metrologijos sistemos optimizavimo lietuvoje

2010/10 Intelektinių (pažangių) transporto sistemų įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studija 1/79

METROLOGIJOS SISTEMOS OPTIMIZAVIMO

LIETUVOJE GALIMYBIŲ STUDIJA GALUTINĖ ATASKAITA

Vilnius, 2011-12-15

Pagal 2011-11-26 sutartį 1F-121 tarp Lietuvos Respublikos

ūkio ministerijos ir UAB „PI konsultacijos“.


Data 2011-12-15

Dokumento versija v1

Projekto autoriai:

Pareigos projekte Eksperto vardas, pavardė Parašas

Grupės vadovas Rokas Paulauskas

Ekspertas Justas Kapočius


ĮVADAS IR SANTRAUKA

Matavimai suteikia pagrindą šiuolaikinės visuomenės gerbūviui. Prekyba, teisė, pramonė ir

vartotojų apsauga remiasi matavimais. Matavimai svarbūs kone kiekviename kasdienio gyvenimo

etape ir aptinkami bene visur.

Lietuva yra atstovaujama pagrindinėse tarptautinėse teisinės ir mokslinės metrologijos

organizacijose.

Atlikta taprtautinėse duomenų bazėse saugoma informacija apie Lietuvos metrologijos

įstaigas ir laboratorijas, jų dalyvavimą tarptautinėje veikloje, siekiant pilnai įsilieti į transeuropinius

tinklus.

Atlikta informacijos, pateikiamos valdžios institucijų ir kitų nacionalinės metrologijos

sistemos dalyvių tinklalapiuos pateikiamos teisinės, organizacinės ir kitos informacijos analizė.

Lietuvoje veikia platus laboratorijų tinklas, teikiantis teisinės metrologijos paslaugas. Visoms

paskirtoms patikrai laboratorijoms buvo išsiuntinėti klausimynai

Apžvelgta Lietuvos metrologijos teisės aktų bazė.

Nei vienas iš metrologijos centrų nepateikė atsakymų į pateiktus klausimus, tuo apsunkindami

esamos situacijos vertinimą.

Verslą ir mokslą atstovaujančios kalibravimo, bandymų ir patikros laboratorijos geranoriškai

bendradarbiavo ir maksimaliai pateikė informaciją, kurią turėjo ir galėjo suteikti atsižvelgiant į

komercinės paslapties neatskleidimo reikalavimą bei struktūrinį išskyrimą įmonėse.


STUDIJOS TURINYS

ĮVADAS IR SANTRAUKA .................................................................................................................................. 3

STUDIJOS TURINYS ............................................................................................................................................... 4 TRUMPINIMAI ...................................................................................................................................................... 5

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS ..................................................................................................................................... 5

ĮŽANGA ................................................................................................................................................................. 6

1.1. MATAVIMŲ SVARBA ................................................................................................................................ 6

1.2. INSTITUCIJOS, RENGIANČIOS TEISĖS AKTUS, SUSIJUSIUS SU MATAVIMO PRIEMONĖMIS, FASUOTAIS

PRODUKTAIS, MATAVIMO METODAIS, MATAVIMO VIENETAIS: ......................................................................................... 7 1.3. TRUMPA PASIRINKTŲJŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISINĖS METROLOGIJOS APŽVALGA ... 8

1.4. TEISĖS AKTŲ LEIDYBA TEISINĖS METROLOGIJOS SRITYJE ........................................................................ 8

INSTITUCIJOS, ĮGYVENDINANČIOS TEISĖS AKTUS ............................................................................. 11

1.5. MATAVIMO PRIEMONIŲ IR MATAVIMO SISTEMŲ TIPO TVIRTINIMAS ....................................................... 12

1.6. TIPO TYRIMO KAINA .............................................................................................................................. 18 1.7. NACIONALINIS TIPO TVIRTINIMAS - OBJEKTAI ....................................................................................... 22

LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJA ................................................................................................ 26

INSTITUCIJOS, KURIANČIOS IR IŠLAIKANČIOS VALSTYBĖS ETALONUS .................................... 29

1.8. NACIONALINIŲ METROLOGIJOS INSTITUTŲ PLĖTRA. .............................................................................. 36

MANIPULIAVIMAS PAKLAIDOMIS ............................................................................................................. 37

1.9. DEGALŲ KOLONĖLIŲ PAVYZDYS ........................................................................................................... 37 1.10. NEAUTOMATINIŲ SVARSTYKLIŲ PAVYZDYS .......................................................................................... 39

INSTITUCIJOS, ATLIEKANČIOS MATAVIMO PRIEMONIŲ PATIKRĄ .............................................. 41

ĮSTAIGOS, ATLIEKANČIOS MATAVIMO PRIEMONIŲ REMONTĄ .................................................... 45

INSTITUCIJOS, RENGIANČIOS SPECIALISTUS ....................................................................................... 48

SPECIALIZUOTOS PROGRAMINĖS ĮRANGOS, ESAMŲ IR KURIAMŲ INFORMACINIŲ SISTEMŲ

REIKALINGUMAS IR PLĖTRA. ................................................................................................................................ 49

1.11. PROGRAMINĖ ĮRANGA, NAUDOJAMA METROLOGIJOJE. .......................................................................... 49

METROLOGIJOS IR VERSLO SĄSAJA IR SITUACIJA PASAULYJE, VYSTYMOSI TENDENCIJOS.

.......................................................................................................................................................................................... 51

1.12. PAKLAUSIMŲ APŽVALGA ....................................................................................................................... 51

REKOMENDACIJOS ......................................................................................................................................... 52


TRUMPINIMAI

BIPM Tarptautinis svorių ir matų biuras

BVP Bendras vidaus produktas

IT Informacinės technologijos

ES Europos Sąjunga

EUR Oficiali euro zonos valiuta (1 EUR= 3,4528 Lt)

EURAMET Europos nacionalinių metrologijos institutų organizacija

KTU Kauno technologijos universitetas

LMI Lietuvos metrologijos inspekcija prie ūkio ministerijos

NVS Nepriklausomų valstybių sandrauga. Organizacijos šalys: Armėnija,

Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachija, Kirgizija, Moldavija, Rusija, Tadžikija.

OIML Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija

Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Statistikos

departamentas

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

VMT Valstybinė metrologijos tarnyba prie ūkio ministerijos

WELMEC Europos teisinės metrologijos organizacija

Lt Nacionalinė valiuta Litas

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS


ĮŽANGA

Studiją parengė PI-CONSULT pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymą.

1.1. MATAVIMŲ SVARBA

Matavimai suteikia pagrindą šiuolaikinės visuomenės gerbūviui. Prekyba, teisė, pramonė ir

vartotojų apsauga remiasi matavimais. Matavimai svarbūs kone kiekviename kasdienio gyvenimo

etape ir aptinkami bene visur, pavyzdžiui:

1. Vertinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų kiekius,

2. Užtikrinant saugius ir efektyvius ligonių tyrimus ir gydymą,

3. Remiant pažangią pramonę, kuriančią aukštos kokybės ir pridėtinės vertės produktus,

4. Matuojant dujų, skirtų šildymui ar kurui, sudėtį, šiluminę vertę ir kiekį,

5. Užtikrinant garbingą ir skaidrią prekybą bei apmokestinimą – kasmet Lietuvoje sunaudojama

apie 6 milijonus tonų įvairių rūšių kuro (stat.gov.lt),

Matavimo priemonės reikalingos užtikrinti matavimų tikslumą, ypač aktualų vartotojams,

pramonei ir valstybei, pavyzdžiui, matuojant suvartojamo vandens kiekį, fasuojant prekes pagal

masę ar tūrį, atsiskaitant už elektros energiją ir t.t.

Fasuotos prekės, kurias sudaro produktas ir pakavimo medžiagos. Jų turinį būtina išmatuoti,

norint nustatyti viduje esančio produkto kiekį. Čia labai svarbi metrologija. Ji leidžia gamintojams

ir valdžios institucijoms tiksliai išmatuoti visų fasuotų gaminių, pvz., cukraus, miltų, skalbimo

miltelių, spiritinių ir gaiviųjų gėrimų, gaiviųjų gėrimų, šampūnų ir dantų pastos masę.

Vynui ir spiritiniams gėrimams ES nustato leidžiamų fasuotų gaminių dydžius.

Matavimo vienetai yra labai svarbūs kasdieniame gyvenime, siekiant užtikrinti sandorių

vykdymą ir saugoti sveikatą bei laikytis saugumo reikalavimų.

Studijoje apžvelgiama esama Lietuvos metrologijos sistema, palyginama su pasirinktų kitų

dviejų ES valstybių narių metrologijos sistemomis. Pateikiami pasiūlymai ir rekomendacijos


1.2. INSTITUCIJOS, RENGIANČIOS TEISĖS AKTUS, SUSIJUSIUS SU

MATAVIMO PRIEMONĖMIS, FASUOTAIS PRODUKTAIS,

MATAVIMO METODAIS, MATAVIMO VIENETAIS:

Valstybė Politiką formuojanti valstybės institucija Politiką įgyvendinanti (tipo

tvirtinimą) atliekanti institucija

Airija Pramonės reikalų ministerija Nacionalinė standartizacijos

tarnyba (NSAI)

Austrija Federalinė ekonomikos ir darbo ministerija

(BMWA)

Federalinė metrologijos uir

bandymų tarnyba (BEV)

Belgija Ekonomikos reikalų ministerija Ministerijos metrologijos skyrius

Bulgarija Ekonomikos ministerija Bulgarijos metrologijos institutas

Čekija Pramonės ir prekybos ministerija Čekijos standartizacijos,

metrologijos ir bandymų tarnyba

Danija Danijos saugos technologijų tarnyba Danijos akreditacijos ir

metrologijos fondas (DANAK)

Estija Ekonomikos reikalų ir komunikacijų

ministerija

Metrologijos tarnyba ir

metrologijos taryba

Italija Pramonės ir komercijos ministerija Ministerijos centrinis

metrologijso biuras

Jungtinė

Karalystė

Verslo inovacijų ir technologijų

departamentas

Nacionalinė metrologijos

organizacija ir municipalinė

kokybės, saugos ir metrologijos

inspekcija

Kipras Komercijos, pramonės ir turizmo

ministerija

Ministerijos svorių ir matų

skyrius

Latvija Ekonomikos ministerija Latvijos standartizacijos,

akreditacijos ir metrologijos

centras

Lenkija

Lietuva Vasltybinė metrologijos tarnyba Lietuvos metrologijos inspekcija

Malta Maltos standartizacijos įstaiga Maltos standartizacijos įstaiga

Nyderlandai Pramonės ministerija Verispect b.V. (atsako už

matavimo priemonių priežiūrą,

prabavimą ir fasuotų produktų

priežiūrą)

Portugalija Portugalijos kokybės institutas

Prancūzija Pramonės reikalų ministerija Ministerijos Regionų darbo,

kokybės ir pramonės saugos

direktorato Metrologijos biuras

Suomija Darbo ir ekonomikos ministerija Suomijos saugos technologijų

tarnyba

Vengrija Ekonomikos ir transporto ministerija Prekybos licenzijavimo biuras

Vokietija Federalinė darbo ir ekonomikos ministerija Vokietijos fizikinė techninė

tarnyba, žemių vyriausybės


1.3. TRUMPA PASIRINKTŲJŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ

NARIŲ TEISINĖS METROLOGIJOS APŽVALGA

Vykdant studiją, surinkti ir apibendrinti duomenys apie ES valstybių narių teisinės

metrologijos sistemas, iš kurių pasirinkta 14 nacionalinių metrologijos infrastruktūrų, kaip

apimantys įvairiausius teisinės metrologijos sistemos organizavimo modelius valstybėse narėse.

Siekiant išvengti šališkumo, analizei buvo atrinktos ne tik mažosios ir didžiosios, bet ir „senosios“

ir „naujosios“ valstybės narės. Visose analizuotose valstybėse narėse teisinę bazę sudaro vienas ar

keli su metrologija susiję įstatymai. Toks atskyrimas atliktas atsižvelgiant į skirtingus kriterijus.

Tokiais kriterijais yra (a) galimybė skirtingais įstatymais reguliuoti į ES harmonizuotą ir

neharmonizuotą sritį patenkančių teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių pateikimą į

rinką bei jų priežiūrą, (b) aiškiai atskirti matavimo priemones, matavimo vienetus ir fasuotus

produktus, (c) istoriškai susiklosčiusios sistemos, kai metrologijos infrastruktūra nebuvo

centralizuota ir atsakomybė teko kiekvienai šakinei ministerijai (prekybos, sveikatos ar kitai).

Kaip rodo surinkti duomenys, daugumoje atvejų (13) už teisės aktų metrologijos srityje

rengimą ir priėmimą, yra atsakingos su pramonės, prekybos ir susisiekimo reikalais susijusios

valstybių narių ministerijos. Tik Danijos atveju Ekonomikos ministerija yra perdavusi atitinkamus

įgaliojimus Danijos saugos technologijų tarnybai. Poįstatyminius teisės aktus paprastai priima

atitinkamų valstybių narių Vyriausybės ar Ministrų Tarybos, ar pačios už metrologijos politikos

formavimą atsakingos ministerijos. Kai kuriais atvejais, poįstatyminius teisės aktus priima

ministerijų skyriai (pvz., Belgija). Kiek tokių poįstatyminių teisės aktų yra kiekvienoje valstybėje

narėje, duomenų nepavyko rasti, tačiau Slovakijos standartizacijos, metrologijos ir bandymų

tarnybos teigimu, Slovakijoje vykdant metų trukmės įvairių ministerijų ir kitų institucijų priimtų

teisės aktų, vienaip ar kitaip įtakojančių teisinės metrologijos, pramoninės metrologijos, mokslinės

metrologijos, matavimo vienetų ir jų naudojimo, fasuotų produktų, metrologijos specialistų rengimo

klausimus, tokių teisės aktų buvo suskaičiuota beveik septyni šimtai. Kitose valstybėse narėse, pvz.,

Vokietijoje, kur greta federalinės Vyriausybės, su metrologijos klausimais susiduria ir žemių

vyriausybės, tokių teisės aktų gali būti ženkliai daugiau.

Toliau pateikiamas metrologijos srities politikos formavimo ir teisės aktų leidybos požiūriu

1.4. TEISĖS AKTŲ LEIDYBA TEISINĖS METROLOGIJOS SRITYJE

Valstybinė metrologijos tarnyba nuo 1998 m. yra išleidusi apie 150 teisės aktų, kurie buvo

paskelbti Valstybės žiniose ar jų priede „Informaciniai pranešimai“. Šie teisės aktai gali būti

sugrupuoti taip:

1. Susiję su ES Naujo ir Senojo požiūrio direktyvų perkėlimu (matavimo priemonės, fasuoti

produktai, buteliai, naudojami kaip matavimo indai, matavimo vienetai, paskirtos

(notifikuotos) įstaigos),

2. Susiję su paskirtųjų įstaigų (ne ES naujo požiūrio direktyvų sritis) įvertinimu ir paskyrimu,

3. Matavimo priemonių patikros žymenimis, patikros sertifikatais, jų naudojimo tvarka,

4. Periodų tarp matavimo priemonių patikrų nustatymu,

5. Matavimo priemonių patikrų plombavimo schemomis,

6. Žaidimo automatais,

7. Kiti organizacinio, administracinio pobūdžio teisės aktai


Valstybinės metrologijos interneto tinklalapio skiltyje „Išvadoms gauti pateikti teisės aktų

projektai“ pranešama apie 2 teisės aktų projektus, kurie buvo pateikti visuomenei derinti bei

archyve yra pateikti 8 teisės aktų projektai. Iš viso visuomenei įvertinti pristatyti 10 teisės aktų

projektų arba mažiau nei 7 procentai Tarnybos parengtų ir (ar) priimtų teisės aktų projektų.

Pažymėtina, kad nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, ES teisės aktų projektų duomenų

bazėje TRIS buvo patalpintas tik vienas teisės akto projektas dėl fasuotų produktų ir matavimo

indų.

Lietuvos Respublikos aplinkos, ūkio, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ministerijos taip pat yra

parengusios ir priėmusios teisės aktų, susijusių su matavimo priemonių atitikties vertinimu, patikra,

kalibravimu.

Iš visų Valstybinės metrologijos tarnybos (VMT) parengtų teisės aktų, du techniniai

reglamentai su papildymais nustato privalomuosius reikalavimus matavimo priemonėms ir jų

atitkties vertinimo būdus:

a) Matavimo priemonių techninis reglamentas (Žin., 2006, Nr. 40-1451), nustatantis

reikalavimus vandens skaitikliams, aktyvios elektros energijos skaitikliams, dujų

skaitikliams, šilumos skaitikliams, matavimo sistemoms, skirtoms nepertraukiamam ir

dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį (toliau – Matavimo sistemos), kiekiui (tūriui arba

masei) matuoti, automatinėms svarstyklėms, matams, matmenų matavimo priemonėms ir

išmetamųjų dujų analizatoriams,;

b) Neautomatinių svarstyklių techninis reglamentas (Žin., 2009 Nr.153-6942), nustatantis

reikalavimus neautomatinėms svarstyklėms.

Viso šiais techniniais reglamentais yra nustatomi reikalavimai 11 matavimo priemonių

grupių. Lyginant šį sąrašą su

Taip pat VMT yra išleidusi 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. V-107 dėl matavimo

priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo, tačiau šiuo

teisės aktu techniniai reikalavimai nėra pateikiami tiesiogiai arba nuorodomis į standartą, techninę

specifikaciją ar praktikos nuostatas arba kuriame pateikiamas minėtų dokumentų tekstas. Dėl šių

trūkumų šis teisės aktas praktiškai negali būti naudojamas programinei įrangai vertinti. Vienintelis

dokumentas priimtas visų ES valstybių narių teisinės metrologijos organizacijų, naudojamas

bandant matavimo priemonių įrangą yra WELMEC 7.2. 3-ias leidimas. Elektroninių elektros

skaitiklių programinės įrangos bandymams nuo 2010 m. birželio 21 d. yra akredituotas Vilniaus

metrologijos centras (žr. akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.057, išduoto 2010-06-21, priedą).

Kitų matavimo priemonių pragraminei įrangai bandyti ši įstaiga nėra akredituota. WELMEC

dokumentas yra skirtas tik matavimo priemonėse esančiai programinei įrangai (neišeinančiai už jos

ribų bandyti), todėl telemetrinių duomenų perdavimo patikimumo bandymams nėra taikytinas. Iš

dalies galėtų būti taikomi TATENA dokumentai, pvz. Programinės įrangos, naudojamos

branduoliniuose prietaisuose, patvirtinimo procedūros (Validation Procedures of Software Applied

in Nuclear Instruments, IAEA, 2007). Taip pat yra didelis pasirinkimas iš ISO standartų – naudojant

paieškos žodį „software“ rasta 310 standartų. Kitų standartų (IEC, IEEE, NIST ir t.t.) atskira

paieška nebuvo atliekama, nors rasta nuorodų tiek į šių organizacijų, tiek į karinius JAV standartus

(MIL). Esant tokiam pasirinkimui VMT specialistai turėtų susipažinti su minėtais standartais ir

aiškiai nurodyti, kurie iš jų yra taikytini.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=274006&p_query=&p_tr2=



Be to, nepateikta rinkos analizė ir aiškus pagrindimas, kodėl buvo būtinas šis teisės aktas,

kadangi matavimo priemonių techninio reglamento 1 priedo 10.5 p. nustato “ Neatsižvelgiant į tai,

ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti

nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas rodmenų įtaisas, kurį vartotojas galėtų

pasiekti be įrankių. Šio rodmenų įtaiso rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma

mokama kaina.”. VMT teisės akte neišskiria komunalinėms paslaugoms naudojamų matavimo

priemonių ir jų teikiamų duomenų perdavimo sistemų.

Daugiau techninių reglamentų matavimo priemonių klausimais VMT nėra parengusi.


INSTITUCIJOS, ĮGYVENDINANČIOS TEISĖS

AKTUS

ES valstybių narių įgyvendinančiųjų institucijų analizė parodė, kad visų ES valstybių narių

ES valstybės narės, nepriklausomai nuo to jų dydžio ar narystės pradžios ES datos, galima

suskirstyti į tris pagrindinius modelius:

(a) visos veiklos (tipo tvirtinimas, matavimo priemonių patikra, rinkos priežiūra) tenka tai

pačiai minsiterijai (pvz., Belgija),

(b) tipo tvirtinimą atlieka nacionaliniai metrologijos institutai, patikrą – paskirtos privačios

įstaigos, rinkos priežiūrą – nacionaliniai metrologijos institutai,

(c) tipo tvirtinimą atlieka nacionaliniai metrologijos institutai, patikrą – paskirtos privačios

įstaigos, rinkos priežiūrą – įvairios valdžios institucijos

Valstybė Tipo tvirtinimą, patikrą atliekanti institucija Rinkos priežiūrą įgyvendinanti

institucija

Airija Nacionalinė standartizacijos tarnyba

(NSAI)

Nacionalinė standartizacijos

tarnyba (NSAI)

Austrija Tipo tvirtinimas -Federalinė metrologijos ir

bandymų tarnyba (BEV),

Patikra – privačios kompanijos, jei jų nėra

tam tikroje srityje - BEV

Federalinė metrologijos ir

bandymų tarnyba (BEV)

Belgija Ministerijos metrologijos skyrius Ministerijos metrologijos skyrius

Bulgarija Bulgarijos metrologijos institutas Bulgarijos metrologijos institutas

Čekija Čekijos metrologijos institutas Čekijos prekybos inspekcija

Danija Danijos akreditacijos ir metrologijos fondo

(DANAK) įgaliotos laboratorijos

Danijos akreditacijos ir

metrologijos fondo (DANAK)

įgaliotos laboratorijos

Estija Metrologijos tarnyba Techninė priežiūros tarnyba

Italija Ministerijos centrinis metrologijos biuras Ministerijos centrinis

metrologijos biuras, regioniniai

biurai, karabinieriai

Kipras Ministerijos svorių ir matų skyrius Ministerijos svorių ir matų

skyrius

Latvija Latvijos standartizacijos, akreditacijos ir

metrologijos centras

Patikra – privačios patikrai įgaliotos

įstaigos

Vartotojų teisių gynimo centras

Lenkija Centrinis matų biuras – tipo tvirtinimas,

patikra – regioniniai metrologijos ir

prabavimo centrai ir įgaliotos privačios

laboratorijos

Regioniniai metrologijos ir

prabavimo centrai

Lietuva Valstybinė metrologijos tarnyba – tipo

tvirtinimas,

Lietuvos metrologijos inspekcija


Patikrai paskirtos įstaigos (AB, UAB, VĮ ir

kiti juridiniai asmenys)

Malta Maltos standartizacijos įstaiga Maltos standartizacijos įstaiga

Nyderlandai Tipo tvirtinimas – Nmi Certin,

patikra – Verispect b.V.

Verispect b.V.

Portugalija

Prancūzija Tipo tvirtinimas - Prancūzijos nacionalinis

metrologijos institutas,

Patikra – privačios laboratorijos, o jei jų

nėra, Pramonės, tyrimų ir aplinkos

direktoratai

Pramonės, tyrimų ir aplinkos

direktoratai

Slovakija Slovakijos bandymų, metrologijos ir

standartizacijos tarnyba – tipo tvirtinimas,

Slovakijos metrologijos institutas,

Slovakijos teisinės metrologijos

organizacija, privačios įgaliotos įstaigos -

patikra

Slovakijos metrologijos

inspekcija

Suomija Tipo tvirtinimas - Suomijos saugos

technologijų tarnyba,

Patikra – paskirtos laboratorijos

Suomijos saugos technologijų

tarnyba

Vengrija Prekybos licenzijavimo biuras Prekybos licenzijavimo biuras

Vokietija Tipo tvirtinimas - Vokietijos fizikinė

techninė tarnyba, regioninės patikros

tarnybos, akredituotos laboratorijos

Regioninės patikros tarnybos

1.5. MATAVIMO PRIEMONIŲ IR MATAVIMO SISTEMŲ TIPO

TVIRTINIMAS

Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje yra naudojami keli tipo tvirtinimo apibrėžimai:

1. Tipo tyrimas – atitikties įvertinimo procedūros dalis, pagal kurią paskelbtoji įstaiga tiria

matavimo priemonės techninį projektą ir užtikrina bei deklaruoja, kad techninis projektas

atitinka direktyvos atitinkamus reikalavimus (ES matavimo priemonių direktyva).

2. Tipo tvirtinimas - teisinis sprendimas, remiantis įvertinimo ataskaita, kad matavimo

priemonės tipas atitinka taikytinus teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamas naudoti

reguliuojamoje srityje tokiu būdu, kad, manoma, ji teikia patikimus matavimo duomenis tam

tikrą laiką (Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos naudojams apibrėžimas).

3. Matavimo priemonės tipo patvirtinimas - sprendimas, priimtas įvertinus matavimo

priemonės tipo įvertinimo rezultatus, kad matavimo priemonės tipas atitinka teisės aktų ir

(arba) techninės dokumentacijos nustatytus reikalavimus ir gali būti naudojamas gauti

patikimus matavimo rezultatus per apibrėžtą laiką reguliuojamoje metrologijos srityje

(Lietuvos Metrologijos įstatymas).


Nors iš pažiūros nėra didelių skirtumų tarp šių apibrėžimų, lietuviškame tipo tvirtinimo

apibrėžime atsiradę žodžiai „(arba) techninės dokumentacijos nustatytus reikalavimus“ iš esmės

keičia visą tipo tvirtinimo sampratą ir praktiką. Jeigu kitose valstybėse narėse tipo tvirtinimas gali

būti atliekamas tik tada, kai yra teisės aktas, nustatantis, kokius reikalavimus turi atitikti tam tikra

matavimo priemonių grupė ar kategorija, tai Lietuvoje sudaryta galimybė įteisinti bet kokią

matavimo priemonę, net jei jų charakteristikos skirtingos (tarkim, vienos matavimo priemonės

paklaida yra 2%, o kitos - 1%), nes nėra nustatyta jokių minimalių atitikties ar tinkamumo kriterijų

pagal matavimo priemonės naudojimo sritį. Taigi, skirtingai nei degalų kolonėlių ar svarstyklių

atveju, kur visos turi tenkinti vienodus reikalavimus, nacionalinio tipo tvirtinimo metu galima

įteisinti įvairiausias matavimo priemones, net ir tokias, kurios kitose valstybėse nebūtų pripažintos

tinkamomis naudoti.

Tolimesnė įtaka – kai kitose valstybėse narėse nėra poreikio kurti atskiras patikros

metodikas pagal matavimo priemonių tipus, nes įteisinamos tik tos, kurios tenkina vieningus

minimalius reikalavimus, tai Lietuvoje patikros metodikų gali būti daug ir įvairių netgi tai pačiai

matavimo priemonių kategorijai ar grupei. Be to, matavimo priemonės metrologinis įteisinimas vien

remiantis gamintojo technine dokumentacija, yra nepakankamai pagrįstas veiksmas, nes gamintojas

visada pasilieka teisę pakeisti technines (tame tarpe ir metrologines) charakteristikas be išankstinio

perspėjimo – tokia informacija pateikiama praktiškai visais atvejais. Tuo būdu į rinką galima

pateikti bet kokių charakteristikų ir kokybės matavimo priemones, nes nėra nustatytas kontrolės,

kaip to išvengti, mechanizmas, ir, kaip jau minėta, neaišku, kas atsako už priimto sprendimo

patvirtinti tipą ar jo nepatvirtinti teisines pasekmes, jei tai po to sukeltų pavojų sveikatai ar gyvybei,

ar pažeistų kitus visuomenės interesus.

Dar viena tiesiogiai gamintojus įtakojanti pasekmė – nesant skaidraus teisinio ir

techninio reguliavimo, nėra galimybės įvertinti, kokią pridėtinę vertę sukuria Lietuvoje atliekamas

tipo tvirtinimas. Taip pat nėra galimybės nešališkai įvertinti tipo tyrimo kainodaros pagrįstumą ir

skaidrumą. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad nei Valstybinė metrologijos tarnyba, nei įstaigos,

atliekančios Lietuvos tipo tyrimus ir bandymus, tam nėra akredituotos. Kadangi VMT nėra

sudariusi sutarčių su kitų valstybių nacionaliniais metrologijos institutais ar įstaigomis,

atliekančiomis nacionalinį tipo tyrimą ir kitų valstybių išduotų tipo tvirtinimo sertifikatų

pripažinimą dėl abipusio tokių tipo tvirtinimų pripažinimo, tai Lietuvos tipo tvirtinimas nėra

pripažįstamas kitose ES valstybėse narėse.

Galiausiai, nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, atsiranda galimybė, kad gali būti

įteisintas ir toks matavimo priemonės tipas, kuris kitoje valstybėje narėje negalėtų būti įteisintas,

kaip neatitinkantis tos valstybės narės teisės aktų reikalavimų.


Galima daryti prielaidą, kad esamas matavimo priemonių reglamentavimas, tiksliau,

jo nebuvimas ar trūkumas, iš esmės negina visuomenės intereso, nes galimai nepadeda pasiekti

konkrečių rezultatų siekiant apginti visuomenę.

Tipo tyrimas gali būti vykdomas vienu iš šių būdų. Paskelbtoji įstaiga sprendžia apie

tinkamą būdą ir reikalingus bandinius:

a) numatomos produkcijos tipinio bandinio tyrimas, kai tiriama visa matavimo priemonė;

b) numatomos produkcijos tipinių bandinių tyrimas, kai tiriama viena arba kelios svarbios

matavimo priemonės dalys ir įvertinama kitų matavimo priemonės dalių atitiktis techniniam

projektui, vykdant techninės dokumentacijos ir teisės aktuose minimų patvirtinančių duomenų

tyrimą;

c) matavimo priemonės atitikties techniniam projektui įvertinimas, vykdant techninės

dokumentacijos ir teisės aktuose minimų patvirtinančių duomenų tyrimą ir nevykdant bandinio

tyrimo.

Šiuo metu Europos Sąjungoje egzistuoja keli matavimo priemonių tipo tvirtinimo variantai.

Tai susiję su tuo, kad istoriškai besivystant buvo naudojama skirtinga terminologija skirtingo

laikotarpio dokumentuose (EEB direktyvose, OIML dokumentuose).

Pagrindiniai tipo tvirtinimo variantai yra šie:

1. Nacionalinis tipo tvirtinimas,

2. EEB tipo tvirtinimas,

3. ES tipo tyrimas (modulis B)

4. ES projekto tyrimas (modulis H1)

Paprastai tipo tvirtinimas galioja 10 metų. Ši praktika Lietuvoje pradėta taikyti tik po įstojimo į

ES.

Iš dalies tipo tvirtinimui galima priskirti vieneto patikrą (modulis G), t.y. atitikties vertinimo

procedūra taikoma nedideliam kiekiui matavimo priemonių įteisinti metrologiškai. Paprastai vieneto

patikros metu atliekama daugiau bandymų, negu patikros metu, tačiau mažiau bandymų ir tyrimų,

nei tipo tyrimo ar tipo tvirtinimo metu. Nėra vieningos ES valstybių narių politikos, kada laikyti,

kad prasideda serijinė gamyba arba į rinką pateikiama pakankamai daug matavimo priemonių,

leidžiančių spręsti apie poreikį atlikti matavimo priemonės tipo tyrimą ar tipo tvirtinimą.


Pavyzdžiui, Lenkijoje nustatyta, kad dviejų matavimo priemonių vieneto patikros kaina yra

lygi tipo tvirtinimo kainai, t.y., finansiškai gamintojui ar jo atstovui naudinga siekti tipo tvirtinimo,

jei įranga nėra unikali. Vokietijoje yra kitokios rekomendacijos, ten laikomasi nuomonės, kad turi

būti 5 matavimo sistemos, norint būtinai atlikti tipo tvirtinimą.

Be to, egzistuoja kelios tipo tvirtinimo atmainos – ribotas EEB tipo tvirtinimas iki 3 ar

5 metų, arba EEB tipo tvirtinimas tam tikram matavimo priemonių skaičiui. Kai kuriose valstybėse

narėse taip pat galioja nacionalinis ribotas tipo tvirtinimas, tačiau Lietuvoe metrologijos įstatymas

nenustato tokios galimybės. Ribotas tipo tvirtinimas atliekamas tais atvejais, kai gamintojas siekia

pateikti į rinką visiškai naujos konstrukcijos ir pagal naujas technologijas pagamintas matavimo

priemones, kurioms nėra tinkamų Europos ar tarptautinių standartų arba jie pritaikytini tik iš dalies,

o gamintojas turi pasiūlyti ir padaryti savo sprendimus, kad ta matavimo priemonė atitiktų

bendruosius reikalavimus. Būtent tokiu būdu į rinką prieš daugiau nei dešimt metų buvo pateiktos

suslėgtų gamtinių dujų matavimo sistemos, t.y. joms išduotas nacionalinis tipo tvirtinimas ribotam

matavimo sistemų skaičiui, o po kelių metų eksploatacijos, surinkus atitinkamus duomenis, buvo

nuspręsta tokį tipą patvirtinti ilgesniam laikotarpiui. Vis dėlto, gamintojai siekia riboto tipo

tvirtinimo tik tuo atveju, kai nėra atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, nes, tipo tvirtinimą

atliekanti įstaiga, siekdama apsidrausti, atlieka žymiai daugiau bandymų negu įprastais atvejais.

EEB tipo tvirtinimui įgaliotų įstaigų Lietuvoje nėra.

ES tipo tyrimui (modulis B) notifikuotas Lietuvos energetikos institutas.

Standartinė tipo tvirtinimo procedūra Lietuvoje yra tokia:

a) pareiškėjas pateikia prašymą ir atitinkamus dokumentus Valstybinei metrologijos tarnybai,

b) Valstybinė metrologijos tarnyba (VMT) įvertina pateiktus dokumentus,

c) VMT atlieka suinteresuotų įstaigų apklausą,

d) Suiteresuotos įstaigos pateikia savo siūlymus,

e) VMT pateiktų siūlymų pagrindu parengia trišales sutartis

f) Sutartis pasirašo pareiškėjas, VMT ir suiteresuota įstaiga,

g) Pasirašoma darbų perdavimo priėmimo ataskaita,

h) VMT išleidžia įsakymą apie tipo tvirtinimą ir išduoda tipo tvirtinimo sertifikatą.

Trišalėje sutartyje paprastai įvardijami šie darbai:

1. Matavimo priemonės pateiktos dokumentacijos įvertinimas;


2. Matavimo priemonės patikros atlikimo Lietuvoje galimybės įvertinimas, patikros

metodikos koregavimas ir įforminimas nustatyta tvarka;

3. Matavimo priemonės bandymų programos parengimas ir bandymų atlikimas;

4. Matavimo priemonės tipo tyrimo ataskaitos parengimas;

5. Matavimo priemonės tipo tyrimo sertifikato projekto parengimas.

Paprastai teikdamos siūlymą suinteresuotos įstaigos nurodo tik šiuos darbus, apytikslę

tipo tyrimo trukmę ir valandų skaičių, reikalingą paslaugai suteikti. Pastarasis skaičius yra suminis,

tačiau paskirstymas pagal darbus nėra pateikiamas. Toliau bus pateikiamas preliminarus įkainio

skaičiavimas, atsižvelgiant į aukščiau įvardintus darbus, ir palyginimas su suinteresuotos įstaigos

įkainiais.

Suinteresuotos įstaigos, kurias apklausia Valstybinė metrologijos tarnyba, dažniausiai

yra AB ar VĮ Metrologijos centrai, Lietuvos energetikos institutas ir KTU Metrologijos institutas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos akreditacijos biuro tinklalapyje pateikiamą informaciją, ne visos

įstaigos buvo ar yra akredituotos matavimo priemonių bandymams pagal standartą LST EN ISO

17025 ar kaip kontrolės įstaigos pagal standartą LST EN ISO 17020. Beje, KTU metrologijos

institutas net nėra akredituotas bandymams ar kalibravimui. Papildomai reiktų pažymėti, kad

metrologijos centrų akreditacijos sritys neapima visos jų veiklos apimties, t.y. metrologijos centrai

teikia ir tokias paslaugas, kurios nėra akredituotos arba yra akredituotos tik kalibravimui, o ne

bandymams.

Tipo tyrimo klausimais Europos Komisija ir Europos teisinės metrologijos

organizacija (WELMEC) savo vadove “Matavimo priemonių direktyva 2004/22/EB: bendros

nuostatos dėl paskelbtųjų įstaigų, atliekančių atitikties vertinimą, įvertinimas ir veikla”

rekomenduoja, kad tipo tyrimą atlikti būtų notifikuojamos akredituotos produktų sertifikacijos

įstaigos pagal EN 45011 (ISO 17011) standartą. Kaip išimtis, priimama akreditacija kaip kontrolės

įstaigos pagal standartą LST EN ISO 17020. Akreditacija vien tik bandymams nėra laikoma

pakankamu kompetencijos įrodymu, išskyrus tuos atvejus, kai atitikties vertinimo įstaigos

paskiriamos įstatymu, jos veikia ilgą laiką ir yra gerai žinomos tarptautiniu mastu. Tokia įstaiga


laikoma Vokietijos fizikinė techninė tarnyba (PTB), kurioje dirba bene 1800 darbuotojų ir kuri

veikia nuo XIX amžiaus pabaigos.

Esamos situacijos analizė rodo, kad Valstybinė metrologijos tarnyba nėra nustačiusi

aiškių techninės ir metrologinės kompetencijos kriterijų pasirinkdama suiteresuotas įstaigas tipo

tyrimui atlikti, nes apklausiant potencialiai galinčias teikti tipo tyrimo ir bandymų paslaugas įstaigas

nėra prašoma pateikti įrodymų, kad jso yra trečios šalies įvertintos (akredituotos) teikti atitinkamų

bandymų ar kontrolės paslaugas. Kviečiant teikti siūlymus taip pat nesidomima, ar kviečiamos

įstaigos faktiškai turi galimybes atlikti pilnaverčius tipo tyrimo bandymus pagal tarptautinių ar

Europos standartų reikalavimus. Pažymėtina, kad Vokietijoje yra tik dvi įstaigos, turinčios galimybę

ir atitinkamus įgaliojimus atlikti tipo tyrimus ir išduoti ES tipo tyrimo ar Vokietijos tipo tyrimo

pažymėjimus. Kitose valstybėse, tokiose kaip Slovakija, Lenkija ar Čekija, tokių techniškai ir

metrologiškai kompetetingų įstaigų yra po vieną. Žinoma, tose valstybėse yra ne viena dešimtis

akredituotų ir patikrai įgaliotų įstaigų, tačiau nė viena iš jų nėra laikoma kompetetinga atlikti

matavimo priemonių tipo tyrimą ir bandymus. Tokia situacija, kai Lietuvoje nėra keliami

kompetencijos reikalavimai tipo tyrimus atliekančioms įstaigoms, sukelia tam tikrų abejonių dėl jų

veiklos nešališkumo ir rezultatų patikimumo. Žinoma, tai nėra taikytina paskelbtosios įstaigos

Lietuvos energetikos institutui, kadangi ši įstaiga yra įgyvendinusi kokybės vadybos sistemą pagal

standartą LST EN ISO 17020.

Žemiau pateikiami bendrieji reikalavimai, kuriuos turi tenkinti kompetetingos įstaigos:

Įstaiga, jos vadovas ir personalas, dalyvaujantis sprendžiant atitikties įvertinimo užduotis,

neturi būti vertinamų matavimo priemonių projektuotojas, gamintojas, tiekėjas, įrengėjas arba

vartotojas arba kurio nors iš jų įgaliotasis atstovas. Be to, jie negali būti tiesiogiai įtraukti į

matavimo priemonės projektavimą, gamybą, pardavimą arba priežiūrą arba atstovauti šalims, kurios

užsiima šia veikla. Tačiau pastarasis kriterijus jokiu būdu neatima galimybės gamintojui ir įstaigai

keistis technine informacija atitikties įvertinimo klausimais;

įstaigai, jos vadovui ir personalui, dalyvaujančiam sprendžiant atitikties įvertinimo užduotis,

neturi būti daroma jokio spaudimo arba paskatų, ypač finansinių, kurios galėtų daryti įtakos jų

sprendimui arba jų daromo atitikties įvertinimo rezultatams, ypač iš asmenų arba asmenų grupių,

suinteresuotų įvertinimų rezultatais;

atitikties įvertinimas daromas vadovaujantis aukščiausio laipsnio profesiniu sąžiningumu ir

turint būtiną didžiausią kompetenciją metrologijos srityje.


įstaiga turi sugebėti vykdyti visas atitikties įvertinimo užduotis, kurioms ji buvo paskirta,

neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis vykdo pati įstaiga, ar jos yra vykdomos jos vardu ir esant jos

atsakomybei. Jos žinioje turi būti reikiamas personalas ir jai turi būti prieinama įranga, būtina

tinkamu būdu vykdyti technines ir administravimo užduotis, susijusias su atitikties įvertinimu;

įstaigos personalas turi turėti gerą techninį ir profesinį pasirengimą, apimantį visas atitikties

įvertinimo užduotis, kurias vykdyti įstaiga buvo paskirta; turi pakankamai gerai žinoti taisykles,

taikomas vykdomoms užduotims, ir turėti atitinkamą tokių užduočių vykdymo patirtį; turi turėti

reikiamus sugebėjimus parengti sertifikatus, protokolus ir ataskaitas, rodančias užduočių įvykdymą;

turi būti garantuotas įstaigos, jos vadovo ir personalo nešališkumas.

Įstaiga turi turėti civilinės atsakomybės draudimą.

Dėl civilinės atsakomybės draudimo – egzistuoja skirtingi kriterijai ir reikalavimai

nešališkumui bei kompetencijai įrodyti bandymų laboratorijoms, kontrolės ir sertifikacijos

įstaigoms. Dabar galiojantys teisės aktai nenustato, kas prisiima atsakomybę už tipo tyrimo

rezultatus – Valstybinė metrologijos tarnyba ar suinteresuota institucija. Taip pat pasirenkant

paslaugos tiekėją nėra vertinama, ar jis apdraudęs savo visą veiklą, susijusią su tipo tyrimo

veiksmais ir atitikties vertinimu.

1.6. TIPO TYRIMO KAINA

Vertinant ES tipo tyrimą atliekančių institucijų įkainius, jie nėra atskleidžiami tretiesiems

asmenims, tačiau iš privačių pokalbių su Nyderlandų, Slovakijos, Ispanijos, Vokietijos galima

daryti šias prielaidas:

a) Kaina svyruoja priklausomai nuo matavimo priemonės techninio sudėtingumo, jos

komponentų (jei jie anksčiau buvo išbandyti) ir administracinių kaštų,

b) Kaina priklauso nuo darbų skubumo,

c) Pilnas matavimo priemonės išbandymas atliekamas nedažnai, tačiau visuomet išnagrinėjama

techninė dokumentacija,

d) Kainas reguliuoja ne tik rinka, bet ir Vyriausybės.

Įprastai ES valstybėse narėse tipo tyrimams paskiriamos akredituotos kompetetingos įstaigos.

Kaip minėta, tokių nėra daug, t.y. viena ar dvi vienoje valstybėje. Kai kuriose valstybėse, pvz.,

Kipre ar Maltoje tokių įstaigų išvis nėra, o tipo tvirtinimą atlieka ministerijos ar kitos valdžios

institucijos, pasiremdamos jau atliktų bandymų ar kalibravimų rezultatais.


Dažniausiai tipo tvirtinimo kaina skaičiuojama pagal sugaištas darbo valandas ir bandymų

įrangos panaudojimo sąnaudas, siekiant padengti visas išlaidas, o tais atvejais, jei tai pelno siekianti

įstaiga, tai ir gauti pelną. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš ES valstybių narių: Lenkijoje tipo

tvirtinimo metu taikomas fiksuotas 200 zlotų už darbo valandą įkainis. Jeigu yra tiriama įteisintos

matavimo priemonės modifikacija, tuomet įkainis yra dvigubai mažesnis, t.y. 100 zlotų už valandą.

Nyderlanduose yra taikomas 400 EUR mokestis už darbo valandą. Čekijoje valandinis įkainis

įskaitant visas išlaidas yra 26 EUR. Vokietijoje valandinis įkainis nėra žinomas, tačiau yra

nustatyta viršutinė tipo tvirtinimo kaina – ne daugiau 30 000 EUR. Tuo tarpu Lietuvoje valandinis

įkainis viršija 200 litų, t.y. didesnis nei Lenkijos ar Čekijos tipo tvirtinimo įstaigų taikomas įkainis.

Kitose valstybėse yra pripažįstami atliktų bandymų ar kalibravimų rezultatai, todėl yra

fiksuojami nacionalinio tipo tvirtinimo įkainiai. Tarkime, Slovakijoje valstybės rinkliava yra 32

eurai, o Estijoje 31,95 eurai už matavimo priemonės nacionalinį tipo tvirtinimą, jeigu yra

pateikiamos bandymų ar kalibravimo ataskaitos ar liudijimai. Lietuvoje toks variantas nėra

taikomas, o pigiausias tipo tvirtinimas, kiek žinoma apklausus verslo įmones telefonu, buvo daugiau

kaip 2000 litų. Taigi, matyti akivaizdus skirtumas tarp mažiausių kainų pasirinktose valstybėse

narėse:

1pav. Matavimo priemonės tipo tvirtinimo kainos (litais) palyginimas.

Pažymėtina, kad į šią sumą įeina ir dokumentacijos įvertinimas, taip pat nustatoma, ar yra

techninės priemonės atlikti patikrą toje valstybėje narėje ir ar yra paskritos įstaigos tokiai patikrai


atlikti. Esant tokioms tipo tvirtinimo kainoms, įmonės priverstos įvertinti, ar apsimoka į Lietuvą

įvežti teisinei metrologijai priskiriamas matavimo priemones, ypač tokias, kurių Lietuvoje per

metus galima parduoti 4-5 vienetus, o jų vidutinė kaina yra 3-4 tūkstančiai litų. Tokiu atveju penki

vienetai galutiniam vartotojui kainuoja taip:

a) Matavimo priemonė – 4000 litų,

b) Vienetų skaičius – 5 vnt.,

c) Vidutinė tipo tvirtinimo kaina – 10 000 litų.

Lengva pasiskaičiuoti, kad duotu atveju trečdalį MP galutinės kainos vartotojui sudaro tipo

tvirtinimo kaštai Lietuvoje.

2 Pav. Tipo tvirtinimo kainos įtaka galutinei produkto kainai – pavyzdys.

Matavimo priemonės tipo tyrimo trukmė yra gana įvairi. Dažniausiai ji nurodoma kaip

darbo dienų ir valandų skaičius. Paprastai ES valstybėse narėse tipo tvirtinimo trukmė neviršija 1-2

mėnesių nuo to momento, kai pateikiama paraiška.

Schema. Ryšiai tipo tvirtinimo proedūroje

Užsakovas Valstybinė

metrologijos

tarnyba

Įstaiga 2: tipo tyrimas




Tuo tarpu Lietuvoje paraiška yra pateikiama Valstybinei metrologijos tarnybai, kuri

atrenka iš vieno ar kelių gautų įstaigų pasiūlymų dėl tipo tvirtinimo tinkamą. Šis procesas paprastai

užtrunka daugiau nei 1 mėnesį, vidutiniškai 2 mėnesius. Po to pasirašoma sutartis ir pradedami

vykdyti darbai. Lietuvoje nėra reglamentuojamas laiko tarpas, per kurį turi būti atliktas tipo

tvirtinimas, todėl tipo tvirtinimo trukmė nuo sutarties tarp užsakovo, VMT ir tipo tvirtinimo

bandymus ir vertinimą atliekančios įstaigos trunka mėnesius, o kartais ir metus. Palyginimui,

daugumoje ES valstybių narių tokie sprendimai priimami per 14 kalendorinių dienų, jei nėra

būtinybės atlikti ar pakartoti jau atliktus bandymus ar kalibravimus. Kitais atvejais, kai atliekami

bandymai, procesas vidutiniškai užtrunka 28 darbo dienas. Taigi, Lietuva šiuo atveju yra tarp

lyderių blogąja prasme.

Siekiant sutrumpinti tipo tvirtinimo procedūros trukmę, galimi keli modeliai – pripažinti kitose

valstybėse atliktus bandymus, reguliuoti proceso trukmę nustačius viršutines „lubas“, paskirti

konkrečias akredituotas bandymų laboratorijas, kontrolės ar sertifikacijos įstaigas atlikti tipo

tvirtinimą, kad užsakovas galėtų kreiptis tiesiai į jas, taip taupydamas laiką. Pastaruoju atveju

tikslinga, kad VMT pasiliktų teisę kontroliuoti, kaip vykdytojas įgyvendina savo įsitartinius

įsipareigojimus, paslaugos kainą, kai tai monopolinė paslauga. Svarstytini ir kiti variantai – t.y.,

išplėsti sąrašą tokių matavimo priemonių, kurioms neprivalomas tipo tvirtinimas. Dabartinis tokių

matavimo priemonių sąrašas yra toks (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1

d. Įsakymas Nr. V-179 dėl matavimo priemonių patikros be tipo patvirtinimo):

- ilgio matai (taip pat naudojamų medienos ir žemės naudmenų matavimams),

- medžiagų ilgio matavimo mašinų ir stalų,

- medžiagų ploto matavimo priemonių,

- matavimo sietų,

- nivelyrų, teodolitų,

- geležinkelio šablonų,

- purkų,

- svarsčių,

- dinamometrų ir dinamometrinių raktų,

- sukibimo koeficiento matavimo priemonių,

- manometrų,

- barometrų,

- traukomačių,

- automobilių padangų slėgmačių,

- srauto matavimo priemonių diafragmų,

- tūrio indų (kolbų, cilindrų, pipečių, biurečių, gėrimų stiklinių, matavimo taurelių ir kt.),


- skysčių automobilinių talpyklų,

- skysčių talpyklų,

- siaurinančiųjų įrenginių (įtaisų) skysčio srautui matuoti atviruose kanaluose (Venturi, Kafagi-Venturi,

Paršalio latakų ir kt.),

- tankio matavimo priemonių (stiklinių),

- klampos matavimo priemonių (stiklinių),

- psichrometrų,

- pieno riebumo ir baltymų kiekio matavimo priemonių (stiklinių),

- pH matuoklių,

- rotametrų, aspiratorių,

- stiklinių termometrų,

- manometrinių termometrų,

- apšviestumo matavimo priemonių,

- refraktometrų,

- sekundmačių,

- jūrinių chronometrų.

Gali kilti klausimų, kodėl šios matavimo priemonės buvo išskirtos? Kaip aiškinama pačiame

įsakyme, pagrindas yra tai, kad matavimo priemonės laikomos nesudėtingos konstrukcijos, nors,

payzdžiui, medžiagų ploto matavimo priemonės patenka į matavimo priemonių techninio

reglamento taikymo sritį, o jame nurodyta, kad tokiai matavimo priemonei taikytinas EB tipo

tyrimas. Be to, šios kategorijos matavimo priemonės yra pakankamai sudėtingos, dažnai lazerinės,

matavimo sistemos ir specialiai joms Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija parengė

standartą OIML R 129 „Kelių matmenų matavimo sistemos“. Jų vieneto kaina gali siekti šimtus

tūkstančių eurų. Palyginimui, lazeriniai greičio matuokliai, kurių konstrukcija yra paprastesnė, o

kaina yra ženkliai mažesnė, į šį sąrašą dėl nesuprantamų priežasčių nepateko.

Kitose ES valstybėse narėse tipo tvirtinimo iš vis siekiama atsisakyti, paliekant jį tik toms

matavimo priemonėms ar sistemoms, kurios nepatenka į ES teisės aktų reglamentavimo sritį, bet

yra svarbios prekybos ar policijos tikslais.

1.7. NACIONALINIS TIPO TVIRTINIMAS - OBJEKTAI

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra tik 3 matavimo priemonių kategorijos, kurioms privalu

tvirtinti tipą, Lenkijoje – 12 kategorijų, Vokietijoje – 12 kategorijų. Pažymėtina, kad Vokietijoje

tipo tvirtinimas nebūtinas, jeigu matavimo priemonė yra pagaminta pagal tarptautinius ar

nacionalinius standartus – tada išduodamas „bendrasis“ pripažinimas, taip pat leidžiantis tokią


matavimo priemonę tiekti į rinką. Jeigu gamintojas nukrypo nuo standartų, tik tuomet atliekami tipo

tyrimo bandymai.

Pradedant analizę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikros metodikose privalomai nurodoma, jog

atliekantis matavimo priemonės patikrą asmuo turi susipažinti su matavimo priemonės technine

dokumentacija. Palyginimui, toks pats reikalavimas (darbas) yra nurodomas ir tipo tyrimo sutartyje.

Antra, kaip jau minėta, ne visos įstaigos yra akredituotos bandymams, nekalbant apie kitokį

matavimo priemonių atitikties vertinimą. Trečia, dažniausiai įstaigos neturi kitokios įrangos tipo

tyrimo bandymams atlikti ir naudojasi tokia pačia įranga, kurią naudoja patikrai ar kalibravimui

atlikti. Tai reiškia, kad jos techniškai nepajėgios atlikti visus bandymus, kuriuos nustato

tarptautiniai ir Europos standartai. Valstybinės metrologijos tarnybos praktikoje dažnai pasitaiko,

kad tipo tyrimo bandymai yra atliekami patikros apimtyje, o tai yra ne kas kita, kaip matavimo

priemonės patikra. Ketvirta, matavimo priemonės tipo tyrimo projektą paprastai pateikia užsakovas.

Esant prielaidai, kad tipo tyrimo ir bandymų metu darbų apimtis yra iš esmės tokia pati, t.y.

darbuotojas turi susipažinti su matavimo priemonės technine dokumentacija, atlieka matavimo

priemonės patikros bandymus, parengia patikros sertifikatą esant sėkmingiems bandymų

rezultatams, laikytina, kad šių darbų kaina iš esmės nesiskiria. Pavyzdžiui, dozimetro patikra

kainuoja apie 300 litų įskaitant mokesčius. Dozimetrijos srityje jau daugiau kaip dešimtmetį iš

esmės galioja tie patys standartai ir gamintojai gamina šias matavimo priemones pagal tuos pačius

standartus. Šių matavimo priemonių kalibravimui yra naudojama analogiška įvairių gamintojų

įranga, kur didžiausiais skirtumas yra kalibravimo proceso automatizavimo laipsnis (t.y. mechaninė,

elektromechaninė, elektroninė kalibravimo sistemos), tai ir kalibravimo (arba bandymų) apimtis

išlieka daugmaž ta pati, nepriklausomai nuo gamintojų. Atitinkamai, kalibravimo ar patikros

procedūros yra analogiškos skirtingų gamintojų skirtingų tipų atžvilgiu ir iš esmės nesikeičia.

Kadangi nėra galimybės pateikti pateikti palyginimui metodikų originalus, kurie nėra viešai

prieinami netgi tipo tyrimo užsakovui, nors užsakovas ir sumokėjo už patikros metodikų parengimą,

galima remtis tik neoficialiai pateikta informacija iš kitų šaltinių ir lyginti su kitų valstybių praktika.

Tarkime, Slovakijoje visų tipų dozimetrų patikra atliekama pagal vieną Slovakijos standartą,

kadangi ten nėra atskirų patikros metodikų tos pačios kategorijos kiekvienam matavimo priemonės

tipui. Tuo būdu, galima tvirtinti, kad Lietuvoje įstaigos, atliekančios tipo tyrimą ir rengiančios ar

koreguojančios patikros metodikas tos pačios kategorijos matavimo priemonėms, faktiškai

nesukuria papildomos pridėtinės vertės ir vykdo perteklinį darbą.


Žemiau palyginami veiksmai tipo tvirtinimo metu ir patikros metu:

Tipo tvirtinimo metu atliekami veiksmai Patikros metu atliekami veiksmai

Susipažinimas su matavimo priemonės

dokumentacija

Susipažinimas su matavimo priemonės

dokumentacija

Matavimo priemonės patikros atlikimo

Lietuvoje galimybės įvertinimas, patikros

metodikos koregavimas ir įforminimas nustatyta

tvarka

Matavimo priemonės vizualinis

įvertinimas

Matavimo priemonės bandymų programos

parengimas ir bandymų atlikimas;

Matavimo priemonės išbandymas

Matavimo priemonės tipo tyrimo

ataskaitos parengimas

Patikros protokolo parengimas

Matavimo priemonės tipo tyrimo

sertifikato projekto parengimas

Patikros sertifikato parengimas

Kaip matyti, tiek bandymų metu, tiek patikros metu, yra atliekami atitinkami matavimo

priemonės bandymai. Tais atvejais, kai naudojama ta pati įranga tiek typo tyrimo bandymams, tiek

patikros bandymams atlikti, bandymų apimtis ir tikslumas iš esmės nesiskiria. Pagrindinis skirtumas

yra tai, kad rengiama patikros metodika. Kai įstaiga akredituota bandymams pagal konkrečius

standartus, tai bandymai atliekami pagal vieningą bandymų metodiką. Kuomet jų bandymų apimtis

yra tapati tiek bandymų, tiek patikros metu, tai yra ne kas kita, kaip matavimo priemonės patikra.

Pasekmėje, tokiais atvejais nebūtų pagrįsta reikalauti dar kartą apmokėti už iš esmės tokio paties

paties dokumento parengimą. Kaip jau minėta, daugeliu atvejų yra bendrieji standartai, nurodantys,

kokie bandymai patikros metu turi būti atliekami arba matavimo priemonės gaminamos pagal

standartus.

Taigi, grįžtant prie pavyzdžio, kai dozimetro patikra kainuoja apie 300 litų įskaitant

mokesčius, o visos kitos sąnaudos yra nežymios ir neturėtų viršyti minėtos sumos dvigubai,

skaičiuotina, kad dozimetro tipo tvirtinimas neturėtų kainuoti daugiau kaip 1000 litų netgi kartu


atliekant ir bandymus, ir patikrą. Tuo atveju, jei tipo tyrimas būtų atliekamas vien dokumentų

pagrindu, tai šio veiksmo kaštai sudarytų ne daugiau kaip vieną trečdalį nuo šios sumos. Praktika

rodo, kad Lietuvoje įteisinti dozimetrą kainuoja daugiau kaip 9000 litų, t.y. ženkliai daugiau, nei

tokia paslauga gali faktiškai kainuoti.

Remiantis šiomis prielaidomis, darytina išvada, kad

(a) atliekamas perteklinis darbas,

(b) suiteresuotos įstaigos (vykdytojai) galimai nepagrįstai gauna naudos iš tokių

veiksmų,

(c) Valstybinė metrologijos tarnyba netaiko skaidrių kriterijų atrinkdama šias įstaigas

ir nepakankamai kontroliuoja jų vykdomų veiksmų pagrįstumą, tuo būdu didindama galutinę

produkto kainą vartotojams.

Žinoma, dozimetro tipo tvirtinimo pavyzdys galimai nėra tinkamas tarptautine prasme,

kadangi Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija dar 1990 m. išleido dokumentą, nustatantį,

jog dozimetrai turi būti kalibruojami. Deja, ši praktika Lietuvoje nebuvo priimta, o Lietuva išlieka

viena iš kelių valstybių, kuriose dar tebeatliekamas dozimetrų tipo tvirtinimas. Pavyzdžiui,

Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir eilė kitų jau seniai atsisakė dozimetrų tipo tvirtinimo,

kadangi dozimetrai gaminami pagal kelis gerai žinomus tarptautinius standartus.


LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJA

Lietuvoje matavimo priemonių, fasuotų produktų ir matavimo vienetų rinkos priežiūrą vykdo

Lietuvos metrologijos inspekcija

Esama situacija:

Nuo 1991 m. funkcijas, susijusias su valstybine metrologijos taisyklių laikymosi kontrole,

vykdo Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija. Vykdan reorganizaciją Lietuvos valstybinės kokybės

inspekcijos 1996 m. spalio 15 d. aktu Nr. 12-13E/1 „Dėl matavimo priemonių priežiūros funkcijų

perdavimo“, funkcijos perduodamos Lietuvos standartizacijos departamentui. Lietuvos

standartizacijos departamento 1996 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 273 „Dėl Lietuvos metrologijos

inspekcijos įsteigimo“ (Žin., 1996, Nr. 118-2764) 1996 m. gruodžio 7 d. įsteigiama Lietuvos

metrologijos inspekcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 105

„Dėl Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų

ministerijos reorganizavimo“ (Žin., 1998, Nr. 12-276) reorganizuojamas Lietuvos standartizacijos

departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir įkuriama Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Valstybinė metrologijos tarnyba prie Valdymo

reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, kuriai perduodamos Lietuvos metrologijos inspekcijos

steigėjo funkcijos. 2000 m. gegužės 2 d. priimamas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18

straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. VIII-1660 (Žin., 2000, Nr. 42-1188), kuriuo įsteigiama Lietuvos

metrologijos inspekcija – įstaiga prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ministerijos. Jos

funkcijos - atlikti valstybinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę.

Panaikinus Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija ir Lietuvos metrologijos

inspekcijos steigėjo funkcijos perduodamos Teisingumo ministerijai. 2006 m. spalio 30 d. įsigalioja

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 77-2966), kuris

nustato, kad matavimo priemonės, naudojamos prekių, energijos, paslaugų kiekiui ir vertei

tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo nustatyti, sveikatos apsaugoje,

veterinarijoje, aplinkosaugoje, darbų saugoje, banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijoms atlikti

ir kt., priskiriamos teisinei metrologijai ir joms taikoma teisinė metrologinė priežiūra. Inspekcijai

priskiriamos teisinės metrologinės priežiūros ir rinkos priežiūros funkcijos.

Inspekcijai suteikiama teisė paimti tyrimui matavimo priemones, fasuotas prekes ir matavimo

indus metrologijos reikalavimų atitikčiai nustatyti, uždrausti jas naudoti ar tiekti rinkai, jeigu laiku

nepašalinamas neatitikimas teisinės metrologijos reikalavimams. Taip pat Inspekcija įgaliota

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=33379&Condition2=





pranešti Europos Komisijai ir kitų valstybių narių įgaliotoms institucijoms apie priemones,

taikomas uždraudžiant naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ir matavimo

indus, ir tokių sprendimų priežastis.

2007 m. Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos pripažino, kad

Inspekcijos Matavimų ir tyrimų skyrius atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2006 reikalavimus, ir

akreditavo jį fasuotų produktų masės ir tūrio bandymams atlikti.

LMI viršininko pavaduotoja Natalija Bražunienė yra Ūkio ministerijoje sudarytos

Vidaus rinkos darbo grupės Laisvo prekių judėjimo pogrupio narė ir Lietuvos standartizacijos

departamente Technikos komiteto (LST TK 34) „Metrologija“ narė.

LMI nėra paskyrusi atstovo į Europos teisinės metrologijos organizacijos (WELMEC)

5 darbo grupę „Metrologinė priežiūra“. Ši darbo grupė yra parengusi suderintus reikalavimus

kontrolinių lapų turiniui bei rekomendacijas rizikos vertinimui (WELMEC vadovai 5.2. ir 5.3). LMI

nėra parengusi teisės akto, susijusio su rizikos vertinimu atliekant matavimo priemonių priežiūrą.

2010 m. Inspekcija, vykdydama teisinę metrologinę priežiūrą ir su ja susijusią rinkos

priežiūrą teisinės metrologijos srityje, atliko 4470 patikrinimų. 1194 patikrinimų metu nustatyta

teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų (toliau – pažeidimai), kas sudaro 26,7 % bendro atliktų

patikrinimų skaičiaus, 637 atsakingiems asmenims skirtos baudos (187 420 Lt). Palyginti su 2009

metais, pažeidimų procentas nuo atliktų patikrinimų skaičiaus sumažėjo 10,0 % (2009 m. buvo 36,7

%).

Inspekcija, kontroliuodama matavimo priemonių (toliau – MP) būklę ir jų naudojimą

bei atlikdama jų rinkos priežiūrą, didelį dėmesį skyrė matavimo priemonėms, kurių naudojimą

reglamentuoja EP ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių., kadangi šios

direktyvos 25 str. numato, kad EK iki 2011 m. balandžio 11 d. turės pateikti EP ir Tarybai ataskaitą

dėl šios direktyvos įgyvendinimo. Europos teisinės metrologijos bendradarbiavimo organizacijos

(WELMEC) Metrologinės priežiūros darbo grupė į savo veiklos planus įtraukė šį klausimą ir

organizuoja informacijos rinkimą. Valstybinė metrologijos tarnyba jau informavo LMI, kad

informaciją, susijusią su praktiniu minėtos direktyvos įgyvendinimu, turės pateikti ir LMI. Todėl

tikrinamos buvo įmonės, naudojančios vandens, šilumos skaitiklius, kitų skysčių matavimo

sistemas, degalų įpylimo kolonėles, dujų skaitiklius ir tūrio perskaičiavimo įtaisus, aktyviosios

elektros energijos skaitiklius, kurių naudojimą reglamentuoja ši direktyva. Taip pat buvo tikrinamos

MP, kurios naudojamos tiesioginio pardavimo sandoriuose atsiskaitymams su prekių ir paslaugų


pirkėjais, sveikatos apsaugoje, matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos dydis ir kt.

Atlikti 3748 patikrinimai, nustatytas 801 pažeidimas. Lyginant su planuotais pasiekti rezultatais,

situacija pagerėjo.

2010 m. vykdant prekių kiekio atitikties kontrolę pas gamintojus, fasuotojus ir

prekybos įmonėse atlikti 722 patikrinimai, nustatyti 393 pažeidimai, 96 atsakingiems asmenims

skirtos baudos (38 800 Lt). Lyginant su 2009 m. atlikto patikrinimo rezultatais, pažeidimų

padaugėjo.

Pateikti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Inspekcijos veikloje naudojami rizikos

vertinimo kriterijai.

Vykdydama bendrus patikrinimus su kitomis tikrinančiomis institucijomis, LMI

nuolatos bendradarbiauja su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybine ne maisto

produktų inspekcija, Valstybine augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Pažymėtina, kad Lietuvos metrologijos inspekcija kontroliuoja tik teisinei metrologijai

priskirtas matavimo priemones, tačiau nekontroliuoja tokių matavimo priemonių, kurios nėra

priskirtos teisinei metrologijai, bet gali būti nesaugios.

Kadangi tik keliose ES valstybėse narėse egzistuoja atskira metrologijos inspekcija

(Slovakija – 16 darbuotojų) arba matavimo priemonių rinkos priežiūra sudaro didžiąją veiklos dalį

(Nyderlandai – 54 darbuotojai vykdo matavimo priemonių patikrą ir kontrolę bei juvelyrinių

gaminių prabavimą), galima lyginti tik kitus parametrus. Tokiais laikytini rezultatai, pvz., matavimo

priemonių neatitikimas nustatytiems reikalavimams. Lietuvoje šis skaičius viršija 20% nuo

patikrinimų skaičiaus, o Slovakijoje – 50%. Nyderlanduose neatitikčių skaičius siekia 9% nuo

patikrintų matavimo priemonių skaičiaus. Fasuotų produktų neatitikimas nustatytiems

reikalavimams. Lietuvoje šis skaičius viršija 30% nuo patikrinimų skaičiaus, Slovakijoje – 40%,

Nyderlanduose – 25%.


INSTITUCIJOS, KURIANČIOS IR IŠLAIKANČIOS

VALSTYBĖS ETALONUS

Fizinių ir technologijos mokslų centras (Fizikos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas),

Lietuvos energetikos institutas ir AB Vilniaus metrologijos centras.

Metrologinio laidavimo tarptautinis pripažinimas vyksta dalyvaujant atitinkamų regioninių

metrologijos organizacijų veikloje. Lietuva yra Europos regioninės metrologijos organizacijos

(toliau – EURAMET) narė nuo 1999 m. Narystė šioje organizacijoje yra tiesiogiai susijusi su

Lietuvoje atliekamų matavimų tarptautinės metrologinės sieties laidavimu, matavimo vienetų

etalonų palyginimais su kitų valstybių etalonais. Būtina įvykdyti pagrindinius narystės kriterijus:

metrologinės sieties grandinės su SI sistemos vienetais turi būti identifikuotos ir sietis užtikrinama

ne trumpiau 3 metų, nacionalinis metrologijos institutas (toliau – NMI) privalo įrodyti, kad jis

dalyvavo atitinkamuose tarptautiniuose palyginimuose ir EURAMET metrologijos projektuose,

metrologijos sietį laiduoja laboratorijos, kuriose veikia kokybės vadybos sistema.

Matavimo vienetų etalonų pagrindinė paskirtis yra užtikrinti matavimų metrologinę sietį nuo

tarptautinių etalonų iki darbinių matavimo priemonių. Etalonų bazė Lietuvoje pradėta kurti 1997 m.

esant decentralizuotai metrologijos struktūrai, kai programos vykdytojais tapo tiek mokslo

institutai, tiek kiti kompetentingi ūkio subjektai, turintys tam tikrą techninę bazę, patalpas ir

kvalifikuotus darbuotojus.

Valstybinė metrologijos tarnyba, kaip virtualaus NMI vadovas, 2001 m. balandžio 12 d.

pasirašė Nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimo liudijimų, išduotų

nacionalinių metrologijos institutų, daugiašalio pripažinimo susitarimą (toliau – Daugiašalis

pripažinimo susitarimas). Daugiašalio pripažinimo susitarimą parengė Tarptautinis svarsčių ir matų

komitetas (toliau – CIPM), vadovaudamasis jam suteiktais Metro konvencijos įgaliojimais.

Daugiašalio pripažinimo susitarimo tikslai: nustatyti matavimo vienetų nacionalinių etalonų

lygiavertiškumo laipsnį; padėti pagrindą kalibravimo ir matavimo liudijimų, išduotų NMI,

tarpusavio pripažinimui; tuo būdu aprūpinti šalių vyriausybes saugiu techniniu pagrindu

platesniems susitarimams, susijusiems su tarptautine prekyba.

Kadangi Lietuvoje yra decentralizuota metrologijos sistema, tai pagal susitarimą virtualų

NMI sudaro Valstybinė metrologijos tarnyba kartu su valstybinius etalonus išlaikančiomis


institucijomis (Lietuvos energetikos institutu, Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Fizinių ir

technologijos mokslų centru, AB Vilniaus metrologijos centru, UAB „Precizika Metrology“).

Pažymėtina, kad Valstybinė metrologijos tarnyba nėra įtraukusi į Daugiašalį pripažinimo susitarimą

UAB „Precizika Metrology“). LEI, FTMC, AB VMC pagal savo kompetenciją vykdo

Daugiašaliame pripažinimo susitarime numatytą veiklą metrologijos srityje – tarptautinį matavimų

vienovės ir sieties užtikrinimą, teikia metrologines paslaugas valstybinėms institucijoms ir ūkio

subjektams, savo kompetencijos ribose atstovauja Lietuvai tarptautinėse ir regioninėse metrologijos

organizacijose.

Valstybinė metrologijos tarnyba kartu su valstybės etalonus kuriančiomis ir išlaikančiomis

institucijomis (NMI) įgyvendino Nacionalinio metrologijos instituto kokybės vadybos sistemą.

Mūsų valstybės NMI kokybės vadybos sistemą sudaro valstybės laboratorijų kokybės vadybos

sistemos, atitinkančios LST EN ISO/IEC 17025:2006 standarto reikalavimus ir VMT kokybės

vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus.

VMT, vykdydama organizacinę ir koordinacinę NMI funkciją, taip pat koordinuoja ir kokybės

vadybos sistemos kūrimą bei įdiegimą, numato bendrus ryšius visų šių įstaigų kokybės sistemų

vadyboje.

2010 m. Europos nacionalinių metrologijos institutų organizacija EURAMET, pakartotinai

įvertinusi Lietuvos nacionalinio metrologijos instituto, kurį atstovauja Valstybinė metrologijos

tarnyba kartu su valstybinių etalonų laboratorijomis iš Lietuvos energetikos instituto, Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Valstybės įmonės Vilniaus

metrologijos centro, kokybės vadybos sistemą, pripažino, kad ji atitinka Nacionalinių matavimo

etalonų ir kalibravimo bei matavimo liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų,

daugiašalio pripažinimo susitarimo (toliau – MRA), parengto Tarptautinio svarsčių ir matų komiteto

(CIPM), reikalavimus. Pagal EURAMET patvirtintą procedūrą nacionalinių metrologijos institutų

kokybės vadybos sistemos vertinamos pagal šiai organizacijai kasmet teikiamą metinę ataskaitą, o

kas 5 metai atliekamas išsamus atsiskaitymas ir įvertinimas EURAMET techninio komiteto

susitikimuose.

Šiuo metu yra sukurti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 466 „Dėl

matavimo vienetų valstybės etalonų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 38-1380; 2008, Nr. 7-245)

patvirtinti šie etalonai:

1. temperatūros vieneto valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Puslaidininkių fizikos

institutas). Pirmas ruožas nuo -189,3 °C (83,8 K) iki 0,01 °C (273,16 K). Neapibrėžtis mažesnė kaip


0,003 °C esant -189,3 °C ir 0,001 °C esant 0,01 °C. Antras ruožas nuo 0,01 °C (273,16 K) iki 660,3

°C (933,5 K). Neapibrėžtis mažesnė kaip 0,001 °C esant 0,01 °C ir 0,004 °C esant 660 °C;

2. laiko ir dažnio valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Puslaidininkių fizikos

institutas). Atkuriamo laiko vieneto sekundės neapibrėžtis mažesnė kaip 2xE-14 sekundės. Dažnio

vieneto herco neapibrėžtis mažesnė kaip 2xE-14 herco;

3. galinių ilgio matų valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – valstybės įmonė Vilniaus

metrologijos centras). Matavimo ribos nuo 0,5 mm iki 100 mm, neapibrėžtis mažesnė kaip ±

(0,5+0,5 L) mm, L – m;

4. oro (dujų) greičio vieneto valstybės etalonas(sukūrė valstybės laboratorija – Lietuvos

energetikos institutas). Atkuriamas greičio vienetas nuo 0,2 m/s iki 60 m/s su neapibrėžtimi nuo ± 7

% iki ± 1 %;

5. oro (dujų) tūrio ir debito vienetų valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Lietuvos

energetikos institutas). Atkuriami tūrio ir debito vienetai:

5.1. naudojant varpo tipo įrenginį debitams iki 16 m3/h su neapibrėžtimi, mažesne kaip ± 0,15 %;

5.2. naudojant kritinių tūtų įrenginį debitams iki 350 m3/h (pirmas etapas) su neapibrėžtimi,

mažesne kaip ± 0,17 %;

5.3. naudojant pamatinį skaitiklių įrenginį debitams iki 6000 m3/h su neapibrėžtimi, mažesne kaip ±

0,30 %;

6. slėgio vieneto valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – valstybės įmonė Vilniaus

metrologijos centras). Absoliučiojo ir manometrinio slėgio matavimo ribos nuo 8 kPa iki 7 MPa

dujų terpėje su neapibrėžtimi, mažesne kaip ±40•10-6

slėgio vertei. Manometrinio slėgio matavimo

ribos nuo 0,5 MPa iki 500 MPa skysčio terpėje su neapibrėžtimi, mažesne kaip ±(50¸110)•10-6

slėgio vertei;

7. elektrinės varžos vieneto valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Puslaidininkių


fizikos institutas). Atkuriamo elektrinės varžos vieneto omo neapibrėžtis neviršija ±2•10-7

omo.

Atkuriamos 10 kiloomų etaloninės varžos vertės neapibrėžtis neviršija ±2•10- 3

omo;

8. skysčių (vandens) tūrio ir debito vienetų valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija –

Lietuvos energetikos institutas). Matavimo ribos nuo 0,01 m3/h iki 100 m

3/h, debito vienetai

atkuriami su neapibrėžtimi, ne didesne kaip ±0,12 procento, o tūrio vienetai – su neapibrėžtimi, ne

didesne kaip ±0,08 procento;

9. skysčių (naftos ir naftos produktų), kurių dinaminė klampa ne didesnė kaip 20 mPa×s,

tūrio ir debito valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Lietuvos energetikos institutas).

Matavimo ribos nuo 1 m3/h iki 120 m

3/h, debito vienetai atkuriami su neapibrėžtimi, ne didesne

kaip ±0,15 procento, o tūrio vienetai – su neapibrėžtimi, ne didesne kaip ±0,12 procento.

Toliau kuriami šie valstybiniai etalonai:

1. Elektrinės įtampos vieneto valstybinis etalonas (valstybės laboratorija Valstybinis mokslinių

tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras);

2. Metrologijos chemijoje etaloninių matavimo metodų ir priemonių kūrimas (valstybės

laboratorija Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras);

3. Masės vieneto valstybinis etalonas (valstybės laboratorija – AB Vilniaus metrologijos centras);

4. Jonizuojančios spinduliuotės (radionuklidų aktyvumo) vieneto valstybinis etalonas

(Valstybės laboratorija Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų

centras).

5. Elektrinės talpos vieneto valstybinis etalonas (valstybės laboratorija – AB Vilniaus

metrologijos centras);

6. Induktyvumo vieneto valstybinis etalonas (valstybės laboratorija – AB Vilniaus metrologijos

centras).

Valstybės etalonų laboratorijos teikia 91 tarptautiniu mastu pripažįstamą ir tarptautinio

svorių ir matų biuro duomenų bazėje įregistruotą matavimo ir kalibravimo paslaugą. Palyginimui,

Slovėnija teikia 292, Slovakija 408, Lenkija – 510 kalibravimo ir matavimo galimybių. Pažymėtina,

kad Lietuva neturi paskelbtų kalibravimo ir matavimo galimybių jonizuojančios spinduliuotės ir

chemijos srityse – sparčiausiai besiplečiančiose srityse šiuo metu.


Pav . Paskelbtų kalibravimo ir matavimo galimybių (CMC) skaičiaus palyginimas

Valstybinių etalonų laboratorijos dalyvauja tarpvalstybiniuose etalonų palyginimuose, kurie

yra privalomi laiduojant Lietuvoje atliekamų matavimų privalomą metrologinę sietį tarptautiniu

mastu. Pagal šitų palyginimų rezultatus EURAMET ekspertai įvertina etalonų kalibravimo ir

geriausių matavimo galimybių duomenis ir, jeigu laboratorijos yra įdiegusios ir dirba

laikydamosi Kokybės vadybos sistemos pagal LST EN ISO/IEC 17025:2006 strandarto

reikalavimų, paskelbia juos Tarptautinio svarsčių ir matų biuro (toliau – BIPM) duomenų bazėje.

Šitie duomenys yra Lietuvos metrologinės struktūros metrologinės sieties ir matavimų tarptautinio

pripažinimo pamatas. Šiuo metu iš Lietuvos paskelbti duomenys apie ilgio, masės, slėgio, srautų,

laiko ir dažnio, temperatūros bei elektrinių parametrų matavimo galimybes. Tebevyksta tarptautinis

tarplaboratorinis palyginimas chemijos srityje AFRIMETS.QM- K27 „Etanolis vandens terpėje“. Iš

viso Lietuvos valstybės etalonų laboratorijos dalyvavo 24 BIPM pripažįstamuose ir į tarptautinę

raktinių palyginimų duomenų bazę (Key Comparisons Data Base - KCDB) įtrauktuose

tarptautiniuose tarplaboratoriniuose palyginimuose (žr. priedas Tarptautiniai tarplaboratoriniai

palyginimai – Lietuva) ir tebedalyvauja viename (žr. aukščiau).

Palyginimui, Slovėnija dalyvavo ar dalyvauja 38, Slovakija – 154, Lenkija - 144

tarptautiniuose tarplaboratoriniuose palyginimuose. Lietuvos kaimynės Latvija ir Estija atitinkamai

18-oje ir 12-oje. Šis skaičius taip pat vertinamas kaip rodantis metrologijos instituto sietį su

pramone ir mokslu, nes tarptautiniuose palyginimuose dalyvaujančios įstaigos tarptautiniu mastu

įrodo savo kompetenciją ir po to perduoda įgytą gerąją patirtį kitoms akredituotoms įstaigoms,

organizuodamos ir vykdydamos nacionalinius tarplaboratorinius palyginimus.

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1123&cmp_cod=AFRIMETS.QM-K27&prov=exalead


EURAMET tikrieji nariai ir asocijuoti nariai yra atsakingi už nacionalinių matavimo vienetų

etalonų kūrimą ir išlaikymą bei metrologinės sieties užtikrinimą aukščiausiu metrologiniu lygmeniu

savo šalyse. Daugelyje valstybių Nacionaliniai metrologijos institutas (NMI) dalijasi atsakomybe už

nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimą ir iškaikymą su paskirtaisiais institutais (Designated

Institutes). Jie kartu sudaro tinklą, kuris dažnai vadinamas nacionaline metrologijos sistema (NMS).

Beveik pusėje EURAMET narių valstybių yra įkurti paskirtieji institutai ir jie įtraukti į

nacionalinę metrologijos sistemą. 68 DIs turi EURAMET Asocijuotų paskirtųjų institutų (A-DI)

statusą; egzistuoja jų daugėjimo tendencija. Kai kuriose valstybėse Nacionalinė metrologijso

sistema (NMS) įtaukia ir kitus institutus, kurie vykdo mokslo tiriamąją (MTEP) veiklą metrologijos

srityje ar išlaiko kai kuriuos matavimo vienetų etalonus, bet nėra įtraukti į Daugiašalio pripažinimo

sąrašą ir nedalyvauja tarptautiniuose raktiniuose palyginimuose (pavyzdžiu galėtų būti KTU

akustika, kur per mokslo programą įsigyta kalibravimo įranga, faktiškai aukščiausio metrologinio

lygmens Lietuvoje). Nors jie galėtų būti vadinami paskirtaisiais institutas, tačiau šios analizės

kontekste paskirtaisiais institutais vadinami tik tie institutai, kurie registruojami tarptautinių raktinių

palyginimų duomenų bazėje (KCDB).

Daugėjant tokių įstaigų ar institutų, kurie faktiškai kuria ir išlaiko aukščiausio metrologinio

lygio matavimo vienetų etalonus, tikėtina, kad Nacionalinė metrologijos sistema galėtų plėstis jų

sąskaita. Tokių etalonų kūrimas ir išlaikymas nėra finansuojamas iš asignavimų, skiriamų

valstybinei metrologijos tarnybai, o įranga yra įsigyjama iš kitų lėšų (pvz., šaltiniais gali būti

įmonių investicijos, ES struktūrinių fondų lėšos ir t.t.). Be to, tokios įmonės ar institutai (ar atskiri

jų padaliniai) siekia būti akredituoti pagal Lietuvos ir tarptautinių standartų, tokių kaip LST EN ISO

17025 reikalavimus vėlgi savo sąskaita. Šis standartas plačiai naudojamas kuriant kokybės vadybos

sistemas nacionaliniuose metrologijos institutuose. Tokiais atvejais sąnaudos įtraukti naujas etalonų

laboratorijas į nacionalinę metrologijos sistemą nėra didelės – pakanka paremti dalyvavimą

tarptautinuose tarplaboratoriniuose palyginimuose ir parengti atitinkamą pristatymą EURAMET.

Optimaliu atveju tokių laboratorijų dalyvavimas atitinkamų EURAMET ar net BIPM technikos

komitetų/ konsultacinių komitetų veikloje (pvz., komandiruotės išlaidos vienam ekspertui per

metus) galėtų būti finansuojamas iš valstybės biudžeto. Kaip rekomenduoja EURAMET, kadangi

tokie paskirtieji institutai teikia viešą paslaugą – išlaiko nacionalinius matavimo vienetų etalonus,

jiems turėtų būti taikomi tokie pat kriterijai, kaip Nacionaliniams metrologijos institutams.

Valstybė Paskirtųjų institutų (DI) skaičius

Austrija 2

Kroatija 5


Čekija 4

Danija 6

Estija 1

Suomija 6

Prancūzija 9

Vokietija 3

Graikija 2

Italija 1

Lietuva 3

Norvegija 3

Lenkija 2

Slovėnija 9

Ispanija 6

Šveicarija 2

Šiuo metu egzistuoja keturi pagrindiniai nacionalinių metrologijos institutų ir nacionalinių

metrologijos sistemų modeliai.

Modelis 1: Nacionalinis metrologijos institutas įgaliojamas įstatymu (Metrologijos įstatymu

ar kitu teisės aktu) išlaikyti nacionalinius matavimo vienetų etalonus ir gali paskirti kitas įstaigas

išalikyti kitus etalonus. Tarp NMI ir DI pasirašoma atitinkama sutartis.

Modelis 2. Nacionalinė įstaiga, atsakinga už nacionalinę metrologijos sistemą, įsakymu ar

kitokiu privalomu sprendimu paskiria atsakingas įstaigas už atitinkamus nacionalinius matavimo

vienetų etalonus.

Modelis 3. Aukščiau pateiktų modelių kombinacija.

Modelis 4. Nėra jokių teisinių reikalavimų dėl paskirtųjų institutų ir atsakomybė tarp

nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtųjų institutų nustatoma susitarimo pagrindu.

Kaip teigiama EURAMET atliktoje analizėje, VMT nepatenka į jokį modelį, kadangi VMT

yra tuo pačiu metu ir Nacionalinės metrologijos sistemos „skėtis“, o atsakingi institutai paskiriami

Vyriausybės nutarimu. Be to, pažymėtina, kad VMT pati neturi jokių valstybės etalonų, neatlieka

matavimų ar kalibravimų ir nedalyvauja tarptautiniuose tarplaboratoriniuose palyginimuose, tuo

būdu išsiskirdama iš kitų valstybių nacionalinių metrologijos institutų, nes kitose valstybėse NMS

sistemose dalyvauja tik realius matavimus/kalibravimus atliekančios institucijos. Atsižvelgiant į tai,

siūlytina, kad būtų paskirta viena įstaiga, laikanti etalonus, kuri vykdytų nacionalinio metrologijos

instituto funkcijas, o kitos liktų kaip paskirtieji institutai (pagal EURAMET ir BIPM terminologiją).


1.8. NACIONALINIŲ METROLOGIJOS INSTITUTŲ PLĖTRA.

Tradiciškai senosiose valstybėse narėse ir kai kuriose naujosiose valstybėse narėse buvo

įkurta po vieną nacionalinį metrologijos institutą, kuris užsiimdavo įvairiais fizikiniais matavimais.

Siekiant patenkinti nacionalinius poreikius lygiagrečiai buvo kuriamos šakinės laboratorijos. Tai

ypač akivaizdu tokiose srityse, kaip metrologija chemijoje ir jonizuojanti spinduliuotė. Pastaruoju

metu EURAMET organizacijos narių tarpe stebima tendencija, kad atsiranda vis naujų ir naujų

paskirtųjų institutų, kurie kuria ir išlaiko po vieną ar du valstybės etalonus. Tokiu būdu nuo vieno

nacionalinio metrologijos instituto pereinama prie kelių, o ateityje prie galbūt ir keliolikos

paskirtųjų institutų vienoje ES valstybėje narėje. Ši tendencija pastebima ne tik naujosiose

valstybėse narėse, kurios kūrė nacionalinę metrologijos sistemą skirtingame pavaldume esančių

kompetetingų laboratorijų pagrindu, bet ir senosiose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Danijoje atlikus

studiją, buvo nustatyta, kad metrologijos chemijoje srityje gali būti daugiau kaip dvidešimt privačių

laboratorijų ar įstaigų, tenkinančių paskirtiesiems institutams keliamus reikalavimus. Žinoma, ne

visos šios įstaigos gali norėti siekti dalyvauti tarptautinių metrologijos organizacijų veikloje,

kadangi tai iššaukia papildomus kaštus.

Vis dėlto, remiantis tarptautinėmis tendencijomis ir esama praktika, kai įstaigos įsigyja ne tik

matavimo, bet ir kalibravimo įrangą iš struktūrinių lėšų, tokių laboratorijų palaipsniui daugės.


MANIPULIAVIMAS PAKLAIDOMIS

1.9. DEGALŲ KOLONĖLIŲ PAVYZDYS

ES teisės aktuose nustatytas, kad degalų kolonėlių ribinė paklaida yra 0,5 % įprastiniams

degalams, o suskystintoms dujoms yra didesnė. Gana įprasta, kad šioje srityje yra nemažai siekių

pasinaudoti paklaidomis norint gauti papildomą pelną. Pasaulinėje terminologijoje naudojami du

terminai, aprašantys šią situaciją „minkštas sukčiavimas“ ir „kietas sukčiavimas“. Minkštas

sukčiavimas apibūdina tą atvejį, kai matavimo priemonė rodo ir pateikia produktą leistinų paklaidų

ribose, tačiau yra taip suderinta, kad įpilamas kiekis mažesnis nei vardinis kiekis, tačiau nepažeidžia

ribinės paklaidos apatinės ribos. Šiuo atveju visą atsirandantį pelną gauna degalų kolonėlės

savininkas. Be abejo, norint atitinkamai suderinti matavimo sistemą, būtina, kad savininkai (ar

operatoriai) įtakotų remontininkus ar derintojus ir tuo būdu susitartų dėl atitinkamų veiksmų ir

rezultatų. Kadangi tai minkštasis sukčiavimas, t.y. nepažeidžiant tesiės aktų nustatytų ribinių

paklaidų ribų, jis nėa baudžiamas, todėl gali būti labai plačiai paplitęs ir Lietuvoje. Ekonominį tokio

veiksmo pagrindimą pateikiame toliau. Atskaitai laikome, kad toks sukčiavimas trunka šešis

mėnesius, o patikros periodiškumas yra vieni metai.

Taigi, esant tokiems išeitiniams duomenims ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos

departamentas pateikia informaciją, jog Lietuvoje sunaudojama trys milijonai tonų degalų per

metus, t.y. vidutiniškai pusė per pusmetį, tai šiuo atveju turime situaciją, kad tokiu būdu degalų

kolonėlių savininkai ir operatoriai gauna papildomas pajamas iš tokių veiksmų:

1 500 000 000 х 0,4% = 6000 000 kg kuro

Arba

6000 000 kg x 4 Lt/kg = 24 000 000 LTL

Žinoma, tai nėra garantuota suma, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skaičiavimas pateiktas

masės vienetais, o pardavimas vykdomas tūrio vienetais. Dėl skirtingo degalų tankio, tačiau

mažesnio, nei vandens tankio, galima manyti, kad 24 000 000 LTL suma viršijama penktadaliu.

Skaičiuojant metams, suma viršytų 55 mln. Litų.


Kaip rodo kitų valstybių patirtis, „minkštasis sukčiavimas“ yra tiek pelningas, kad dažnai

savininkai ir operatoriai moka už suderinimus kelis kartus per metus. Šių veiksmų kaina yra maža

lyginant su lengvai gaunamu pelnu. Panašūs skaičiavimai atlikti Čekijoje parodė, kad 0,5% reiškia

300 ppm nuo BVP nepagrįstos naudos, tenkančios degalų pardavėjams vartotojų sąskaita kasmet.

Vidutiniškai tai yra dešimt kartų daugiau nei asignavimai visai nacionalinei metrologijos

infrastruktūrai valstybėje per metus. Šiuo atveju valstybės dydis neturi ypatingos reikšmės, kadangi

sukčiavimas vyksta proporcingai.

Anksčiau atlikti skaičiavimai, kuriuos paskelbė Tarptautinis svorių ir matų biuras, rodo, kad

vidurkis yra 40–70 ppm nuo BVP. Net ir tokiu atveju, vien „minkštasis sukčiavimas“ duoda

daugiau pelno, negu išleidžiama visai metrologijos infrastruktūrai kasmet.

Pamažu atsiranda ir stiprėja kita rizika – valstybės narės pamažu privatizuoja matavimo

priemonių patikros sritis. Tai yra dabartinė tendencija visoje Europos Sąjungoje, Lietuva nėra

išimtis. Netgi atvirkščiai, Lietuvoje patikra nebuvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o už ją

mokėjo ir moka matavimo priemonių savininkai. Nereikia pamiršti, kad jas naudojant matavimo

priemonės dėvisi ir dažnoje valstybėje dėl šios natūralios priežasties paklaidos periodinei patikrai

yra dvigubai didesnės nei pirminei patikrai, t.y. siekia 1%. Nesant pakankamai kontrolei, tikėtina,

kad susitarimų tarp remontininkų ir savininkų daugės ir minkštojo sukčiavimo ribos plėsis (arba jau

yra išsiplėtę) dvigubai. Atitinkamai perskaičiavus aukščiau pateiktus skaičius, gautume, kad degalų

kolonėlių savininkai nepagrįstai galėtų praturtėti daugiau nei šimtu milijonų litų kasmet. Tai vėlgi

natūrali tendencija, pagrįsta tuo, kad tiek tarp patikras atliekančių, tiek tarp remontininkų egzistuoja

natūrali konkurencija ir dėl to tiek vieni, tiek kiti sieks patenkinti užsakovų poreikius. Žinoma,

duotu atveju nagrinėjama situacija degalų rinkoje, tačiau egzistuoja ir kitos pelningos sritys.

Aišku, kad paprsasčiausia išeitis nustatyti monopolijas arba monopolines patikros įstaigas

atrodytų gera išeitis, tačiau jų priežiūra taip pat reikalautų ženkliai daugiau resursų, negu dabar

išleidžiama teisinės metrologijos srityje.

Svarstytina, kad būtų naudinga sukurti atitinkamas informacines sistemas, kuriose būtų

fiksuojama, kokia įmonė ir kada planuoja atlikti remonto ar patikros darbus, siekiant sudaryti

galimybę rinkos priežiūros specialistams stebėti tuos veiksmus arba net patiems atlikti atininkamus

kontrolinius matavimus. Žinoma, tai reikalautų ir didelio dėmesio teisinei bazei sukurti, nes šiai

dienai remontininkai nėra nei registruojami, nei reguliuojami.


Kitas svarstytinas variantas būtų atsižvelgiant į remonto įmonių ir patikros įstaigų teikiamų

paslaugų apimtis ir apyvartas iš konkrečių veiksmų, parengti rizikos vertinimo metodikas ir taikyti

rizikos vertinimą planuojant rinkos priežiūros veiksmus.

Tiek vienu, tiek kitu atveju gali būti reikalinga peržiūrėti teisinę bazę ir ją atitinkamai

patikslinti. Kadangi Lietuvoje patikros metodikas Valstybinės metrologijos tarnybos sprendimu gali

įsigyti tik patikrai įgaliotos įstaigos, su oficialiais dokumentais šioje srityje susipažinti nepavyko ir

negalima vienareikšmiškai teigti, jog Lietuvoje yra neįmanoma antroji situacija, kai ribinės

paklaidos periodinei patikrai yra dvigubai didesnės negu pirminei patikrai ar analogiškam atitikties

vertinimo veiksmui. Matavimo priemonių techninis reglamentas nustato, kad pradedant naudoti

degalų kolonėlių ribinė paklaida yra 0,5 %.

1.10. NEAUTOMATINIŲ SVARSTYKLIŲ PAVYZDYS

Lietuvos teisės aktuose (neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente) nustatyta, kad

neautomatinių svarstyklių ribinė paklaida yra 0,5 % pradedant naudoti, o naudojant ši paklaida yra

dvigubai didesnė. Atlikus ES valstybių narių fasuotų produktų rinkos analizę suskaičiuota, kad

fasuotų maisto produktų prekybos apimtis Europos Sąjungoje kasmet sudaro apie 4,2% procento

bendrojo vidaus produkto. Deja, atlikus Lietuvos statistikos departamento teikiamų duomenų

analizę, analogiškų duomenų nepavyko rasti, o pateikiama mažmeninės prekybos apimtis (26 mlrd.

litų) nėra lengvai interpretuojama. Žinoma, galima atsižvelgti į tai, kam ir kiek pinigų lietuviai

skiria įsigyti iš šeimos biudžeto. Priimant, kad apie penktadalį nuo aukščiau paminėtos sumos būtų

skiriama maisto produktams įsigyti, tai prekybos fasuotais maisto produktais apimtis siektų 5 mlrd.

litų per metus. Tarkime, esant 0,5 % neautomatinių svarstyklių paklaidai, kuri būtų pilnai

išnaudojama „minkštojo sukčiavimo“ būdu, galimas nepagrįstas pelnas iš tokios prekybos galėtų

siekti

0,5 % x 5 mlrd. litų = 25 000 000 litų

Kaip matome iš šio pavyzdžio, galimas nepagrįstas pelnas siektų 25 milijonus litų per metus.

Skaičuojant kitu būdu, t.y. priimant, kad Lietuvoje parduodamų fasuotų maisto produktų vertė yra

procentaliai analogiška ES vidurkiui, turėtume tokią lygtį:


4,2% x 94 mlrd. Litų (Lietuvos BVP 2010 metais) x 0,5% = 19,8 mln. litų

Vertindami minkštojo sukčiavimo dydį kitu būdu, gautume, kad galimas nepagrįstas pelnas

siektų beveik 20 mln. Litų per metus. Šie skaičiai tarpusavyje mažai skiriasi, todėl laikytina, kad

maisto vien prekyba maisto produktais galėtų duoti apie 20-25 milijonus litų nepagrįsto pelno per

metus. Tos pačios eilės nepagrįstas pelnas galima gautinas ir prekiaujant fasuotais ne maisto

produktais, t.y. apie 20 milijomų litų per metus.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad, išnaudodami teisės aktų spragas, t.y., nepažeisdami teisės

aktų reikalavimų, gamintojai ir prekybininkai vien šiose srityse galėtų gauti nepagrįstų pajamų už

100 milijonų litų kasmet.


INSTITUCIJOS, ATLIEKANČIOS MATAVIMO

PRIEMONIŲ PATIKRĄ

Įgaliojimų suteikimas metrologijoje paprastai reiškia įmonėms ar kitiems juridiniams

asmenims leidimo atlikti patikrą teisiškai kontroliuojamoms matavimo priemonėms išdavimą arba

leidimas atlikti oficialiuosius matavimus. Tai veiksmas, kai valstybė perduoda teisę atlikti dalį

metrologinės priežiūros veiksmų privatiems asmenims ir valstybės administracinė įstaiga duoda

leidimą vykdyti šią veiklą. Pareiškėjas privalo atitikti individualius reikalavimus, kurie numatyti

nacionalinėje teisėje ir yra prižiūrimi metrologinės inspekcijos ar kitos atitinkamus įgaliojimus

turinčios įstaigos ar organizacijos.

Įgaliojimai išduodami remiantis raštišku juridinio asmens prašymu. Paprastai taikomi šie kriterijai,

nirint išduoti įgaliojimus patikrai juridiniam asmeniui:

a) kuris turi tinkamą techninę įrangą ir patalpas veiklai, kuri yra įgaliojimų suteikimo objektas;

b) naudojamų etalonų ir matavimo priemonių sietis yra pagrįstai įrodyta;

c) kuris įdarbina „atsakingą atstovą“, kuris yra fizinis asmuo atsakingas už veiklą, kuri yra

įgaliojimų suteikimo objektas; šis asmuo privalo turėti kompetenciją metrologijos srityje

įrodančius dokumentus.

d) kuris įdarbina kitus asmenis, turinčius dokumentus, pažyminčius jų kompetenciją ir

įpareigoja juos profesinei veiklai, kuri yra įgaliojimo suteikimo objektas;

e) turi įdiegtą ir dokumentuotą kokybės vadybos sistemą, užtikrinančią nepertraukiamą

specifinių darbo procedūrų priežiūrą, kai atliekamas darbas, kuris yra įgaliojimų suteikimo

objektas;

f) kuris geba užtikrinti nešališkumą įgaliotai veiklai organizaciniu požiūriu, užtikrinti kontrolės

objektyvumą ir bešališkumą, vadovų ir kitų darbuotojų dalykiškumą ir įrašų objektyvumą;

g) kuris geba užtikrinti duomenų, kurie yra verslo paslaptis, arba duomenų, kuriais gali būti

piktnaudžiaujama, apsaugą;

h) kuris geba priimti nešališkus sprendimus atžvilgiu gamintojų, remontuotojų arba kitų

asmenų, kurie gali turėti naudos priklausomai nuo rezultatų;

i) kuris turi atsakomybės draudimą dėl žalos, kuri gali būti padaryta dėl įgaliotojo asmens

kaltės;

j) kuri nėra bankrutavusi, nevykdomos jokios sprendimo procedūros, negauta peticijų dėl jų

įsteigimo,


ir pateikia dokumentus, įrodančius sąlygų įgaliojimų gavimui atitikimą.

Įgaliojimai atšaukiami, jei:

a) pareiškėjas neįsigyja atsakomybės draudimo dėl žalos, kuri gali būti padaryta dėl jo ar jo

darbuotojų kaltės per nustatytą laikotarpį,

b) įgaliota įstaiga nebeatitinka įgaliojimų suteikimo sąlygų, kurios išdėstytos teisės aktuose ir

įgaliojimų suteikimo sprendime ar pažeidė šių teisės aktų reikalavimus.

c) įgaliotoji įstaiga nuolat nesugeba tinkamai atlikti veiklos, kuriai buvo įgaliota.

d) ji nustato svarbius trūkumus atliekant veiklą, kuriai buvo įgaliota,

e) kai veikla, kuriai buvo suteikti įgaliojimai, išnyksta,

f) pačios įgaliotos įstaigos prašymu.

Įgaliojančioji institucija gali pakeisti įgaliojimų sritį, suspenduoti įgaliojimus, juos išplėsti arba

atšaukti.

Kiekviena įgaliota institucija įgaliojančiąjai institucijai privalo pranešti apie įgaliojimų

suteikimo sąlygų pasikeitimus. Kiekvienas pasikeitimas turi būti aptariamas ir patvirtinamas arba

atšaukiamas. Patvirtinti pasikeitimai gali įtakoti įgaliojimo pakeitimą arba įtakoja pakeitimus

kokybės vadove ar darbinėse procedūrose.

Įgaliojimų srities pasikeitimams ar įgaliojimų pratęsimui, įgaliotoji įstaiga turi pateikti

atitinkamą raštišką paraišką. Įgaliojimų srities pasikeitimų atveju naudojama beveik tokia pati

įvertinimo procedūra, kuri taikoma norint gauti įgaliojimus.

Įgaliojančioji įstaiga viešai paskelbia pranešimą apie įgaliojimų pasikeitimą, suspendavimą ar

įgaliojimų nebeegzistavimą.

Lietuvoje paskirtosios įstaigos turi atitikti Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytus

reikalavimus. Nėra nustatytas laikotarpis, per kurį VMT turi pateikti savo teigiamą ar neigiamą

sprendimą dėl įstaigos paskyrimo. Studijos rengimo metu galiojo VMT 2011 m. birželio 3 d. įsakymas

V-80 „DĖL PASKIRTŲJŲ ĮSTAIGŲ PASKYRIMO BEI JŲ VYKDOMOS VEIKLOS

PASKIRTOSIOSE SRITYSE VERTINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“.

Šiame teisės akte panaudotas toks patikros apibrėžimas:

Matavimo priemonės patikra – procedūra, atliekama pagal nustatyta tvarka patvirtintą patikros

metodiką, apimanti matavimo priemonės tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato


išdavimą, kada konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų

reikalavimus. Šis apibrėžimas skiriasi nuo tarptautinio patikros paibrėžimo tuo, kad tarptautiniame

apibrėžime nėra nuorodos į nustatyta tvarka patvirtintas patikros metodikas. Kita vertus nurodoma,

jog matavimo priemonė turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Grįžtant prie matavimo priemonėms

skirtų techninių reglamentų apimties ir kiekio, matyti, kad nėra teisės aktų, kurie nustatytų

reikalavimus kitoms matavimo priemonėms, nei vieningai reglamentuojamos ES mastu. Vadinasi,

galima daryti prielaidą, kad tos matavimo priemonės, kurios nepatenka į minėtų reglamentų

taikymo sritį, negali būti tikrinamos, nes tokia veikla būtų neteisėta.

Lietuvoje patikrai paskiria Valstybinė metrologijos tarnyba. Pareiškėjas pirmiausia

teikia prašymą VMT, kurį įvertina, o po to suteikia teisę atlikti matavimo priemonių patikrą. Kaip ir

tipo tvirtinimui, šiam veiksmui nėra nustatytos „lubos“. Tyrimo metu nustatyta, kad yra tokių

akredituotų įstaigų, kurios pateikė atitinkamus prašymus dar balandžio mėnesį, tačiau sprendimo

apie paskyrimą nėra gavusios.

Šiuo metu Lietuvoje yra 26 paskirtos laboratorijos (neskaičiuojant tachografų patikrai

paskirtų):

AB Vilniaus metrologijos centras, VĮ Kauno metrologijos centras, VĮ Panevėžio metrologijos

centras, AB Klaipėdos metrologijso centras, AB Šiaulių metrologijos centras, UAB „Limeta“

medicinos technikos laboratorija, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos metrologijos laboratorija,

UAB “Rianos metrologijos paslaugos” kalibravimo ir bandymų laboratorija, Romualdo Slonskio

įmonė „Romasas“, UAB „Viltechna“ bandymų ir patikros laboratorija, UAB “Elgama-Elektronika”

kalibravimo ir patikros laboratorija, Lietuvos ir Vokietijos UAB “Fesla” kalibravimo ir patikros

laboratorija, VGTU Geodezijos instituto kalibravimo laboratorija, UAB „Šilumomatis“, UAB

„Elektros tinklo paslaugos“ Aukštos įtampos įrenginių bandymų laboratorija, AB “Lietuvos dujos”

Centrinė kalibravimo ir bandymų laboratorija, AB “Achema” metrologijos laboratorija, Lietuvos

energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija, UAB „Inreda“

kalibravimo ir patikros laboratorija, UAB “Metrologinių paslaugų centras” metrologijos

laboratorija, UAB „Milgeda“, VĮ Ignalinos AE patikros ir kalibravimo laboratorija, AB „Lietuvos

geležinkeliai“, Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo Vagonų diagnostikos

laboratorija, KTU Metrologijos instituto laboratorija, UAB „Kemek Engineering“ patikros

laboratorija, UAB „SGS Klaipėda Ltd.“ techninių priemonių bandymų laboratorija.

Pažymėtina, kad minėtų laboratorijų tarpe yra ir neakredituotų laboratorijų (pvz., KTU

Metrologijos instituto laboratorija), tai galimai prieštarauja atitikties vertinimo įstatymo nuostatoms.


ES atitikties vertinimo veiksmams paskelbtos šios įstaigos:

1. VĮ Vilniaus metrologijos centras – atlikti neautomatinių svarstyklių tikrinimą (F modulis);

2. VĮ Kauno metrologijos centras – atlikti neautomatinių svarstyklių tikrinimą (F modulis);

3. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija – atlikti

vandens skaitiklių ir šilumos skaitiklių ir jų surenkamųjų mazgų tipo tyrimą (B modulis) ir atitikties

tipui deklaravimą, pagrįsta gaminio patikrinimu (F modulis)

Europos Komisija ir Europos teisinės metrologijos organizacija WELMEC rekomenduoja,

kad patikrai būtų įgaliojamos tos įstaigos, kurios turi įgyvendinusiso kokybės vadybos sistemą kaip

kontrolės įstaigos (ISO/IEC 17020), ar, kaip nepagrindinis variantas, kaip bandymų ir kalibravimo

laboratorijos pagal ISO/IEC 17025 standartą.

Pažymėtina, kad šiame teisės akte nustatyta, jog vertinimas ir paskyrimas atliekamas per

dešimt darbo dienų. Sprendžiant iš kai kurių įstaigų, pateikusių prašymus dėl paskyrimo, šio

dešimties dienų termino nėra laikomasi.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia Nacionalinis akreditacijos biuras pripažįsta, kad įstaiga

kompetetinga atlikti tam tikrus atitikties vertinimo veiksmus (įskaitant patikrą), o po to Vlastybinė

metrologijos tarnyba pakartotinai atlieka vertinimą tuo pačiu tikslu. Manytume, kad tokio

dubliavimo tikslinga atsisakyti.

Kadangi ne visos laboratorijos pateikė prašomus standartinius patikrų kainoraščius ir kitus

finansinius duomenis, negalime pateikti kainų palyginimo tai pačiai matavimo priemonei ar jų

grupei. Taip pat negalime įvertinti, kurioms paslaugos gali būti įvardintos monopolinėmis.


ĮSTAIGOS, ATLIEKANČIOS MATAVIMO

PRIEMONIŲ REMONTĄ

Subjektas (įmonė), prieš pradedant savo veiklą, kuri susijusi su teisiškai kontroliuojamų

matavimo priemonių remontu ar instaliavimu turėtų būti registruota. Registracijos tikslas yra

užtikrinti, kad tiekiamos ar remontuojamos teisiškai kontroliuojamos matavimo priemonės ar jų

montavimas atitinka patvirtintą tipą ir reikalavimus, kurie nurodyti bendruose privalomuosiuose

teisės aktuose, susijusiuose su tam tikru matavimo priemonės tipu.

Registracija įgyvendinama:

a) detalizuojant bendrąsias registracijos sąlygas, numatytas teisės aktuose;

b) patikrinant, ar laikomasi reikalavimų, o taip pat įvertinant prielaidas ar įmonė gali atlikti

užduotis, kurioms buvo įgaliota. Patikrinimas vietoje gali būti viena iš įvertinimo dalių;

c) įgaliotai institucijai atlikus rinkos kontrolę.

Registracijos sąlygos įmonėms:

a) turi turėti techninę įrangą ir specialias sąlygas veiklai atlikti, kuriai nori registruotis,

b) turi atitinkamai įrodyti savo naudojamų matavimo priemonių ir etalonų sietį,

c) įdarbinti fizinį asmenį, atsakingą už veiklą, kuri yra registracijos objektas ir kuris turi

kompetenciją įrodantį dokumentą, arba tas fizinis asmuo, kuriam priklauso įmonė, turi

dokumentą, įrodantį jo kompetenciją metrologijos srityje.

d) turi sukurtą ir dokumentuotą kokybės vadybos sistemą, kuri užtikrina nuolatinį nustatytų

darbinių procedūrų palaikymą veiklai, kuri yra registracijos objektas,

Registracijos sąlygų atitikimą vertina įgaliota institucija. Atitikties vertinimo išlaidas gali

padengti vertinamas subjektas.

Per nustatytą laiko tarpą nuo paraiškos gavimo dienos įgalitoa įstaiga turi priimti sprendimą dėl

registracijos. Sprendime dėl įmonės registracijos turėtų būti nurodyta:

a) firmos pavadinimą ir juridinį adresą, jei tai juridinis asmuo arba firmos pavadinimą ir firmos

vietą ar buveinę, tuo atveju, jei tai fizinis asmuo,

b) identifikacinį numerį,

c) atsakingojo asmens asmeninius duomenis,

d) objektą ir veiklos sritį, kurie yra registracijos objektas, bei išdėstyti veiklos technines

specifikacijas,


e) asmeninius duomenis asmenų, kurie priklauso tai įmonei ar jos darbuotojų, kurie nurodomi

kaip veikiantys įgaliotos įstaigos vardu,

Kur tinkama, nurodyti remontininko plombavimo ženklo formą arba instaliuotojo ženklą.

Registruota įmonė privalo užtikrinti sutaisytų ar instaliuotų matavimo priemonių atitiktį

patvirtintam tipui. Registravimas plačiai taikomas tose valstybėse, kur po remonto nustatytą

laikotarpį gali būti naudojamos sutaisytos matavimo priemonės be patikros (tam tikra prasme tai

laikytina trumpalaike patikra), o po to patikrą atlieka paskirtosios įstaigos.

Pagal individualią registruotą veiklą, technines sąlygas ir aplinkos sąlygas, registracijos sąlygos

turėtų apimti:

a) standartus ir techninius dokumentus susijusius su užduočių vykdymu:

1. gamintojo dokumentaciją,

2. techninius standartus,

3. tipo patvirtinimo sprendimus,

b) matavimo vienetų etalonus ir susijusią įrangą, ypatingai atsižvelgiant į susitarimus dėl

nuomojamos įrangos, turinčios reikalaujamas matavimo ribas ir tikslumą,

c) kitas matavimo priemones ir papildomą įrangą,

d) tinkamas darbo ir sandėliavimo sąlygas bei transportuojamas matavimo priemones.

Turi būti dokumentuota matavimo etalonų ir matavimo priemonių sietis su valstybės etalonais,

akredituotų kalibravimo laboratorijų matavimo etalonais.

Kokybės vadybos sistema turi būti dokumentuota vidiniais dokumentais, t.y. pavyzdžiui,

kokybės vadovu, organizacine sistema ar darbo sistema.

Kai yra vertinamos darbuotojų techninės kompetencijos žinios, turi būti atsižvelgta į:

a) kvalifikaciją,

b) profesinį mokymą, įskaitant stažuotes pas gamintoją,

c) techninę patirtį.

Atliekant vertinimą vietoje yra vertinami šie punktai:

a) techninė įranga,

b) aplinkos sąlygos,

c) matavimo etalonų ir matavimo priemonių sietis,

d) darbuotojų kvalifikacija ir techninės žinios,

e) dokumentuota darbo sistema užtikrinanti nepatraukiamą aprašytų procedūrų tęstinumą.


Nors šiai dienai Lietuvoje remonto įmonių registracija nėra privaloma ir vykdoma, tačiau kitų

valstybių patirtis rodo, jog ji galėtų praversti kai kuriais atvejais. Tokia registracija galėtų būti

naudinga tuo požiūriu, kad būtų galima sumažinti slaptų susitarimų riziką tarp patikrą atliekančių

įstaigų ir remontą vykdančių įstaigų, siekiant didesnių pajamų iš užsakovo.


INSTITUCIJOS, RENGIANČIOS SPECIALISTUS

Kauno technologijos universiteto Metrologijos institutas, remdamasis Valstybinės

metrologijos tarnybos 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-50 “DĖL TEISINĖS METROLOGIJOS

SPECIALISTŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMOS

PATVIRTINIMO”. Lyginant su kitomis valstybėmis narėmis, pvz., Čekija, Slovakija, Lenkija,

metrologijos specialistų sertifikavimą atliekančios institucijos (paprastai nacionaliniai metrologijos

isntuttai) tokiai veiklai akredituojasi kaip darbuotojų sertifikavimo įstaigos. Be to, kartu su vietos ir

kitų šalių gamintojais metrologijso specialistams reguliariai organizuojami mokymai, kuriuose jie

gauna naujausių praktinių žinių ir gebėjimų. Kitose valstybėse dažniausiai rengiami tik teoriniai ir

praktiniai egzaminai, nes būtinas žinias metrologijos specialistai įgyja dirbdami kaip technikai

atitinkamose laboratorijose ar įstaigose.


SPECIALIZUOTOS PROGRAMINĖS ĮRANGOS,

ESAMŲ IR KURIAMŲ INFORMACINIŲ SISTEMŲ

REIKALINGUMAS IR PLĖTRA.

1.11. PROGRAMINĖ ĮRANGA, NAUDOJAMA METROLOGIJOJE.

Metrologijoje taikoma 3 lygių specializuota programinė įranga:

1. Įrangos programinė įranga. Tai specializuota programinė įranga naudojama su konkrečiais

matavimo prietaisais ir pagaminta matavimo įrangos gamintojų. Ši programinė įranga yra

pateikiama kartu su matavimo prietaisu ir leidžia atlikti matavimus bei padeda kokybiškai

eksploatuoti įranga. Šis lygmuo nėra įtakojamas metrologijos infrastruktūros reformos.

2. Įmonės veiklos programinė įranga. Informacinės sistemos sukurtos tenkinti įmonių

vykdančių metrologinę veiklą poreikiams. Sistemos leidžia užtikinti kokybės procedūras.

Šis lygmuo nėra įtakojamas metrologijos infrastruktūros reformos.

3. Valstybiniai registrai ir valstybinės informacinės sistemos. Tai IS užtikrinančios

metrologijos infrastruktūros kokybišką ir teisėtą funkcionavima valstybiniu masto. Šiuo

metu yra eksploatuojamos šios sistemos:

a. Matavimo priemonių registras. Lietuvos matavimo priemonių registras įsteigtas ir jo

nuostatai patvirtinti 2004 m. gruodžio 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.1653 (Žin.,

2004, Nr. 186-6927) . Registre pateikiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka patvirtinti matavimo priemonių, priskirtų teisinio metrologinio

meglamentavimo sritims, tipai, kuriuos Lietuvos Respublikoje leidžiama gaminti ir /

arba naudoti.

b. Sistema „Chemija“. Skirta matavimo neapibrėžtims skaičiuoti, duomenims apdoroti,

saugoti, panaudoti tarplaboratoriniuose palyginimuose, kalibravimo liudijimams ir

ataskaitoms rengti, kalibravimo procedūroms kurti, palaikyti, tobulinti, matavimo

įrangai prižiūrėti ir vykdant kitas funkcijas chemijos srityje pagal standartų LST EN

ISO 9001:2000 ir LST EN ISO/IEC 17025 ir susijusių dokumentų nuostatas.

c. Sistema „Masė“. Skirta matavimo neapibrėžtims skaičiuoti, duomenims apdoroti,

saugoti, panaudoti tarplaboratoriniuose palyginimuose, kalibravimo liudijimams ir

ataskaitoms rengti, kalibravimo procedūroms kurti, palaikyti, tobulinti, matavimo

įrangai prižiūrėti ir vykdant kitas funkcijas masės matavimų srityje pagal standartų

LST EN ISO 9001:2000 ir LST EN ISO/IEC 17025 ir susijusių dokumentų

nuostatas.

d. Informacinė sistema „JONIZUOJANČIOJI SPINDULIUOTĖ“ yra sukurta

įgyvendinant PHARE projektą „Nacionalinės infrastruktūros jonizuojančios

spinduliuotės aplinkoje matavimo pagal ES valstybių narių praktiką vystymas“.Šios

sistemos bendras uždavinys yra sukurti jonizuojančios spinduliuotės metrologinių

tarplaboratorinių tyrimų palyginamumo ir suderinamumo sistemą, siekiant užtikrinti

aukštus kokybinius parametrus Lietuvos Respublikoje veikiančiose laboratorijose.

Informacinėje sistemoje „JONIZUOJANČIOJI SPINDULIUOTĖ“ renkami

duomenys apie laboratorijas ir jų turimas matavimo priemones, matavimų

galimybes, šie duomenys teikiami suinteresuotiems sistemos vartotojams, renkami

duomenys apie laboratorijose atliktus jonizuojančiosios spinduliuotės tyrimus, jų

užsakovus, šie duomenys teikiami suinteresuotiems sistemos vartotojams,

pateikiama priemonė matavimų neapibrėžtims skaičiuoti.


e. Lietuvos metrologijos inspekcijos informacinė sistema, skirta matavimo priemonių,

jų savininkų, naudotojų, bei pažeidimų registracijai

Vykdant metrologijos infrastruktūros reformą yra būtina užtikrinti nacionalinių sistemų

funkcionavimą ir funkcionalumą. Tikslinga būtų integruoti sukurtas sistemas taip, kad realiu laiku

būtų galima stebėti, kokia paskirta įstaiga ir kur atlieka atitinkamų matavimo priemonių patikrą.


METROLOGIJOS IR VERSLO SĄSAJA IR

SITUACIJA PASAULYJE, VYSTYMOSI

TENDENCIJOS.

Metrologijos verslas tiesiogiai sukuria nykstamai mažą BVP dalį. Lietuvoje pagaminama tik

labai neženkli dalis įrangos taikytinos metrologijoje (tiek etaloninės įrangos etalonų laboratorijoms,

bandymų ar kalibravimo laboratorijoms). Tačiau metrologijos infrastruktūra yra labai svarbi

praktiškai visam šalies ūkiui. Metrologijos infrastruktūra yra būtina energetikos sektoriui, tranzito

užtikrinimui, prekybai (vien prekyba fasuotais ir biriais produktais sudaro apie 10 procentų BVP).

Metrologijos infrastruktūra yra būtina pramonės gamybai ir vystymuisi. Būtinosios infrastruktūros

pasiekiamumas padeda gamintojams užtikrinti produkcijos kokybę, produktų kūrimą ir tobulinimą

ir tarptautinį produkcijos pripažinimą.

Atskirai išskirtinas metrologijos būtinumas mokslo ir tyrimų srityje. Inovacinių sričių

(nanotechnologijos, biotechnologijos, lazerių ir kt.) vystymui pagrindas ir yra patikima ir kokybiška

metrologinė infrastruktūra.

Matyti, kad tą supranta ir pačios mokslo institucijos ir įsigyja ne tik bandymų sistemas, bet ir

kalibravimo sistemas, pvz., KTU įsigijo akustinių kalibravimų sistemą, kad galėtų tinkamai

prižiūrėti savo įrangą ir konkuruoti dėl užsakymų su kitais tarptautiniais žinių centrais.

Universitetas šias lėšas gao per Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas programas.

1.12. PAKLAUSIMŲ APŽVALGA

Siekiant tiksliai išsiaiškinti metrologijos veiklų apimtis buvo suformuoti ir išsiųsti

paklausimai Metrologijų centrams bei akredituotoms laboratorijoms. Paklausimai buvo pateikti

2011-12-02 įstaigų sąrašas ir paklausimai pateikiamas priede 5

Nei vienas iš metrologijos centrų nepateikė atsakymų į pateiktus klausimus, tuo apsunkindami

esamos situacijos vertinimą.

Verslą ir mokslą atstovaujančios kalibravimo, bandymų ir patikros laboratorijos geranoriškai

bendradarbiavo ir maksimaliai pateikė informaciją, kurią turėjo ir galėjo suteikti atsižvelgiant į

komercinės paslapties neatskleidimo reikalavimą bei struktūrinį išskyrimą įmonėse. Privačios

laboratorijos įrodė gebėjimus kokybiškai ir kvalifikuotai vykdyti veiklą metrologijos srityje.


REKOMENDACIJOS Teisinio pobūdžio:

Peržiūrėti Lietuvos metrologijos įstatymą terminologijos požiūriu labiau derinant su ES ir

tarptautiniais dokumentais, išplėsti tipo tvirtinimo ir tyrimo variantų skaičių įtraukiant ribotą tipo

tvirtinimą, patikros metodikas keisti kontrolės metodikomis, įtraukti remontuojančias ir

instaliuojančias įmones/asmenis į registruojamų ir prižiūrimų subjektų sąrašus.

Nustatyti konkretų sąrašą matavimo priemonių grupių ar kategorijų, kurioms privalomas

Lietuvos tipo tvirtinimas pagal viešai prieinamus kriterijus (ekonominė įtaka, valstybės funkcijų

vykdymas, sveikata ar sauga ir t.t.).

Nustatyti teisės aktais minimalius esminius ir specialiuosius techninius, metrologinius ir

saugos reikalavimus į ES direktyvų taikymo sritį nepatenkančioms matavimo priemonėms.

Kol tokių teisės aktų ar techninių reglamentų nėra, leisti teikti į rinką be tipo tvirtinimo tik

tokias matavimo priemones, kurios atitinka taikytinus Lietuvos standartus, Europos standartus ar

tarptautinius (ISO, OIML) standartus. Arba taikyti ribotą tipo tvirtinimą 3 metams ir nustatyi

valstybės rinkliavą.

Politikos formavimo funkcijas perduoti Ūkio ministerijai.

Atstovavimą EURAMET ir nacionalinio metrologijos instituto funkcijas perduoti vienai iš

valstybės etalonų laboratorijų.

Reorganizuoti valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Lietuvos metrologijos inspekciją

taip, kad būtų kontroliuojamos tiek į teisinės metrologijos sritį patenkančios, tiek nepatenkančios

matavimo priemonės.

Organizacinio pobūdžio

Plėsti paskirtųjų institutų tinklą ir juos skatinti, kad kuo daugiau kalibravimo ir matavimo

galimybių būtų pripažįstama tarptautiniu mastu užtikrinant tik minimalų finansavimą, būtiną sukurti

ir palaikyti kokybės vadybos sistemą (įskaitant akreditacijos mokesčius), dalyvauti tarptautiniuose

tarplaboratoriniuose palyginimuose kartą per 3-7 metus, dalyvauti technikos komitetų susitikimuose

ir išlaikyti ne daugiau kaip 1,5 etato vienam etalonui.

Įstaigų patikrai įvertinimą ir nuolatinę priežiūrą perduoti Nacionaliniam akreditacijos biurui

arba automatiškai pripažinti akredituotų kontrolės įstaigų kompetenciją vykdyti atitikties vertinimą

akreditacijos srityje.

Tipo tvirtinimo bandymams samdyti tik tas laboratorijas, kurios akredituotos atlikti bandymus

pagal atitinkamus standartus.

Palaipsniui atsisakyti patikros metodikų, jas keičiant kontrolės metodikomis, kurios turi būti

akivaizdžiai ir nedviprasmiškai rengiamos pačių kontrolės įstaigų pagal gaminių standartų

nuostatas.

Kontroliuoti monopolinių paslaugų įkainius.

Plėsti kalibravimo paslaugų rinką, perkeliant atsakomybę už neteisingus matavimus matavimo

priemonės naudotojui (operatoriui) ar savininkui.

Apjungti ir plėtoti esamas informacines sistemas metrologijos srityje, kad būtų galima rinkti

statistinius duomenis apie atskirų matavimo priemonių tipų patikimumą normaliomis sąlygomis,

paprasčiau planuoti patikrą atliekančių įstaigų veiksmus.


Literatūros sąrašas.

1. National metrology infrastructure in EURAMET member countries – an analysis and

recommendations, EURAMET, 7 Aug 2011

2. “metrology – in short” 3rd edition, July 2008

3. National metrology organisation CORPORATE PLAN 2011 – 2015, by Department of

Business innovations and skills, UK

4. The strategy for the national metrology system 2011-2015, by Department of Business

innovations and skills, UK

5. Lenkijos Centrinio matų biuro kaininkas kalibravimo paslaugoms ir pamatinėms

medžiagoms,

6. Validation Procedures of Software Applied in Nuclear Instruments, IAEA proceedings f a

Technical Meeting held in Vienna, 20–23 November 2006

7. Nyderlandų rinkos priežiūros institucijos Verispekt b.V. 2010 metų veiklos ataskaita

8. www.welmec.org tinklalapyje patalpinta informacija apie ES valstybių narių ir kitų

valstybių teisinės metrologijos sistemas

9. WELMEC Risk Assessment Guide for Market Surveillance: Weigh and Measuring

Instruments, WELMEC 5.3

10. WELMEC Market Surveillance Guide (NAWI and MID), WELMEC 5.2

11. OIML International document D1 Elements for a Law on Metrology

12. ILAC-G24:2007/OIML D10: Guidelines for the determination of calibration intervals of

measuring instruments

13. OIML D 16: Principles of assurance of metrological control

14. OIML D 21: Secondary standard dosimetry laboratories for the calibration of dosimeters

used in radiotherapy

15. OIML D 29: Guide for the application of ISO/IEC Guide 65 to assessment of measuring

instrument certification bodies in legal metrology

16. International Vocabulary of Metrology – Basic and General Concepts and Associated

Terms (VIM), OIML V 2-200 Edition 2010 (E/F) (Edition 2007 with corrections)

17. www.bipm.org tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapis

18.

http://www.welmec.org/

http://www.bipm.org/


Priedas 1. Teisės aktų sąrašas

ŽŪM 2011 m. spalio 28 d. Nr. 3D-792 DĖL MELŽIMO ĮRANGOS REIKALAVIMŲ IR

TIKRINIMO TVARKOS APRAŠO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRO 1999 M. KOVO 31 D. ĮSAKYMO NR. 146 "DĖL RADIACINĖS SAUGOS

REIKALAVIMŲ ATITIKTIES KONTROLĖS TVARKOS" PAKEITIMO 2011 m. spalio 7 d. Nr.

V-891

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL NAFTOS IR NAFTOS

PRODUKTŲ MAGISTRALINIŲ IR JŪRINIŲ VAMZDYNŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ

PATVIRTINIMO 2007 m. gegužės 25 d. Nr. 4-207

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ĮRENGINIŲ

ĮRENGIMO BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ, ELEKTROS LINIJŲ IR INSTALIACIJOS ĮRENGIMO

TAISYKLIŲ, ELEKTROS ĮRENGINIŲ RELINĖS APSAUGOS IR AUTOMATIKOS

ĮRENGIMO TAISYKLIŲ IR SKIRSTYKLŲ IR PASTOČIŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ

ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2007 m. sausio 31 d. Nr. 4-40

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAI DĖL TEISINEI

METROLOGIJAI PRISKIRTŲ MATAVIMO PRIEMONIŲ GRUPIŲ SĄRAŠO IR LAIKO

INTERVALŲ TARP PATIKRŲ PATVIRTINIMO (paskutinis 2011 m. rugsėjo 16 d. Nr. V-121)

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAI DĖL

MATAVIMO PRIEMONIŲ PATIKROS ŽYMENŲ, JŲ NAUDOJIMO TVARKOS IR

PATIKROS SERTIFIKATO (paskutinis 2011 m. rugpjūčio 25 d. Nr. V-115)

DĖL PASKIRTŲJŲ ĮSTAIGŲ PASKYRIMO BEI JŲ VYKDOMOS VEIKLOS

PASKIRTOSIOSE SRITYSE VERTINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO (2011 m. birželio 3 d.

Nr. V-80)

DĖL 2011 M. KOVO 9 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

2011/17/ES 1 STRAIPSNIO, 5 STRAIPSNIO 1 DALIES, 6 STRAIPSNIO 1 DALIES

ĮGYVENDINIMO 2011 m. gegužės 30 d. Nr. V-77

DĖL MATAVIMO PRIEMONIŲ SU NUOTOLINIU (TELEMETRINIU) DUOMENŲ

PERDAVIMU METROLOGINIO ĮTEISINIMO 2010 m. lapkričio 15 d. Nr. V-107

DĖL ETALONINĖS ĮRANGOS NAUDOJIMO ATLIEKANT MATAVIMO PRIEMONIŲ

PATIKRĄ 2010 m. gegužės 18 d. Nr. V-48 (Matavimo priemonių (sistemų) patikra, atliekama

specialiai tam sukurtomis etaloninėmis matavimo priemonėmis, negali būti

pakeista kitomis priemonėmis be jų atitikties įvertinimo ir kalibravimo).

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=32923




DĖL TARPTAUTINĖS MATAVIMO VIENETŲ SISTEMOS (SI) PAGRINDINIŲ IR JŲ

IŠVESTINIŲ, KARTOTINIŲ BEI DALINIŲ MATAVIMO VIENETŲ NAUDOJIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOJE TVARKOS PATVIRTINIMO 2009 m. gruodžio 22 d. Nr. V-134

DĖL ŽAIDIMO AUTOMATŲ PRIEŽIŪROS TVARKOS PATVIRTINIMO 2003 m. balandžio 25

d. Nr. V-56

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2009 M. RUGSĖJO 16 D. ĮSAKYMO

NR. D1-546 "DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO NUOSTATŲ

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO 2011 m. spalio 4 d. Nr. D1-772




Priedas 2. Darbuotojų skaičius tipo tvirtinimo, patikros, rinkos priežiūros srityse ir

biuždetinio finansavimo dydis, procentais

Valstybė Darbutojų skaičius Finansavimas

Airija Nacionalinė standartizacijos tarnyba

(NSAI) tipo tvirtinimas – 1

Patikra ir rinkos pr. - 60

Nacionalinė standartizacijos

tarnyba (NSAI)

Austrija 90 - Federalinė metrologijos ir bandymų

tarnyba (BEV),

90 –BEV regioniniuose skyriuose

70-90%

(priklausomai nuo pajamų iš

kalibravimo)

Belgija Tipo tvirtinimas – 11,

50 – kita veikla

100%

Bulgarija Bulgarijos metrologijos institutas - 330 50%

Čekija Čekijos metrologijos institutas – 150

Čekijos prekybos inspekcija

Iki 50% (kita iš tipo tvirtinimo,

patikros, kalibravimo ir kitų

paslaugų)

100%

Danija 25 Akredituototos paskirtos laboratorijos –

100 darbuotoj

100% - tik rinkos pr., 0% kitai

veiklai

Estija Metrologijos tarnyba ?

Techninė priežiūros tarnyba – 3 (tik

metrologijai)

50%

100%

Kipras Ministerijos svorių ir matų skyrius – 12

visai veiklai

100%

Latvija Latvijos standartizacijos, akreditacijos ir

metrologijos centras - 6

Vartotojų teisių gynimo centras - 6

100%

100%

Malta Nacionalinė metrologijos tarnyba - 3 100%

Nyderlandai Tipo tvirtinimas – NMi Certin,

Verispect b.V. – 54 darbuotojai

(finansuojamos visos veiklos, įskaitant

prabavimą)

0%

100%

Prancūzija Tipo tvirtinimas – 10 darbuotojų,

Patikra ir rinkos pr. – 90 darbuotojų (be

privačių)

Pramonės, tyrimų ir aplinkos

direktoratai

Slovakija Slovakijos metrologijos inspekcija - 16 100%

Suomija Akredituotos – 20 patikrai,

Patikra – paskirtos laboratorijos

0%

Pilnai finansuojama tik rinkos

priežiūros institucija TUKES

Vengrija Prekybos licenzijavimo biuro metrologijos


departamentas – 150

Prekybos licenzijavimo biuras

Vokietija Tipo tvirtinimas - 50,

regioninės patikros tarnybos - 1230,

akredituotos laboratorijos - 520

Iki 90%

Iki 70%

0%


Priedas 3. Tarptautiniai tarplaboratoriniai palyginimai, kur dalyvavo Lietuvos etalonų

laboratorijos

BIPM KCDB

EUROMET.EM-

S11

Comparison of the measurement of current transformers 1999 - 2000

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Electricity and Magnetism, AC

Voltage, Current, Power, and AC/DC Transfer

Parameter(s) Frequency: 50 Hz

Status Approved and published

EUROMET.L-

K2

Long gauge blocks from 150 mm to 900 mm 2002 - 2005

Comparison type,

Field

Key comparison in Length, Dimensional Metrology

Status Approved for equivalence, Results available

EURAMET.L-

S12

Calibration of gauge blocks by mechanical comparison 2001 - 2002

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Length, Dimensional Metrology


COOMET.M.M-

K1

Comparison of mass standards 2002 - 2005

Comparison type,

Field

Key comparison in Mass, Mass Standards

Mass: 1 kg


Comparison of mass standards

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=120&cmp_cod=EUROMET.EM-S11&prov=exalead


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=215&cmp_cod=EUROMET.L-K2&prov=exalead


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=239&cmp_cod=EURAMET.L-S12&prov=exalead


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=435&cmp_cod=COOMET.M.M-K1&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=435&cmp_cod=COOMET.M.M-K1&prov=exalead


EUROMET.M.M- K2 2002 - 2003

Comparison type,

Field


Mass: 100 mg, 2 g, 20 g, 500 g and 10 kg


EUROMET.M.M- K4


Comparison type,

Field


Mass: 1 kg


EUROMET.M.FF- S4

Air speed 2005 - 2007

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Mass, Fluid Flow


EUROMET.L-

S11

Surface texture measurements 2001 - 2002

Comparison type,

Field



EUROMET.EM-

K10

Comparison of resistance standards 2003 - 2005

Comparison type,

Field

Key comparison in Electricity and Magnetism, Resistance

Resistance: 100 ohms


EUROMET.T-

K3

Realizations of the ITS-90 from 83.8 K to 692.7 K 2001 - 2004

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=437&cmp_cod=EUROMET.M.M-K2&prov=exalead


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=467&cmp_cod=EUROMET.M.FF-S4&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=237&cmp_cod=EUROMET.L-S11&prov=exalead


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=189&cmp_cod=EUROMET.EM-K10&prov=exalead


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=460&cmp_cod=EUROMET.T-K3&prov=exalead



Comparison type,

Field

Key comparison in Thermometry, Standard Platinum Resistance

Thermometers


COOMET.M.P-

K1

Pressure measurements in gas (gauge mode) 2004 - 2006

Comparison type,

Field

Key comparison in Mass, Pressure

Effective area of a piston-cylinder unit

Parameter(s) Pressure: 0.05 MPa to 0.5 MPa


EUROMET.T-

K4

Comparison of local realizations of Aluminium and Silver

freezing-point temperatures 2004 - 2005

Comparison type,

Field

Key comparison in Thermometry, Fixed Point Cells

660.323 °C (Al) and 961.78 °C (Ag)


EUROMET.EM.BIPM-

K11.5

DC voltage, Zener diode 2005

Comparison type,

Field

Key comparison in Electricity and Magnetism, DC Voltage and

Current

DC voltage: 10 V


EUROMET.EM-

K2


Comparison type,

Field


Resistance: 10 megaohms and 1 gigaohm


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=653&cmp_cod=COOMET.M.P-K1&prov=exalead




http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=711&cmp_cod=EUROMET.EM.BIPM-K11.5&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=711&cmp_cod=EUROMET.EM.BIPM-K11.5&prov=exalead




EUROMET.EM-

S27

DC voltage, Zener diode 2005

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Electricity and Magnetism, DC

Voltage and Current

DC voltage: 1.018 V


COOMET.M.FF-

S2

Measurement of liquid flow rate 2008 - 2009

Comparison type,

Field


Parameter(s) Working liquid: tap water

Status Measurements completed

COOMET.M.FF-

S3

Reference gas flow meter’s test rigs comparison 2008 - 2009

Comparison type,

Field


Flow rate: from 4 m3/h to 160 m

3/h

Parameter(s)

Gas: air

Pressure: close to the atmospheric pressure

Temperature : 18 °C to 22 °C

Status Report in progress, Draft A

COOMET.M.FF-

S4

Comparison of water flow calibration 2009 - 2010

Comparison type,

Field



COOMET.RI(I)-

S1

Comparison of air kerma standards from radiation protection

level Cs-137 gamma ray beams 2011 - 2012



http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=907&cmp_cod=COOMET.M.FF-S2&prov=exalead






http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1138&cmp_cod=COOMET.RI%28I%29-S1&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1138&cmp_cod=COOMET.RI%28I%29-S1&prov=exalead


Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Ionizing Radiation, Section I (x and

gamma rays, electrons)

Status In progress

COOMET.M.P-

K2

Pressure measurements (gauge mode) 2005 - 2008

Comparison type,

Field



Parameter(s) Pressure: 10 MPa to 100 MPa


COOMET.M.P-

K14


Comparison type,

Field


Pressure: 100 Pa to 5 kPa

Status Approved for equivalence

EUROMET.T-

K7

Comparison of water triple point cells 2006 - 2007

Comparison type,

Field


Temperature: 273.16 K


EURAMET.M.FF- S2

Comparison of water flow calibration 2008 - 2009

Comparison type,

Field


Status In progress

COOMET.M.FF-

S1

Comparisons of gas meters 2006







http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=905&cmp_cod=EURAMET.M.FF-S2&prov=exalead




Comparison type,

Field


Measurement of air flow rate

Parameter(s)

Pressure: close to the atmospheric pressure

Temperature: 19 °C to 24 °C


AFRIMETS.QM-

K27

Ethanol in aqueous matrix 2011

Comparison type,

Field

Key comparison in Amount of Substance, Organics

Status In progress

Slovenia

EUROMET.L-

S14

Steel tape measurements 2003 - 2004

Comparison type,

Field


Tape length from 10 m to 50 m


EUROMET.EM.BIPM-

K11

DC voltage, Zener diode 1998 - 2000

Comparison type,

Field


Current

DC voltage: 10 V


EUROMET.EM.M- K1

Comparison of low frequency magnetic flux density 1998 - 2000

Comparison type, Key comparison in Electricity and Magnetism, Magnetism





http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=108&cmp_cod=EUROMET.EM.BIPM-K11&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=108&cmp_cod=EUROMET.EM.BIPM-K11&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=126&cmp_cod=EUROMET.EM.M-K1&prov=exalead


Field

Parameter(s) Frequency: DC to 20 kHz


EUROMET.M.P-

K1.b

Pressure measurements in Nitrogen (absolute mode) 2000 - 2002

Comparison type,

Field


Pressure: 0.3 mPa to 0.9 Pa


EUROMET.EM-

K11

AC/DC voltage transfer difference at low voltages 2005 - 2008

Comparison type,

Field

Key comparison in Electricity and Magnetism, AC Voltage,

Current, Power, and AC/DC Transfer

Parameter(s)

Voltage: 10 mV and 100 mV

Frequency: 1 kHz, 20 kHz, 100 kHz, and 1 MHz


EUROMET.L-

K2

Long gauge blocks from 150 mm to 900 mm 2002 - 2005

Comparison type,

Field



EURAMET.L-

S12

Calibration of gauge blocks by mechanical comparison 2001 - 2002

Comparison type,

Field



Comparison of mass standards

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=139&cmp_cod=EUROMET.M.P-K1.b&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=139&cmp_cod=EUROMET.M.P-K1.b&prov=exalead








EUROMET.M.M- K2 2002 - 2003

Comparison type,

Field


Mass: 100 mg, 2 g, 20 g, 500 g and 10 kg


EUROMET.M.M- K4


Comparison type,

Field


Mass: 1 kg


CCEM.RF-

K4.CL

Voltage measurements 1997 - 2002

Comparison type,

Field

Key comparison in Electricity and Magnetism, Radio frequencies

Voltage: 1 V

Parameter(s) Frequency: 1 MHz to 300 MHz, 1 GHz (option)

Status Approved for provisional equivalence

CCEM.RF-

K8.CL

Power in 50 ohm coaxial lines 1998 - 2001

Comparison type,

Field


Calibration factor of type-N and type-PC7 thermistor mounts

Parameter(s)

Frequency: 10 MHz, 50 MHz, 1 GHz, 4 GHz, 8 GHz, 12 GHz, 15

GHz, and 18 GHz


CCEM.RF-

K19.CL

Attenuation in a 50 ohm coaxial line 2002 - 2005

Comparison type,

Field




http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=80&cmp_cod=CCEM.RF-K4.CL&prov=exalead







Parameter(s) Frequency: 60 MHz and 5 GHz


EUROMET.EM-

K8

Comparison of DC voltage ratios 1998 - 2002

Comparison type,

Field


Current

Ratio: 1000 V / 10 V and 100 V / 10 V


EUROMET.EM-

K10


Comparison type,

Field


Resistance: 100 ohms


EUROMET.L-

S10

Squareness measurements 2000 - 2002

Comparison type,

Field



EUROMET.T-

K3


Comparison type,

Field


Thermometers


CCEM.RF-

K10.CL

Power in 50 ohm coaxial lines 2000 - 2002












Comparison type,

Field


Parameter(s) Frequency: 50 MHz to 26 GHz (7 discrete values)


EUROMET.M.M- S1

Measurement of the conventional mass of a weight 2001 - 2003

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Mass, Mass Standards

Mass: 500 kg

Status Report in progress, Draft B

EUROMET.T-

K6

Comparison of humidity standards: dew and frost point

temperatures 2004 - 2008

Comparison type,

Field

Key comparison in Thermometry, Humidity

Temperature: -50 °C to 20 °C

Status Approved for equivalence

EUROMET.T-

K4

Comparison of local realizations of Aluminium and Silver

freezing-point temperatures 2004 - 2005

Comparison type,

Field


660.323 °C (Al) and 961.78 °C (Ag)


EUROMET.EM-

K2


Comparison type,

Field


Resistance: 10 megaohms and 1 gigaohm


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=553&cmp_cod=EUROMET.M.M-S1&prov=exalead








EUROMET.L-

K4.2005

Diameter standards 2005 - 2007

Comparison type,

Field



CCRI(II)- S5

Technically enhanced naturally occuring radionuclides

(TENORM) in phosphogypsum 2007

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Ionizing Radiation, Section II

(Measurement of Radionuclides)


EUROMET.L-

K7.2006

Linescales 2006 - 2008

Comparison type,

Field


Length smaller or equal to 100 mm


CCM.P- K12

Leak rates 2007 - 2009

Comparison type,

Field


Flow rate of helium leak artefacts

Parameter(s) Temperature: 23 °C


CCTF-

K001.UTC

Calculation of the reference time scale UTC (Coordinated

Universal Time) 1977 -

Comparison type,

Field

Key comparison in Time and Frequency, Time

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=722&cmp_cod=EUROMET.L-K4.2005&prov=exalead


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=778&cmp_cod=CCRI%28II%29-S5&prov=exalead



http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=796&cmp_cod=CCM.P-K12&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=617&cmp_cod=CCTF-K001.UTC&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=617&cmp_cod=CCTF-K001.UTC&prov=exalead


Status Ongoing, approved for equivalence, Results available

EUROMET.M.M- K4.1

Comparison of mass standards 2007

Comparison type,

Field


Mass: 1 kg


EURAMET.EM-

S32

DC resistance 2009 - 2010

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Electricity and Magnetism,

Resistance

DC resistance: 1 teraohm and 100 teraohm

Status In progress

CCRI(II)- S8

Radionuclide activity measurements in reference materials -

bilberry 2010

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Ionizing Radiation, Section II

(Measurement of Radionuclides)

Parameter(s) Radionuclides: K-40, Cs-137 and Sr-90


CCQM- K89

Trace and essential elements in Herba Ecliptae 2010 - 2011

Comparison type,

Field

Key comparison in Amount of Substance, Inorganics

Status In progress

EURAMET.M.P-

K1.c


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=858&cmp_cod=EUROMET.M.M-K4.1&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=964&cmp_cod=EURAMET.EM-S32&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=964&cmp_cod=EURAMET.EM-S32&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=991&cmp_cod=CCRI%28II%29-S8&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1059&cmp_cod=CCQM-K89&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1104&cmp_cod=EURAMET.M.P-K1.c&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1104&cmp_cod=EURAMET.M.P-K1.c&prov=exalead


Comparison type,

Field



Parameter(s) Pressure: 0.7 MPa to 7 MPa

Status Planned

CCL- K11

Comparison of optical frequency and wavelength standards 2008 -

Comparison type,

Field

Key comparison in Length, Laser Frequencies

Status Ongoing, approved for equivalence, Results available

EUROMET.T-

K7

Comparison of water triple point cells 2006 - 2007

Comparison type,

Field


Temperature: 273.16 K


EURAMET.M.P-

K8

Pressure measurements (gauge and absolute mode) 2009 - 2010

Comparison type,

Field


Area of piston-cylinder

Parameter(s) Pressure: 25 kPa to 200 kPa

Status In progress

EURAMET.M.T-

S2

Torque measurements 2008

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Mass, Torque


EURAMET.M.P- Hydraulic gauge pressure

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=913&cmp_cod=CCL-K11&prov=exalead



http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1004&cmp_cod=EURAMET.M.P-K8&prov=exalead


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1019&cmp_cod=EURAMET.M.T-S2&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1019&cmp_cod=EURAMET.M.T-S2&prov=exalead



K13 2009 - 2010

Comparison type,

Field


Pressure: 50 MPa to 500 MPa

Status In progress

EUROMET.T-

S2

Comparison of realizations of the Indium freezing-point

temperature 1997 - 2002

Comparison type,

Field

Supplementary comparison in Thermometry, Fixed Point Cells


EURAMET.T-

K3


Comparison type,

Field


Thermometers

Status In progress


http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=863&cmp_cod=EUROMET.T-S2&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=863&cmp_cod=EUROMET.T-S2&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1171&cmp_cod=EURAMET.T-K3&prov=exalead

http://kcdb.bipm.org/appendixB/KCDB_ApB_info.asp?cmp_idy=1171&cmp_cod=EURAMET.T-K3&prov=exalead


Priedas 4. Harmonizuoti standartai , susiję su matavimo priemonių direktyva

CEN EN 1359:1998 Gas meters - Diaphragm gas meters EN 1359:1998/A1:2006

CEN EN 1434-1:2007 Heat meters - Part 1: General requirements

CEN EN 1434-2:2007 Heat meters - Part 2: Constructional requirements -

CEN EN 1434-4:2007 Heat meters - Part 4: Pattern approval tests

CEN EN 1434-5:2007 Heat meters - Part 5: Initial verification tests

CEN EN 12261:2002 Gas meters - Turbine gas meters EN 12261:2002/A1:2006

CEN EN 12405-1:2005 Gas meters - Conversion devices - Part 1: Volume conversion EN 12405-

1:2005/A1:2006

CEN EN 12480:2002 Gas meters - Rotary displacement gas meters EN 12480:2002/A1:2006

CEN EN 14154-1:2005+A1:2007 Water meters - Part 1: General requirements

CEN EN 14154-2:2005+A1:2007 Water meters - Part 2: Installation and conditions of use

CEN EN 14154-3:2005+A1:2007 Water meters - Part 3: Test methods and equipment

CEN EN 14236:2007 Ultrasonic domestic gas meters

CENELEC EN 50470-1:2006 Electricity metering equipment (a.c.) - Part 1: General requirements,

tests and test conditions - Metering equipment (class indexes A, B and C)

CENELEC EN 50470-2:2006 Electricity metering equipment (a.c.) - Part 2: Particular requirements

- Electromechanical meters for active energy (class indexes A and B)

CENELEC EN 50470-3:2006 Electricity metering equipment (a.c.) - Part 3: Particular requirements

- Static meters for active energy (class indexes A, B and C)


Priedas 5. Metrologijų centrai bei akredituoto laboratorijoms, kurioms buvo pateikti

paklausimai:

E

il.

N

r.

Paskirtoji įstaiga Adresas, tel./faks. Patikros sritys

1

.

AB „Vilniaus metrologijos centras“

Gen. direktoriaus pavaduotoja –

Dr. L. Gaidamovičiūtė

Dariaus ir Girėno

g. 23,

LT-02189 Vilnius

tel. (8 5) 2306276

faks. (8 5) 2306364

[email protected]

www.vmc.lt

Geometrinių

dydžių, masės, jėgos,

slėgio, judesio parametrų,

skysčių ir dujų kiekio,

fizikinių ir cheminių,

temperatūros, optinių ir

optinių-fizikinių,

akustinių ir vibracijos,

elektrinių dydžių, laiko ir

dažnio, jonizuojančiosios

spinduliuotės matavimo

priemonių bei medicinos

prietaisų su matavimo

funkcija patikra

2

.

VĮ Kauno metrologijos centras

Direktorius – A. Treščenko

Ožeškienės g. 25,

LT-44254 Kaunas

tel. (8 37) 205755

faks. (8 37) 205755

[email protected]

www.kmc.lt

Geometrinių








dažnio matavimo



funkcija patikra

3

.

AB „Klaipėdos metrologijos

centras“

Direktorius – R. Lebšys

Tomo g. 24,

LT-91249 Klaipėda

tel. (8 46) 310829

faks. (8 46) 310829

[email protected]

www.klmc.lt

Geometrinių








dažnio matavimo



funkcija patikra

4

.

AB „Šiaulių metrologijos centras“

Direktorius – V. Barzinskis

Sodų g. 2C,

LT-76177 Šiauliai

tel. (8 41) 440457

Geometrinių





faks. (8 41) 440457

[email protected]





dažnio matavimo



funkcija patikra

E

il.

N

r.


5

.

VĮ Panevėžio metrologijos centras

Direktorius – A. Kazilionis

Liepų al. 22,

LT-35121

Panevėžys

tel. (8 45) 584636

faks. (8 45) 584636

[email protected]

www.metrologija.lt

Geometrinių








dažnio matavimo



funkcija patikra

6

.

UAB „Limeta“ medicinos

technikos laboratorija

Laboratorijos vedėja –

V. Narijauskienė

tel. (8 5) 2649697

V.A.Graičiūno g. 4,

LT-02241 Vilnius

tel. (8 5) 2649696

faks. (8 5) 2602055

[email protected]

www.limeta.lt

Audiometrų ir

kraujospū-džio matuoklių

patikra

7

.

Lietuvos hidrometeorologijos

tarnybos metrologijos laboratorija

Laboratorijos vadovas – D.

Mikalajūnas

tel. (8 5) 2715073

Rudnios g. 6,

LT-09300 Vilnius

tel. 2751194,

faks. 2728874

[email protected]

www.meteo.lt

Anemometrų,

barometrų, temperatūros

savirašių, drėgmėmačių,

stiklinių ir skaitmeninių

termometrų patikra

8

.

UAB “Rianos metrologijos

paslaugos” kalibravimo ir bandymų

laboratorija

Laboratorijos vadovas-R.

Maciulevičius

tel. (8 5) 2132507

Savanorių pr. 22,

LT-03116 Vilnius

tel. (8 5) 2132507

faks. (8 5) 2106006

[email protected]

Slėgio,

temperatūros MP,

diafragminės srauto MP,

stiklinių tūrio matavimo

indų, dozatorių patikra


9

.

Romualdo Slonskio įmonė

„Romasas“

Direktorius – Romualdas Slonskis

mob. (8 698) 27475

Vilniaus g. 121,

LT-76354 Šiauliai

tel. (8 41) 525177

faks. (8 41) 502238

[email protected]

www.romasas.lt

Neautomatinių

svarstyklių patikra.

1

0.

UAB „Viltechna“ bandymų ir

patikros laboratorija

Kontaktinis asmuo – Romas

Milkamanavičius

tel. (8 5) 2363637

Žirmūnų g. 139,

LT-09120 Vilnius

tel. (8 5) 2363638

faks. (8 5) 2363652

[email protected]

www.viltechna.lt

Lazerinių

transporto priemonių

greičio matuoklių patikra

1

1.

UAB “Elgama-Elektronika”

kalibravimo ir patikros laboratorija

Laboratorijos vadovas – I. Datėnienė

tel. (8 5) 2375014

Visorių g. 2,

LT-08300 Vilnius

tel. (8 5) 2375000,

faks. (8 5) 2375020

inga.dateniene@elg

ama.lt

www.elgama.lt

Vienfazių ir trifazių

daugiatarifių aktyviosios

ir reaktyviosios elektros

energijos skaitiklių bei

tarifus perjungiančių

laikrodinių perjungiklių

patikra

1

2.

Lietuvos ir Vokietijos UAB “Fesla”

kalibravimo ir patikros laboratorija

Laboratorijos viršininkė – G.

Lileikienė

tel. (8 5) 2311395

Savanorių pr. 65A,

LT-03149 Vilnius

tel. (8 5) 2311384,

faks. (8 5) 2311385

[email protected]

www.fesla.lt

Indukcinių ir

elektroninių elektros

energijos skaitik-lių,

laikrodinių tarifų

perjungiklių, srovės ir

įtampos transformatorių

patikra

E

il.

N

r.


1

3.

VGTU Geodezijos instituto

kalibravimo laboratorija

Laboratorijos vedėjas –R. Putrimas

tel. (8 5) 2763864

Saulėtekio al. 11,

LT-2040 Vilnius

tel. (8 5) 2744705,

faks. (8 5) 2744705

[email protected]

www.gi.ap.vgtu.lt

Elektroninių

tolimačių pirminė,

periodinė patikra

1

4.

UAB „Šilumomatis“

Direktorius – Raimondas Gataveckas

tel. (8 45) 588218

J.Basanavičiaus g.

69A,

LT-36209

Panevėžys

Šilumos, šalto ir

karšto vandens skaitiklių,

skysčio tūrio skaitiklių,

degalų ir suskystintų dujų

kolonėlių, manometrų


tel. (8 45) 588218

faks. (8 45) 588218

silumomatis@erdv

es.lt

patikra

1

5.

UAB „Elektros tinklo paslaugos“

Aukštos įtampos įrenginių bandymų

laboratorija

Kontaktinis asmuo – Jonas

Marcinkevičius

mob. (8 614) 11263

Motorų g. 2,

LT-02190 Vilnius

tel. (8 5) 2106809

faks. (8 5) 2167875

[email protected]

www.etp.rst.lt

Srovės ir įtampos

transformatorių patikra

1

6.

AB “Lietuvos dujos” Centrinė

kalibravimo ir bandymų laboratorija

Laboratorijos viršininkas –A.

Griščiukas

tel. (8 5) 2360439

Smolensko g. 5,

LT-03201 Vilnius

tel. (8 5) 2360210

faks. (8 5) 2360200

a.zostautas@lietuvos

dujos.lt

www.dujos.lt

Dujų skaitiklių

(buitinių ir pramoninių),

dujų perskaičiavimo

įtaisų, slėgio savirašių ir

slėgio skirtumo keitiklių,

dujų matavimo ir

signalizavimo sistemų,

manometrų, analizatorių,

termometrų su ciferblatu,

skaitmeninių termometrų,

įžeminimo izoliacijos

varžos MP, srovės replių

patikra

1

7.

AB “Achema” metrologijos

laboratorija

Laboratorijos viršininkė – L.

Kačiušienė

tel. (8 349) 56401

Jonalaukio km.,

Ruklos sen.,

LT-55550 Jonavos

r.

tel. (8 349) 56237

faks. (8 349) 56911

metrologija@achema

.com

www.achema.lt

Matavimo sietų,

mano-metrų,

traukomačių, slėgio

savirašių ir slėgio

skirtumo keitiklių, krau-

jospūdžio matuoklių,

skysčių, garų ir dujų

diafragminių MP, įžemi-

nimo, izoliacijos varžos

MP, svarsčių, neautoma-

tinių svarstyklių, fotoele-

ktrinių kolorimetrų, pH-

metrų, dujų signalizatorių

patikra

1

8.

Lietuvos energetikos instituto

Šiluminių įrengimų tyrimo ir

bandymų laboratorija

Laboratorijos vadovas – A. Pedišius

tel. (8 37) 401863

Breslaujos g. 3,

LT-44403 Kaunas

tel. (8 37) 401863,

faks. (8 37) 351271

[email protected]

www.lei.lt

Oro greičio MP,

dujų skaitiklių, rotametrų

ir aspiratorių, dujų tūrio

perskaičiavimo įtaisų,

vandens, šilumos skaitik-

lių, skysčių, kitų nei van-

duo MP, drėgmėmačių,

slėgmačių, manometrų,

skysčių lygo MP patikra

E Paskirtoji įstaiga Adresas, tel./faks. Patikros sritys


il.

N

r.

1

9.

UAB „Inreda“ kalibravimo ir

patikros laboratorija

Laboratorijos vadovas – Arūnas

Bajorūnas

tel. (8 5) 2300116

Kirtimų g. 21,

LT-02300 Vilnius

tel.(8 5) 2300116

faks. (8 5) 2300117

[email protected]

www.inreda.lt

Skysčių talpyklų,

degalų ir suskystintų dujų

įpyli-mo kolonėlių patikra

2

0.

UAB “Metrologinių paslaugų

centras” metrologijos laboratorija

Laboratorijos vadovas –M. Šlipaitis

tel. (8 37) 331118

K. Petrausko g. 26-

304,

LT-44156 Kaunas

tel. (8 37) 331118,

faks. (8 37) 331118

[email protected]

m

Degalų ir

suskystintų dujų įpylimo

kolonėlių, skystų

produktų talpyklų,

autocisternų, elektroninių

svarstyklių, techninių

manometrų patikra

2

1.

UAB „Milgeda“

Direktorius – Sergej Voicechovskij

mob. (8 685) 63013

Krokuvos g. 11-65,

LT-09314 Vilnius

Tel. (8 5) 2724239

Faks. (8 5)

2724227

[email protected]

Neautomatinių

svėrimo priemonių

periodinė patikra.

2

2.

VĮ Ignalinos AE patikros ir

kalibravimo laboratorija

Laboratorijos viršininkė –J. Katvickis

mob. (8 650) 41850.

Drūkšinių k,

Visagino sav

LT-31500

Ignalinos r.

tel. (8 386) 24402

faks. (8 386) 24402

[email protected]

www.iae.lt

Manometrų, pH-

metrų, slėgio ir slėgio

skirtumo keitiklių, slėgio

savirašių, termometrų,

dozimetrų, radiometrų

patikra

2

3.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Krovinių vežimo direkcijos

Radviliškio prekinių vagonų depo

Vagonų diagnostikos laboratorija

Kontaktinis asmuo – Danielius Jukna

mob. (8 656) 33915

A.Puškino g. 1,

LT-82124

Radviliškis

tel. (8 422) 20407

faks. (8 422) 20141

danieliusjukna@gmai

l.com

Geležinkelio

šablonų patikra

2

4.

KTU Metrologijos instituto

laboratorija

Laboratorijos vadovas – Paulius

Studentų g. 50-454,

LT-51368 Kaunas

tel. (8 37) 351252

Vibracijų ir

akustinių triukšmų

matuoklių, TPLAS-2

patikra


Kaškonas

mob. (8 687) 83644

faks. (8 37) 351252

[email protected]

tu.lt

www.mi.ktu.lt

2

5.

UAB „Kemek Engineerig“ patikros

laboratorija

Laboratorijos vadovas – Vilius

Šleikaitis

mob. (8 685) 80689

Taikos g. 130A,

LT-05226 Vilnius

tel. (8 5) 2491010

faks. (8 5) 2491019

[email protected]

www.kemek.eu

Neautomatinių

svarstyklių periodinė

patikra.

2

6.

UAB „SGS Klaipėda Ltd.“

techninių priemonių bandymų

laboratorija

Laboratorijos vadovas – Eduardas

Golubevas

mob. (8 687) 26330

Šilutės pl. 119,

LT-95112 Klaipėda

tel. (8 46) 320770

faks. (8 46) 320771

Eduardas.Golubevas@s

gs.com

www.sgs.com

Degalų, suskystintų

dujų, alyvos įpylimo

kolonėlių, autocisternų,

laivų talpyklų, skystų

produktų talpyklų,

vertikalių cilindrinių

talpyklų patikra

metrologijos sistemos optimizavimo lietuvoje

Documents