1 psl. |

1. ĮVADAS

Moksliniai tyrimai ir inovacijos (toliau –

MTI) atlieka esminį vaidmenį skatinant

pažangų ir tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą. Moksliniai tyrimai suteikia naujų

žinių, todėl jie labai svarbūs kuriant naujus ir naujoviškus produktus,

procesus ir paslaugas, kuriais užtikrinamas didesnis našumas,

pramonės konkurencingumas ir galiausiai klestėjimas.

Plačiai pripažįstama našumo svarba skatinant tvarų ekonomikos augimą ir

stiprinant Europos ekonomikos gaivinimo procesą1. Tačiau ES darbo našumas

maždaug 12 proc. mažesnis negu Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV)

ir per pastaruosius 10 metų šis

skirtumas didėjo. Darbo našumo didėjimą lemia ekonomikos galimybės

daugiau investuoti į kapitalą vienam darbuotojui (t. y. stiprinti kapitalą) ir

didinti efektyvumą sujungiant gamybos veiksnius (t. y. didinti daugiaveiksnį

našumą). Daugumoje ES šalių nuo pat krizės pradžios į kapitalą investuojama

nedaug, o daugiaveiksnis našumas

neauga arba mažėja.

Šalyse, kuriose vienam gyventojui tenka

didelė produkcijos dalis, daugiaveiksnio našumo augimui nepaprastai svarbūs yra

MTI, įgūdžiai bei technologinė plėtra2. Šie dalykai taip pat labai svarbūs

atotrūkį mažinančioms šalims, kad jų

1 The future of productivity, OECD, Paris, 2015. 2 Global Competitiveness Report 2016-2017, WEF series, Geneva, 2017.

našumo atotrūkis galėtų mažėti. Kartu taikant geresnes reguliavimo ir

institucines sistemas bei užtikrinant

veiksmingą rinkos veikimą, MTI sistemos labai padeda didinti šalies darbo jėgos ir

kapitalo bendro naudojimo efektyvumą.

MTI sistemos – sudėtingos ekosistemos

ir jų optimalų veikimą lemia įvairūs veiksniai. Be kita ko, tai yra tvirta viešoji

mokslo bazė, padedanti pasiekti kokybiškų rezultatų; aktyvus verslo

subjektų dalyvavimas inovacijų veikloje;

sklandus ir intensyvus MTI veiklos dalyvių žinių tarpusavio perdavimas;

tinkamos pagrindinės sąlygos verslo inovacijoms klestėti.

Kadangi ES šalyse taikomos įvairios nacionalinės MTI sistemos, svarbu

nustatyti pagrindinius kiekvienos šių sistemų trukdžius. Todėl Komisijos

parengtose šalių ataskaitose3 pateikta

MTI politikos analizė pagrįsta dviejų etapų metodu:

remiantis įvairiais MTI veiklos rezultatų rodikliais nustatyti

pagrindiniai kiekvienos valstybės narės MTI uždaviniai, t. y. nustatyti

pagrindiniai trukdžiai, dėl kurių neįmanoma išnaudoti visų MTI

3 https://ec.europa.eu/info/strategy/european-

semester. Taip pat žr. Mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo centro Programos

„Horizontas 2020“ politikos rėmimo priemonės puslapį. Jame pateikiama analizių, įžvalgų, statistinių duomenų ir geriausios patirties pavyzdžių, susijusių su MTI politikos kūrimu,

įgyvendinimu ir vertinimu ES ir nacionaliniu lygmenimis.

EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS

SUVESTINĖ

MOKSLINIAI TYRIMAI IR INOVACIJOS

https://ec.europa.eu/info/strategy/european-semesterhttps://ec.europa.eu/info/strategy/european-semesterhttps://rio.jrc.ec.europa.eu/https://rio.jrc.ec.europa.eu/https://rio.jrc.ec.europa.eu/https://rio.jrc.ec.europa.eu/

2 psl. |

teikiamų galimybių ekonomikos augimui ir našumui didinti;

vertinta, ar atsakomosios politikos

priemonės yra pakankamos siekiant išspręsti nustatytus uždavinius.

Šios informacijos suvestinės struktūra

grindžiama šiuo dviejų etapų metodu, kaip aprašyta toliau. 2 skirsnyje

apžvelgiami Europos MTI sistemų veiklos rezultatai ir aprašomi nuolat kylantys

uždaviniai, susiję su investavimu, žinių

perdavimu ir pagrindinėmis sąlygomis. 3 skirsnyje aptariami turimi duomenys

apie galimas šių uždavinių sprendimo politikos priemones ir jų veiksmingumą

atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, kuriomis jos taikomos. 3 skirsnyje

aprašyti politikos svertai pateikiami tik kaip pavyzdžiai: jie neatspindi visų

galimų atsakomųjų politikos priemonių,

kuriomis gali būti stiprinamos MTI sistemos. Galiausiai 4 skirsnyje trumpai

apžvelgiama valstybių narių geroji politikos įgyvendinimo patirtis

sprendžiant šalies uždavinius.

2. POLITIKOS UŽDAVINIAI

Europos semestro šalių ataskaitose nustatytus pagrindinius MTI politikos

uždavinius galima suskirstyti į tris plačias

kategorijas: prasta viešojo sektoriaus MTI sistemos kokybė (2.1 skirsnis);

menkas žinių perdavimas bei silpni mokslo ir verslo bendruomenių ryšiai

(2.2 skirsnis); investavimo į inovacijas trukdžiai (2.3 skirsnis).

2.1. Prasta viešojo sektoriaus MTI sistemų kokybė

Viešojo sektoriaus MTI sistema (ją

sudaro aukštojo mokslo įstaigos ir kitos viešosios organizacijos, vykdančius

mokslinius tyrimus ir diegiančios inovacijas) atlieka labai svarbų vaidmenį

kuriant žinias ir įgūdžius, kurių reikia novatoriškoms įmonėms, bei stiprinant

jų bazę, nes ši sistema suteikia joms galimybių remtis esamais MTI.

Išanalizavus valstybių narių MTI sistemų

kokybę lengviau nustatyti, kuriose šalyse esama trukdžių.

Viešojo sektoriaus MTI sistemos kokybė gali būti vertinama naudojantis įvairiais

susijusiais veiklos rezultatų rodikliais. Plačiausiai naudojami šie rodikliai:

bibliometriniai rodikliai – pagal juos vertinamas mokslinių leidinių poveikis

kuriant naujas žinias; šalies

mokslininkams suteiktų Europos mokslinių tyrimų tarybos prestižinių

dotacijų skaičius (laikoma, kad šiomis dotacijomis atlyginama už mokslinę

kompetenciją); šalies universitetų, pasiekiančių aukščiausių veiklos

rezultatų (pagal tarptautines klasifikavimo sistemas), skaičius.

Iš šių rodiklių analizės matyti aiški ilgalaikė takoskyra tarp ES mokslo

sistemų. Pirma, skiriasi padėtis Europos

rytinėje ir vakarinėje dalyse – bendra Rytų Europos šalių viešojo sektoriaus

MTI sistemų kokybė, palyginti su kitų valstybių narių sistemomis, yra

žemesnė. Antra, nors ir ne taip ryškiai, taip pat skiriasi Europos šiaurinės bei

pietinės dalių sistemų kokybė – Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Kipro,

Maltos ir Italijos veiklos rezultatai šiek

tiek prastesni už ES vidurkį ir šios šalys užima tarpinę poziciją tarp Rytų Europos

ir Šiaurės Europos šalių.

Iš esmės šiuos skirtumus lemia tai, kad

atsiliekančiose šalyse viešojo sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir

technologinę plėtrą (toliau – MTTP) lygis mažesnis. Tačiau net ir atsižvelgus į

nevienodą viešojo sektoriaus investicijų į

MTTP lygį matyti, jog kai kurių atsiliekančių šalių veiklos rezultatai yra

prastesni, nei būtų galima tikėtis pagal jų viešojo sektoriaus investicijų į MTTP

lygį, taigi galima manyti, jog tikriausiai esama su viešojo sektoriaus investicijų

skyrimu MTTP susijusių problemų.

Šie skirtumai pavaizduoti 1 diagramoje:

i) vertikaliojoje ašyje pateikiamos

mokslinės kompetencijos bibliometrinio rodiklio reikšmės (dažnai cituojamų

mokslinių leidinių procentinė dalis, palyginti su visų nacionalinių mokslinių

leidinių skaičiumi)4; ii) horizontaliojoje ašyje pavaizduotas viešojo sektoriaus

MTTP intensyvumas (išlaidos MTTP,

4 Dažnai cituojami leidiniai reiškia 10 proc. leidinių, kurie cituojami dažniausiai. Turi būti

nustatomas citavimo per kelerių metų laikotarpį po paskelbimo dažnumas, taigi naujausi turimi duomenys yra susiję su 2014 m. paskelbtais moksliniais tyrimais.

3 psl. |

vykdomiems pagal viešąją mokslinių tyrimų sistemą, kaip BVP proc. dalis).

Matyti, jog iš esmės padėtis trejopa:

kai kuriose valstybėse narėse pagrindinė spręstina (visų pirma –

stiprinant gebėjimus) problema – labai žema viešojo sektoriaus MTI

sistemos kokybė. Siekiant padidinti šių šalių (pvz., Bulgarijos, Latvijos,

Kroatijos ir Rumunijos) sistemų efektyvumą ir kokybę, investicijos

turi būti didinamos kartu imantis plataus užmojo reformų;

kai kurių šalių, kaip antai Jungtinės

Karalystės, Nyderlandų, Danijos ir Belgijos, mokslo bazė labai tvirta.

Pagrindinis šių šalių uždavinys galėtų būti tai, kaip išnaudoti savo

pasaulinio lygio mokslo bazę siekiant

padidinti inovacijų lygį ekonomikoje; kai kurių valstybių narių, kaip antai

Suomijos, Čekijos, Estijos ir Lietuvos, mokslinės veiklos rezultatų lygis

neatitinka jų viešojo sektoriaus išlaidų MTTP. Čekijoje, Estijoje ir

Lietuvoje ši padėtis gali būti susijusi su tuo, kad kol kas nepasiektas visas

per pastaruosius 10 metų gerokai išaugusių viešojo sektoriaus išlaidų

MTTP poveikis. Taigi aiškiai matyti,

jog šioms šalims būtina sutelkti dėmesį į tai, kaip padidinti šių

investicijų efektyvumą.

1 diagrama. Mokslinės veiklos rezultatų kokybė ir viešojo sektoriaus investicijų į MTTP lygis

Šaltinis – Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos analizės ir

stebėsenos skyrius.

Duomenys – Eurostatas, 2016 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė.

Pastabos. 1) Mokslinių leidinių, patenkančių į pasaulio 10 proc. dažniausiai cituojamų

mokslinių leidinių sąrašą, procentinė dalis, palyginti su visų šalies mokslinių leidinių

skaičiumi (pagal trupmeninio skaičiavimo metodą). 2) Valdžios sektoriaus išlaidos MTTP ir didesnės švietimo sektoriaus išlaidos MTTP, kaip BVP proc. dalis. Tiesinė regresija:

y = 7,3693 + 4,3233.

EU

BE

BG

CZ

DK

DE

EE

IE

EL

ES

FR

HR

IT

CY

LV LT

LU

HU

MT

NL

AT

PL

PT

RO

SI

SK

FI

SE

UK

3

6

9

12

15

0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 1,2

Da

žna

i c

itu

oja

mų

leid

inių

pro

c.

da

lis

, 2014

m.

Viešojo sektoriaus MTTP intensyvumas, 2014 m.

4 psl. |

2.2. Menkas žinių perdavimas ir silpni mokslo ir verslo bendruomenių

ryšiai

Kai kurios valstybės narės turi kuo skubiau padidinti bendrą viešosios

mokslo bazės kokybę, tačiau kitos turėtų sutelkti pastangas į tai, kaip geriau

išnaudoti savo mokslo bazės pranašumus siekiant padidinti našumą ir padidinti

ekonominę gerovę bei sukurti daugiau darbo vietų. Iš esmės tai reiškia, kad

reikia stiprinti mokslo ir verslo bendruomenių ryšius siekiant plačiau

skleisti žinias ir jomis naudotis verslo

sektoriuje. Šią žinių sklaidą būtų galima vykdyti

daugeliu būdų, o jų sąlyginė svarba priklausys nuo kiekvienos nacionalinės

MTI sistemos struktūros. Kadangi kartais sunku nustatyti, kiek žinios

perduodamos, vertinant šalių bendrus veiklos rezultatus reikėtų remtis ne tik

įvairia kiekybine, bet ir kokybine

informacija.

Vienas iš pagrindinių vertintinų dalykų – viešojo ir privačiojo sektorių

bendradarbiavimo pagal sutartis dėl

mokslinių tyrimų (t. y. įmonių tiesioginių investicijų į konkrečius viešojo sektoriaus

mokslinių tyrimų organizacijų vykdomus projektus) lygis.

2 diagramoje pavaizduota: – vertikaliojoje ašyje – viešojo

sektoriaus MTI sistemoje atliktų verslo įmonių finansuotų mokslinių tyrimų

apimtis (BVP proc. dalis); – horizontaliojoje ašyje – verslo įmonių

MTTP intensyvumas (į jį turi būti

atsižvelgiama, kadangi viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo

apimtis priklauso nuo verslo įmonių šalyje vykdomos veiklos MTTP srityje

apimties). Kartu naudodamiesi kita kiekybine ir

kokybine informacija galime nustatyti šalis (pvz., Airija, Italija, Portugalija),

kuriose pagrindinis tinkamo MTI

sistemos veikimo trukdis – menkas verslo sektoriaus naudojimosi viešojo

sektoriaus mokslo baze lygis.

2 diagrama. Įmonių finansuotos viešojo sektoriaus išlaidos MTTP, kaip BVP proc. dalis,

palyginti su įmonių išlaidomis MTTP

Šaltinis – Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos analizės ir stebėsenos skyrius.

Duomenys – Eurostatas.

Pastabos. (1) Valdžios sektoriaus išlaidos MTTP ir didesnės švietimo sektoriaus išlaidos

MTTP. (2) Iš užsienio gautas finansavimas neįtrauktas. (3) BE, LU, AT, SE – 2013 m.; BG, DE, IE, ES, FR, IT, CY, PT, Europos Sąjunga – 2014 m.

Tiesinė regresija: y = 0,0145x + 0,0234.

EU

BE

BG

CZ

DK

DE

EE

IE

EL

ES

FRHR

IT

CY

LV

LT

LU

HU

MT

NL

AT

PL

PT

RO

SI

SK

FISE

UK

0,00

0,01

0,02

0,03

0,04

0,05

0,06

0,07

0,08

0,09

0,10

0,11

0,12

0,13

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5

Įmo

nių

fin

an

su

oto

s v

iešo

jo s

ekto

ria

us

iš

laid

os

MT

TP

, kaip

BV

P p

roc

. d

alis,

201

5 m

.(2)

Verslo įmonių išlaidų MTTP intensyvumas, 2015 m.(2)

5 psl. |

2.3. Investavimo į inovacijas trukdžiai Siekiant užtikrinti kuo didesnę galimą MTI

ekosistemos ekonominę grąžą,

bendrovėms turi būti suteikta galimybė vykdyti veiklą tokioje aplinkoje, kurioje jos

galėtų veiksmingai naudotis žiniomis ir gauti ekonominę grąžą. Tai priklauso ne

vien nuo mokslinės ir technologinės veiklos rezultatų kokybės ir apimties, bet

ir nuo pagrindinių sąlygų, kuriomis jos vykdo veiklą. Taigi labai svarbu sukurti

investicijoms į MTTP ir verslo veiklai palankią aplinką – tai būtų galima padaryti

imantis struktūrinių reformų ir

įgyvendinant veiksmingų politikos priemonių.

ES ir JAV verslo įmonių MTTP intensyvumo skirtumą5 lemia mažesnis

ES gebėjimas remiantis mokslo ir

technologijų (visų pirma IRT) pažanga kurti didelės apimties ir didelio MTTP

intensyvumo verslą. Gerai žinoma tai, kad ES įsisteigusios naujos įmonės auga

lėčiau negu naujos JAV įmonės ir kad mažiau jų pavyksta papildyti didžiausių

pasaulio įmonių gretas6.

Toliau pateikiamoje 3 diagramoje

pavaizduotas novatoriškiausių sektorių7 sparčiai augančių įmonių darbuotojų

skaičius, palyginti su visu darbuotojų

skaičiumi (horizontalioji ašis).

3 diagrama. Darbo vietų, sukurtų novatoriškų sektorių sparčiai augančiose įmonėse, skaičius, kaip visų darbo vietų procentinė dalis, 2012 ir 2014 m.

Šaltinis – Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos analizės ir stebėsenos skyrius.

Duomenys – 2017 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė.

Pastaba. (1) EL: duomenų apie Graikiją neturima.

5 2015 m. ES verslo įmonių MTTP intensyvumas siekė 1,25 proc., o JAV – 1,99 proc. Verslo

įmonių MTTP intensyvumas gerokai didesnis ir kitose didžiosiose šalyse: Korėjoje (3,28 proc.),

Japonijoje (2,58 proc.) ir Kinijoje (1,59 proc.). 6 Veugelers and Cincera, Europe missing yollies, Bruegel policy brief, Brussels, 2010. 7 50 proc. novatoriškiausių sektorių nustatyti remiantis kiekvieno ES lygmens sektoriaus inovacijų koeficientais, kaip matyti iš Bendrijos inovacijų tyrimo rezultatų, pakoreguotų atsižvelgiant į darbo vietų, sukurtų dideliu žinių intensyvumu pasižyminčiuose sektoriuose, skaičių. Į mažiau nei 10 darbuotojų turinčias įmones neatsižvelgta.

0

2

4

6

8

10

%

2014 m. 2012 m.

6 psl. |

Iš diagramos matyti, kad keletui šalių, kaip antai Airijai, pavyko sukurti

dinamišką aplinką, kuria skatinamas

verslumas, taip pat novatoriškoms įmonėms augti palankias sąlygas. Iš

diagramos taip pat matyti neįprasta kai kurių šalių, pavyzdžiui, Belgijos, padėtis

– ši šalis yra sąrašo apačioje, tačiau jos kiti pirmiau aprašyti MTI rodikliai aukšti.

Belgija turi tvirtą mokslo bazę ir šioje šalyje palaikomi tvirti akademinės ir

verslo bendruomenių bendradarbiavimo ryšiai, tačiau darbo vietų, sukurtų

novatoriškiausių sektorių sparčiai

augančiose įmonėse, skaičius tesudaro mažą visų Belgijos darbo vietų dalį.

Belgijai įgyvendinant MTI politikos priemones, per pastarąjį dešimtmetį

verslo įmonių MTTP intensyvumas padidėjo, tačiau matyti, kad MTTP ir

toliau pernelyg sutelkti keliose didelėse tarptautinėse įmonėse. Dėl šio trūkumo

nėra galimybės visiškai išnaudoti šalies

MTI sistemos pranašumų siekiant pagerinti ekonominės veiklos rezultatus.

Įmonių augimas – sudėtingas reiškinys ir dažniausiai jis priklauso nuo aplinkybių.

Įvairiose rinkose įmonėms tenka veikti įvairiomis pagrindinėmis sąlygomis ir

konkurencingomis rinkos aplinkybėmis, skiriasi jų kompetencija, be to, jos taiko

įvairius verslo modelius ir inovacijų

diegimo strategijas.

Vis dėlto, remiantis duomenimis, galima daryti išvadą, kad pagrindinės sąlygos,

kuriomis sudaroma galimybė rinkos dalį

perskirstyti našesnėms bendrovėms, yra svarbios tam, kad šalyje atsirastų

sparčiai augančių novatoriškų įmonių ir kad jų būtų daug. Šių įmonių augimą

stabdo joms kylančios su reguliavimu ir politika susijusios kliūtys, trukdančios

įgyvendinti išteklių perskirstymo siekiant juos veiksmingiau naudoti procesus8.

Be to, prastesnius veiklos rezultatus, susijusius su novatoriškų sektorių

sparčiai augančiomis įmonėmis, gali

lemti ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, labai svarbu, kad būtų užtikrintas tinkamas

finansavimas. Šiuo požiūriu visos ES ir kiekvienos valstybės narės prieinamo

investuoto rizikos kapitalo dydis (kaip BVP procentinė dalis) ir toliau yra

mažesnis negu JAV: JAV ir ES skirtumo rodiklis – 6:1. Tam gali turėti įtakos ir

kitos pagrindinės sąlygos, kaip antai

apmokestinimo sistema, finansinė plėtra, pakankamas kvalifikuotų darbuotojų

skaičius, viešojo administravimo efektyvumas ir teisinės valstybės

principo taikymas.

8 Hölzl, High growth firms in Europe, Science, Research and Innovation performance of the EU, Commission, Brussels, 2016.

7 psl. |

4 diagrama. Sąlygų užsiimti verslu palankumas (aukščiausi balai reiškia palankiausias sąlygas), 2010 ir 2017 m.

Šaltinis – Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos analizės ir stebėsenos skyrius.

Duomenys – sąlygų užsiimti verslu palankumo rodiklis (Pasaulio bankas).

Pastaba. (1) ES: nesvertinis valstybių narių verčių vidurkis (apskaičiuojant 2010 m. vidurkį neįtraukti MT

duomenys).

4 diagramoje pateikti Pasaulio banko metinės ataskaitos „Doing Business“

rezultatai. Šioje ataskaitoje šalys vertinamos pagal tai, kiek kokybiškai yra

reguliuojama verslo aplinka, įskaitant intelektinės nuosavybės teisų apsaugą,

taigi taip pat atsižvelgiama į kitas

susijusias pagrindines sąlygas diegti inovacijas.

Iš Pasaulio banko sudėtinio rodiklio verčių matyti, kad:

Danija, Jungtinė Karalystė ir Švedija

yra sukūrusios labai geras

pagrindines sąlygas užsiimti verslu;

nuo 2010 m. mažėja kai kurių Rytų

Europos šalių (pvz., Lenkijos, Čekijos, Slovėnijos, Rumunijos ir

Kroatijos) rodiklių atotrūkis nuo geriausių rezultatų pasiekusių ES

šalių rodiklių. Tai pasiekiama mažinant reguliavimo procesų

sudėtingumą ir išlaidas bei stiprinant

teisės institucijas;

Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir

Portugalijoje (šios šalys – tarp didžiausią ekonomikos krizės poveikį

patyrusių šalių) reguliavimo reformos tęsiamos stabiliai.

Nors apskritai daugumoje valstybių narių pagrindinės sąlygos užsiimti verslu

pagerėjo, vienas konkretus vis dar spręstinas politikos uždavinys – tinkamai

remti sparčiai augančias novatoriškų sektorių mažąsias ir vidutines įmones

(toliau – MVĮ) – skatinant konkurenciją ir

didinant išteklių skyrimo efektyvumą šiems sektoriams suteikiamos didesnės

galimybės paspartinti ES lygmens struktūrinius pokyčius ir padėti ES

ekonomikai tapti labiau į žinias orientuota ir inovacijomis pagrįsta

ekonomika.

3. POLITIKOS SVERTAI

3.1. Didinti viešojo sektoriaus MTI sistemos kokybę

Viešajam MTTP sektoriui skiriamų finansinių išteklių dydis – vienas iš

pagrindinių veiksnių, lemiančių šio sektoriaus veiklos rezultatų kokybę,

nustatomą, pavyzdžiui, pagal dažnai

cituojamus mokslinius leidinius: jei valstybės narės į viešojo sektoriaus

mokslinių tyrimų bazę investuota suma yra didesnė už vidutinę, tikėtina, kad

sistemos mokslinės kompetencijos rodikliai bus geri.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2017 m. 2010 m.

8 psl. |

Vis dėlto, nors aukštos kokybės mokslo bazei sukurti būtinas tinkamas viešasis

finansavimas, vien padidinus investicijas

rezultatų nebus pasiekta. Kartais tam, kad būtų užtikrintas šių investicijų

veiksmingumas ir efektyvumas, būtina įgyvendinti nacionalinės MTI sistemos

plataus užmojo reformą daugiausia dėmesio skiriant viešųjų išteklių skyrimui

MTTP. Įgyvendinant šias reformas gali būti sudaromos tarptautinės komisijos,

kurios skirtų finansavimą pagal projektus, arba finansavimas

institucijoms būtų paskirstomas

remiantis veiklos rezultatų kriterijais.

Kai kuriose valstybėse narėse mokslinius

tyrimus vykdančios institucijos yra pernelyg susiskaidžiusios – tai vienas iš

veiksnių, dėl kurių nedidėja viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų sistemų

efektyvumas. Būtina imtis plataus masto institucinių reformų siekiant sudaryti

kritinę masę – ypač srityse, kurios, kaip

nustatyta, yra susijusios su pažangiosios specializacijos strategijos įgyvendinimu.

Galiausiai teigiamą poveikį mokslinei kokybei, inovacijoms ir augimui daro

tarptautinis mokslininkų judumas. Matyti, jog judumo programose

nedalyvavusių autorių poveikis mokslui yra mažesnis nei autorių, kurie yra dirbę

užsienyje. Paprastai padidinti mokslinės

veiklos rezultatų kokybę padeda tiek į šalį sugrįžtantys, tiek naujai

atvykstantys mokslininkai, nes jie turi su kitais mokslinių tyrimų vykdymo būdais

susijusios patirties ir savo veikla prisideda prie tarptautinio mokslinių

tyrimų tinklo. Taigi nepaprastai svarbu, kad šalys, iš kurių yra išvykę daug

mokslininkų, nustatytų politikos

priemonių siekdamos iš naujo įtraukti mokslininkus į jų ankstesnę mokslinių

tyrimų sistemą arba pritraukti tarptautinių mokslininkų. Be to, šalyje

likę mokslininkai taip gali būti skatinami našiau dirbti.

3.2. Didinti žinių perdavimą. Stiprinti mokslo ir verslo bendruomenių

ryšius

Kai kuriose šalyse, kurių viešojo

sektoriaus MTI sistemos yra kokybiškos, mokslo ir verslo bendruomenių

bendradarbiavimas gali išlikti ribotas dėl

viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų sistemos pajėgumų ir ekonomikos

poreikių neatitikties. Taigi vienas iš

mokslo ir verslo bendruomenių pagrindinių bendradarbiavimo svertų –

kurti ir įgyvendinti pažangiosios specializacijos strategijas, kuriose būtų

numatoma visų pirma išteklius skirti sritims, kuriose esama galimybių vykdyti

verslą. Daugelyje valstybių narių šios strategijos yra patvirtintos, tačiau jos

neįgyvendinamos veiksmingai.

Be to, valdžios institucijos taip pat gali

naudoti įvairias politikos priemones,

kuriomis būtų padedama viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų sistemos

pajėgumus geriau pritaikyti prie pramonės ir ekonomikos poreikių. Štai

keletas šių priemonių pavyzdžių:

paskatos vykdyti viešojo sektoriaus

mokslinius tyrimus, skirtos visų pirma institucijoms (pvz., taikant

finansavimo kriterijus, kuriais

skatinama palaikyti ryšius su verslo įmonėmis) ir mokslininkams (pvz.,

nustatant, kad verslo sektoriuje įgyta patirtis būtų pripažįstama plėtojant

karjerą viešajame sektoriuje);

tikslinio viešojo ir privačiojo sektorių

projektų finansavimo sistemos, koncepcijų pagrįstumo įrodymų

projektai, mokslinių tyrimų

darbotvarkės, rengiamos kartu su pramonės atstovais, ir pramonės

sektorių stipendijos doktorantams.

3.3. Sukurti investicijoms palankią

inovacijų diegimo aplinką

Siekiant skatinti investicijas į verslo

sektoriaus MTTP ir padėti diegti naujais mokslinės ir technologinės veiklos

rezultatais grindžiamas inovacijas bei vykdyti ekonominę veiklą, gali būti ne tik

nustatomi su mokslo bazės kokybe ir aktualumu susiję veiksniai, bet ir

naudojami įvairūs politikos svertai. Skatindamos investuoti į verslo

sektoriaus MTTP ir vykdyti šią veiklą,

valstybės narės naudoja tiesioginės ir netiesioginės paramos priemones.

Jos teikia dotacijas ir perka MTTP paslaugas (tiesioginė parama), taip pat

teikia finansines paskatas, kaip antai taiko palankesnę MTTP išlaidų

9 psl. |

apmokestinimo tvarką ir lengvatinį pajamų iš prekybos leidimais bei pajamų

iš prekybos turtu, sietinu su MTTP, ar

prekybos patentais apmokestinimo tvarką (netiesioginė parama).

Tačiau dažnai reikia užtikrinti geresnį tiesioginės viešojo sektoriaus paramos

moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat kitų paskatų, kurių tikslas –

skatinti verslo sektoriaus MTTP, buvimą, prieinamumą ir efektyvumą siekiant

užtikrinti, kad teikiant viešojo sektoriaus paramą būtų kuriamos papildomos

privačiojo sektoriaus investicijos. Su

viešojo sektoriaus parama susijusi administracinė našta gali būti rimta

investavimo kliūtis, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kai kuriose

valstybėse narėse reikia patobulinti MTTP mokesčių kreditų sistemas, nes kai

kurios iš jų gali būti pritaikytos didelėms bendrovėms, taigi reikia jas suderinti,

kad būtų geriau atsižvelgiama į MVĮ ir

neseniai įsisteigusių, sparčiai augančių novatoriškų bendrovių poreikius.

Kad būtų galima naujas žinias pritaikyti kuriant inovacijas, būtina užtikrinti

galimybę gauti inovacijoms diegti skirtą finansavimą. Nors banko paskolos ir

nuosavo kapitalo finansavimas (visų pirma – teikiant rizikos kapitalą) vis dar

yra plačiausiai naudojamos inovacijų

finansavimo priemonės, esama ir kitų galimybių, kuriomis būtų galima

naudotis, taip pat keletas per pastaruosius kelerius metus

išpopuliarėjusių naujoviškų metodų, kaip antai sutelktinio finansavimo metodas, –

tai gali būti naudinga alternatyva VMĮ, siekiančioms naujas idėjas pritaikyti

kuriant inovacijas.

Dar vienas spręstinas klausimas susijęs

su pakankamu kvalifikuotų darbuotojų skaičiumi: visų pirma kvalifikuotų

darbuotojų trūkumą gali lemti studijų programų ir darbo rinkos poreikių

neatitiktis.

Apskritai puoselėjant verslo sektoriaus investicijoms į MTTP, taip pat

inovacijoms palankią aplinką būtina suderintai taikyti įvairias politikos

priemones – atsisakyti izoliuoto požiūrio ir formuoti visų valdžios institucijų

dalyvavimu grindžiamą požiūrį į politikos priemonių derinį.

Tai turėtų būti daroma, be kita ko, taikant pažangų reglamentavimą, kuriant

novatoriškų produktų paklausą visuomenėje ir plėtojant veiksmingas

produktų rinkas – tai gali būti pasiekiama įgyvendinant struktūrinę

reformą, kuria būtų padedama užtikrinti veiksmingą gamybos išteklių

paskirstymą ir (arba) perskirstymą juos

nukreipiant našiai novatoriškai veiklai. Dėl to daugelyje valstybių narių reikės

sustiprinti institucijas ir valdymą.

4. DABARTINĖ POLITIKOS PADĖTIS

Mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos veiksmingos ir efektyvios, jei jas taikant

pasiekiama aukštų mokslinės, technologinės ir inovacijų veiklos

rezultatų (susijusių su kokybe ir

aktualumu) siekiant išspręsti visuomenės ekonominius ir socialinius uždavinius.

Nors valstybių narių MTI sistemų veiklos rezultatai labai skiriasi, dauguma jų

aktyviai dirba siekdamos pagerinti savo viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų

sistemų kokybę ir (arba) sukurti tinkamas pagrindines sąlygas, kad būtų

lengviau investuoti ir diegti inovacijas, ir

kai kurios jau pasiekė puikių rezultatų.

4.1. Didinti viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų sistemos kokybę

ES mokslinė kompetencija vis dar tam tikru mastu sutelkta keliose

pirmaujančiose šalyse, kaip antai

Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Danijoje. Vis dėlto pastaraisiais metais

dauguma kitų valstybių narių padarė pažangą, kaip pavaizduota toliau

pateikiamoje 5 diagramoje. Iš jos matyti, kokią procentinę dalį sudaro dažnai

cituojami leidiniai, palyginti su visų nacionalinių mokslinių leidinių skaičiumi

2004 m. (pažymėta raudonais

brūkšneliais) ir 2014 m. (pažymėta mėlynais stulpeliais).

Iš 5 diagramos matyti, kad kai kurios

šalys, kaip antai Estija, Liuksemburgas, Malta ir Slovėnija, sparčiai mažina

atotrūkį.

10 psl. |

5 diagrama. Mokslinių leidinių, patenkančių į pasaulio 10 proc. dažniausiai cituojamų mokslinių leidinių sąrašą, procentinė dalis, palyginti su visų mokslinių leidinių skaičiumi(1), 2004 ir 2014 m.

Šaltinis – Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Nacionalinės mokslinių tyrimų politikos analizės ir stebėsenos skyrius.

Duomenys – CWTS, remiantis duomenų baze „Web of Science“.

Pastabos. (1) Mokslinių leidinių, patenkančių į pasaulio 10 proc. dažniausiai cituojamų

mokslinių leidinių sąrašą, procentinė dalis, palyginti su visų šalies mokslinių leidinių skaičiumi. Leidinio citavimo langas: paskelbimo metai pridėjus dvejus metus.

Galimybę padidinti mokslinės veiklos

kokybę daugiausia lėmė didelio masto investicijos į MTTP naudojant

nacionalinius išteklius (Liuksemburge)

arba ES struktūrinių fondų lėšas (Rytų Europos šalyse). Priežastinis ryšys su

investicijomis vaizduojamas 6 diagramoje. Iš jos matyti dažnai

cituojamų leidinių dalies pokyčiai (vertikalioji ašis) ir viešojo sektoriaus

MTTP intensyvumo pokyčiai (horizontalioji ašis) 2004–2014 m. Ši

diagrama atskleidžia teigiamą išaugusių

investicijų poveikį ir neigiamą sumažėjusių viešojo sektoriaus

investicijų į MTTP poveikį (Vengrijoje ir Bulgarijoje).

Tačiau iš 6 diagramos taip pat akivaizdu,

kad kai kuriose šalyse (pvz., Čekijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) išaugusių

investicijų poveikis kokybei mažesnis nei

kitose. Mokslinės veiklos kokybę lemia ne vien viešojo sektoriaus investicijų į

MTTP lygis. Ji taip pat priklauso nuo nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų

galimybių tomis investicijomis sukurti didžiausią vertę. Šios sistemos labai

svarbios atsiliekančioms šalims. Esama puikių pavyzdžių, kai,

įgyvendinus reformą, padidėjo viešojo

sektoriaus mokslinių tyrimų sistemos efektyvumas. Danijoje įgyvendinant

aukštojo mokslo sistemos reformą siekta sutelkti

0

2

4

6

8

10

12

14

16

%

2014 m. 2004 m.

11 psl. |

6 diagrama. Mokslinės veiklos rezultatų kokybė ir viešojo sektoriaus investicijų į MTTP lygis, 2004 ir 2014 m.

● 2004 m. ● 2014 m. Šaltinis – Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Nacionalinės mokslinių tyrimų politikos analizės ir stebėsenos skyrius.

Duomenys – CWTS, remiantis duomenų baze „Web of Science“.

Pastabos. (1) Mokslinių leidinių, patenkančių į pasaulio 10 proc. dažniausiai cituojamų mokslinių leidinių sąrašą, procentinė dalis, palyginti su visų šalies mokslinių leidinių

skaičiumi. Leidinio citavimo langas: paskelbimo metai pridėjus dvejus metus.

aukštojo mokslo programas mažesniame skaičiuje įstaigų ir taip padidinti viešojo

sektoriaus mokslinių tyrimų nuoseklumą ir kritinę masę. Jungtinėje Karalystėje

siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų kompetencijos ir institucinio finansavimo

sąsają sukurta mokslinių tyrimų kompetencijos programa (angl. Research

Excellence Framework).

4.2. Didinti žinių perdavimą. Stiprinti mokslo ir verslo bendruomenių

ryšius

Nors daugeliui valstybių narių vis dar

reikia sutelkti pastangas mokslo ir verslo

bendruomenių ryšiams skatinti siekiant pritraukti privačiojo ir viešojo sektorių

investicijų į MTTP ir užtikrinti galimybę tinkamai skleisti žinias (žr. 2.2 skirsnį),

kai kuriose šalyse viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas jau dabar

itin stiprus. Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje esama pavyzdžių, kaip šiuo

tikslu įgyvendinama neįprastų politikos

priemonių.

2005 m. Belgijos Valonijos regione imta

įgyvendinti konkurencingumo grupių politiką. Tai ateities perspektyvomis

grindžiama pramonės politika, pagal kurią dideli ištekliai sutelkiami

EU

LU

MT

EE

LV

SK

SI

IE AT

EL

CZ

LT

BE

HU

BG

0

2

4

6

8

10

12

14

0,0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0

Da

žn

ai

cit

uo

jam

i m

ok

slin

iai

leid

inia

i(1)

Viešojo sektoriaus MTTP intensyvumas

12 psl. |

konkrečiose ekonomikos srityse siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą bei

pritraukti tiek užsienio investuotojų, tiek

aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių. Šias grupes sudaro konkretaus

geografinio regiono (Valonijos) bendrovės, mokymo centrai, taip pat

viešojo arba privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų įstaigos,

įsipareigojusios laikytis partneryste grindžiamą požiūrio, kuriuo siekiama

kurti sinergiją įgyvendinant bendro intereso inovacijų projektus.

Partnerystės ryšiai kuriami penkiose

konkrečiose rinkose (gyvybės mokslų, žemės ūkio produktų, mechanikos

inžinerijos, transporto ir logistikos, taip pat orlaivių ir erdvėlaivių) bei susijusiose

technologijų ir mokslo srityse. Galutinis tikslas – sudaryti kritinę masę, reikalingą

konkurencingumui ir tarptautiniam pripažinimui užtikrinti. Dalyvaudamos

konkurencingumo grupėse bendrovės

turi galimybę padidinti savo kompetenciją, be to, šiose grupėse

sutelkiami gebėjimai, reikalingi norint sėkmingai pradėti įgyvendinti platesnio

užmojo projektus, kurti inovacijas remiantis partnerių gebėjimais ir kelti

darbuotojų kvalifikaciją. Viešojo sektoriaus institucijos remia

konkurencingumo grupes – įgyvendina

investicinius, MTTP bei mokymo projektus pagal pačių parengtą

konkurencingumo užtikrinimo strategiją.

Nyderlanduose nuo 2011 m. laikomasi

vadinamojo svarbiausių sektorių požiūrio ir tai padeda tikslingai išnaudoti tvirtą

šalies mokslo bazę kuriant įmonių, akademinės bendruomenės ir viešojo

sektoriaus mokslinių tyrimų centrų

partnerystės ryšius ir taip siekiama padidinti verslo inovacijų mastą bei

užmojus. Taikant šią naujo pobūdžio pramonės politiką dėmesys sutelkiamas į

devynis pagrindinius ekonomikos sektorius ir svarbiausiais koordinavimo

proceso dalyviais laikomi pramonės atstovai, o valdžios institucijos

daugiausia užsiima politikos priemonių,

skirtų įvairių ministerijų kompetencijai priklausantiems sektoriams (įskaitant

švietimo, inovacijų ir užsienio politikos sektorius), kūrimu.

Galiausiai Vokietijoje taikomas vadinamasis „Fraunhofer“ modelis –

puikus viešojo ir privačiojo sektorių

bendradarbiavimo pavyzdys. „The Fraunhofer Society“ – viena didžiausių

pasaulio tarptautinių mokslinių tyrimų organizacijų, apimanti 67-is įvairiose

Vokietijos vietose veikiančius institutus, kurių kiekvienas vykdo veiklą skirtingose

taikomųjų mokslų srityse. Nors tam tikrą pagrindinio finansavimo dalį organizacijai

„The Fraunhofer Society“ skiria valstybė, daugiau negu 70 proc. finansavimo

gaunama dirbant pagal sutartis – arba

dalyvaujant valdžios institucijų projektuose, arba vykdant pramonės

atstovų užsakymus. Taikant šį modelį suteikiama galimybė įgyvendinti lankstų,

nepriklausomą, verslumu grindžiamą požiūrį į minėtos organizacijos mokslinių

tyrimų prioritetus, taip pat atkreipti dėmesį į verslo sektoriaus poreikius,

susijusius su moksliniais tyrimais, ir taip

skatinti bendradarbiauti su šio sektoriaus atstovais.

4.3. Sukurti investicijoms palankią inovacijų diegimo aplinką

Nyderlandų MTI sistemos inovacinis

pajėgumas sėkmingai didėja, kadangi

jau užtikrintas didelis viešojo sektoriaus investicijų į MTTP efektyvumas ir

veiksmingumas, pasiektas aukštas mokslinės ir technologinės

kompetencijos lygis (jis vis dar didėja) ir sukurta pagrindinių technologijų

populiarinimo centrų (angl. hot spots). Iš tiesų 2008–2014 m. Nyderlandų

inovacijų veiklos rezultatai nuolat gerėjo

ir, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis

(Europos Komisija, 2016 m.)9, šiuo metu šalis yra viena iš lyderių inovacijų srityje.

Nyderlanduose užtikrintos tvirtos pagrindinės sąlygos diegti inovacijas,

taigi šalies ekonomika yra labai konkurencinga ir imli žinioms.

Žaliojo kurso metodas – puikus

pavyzdys, kaip Nyderlanduose įgyvendinama politika yra siekiama

sukurti investicijoms palankią aplinką ir

9 http://ec.europa.eu/growth/industry/ innovation/facts-figures/scoreboards_lt

http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards_lthttp://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards_lt

13 psl. |

pašalinti kliūtis, trukdančias diegti inovacijas ir užtikrinti tvarų ekonomikos

augimą, visų pirma ankstyvuoju etapu,

kai imantis naujoviškų iniciatyvų kyla daugiausia sunkumų. Šis metodas

papildomai taikomas kartu su esamomis priemonėmis, kaip antai teisės aktais ir

reguliavimo priemonėmis, rinkos ir finansinėmis paskatomis, siekiant

skatinti diegti inovacijas bei padėti valdžios institucijoms palaikyti

glaudesnius ryšius su įmonėmis, suinteresuotųjų subjektų organizacijomis

ir interesų grupėmis.

Taikant žaliojo kurso metodą skatinama sudaryti inovacijų sandorius – tai

Europos Komisijos 2016 m. gegužės mėn. pradėta taikyti nauja bandomoji

sistema, kurios pagrindinis tikslas – padėti novatoriams, jiems pateikiant

perspektyvių sprendimų, kurie padėtų įveikti su reguliavimu susijusius

uždavinius, kai norima pateikti idėjas

rinkai10. Inovacijų sandoriais suteikiama nauja galimybė praktiškai, atvirai ir

skaidriai pašalinti kliūtis, kurios trukdo diegti inovacijas ir kurių kyla dėl taikomų

ES teisės nuostatų. Šie sandoriai turėtų būti grindžiami savanorišku novatorių,

nacionalinių, regiono, vietos institucijų ir Komisijos tarnybų bendradarbiavimu. Šis

bendradarbiavimas įforminamas

pasirašant bendrąją ketinimų deklaraciją.

Inovacijų sandoriai grindžiami valstybių

narių duomenimis, iš kurių matyti, kad beveik du trečdalius nustatytų su

reguliavimu susijusių kliūčių, dėl kurių šiuo metu novatoriai negali pateikti savo

idėjų rinkai, būtų galima pašalinti, jei valdžios institucijos pateiktų konkrečių

taisyklių paaiškinimą arba jas aiškiau

išaiškintų. Jei pasitvirtina, kad kurios nors taisyklės trukdo diegti inovacijas,

kurios galėtų suteikti didesnę socialinę naudą, tokiu sandoriu būtų užtikrinamas

problemos žinomumas ir dėl jos būtų galima imtis tolesnių veiksmų.

Data: 2017 11 16.

10 https://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm?pg=home

https://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm?pg=homehttps://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm?pg=home

14 psl. |

5. NUORODOS

Europos Komisija, Science, Research and Innovation Performance of the EU, Brussels,

2016.

The future of productivity, OECD, Paris, 2015.

Global Competitiveness Report 2016-2017, World Economic Forum, Geneva, 2016.

European Innovation Scoreboard, European Commission, Brussels, 2017.

Doing Business, World Bank, Washington, 2017.

Veugelers and Cincera, Europe missing yollies, Bruegel policy brief, Brussels, 2010,

http://bruegel.org/wp-content/uploads/imported/publications/PB-RVMC_Yollies_27082010_01.pdf.

Programos „Horizontas 2020“ politikos rėmimo priemonės svetainė

https://rio.jrc.ec.europa.eu/en/policy-support-facility.

Europos semestro svetainė https://ec.europa.eu/info/strategy/european-semester.

Inovacijų sandoriai https://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm?pg=home.

6. NAUDINGA INFORMACIJA

Dažnai cituojami leidiniai; šaltinis: CWTS, atnaujinama kiekvienų metų rugsėjo mėn.

Viešojo sektoriaus MTTP intensyvumas (viešojo sektoriaus išlaidos MTTP, kaip BVP proc. dalis); šaltinis – Eurostatas, atnaujinama kiekvienų metų kovo ir lapkričio mėn.

Viešojo sektoriaus MTTP intensyvumas (verslo įmonių išlaidos MTTP, kaip BVP proc. dalis); šaltinis – Eurostatas, atnaujinama kiekvienų metų kovo ir lapkričio mėn.

Verslo įmonės finansuotos viešojo sektoriaus išlaidos MTTP (valdžios sektoriaus išlaidos MTTP ir didesnės švietimo sektoriaus išlaidos MTTP) (neįskaitant iš užsienio

gauto finansavimo), kaip BVP proc. dalis; šaltinis – Eurostatas, atnaujinama kiekvienų metų kovo ir lapkričio mėn.

Ease of Doing Business; šaltinis – Pasaulio bankas, atnaujinama kartą per metus

(spalio mėn.).

https://rio.jrc.ec.europa.eu/en/library/science-research-and-innovation-performance-eu-2016https://www.oecd.org/eco/growth/OECD-2015-The-future-of-productivity-book.pdfhttps://www.weforum.org/reports/the-global-competitiveness-report-2016-2017-1http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards_lthttp://www.doingbusiness.org/reports/global-reports/doing-business-2017http://bruegel.org/wp-content/uploads/imported/publications/PB-RVMC_Yollies_27082010_01.pdfhttp://bruegel.org/wp-content/uploads/imported/publications/PB-RVMC_Yollies_27082010_01.pdfhttps://rio.jrc.ec.europa.eu/en/policy-support-facilityhttps://ec.europa.eu/info/strategy/european-semesterhttps://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm?pg=homehttps://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm?pg=home

1. Įvadas2. Politikos uždaviniai2.1. Prasta viešojo sektoriaus MTI sistemų kokybė2.2. Menkas žinių perdavimas ir silpni mokslo ir verslo bendruomenių ryšiai

3. POLITIKOS SVERTAI3.1. Didinti viešojo sektoriaus MTI sistemos kokybę3.2. Didinti žinių perdavimą. Stiprinti mokslo ir verslo bendruomenių ryšius3.3. Sukurti investicijoms palankią inovacijų diegimo aplinką

4. Dabartinė politikos padėtis4.1. Didinti viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų sistemos kokybę4.2. Didinti žinių perdavimą. Stiprinti mokslo ir verslo bendruomenių ryšius4.3. Sukurti investicijoms palankią inovacijų diegimo aplinką

5. Nuorodos6. Naudinga informacija