2015

rugs

ėjis

–spa

lis |

Nem

okam

as ž

urna

las

ŠIAURĖS KŪRYBINĖ ENERGIJA

Žaidimai

ELINA DOBELE, MAREUNROL’S, KETA GUTMANE ir kiti.

N WIND VITRINA: RYGA

N WIND VITRINA: RYGA palaiko

10 21–11 04 STIPRIAUSI LATVIJOS DIZAINO ŽENKLAI

Šiaurės vėjas atneša naujas istorijas. Ateiki, patirki – tai gyva vitrina,

mainymosi erdvė.Latvijos dizaino „pop-up“ parduotuvė

V2 CONCEPT STORE Vilniuje, Dominikonų g. 5

N WIND KVIEČIA MAINYTIS – KEISTIS TARPUSAVYJE IR KEISTIS PATIEMS

Nemokamas žurnalas apie kultūrą ir kūrybišką verslą Šiaurės Europos regione.

ISSN 2351–647X2015, Nr. 8Tiražas: 7 000

Leidžia: UAB „BLACK SWAN BRANDS“Redakcjos adresas: Vilkpėdės g. 22, Vilniuswww.nwindmag.euhello@nwindmag.euwww.facebook.com/nwindmag

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

ViršelisNuotrauka iš latvių kūrybinio dueto MAREUNROL’S 2016–ųjų pavasario–vasaros kolekcijos fotosesijos.Photo: Martinis CyrulisModelis: Mairis Karklins

Numerio autoriaiGiedrė Stabingytė, Karolis Vyšniauskas, Tautė Ber-notaitė, Justina Rutkauskaitė, Judita Malininaitė, Agnė Tuskevičiūtė, Monika Lipšic, Emilie Toomela, Tadas Svilainis, Victoria Diaz

DizainasTomas Mozūra, tomas@nwindmag.euLaura Tulaitė

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

3

Todėl, kad tai patogiausias būdas mokytis? Todėl, kad norime pasi-slėpti nuo realybės? Esame infantilūs? O gal tai įgimtas noras kon-kuruoti? Žaidžiame todėl, kad tai smagu! Šio motyvo visiškai pakanka. Visa kita iš to išplaukia tik kaip pasekmė. Žaidžiant labai svarbus pra-mogos elementas; žaisdami mes būname atviresni, imlesni, pozi-tyvesni. Net nebūtinai tada, kai laimime. Taip gimsta naujos idėjos, taip mes bendraujame, taip mes galime rasti sąlyčio taškus su bet kuo. Bet kurio žaidimo taisyklės yra mūsų sugalvotos, ten viską ga-lime keisti, tobulinti, taikyti prie savęs. Tobulėjant žaidimo taisy-klės (arba aplinka) kinta, tampa sudėtingesnės. Smagumo daugė-ja. Išbandžius ką nors per žaidimą, vėliau galima perkelti tai į „rea-lųjį“ pasaulį.

Gebėjimas sutarti žaidimo taisykles ir jų laikytis – civilizacijos požy-mis. Niekuo nepadengti pinigai, valstybių sienos, tolerancija, dau-giakultūriškumas, įvairūs matai, moralė – visa tai yra sutartiniai da-lykai. Jie egzistuoja tol, kol nesikeičia žaidimo taisyklės, mūsų ku-riama žaidimo aplinka. O su laiku ji kinta neišvengiamai, kitaip būti negali ir niekada nebus. Jei žaidžiame prastai, stokojame vaizduo-tės, tuomet aplinka keičiasi ne taip, kaip norisi. Beje, pati civilizaci-ja yra sutartas žaidimas. Kartais jis baigiasi. Taip jau buvo – trūko vaizduotės, ir ne viena civilizacija mus paliko. Tas pats laukia ir atei-tyje, todėl vaizduotę reikia vertinti bei ugdyti, ji žaidime svarbiau-sia. Taip sakė Albertas Einsteinas.

Riba tarp duotosios ir norimos, žaidimo, realybės dažnai neapčiuo-piama, ir kuo ji menkesnė, tuo smagiau. Ar ši riba kada nors išnyks? O gal jos niekada ir nebuvo? Juk tai vienas ir tas pats: įgūdžius, įgy-tus žaidimuose, mes taikome „tikrojoje“ realybėje. Tai fiksuoja mūsų pasąmonė, jai viskas, kas vyksta aplink mus, yra tikra. Kaip yra vie-nas laikas, taip yra ir viena realybė.

Jūsų, atvirai

N WIND

KODėL mESŽAIDŽIAmE?

P. S. Vienas mėgstamiausių mūsų žai-dimų „Gyvenk amžinai arba mirk ban-dydamas“ – jį sunku laimėti, bet vieną dieną kas nors tai padarys. Greitai.

Prot

agon

ista

s

4

darau, – pinigai atsiranda tik kaip pasekmė. Dažnai verslui kalbu apie optimizmą ir pesimizmą. Priešin-gai, nei daugelis linkę manyti, opti-mizmas nėra sėkmės išdava, veikiau atvirkščiai, tai – mąstymo ir ateities vertinimo būdas. Teigiamos emoci-jos naudoja skirtingas atminties sis-temas nei neigiamos, lyg mūsų sme-genys turėtų saulėtą ir lietingą pu-ses, – į kurią reikėtų sutelkti dėme-sį? Neuromokslas kalba apie tai, kad pozityvios patirtys įžiebia smegenų ląsteles – neuronus, kurie kuo ilgiau, stipriau ir gausiau „šviečia“, tuo sti-priau smegenyse įjungiama laimės srovė. Lyg upė: daugiau vandens – platesnė upė. Todėl pozityvios patir-tys yra labai svarbios.

Ar todėl pats eksperimentuoji? „Instagram“ paskyroj mačiau links-mai žygiuojantį su krišnaitais.Eksperimentuoti ir stebinti save la-bai svarbu! Tai išlaisvina mus patir-ti stiprų, gilų džiugesį. Taip pat svar-bu šias patirtis sąmoningai užfiksuo-ti – tai darau kiekvieną vakarą prieš miegą.

Ir tada guliesi vilkėdamas šypseną, kaip Marilyn Monroe – kvepalus?Ha! Būtent.

ŽAISTI UŽ GERESNĮ PASAULĮGIEDRė STABINGYTė

„Pasaulis yra žaidimų aikštelė“, – taip kūrybines dirbtuves vasarą Ry-goje vykusiame socialinio verslo fes-tivalyje „The Happy Happy Joy Joy Festival“ pradėjo žmogus, dėl ku-rio ten ir nuvykau. Fionnas Dobbinas tąsyk, kaip ir daugelyje nuotraukų, – su skrybėle, o gyvenime dėvi ne vie-ną tuo pačiu metu: socialinio vers-lo atstovas, konsultantas tarptau-tiniuose projektuose, įmonių savi-ninkas, industrinio dizaino kūrėjas, dėstytojas ir Kūrybinių industrijų bei verslininkystės programos „SSE Riga“ direktorius. Festivalis – vienas iš Fionno projektų – dalyvius pasiti-ko sename Rygos name nuostabio-mis girgždančiomis medinėmis grin-dimis ir puošniomis sienomis, ku-riame neįprastai derėjo šieno pilnas kambarys ir organinių sulčių dirb-tuvės su virtualios realybės techno-logijomis ir pozityviomis socialinio verslo idėjomis. Gerbiamieji, palikite skepticizmą už durų.

„Kalbėti apie kūrybingumą – tas pats, kas šokti apie architektūrą“, – skelia Fionnas, tačiau kalba daug, greitai, energingai! „Koks buvai vai-kystės žaidimų aikštelėj?“ – klausiu. „Toks pats, koks ir šiandien. Kiek save pamenu, nuolat eksperimen-tuodavau ir kurdavau. Šiandien dau-gelyje projektų esu starteris.“ Fion-nas ir yra siejamas su daugeliu inici-atyvų, tarp jų – socialinė mados bei dizaino kompanija MAMMU, įdarbi-nanti mamas, socialinio verslo ak-celeratorius SOCIFACTION ir nau-jausia konsultacijų bendrovė – NOT PERFECT EDUCATION, teikianti kū-rybinio mąstymo (angl. „design thinking“) bei verslumo mokymus. Sakyčiau, Fionnas – reikšmingas žaidėjas ne tik Latvijos, bet ir tarp-tautinėje kūrybinėje bei verslo ben-druomenėje. Visi projektai remia-si į stiprią partnerių ir bendraminčių grupę, kurią Fionnas vadina žaidi-mų partneriais. Beje, būtent stiprius vietinių talentų ryšius Fionnas iš-skiria kaip svarbią augimo galimybę Baltijos šalims. Vis dėlto kas padeda pritraukti žaidėjų? „Džiaugsmo che-mija, ji atveria žmonių širdis.“ Pokal-bį ir pradedame nuo džiaugsmo bei žaidimų.

Veikti su džiaugsmu – atrodo, lyg ši savybė Tau būtų įgimta. Dalyje ko-munikacijos kanalų Tave galima matyti kaip HAPPYDOBBIN. Kuo sa-vybė džiaugtis Tau svarbi asmeni-nėj ir profesinėj plotmėj?HAPPYDOBBIN kilo iš mano prosene-lio airio. Jis rengdavo kurtų veislės šunis lenktynėms, manė, kad jo šu-nys – greičiausi pasaulyje, ir dėl to buvo labai laimingas!

Man laimė – tai visų pirma apsis-prendimas ir pastangos būti šios bū-senos. Atsidavimas, aistra tam, ką

Priešingai, nei daugelis linkę manyti, optimizmas nėra sėkmės

išdava, veikiau atvirkščiai

VIRTUVėS STALAS KAIP mANUfAKTūRAMAMMU užgimė kaip atsakingas mados ženklas, savo kūrinių gamybą patikintis su finan-siniais sunkumais susiduriančioms mamoms Latvijoje. Tačiau jau porą metų MAMMU, pa-keitę strategiją, save vadina atsakingos, decentralizuotos gamybos kompanija („the wiki of fashion“), vystančia dizainą ir gaminančia užsakovams bei suteikiančia jiems galimybę įtraukti MAMMU istoriją į savo prekės ženklų pristatymą (projektai su dizaineriu Philippe’u Malouinu, dizaino studija LLOT LLOV, gyvos komunikacijos biuru Vokietijoje CIRC). Šiandien MAMMU bendruomenę sudaro per 30 mamų, o dizaino bei gamybos procesams vadovauja Fionno žmona Ivi. MAMMU nuotr.

5

Kalbi apie tai, kad svarbu su sociali-nėmis problemomis kovoti džiaugs-mingai.Taip, iš tiesų svarbu daryti tai džiaugsmingai – tai padeda žmo-nėms įsijungti į judėjimą. Gyveni-mas ir taip sunkus, tad jei įtampą vi-suomenėje sukeliančios problemos būtų sprendžiamos vien rimtu veidu ir griežtais metodais – tokie spren-dimai nepritrauktų žmonių palaiky-mo. Kaip minėjau, džiaugsmo chemi-ja svarbi: ji atveria širdis. Manau, so-cialinis verslas turi potencialo kurti visuomenę keičiančią pozityvią ener-giją.

ŽAISTI UŽ GERESNĮ PASAULĮ

Fionną Dobbiną socialiniuose tin-

kluose galima rasti HAPPYDOBBIN sla-

pyvardžiu. Ivitos Grimenės

nuotr.

Aš jaučiu įsipareigojimą atsidėkoti visuomenei,

prisidėti prie visuomenę keičiančios pozityvios

energijos – už laisves ir galimybes, kurias turėjau

kaip žmogus

6

Kūrybinių dirbtuvių metu minėjai, kad „žaidimų aikštelė yra kūrybiš-kumo ir inovacijų pradžia“. Kas Tau yra Žaidimas?Žaidimas padeda atsikratyti bai-mės būti vertinamam ir teisiamam, jei kas nepavyksta. Pavyzdžiui, kur-ti prototipus – labai žaismingas pro-cesas! Sukuri idėjas, testuoji hipote-zes, duodi tai, ką sukūrei, žmonėms bandyti ir žaisti, o jie tau sugrąži-na tavo kūrinį šiek tiek pakeistą. Pir-myn–atgal–pirmyn–atgal. Apskritai kūryba yra lyg šokis! (Angl. „dance of creativity“.)

Žaidimo metodai sukuria galimy-bę treniruotis, tik šįsyk treniruoja-

BIUD

ŽETA

S

SPRENDImAS

KLIENTAS

UŽDUOTIS

Fionnas Dobbinas: „Žai-dimų aikštelė – terpė at-

siskleisti kūrybingumui ir inovatyviam mąstymui.“

Pradžioje MAMMU kūrė išskirtinio dizaino skaras, bendradarbiaudami su Latvijos dizaineriais. MAMMU nuotr.

DAUGYBė SKRYBėLIųSocialinio verslo atstovas, konsultantas, įmonių savininkas, dėstytojas ir Kūrybinių industrijų bei verslininkystės programos direktorius „SSE Riga“. Į klausimą, kaip dėvima daugybė skrybėlių vienu metu, Fionnas atsako: „Svarbiausia pažinti savo sti-priąsias ir silpnąsias puses.“ Asmeninio archyvo nuotr.

me ne raumenis, o galimybę mąsty-ti inovatyviai – tam, kad išsilaisvintu-me iš dėžės.

Ką aš darau su savo studentais „SSE Riga“? Išvežu juos savaitei į užmies-tį. Aplinka – būtent tokia, kad nepri-mintų įprastinės darbo aplinkos. Nuo pusryčių iki užsiėmimų – viskas būna surežisuota, tad žmonės visai neturi kuo rūpintis. Su kviestiniais inovato-riais, aktoriais, psichologais mes su-kuriame tokią žaidimų erdvę, kurio-je nėra rungtyniavimo ir vertinimo. Ir žingsnis po žingsnio padedame stu-dentams atskleisti savąjį kūrybingu-mą. Iš principo viena mano misijų – padėti žmonėms kurti.

Žaidimų partneriai. Kuo ši koncepci-ja skiriasi nuo partnerių, kolegų?Kai konsultuoju kompanijas, dažnai matau, kad jų viduje būna susiforma-vusios „gentys“, taip į įmonės vidinę kultūrą įsisuka konkurencija – ji vers-lui ne visada naudinga. Kai į partne-rius ar kolegas žiūrime kaip į žaidimo komandą – dingsta baimės ir hie- rarchija. Žaidimai griauna barjerus,

kurie mums trukdo bendrauti ir kur-ti kartu.

Esi išsakęs mintį, kad idėjos turi maišytis ir jungtis. Ar nematai grės-mės, kad taip idėja gali išskysti, ne-tekti autoriaus palaikomos pozici-jos?Aš tikiu, kad komandose idėjos tam-pa stipresnės, tačiau sėkmingos ko-mandos užgimsta kūrybiškoj ir įgali-nančioj aplinkoje. Aš pats nesivaikau galimybių – esu vedamas atsidavimo ir aistros, aš noriu ir man lengva da-lytis tuo, ką darau.

Kaip iš žaidimų aikštelės pereiti į verslo procesų kūrimą?Pereiti? Kūryba turi vykti realioj

aplinkoj, aš netikiu simuliaciniais žai-dimais. Todėl „žaidimų aikštelėj“ vyksta realūs verslo kūrimo procesai: idėjų ir sprendimų kūrimas, jų mani-festacija per spartų prototipų kūri-mą, testavimas „gatvėj“, iteracijos – visa tai yra patirtis, anksčiau ar vė-liau atvedanti į realią sėkmę.

Žaidimai griauna barjerus, kurie mums trukdo bendrauti ir kurti kartu

Prot

agon

ista

s

7

Kaip pervežti š*** iš A į B?Vienas pirmųjų Fionno projektų globalioms problemoms spręsti – mo-bilios tualetų sistemos sukūrimas (angl. „Toilet Unplugged“). „2,6 mlrd. žmonių gyvena be užtikrintų sanitarinių sąlygų. Socialinį verslą visų pir-ma suprantu kaip įsipareigojimą panaudoti savo laisvę kurti ir žinias – realioms problemoms spręsti. Šiai problemai paskyriau savo magistro darbą.“ Pradėjęs kurti prototipą savo namuose Berlyne („Ne visi jų buvo sėkmingi, be to, mane nustojo lankyti draugai, tad tuo metu jaučiau-si gana vienišas“), Fionnas su partneriais greitai suprato turį išspręs-ti didįjį klausimą: kaip motyvuoti žmones pervežti š*** iš A į B? Sprendi-mas – pasinaudoti biologinio perdirbimo (angl. „biodigestion“) galimy-bėmis organines atliekas paversti energija: „Vieno žmogaus išmatų kie-kis per dieną leidžia klausytis „iPod“ 4 valandas.“ Projektas, dvi savaites testuotas Indijoje, vėliau virto diplominiu darbu bei verslo planu. Inter-nete panaršius ir šiandien galima rasti shitvideo – linksmą projekto pri-statymą.

SUVIENYTI mIESTELĮ Sužinojęs apie Latvijoje esantį Krimuldos miestelį, kuriame 95 proc. žmonių buvo bedarbiai, Fionnas ten nuvyko su gabiausiais „SSE Riga“ studentais ir tarptautiniais lektoriais bei moderatoriais. „Ir atradome potencialą: žmonės ten augino vaisius ir daržoves, gamino skanius džemus, tačiau neturėjo idėjos, kaip pasiekti rinką, verslo plano bei prekės ženklo. Verslo koncepciją, produktų idėjas ir prekės ženklą „The Locals“ sukūrėme dirbdami su vietos bendruomene.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Socialinį verslą Fionnas mato kaip turintį galimybę „kurti megalaimę“. Vienas pirmųjų projektų šioje srityje – industrinio dizaino magistro dar-bas, kuriuo Fionnas kartu su žaidi-mo partneriais bandė prisidėti prie sanitarinių sąlygų gerinimo vargin-gose bendruomenėse. Vėliau sekė pažintis su dr. Muhammadu Yunu-su, vienu iš mikrokreditų pradinin-kų, pasaulyje gerai žinomu dėl pro-jekto „Grameen Bank“, už kurį 2006 metais pelnė Nobelio taikos premi-ją. Fionnas prisijungė prie dr. M. Yu-nuso sukurto socialinių verslų akce-leratoriaus „The Grameen Creative Lab“. Matyti, kad ši patirtis jam labai svarbi: „The Grameen Creative Lab“ dalyvauja daugelyje Fionno projek-tų, o jis su didele pagarba cituoja dr. Yunuso išsakytas mintis. Viena jų – tai, kad socialinis verslas yra trūks-tama grandis ekonomikos teorijoje. „Nuo ištekliais paremtos ekonomi-kos sukama link žinių ekonomikos, o žiniomis, kitaip nei ištekliais, galime lengvai dalytis. Būtent žiniomis ir jų sklaida paremti sprendimai gali pa-dėti kovoti su tokiomis problemomis kaip skurdas.“

„Aš jaučiu įsipareigojimą atsidėkoti visuomenei, prisidėti prie visuome-nę keičiančios pozityvios energijos – už laisves ir galimybes, kurias tu-rėjau kaip žmogus“, – tęsia Fionnas. Kalbamės toliau apie socialinį verslą ir jo galimybes kurti gerovę.

Viena iš tavo išsakytų minčių buvo ta, jog vienas paramos doleris turi vieną gyvavimo ciklą, vienas doleris socialiniame versle – kelis. Ar galė-tum pakomentuoti plačiau?Socialinis verslas, kaip ir įprastas,

siekia sukurti tvarų verslo modelį, o tai yra savaime stipriau, kai kalba-me apie įtampos centrus visuomenė-je. Socialinis verslas leidžia kurti di-desnę vertę dar ir dėl to, jog kertinis principas – visas pelnas turi būti in-vestuojamas į tokio verslo plėtrą. Ta-čiau, žinoma, yra tokių problemų, ku-rias geriau sprendžia paramos ins-titucijos.

Kas paskatintų augti socialinį vers-lą?Tai priklauso nuo konkretaus verslo modelio. Dalį paskatintų išmaniai pa-naudotos technologijos, tačiau ne-mažai socialinių verslų turi sudėtin-gas struktūras ir procesus. Taip pat mažai tikėtinas augimas iš investici-nio kapitalo, nes kitas svarbus socia-linio verslo principas – investuotojai atgauna tik tai, ką investavo.

Todėl augimą, mano akimis, galėtų skatinti kiti veiksniai: žmonių atsida-vimas, motyvacija ir sąmoningi var-totojai (angl. „prosumers“). Kadan-gi vartojimo tendencija investuoti į prekių ženklus, kurie yra skaidrūs ir prisideda prie visuomenės gerovės, auga, manau, kad socialinio verslo ateitis – įžengti į masines rinkas.

Tavo pranešimo „TEDxRiga“ tema buvo „Sujungti tai, kas nesujungta“ (angl. „Connect the unconnected“). Kas jungia skirtingas tavo veiklas? Žmonėms suteikiamos galimybės ir tai, jog kiekviename ieškau atsidavi-mu bei aistra paremtos motyvacijos.

Naujausias projektas NOT PER-FECT EDUCATION – butikinė konsul-tacijų bendrovė, teikianti kūrybinio mąstymo (angl. „design thinking“)

bei verslumo mokymus. Ją sukūrė-me kartu su reklamos agentūra „Not Perfect“ Latvijoje. Tai tarsi mūsų bendrasis ženklas (angl. „umbrella brand“), kuris sujungia visas veiklas, nes NOT PERFECT EDUCATION pag- rindinis tikslas – sukurti galimybių teikiančią aplinką komandoms, pa-dėti atrasti ir išspręsti problemas pasitelkiant dizaino įrankius. Dirba-

Pabaigoje – apie festivalį, kuriame susitikome: ar jis vyks ir kitais me-tais? Beje, tikrai užvedantis pava-dinimas.Ha, mus įkvėpė vokiečių menininko Josepho Beuyso koncepcija „socia-linis plastikas“, kuri nagrinėjo meno galimybę keisti visuomenę. Festiva-lis jungia žmones, o būtent jungtys skatina inovacijas. Tad taip, festivalis

vyks ir kitais metais, programą pra-turtinsime meno ir kultūros projek-tais, taip pat esame suplanavę festi-valio plėtrą į Didžiąją Britaniją, Ispa-niją ir, žinoma, Vokietiją.

thehappyhappyjoyjoyfestival.comsocifaction.commammu.lvgrameencreativelab.comnotperfecteducation.com

me tiek su verslo įmonėmis, pavyz-džiui, COSNOVA, GRANINI, tiek su so-cialiniu verslu, universitetais, think tanks.

Iš tiesų ši veikla man labai patinka! Nes ji vėlgi susijusi su empatija: kaip stebėti ir tirti, kaip prieiti prie žmo-nių ir užčiuopti TIKRĄSIAS proble-mas, kurios juos riboja ir varžo iki galo atskleisti verslumo sugebėji-mus. Be to, kiekvienas projektas yra individualus, nėra rutinos ir dėl to vi-sada įdomu!

8

Pirm

as įs

Pūdi

s

GIEDRė STABINGYTė

Tegul tai būna žaidimas. Žaidimas užgimsta, kai žaidėjas sutinka žaisti. Manasis – puslapis po puslapio vers-ti fotografijų albumą (pirmojo pa-vyzdžio jaudulys!) ir leisti byloti ste-bėjimams, kurie rodo daug ar mažai, bet nutyli daugiau. Įsitraukiu: nuo-traukos jungiasi į istorijas, man vie-nai suprantamas užuominas ir emo-cinius spaudinius.

Fotografijų albumą – miesto patirčių rinkinį antagonizmo surimuotu pa-

57 IšRYšKINTOS PAS LAPTYS

vadinimu „Viešos paslaptys“ (angl. „Public Secrets“) išleidęs fotografas Visvaldas Morkevičius kviečia įsi-traukti į tyrinėtojo žaidimą: „Mano paties didžiausias azartas ir malo-numas – atrasti.“ Atradimų laukas apima tiek naktinio miesto gyveni-mo sceną ir jos užkulisius, tiek as-menines erdves. Aplinka fiksuojama savaip – intymiai, subjektyviai, mi-nimaliai. Viešos istorijos ir privačios tiesos. Tačiau privatumas nėra pa-žeidžiamas, paslapčių kontūrai iš-lenda tik tiek, kiek nuotraukoje iš-ryškėja iškalbingos detalės – užuo-minos. Todėl, pasak fotografo, albu-mo žiūrovas-skaitytojas tampa „to-kiu pačiu tyrinėtoju kaip ir aš, tik si-tuacijų, kurios jau įvyko. Visgi nesu-režisuodamas momento, manau, pa-lieku didelę laisvę žiūrovui pačiam sugalvoti taisykles“.

„Knyga prasidėjo žaidžiant: „Viešų paslapčių“ serija yra gimusi iš situ-acijų, į kurias patekau leisdamasis į tyrinėtojo žaidimus. Archyvo nuo-trupomis pasidalijau su žmona Mile-na bei menotyrininke Aušra Trakše-lyte, nuo to laiko ir pradėjome dirb-ti prie serijos sudarymo, teko per-žvelgti visas turimas fotojuoste-les, dar porą jų dėžių suskaitmenin-

Fotografo Visvaldo Morkevičiaus, gy-venančio ir kuriančio Vilniuje, kūrybos spektras apima meninę dokumentiką,

mados bei portretinę fotografiją ir vizu-aliuosius menus.

Mariaus Trajanausko nuotr.

Knygos „Viešos paslaptys“ sudarytojai – Visvaldas Morkevičius ir Aušra Trakšelytė, dizaineris – Tomas Mrazauskas. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

57 IšRYšKINTOS PAS LAPTYS

57 išryškintos paslaptys sugulė į 96 oranžiniais siūlais susiūtus puslapius. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

ti. Viskas sugulė į 96 puslapius, į ku-riuos tilpo 57 nuotraukos, dar dau-giau jų liko mano prisiminimuose, kai neturėdamas galimybės fiksuoti akimirkos tiesiog pasinerdavau į ją.“

„Viešų paslapčių“ serija jau prista-tyta Berlyno knygyne „Moto“, sulau-kė savo susitikimo su žiūrovais Vil-niuje ir laukia kelionės į Amsterda-mo „Unseen Photo Fair“ festivalį.

www.visvaldas.com

tEM

a

NE(BE) VAIKų ŽAIDImAIKAROLIS VYšNIAUSKAS

Viskas, ką žinojote apie kompiuterinius žaidimus, nebėra tiesa – ir tai geros naujienos mums vi-siems.

Ne, kompiuteriniai žaidimai nėra skirti vaikams, turintiems per daug laisvo laiko. Ne, kompiuteri-niams žaidimams kompiuterio apskritai neberei-kia – jie persikėlė į telefonus, planšetes ir feisbu-ką.

Taip, Baltijos šalyse sukurta ne vienas žaidimas, kurį žaidžia visas pasaulis. Taip, Lietuvos univer-sitetai ir net valstybės institucijos nebelaiko žai-dimų laiko švaistymu, o mato jų industriją kaip perspektyvią verslo šaką, kurios mokoma ir į ku-rią investuojama. Jeigu pagreitis nesulėtės, Lietu-va vieną dieną gali tapti antrąja Suomija – šalimi, kurioje gimė „Angry Birds“.

Apie visa tai nesame girdėję, nes kompiuteri-nių žaidimų kūrėjai yra ramūs introvertai. It dai-lininkai teptuku piešdami ant drobės, jie pralei-

Vilniaus centre susitinkame su Olegu Pridiuk, žmogumi, turinčiu bene šventas pareigas, – jis yra žaidimų industrijos evangelistas. Olego darbas – populiarinti kompiuterinius žaidimus, papasakoti apie žaidimų industriją tiems, kurie domisi, ir sudominti tuos, kurie vis dar skeptiški. Nuo 2008-ųjų Lietuvoje gyvenantis ukrainietis, puikiai išmokęs lietuvių kalbą, tapo vienu pirmųjų žmonių šioje šalyje, suprantančių mobiliuosius kompiute-rinius žaidimus ir jų vertę.

Šiuo metu Olegas yra „Game Insight“ koman-dos narys. Bendrovė dirba su žaidimais tiek iš-maniesiems įrenginiams (angl. „mobile games“), tiek socialiniams tinklams (angl. „social games“). „Game Insight“ yra svarbi pasauliniu mastu, ji turi 800 darbuotojų ir 176 tūkst. sekėjų „Facebook“. Bendrovės būstinė įsikūrusi Vilniuje. Ir tai tik vie-nas iš dalykų, kurie maloniai nustebino besikal-bant su Olegu apie kompiuterinius žaidimus Balti-jos regione. O štai ir kiti.

Kompiuteriniai žaidimai vs žaidimai mobilie-siems „Jei žmogui – 30 metų, išgirdęs žodžius „kompiu-

Kaip mes atrodome pasaulinėje žaidimų rinkoje? Kaip talentingi jaunuoliai

džia paras prie kompiuterio tobulindami žaidimus, bet jiems ne taip gerai sekasi apie savuosius kūri-nius pasakoti kitiems – o ir besidominčiųjų kol kas nėra tiek daug.

10

NE(BE) VAIKų ŽAIDImAIterinis žaidimas“ jis pagalvoja apie stalinį kompiu-terį ir ten esančius žaidimus, kuriuos žaidė paauglystėje. Jeigu jam 20, jis jau galvoja apie te-lefoninius žaidimus. Kai kalbame apie žaidimus šiandien, dažniausiai turime omenyje būtent žai-dimus mobiliesiems įrenginiams, o ne kompiute-riams (PC) ar žaidimų konsolėms.

Mobiliesiems telefonams skirti žaidimai išpopulia-rėjo palyginti neseniai. 2005 metais pagrindiniai išmanieji telefonai buvo „Nokia“ su „Symbian“ sistema. Jie kainavo brangiai, jų ekranai – prastos kokybės, telefonuose, galima sakyti, nebuvo vaiz-do plokštės. Viską pakeitė „Apple“, pristatyda-mi „iPhone“. Į šį telefoną bendrovė įdėjo galingą vaizdo plokštę, tinkamą žaidimams. Tai atsitiko vi-sai netyčia – „Apple“ tuomet apie žaidimus tikrai negalvojo, jie tiesiog norėjo, kad telefono meniu atrodytų gražiai. Tada buvo sukurtas „Apple Sto-re“ – internetinė parduotuvė, į kurią kūrėjai žaidi-mus gali patogiai įkelti, o žaidėjai – parsisiųsti.

Šiuo metu mobiliaisiais įrenginiais žaidžia visi – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nesvarbu, ar tai vers-lininkai, ar mamos su mažais vaikais. Jei tik turi

valandėlę laisvo laiko – jie žaidžia.“

Kas kuria žaidimus Baltijos regione„Game Insight“, „NordCurrent“, „Tag of Joy“, „On5“ – tai svarbiausių mūsų šalies bendrovių pa-vadinimai. Jų biurai yra Lietuvoje, jos vadina save lietuviškomis. Ir kuria pasaulyje populiarius žai-dimus, kurie turi milijonus žaidėjų. Tokio žaidimo pavyzdys – „Cloud Raiders“. Tai strateginis veiks-mo žaidimas, kuriame su savo armija turi užka-riauti dangų tiesiogine to žodžio prasme. Estijoje yra įmonė „Creative Mobile“, Baltarusijoje – „War-gaming“. Į visas jas verta atkreipti dėmesį.

Lietuvoje gyvena vos 3 mln. žmonių, bet čia yra apie 50 įmonių, kuriančių žaidimus. Kad ir nedide-lius, galbūt ne visada pasiteisinančius – bet tai tikrai labai geras skaičius. Daugelis šių bendrovių yra jaunos, joms reikia dar tris kartus sufailinti, kad kas nors pavyktų, Bet tai jau gera pradžia.

Tokią vietą pasaulyje pagal iš vaizdo žaidimų in-dustrijos gaunamas pajamas užima mūsų kaimynės Lenkija ir Švedija. Prognozuojamos pajamos iš šios industrijos 2015-aisiais: Lenkijoje – 408 mln. JAV dolerių, Švedijoje – 346 mln. JAV dolerių. Paminėti-na, kad Švedija vidinėje rinkoje turi beveik tris kar-tus mažiau žaidėjų nei Lenkija.

ŽAIDImAI SKAIčIAIS

Antri nuo galo: pagal 2012 metų rodiklius, 28 ES šalių visų vaiz-do žaidimų industrijos apyvarta siekė 16 mlrd. eurų ir buvo viena mažiausių iš 11-os KKI sektorių.2

2012–2015 metų laikotar-pyje IDATE ir „Gartner“

prognozuotas pasaulinių pajamų iš visų vaizdo žai-

dimų augimas – apie 9 proc., jis vienas spar-

čiausių tarp KKI sektorių. +9ES – trečia pasaulyje vaizdo žaidi-mų gamintoja po JAV ir Japonijos. Istoriškai šių šalių stipresnės po-zicijos įrangos (angl. „hardware“) gamyboje garantavo konkurencinį išskirtinumą, tačiau kūrėjams atvi-ros kompiuterinių ir mobiliųjų žai-

dimų pardavimo bei sklaidos platformos leido Eu-ropos žaidimų bendrovėms įtvirtinti regioną trečio-je vietoje.

3

2

Mobiliųjų žaidimų rinka padvigubės. ×2

2013 – 17,5 mlrd. JAV dolerių2015 – 30,3 mlrd. JAV dolerių2017 – 40,8 mlrd. JAV dolerių

Pasaulinės žaidimų industrijos pajamos iš mobiliųjų žaidimų

Šaltiniai: „Newzoo“ ir „AppLift“

Šaltiniai: Audito bendrovės EY 2014-ųjų gruodį pristatytas iš-samus Europos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) ekonominio būvio tyrimas. www.ey.com

„Newzoo“

Dinamika: du ES mobilių-jų žaidimų kūrėjai 2013 metais gavo daugiau pa-jamų nei visa ES mobi- liųjų žaidimų rinka 2012-aisiais.

19–20

11

Jeigu greitis nesumažės, galėsime būti antra Suo-mija. Ten gimė „Angry Birds“, „Clash of Clans“, daug kitų žaidimų. Kelios sėkmės istorijos – ir Suomijos žaidimų industrijoje iš karto atsirado be proto daug pinigų.“

Internete visi žaidimai nemokami – iš kur atei-na pinigai?„Kaip ir daugelis dalykų internete, žaidimai tapo nemokami – parsisiųsti jų į telefoną nieko ne-kainuoja. Bet atsirado mikrotransakcijų modelis. Taip, žaidimas nemokamas, bet kai įsitrauki, nori nusipirkti kokį nors žaidimui reikalingą dalyką – ir už jį jau reikia sumokėti dolerį, du, dešimt.

Pavyzdžiui, žaidi kovinį žaidimą, turi savo ka-reivėlius, kauniesi su kompiuteriu ar draugu, bet matai, kad tavo kareivėliai per prasti, – gali nusipirkti geresnių ir laimėti. Kai jau esi įsi-traukęs į žaidimą, atsispirti tikrai sunku. Žaidi-mas ir pats spaudžia mokėti. Toks yra šios in-dustrijos modelis, padedantis užsidirbti, – vir-tualus žaidimas atneša realius pinigus. Žaidė-jas gali sumokėti 10 dolerių per mėnesį, o kar-tais ir 100 per dieną.

12

tEM

a

Žinoma, atsiranda rizika, kad visada nugalės dau-giau pinigų turintys žaidėjai. Dėl to stengiama-si surasti pusiausvyrą, kad tie, kurie išleidžia ma-žiau, bet daugiau laiko praleidžia prie žaidimo, tu-rėtų vienodas galimybes laimėti.“

Jeigu Lietuvos žaidimų kūrėjams taip gerai seka-si – kodėl apie juos nieko nežinome?„Visiškai nesvarbu, kur esi kurdamas žaidimą, vis tiek jį įkeli į tą pačią „App Store“. Gali sėdėti Ba-hamose, gali būti turkas, indas arba kinas – svar-bu, kad turėtum pakankamai greitą internetą. Savo žaidimą pardavinėji iš karto visam pasauliui. Kiekvienas gali nusipirkti tavo žaidimą ir jį žaisti. Todėl dažniausiai žmonės garsiai ir nesako, kur jie yra, – tai tiesiog nesvarbu. Natūralu, kad nežinai, kas dedasi Lietuvos žaidimų pasaulyje, net jeigu žaidi Lietuvoje sukurtą žaidimą.

Svarbu ir tai, kad dauguma žaidimų kūrėjų, prie-šingai nei kitų sričių start-uperiai, tiek negal-voja apie pinigus. Žaidimus jie kuria dažniausiai dėl paprastos priežasties – noro kurti žaidimus. Jiems svarbiau ne užsidirbti pinigų, o išties su-kurti gerą žaidimą. Kaip skulptorius kuria meno kūrinį negalvodamas apie pelną.“

Kaip mes atrodome pasaulinėje žaidimų rinkoje„Atrodome kaip talentingi jaunuoliai. „Jaunuolis“ yra labai svarbus žodis. Nuo seno Lietuvoje buvo žmonių, kurie bandydavo ką nors kurti, bet išva-žiuodavo kitur, kur galėdavo ne bandyti, o iš tikrųjų kurti. Lietuvoje nebuvo nei žaidimų edu-kacijos, nei supratimo, kokia tai rinka. Priešingai nei kitur.

Geras pavyzdys yra Olandija. Prie universitetų jie turi žaidimų inkubatorius, o ten glaudžiasi didelės žaidimų įmonės. Sukurta ekosistema, padedan-

ti jaunuoliui, moksleiviui, patekti į žaidimų vers-lą. Turi erdvės failinti. Prieš sukurdamas ką nors tikrai didelio jau būni sukaupęs daug patirties ir kontaktų.

Lietuvoje ekosistema dar tik kuriasi, bet tai vyks-ta labai greitai. Jau girdžiu žmones kalbant apie žaidimų inkubatorius. Jau turime edukaciją. Jau turime dialogą su valstybės institucijomis. Jau tu-rime ir Žaidimų kūrėjų asociaciją. Jeigu nori būti žaidimų dalininkas, dizaineris, programuotojas ar tiesiog kurti žaidimus, gali eiti į Vilniaus universi-teto Matematikos ir informatikos fakultetą, VGTU, KTU, į Mykolo Romerio universitetą. Šis netgi turi studijų kursą, per kurį dvejus metus praleidi Vil-niuje, dvejus – Pietų Korėjoje.“

Kas toliau„Į žaidimus Lietuvoje jau pradėta žiūrėti rim-tai. Suprasta, kad tai – ne vaikų reikalas, o verslo šaka. Tai labai svarbus pokytis.

Prieš dvejus metus pas mane atėjo „Investuok Lietuvoje“ žmonės – patys, be kvietimo. „Pagalvo-jome, kad gerai, jog turime „Barclays“, „Western Union“, kitas dideles įmones, kurios atėjo ir sukū-rė daug darbo vietų. Bet labai dažnai jaunas žmo-gus, kuris galėtų tapti gabiu programuotoju, lieka tiesiog helpdesko specialistu“, – sakė jie man.

Žaidimų versle helpdesko nėra – ten visi kuria pri-dėtinę vertę. Lietuvos valdžios institucijos tai su-prato ir viskas pradėjo suktis. Buvo suvokta, kad žaidimai yra cool. Kad tai yra gerai ir žmonėms, ir valstybei. Kad tai yra verslas, industrija.

Jei pažiūrėsime į kaimynus iš skirtingų pusių, Ru-sijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje teisiškai net negali-ma turėti žaidimų edukacijos – toks yra sovietinis palikimas. Lietuvoje – geriau. Estijoje daugiau vis-ko vyksta, bet tai maža šalis, jie veikia lėčiau. Lat-vijoje stipresnės kitos industrijos, ne žaidimų. Tad Lietuva yra stipriausia tarp Baltijos šalių.

Bet pažiūrėkime į Lenkiją ir pamatysime, kiek daug darbo laukia. Iki Skandinavijos – dar dau-giau. Bet tarp kaimynų esame vieni iš geresnių. Esame vieni iš greičiausiai augančių. Su ta edu-kacija, kuri ką tik atsirado, mes kada nors galbūt pasivysime šalis kaimynes. Turime pagreitį, ku-riuo turime judėti. Jaunuoliai universitetuose bai-gę žaidimų kursus, jie kurs žaidimus. Ir tiesiog statistiškai kuriam nors iš tų žaidimų pasiseks. Kol kas galime pasidžiaugti augančia žaidimų kū-rėjų bendruomene. Mes dar neturime savo žaidi-mų superhitų. Bet būkime kantrūs.“

Žaidimų versle „helpdesko“ nėra. Ten visi kuria pridėtinę vertę

Asociacija „Versli Lietuva“:

LIETUVAI REIKėTų DAUGIAU ŽAIDImų SPEcIALISTųMatome žaidimų industrijos potencialą ir siekia-me, kad Lietuva būtų vertinga, globali šios indus-trijos žaidėja. Populiariname žaidimus per sėk-mės istorijų komunikaciją, per tam skirtus rengi-nius. Dalyvių skaičius juose rodo, kad yra didelis susidomėjimas. Tad industrija tikrai turi potencia-lo, nors pagrindinis iššūkis proveržiui – dedikuotų specialistų trūkumas: nuo specifinių programuo-tojų iki storry tellingą įvaldžiusių žmonių.

P. S.

IŠSKYRUS RYKLIUS, RYKLIAI TAVE NUŽUDYS. TODĖL RIZIKUOTI NEPASIRUOŠUS NELABAI VERTA.

NEGALI BŪTI PASIRUOŠĘS TAM, KO NEŽINAI, NES NEŽINAI BŪSIMO ŽAIDIMO TAISYKLIŲ. GALI BŪTI NUOSTABUS KOVOTOJAS ANT TATAMIO, TURĖTI DIRŽUS, DANUS, TITULUS. BET GATVĖJE... GATVĖJE, KUR SLIDU, NĖRA TEISĖJŲ, PRASTAS APŠVIETIMAS,

TU GAUSI Į DANTIS. KODĖL? SPORTO SALĖJE YRA TAISYKLĖS, O GATVĖJE NĖRA.

MES – APIE TAISYKLIŲ NEBUVIMĄ, APIE IŠLIKIMĄ CHAOSE: NE LAIMĖJIMĄ, BET IŠLIKIMĄ. TAI – DOBERMANO FILOSOFIJA: NE APIE PERGALES DIRBTINĖMIS SĄLYGOMIS, BET APIE VEIKSMĄ NATŪRALIOMIS – GATVĖJE. O GATVĖ – TAI VISADA APGAULĖ,

VEIKSMAS BE TAISYKLIŲ, KLASTA IR NETIKĖTUMAS. GATVĖ BRUTALI, TODĖL JI – ARČIAUSIAI REALYBĖS. DOBERMANO FILOSOFIJA PRASIDEDA TEN, KUR IŠKYLA KLAUSIMAS: O AR AŠ SVARBUS PASAULIUI? NE, TU NESVARBUS. BET, KAIP

INDIVIDAS, PATS IR ESI VISAS PASAULIS. JEI TU SVARBUS SAU, YRA GALIMYBĖ, JOG IR PASAULIS TAI PAJUS. JEI IKI TOL TAVĘS NESUĖS RYKLIAI DIRBANT SVARBŲ DARBĄ BANKE AR KOKIOJE KITOJE NYKIOJE SKYLĖJE, KUR MOKAMI MAISTPINIGIAI, BET

LEIDŽIAMA NEŠIOTI KOSTIUMĄ IR SKIESTI NIEKUS EKONOMINIŲ PROGNOZIŲ TEMA.

TAVO TĖVAI PRISIDĖJO PRIE TO, KAD TAPTUM ADVOKATU, BANKININKU AR MEDIKU. JIE TURĖJO MENKĄ VAIZDUOTĘ, NORĖJO SAUGUMO SAU, INVESTAVO Į SAVE. MAN NUSISPJAUT, AR TU TURI DOBERMANĄ VIDUJE, – MENKYSTOS DOBERMANĄ

NUGAIŠINA PER PIRMUOSIUS STUDIJŲ METUS. TAČIAU JEI JIS TAVYJE DAR GYVAS – NAUDOKIS ŠIA JĖGA. TO TAU LABAI PRIREIKS GATVĖJE. AI, ŽINOMA, GATVĖJE TU NESIMUŠI IR NIEKADA NEPAKLIŪVI Į NEPROTOKOLINES SITUACIJAS. MELAS! TA

DIENA ATEIS IR JI BUS BE TAISYKLIŲ. JUK JAUTI TAI SAVO IŠGLEBUSIU UŽPAKALIU KIEKVIENĄ MIELĄ DIENĄ.

ATVIRAITAVO PRIEŠAS

W W W . D O B E R M A N - I N S I D E . E U

KAS TAVĘS NENUŽUDO, PADARO TAVE KEISTESNĮ

JOKER

14

Fin

ansa

i

Julita Varanauskienė,SEB banko šeimos finansų ekspertė

Dueto teigimu, vaikams naudinga matyti, kaip kuriamas šeimos verslas. Ar galėtumėte pagrįs-ti, kad vaikai, auklėjami tėvų, auginančių ir šei-mos verslą, užaugę sėkmingiau valdo finansus, skirsto laiką, pareigas? Galbūt esama koreliaci-jos tarp verslaujančių tėvų augintų atžalų ir šių pasirenkamos karjeros?

Tėvų įtaka tam, kaip vaikai tvarkysis su savo fi-nansais ateityje, kaip norės ir mokės planuoti ateitį, kaip sugebės atsisakyti trumpalaikės nau-dos iš karto, siekdami didesnės naudos ateityje, yra įrodyta moksliškai. Pirma, tėvai jau savo el-gesiu moko vaikus, t. y. vaikai mato, ar tėvai tau-po pinigus, ar ne, ar pasiduoda impulsyviam pir-kimui, ar geba kontroliuoti išlaidas, ir perima to-kius elgesio modelius. Antra, tėvai ugdo vaikus savo patarimais ir pamokymais, t. y. jei tėvai su

vaiku kalbasi, aptaria šeimos fi-nansinius reikalus, finansinius sprendimus, tada ir vaikams lengviau galvoti bei planuo-ti savo pačių ateitį, planuoti ir kontroliuoti išlaidas. Trečia, tė-vai gali ugdyti vaikų įpročius – atidaryti taupomąją sąskaitą ar bent jau nupirkti taupyklę, pa-dėti įsigyti mokėjimo kortelę ir paaiškinti, kam ji skirta, kaip ja naudotis, – tada, tikėtina, ir už-augę vaikai išlaikys tuos pačius įpročius. Ketvirta, tėvai prisi-deda ugdydami vaiko savaran-kiškumą, t. y. jei vaikas moko-mas atsakomybės už savo fi-nansinius sprendimus (pavyz-džiui, leidžiant jam pačiam nu-spręsti, kokią dalį kišenpini-gių išleis, o kokią atidės trokš-

SEB banko atstovė Julita Varanauskienė su poros kurtu laikrodžiu „Tiksi“. Redos Mickevičiūtės nuotr.

ris kuria mūsų gaminių pridėtinę vertę. Žmonės vis atsakingiau žiūri į vartojimą, ir tokios prekės ne-sunkiai randa savo auditoriją“, – sako Justė. Pa-šnekovė pastebi, kad pirkėjai vertina INDI kūrinių originalumą ir specifinės medžiagos kuriamą iliuzi-jos efektą. Jis kelia nuostabą, skatina gyvą reakci-ją į gaminius. Simonas prideda, kad stiprėja ir pa-sididžiavimo nacionaliniais prekių ženklais banga: „Malonu, kad šią tendenciją palaikome ir mes.“

TAUTė BERNOTAITė

Minimalistiškai. Taip jie kuria, taip vadina savo kūrinius: „Kaba“, „Tiksi“, „Buda“, „Tumba“, „Ci-tata“. Tokius juos šiandien ir pamatykime – kaip taupios, bet talpios minties kūrėjus. Justė Kubi-linskaitė ir Simonas Tarvydas – daugiau nei du-etas. Tai tandemas, jau 18 metų minantis vie-na kryptimi kaip pora ir šeima, o prieš dvejus metus įgijęs dar vieną pavidalą – dizaino žen-klą INDI.

Visų pirma INDI vardas sietinas su šviestuvų di-zainu, ir ypač su „Kabo“ – monumentalumo įspū-dį kuriančiu pusapvaliu kabančiu gaubtu, prime-nančiu kone iš akmens tašytą luitą, kuris iš tie-sų yra lengvas kaip popierius. Nes „Kabo“ – ti-krai iš popieriaus: duetui INDI pavyko atrasti ne tik savo braižą, bet ir autentišką metodą apdirbti medžiagą. Tai, kas atrodo kaip sunkiasvorės mo-nolitinės figūros, yra lengvi papjė mašė principu sukurti popieriaus masės dirbiniai. Tik – dėl atka-kliai Simono tobulintos technikos – ilgaamžiai ir patvarūs.

Ekologinę kryptį puoselėjančio ženklo kūriniai lei-džia atgimti kartą jau naudotai žaliavai – dauge-lis INDI darbų gaminami iš senų laikraščių. Tai pa-lanku ir verslo požiūriu. „Pagrindinė žaliava mums nieko nekainuoja, todėl gamybos kaštai palankūs verslui. Be to, tvarumas, aplinką tausojantis požiū-

Savi sumanymai – lengvi kaip popierius

Bendras estetikos pojūtis sutaupo energijos

SEB × N WIND:

DUETAIAuditoriją INDI kūriniai rado anksti. Tai ir lėmė, kad Justei su Simonu ši veikla greitai tapo dau-giau nei papildoma saviraiška: „INDI nebuvo vers-lo sumanymas. Pradinę kibirkštį įžiebė noras kur-ti, o ne įgyvendinti svetimas idėjas. Bet ilgainiui mūsų kūryba atkreipė aplinkinių dėmesį, sulau-kėme įvertinimo, kvietimų į parodas, pasiūlymų prekiauti. Taip pasitenkinimą teikianti veikla ėmė

15

TURITE PLANų? KURIATE KARTU?Finansų klausimais registruokitės į

asmeninę konsultaciją www.seb.lt/konsultacija

arba tel. 1528.

tamam pirkiniui ateityje), jis išmoksta ir taupy-ti. Šių dalykų vaikus gali mokyti ir tėvai verslinin-kai, ir tėvai samdomi darbuotojai. Akivaizdu, kad tam reikia skirti laiko ir su vaikais bendrauti, kal-bėtis, pasakoti.

Mokslinėje literatūroje nustatyta, jog dėl to, kad tėvai yra verslininkai, nuo 1,3 iki 3 kartų didėja ti-kimybė, kad ir vaikai bus verslininkai, o ne dirbs samdomą darbą. Ir, tikėtina, toje pačioje srityje. Ne tik dėl to, kad šeimos verslą tiesiog lengvai pa-veldės ar turtingi tėvai suteiks reikalingą pradi-nį kapitalą, bet ir dėl to, kad vaikai iš savo tėvų – darbų bei kalbų – mokosi verslumo, įgyja specifi-nių konkretaus verslo žinių, jiems lengviau priei-namas ir tėvų verslo ryšių tinklas, jie paveldi gim-dami arba įgyja augdami panašius į tėvų gabu-mus, charakterio savybes, vertybes ir prioritetus.

Pora teigia kaupianti lėšas savo vaikų ateičiai. Kokių turėtumėte praktinių patarimų pradedan-

tiems verslininkams, turintiems šeimą ir siekian-tiems užtikrinti finansinę ateitį vaikams?

Tai, kad pora atskirai kaupia pinigus dukroms (in-vesticinėse sąskaitose), galima vertinti kaip raci-onalų norą bent šiek tiek sumažinti dukrų finansi-nės ateities priklausomybę vien tik nuo savo kū-rybinio verslo. Anksti pradėjus taupyti, investuo-ti į vaikų ateitį, galima pasiekti gana neblogų re-zultatų – geresnių negu tų tėvų, kurie apie tau-pymą vaikų ateičiai susimąsto, kai šie baigia juos praaugti. Vis dėlto nors vaikams sukauptas finan-sinis kapitalas yra svarbu, ne mažiau svarbu yra ir nuo pat mažumės padėti vaikui atskleisti savo ga-bumus, ugdyti gebėjimus, ruošti jį gyvenimui ski-riant tam savo laiko, dalijantis savo išmintimi, pa-tirtimi bei pavyzdžiu.

Nors INDI siejami su apšvietimu, dėmesio pelnė ir šios studijos sukurtas laikrodis „Tiksi“ – apvalus iš tos pačios unikalios popieriaus masės pagamintas laikrodis, beveik toks mistiškas kaip ir pats laikas. Jis be skaičių, su dviem santūriomis rodyklėmis, savo forma ir grublėta tekstūra menantis mėnu-lį. Šis laikrodis 2015 metų gegužę INDI pelnė Kul-tūros ministerijos įsteigtą „Gero dizaino“ apdova-nojimą. Taigi dvejus metus veikianti studija jau turi kūrinį, vertą geriausio dizaino šalyje antpečių. At-rodo, duetas nesuklydo, kad nesiaurino speciali-zacijos tik iki šviestuvų: „Kai kyla kūrybinis suma-nymas, nėra svarbu, ar tai šviestuvas, ar kitas in-terjero elementas. Nesinori apsiriboti viena pro-duktų grupe, nes tai varžytų kūrybingumą.“

Dueto kūrybingumo nevaržo ir tai, jog jie yra šeima, auginanti tris dukras. Turbūt todėl, kad pusiausvy-rą tarp šeimos ir šeimos verslo pora palaiko išveng-dama įtampos: „Mūsų savaitgaliai ir vakarai daž-niausiai skiriami šeimai. Turbūt nesam tikri versli-ninkai, nes neaukojam viso laiko ir energijos darbui. INDI – mūsų gyvenimo būdo dalis, natūraliai įsi-liejanti į buitį.“ Justės ir Simono nuomone, šeimos verslas yra puikus pavyzdys vaikams, nes šie mato, kaip tėvai dirba, užsidirba, kaip planuoja laiką ir skirsto pareigas: „Tai nuo mažų dienų skatina mąs-tyti apie savo ateitį ir būsimą kelią. Kokybiškas, tu-riningas ir nuoširdus bendravimas – pati geriausia ugdymo priemonė.“ Ar nuosavas verslas jau leidžia kaupti lėšas vaikų ateičiai? „Iš tiesų vaikų ateitimi ir santaupomis mokslui pradėjome rūpintis gerokai anksčiau. Mokame kasmėnesines įmokas į mergai-čių investicines sąskaitas. Kadangi pradėjome tai daryti gana anksti, pasirinkome santykinai nedide-les mėnesines įmokas“, – pasakoja tėvai.

INDI iš kitų ženklų išskiriančią medžiagą sukūrė prie vieno iš tandemo vairų sėdįs Simonas. Juodu su Juste susipažino studijuodami Dailės akade-mijoje. Vėliau Simonas dirbo reklamos agentūro-je, tačiau INDI įkvėpė atsisakyti oficialios pozici-jos ir atsidėti savai kūrybai bei šeimos verslui. Da-bar Simonui INDI yra pagrindinė veikla, jis gene-ruoja idėjas, kuria dizainą. Justė jau 15 metų dir-ba mados redaktore ir stiliste, o pastaruoju metu dar dėsto stiliaus pagrindus ir įvaizdį. Moteris savo įdirbį bei žinias pritaiko dirbdama prie INDI viešinimo, kurdama bendrą INDI koncepciją. Savo idėjas drąsiai siūlo ir dukros – jos auga toli gra-žu ne tik stebėdamos tėvų veiklą. „Kone kiekvie-ną savaitgalį praleidžiame savo sodyboje, kar-tais visi tiesiog susikimbame už rankų ir keliauja-me pasivaikščioti Vilniaus senamiesčio gatvėmis. Kas porą metų surengiame dideles keliones į už-sienį. Pastarąjį kartą nuomojomės pilį Pietų Itali-joje. Tokios atostogos suteikia neįkainojamų įspū-džių ir prisiminimų.“ Iš vieno indo į kitą – duetas sako, kad ir dizaino objektus siekia kurti žadinan-čius vaizduotę, keliančius diskusijas ir puoselė-jančius lietuviško dizaino savitumą.

nešti pajamas ir tapo verslu.“ Finansinį stabilumą duetui ženklas galėjo užtikrinti praėjus metams nuo veiklos pradžios.

Savo kūrybiniame aplanke INDI turi 11 šviestu-vų, 2 laikrodžių modelius ir apie 10 įvairių dizai-no objektų. Pavyzdžiui, įtaisą knygai skaityti mau-dantis vonioje ar paaukštintą medinį katino na-melį, surenkamą be jokių varžtų. Kūrinius sie-

ja INDI genetinis kodas – baltiškas minimaliz-mas ir šiaurietiška pajauta. „Esame šiaurie-čiai, todėl mums artimas formų nuosaikumas, medžiagų natūralumas, grynumas. Tai įkve-pia kurti savitą estetiką, kupiną šviesos, natū-ralumo ir šmaikščių idėjų“, – sako Justė ir su-tinka, kad kuriančiai porai svarbu panaši es-tetinė pajauta, – tai sutaupo ginčams švaisto-mą laiką.

SEB × N WIND:

Redos Mickevičiūtės nuotr.

tEM

a

šAcHmATAI SU GAmTAJUSTINA RUTKAUSKAITė

„Tai jūs žaidžiate dievus?“ – būdamas gamtos mokslų atstovu anksčiau ar vėliau išgirsti šią pa-plitusią visuomenės mantrą. Žmogus visuomet jautė nenumaldomą norą pažinti, suprasti gamtą ir ją valdyti, kurti pagal savas taisykles. Jis kryž-mino augalus ir gyvūnus, kartais net skirtingas jų rūšis, gaudavo naujus, netikėtus požymius ir ne-paliaujamai ieškojo būdų sukurti dirbtinę gyvy-bę. Ištobulėjusios genų inžinerijos technologijos mokslininkų rankose tapo itin galingu įrankiu, lei-džiančiu įgyvendinti anksčiau neįmanomus daly-kus.

ISAAA (angl. „The International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications“) duo-menimis, 2014 metais genetiškai modifikuotų pa-sėlių plotai pasaulyje užėmė 181,5 mln. ha, iš jų 40 proc. buvo auginama JAV teritorijoje, 23 proc. – Brazilijoje, 13 proc. – Argentinoje. Genetiškai modifikuoti organizmai vertinami labai prieštarin-gai ir kai kuriems žmonėms kelia baimę, tačiau ši baimė dažniausiai kyla dėl nežinojimo ir paviršu-tiniškos, neretai neigiamai bei sensacingai visuo-menei pateikiamos informacijos. Jau daugiau nei du dešimtmečius mokslininkai kuria ekstrema-lioms gamtos sąlygoms atsparius, kelis kartus di-desnį derlių duodančius augalus.

Genetiškai modifikuoti augalai gali gaminti žmo-gui trūkstamas medžiagas, pavyzdžiui, „auksi-niai ryžiai“ sintetina beta karoteną ir padeda ap-saugoti žmones nuo aklumo, sumažinti vaikų mir-tingumą nuo vitamino A stygiaus kenčiančiuose pasaulio regionuose. Genetiškai modifikuoti au-galai taip pat naudojami plastiko, biokuro ir net-gi vaistų gamyboje. Šiuo metu viena Norvegijos mokslininkų grupė, vadovaujama Jihong Liu Clar-ke, kuria valgomą vakciną nuo vadinamosios den-gė karštinės.

Moksliniai eksperimentai su gyvūnais ir žmonė-mis griežtai reguliuojami įstatymų. Iki šiol klini-kiniai tyrimai, susiję su žmogaus genetinės infor-macijos modifikavimu, buvo atliekami tik su so-matinėmis ląstelėmis (pakeitimai nėra paveldi-mi). Tačiau visai neseniai profesorius Junjiu Huan-gas su kolegomis pirmą kartą pritaikė „CRISPR/Cas9“ – „molekulinių žirklių“ technologiją „negy-vybingų“ žmogaus zigotų genomui redaguoti. Šio mokslinio projekto metu buvo siekiama beta tala-semiją lemiantį mutavusį geną pakeisti nepažeis-tu genu. Deja, procedūros efektyvumas buvo la-bai mažas ir sukėlė papildomų netikslingų muta-cijų kitose genomo vietose, todėl tyrimai sustab-dyti, kol technologija bus ištobulinta ir taps sau-gi bei patikima.

16

CRISPR sistema taip pat naudojama mamu-to klonavimo projekte. Esamomis technologijo-mis kol kas neįmanoma atkurti viso prieš tūkstan-čius metų išnykusio organizmo, todėl „iškirpk–įklijuok“ (angl. „cut-and-paste“) principu esmi-niai genai, lemiantys mamuto fiziologinius bruo-žus, yra iškerpami ir perkeliami į šiam gyvūnui la-bai giminingo Azijos dramblio genomą. Taip tiki-masi gauti genetiškai modifikuotą gyvūną, kuris atrodo, elgiasi ir prisitaiko prie šaltų aplinkos są-lygų kaip mamutas.

Dar viena įdomi ir ganėtinai nauja sritis, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio, – sintetinė biolo-gija. Jos tikslas yra sukurti tokius organizmus ar biologines sistemas, kurios neegzistuoja gamtoje arba negali natūraliai atsirasti. Pavyzdžiui, Craigo Venterio vadovaujama mokslininkų grupė iš JAV pakeičia kiaulių genetinį kodą taip, kad jose užau-ginti plaučiai galėtų būti transplantuojami žmogui (ksenotransplantacija).

Deja, atlikdami tokius tyrimus mokslininkai at-siduria ant itin siauros biologinės etikos ribos: tampa sunku atsakyti, ar žmogus turi teisę kurti dirbtinę gyvybę, prikelti išnykusias gyvūnų rūšis, keisti savo vaikų DNR ir lemti paveldimus gene-tinius pakitimus, ar nebus pažeidžiamas asmens orumas ir identitetas, ar nebus sumažinta geneti-nė įvairovė ir ar netaps tai komercinės medicinos bei eugenikos įrankiu.

Darbas genų inžinerijos srityje reikalauja ne tik mokslinių žinių, bet ir kūrybinio mąstymo. Buvo iškeltas klausimas, ar kolbas, mėgintuvėlius, Petri lėkšteles, mikroskopus ir kitą laboratorinę įran-gą įmanoma suderinti su menu? Australai Oronas Cattsas ir Ionat Zurr įrodė, kad tokia šiuolaikinio meno ir mokslo simbiozė įmanoma.

Šių biomeno pradininkų projektas „Tissue Cul-ture and Art“ sulaukė itin didelio dėmesio. Vie-ni įspūdingiausių jų darbų – „Victimless Leather“ (liet. „Oda be aukų“) – nykščio dydžio „švarkas“, išaugintas iš pelės audinio stikliniame rutulyje; „Pig Wings“ (liet. „Kiaulės sparnai“) – trys spar-nų poros, išaugintos iš kiaulės audinio; arba „Se-mi-Living Steak“ (liet. „Pusiau gyvas kepsnys“) – išaugintas iš avies bei varlės embrioninių kamie-ninių ląstelių ir patiektas kaip vakarienė „L’Art Bi-

otech“ parodoje Prancūzijoje. Šie frankenšteiniški kūriniai sukelia vidinę sumaištį ir susiaurina ski-riamąją ribą tarp „gyvas“ ir „miręs“. Jais taip pat siunčiama žinutė stebėtojui apie visuomenei ak-tualius klausimus, pavyzdžiui, dėl komercinės bio-technologijos ir galimos eugenikos grėsmės.

Dar vienas biomeno pradininkas – Eduardo Ka-cas – tikslingai išprovokavo didelę socialinę dis-kusiją 2000 metais pristatydamas Albą – gene-tiškai modifikuotą žaliai švytintį triušį. Bendra-darbiaujant su prancūzų genetiku Louis Marie Houdebine’u į šio gyvūno genomą buvo įterptas medūzos (Aequorea victoria) genas, koduojantis GFP – žaliai fluorescuojantį baltymą (angl. „green fluorescent protein“). E. Kacas tuo siekė ne tik su-pažindinti visuomenę su nauja prieštaringa meno forma, bet ir paskatinti apsvarstyti egzistencinius klausimus. Kartu jis sukėlė kai kurių mokslininkų ir gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą – kūrinį jie paskelbė biologiškai neetišku.

2009 metais menininkas atliko ne mažiau radika-lų projektą – sukūrė eduniją (angl. „Edunia“), žmo-gaus ir petunijos hibridą, dar vadinamą augalūnu (angl. „plantimal“). Žmogaus baltymą koduojan-ti DNR buvo išskirta iš paties Kaco kraujo ląstelių ir įterpta į augalo genomą. Geno raiška vyksta tik raudonose rožinių žiedlapių gyslose, kurios vizua-liai primena žmogaus venas, – taip menininkas sie-kė atskleisti artumą tarp skirtingų gyvybės formų.

Gyvybės mokslas tampa vis didesniu kūrybinio įkvėpimo šaltiniu, tačiau tokiai kūrybai dažnai reikia specialių sąlygų ir laboratorinės įrangos, kuri itin brangi ir kartais sunkiai gaunama. Dėl šių priežasčių menininkai dažnai patys buriasi į gru-pes ir rengia jungtines „garažo dirbtuves“ arba ieško bendradarbiaujančių laboratorijų. Didėjan-tis tokių kūrybinių erdvių poreikis paskatino kur-tis biomeno bendruomenes ir centrus.

Pirmoji tokio tipo meno laboratorija – „Symbioti-cA“, vadovaujama O. Cattso, – įkurta Australijoje. Čia itin daug dėmesio skiriama praktiniams užsiė-mimams, skatinamas kultūrinių idėjų pažinimas ir jų derinimas su mokslo žiniomis, kūrėjai paruošia-mi kritikai ir informuojami apie galimas kultūrines ar etines problemas, susijusias su manipuliavimu gyvybės formomis.

šAcHmATAI SU GAmTA

Žmogus visuomet jautė nenumaldomą norą pažinti, suprasti gamtą ir ją valdyti

„Victimless Leather“ (liet. „Oda be aukų“) – nykščio dydžio „švarkas“,

išaugintas iš pelės audinio stiklinia-me rutulyje. Autoriai: Oronas Catt-

sas ir Ionat Zurr. Nuotraukos iš www.drewwylie.net

Artumą tarp gyvybės formų atskleidžiantis menininko Eduardo Kaco projektas „Edunia“: žmogaus baltymą koduojanti DNR buvo išskirta iš paties Kaco kraujo ląstelių ir įterpta į augalo genomą. Geno raiška vyksta tik raudonose rožinių žiedlapių gyslose, kurios vizualiai primena žmogaus venas. Nuotraukos iš www.ekac.org

17

Alba – genetiškai modifikuotas žaliai švytintis triušis. Menininkas Eduardo Kacas, bendradarbiaudamas su prancūzų genetiku Louis Marie Houdebine’u, į šio gyvūno genomą įterpė medūzos geną. Nuotraukos iš www.ekac.org

tEM

a

Justina Rutkauskaitė, baigusi molekulinės biolo-gijos ir genetikos studijas Vilniaus universitete, tęsia mokslus ir vykdo tyrimus Vilniaus universi-teto Biotechnologijos institute, Lino Mažučio mi-kroskysčių laboratorijoje. Bendradarbiaudama su Ciuriche esančiu Šveicarijos federaliniu tech-nologijos institutu („ETH Zurich“) ji kuria laše-liais paremtą mikrotėkmės sistemą, skirtą pavie-nių monokloninius antikūnus sekretuojančių ląs-telių paieškai.

TERmINAIGenų inžinerija – vieno arba keleto genų perkėli-mas iš vieno organizmo į kitą.Beta karotenas – vitamino A pirmtakas. Iš jo ke-penyse organizmas gamina vitaminą A.Dengė karštinė – ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengė virusas. Tai pavojinga tropikuose plintanti liga.Somatinės ląstelės – nelytinės ląstelės (lytinės yra kiaušialąstės ir spermatozoidai).

Beta talasemija – genetinė kraujo liga, kuriai bū-dinga sutrikusi hemoglobino gamyba.Ksenotransplantacija – gyvų ląstelių, audinių ar organų perkėlimas iš vienos rūšies organizmo į kitos.Eugenika – (pseudo)mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes.

„The Semi-Living Worry Dolls“ (liet. „Pusiau gy-vos bėdų lėlės“) yra skulptūrėlės, sukurtos dirbti-nėje gimdoje (bioreaktoriuje) – išaugintos iš McCoy ląstelių ant suyrančių polimerų ir susiūtos chirurgi-niais siūlais. Tai lyg moderni legendinių Gvatemalos bėdų lėlių versija, – lėlytes vaikai pasiimdavo nakčiai į lovą, kad šios išspręstų jų bėdas. Nuotrauka iš www.biofaction.com

Europoje ypatinga vieta tenka Suomijai – 2008 metais Kilpisjärvi miestelyje buvo įkurta Suomijos biomeno bendruomenė (angl. „The Finnish Bioart Society“). Ši organizacija remia meno bei gamtos mokslų projektus ir prisideda prie jų kūrimo, su-teikia laboratorinę įrangą, skatina diskusijas apie biomokslą, biotechnologiją ir bioetiką.

Lietuva yra stipriai pažengusi biotechnologijos srityje, jos gyvybės mokslų sektorius buvo pri-pažintas vienu stipriausių, lyginant, pavyzdžiui, su Centrinės ir Rytų Europos šalimis, o produktų eksportas siekia 80 proc. Taip pat dėl aukšto in-telektinio potencialo ir darbuotojų kvalifikacijos lygio, palankių verslo sąlygų ir Europos Sąjungos finansavimo šalis tampa vis patrauklesnė užsienio investuotojams. Čia skiriama ypač daug dėmesio būsimiems ir jauniesiems mokslininkams.

Didelės sėkmės sulaukė Vilniaus universiteto ir „Thermo Fisher Scientific“ vykdomas projektas „Mobilioji bioklasė“. Tai pirmoji šalyje mobili la-boratorija, kuri supažindina moksleivius su nau-jausiais gyvybės mokslų laimėjimais ir suteikia galimybę atlikti praktinius eksperimentus. Ypa-tingą svarbą turi „Saulėtekio“ slėnyje baigiamas įrengti Jungtinis gyvybės mokslų centras. Jis ne tik suteiks puikias darbo sąlygas mokslininkams ir studentams, bet taip pat sukurs ypatingas, ne-standartines erdves, skatinančias bendrauti, – o tai puiki terpė naujoms tyrimų ir verslo idėjoms.

Biomenas Lietuvoje tik užgimsta, bet žmonių su-

18

JUDITA mALININAITė

Vilniuje į Menų spaustuvę spalio 15 dieną susirinks 300 Lietuvos mo-kytojų, dar daugiau jų aktualių kalbų klausysis internetu. Visus juos su-vienys tas pats tikslas ir noras – to-bulėti, kūrybiškai pažvelgti į moky-mą, susipažinti su naujovėmis, pasi-semti idėjų. Suomių kompanija SCOOL, savo pro-jektais padedanti švietimo sistemai, drąsiai žengia į pasaulį. SCOOL yra start up’as, kurį sukūrė vieni sėkmin-giausiai dirbančių Suomijos TV pro-diuserių Saku Tuominenas bei Juha Tynkkynenas ir Suomijos interneti-nės bankininkystės tėvu laikomas Pekka Viljakainenas. 2015 metais start up’as sulaukė 1 mln. dolerių in-vesticijų iš lyderiaujančios žinias-klaidos grupės Šiaurės šalyse „Sa-noma“. Kasmet jis suburia vis dides-nį skaičių mokytojų, kurie prisijun-gia prie jų darbą lengvinančios sis-temos. SCOOL programa „Campus“ organizuoja išskirtinius nemoka-mus seminarus mokytojams, kuriuo-se jiems pateikiama naujausia infor-macija, rodomas dėmesys jų darbui ir skatinamas bendradarbiavimas. Apie projektą, seminarus ir švietimo sistemą pasikalbėjome su išskirti-nių „Campus“ seminarų vykdomuoju prodiuseriu Lasse Leponiemi.

Ar galima SCOOL pavadinti moky-tis skirta žaidimų platforma? O gal socialiniu žaidimu? Socialinio tin-klo kūrimu?

„ScOOL“ – NAUJI ŽAIDėJAI šVIETImO SISTEmOJE

sidomėjimas meno ir gamtos mokslų sinteze vis auga. Šios srities pionieriai – 2010-aisiais įsikūru-si viešoji įstaiga „Mokslas ir menas“, kurios tiks-las – inicijuoti bei organizuoti tarpdisciplininius projektus ir pristatyti mokslą įdomiais, neįpras-tais būdais.

Biotechnologijos vystosi vis didesniu pagreičiu, todėl itin svarbu ugdyti mokslininkų atsakomy-bę ir pagarbą gyviems tyrimų objektams. Kartu turi vykti ir socialinė evoliucija – būtina informuo-ti žmones, skatinti jų sąmoningumą bei atvirą dis-kusiją. Kaip kartą pasakė Isaacas Asimovas, „liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuome-nė įgauna išminties“. Būtent čia biomenas gali at-likti ypatingą misiją – ne vien šokiruoti žiūrovą, bet ir skleisti neiškraipytas žinias apie biotechno-logijos galimybes bei pasiekimus žiūrovui patrau-klia, lengviau suvokiama forma, skatinti gilintis į esamas problemas.

19

tEM

a

Ne ir taip. Mes nekuriame žaidimų ar su žaidimu susijusių produktų, ne-siekiame sukurti socialinio tinklo ar ko nors panašaus. Mokytojų tinklas dėl mūsų paslaugų susikūrė pats ir labiau atsitiktinai.

Mūsų misija yra padėti mokytojams bei mokykloms pasikeisti. Pasau-lis keičiasi labai greitai, ir tikrai sun-ku visur suspėti. Visa tai kelia spau-dimą mokytojams bei mokykloms, o tai atlaikyti taip pat nelengva. SCOOL nori suteikti mokytojams naujovišką švietimo medžiagą ir pa-lengvinti jiems darbą.

Mes tikime, kad ateinančiais metais švietime pamatysime didžiulį pokytį. Tai įvyks trimis lygiais.

Pirma, mokymas pasikeis filosofiniu lygiu. Anksčiau mokytis reiškė kal-ti, o dabar visa galima informacija yra aplink mus. Mokytojui teks svar-bus vaidmuo – išmokyti jaunus žmo-nes suprasti ir įsisavinti šią infor-maciją pagal poreikius. Gana daž-nai šių įgūdžių visuma vadinama XXI amžiaus įgūdžiais. Projekte SCOOL mes kalbame labiau apie mąstymą, įgūdžių supaprastinimą ir nuleidimą ant žemės. Mūsų paslauga „Triplet“ skirta būtent tam.

Antra, skaitmeninimas bei techno-logijos labai greitai ateina ir į švieti-mą. Per pastaruosius metus moky-klos visame pasaulyje investavo mi-lijonus į įrenginius: planšetes, iš-maniąsias lentas (angl. „smart bo-

ards“) ir t. t. Technologijos mums suteikia galimybę įgyti naujos moky-mosi patirties, kaip atvirkštinė klasė (angl. „flipped classroom“) ir mišrus mokymasis (angl. „blended educa-tion“). „Dreamdo Schools“ yra labai geras viso to pavyzdys.

Trečia, švietimas tampa globalesnis nei bet kada. Bet kas ir bet kur, tu-rėdamas interneto ryšį, gali nemo-kamai prieiti prie neaprėpiamo skai-čiaus mokslo šaltinių. Mokiniai ir

studentai turi daugiau galimybių su-sirasti geros kokybės šviečiamosios medžiagos. Mūsų „Campus“ semi-narai tą patį suteikia mokytojams – kaip pažangi mokymo koncepcija.

Papasakokite apie „Campus“ semi-narus ir „Dreamdo Schools“ pro-gramas. Kaip tai veikia? Beje, anks-

tesniuose interviu esate minėję, kad pavasarį paskelbsite dar dvi programas.„Campus“ seminarai padeda mo-kytojams suprasti pokyčius už mo-kyklos ribų. Yra paskaitų apie 3D spausdinimą, robotus dronus, bio-hackingą, politinius ir finansinius klausimus, seksualumą, popkultūrą, smegenų mokslą ir t. t. „Campus“ susideda iš trijų dalykų: seminarai aplink pasaulį, paskaitų vaizdo įrašai mokytojams ir internetinis žurnalas „Campus Change Report“.

„Dreamdo Schools“ yra priemonė mokytojams, leidžianti dokumentuo-ti projektus, kuriuos mokiniai atlie-ka klasėse. Taip mokymosi procesas tampa truputį paprastesnis ir links-mesnis. Projektus, nesvarbu – dide-lius ar mažus, galima lengvai įkel-ti į sistemą ir pasidalyti jais su mo-kiniais, kitomis klasėmis bei tėvais. Pavyzdžiui, tai puiki priemonė įam-žinti, kaip klasė kūrė dramos spek-taklį ar kur nors keliavo.

Nauja mūsų paslauga „Triplet“ pra-dėta teikti rugsėjo 14 dieną Suo-mijoje. „Triplet“ šio vakaro žinias transformuoja į mokslinę medžiagą rytojui. Kiekvieną rytą visi Suomijos mokytojai gali naudoti šviežių nau-jienų srautą kaip sudedamąją mo-kymo dalį. Tai mokymą padaro svar-besnį ir padeda moksleiviams labiau suprasti pasaulį.

Ketvirtas projektas... Paklauskite apie tai lapkritį.

Suomijoje ir Lenkijoje seminarai buvo labai sėkmingi. 2015 metais organizuojami seminarai Atlantoje, Stokholme, Amsterdame bei Vilniu-je. Kaip sekasi pas mus, ar jaučia-mas susidomėjimas? Kaip atsirin-kote pranešėjus?„Campus Vilnius“ visiškai užpildy-tas, bet mokytojai galės žiūrėti tie-sioginę transliaciją per mūsų sve-tainę.

Norėjome sukurti programą, kuri būtų įdomi, jaudinanti ir akademi-nė tuo pačiu metu. Išgirsime kalbas apie ateities darbą, muzikinę karje-rą, džiaugsmą ir psichinę sveikatą, socialinę žiniasklaidą, propagandą ir seksualumą.

Prieš siūlydami savo idėją kitoms šalims, tikriausiai ištiriate jų švie-timo sistemą. Kokią situaciją mato-te Lietuvoje? Daugelyje šalių mokymas kaip profe-sija turėtų būti labiau vertinamas, juk mokytojai yra žmonės, kurie formuo-ja mūsų vaikų pasaulio suvokimą.

Apskritai Lietuvos švietimo sistema duoda gerų rezultatų su mažais iš-tekliais. Jaunimas, baigęs mokslo įs-taigas, įsidarbina kitose šalyse. O tai gali būti problema ir didelis pliusas tuo pačiu metu. Pagrindinis klausi-mas – ar šie ryškūs protai grįžta, ar jie kurs verslą Lietuvoje arba iš Lie-tuvos?

Mokiniams mokslą paverčiate žai-dimu, mokytojams padedate įgy-vendinti savo idėjas, pritraukia-te investuotojų, ir viskas vyksta in-ternetu. Ar tikite, kad ateityje start up’as SCOOL gali pakeisti moky-klas? Pats pokytis visada yra toks lėtas ir atrodo, kad niekas nevyksta. Bet vė-liau pamatome rezultatus. Pavyz-džiui, pirmąjį „Campus“ semina-rą suorganizavome prieš 5 metus, tai buvo puikus renginys vietiniams Helsinkio mokytojams. Tada mes net negalvojome, kad po kelerių metų tai taps tarptautiniu reiškiniu.

Sėkmės, kuria džiaugiamės dabar, nepasiekėme per naktį. Nors SCOOL yra tikrai nauja kompanija, su švieti-mo sistema dirbame jau dešimtme-tį. Įsipareigojome padėti mokyto-jams šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Mūsų darbas mokytojams patinka, jie jaučiasi vertinami.

Spalio 15 dieną seminaras „Campus Vilnius“ vyks Menų spaustuvėje. campusseminar.com/vilnius

„ScOOL“ – NAUJI ŽAIDėJAI šVIETImO SISTEmOJE

Mes tikime, kad ateinančiais

metais švietime pamatysime

didžiulį pokytį

GĖRUNVĖT10 01

KAS? Ateities konferencija „ISM Futurity“KUR? ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, VilniujeKADA? Spalio 1 d.KODĖL? Per artimiausią dešimtmetį bus sukurta daugiau visuomenę ir kasdienį gyvenimą keičian-čių išradimų, nei buvo sugalvota per visą XX am-žių. Drąsiausi pasaulio futuristai, Lietuvos moks-lo ir verslo lyderiai nusikels į ateities gyvenimą ir dalysis suvokimo ribas peržengiančiomis vizijo-mis apie tai, kaip mūsų diena atrodys po dešim-ties metų.www.futurity.lt

10 07–11

KAS? Tarptautinis šokio festivalis AURA 25KUR? Pagrindinėse Kauno teatro salėse ir neį-prastose senamiesčio erdvėse KADA? Spalio 7–11 d.KODĖL? Festivalio žiūrovų lauks penki šokio va-karai, kurių metu įvairiose Kauno scenose ir neį-prastose senamiesčio erdvėse (svečių namuose, muziejuose bei apleistuose statiniuose) bus pa-rodyta daugiau kaip keturiolika spektaklių, o savo pasirodymais džiugins trupės iš Italijos, Pietų Ko-rėjos, Izraelio. www.dancefestival.lt

09 04–10 18KAS? Baltijos trienalė KUR? Šiuolaikinio meno centre, VilniujeKADA? Rugsėjo 4–spalio 18 d.KODĖL? Didžiausias ŠMC organizuojamas tarptau-tinis renginys šiemet skiriamas Baltijos regionui, jūrai bei kultūrai. Jis kvies diskutuoti, ar tai, kas šiandien yra meno kūrinys, rytoj jau gali būti kas nors kita? Tarpdisciplininiame renginyje dalyvaus menininkai iš įvairių pasaulio šalių, parodą lydės pokalbiai, pristatymai, paskaitos ir koncertai.www.cac.lt

20

Inovacijos gimsta per žaidimą – kūrybos procesą. Ar žaisdami galime sukurti The Next Big Thing? Spalio 15 dieną Kaune vyks festivalis ateities ino-vacijų tema „Supernova“, save vadinantis pirmuo-ju tarptautiniu kūrybinių inovacijų festivaliu Lie-tuvoje. Sėkmingai debiutavęs Brešos mieste (Ita-lija) vos prieš metus, festivalis keliasi į Turiną bei Kauną. Festivalio organizavimo imasi kūrybinių jungčių kūrėjai – bendradarbiavimo erdvė (angl. „coworking space“) „Talent Garden Kaunas“ su vienu iš įkūrėjų Artūru Bulota priešakyje, kuris, žvelgiant iš šono, sėkmingai kuria jungtis tarp savo skirtingų veiklų ir profesinių interesų.„Festivalio ėmėmės norėdami auginti idėją, ku-rią pradėjome su „Talent Garden Kaunas“: bur-ti kūrybinių industrijų bendruomenę, kuri stiprė-tų dalydamasi savo patirtimi. Festivalis – visų pir-ma noras išeiti iš už savo sienų“, – N WIND pasa-koja Artūras. Kodėl italų „Supernova“? Organiza-toriai save vadina ne festivalių ekspertais, tačiau

rEKL

aMos

Pro

JEKt

as

„SUPERNOVA“. POKYčIų JėGA VISADA čIA PAT

– išrankiais žiūrovais ir dalyviais. Todėl, patikė-ję pirmosios „Supernovos“ sėkme, įsigijo festiva-lio franšizę, perimdami gerąją patirtį bei standar-tus ir turėdami ambiciją nustebinti kokybe. Šiais metais pagrindinis renginys vyks tik vieną die-ną (spalio 15-ąją), pranešimus skaitys šeši prane-šėjai, prieš renginį vyks šešerios kūrybinės dirb-tuvės. „Tai lyg eksperimentas – kiek žmonių pri-trauksime, kaip miesto kūrybinė bendruomenė reaguos į šią iniciatyvą“, – teigia Artūras ir pabrė-

Luca Mascaro – dizaineris ir strategijų kūrėjas.

21

09 09–10 18

KAS? Talino architektūros bienalėKUR? Įvairiose Talino miesto erdvėseKADA? Rugsėjo 9–spalio 18 d. KODĖL? Estai visuomet nori būti priekyje ir Talinui, rodos, pasiseks. Į vieną didžiausių architektūros renginių Baltijos regione susi-rinksiantys architektai, dizaineriai bei moks-lininkai pristatys savo idėjas, Taliną paver-siančias gyvu ateities miesto pavyzdžiu. Savo akimis galėsime išvysti, kad ne žmonės juda mieste, o miestas juda aplink juos. www.tab.ee/en

09 18–12 31KAS? Kauno bienalėKUR? Įvairiose Kauno miesto erdvėseKADA? Rugsėjo 18–gruodžio 31 d.KODĖL? Pusketvirto mėnesio truksiančiame ren-ginyje bus akcentuojamas vizualiojo meno ir gar-so bei muzikos bendradarbiavimas. Veiklų geo-grafija neapsiriboja parodų erdvėmis – lankyto-jai kviečiami šiuolaikinę meno kalbą atrasti nau-jose, netradicinėse, erdvėse. Šiais metais biena-lės programa varijuos nuo tarptautinių iki europi-nių projektų. www.bienale.lt/2015

09 24–10 04KAS? Teatro festivalis „Sirenos“KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Menų spaustuvėje, VilniujeKADA? Rugsėjo 24–spalio 4 d.KODĖL? Į teatrą šiuo metų laiku eina ir tie, ku-rie lankosi jame kartą metuose, ir išlavinto sko-nio scenos menų gurmanai. Festivalis supažindina Lietuvos žiūrovus su pasaulio teatro grandais bei naujovėmis, pristato išskirtinius užsienio svečius. Greta jų – Lietuvos scenos vitrina, susitikimai su menininkais ir jaunųjų teatro kritikų konferencija.www.sirenos.lt

„SUPERNOVA“. POKYčIų JėGA VISADA čIA PATtros variklis: festivalis akcentuoja ryšių kūrimą ir naujų perspektyvų suteikimą visiems.Luca Mascaro – dizaineris, strategijų kūrėjas bei verslininkas – festivalyje kalbės apie paty-riminį dizainą (angl. „experience design“) ir jo evoliuciją, arba apie tai, kad „išlieka stipriau-si ir geriausiai prisitaikę“. Lucos įkvėpimo šalti-niai – sci-fi, architektūra, žmogiškosios patirtys ir japonų kultūra, o jo įkurta strateginio dizai-no bendrovė „Sketchin“ būtent ir siekia prekių ženklams padėti kurti lūkesčius pranokstančias patirtis. (Sakoma, Steve’as Jobsas prieš kele-tą metų, kalbėdamas su konsultantu, yra pasa-kęs: „Aš nenoriu naujo dizaino. Noriu Bobo Dy-lano dainos.“) „Sketchin“ jau dirbo su tokiomis įmonėmis kaip „Google“, „Ebay“, „Yahoo“, „Mo-leskine“ ir kt.

Visą festivalio programą rasite kaunas.festivalsupernova.it.

Lorenzo Maternini – festivalio įkūrėjas ir inovacijų humanistas.

žia, kad jų tikslas ateityje – tapti viso miesto ren-giniu.Konferencijos dieną bus galima sutikti Lorenzo Maternini – patį festivalio įkūrėją. Lorenzo būtų galima pavadinti verslo humanistu, jo akimis, ino-vacijos ir jų plėtra yra reikšminga tik jei viso to centre – žmogus. Lorenzo akcentuoja žinių plėtrą ir patyriminį suvokimą – kai kiekvienas žmogus gali sutapatinti naujovę su tuo, kas jam svarbu. Ši motyvacija yra ir festivalio „Supernova“ plė-

22

rEKL

aMos

Pro

JEKt

as

„SENZ6“ SKĖČIAI PRIEŠ VĖJĄOlandiškieji „Senz6“ skėčiai, prieš žaidimus su vėjais pademonstravę ištvermę vėjų turbino-je ir išlaikantys formą net iki 100 km/val. sti-prumo vėtrai siaučiant. Už išradimą bei dizai-ną pelnę „Red Dot“, „iF“, IDEA ir kitus dizaino apdovanojimus.Ieškoti krautuvėje „Vėjas gluosniuose“, Užupio g. 15 / 3, Vilnius. Kaina – 65 Eur.

MADINGOS MANIFESTACIJOSSkandinavijos šalys pirmauja tolerancijos ir lygių galimybių užtikrinimo srityje. Ši tema užkabino „Acne Studios“ kūrėjus – jų kolekcijos įvaizdžiu tapo moteriškus drabužius vilkintis ir aukštakul-nius dėvintis vienuolikmetis (beje, mados namų kūrybos vadovo sūnus). Vyrams „Acne Studios“ pasiūlė teminius lengvai provokuojančius džemperius.Ieškoti www.acnestudios.com. Kaina – nuo 190 Eur.

„NAKED BRUCE“Turėkite drąsos baseiną grybščioti ar žingsniuoti atkreipdami dėmesį į prigludusį grafikos kūrinį.Maudymosi kostiumėlis „Tomas Markevicius × Naked Bruce“, kaina – 69 Eur.Tamprės CELESTE, kaina – 69 Eur.Ieškoti www.nakedbruce.com.

GARBANOTIEJI „WEEKEND BARBER“Jaukūs, ėriuko kailį tik primenantys – viršų dengia kailio imitacija – loaferiai iš portugalų „Weekend Barber“. Už-

kliudę kitą – uždainuokite „Beeeee“.Ieškoti krautuvėje „Vėjas gluosniuose“,

Užupio g. 15 / 3, Vilnius. Kaina – 190 Eur.

VITRINA: ŽAIDImAI

23

Vėjo

mal

ūN

ai

DIZAINAS IŠ VĖJO„Anchovy“ ir N WIND į dizaino kolaboraciją kviečia vė-jus: programa www.fromwind.com spalvomis paverčia vėjų krypčių bei greičių duomenis miestuose, gauna-mus realiuoju laiku iš Šiaurės Europos šalių meteoro-

logijos stočių. Spalvingi spaudiniai ant didelio formato šilko skarų užkalba tikruosius vėjus.

Ieškoti V2 CONCEPT STORE, Dominikonų g. 5, Vilnius. 110 × 110 cm šilko skaros kaina – 175 Eur.

ŽAISTI Iš NAUJOAGNė TUSKEVIčIūTė

Kūryba yra žaidimas. Taisyklės, ro-dos, nesudėtingos – sugalvoti tai, ko dar nebuvo, arba padaryti ge-riau, nei buvo. Ypatingų fizinių sa-vybių taip pat nereikalaujama – tik mokėti gyventi beprotišku tempu ir pasivyti įkvėpimą. Tie, kurie tik mė-gėjiškai kūrybingi, su žavesiu gali-me žiūrėti į žaidžiančius aukščiau-siojoje lygoje. Jei dar nepasirinko-te, už ką sirgti, – Gediminas Šiau-lys, studijos „PetPunk“ kūrybos va-dovas. Seniai perpratęs laukines reklamos kūrybos taisykles, treni-ruoja jaunesnius ir imasi legionie-riaus duonos. Kūrybiniai žaidimai gerai žinomą dizainerį atvedė į te-atrą. Animacijos spektaklio „Tėčio pasaka“ vienas idėjos autorių ir tė-čių kartu su kolega sugebėjo ne tik

Iš spektaklio „Tėčio pasaka“.

Dariaus Petrulaičio nuotr.

Gediminas Šiaulys. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

Ant kurio šono miegi? Ritinėjuosi visą naktį.Kurį lygį esi perėjęs supermario žaidime?Anei vieno.Kokia spalva pieši mišką?Turkio.Kaip baigiasi pasakos?Kaip ir realiame gyvenime.Eini tiesiai ar aplinkui?Zigzagu. Einu tiesiu taikymu ir lai-kausi to, bet pakeliui pasivaikštau į kairę ir į dešinę.Nuo 8.00 iki 17.00 val. – kada atei-na įkvėpimas?Nuo 8.00. Atsibundi ir KABŪM! – ne-begali gulėti, pašoki ir varai.Ar žvelgi baimei į akis?Taip.Svajoti išmokstama ar įgimta?Įgimta visiems, bet ne visi išmoksta.Už ką sau užkabintum medalį?Už „pašoki ir varai“.Kokiu šriftu rašyti meilės laišką?

Tokiu, kuriuo rašant pirštai stipriai spaudžia plunksnakotį, raidės pina-si ir šokinėja neištverdamos emoci-nių bangų.Filmas, kurį žiūrėjai ne vieną kartą?Aleksejaus Germano „Mano draugas Ivanas Lapšinas“. Kiekvieną kartą šiurpas per odą eina, o gerklėje už-stringa gumulas.Ar dažnai spaudi escape?Nedažnai, bet pasitaiko.Tobuliausia forma?Gerbiamas skaitytojau, neskubėk, bent truputį nurimk, atsipalaiduok, užsimerk ir įsivaizduok bet kokią formą… Na, o tai buvo tobula.Ar viską pradėtum iš naujo?Priklausomai nuo aplinkybių. Jei kaip naujas žmogeliukas – ne, bet jei su visa turima patirtimi – be abejo. Tuomet pašokęs 8.00 val. varyčiau tiesiai, be jokių zigzagų!

www.petpunkpic.com

kilstelėti šeimai skirtų renginių Lietuvoje kokybės kartelę, bet ir būti įvertintas garbingu (auksiniu) šalies teatro apdovanojimu. Kaip ir spektaklio, taip ir muzikinės animuotos knygos „Abėčėlė“ kū-ryba gimė iš žaidimo ne su kuo kitu, o su savo dukrele. Na, o naujausias darbas – žaislai vienai žinomai telekomunikacijų bendrovei – išlaisvino kūrėjo fantaziją ir, tikiu, sukels didesnę psichozę nei pimpačkiukai.

Tad šįkart – ne apie žaislus, tačiau apie žaidimus ir kūrybą – „Vėjo malūnuose“ su G. Šiauliu.

VITRINA: ŽAIDImAI

Pirm

as įs

Pūdi

s

ninkų studijose, kuriose vyksta po-kalbiai, interviu, pristatomi nauji darbai. „The Deep Splash“ – tai pa-sakojimas apie bandymus paveikti didesnę auditoriją, pakeisti aplinką, atsitraukti nuo savęs ar išsilaisvinti dideliame mieste, kitame kontekste, nepamirštant ir savo šaknų.

Tarp šių pasakojimų – tiek rimtesni žurnalistiniai portretai, tiek lyg sū-kurys įtraukiantys laisvi, atviri im-provizuoti pokalbiai. Kiekvienas pa-šnekovas savaip pakreipia vaizdo įrašuose besirutuliojančių įvykių tėkmę. Robertas Narkus montuoja-mas tiesiogiai per „Skype’ą“ sėdin-tis ant kėdės, o Jonas Mekas atsa-ko į „provokuojančius“ klausimus (J. Mekui nėra blogų klausimų, – anot prodiuserės Justės Kostikovaitės, su juo niekada nepasijausi nepatogiai). Šiandien „The Deep Splash“ jau yra pristatyti kompozitorė Lina Lape-lytė, menininkas patafizikas R. Nar-kus, menininkai Milda Lembertai-tė, Paul Paper, Indrė Šerpytytė, Eglė

mONIKA LIPšIc

„The Deep Splash“ yra atvirai ir eks-perimentiškai modeliuojamas pro-jektas, oficialiai apibūdinamas kaip sklaidos platforma užsienyje gyve-nantiems lietuvių menininkams pri-statyti.

„The Deep Splash“ – komunikacijos scenarijus su purslais. Tai užkoduo-ta kelio ženklą primenančiame pro-jekto logotipe (į vandenį šokantis žmogus) ir pavadinime, kuriame sly-pi aliuzija į britų popmenininko Da-vido Hockney 1967-aisiais nutapytą paveikslą „A Bigger Splash“. Žydra-me Kalifornijos baseine modernaus minimalistinio pastato fone šuo-lio į vandenį sukelti purslai, sustin-gę geometriniame peizaže, tapo pa-grindiniu paveikslo įvykiu, pasakoji-mu, metafora bei pretekstu atsiras-ti daugybei su menininku ir jo rato asmenybėmis susijusių istorijų. Ta-pytojo ryšį su Kalifornija tikriausiai būtų galima paaiškinti kitokio pa-

Robertas Narkus, iš „The Deep Splash“ videolaidų.

Salomėja Marcinkevičiūtė, iš „The Deep Splash“ video laidų.

26

„THE DEEPSPLASH“

VIDEOLAIDų BASEINAS

saulio, kitokių miestų, kitokios aplin-kos pažinimo troškuliu. Būtent lan-kymasis, o vėliau – gyvenimas šioje valstijoje darė įtaką menininko stiliui ir jo istorijai.

Taip iš dalies apčiuopiant įvairius meno ir asmenybių kontekstus pi-namas šis videolaidų apie meninin-kus projektas. Internete publikuoja-mi neilgi siužetai iš susitikimų meni-

Kiekvienas pašnekovas

savaip pakreipia vaizdo įrašuose

besirutuliojančių įvykių tėkmę

Jauncėms, teoretikas Tomas Čiuče-lis, kuratorė Vita Zaman. „The Deep Splash“ kuria J. Kostikovaitė, Johns-tonas Sheardas ir jiems talkinan-tys Justinas Vilutis bei Robertas Mu-ravskis.

„The Deep Splash“ iniciatorė – Lon-done gyvenanti kuratorė J. Kostiko-vaitė. Moteris dirba su tarptautiniais šiuolaikinio meno projektais, yra ku-ravusi projektus Marakešo bienalė-je, Lisabonos architektūros bienalė-je, atlikusi praktiką Gvangdžu (Pietų Korėja), dirbusi su Zabludowicz ko-lekcija Londone. Šiuo metu ji – Nidos doktorantų mokyklos kuratorė. Jus-tė kalba daug ir greitai, šokinėdama nuo vienos temos prie kitos. „Tai-gi splash, splash...“ – lingvistika čia kiša koją. Komunikacijos purslai? „Taip, lietuviškumas yra šio projek-to stiprybė ir silpnybė, – sako Jus-tė. – Viena vertus, labai susiaurina-mas aktualių idėjų kontekstas, kita vertus, atsiranda galimybė didinti

istorinę vertę pristatant kūrėjus, ku-rie kuria ne Lietuvoje.“ Dabar dau-guma pristatomų žmonių – iš Lon-dono, ten ilgą laiką gyveno kompo-zitorė L. Lapelytė, ten gyvena me-nininkė I. Šerpytytė, kurianti mo-numentus iš asmeninės ir KGB pra-eities. Šios menininkės fotografijos ir objektai tyrinėja represijų ir karo pasekmes. Vieni žymiausių I. Šer-pytytės darbų – serija fotografijų ir pastatų Lietuvos miesteliuose, ku-riuose sovietmečiu buvo kankinami žmonės, modeliai. Rankomis lietu-vių meistrų išdrožti namukai meni-ninkei pelnė pripažinimą Jungtinėje Karalystėje. Anksčiau ar vėliau, kaip

sako pati Indrė, kūryboje pradeda atsispindėti asmeninė praeitis, kil-mės istorijos.

„Tačiau geografiją dažnai diktuo-ja edukacinė sistema – Jungtinė-je Karalystėje bei Olandijoje studi-juoja ir studijavo daug lietuvių meni-ninkų ir dizainerių, tačiau nedaug jų ten pasilieka, nes tai palyginti bran-gios šalys. Bet, pavyzdžiui, Berlyne, kur nuomos kainos mažesnės ir nėra daug anglų kalba dėstomų meno specialybių, menininkai gyvena ir dirba; galima paminėti Juliją Goyd, Vytautą Jurevičių, Ingą Likšaitę, ku-ratorius Viktoriją Šiaulytę, Mindaugą Gapševičių ir kitus.“

Į plačiąją auditoriją orientuotas projektas vis dėlto finansuojamas viešųjų paramos fondų. Tad kokios šio projekto perspektyvos? „The Deep Splash“ kūrėjai sako, kad tai susiję su Europos Sąjungos ir kitų valstybių meno finansavimo politi-ka, kuri yra nukreipta į autentišku-

27

mo reprezentaciją, paveldo išsau-gojimą, šalies kultūros propagavi-mą, kultūros ir kalbos plėtrą. Vis-gi finansavimo politika ir prioritetai dažnai atsilieka nuo meno akcelera-cijos ir kasdienio gyvenimo, kuriame žmonės keliauja ir gyvenamąją vie-tą keičia dažniau, nei įsigyja naują kompiuterį. „The Deep Splash“ būtų naudinga plėstis ne tik viešosios fi-nansavimo sistemos sąskaita. Ta-čiau tokiu atveju kyla iššūkis – išlai-kyti sveiką santykį su komercija.

Kokie žmonės įkrenta į „The Deep Splash“ baseiną? Kas svarbiau: po-kalbio turinys ar šiuolaikinių meni-ninkų reprezentacija patrauklia, vi-siems suprantama forma? „Viena iš inspiracijų buvo „niekada nemie-gančio kuratoriaus“ Hanso Ulricho Obristo interviu knygos – tai vienas iš tūkstančio jo projektų, interviu su menininkais, kuratoriais ir filosofais, kurie atskleidžia minčių ping-pon-gą tarp pokalbio dalyvių. Iš pradžių „The Deep Splash“ užduotis buvo

Salomėja Marcinkevičiūtė, iš „The Deep Splash“

video laidų.

pristatyti plataus spektro kūrėjus – ne tik menininkus, bet ir dizainerius, architektus, tačiau susidūrėme su fenomenu, kai kalbėdami apie savo komercinius projektus daugelis di-zainerių juos stigmatizuoja, jiems nėra įdomu apžaisti situacijos, ir ga-liausiai toks pasakojimas tampa rek- lama. Tačiau, tarkime, tokie archi-tektai kaip Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, kurie veikia diskursyviai, rengia tyrimus, parodas, šiuo metu ruošiasi Baltijos (jungtinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos) paviljono prista-tymui Venecijos architektūros bie-nalėje, – tai daugiabriauniai teoreti-kai, kuratoriai. Pokalbis su jais gali būti gilesnis ir įdomesnis konceptu-aliai“, – sako Justė, savo mintis tarsi užtvirtindama akimis ir gestais.

Ateityje projekto kūrėjai planuoja interviu su fotografe J. Goyd, gyve-nančia bei kuriančia Berlyne, meni-ninke Ulijona Odišarija, kuri gyvena ir kuria Londone bei studijuoja „Slade School of Art“, taip pat su Žilvinu Kempinu, gyvenančiu Niujor-ke ir planuojančiu savo pirmąją solo parodą Didžiojoje Britanijoje – Bir-mingamo IKON galerijoje, Amster-dame gyvenančia kuratore ir meni-ninke Gerda Paliušyte, Berlyne gy-venančia kuratore Viktorija Šiauly-te, Osle įsikūrusiu Ignu Krunglevi-čiumi. Šiuo metu ruošiamos laidos su kuratoriumi Valentinu Klimašaus-

Tai pasakojimas apie bandymus

paveikti didesnę auditoriją,

pakeisti aplinką, išsilaisvinti

kitame kontekste, nepamirštant ir

savo šaknų

Jonas Mekas, iš „The Deep Splash“ videolaidų.

ku ir skaitove Salomėja Marcinkevi-čiūte (Atėnai).

Neretai šiuolaikinių meno projek-tų auditorija yra tie patys kūrėjai iš gretimo kultūrinio lauko. Šis audito-rijos pokytis charakterizuoja šiuo-laikinę kultūrą, tačiau „The Deep Splash“ taria, jog vis tiek norėtų, kad jų mamos kada nors pamaty-tų šias videolaidas per Lietuvos te-leviziją.

www.thedeepsplash.com

Pirm

as įs

Pūdi

s

28

GERAI SUŽAISTA, SEREPokalbis su maria Biilmann

EmILIE TOOmELA

Vieno geriausių kinematografijos is-torijoje triukų publikai apgauti auto-rius yra puikiai žinomas danų reži-sierius ir socialinių skandalų entuzi-astas Larsas von Trieras. Naujausias jo filmas „Nimfomanė“ – tai epiška dviejų dalių sekso istorija, galinti pa-sigirti tokia žaisminga populiarinimo kampanija, kad rinkodaros strategija veikiausiai sulaukė daugiau dėmesio nei pats kino kūrinys. Orgazmo emo-cijomis papuošti žymių aktorių vei-dai atsidūrė ant didžiulių plakatų, ir vėliau tai pasirodė esą tik žaidimas su kino teatrų lankytojais: „Miela au-ditorija, ar trokštate ekrane išvys-ti nesimuliuojamus meilės aktus?“ Kalbant trumpai, L. von Triero filmas vietoje to pasiūlė Biblijos istorijas, žvejybos patarimus ir filosofines dis-kusijas, viską sujungdamas kostiu-minės dramos elementais ir aštuo-nioliktojo amžiaus novelių stiliumi.

Šiais laikais kino rinkodara iš tikrųjų tampa žaidimu. Šalia „Nimfomanės“ paminėtinas ir „Ex Machina“, pasa-kojantis žavingos ir žmogiškos robo-tės Avos (akt. Alicia Vikander) istori-ją, – filmo reklaminė kampanija pra-sidėjo Avos paskyros sukūrimu pa-

29

asm

ENYB

ės l

oŽė

GERAI SUŽAISTA, SEREPokalbis su maria Biilmann

žinčių tinkle „Tinder“. Išgalvota he-rojė kalbėdavosi su žmonėmis, susi-domėjusiais jos nuotrauka, – tai su-laukė daug dėmesio internete. Deja, liko ir nemažai nusivylusių viengun-gių. „Nimfomanės“ rinkodaros pro-cesas buvo dar įmantresnis triuko atžvilgiu – planas sukonstruotas taip tinkamai bei kruopščiai, kad daugelis žmonių net nesuabejojo, jog būtent pats L. von Trieras privertė aktorius simuliuoti savo „orgazmo veidus“ šiai aštriai fotosesijai. O visgi rinko-daros strategiją šiam filmui kūrė iš-dykęs Einsteinų duetas „The Einstein Couple“ iš Danijos – Maria Einstein Biilmann ir Philipas Einsteinas Lips-ki. Atėjo laikas pakamantinėti M. Biil-mann apie slaptąjį istorijos pasakoji-mo ir kino rinkodaros receptą.

Dirbote su gana įvairiais filmais. Ar režisieriai nori kontroliuoti rinko-daros kampanijos kūrimo procesus ir strategijas? Na, jei filmų kūrėjai kreipiasi į mus, jie dažniausiai supranta, kad esame ekspertai, ir pasitiki mūsų sprendi-mais aktualioje srityje. Tačiau kam-panijos kūrimas visada reikalauja artimo bendradarbiavimo su režisie-riumi, prodiuseriu ir leidėju – tai juk jų kūdikis, ar ne? Ir mes tikrai neke-tiname aprengti to kūdikio rūbais, kurie nepatiktų jo tėvams.

Neskaičiuojant „Nimfomanės“, esa-te dirbę ir su nemažai kitų daniškų filmų, tačiau ar bendradarbiavimas su L. von Trieru turėjo didelės įta-kos jūsų karjerai?Sunku pasakyti. „Nimfomanės“ pro-

jektas tikrai nukreipė nemažai akių į mūsų kompaniją ir prekės ženklą – mus dažnai kviečia į įvairius kino renginius papasakoti apie to filmo rinkodarą ir bendrai apie savo darbo specifiką. Tačiau vis dar laukiame to skambučio iš tarptautinio kino pro-diuserio... (Juokiasi.) Kalbant rim-tai, aš manau, jog daugiau ar ma-žiau asmeniški socialiniai ryšiai yra tavo karjeros pagrindas. Mūsų pa-tirtis rodo, kad kiekvienąkart, kai į mus kreipiasi naujas klientas, jis tai daro skatinamas rekomendacijų. Da-nija – maža šalis, todėl privatūs ir verslo kontaktai yra susimaišę. Bet, kaip ir minėjau, būtent asmeninės rekomendacijos užtikrina tau naujus projektus.

Kaip sekėsi su „Nimfomanės“ akto-riais? Ar jiems, kaip ir publikai, „or-gazmo veidų“ plakatai atrodė pa-kankamai laužantys tabu?Taip, reikėjo įtikinėti beveik visus fil-mo aktorius. Juk pagalvokite – jie pratę vaidinti veiksmą, judėti; akto-riai nėra fotomodeliai, todėl atsidūrę prieš nejudantį fotoaparatą ne visi jaučiasi jaukiai. Jūsų įgyvendinta „Nimfomanės“

rinkodaros kampanija sulaukė pa-gyrų iš gerbiamų žurnalistų bene visame pasaulyje. Kodėl galiausiai filmas neuždirbo daugiau pinigų?Na, tokį kūrinį sudėtinga parduo-ti. Vien jau ilga jo trukmė yra kliūtis. Nuo pat pradžių niekas nesitikėjo, jog bilietų pardavimas bus milžiniškas. Leidėjas Danijoje liko patenkintas už-darbiu šalyje, bet nemanau, kad kitų rinkų pardavimai labai džiugino.

Praėjusiame interviu minėjote, kad jūsų darbe ypač svarbu viską dary-ti tinkamu laiku. Kaip konkrečiai tai padeda kurti sėkmingas strategijas? Apie filmo rinkodarą reikia pradė-ti galvoti nuo pat to momento, kai tampa aišku, jog filmas tikrai bus. Mes manome, kad kino kūrinio rinko-dara turi būti tokia pat svarbi, kaip ir jo scenarijus. Galite sukurti įstabų filmą, bet jei niekas jo nepamatys – viskas bus perniek. Tad mąstyti apie rinkodarą reikėtų jau pradinėje pro-jekto stadijoje – tai, beje, palengvins ir techninius bei organizacinius pro-cesus. Pavyzdžiui, atsiranda galimy-bė pasirūpinti paveikia fotosesija fil-mavimo metu, kol visi aktoriai vieno-je vietoje ir jie atrodo taip, kaip ir at-rodys šiame, o ne jau kitame savo fil-me. Mums tikrai nebūtų pavykę su-kurti „Nimfomanės“ kampanijos fil-mavimui jau pasibaigus.

Vienas pagrindinių rinkodaros ele-mentų šiandien turbūt yra gali-mybė publikai susieti save su fil-mu. Nemažai tyrimų patvirtino, jog herojiškos veikėjų charakteristi-kos padeda žiūrovams susitapatin-ti su jais. Kita vertus, „Nimfoma-nės“ atveju tai nebuvo labai svar-bu. Ko, jūsų manymu, reikia, kad fil-mas taptų mėgstamas ir žmonės su juo susitapatintų? Na, visa tai galioja ir rinkodaros kampanijoms – jei nori ką nors par-duoti, žiūrovai turi save sieti su tuo. Vienas iš metodų, kurį visada nau-dojame, yra susitapatinimo elemen-to išgryninimas ir bandymas tą ele-mentą perteikti filmo plakate. Pla-katas – itin svarbi detalė, privalan-ti komunikuoti su publika. Bet kuris asmuo, kuris kada nors buvo sek-sualiai susijaudinęs, gali puikiai su-prasti „Nimfomanės“ plakatus, ku-rie tapo rinkodaros strategijos aši-mi. Teigti, jog tradicinė sklaida ir so-cialiniai tinklai – du visiškai atskiri dalykai, mano nuomone, yra klaidin-ga, ir „Nimfomanės“ atvejis idealiai

tai patvirtina. Plakatas buvo sukur-tas tradicinei žiniasklaidos priemo-nei – spaudai, tačiau jis išplito po in-ternetą, kadangi buvo vertas išplis-ti. Internetą reikėtų suvokti tiesiog kaip naują sklaidos kanalą, siūlan-tį kitokias galimybes, nei siūlo įpras-tos platformos. Tačiau norint, kad žinia apie jūsų kūrinį plistų, jis turi būti vertas dalijimosi.

Su Philipu esate ne vien kūrybi-nis rinkodaros tandemas, tačiau ir pora asmeniniame gyvenime. Kaip jūsų bendradarbiavimas atrodo iš šalies – turite pakankamai laisva-laikio, ar išvis kada nors nustoja-te dirbti?Na, kartu esame jau septyniolika metų ir beveik visą šį laiką dirbome tą patį darbą. Dešimt metų buvome kūrybiniai vadovai įvairiose rek- lamos agentūrose, o pastaruosius penkerius metus darbuojamės savo įmonėje – „The Einstein Couple“. Ta-čiau ir dirbdami kūrybinėse agen-tūrose visada aptardavome profesi-nius reikalus namie – tikiu, jog susi-tuokę dantų gydytojai ar architek-tai daro tą patį. Abu gerai išmanome savo darbą, todėl nusprendėme pa-sinaudoti proga kartu užsiimti vers-lu. Tačiau turime atskirus kabinetus, ir tai – nuostabus dalykas!

Taigi, galų gale, kaip papasakoti gerą rinkodaros istoriją? Ar yra pa-tarimas, kurį būtumėte norėjusi iš-girsti, kai tik pradėjote dirbti šiame sektoriuje? Mūsų patirtis reklamos srityje vei-kiausiai mus išmokė pasakoti istori-jas. Juk sunku „iškrapštyti“ gerą pa-sakojimą iš dantų pastos ar skalbik- lio, tačiau jei norite sukelti žmo-nėms asociacijų, teks to išmokti. Ki-nematografijoje, žinoma, tai padary-ti žymiai lengviau. Filmas – puiki dir-va darbui, ir auditorija smalsiai lau-kia, ką jūs jai pasakysite. Rinkodara yra lygiai tokia pati verslo dalis, kaip ir kitos, tad neverta ką nors sukūrus pačiam rūpintis to produkto rekla-ma. Abejoju, ar „Nike“ bateliai būtų tokie populiarūs, jei bendrovė būtų leidusi inžinieriams kurti rinkodaros strategijas. Jei nori parduoti produk-tą, turi būti šiek tiek nuo jo nutolęs, žvelgti iš šono, kad aiškiau matytum jo savybes. O jei buvai susijęs su kie-kviena mažyte produkto gamybos detale, to padaryti tikrai nepavyks.

facebook.com/theeinsteincouple

Šį pavasarį Maria Einstein Biilmann ir Philipas Einsteinas Lipski festivalio „Kino pavasaris“ kvietimu viešėjo kino in-

dustrijos konferencijoje „Meeting Point – Vilnius“. Audriaus Solomino nuotr.

Šiais laikais kino rinkodara iš tikrųjų tampa žaidimu

ErdV

ė

30

TADAS SVILAINIS

Makers movement yra maždaug prieš dešimtmetį JAV prasidėjęs judėjimas, vienijantis nepriklauso-mus kūrėjus, išradėjus, menininkus, dizainerius. Laikui bėgant tai peraugo į labiau nišines, speci-fines subkultūras, tokias kaip hackerių judėjimas, DIY baldai ir žaislai, 3D objektų spausdinimas ir t. t. Nepaisant skirtumų ir specializacijų tarp ga-mintojų grupių, juos sieja ta pati ideologija: atvi-ras, visiems prieinamas mokymasis, keitimasis idėjomis bei atradimais, rankų darbo propagavi-mas, maištavimas prieš masinę gamybą ir besai-kį vartojimą.

Makerių kultūra iš JAV netruko atkeliauti ir į Euro-pą. Iš pradžių gamintojų judėjimo fanatikai bur-davosi tėvų namų rūsiuose, garažuose, kurda-vo savo miegamuosiuose, tačiau judėjimui po-puliarėjant ir sulaukiant vis daugiau visuome-nės bei investuotojų dėmesio susikūrė bendruo-menių klubai, technika aprūpintos specifinės er-dvės, studijos – kūrėjų dirbtuvės. Šiuo metu Balti-jos ir Skandinavijos regionuose veikia daugiau nei 15 profesionalių kūrėjų dirbtuvių ir begalė idėji-nių ar draugų, entuziastų suburtų pogrindžio tipo kolektyvų.

Pagrindiniai skirtumai tarp kūrėjų dirbtuvių išryš-kėja tada, kai kalba pakrypsta link jose esančių

„GREEN GARAGE“ – AmBIcINGASIS KūRėJų KULTūROS šAUKLYS

technologijų, įrangos ir jų prieinamumo bei kai-nų. Pavyzdžiui, Helsinkyje įsikūrusi „Aalto Fablab“ kiekvieną savaitę organizuoja atvirų durų die-nas – tiesiog reikia ateiti su savo koncepcija ir vis-kas bus pagaminta nemokamai. Kitose fabrica- tion laboratorijose imamas individualus valan-

dinis, dieninis, mėnesinis ar simbolinis mokes-tis. Verta paminėti, kad užsienio kūrėjų dirbtuvės dažnai finansuojamos valstybės kaip paskata vys-tytis šalies ekonomikai.

„Green Garage“ – neseniai Vilniuje duris atvėru-sios profesionalios kūrėjų dirbtuvės. Jų įkūrėja ir flagmanė Alisa Matsanyuk N WIND žurnalui pasa-kojo: „Visi yra laukiami mūsų dirbtuvėse, nepai-sant amžiaus, turimų įgūdžių ar žinių. Užsuk, pa-kalbėkim ir nuspręsim, ką daryti. Mes galime tau pasiūlyti kursus, sudėlioti programą ir po viene-rių ar dvejų metų pats sugebėsi kurti prototipus. Kitas pavyzdys – tarkim, mes savo dirbtuvėse tu-rime robotikos inžinierių ar kitų specifinių kūrėjų ir supažindinsime jus, kad galėtumėte bendradar-biauti. Tiesiog, net jeigu ir neieškai ko nors speci-finio, užeik, apsižvalgyk, galbūt tai padės supras-ti, ko nori. „Green Garage“ pagrindinė idėja – su-burti bendruomenę, o ne būti vieta, kurioje ga- minami daiktai. Norime, kad žmonės į „Green

Niekam nereikalin-gi puponautai ir ino-vatyvūs kojų prote-zai yra iš to paties plastiko ir gali būti iš-spausdinti tuo pačiu 3D spausdintuvu

„Green Garage“ stengsis būti kuo atviresni smalsuoliams. Tado Svilainio nuotr.

Alisa Matsanyuk: „Jaučiau, jog ši sritis po kelerių metų bus „next big thing“.“ „Green Garage“ nuotr.

KoM

Enta

ras

www.brandingtomorrow.com

AKTUALUmO ATEITISVIcTORIA DIAZ, mados prekių ženklų ir produktų identiteto konsultantė

Laisvalaikio kultūra kone visiškai susisaistė su linksmybėmis, šėlsmu, aukšto dažnio garsais ar dina-mišku vizualumu, tačiau gyvenimo stiliaus ekspertai visgi kalba apie ryškėjančią naują pramogavimo kryptį. Neurologų bei psichologų atliekami šiandienos suaugusiųjų „žaidimo kambarių“ tendencijų ty-rimai plinta po didžiuosius miestus. Įsivaizduokite smėlio dėžę suaugusiesiems, kurioje vadinamasis lė-tesnio žaidimo metodas skatina atsipalaiduoti ir išgryninti savo mąstymą. Idėjos formatas ir tikslai – gana inovatyvūs, todėl šis reiškinys gali drąsiai tapti svaria urbanistinės kultūros dalimi. Žaismingos mobiliosios programėlės išliks populiarios, tačiau stebinanti kruopščiai sukonstruotų pa-našių produktų išvaizda rinkoje pasieks įvairias amžiaus grupes, nes realistiški elementai visuomet nuostabiai išlaiko pusiausvyrą tarp technologijų ir pertraukėlių nuo jų.

„Rusak & Inglesby“ firmos įrankių rinkinį „Time to Yourself“ (liet. „Laikas sau“) sudaro gan primity-vūs daiktai: pieštukas, laikrodis, kompasas... Jie padeda susigrąžinti nebenaudojamas mūsų kūno galias – krypties pojūtį, vidinį laikrodį, nuotykių troškulį ir pirminius instinktus.

Prabangūs „Dominic Wilcox“ 24 karatų aukso akmenys – tobulai primenantys tuos, kurie pa-leisti lyg varlytės šokinėja vandens paviršiumi, – buvo sukurti lėtesniam žaidimui skatinti. Kita akmenų pusė atkuria mūsų meilę spaudai ir darbo kambario (bibliotekos) atmosferai.

Ir anksčiau novatoriškai į biblioteką žvelgusi di-zaino studija „Nendo“ neseniai Tokijuje pristatė projektą „Beauty Library“ (liet. „Grožio bibliote-ka“). Konceptuali parduotuvė skirta nuodugniai ir ramiai susipažinti su produktu prieš jį perkant.

Tikiu, kad vis daugiau bibliotekos tipo erdvių bus atrastos iš naujo, o prekių ženklai ir toliau tirs kam-barius bei panaudos juos klientams sudominti.

Garage“ žiūrėtų kaip į sporto klubą. Mes stengsimės būti kuo atviresni smalsuoliams, net turim specialiai tam apmokytą adminis-tratorę!“

„Green Garage“ šiuo metu yra vienintelė to-kio tipo vieta Baltijos šalyse. Alisa šias kū-rybines dirbtuves įsteigė savomis lėšomis. Į projektą jau investuota 300 tūkst. eurų, ta-čiau jis vis dar yra ekperimentavimo ir rizi-kos etape.

„Kai palikau „Game Insight“ ir mobiliųjų žai-dimų industriją, pasakiau sau, kad nieko ne-veiksiu pusę metų, atsitrauksiu, išgryninsiu savo mintis ir negalvosiu, ką darysiu paskui, leisiu sau įsimylėti visiškai man nežinomą veiklą. Viskas prasidėjo natūraliai, supratau judanti kažko link, kad man „tai“ labai pa-tinka, ir jaučiau, jog ši sritis po kelerių metų bus next big thing, – norėjau tapti jos dalimi. Vadinkit tai intuicija, bet aš taip pat jaučiau-si prieš „Game Insight“ ir apskritai vystantis tuometei mobiliųjų žaidimų industrijai. Gal-būt tai nuskambės kaip klišė, bet tiesiog rei-kia pradėti daryti. Pradžioje esi apimtas nuo-latinės euforijos, tačiau vėliau – nori nenori – susidursi su sunkumais. Kelias nelengvas, bet tai yra gyvenimo dalis, ir iššūkiai moty-vuoja. Aš šiuo metu nežinau, ar šis projek-tas bus sėkmingas, bet jau dabar esu laimin-ga, nesvarbu, kaip viskas susiklostys. Ir tai mane įkvepia. Neturėjau analitinio plano, kas ir kaip bus, – dabar jis yra, bet net šiuo metu mes mokomės iš savo klaidų, eksperimen-tuojam, adaptuojamės, tampam profesiona-lesni. Jeigu viskas eisis kaip planuota, plėsi-mės į kaimynines Baltijos šalis.“

Ne paslaptis, kad „Green Garage“ yra pelno siekianti įmonė, kaip ir dauguma ambicingų, drąsių, inovatyvių startuolių. Pagrindinis jos tikslas – investuoti į vizionierius. Ateityje pla-nuojama paleisti akceleratoriaus platformą perspektyviems kūrėjams, padėti jiems gau-ti finansavimą ir suteikti reikiamą įrangą, ne-pamirštant ir smalsuolių bei pradedančiųjų. Jau ruošiami Unity vaizdo žaidimų varik- lio, robotikos, 3D modeliavimo kursai.

Bet kuriuo atveju derėtų prisiminti, kad nie-kam nereikalingi puponautai ir inovatyvūs kojų protezai, suteikiantys žmonėms antrą galimybę vaikščioti, yra iš to paties plastiko ir gali būti išspausdinti tuo pačiu 3D spaus-dintuvu.

www.greengarage.me

31

SOO JOO PARK #MODERNVAGABOND

STOCKHOLM A/W 15