VILNIAUS UNIVERSITETO TEIS öS FAKULTETO

PRIVATIN öS TEISöS KATEDRA

Vilniaus universiteto Teis÷s fakulteto Privatin÷s teis÷s katedra n u t a r i a: 1. Patvirtinti Kursinių ir magistro darbų rengimo metodinius nurodymus (pridedama); 2. Nustatyti, kad Teis÷s fakulteto studentai, rašydami kursinius ir magistro darbus Privatin÷s teis÷s katedroje, turi vadovautis šiais metodiniais nurodymais. Šie metodiniai nurodymai mutatis mutandis taikomi rašant ir kitus rašto darbus (pvz., referatus); 3. Nustatyti, kad jeigu rašto darbas neatitinka šių metodinių nurodymų, jis turi būti grąžinamas jį rašiusiam studentui trūkumams pašalinti, o jeigu rašto darbas iš esm÷s neatitinka šių nurodymų, darbą vertinantys d÷stytojai gali įvertinti jį mažesniu balu arba, atsižvelgiant į trūkumus, spręsti, rašto darbą įskaityti ar neįskaityti.

Patvirtinti VU Teis÷s fakulteto

Privatin÷s teis÷s katedros 2009 m. gruodžio 11 d. pos÷dyje (protokolo Nr. 35)

KURSINI Ų IR MAGISTRO DARB Ų RENGIMO METODINIAI NURODYMAI

I DALIS. Strukt ūra ir strukt ūrini ų dalių turinys

1. Bendrosios nuostatos 1.1. Kursiniai ir magistro darbai turi būti rengiami vadovaujantis Magistro ir kursinių darbų rengimo ir vertinimo Vilniaus universiteto Teis÷s fakultete tvarka1 (toliau – Tvarka) ir šiais metodiniais nurodymais. Šie metodiniai nurodymai yra parengti, atsižvelgiant į bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodiką2, taip pat į teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarką3. 1.2. Visuose kursiniuose ir magistro darbuose (toliau – rašto darbai) turi būti antraštinis puslapis, turinys, įžanga, d÷stomoji dalis, išvados, literatūros sąrašas. Magistro darbai taip pat turi tur÷ti nuo 1000 iki 2000 spaudos ženklų4 santrauką lietuvių kalba ir viena iš studento pasirinktų užsienio kalbų. Darbo pavadinimas santraukos užsienio kalba pradžioje turi būti pateiktas ta užsienio kalba, kuria rašoma santrauka, ir anglų kalba, jeigu santrauka rašoma ne anglų kalba. 1.3. Rašto darbas turi būti atliktas savarankiškai, taip, kad nebūtų pažeisti Vilniaus universiteto Studijų rezultatų vertinimo tvarkos 3.4.5 punkte nurodyti reikalavimai.

1 Patvirtinta 2005-12-09 Teis÷s fakulteto tarybos nutarimu Nr. 43 (nuo 2006-01-01 galiojanti redakcija; žr. www.tf.vu..lt/studijos/studijų reglamentavimas). 2 JANONIS, Osvaldas. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 3 Teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarka (patvirtinta 2005-09-09 Teismų tarybos nutarimu Nr. 13 P – 378). 4 2000 spaudos ženklų atitinka 1 lapą teksto, kompiuteriu išspausdinto pagal Tvarkos 4 punkto reikalavimus.

2

2. Antraštinis lapas 2.1. Antraštiniame lape turi būti (antraštinio lapo pavyzdys pridedamas): 2.1.1. tikslus katedros pavadinimas; 2.1.2. darbą rašiusio studento vardas, pavard÷, kursas, akademin÷ grup÷ (arba studijų šaka); 2.1.3. rašto darbo rūšis (kursinis darbas, magistro darbas, referatas ar kt.); 2.1.4. rašto darbo temos pavadinimas; 2.1.5. rašto darbo vadovo pedagoginio darbo pareigos ir mokslinis laipsnis (jeigu yra

suteiktas), vardas, pavard÷; 2.1.6. recenzento, jeigu rašto darbas turi būti recenzuojamas, pedagoginio darbo pareigos,

mokslinis laipsnis (jeigu yra suteiktas), vardas, pavard÷; 2.1.7. metai, vieta (miestas). 3. Turinys 3.1. Turinys išd÷stomas naujame lape po antraštinio lapo. 3.2. Nuo turinio lapo pradedamas rašto darbo puslapių numeravimas ir turinio lapas laikomas pirmuoju rašto darbo lapu. 3.3. Turinyje turi būti pateikiamos nuorodos į kiekvieną rašto darbo struktūrinę dalį ir rašto darbo puslapį, kuriame ji yra. Jeigu rašto darbe struktūrin÷s dalys yra numeruojamos ar kitaip žymimos prieš jų pavadinimą, toks numeravimas ar žym÷jimas nurodomas ir turinyje prieš atitinkamos struktūrin÷s rašto darbo dalies pavadinimą. 4. Įžanga 4.1. Įžangoje turi būti aptarti šie klausimai: nagrin÷jamos temos aktualumas, darbo tikslai, objektas ir tyrimo metodai, darbo originalumas (taikoma tik magistro darbui), svarbiausi šaltiniai. 4.2. Kiekvieno iš 4.1 punkte nurodytų klausimų aptarimas įžangoje pradedamas iš naujo paragrafo. 4.3. Aptariant temos aktualumą tur÷tų būti nurodoma, kiek, darbo autoriaus nuomone, nagrin÷jama tema yra aktuali teorijai ir praktikai (ypač Lietuvos) bei kuo konkrečiai aktualumas pasireiškia (rekomenduojama aktualumą paaiškinti tyrimui būdingos problematikos pagrindu). 4.4. Rašto darbo tikslų ir objekto nurodymo įžangoje paskirtis – apibr÷žti darbo temos nagrin÷jimo ribas. Šioje įžangos dalyje tur÷tų būti kaip galima tiksliau nurodoma, į kokius klausimus rašto darbe siekiama atsakyti ir/ar kokie temos klausimai bus nagrin÷jami darbe, o kokie nebus, taip pat kokios priežastys l÷m÷ būtent tokį autoriaus pasirinkimą d÷l temos atskleidimo. Įžangoje tyrimo objektas turi būti apibr÷žtas tiksliai ir visapusiškai. 4.5. Aptariant tyrimo metodus, tur÷tų būti nurodoma, kokie tyrimo metodai panaudoti rašant darbą, taip pat paaiškinama ir/ar pateikiama pavyzdžių, kaip kiekvienas iš šių metodų yra realiai panaudotas darbe. 4.6. Aptariant magistro darbo originalumą darbo autorius nurodo, ar Lietuvoje (autorius gali pakomentuoti situaciją ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių atžvilgiu) šia tema buvo iki tol atlikti nagrin÷jama tema moksliniai tyrimai (įskaitant ir bent per paskutinius dvejus metus rašytus magistro darbus), ir paaiškina, ar jo darbas išsiskiria iš ankstesnių rašto darbų ir jeigu taip – kuo būtent (tai gali lemti iki tol tai temai nagrin÷ti nenaudotų tyrimo metodų pritaikymas darbe, originalus analiz÷s aspektų parinkimas ir pan.). 4.7. Aptariant šaltinius, turi būti nuosekliai įvardijamos darbe naudotų šaltinių rūšys, pateikiant paaiškinimus, kokie šaltiniai, autoriaus nuomone, tyrimui buvo svarbiausi ir kod÷l, taip pat

3

kokios priežastys l÷m÷ būtent darbe naudotų šaltinių (tam tikrų autorių monografijų, specialiosios literatūros, tam tikrų valstybių teis÷s aktų ir pan.) pasirinkimą. 5. D÷stomoji dalis 5.1. Mintys rašto darbo d÷stomojoje dalyje turi būti d÷stomos nuosekliai, vengiama perteklinių nuostatų. Rekomenduojama vengti naudoti nereikalingus pamąstymus, pavyzdžius, liaudies išmintį. 5.2. Darbe neturi būti analizuojami klausimai, kurie n÷ra susiję su nagrin÷jama tema, o nagrin÷jami klausimai turi būti aptariami kuo išsamiau ir visapusiškiau. 5.3. Rašto darbo d÷stomojoje dalyje atliekama teis÷s norminių aktų, praktikos ir teis÷s doktrinos (teisin÷s literatūros) analiz÷. Rekomenduojama nesiremti tokiais šaltiniais, kaip įvairiomis publikacijomis, esančiomis einamosios spaudos leidiniuose, ne mokslo įstaigų internetin÷se svetain÷se, o kitokiose, pavyzdžiui, naujienų agentūrų svetain÷se ir pan. Tai netaikoma tais atvejais, kai min÷tuose šaltiniuose yra pateikiama rašto darbui svarbi informacija ir autorius mano, kad tai yra būtina pamin÷ti darbe. 5.4. Atliekant teis÷s doktrinos (teisin÷s literatūros) analizę paprastai turi būti nagrin÷jamos, lyginamos ir apibūdinamos analizuojamais klausimais esamos mokslin÷s koncepcijos ir pozicijos, tur÷tų būti išskiriamos jų skirtyb÷s, išsakoma paties autoriaus nuomon÷ d÷l analizuojamų koncepcijų ir pozicijų. 5.5. Kiekviena teksto dalis, kurioje aptariamas santykinai savarankiškas darbo analiz÷s klausimas, tekste išskiriama struktūriškai (kaip skyrius, poskyris, dalis ar pan.). 5.6. Jeigu rašant darbą yra cituojami arba kitaip naudojami kito autoriaus teiginiai, citatos ar atitinkamo sakinio (pastraipos) pabaigoje išnaša ar kitu būdu privalo būti nurodytas šių teiginių autorius ir šaltinis, kuriame jie paskelbti. 5.7. Rašto darbo autorius tur÷tų naudoti teiginius, kuriais nurodoma esant arba paneigiama esant tam tikrus statistinio pobūdžio duomenis ar faktines aplinkybes tik tuo atveju, jeigu rašto darbo autorius gali pagrįsti šių duomenų atitikimą tikrovei. Atitinkamai, tokių teiginių pabaigoje išnašos ar kitos nuorodos būdu turi būti nurodytas tokius duomenis ar aplinkybes patvirtinantis šaltinis arba, jeigu tokių šaltinių n÷ra, pateikiami autoriaus paaiškinimai, kuo remiantis jis daro išvadą, kad šie duomenys ar aplinkyb÷s yra tikslūs ir atitinka tikrovę. 6. Išvados 6.1. Išvados turi būti formuluojamos taip, kad jomis būtų visiškai atsakyta į darbo tiksluose iškeltus ar iš tikslų numanomus klausimus. Išvadų paskirtis n÷ra pateikti darbo d÷stomosios dalies santrauką. 6.2. Išvadų paskirtis n÷ra pateikti darbo d÷stomosios dalies santrauką, tod÷l išvados turi būti suformuluotos konkrečiais, vienareikšmiškais teiginiais, atspindinčiais autoriaus, atlikus tyrimą, susiformuotą poziciją apie atitinkamą tyrimo aspektą. 6.3. Išvadose negali būti pasisakoma d÷l klausimų, kurie nebuvo nagrin÷ti rašto darbe. 6.4. Išvados turi būti numeruojamos. 7. Literat ūros sąrašas 7.1. Literatūros sąraše nurodomi visi rašytiniai šaltiniai, kuriais buvo vadovaujamasi rašant rašto darbą. 7.2. Literatūros sąrašas išd÷stomas naujame lape, po išvadomis. Jeigu rašto darbe turi būti pateikiama santrauka lietuvių kalba ir/ar užsienio kalba, literatūros sąrašas pateikiamas po išvadų, prieš santrauką lietuvių kalba ir/ar užsienio kalba.

4

7.3. Literatūros sąrašas rengiamas vadovaujantis tokiais principais: 7.3.1. literatūros sąraše turi būti nurodyti visi rašytiniai šaltiniai, kurie yra nurodyti rašto

darbe (tekste ir išnašose); ir 7.3.2. literatūros sąraše negali būti nurodomi rašytiniai šaltiniai, kurie n÷ra nurodyti rašto

darbe (tekste ir išnašose). 7.4. Šaltiniai literatūros sąraše turi būti grupuojami ir numeruojami. Literatūros sąraše turi būti išskirtos šios pagrindin÷s šaltinių grup÷s: teis÷s norminiai aktai, specialioji literatūra ir praktin÷ medžiaga. Esant poreikiui, šias grupes galima skaidyti į pogrupius (pvz., norminę medžiagą į tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teis÷s aktus, Lietuvos teis÷s aktus ir pan.), taip pat išskirti kitas šaltinių grupes (pvz., travaux préparatoires). 7.5. Grup÷se (pogrupiuose) šaltiniai nurodomi tokiu nuoseklumu: 7.5.1. teis÷s norminiai aktai – pagal teisinę galią (pvz., Konstitucija, įstatymai, poįstatyminiai

aktai). Vienodos teisin÷s galios teis÷s aktai nurodomi pagal jų pri÷mimo datą (pradedant naujausiais teis÷s aktais). Jeigu naudojami teis÷s aktų projektai, jie literatūros sąraše nurodomi atskiroje travaux préparatoires dalyje (žr. 7.5.4 p.);

7.5.2. specialioji literatūra (monografijos, komentarai, vadov÷liai, kitos knygos ir pan.) – ab÷c÷l÷s tvarka pagal autoriaus pavard÷s pirmąją raidę, o jeigu autorius nenurodomas – pagal šaltinio pavadinimo pirmojo žodžio pirmąją raidę;

7.5.3. praktin÷ medžiaga (teismų sprendimai, valstyb÷s, tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos ir kitų institucijų priimami dokumentai, sprendimai, rekomendacijos ir pan.) – pradedama nuo teismų sprendimų pagal teismų pakopas, pradedant nuo aukščiausios pakopos teismo (tarptautinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimai, atsižvelgiant į jų pakopas, nurodomi prieš nacionalinių teismų sprendimus). Jeigu yra naudojami užsienio valstybių nacionalinių teismų sprendimai, jie gali būti išskiriami į atskirus pogrupius pagal atskiras valstybes;

7.5.4. travaux préparatoires (įvairių institucijų rengiamų dokumentų projektai, teis÷s aktų aiškinamieji raštai, teismo bylų medžiaga, išskyrus pačius sprendimus, kurie rašomi praktin÷s medžiagos dalyje, tyrimai ir pan.) – pagal atskirus subjektus bei medžiagos datas.

II DALIS. Formatavimas ir raštvedyba

8. Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas 8.1. Rašto darbai pateikiami katedrai parašyti taisyklinga lietuvių kalba ir atspausdinti ant A4 formato lapų. Tekstas spausdinamas tik vienoje lapo pus÷je. 8.2. Tekstas turi būti spausdinamas Times New Roman šriftu. 8.3. Rašto darbo puslapio formatas: teksto atitraukimas iš kair÷s pus÷s – 3,17 cm, iš dešin÷s pus÷s – 2,54 cm., iš viršaus ir apačios – 2 cm. 8.4. Teksto šrifto dydis – 12 pt, išnašų teksto dydis – 10 pt. 8.5. Tarpai tarp teksto eilučių turi būti 1,5, tarpai tarp išnašų eilučių – 1,0. 8.6. Viso darbo teksto lygiuot÷ – abipus÷. 8.7. Tarpai tarp žodžių tekste turi būti viengubi. Tarpai tarp teksto simbolių turi būti įprastinio dydžio (0 pt). 8.8. Puslapių numeravimas – puslapių apačioje, centre, puslapio numerių šrifto dydis – 10 pt (titulinis puslapis nenumeruojamas). 8.9. Pirmoji kiekvienos struktūrin÷s rašto darbo dalies pastraipa pradedama rašyti nuo puslapio kairiojo krašto, visos kitos tos struktūrin÷s dalies pastraipos – atitraukiant jas nuo puslapio kairiojo krašto per 0,5-1 cm. 8.10. Struktūrinių dalių pavadinimai rašomi pradedant didžiąja raide.

5

8.11. Stambiausias struktūrines rašto darbo dalis rekomenduojama prad÷ti naujame puslapyje. Tarp teksto pastraipos ir žemiau esančios naujos struktūrin÷s dalies pavadinimo, taip pat tarp struktūrin÷s dalies pavadinimo ir žemiau esančios tos dalies teksto pastraipos turi būti paliekamas vienos eilut÷s tarpas. 8.12. Rekomenduojama vengti tekste naudoti pastorintą ar pabrauktą šriftą, išskyrus struktūrinių dalių pavadinimų rašymui ar kai norima pabr÷žti ypač svarbius teiginius, žodžius. 8.13. Rašto darbe tur÷tų būti nuosekliai laikomasi pasirinkto teksto formato – teis÷s aktai, datos, punktų formatas, sąvokos, sutrumpinimai ir pan. visame rašto darbo tekste turi būti pateikiami tokiu pat formatu, kaip jie pateikiami rašto darbe pirmą kartą. Jeigu teis÷s aktai, institucijų pavadinimai ir pan. yra apibr÷žiami santrumpomis, atitinkami teis÷s aktai, pavadinimai ir pan. tolesniame darbo tekste nurodomi naudojant tik tokią santrumpą. 8.14. Kai puslapio pabaigoje lieka tik rašto darbo struktūrin÷s dalies pavadinimas ir/ar maža dalis (2-3 eilut÷s) struktūriškai atskiro teksto, tokią dalį (tekstą) rekomenduojama perkelti ir prad÷ti kitame puslapyje. 8.15. Darbas pateikiamas katedrai tvarkingai įrištas. Rašto darbų tikrinimo tikslu segant darbo lapus jie negali būti įdedami į permatomas įmautes. Kartu su rašto darbu turi būti pateikiama darbo elektronin÷ laikmena. 9. Datų rašymas 9.1. Datas rekomenduojama rašyti taip: „2010 m. sausio 1 d.“ (mišrusis būdas) arba „2010-01-01“ (skaitmeninis būdas). 10. Teis÷s aktų pavadinimų rašymas 10.1. Žodžius „Lietuvos Respublika“ Lietuvos teis÷s aktų pavadinimuose rekomenduojama nurodyti arba pilnai, arba jų nenaudoti. Santrumpa „LR“ naudotina tik jeigu rašto darbe minimi kelių valstybių panašaus pavadinimų teis÷s aktai ir tod÷l yra būtina nurodyti, kad konkretus teis÷s aktas yra Lietuvos Respublikos. 10.2. Jeigu tekste įstatymo pavadinimas rašomas su žodžiais „Lietuvos Respublika“, po šių žodžių įstatymo pavadinimas pradedamas mažąja raide. 10.3. Jeigu tekste įstatymo pavadinimas nurodomas be žodžių „Lietuvos Respublika“, įstatymo pavadinimas pradedamas didžiąja raide. 10.4. Teis÷s aktų pavadinimai tekste pirmą kartą tur÷tų būti rašomi pilnai, su žodžiais „Lietuvos Respublika“. Antrą ir kitus kartus minimo įstatymo pavadinimą galima nurodyti praleidžiant žodžius „Lietuvos Respublika“. Jeigu naudojama ne aktuali teis÷s akto redakcija, tai prieš žodžius „Lietuvos Respublika“ arba, kai jie nenaudojami, prieš teis÷s akto pavadinimą turi būti parašoma naudojamo teis÷s akto redakcijos data (data gali būti nurodoma ir išnašoje). Jeigu toliau tekste norima naudoti teis÷s akto pavadinimo santrumpą, ji apibr÷žiama pateikiant atitinkamo teis÷s akto pavadinimą rašto darbe pirmą kartą. 10.5. Tais atvejais, kai yra priimta teis÷s akto nauja redakcija, išnašoje turi būti nurodoma ir ankstesn÷s įstatymo redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, ir naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, nurodant abiejų redakcijų datas (taip pat reikia nurodyti naują redakciją patvirtinusio įstatymo numerį), jeigu šios nenurodomos tekste. Jeigu teis÷s aktas nuo jo pri÷mimo tur÷jo pakeitimų ir papildymų, bet netur÷jo naujų redakcijų, nurodomas tik pirminis skelbimo šaltinis, kartu padarant prierašą „su pakeitimais“. 10.6. Nurodant Europos Sąjungos teis÷s aktą, turi būti eil÷s tvarka nurodoma teis÷s akto pri÷mimo data, jį pri÷musios institucijos ar institucijų pavadinimai, teis÷s akto rūšis (rūšis rašoma iš mažosios raid÷s), numeris ir pilnas pavadinimas.

6

10.7. Teis÷s aktų straipsnių, straipsnių dalių ir punktų numeriai rašomi skaitmenimis. Žodžiai „straipsnis“, „dalis“, „punktas“ tekste gali būti trumpinami. Įstatymų knygos, skyriai, skirsniai nurodomi kaip oficialiame teis÷s akto tekste (įvairiuose teis÷s aktuose gali būti rašomi rom÷niškais skaitmenimis arba žodžiais ir pan.), jie netrumpinami. 11. Teismo sprendimų rašymas 11.1. Jeigu darbo tekste ar išnašose remiamasi Lietuvos teismų sprendimais, tai nurodoma teismo pavadinimas. Galima vartoti įprastai vartojamus teismų pavadinimų sutrumpinimus, jeigu prieš tai tokių sutrumpinimų reikšm÷ buvo aptarta. 11.2. Jeigu teisme yra atskiri skyriai, tai nurodomas ir sprendimą pri÷musio teismo skyriaus pavadinimas. 11.3. Taip pat nurodoma sprendimo (nutarties) data, bylos šalių pavadinimai (jeigu viešai paskelbtoje procesinio sprendimo versijoje fizinių asmenų vardai ir pavard÷ pakeistos inicialais – pirmosiomis fizinių asmenų vardų ir pavardžių raid÷mis, nurodomi tie inicialai), bylos numeris, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtiems sprendimams – kategorija. Jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimas (nutartis) paskelbtas oficialiuose teismų praktikos biuleteniuose, gali būti nurodomas ir atitinkamo leidinio pavadinimas, numeris ir puslapiai. 11.4. Jeigu remiamasi teismo, kurio sprendimai (nutartys) n÷ra skelbiamos oficialiuose leidiniuose ar duomenų baz÷se, tokiu atveju skliausteliuose nurodoma, kad naudojamas sprendimas (nutartis) neskelbtas, o naudotasi bylos medžiaga ar kitokiu šaltiniu. 11.5. Jeigu naudojami užsienio valstybių teismų sprendimai, rekomenduojama nurodyti valstyb÷s pavadinimą, teismo pavadinimą (arba jo sutrumpinimą), sprendimo pri÷mimo datą, jeigu įmanoma – bylos numerį ir/ar pavadinimą, taip pat šaltinį, kuriame naudojamas sprendimas paskelbtas, įskaitant ir internetinius tinklalapius. Jeigu remiamasi užsienio valstyb÷s teismo sprendimu, tačiau analizuojamas ne paties sprendimo tekstas, o doktrinoje esantis sprendimo aprašymas, tokiu atveju išnašoje reikia nurodyti, kad „cituojama pagal“ atitinkamą naudojamą doktrinos šaltinį (šaltinio nuoroda daroma laikantis šiame dokumente nurodytų nuorodų į doktrinos šaltinius darymo reikalavimų). 11.6. Naudojant Europos Teisingumo Teismo sprendimus turi būti nurodomi jų paskelbimo oficialiuose rinkiniuose duomenys taip, kaip jie yra įprastai nurodomi. 12. Žodžių ne lietuvių kalba rašymas 12.1. Žodžiai rusų kalba rašomi kirilica kursyvu. 12.2. Terminai lotynų ir užsienio kalbomis rašomi kursyvu. 12.3. Kai tekste skliausteliuose norima pateikti naudojamo lietuviško termino atitikmenį užsienio kalba, skliausteliuose nurodoma atitinkamos užsienio kalbos santrumpa ir po brūkšnio pasviruoju šriftu (be kabučių) nurodomas termino atitikmuo ta užsienio kalba.

13. Skyrybos ženklų rašymas 13.1. Tarp žodžio ir po jo dedamo skyrybos ženklo (taško, kablelio, kabliataškio, dvitaškio) neturi būti paliktas tarpas. Po skyrybos ženklo, išskyrus skliaustelio atidarymą, ir po jo rašomo žodžio turi būti paliekamas tarpas. 13.2. Tarp skliaustelio ir po jo einančio žodžio, taip pat tarp skliausteliuose pateikto teksto paskutinio žodžio ir uždarančiojo skliaustelio neturi būti tarpo. 13.3. Punktai, pateikiami po dvitaškio, žymimi skaičiais arba raid÷mis (iš simbolių rekomenduojama naudoti tik trumpą arba ilgą brūkšnį). Kiekvieno punkto, pateikiamo po

7

dvitaškio, tekstas baigiamas kabliataškiu, išskyrus paskutiniojo punkto tekstą, kuris baigiamas tašku. 14. Nuorodos 14.1. Nuorodos gali būti daromos arba išnašų, arba laužtinių skliaustų būdu5, tačiau darbe negalima naudoti abiejų šių būdų vienu metu. 14.2. Išnašos gali būti naudojamos ne tik nuorodoms į atitinkamą informacijos šaltinį, bet ir tam tikram teiginiui, faktui, minimam rašto darbo tekste plačiau paaiškinti ar pagrįsti (šiam tikslui išnašos gali būti naudojamos ir tuo atveju, kai nuorodoms į informacijos šaltinius autorius pasirenka laužtinių skliaustų formatą). 14.3. Puslapyje tur÷tų būti pateikiamos tik išnašos, susijusios su to puslapio tekstu – išnašos netur÷tų būti perkeliamos į kitus puslapius. 14.4. Jeigu darbe nuorodoms naudojamos išnašos, išnašose atitinkamos literatūros (šaltinio) pavadinimas, nurodomas taip pat, kaip ir literatūros sąraše, o po kablelio nurodomas atitinkamas to šaltinio puslapio ar straipsnio numeris. Tekste pirmą kartą nurodžius teis÷s aktą, išnašoje turi būti nurodomas tik jo oficialaus paskelbimo šaltinis, taip pat, kai tai taikytina, teis÷s aktą, kuriuo jis patvirtintas, pri÷musi institucija, pri÷mimo data, pavadinimas ir numeris. 14.5. Kai išnašoje minimas šaltinis buvo min÷tas ankstesn÷se rašto darbo išnašose, šį šaltinį (ypač kai jo pavadinimas ilgas) galima nurodyti išnašoje naudojant „cit. op.“ arba „supra, note“ ir nurodant ankstesn÷s išnašos numerį ir, jei reikia, kitą straipsnį ar puslapį šaltinyje. 14.6. Kai išnašoje minimas šaltinis buvo min÷tas prieš tai nurodytoje išnašoje, šį šaltinį galima nurodyti išnašoje naudojant „ibid.“ arba „ibidem“ ir, jei reikia, kitą straipsnį ar puslapį šaltinyje. 14.7. Nuorodose šaltiniai nurodomi tokia tvarka ir laikantis tokių reikalavimų, kaip nurodyta šių Metodinių nurodymų 15 punkte. 15. Šaltinių rašymas literatūros sąraše 15.1. Teis÷s aktai literatūros sąraše rašomi pilnu pavadinimu lietuvių kalba ir nurodomas jų oficialaus paskelbimo šaltinis (Lietuvos teis÷s aktams, skelbtiems Valstyb÷s žiniose – šaltinio pavadinimas arba jo santrumpa (t. y. Valstyb÷s žinios, arba Žinios), išleidimo metai, numeris, teis÷s akto publikacijos numeris; Europos Sąjungos teis÷s aktams – šaltinio pavadinimas (jo santrumpa lietuvių kalba (OL), (jeigu ES teis÷s aktas paskelbtas specialiame leidime lietuvių kalba, tai būtina nurodyti būtent specialaus leidimo, kaip oficialaus teis÷s akto paskelbimo šaltinio, duomenis) išleidimo metai, leidinio serija, leidinio numeris ir puslapis; šios informacijos nurodymo eiliškumas, formatavimas ir skyryba turi atitikti priede pateiktą pavyzdį). 15.2. Specialioji literatūra rašoma tokia tvarka pagal toliau išd÷stytą eiliškumą: 15.2.1. Spausdintin÷s monografijos (knygos ir daugiatomiai leidiniai): 15.2.1.1. Nurodoma autoriaus pavard÷ (privaloma) – rašoma didžiosiomis raid÷mis, po pavard÷s prieš vardą ar inicialą dedamas kablelis, o po vardo – taškas. Po kablelio nurodomas autoriaus vardas (mažosiomis raid÷mis, išskyrus pirmąją vardo raidę) arba tik pirmoji vardo raid÷. Jeigu kūrinio autorius yra ne vienas, bet ne daugiau kaip trys asmenys ar kolektyvai, reikia nurodyti visus; po kiekvieno asmenvardžio dedamas kabliataškis. Keturių autorių kūrinio atveju nurodomas pirmasis autorius, po kablelio kursyvu prirašant „et al“ ;

5 Žr. Tvarkos 42 punktą.

8

15.2.1.2. Nurodoma kūrinio antrašt÷ (pavadinimas) (privaloma) – rašoma mažosiomis raid÷mis kursyvu. Po antrašt÷s dedamas taškas. Nuorodoje į kūrinį užsienio kalba po antrašt÷s laužtiniuose skliaustuose galima pateikti vertimą į lietuvių kalbą (neprivaloma); 15.2.1.3. Nurodoma kūrinio paantrašt÷ (tai duomenys, paaiškinantys antraštę, informacija apie leidinio tipą, žanrą, paskirtį, reng÷jus ir kt.). Paantrašt÷ nurodoma tik tokiais atvejais, kai siekiama aiškumo ar identifikavimo (pvz., vadov÷lio atveju). Prieš paantraštę dedamas dvitaškis; 15.2.1.4. Nurodoma antrin÷ atsakomyb÷ (tai asmenys ar kolektyvai, atliekantys pagalbines funkcijas: redaktoriai, vert÷jai, r÷m÷jai ir pan.). Tai neprivalomas nurodyti elementas. Jeigu tokie duomenys pateikiami, jie pateikiami po antrašt÷s. Vartojamos mažosios raid÷s, išskyrus ten, kur pagal lietuvių kalbos bendrin÷s kalbos taisykles būtina vartoti didžiąsias raides. Po paantrašt÷s dedamas taškas; 15.2.1.5. Nurodoma kūrinio laida (leidimas) (privaloma). Paprastai tai pateikiama nurodant leidimo skaičių ir sutrumpinimą ta kalba, kuria parašytas naudojamas kūrinys (pvz., 2-asis leid., 3rd ed.). Po šio duomens nurodymo dedamas taškas; 15.2.1.6. Nurodomi išleidimo duomenys: (a) išleidimo (publikavimo) vieta. Rašoma originalo kalba kaip kūrinyje. Jeigu kūrinyje yra kelios išleidimo vietos, rašoma išryškinta išleidimo vieta, o jeigu išleidimo vietos pateiktos vienodai, rašoma pirmoji, esanti kūrinyje. Kitos išleidimo vietos taip pat gali būti rašomos ta pačia tvarka kaip kūrinyje. Jeigu išleidimo vieta nenurodyta, rašoma fraz÷s „sine loco“ santrumpa („s.l“). Po išleidimo vietos dedamas dvitaškis, o jeigu nuorodoje leid÷jas nenurodomas (žr. (b) punktą), tai po išleidimo vietos dedamas kablelis; (b) leid÷jas. Leid÷jo įvardijimas gali būti rašomas ne visas arba sutrumpinimas. Tai neprivalomas nuorodos elementas. Jeigu kūrinyje yra keli leid÷jai, rašomas išryškintas, o jeigu leid÷jai pateikiami vienodai, rašomas pirmasis, - kitus leid÷jus galima irgi rašyti, kiekvieną susiejant su atitinkama išleidimo vieta. Po leid÷jo dedamas kablelis; (c) išleidimo data. Rašoma kaip nurodyta kūrinyje. Jeigu išleidimo data nenurodyta kūrinyje, rašoma fraz÷s „sine anno“ santrumpa („s.a.“). Žinomos, bet kūrinyje nenurodytos datos pateikiamos laužtiniuose skliaustuose. Po išleidimo datos dedamas taškas; 15.2.1.7. Nurodoma dalies, tomo konkretus skaičius. Po jo dedamas taškas. 15.2.2. Spausdintinių serijinių leidinių (žurnalų, laikraščių, daugiatomių leidinių, kūrinių rinkinių ir kitų tęsiamųjų leidinių): 15.2.2.1. Pirmiausiai nurodomi duomenys tokia tvarka, kaip nurodyta šių Metodinių nurodymų 15.2.1.1-15.2.1.2 (straipsnio antrašt÷ rašoma ne kursyvu) ir 15.2.1.4-15.2.1.5 papunkčiuose; 15.2.2.2. Jeigu straipsnis naudojamas iš spausdintinių monografijų (knygų ir daugiatomių leidinių, įskaitant rinkinius), - po šių Metodinių nurodymų 15.2.2.1 papunktyje nurodytų duomenų nurodomas leidinio autorius, laikantis šių Metodinių nurodymų 15.2.1.1 papunktyje nurodytos tvarkos. Prieš šaltinio, kuriame išspausdintas naudojamas straipsnis, autoriaus pavardę rašomas žodelis “In” arba “Iš”. Jeigu naudojamas straipsnis iš periodinio ar tęstinio leidinio, tai šių žodelių rašyti nereikia; 15.2.2.3. Nurodoma šaltinio, iš kurio naudojamas straipsnis, antrašt÷ (privaloma). Rašoma mažosiomis raid÷mis, išskyrus pirmojo žodžio pirmąją raidę, ir kursyvu. Po antrašt÷s dedamas taškas, o periodinių leidinių atveju - kablelis; 15.2.2.4. Jeigu straipsnis naudojamas iš spausdintinių monografijų (knygų ir daugiatomių leidinių, įskaitant rinkinius) toliau nurodoma išleidimo vieta, po jos dedamas kablelis, o, jeigu toliau nurodomas leid÷jas (nebūtina), - dvitaškis; 15.2.2.5. Nurodomi išleidimo metai, numeracija (periodinio leidinio atveju), straipsnio puslapiai.

9

15.2.3. Elektroninių dokumentų6 (nepriklausomai nuo šaltinio rūšies): 15.2.3.1. Naudojant elektroninius dokumentus, nurodomi tokie patys duomenys, priklausomai nuo šaltinio rūšies, kaip nurodyta ankstesniuose šių Metodinių nurodymų punktuose, išskyrus toliau numatytus papildomus duomenis ir išimtis; 15.2.3.2. Po naudojamo šaltinio antrašt÷s, o jeigu naudojamas straipsnis ar kitoks panašaus pobūdžio dokumentas iš kokio nors serijinio leidinio (įskaitant ir periodinius leidinius),- tai po to seralinio leidinio antrašt÷s7 ir prieš atitinkamu atveju nurodytiną kitą duomenį nurodoma laikmenos rūšis (privaloma). Laikmenos rūšis tai materialaus pobūdžio laikmena (fizin÷ terp÷) informacijai (duomenims) įrašyti, laikyti ir prireikus surasti, atkurti bei perduoti. Elektroniniams dokumentams laikmenos rūšis nurodoma laužtiniuose skliaustuose, prieš šį duomenį joks ženklas (nei taškas, nei kablelis ar pan.) nededamas. Pavyzdžiui, [interaktyvus], [CD-ROM], [diskas] ir pan.; 15.2.3.3. Po naudojamo šaltinio išleidimo datos nurodoma nuorodos sudarymo data (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina). Tokiu atveju po išleidimo datos taškas nededamas, o jis dedamas po nuorodos sudarymo datos. Nuorodos sudarymo data rašoma mažąja raide laužtiniuose skliaustuose. Pavyzdžiui, „[žiūr÷ta 2009 m. kovo 5 d.].“; 15.2.3.4. Po nuorodos sudarymo datos nurodoma įsigijimo sąlygos ir prieiga (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina). Šis duomuo reikalingas informacijos apie šaltinio buvimo vietos nustatymą ir identifikavimą pateikimui („Prieiga per“). Internete interaktyvių dokumentų buvimo vietos informacija tur÷tų būti tik apie konkretų matytą dokumentą ir, be jo vietos tinkle adreso, tur÷tų būti nurodytas ir prieigos būdas (pvz., FTP). Prieš adresą dedamas dvitaškis, o adresas suskliaudžiamas „<...>“. Jeigu elektroniniai dokumentai buvo gauti pasinaudojus už mokestį prieinamomis elektronin÷mis duomenų baz÷mis, nurodomas tik tos mokamos duomenų baz÷s internetinis adresas. 15.3. Literatūros sąraše nurodant teismų sprendimus, jie nurodomi laikantis šių metodinių nurodymų 11.1-11.2 punkte nurodytų reikalavimų.

III DALIS. Nuostat ų d÷l intelektin ÷s nuosavyb÷s teisių nepažeidimas 16. Kiekvienas rašto darbas turi būti parengtas nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių autorių

teises ir kitas intelektin÷s nuosavyb÷s teises reguliuojančių įstatymų. 17. Rašto darbas turi būti parengtas savarankiškai, nepažeidžiant kitų trečiųjų asmenų teisių į jų

kūrybos rezultatus. Griežtai draudžiamas autoryst÷s pasisavinimas (plagiatas): 17.1. plagiatas gali pasireikšti tiek viso kūrinio, tiek jo dalies autoryst÷s pasisavinimu; 17.2. citata nenurodant tikrojo autoriaus vardo ir šaltinio irgi laikytina plagiatu, jeigu

sudaromas įspūdis, kad tai, kas cituojama, sukurta paties cituojančiojo asmens; 17.3. plagiatu pripažįstami ir pažodinio svetimo kūrinio ar jo dalies per÷mimo (jokia forma

nenurodant autoriaus ir šaltinio) atvejai, ir prasminio svetimo kūrinio ar jo dalies per÷mimo atvejai, kai svetimo kūrinio ar jo dalies turinys arba (ir) id÷ja, jeigu jos neįmanoma atskirti nuo turinio, perfrazuojamas savais žodžiais, nenurodant tikrojo autoriaus vardo8.

18. Rašto darbą rengiantis studentas privalo laikytis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nustatytų citavimo taisyklių:

18.1. leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta

6 Elektroniniu dokumentu laikytina elektroninio pavidalo dokumentas, prieinamas per kompiuterinę technologiją. 7 Prieš serijinio leidinio antraštę elektroninių dokumentų naudojimo atvejais visada rašomas žodelis „In“ arba „Iš“. 8 Žr. MIZARAS, Vytautas. Autorių teis÷. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 484.

10

citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 21 str.);

18.2. citavimas yra teis÷tas, jeigu nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis yra nurodytas cituojamame šaltinyje;

18.3. kūrinyje turi būti aiškiai parodoma, kad yra cituojamas kitas kūrinys (aiškiai parodyti citatą galima nurodant cituojamą šaltinį ir autoriaus vardą (pvz., atitinkama išnaša; pažym÷tina, kad n÷ra būtina cituojamą teiginį ar teiginius būtinai išskirti kabut÷mis; taip pat citata nebūtinai turi pasireikšti pažodiniu teksto per÷mimu, - gali būti ir paties autoriaus tekstas, bet jeigu mintis, pozicija „paimama“ iš kito autoriaus kūrinio, turi būti parodama, kad tai yra ir kitame kūrinyje (paprastai, daroma išnaša nurodant autorių ir kūrinį), arba, jeigu neįmanoma nurodyti cituojamo šaltinio ar autoriaus vardo (jis nežinomas), tokiu atveju citata turi būti kitaip pažymima (pvz., tekste nurodant, kad cituojamas kitas kūrinys arba išskiriama citata kabut÷mis ar pan.);

18.4. citavimo paskirtis – esamų pozicijų, minčių, pažiūrių apžvalga, vertinimas, kritika, polemika, arba, min÷ta, apsikeitimas atskirų autorių mintimis. Citavimo paskirtis sąlygoja tai, kad citata turi būti įterpta į kitą kūrinį taip, kad bet kuriam kitam asmeniui būtų aišku, kad tai kito kūrinio dalis, o ne autoriaus, kuris pa÷m÷ citatą, mintys. Citavimas pasireiškia kritiniu vertinimu, ir apibendrinimu, ir iliustratyviu ar kitokiu minčių pateikimu9;

18.5. atkreiptinas d÷mesys į tai, kad cituojant turi būti nurodomas ne tik kūrinio pavadinimas, bet ir autoriaus vardas (pavard÷) (pvz., nepakanka nurodyti, kad cituojama iš Baudžiamojo kodekso komentaro, o būtina nurodyti konkretaus komentaro autoriaus vardą (pvz., IVOŠKA, Girius in Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis. Vilnius: VĮ Registrų centas, 2009, 191 str. para.19).

9 Žr. MIZARAS, Vytautas. Autorių teis÷. I tomas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 593-595.

11

Vilniaus universiteto Teis÷s fakulteto Privatin ÷s teis÷s katedra

Vardo Pavardaičio, V kurso, komercin÷s teis÷s

studijų šakos studento

Magistro darbas

Temos pavadinimas

Vadovas: doc. dr. Vardas Pavard÷

Recenzentas: prof. dr. Vardas Pavard÷

Vilnius 2010

Priedas prie Kursinių ir magistro darbų rengimo metodinių nurodymų. PAVYZDINIS ATRAŠTINIS PUSLAPIS

12

1. Teis÷s aktų pavadinimų rašymas

1.1. Įstatymų: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas10 arba Akcinių bendrovių įstatymas (netinka rašyti Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas, Civilinis Kodeksas).

1.2. Poįstatyminių teis÷s aktų: Sveikatos priežiūros įstaigų civilin÷s atsakomyb÷s už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašas11.

1.3. Europos Sąjungos teis÷s aktų: 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/71/EB d÷l teisin÷s dizaino apsaugos12, 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 d÷l Bendrijos prekių ženklo.

2. Žodžių ne lietuvių kalba rašymas 2.1. Lotyniškų terminų: „...kvalifikavimas pagal lex causae neleistų teismui...“. 2.2. Atitikmenų užsienio kalba: „...ūkio subjekto (angl. – undertaking) koncepcija...“. 3. Skyrybos ženklų naudojimas 3.1. Netinkamo skyrybos ženklų naudojimo pavyzdžiai: „...savivaldyb÷ , kuri įstatymų

nustatyta tvarka...“, „...pelno dalį ( dividendus ), kuri proporcinga...“. 3.2. Punktų rašymas:

„...gali lemti įvairios priežastys: 3.1.1. santykio subjektas; 3.1.2. santykio objektas; 3.1.3. vieta, kurioje įvyksta juridinis faktas.“

4. Nuorodų (išnašų) rašymas

11 Valstyb÷s žinios, 1998, Nr. 4-192. 12 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstyb÷s žinios,

2000, Nr. 64 - 1914. 13 NYGH, P. Autonomy in International Contracts. Oxford: Clarendon Press, Oxford, 1999, p. 45. 14 IVOŠKA, Girius in Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis. Vilnius: VĮ Registrų centas, 2009, 191 str. para.19. 15 Ibid., p. 14. 16 Cit. op. 12 (arba supra, note 12), 14 str. 17 Cit. op. 12 (arba supra, note 12).

10 Valstyb÷s žinios, 2000, Nr. 64 – 1914. (Pastaba: paskelbimo šaltinis išnašoje paprastai nurodomas tik pirmą kartą minint atitinkamą teis÷s aktą tekste) 11 Patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6. Valstyb÷s žinios, 2005, Nr. 3-50). 12 OL, 1998 L 289, p. 28.

Priedas prie Kursinių ir magistro darbų rengimo metodinių nurodymų. RAŠYBOS IR FORMATAVIMO PAVYZDŽIAI

13

5. Šaltinių rašymas literatūros sąraše 5.1. Teis÷s aktų:

„1) 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Valstyb÷s žinios, 1995, Nr. 60-1501; 2) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstyb÷s žinios, 2000, Nr. 64 – 1914; 3) Sveikatos priežiūros įstaigų civilin÷s atsakomyb÷s už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6. Valstyb÷s žinios, 2005, Nr. 3-50; 4) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/82/EB d÷l vež÷jų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis. OL, 2004 specialusis leidimas, skyrius 19, tomas 07, p. 74; 5) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 d÷l Bendrijos prekių ženklo. OL, 2009 L 78, p. 1.“

5.2. Specialiosios literatūros: 5.2.1. monografijų, vadov÷lių ir pan. leidinių:

„1) KASPERAVIČIUS, Petras. Patentologija. Vilnius: Baltic ECO, 1997; 2) FRANCOZI, M., et al. European Community Trade Mark. The Netherlands: Kluwer Law International, 1997; 3) LAUŽIKAS, E; MIKELöNAS, V.; NEKROŠIUS, V. Civilinio proceso teis÷: vadov÷lis. Vilnius: Justitia, 2004. I t.“.

5.2.2. straipsnių iš spausdintinių monografijų (knygų ir daugiatomių leidinių, rinkinių): „MIZARAS, Vytautas. Prevencinis autorių teisių ir gretutinių teisių gynimas. In

Literatūros, meno ir mokslo kūrinių autorių teisių apsauga. Konferencijos medžiaga. Vilnius: Eugrimas, 2005, p. 98-124.

5.2.3. straipsnių periodiniuose leidiniuose (žurnaluose ir pan.): „MIZARAS, Vytautas. Kompensacija kaip civilinis autorių teisių gynimo būdas. Teis÷, 2002, nr. 43, p. 137-152.“

5.3. Teismų sprendimų:

„1) Europos Teisingumo Teismo 2001 m. sausio 18 d. sprendimas byloje C-517/99, Merz & Krell GmbH & Co (2001), ECR I-6959. 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilin÷je byloje (arba c. b.) Vokietijos draudimo kompanija DA v. Švenčionių rajono valstybin÷ mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-739/2000, kat. 93; 3) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. sausio 12 d. nutartis civilin÷je byloje (arba c. b.) Man-Producten Rotterdam B.V. v. Individuali R. Suslavičiaus įmon÷, Nr. 2T-1/1998; 4) Panev÷žio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 1998 m. vasario 5 d. sprendimas civilin÷je byloje (arba c. b.) H. B. v. A. R., Nr. 3-23/1997.“

5.4. Elektroninių dokumentų:

„1) CROUCH, R. E. New and Emerging Issues: Family Law. In International Family Law Review [interaktyvus]. 2003, nr. 4 [žiūr÷ta 2004-04-09], p. 124-136. Prieiga per internetą: <http://adams.patriot.net/~crouch/flnc/21st.html> [žiūr÷ta 2004-04-09].

14

2) Valstybinis patentų biuras Prekių ženklų registravimo 2001-2003 m. statistika [interaktyvus]. [Žiūr÷ta 2004-04-02]. Prieiga per internetą: <http://www.vpb.lt> [žiūr÷ta 2004-04-02]; 3) WILDSTROM, H. A. Big Boost for Net Privacy. In Business Week [interaktyvus]. 1999-04-05 [žiūr÷ta 2004-12-20]. Prieiga per internetą: <http://www.westlaw.com> žiūr÷ta 2004-12-20]. 4) Jeigu naudojami elektroniniai pranešimai (pvz., užklausus informacijos elektroniniu paštu), rekomenduojame tokį pavyzdį13: PARKER, Elliott. Re: Citing Electronics Journals. In Pacs-L (Public Access Computer Systems Forum) [interaktyvus]. Houston (Tex.): University of Houston Libraries, 24 November 1989; 13:29:35 CST [žiūr÷ta 1995-02-01]. Prieiga per internetą: <teliet.brsuser@a.cni.org> [žiūr÷ta 1995-02-01].

13 Pavyzdys pateikiamas iš JANONIS, Osvaldas. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 39.