojų pradeda dirbti jau šeimos medicinos rezidentūros metu. Šeimos medicinos absolventų teigimu, teorinių ži-nių, įgytų universitete, darbe pakanka. Tačiau trūksta praktinių dalykų, praktinių žinių (pvz.: vaistų skyrimas, atskirų medicinos sričių žinių trūkumas). Pradedant dirbti, jauniems gydytojams trūks-ta teisinės informacijos. Šeimos gydytojo darbas yra labai reglamentuojamas įstatymų, todėl bend-ras supratimas turėtų būti ugdomas studijų metu. Pradėję dirbti, teisinės informacijos šeimos gy-dytojai turėjo ieškoti ir įsisavinti patys arba prašyti kolegų pagalbos. Dalis šeimos rezidentūros ab-solventų stokoja bendravimo su pacientais gebėjimų, kontakto užmezgimo įgūdžių (3.4 lentelė).

Grįžti į turinį

14


3.4 lentelė. dalykinių gebėjimų ir įgūdžių lygio, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti, vertinimas (proc.)

dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiaigebėjimo lygis, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti

įmonėje / įstaigoje

neturėjo silpnas vidutinis stiprus n / n

Atlikti paciento bendrąjį, specialųjį fizinį bei psi-chinį ištyrimą pagal šeimos gydytojo medicinos normoje numatytus reikalavimus

– 13,0 49,0 38,0 –

Parinkti, paskirti ir atlikti medicininius (diagnos-tinius) tyrimus ir diagnozuoti šeimos gydytojo medicinos normoje numatytas sveikatos proble-mas, ligas

– 8,0 55,0 37,0 –

Nustatyti, skirti ir atlikti pacientams diagnozuotų sveikatos sutrikimų (ligų) gydymą, formuoti paci-ento sveikatos atstatymo planą pagal šeimos gy-dytojo medicinos normos reikalavimus

– 11,0 58,0 31,0 –

Išrašyti vaistus, pritaikant žinias apie jų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, taip pat indikacijas, rodančias, kad būtina specia-listo konsultacija ir stacionarinis gydymas

3,0 14,0 52,0 31,0 –

Suteikti būtinąją medicinos pagalbą pacientams (traumų, nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų atvejais, ūmiai susirgusiems pacientams, gimdy-vėms ir kt.)

3,0 19,0 45,0 33,0 –

Registruoti medicininiuose dokumentuose duo-menis apie ligos istoriją (surinkti anamnezę), tyri-mą, diagnozę, paskirtą gydymą, tyrimus, profilak-tiką, gydymo, tyrimo, profilaktikos rezultatus, pa-ciento būklę

5,0 8,0 47,0 40,0 –

Išrašyti visų rūšių receptus, laikinojo nedarbingu-mo pažymėjimus, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, mirties liudijimus, pildyti kitus pir-minio sveikatos priežiūros lygio medicininius do-kumentus

6,0 9,0 53,0 32,0 –

Atlikti laikinojo nedarbingumo, neįgalumo ir dar-bingumo lygio ekspertizę 7,0 20,0 49,0 24,0 –

Vykdyti sveikatos prevencines, profilaktikos ir sveikatos stiprinimo programas (profilaktiniai skiepai ir kt.)

5,0 18,0 49,0 28,0 –

Propaguoti, mokyti asmenis bei šeimas sveikos gyvensenos, sveikatos ugdymo, ligų profilakti-kos priemonių, higienos įgūdžių, skatinti atsisa-kyti žalingų įpročių

– 17,0 48,0 35,0 –

Konsultuoti (ir telefonu) pacientus ir jų šeimos narius 5,0 24,0 41,0 30,0 –

Taikyti konsultavimo įgūdžius (konsultacijos technikos, modeliai, paciento bendradarbiavimo konsultacijos metu skatinimas, konfliktinės situ-acijos sprendimas, blogos naujienos pranešimas ir kt.), aiškiai ir apibendrintai suteikti informaci-ją pacientui

7,0 23,0 52,0 18,0 –

Įvertinti psichologinius ir socialinius pacientų po-reikius, ryšius tarp žmogaus sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos

4,0 15,0 54,0 27,0 –

Grįžti į turinį

15


dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiaigebėjimo lygis, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti

įmonėje / įstaigoje

neturėjo silpnas vidutinis stiprus n / n

Bendradarbiauti su kitais specialistais (sveikatos priežiūros darbuotojais, kitais šeimos gydytojais, gydytojais specialistais, socialinės pagalbos dar-buotojais ir kt.)

8,0 17,0 55,0 20,0 –

Bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis (vi-suomenės sveikatos centrais, policija, suteikiant atitinkamą informaciją)

8,0 20,0 48,0 24,0 –

Naudotis informacinėmis technologijomis medi-cinos srityje (pvz., e. sveikata) 3,0 12,0 53,0 32,0 –

Taikyti mokslo disciplinų, susijusių su medicina (fizika, biochemija, bendroji ir bioorganinė che-mija, bendroji ir žmogaus biologija, bendroji ir žmogaus genetika, biochemija, žmogaus anato-mija, histologija, fiziologija, mikrobiologija, far-makologija, patologija, biostatistika ir kt.) žinias praktikoje

7,0 13,0 64,0 16,0 –

Laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti – 7,0 48,0 45,0 –

Taikyti mokslinius bei įrodymais grįstos medici-nos principus ir metodus kasdienėje šeimos gydy-tojo darbo praktikoje

2,0 13,0 60,0 25,0 –

Gebėti reflektuoti savo profesinę veiklą ir ją to-bulinti (gebėjimas spręsti problemas, pripažinti savo ribas, gebėjimas vadovauti, priimti sprendi-mus ir kt.)

6,0 15,0 58,0 21,0 –

Tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respu-blikos teisės aktų nustatyta tvarka 5,0 9,0 47,0 38,0 1,0

Laikytis šeimos gydytojo veiklą reglamentuojan-čių teisės aktų ir dokumentų, teisinių medicinos normų reikalavimų

5,0 10,0 48,0 36,0 1,0

Taikyti žinias apie sveikatos politiką, socialinį draudimą, sveikatos ir socialinės apsaugos orga-nizavimą, pirminės sveikatos priežiūros vadybos pagrindus, šeimos sveikatos ir socialinės apsau-gos pagrindus, moters ir vaiko sveikatos apsaugos teisines ir socialines garantijas

7,0 25,0 46,0 20,0 2,0

3.8. Kompetencijos, kurių darbdaviai tikisi priimdami šeimos gydytojus į darbą

Darbdaviai dažnai nekreipia ypatingo dėmesio į šeimos medicinos rezidentūros absolventų kompetencijas dėl didelio šeimos gydytojų trūkumo sveikatos priežiūros įstaigose. Šeimos gydy-tojo darbo vietą rasti, ypač ne mieste, gana lengva. Didmiestyje yra tam tikra konkurencija, tad darbdaviai atsižvelgia į rekomendacijas. Darbdaviams svarbus jaunų darbuotojų gebėjimas dirb-ti, pareigingumas, atsakingumas, charakterio stabilumas, pacientų aptarnavimo greitis dirbant. Taip pat labai svarbus žmogiškumas, gebėjimas bendrauti su žmonėmis, empatija. Dalykinių ge-bėjimų ir įgūdžių vertinimas pateiktas 3.5 lentelėje.

Grįžti į turinį

16


3.5 lentelė. darbdavių ir darbo vietos ekspertų dalykinių gebėjimų ir įgūdžių svarbos pro-fesinei veiklai vertinimo palyginimas (vertinama nuo 1 iki 4 (1 – visiškai nesvarbus, 2 – nesvarbus, 3 – svarbus, 4 – labai svarbus)

dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiaidarbdavys darbo vietos ekspertas

vidurkis standartinis nuokrypis vidurkis standartinis

nuokrypis

Atlikti paciento bendrąjį, specialųjį fizinį bei psichi-nį ištyrimą pagal šeimos gydytojo medicinos nor-moje numatytus reikalavimus

3,82 0,44 3,72 0,45

Parinkti, paskirti ir atlikti medicininius (diagnosti-nius) tyrimus ir diagnozuoti šeimos gydytojo medi-cinos normoje numatytas sveikatos problemas, ligas

3,90 0,30 3,76 0,43

Nustatyti, skirti ir atlikti pacientams diagnozuotų sveikatos sutrikimų (ligų) gydymą, formuoti pacien-to sveikatos atstatymo planą pagal šeimos gydytojo medicinos normos reikalavimus

3,84 0,37 3,80 0,40

Išrašyti vaistus pritaikant žinias apie jų skyrimo in-dikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indi-kacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultaci-ja ir stacionarinis gydymas

3,90 0,30 3,78 0,42

Suteikti būtinąją medicinos pagalbą pacientams (traumų, nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų atvejais, ūmiai susirgusiems pacientams, gimdy-vėms ir kt.)

3,78 0,47 3,64 0,48

Registruoti medicininiuose dokumentuose duome-nis apie ligos istoriją (surinkti anamnezę), tyrimą, diagnozę, paskirtą gydymą, tyrimus, profilaktiką, gydymo, tyrimo, profilaktikos rezultatus, paciento būklę

3,88 0,33 3,50 0,51

Išrašyti visų rūšių receptus, laikinojo nedarbingumo pažymėjimus, nėštumo ir gimdymo atostogų pažy-mėjimus, mirties liudijimus, pildyti kitus pirminio sveikatos priežiūros lygio medicininius dokumentus

3,80 0,45 3,72 0,45

Atlikti laikinojo nedarbingumo, neįgalumo ir dar-bingumo lygio ekspertizę 3,64 0,53 3,30 0,71

Vykdyti sveikatos prevencines, profilaktikos ir sveikatos stiprinimo programas (profilaktiniai skie-pai ir kt.)

3,46 0,58 3,44 0,54

Propaguoti, mokyti asmenis bei šeimas sveikos gy-vensenos, sveikatos ugdymo, ligų profilaktikos prie-monių, higienos įgūdžių, skatinti atsisakyti žalingų įpročių

3,46 0,59 3,32 0,62

Konsultuoti (ir telefonu) pacientus ir jų šeimos narius 3,26 0,60 3,60 0,57

Taikyti konsultavimo įgūdžius (konsultacijos tech-nikos, modeliai, paciento bendradarbiavimo kon-sultacijos metu skatinimas, konfliktinės situacijos sprendimas, blogos naujienos pranešimas ir kt.), aiš-kiai ir apibendrintai suteikti informaciją pacientui

3,48 0,58 3,34 0,56

Įvertinti psichologinius ir socialinius pacientų porei-kius, ryšius tarp žmogaus sveikatos būklės ir jo fizi-nės bei socialinės aplinkos

3,48 0,58 3,62 0,53

Bendradarbiauti su kitais specialistais (sveikatos priežiūros darbuotojais, kitais šeimos gydytojais, gydytojais specialistais, socialinės pagalbos darbuo-tojais ir kt.)

3,34 0,75 3,24 0,59

Grįžti į turinį

17


dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiaidarbdavys darbo vietos ekspertas

vidurkis standartinis nuokrypis vidurkis standartinis

nuokrypis

Bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis (visuo-menės sveikatos centrais, policija, suteikiant atitin-kamą informaciją)

3,30 0,58 3,42 0,67

Naudotis informacinėmis technologijomis medici-nos srityje (pvz., e. sveikata) 3,46 0,58 3,40 0,53

Taikyti mokslo disciplinų, susijusių su medicina (fi-zika, biochemija, bendroji ir bioorganinė chemija, bendroji ir žmogaus biologija, bendroji ir žmogaus genetika, biochemija, žmogaus anatomija, histologi-ja, fiziologija, mikrobiologija, farmakologija, pato-logija, biostatistika ir kt.) žinias praktikoje

3,24 0,59 3,10 0,65

Laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti 3,62 0,69 3,66 0,52

Taikyti mokslinius bei įrodymais grįstos medicinos principus ir metodus kasdienėje šeimos gydytojo darbo praktikoje

3,50 0,58 3,50 0,54

Gebėti reflektuoti savo profesinę veiklą ir ją tobulin-ti (gebėjimas spręsti problemas, pripažinti savo ri-bas, gebėjimas vadovauti, priimti sprendimus ir kt.)

3,50 0,51 3,56 0,58

Tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respubli-kos teisės aktų nustatyta tvarka 3,56 0,54 3,58 0,50

Laikytis šeimos gydytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų, teisinių medicinos normų reikalavimų

3,68 0,47 3,54 0,58

Taikyti žinias apie sveikatos politiką, socialinį drau-dimą, sveikatos ir socialinės apsaugos organizavi-mą, pirminės sveikatos priežiūros vadybos pagrin-dus, šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrin-dus, moters ir vaiko sveikatos apsaugos teisines ir socialines garantijas

3,28 0,76 3,36 0,69

3.9. Įgyjamos darbo vietoje šeimos gydytojų kompetencijos

Darbo vietoje paprastai įgyjamos šios kompetencijos: gebėjimas susirinkti reikalingus įsta-tymus ir jais naudotis, dokumentų pildymas, atsiliepimas į pacientų prašymus. Vidutiniškai šei-mos rezidentūros absolventai šių dalykų išmoksta per vienus metus. Šeimos gydytojai pageidau-tų šias kompetencijas įgyti šeimos medicinos rezidentūros metu. Pradėję dirbti, šeimos medici-nos rezidentūros absolventai pasigenda ryšio tarp įstatymų, susijusių su sveikatos priežiūra, lei-dėjų (SAM) ir įstatymų vykdytojų – gydytojų. ,,Sveikatos apsaugos ministerija dirba sau, gydy-tojai – sau“ (citata).

3.10. Šeimos medicinos rezidentūros studijų programų tobulinimo siūlymai

Profesinio lauko tyrime dalyvavę šeimos medicinos rezidentūros absolventai šeimos medici-nos studijų programą siūlo papildyti šiais aspektais (skirti jiems daugiau dėmesio): daugiau prak-tinio mokymo; daugiau dėmesio turėtų būti skiriama informacijai apie įstatymus, įvairius su darbu susijusius dokumentus (pvz., ciklas apie teisinę bazę (įstatymus) ir dokumentacijos tvarkymą (kaip išrašyti vaistus, įvairias pažymas, mirties liudijimą ir kt.). Tam tikras koncentruotos informacijos

Grįžti į turinį

18


segtuvas galėtų suteikti nuorodų, kur ieškoti reikiamos informacijos; rezidentūros studijos turėtų būti papildytos ,,žmogiškųjų santykių“ dalykais, apimančiais vadybos, filosofijos žinias ir įgūdžius, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, darbo komandoje ir kitus susijusius įgūdžius; remian-tis užsienio šalių patirtimi, studijų procese taikyti įvairias mokymo programas, testus apie galimus (pasitaikančius) medicininius atvejus (pvz.: situacijos aprašymas, nuotraukos, kardiogramos, kiti dokumentai; pateikiami klausimai, į kuriuos atsakius atskleidžiama detali informacija apie konkre-tų atvejį, teikiamas grįžtamasis ryšys). Pateikdami medicinos ir šeimos medicinos rezidentūros stu-dijų programų tobulinimo siūlymus, diskusijų grupių dalyviai aptaria susijusius su studijų organi-zavimu aspektus: prieš studijas atlikti tam tikrą studentų atranką, egzistuoja poreikis vieno atsakin-go šeimos rezidentūros kurso vadovo, kuris ne vertintų, bet padėtų spręsti studijų metu iškylančias problemas; sukurti ir taikyti ciklų vadovų darbo kokybės vertinimo sistemą; apibrėžti mokymo ko-kybės kriterijus. Profesinio lauko tyrimas parodė, kad rezidentūros vadovų darbo kokybės vertini-mas, darbo kontrolė, galima vadovų rotacija, susietas darbo apmokėjimas galėtų pagerinti reziden-tūros studijų kokybę. Darbdavių nuomone, atnaujinant studijų programas reikia atkreipti dėmesį į teisinę bazę (reglamentuojančią pacientų teises, bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis, in-formacijos pateikimą ir kt.) ir į kompiuterinio raštingumo ugdymą.

Literatūra

Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas. Valstybės žinios, 1996, Nr. 102-2313.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Valstybės žinios, 1996, Nr. 102-2317.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-943 ,,Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“. Valstybės žinios, 2005, Nr. 143-5205; pakeitimai 2008, Nr. 12-405, Nr. 54-2001; 2009, Nr. 17-678; 2010, Nr. 82-4366.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2006, Nr. 3-62.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2011, Nr. 72-3490.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-650 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2011, Nr. 82-4015.

Profesinio lauko tyrimo ataskaita: medicinos kryptis (šeimos gydytojai). 2010, Vilnius. http://www.ects.cr.vu.lt/Projekto_rezultatai

Grįžti į turinį

19


4. meDIcINoS IR SVeIKAToS KRYpčIų gRUpėS beNDRųJų KompeTeNcIJų ŽemėLApIS

Pirmasis uždavinys medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupės universitetinių studijų programos rengėjams – apgalvoti ir atrinkti svarbiausias kompetencijas, kurias turėtų įgyti spe-cialistas. Kompetencijoms apibūdinti yra suformuluota keletas apibrėžimų. Pagal „Tuning“ pro-jektą, kompetencija – tai dinamiškas žinių, supratimo, gebėjimų ir įgūdžių derinys. Kiekvienos studijų programos tikslas yra formuoti ir ugdyti numatytas būsimo specialisto kompetencijas. Kompetencijos yra suvokiamos kaip žinojimas ir supratimas (teorinės tam tikro dalyko žinios, gebėjimas žinoti ir suprasti), žinojimas, kaip elgtis (praktinis turimų žinių taikymas tam tikrose situacijose), žinojimas, kaip būti. Kitaip tariant, kompetencijas sudaro savybių (susijusių su ži-niomis ir jų taikymu, požiūriais, gebėjimais ir atsakomybe) derinys, nusakantis, kaip gerai as-muo jas gali taikyti. Kompetencijos nėra baigtinės, jau įgytas kompetencijas galima lavinti skir-tingų pakopų universitetinių studijų metu ir mokantis visą gyvenimą, vadinasi, kompetencijų ly-giai gali skirtis.

Yra skiriami du kompetencijų tipai:• dalykinės kompetencijos (angl. subject specific competences), susijusios su studijų

šaka ar studijuojamu dalyku. Dalykinės kompetencijos yra apibrėžiamos kaip su tam tikru dalyku susijusios žinios, gebėjimai ir įgūdžiai;

• bendrosios kompetencijos (angl. generic competences), kurios yra nesusietos su kon-krečia studijų programa, bet yra svarbios dalykinių kompetencijų raiškai profesiniame ir visuomeniniame kontekste. Jos apibrėžiamos kaip perkeliamųjų, daugiafunkcių ži-nių, gebėjimų ir nuostatų visuma, kuri būtina sėkmingai darbo paieškai, darbinei veik-lai ir karjerai.

4.1. bendrųjų kompetencijų vieta studijų programoje

Programos rengėjams bendrosios kompetencijos yra tarsi gairės, nurodančios studijuoja-mų dalykų ar dalykinių programų kryptis. Specialiai bendrosioms kompetencijoms ugdyti ski-riami dalykai į studijų programas gali būti įtraukiami arba ne. Tai priklauso nuo medicinos prog-ramos struktūros ir universiteto ypatumų. Pavyzdžiui, užsienio kalba yra tik instrumentas, lei-džiantis surinkti reikiamą dalykinę informaciją, ją perteikti tarptautiniu lygmeniu ir bendrauti su šia kalba kalbančiais pacientais ar interesantais. Taigi bendroji gebėjimo bendrauti užsienio kalba kompetencija siejasi su keliomis dalykinėmis kompetencijomis, o pastarosios yra ugdo-mos įgyvendinant tam tikrus siekinius, tarp jų ir tuos, kurie susiję su užsienio kalbos mokymu. Sudarant programos dalykinių kompetencijų ir siekinių rinkinį, reikia užtikrinti, kad svarbiau-sios bendrosios kompetencijos būtu organiškai integruotos. Kaip bendrosios kompetencijos įsi-lieja į įvairių dalykinių kompetencijų tipus, vaizduoja 1 paveikslas. Įgyvendinant studijų prog-ramos siekinius per tam tikrus dalykus, dalis bendrųjų kompetencijų bus savaime ugdomos. Pa-vyzdžiui, gebėjimas dirbti grupėje yra ugdomas visų studijų, kai laukiamas rezultatas gali būti pasiekiamas tik bendromis studentų grupės pastangomis.

Grįžti į turinį

20


4.1 pav. dalykinių ir bendrųjų kompetencijų jungimosi modelis

Bendrosioms kompetencijoms atrinkti „Tuning“ projekto metu buvo atlika nemažai ty-rimų, per kuriuos buvo identifikuotos 85 bendrosios kompetencijos. Jas apibendrinus, liko 30.

Lietuvoje vykdant projektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) na-cionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžia-mų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001) buvo atliktas medicinos (šeimos medicinos) profesinio lauko tyrimas. Remiantis su medicinos (šei-mos medicinos) studijų krypties absolventų profesine veikla susijusių dokumentų analize, buvo parengtas pirminis šio veiklos lauko kompetencijų sąrašas. Medicinos (šeimos medicinos) tyrė-jams dalykininkams išnagrinėjus parengtą kompetencijų sąrašą bei pateiktus siūlymus, atsižvel-gus į „Tuning“ ekspertų rekomendacijas, buvo parengtas galutinis kompetencijų sąrašas, kuris buvo naudojamas darbdavių kiekybiniam tyrimui. Galutinį medicinos (šeimos medicinos) studi-jų krypties kompetencijų sąrašą sudarė 23 dalykinės kompetencijos ir 31 bendroji kompetencija.

Atsižvelgiant į bendrųjų kompetencijų reikšmę mokymosi ar darbinės veiklos kontekste, yra skiriami trys jų tipai: instrumentinės, tarpasmeninės ir sisteminės.

Instrumentinės kompetencijos yra tarsi įrankis tam tikram tikslui pasiekti. Joms priskiriami ko-gnityvieji gebėjimai, metodologiniai gebėjimai, technologiniai įgūdžiai ir lingvistiniai gebėjimai:

• gebėjimas organizuoti ir planuoti,• gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba,• gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją,• dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas,• gebėjimas priimti sprendimus,• gebėjimas spręsti problemas,• gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti,• gebėjimas bendrauti užsienio kalba,• kritiškas ir savikritiškas mąstymas,• informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai,• gebėjimas mokytis.Tarpasmeninės kompetencijos – tai gebėjimai, būtini sėkmingam žmonių tarpusavio ben-

dravimui darbinėje ir socialinėje aplinkoje. Šiuos gebėjimus darbdaviai labai vertina ir jų tikisi

specialiosioskompetencijos, kuriose akcentuojamos akademinės žinios

specialiosioskompetencijos,

kuriose akcentuojami akademiniai įgūdžiai


specialiosioskompetencijos, kuriose akcentuojami pažintiniai praktiniai įgūdžiai

specialiosioskompetencijos,

kuriose akcentuojami praktiniai įgūdžiai

Grįžti į turinį

21


iš universitetų absolventų. Šio tipo kompetencijoms priskiriami tam tikri individualieji ir visuo-meniniai gebėjimai:

• gebėjimas dirbti grupėje,• tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai,• gebėjimas veikti etiškai (etiniai įsipareigojimai),• gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų,• gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra profesinės srities ekspertai,• socialinis atsakingumas ir pilietiškumas,• dėmesys saugumui,• lygių galimybių ir tolerancijos principų laikymasis,• gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą,• gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje.Sisteminės kompetencijos – tai žinios, suvokimas ir gebėjimai, reikalingi derinant skirtin-

gų sričių informaciją ar veiklą į vieną visumą. Šioms kompetencijoms lavinti būtinos jau įgytos instrumentinės ir tarpasmeninės kompetencijos:

• gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje,• gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (dėmesys kokybei),• gebėjimas kurti naujas idėjas (kūrybiškumas),• gebėjimas motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų,• atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus,• gebėjimas dirbti savarankiškai,• iniciatyvumas ir verslumas,• gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus,• įsipareigojimas saugoti aplinką,• gebėjimas rengti ir vykdyti projektus.Šių kompetencijų visuma formuoja gydytojo profesines savybes, kurių ugdymui medicinos

studijų programoje skiriamas didžiausias dėmesys. Taigi, sudarius tokį sąrašą, toliau galima jį skai-dyti, priskiriant bendrąsias kompetencijas prie tam tikrų profesinių savybių, reikalingų gydytojo darbe. Kaip vykdomas bendrųjų kompetencijų priskyrimas tam tikroms profesinėms savybėms, yra aprašyta 4.3 poskyryje „Bendrųjų kompetencijų integravimas į medicinos programos dalyki-nes kompetencijas ir reikšmė formuojant gydytojo profesines savybes“. Tačiau studijų programos rengėjams vertėtų sekti, ar planuojamų studijų metu bus nuosekliai ugdomos šios kompetencijos. Pavyzdžiui, tokia bendroji kompetencija kaip gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuo-se, ją apdoroti ir analizuoti yra gana paprastai ugdoma, kai programa sudaryta probleminio moky-mosi pagrindu. Dalykinės struktūros programoje jos ugdymas bus vykdomas per tam tikrų dalykų susisiejančias užduotis. Taigi pastaruoju atveju programos rengėjai turi nepamiršti tarpdalykinio ži-nių integravimo. Kaip tai pasiekti, yra aukštosios mokyklos struktūrinių ar funkcinių padalinių rū-pestis. Nepriklausomai nuo studijų programos pobūdžio (probleminis mokymasis ar dalykinis), ši kompetencija yra ugdoma nuo paprastesnio iki sudėtingesnio lygmens.

4.2. bendrųjų kompetencijų atskleidimo metodologija

Rengiant naują studijų programą: nustatant jos poreikį, absolventų įsidarbinimo sektorius ir sudarant trumpą programos anotaciją, rengėjams yra svarbu išsiaiškinti, kokias svarbiausias kompetencijas turi įgyti absolventas, tada palengvėja dalykinių kompetencijų ir studijų progra-mos siekinių formulavimas. Šios kompetencijos atskleidžiamos per vadinamąją profesinio lauko analizę. Būtina atlikti apklausą, kurioje dalyvauja potencialūs darbdaviai, programos absolven-

Grįžti į turinį

22


tai, programos rengimo komisijos nariai, universiteto dėstytojai, studentai. Kiekvienos iš minėtų tyrimo grupių narių nuomonė yra sužinoma anketinės apklausos metodu. Gauti duomenys anali-zuojami, jei reikia, panašios bendrosios kompetencijos jungiamos.

Kompetencijos svarba yra įvertinama tam tikru balu, kurio skalė yra sutartinė. Duomenų ana-lizės pavyzdys gali būti 3.8 skyrelyje „Kompetencijos, kurių darbdaviai tikisi priimdami šeimos gydytojus į darbą“ pateikta 3.5 lentelė, kurioje sugretinama dviejų respondentų grupių nuomonė.

4.3. bendrųjų kompetencijų integravimas į medicinos programos dalykines kompetencijas ir reikšmė

formuojant gydytojo profesines savybes

Būtinoji visų dalykinių kompetencijų įgijimo sąlyga yra bendrųjų kompetencijų veiksmingas tobulinimas. Universitetinių studijų medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupės programų ugdo-mos svarbiausios dalykinės kompetencijos yra pateiktos „Tuning (Medicine)“ projekto medžiago-je. Šis projektas vyko 2004–2008 m. ir buvo skirtas pritaikyti studijų siekiniais grįstų studijų pro-gramų kūrimo metodiką medicinos studijų srityje. Vienas iš projekto veiklos rezultatų – bendrų-jų ir dalykinių kompetencijų, kurios turėtų būti ugdomos medicinos studijų programoje, sąrašas. Šios kompetencijos buvo aptartos ir Lietuvos medicinos studijų programų ekspertų; esminių skir-tumų tarp kompetencijų, svarbiomis laikomų Lietuvoje ir pateiktų minėto projekto, nebuvo. Me-dicinos studijų programos visų bendrųjų kompetencijų tikslas – formuoti būsimojo gydytojo savy-bes, svarbias profesinei veiklai ir tolesnei darbinei karjerai. Minėtame leidinyje yra skiriami keturių tipų laukiami rezultatai. Kiekvienas iš jų turi tam tikrą bendrųjų kompetencijų rinkinį, atitinkantį bendrąsias kompetencijas, identifikuotas po Lietuvoje atliktos apklausos. Čia pateikiamos keturios svarbiausios gydytojo profesinės veiklos sritys ir savybės:

• profesinės veiklos nuostatos: ◦ gebėjimas veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsipareigojimų, ◦ geros medicininės praktikos principų taikymas darbe, kokybės užtikrinimas, ◦ kritiškas ir savikritiškas mąstymas, ◦ empatiškumas, ◦ kūrybiškumas, ◦ iniciatyvumas, tikslo siekimas, ◦ tarpasmeninio bendravimo gebėjimai;

• profesinė elgsena: ◦ gebėjimas įvertinti savo kompetencijų ribas ir, jei reikia, kreiptis pagalbos, ◦ gebėjimas veikti naujų situacijų sąlygomis ir prie jų prisitaikyti, ◦ gebėjimas savarankiškai veikti, ◦ gebėjimas spręsti problemas, ◦ gebėjimas priimti sprendimus, ◦ gebėjimas dirbti kartu su kitų sričių specialistais, ◦ gebėjimas bendrauti su kitų mokslų ekspertais, ◦ gebėjimas organizuoti ir planuoti;

• profesinės patirties sklaida: ◦ analizės ir sintezės įgūdžiai, ◦ gebėjimas mokytis – savarankiškai ir visą gyvenimą, ◦ gebėjimas taikyti žinias praktikoje, ◦ gebėjimas mokyti kitus, ◦ gebėjimas vykdyti mokslinius tyrimus;

Grįžti į turinį

23


• profesinė erudicija: ◦ gebėjimas suvokti aplinkos įvairovę ir daugiakultūriškumą, ◦ gebėjimas suprasti ir atsižvelgti į kitų kultūrų papročius, ◦ gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje, ◦ gebėjimas bendrauti kitomis užsienio kalbomis, ◦ bendrosios ne medicinos mokslų srities žinios.

Šių profesinių savybių formavimas yra visų medicinos studijų programos dalykinių kompe-tencijų ugdymo bendras rezultatas, kadangi bendrosios kompetencijos yra neatsiejama dalykinių kompetencijų dalis. Pateikiame kelis pavyzdžius, kaip į dalykines medicinos programos absolven-to kompetencijas tiesiogiai arba per atitinkamus siekinius įsilieja bendrosios kompetencijos.

Dalykinė medicinos programos absolvento kompetencija – gebėjimas konsultuoti pacientą. Reikia įvairių dalykinių medicinos srities žinių, gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų: a) gebėjimo bendrauti su žmonėmis; b) gebėjimo analizuoti informaciją; c) gebėjimo kritiškai mąstyti; d) eti-nių įsipareigojimų ir kt.

Dalykinė medicinos programos absolvento kompetencija – gebėjimas įvertinti ligonio kli-nikinę būklę, paskirti tyrimus, atlikti diferencinę diagnostiką ir aptarti gydymo planą. Šią kom-petenciją absolventas parodo, kai atpažįsta ir įvertina klinikinius simptomus, nusprendžia, ko-kius tyrimus reikia atlikti, aptaria gydymo planą su kolegomis ir ligoniu. Į šiuos veiksmus įsilie-ja ir nemažai bendrųjų kompetencijų, pavyzdžiui: gebėjimas organizuoti ir planuoti, gebėjimas dirbti grupėje, gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje, kritiškas mąstymas ir kt.

Dalykinė medicinos programos absolvento kompetencija – gebėjimas taikyti teisės ir eti-kos principus medicinos praktikoje. Ši kompetencija tiesiogiai nurodo, kad apima tokias bendrą-sias kompetencijas: gebėjimą veikti etiškai (etiniai įsipareigojimai), lygių galimybių ir toleranci-jos principų laikymąsi, socialinį atsakingumą, pilietiškumą ir kt.

Galutinės dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sudėtinės formuluotės yra programos kū-rimo komisijos, akademinės bendruomenės (dėstytojų ir studentų) bei socialinių partnerių ilgų konsultacijų išdava. Svarbu, kad į programą nebūtų įtraukta bendrųjų kompetencijų, atsietų nuo dalykinių kompetencijų.

Literatūra

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“. Valstybės žinios, 2003, Nr. 104-4667.

Directive 2005/36/EC of the European Parliament and of the Council on the Recognition of Professional Qualifications, June 6th 2005. Official Journal of the European Union, 2005, Volume 48; L 255: 22.

Europos švietimo sistemų suderinimas. Universitetų indėlis i Bolonijos procesą. Įvadas. 2010. Vilnius, Švietimo mainų paramos fondas.

http://tuning.unideusto.org/tuningeu/http://www.ects.cr.vu.lt/Projekto_rezultataiSanchez V., Ruiz M. P. (eds). 2008. Competency-based learning. University of Deusto.Cumming A. D., Ross M. T. 2008. The Tuning Project (Medicine) – Learning Outcomes

/ Competences for Undergraduate Medical Education in Europe. Edinburgh: The University of Edinburgh. http://www.tuning-medicine.com

Grįžti į turinį

http://tuning.unideusto.org/tuningeu/

http://www.ects.cr.vu.lt/Projekto_rezultatai

http://www.tuning-medicine.com

24


5. meToDINėS KoNKReTAUS pRofILIo pRogRAmoS DALYKINIų KompeTeNcIJų NUSTATYmo ReKomeNDAcIJoS

5.1. bendrosios nuostatos

Šiose metodinėse rekomendacijose vartojamos sąvokos:Kompetencija (lot. competentia – atitikimas, gebėjimas; angl. competences) – žmogaus ge-

bėjimas atlikti tam tikrą darbą remiantis turimomis žiniomis, įgūdžiais bei asmens savybėmis, patyrimu. „Tuning“ projekto leidiniuose kompetencijos apibūdintos kaip dinamiškas žinių, su-pratimo, gebėjimų ir įgūdžių derinys. Ugdyti kompetencijas – studijų programų tikslas. Kompe-tencijos formuojasi studijuojant įvairius dalykus ir yra vertinamos įvairiuose studijų etapuose. Kompetencijos skirstomos į dalykines ir bendrąsias.

Modulis – kurso vienetas sistemoje, kurioje kiekvienam kurso vienetui yra paskiriamas vienodas kreditų skaičius arba jo kartotinis.

Įgūdis (angl. skill) – mąstymo ir daiktinės, praktinės veiklos automatiškas veiksmas.

5.2. Dalykinių kompetencijų nustatymo metodika

Kompetencijos turi būti lavinamos laipsniškai: jos formuojamos įvairių dalykų ar modulių skirtingose studijų programos pakopose. Rengiant studijų programą turi būti nuspręsta, koks daly-kas formuos tam tikrą kompetenciją. Dalykinėms kompetencijoms lavinti gali būti naudojama mo-kymo paradigma, t. y. metodinė pagalbos sistema individui ar grupėms, siekiantiems perimti žmo-nijos ir savąją sociumo kultūrą bei patirtį, žinių, gebėjimų, išplėtotų asmenybės savybių, reikšmin-gų vertybių pavidalu. Ši sistema akcentuoja mokymosi motyvaciją ir išmokimo veiksmų organiza-vimą. Tokiu atveju akcentuojamas pedagoginis poveikis (mokaisi, kai aš tave mokau).

Turi būti suformuluoti kiekvieno studijų dalyko ar modulio bei praktikos studijų siekiniai (numatomos ugdyti dalykinės kompetencijos).

Atsižvelgiant į dalyko ar modulio apimtį, vieno dalyko studijų siekiniai turėtų apimti ne daugiau negu 6–8 kompetencijas.

Studijų programos apraše turi būti aiškiai nurodytos tik tos kompetencijos, kurias tiesiogiai ugdo programa ir kurias galima objektyviai įvertinti, nors studijuojant programą gali būti netie-siogiai įgyjama dar ir kitų kompetencijų.

Nustatant dalykines kompetencijas ir studijų siekinius, būtina atsižvelgti į darbdavių lūkesčius, profesinio lauko tyrimo rezultatus, darbo rinkos pokyčius, mokslo plėtrą, naujas technologijas.

Žemiau pateiktoje 5.1 lentelėje nurodomas vienas iš galimų būdų, kaip paskirstomos daly-kinės kompetencijos studijų programose.

5.1 lentelė. studijų programų dalykinės kompetencijos

Modulių / dalykų studijų siekiniai

kompetencijos

a b C D E f g H I

1 modulis / 1 dalykas X X

2 modulis / 2 dalykas X X X



Grįžti į turinį

25


Kompetencijos suvokiamos kaip žinojimas ir supratimas (teorinės tam tikro dalyko žinios, sugebėjimas žinoti ir suprasti), žinojimas, kaip elgtis (praktinis turimų žinių taikymas tam tikro-se situacijose), žinojimas, kaip būti (vertybės kaip neatsiejama kitų suvokimo ir sugyvenimo su kitais ir socialiniame kontekste būdo dalis). Kompetencijas sudaro savybių (susijusių su žinio-mis ir jų taikymu, požiūriais, gebėjimais ir atsakomybe) derinys, nusakantis, kaip gerai asmuo gali jas pritaikyti.

Dalykinių kompetencijų nustatymas apima šiuos etapus:• į studijų programą (dalyką, modulį) perkeliamos remiantis konkrečiu profesinio rengi-

mo standartu (gydytojo specialisto norma) arba studijų krypties reglamentu suformu-luotos kompetencijos. Reiktų prisiminti, kad kompetencija negali būti tapatinama su kvalifikacija. Kvalifikacija – tai asmens žinios, įgūdžiai, gebėjimai, įgyti mokantis ir dažniausiai patvirtinti formaliai išduotu diplomu, pažymėjimu, liudijančiu turimą as-mens potencialą atlikti konkrečios srities darbą;

• formuluojami studijų siekiniai (angl. learning outcomes), įtraukiant dalykines kompe-tencijas;

• numatoma konkreti žinių, pažinimo bei veiksmų visuma (studijų (dalyko, modulio) in-formacija ar medžiaga), kaip bus ugdoma kiekviena kompetencija;

• gali būti išskiriamas kiekvienos dalykinės kompetencijos giminingumo požymis;• sujungus dalykines kompetencijas, turinčias vienodus giminingumo požymius, nusta-

toma dalykinių kompetencijų įgijimo seka;• atsižvelgiant į dalykinių kompetencijų sudėtingumą ir kiekį, turi būti numatoma kiekvie-

no dalyko (modulio) apimtis sutartiniais matavimo vienetais (kreditais, valandomis);• tikslinga numatyti konkrečius dalykinių kompetencijų pasiekimo metodus ir būdus;• būtina suformuluoti dalykinių kompetencijų vertinimo kriterijus;• per visus studijų metus dalykinės kompetencijos turi būti ugdomos taikant kartojimo

principą, kai atgaminama anksčiau suvokta mokomoji medžiaga, siekiant įtvirtinti ži-nias ar veiksmus (įgūdžius);

• ugdant dalykines kompetencijas taikyti laiptelių principą, t. y. vis išsamesnį, nuodu-gnesnį įgūdžių įsisavinimą. Tai vertikalus kompetencijų plėtojimas, kurio tikslas – ug-dyti savo srities specialistą.

Žemiau pateiktoje 5.2 lentelėje nurodomas galimas studijų programos dalykinių kompetencijų, dalyko studijų siekinių, studijų ir vertinimo metodų ryšys.

5.2 lentelė. studijų programos dalykinių kompetencijų, studijų dalyko siekinių, studijų ir vertinimo metodų ryšys

studijų programos dalykinės

kompetencijosstudijų dalyko

siekiniaistudijų dalyko pavadinimas

studijų metodai

studento pasiekimų vertinimo metodai

Grįžti į turinį

26


5.3. Dalykinės kompetencijos

Vykdydami „Tuning (Medicine)“projektą, Europos universitetai kruopčiai išanalizavo, apibendrino ir sugrupavo kompetencijas, kurias būtina lavinti medicinos studijų programoje. Buvo suformuluota 12 dalykinių ir 4 bendrosios kompetencijos (3 priedas).

Lietuvoje įgyvendinant projektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001) buvo atlikti medicinos (šeimos medicinos) srities profesinio lauko tyrimai ir, atsižvelgus į Lietuvos teisės aktus bei „Tuning“ ekspertų siūlymus, suformuluotos 23 dalykinės kompetencijos, kurios iš esmės yra labai panašios į aukščiau minėtas kompetencijas, suformuluotas „Tuning (Medicine)“ projekto metu. Per apklausą paaiškėjo, kad Lietuvos šeimos medicinos srities darbdaviai ir darbo vietos ekspertai pozityviai vertino įvardytų kompetencijų svarbą ir būtinumą jas ugdyti. Papildomų kompetencijų, kurios nebūtų paminėtos, bet labai svarbios gydytojams, nebuvo nurodyta. Apibendrinant tyrimo duomenis galima teigti, kad medicinos programų lavinamų kompetencijų sąrašas yra vienodas visoje Europoje. Kadangi kompetencijos, kurias turi turėti gydytojai, ugdomos per keletą studijų pakopų, tik skiriasi jų lygiai, tos pačios kompetencijos turi sudaryti visų medicinos studijų programų pagrindą.

5.4. Reikalavimai dalykinių kompetencijų ugdytojams

Dalykinių kompetencijų ugdymo pagrindas yra kompetentingi, kvalifikuoti dėstytojai ir gydytojai praktikai, padedantys studentams pasirengti profesinei veiklai, ir tinkama materialioji bazė. Reikalavimai universitetų dalykinių kompetencijų ugdytojams:

• ne mažiau kaip pusę įgijamų dalykinių kompetencijų turi mokyti dėstytojai, turintys mokslo laipsnį;

• gydytojai praktikai, padedantys studentams įgyti dalykines kompetencijas, turi turėti ne trumpesnę kaip penkerių metų praktiką pagal profesinę kvalifikaciją.

5.5. Dalykinių kompetencijų tobulinimas ir atnaujinimas

Studijų programos ugdomų dalykinių kompetencijų kokybė užtikrinama vykdant nuolati-nę stebėseną ir vidinį bei išorinį vertinimą. Dalykinės kompetencijos turi būti tobulinamos ir at-naujinamos atsižvelgiant ir į darbdavių lūkesčius, profesinio lauko tyrimo rezultatus, darbo rin-kos pokyčius, mokslo plėtrą, naujas technologijas.

5.6. baigiamosios nuostatos

Universitetams rekomenduojama patvirtinti tik tas studijų programas, kurių dalykuose (moduliuose) yra aiškiai apibrėžtos dalykinės kompetencijos ir jų įgijimo tvarka.

Grįžti į turinį

27


Literatūra

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. 2010. Vilnius, Švietimo mainų paramos fondas (www.smpf.lt).

Jovaiša L. 2007. Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.

Laužackas R. 2008. Kompetencijomis grindžiamų mokymo / studijų programų kūrimas ir vertinimas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Learning Outcomes / Competences for Undergraduate Medical Education in Europe: The Tuning Project (Medicine). www.tuning-medicine.com

Grįžti į turinį

http://www.smpf.lt


28


6. STUDeNTo DARbo KRūVIS IR Jo SKAIčIAVImo meToDIKA

Kadangi studijų siekiniai ir dalyko, modulio apimtis yra glaudžiai susiję, labai svarbu įver-tinti ir racionaliai planuoti tam tikros studijų programos dalies (dalyko, modulio, kurso) apimtį ir kartu – studento darbo krūvį. Norminant mokymosi krūvį pagal ECTS, remiamasi kertine nuos-tata, jog 60 kreditų yra nuosekliųjų studijų studento darbo krūvis per vienus mokslo metus. Jei tokių studijų studento darbo apimtis per metus yra 1500–1800 valandų, tai vienas kreditas atitin-ka 26–30 valandų. Kreditai yra skiriami visiems studijų programos komponentams (moduliams, dalykams, praktikai, baigiamajam darbui ir kt.). Kreditai parodo darbo apimtį, reikalingą kon-kretiems kiekvieno komponento tikslams ar siekiniams pasiekti, kad būtų atliktas visiems moks-lo metams suplanuotas darbas.

Lietuvoje numatyta, kad vienus mokslo metus sudaro 60 kreditų ir tai atitinka 1600 valan-dų. Taigi 1 kreditas lygus 26,7 valandos.

ECTS kreditai suteikiami tik sėkmingai atlikus numatytą darbą ir atitinkamai įvertinus pa-siektuosius studijų siekinius. Juo sudėtingesnis studijų dalykas ar modulis, juo daugiau kreditų skiriama.

Pagal ECTS, studentų mokymosi krūvis yra laikas, būtinas norint atlikti visas suplanuotas mokymosi užduotis: paskaitų lankymas, dalyvavimas seminaruose, savarankiškas mokymasis, projektų rengimas, egzaminų laikymas ir t. t.

Darbo krūviui įtakos turi dėstymas, mokymasis ir vertinimas. Mokymosi krūviui svarbią įtaką daro mokymo metodika ir laukiamų studijų siekinių sudėtingumas. Kadangi medicinos studijų programos yra vykdomos dviejuose Lietuvos universitetuose, laikas, reikalingas vieno-diems studijų siekiniams pasiekti, gali skirtis: tam turi įtakos studijų tradicijos, studijų progra-mos struktūra, mokymo proceso organizavimas ir priimtų studentų pasirengimas bei gebėjimai.

6.1. Studento darbo krūvio nustatymo principai

Akademinių metų trukmę apibrėžia Lietuvos Respublikos teisės aktai ir studijas prižiūrinčių institucijų išleisti nurodymai. Kiekvieni medicinos studijų programos studijų metai dalijami į du semestrus. Kiekvieno iš jų studento darbo krūvis neturi būti didesnis negu 30 ECTS kreditų. To-dėl būtina nustatyti, koks studento darbo krūvis yra semestro ar jo periodo metu. Tam įtakos turi:

• studijų programos specifika (klasikinė ar pagrįsta probleminiu mokymusi);• studijų programos struktūra – studijų siekinių sudėtingumas ir programos dalykų, rei-

kalingų jiems pasiekti, skaičius bei sudėtingumas;• vertinimo tipas;• modulio ar dalyko specifika, nuo kurios priklauso auditorinio ir savarankiško darbo

santykis. Medicinos studijų programoje šiam santykiui didelę įtaką turi programos da-lyko pobūtis. Teoriniams medicinos pagrindų dalykams savarankiško darbo gali reikė-ti mažiau negu klinikinės medicinos dalykų studijoms.

Studento darbo krūvis apskaičiuojamas vidutiniam studentui, todėl jį reikia nuolatos kore-guoti. Formuojant modulio ar dalyko programą, yra svarbi dėstytojų nuomonė, nes jie žino už-duočių tikslingumą ir realias laiko sąnaudas, kurių reikia joms atlikti.

Studijų programos struktūrą ir programos modulių ar dalykų krūvio proporcijas nustato tam tikras universitetų juridinis asmuo, pavyzdžiui, programos kūrimo ir tobulinimo komitetas.

Grįžti į turinį

29


6.2. Studento darbo krūvio apskaičiavimo etapai

Parengiamoji studento darbo krūvio apskaičiavimo veikla ir įvertinimas apima kelis etapus.programos modulių arba dalykų įvedimas. Studijų programos konstravimo būdą paren-

ka programos kūrimo ir tobulinimo komitetas. Studijų programa gali būti modulinė ir nemoduli-nė. Modulio prasmė skirtinguose universitetuose nėra visiškai vienoda. Pagal „Tuning“ projek-tą, modulis yra apibrėžiamas kaip kurso vienetas sistemoje, kurioje kiekvienam kurso vienetui yra paskiriamas vienodas kreditų skaičius arba jo kartotinis.

Nemodulinė sistema sudaroma iš dalykų, atitinkančių tam tikras studijuojamas disciplinas. Kreditų skaičius, skiriamas kiekvienam dalykui, gali būti įvairus, bet jų suma per metus priva-lo neviršyti 60 kreditų.

studentų mokymosi krūvio įvertinimas. Modulio ar programos dalyko apimtis kreditais priklauso nuo studijų siekinių sudėtingumo. Kuo sudėtingesni studijų siekiniai, tuo daugiau už-duočių studentui tektų atlikti. Kurdamas naują studijų programą, programos kūrimo ir tobulini-mo komitetas nusprendžia, kiek kreditų gali prireikti, kad vidutinis studentas pasiektų vieno ar kito programos modulio ar dalyko planuojamus siekinius. Vertingos informacijos apie pirminę modulio ar dalyko apimtį gali pateikti ir dėstytojai. Kreditų skaičius turi būti pateikiamas ir per darbo valandų skaičių. Pavyzdžiui, 5 kreditų dalykui reikia 125–150 tipinio studento darbo va-landų. Nustatyti reikalingo studijų siekiniams pasiekti darbo valandų skaičių galima tik nuspren-dus, kokios mokymo formos, mokymosi veikla ir vertinimo būdai bus taikomi ir ar bus naudin-gi. Juos taip pat parenka dėstytojai.

Mokymosi formos – tai dėstytojų ir studentų veiklos rūšys: paskaitos, seminarai, tiriamie-ji seminarai, praktiniai užsiėmimai, pratybos, laboratoriniai darbai, dėstytojo vadovaujamas prak-tinis darbas, konsultacijos, savarankiškas darbas, praktika, duomenų rinkimas, projekto rengimas.

Mokymosi veikla – studento darbo sritys: paskaitų lankymas, konkrečių užduočių atliki-mas, laboratorinių ir klinikinių įgūdžių lavinimas, laboratorinių darbų protokolų (ataskaitų) ra-šymas, ligos istorijų rašymas, savarankiškos studijos, mokslinių straipsnių skaitymas ir refera-vimas, kitų studentų darbų kritiškas vertinimas, pirmininkavimas seminarui ar diskusijai ir t. t.

Vertinimo formos taip pat turi įtakos studento darbo krūviui. Taip pat svarbu, už kokios ap-imties studijų etapą yra atsiskaitoma: tarpinis atsiskaitymas už modulio ar tam tikro dalyko temą yra gana nedaug darbo ir laiko sąnaudų reikalaujantis procesas, o norint pasiruošti ir laikyti mo-dulio ar dalyko baigiamajį egzaminą tektų sugaišti daug daugiau laiko. Dar didesnių darbo laiko sąnaudų reikia programos baigiamajam darbui parašyti ir ginti. Praktikoje vyrauja tokios medici-nos programos studentų pasiekimų įvertinimo formos: egzaminai žodžiu arba raštu (tinka bet ku-riame studijų etape), medžiagos pristatymas žodžiu (tinka tarpinio patikrinimo etape), praktinių įgūdžių patikrinimas prie ligonio lovos, planuojama ateityje įvesti baigiamojo darbo rengimą.

patikrinti numatytą mokymosi krūvį, remiantis studentų vertinimais. Gana objekty-viai mokymosi krūvį ir jo racionalų paskirstymą atspindi klausimynai. Klausimynai užtikrina grįžtamąjį ryšį tarp mokymo proceso, dėstytojo ir studento. Į juos studentai atsako tam tikruo-se mokymosi etapuose, pavyzdžiui, baigę modulį (dalyką) ir studijų programą (rekomenduoja-ma iki baigiamojo egzamino arba baigiamojo darbo). Remiantis „Tuning“ metodologija, studen-to darbo krūviui patikrinti parengti du klausimynai: vienas skirtas dėstytojui, antras – studentui. Dėstytojas jam skirtą klausimyną pildo modulio ar dalyko planavimo metu, kai reikia numatyti studento mokymosi krūvį valandomis (4 priedas). Antrąjį klausimyną pildo studentai, baigę mo-dulį ar dalyką (5 priedas). Čia nurodomas užduotims atlikti faktiškai reikalingas laikas. Palygi-nus abi anketas galima patikrinti, ar planuotas darbo krūvis atitiko realųjį. Ši metodika yra infor-matyvi ir lengvai pritaikoma medicinos studijoms Lietuvos universitetuose.

Grįžti į turinį

30


studentų darbo krūvio ir mokymo veiklos koregavimas. Gali atsitikti taip, kad atlikus anketinę studentų darbo krūvio patikrą, teks koreguoti programos dalyko ar modulio užduotims atlikti skirtą laiką. Kadangi semestro metu studijuojamų dalykų ar modulių kreditų suma turi būti ne didesnė negu 30, tai paprasčiau keisti koreguotino dalyko mokymo medžiagos kiekį, moky-mo formas, mokymosi veiklos rūšis ir vertinimo formas. Koregavimo lygis priklauso nuo skirtu-mo tarp planuoto ir faktinio darbo krūvio. Tokį koregavimą atlieka dėstytojai. Jo sėkmingumas paaiškėja kitos apklausos metu.

studijų kokybės vertinimas. Universitetai turi vidinius studijų kokybės užtikrinimo me-chanizmus, pavyzdžiui: periodinis studentų akademinio pažangumo analizavimas, studijų nu-traukimo priežasčių analizavimas.

Grįžti į turinį

31


7. moDULINėS IR DALYKINėS STUDIJų pRogRAmoS STRUKTūRoS ReKomeNDAcIJoS

Kurdamas naują arba atnaujindamas esamą studijų programą studijų komitetas turi nu-spręsti, kokie šios programos tikslai ir ką turi žinoti, mokėti ir gebėti absolventas. Studijų prog-rama turi būti orientuota į studentą, kuris siekdamas kvalifikacinio laipsnio turi išsiugdyti jį api-brėžiančių kompetencijų lygį, studijų programos apraše įvardytą kaip numatomus studijų sieki-nius. Kiekvienas jų pasiekiamas įvykdžius vieną ar kelis modulius. Studijų siekiniai turi būti nu-statyti studijų programos lygmeniu, taip pat ir modulių ar dalykų lygmeniu. Į studentą ir studi-jų siekinius orientuotoje studijų programoje visi dalykai ar moduliai yra tarpusavyje susiję. Pa-sirenkamieji dalykai turi papildyti ir patobulinti studijų programos profilį. Kompetencijos ugdo-mos laipsniškai studijuojant kiekvieno studijų programos lygmens dalykus ar modulius. Medi-cinos studijų programos studijų siekiniai ir kompetencijos pateikiamos www.tuning-medicine.com tinklalapyje ir yra labai naudingos ir kuriant naują, ir tobulinant senąją studijų programą.

Pagal „Tuning“, studijų programa – tarsi didžiulis kelių sluoksnių tortas, kurio visi ga-baliukai (horizontaliai arba vertikaliai) tarpusavyje susiję. Modulių arba dalykų išugdyti studi-jų siekiniai prisideda prie bendrųjų studijų programos siekinių ir kompetencijų, atsižvelgiant ir į kitų dalykų studijų siekinius. Toks modelis atspindi laipsnišką pažangą, siekiant kompetencijo-mis išreikštų studijų siekinių.

Studijų programos sandara gali būti dalykinė arba modulinė. Dalykinėje studijų progra-moje kiekvienam studijų dalykui yra skiriamas skirtingas kreditų skaičius, tačiau semestro kre-ditų skaičius yra pastovus ir fiksuotas – 30 ECTS kreditų, o per vienus studijų metus surenkama 60 ECTS kreditų.

Pagrindinis modulinės studijų programos ypatumas – programa yra skaidoma į vienodo dydžio modulius, kurių apimtis išreiškiama kreditais. Rekomenduotinas skaičius (pvz.: 5, 10), iš kurio dalijasi 60 ECTS kreditų (vienų metų studijų kreditų skaičius). Kiti moduliai gali būti ku-riami kartojamumo principu.

Manoma, kad modulinės studijos geriausiai atitinka Europos mokslo ir studijų erdvės prio-ritetus: studentų ir akademinio personalo judumą, kvalifikacijų pripažinimą, mokymąsi visą gy-venimą, geresnį pasirengimą profesijai ir tolesnėms studijoms. Modulinių studijų programose at-siranda galimybių kryptingai diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį, šalia pagrindinės studijų programos modulių rinktis tos pačios ar kitos studijų krypties gretutinę specializaciją. Dėl to gerėja studijų kokybė, lankstumas ir atvirumas. Modulinė studijų sistema sudaro galimy-bes atnaujinti ugdymo turinį, orientuojantis į ugdomas kompetencijas ir integruojant kelis stu-dijų dalykus. Studentams ji užtikrina didesnę pasirinkimo laisvę, o dėstytojams – bendradarbia-vimo galimybes. Modulinės studijos leidžia optimizuoti studijų kalendorių, trumpiau ir intensy-viau išdėstant konkrečius modulius, kad dėstytojai galėtų lengviau planuoti pedagoginį ir moks-linį darbą bei kvalifikacijos tobulinimą.

Modulinė sistema įtvirtina griežtą orientyrą į tikslus ir ugdomus gebėjimus. Studentas žino, kokius gebėjimus jis turi įgyti, kad pasiektų galutinį tikslą – gautų bakalauro ar magistro diplomą; jeigu modulių, kurie gali ugdyti tuos gebėjimus, yra keletas, studentas gali iš jų rinktis.

Grįžti į turinį

32


8. moDULIo (DALYKo) ApImTIeS KReDITAIS ReKomeNDAcIJoS

Kreditai – tai vienetai, kuriais apskaičiuojamas studento mokymosi krūvis, reikalingas nu-statytiems studijų siekiniams pasiekti. Moduliui skirti kreditai apibrėžia studento teorinio mo-kymosi ir praktinio darbo krūvį ugdantis kompetencijas, t. y. kontaktinis darbas ir savarankiškos studijos, būtinos numatytiems studijų siekinams pasiekti. Vienas ECTS kreditas atitinka 25–30 studento darbo valandų. Rekomenduojama, kad kontaktiniam darbui būtų skiriama ≥ 30 proc. modulio apimties. Pagal „Tuning“ metodologiją, vienas modulis turėtų ugdyti ne daugiau kaip 6–8 kompetencijas, atsižvelgiant į modulio ar dalyko apimtį. Programos, modulio ar dalyko apraše turi būti aiškiai nurodytos tik tos kompetencijos, kurias galima objektyviai įvertinti.

Savarankiškas darbas – tai su dalyku susijusios medžiagos rinkimas, jos skaitymas ir stu-dijavimas, pasirengimas egzaminui, rašto darbo, baigiamojo darbo rašymas, savarankiškas dar-bas laboratorijoje, praktinių įgūdžių formavimo centre ir pan. Sudėtinga apskaičiuoti savarankiš-ko darbo kiekį, kuris labai priklauso nuo dalyko ar modulio sudėtingumo, taip pat ir nuo indivi-dualių studento gebėjimų.

Pats dalykas ar modulis, kad ir koks sudėtingas ar svarbus būtų, nėra kreditų skyrimo kri-terijus. Kreditai priklauso tik nuo laiko, kurio reikia dalyko turiniui įsisavinti ir sėkmingai jį pa-baigti. Dėstytojai turi nuspręsti, kokio sudėtingumo medžiagą skirti konkrečiam dalykui ar mo-duliui. Labai svarbi yra ankstesnė patirtis, daug informacijos teikia nuolat atliekamos studentų apklausos, kuriose turėtų būti klausiama ir apie mokymosi krūvį, motyvaciją ir dėstomam daly-kui skiriamą laiką. Studentas yra svarbiausias asmuo, stebintis, kad mokymosi krūvis būtų rea-lus, nors dalis atsakomybės už tai tenka ir dėstytojams.

Į kreditų skyrimą tiek modulinėje, tiek ir nemodulinėje sistemoje reikėtų žiūrėti „iš viršaus į apačią“, atsižvelgiant į pageidaujamus išugdyti visos studijų programos, kiekvienų metų mo-kymo programos, kiekvieno dėstomo dalyko ar modulio studijų siekinius (vientisosios studijos).

Laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, pagrindinis dėmesys skiriamas dėstomam dalykui. Dėstytojai gali neteisingai įvertinti savo dėstomo dalyko svarbą studijų programai, ir tai atspin-di dalykui skirtos mokymosi veiklos, kurią turi atlikti studentas, apimtis. Studentai dėl per dide-lio ar per mažo mokymosi krūvio išnaudos savo darbo laiką neefektyviai.

Studijų krūvis, dėstymo metodai ir studijų siekiniai yra vienas su kitu susiję. Dėstytojas privalo aiškiai žinoti, kokios kompetencijos turi būti ugdomos, kaip organizuojama norint pa-siekti konkrečius siekinius, kiek studentas turi skirti laiko kiekvienai užduočiai atlikti. Mokymo veiklą sudaro:

• mokymo formos, pavyzdžiui: paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai, praktikos dar-bai, darbai su simuliatoriais, konsultacijos, stažuotės, savarankiškas darbas, projektų vykdymas;

• mokymosi rūšys, pavyzdžiui: dalyvavimas paskaitose, seminaruose, praktinių įgūdžių formavimas praktikos darbų, stažuočių, praktinių įgūdžių formavimo centre ir pan.;

• vertinimo formos, pavyzdžiui: egzaminai raštu ir žodžiu, praktinių įgūdžių vertinimas, praktikos ataskaita ir pan.

Dėstytojas turi apskaičiuoti optimalų laiką, per kurį turi būti atliktos numatytos užduotys. Vis dėlto studentas turi būti svarbiausias asmuo, stebintis, ar moduliui, dalykui skirtas krūvis yra realus. Studentų apklausos gali padėti atsakyti į šį klausimą. „Tuning“ projektas siūlo dvi formas, kurias galima naudoti sprendžiant dėl studentų mokymosi krūvio. Jos abi pateiktos ankstesniame skyriuje ir gali būti naudingos siekiant įvertinti, ar tinkamai parinkta modulio trukmė. Jei reikia, gali tekti koreguoti mokymosi krūvį ir (ar) mokymo veiklos rūšis.

Grįžti į turinį

33


Modulio trukmė gali būti įvairi: vieni moduliai išdėstomi intensyviai, kitų vykdymas gali būti tęstinis, bet neturi būti ilgesnis kaip vieni mokslo metai. Vieną modulį bendradarbiaudami realizuoja keli dėstytojai, tačiau galutinis atsiskaitymas yra bendras. Taikomas nuolatinis ir kau-piamasis vertinimas. Modulis laikomas įvykdytu, atsiskaičius už visus jį sudarančius dalykus. Vertinimo būdas turi būti aiškiai išdėstytas modulio aprašyme.

Moduliai pagal paskirtį gali būti skirstomi į bendruosius universitetinių studijų ir studijų krypties modulius. Pagal pasirinkimo tipą moduliai gali būti privalomieji ir pasirenkamieji, pas-tarieji savo ruožtu gali būti privalomai arba laisvai pasirenkamieji. Bendrųjų universitetinių stu-dijų moduliai paprastai yra pasirenkamieji. Rekomenduojama, kad jiems būtų skiriama ne mažiau kaip 15 kreditų. Studentai gali pasirinkti iš siūlomo sąrašo, pavyzdžiui, tris modulius po 5 kredi-tus arba vieną 15 kreditų modulį.

Informacija apie modulius ir dalykus pateikiama modulio apraše, kuriame turėtų būti nu-rodyta: modulio kodas, pavadinimas, modulio koordinatorius ir kiti dėstytojai, modulio apimtis kreditais, registracijos sąlygos, modulio lygmuo, reikalavimai klausytojams, trukmė, kontakti-nio ir savarankiško darbo apimtis valandomis (išskleista ir pagrįsta) ir kt. Ypatingai svarbu aiš-kiai aprašyti modulio tikslus, numatomus studijų siekinius ir kompetencijas, kurios turi būti pa-siektos. Modulio apraše taip pat numatomi studijų metodai, modulio turinys (anotacija ir temos), vertinimo metodai, galutinio vertinimo sandara, vertinimo kriterijai, literatūros sąrašas.

„Tuning“ ekspertų nuomone, teisės aktai neturėtų reglamentuoti modulio apimties. Tai aukštųjų mokyklų prerogatyva. Kiekviena aukštoji mokykla turi pati nuspręsti, kokio tipo studi-jų programą vykdyti – dalykinę ar modulinę. Svarbiausia, kad studijų programa būtų orientuo-ta į studentą, pagrįsta studijų siekiniais ir kompetencijomis, pateisintų studentų ir darbdavių po-reikius bei lūkesčius.

Vientisųjų studijų programos rengimo rekomendacijos

Studijų programa turi atitikti svarbiausius reikalavimus:• konsultuojantis su darbdaviais, specialistais ir tos srities institucijomis, nustatytas stu-

dijuojančiųjų ir visuomenės poreikis programai; • įvertintos programai reikalingos lėšos, priemonės, prieinamos institucijoje ir, jei būti-

na, už institucijos ribų;• nustatyti programos tikslai ir studijų siekiniai, atsižvelgiant į žinias, supratimą, kom-

petencijas ir gebėjimus;• nustatytos programos metu įgyjamos bendrosios ir dalykinės kompetencijos;• nustatytos kompetencijos perkeltos į mokymo planą: turinys ir struktūra (moduliai arba

dalykai ir kreditai);• studijos suskirstytos į mokymosi elementus ir veiklą siekiant apibrėžtų studijų siekinių;• nustatyti dėstymo ir mokymosi (studijų) būdai ir vertinimo metodai;• sukurta studijų programos vertinimo sistema, siekiant nuolatos gerinti kokybę.

Literatūra

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“. Valstybės žinios, 2003, Nr. 71-3216. http://www.smm.lt/strategija/vss.htm

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų

Grįžti į turinį

http://www.smm.lt/strategija/vss.htm

http://www.smm.lt/strategija/vss.htm

34


aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, Nr. 44-2139. http://www.smm.lt/smt/st_org/docs/BR_aprasas_2010-04-09.pdf

Bolonijos procesas. Kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę. http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/bolonijos_p.htm

2007 Londono komunikatas. http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/docs/bp/Londono%20komunikatas_Europos%20aukstojo%20mokslo%20erdves%20link.pdf

2009 Leuveno – LNN komunikatas. http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/docs/bp/Leuven Louvain-la-Neuve Communique April 2009.pdf

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. http://tuning.unideusto.org/tuningeu/images/stories/template/Lithuanian version.pdf

Learning Outcomes / Competencies for Undergraduate Medical Education in Europe: The Tuning Project (Medicine). http://www.tuning-medicine.com/

Grįžti į turinį

http://www.smm.lt/smt/st_org/docs/BR_aprasas_2010-04-09.pdf

http://www.smm.lt/smt/st_org/docs/BR_aprasas_2010-04-09.pdf

http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/bolonijos_p.htm

http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/bolonijos_p.htm

http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/docs/bp/Londono komunikatas_Europos aukstojo mokslo erdves link.pdf

http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/docs/bp/Londono komunikatas_Europos aukstojo mokslo erdves link.pdf

http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/docs/bp/Leuven Louvain-la-Neuve Communique April 2009.pdf

http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/docs/bp/Leuven Louvain-la-Neuve Communique April 2009.pdf

http://tuning.unideusto.org/tuningeu/images/stories/template/Lithuanian version.pdf

http://tuning.unideusto.org/tuningeu/images/stories/template/Lithuanian version.pdf

http://www.tuning-medicine.com/

35


9. meDIcINoS KRYpTIeS STUDIJų moKYmo, moKYmoSI IR VeRTINImo ReKomeNDAcIJoS

Visuomenės išsilavinimas, gyvenimo standartai ir lūkesčiai nuolat auga, todėl tikimasi, kad šiuolaikinės medicinos studijų programos bus rentabilios (efektyviai naudojami žmogiškie-ji ir finansiniai resursai), atitiks didėjančio sveikatos priežiūros specialistų profesionalumo rei-kalavimus, bus rengiamos remiantis įrodymais pagrįstos medicinos principais, teigiamai veiks sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir bendruosius visuomenės sveikatos rodiklius. Todėl nau-jausios medicinos studijų programos kuriamos taip, kad ateities gydytojai įgytų ne tik geras te-orines ir praktines savo specialybės žinias, bet taip pat turėtų puikius tarpasmeninio bendravi-mo įgūdžius, mokėtų dirbti komandoje ir išmintingai naudotų turimus resursus, išsiugdytų kitus savo profesinei veiklai reikalingus gebėjimus (altruizmą, pareigingumą, gebėjimą priimti etinius sprendimus, kt.).

Organizuojant medicinos krypties studijas, svarbu atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų: • studijos (mokymas, savarankiškas mokymasis ir pasiekimų vertinimas) turi būti or-

ganizuojamos taip, kad studentai įgytų studijų programoje numatytus gebėjimus, įgū-džius ir žinias;

• studentai ir rezidentai į aukštesnę studijų pakopą pereitų tik joms pasiruošę;• laiku būtų nustatomos žinių sritys ar įgūdžiai, kuriems įsisavinti studentai turėtų skirti

papildomo laiko, o jiems būtų suteikiama reikiama pagalba;• baigęs numatytas studijas, gydytojas turi būti pasirengęs dirbti savarankiškai.Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, universitetuose yra taikomos labai įvairios dėstymo me-

todikos. Mokymo metodikų komplekto pasirinkimas labai priklauso nuo dėstymo formos (pvz.: akivaizdinis arba nuotolinis mokymas). Pasirenkama metodika gali skirtis, priklausomai nuo už-siėmimo tikslo ir pageidaujamų studijų siekinių. Tačiau ir ta pati dėstymo metodika gali labai skirtis tiek savo forma, tiek funkcija. Norint geriau suprasti dėstymo metodiką, galima žvilgtel-ti, kokias mokymosi užduotis privalo atlikti studentai studijų programos ar jos dalies metu. Šalia visuotinai paplitusių paskaitų, taikomi ir šie dėstymo metodai:

• seminarai (mokymas nedidelėmis grupėmis) (angl. seminar);• konsultacijos (angl. tutorial);• tiriamieji seminarai (angl. research seminar);• praktiniai užsiėmimai (angl. exercises in class or course);• praktiniai seminarai (praktiniai užsiėmimai auditorijoje) (angl. workshops);• sesijos, skirtos problemų analizei (angl. problem-solving sessions);• laboratoriniai užsiėmimai (angl. laboratory teaching);• parodomieji užsiėmimai (angl. demonstration classes);• stažuotės (angl. placement: internship / traineeship);• darbinė praktika (angl. work based practice);• duomenų rinkimas vietoje (angl. fieldwork);• elektroninis mokymasis (nuotolinis mokymas) (angl. online / distance arba e-learning).Kad studijų procesas būtų vienalytis, efektyvus ir rentabilus, visa pagrindinė studijų veikla

turi būti tarpusavyje susijusi (tiek vieno modulio, tiek ir tarp atskirų programos modulių) ir pa-pildyti viena kitą. Vienas iš būdų užtikrinti, kad studijų procesas atitiktų visus jam keliamus rei-kalavimus, yra efektyvios ir tinkamos pasiekimų vertinimo (egzaminavimo) sistemos įdiegimas. Keičiantis studijų programai, atitinkamai turi keistis ir vertinimo sistema. Vertinimo sistema tu-rėtų atitikti šiuos reikalavimus:

• turi būti aiškus kiekvieno vertinimo ar egzaminavimo tikslas;

Grįžti į turinį

36


• studentai, remdamiesi vertinimo rezultatais, gali įvertinti savo pasiekimus ir progresą studijų metu;

• dėstytojai, remdamiesi vertinimo rezultatais, gali įvertinti studentų pasiekimus ir pro-gresą;

• studijų organizatoriai, remdamiesi vertinimo rezultatais, gali įvertinti studijų procesą ir mokymo efektyvumą;

• vertinimo sistema turi būti skaidri (vertinimo kriterijai ir metodika visiems aiškūs ir su-prantami);

• vertinimo procese taikomi tinkami vertinimo metodai ir instrumentai; • pati vertinimo sistema turi būti reguliariai tikrinama ir gerinama, kadangi studijų pabai-

goje absolventams suteikiamas atitinkamas mokslo laipsnis ir profesinė kvalifikacija; • vertinimo kriterijai ir užduotys atitinka kurso medžiagą, praktinius mokymus ir kt.; • yra numatytos aiškios apeliacijų, skundų pateikimo ir svarstymo taisyklės;• vertinimo sistema yra rentabili (efektyviai naudojami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai);• vertinimo rezultatai leidžia išoriniams ekspertams įvertinti studentų pasiekimus ir

kompetencijas;• vertinimo ar egzaminavimo procese dalyvauja tik kompetentingas ir tinkamai ap-

mokytas personalas. Suprantama, vykdant bet kurią studijų programą ar jos dalį iškyla apibendrinamojo (angl.

summative) vertinimo poreikis. Kartais aukščiau aprašytos užduotys atlieka ir formuojamojo, ir apibendrinamojo vertinimo funkcijas. Tokiu atveju pažymys yra studento pasiekimų tam tikro-je srityje apibendrinimas, o dėstytojo, kartais ir bendrakursių, komentarai (grįžtamasis ryšys) yra formuojamoji dalis. Tačiau tradiciškai yra susiformavę keli iki šiol dėl įvairių priežasčių plačiai taikomi vertinimo būdai, kurie paprastai yra išskirtinai apibendrinamojo pobūdžio. Šie būdai yra taikomi vertinant studijų siekinius studijų programos ar programos dalies pabaigoje ir studentai gauna tik pažymį ar balą (tai apima ir formuojamojo įvertinimo elementą!), o ne dėstytojo pas-tabas. Jeigu po egzamino yra surengiamas seminaras ar konsultacija rezultatams aptarti, tada šis vertinimo būdas turi daugiau formuojamojo vertinimo elementų. Vertinimo metodo pasirinkimas priklauso nuo daugybės veiksnių: studentų grupės dydžio, vertinimo tikslų (ar formuojamasis, ar apibendrinamasis vertinimas), dėstomo dalyko studijų siekinių, kokį jų lygį pasiekė studentas, vertinamo rezultato lygmens pobūdžio (žinios, supratimas, kompetencijos, kt.), ir kuriantis savo vertinimo sistemą dėstytojas į juos turėtų atsižvelgti.

Bet kuri vertinimo forma gali turėti diagnostinę funkciją tiek studento, tiek dėstytojo at-žvilgiu. Matydami, ko nepavyko pasiekti, kas buvo pasiekta be didelių pastangų, kas įsisavin-ta puikiai ir panašiai, ir dėstytojas, ir studentas supranta, kurioje srityje reikia daugiau padirbė-ti, o kam pakaks ir mažesnio dėmesio. Dažniausiai taikomi į pasiekimus orientuotų studijų ver-tinimo metodai:

• žinių ir įgūdžių testavimas,• egzaminas žodžiu,• laboratorinių darbų ataskaitos,• testų ir kitokių duomenų analizė;• įgūdžių parodymas, pavyzdžiui, praktinio mokymo vietoje ar darbo laboratorijoje metu,• stažuočių ataskaitos ar dienoraščiai,• disertacijos tyrimai,• praktinio duomenų rinkimo ataskaitos,• rašiniai, ataskaitos ar jų dalis, pavyzdžiui: atitinkamos literatūros apžvalga, oponuojan-

čių mokslo darbų kritiškas vertinimas.

Grįžti į turinį

37


Nuodugniai patikrinti visas išugdytas kompetencijas vienu vertinimo metodu (pvz.: tik žodinės apklauso būdu ar tik raštu) neįmanoma. Būtina pasitelkti daugiau ir įvairesnių vertini-mo metodų, leidžiančių patikrinti visų besimokančiųjų išmokimo lygį ir jo atitiktį studijų sieki-niams, apibrėžtiems studijų programos, modulio ar atskiro studijų dalyko apraše, t. y. egzami-nai turi būti kompleksiniai. Medicinos krypties studijose taip pat labai svarbu, kad dauguma mo-kymo ir egzaminavimo metodikų padėtų ugdyti studentų ar rezidentų klinikinį mąstymą, prakti-nius įgūdžius ir kitas kompetencijas, kurių jiems vėliau reikia kasdieniame darbe. Todėl ypatin-gai vertingos yra įvairios simuliacijos, praktinių įgūdžių stotelės, klinikinių situacijų sprendimai ir panaši į praktiką orientuota veikla. Kad studijų programa (ypač specializuotos rezidentūros) būtų kuo artimiau susijusi su praktine veikla, kad studijų metu būtų ugdomi būtiniausi praktiniai įgūdžiai ir kitos kompetencijos, sudarant mokymo programas ir rengiant egzaminus pasitelkiami tos srities profesionalai, atstovaujantys profesinėms draugijoms. Daugelyje šalių nacionalinius tam tikros specialybės (pvz.: anesteziologijos-reanimatologijos, chirurgijos, šeimos medicinos, kt.) egzaminus rengia ar koordinuoja nacionalinės specialistų draugijos, o egzaminai rengiami universitetuose ar nepriklausomuose egzaminavimo centruose, kuriuose yra galimybė panaudo-ti kompiuterizuotos apklausos sistemas, įvairius simuliatorius, vaidybines situacijas, kuriose da-lyvauja simuliuoti pacientai (aktoriai ar savanoriai pacientai). Iki šiol Lietuvoje daugumos medi-cinos krypties specialybių egzaminai šiuo požiūriu yra labai formalūs, neinformatyvūs, jų metu vargu ar įvertinami realiai įgyti įgūdžiai ir žinios.

Skirtingų šalių institucijų medicinos studijų programose didžiausias dėmesys vis dar tebeskiriamas specifinėms profesinėms žinioms ir klinikiniams įgūdžiams perteikti. Todėl nenuostabu, kad yra sukurtos ir labai kruopščiai įvertintos ne tik šių žinių ir įgūdžių mokymo metodikos, bet ir jų patikrinimo bei egzaminavimo sistemos. Lietuvos aukštosiose mokyklose taip pat plačiai taikoma daugelis tradicinių klinikinių disciplinų dėstymo ir egzaminavimo metodų: paskaitos, praktikos darbai, seminarai, apklausa žodžiu ir raštu (įskaitant ir specialiai parengtus testus), teorinių klinikinių situacijų sprendimas (ilgi ir trumpi klinikiniai atvejai), įgūdžių registravimo žurnalai ir pan. Tačiau pasigendama naujų, bet jau perėjusių validaciją, dėstymo ir vertinimo metodų, pavyzdžiui: objektyvus sustruktūrintas klinikinis egzaminas (angl. OSCE – Objective Structured Clinical Examinations), simuliatoriai ir muliažai, simuliuoti ir (ar) muliažuoti pacientai, vaizdo ir (ar) garso įrašai, kompiuterių programos ir elektroninė mokymosi erdvė, praktiniai mokymai ir kt.

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse didžiausias iššūkis kuriant naujas ir modernias medi-cinos krypties studijų programas yra bendrųjų gebėjimų ir įgūdžių, taip pat kai kurių profesinių gebėjimų ir savybių (altruizmas, sąžiningumas, konfidencialumas, etiškas elgesys, pagarba kole-goms ir pacientams, komandinis darbas, efektyvumas ir gebėjimas dirbti savarankiškai, eduko-logija, kt.) ugdymo integravimas į tradicinį studijų procesą ir pasiekimų šiose srityse įvertinimas. Didžiausia problema yra tai, kad vis dar trūksta žinių, kokios dėstymo ir mokymosi metodikos yra efektyviausios ugdyti daugelį bendrųjų kompetencijų, taip pat neretai kyla sunkumų įvertinti pasiekimus šiose srityse. Tačiau jau žinoma, kad daugelį išvardytų gebėjimų įgyti ir tobulinti me-dicinos krypties studijų metu padeda sustruktūrintų klinikinių situacijų ir simuliuotų pacientų pa-naudojimas, taip pat praktinio klinikinio darbo stebėjimas ir praktiniai darbai, vaizdo įrašų per-žiūra ir analizė. Neretai dėstymo ir egzaminavimo metodai yra labai panašūs ir parengiami va-dovaujantis tais pačiais principais, pasitelkiant kompiuterinę techniką ir (ar) simuliatorius, simu-liuotus ar tikrus pacientus. Studentai ne tik lanko paskaitas (dalyvauja paskaitose), skaito knygas ar žurnalus, tačiau vykdo ir kitokias (nors sąrašas yra neišsamus) užduotis:

• ieško reikiamos medžiagos bibliotekose ir internete;• susipažįsta su literatūros sąrašu;

Grįžti į turinį

38


• apibendrina jiems aktualiausią literatūrą;• mokosi iškelti problemas ir spręsti dėstytojo iškeltas aktualijas;• atlieka tyrimus – nors ir nedidelės apimties, bet vis aukštesnio sudėtingumo lygio;• lavina laboratorinius įgūdžius;• lavina profesinius įgūdžius (pvz.: slaugymo, gydymo, dėstymo);• rengia studijas ir rašo vis sudėtingesnius (apimties ir medžiagos požiūriu) darbus,

ataskaitas, disertacijas;• kartu dirba su kitais studentais, rašydami bendrą ataskaitą, rengdami bendrą projektą ar

ieškodami problemos sprendinio;• rengia ir daro žodinius pristatymus – tiek grupėmis, tiek ir individualiai; • konstruktyviai kritikuoja kitų studentų darbą ir žinias bei produktyviai panaudoja kitų

studentų išsakytą kritiką;• vadovauja susirinkimams ir juose produktyviai dalyvauja (pvz., seminaruose);• vadovauja ar produktyviai dalyvauja komandiniame darbe;• dirba esant laiko apribojimams, stengdamiesi viską atlikti iki nustatyto termino;• dalijasi klausimais ir gauta informacija su kitais studentais, naudodamiesi įvairiomis

komunikacinėmis priemonėmis;• mokosi kritiškai vertinti savo darbą.Daug informacijos apie bendrųjų įgūdžių ir profesinių savybių ar kompetencijų įsisavini-

mą suteikia pokalbiai su mentoriais, įsivertinimo klausimynai, taip pat klausimynai, kuriuos pil-do dėstytojai ir kartu besimokantys studentai, komandinių užduočių įvertinimai ir studentų die-nynai, į kuriuos rašoma net tik apie įsisavintus specialiuosius įgūdžius ar manipuliacijas, bet žy-mimi ir dėstytojų ar kartu dirbančių gydytojų atsiliepimai. Kaupiantis vis daugiau įvairių šalių patirties ir atsirandant vis daugiau informacijos apie skirtingų strategijų ir metodikų panaudoji-mą ugdant bendrąsias kompetencijas, tam tikrai specialybei (pvz., gydytojo profesijai) reikalin-gus gebėjimus ir charakterio bruožus, netrukus galėsime įvertinti, kurie iš dėstymo, mokymosi ir vertinimo metodų yra efektyviausi ir rentabiliausi, tačiau jau dabar turime galvoti apie šių kom-ponentų įtraukimą į atnaujintas ir modifikuotas medicinos krypties studijų programas.

Kai kurių šalių (pvz.: Jungtinės Karalystės ar JAV) patirtis jau rodo, kad įmanoma studijų metu ir jas baigus įvertinti daugelį profesinio pasirengimo komponentų, o ne tik teorines žinias ir kai kuriuos būtinus profesinius įgūdžius ar intervencijas. Paskelbti tyrimai rodo, kad sėkmin-gai galima vertinti ir tokias kompetencijas kaip bendravimo įgūdžiai, medicininio konsultavimo įgūdžiai, kritiškas priimtų sprendimų ir darbo aplinkos vertinimas. Taip pat jau gana daug žino-ma, kaip galima ugdyti gebėjimą dirbti savarankiškai, analizuoti ir apibendrinti, dirbti koman-doje, naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, taikyti įgytas žinias ir įgūdžius. Kadangi su šiomis problemomis susiduria įvairių studijų programų dėstytojai ir studentai, taip pat įvairių profesijų atstovai ir jų darbdaviai, yra daugiau informacijos ir apie tai, kaip efekty-viai šias kompetencijas ugdyti, kaip įvertinti pasiekimus. Dėstytojas, kaip mokymo proceso or-ganizatorius, parengia bendrųjų kompetencijų ugdymo metodiką, išryškina bendrųjų ir dalykinių kompetencijų sąsajas studijų procese, sugalvoja užduotis, padedančias jas ugdytis, vertina įgy-tas kompetencijas studijų proceso metu ir konsultuoja studentus mokymosi strategijų pasirinki-mo klausimais. Studentų vaidmuo taip pat labai svarbus, ypač studentų grupės vaidmuo. Studijų metu studentas turi išsiugdyti asmenines (instrumentines ir sistemines) ir tarpasmenines bendrą-sias kompetencijas. Pastarųjų (pvz., gebėjimas dirbti komandoje) ugdymasis gali vykti tik tar-pasmeninės sąveikos būdu, t. y. darbu grupėmis. Grupinis darbas padeda mokytis bendrauti, kri-tiškai reflektuoti savo ir grupės dalyvių ugdymosi procesą, sąmoningai ugdytis bendrąsias kom-petencijas. Studentų vaidmuo didėja, nes pertvarkomas pagal „Tuning“ metodiką studijų proce-

Grįžti į turinį

39


sas – tai į studijuojančiuosius orientuotas procesas. Tai reiškia, kad keičiasi studijų programų di-daktiniai akcentai. Dėmesio centre yra ne dėstytojų veikla, o studentų mokymasis, jam skiriamas pagrindinis dėmesys. Todėl ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose dėl me-dicinos krypties studijų pasiekimų vertinimo nurodoma, kad vertinimo sistema turi padėti įgy-vendinti studijų programoje numatytus tikslus, stiprinti studentų motyvaciją ir skatinti savaran-kišką mokymąsi. Taip pat rekomenduojama, kad didelę studentų vertinimo dalį sudarytų klini-kiniai egzaminai, panaudojant tikrus ir (ar) simuliuotus (suvaidintus) pacientus, objektyvių su-struktūrintų klinikinių situacijų sekas, kadangi tai yra ne tik vienas iš geriausių būdų įvertinti kli-nikinius studentų ir rezidentų įgūdžius, klinikinį jų mąstymą, bet ir vienas iš efektyviausių būdų paskatinti studijuojančius daugiau dėmesio skirti profesinėje veikloje reikalingiems klinikiniams įgūdžiams ir kompetencijoms tobulinti.

Literatūra

Assessment of Educational Outcomes. WHO Guidelines for Quality Assurance of Basic Medical Education in the Western Pacific Region. World Health Organization Regional Office for the Western Pacific, Manila, Philippines, July 2001, 13–14. http://www.wpro.who.int/NR/rdonlyres/E5F6CEB7-312A-4A86-BBDA-0A8E13F94323/0/Guidelines_Quality_Assurance.pdf

Cumming A., Ross M. 2007. The Tuning Project for Medicine: Learning outcomes for undergraduate medical education in Europe. Medical Teacher 29 (7), 636–641. PubMed PMID: 18236249.

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. http://tuning.unideusto.org/tuningeu/images/stories/template/Lithuanian version.pdf

Learning Outcomes / Competencies for Undergraduate Medical Education in Europe: The Tuning project (Medicine). http://www.tuning-medicine.com/

McLachlan J.C., Whiten S. C. 2000. Marks, scores and grades: scaling and aggregating student assessment outcomes. Medical Education 34 (10), 788–797. PubMed PMID:11012927.

Murray E., Gruppen L., Catton P., Hays R., Woolliscroft J. O. 2000. The accountability of clinical education: its definition and assessment. Medical Education 34 (10), 871–879. PubMed PMID: 11012938.

Grįžti į turinį

40


priedai

1 p r i e d a s. Ištraukos iš 2005 m. rugsėjo 7 d. europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/eb dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo

24 STRAIpSNIS

pagrindinis medicininis rengimas

1. Į pagrindinį medicininį rengimą turi būti leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymė-jimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas universitete.

2. Pagrindinį medicininį rengimą turi sudaryti iš viso ne trumpesnės kaip šešerių metų trukmės studijos arba 5 500 valandų teorinio ir praktinio rengimo, kurį vykdo arba prižiūri uni-versitetas.

Asmenų, kurie pradėjo studijas iki 1972 m. sausio 1 d., pirmojoje pastraipoje nurodytą ren-gimą gali sudaryti šešių mėnesių universitetinio lygio praktinis rengimas pagal dieninio mokymo programą, prižiūrint kompetentingoms institucijoms.

3. Pagrindinis medicininis rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:a) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama medicina, žinių ir gerai suprastų mokslinę me-

todiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;

b) pakankamai suprastų sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ir ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos;

c) pakankamai žinių apie klinikinės medicinos disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichikos ir somatinio pobūdžio ligomis, profilaktika, diagnostika bei gydymu ir žmonių reprodukcija;

d) tinkamą klinikinę patirtį ligoninėse, esant tinkamai priežiūrai.

25 STRAIpSNIS

specializuotas medicininis rengimas

1. Į specializuotą medicininį rengimą turi būti leidžiama priimti tik baigus patvirtintas še-šerių metų studijas, kaip 24 straipsnyje nurodytos rengimo programos dalį, kurių metu rengia-mas asmuo įgyja reikiamų pagrindinių medicinos žinių.

2. Specializuotą medicininį rengimą turi sudaryti teorinis ir praktinis rengimas universite-te arba medicinos mokomojoje ligoninėje arba, kai taikytina, sveikatos priežiūros įstaigoje, tuo tikslu patvirtintoje kompetentingų institucijų ar įstaigų.

Valstybės narės užtikrina, kad V priedo 5.1.3 punkte nurodytų specializuoto medicininio rengimo kursų trukmė būtų ne trumpesnė, kaip nurodyta tame punkte. Rengimas turi būti prižiū-rimas kompetentingų institucijų ar įstaigų. Jis turi apimti rengiamo gydytojo specialisto asmeni-nį dalyvavimą veikloje ir su tuo susijusią atsakomybę teikiant atitinkamas paslaugas.

3. Rengimas turi vykti pagal dieninio mokymo programą specializuotose įstaigose, kurias pripa-žįsta kompetentingos institucijos. Jis turi apimti dalyvavimą padalinio, kuriame vyksta rengimas, visų rūšių medicinos veiklose, įskaitant darbą pagal iškvietimą (budėjimą), taip, kad rengiamas specialistas kompetentingų institucijų nustatyta tvarka paskirtų visą savo teorinę veiklą praktiniam ir teoriniam ren-gimuisi visą darbo savaitę ir visus metus. Už tokį darbą turi būti atitinkamai atlyginama.

Grįžti į turinį

41


4. Valstybės narės išduoda specializuoto medicininio rengimo įrodymą tik tuomet, jei turi-mas V priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinio medicininio rengimo įrodymas.

5. V priedo 5.1.3 punkte nurodyti trumpiausieji rengimo laikotarpiai gali būti keičiami 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

V.5. AKUŠeRė

5.5.1. Akušerių mokymo programa (I ir II mokymo tipai)

Mokymo programą akušerio oficialią kvalifikaciją patvirtinančiam dokumentui gauti su-daro šios dvi dalys:

A. Teorinis ir techninis mokymasa. Bendrieji dalykai• Anatomijos ir fiziologijos pagrindai• Patologijos pagrindai• Bakteriologijos, virusologijos ir parazitologijos pagrindai• Biofizikos, biochemijos ir radiologijos pagrindai• Pediatrija, ypač susijusi su naujagimiais• Higiena, švietimas sveikatos srityje, profilaktinė medicina, ankstyvoji ligų diagnostika• Sociologijos ir sociomedicinos pagrindai• Farmakologijos pagrindai• Psichologija• Mokymo principai ir metodai• Sveikatos ir socialiniai teisės aktai bei sveikatos apsaugos organizavimas• Profesinė etika ir profesiniai teisės aktai• Seksualinis auklėjimas ir šeimos planavimas• Motinos ir vaiko teisinė apsaugab. Akušerių veiklai būdingi dalykai• Anatomija ir fiziologija• Embriologija ir embriono vystymasis• Nėštumas, vaiko gimimas ir pogimdyminis laikotarpis• Ginekologija ir akušerinė patologija• Pasirengimas vaiko gimimui ir tėvystei (motinystei), įskaitant psichologinius aspektus• Pasirengimas gimdymui (įskaitant žinias ir techninės įrangos naudojimą akušerijoje)• Nuskausminimas, anestezija ir gaivinimas• Naujagimio fiziologija ir patologija• Rūpinimasis naujagimiu ir jo priežiūra• Psichologiniai ir socialiniai veiksniai

B. Praktinis ir klinikinis mokymasTuri būti mokoma, vykdant atitinkamą priežiūrą:• Patarimai nėščioms moterims, įskaitant ne mažiau nei 100 priešgimdyminių patikrinimų.• Rūpinimasis ne mažiau nei 40 nėščių moterų ir jų priežiūra.• Studento dalyvavimas, priimant ne mažiau nei 40 gimdymų; jei tai neįmanoma dėl

gimdančių moterų trūkumo, šis skaičius gali būti sumažintas iki 30, jei studentas vėliau

Grįžti į turinį

42


padės priimti 20 gimdymų.• Aktyvi pagalba, dalyvaujant gimdymuose esant sėdmeninei pirmeigai. Jeigu tai

neįmanoma, kadangi nebuvo gimdymų sėdmenine pirmeiga atvejų, galima imituojančios situacijos praktika.

• Patirtis taikant epiziotomiją ir užsiuvant žaizdą. Teorinis instruktažas ir klinikinė prak-tika. Užsiuvimo praktiką sudaro žaizdos po epiziotomijos ir paprasto tarpvietės plyšimo užsiuvimas. Jeigu neabejotinai reikalinga, tai gali būti atliekama imituojant situaciją.

• Rūpinimasis 40 moterų, esant rizikingam jų nėštumui, gimdymo metu arba po gimdymo, ir jų priežiūra.

• Rūpinimasis ne mažiau nei 100 moterų po gimdymo ir sveikų naujagimių bei jų priežiūra (įskaitant patikrinimus).

• Stebėjimas ir rūpinimasis naujagimiais, kuriems reikia specialaus dėmesio, įskaitant gi-musius per anksti, per vėlai, per mažo svorio ir sergančius kūdikius.

• Rūpinimasis moterimis esant patologiniams atvejams ginekologijos ir akušerijos srityse.• Susipažinimas su medicinine priežiūra bei chirurgija. Teorinis instruktažas ir klinikinė

praktika.Teorinis ir praktinis mokymasis (mokymo programos A dalis) paskirstomas ir derinamas su

klinikiniu mokymu (tos pačios programos B dalis) taip, kad būtų tinkamu būdu įgyjamos šiame priede išvardytos žinios ir patirtis.

Klinikinis instruktažas atliekamas, vadovaujantis kvalifikacijos kėlimo kursų neatsitraukiant nuo darbo forma, ligoninių skyriuose ar kitose kompetentingų institucijų patvirtintose sveikatos apsaugos tarnybose. Dalį tokio mokymo sudaro studenčių akušerių dalyvavimas skyrių veikloje, jeigu tokia veikla susijusi su jų mokymu. Jos mokomos su akušerių veikla susijusių pareigų.

Grįžti į turinį

43


2 p r i e d a s. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS

DĖL GYDYTOJŲ RENGIMO

2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2002, Nr. 3-75; 2003, Nr. 47-2058) 41 straipsnio 8 dalimi, 61 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įgyven-dindama 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/16/EEB dėl gydytojų laisvės renkantis darbą ir jų diplomų, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo, 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendro-sios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti šiuos gydytojų rengimo etapus:1.1. Medicinos studijos – ne trumpesnės kaip 6 metų arba ne mažiau kaip 240 kreditų vien-

tisosios universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo kvalifikaciją, ir internatūros pažymėjimas, nuro-dantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Medicinos internatūra – ne ilgesnė kaip vienerių metų (40 kreditų) medicinos studijų dalis, kurią asmuo studijuoja ir atlieka bendrąją me-dicinos praktiką interno vadovo prižiūrimas ir įgyja bendrosios medicinos žinių, įgūdžių ir kliniki-nės patirties. Jeigu būtinasis minimalus praktinis pasirengimas įgyjamas atskirai per organizuoja-mą medicinos internatūrą, aukštojo mokslo diplomas išduodamas prieš šias studijas.

1.2. Medicinos rezidentūra – trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, norinčiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies gydytojo profesinę kvali-fikaciją.

Punkto pakeitimai:Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14)1.3. Medicinos praktikos specializacija – papildomų medicinos praktikos žinių, įgūdžių ir ati-

tinkamos siauros medicinos praktikos profesinės kvalifikacijos įgijimas. Baigusiesiems medicinos praktikos specializaciją išduodamas medicinos specializacijos pažymėjimas.

2. Nustatyti, kad:2.1. Asmeniui, baigusiam 6 metų vientisąsias universitetines medicinos krypties studijas pa-

gal studijų programą, įregistruotą iki šio nutarimo įsigaliojimo, ir siekiančiam įgyti medicinos gy-dytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją, atskirai organizuojamos vienerių metų (40 kreditų) medicinos internatūros studijos, skirtos pakankamai bendrosios medi-cinos klinikinei patirčiai įgyti. Šios studijos organizuojamos ir finansuojamos laikantis šiuo nuta-rimu patvirtintų Medicinos rezidentūros nuostatų. Jas baigusiesiems išduodamas internatūros pa-žymėjimas.

2.2. Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, nurodantis suteiktą medicinos gydytojo kvalifi-kaciją, prilyginamas internatūros pažymėjimui.

Grįžti į turinį

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=97866&b=




44


2.3. Bendrosios praktikos gydytojo profesinė kvalifikacija prilyginama šeimos gydytojo pro-fesinei kvalifikacijai.

2.4. Asmuo, baigęs medicinos studijų krypties rezidentūrą, turi teisę studijuoti medicinos mokslo krypties doktorantūroje teisės aktų nustatytą laiką, nemokėdamas už studijas.

2.5. Asmuo, baigęs medicinos mokslo krypties doktorantūrą, turi teisę studijuoti medicinos studijų krypties rezidentūroje teisės aktų nustatytą laiką, nemokėdamas už studijas.

2.6. Asmeniui, pradėjusiam medicinos rezidentūros studijas iki šio nutarimo įsigaliojimo, jo prašymu turi būti sudarytos sąlygos šias rezidentūros studijas tęsti laikantis rezidentūros reglamen-to, patvirtinto iki šio nutarimo įsigaliojimo.

3. Patvirtinti pridedamus:3.1. Medicinos rezidentūros nuostatus;3.2. gydytojo rengimo rezidentūroje trukmę pagal specialybę.4. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija iki 2004

m. balandžio 1 d. patvirtinti medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimus ir rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatus.

5. Pasiūlyti Kauno medicinos universitetui ir Vilniaus universitetui iki 2004 m. gegužės 1 d. suderinti medicinos studijų krypties programas su Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2003, Nr. 47-2058) 2 straipsnio 26 dalimi ir 41 straipsnio 3 dalimi, taip pat šiuo nutarimu.

6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 29 d. nu-tarimą Nr. 389 „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje“ (Žin., 1991, Nr. 2-49).

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas

Grįžti į turinį




45


3 p r i e d a s. medicinos studijų programos dalykinių kompetencijų sąrašas

Studentas, baigęs vientisąsias medicinos studijas, turi būti įgijęs tokias dalykines kompetencijas1:

Paciento konsultavimas:• anamnezės surinkimas,• medicininė apžiūra,• klinikinio vertinimo išvada ir sprendimų priėmimas,• pacientui suteikti paaiškinimą ir patarimus,• pacientui suteikti pasitikėjimą ir palaikymą,• įvertinti paciento psichinę būklę.

Klinikinių požymių įvertinimas, tyrimų paskyrimas, diferencinė diagnostika ir stebėjimo plano sudarymas:

• atpažinti ir įvertinti klinikinių požymių sunkumą,• paskirti tikslinius tyrimus ir interpretuoti jų rezultatus,• atlikti diferencinę diagnostiką,• sudaryti atitinkamą paciento stebėjimo planą ir aptarti su pacientu ir slaugytojais

(globėjais),• suteikti slaugą pacientui terminalinėse ligos stadijose ir paramą jo šeimai,• tinkamai stebėti ir gydyti pacientus, sergančius lėtinėmis ligomis.

Skubios medicininės pagalbos, įskaitant pirmąją medicinos pagalbą ir gaivinimą, suteikimas:• atpažinti ir įvertinti kritines sveikatos būkles,• gydyti kritines sveikatos būkles,• suteikti pirmąją medicinos pagalbą,• mokėti gaivinti ir palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas pagal galiojančius Europos

standartus,• mokėti palaikyti visas gyvybines funkcijas pagal galiojančius Europos standartus,• traumų gydymas pagal galiojančius Europos standartus.

Gydymo paskyrimas:• adekvatus ir tinkamas gydymo paskyrimas,• atitinkamų vaistų ir kitų gydymo metodų suderinimas klinikiniame kontekste,• įvertinti vaistų ir kitų gydymo metodų tinkamumą ir potencialią naudą bei žalą,• mokėti malšinti skausmą ir stresines situacijas.

Procedūrų atlikimas:• arterinio kraujo spaudimo matavimas,• venos punkcija,• venų kaniulizacija,• paskirti intraveninę terapiją ir naudoti infuzijai skirtas priemones,• poodinės ir raumeninės injekcijos,• oksigenoterapijos paskyrimas,• pacientų transportavimas ir priežiūra,• žaizdų susiuvimas,

1 Cumming A. D., Ross M. T. 2008. The Tuning Project (Medicine) – Learning Outcomes / Competences for Undergraduate Medical Education in Europe. Edinburgh: The University of Edinburgh. http://www.tuning-medicine.com

Grįžti į turinį


46


• kraujo perpylimas,• šlapimo pūslės kateterizacija,• šlapimo tyrimas,• EKG,• pagrindinių kvėpavimo funkcijų vertinimo testai.

Veiksmingas bendravimas medicinos praktikoje:• bendrauti su pacientais,• bendrauti su kolegomis,• bendravimas pranešant blogas žinias,• bendravimas su paciento giminaičiais,• bendravimas su neįgaliais žmonėmis,• bendravimas su pacientu pildant sutikimo formas,• bendravimas raštu (taip pat ir ligos istorijos pildymas),• bendravimas esant agresyviam elgesiui,• bendravimas telefonu,• bendravimas su asmenimis, kuriems reikalingas vertėjas.

Etinių ir teisinių principų taikymas medicinos praktikoje:• konfidencialumo išlaikymas,• taikyti etinius principus klinikinėje praktikoje,• informuoto asmens sutikimo formos pildymas,• mirties liudijimo išrašymas,• autopsijos tyrimo prašymo formos pildymas,• laikytis ir taikyti klinikinėje praktikoje nacionalinius ir Europos teisės aktus.

Psichologinių ir socialinių paciento ligos aspektų įvertinimas:• įvertinti psichologinius veiksnius ir įtaką ligos pasireiškimui,• įvertinti socialinius veiksnius ir įtaką ligos pasireiškimui,• išsiaiškinti galimą stresą, susijusį su liga,• išsiaiškinti alkoholio ir kitų žalingų veiksnių poveikį, priklausomybes.

Įrodymais pagrįstos medicinos principų, gebėjimų ir žinių pritaikymas:• taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus praktikoje,• atlikti atitinkamos literatūros paiešką,• kritiškai įvertinti publikuojamą medicinos literatūrą.

Veiksmingas informacijos ir informacinių technologijų naudojimas medicinos praktikoje:• tinkamai laikyti ir saugoti visą medicininę dokumentaciją,• naudotis kompiuteriu,• informacijos šaltinių paieška,• saugoti ir atnaujinti informaciją.

Grįžti į turinį

47


Gebėjimas taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyrimuose.

Sveikos gyvensenos propagavimas, visuomenės sveikatos klausimų sprendimas ir veiks-mingas darbas sveikatos apsaugos sistemoje:

• suteikti priežiūrą pacientui, kuri sumažina paciento pažeidimo riziką;• taikyti apsaugos priemones, užkertančias kelią plisti infekcijoms;• įvertinti savo sveikatos būklę ir garantuoti, kad sveikatos būklė netrukdys profesinei veiklai;• užsiimti medicinos praktika pagal galiojantį profesijos reguliavimą ir sertifikavimą;• gauti ir suteikti profesinį įvertinimą;• atsakingai ir kompetentingai pasirinkti profesinę specializaciją;• užimti aiškią visuomeninę poziciją gerinant asmens ir visuomenės sveikatos būklę.

Grįžti į turinį

48


4 p r i e d a s. modulio arba dalyko planavimo forma

(Pildo studentas)Studijų programa........................................................................................................................Modulio arba dalyko pavadinimas..............................................................................................Kurso tipas (privalomasis, pasirenkamasis)................................................................................ECTS kreditų skaičius...............................................................................................................Ugdomos kompetencijos:1. ...............................................................................................................................................2. ...............................................................................................................................................3. ...............................................................................................................................................4. ...............................................................................................................................................

studijų siekiniai Mokymosi veiklos rūšysplanuojamas studentų

mokymosi krūvis valandomis

Įvertinimas

Grįžti į turinį

49


5 p r i e d a s. modulio arba dalyko apimties (mokymo krūvio) patikrinimo forma

(Pildo studentas)Studijų programa........................................................................................................................Modulio arba dalyko pavadinimas..............................................................................................Kurso tipas (privalomasis, pasirenkamasis)................................................................................ECTS kreditų skaičius...............................................................................................................Ugdomos kompetencijos:1. ...............................................................................................................................................2. ...............................................................................................................................................3. ...............................................................................................................................................4. ...............................................................................................................................................

studijų siekiniai Mokymosi veiklos rūšys studentų mokymosi krūvis valandomis Įvertinimas

Grįžti į turinį

50


6 p r i e d a s. Vientisųjų studijų programos parodomasis aprašas: medicina (LSmU)

STUDIJų pRogRAmoS pARoDomASIS ApRAŠAS

studijų programos pavadinimas programos valstybinis kodas

Medicina 601A30002 (buvęs 60107B101)

aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) programos vykdymo kalba (-os)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulte-tas, A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas Lietuvių

studijų rūšis studijų pakopa kvalifikacijos lygis pagal lks

Universitetinės studijos Vientisosios studijos (pirmosios ir antrosios pakopos) VII lygis

studijų forma (-os) ir trukmė metais

programos apimtis kreditais

visas studento darbo krūvis valandomis

kontaktinio darbo valandos

savarankiško darbo valandos

Nuolatinė, 6 metai 360 9600 6366 3234

studijų sritis pagrindinė studijų programos kryptis (šaka)

gretutinė studijų programos kryptis (šaka) (jei yra)

Biomedicinos mokslai Medicina Nėra

suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra)

Medicinos magistro kvalifikacinis laipsnis ir gydytojo profesinė kvalifikacija

studijų programos vadovas vadovo kontaktinė informacija

Prof. dr. Algimantas Tamelis Medicinos fakultetas, A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas;tel. (8 37) 327 305, e. p. [email protected]

akredituojanti institucija akredituota iki

Studijų kokybės vertinimo centras 2013-12-31

studijų programos tikslas

Programos tikslas – parengti medicinos gydytoją, sugebantį sėkmingai studijuoti ir dirbti rezidentūroje, turintį rei-kiamas žinias ir gebėjimus teikti skubią medicinos pagalbą, diagnozuoti jo kompetencijai priskiriamas ligas, teikti sveikatos priežiūros paslaugas prižiūrint gydytojui specialistui.

Grįžti į turinį

51


studijų programos profilis

studijų programos turinys: dalykų

(modulių) grupėsstudijų programos

pobūdis studijų programos skiriamieji bruožai

Daugiadalykė programa, apimanti biomedicinos, socialinius mokslus, eti-ką, psichologiją, klinikinės medicinos dalykus ir klini-kinę praktiką. Svarbių te-orinių medicinos dalykų, klinikinės medicinos daly-kų ir klinikinės praktikos santykis 33 : 58 : 9.

Taikomojo pobūdžio programa, orientuo-ta į praktinę veiklą bei mokslo tiriamojo darbo gebėjimų ug-dymą.

Programa parengta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tei-sės aktus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB. Programos kompetencijos ir studijų siekiniai parengti pagal „The Tuning Project (Medicine)“, MEDINE, “Learning Outco-mes / Competences for Undergraduate Medical Education in Europe“ rekomendacijas.Programa pagrįsta probleminėmis studijomis, jungiančiomis fundamentinius ir klinikinius dalykus, realių klinikinių situaci-jų įvairiapuse analize nuo antrojo kurso. Klinikinės medicinos studijos taip pat yra organizuotos probleminiu būdu, integruo-jant įvairius klinikinės medicinos dalykus ir vyksta pirminio ly-gio praktikos centruose, antrinio lygio ligoninėse, visuose treti-nio lygio ligoninės padaliniuose bei mokslinėse-mokomosiose ir diagnostinėse laboratorijose.Studijuojama mažomis grupėmis nuo pirmo kurso. Mokslinio darbo gebėjimai lavinami atliekant savarankišką mokslinį ty-rimą įvairiuose LSMU padaliniuose. Programoje numatyta 30 kreditų apimties klinikinė medicinos praktika įvairiose Lietuvos antrinio lygio ligoninėse.

reikalavimai stojantiesiems ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės

Vidurinis išsilavinimas. Priimama konkurso keliu, vadovaujantis kon-kursiniu balu, kurį sudaro brandos egzaminai: biologija – 40 proc., lie-tuvių kalba – 20 proc., chemija arba matematika – 20 proc., mokomieji dalykai – matematika arba chemija – 20 proc.2010 m. priimtųjų konkursiniai balai: valstybės finansuojami 19,18–23,40; valstybės nefinansuojami 16,48–22,54.

Ankstesnių studijų rezultatai įskaito-mi individualiai, atsižvelgiant į ugdy-tas kompetencijas ir programos sieki-nius, atitinkančius medicinos programą, ir vadovaujantis LSMU Senato nustaty-ta tvarka.

tolesnių studijų galimybės

Laipsnio nesuteikiančios rezidentūros studijos norint tapti gydytoju specialistu (pasirenka apie 90–95 proc. baigu-siųjų) ir laipsnį suteikiančios doktorantūros studijos norint įgyti mokslų daktaro laipsnį (pasirenka apie 5 proc. bai-gusiųjų).

profesinės veiklos galimybės

Dauguma (90–95 proc.) įgyja medicinos gydytojo licenzciją ir dirba gydytojais asistentais atitinkamose rezidentū-ros bazėse rezidentūros studijų metu. Labai nedidelė dalis (1–2 proc.) dirba savarankiškai medicinos gydytojais ne rezidentūros bazėse. Medicinos gydytojo licenciją suteikia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tar-nyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikus medicinos studijų programos baigimo diplomą, kartu gautą in-ternatūros pažymėjimą apie įgytą klinikinę patirtį, asmens sveikatos pažymėjimą.

studijų metodai vertinimo metodai

Studijos vykdomos probleminio moky-mosi metodu, klinikinių dalykų studi-jos vyksta visuose daugiaprofilės ligoni-nės padaliniuose. Per paskaitas, praktikos darbus, seminarus, informacinėmis tech-nologijomis pagrįstą studijų veiklą, taip pat atliekant savarankiško darbo užduotis įgyjama svarbių žinių, kaip spręsti prob-lemas.

Norint įvertinti studijų proceso eigą, pasiektus studijų siekinius, įgy-tas kompetencijas, taikomi įvairūs vertinimo metodai: apklausa žodžiu; projektų pristatymas; pasiekimų dienynų pildymas; egzaminas, kuria-me raštu atsakoma į daugybinio pasirinkimo klausimus, trumpus ar pla-čius dalykinius klausimus; praktinis įgūdžių patikrinimo egzaminas la-boratorijose ir simuliuotoje aplinkoje, praktinis egzaminas prie ligonio lovos. Programa baigiama praktiniu prie ligonio lovos egzaminu, kurio metu vertinami praktiniai gebėjimai, ir teoriniu daugybinio pasirinkimo egzaminu, kurio metu vertinamos teorinės žinios.

Grįžti į turinį

52


bendrosios kompetencijos studijų programos siekiniai

1. Profesinės veiklos nuostatos 1.1 Gebės veikti sąžiningai, kritiškai ir savikritiškai mąstyti, būti em-patiškas, kūrybiškas, iniciatyvus, laikytis etinių įsipareigojimų.

2. Profesinė elgsena 2.1

Gebės organizuoti ir planuoti savo veiklą, veikti savarankiš-kai, bendrauti ir dirbti komandoje, spręsti problemas ir priimti sprendimus, ypač esant naujoms situacijoms, gebės įvertinti savo kompetencijų ribas ir, jei reikia, kreiptis pagalbos.

3. Profesinės patirties sklaida 3.1 Gebės mokytis – tolesnių studijų metu, savarankiškai ir visą gy-venimą, taikyti įgytas žinias praktikoje bei mokyti kitus.

4. Profesinė erudicija 4.1Gebės suvokti aplinkos įvairovę ir daugiakultūriškumą, atsi-žvelgti į kitų kultūrų papročius, dirbti tarptautinėje aplinkoje, la-vinti bendrąsias ne medicinos mokslų srities žinias.

dalykinės kompetencijos studijų programos siekiniai

5. Paciento konsultavimas 5.1 Gebės konsultuoti pacientus, atsižvelgdamas į jų poreikius.

6.Klinikinių požymių įvertinimas, tyri-mų paskyrimas, diferencinė diagnos-tika ir stebėjimo plano sudarymas

6.1

Gebės atpažinti, įvertinti ir apibūdinti ligų pasireiškimo būdus ir eigą, ligų simptomus, paskirti tikslinius tyrimus ir interpretuoti jų rezultatus; atlikti diferencinę diagnostiką, sudaryti atitinkamą paciento gydymo ir stebėjimo planą, aptarti jį su pacientu ir slau-gytojais (globėjais).

7. Skubioji medicinos pagalba, kliniki-niai ir gaivinimo įgūdžiai 7.1

Gebės atpažinti ir sistemiškai įvertinti ūminius sveikatos sutriki-mus, pradėti juos gydyti: suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gai-vinti ir palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas, saugiai ir efek-tyviai atlikti atitinkamas klinikines procedūras.

8. Gydymo paskyrimas 8.1

Gebės apibūdinti vaistų veikimo mechanizmus ir paskirti ade-kvatų ir tinkamą gydymą, pagal klinikinę situaciją parinkti ati-tinkamus vaistus bei kitus gydymo metodus ir įvertinti jų poten-cialią naudą ir žalą.

9. Biomedicinos mokslų pasiekimų tai-kymas 9.1

Gebės taikyti medicinos praktikoje biomedicinos mokslų princi-pus, metodus ir žinias (anatomijos, histologijos, genetikos, imu-nologijos, mikrobiologijos, patologijos, fiziologijos ir kt.).

10. Veiksmingas bendravimas medicinos praktikoje 10.1 Gebės aiškiai, jautriai ir efektyviai bendrauti su pacientais, paci-

ento giminaičiais, neįgaliaisiais bei kolegomis.

11. Etinių ir teisinių principų taikymas medicinos praktikoje 11.1 Gebės dirbti klinikinį darbą, vadovaudamasis nacionaliniais, Eu-

ropos Sąjungos teisės aktais ir atsižvelgdamas į etinius principus.

12. Psichologinių ir socialinių paciento ligos aspektų įvertinimas 12.1

Gebės atpažinti ir įvertinti psichologinių, elgsenos bei socialinių veiksnių, tarp jų alkoholio, priklausomybių poveikį ir įtaką svei-katai, sergamumui, ligų pasireiškimui ir į juos reaguoti paaiškin-damas, patardamas, įtikindamas.

13. Pagrįstos įrodymais medicinos prin-cipų, gebėjimų ir žinių pritaikymas 13.1

Gebės praktikoje taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus, rastus sistemingai ieškant ir kritiškai vertinant tinkamus informacijos šaltinius.

14.Veiksmingas informacijos ir infor-macinių technologijų naudojimas medicinos praktikoje

14.1Gebės naudoti kompiuterius, kompiuterių programas, informa-tikos pasiekimus ir informacines technologijas medicinos prak-tikoje.

15.Gebėjimas taikyti mokslinius prin-cipus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyrimuose

15.1 Gebės taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyrimuose.

16.

Sveikos gyvensenos propagavi-mas, visuomenės sveikatos klausi-mų sprendimas ir veiksmingas dar-bas sveikatos apsaugos sistemoje

16.1

Gebės parodyti supratimą, kaip analizuoti visuomenės sveikatos sutrikimų problemas, nustatyti jų atsiradimo priežastis bei pa-darinius, ir įgyvendinti žinias apie ligų prevenciją, visuomenės sveikatos stiprinimo galimybes.

Grįžti į turinį

53


meD

IcIN

oS

STU

DIJ

ų p

Rog

RA

mo

S pL

AN

AS

(NU

oLA

TIN

ė ST

UD

IJų

fo

RmA

)

(DA

LYK

ų (m

oD

ULI

ų) S

ąSA

JoS

SU K

om

peTe

NcI

Jom

IS)

kodas

stud

ijų d

alyk

ai (m

odul

iai)

paga

l gru

pes

kreditai

visas studento darbo krūvis

kontaktinis darbas

savarankiškas darbas

stud

ijų p

rogr

amos

kom

pete

ncijo

s

ben

dros

ios

kom

pete

ncijo

sd

alyk

inės

kom

pete

ncijo

s

12

34

56

78

910

1112

1314

1516

i ku

rsa

s60

1600

1096

504

1 se

Me

str

as

3080

056

423

6

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

564

236

Med

icin

os fi

zika

410

790

17x

xx

x

Med

icin

os c

hem

ija5

133

9043

xx

xx

x

Cito

logi

ja ir

par

azito

logi

ja5

133

9043

xx

xx

x

Ana

tom

ija6

160

8080

xx

xx

x

Prof

esin

ė ka

lba

380

7010

xx

xx

x

Ben

drie

ji sv

eika

tos p

agrin

dai

410

790

17x

xx

xx

Stud

ijų įv

adas

380

5426

xx

xx

2 se

Me

str

as

3080

053

226

8

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)14

640

420

220

Ana

tom

ija6

160

8080

xx

xx

xx

Prof

esin

ė ka

lba

410

780

27x

xx

Gen

etik

a4

107

9017

xx

x

Stat

istik

os, i

nfor

mat

ikos

ir m

oksl

inio

dar

bo o

r-ga

niza

vim

o pa

grin

dai

513

390

43x

xx

xx

xx

Žmog

aus h

isto

logi

ja ir

em

brio

logi

ja5

133

8053

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

54


pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

616

011

248

Pasi

renk

amas

is b

endr

ųjų

univ

ersi

tetin

ių s

tudi

-jų

dal

ykas

380

6020

xx

x

Pasi

renk

amas

is

fund

amen

talio

sios

fil

osofi

jos

daly

kas

380

5228

xx

x

ii k

ur

sas

6016

0011

8841

2

3 se

Me

str

as

3080

060

020

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

600

200

Ikik

linik

inių

stud

ijų p

agrin

dai i

r jud

ėjim

as15

400

300

100

xx

xx

xx

Kvė

pavi

mas

ir k

rauj

otak

a 15

400

300

100

xx

xx

xx

xx

4 se

Me

str

as

3080

058

821

2

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

667

510

157

Med

žiag

ų įs

isav

inim

as ir

hom

eost

azė

1540

030

010

0x

xx

xx

xx

xx

Prof

esin

ė ka

lba

513

390

43x

xx

x

Med

icin

os fi

loso

fija

513

412

014

xx

xx

x

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

513

378

55

Pasi

renk

amas

is h

uman

itarin

is d

alyk

as5

133

7855

xx

iii k

ur

sas

6016

0010

8052

2

5 se

Me

str

as

3080

060

020

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

600

200

Žmog

aus

repr

oduk

cinė

sve

ikat

a ir

klin

ikin

ių

stud

ijų p

agrin

dai

1540

030

010

0x

xx

xx

xx

xx

xx

Neu

rom

oksl

ų pa

grin

dai

1540

030

010

0x

xx

xx

x

6 se

Me

str

as

3080

048

032

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)25

667

420

247

Imun

inis

ats

akas

ir in

fekc

ija

1540

030

010

0x

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

55


Prof

esin

ė ka

lba

513

460

74x

xx

Apl

inko

s ir s

ocia

linės

med

icin

os d

alyk

as5

133

6073

xx

xx

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

513

360

73

Pasi

renk

amas

is m

edic

inos

pag

rindų

dal

ykas

513

360

73

iv k

ur

sas

6016

0011

3146

9

7 se

Me

str

as

3080

057

422

6

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

574

226

Krū

tinės

lig

os, a

lerg

olog

ija i

r kl

inik

inės

im

u-no

logi

ja9

240

137

103

xx

xx

xx

xx

Odo

s, ve

nerin

ės ir

infe

kcin

ės li

gos

616

012

733

xx

xx

xx

x

Atra

min

io-ju

dam

ojo

apar

ato

ligos

ir tr

aum

os9

240

194

46x

xx

xx

xx

xx

Psic

hiat

rija

ir kl

inik

inė

psic

holo

gija

616

011

644

xx

xx

xx

xx

x

8 se

Me

str

as

3080

055

724

3

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

557

243

Hem

atol

ogija

ir o

nkol

ogija

616

012

337

xx

xx

xx

xx

Vis

uom

enės

svei

kata

I6

160

134

26x

xx

xx

xx

xx

Teis

mo

med

icin

a ir

klin

ikin

ė pa

tolo

gija

380

6020

xx

xx

xx

xx

Endo

krin

olog

ija ir

mam

olog

ija6

160

7684

xx

xx

xx

x

Šird

ies i

r kra

ujag

yslių

ligo

s9

240

164

76x

xx

xx

xx

x

v k

ur

sas

6016

0012

1138

9

9 se

Me

str

as

3080

061

418

6

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

614

186

Virš

kini

mo

sist

emos

ligo

s12

320

254

66x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Ner

vų li

gos

924

016

278

xx

xx

xx

x

Inte

nsyv

ioji

ir sk

ubio

ji m

edic

ina

924

019

842

xx

xx

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

56


10 s

eM

est

ra

s30

800

597

203

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

597

203

Vaik

ų lig

os

1232

023

981

xx

xx

xx

x

Aku

šerij

a ir

gine

kolo

gija

1232

025

169

xx

xx

xx

xx

Inks

tų ir

šla

pim

o ta

kų li

gos,

klin

ikin

ė to

ksik

o-lo

gija

616

010

753

xx

xx

xx

x

vi k

ur

sas

6016

0077

681

4

11 s

eM

est

ra

s30

800

200

600

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

200

600

Klin

ikin

ė m

edic

inos

pra

ktik

a30

800

200

300

xx

xx

xx

xx

xx

xx

x

12 s

eM

est

ra

s30

800

576

214

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)19

506

398

108

Vis

uom

enės

svei

kata

II

616

012

634

xx

xx

xx

x

Aus

ų, n

osie

s, ge

rklė

s, ak

ių li

gos i

r vei

do ir

žan

-di

kaul

ių c

hiru

rgija

616

013

822

xx

xx

xx

x

Geo

ntol

ogin

ė ir

šeim

os m

edic

ina

616

013

030

xx

xx

xx

xx

Bai

giam

asis

pro

gram

os e

gzam

inas

126

422

xx

x

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

1129

417

810

6

Pasi

renk

amas

is sp

ecia

lybė

s dal

ykas

821

416

054

xx

xx

xx

x

Pasi

renk

amas

is m

oksl

inis

dar

bas

380

1852

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

57


7 p r i e d a s. Vientisųjų studijų programos parodomasis aprašas: medicina (VU)



Medicina 601A30001 (buvęs 60107B102)


Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius Lietuvių


Universitetinės studijos Vientisosios (pirmosios ir antrosios pakopos) VII lygis






Nuolatinė, 6 metai 360 9600 5994 3606



Biomedicinos mokslai Medicina Nėra


Medicinos magistras ir gydytojo profesinė kvalifikacija


Prof. dr. Jūratė Šipylaitė Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika, Santariškių g. 2, Vilnius; tel. (8 5) 236 5235, e. p. [email protected]




Medicinos studijų programos tikslas – parengti gydytojus, kurie atitinka Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos or-ganizacijos pripažintus reikalavimus: turi pakankamai teorinių fundamentalios medicinos žinių, supranta apie svei-ko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgesį, taip pat apie individo sąveiką su fizine bei socialine aplinka, turi pakankamai klinikinių dalykų žinių apie somatinių ir psichikos ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą, įgyja atitinkamą klinikinį patyrimą sveikatos priežiūros įstaigose prižiūrimi aukštos kvalifikacijos specialistų. Baigus me-dicinos studijų programą suteikiama gydytojo kvalifikacija, liudijanti apie pasiruošimą teikti skubią medicinos pa-galbą, diagnozuoti jo kompetencijai priskiriamas ligas, dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje prižiūrint gydytojui spe-cialistui ir pasiruošimą tolesnėms profesinėms studijoms pasirinktos specialybės rezidentūroje.

Grįžti į turinį

58



studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės

studijų programos

pobūdisstudijų programos skiriamieji ypatumai

Medicinos studijų programą su-daro: • biomedicinos mokslų dalykai –

31 proc.,• klinikiniai dalykai ir praktika –

58 proc.,• bendrieji universitetinių studijų

dalykai – 11 proc.

Profesinis

Medicinos studijų programa pasižymi tuo, kad puikiai dera gilios ir senos universiteto tradicijos su šiuolaikiniais studijų ir mokslo metodais ir pasiekimais. Darbas vyksta mažomis grupėmis, ankstyvas kontaktas su ligoniais, galimybė praktinių įgūdžių įgyti simuliatorių klasėse.Galimybė mokytis programos dalykų ne tik fakulteto padaliniuose, bet ir kituose universiteto padaliniuose (pvz.: Chemijos, Fizikos, Gamtos mokslų ir kituose fakultetuose), kur dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai.


Stojant būtinas vidurinis išsilavinimas. Priimama konkurso tvarka pagal konkur-sinį balą, kurį sudaro brandos egzaminai: biologija – 40 proc., lietuvių kalba – 20 proc., chemija arba matematika – 20 proc., mokomieji dalykai – matematika arba chemija – 20 proc.

Yra, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ir Vilniaus uni-versiteto teisės aktais.


1. Siekti specialisto kvalifikacijos laipsnio neteikiančiose rezidentūros studijose.2. Vykdyti mokslinio tyrimo darbus biomedicinos mokslo teorinėse srityse, studijuoti laipsnį teikiančiose doktoran-tūros studijose.


Savarankiškas darbas vadovaujantis medicinos gydytojo norma


Taikomi įvairūs studijų metodai: (tradiciniai) paskaitos, seminarai, kurių metu stengiamasi, kad studentai iš anksto ruoštųsi ir aktyviai juose dalyvau-tų. Seminarai vyksta nedidelėmis grupėmis. Skiriamas dėmesys inovatyviems studijų metodams, kurie orientuoti plėtoti studentų kūrybiškumą, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, pavyzdžiui: analizuojami klinikiniai atvejai, sprendžiamos realios klinikinės situacijos. Klinikinių dalykų studijos vykdo-mos mažomis grupėmis įvairiuose universiteto ligoninės skyriuose, laborato-rijose, simuliatorių klasėse.

Žinios vertinamos 10 balų sistema. Dažnos apklausos žodžiu ir raštu (įskaitant ir specialiai parengtus testus), klinikinių situacijų spren-dimas (ilgi ir trumpi klinikiniai at-vejai). Dalykai ir studijos baigia-mos egzaminais raštu.


1. Profesinės veiklos nuostatos 1.1

Gebės veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsipareigojimų, taikyti geros medicininės praktikos principus darbe, būti empatiškas; gebės kritiš-kai ir savikritiškai mąstyti, būti kūrybiškas, iniciatyvus; mokės siekti tikslo; gebės bendrauti su kitais.

2. Profesinė elgsena 2.1

Gebės įvertinti savo kompetencijų ribas ir, jei reikia, kreiptis pa-galbos; gebės veikti naujų situacijų sąlygomis ir prie jų prisitaiky-ti, veikti savarankiškai, spręsti problemas ir priimti sprendimus, bendrauti ir dirbti komandoje kartu su kitų sričių specialistais ir kitų mokslų ekspertais; gebės organizuoti ir planuoti.

3. Profesinės patirties sklaida 3.1Gebės analizuoti ir sintetinti, mokytis – tolesnių studijų metu, sa-varankiškai ir visą gyvenimą; gebės taikyti žinias praktikoje; gebės mokyti kitus; gebės atlikti mokslinius tyrimus.

4. Profesinė erudicija 4.1

Gebės suvokti aplinkos įvairovę ir daugiakultūriškumą, suprasti ir atsižvelgti į kitų kultūrų papročius, dirbti tarptautinėje aplinkoje ir bendrauti kitomis užsienio kalbomis; gebės siekti bendrųjų ne medi-cinos mokslų srities žinių.

Grįžti į turinį

59



5. Paciento konsultavimas 5.1 Gebės efektyviai, dalykiškai ir kvalifikuotai konsultuoti pacientus, atsižvelgdamas į jų poreikius.

6.

Klinikinių požymių įvertini-mas, tyrimų paskyrimas, dife-rencinė diagnostika ir stebėji-mo plano sudarymas

6.1

Gebės atpažinti, įvertinti ir apibūdinti ligų pasireiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sunkumą; gebės paskirti tikslinius tyrimus ir interpretuoti jų rezultatus, atlikti diferencinę diagnostiką, sudaryti atitinkamą paciento stebėjimo planą ir jį aptarti su pacientu ir slau-gytojais (globėjais).

7.Skubioji medicinos pagalba, klinikiniai ir gaivinimo įgū-džiai

7.1

Gebės atpažinti, įvertinti ir gydyti kritines sveikatos būkles; gebės su-teikti pirmąją medicinos pagalbą, gaivinti ir palaikyti pagrindines gy-vybines funkcijas pagal galiojančius Europos standartus, palaikyti vi-sas gyvybines funkcijas pagal galiojančius Europos standartus, gydy-ti traumas pagal galiojančius Europos standartus, saugiai ir efektyviai atlikti kai kurias klinikines diagnostines ir gydomasias procedūras.

8. Gydymo paskyrimas 8.1.

Gebės paskirti adekvatų ir tinkamą gydymą, suderinti atitinkamus vaistus ir gretutinius gydymo metodus, įvertinti vaistų ir kitų gydy-mo metodų tinkamumą ir potencialią naudą bei žalą, malšinti skaus-mą ir šalinti stresines būkles.

9. Biomedicinos mokslų pasieki-mų taikymas 9.1.

Gebės taikyti medicinos praktikoje biomedicinos mokslų principus, metodus ir žinias (anatomijos, histologijos, genetikos, imunologijos, mikrobiologijos, patologijos, fiziologijos ir kt.).

10. Veiksmingas bendravimas me-dicinos praktikoje 10.1 Gebės aiškiai, jautriai ir efektyviai bendrauti su pacientais, kolego-

mis, paciento giminaičiais, neįgaliaisiais.

11. Etinių ir teisinių principų taiky-mas medicinos praktikoje 11.1

Gebės išlaikyti konfidencialumą ir taikyti etinius principus kliniki-nėje praktikoje, pildyti informuoto asmens sutikimo formas, laikytis ir taikyti nacionalinius ir Europos teisės aktus klinikinėje praktikoje.

12.Psichologinių ir socialinių pa-ciento ligos aspektų įvertini-mas

12.1Gebės įvertinti psichologinius, socialinius veiksnius ir jų įtaką ligos pasireiškimui; gebės išsiaiškinti galimą stresą, susijusį su liga, alko-holio ir kitų žalingų veiksnių poveikį, priklausomybes.

13.Įrodymais pagrįstos medicinos principų, gebėjimų ir žinių pri-taikymas

13.1 Gebės taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus praktikoje, susirasti reikiamą medicinos literatūrą ir kritiškai ją įvertinti.

14.Veiksmingas informacijos ir informacinių technologijų nau-dojimas medicinos praktikoje

14.1Gebės tinkamai laikyti ir saugoti visą medicininę dokumentaciją; gebės naudotis kompiuteriu ir ieškoti informacijos šaltinių, saugo-ti ir atnaujinti informaciją.

15.

Gebėjimas taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyri-muose

15.1 Gebės taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyrimuose.

16.

Sveikos gyvensenos propaga-vimas, visuomenės sveikatos klausimų sprendimas ir veiks-mingas darbas sveikatos apsau-gos sistemoje

16.1

Gebės pacientui suteikti priežiūrą, kuri sumažina jo pažeidimo rizi-ką; gebės taikyti apsaugos priemones, užkertančias kelią plisti infek-cijoms; gebės užsiimti medicinos praktika pagal galiojantį profesi-jos reglamentavimą ir sertifikavimą, įvertinti savo sveikatos būklę ir garantuoti, kad sveikatos būklė netrukdys profesinei veiklai, gauti ir suteikti profesinį įvertinimą; atsakingai ir kompetentingai pasirink-ti profesinę specializaciją; užimti aiškią visuomeninę poziciją gerin-damas asmens ir visuomenės sveikatą.

Grįžti į turinį

60


meD

IcIN

oS

STU

DIJ

ų p

Rog

RA

mo

S pL

AN

AS

(NU

oLA

TIN

ė ST

UD

IJų

fo

RmA

)

(DA

LYK

ų (m

oD

ULI

ų) S

ąSA

JoS

SU K

om

peTe

NcI

Jom

IS IR

STU

DIJ

ų S

IeK

INIA

IS)

kodas

stud

ijų d

alyk

ai (m

odul

iai)

paga

l gru

pes

kreditai


kontaktinis darbas


stud

ijų p

rogr

amos

kom

pete

ncijo

s

ben

dros

ios

kom

pete

ncijo

sd

alyk

inės

kom

pete

ncijo

s

1.2.

3.4.

5.6.

7.8.

9.10

.11

.12

.13

.14

.15

.16

.

pagr

indi

niai

stud

ijų si

ekin

iai

1.1

2.1

3.1

4.1

5.1

6.1

7.1

8.1

9.1

10.1

11.1

12.1

13.1

14.1

15.1

16.1

i ku

rsa

s60

1600

960

640

1 se

Me

str

as

3080

048

032

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

480

320

Žmog

aus a

nato

mija

, I d

.5

134

8054

xx

xx

xx

xx

Žmog

aus h

isto

logi

ja, I

d.

364

3232

xx

xx

xx

Ben

droj

i ir ž

mog

aus b

iolo

gija

380

4832

xx

Fizi

ka ir

info

rmac

inės

tech

nolo

gijo

s5

134

8054

xx

xx

Med

icin

os is

torij

a3

8048

32x

x

Loty

nų k

alba

380

4832

xx

Užs

ieni

o ka

lba,

I d.

4

114

7242

xx

Ben

droj

i ir b

ioor

gani

nė c

hem

ija4

114

7242

xx

xx

2 se

Me

str

as

3080

048

032

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

480

320

Žmog

aus a

nato

mija

, II d

. 5

136

9442

xx

xx

xx

xx

Žmog

aus h

isto

logi

ja, I

I d.

410

878

30x

xx

xx

x

Bio

chem

ija, I

d.

386

6224

xx

xx

xx

Ben

droj

i ir ž

mog

aus g

enet

ika

382

4834

xx

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

61


Užs

ieni

o ka

lba,

II d

. 6

148

8662

xx

Psic

holo

gija

380

4832

xx

xx

x

Kal

bos k

ultū

ra3

8032

48x

xx

x

Lais

vai p

asire

nkam

as d

alyk

as3

136

3248

ii k

ur

sas

6016

0091

668

4

3 se

Me

str

as

3080

043

636

4

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

436

364

Žmog

aus a

nato

mija

, III

d.

717

810

474

xx

xx

xx

xx

xx

Žmog

aus h

isto

logi

ja, I

II d

.3

7632

44x

xx

xx

xx

x

Žmog

aus fi

ziol

ogija

, I d

. 5

146

9254

xx

xx

xx

xx

Bio

chem

ija, I

I d.

615

096

54x

xx

xx

xx

Svei

kato

s tei

sė ir

eko

nom

ika

390

4842

xx

xx

xx

Filo

sofij

os įv

adas

380

3248

xx

x

Lais

vai p

asire

nkam

as d

alyk

as3

178

3248

4 se

Me

str

as

3080

048

032

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

480

320

Žmog

aus fi

ziol

ogija

, II d

. 4

130

9634

xx

xx

xx

xx

xx

Mik

robi

olog

ija, I

d.

615

896

62x

xx

xx

xx

xx

Taik

omoj

i ana

tom

ija3

9056

34x

xx

xx

xx

x

Vis

uom

enės

svei

kata

5

134

7262

xx

xx

x

Vida

us li

gų p

rope

deut

ika i

r sla

ugos

pag

rinda

i, I d

. 6

128

9632

xx

xx

xx

xx

x

Lais

vai p

asire

nkam

as d

alyk

as6

130

6496

iii k

ur

sas

6016

0010

4855

2

5 se

Me

str

as

3080

049

630

4

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

496

304

Pato

logi

ja, I

d.

1025

016

090

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

62


Mik

robi

olog

ija, I

I d.

386

6422

xx

xx

xx

x

Farm

akol

ogija

, I d

. 3

8856

32x

xx

xx

xx

Vid

aus l

igų

prop

edeu

tika

ir sl

augo

s pag

rinda

i, II

d.

513

472

62x

xx

xx

xx

xx

x

Rad

iolo

gijo

s pag

rinda

i3

8048

32x

xx

xx

xx

xx

x

Ben

droj

i chi

rurg

ija3

8248

34x

xx

xx

xx

x

Prof

esin

io b

endr

avim

o pa

grin

dai i

r ps

icho

so-

mat

ika

380

4832

xx

xx

xx

x

6 se

Me

str

as

3080

055

224

8

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

552

248

Pato

logi

ja, I

I d.

820

614

462

xx

xx

xx

Farm

akol

ogija

, II d

. 4

104

7232

xx

xx

xx

x

Ben

droj

i ped

iatri

ja ir

neo

nato

logi

ja, I

d.

380

4832

xx

xx

xx

x

Ane

stez

iolo

gija

ir re

anim

atol

ogija

380

4832

xx

xx

xx

xx

xx

Klin

ikin

ės o

nkol

ogijo

s pa

grin

dai

ir vė

žio

bi-

olog

ija4

118

9622

xx

xx

xx

xx

x

Trau

mat

olog

ija, o

rtope

dija

ir p

last

inė

reko

ns-

trukc

inė

chiru

rgija

513

896

42x

xx

xx

xx

xx

x

Klin

ikin

ė ra

diol

ogija

374

4826

xx

xx

xx

xx

iv k

ur

sas

6016

0091

069

0

7 se

Me

str

as

3080

051

228

8

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

512

288

Gas

troen

tero

logi

ja i

r ab

dom

inal

inė

chiru

rgi-

ja, I

d.

514

896

52x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Neu

rolo

gija

ir n

euro

chiru

rgija

, I d

. 6

158

9662

xx

xx

xx

xx

xx

xx

x

Aku

šerij

a, I

d.

410

472

32x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Der

mat

oven

erol

ogija

ir a

lerg

olog

ija6

158

9662

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

63


Ben

droj

i ped

iatri

ja ir

neo

nato

logi

ja, I

I d.

615

496

58x

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Užk

reči

amos

ligo

s ir e

pide

mio

logi

ja, I

d.

378

5622

xx

xx

xx

xx

xx

xx

8 se

Me

str

as

3080

039

840

2

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

398

402

Užk

reči

amos

ligo

s ir e

pide

mio

logi

ja, I

I d.

615

062

88x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Aku

šerij

a, II

d.

615

472

82x

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Neu

rolo

gija

ir n

euro

chiru

rgija

, II d

. 3

9048

42x

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Gas

troen

tero

logi

ja i

r ab

dom

inal

inė

chiru

rgi-

ja, I

I d.

615

472

82x

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Endo

krin

olog

ija

382

4834

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Vaik

ų in

fekc

inės

ligo

s3

9048

42x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Fizi

oter

apija

, rea

bilit

acija

3

8048

32x

xx

xx

xx

xx

xx

x

v k

ur

sas

6016

0010

8851

2

9 se

Me

str

as

3080

052

827

2

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

528

272

Aus

ų, n

osie

s ir g

erkl

ės li

gos

412

072

48x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Gin

ekol

ogija

5

138

9642

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Klin

ikin

ė la

bora

torin

ė di

agno

stik

a4

114

7242

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Kar

diol

ogija

, šird

ies

ir kr

auja

gysl

ių c

hiru

rgi-

ja, I

d.

410

072

28x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Pulm

onol

ogija

, ftiz

iatri

ja ir

tora

kalin

ė ch

irur-

gija

717

612

056

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Krit

inių

būk

lių m

edic

ina,

tra

nsfu

ziol

ogija

ir

toks

ikol

ogija

, I d

. 3

7648

28x

xx

xx

xx

xx

xx

xx

x

Med

icin

os e

tika

376

4828

xx

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

64


10 s

eM

est

ra

s30

800

560

240

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

560

240

Psic

hiat

rija,

vai

kų ir

paa

uglių

psi

chia

trija

, psi

-ch

oter

apija

821

015

258

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Teis

mo

med

icin

a3

8048

32x

xx

xx

xx

xx

xx

Nef

rolo

gija

ir u

rolo

gija

515

012

030

xx

xx

xx

xx

xx

xx

x

Krit

inių

būk

lių m

edic

ina,

tra

nsfu

ziol

ogija

ir

toks

ikol

ogija

, II d

.3

7648

28x

xx

xx

xx

xx

xx

xx

x

Reu

mat

olog

ija ir

ger

onto

logi

ja4

9872

26x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Kar

diol

ogija

, šird

ies

ir kr

auja

gysl

ių c

hiru

rgi-

ja, I

I d.

718

612

066

xx

xx

xx

xx

xx

xx

vi k

ur

sas

6016

0010

7252

8

11 s

eM

est

ra

s30

800

568

232

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

568

232

Vaik

ų lig

os, v

aikų

chi

rurg

ija7

198

168

30x

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Klin

ikin

ė ge

netik

a 3

8048

32x

xx

xx

xx

xx

xx

x

Aki

ų lig

os4

104

7232

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Soci

alin

ė m

edic

ina,

bio

stat

istik

a ir

mok

slin

io

darb

o m

etod

olog

ija5

136

9640

xx

xx

xx

xx

Vid

aus

ligų

dife

renc

inė

diag

nost

ika,

hem

ato-

logi

ja5

122

9626

xx

xx

xx

xx

xx

xx

x

Šeim

os m

edic

ina

380

4832

xx

xx

xx

xx

xx

xx

x

Klin

ikin

ė fa

rmak

olog

ija, v

aist

ų re

gist

raci

ja ir

va

rtojim

o sa

ugum

as3

8040

40x

xx

xx

xx

12 s

eM

est

ra

s30

800

504

296

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

504

296

Inte

rnat

ūra

ir m

oksl

o tir

iam

asis

dar

bas

2771

850

421

4x

xx

xx

xx

xx

xx

xx

xx

Bai

giam

asis

egz

amin

as3

8282

Grįžti į turinį

65


8 p r i e d a s. Rezidentūros studijų programos parodomasis aprašas: šeimos medicina (LSmU)



šeimos medicina 733A30088 (buvęs 73307B1J4)


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas

Lietuvių


Universitetinės studijosLaipsnio nesuteikiančios studijos (rezidentūra)

– VII lygis






Nuolatinė, 3 metai 198 5286 4134 1152



Biomedicinos mokslai Medicina –


Šeimos gydytojas


Prof. dr. Leonas Valius LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos Šeimos medicinos klinika, Eivenių g. 2, Kaunas;tel.: (8 37) 326 670, 8 698 38341; faks. (8 37) 337 506; e. p. [email protected]




Laipsnio nesuteikiančios universitetinės medicinos krypties rezidentūros studijos, skirtos paruošti specialistą – šei-mos gydytoją, galintį teikti kvalifikuotas pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip reikalauja medicinos norma MN14:2005 „Šeimos gydytojas: teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.Šeimos medicinos studijos yra klinikinė ir mokslinė disciplina, turinti savo mokymo turinį, mokslinių tyrimų lauką ir nukreipta į pirminę asmens sveikatos priežiūros klinikinę veiklą.

Grįžti į turinį

66




studijų programos pobūdis studijų programos skiriamieji bruožai

Praktinius įgūdžius ir teorinių žinių studentai įgyja praktinio klinikinio darbo, paskaitų ir se-minarų metu: praktinė veikla – 91 proc., teorinė dalis – 9 proc. Didelė studijų programos dalis skiriama vaikų sveikatos prie-žiūros (16,7 proc.) ir vidaus ligų dalykams (11,4 proc).

Taikomojo pobūdžio prog-rama, skirta parengti spe-cialistą praktinei veiklai ir suteikianti profesinę šei-mos gydytojo kvalifikaci-ją. Programa naujo kvali-fikacinio laipsnio nesutei-kia.

Ruošiami plataus profilio gydytojai, galintys dirb-ti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose.Šeimos gydytojo ruošimas vykdomas ir ciklai su-daryti taip, kad didesnis dėmesys būtų skirtas pa-siruošti praktinei šeimos gydytojo veiklai. Didžio-ji rezidentų ruošimo dalis vyksta pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose moky-mo bazėse (53 proc.), kiti specializuotų sričių ci-klai vyksta ambulatorinėmis sąlygomis (išskyrus vidaus ligų ciklą).


Į šeimos medicinos rezidentūrą konkurso tvarka priimami asmenys, baigę 6 metų vientisąsias uni-versitetines medicinos krypties studijas bei medi-cinos internatūrą ir turintys medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį ir medicinos gydytojo profe-sinę kvalifikaciją.

Jei rezidentas jau yra pradėjęs rezidentūros studijas kitame universitete ar kitoje rezidentūros studijų programoje, apie buvusių studijų (ar jų dalies) pripažinimą sprendžia reziden-tūros komisija pagal LSMU rezidentūros nuostatus rezidentui pateikus dokumentus apie buvusių studijų turinį ir įgytus ge-bėjimus.


Privalomas nuolatinis profesinis tobulinimasis pagal nustatytus reikalavimus. Galimos doktorantūros studijos.


Baigus rezidentūrą, gaunama šeimos gydytojo licencija ir įgyjama teisė dirbti pagal medicinos normoje 14:2005 „Šeimos gydytojas: teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ numatytą kompetenciją pirminės asmens sveika-tos priežiūros įstaigose ir kitose teisės aktuose numatytose darbo vietose (greitoji medicinos pagalba, ligoninių sku-biosios pagalbos skyriai, slaugos ligoninės).


Paskaitos;• seminarai (mokymas nedidelėmis grupėmis);• konsultacijos;• praktiniai užsiėmimai (paciento ištyrimo mokymas pa-

naudojant muliažus);• klinikinių atvejų pristatymas ir aptarimas;• sesijos, skirtos problemų analizei;• stažuotės;• darbinė praktika;• mokymasis internetu / nuotolinis mokymasis;• mokslinio tyrimo plano parengimas, vykdymas, rezulta-

tų analizė, pristatymas auditorijai, straipsnio profesinei spaudai parengimas

• Žinių ir įgūdžių testavimas baigus kiekvieną studi-jų ciklą;

• baigiamasis praktinis ir teorinis egzaminas; • praktinių įgūdžių parodymas praktinio mokymo

darbo vietoje ir jų įsisavinimo dokumentavimas baigus kiekvieną studijų ciklą;

• stažuočių ataskaitos;• praktinio duomenų rinkimo ataskaitos;• mokslinio klinikinio tyrimo rezultatų pristatymas

studijų pabaigoje;• atitinkamos literatūros apžvalgos vertinimas, moks-

lo darbų kritinis vertinimas, pranešimų ir straipsnių rengimas bei pristatymas


1. Profesinės veiklos nuostatos

1.1 Gebės veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsipareigojimų.

1.2 Taikys geros medicininės praktikos principus darbe.

1.3 Gebės kritiškai mąstyti.

1.4 Bus iniciatyvus, sugebės siekti tikslo.

1.5 Gebės bendrauti.

Grįžti į turinį

67


2. Profesinė elgsena

2.1 Gebės įvertinti savo kompetencijos ribas ir, jei reikia, kreiptis pagalbos.

2.2 Gebės veikti esant sudėtingoms situacijoms ir prie jų prisitaikyti.

2.3 Gebės veikti savarankiškai.

2.4 Gebės spręsti problemas.

2.5 Gebės priimti sprendimus.

2.6 Gebės dirbti su kitais specialistais.

2.7 Gebės bendrauti su kitų mokslų ekspertais.

2.8 Gebės organizuoti ir planuoti.

3. Profesinės patirties sklaida

3.1 Gebės analizuoti ir apibendrinti.

3.2 Gebės mokytis – savarankiškai ir visą gyvenimą.

3.3 Gebės taikyti teorines žinias praktikoje.

3.4 Gebės mokyti kitus.

3.5 Gebės atlikti mokslinius tyrimus.

4. Profesinė erudicija

4.1 Gebės suvokti aplinkos įvairovę.

4.2 Gebės suprasti ir atsižvelgti į kitų kultūrų papročius.

4.3 Gebės dirbti tarptautinėje aplinkoje.

4.4 Gebės bendrauti kitomis kalbomis.

4.5 Turės bendrųjų ne medicinos mokslų srities žinių.


5. Paciento konsultavimas

5.1 Gebės surinkti anamnezę.

5.2 Gebės atlikti medicininę apžiūrą.

5.3 Gebės kliniškai vertinti ir priimti sprendimus.

5.4 Gebės paaiškinti ir patarti pacientui.

5.5 Gebės nuraminti ir palaikyti pacientą.

5.6 Gebės įvertinti paciento psichinę būklę.

6.

Klinikinių požymių įvertini-mas, tyrimų paskyrimas, di-ferencinė diagnostika ir ste-bėjimo plano sudarymas

6.1 Mokės atpažinti ir įvertinti klinikinių požymių sunkumą.

6.2 Gebės paskirti tikslinius tyrimus ir vertinti jų rezultatus.

6.3 Gebės atlikti diferencinę diagnostiką.

6.4 Gebės aptarti su pacientu ir (ar) jo globėjais paciento gydymo planą.

6.5 Gebės suteikti pagalbą mirštančiam pacientui ir jo šeimos nariams.

6.6 Gebės tinkamai stebėti ir gydyti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus.

7. Skubioji medicinos pagalba

7.1 Gebės atpažinti ir įvertinti kritines sveikatos būkles.

7.2 Mokės gydyti kritines sveikatos būkles.

7.3 Mokės suteikti pirmąją pagalbą.

7.4 Mokės gaivinti ir palaikyti pagrindines organizmo funkcijas vadovauda-masis galiojančiais standartais.

7.5 Mokės palaikyti visas gyvybines funkcijas vadovaudamasis galiojančiais standartais.

7.6 Gebės gydyti traumas vadovaudamasis galiojančiais standartais.

Grįžti į turinį

68


8. Vaistų paskyrimas

8.1 Gebės aiškiai ir kruopščiai paskirti vaistus.

8.2 Gebės pasirinkti vaistus ir kitas priemones, atitinkančias pacientų būklę.

8.3 Gebės įvertinti vaistų ir kitų gydymo metodų tinkamumą, potencialią nau-dą ir žalą.

8.4 Mokės gydyti skausmą.

9. Procedūrų atlikimas

9.1 Gebės išmatuoti arterinį kraujo spaudimą.

9.2 Gebės punktuoti veną.

9.3 Gebės atlikti poodines ir intraraumenines injekcijas.

9.4 Gebės transportuoti ir prižiūrėti pacientus.

9.5 Gebės susiūti žaizdas.

9.6 Mokės perpilti kraują ir jo komponentus.

9.7 Gebės kateterizuoti šlapimo pūslę.

9.8 Gebės ištirti šlapimą.

9.10 Gebės užrašyti elektrokardiogramą.

9.11 Gebės atlikti pagrindinius kvėpavimo funkcijų vertinimo testus.

10. Veiksmingas bendravimas medicinos praktikoje

10.1 Gebės bendrauti su pacientais.

10.2 Gebės bendrauti su kolegomis.

10.3 Gebės pranešti blogą žinią.

10.4 Gebės bendrauti su paciento artimaisiais.

10.5 Gebės bendrauti su neįgaliaisiais.

10.6 Gebės bendrauti su pacientu norėdamas gauti informuoto asmens rašyti-nį sutikimą.

10.7 Gebės bendrauti raštu (taip pat ir pildyti medicininius dokumentus).

10.8 Gebės bendrauti su agresyviu pacientu.

10.9 Gebės bendrauti telefonu.

10.10 Gebės bendrauti su asmenimis, kuriems reikia vertėjo.

11. Etinių ir teisinių principų taikymas

11.1 Mokės išlaikyti konfidencialumą.

11.2 Gebės taikyti etinius principus klinikinėje praktikoje.

11.3 Gebės pildyti informuoto asmens sutikimo formas.

11.4 Gebės išrašyti mirties liudijimą.

11.5 Gebės laikytis ir taikyti nacionalinius ir kitus teisinius aktus klinikinėje praktikoje.

12.Psichologinių ir socialinių paciento ligos aspektų įver-tinimas

12.1 Gebės įvertinti psichologinius veiksnius ir jų įtaką ligos pasireiškimui.

12.2 Gebės įvertinti socialinius veiksnius ir jų įtaką ligos pasireiškimui.

12.3 Gebės išsiaiškinti galimą stresą, susijusį su liga.

12.4 Gebės išsiaiškinti alkoholio ir kitas priklausomybes.

Grįžti į turinį

69


13.Moksliškai pagrįstų medici-nos principų, gebėjimų ir ži-nių pritaikymas

13.1 Gebės praktikoje taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus.

13.2 Gebės susirasti atitinkamą literatūrą.

13.3 Gebės kritiškai įvertinti medicinos literatūros duomenis.

13.4 Gebės taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktiko-je ir moksliniuose tyrimuose.

14.Informacinių technologi-jų naudojimas medicinos praktikoje

14.1 Mokės tinkamai ir saugiai laikyti medicininę dokumentaciją.

14.2 Gebės naudotis kompiuteriu.

14.3 Gebės naudotis informacijos šaltiniais.

14.4 Gebės saugoti ir atnaujinti informaciją.

15.

Sveikos gyvensenos propa-gavimas, visuomenės svei-katos klausimų sprendimas ir veiksmingas darbas svei-katos apsaugos sistemoje

15.1 Gebės suteikti priežiūrą, kuri leistų sumažinti paciento susirgimų riziką.

15.2 Gebės taikyti infekcijos plitimą mažinančias priemones.

15.3 Gebės įvertinti savo sveikatos būklę ir ją įvertinti, kad nekenktų profesi-nei veiklai.

15.4 Gebės užsiimti medicinos praktika pagal galiojančius profesijos regla-mentavimo ir sertifikavimo reikalavimus.

15.5 Gebės gauti ir suteikti profesinę konsultaciją.

15.6 Gebės pagrįstai pasirinkti profesinę karjerą.

15.7 Gebės užimti aiškią visuomeninę poziciją gerindamas asmens ir visuome-nės sveikatą.

Grįžti į turinį

70


9 p r i e d a s. Rezidentūros studijų programos parodomasis aprašas: šeimos medicina (VU)



šeimos medicina 733A30014 (buvęs 73307B1C0)


Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius Lietuvių


Universitetinės studijosLaipsnio nesuteikiančios studijos (rezidentūra) – VII lygis






Nuolatinė, 3 metai 180 4800 1200 3600



Biomedicinos mokslai Medicina –


Šeimos gydytojas


Doc. dr. Vytautas Kasiulevičius Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, Vil-nius; tel. (8 5) 236 5192, e. p. [email protected]




Laipsnio nesuteikiančios universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos paruošti specialistą – šeimos gydy-toją, galintį teikti kvalifikuotas pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip reikalauja medicinos norma MN14:2005 „Šeimos gydytojas: teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.



studijų programos

pobūdisstudijų programos skiriamieji ypatumai

Praktinius įgūdžių ir teorinių žinių įgyja praktinio klinikinio darbo, paskaitų ir semi-narų metu: praktinis darbas – 91 proc., teori-nė dalis – 9 proc. Didelę studijų programos dalį sudaro vaikų sveikatos priežiūros (11,1 proc.) ir vidaus ligų dalykai (13,8 proc.).

Profesinės studijos

Programa skiriasi nuo kitų rezidentūros progra-mų tuo, kad šeimos medicinos rezidentūros pro-gramoje ruošiamas bendrojo profilio gydytojas. Šeimos medicinos studijos yra akademinė, kli-nikinė ir mokslinė disciplina, turinti savo mo-kymo turinį, mokslinių tyrimų lauką ir nukreip-tą į pirminę asmens sveikatos priežiūros kliniki-nę veiklą.

Grįžti į turinį

71



Į šeimos medicinos rezidentūrą konkurso tvarka priimami asmenys, baigę 6 metų vientisąsias uni-versitetines medicinos krypties studijas bei medi-cinos internatūrą ir turintys medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį ir medicinos gydytojo profe-sinę kvalifikaciją.

Jei rezidentas jau yra pradėjęs rezidentūros studijas kitame universitete ar kitoje rezidentūros studijų programoje, apie buvusių studijų (ar jų dalies) pripažinimą sprendžia reziden-tūros komisija pagal Vilniaus universiteto Senato patvirtintus rezidentūros nuostatus rezidentui pateikus dokumentus apie buvusių studijų turinį ir įgytus gebėjimus.


Privalomas nuolatinis profesinis tobulinimasis pagal nustatytus reikalavimus. Galima medicinos mokslo krypties doktorantūra.


• Seminarai (mokymas nedidelėmis grupėmis);• konsultacijos;• tiriamieji seminarai;• praktiniai užsiėmimai;• praktiniai seminarai (praktiniai užsiėmimai auditori-

joje);• sesijos, skirtos problemų analizei;• stažuotės;• darbinė praktika;• mokymasis internetu / nuotolinis mokymasis

• Žinių ir įgūdžių testavimas;• egzaminas žodžiu;• įgūdžių parodymas, pavyzdžiui, praktinio mokymo

darbo vietoje;• stažuočių ataskaitos;• praktinio duomenų rinkimo ataskaitos;• atitinkamos literatūros apžvalga, priešingų mokslo

darbų kritinis vertinimas


1. Profesinės veiklos nuostatos

Gebės veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsipareigojimų, taikyti geros me-dicininės praktikos principus darbe, būti empatiškas; gebės kritiškai ir sa-vikritiškai mąstyti, būti kūrybiškas, iniciatyvus, mokės siekti tikslo; ge-bės bendrauti su kitais.

2. Profesinė elgsena

Gebės įvertinti savo kompetencijų ribas ir, jei reikia, kreiptis pagalbos; gebės veikti naujų situacijų sąlygomis ir prie jų prisitaikyti, veikti sava-rankiškai, spręsti problemas ir priimti sprendimus, bendrauti ir dirbti ko-mandoje kartu su kitų sričių specialistais ir kitų mokslų ekspertais; gebės organizuoti ir planuoti.

3. Profesinės patirties sklaidaGebės analizuoti ir sintetinti, mokytis – tolesnių studijų metu, savarankiš-kai ir visą gyvenimą; gebės taikyti žinias praktikoje; gebės mokyti kitus; gebės atlikti mokslinius tyrimus.

4. Profesinė erudicija

Gebės suvokti aplinkos įvairovę ir daugiakultūriškumą, suprasti ir atsi-žvelgti į kitų kultūrų papročius, dirbti tarptautinėje aplinkoje ir bendrau-ti kitomis užsienio kalbomis; gebės siekti bendrųjų ne medicinos moks-lų srities žinių.


5. Paciento konsultavimas Gebės efektyviai, dalykiškai ir kvalifikuotai konsultuoti pacientus, atsi-žvelgdamas į jų poreikius.

6.

Klinikinių požymių įvertinimas, tyrimų paskyrimas, diferencinė diagnostika ir stebėjimo plano sudarymas

Gebės atpažinti, įvertinti ir apibūdinti ligų pasireiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sunkumą; mokės paskirti tikslinius tyrimus ir inter-pretuoti jų rezultatus, atlikti diferencinę diagnostiką, sudaryti atitinkamą paciento stebėjimo planą ir jį aptarti su pacientu ir slaugytojais (globė-jais).

7. Skubi medicinos pagalba ir klini-kiniai bei gaivinimo įgūdžiai

Gebės atpažinti ir įvertinti kritines sveikatos būkles, gydyti kritines svei-katos būkles; gebės suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gaivinti ir palai-kyti pagrindines gyvybines funkcijas pagal galiojančius Europos standar-tus, palaikyti visas gyvybines funkcijas pagal galiojančius Europos stan-dartus, gydyti traumas pagal galiojančius Europos standartus, saugiai ir efektyviai atlikti kai kurias klinikines diagnostines ir gydomąsias proce-dūras.

Grįžti į turinį

72


8. Gydymo paskyrimas

Gebės paskirti adekvatų ir tinkamą gydymą, suderinti atitinkamus vais-tus ir gretutinius gydymo metodus, įvertinti vaistų ir kitų gydymo metodų tinkamumą ir potencialią naudą bei žalą, malšinti skausmą ir šalinti stre-sines būkles.

9. Biomedicinos mokslų pasiekimų taikymas

Gebės taikyti medicinos praktikoje biomedicinos mokslų principus, me-todus ir žinias (anatomijos, histologijos, genetikos, imunologijos, mikro-biologijos, patologijos, fiziologijos ir kt.).

10. Veiksmingas bendravimas medi-cinos praktikoje

Gebės aiškiai, jautriai ir efektyviai bendrauti su pacientais, paciento gimi-naičiais, neįgaliaisiais ir kolegomis.

11. Etinių ir teisinių principų taiky-mas medicinos praktikoje

Gebės išlaikyti konfidencialumą ir taikyti etinius principus klinikinėje praktikoje, pildyti informuoto asmens sutikimo formas, laikytis ir taikyti nacionalinius ir Europos teisės aktus klinikinėje praktikoje.

12. Psichologinių ir socialinių paci-ento ligos aspektų įvertinimas

Gebės įvertinti psichologinius, socialinius veiksnius ir jų įtaką ligos pa-sireiškimui, gebės išsiaiškinti galimą stresą, susijusį su liga, alkoholio ir kitų žalingų veiksnių poveikį, priklausomybes.

13.Įrodymais pagrįstos medicinos principų, gebėjimų ir žinių pri-taikymas

Gebės taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus praktikoje, susirasti reikia-mą medicinos literatūrą ir kritiškai ją įvertinti.

14.Veiksmingas informacijos ir in-formacinių technologijų naudoji-mas medicinos praktikoje

Gebės tinkamai laikyti ir saugoti visą medicininę dokumentaciją, naudo-tis kompiuteriu ir ieškoti informacijos šaltinių, saugoti ir atnaujinti infor-maciją.

15.Gebėjimas taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias me-dicinos praktikoje ir tyrimuose

Gebės praktikoje taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus, susirasti atitin-kamą literatūrą, kritiškai įvertinti medicinos literatūros duomenis; gebės taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir moksliniuose tyrimuose.

16.

Sveikos gyvensenos propagavi-mas, visuomenės sveikatos klau-simų sprendimas ir veiksmingas darbas sveikatos apsaugos siste-moje

Gebės pacientui suteikti priežiūrą, kuri sumažina jo pažeidimo riziką; ge-bės taikyti apsaugos priemones, užkertančias kelią plisti infekcijoms; ge-bės užsiimti medicinos praktika pagal galiojantį profesijos reglamentavi-mą ir sertifikavimą; mokės įvertinti savo sveikatos būklę ir garantuoti, kad sveikatos būklė netrukdys profesinei veiklai; mokės gauti ir suteikti pro-fesinį įvertinimą, atsakingai ir kompetentingai pasirinkti profesinę speci-alizaciją; užimti aiškią visuomeninę poziciją gerindamas asmens ir visuo-menės sveikatą.

Grįžti į turinį

73


STU

DIJ

ų p

Rog

RAm

oS

pLA

NA

S (n

uola

tinė

stu

dijų

form

a)

(DA

LYKų

(mo

DU

LIų

) Są

SAJo

S SU

Ko

mpe

TeN

cIJo

mIS

IR S

TUD

IJų

SIe

KIN

IAIS

)

kodas

stud

ijų d

alyk

ai (m

odul

iai)

paga

l gru

pes

kreditai


kontaktinis darbas


stud

ijų p

rogr

amos

kom

pete

ncijo

s

ben

dros

ios

kom

pete

ncijo

sd

alyk

inės

kom

pete

ncijo

s

12

34

56

78

910

1112

1314

1516

i ku

rsa

s60

1600

400

1200

1 se

Me

str

as

3080

020

060

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)25

667

167

500

Šeim

os m

edic

inos

pag

rinda

i25

667

167

500

xx

xx

xx

Pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

513

333

100

Kar

diol

ogija

513

333

100

xx

xx

xx

Ner

vų li

gos

513

333

100

xx

xx

xx

x

2 se

Me

str

as

3080

020

060

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)25

667

167

500

Vid

aus l

igos

2566

716

750

0x

xx

xx

xx

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

513

333

100

Šeim

os m

edic

ina

513

333

100

xx

xx

xx

x

Der

mat

olog

ija5

133

3310

0x

xx

xx

x

ii k

ur

sas

6016

0040

012

00

3 se

Me

str

as

3080

020

060

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)25

667

167

500

Aku

šerij

a ir

gine

kolo

gija

1033

366

200

xx

xx

xx

Grįžti į turinį

74


Vaik

ų lig

os10

333

6620

0x

xx

xx

x

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

513

333

100

Vaik

ų ch

irurg

ija5

133

3310

0x

xx

xx

x

Uro

logi

ja5

133

3310

0x

xx

xx

x

4 se

Me

str

as

3080

020

060

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)25

667

167

500

Prak

tinia

i šei

mos

gyd

ytoj

o įg

ūdži

ai25

667

167

500

xx

xx

xx

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

513

333

100

Šeim

os m

edic

ina

513

333

100

xx

xx

xx

Rea

bilit

acija

513

333

100

xx

xx

xx

iii k

ur

sas

6016

0040

012

00

5 se

Me

str

as

3080

020

060

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)25

667

167

500

Chiru

rgija

ir tr

aum

atol

ogija

-orto

pedi

ja10

333

6620

0x

xx

xx

xx

Aki

ų lig

os ir

oto

rinol

arin

golo

gija

1033

366

200

xx

xx

x

Psic

hiat

rija

513

333

100

xx

xx

xx

x

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

513

333

100

Vaik

ų ir

paau

glių

psi

chia

trija

513

333

100

xx

x

Šeim

os m

edic

ina

513

333

100

xx

xx

xx

x

6 se

Me

str

as

3080

020

060

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)25

667

167

500

Visa

pusė

šeim

os g

ydyt

ojo

prak

tika

2566

716

750

0x

xx

xx

xx

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

513

333

100

Šeim

os m

edic

ina

513

333

100

xx

xx

Rea

nim

acija

ir in

tens

yvio

ji te

rapi

ja5

133

3310

0x

xx

xx

x

Grįžti į turinį

75


10 p r i e d a s. modulio parodomasis aprašas: medžiagų įsisavinimas ir homeostazė (LSmU)

moDULIo pARoDomASIS ApRAŠAS

dalyko (modulio) pavadinimas kodas

Medžiagų įsisavinimas ir homeostazė

dėstytojas (-ai) padalinys (-iai)

koordinuojantis: prof. Laima Ivanovienėkitas (-i): prof. E. Stankevičius, doc. A. Milašius, prof. A. Valančiūtė, doc. V. Ge-drimas, prof. D. Pangonytė, prof. A. Nau-džiūnas, prof. A. Basevičius, prof. D. Vens-kutonis, doc. R.Ustinavičienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijosMedicinos fakulteto Biochemijos katedra, Aplinkos ir darbo medicinos katedra (Eivenių g. 4, Kaunas);Fiziologijos ir farmakologijos instituto Histologijos ir embriologijos katedra, Anatomijos institutas (A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas);Patologinės anatomijos klinika, Radiologijos klinika (Eivenių g. 2, Kaunas);Vidaus ligų klinika, Bendrosios chirurgijos klinika (Josvainių g. 2, Kaunas)

studijų pakopa dalyko (modulio) lygmuo dalyko (modulio) tipas

Vientisosios studijos (pirmosios ir antrosios pakopos) – Privalomasis

Įgyvendinimo forma vykdymo laikotarpis vykdymo kalba (-os)

Auditorinė 3–4 semestrai Lietuvių, anglų

reikalavimai studijuojančiajam

išankstiniai reikalavimai: išlaikyti 1, 2 ir 3 semestro dalykų bei modulių egzaminai:• medicinos chemija,• medicinos fizika,• histologija,• žmogaus anatomija,• citologija ir parazitologija,• genetika,• statistikos, informatikos ir mokslinio darbo organizavimo pagrindai,• ikiklinikinių studijų pagrindai ir judėjimas

gretutiniai reikalavi-mai (jei yra): nėra

dalyko (modulio) apimtis kreditais




16 427 300 127

Grįžti į turinį

76


dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Modulio tikslas – suteikti biomedicinos mokslų žinių ir ugdyti gebėjimus, būtinus biomedicinos mokslo metodų ir prin-cipų taikymui medicinos praktikoje.Modulio laikotarpiu įgyjamos žinios apie žmogaus organizmo homeostazę užtikrinančius mechanizmus, medžiagų apy-kaitos principus, jų sutrikimų pasekmes ir sąsajas su šalinimo, virškinimo, širdies ir kraujagyslių bei endokrininės siste-mų ligų etiopatogeneze.Modulio programa ugdo pradinius klinikinio mąstymo įgūdžius, būtinus ligonio tyrimo duomenims interpretuoti, re-miantis anatomijos, histologijos, genetikos, biochemijos, fiziologijos, patologinės anatomijos ir patologinės fiziologijos, farmakologijos bei kitų biomedicinos mokslų žiniomis.Modulio ugdomos kompetencijosBendrosios kompetencijos:• profesinės veiklos nuostatos,• profesinė elgsena,• profesinės patirties ugdymas ir sklaida. Dalykinės kompetencijos:• klinikinių požymių įvertinimas, tyrimų paskyrimas, diferencinė diagnostika ir stebėjimo plano sudarymas; • gydymo paskyrimas;• biomedicinos mokslų pasiekimų taikymas;• psichologinių ir socialinių paciento ligos aspektų įvertinimas;• įrodymais pagrįstos medicinos principų, gebėjimų ir žinių pritaikymas;• gebėjimas taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyrimuose.

dalyko (modulio) studijų siekiniai studijų metodai vertinimo metodai

susij

ę su

ben

dros

iom

is ko

mpe

tenc

ijom

is

Gebės veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsipareigojimų, taikyti ge-ros medicininės praktikos prin-cipus darbe (kokybės užtikrini-mas), aptarti klinikinio ir labora-torinio tyrimo duomenis, būti kū-rybiškas, iniciatyvus; mokės siek-ti tikslo, bendrauti su kitais.

Savarankiškas darbas, grupinės diskusi-jos, konsultacijos, patariamasis problemi-nis mokymas

Diskusijos ir patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmimo tikslų pasiekimo vertinimas

Gebės spręsti problemas ir priimti sprendimus, bendrauti ir dirbti ko-mandoje, organizuoti ir planuoti.

Savarankiškas darbas, grupinės diskusi-jos, patariamojo probleminio mokymo už-siėmimai, konsultacijos

Diskusijos ir patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmimo tikslų pasiekimo vertinimas

Gebės analizuoti ir sintetinti, mo-kytis – tolesnių studijų metu, sa-varankiškai ir visą gyvenimą, tai-kyti žinias praktikoje.

Aktyviojo mokymosi metodai (minčių lietus), refleksijos ir grupinės diskusijos savarankiško darbo ir patariamojo proble-minio mokymo užsiėmimo metu, konsul-tacijos

Diskusijos ir patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmi-mo tikslų pasiekimo vertini-mas, aktyvaus dalyvavimo se-minaruose formuojamasis ver-tinimas

susij

ę su

dal

ykin

ėmis

kom

pete

ncijo

mis

Gebės taikyti medicinos prakti-koje biomedicinos mokslų prin-cipus, metodus ir žinias (anatomi-jos, histologijos, fiziologijos, bio-chemijos, patologinės anatomijos, fiziologijos, medicininės diagnos-tikos ir kt.).

Tiriamieji metodai (informacijos paieš-ka), paskaitų klausymas, analitiniai me-todai (praktinių ir laboratorinių darbų atli-kimas, duomenų pristatymas, mokomųjų natūralių anatominių preparatų ruošimas, anatominių struktūrų – šalinimo sistemos, virškinimo kanalo ir su juo susijusių orga-nų – analizė naudojant anatominius mode-lius ir balzamuotus kūnus), aktyviojo mo-kymosi metodai (minčių lietus), pristaty-mai (tarp jų ligonio apžiūros stebėjimas, aktyvus dalyvavimas seminaruose), ref-leksijos ir grupinės diskusijos savarankiš-ko darbo ir patariamojo probleminio mo-kymo užsiėmimo metu

Praktinio (laboratorinio) dar-bo arba paruoštos mokomosios medžiagos pristatymas ir gyni-mas, aktyvaus dalyvavimo se-minaruose formuojamasis ver-tinimas, patariamojo problemi-nio mokymo užsiėmimo tikslų pasiekimo vertinimas,egzaminas

Grįžti į turinį

77


susij

ę su

dal

ykin

ėmis

kom

pete

ncijo

mis

Gebės taikyti mokslinius princi-pus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyrimuose, spręsda-mas problemas, susijusias su ša-linimo, virškinimo, judėjimo, šir-dies ir kraujagyslių bei endrokri-ninėmis sistemomis.

Tiriamieji metodai (informacijos paieška), aktyviojo mokymosi metodai (minčių lie-tus), refleksijos ir grupinės diskusijos sava-rankiško darbo ir patariamojo probleminio mokymo užsiėmimo metu, konsultacijos;mokslinis darbas iš pasirinktos biomedici-nos mokslų srities, metodų įsisavinimas, ty-rimų atlikimas, statistinis duomenų apdoro-jimas, pranešimo ir publikacijų rengimas

Diskusijos ir patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmimo tikslų pasiekimo vertinimas;pranešimas studentų mokslinė-se konferencijose

Gebės atpažinti, įvertinti ir apibū-dinti ligų pasireiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sunku-mą; mokės paskirti tikslinius ty-rimus ir interpretuoti jų rezulta-tus, akcentuodamas šalinimo sis-temos, homeostazės, medžiagų apykaitos, virškinimo sistemos ir susijusių organų, širdies ir krauja-gyslių sistemos bei endokrininės sistemos funkcijų sutrikimus.

Tiriamieji metodai (informacijos paieš-ka), paskaitų klausymas, analitiniai meto-dai (praktinių tyrimų atlikimas, duomenų pristatymas, mokomųjų natūralių anatomi-nių preparatų ruošimas, anatominių struktū-rų – šalinimo sistemos, virškinimo kanalo ir su juo susijusių organų – analizė naudo-jant anatominius modelius ir balzamuotus kūnus), aktyviojo mokymosi metodai (min-čių lietus), pristatymai (tarp jų ligonio ap-žiūros stebėjimas, aktyvus dalyvavimas se-minaruose), refleksijos ir grupinės diskusi-jos savarankiško darbo ir patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmimo metu

Praktinio (laboratorinio) dar-bo arba paruoštos mokomosios medžiagos pristatymas ir gyni-mas, patariamojo probleminio mokymo užsiėmimo tikslų pa-siekimo vertinimas, aktyvaus dalyvavimo seminaruose for-muojamasis vertinimas,egzaminas

Gebės atlikti diagnostines proce-dūras – laboratorinius tyrimus, reikalingus būdingų šalinimo sis-temos, virškinimo sistemos, šir-dies ir kraujagyslių sistemos, en-dokrininės sistemos ligų diagno-zei patvirtinti; gebės interpretuo-ti urinalizės, periferinio ir bioche-minio kraujo, kvėpavimo funkci-jos (respirometrijos) tyrimų duo-menis.

Tiriamieji metodai (informacijos paieška), paskaitų klausymas, analitiniai metodai (praktinių ir laboratorinių tyrimų atlikimas, duomenų pristatymas, natūralių anatomi-nių preparatų ruošimas, anatominių struktū-rų – šalinimo sistemos, virškinimo kanalo ir su juo susijusių organų – analizė naudo-jant anatominius modelius ir balzamuotus kūnus), aktyviojo mokymosi metodai (min-čių lietus), pristatymai (tarp jų ligonio ap-žiūros stebėjimas, aktyvus dalyvavimas se-minaruose), refleksijos ir grupinės diskusi-jos savarankiško darbo ir patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmimo metu

Praktinio ir laboratorinio darbo gynimas, darbo protokolo pri-statymas formuojamajam ver-tinimui, patariamojo problemi-nio mokymo užsiėmimo tiks-lų pasiekimo vertinimas, akty-vaus dalyvavimo seminaruose formuojamasis vertinimas,egzaminas

Gebės susirasti reikiamą medici-nos literatūrą ir kritiškai ją įvertin-ti, nagrinėdamas šalinimo, virški-nimo, judėjimo, širdies ir krauja-gyslių sistemos, endokrininės sis-temos sutrikimų etiopatogenezės klausimus.

Tiriamieji metodai (informacijos paieška), paskaitų klausymas, analitiniai metodai (praktinių ir laboratorinių tyrimų atlikimas, duomenų pristatymas, natūralių anatomi-nių preparatų ruošimas, anatominių struktū-rų – šalinimo sistemos, virškinimo kanalo ir su juo susijusių organų – analizė naudo-jant anatominius modelius ir balzamuotus kūnus), aktyviojo mokymosi metodai (min-čių lietus), pristatymai (tarp jų ligonio ap-žiūros stebėjimas, aktyvus dalyvavimas se-minaruose), refleksijos ir grupinės diskusi-jos savarankiško darbo ir patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmimo metu

Praktinio ir laboratorinio dar-bo gynimas, aktyvaus dalyva-vimo seminaruose formuoja-masis vertinimas, patariamo-jo probleminio mokymo užsiė-mimo tikslų pasiekimo vertini-mas, egzaminas

Gebės įvertinti psichologinius ir socialinius veiksnius, jų įtaką me-tabolinių sutrikimų pasireiškimui, taip pat kitų žalingų veiksnių po-veikį.

Tiriamieji metodai (informacijos paieška), paskaitų klausymas, analitiniai metodai (praktinių ir laboratorinių tyrimų atliki-mas, duomenų pristatymas), aktyvus da-lyvavimas seminaruose, aktyviojo moky-mosi metodai (minčių lietus), refleksijos ir grupinės diskusijos savarankiško darbo ir patariamojo probleminio mokymo užsiė-mimo metu

Praktinio ir laboratorinio dar-bo gynimas, aktyvaus dalyva-vimo seminaruose formuoja-masis vertinimas, patariamo-jo probleminio mokymo užsiė-mimo tikslų pasiekimo vertini-mas, egzaminas

Grįžti į turinį

78


temos

kontaktinio darbo valandos savarankiškų studijų laikas ir užduotys

pask

aito

s

pata

riam

asis

pr

oble

min

is m

okym

as

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai d

arba

i

kon

sulta

cijo

s

vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

sava

rank

iška

s dar

bas

užduotys

1. Mažas kū-dikio svoris 8 3 3 9 8 31 12

Pasirengimas praktikos darbams: a) žmogaus šali-nimo sistemos anatomija; b) šalinimo sistemos his-tologija; c) šalinimo sistemos patologinės anatomi-ja. Pasirengimas rūgščių-šarmų pusiausvyros bio-chemijos seminarui, pasirengimas išplėstinei dis-kusijai pagal problemos apraše nurodytus klausi-mus. Diskusija vyksta per patariamojo problemi-nio mokymo užsiėmimą.

2. Kūno ede-ma 4 3 6 6 8 27 10

Pasirengimas patologinės anatomijos ir chirurgi-jos praktikos darbams apie organizmo skysčių dis-balansą, pasirengimas seminarui apie vandens ir elektrolitų pusiausvyros biocheminius mechaniz-mus; pasirengimas seminarui apie chirurginę rūgš-čių-šarmų pusiausvyros korekciją; pasirengimas išplėstinei diskusijai pagal problemos apraše nuro-dytus klausimus. Diskusija vyksta per patariamojo probleminio mokymo užsiėmimą.

3. Kraujas šlapime 3 3 3 8 17 8

Pasirengimas žmogaus šalinimo sistemos inerva-cijos anatomijos praktikos darbams, pasirengimas histologijos praktikos darbams apie elektrolitų ir kitų junginių reabsorbcijoje dalyvaujančių sistemų histologines savybes ir embriologinę raidą. Pagal problemos apraše nurodytus klausimus pasirengti išplėstinei diskusijai, kuri vyksta per patariamojo probleminio mokymo užsiėmimą.

4. Koka ko-los spalvos šlapimas

10 3 6 12 7 38 15

Pasirengimas praktikos darbams: a) apie šalinimo sistemos medicininės diagnostikos principus; b) apie vaistus, vartojamus inkstų ligoms gydy-ti. Pasirengimas seminarui apie aplinkos veiksnių nefrotoksinius poveikius. Pagal problemos apraše nurodytus klausimus pasirengti išplėstinei diskusi-jai, kuri vyksta per patariamojo probleminio mo-kymo užsiėmimą.

5. Saldus šla-pimas 4 3 3 8 18 8

Pasirengimas seminarui apie vaistų farmakokine-tikos ypatumus sergant šalinimo sistemos ligomis, vaistų ekskreciją ir nefrotoksiškumą. Pagal proble-mos apraše nurodytus klausimus pasirengti išplės-tinei diskusijai, kuri vyksta per patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmimą.

6. Silpna šla-pimo srovė 2 3 3 8 16 10

Pasirengimas seminarui apie šalinimo sistemos būdingus klinikinius sindromus. Pagal problemos apraše nurodytus klausimus pasirengti išplėstinei diskusijai, kuri vyksta per patariamojo problemi-nio mokymo užsiėmimą.

Grįžti į turinį

79


7. Pageltimas 12 3 2 15 8 40 15

Pasirengimas praktikos darbams apie virškinimo kanalo ir virškinimo liaukų anatominę ir histologi-nę sandarą, tulžies latakų anatomiją, tulžies bioche-minę reikšmę, riebalų virškinimo proceso bioche-minius aspektus, virškinimo kanalo ligų diagnos-tinius tyrimus, pasirengimas seminarui apie virš-kinimo kanalo ir sienos sandaros anatominius sa-vitumus. Pagal problemos apraše nurodytus klau-simus pasirengti išplėstinei diskusijai, kuri vyksta per patariamojo probleminio mokymo užsiėmimą.

8. Silpni rau-menys 4 3 2 6 8 23 11

Pasirengti praktikos darbams apie: a) angliavan-denių apykaitos svarbą raumeninio audinio būklei, raumenų būklės įvertinimą, remiantis laboratori-nei diagnostikai vartojamais biocheminiais žyme-nimis; b) burnos ertmės organų histologinę struk-tūrą. Pagal problemos apraše nurodytus klausimus pasirengti išplėstinei diskusijai, kuri vyksta per pa-tariamojo probleminio mokymo užsiėmimą.

9. Nutukimas 4 3 2 6 8 23 8

Pasirengti praktikos darbams apie: a) stambiųjų virškinimo liaukų histologinę struktūrą ir histofi-ziologiją; b) klinikinį nutukimo įvertinimą, cukri-nį diabetą, jų diagnostikos pagrindus, komplikaci-jas. Pasirengimas seminarui apie nutukimo įverti-nimą, jo profilaktiką bei maisto davinio kaloringu-mo įvertinimą. Nutukimo epidemiologijos anali-zė ir pasirengimas diskusijai. Pasirengti diskusijai apie ilgalaikio kūno masės valdymo mechanizmus ir juos sieti su problemos apraše nurodytais klausi-mais. Diskusija vyksta per patariamojo problemi-nio mokymo užsiėmimą.

10. Nerimas dėl sveikatos (hipercholes-terolemija)

3 3 2 2 8 18 8

Pasirengti praktikos darbams apie cholesterolio apykaitos sutrikimų biocheminį įvertinimą ir semi-narui apie vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje. Pagal problemos apraše nurodytus klau-simus pasirengti išplėstinei diskusijai, kuri vyksta per patariamojo probleminio mokymo užsiėmimą.

11. Nuolati-nis troškulys 8 3 3 8 22 10

Pasirengti praktikos darbams apie: a) cukrinio di-abeto patologinę anatomiją; b) vaistus, vartojamus cukriniam diabetui gydyti. Pagal problemos apraše nurodytus klausimus pasirengti išplėstinei diskusi-jai, kuri vyksta per patariamojo probleminio mo-kymo užsiėmimą.

12. Apsvaigi-mas 8 3 2 6 8 27 12

Pasirengti praktikos darbams apie: a) maisto me-džiagų (baltymų) virškinimą; b) virškinimo siste-mos pažeidimus dėl alkoholizmo. Pasirengti se-minarui apie baltymų apykaitos svarbą ir jos ben-driausius pažeidimus esant kepenų disfunkcijai. Alkoholizmo socialinių aspektų analizė. Pagal problemos apraše nurodytus klausimus pasirengti išplėstinei diskusijai, kuri vyksta per patariamojo probleminio mokymo užsiėmimą.

iš viso 67 36 34 – 68 95 300 127

Grįžti į turinį

80


vertinimo strategija svoris, proc. atsiskaitymo laikas vertinimo kriterijai

Dalyvavimas patariamojo probleminio mokymo dis-kusijoje (formuojamasis vertinimas)

– Modulio laikotarpiu

Studento aktyvumas, vadovavimas grupiniam darbui, nuomonės pasakymas, teisingas infor-macijos pateikimas ir interpretavimas, gebėjimas analizuoti ir sintetinti, refleksija

Darbas auditorijoje per se-minarus (formuojamasis vertinimas)

– Modulio laikotarpiuStudento aktyvumas, modulio metodinėje me-džiagoje nurodytų klausimų pristatymas, proble-mų kėlimas, gebėjimas analizuoti ir sintetinti

Darbas praktikos darbų metu: praktinių užduočių atlikimas, darbo gynimas (formuojamasis vertinimas)

– Modulio laikotarpiu

Studento praktikos darbo tikslų pasiekimo įverti-nimas, remiantis gautų rezultatų kokybe, tyrimo protokolo vertinimas pagal atitiktį priimtai for-mai, išvadų formulavimo tikslumo vertinimas, gebėjimo apibendrinti gautus duomenis, jų inter-pretavimo medicininiame kontekste vertinimas

Egzamino dalis „Homeos-tazė” 50

Modulio viduryje, pa-baigus nagrinėti šiai daliai priskirtas prob-lemas

Esė tipo klausimai, atsakymo išsamumas, infor-macijos pateikimo logiškumas ir teisingumas

Egzamino dalis „Medžiagų įsisavinimas“ 50

Modulio pabaigoje, baigus nagrinėti šiai daliai priskirtas prob-lemas

Esė tipo klausimai, atsakymo išsamumas, infor-macijos pateikimo logiškumas ir teisingumas

autorius leidimo metai pavadinimas

periodinio leidinio nr.ar leidinio

tomas

leidimo vieta ir leidyklaar interneto nuoroda

privalomoji literatūra

Stropus R., Tamašauskas K., Paužienė N. 2005 Žmogaus anatomija Kaunas: Vitae Litera

Vitkus A., Baltrušaitis K., Valančiūtė A., Vitkus A., Žukienė J.

2003 Žmogaus histologija Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla

Praškevičius A., sudaryt. 2003 Biochemija Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla

Stalioraitytė E., Ptašekas R., Pangonytė D., Lašienė J., Griciūtė L., Gailys R.

2001 Patologinė anatomija Kaunas: Naujas lankas

Kėvelaitis E., Miliauskas R., Illert M., Abraitis R., Cibas P., Malyusz M.

2006 Žmogaus fiziologija Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla

Vileišis A., Kazakevičius R., Kondrotas A., Meškelevičius V., Stankaitis V.

1991 Patologinė fiziologija Vilnius: Mokslas

Naudžiūnas A., Leišytė P., Petkevičienė R. T., Unikauskas A.

2005Vidaus ligų diagnostikos pagrindai

Kaunas: Vitae Litera

Obelenis V., Lukauskas A., Rauba J., Steponavičienė V. 1994 Higienos praktikos

darbaiKaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla

Katzung B. G. 2007 Bendroji farmakologija Vilnius: Charbidė

Grįžti į turinį

81


Ašmenskas J., Baubinas A., Obelenis V., Šimkūnienė B. 2005 Aplinkos medicina Vilnius: Avicena

Basevičius A., Lukoševičius S., Jonaitienė E, Gradauskas L. Ir kt.

2005 R a d i o l o g i j o s pagrindai

Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla

Pundzius J., sudaryt. 2006 Vilnius: Charbidė

papildomoji literatūra

Anatomijos atlasai

Pavilonis S., Burneckis E., Gavelis V. ir kt. 1984 Žmogaus anatomija Vilnius: Mokslas

Junquiera L. C., Carneiro J., Kelley R. O. 2003 Basic Histology 7th ed. Philadelphia: W.B.

Saunders Company

Marks D. B., Marks A. D., Smith C. M. 2007

Basic Medical Biochemistry: A Clinical Approach

2nd ed. Lippincott Williams and Wilkins

Kumar A., Abbas A. K., Fausto K. N. 2005

Robbins and Cotran Pathological Basis of Diseases

7th ed. Philadelphia: Elsevier Saunders

Ganong W. F. 2005 Rewiev of Medical Physiology 21th ed. NY: McGraw-Hill

Companies

Priece S. A., Wilson L. M. 2003

Pathophysiology: Clinical Concepts of Disease and Processes

St Luis: Mosby

Grįžti į turinį

82


11 p r i e d a s. modulio parodomasis aprašas: virškinimo sistemos organų ligos (LSmU)

moDULIo pARoDomASIS ApRAŠAS


virškinimo sistemos organų ligos


koordinuojantis: prof. Žilvinas Endzinaskitas (-i):doc. J. Kondrackienė / prof. G. Kiudelis (gastroenterologija),doc. Ž. Dambrauskas (taikomoji anatomija ir operacinė chirurgija),doc. A. Mickevičius / prof. M. Kiudelis (chirurgija),doc. D. Vėlyvytė (infekcinės ligos),dr. A. Vitkauskienė (klinikinė laboratorinė diagnostika),dr. K. Žvinienė / dr. D. Mitraitė (klinikinė radiologija)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto li-goninės VšĮ Kauno klinikos (Eivenių g. 2, Kaunas) Chirurgijos klinika, Gastroente-rologijos klinika, Radiologijos klinika, In-fekcinių ligų klinika, Laboratorinės medi-cinos klinika




Auditorinės studijos; praktiniai užsiėmimai chirurgijos ir gastroenterologijos skyriuose, operacinėje, darbas su

pacientais9 semestras

Lietuvių kalba (lietuviai stu-dentai), anglų kalba (užsie-

nio studentai)


išankstiniai reikalavimai: išlaikyti 3–6 semestrų modulių egzaminai:• ikiklinikinių studijų pagrindai ir judėjimas,• kvėpavimas ir kraujotaka,• medžiagų įsisavinimas ir homeostazė,• žmogaus reprodukcinė sveikata ir klinikinių studijų pagrindai,• neuromokslų pagrindai,• imuninis atsakas ir infekcija

gretutiniai reikalavi-mai (jei yra): nėra





12 300 200 100

Grįžti į turinį

83



Modulio tikslas ir uždaviniaiModulio tikslas – įgyti integruotų žinių apie virškinimo organų sistemos ligas ir ugdyti pagrindinius gebėjimus, rei-kalingus šiomis ligomis sergančiųjų ištyrimui ir gydymui.Šio modulio metu apibendrinamos ir tarpusavyje susiejamos biomedicinos žinios ir patirtis, įgyta studijuojant kitus dalykus ir modulius: anatomiją, fiziologiją, patologinę anatomiją, biochemiją, bendruosius diagnostikos pagrindus, bendrąją chirurgiją, radiologiją ir kt.Nagrinėdami virškinimo organų sistemos patologijos modulio problemas, studentai įsisavina žinias apie virškinimo trakto, kepenų ir kasos ligų etiopatogenezę, jų sukeliamus simptomus ir sindromus, kliniką, diagnostiką, gydymo principus, atkryčių profilaktiką. Modulio metu įgyjami gebėjimai tirti pacientą, nustatyti ir pagrįsti diagnozę, numa-tyti gydymo taktiką, susipažįstama su pagrindinėmis chirurginėmis operacijomis, išmokstama suteikti pacientams informaciją apie gydymo alternatyvas, pooperacine priežiūrą ir režimą, galimas komplikacijas. Šio modulio metu studentai pasirengia internatūros ir specializuotos rezidentūros studijoms.Modulio ugdomos kompetencijosBendrosios kompetencijos:• profesinės veiklos nuostatos,• profesinė elgsena,• profesinės patirties ugdymas ir sklaida.Dalykinės kompetencijos:• paciento konsultavimas;• klinikinių požymių įvertinimas, tyrimų paskyrimas, diferencinė diagnostika ir stebėjimo plano sudarymas;• skubioji medicinos pagalba ir klinikiniai bei gaivinimo įgūdžiai;• gydymo paskyrimas;• biomedicinos mokslų pasiekimų taikymas;• veiksmingas bendravimas medicinos praktikoje;• įrodymais pagrįstos medicinos principų, gebėjimų ir žinių pritaikymas;• veiksmingas informacijos ir informacinių technologijų naudojimas medicinos praktikoje;• sveikos gyvensenos propagavimas, visuomenės sveikatos klausimų sprendimas ir veiksmingas darbas sveikatos

apsaugos sistemoje.


susi

ję su

ben

dros

iom

is k

ompe

tenc

ijom

is

Gebės veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsiparei-gojimų, būti empatiškas, kritiškai ir savikritiškai mąstyti, būti kūrybiškas, iniciatyvus, siekti tikslo, bendrauti su kitais.

Darbas klinikoje kartu su gy-dytojais ir rezidentais

Atsiliepimas apie stu-dento veiklą dirbant kartu su gydytojais ir rezidentais

Gebės spręsti problemas ir priimti sprendimus, bendrauti ir dirbti komandoje kartu su kitų sričių specialistais.

Darbas klinikoje kartu su gy-dytojais ir rezidentais; pata-riamojo probleminio mokymo užsiėmimai; praktikos darbai

Atsiliepimas apie stu-dento veiklą dirbant kartu su gydytojais ir rezidentais; tęstinis darbo per seminarus ir praktinius užsiėmimus vertinimas

Gebės analizuoti ir apibendrinti.

Patariamojo probleminio mo-kymo užsiėmimai; praktikos darbai; simuliuotų vaidmenų žaidimas (studentai vaidina pa-cientus)

Tęstinis darbo per se-minarus ir praktinius užsiėmimus vertini-mas; ligos istorijos vertinimas; baigiama-sis egzaminas modu-lio pabaigoje (OSCE / teorija)

Gebės konsultuoti pacientus, sergančius virškini-mo organų ligomis ir atsižvelgti į jų poreikius.

Paskaitos; patariamojo pro-bleminio mokymo užsiėmi-mai; praktikos darbai; simu-liuotų vaidmenų žaidimas (stu-dentai vaidina pacientus); dar-bas klinikoje kartu su gydyto-jais ir rezidentais; ligos istori-jos rašymas

Ligos istorijos ver-tinimas; tęstinis dar-bo per seminarus ir praktinius užsiėmimus vertinimas; baigiama-sis egzaminas modu-lio pabaigoje (OSCE / teorija)

Grįžti į turinį

84


• su

siję

su d

alyk

inėm

is k

ompe

tenc

ijom

isGebės atpažinti, įvertinti ir apibūdinti ligų pasi-reiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sun-kumą; gebės paskirti tikslinius tyrimus ir interpre-tuoti jų rezultatus, atlikti diferencinę diagnostiką, sudaryti atitinkamą paciento stebėjimo planą ir jį aptarti su pacientu ir slaugytojais (globėjais).

Paskaitos; patariamojo proble-minio mokymo užsiėmimai; praktikos darbai; simuliuo-tų vaidmenų žaidimas / OSCE (studentai vaidina pacientus); darbas klinikoje kartu su gydy-tojais ir rezidentais; ligos isto-rijos rašymas


Gebės atpažinti ir įvertinti kritines sveikatos bū-kles, susijusias su virškinimo sistemos ligomis ar traumomis.

Paskaitos; praktikos darbai; praktiniai mokymai ir simu-liuotos situacijos

Pasirodymo simulia-cijos metu įvertini-mas (teorija ir prakti-niai įgūdžiai); tęstinis darbo per seminarus ir praktinius užsiėmimus vertinimas

Gebės paskirti adekvatų ir tinkamą gydymą, su-derinti atitinkamus vaistus ir kitus gydymo meto-dus atsižvelgdamas į klinikinę situaciją, įvertin-ti vaistų ir kitų gydymo metodų tinkamumą ir po-tencialią naudą bei žalą, šalinti skausmą ir stresi-nes būkles, atlikti diagnostines ir gydomąsias pro-cedūras.

Praktikos darbai; patariamojo probleminio mokymo užsiėmi-mai; praktinių įgūdžių taiky-mas (muliažai ir manekenai); simuliuotų vaidmenų žaidimas (studentai vaidina pacientus); darbas klinikoje kartu su gydy-tojais ir rezidentais; ligos isto-rijos rašymas

Ligos istorijos verti-nimas; tęstinis darbo per seminarus ir prak-tinius užsiėmimus ver-tinimas; praktinių įgū-džių įsisavinimo tęs-tinis įvertinimas (nuo simuliacijos prie paci-ento)

Gebės taikyti medicinos praktikoje biomedicinos mokslų principus, metodus ir žinias (anatomijos, histologijos, genetikos, imunologijos, mikrobio-logijos, patologijos, fiziologijos ir kt.).

Praktikos darbai; patariamo-jo probleminio mokymo užsi-ėmimai

Tęstinis darbo per se-minarus ir praktinius užsiėmimus vertini-mas

Gebės aiškiai, jautriai ir efektyviai bendrauti su pacientais, paciento giminaičiais, neįgaliaisiais bei kolegomis.

Praktikos darbai; simuliuo-tos situacijos; darbas kliniko-je kartu su gydytojais ir rezi-dentais

Tęstinis darbo per se-minarus ir praktinius užsiėmimus vertini-mas; atsiliepimas apie studento veiklą dir-bant kartu su gydyto-jais ir rezidentais

Gebės taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus praktikoje; susirasti reikiamą medicinos literatū-rą ir kritiškai ją įvertinti.

Paskaitos; patariamojo proble-minio mokymo darbai; prakti-kos darbai; simuliuoti pacien-tai (studentai vaidina pacien-tus); darbas klinikoje kartu su gydytojais ir rezidentais; ligos istorijos rašymas


Gebės tinkamai laikyti ir saugoti visą medicininę dokumentaciją, naudotis kompiuteriu, ieškoti in-formacijos šaltinių, saugoti ir atnaujinti informa-ciją.

Patariamojo probleminio mo-kymo darbai; seminarai; ligos istorijos rašymas

Ligos istorijos verti-nimas; tęstinis darbo per seminarus ir prak-tinius užsiėmimus ver-tinimas

Gebės suteikti tokią priežiūrą pacientui, kuri su-mažina jo pažeidimo riziką; gebės taikyti apsau-gos priemones, užkertančias kelią plisti infekci-joms.

Darbas klinikoje su gydytojais ir rezidentais

Atsiliepimas apie stu-dento veiklą dirbant kartu su gydytojais ir rezidentais

Grįžti į turinį

85


temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai

darb

ai (s

imul

iaci

ja)

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is

darb

assa

vara

nkiš

kas

darb

as

užduotys

Gelta 4 2 12 4 4 26 12

Pasiruošimas pratyboms:• literatūros skaitymas,• klinikinių atvejų analizė,• ligos istorijos rašymas;• mokomųjų problemų sprendimas

Melena 6 4 4 4 4 22 14


Kepenų funkcijos sutrikimai 4 4 14 4 4 30 8


Kraujas su išma-tomis 6 8 4 4 4 26 12


Žarnų obstrukcija 6 2 6 4 4 22 14


Peritonitas 8 8 8 4 4 32 6


Viduriavimo dife-rencinė diagnos-tika

6 2 18 4 30 14


Pilvo traumos ir kitos skubiosios situacijos

4 2 4 2 12 20

Pasiruošimas pratyboms:• literatūros skaitymas,• klinikinių atvejų analizė,• ligos istorijos rašymas;• mokomųjų problemų sprendimas.pasiruošimas egzaminui

iš viso 44 2 34 66 26 28 200 100

Grįžti į turinį

86


vertinimo strategija svoris, proc.

atsiskaitymo laikas vertinimo kriterijai

Ligos istorija su teori-niu pagrindimu, klini-kinio atvejo aprašymu ir analize

20 Modulio pabaigoje

Studentas sugeba atlikti nurodytas užduotis:• surinkti sergančiojo virškinimo organų sistemos pato-

logija anamnezę ir įvertinti gautą informaciją;• fizikiniais metodais (apžiūra, perkusija, palpacija, aus-

kultacija) nustatyti pagrindinius simptomus bei sindro-mus;

• įvertinti pagrindinių simptomų ir sindromų diagnosti-nę reikšmę;

• sudaryti instrumentinių ir laboratorinių tyrimų planą, apibendrinti gautą informaciją;

• įvertinti instrumentinių ir laboratorinių tyrimų dia-gnostinę reikšmę;

• suformuluoti diagnozę ir ją pagrįsti;• sudaryti paciento pradinio ir galutinio gydymo planą.Rašto darbas tvarkingas, apibendrinantis surinktą infor-maciją, parodantis studento gebėjimą analizuoti kliniki-nes situacijas ir priimti moksliškai pagrįstus klinikinius sprendimus.

OSKE (objektyvus su-struktūrintas klinikinis egzaminas)

20 Modulio pabaigoje

Studentas sugeba atlikti nurodytas užduotis:• fizikiniais metodais (apžiūra, perkusija, palpacija, aus-

kultacija) nustatyti pagrindinius simptomus bei sindro-mus;

• įvertinti instrumentinių ir laboratorinių tyrimų dia-gnostinę reikšmę;

• suformuluoti diagnozę ir ją pagrįsti;• sudaryti paciento pradinio ir galutinio gydymo planą;• suteikti pirmąją pagalbą ūminių pilvo ligų (traumų)

atvejais;• valdyti chirurginius instrumentus;• atlikti programoje numatytas intervencijas (simuliato-

riai);• atlikti pirminį chirurginį žaizdos sutvarkymą.

Teorijos egzaminas (raštu) 60 Modulio

pabaigoje

Studentas įsisavino šias teorines žinias:• dažniausių chirurginių ir gastroenterologinių sindromų

priežastys;• pagrindinių klinikinių simptomų patogenezė;• dažniausiai sutinkamų virškinimo organų sistemos ligų kli-

nika;• diagnozės nustatymo metodus ir kriterijus;• dažniausiai naudojamų tyrimų vertė bei galimos komplika-

cijos;• indikacijos konservatyviam ir chirurginiam gydymui;• dažniausios chirurginių ligų komplikacijos ir jų profilakti-

ka;• paciento paruošimo chirurginei intervencijai principai;• priešoperacinis gydymas dažniausių ligų atvejais;• dažniausiai sutinkamų ligų chirurginio gydymo principai;• pooperacinė slauga ir gydymas;• chirurginio gydymo komplikacijos, jų diagnostika ir gydy-

mo būdai;• chirurginių instrumentų grupės ir jų paskirtis;• pirminio chirurginio žaizdų sutvarkymo principai;• pagalba ir pradinis skubiųjų būklių ir traumų gydymas.

Grįžti į turinį

87




tomas

leidimo vieta ir leidykla

ar interneto nuoroda


Brėdikis J. ir kt. 1995

Topografinė anatomija ir operacinė chirurgijaKaklo topografinė anatomija (128–145 p.)Kaklo operacijos (145–154 p.)Pilvo topografinė anatomija (195–225 p.)Pilvo sienos ir pilvaplėvės ertmės organų operacijos (229–278 p.)Dubens ir tarpvietės topografinė anatomija (279–300 p.)Dubens organų operacijos (302–318 p.)

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla

Pundzius J., sudaryt. 2006

Chirurgija1 dalis. Bendrosios organizmo reakcijos chirurgijoje (9–69 p.)2 dalis. Ūminių chirurginių ligų sindromai (73–158 p.).3 dalis. Traumos (161–182 p.)4 dalis. Skydliaukė, prieskydinės liaukos, antinksčiai (197–240 p.)6 dalis. Pilvo siena, pilvaplėvė, išvaržos (273–280 p.)7 dalis. Stemplė, skrandis, plonoji žarna (283–338 p.)8 dalis. Storoji žarna (341–432 p.)9 dalis. Kepenys, tulžies latakai, kasa (439–532 p.)

Vilnius: Charibdė

Bierontienė D. 2001 Gastroenterologija Vilnius: Petro ofsetas


Basevičius A. ir kt. 2005 Radiologijos pagrindai Kaunas: KMU leidykla

Valantinas J., Kupčinskas L. 2010 Klinikinė gastroenterologija Vilnius: Vaistų žinios

Zykas V., Pavalkis D. 1999 Storosios žarnos chirurginės ligos Kaunas: Naujas lankas

Laiškonis A. ir kt. 2007 Infekcinių ligų žinynas Kaunas: KMU leidykla

Lunevičius R. 2006 Ūmi chirurginė infekcija Vilnius: Akritas

Kučinskienė Z. A. 2008 Klinikinės biochemijos ir laboratorinės

diagnostikos pagrindai Vilnius: VU leidykla

Mandell G. L. et al. 2005 Principles and Practice of Infectious Diseases 6th ed. Philadelphia: Elsevier,

Churchill Livingstone

Murray PER et al. 2003 Manual of Clinical Microbiology 8th ed. Washington, DC. ASM

Wilson M. A. et al. 1997 Textbook of Nuclear Medicine Philadelphia,

Lippincott-Raven

Adamonis K. ir kt. 2004 Storosios žarnos tyrimai. Storosios žarnos

parengimas tyrimams ir operacijoms. Kaunas: Vitae Litera

Targan S. R., Shanahan F. et al. 2005 Inflammatory Bowel Disease: From Bench

to Bedside Heidelberg, Springer

Armstrong D., Cohen J. et al. 2000 Infectious Diseases Vol. I–II London, Mosby

Grįžti į turinį

88


12 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: anesteziologija ir reanimatologija (VU)

DALYKo pARoDomASIS ApRAŠAS

dalyko (modulio) pavadinimas kodasanesteziologija ir reanimatologija


koordinuojantis: prof. habil. dr. Juozas Ivaškevičiuskiti: prof. dr. Jūratė Šipylaitė, prof. dr. Saulius Vosylius, doc. dr. Audrius Andrijauskas, lekt. dr. Eglė Kontrimavičiūtė, lekt. dr. Da-rius Činčikas, asist. Saulė Švedienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, Vilnius




Paskaitos ir seminarai auditorijoje; praktiniai už-siėmimai operacinėje, reanimacijos ir intensy-

viosios terapijos skyriuose6 semestras Lietuvių


išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti išklausęs žmogaus anatomijos, žmogaus fiziologijos, farmakologijos, vidaus ligų propedeutikos dalykus.

gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra





3 80 48 32

dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijosTikslas – žinoti ūminio ir lėtinio skausmo etiologiją, patofiziologiją, poveikį žmogaus organizmui, gydymo princi-pus, nuskausminimo principus, anestezijos metodus, gaivinimo standartus ir algoritmus.Baigę kursą, studentai privalo mokėti įvertinti ligonio būklę prieš anesteziją, anestezijos riziką, anestezijos adekva-tumą, mokėti vertinti ligonio gyvybinių funkcijų rodiklius, taikyti pradinį ir specialųjį gaivinimą.


susi

ję su

ben

dros

iom

is k

ompe

tenc

ijom

is

Gebės veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsi-pareigojimų, būti empatiškas; gebės kritiš-kai ir savikritiškai mąstyti, būti kūrybiš-kas, iniciatyvus; mokės siekti tikslo; gebės bendrauti su kitais.

Pratybos operacinėje, reanima-cijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, simuliatorių klasėje

Tęstinis pratybų operacinėje, reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje, simu-liatorių klasėje vertinimas

Gebės įvertinti savo kompetencijų ribas ir, jei reikia, kreiptis pagalbos; gebės spręsti problemas ir priimti sprendimus, bendrauti ir dirbti komandoje kartu su kitų sričių spe-cialistais ir kitų mokslų ekspertais.


Tęstinis pratybų operacinėje, reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje, simu-liatorių klasėje vertinimas

Gebės analizuoti ir apibendrinti.

Seminarai, pratybos operaci-nėje, reanimacijos ir intensy-viosios terapijos skyriuje, si-muliatorių klasėje

Tęstinis pratybų operacinė-je, reanimacijos ir intensy-viosios terapijos skyriuje, si-muliatorių klasėje ir situaci-jų nagrinėjimo per seminarus vertinimas; dalyko pabaigoje – egzaminas raštu

Grįžti į turinį

89


susi

ję su

dal

ykin

ėmis

kom

pten

cijo

mis

Gebės konsultuoti pacientą, kuriam bus atliekama anestezija, t. y. surinkti anamne-zę, atlikti medicininę apžiūrą, padaryti kli-nikinio vertinimo išvadą ir priimti sprendi-mus; gebės pacientui paaiškinti ir patarti, jį palaikyti ir suteikti pasitikėjimo.

Atvejų analizė seminarų ir pra-tybų operacinėje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos sky-riuje metu

Tęstinis pratybų operacinėje ir reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje, situa-cijų nagrinėjimo per semina-rus vertinimas; dalyko pabai-goje – egzaminas raštu

Gebės diagnozuoti dažniausiai pasitaikan-čius gydytojo anesteziologo reanimatolo-go darbe klinikinius sindromus: atpažin-ti ir įvertinti klinikinių požymių sunkumą, paskirti tikslinius tyrimus ir interpretuo-ti jų rezultatus, atlikti diferencinę diagnos-tiką, sudaryti atitinkamą paciento stebėse-nos planą.

Atvejų analizė seminarų ir pra-tybų operacinėje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos sky-riuje metu, paskaitos

Tęstinis pratybų operacinė-je, reanimacijos ir intensy-viosios terapijos skyriuje, si-muliatorių klasėje ir situaci-jų nagrinėjimo per seminarus vertinimas; dalyko pabaigoje – egzaminas raštu

Gebės teikti skubiąją medicinos pagalbą, gaivinti: atpažinti ir įvertinti širdies veik-los ir kvėpavimo sustojimą, mokės gaivinti ir palaikyti pagrindines gyvybines funkci-jas pagal galiojančius Europos standartus, mokės palaikyti visas gyvybines funkcijas pagal galiojančius Europos standartus.

Pratybos reanimacijos ir in-tensyviosios terapijos skyriu-je, praktiniai mokymai ir si-muliuotos situacijos simulia-torių klasėje, praktinių įgūdžių taikymas (muliažai ir maneke-nai), paskaitos

Tęstinis pratybų operacinėje, reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje, simu-liatorių klasėje, situacijų na-grinėjimo vertinimas, prakti-nių įgūdžių įsisavinimo tęs-tinis įvertinimas; dalyko pa-baigoje – egzaminas raštu

Gebės parinkti adekvatų ir tinkamą anes-tezijos būdą, derinti atitinkamus vaistus ir gretutinius gydymo metodus, vertinti vais-tų ir kitų gydymo metodų tinkamumą ir po-tencialią naudą bei žalą, malšinti skausmą.

Atvejų analizė seminarų ir pra-tybų operacinėje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos sky-riuje metu, paskaitos

Tęstinis pratybų operacinėje, reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje, situa-cijų nagrinėjimo per semina-rus vertinimas; dalyko pabai-goje – egzaminas raštu

Gebės atlikti procedūras: matuoti arteri-nio kraujo spaudimą, skirti oksigenoterapi-ją, transportuoti pacientus ir juos prižiūrėti, užrašyti elektrokardiogramą, stebėti ir ver-tinti pagrindinius kraujotakos ir kvėpavimo funkcijų rodiklius.


Tęstinis pratybų operacinėje, reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje verti-nimas

Supras veiksmingo bendravimo medici-nos praktikoje principus: gebės bendrauti su pacientais, paciento giminaičiais, kole-gomis.


Tęstinis pratybų operacinėje, reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje, situa-cijų nagrinėjimo per semina-rus vertinimas

Gebės tinkamai laikyti ir saugoti visą me-dicininę dokumentaciją; gebės naudotis kompiuteriu ir ieškoti informacijos šalti-nių, saugoti ir atnaujinti informaciją.

Seminarai, pratybos operaci-nėje, reanimacijos ir intensy-viosios terapijos skyriuje, sa-varankiškas darbas

Tęstinis pratybų operacinėje, reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje, situa-cijų nagrinėjimo per semina-rus vertinimas

Grįžti į turinį

90


temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai

darb

ai

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is

darb

assa

vara

nkiš

kas

darb

as

užduotys

Anestezijos rūšys. Bendrosios aneste-zijos komponentai. Anestezijos vysty-mosi istorija

2 2 2

Pasiruošti pratyboms apie anestezijos rū-šis ir bendrosios anestezijos komponentus, anestezijos vystymosi istoriją pasaulyje ir Lietuvoje

Skausmo fiziologija ir farmakologija 2 2 4 2

Pasiruošti pratyboms apie skausmo fiziolo-giją, priemones, vartojamas skausmui gy-dyti; vertinti skausmą

Anestezijos ir opera-cijos rizikos įvertini-mas bei paruošimas anestezijai

2 2 4 2

Pasiruošti pratyboms apie paciento būklės vertinimą prieš anesteziją, paruošimo anes-tezijai ir operacijai būdus; įvertinti pacien-to būklę prieš anesteziją

Inhaliacinė anestezija 2 2 4 2Pasiruošti pratyboms apie inhaliacinių anestetikų farmakokinetiką ir farmakodi-namiką; parinkti tinkamą anestetiką

Narkozės aparatai 2 2 2Pasiruošti pratyboms apie narkozės apara-tus, jų veikimo principus; patikrinti aparatą prieš naudojimą

Trachėjos intubacija 2 2 2

Pasiruošti pratyboms apie kvėpavimo takų valdymą, trachėjos sunkios intubacijos me-todiką; įvertinti kvėpavimo takus; taikyti oksigenoterapiją

Neinhaliacinė anes-tezija 2 2 4 2

Pasiruošti pratyboms apie neinhaliacinių anestetikų farmakokinetiką ir farmakodi-namiką; parinkti tinkamą anestetiką

Raumenų relaksantai 2 2 2

Pasiruošti pratyboms apie raumenų relak-santų farmakokinetiką ir farmakodinami-ką; parinkti tinkamą vaistą; skirti dekura-rizaciją

Ligonio būklės ste-bėjimas anestezijos metu

2 2 2

Pasiruošti pratyboms apie pagrindinių gy-vybinių funkcijų stėbėjimo būdus anestezi-jos ir kritinių būklių metu; stebėti paciento gyvybines funkcijas

Vietinė ir regioninė anestezija 2 2 4 2

Pasiruošti pratyboms apie vietinės ir regi-oninės anestezijos atlikimo principus, gali-mas komplikacijas

Anestezijos kompli-kacijos 2 2 4 4

Pasiruošti pratyboms apie anestezijos kom-plikacijas, jų diagnostiką ir gydymo prin-cipus

Pradinis gaivinimas 2 2 4 4 Taikyti pradinį gaivinimą dirbant su mane-kenu

Specialusis gaivini-mas 2 2 4 2 Taikyti pradinį ir specialųjį gaivinimą dir-

bant su manekenu

Grįžti į turinį

91


Gaivinimas neatidė-liotinų būklių metu 2 2 2 6 2

Taikyti pradinį ir specialųjį gaivinimą dir-bant su manekenu; pasiruošti pratyboms apie skubios pagalbos principus neatidėlio-tinų būklių metu

iš viso 16 8 24 48 32

vertinimo strategija

svoris, proc.


Darbas praty-bų metu ope-racinėje, re-animacijos ir i n t ensyv io -sios terapi-jos skyriuose, simuliatorių klasėse

20 Semestro metu

Studentas geba atlikti nurodytas užduotis:• surinkti ligonio, kuriam bus atliekama anestezija, anamnezę, atlik-

ti fizinį apžiūrėjimą ir ištyrimą, įvertinti laboratorinių ir kitų tyrimų duomenis bei apibendrinti gautą informaciją;

• pasiūlyti galimą anestezijos būdą ir sudaryti priešoperacinio, opera-cinio ir pooperacinio periodo stebėsenos planą;

• patikrinti anestezijos aparatą prieš anesteziją;• įvertinti kvėpavimo takus ir numatyti jų valdymo galimybes;• matuoti arterinio kraujo spaudimą, skirti oksigenoterapiją, transpor-

tuoti pacientus ir juos prižiūrėti, užrašyti elektrokardiogramą, stebėti ir vertinti pagrindinius kraujotakos ir kvėpavimo funkcijų rodiklius;

• gaivinti išnykus kraujotakai ir kvėpavimui (manekenai ir simulia-toriai).

Kontro l in i s darbas 20 Iki gegužės 31

d. Vertinami atsakymai į pateiktus septynis atvirojo tipo klausimus; atsa-kymo išsamumas, informacijos pateikimo logiškumas ir teisingumas.

Egzaminas – testas semes-tro pabaigoje

60 Sausio mėn.

Testą sudaro 50 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų (skirtingo sunku-mo, nuo supratimo iki vertinimo), kiekvienas įvertintas vienu tašku. Vertinama taip:• 5 – puikios žinios ir gebėjimai. Vertinimo lygmuo. 45–50 teisingų

atsakymų;• 4 – geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų. Sintezės ly-

gmuo. 35–44 teisingi atsakymai;• 3 – vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Analizės lygmuo. 25–

34 teisingi atsakymai;• 2 – žinios ir gebėjimai nesiekia vidutinių, yra (esminių) klaidų. Ži-

nių taikymo lygmuo. 15–24 teisingi atsakymai;• 1 – žinios ir gebėjimai dar tenkina minimalius reikalavimus, daug

klaidų. Žinių ir supratimo lygmuo. 5–14 teisingų atsakymų;• 0 – nepatenkinami minimalūs reikalavimai. 0–4 teisingi atsakymai.



tomas



Ivaškevičius J., Šipylaitė J. 1999 Bendroji anesteziologija Vilnius: VU leidykla

Ivaškevičius J. ir kt. 2001 Gaivinimas Vilnius: VU leidykla

European Resusciatation Council 2010 Gaivinimo gairės http://www.erc.edu/index.

php/guidelines_download /


Marchertienė I. 2001 Regioninė anestezija Kaunas: Medicina

Hurtford W. E. 2003 Klinikinė anesteziologija Vilnius: Vaistų žinios

Širvinskas E., Kėvelaitis E., Vaškelytė J. ir kt. 2005 Hemodinamikos rodikliai

ir klinikinė jų reikšmė Kaunas

Grįžti į turinį

http://www.erc.edu/index.php/guidelines_download

http://www.erc.edu/index.php/guidelines_download

92


13 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: šeimos medicina (VU)



šeimos medicina


koordinuojantis: doc. dr. Vytautas Kasiulevičiuskitas (-i): doc. dr. Janina Urbelienė; lekt. dr. Lina Vencevičienė; asist. Kazys Simanauskas

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologi-jos klinika, Santariškių g. 2, Vilnius




Auditorinė 11 semestras, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Lietuvių


išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti išklausęs vidaus ligų propedeuti-kos ir slaugos pagrindų, vaikų ligų, vidaus ligų ir bendrosios chirurgijos dalykus.






3 80 48 32


Išugdyti holistinį studento požiūrį į ligų diagnostiką, profilaktiką ir ilgalaikę priežiūrą. Baigę kursą, studentai priva-lo mokėti konsultuoti pacientą, žinoti dažniausius klinikinius sindromus, pasitaikančius šeimos gydytojo darbe, ir pa-gal savo kompetenciją paskirti tinkamą gydymą, išmanyti indikacijas, dėl kurių siunčiama specialisto konsultacijai.


Mokės konsultuoti pacientą:1) surinkti anamnezę;2) atlikti medicininę apžiūrą;3) padaryti klinikinio vertinimo išvadas ir priimti sprendimus;4) pacientui paaiškinti ir patarti;5) palaikyti pacientą ir suteikti pasitikėjimo;6) įvertinti paciento psichinę būklę.

Paskaitos, semina-rai, vaidmenų žai-dimai, savarankiš-kas darbas

Testas (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys / klausimai),pranešimas; dalyko pabaigoje – egzaminas raštu, OSKE (ob-jektyvus sustruktūrintas klini-kinis egzaminas)

Gebės diagnozuoti dažniausius klinikinius sindromus, pasi-taikančius šeimos gydytojo darbe:1) atpažinti ir įvertinti klinikinių požymių sunkumą;2) paskirti tikslinius tyrimus ir interpretuoti jų rezultatus;3) atlikti diferencinę diagnostiką;4) sudaryti atitinkamą paciento stebėsenos planą.

Paskaitos, semi-narai, savarankiš-kas darbas

Testas (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys / klausimai),pranešimas; dalyko pabaigoje – egzaminas raštu

Mokės paskirti gydymą:1) gebės paskirti adekvatų ir tinkamą gydymą;2) gebės suderinti atitinkamus vaistus ir gretutinius gydymo metodus;3) gebės įvertinti vaistų ir kitų gydymo metodų tinkamumą ir potencialią naudą bei žalą.

Paskaitos, semina-rai, vaidmenų žai-dimai, savarankiš-kas darbas

Testas (atvirojo ir uždaro-jo tipo užduotys / klausimai), pranešimas; dalyko pabaigoje – egzaminas raštu, OSKE (ob-jektyvus sustruktūrintas klini-kinis egzaminas)

Grįžti į turinį

93


Mokės taikyti etinius ir teisinius principus medicinos prak-tikoje:1) gebės išlaikyti konfidencialumą;2) gebės taikyti etinius principus klinikinėje praktikoje;3) gebės pildyti informuoto asmens sutikimo formas;4) mokės išrašyti mirties liudijimą.

Paskaitos, semina-rai, savarankiškas darbas

Testas (atvirojo ir uždaro-jo tipo užduotys / klausimai), pranešimas; dalyko pabaigoje – egzaminas raštu

Mokės įvertinti psichologinius ir socialinius paciento ligos aspektus:1) gebės įvertinti psichologinius veiksnius ir jų įtaką ligos pa-sireiškimui;2) gebės įvertinti socialinius veiksnius ir jų įtaką ligos pasi-reiškimui, veiklai;3) gebės išsiaiškinti galimą stresą, susijusį su liga;4) gebės išsiaiškinti alkoholio ir kitų žalingų veiksnių povei-kį, priklausomybes.

Paskaitos, semi-narai, savarankiš-kas darbas, atvejo analizės metodas


Gebės veiksmingai bendrauti medicinos praktikoje:1) gebės bendrauti su pacientais;2) gebės bendrauti su kolegomis;3) gebės bendrauti pranešdamas blogas žinias;4) gebės bendrauti su pacientu norėdamas gauti informuoto asmens rašytinį sutikimą;5) gebės bendrauti raštu (taip pat pildyti ligos istoriją);6) gebės dirbti komandoje.

Paskaitos, semina-rai, vaidmenų žai-dimas, savarankiš-kas darbas

Testas (atvirojo ir uždaro-jo tipo užduotys / klausimai), pranešimas; dalyko pabaigoje – egzaminas raštu, OSKE (ob-jektyvus sustruktūrintas klini-kinis egzaminas)

Mokės pritaikyti įrodymais pagrįstos medicinos principus, gebėjimus ir žinias:1) gebės taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus;2) gebės susirasti atitinkamą literatūrą;3) gebės kritiškai įvertinti publikuojamą medicinos literatūrą.

Paskaitos, semina-rai, savarankiškas darbas


temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai

darb

ai

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is

darb

assa

vara

nkiš

kas

darb

as

užduotys

1. Šeimos medicinos prin-cipai 2 2 4 4 Susipažinti su šeimos gydytojo nor-

ma ir paruošti pranešimą

2. Diagnozės nustatymo principai 2 2 4 2 Susipažinti su diagnozės nustatymo

būdais ir paruošti pranešimą

3. Vaikų priežiūros proble-mos šeimos medicinoje 2 2 2 6 2

Susipažinti su profilaktinio vaikų ti-krinimo tvarka Lietuvoje ir paruošti pranešimą

4. Kritiškas požiūris į me-dicinos literatūrą 2 2 4 4 Susipažnti su įrodymų lygmenų kla-

sifikacija

5. Ilgalaikės negalios prob-lemos šeimos gydytojo praktikoje

2 2 4 2Susipažinti su teisės aktais, regla-mentuojančiais neįgaliųjų pacientų priežiūrą, ir paruošti pranešimą

6. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra 2 2 4 2

Susipažinti su dažniausiomis pagy-venusių žmonių patologijomis ir pa-ruošti pranešimą

7. Pirminės sveikatos prie-žiūros etika 2 2 4 2 Išstudijuoti Europos bioetikos ko-

deksus ir paruošti pranešimą

8. Priklausomybė nuo ta-bako 2 2 4 2 Susipažinti su priklausomybės tipais

ir paruošti pranešimą

Grįžti į turinį

94


9. Pacientų konsultavimo pagrindai 2 2 4 2 Paruošti pranešimą apie paciento ir

gydytojo santykių tipus

10. Osteoporozės proble-mos šeimos gydytojo prak-tikoje

2 2 2 Susipažinti su kaulų tankio tyrimu

11. Vaikų skiepijimo prin-cipai 2 2 2 Susipažinti su privalomųjų skiepų

kalendoriumi ir paruošti pranešimą

12. Lietuvos prevencinės programos 2 2 2

Susipažinti su SAM įsakymais, re-glamentuojančiais prevencinių pro-gramų vykdymą, ir paruošti praneši-mą

13. Krūtinės skausmo dia-gnostikos algoritmai 2 2 2

Išstudijuoti literatūrą ir paruošti pra-nešimą apie krūtinės skausmo dife-rencinę diagnostiką

14. Virškinamojo trakto su-trikimai šeimos gydytojo praktikoje

2 2 2 Paruošti pranešimą apie gastroezofa-ginio refliukso diagnostiką ir gydymą

iš viso 16 4 28 48 32


svoris, proc.


Darbas audi-torijoje semi-narų metu

20 Semestro metu

• 2 balai: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formu-luoja problemas ir klausimus, teikia kritinių pastabų.

• 1 balas: dalyvauja diskusijose, atsako į užduodamus klausimus.• 0 balų: beveik nedalyvauja diskusijoje arba praleido daugiau nei

1/3 seminarų.

OSKE(objek tyvus sustruktūrin-tas klinikinis egzaminas)

30 Sausio mėn.

Studentas sugeba atlikti nurodytas užduotis:• surinkti paciento anamnezę,• fizikiniais metodais (apžiūra, perkusija, palpacija, auskultacija) nu-

statyti pagrindinius simptomus bei sindromus;• įvertinti instrumentinių ir laboratorinių tyrimų diagnostinę reikšmę;• suformuluoti diagnozę ir ją pagrįsti;• sudaryti paciento pradinio ir galutinio gydymo planą.

Egzaminas – testas semes-tro pabaigoje

40 Sausio mėn.

Testą sudaro 50 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų (skirtingo sunku-mo, nuo supratimo iki vertinimo), kiekvienas įvertintas vienu tašku. Vertinama taip:• 5 – puikios žinios ir gebėjimai. Vertinimo lygmuo. 45–50 teisin-

gų atsakymų;• 4 – geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų. Sintezės

lygmuo. 35–44 teisingi atsakymai;• 3 – vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Analizės lygmuo. 25–



klaidų. Žinių ir supratimo lygmuo. 5–14 teisingų atsakymų;• 0 – nepatenkinami minimalūs reikalavimai. 0–4 teisingi atsakymai.

Savarankiškas darbas 10 Semestro metu

• 2 balai: aktyviai dalyvauja ir (ar) savarankiškai ruošia kokybiškus pranešimus.

• 1 balas: nepakankamai aktyviai dalyvavo, pristatė pranešimą su klaidomis.

• 0 balų: neruošė ar nedalyvavo ruošiant pranešimus.

Grįžti į turinį

95




tomas

leidimo vieta ir leidyklaar internetinė nuoroda


Kasiulevičius V. ir kt. 2009 Šeimos medicina Vilnius, VšĮ NMMC

Valius L. ir kt. 2003 Šeimos medicinos pagrindai Kaunas: Vitae litera

Seler R. H. 2007 Dažniausių klinikinių simptomų diferencinė diagnostika Vilnius: Vaistų žinios


Mash B. 2006 Handbook of Family Medicine Cape Town: Oxford university press

Stern S. D. C. 2006 Symptom to Diagnosis USA, Lange Medical Books / McGraw-Hill

McWhinney I. R. 2009 Texbook of Family Medicine New York: Oxford university press

Grįžti į turinį

96


14 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: šeimos gydytojo praktika kaimo sąlygomis (LSmU)



šeimos gydytojo praktika kaimo sąlygomis


koordinuojantis: prof. Leonas Valiuskitas (-i): lekt. Kornelijus Andrijauskas, asist. Mindaugas Maželis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos Šeimos medicinos klinika, Ei-venių g. 2 Kaunas


Laipsnio nesuteikiančios studijos – Privalomasis


Auditorinė 2, 3 semestrai Lietuvių


Išankstiniai reikalavimai: medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra





15 450 380 70


Paruošti kvalifikuotą šeimos gydytoją ir suteikti klinikinės patirties, kurios reikia vykdant pirminės sveikatos prie-žiūrą (šeimos gydytojo praktiką) kaimo sąlygomis, suteikti žinias ir įgūdžius, reikalingus dirbant pagal MN 14:2005 „Bendrosios praktikos gydytojas: teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ reikalavimus. Ugdomas rezidentų savarankiškumas, iniciatyva priimti sprendimus, supažindinama su sveikatos problemų kaimo sąlygomis spektru, įtvirtinami ir ugdomi paciento ištyrimo bei gydymo procedūrų įgūdžiai.

Grįžti į turinį

97



atsižvelgdamas į pirminės sveikatos priežiūros organiza-vimo ir funkcionavimo principus kaimo sąlygomis, daž-niausiai kaimo psp grandyje pasitaikančių sveikatos pro-blemų spektrą, gebės:• įvertinti bendruomenės sveikatos priežiūros būklę ir porei-

kius; • identifikuoti dažniausias sveikatos problemas;• organizuoti pirminės sveikatos priežiūrą, sveikatos išsaugo-

jimo ir ligų profilaktikos įgyvendinimą; • dirbti komandoje.

vadovaudamasis pacientų tęstinės sveikatos priežiūros principais mokės gydyti pacientus kaimo sąlygomis:• gebės nustatyti problemą, iškelti darbinę hipotezę, atlikti

teisingą paciento bendrą, specifinį ir papildomą fizinį išty-rimą;

• gebės sudaryti paciento sveikatos priežiūros planą: nustaty-ti reikalingos pagalbos apimtis, seką, sveikatos būklės kon-trolės ir savikontrolės būdus, paskirti gydymą;

• gebės rasti kontaktą su pacientu, įtraukti jį į bendradarbia-vimo procesą;

• gebės nustatyti savo kompetencijos ribas;• gebės suteikti reikiamą ir teisingą informaciją;• mokės dirbti su atskiromis pacientų kategorijomis: nėščio-

siomis, naujagimiais, vaikais ir paaugliais, vyresnio am-žiaus pacientais, lėtinėmis ligomis sergančiais ligoniais, darbingo amžiaus asmenimis, slaugomais pacientais;

• gebės vadovautis laikinojo nedarbingumo ir invalidumo ekspertizės principais;

• mokės tvarkyti pirminio sveikatos priežiūros lygio medici-nos dokumentaciją; medicininio audito pagrindai.

gebės atlikti diagnostines ir gydomąsias procedūras:• ištirti pacientą, sergantį nervų sistemos ligomis; • paimti onkocitologinį tepinėlį;• mikroskopu įvertinti natyvinį tepinėlį;• ištirti spirometru;• otorinooftalmoskopu apžiūrėti ausį, akį ir gerklę;• vertinti paciento kognityvinę funkciją.

Klinikinė praktika su pacientais šeimos gy-dytojo, bendruomenės slaugytojos kabinete, paciento namuose; me-dicininės dokumentaci-jos tvarkymas;gydomų pacientų apta-rimas su vadovu;sveikatos problemų na-grinėjimas per bendrus klinikos aptarimus;savarankiškas literatū-ros studijavimas;paskaitos sveikatos sti-prinimo ir profilaktikos klausimais parengimas ir perskaitymas bend-ruomenei

Parengta ir perskaity-ta paskaita kaimo bend-ruomenei ir (ar) išspaus-dintas regioninėje spau-doje straipsnis sveikatos ugdymo klausimais.

1. Praktinius gebėjimus vertina rezidento vado-vas nustatęs, kad rezi-dentas atliko minima-lų skaičių procedūrų ir kad jas atliko teisingai; vadovas pasirašo dieny-ne P5.1 prie kiekvienos procedūros.2. Įskaitai rezidento va-dovas užpildo reziden-to įvertinimo lapą P5.2, kuriame įvertinami rezi-dento įgūdžiai, žinios, sugebėjimas bendrauti ir kitos savybės. Jei įs-kaita įvertinama teigia-mai (bendras įvertini-mas: puikiai, labai ge-rai, gerai, vidutiniškai, patenkinamai, silpnai), vadovas pasirašo įskai-tų knygelėje. Reziden-tas užpildo trumpą ciklo įvertinimo formą P5.3.

temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai

darb

ai

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is

darb

assa

vara

nkiš

kas

darb

as

užduotys

1. Klinikinė šeimos gydytojo praktika kaimo sąlygomis 380 380 20

Paskaitos parengimas, per-skaitymas bendruomenei ir (ar) straipsnio parengimas

2. Savarankiška klinikinė prakti-ka felčerių punktuose 30

3. Susijusios su veikloje kylan-čiomis problemomis profesinės literatūros studijos

20

iš viso 380 380 70

Grįžti į turinį

98


vertinimo strategija svoris, proc.


Privalomų atlikti veiksmų sąrašo vertinimas (dieny-ne)

50 Baigus dalyką Atliktos procedūros, apžiūrėtų ir gydytų pacientų skai-čius ir spektras (pagal rezidentūros dienyną)

Rezidento asmeninių sa-vybių ir medicininių prak-tinių įgūdžių stebėjimas

50 Baigus dalyką

5 balų sistema vertinamas patikimumas, iniciatyva, sprendimų priėmimo gebėjimai, anamnezės surinkimo, ligonio ištyrimo, diagnozės ir gydymo logistikos sudary-mo gebėjimai, bendravimo įgūdžiai. Apibendrinant rezul-tatus nustatomas bendras įvertinimas: puikiai, labai ge-rai, gerai, vidutiniškai, patenkinamai, silpnai. Vertinama 10 balų sistema, pažymys parašomas susumavus dienyno rezultatus ir rezidento vertinimą.



tomas




Valius L. ir kt. 2008 Šeimos medicinos pagrindai Kaunas: Vitae Litera

Andrijauskas K., Valius L. 2007

Profilaktikos galimybės šeimos gy-dytojo praktikoje kaimo sąlygomis. Lietuvos bendrosios praktikos gy-dytojas

XII tomas Kaunas: Vitae Litera


Mulley A. G. et al. 2000 Primary Care Medicine Boston

Grįžti į turinį

99


15 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: praktiniai šeimos gydytojo įgūdžiai (VU)



praktiniai šeimos gydytojo įgūdžiai


Koordinuojantis: doc. dr. Vytautas KasiulevičiusKitas (-i): doc. dr. Janina Urbelienė; lekt. dr. Lina Vencevi-čienė; asist. Kazys Simanauskas

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santa-riškių g. 2, Vilnius




Auditorinė 4 semestras, nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Lietuvių


išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti baigęs vientisųjų medicinos studijų programą ir pirmuosius šeimos medicinos rezidentūros metus.






25 670 570 100


Išugdyti šias šeimos gydytojo kompetencijas: profesinių veiklos nuostatų, paciento konsultavimo, skubiosios medi-cinos pagalbos ir klinikinių gaivinimo įgudžių.


susi

ję su

ben

dros

iom

is k

ompe

tenc

ijom

is

Studentas gebės:1) veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsipareigojimų;2) taikyti geros medicininės praktikos principus dar-be;3) būti empatiškas;4) kritiškai ir savikritiškai mąstyti;5) būti kūrybiškas, iniciatyvus;6) siekti tikslo; 7) bendrauti su kitais.

Paskaitos, seminarai, dar-binė praktika su reziden-to vadovu, savarankiškas darbas

Testas (atvirojo ir užda-rojo tipo užduotys / klau-simai), savarankiško ir auditorinio darbo verti-nimas, rezidento vadovo įvertinimas

Studentas gebės:1) vertinti savo kompetencijų ribas ir, jei reikia, kreip-tis pagalbos;2) veikti naujų situacijų sąlygomis ir prie jų prisitaikyti;3) veikti savarankiškai.



Grįžti į turinį

100


susi

ję su

dal

ykin

ėmis

kom

pete

ncijo

mis

Studentas gebės efektyviai, dalykiškai ir kvalifikuotai konsultuoti pacientus, atsižvelgdamas į jų poreikius.



Studentas gebės:1) atpažinti, ir įvertinti kritines sveikatos būkles; 2) gydyti kritines sveikatos būkles;3) suteikti pirmąją medicinos pagalbą; 4) gaivinti ir palaikyti pagrindines gyvybines funkci-jas pagal galiojančius Europos standartus;5) palaikyti visas gyvybines funkcijas pagal galiojan-čius Europos standartus;6) gydyti traumas pagal galiojančius Europos standar-tus;7) saugiai ir efektyviai atlikti kai kurias klinikines diagnostines ir gydomasias procedūras.



Studentas gebės:1) suteikti priežiūrą pacientui, kuri sumažina jo pa-žeidimo riziką;2) taikyti apsaugos priemones, užkertančias kelią plisti infekcijoms;3) užsiimti medicinos praktika pagal galiojantį profe-sijos reglamentavimą ir sertifikavimą; 4) įvertinti savo sveikatos būklę ir garantuoti, kad sveikatos būklė netrukdys profesinei veiklai;5) gauti ir suteikti profesinį įvertinimą; 6) atsakingai ir kompetentingai pasirinkti profesinię specializaciją; 7) užimti aiškią visuomeninę poziciją gerindamas as-mens ir visuomenės sveikatą.



temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai

darb

ai

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is

darb

assa

vara

nkiš

kas

darb

as

užduotys

1. Paciento konsultavimo ypatu-mai pirminėje sveikatos priežiū-roje

2 2 100 104 12 Susipažinti su paciento kon-sultavimo principais

2. Skausmo sindromas klinikinėje praktikoje 2 2 50 54 11 Susipažinti su NVNU pre-

paratais

3. Laboratorinių kraujo tyrimų vertė šeimos gydytojo praktikoje 2 2 50 54 11

Susipažinti su dažniausiai skiriamais laboratoriniais tyrimais

4. Elektrokardiografijos pagrindai 2 2 50 54 11 Susipažinti su EKG verti-nimu

5. Dažniausiai klinikinėje prakti-koje vartojami medikamentai 2 2 100 104 11

Susipažinti su dažniausiai vartojamomis medikamen-tų grupėmis

6. Psichosomatiniai ir funkciniai sutrikimai 2 2 50 54 11 Susipažinti su funkciniais

sindromais

Grįžti į turinį

101


7. Išorinės kvėpavimo funkcijos tyrimas gydytojo praktikoje 3 3 40 46 11 Susipažinti su spirometrija

8. Pilvo skausmo diferencinė diagnostika ir ligonio priežiū-ros taktika

2 2 50 54 11 Susipažinti su pilvo skaus-mo diagnostikos algoritmu

9. Šeimos gydytojo taktika gy-dant inkstų koliką 3 3 40 46 11 Susipažinti su inkstų kolikos

gydymo principais

iš viso 20 20 530 570 100


svoris, proc.


Darbas audito-rijoje seminarų metu

10 Dalyko metu



1/3 seminarų.

Egzaminas – testas 40 Baigus dalyką


gų atsakymų;• 4 – geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų. Sintezės



nių taikymo lygmuo. 15–24 teisingi atsakymai;• 1 – žinios ir gebėjimai dar tenkina minimalius reikalavimus. Daug

klaidų. Žinių ir supratimo lygmuo. 5–14 teisingų atsakymų;• 0 – nepatenkinami minimalūs reikalavimai. 0–4 teisingi atsaky-

mai.

Rezidento va-dovo įvertini-mas

40 Baigus dalyką

5 balų sistema vertinamas patikimumas, iniciatyva, sprendimų pri-ėmimo gebėjimai, anamnezės surinkimo, ligonio ištyrimo, diagno-zės ir gydymo logistikos sudarymo gebėjimai, bendravimo įgūdžiai. Apibendrinant rezultatus nustatomas bendras įvertinimas: puikiai, labai gerai, gerai, vidutiniškai, patenkinamai, silpnai. Vertinama 10 balų sistema, pažymys parašomas susumavus dienyno rezultatus ir rezidento vertinimą.

Savarankiškas darbas 10 Dalyko metu

• 2 balai: aktyviai dalyvauja ir (ar) savarankiškai ruošia kokybiš-kus pranešimus.

• 1 balas: nepakankamai aktyviai dalyvavo, pristatytas pranešimas su klaidomis.


Grįžti į turinį

102




tomas





Šapoka V., Kasiulevičius V. 2011Skausmo diagnostikos ir gydymo ypatumai ambulatorinėje praktikoje

Vilnius, VšĮ NMMC

Brunton L. L. 2011Goodman and Gilman‘s The Pharmacological Basis of Therapeutics, Twelfth Edition

The McGraw-Hill Companies, New York

Mengel M. B., Schwiebert L. P. 2009 Family Medicine.

Ambulatory Care & Prevention



Mash B. 2006 Handbook of Family Medicine Cape Town, Oxford university press

Milhorn H. T. 2005Electrocardiography forthe Family Physician:The Essentials

BrownWalker Press

Grįžti į turinį

103


16 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: šeimos medicinos pagrindai (VU)



šeimos medicinos pagrindai


koordinuojantis: doc. dr. Vytautas KasiulevičiusKitas (-i): doc. dr. Janina Urbelienė, lekt. dr. Lina Vencevi-čienė, asist. Kazys Simanauskas

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetoVidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, Vilnius




Auditorinė 1 semestras, nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Lietuvių


išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti baigęs vientisųjų medi-cinos studijų programą.






25 670 570 100


Išugdyti tokias šeimos gydytojo kompetencijas: profesinės veiklos nuostatų laikymasis, paciento konsultavimas, gydymo paskyrimas, etinių ir teisinių principų taikymas medicinos praktikoje, įrodymais pagrįstos medicinos prin-cipų, gebėjimų ir žinių pritaikymas, sveikos gyvensenos propagavimas, visuomenės sveikatos klausimų sprendimas ir veiksmingas darbas sveikatos apsaugos sistemoje, sveikos gyvensenos propagavimas.


susi

ję su

ben

dros

iom

is

kom

pete

ncijo

mis

Studentas gebės:1) veikti sąžiningai ir laikytis etinių įsiparei-gojimų;2) taikyti geros medicininės praktikos princi-pus darbe; 3) būti empatiškas;4) kritiškai ir savikritiškai mąstyti;5) būti kūrybiškas, iniciatyvus;6) siekti tikslo;7) bendrauti su kitais.


Testas (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys / klausimai),savarankiško ir auditorinio darbo vertinimas, rezidento vadovo įvertinimas

Grįžti į turinį

104


susi

ję su

dal

ykin

ėmis

kom

pete

ncijo

mis

Studentas gebės efektyviai, dalykiškai ir kvalifi-kuotai konsultuoti pacientus, atsižvelgdamas į jų poreikius.

Paskaitos, seminarai, darbi-nė praktika su rezidento va-dovu, savarankiškas darbas

Testas (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys / klausimai), savaran-kiško ir auditorinio darbo ver-tinimas, rezidento vadovo įver-tinimas

Studentas gebės:1) paskirti adekvatų ir tinkamą gydymą;2) suderinti atitinkamus vaistus ir gretutinius gy-dymo metodus;3) įvertinti vaistų ir kitų gydymo metodų tinkamu-mą ir potencialią naudą bei žalą;4) malšinti skausmą ir šalinti stresines būkles.



Studentas gebės:1) išlaikyti konfidencialumą ir taikyti etinius prin-cipus klinikinėje praktikoje;2) pildyti informuoto asmens sutikimo formas;3) laikytis ir taikyti nacionalinius ir Europos teisės aktus klinikinėje praktikoje.



Studentas gebės:1) taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus praktiko-je; 2) susirasti reikiamą literatūrą ir kritiškai ją įver-tinti.



Studentas gebės:1) suteikti priežiūrą pacientui, kuri sumažina jo pažeidimo riziką; 2) taikyti apsaugos priemones, užkertančias kelią plisti infekcijoms;3) užsiimti medicinos praktika pagal galiojantį profesijos reglamentavimą ir sertifikavimą; 4) mokėti įvertinti savo sveikatos būklę ir garan-tuoti, kad sveikatos būklė netrukdys profesinei veiklai; 5) gauti ir suteikti profesinį įvertinimą; 6) atsakingai ir kompetentingai pasirinkti profesi-nę specializaciją; 7) užimti aiškią visuomeninę poziciją gerindamas asmens ir visuomenės sveikatą.



temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai

darb

ai

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is

darb

assa

vara

nkiš

kas

darb

as

užduotys

1. Engelio biopsichosocia-linis ligos modelis 2 2 100 104 11 Susipažinti su pirminės sveikatos

priežiūros organizavimo principais

2. Šeimos medicinos prin-cipai 2 2 50 54 11

Paruošti pristatymą ,,Veiksmingas sveikatos priežiūros išteklių panau-dojimas, koordinuojamoji priežiū-ra, sveikatos priežiūros orientacija į individą, jo (jos) šeimą, bendruo-menę“

3. Šeimos gyvenimo ci-klas 2 2 50 54 11 Susipažinti su disfunkcinės šeimos

sistema ir pagalba tokioms šeimoms

Grįžti į turinį

105


4. Konsultavimo pagrin-dai 2 2 50 54 12

Paruošti pristatymą ,,Į pacien-tą orientuotos sveikatos priežiūros principai“

5. Teisiniai šeimos medi-cinos pagrindai 2 2 100 104 11

Susipažinti su Šeimos gydytojo kompetencijos lygiais (ligos įtari-mas ir diagnozavimas, savarankiš-kas gydymas ir gydymas atsižvel-giant į specialistų rekomendacijas)

6. Sveikatos draudimas Lietuvoje 2 2 50 54 11

Susipažinti su Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo principais apdraus-tiesiems asmenims

7. Nedarbingumo ir ne-galios klausimai gydyto-jo praktikoje: ekspertizė ir pagalbos principai

3 3 40 46 11

Susipažinti su Neįgalumo ir darbin-gumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos (NDTN) funkcijomis

8. Šeimos medicinos sri-ties moksliniai tyrimai 2 2 50 54 11 Susipažinti su rezidento mokslinio

darbo struktūra

9. Ilgalaikės negalios problemos šeimos gydyto-jo praktikoje

3 3 40 46 11 Susipažinti su teisės aktais, regla-mentuojančiais negalią

iš viso 20 20 530 570 100


svoris, proc.


Darbas audito-rijoje per semi-narus

10 Dalyko metu



1/3 seminarų

Egzaminas – testas 40 Baigus dalyką


gų atsakymų.• 4 – geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų. Sintezės




klaidų. Žinių ir supratimo lygmuo. 5–14 teisingų atsakymų;• 0 – nepatenkinami minimalūs reikalavimai. 0–4 teisingi atsaky-

mai.

Rezidento va-dovo įvertini-mas

40 Baigus dalyką

5 balų sistema vertinamas patikimumas, iniciatyva, sprendimų pri-ėmimo gebėjimai, anamnezės surinkimo, ligonio ištyrimo, diagno-zės ir gydymo logistikos sudarymo gebėjimai, bendravimo įgūdžiai. Apibendrinant rezultatus, nustatomas bendras įvertinimas: puikiai, labai gerai, gerai, vidutiniškai, patenkinamai, silpnai. Vertinama 10 balų sistema, pažymys parašomas susumavus dienyno rezultatus ir rezidento vertinimą.

Savarankiškas darbas 10 Dalyko metu

• 2 balai: aktyviai dalyvauja ir (ar) savarankiškai ruošia kokybiš-kus pranešimus.

• 1 balas: nepakankamai aktyviai dalyvavo, pristatė pranešimą su klaidomis.


Grįžti į turinį

106




tomas




McWhinney I. R. 2009 Texbook of Family Medicine

New York, Oxford university press

Mengel M. B., Schwiebert L. P. 2009

Family Medicine.Ambulatory Care & Prevention



Mash B. 2006 Handbook of Family Medicine

Cape Town, Oxford university press

Stern S. D. C. 2006 Symptom to Diagnosis USA, Lange Medical Books/ McGraw-Hill

Grįžti į turinį

išleidoVilniaus universitetas

Universiteto g. 3, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7009

El. p. [email protected] , www.ects.cr.vu.lt

parengė spaudai leidybos įmonė „Kriventa“V. Pietario g. 5-3, LT-03122 VilniusTel./faks. +370 5 265 0629El. p. [email protected]

www.ects.cr.vu.lt

Žilvinas Dambrauskas, Laima Ivanovienė, Vytautas Kasiulevičius, Jūratė Šipylaitė,


MEDICINOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS

METODIKA

medicinos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Documents