noam.chomsky. .tikslai.ir.vizijos.2006.lt (1)

7/24/2019 Noam.chomsky. .Tikslai.ir.Vizijos.2006.LT (1)

1/128

NOAM CHOMSKY


2/128


3/128


4/128

Noam Chomsky

Tikslai ir vizijos

Straipsni rinkinys

I angl kalbos vert ir vad para Kasparas Pocius

Leidyklos redaktoriusSaulius Repeka

Versta i:

Government in the Future (Open Media Series)

Seven Stories Press, 2005

Propaganda, American-style

An expanded version of an article from Propaganda Review(Winter 1987-88).

Soviet Union versus Socialism

in Our Generation, Spring/Summer, 1986

Goals and Visionsin Chomsky on Anarchism, AK Press, 2005

Interviu with Ziga Vodovnik

in Chomsky on Anarchism,AK Press, 2005

Noam Chomsky, 1970, 1986, 1988, 1995, 2004, 2005

vertimas ir vadas Kasparas Pocius, 2006

kitos knygos, 2006

ISBN 9955-640-12-X

UDK 316.3

Ch-484


5/128


6/128


7/128

TURINYS:

Alternatyvusis Noamo Chomsky pasaulis (Kasparas Pocius). . . . . . . . . . . . . . . 9

Valdios ateitis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

Propaganda, amerikietikasis stilius. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .57

Soviet Sjunga prie socializm. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65

Tikslai ir vizijos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72

Zigos Vodovnik interviu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112


8/128


9/128

9

Kasparas PociusALTERNATYVUSIS NOAMO CHOMSKY PASAULIS

Pirm kart Lietuvoje radikalaus iuolaikins JAV poli-tikos, ekonomikos ir viso to, k vadiname kapitalizmu, kriti-ko, filosofo, lingvisto, anarchisto ir politinio aktyvisto NoamoChomsky knyga. Lingvistas, 40 met dsts Masausetsotechnologijos institute ir padars kvap gniauianiatradim struktrins lingvistikos srityje, nuo septintojodeimtmeio iki dabar kruopiai analizuoja JAV usienio

politik, jos tak valstybs vidaus gyvenimui ir apologe-tams intelektualams, kurie gina nusikaltimus, padarytusdl mogaus teisi ir paramos demokratijai. KnygojeTikslai ir vizijos pateikiamas io mstytojo mini koncen-tratas, jame autorius nusako kitokio, geresnio ir labiautinkamo gyventi pasaulio vizij. Negailestingai smerkda-

mas pasaulio viepaius ir valdymo formas (ir Vakaruose irRytuose), valstybs bei rinkos tironus, Chomsky iauktinamog, jo prigimt, laisvs ir brolybs trokim. Jis supran-ta demokratij ne kaip bd uvaldyti pasaul, sunaikinantmaj moni ir taut ekonomin ir politine laisv ir gali-mybes, o kaip tiesiogins demokratijos, laisv asociacij,tobulesns visuomens sukrim.

Tam, kad suprastume Chomsky vertybines nuostatas irjo anarchizm, reikia pavelgti jo biografin dosj. NoamasAvramas Chomsky gim 1928 m. Filadelfijoje ir uaugo ydsionist kultrinje tradicijoje, tarp Ryt Europos emigrant.


10/128

10

Jo tvas Williamas Chomsky 1913 m. pabgo i Rusijos, kadivengt tarnybos caro armijoje, o mama Elsie Simonofskypaliko Lietuv, kai buvo vieneri met amiaus.

Chomsky augo depresijos ir faizmo pavojaus metais.Kaip jis pats prisimena: Ketvirtajame deimtmetyje buvovisikai aiku, kad nacizmas yra labai pavojinga jga, ir jiutemd vis mano vaikyst. Taip pat jis prisimena streikusAmerikoje, kuriuos malindavo siutusios policijos pajgos.O Chomsky eimoje buvo daug bedarbi, profsjung ir

politini aktyvist. Jis augo tarp darbinink klass atstov,taikliai aprayt tokiuose romanuose kaip, pavyzdiui, JohnoDos Passoso Keturiasdeimt antroji paralel, ir nuo vaikystsstebjo klasin solidarum bei kov.

Nors Chomsky tvai buvo Roosevelto tipo demokratai,Noamas turjo ddi ir tet, kurie dalyvavo komunist,trockist ir anarchist veikloje. Bdamas vaikas, Chomsky

jaut Niujorko radikalij yd intelektualins kultros tak.Jis reguliariai lankydavosi yd anarchist laikrai kioskuo-se ir knygynuose. Tai buvo, pasak Chomsky, darbinink kla-ss kultra, darbinink klass vertybs, solidarumas. Nuokomunist partijos i Amerikos yd ataka skyrsi radika-lia pusiau anarchistine bolevik kritika. Dar bdamas jau-nas Chomsky suprato, kad komunistai su Stalinu prieakyje

veikia prie Ispanijos darbinink klass interesus ir bandosulugdyti darbinink revoliucij Ispanijos pilietinio karometu (19361939). Chomsky pirmas politinis straipsnis apieBarselonos lugim buvo paraytas, kai jam buvo tik deimt


11/128

11

met. Komunist partijos kontrrevoliucija prie Ispanijosdarbininkus, kurie buvo pradj kolektyvizuoti em, kai ku-riose vietovse savo rankas perm fabrik valdym ir kr

savo armij kovai su Franco, padar Chomsky didiul spd.Vliau apie tai Chomsky ra: Komunist partijos vykdomasIspanijos revoliucijos slopinimas rodo, kad bolevizmas irVakar liberalizmas vienijasi prie liaudies revoliucij.

Ankstyvoji anarchizmo taka Chomsky politinei miniainegali bti pervertinta. Ji nubr perspektyv tolesnei jopolitinei ir intelektualinei karjerai. Nuo 13 met Chomskysave identifikavo kaip kairj antibolevik ir netruko pasi-justi izoliuotas dl savo politini ideal. Chomsky bt likseiliniu Filadelfijos ydu radikalu, jei nebt pasuks kalbosstudij keliu.

Pradedant nuo pirmj es ir baigiant tokioms kny-gomis kaip Pasaulio tvarka: senoji ir naujoji (World Order:

Old and New, 1996) arHegemonija ar ilikimas (Hegemony orSurvival, 2003)Chomsky pltojo unikali politin kritik. Pir-majame jo politini tekst rinkinyje Amerikos valdia ir nau-jieji mandarinai(1969), dedikuotame drsiems jaunuoliams,atsisakantiems tarnauti nusikalstamame kare, yra es, kuriir po trij deimtmei isiskiria savo valgomis ir kandiusarkazmu. Lengva bti paveiktam okiruojanio siaubo, kur

eskaluoja iniasklaida [apie Amerikos kar Vietname K. P] irnesuprasti, kad tai didesnio nusikaltimo brutuali ior. Tasnusikaltimas tai pasiryimas vesti socialin tvark, kuri ga-rantuoja kani, paeminim ir elementari mogaus teisi


12/128

12

paeidimus. Jau iame rinkinyje Chomsky atsiribojo nuodaugumos karo kritik, kuriems jis buvo tragika klaida, irpavadino j amerikietiku imperializmu.

Nuo 1969 m. Chomsky ileido daug knyg apie JAVusienio politik Azijoje, Lotyn Amerikoje ir ArtimuosiuoseRytuose. Knygoje Lemtingas trikampispuikiai istudijuojamaIzraelio valstybinio terorizmo istorija ir nuolatin JAV vyriau-sybs parama Izraelio Spartai kaip strateginiam arealui,nuginkluojama sionistin Arab ir Izraelio konflikto versija

ir reikiama parama palestiniei kovai.Chomsky taip pat rpinosi sukelti reakcijas Ryt Timoroisivadavimo kov. i buvusi Portugalijos kolonija 1975 m.patyr Indonezijos invazij ir buvo aneksuota, kai okupantusparm JAV vyriausyb. Tada uvo vir 200 000 timoriei.Taip pat jis ra knygas apie JAV remiam valstybin teroriz-m Lotyn Amerikoje, Izraelio agresij Vakar krante, Gaz

ir Liban, konformistins spaudos vaidmen ilaikant geraiumaskuotus nemalonius faktus.

Chomsky aktyviai pasisak prie Persijos lankos kar,19931995 m. Oslo susitarimus ie, kaip jis sak, atnepergal Izraeliui ir JAV. Pastaruoju metu is nenuilstantiskovotojas tsia kov su JAV globaline politika, iniasklaidosir propagandos kontrole. Jo nuomone, btent JAV admi-

nistracija, jos remiamos korporacijos ir bankai vykdo tikrjvalstybin terorizm pasaulyje.

ioje knygoje skaitytojas ras teorines Chomsky kritikoskonstravimo prielaidas. Jau ankstyvajame savo politins


13/128

13

veiklos laikotarpyje, 1970 m., Chomsky savo pairas i-dsto paskaitoje Valdios ateitis. Paveiktas septintajamedeimtmetyje kaitusio JAV politinio klimato, filosofas ima

lyginti vairias pasaulio vizijas, pasiremdamas labai val-giai parinktomis vairi autori citatomis io Chomskysugebjimo turt nenuvertinti ir patys ariausi jo kritikai.Chomsky jau prie daugiau nei trisdeimt met ireiknuomon, kad tokios socialinio valdymo formos kaip vals-tybinis socializmas Soviet Sjungoje ir valstybinis kapita-lizmas visame kitame pasaulyje yra regresyvios ir labaineadekvaios socialins teorijos, ir daug fundamentaliproblem mums kyla i i dominuojani socialini for-m nepriderinamumo ir netinkamumo modernioms in-dustrinms visuomenms. Klasikinio liberalizmo idjasperm industrins visuomens ideologai sureikminaprivatin nuosavyb, individualistin egoizm, ekonominio

bei politinio elito interes labui sunaikina mogui gimtlaisvs, bendruomenikumo, lygybs instinkt, pat mogarba paveria paemintu sistemos sraigteliu, instrumentu,arba priveria vaikytis turto, umirtant visk, iskyrus Save.O valstybinis socializmas atsiranda sunaikinus revoliucinioisilaisvinimo pamatus; raudonoji biurokratija (kaip j pa-vadino europietikojo anarchizmo tvas Michailas Bakuni-

nas, vienas didiausi Chomsky autoritet) yra dar iauresnnei kapitalistin, nes jga nuslopina moni siekiussavarankikai tvarkyti savo reikalus, sunaikina pat socialumir, inoma, laisv, pajungia mones valstybinei kontrolei.


14/128

14

Valdios ir ekonomins galios trokimas ir valstybiniams so-cialistams, ir valstybiniams kapitalistams atima nor rpintisvisuomens gerove ir veria pasaul regresuoti. Kaip ieit

Chomsky mato socialin libertarizm socialin teorij, pa-sak autoriaus, grindiam ir klasikiniu liberalizmu, ir kairiuo-ju marksizmu, ir anarchizmu. Libertarinis socializmas reikiaperjim nuo kapitalistini santyki ar valstybins kontrols tok bv, kuris ne tik mog ilaisvint i vergijos pani,bet ir leist jam tiesiogiai dalyvauti demokratijos krimesudaryt galimybes kurtis daugybei darbinink taryb,vartotoj taryb, komun asamblj, regionini federacijir t. t., kuriose atstovaujama tiesiogiai ir yra galimyb jaskeisti, taigi atstovaujantieji yra tiesiogiai atsakingi u aikiaiapibrt ir integruot socialin grup, kurios vardu pasisa-ko auktesns tvarkos organizacijoje. Taigi, tokia visuomenir yra Noamo Chomsky svajoni visuomen.

Es Soviet Sjunga prie socializm Chomsky darsyk isako savo poir Ryt valstyb, kurioje revoliucijagreitai tapo tironiko smurto ir iaurumo kaite; jos varduprisideng raudonieji biurokratai tyliai susidorojo su demo-kratins kontrols ir isilaisvinimo mechanizmais, garsiaiskelbdami apie komunizmo pergal. Betgi Vakar kapitaliz-mo ideologai ir valstybininkai, kuriuos Chomsky atvirai vadi-

na soviet kolegomis, gsdindami visuomen bolevizmosiaubu, nemaiau pasidarbavo naikindami tikros demokrati-jos galimybes Vakaruose bei leido sigalti laisvajai rinkaiir korporacijoms, beveik jau sunaikinusioms visa tai, k


15/128

15

pasiek ekonomins ir politins laisvs siekianios Vakarvisuomens.

Es Propaganda. Amerikietikasis stilius Chomsky

rao: Totalitarinse visuomense, kur veikia Tiesos minis-terija, propaganda i ties nesistengia kontroliuoti tavo min-i. Ji tik suteikia partin linij. Ji sako: tai oficiali doktrina,paklusk ir nepateksi bd. Jei nukrypsi nuo linijos, mestau kai k padarysim, nes mes turime gali. Demokratinsvisuomens negali taip veikti, nes valstybs galios kon-troliuoti elges jga daug labiau apribotos. Jei monmsleidiama pareikti nuomon, tai tie, kurie turi gali, sten-giasi kontroliuoti, k tas liaudies balsas sako kitais odiaistariant, moni mstym. Performulavus i Noamo Chom-sky citat kito ikilaus mstytojo, jau mums gerai inomoSlavojaus ieko kalb, geismas turti, mylti, kurti, btipripaintam visuomenje skatina pasisavinti, traukti save

tai, kas vadinama kapitalizmo ideologija idjas, sitikini-mus ir mintis, kurios jokiu bdu neieit u demokratiniodiskurso rib. ias ribas saugoja tas pats geismas tu ne-gali kalbti kitaip, nei tau leista iuolaikinio vieojo diskur-so. Kalbti kitaip reikia bti neigirstam, pastamamnebent saujelei sav moni, nebti trauktam vieusdebatus. Esantis u diskurso rib mogus nra politinis sub-

jektas. Jis yra u statymo rib. Demokratins propagandosmodelis atskleidiamas nagrinjant prajusio amiaus pa-baigos neramumus Vietname, Nikaragvoje ir Irake, visaistais atvejais ji veikia kaip diskursyvi prievarta.


16/128

16

Titulinje es Tikslai ir vizijos bei interviu su jaunaslovn aktyviste Ziga Vodovnik aptariama padtis pasau-lyje, sugriuvus Soviet Sjungai bei vykstant kapitalistinei

globalizacijai. Chomsky paaikina savo sprendim palaikytitautins valstybs (kaip galimybs t ali gyventojamsdaryti tam tikr tak politikos ir ekonomikos raidai) intere-sus ioje galios ir pinig i viraus viepatavimo eroje.Jis mini Kub ir Vietnam kaip atsparos JAV hegemonijaipavyzdius, aptaria nyki padt Ryt Europoje, siaubiamoje

laukinio kapitalizmo. I ia randasi ir jo koncepcija apie RytEurop, kuri jau penkis imtus met Vakar imperialistamstarnauja kaip treiasis pasaulis i teorij turbt reiktne maiau atsivelgti, diskutuojant msikes vijimosi, at-silikimo ir artjimo prie europietikj tiksl strategijas.vairi pasiprieinimo kapitalizmo negerovms strategijir alternatyv jo viepatavimui svarstymas iandieninio pa-

saulio viesoje, rmimasis mogaus prigimties koncepcijo-mis, vairi kairij judjim istorij ir garsi asmenybimini pateikimas yra pagrindiniai Chomsky udaviniai, irioje knygoje visa tai yra atskleista.

Visa tai, apie k kalbama ioje knygoje, yra aktualu irdabartinei Lietuvai, kurioje dabar ypatingai pastebimasprisitaikymas prie JAV ideologijos, kapitalizmo ir besaikio

vartotojikumo hegemonijos. Chomsky teikia idj visiemstiems, kurie ieko krybing alternatyv vienodam ir sterili-zuotam ms gyvenimo stiliui, nesusitaiko su esama pad-timi, nes ino, kad tai, k silo laisvosios rinkos ekonomika


17/128

17

ir kapitalistinis globalizacijos variantas, neatne nei laisvs,nei demokratijos, nei sukurs pilietin visuomen, o greiiaubus ingsnis atgal. Vienintel galimyb susikurti geresn

gyvenim tai ms pai aktyvus dalyvavimas demaskuo-jant vairias iuolaikinio pasaulio blogybes, alternatyvibendruomeni krimas, viei pasisakymai, drsi, kilnitiksl ir vizij gyvendinimas.

Kasparas Pocius


18/128

18

VALDIOS ATEITIS

Parengta pagal praneim, skaityt Poezijos centre,

Niujorke, 1970 m. vasario 16-j

Koks valstybs vaidmuo isivysiusioje industrinjevisuomenje? Atsakant klausim ir norint nubrti dis-kusijos ribas, manau, bt naudinga nustatyti keturias iektiek idealizuotas pozicijas. Noriau paminti ias pozicijas:pirmoji klasikinis liberalas, antroji socialistas libertaras,

treioji valstybinis socialistas, ketvirtoji valstybinis kapi-talistas. Noriau aptarti kiekvien pozicij i eils. Taip patubgdamas u aki noriu paaikinti savo asmenin poir,kad galtumte geriau vertinti, k a sakau. A manau, kadsocialistins libertarins koncepcijos taip a vadinu poirispektr nuo kairiojo marksizmo iki anarchizmo yra visikaiteisingos, ir kad tai derama ir natrali klasikinio liberalizmotsa isivysiusioje industrinje visuomenje.

Prieingai, man atrodo, kad valstybinio socializmo ide-ologija, t. y. tai, kuo tapo bolevizmas, ir tai, kas isirutuliojoi valstybinio kapitalizmo ideologijos modernios gerovsvalstybs idja yra regresyvios ir labai neadekvaios socia-lins teorijos, ir daug fundamentali problem mums kyla

dl i dominuojani socialini form nepriderinamumo irnetinkamumo modernioms industrinms visuomenms.Taigi leiskite man aptarti iuos keturis atramos takus,

pradedant klasikiniu liberaliu poiriu.


19/128

19

KLASIKINIS LIBERALIZMAS

Klasikinis liberalizmas kaip savo didij idj pabria

opozicij visoms, kad ir labiausiai apribotoms, valstybskiimosi asmenin ir socialin gyvenim formoms. is teigi-nys gana gerai inomas. Kad ir kaip bt, samprotavimai,kurie veda prie io teiginio, yra maiau inomi ir, a manau,gerokai svarbesni nei jis pats.

Vienas i ankstyviausi ir puikiausi ios pozicijos apra-ym pateiktas Wilhelmo von Humboldto veikale Valstybs

veiklosribos jis buvo paraytas 1792 m., bet paskelbtas tikpo eiasdeimties met. Remiantis iuo poiriu, valstybsiekia padaryti mog instrumentu, kad jis tarnaut jostikslams, nepaisydamas savo individuali tiksl , ir, kadangimons yra i esms laisvos, iekanios, tobulinanios savebtybs, valstyb tampa labai antihumanika institucija. Taiyra jos veikla ir egzistencija visikai nedera su visai harmo-

ninga, visapusika mogaus potencialo pltra taigi nederasu tuo, k Humboldtas ir kitame amiuje Marxas, Bakuni-nas, Millis laik tikruoju mogaus tikslu (ir a manau, kadtai tikslus apibrimas).

Remdamiesi iuo poiriu, moderns konservato-riai link laikyti save tikrais klasikinio liberalo palikuoniais.

Taiau, mano nuomone, iai nuostatai galima pritarti tik ilabai pavirutinik pozicij tuo galima sitikinti, geriau

Wilhelm von Humboldt, Limits of State Action, J.W. Burrow, ed. (London: Cambridge University Press, 1969),

p. 68.


20/128

20

istudijavus pamatines klasikins libertarins minties idjas,geriausiai, mano nuomone, nusakytas Humboldto.

A manau, kad ios problemos ir iandien yra pakanka-

mai reikmingos, ir jeigu neprietarausite tam tikrai ekskur-sijai antikvariat, noriau jas pagvildenti plaiau.

Humboldtui, kaip Rousseau, o dar anksiau kartezi-ninkams, mogaus pagrindin savyb yra laisv.

Tyrinjimas ir kryba tai tie centrai, apie kuriuos sukasi

daugma visa mogaus veikla.

Bet jis toliau sako, kad

visa moralin kultra praysta tik i vidinio sielos gyvenimo ir

[] niekada negali bti produkuojama iorini ir dirbtini gudrybi

[] Suvokimo, kaip ir bet kurios mogaus savybs, ugdymas, ap-

skritai pasiekiamas veiklumu, savo paties gabumais ar savo paties

metodais, leidianiais pasinaudoti kit sugebjimais.

Remdamasis iomis prielaidomis, Humboldtas pltojaedukacijos teorij jos a dabar neaptarinsiu. Ir tai ne vis-kas. Humboldtas pltoja eksploatacijos ir susvetimjusiodarbo teorijos pradmenis teorijos, kuri, mano manymu,silo ankstyvasis Marxas. Humboldtas faktikai tsia manomint komentar apie suvokimo ugdym, spontanikai

nukreipdamas kalb kita linkme. Jis teigia, kad mogusniekada taip nesisavina to, k turi, kaip to, k veikia; ir darbi-

Op. cit.,p. 76

Op. cit., p. 19, 62


21/128

21

nink, kuris rpinasi sodu, turbt yra teisingiau laikyti jo sa-vininku, negu apatik smagur, skanaujant jo vaisius . Jeiities mogaus veikla iplaukia i vidinio impulso,

atrodo, kad visi valstieiai ir amatininkai turi bti prilyginti

menininkams; tai yra mons, kurie myli darb savaime, tobulina

j savo plastiniu genialumu ir iradingumu, ir itaip pltoja savo

intelekt, taurina savo charakter, iauktina ir itobulina savo

pomgius. Taigi monija bt sutaurinta t pai dalyk, kurie

dabar, kad ir bdami gras savaime, taip danai pasitelkiami j,

monij, nueminant [L]aisv neabejotinai yra btina slyga,

be kurios net palankiausia individualiai mogaus prigimiai veiklaniekada negali bti tokia skminga ir teikti tiek naudos. Tai, kas

nekyla i laisvo mogaus pasirinkimo arba yra tik apmokymo ar

vadovavimo rezultatas, neeina pai jo bt ir lieka svetima jo

prigimiai; jis to neatlieka energingai, veikiau tai daro mechanikai

tiksliai.

Tokiais atvejais, kai mogus veikia mechanikai, re-aguodamas iorinius reikalavimus ar instrukcijas, o ne ska-tinamas savo interes, energijos ir jgos, mes galime avtistuo, k jis daro, bet nekreipiame dmesio tai, kas jis yra .

Humboldto supratimu, mogus yra gims tyrinti irkurti tai, k laisvai pasirenka pats, taip jis tampa labiaumenininku nei gamybos instrumentu ar gerai idresuota

papga. Tai yra jo [Humboldto vert. past.] sampratos apie

Op. cit., p. 19. Op. cit., p. 22

Cit. pagal Marianne Cowan, ed., Humanist Without Portfolio: An Anthology (Detroit: Wayne State UniversityPress, 1964).


22/128

22

mogaus prigimt esm. Manau, kad i samprata yra labaipamokanti, domi, palygintina su Marxu, ankstyvaisiais jorankraiais ir ypa su aikinimu apie darbo susvetimjim,kai darbas primestas darbininkui i iors [] nra jo prigim-ties dalis [] (taigi) darbininkas ne pasitenkina savo darbu,bet save paneigia [] (ir yra) fizikai isekintas bei protikaisumenks; tai susvetimjs darbas, kuris nusviediakai kuriuos darbininkus atgal prie barbariko darbo, o ki-tus paveria mainomis, taip atimdamas i mogaus jo

ries pobd, laisv smoning veikl ir produktyvgyvenim .Taip pat prisiminkime gerai inom ir danai cituojam

Marxo apibrim, taikom auktesnei visuomens formai,kurioje darbas tampa ne tik gyvenimo bdu, bet ir tuo, kogyvenime labiausiai trksta. Dar prisiminkime j danaikritikuojant specializuoto darbo proces, kuris suluoina

darbinink, paversdamas j mogaus fragmentu, nueminaj iki mainos priedo lygio, sunaikina visas darbo teikiamoavesio liekanas, paveria j nepakeniamu trisu [...] atimai darbininko intelektines darbo proceso galimybes, tokiapat proporcija, kokia mokslas yra inkorporuotas darb kaipnepriklausoma galia.

Cit. pagal Shlomo Avineri, The Social and Political Thought of Karl Marx (London: Cambridge University Press,1968), p. 142, komentarai iHoly Family, r.Robert C. Tucker, ed., The Marx-Engels Reader, 2nd ed., (New York:

W. W. Norton, 1972), p. 133135. Karl Marx, Critique of the Gotha Program, op. cit., p. 388 Karl Marx, Capital, op. cit., p. 310.


23/128

23

Robertas Tuckeris yra teisingai pabrs, kad Marxasrevoliucionieri regi veikiau kaip sulugdyt krj, o ne kaipnepatenkint vartotoj. Ir i, daug radikalesn, kapitalistini

santyki kritika kyla tiesiogiai, neretai isakyta tais paiaisodiais, i libertarins Apvietos epochos minties. Dl to,a manau, privalu pasakyti, kad klasikins liberalizmo idjosi esms yra nuodugniai antikapitalistins, nors vliau josbuvo pltojamos ne ta kryptimi. i idj esm turjo btisunaikinta tam, kad jos ideologikai tarnaut moderniajamindustriniam kapitalizmui.

Raydamas XVIII a. devintajame deimtmetyje ir de-imtojo deimtmeio pradioje Humboldtas nieko neinojoapie tas formas, kurias gaus industrinis kapitalizmas. Todliame klasikiniame klasikinio liberalizmo tekste jis pabriavalstybsgalios apribojimo problem, bet nesutelkia dme-sio tiesprivaiosgalios problema. Prieastis yra aiki jis tiki

esmine privai asmen padties lygybe ir kalba apie j.Ir, inoma, jis, kurdamas 1790-aisiais, nieko neinojo apiebdus perinterpretuoti privataus asmens apibrim kor-poracinio kapitalizmo eroje. Jis nevelg dabar pacituosiuanarchist istorik Rudolf Rocker, kad Demokratija susavo motto: Vis piliei lygyb prie statym ir Liberaliz-mas su savo mogaus kaip paiam sau statymo idealu bus

sutriukinti kapitalistini ekonomini realij. Humboldtasnenumat, kad grobuonikoje kapitalistinje ekonomikoje

Rudolf Rocker, Anarcho-Syndicalism: Theory and Practice (Oakland: AK Press, 2004), p. 10.


24/128

24

valstybs kiimasis bus absoliuti btinyb, siekiant isaugotimogaus egzistencij ir ivengti fizins aplinkos destrukci-jos. A, inoma, kalbu optimistikai. Kaip Karlas Polanyi yra

pastebjs, save reguliuojanti rinka n minuts negaltegzistuoti nesunaikindama mogikojo ir gamtikojo visuo-mens turinio; ji fizikai sunaikint mog ir paverst joaplink laukine gamta. Manau, ie odiai teisingi. Hum-boldtas taip pat nenumat bdingos darbo savybs taptipreke, doktrinos, pagal kuri, kalbant Polanyi odiais, ne

prekei sprsti, kur ji turi bti parduota, kuriam tikslui nau-dojama, u koki kain turi bti leista j pakeisti, kokiu bdusuvartoti ar sunaikinti. Bet iuo atveju prek, inoma, yramogaus gyvenimas, ir todl socialin apsauga buvo mini-mali btinyb suvaryti iracionali ir destruktyvi klasikinslaisvosios rinkos veikl. Net Humboldtas 1790 m. nesuprato,kad kapitalistiniai ekonominiai santykiai amina vergij,

nors 1767 m. Simonas Linguet paskelb juos esant net bai-sesnius u panius.

Nemanoma gyventi kitaip negu veriant ms lauk dar-

bininkus dirbti em, kurios vaisi jie nevalgys, ir ms mrininkus

statyti namus, kuriuose jie negyvens. Tai btinyb, traukianti juos

rink, kur darbininkai laukia eiminink, padarysiani jiems

malon ir nupirksiani juos. Tai btinyb, kuri priveria juos pultiant keli prie turtingj, kad gaut i jo leidim praturtti [...] Koki

Karl Polanyi, The Great Transformation: The Political and Economical Origins Of Our Time (Boston: BeaconPress, 1957), p. 3.

Op. cit., p. 176.


25/128

25

didel naud jiems suteik vergovs panaikinimas! A sakau tai su

dideliu lidesiu ir tiesiai: visa tai, k jie gavo, yra nuolatos kanki-

nanti bado mirties, negandos baim, niekad nelankiusi j protvi

i emutini visuomens sluoksni... Jis laisvas, js sakote. Ak!Tai jo nelaim ie mons, sako, neturi eimininko [] jie turi

vienintel ir pat nuomiausi, baisiausi i eiminink btinyb.

Tai juos nuemina iki iauriausios priklausomybs.

Ir jei vergovs idjoje gldi kakas eminanio mogausprigimt, kaip primygtinai tvirtino kiekvienas Apvietos au-

klys, perasi ivada, kad reikia laukti naujos emancipacijos,to, k Fourier pavadino treija ir paskutinija emancipa-cine istorijos faze pirmoji vergus pavert baudiauninkais,antroji baudiauninkus samdiniais, o treioji proletariatpavers laisvais monmis, paalindama prekin darbo pob-d, pribaigdama samdom vergij ir vesdama demokratinkomercini, industrini ir finansini institucij kontrol.

Vis i dalyk Humboldtas savo klasikinje liberalio-je doktrinoje neaptar ir nepastebjo, bet manau, kad jisbt pritars tokioms ivadoms. Tarkime, jis sutinka, kadvalstybs kiimasis socialin gyvenim bt pagrstas, jeilaisv sugriaut paias slygas, be kuri ne tik laisv, bet iregzistencija bt nemanoma, taigi tomis aplinkybmis,

kurios susidaro nevaromoje kapitalistinje ekonomikoje.

Cit. pagal Karl Marx, Theories Of Surplus Value(Volume IV of Capital, (Moscow: Progress Publishers, 1963),p. 346, 348, 349. Cit. pagal Matin Buber, Paths In Utopia (Boston: Beacon Press, 1958), p. 19. Wilhelm von Humboldt, Limits of State Action,p. 137


26/128

26

Ir Humboldtas, kaip matyti i mano pateikt citat, negailes-tingai smerkia darbo susvetimjim.

Bet kuriuo atveju, jo isakyta biurokratijos ir autokratinsvalstybs kritika yra labai ikalbingas perspjimas apie kaikuriuos nirius moderniosios istorijos aspektus. Ir svarbu tai,kad jo kritikos baz yra taikytina daug liberalesnei prievartosinstitucij sriiai nei jis sivaizdavo btent industrinio kapi-talizmo institucijoms.

Nors Humboldtas atstovauja klasikinei liberaliajai dok-

trinai, jis nra primityvus individualistas, kaip, pavyzdiui,Rousseau. Rousseau iliaupsina laukin, kuris gyvena savy-je, bet Humboldto vizija visikai kitokia. Jis apibendrinasavo samprotavimus

teigdamas, kad

visos idjos ir argumentai, ipltoti ioje es, gali bti tiksliairedukuoti teigin, kad, nutraukus visus monijos panius, busstengiamasi rasti kiek manoma daugiau socialini sait. Izoliuotas

mogus negali tobulti labiau u supaniotj.

Jis faktikai velgia laisv ryi bendruomen bevalstybs ar kit autoritarini institucij prievartos, visuo-men, kurioje laisvi mons gali kurti, domtis ir pasiekti

aukiausi savo gali lyg. Faktikai, gerokai pralenkdamas

Jean-Jacques Rousseau, First and Second Discourses, R. D. Masters, ed. (New York: St. Martins Press, 1964, p. 179.

Wilhelm von Humboldt, Limits of State Action, p. 99100.


27/128

27

savo epoch, jis pateikia anarchistin vizij, kuri galbt atitin-ka tolesn industrins visuomens stadij. Galbt mes kadanors sulauksime dienos, kai visos ios vairios gijos susipins

libertarinio socializmo visum, tai socialin forma, kurivargu ar egzistuoja iandien, nors jos element galimapastebti, tarkime, kalbant apie individo teisi garantijas jos geriausiai buvo realizuotos, nors ir su tragikais trkumais,Vakar demokratijose; Izraelio kibucuose, darbinink tarybeksperimentuose Jugoslavijoje; pastangose paadinti liaud-ies smoningum ir sukurti naujus sitraukimo socialinproces bdus; ios pastangos fundamentali Treiojo pa-saulio revoliucij dalis, sunkiai koegzistuojanti su nepateisi-nama autoritarine tvarka.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad pirmas valstybskonceptas, kur renkuosi kaip atsparos tak, yra klasikinisliberalizmas. Pagal jo doktrin, valstybs funkcijos turi bti

drastikai apribotos. Taiau is ipastamas apibdinimasyra labai pavirutinikas. velgiant giliau, klasikinis liberaluspoiris kyla i konkretaus mogaus prigimties koncepto,kuriuo pabriama vairovs ir laisvos krybos svarba, taigiis poiris fundamentaliai prieingas industriniam kapi-talizmui su samdomja vergija, susvetimjusiu darbu ir hie-rarchiniais bei autoritariniais socialinio ir ekonominio organ-

izavimo principais. Klasikin liberali mintis, bent jau kalbantapie jos ideali form, yra prieika savininkiko individua-lizmo konceptams, kurie bdingi kapitalistinei ideologijai.Dl ios prieasties klasikin liberali mintis siekia paalinti


28/128

28

socialinius panius ir pakeisti juos socialiniais ryiais, o nebesivaranij godumu, grobuoniku individualizmu ir,suprantama, ne korporacinmis imperijomis nesvarbu,

valstybinmis ar privaiomis. tai kodl klasikin libertarinmintis, derinama su industrinio kapitalizmo suvokimu, manomanymu, veda tiesiai libertarin socializm, ar, jei norite,anarchizm.

LIBERTARINIS SOCIALIZMAS

Antras atramos takas, kur noriu aptarti, yra socia-listo libertaro valstybs vizija. Vienas prancz raytojas,links pritarti anarchizmui, ra, kad anarchizmas turiplat upakal kaip ir popierius, jis itveria visk. Egzis-tuoja daug anarchizmo atspalvi. Taiau mane iuo atvejudomina tik viena pakraipa Bakunino anarchizmas. is au-torius 1865 m. anarchist manifeste paskelb, kad tam, kadbtum anarchistas, pirmiausia reikia bti socialistu. Taippat mane domina Adolpho Fischerio, vieno i Haymarketmaito (1886) kankini, anarchizmas; jis teig, kad kiek-vienas anarchistas yra socialistas, bet nebtinai kiekvienassocialistas yra anarchistas. Nuoseklus anarchistas turiprieintis privaiai gamybos priemoni nuosavybei. Tokia

nuosavyb, cituojant garsij Proudhono fraz, tikrai yra va-gysts forma. Bet nuoseklus anarchistas taip pat prieinsis

Cit. pagal James Joll, The Anarchists(Boston: Little, Brown, 1965), p. 145-145.

Cit. pagal Daniel Guerin,Anarchism: From Theory To Practice (New York: Monthly Review, 1970), p. 12. Pierre-Joseph Proudhon, What is Property?(New York: Howard Fertig, Inc., 1966), p. 12.


29/128

29

vyriausybs vykdomam gamybos organizavimui. Tai reikiavalstybin socializm, alies pareign sakinjim gaminto-jams, bei vadybinink, mokslinink, parduotuvi savinink

sakinjim parduotuvje... Darbo klass tikslas yra laisvnuo inaudojimo. io tikslo nepasiek ir negali pasiekti nau-ja valdanioji klas, pakeisianti buruazij. J gali realizuotitik patys darbininkai, kai jie steigs darbinink tarybas ir tapssavo produkcijos eimininkais. ios pastabos cituojamosi kairiojo marksisto Antono Pannekoeko veikalo. Manau,kad svarbu paymti, jog radikalus marksizmas, tas, kurLeninas yra pavadins vaikiku ultrakairumu, susilieja suanarchistinmis srovmis. Leiskite man pateikti dar vienkairiojo marksizmo ir socialistinio anarchizmo pavyzd. taijums revoliucinio socializmo apibrimas:

Socialistas revoliucionierius teigia, kad valstybin nuosavy-

b tiesiausias kelias biurokratin despotizm. Mes paaikinome,

kodl valstyb negali demokratikai kontroliuoti pramons.Pramon demokratikai valdyti ir kontroliuoti gali tik darbininkai,

renkantys i savo tarpo pramons administracijos komitetus. So-

cializmas bus fundamentali industrin sistema; jos alininkai bus

susij su industrija. Taigi tie, kurie visuomenje pltoja socialin ir

darbin veikl, bus tiesiogiai atstovaujami vietinse ir centrinse

pramons tarybose socialins administracijos staigose. Taigi i

delegat galios priklausys nuo t, kurie dirba, ir jie inos, ko rei-

kia bendruomenei. Kai susirinks administracinis pramons centro

Anton Pannekoek Theses on The Fight of The Working Class Against Capitalism, www.marxists.org/archive/

pannekoe/1947/theses-fight.htm. r. V. I. Lenin, Left-Wing Communism: An Infantile Disorder (Moscow: Progress Publishers, 1964).


30/128

30

komitetas, jis reprezentuos kiekvien socialins veiklos faz. Vadi-

nasi, kapitalizme susiformavusi politin ar geografin valstyb

pakeis socialistinis pramons administravimo komitetas. Perjimas

i vienos socialins sistemos kit bus socialin revoliucija. Politinvalstyb istorikai reikia viepataujanij klasi monivaldi;

Socialistin Respublika turs pramons valdi, veikiani visos

bendruomens vardu. Pirmoji valdymo forma reik ekonomin

ir politin daugumos pajungim; antroji reik ekonomin laisv

visiems todl tai bus tikroji demokratija.ios citatos yra paimtos i knygos, pavadintosValstyb:

jos kilm ir funkcijos, paraytos Williamo Paulo 1917 m., darprie Lenino Valstyb ir revoliucij, jo libertarikiausi vei-kal.

Williamas Paulas buvo vienas i Didiosios Britani-jos komunist partijos krj, vliau ios partijos urnaloleidjas. domu, kad jo pateikta valstybinio socializmo kri-tika panai manau, labai panai libertarin anarchistdoktrin, ypa teiginiu, kad valstyb privalo inykti, btipakeista darbininkikos visuomens organizacijos paiamesocialins revoliucijos procese. Proudhonas 1851 m. ra,kad tai, k mes keiiame valdi, yra industrin organizaci-ja; galima pacituoti daug panai komentar. Tokia i esmsyra pamatin revoliucionieri anarchist idja.

Dar svarbiau u fakt, kad galima pacituoti daugpanai pareikim, yra tai, kad ios idjos buvo kelet kart

William Paul, The State: Its Origins and Functions(Glasgow: Socialist Labour Press, 1918), p. 197198.


31/128

31

gyvendintos spontanikais revoliuciniais veiksmais, pavyz-diui, Vokietijoje ir Italijoje po Pirmojo pasaulinio, karo irKatalonijoje 1936-aisiais.

Galima rodinti, bent a taip darysiu, kad taryb ko-munizmas (council communism) remiantis mintjailga citata yra natrali revoliucinio socializmo forma in-dustrinje visuomenje. Reflektuojamas intuityvus suprati-mas, kad demokratija yra didi apgaul, kai industrin sistemayra kaip nors kontroliuojama autokratinio elito nesvarbu,ar tai bt savininkai, vadybininkai, technokratai, partija,valstybin biurokratija ar dar kas nors. Klasikini liberalijideal, kuriuos taip pat yra puoselj Marxas, Bakuninas ir visitikri revoliucionieriai, autoritarinio dominavimo slygomisnegalima gyvendinti. monija, kitais odiais tariant, nebuslaisva tam, kad domtsi, kurt ir iki tobulumo ipltot savopotencial; darbininkas liks paemintu mogaus fragmentu,

instrumentu gamybiniame procese, kontroliuojamame iviraus. Remiantis iuo poiriu, revoliucinio libertarinio so-cializmo idjos buvo nugrimzdusios paskutiniojo pusimiomet industrinse visuomense. Dominuojanios ideologi-jos buvo valstybinis socializmas ir valstybinis kapitalizmas.

Bet per paskutiniuosius pora met bta domaus atgi-mimo. Mano cituotos Antono Pannekoeko tezs buvo paim-

tos i radikalios prancz darbinink grups broiros, oWilliamo Paulo pastabos apie revoliucin socializm cituoja-

Informations Correspondance Ouvriere.


32/128

32

mos Walterio Kendallo praneime, skaitytame 1969 m. Ang-lijos efildo mieste vykusioje nacionalinje konferencijojeapie darbinink kontrol.

Abi ios grups reprezentuoja kai k svarbaus. Dar-binink kontrols judjimas Anglijoje per kelerius pasta-ruosius metus tapo didele jga. judjim sudaro kele-tas didiausi profsjung, toki kaip Jungtin ininieriir liejykl darbinink profsjunga, tai antra pagal dydprofsjunga Anglijoje, ji prisim mintuosius principus

kaip idjin pamat. io judjimo nariai sureng ne vienskming konferencij ir paskelb domios propagandinsliteratros. Panas procesai vyksta ir emyninje Europoje.1968 m. gegus mnuo Pranczijoje, Vokietijoje ir Angli-joje paskatino domjimsi taryb komunizmu ir panaiomisidjomis, taip pat ir kitomis libertarinio socializmo for-momis. Nenuostabu, kad Jungtins Valstijos jose egzis-

tuoja labai konservatyvi ir ideologizuota visuomen likoslygikai nepaliestos i srovi. altojo karo mitologijoserozija bent jau daro manom diskusij kai kuriais klausi-mais. Jei dabartin represij banga bt atmuta, jei kairiejinugalt polink saviudyb ir susitelkt ties paskutiniojodeimtmeio pasiekimais, problema, kaip demokratikaiorganizuoti industrin visuomen, demokratikai kontro-

liuojam ir darbo vietose, ir bendruomenje, turt taptipagrindinis intelektini svarstym objektas tiems, kurie su-

www.whatnextjournal.co.uk/Pages/Newint/Kendall2.html.


33/128

33

pranta iuolaikins visuomens problemas. Prasidjus ma-siniam judjimui u revoliucin libertarin socializm to atikiuosi, spekuliacijos turt virsti veiksmais.

Atrodyt donkichotika priskirti marksizm ir anar-chizm tai paiai rubrikai, kaip a padariau prisiminkimeprajusio imtmeio anarchist ir marksist prieprie pradedant nuo Marxo ir Engelso susiprieinimo su, tarkime,Bakuninu ir Proudhonu. XIX a. j poiriai valstyb buvoskirtingi, bet tam tikru atvilgiu taktiniai. Anarchistai buvositikin, kad kapitalizm ir valstyb reikia sugriauti kartu.Engelsas 1883 m. laike paprietaravo iai miniai taip:

Anarchistai visk apveria auktyn kojom. Jie skelbia, kad

proletar revoliucija turi prasidtisunaikindama politin valstybs

organizacij... Taiau j tokiu metu sugriauti reikt sugriauti

organizm, kurio teikiamomis priemonmis pergalingasis prole-

tariatas galt tvirtinti savo naujai ukariaut valdi, paalinti

kapitalistin prieprie ir vykdyti visuomens ekonominrevoliucij be jos pergal baigtsi nauju sutriukinimu ir

masinmis darbinink skerdynmis, panaiomis vykusias po

Paryiaus komunos.

Manau, teisinga bt pasakyti, kad Paryiaus komunareprezentavo libertarinio socializmo, ar, jei norite, anarchiz-mo idjas, ir Marxas, inoma, apie tai ra su dideliu entuzi-

azmu. Komunos patirtis jam faktikai leido modifikuoti savovalstybs vaidmens samprat ir perimti anarchistikesn

www.marxists.org/archive/marx/works/1883/letters/83_04_18.htm.


34/128

34

perspektyv, siejam su socialine revoliucija tai pastebi-ma, tarkime, 1872 m. Komunist partijos manifesto leidimopratarmje.

Taip, inoma, kad komuna buvo paskandinta kraujyje,o anarchistins komunos Ispanijoje sutriukintos faist irkomunist armij. Ir galima teigti, kad labiau diktatorikosstruktros bt apsaugojusios revoliucij nuo prieik jg.Bet a tuo labai abejoju. Galiausiai Ispanijos atvejis rodo, kadnuoseklesn libertarin politika bt suteikusi vienintel

ans apginti revoliucij. inoma, apie tai galima bt pasa-koti ilgas istorijas, taigi nenoriu isiplsti, bet galiausiai tam-pa aiku, kad po pastarojo pusimio met vyki bt naivuneirti tiesos Bakunino nuolat kartotuose perspjimuose,jog raudonoji biurokratija rodys esanti pati niekikiausiair pavojingiausia ms imtmeio apgaul. Kart 1870 m.jis pasak: Pasodinkite pat radikaliausi revoliucionieri

visos Rusijos sost arba suteikite jam diktatoriaus gali [...] irmaiau kaip po met jis taps blogesnis u pat car.

iuo atvilgiu Bakuninas buvo labai valgus, ir tokskairij atstov perspjimas vis pasikartodavo. Pavyzdiui,paskutiniame devyniolikto amiaus deimtmetyje anar-chosindikalistas Fernandas Pelloutier paklaus: Bet argipereinamojo tipo valstyb privalo btinai ir neivengiamai

iksti kolektyvistinio kaljimo etap? Ar ji negalt bti

Robert C. Tucker, ed., The Marx-Engels Reader, p. 469470. Cit. pagal Daniel Guerin,Anarchism: From Theory To Practice, p.25.

Op. cit.,p. 2526.


35/128

35

Cit. pagal Daniel Guerin, ed., No Gods, No Masters,(Oakland: AK Press, 1998) vol. 2, p. 55.

Matin Buber, Paths In Utopia, p. 127. Cit. pagal Moshe Lewin, Lenins Last Struggle (New York: Pantheon, 1968), p. 4.

grindiama libertariniais principais, apribotais tik gamybosir vartojimo reikmmis, ir nusikraiusi politini institucij?

Netvirtinu turs atsakym klausim, bet manau, kad

pakankamai aiku, jog, jei atsakymas yra teigiamas, tikimyb,kad vyks tikrai demokratin revoliucija, gyvendinsianti hu-manistinius kairij idealus, yra gana maa. Mano manymu,Martinas Buberis gana glaustai apibdino i problem:Kalbant apie daikt prigimt, negalima tiktis, kad mede-lis, paverstas lazda, toliau lapot. Tik dl ios prieastiesyra svarbu, kad galingas revoliucinis judjimas egzistuotJungtinse Valstijos, jei norime, kad bt galimybi rastisdemokratiniams socialiniams radikalaus pobdio pasikeiti-mams bet kur kapitalistiniame pasaulyje. Panaias pastabas,be abejo, galima pritaikyti ir Rusijos imperijai.

Iki gyvenimo pabaigos Leninas pabrdavo idj, kadelementari marksizmo tiesa yra ta, jog socializmo pergalei

reikia jungtini isivysiusiose alyse gyvenani darbininkpastang. Pagaliau jai reikia, kad spaudimas i vidaus truk-dyt didiesiems pasaulinio imperializmo centrams vykdytikontrrevoliucin puolim. Tik tokios galimybs leis revo-liucijoms nugalti prievartines valstybs institucijas, sten-giantis pereiti prie tiesiogins demokratins ekonomikoskontrols.


36/128

36

Vlgi leiskite man apibendrinti. A minjau du disku-sijos apie valstyb atsparos takus: klasikin liberalizm irlibertarin socializm. Ideologikai jie atstovauja tam pa-iam poiriui kad valstybs funkcijos yra represyviosir valstybs veiksmai turi bti apriboti. Libertarinio socia-lizmo atstovai engia toliau tvirtindami, kad valstybs ga-lia turi bti eliminuota ir pakeista demokratine industrinsvisuomens organizacija su tiesiogine vis institucij liau-dies kontrole per mones, kurie dirba i institucij darb

ar yra tiesiogiai jo veikiami, daugyb darbinink taryb,vartotoj taryb, komun asamblj, regionini federacijir t. t., kuriose atstovaujama tiesiogiai ir yra galimyb jaskeisti, taigi atstovaujantieji yra tiesiogiai atsakingi u aikiaiapibrt ir integruot socialin grup, kurios vardu pasi-sako auktesns tvarkos organizacijoje, tai akivaizdiai ski-riasi nuo msiks atstovavimo sistemos.

KONTRARGUMENTAI

Labai teisinga bt paklausti, ar tokia sistema yratiktina sudtingoje aukt technologij visuomenje. Kon-trargumentus galima skirstyti dvi pagrindines kategorijas.Pirmoji kategorija yra ta, kad tokia organizacija prieinga

mogaus prigimiai, o antroji kategorija grietai teigia, kadtai nesuderinama su efektyvumo (efficiency)poreikiais. No-riau trumpai nusakyti kiekvien kategorij.


37/128

37

Pavelkime pirmj kontrargument kad laisvavisuomen yra prieika mogaus prigimiai. Danai klau-siama, ar mons i tikrj nori laisvs, ar jie trokta kartu

su laisve ugrivanios atsakomybs, ar jiems labiau patiktbti valdomiems geranoriko eimininko. Esamo valdiospasiskirstymo apologetai nuosekliai pasisako u vienar kit laimingo vergo idjos versij. Prie du imtmeiusRousseau pasmerk politinius ir intelektinius sofistus, kurieiekojo bd utemdyti tai, k jis teig btent kad esminisir iskirtinis monijos turtas yra laisv: Jie priskiria monmsprigimtin polink tarnyst [...] nemstanij, kad laisv yratas pats kaip nekaltyb ir doryb, vert yra juntama tol, koljais avimasi, o skonjimasis jais prarandamas tuo pat metu,kai jie praranda skon. Kaip io teiginio rodymus jis pateikiavis laisvj gudrybes siekiant apsisaugoti nuo priespaudos.Tiesa, Rousseau sako: tie, kuriems udrausta gyventi laisvai,

nedaro nieko, tik itisai giriasi ramybe ja diaugiasi sura-kinti grandinmis... Bet kai a matau kitus, aukojanius malonumus,

ramyb, turt, gali ir pat gyvenim dl ios vienintels vertybs,

kuri yra taip niekinama j praradusij; [...] kai a matau galybes

visai nuog laukini, niekinani europietik pasitenkinim ir

keniani alk, ugn, kalavij ir mirt tam, kad tik isaugot savo

nepriklausomyb, a nemanau, kad vergai nesupranta laisvs.

Jean-Jacques Rousseau, First and Second Discourses, p. 164. Op. cit., p. 165.


38/128

38

Tai komentaras, kur turbt galtume interpretuotiiuolaikikai.

Panaiai samprotavo Kantas po keturiasdeimties met.

Jis prisipaino negals teigti, kad mons nra subrendlaisvei, pavyzdiui, kokio nors pono baudiauninkai.

Jei bus taip mstoma, laisvs niekad nepasieksime; nema-

noma pasiekti laisvs brandos negavus jos; reikia bti laisvam,

kad galtum suprasti, kaip laisvai ir naiai naudotis savo galiomis.

Pirmieji bandymai, inoma, bus brutals ir lems skausmingesn

ir pavojingesn bv u t, kuris prie tai egzistavo viepatavimoslygomis, bet taip pat suteiks apsaug nuo iorinio valdymo. Kad ir

kaip bt, smoningum galima pasiekti tik per patirt, ir laisv yra

btina, kad bt manoma t patirt kaupti [...] Priimdami princip,

jog laisv yra bevert kontroliuojamiesiems ir kad galima jiems t

laisv aminai udrausti, jie sulauo pat Dievo, sukrusio mog

laisv, statym.

i citata yra domi dl savo konteksto. Kantas terorometu gyn Pranczijos revoliucij nuo t, kurie rodinjo,kad tai enklas, jog mass nra pasiruousios laisvs malo-nei. Manau, jo pastabos yra svarbios ir iandien. N vienasracionaliai mstantis mogus nepritars prievartai ir tero-rui, ypa terorui porevoliucinse valstybse, kuri valdiapateko nuomi autokrat rankas ir ne syk buvo pasiekusi

neapsakom laukinikumo lyg. Tuo pat metu joks supra-tingas ar humanikas mogus per greitai nepasmerks prie-

Immanuel Kant, Religion Within the Limits of Reason Alone,1793, Book 4, Part 2, Section 3.


39/128

39

vartos, kuri danai atsiranda, kai po ilgos priespaudos masspakyla prie savo pavergjus ar engia pirmuosius ingsnius laisv bei socialin rekonstrukcij.

Tik keleriais metais anksiau u Kant Humboldtasisak poir, labai pana kantikj. Jis taip pat teig, kadlaisv ir vairov yra reikmingos, mogaus savirealizacijosslygos:

Niekas taip nebrandina laisvei, kaip pati laisv. i tiesa gal

nra suprantama tiems, kurie danai tokiu nebrandumu pateisin-

davo besitsiani priespaud. Bet man atrodo, kad ji isirutuliojai paios mogaus prigimties. Nesugebjimas bti laisvam gali

kilti tik i intelektins ir moralins valdios trokimo; ios galios

padidinimas yra vienintelis t trokim isipildymas; bet tai yra

prielaida panaudoti valdi, o valdios panaudojimas yra laisvs,

paadinanios spontanik veikim, prielaida.

Tie, kurie i dalyk nesupranta, sako Humboldtas,teisingai gali bti tariami mogaus prigimties nesuvokimuir siekiu paversti mones mainomis .

Rozos Luxemburg brolika ir prielanki bolevik ide-ologijos ir praktikos kritika buvo labai panai. Tik aktyvusmasi dalyvavimas savivaldoje ir socialinje rekonstruk-cijoje gali atneti tai, k ji vadino dvasine transformacija

masms, imtmeius paemintoms buruazijos valdymo;vien tik j krybin patirtis ir spontanikas veikimas galt

Wilhelm von Humboldt,Limits of State Action,p. 143. Op. cit, p. 18.


40/128

40

isprsti milijardus problem, kuriant libertarin socialistinvisuomen. Be to, ji teig, kad istorikai tikro revoliuciniojudjimo klaidos yra vaisingesns u protingiausio Centro

komiteto neklaidingum. Manau, kad ios tezs gali btitiesiogiai paverstos paraleline dvasingos (soulful)korpora-cijos ideologija, dabar gana populiaria Amerikos akadem-iniuose sluoksniuose. Pavyzdiui, Carlas Kaysenas rao:

Savinink agentai nebesiekia maksimalizuoti investicij

teikiamo pelno, vadybininkai nebebus atsakingi akcininkams,darbintiesiems, vartotojams, visai visuomenei ir, tai svarbiausia,

paiai firmai kaip institucijai [...] Nebra godumo apraik, nra

pastang spausti darbininkus ar bendruomen, siekiant padidinti

verslo pelningum. Moderni korporacija yra dvasin korporacija.

Taip pat ir valdanti partija yra dvasin partija, ir abiem

atvejais tie, kurie reikalauja moni paklusnumo gerano-rikoms autokratijoms, manau, pagrstai gali bti apkaltintitrokimu paversti mones mainomis.

Nemanau, kad norint rodyti argumentus, kuriuos patei-kia Rousseau, Kantas, Humboldtas, Luxemburg ir daugybkit, dabartyje reikt iekoti mokslini rodym. Juos rodytigalima tik remiantis patirtimi bei intuicija. Galima taip pat

pagalvoti apie socialinius dviej poiri padarinius: vieno

www.marxists.org/archive/luxemburg/1904/questions-rsd/index.htm. Carl Kaysen, The Social Significance of the Modern Corporation,American Economic Review,

May 1957, p. 313314.


41/128

41

atstovai tvirtina, kad mons gimsta bti laisvi, o kito jogjie gimsta tam, kad bt valdomi geranorik autokrat.

K galima pasakyti apie antrj kontrargument, efek-

tyvumo klausim? Ar demokratin industrins sistemoskontrol, nusileidianti iki emiausi funkcini pakop, yranesuderinama su efektyvumu? Tokie argumentai grindiamikeleriopai. Pavyzdiui, kai kurie tvirtina, kad centralizuotasvaldymas yra technologin btinyb, bet a manau, kadatidiau pavelgus is argumentas gerokai susilpnja. Tech-nologijos vadybinink grupei teikiama dalykin informacijaper t pat laik galt bti perduota visiems darbuotojams.Technologija, kuri sugebt eliminuoti bukinant darb, pa-veriant mones specializuotais darbo instrumentais, gal-t suteikti jiems poilsio ir studijavimo galimyb tam, kad jieimokt racionaliai panaudoti t informacij. velgiant dartoliau, pats ekonominis elitas, nuo kurio dvasingmas varvte

varva prisiminus Ralpho Milibando fraz yra suvarytassistemos, kurioje jis funkcionuoja tam, kad organizuot ga-myb dl savaime suprantam tiksl - galios, augimo, pel-no, bet ne tam, kad bt patenkinti prigimtiniai mogausporeikiai, kurie kritikai gali bti ireikti tik kolektyvikai.Teiginys, kad sprendimai, priimti paties kolektyvo, reflektuosgamybos poreikius ir interesus, yra taip pat, o gal net labiau

priimtinas u teigin, kad sprendimus dl gamybos gali pri-imti tik vairs dvasingi elitai.

r. Ralph Miliband, The State in Capitalist Society(London: Weidenfield & Nicolson, 1969).


42/128

42

Kad ir kaip bt, sunkoka rimtai ginytis apie efekty-vum visuomenje, kuri skiria milinikus resursus vaisty-mui ir destrukcijai. Kaip visiems inoma, pats efektyvumo

konceptas varva ideologija. Preki maksimalizavimas varguar yra vienintel padorios egzistencijos galimyb.

VALSTYBINIS SOCIALIZMAS

IR VALSTYBINIS KAPITALIZMAS

Nagi, pagaliau pereikime prie treiosios ir ketvirto-sios pozicijos, bolevizmo arba valstybinio socializmo irvalstybinio kapitalizmo. Bandysiu rodyti, kad jie turi ben-dr bruo ir domiai nukrypsta nuo klasikini liberaliidj, vliau tapusi libertarinio socializmo idjomis. Asusirpins ms visuomene, tad leiskite man pasidalytisu jumis keliomis valgomis apie valstybs vaidmen, jos

galim evoliucij ir ideologines prielaidas, kurios lydi, o kar-tais maskuoja iuos fenomenus. Praddami galime iskirtidvi valstybs sistemas: politin ir ekonomin. Pirmajai prik-lauso moni renkami atstovai, kurie usiima vieja poli-tika; antroji i principo yra privaios galios sistema sistemaprivai imperij, nepriklausom nuo vieosios kontrols,nebent tolimais ir netiesioginiais ryiais, tokia yra feodalin

diduomen ar totalitarin diktatra. itoks visuomens or-ganizavimas sukelia kelet tiesiogini padarini. Pirmasisyra tai, kad subtiliu bdu autoritarikai pavergiamas labai di-deli moni masi, pavaldi sakymams i viraus, protas.


43/128

43

A manau, kad tai daro didel poveik bendriems kultriniamsbruoams: tikjimui, kad privalu paklusti savavalikam dik-tatui ir sutikti su autoritetu. Kalbant apie pastarj met jau-

nimo judjim, jaudina ir yra svarbu tai, kad jie meta ik irima griauti iuos autoritarinius modelius.

Antras svarbus faktas yra tai, kad vieosios publikoskontrolei pavaldi sprendim sritis gana siaura. Pavyzdiui, j neeina teismins ir apskritai centrins institucijosisivysiusioje industrinje visuomenje visa komercin,industrin ir finansin sistema.

Treias faktas yra tai, kad net siaur srit, kurioje sprendi-mai priimami demokratikai, privaios galios centrai labaistipriai veikia gerai matomais bdais per medij, politiniorganizacij kontrol, ar paprastomis ir tiesioginmispriemonmis, remdami paias parlamentarizmo sistemosvirnes o tai tikrai daroma. Neseniai pasirodiusioje Ri-

chardo Barneto studijoje apie keturis imtus sprendimprimj pokarinje nacionalinio saugumo sistemoje jis tei-gia, kad daugiausia j yra atj i vykdomosios valdios irteismo kontor Niujorke, Vaingtone, Detroite, ikagoje irBostone, nutolusi viena nuo kitos per auksmo nuotol. Irvisos kitos studijos rodo t pat.

Trumpai tariant, kapitalistin demokratin sistema vei-

kia labai siauruose rmuose, ir net iuose rmuose jos funk-cionavimui milinik tak daro koncentruotos privaios

Richard J. Barnet,The Economy of Death (New York: Atheneum, 1969), p. 97.


44/128

44

galios bei autoritariniai ir pasyvs mstymo modeliai, ku-rie yra veikiami autokratini institucij, toki kaip mons.Reikia pabrti truizm, kad kapitalizmas ir demokratija yra

beveik nesuderinami dalykai. dmus vilgsnis, manyiau,dar labiau patvirtins i ivad. Politinje ir industrinje siste-moje vyksta kontrols centralizavimo procesai. Jei kalbsimeapie politin sistem, visose parlamentinse demokratijose,ne tik msikje, po Antrojo pasaulinio karo lunga parla-mento vaidmuo formuojant politik. Kitais odiais tariant,

vykdomosios valdios funkcijos stiprja, kai ima ryktivalstybs funkcijos. Ginkluotj pajg komitetas priepor met kongreso rol nusak kaip kartais niurzgianio,bet daniausiai velnaus dds, kuris skundiasi palusiaipapsdamas pypk, bet galiausiai, kaip tiktasi, pasiduoda,vaidmen.

Rpestingai istudijav civilinius ir karinius sprendimus

po Antrojo pasaulinio karo, matome, kad tokia percepcijavisai teisinga. Senatorius Vandenbergas prie dvideimt me-t prisipaino bijs, kad Amerikos vykdomosios valdiosvirn netapt pasaulinio karo dievais numeris vienas.Tada tai ir vyko. Aikiausias to enklas yra 1965 m. vasarpriimtas sprendimas eskaluoti konflikt Vietname cinikainepaisant rinkj valios. is incidentas puikiai atskleidia

publikos vaidmen sprendiant taikos bei karo klausimu,

House Report 1406, 87thCong., 2ndsess., 1962, p. 7. Arthur H. Vandenberg, The Private Papers of Senator Vandenberg (Boston: Houghton-Mifflin, 1952), p. 504.


45/128

45

ir publikos vaidmen, apskritai kalbant apie pagrindinesvieosios politikos kryptis; taip pat kelia tarim tai, kad elektorat nekreipiama dmesio sprendiant svarbiausius

nacionalins politikos klausimus.Deja, negali savo balsu atleisti sukiaus, nes niekad u j

ir nebalsavai. Korporacij valdytojai, korporacij teisininkaiir t. t., kurie utektinai paremia vykdomj valdi (vis akty-viau dalyvaujant universiteto iaugintai vadybinink kartai),lieka valdioje vis tiek, kad ir k irinktum. Be to, domu, kadiam valdaniajam elitui visikai aikus jo socialinis vaid-muo. Pavyzdiui, Robertas McNamara, mogus, tarp liberalplaiai iliaupsintas dl savo humanikumo, techninionuovokumo ir karins kontrols kampanijos. Jo poiris socialin organizacij, a manau, daug k paaikina. Jissako: Gyvybinius sprendimus [...] ypa kalbant apie politi-nius reikalus, turi priimti virns. Ir toliau rodinja, kad tai

aikiai dievikas imperatyvas:Dievas [...] yra aikiai demokratikas. Jis visiems idalija prot,

bet visai teistai tikisi i ms produktyvaus ir konstruktyvaus tos

dovanos panaudojimo. Tai tai apie k moko vadyba [...] Vadyba

pagaliau yra pats krybingiausias i vis men, nes jos tarpininkas

yra pats mogus. Reali grsm demokratijai kyla [...] i nepakanka-

mos vadybos [...] Nepakankamai valdyti realyb nereikia suteikti

jai laisv. Tai paprastai reikia leidim kitoms jgoms nei protasskaidyti realyb [...] Jei protas nevaldo mogaus, pastarasis netenka

savo potencialo.

Robert McNamara, The Essence of Security (New York: Harper & Row, 1968), p. 109-110.


46/128


47/128

47

Vienintelis naujas dalykas, kalbant apie tokius tyrimus,yra j altinis: FTC; ie tyrimai artimi kairij liberalijAmerikos visuomens kritik klims.

Galios centralizacija taip pat turi tarptautin dimensij.Paymta cituoju i Foreign Affairs,kad labai produktyviosJAV mons usienio alyse kartu pamus uima trei viettarp pasaulio ekonomik, nusileisdamos tik Jungtinms Val-stijoms ir Soviet Sjungai.

iame deimtmetyje, susidarius esamai padiai, dau-giau kaip pus brit eksportuojam preki bus pagamintaamerikiei kompanijose, ir tai labai koncetruotos inves-ticijos. Keturiasdeimt procent tiesiogini investicij Vo-kietijoje, Pranczijoje ir Britanijoje priklauso trims firmoms amerikiei firmoms. Georgeas Ballas paaikino, kad in-tegruotos pasaulins ekonomikos, kurioje dominuot ame-rikietikasis kapitalas kitais odiais, imperija, sukrimas

nra ideali pypk papsiniojo svajon, bet blaivi prognoz.Tai vaidmuo, kur, kaip jis sako, mus privers vaidinti mspai ekonominiai imperatyvai juos vykdant pagrindi-nis instrumentas bus daugiataut korporacija. Ballas mano,kad per tokias daugiatautes korporacijas tapo manomanaudotis pasauliniais resursais maksimaliai efektyviai. iosdaugiatauts korporacijos, kaip jis teigia, yra naudingos fede-

ralinei valdiai, jos pasaulinms operacijoms ir rinkoms mo-

Leo Model, The Politics of Private Foreign Investment, Foreign Affairs, June 1967, p. 641.


48/128

48

bilizuojant resursus, be to, naudojasi Amerikos ginkluotjpajg unugariu.

Nesunku atspti, kas gaus naud i integruotos pa-

saulins ekonomikos ji yra i amerikietik tarptautinipasaulio ekonomini institucij veiklos sritis.

Na gerai, iame diskusijos etape reikia usiminti apiekomunizmo mkl. Kokia grsm iai sistemai kelia komu-nizmas? Kad bt galima atsakyti klausim aikiai ir ti-kinamai, reikia pavelgti plai Woodrowo Wilsono fondo

ir Nacionalins planavimo asociacijos studijAmerikos usie-nio politikos politin ekonomija, labai svarbi knyg. J sudarreprezentatyvus maojo elito segmentas, elito, kuris nustatoreikalavimus bet kam, kas formaliai kalbant, yra valdioje. Jospoveikis toks stiprus, tarsi tai bt Amerikos valdaniosiosklass manifestas. ia pirmin komunizmo grsm apibr-iama kaip ekonomin komunist galios transformacija,

daroma tokiu bdu, kuris atimt nor ir galimybes papildytiVakar industrin ekonomik. Tai pagrindin komunizmogrsm. Komunizmas, trumpai tariant, atima maai isi-vysiusioms alims nor ir galimybes funkcionuoti pasauliniokapitalizmo ekonomikoje panaiai atsitiko Filipinuose, ku-rie po septyniasdeimt penki Amerikos dominavimo metliko klasikine kolonijine ekonomika. i doktrina paaikina,

George W. Ball, The Discipline of Power: Essentials of a Modern World Structure (Boston: Atlantic MonthlyPress, 1968).

W. Y. Elliot, ed., The Political Economy Of American Foreign Policy, (New York: Henry Hold and Co., 1955), p.


49/128

49

kodl brit ekonomist Joan Robinson Amerikos kryiausyg prie komunizm vadina kryiaus ygiu prie pltr.

altojo karo ideologija ir tarptautinis komunist s-

mokslas veikia kaip svarbus i esms propagandinis mecha-nizmas, kad ypatingu istoriniu momentu bt galima mo-bilizuoti param iai ilgalaikei imperinei iniciatyvai. A esusitikins, kad tai pagrindin altojo karo funkcija; tai naudin-gas Amerikos visuomens vadybinink ir j koleg SovietSjungoje mechanizmas, siekiant kontroliuoti gyventojussavo imperinse sistemose. A manau, kad altojo karogajum galima i dalies paaikinti nauda dviej didij pa-saulio sistem vadybininkams.

vaizd papildo dar vienas, paskutinis elementas taiauganti Amerikos visuomens militarizacija. Kokia jos prie-astis? Nordami atsakyti klausim, pavelkime Antrjpasaulin kar ir prisiminkime, kad prie j mus buvo itikusi

Depresija. Antrasis pasaulinis karas dav svarbi ekonominpamok jis parod, kad valdios skatinama gamybarpestingai centralizuotai kontroliuojamoje ekonomikojegali nugalti Depresijos padarinius. A manau, kad kaip tiktai turjo omeny Charlesas E. Wilsonas, 1944 m. spdamas,kad mes pokariniame pasaulyje tursime permanentinkaro ekonomik. Bda ta, kad kapitalistinje ekonomikoje

egzistuoja tik keletas bd, kuriais j gali paveikti vyriausyb.

Cit. pagal Richard J. Barnet, The Economy of Death, p. 116


50/128

50

Vyriausyb negali rungtis su privaiomis imperijomis, todlgalima pasakyti, kad gamyba negali bti naudinga. Rei-kia gaminti prabangos prekes ne kapital, ne naudin-

gas prekes, tai bt konkurencinga. Deja, tik vienintelskategorijos prabangos preki gali bti prigaminta be galodaug, staigiai suvartota, greitai ivaistyta, neapsiribojant jo-kiais apibrtais j kiekiais. Mes inome, kokia tai kategorija:karin pramon.

Visa tai puikiai apra verslo istorikas Alfredas Chand-

leris. Jis apie Antrojo pasaulinio karo pamokas kalba taip:Vyriausyb turjo daugiau ilaid nei bt prognozavs

didiausias Naujojo kurso entuziastas. Didiausi snaud produk-

tai buvo sunaikinti ar palikti mi laukuose Azijoje ir Europoje.

Bet karo rezultatai atne aliai neregtai turting laikotarp. Be

to, laivyno ir didiuli armij, kovojani pat iauriausi vis laik

kar, rmimas pareikalavo grietos, centralizuotos nacionalins

ekonomikos kontrols. ios pastangos atved korporacij vadovus Vaington vykdyti vieno komplikuoiausi poelgi ekonominio

planavimo istorijoje. i patirtis sumaino ideologin baim dl

valdios vaidmens stabilizuojant ekonomik.

Reikia pabrti, kad tai konservatyvus komentatorius.Galima bt pridurti, kad, vykstant altajam karui, vykoAmerikos visuomens depolitizavimas ir buvo sukurta to-

kia psichologin aplinka, kad valdia gali kitis i dalies per

Alfred D. Chandler, Jr., The Role of Business in the United States: A Historical Survey, Daedalus, winter

1969, p. 36.


51/128

51

mokesi politik, vieuosius darbus ir viesias paslaugas,bet labai didele dalimi, inoma, per karines ilaidas.

Tokiu bdu, pasinaudojant Alfredo Chandlerio odiais,

valdia elgiasi kaip paskutini priemoni koordinator, kaivadybininkai yra nebegals palaikyti auktos paklausos.

Kaip rao kitas verslo istorikas, Josephas Monsenas,ipruss korporacijos vadybininkas toli grau nebijo vyriau-sybs sikiimo ekonomik, bet velgia Naujj Eko-nomik kaip korporacij auginimo technik.

Cinikiausiai ias idjas taiko vieai remiama karo in-dustrija. Madaug prie metus Washington Postispausdinopuiki Bernardo Nossiterio straipsni serij. Jis pacitavo LTVAerospace, vieno i didij nauj konglomerat viceprezi-dento Samuelio F. Downerio odius, jis paaikino, kodlpokariniame pasaulyje turi bti palaikoma militarin tvarka.Tai esminga, sako straipsnio autorius.

Jos [tvarkos vert. past.] prekinis patrauklumas slypi kratogynyboje. Tai vienas patraukliausi bd politikams pateisinti

sistem. Jei tu esi prezidentas ir tau reikia kontrolinio faktoriaus

ekonomikoje, tu negali parduoti Harlemo arba Wattso, bet gali par-

duoti gynyb, nauj aplink. Mes rengiams kelti gynybos biudet

tol, kol tie kals vaikai Rusijoje lenkia mus. Amerikos mons tai

supranta.

Op. cit., p. 36. Joseph Monsen, The American Business View, Daedalus,winter 1969, p. 162.

Bernard Nossiter, Arms Firms See Postwar Spurt, Washington Post, December 8, 1968, pp. A1, A8.


52/128

52

Aiku, tie kals vaikai i ties nra aplenk msiame mirtiname ir cinikame aidime, bet tai tik maytiskliuvinys mintoms tezms. Tada, kai reiks, mes visuomet

galsime pasekti Deano Rusko, Huberto Humphrey ir kitviesuli pavyzdiu ir griebtis ginklo prie milijard iki dan-t apsiginklavusi ir pasaul ukariauti siekiani kin. Vlnoriau akcentuoti altojo karo kaip ios sistemos vidauskontrols, paranojos ir psichozs klimato pltojimo tech-nikos, vaidmen, kai mokesi moktojas yra pasiruos su-

mokti didiules, nesibaigianias subsidijas technologikaiisivysiusiems Amerikos pramons sektoriams ir korporaci-joms, dominuojanioms itoje vis labiau centralizuotoje sis-temoje.

inoma, reikia pabrti, kad Rusijos imperializmas taippat nra Amerikos ideolog iradimas. Jis labai realus, pa-vyzdiui, ekams ir vengrams. Irandamos tik priemons juo

pasinaudoti, tarkime, taip padar Deanas Achesonas 1950m., ir Waltas Rostowas 1960 m.; jie rodinjo, kad Vietnamokaras yra Rusijos imperializmo pavyzdys. Panaiai pasielgir Johnsono administracija 1965 m. ji teisino intervencij Dominik Kinijos ir SSRS karinio bloko keliama grsme.Arba Kennedy intelektualai, kurie, kaip savo straipsnyjeWashington Monthly paymi Townsend Hoopes, buvo su-

klaidinti altojo karo tampos ir negaljo pastebti, kadnacionalins revoliucijos Vietname triumfas nebt tapsMaskvos ir Pekino triumfu . Tai buvo pats spdingiausiasdalies proting moni apsikvailinimas pavyzdiui, Euge-


53/128

53

neas Rostowas; jis neseniai pasirodiusioje knygoje, labaiiliaupsintoje liberali senatori ir akademini intelektu-al, ivardijo kelet iki pasaulio tvarkai moderniojoje

eroje: Napoleonas, Kaizeris Vilhelmas II, Hitleris, ir po An-trojo pasaulinio karo vyk visuotiniai streikai Italijoje beiPranczijoje [...] pilietinis karas Graikijoje ir Piet Korjosbei Vietnamo puolimai. Per Rusij mes patyrme iauriimginim, sakykime, Korjoje ir Vietname, kai ji stengsiskleisti komunizm kalaviju. Blogio jgos nepaprastaigalingos ir mes turime drsiai joms prieintis.

Labai domi iki pasaulio tvarkai seka: Napoleonas,Kaizeris Vilhelmas, Hitleris, visuotiniai streikai Pranczijoje irItalijoje, pilietinis karas Graikijoje ir Rusijos puolimas PietVietname. Jei pagalvotume apie tai, galtume prieiti priedomi ivad moderniosios istorijos studijose.

Visa tai bt galima tsti be galo. A spju, kad altasis

karas yra labai funkcionalus tiek Amerikos elitui, tiek j so-vietiniams kolegoms ie labai panaiai inaudoja Vakarimperializm, kurio jie taip pat neprasiman, kad nusiuntsavo armij ekoslovakij.

Abiem atvejais, altasis karas yra svarbus skleidiantimperin ideologij, taip pat valdios remiamai sistemai irmilitarizuotam valstybiniam kapitalizmui. Galima spti, kad

ios ideologijos ikiams bus pasiprieinta, jei reiks, netgi

Townsend Hoopes, The Nuremberg Suggestion, Washington Monthly, January 1970, p. 20.

Eugene Rostow, Law, Power and the Pursuit For Power(Lincoln: University of Nebraska Press, 1968),

p. 13, 17, 47.


54/128

54

jga. Daugeliu atvej amerikiei visuomen tikrai atvirair yra saugomos liberalios vertybs. Bet, kaip ino vargin-gai gyvenantys mons, juodieji ir kitos etnins maumos,

liberalios iors spindesys labai skurdus. Markas Twainassyk ra, kad i Dievo malons mes savo alyje turime trisneginijamai svarbius dalykus: odio laisv, sins laisv irapdairum, kuris leidia niekada j nepraktikuoti. Tie, kurienra apdairs, gali u tai sumokti.

Grietai kalbant, manau, teisinga bus pabrti, kad

korporacij vadybinink ir savinink elitas taip pat valdoekonomik ir politin sistem bent jau plai jos srit. Taipvadinami mons pasinaudoja atsitiktiniu pasirinkimu tarpt, kuriuos Marxas syk pavadino valdanij klasi frakci-jomis ir avantiristais . Tie, kuriems is apibdinimas atrodoper iurktus, galbt labiau mgsta moderni demokratiniteoretik formuluotes kaip Josepho Schumpeterio, kuris

palankiai nusako modernij politin demokratij, kaip sis-tem, kurioje elektorato problem sprendimas yra antri-nis dalykas, ne toks svarbus, kaip irinkimas moni, kurieturi sprsti. Jis visai teisingai teigia, kad politin partija yragrup, kurios nariai renkasi sutartinai veikti varybose dlpolitins valdios. Jei to nebt, skirtingos partijos negaltpriimti visikai arba beveik visikai vienod program. To-

Tom Quirk , ed., Tales, Speeches, Essays and Sketches(New York: Penguin, 1994), p. 201.

Robert C. Tucker, ed., The Marx-Engels Reader,p. 630. Joseph Schumpeter, Capitalism, Socialism And Democracy(New York: Harper & Row, 1950), p. 269, 283.


55/128

55

kie yra politins demokratijos privalumai, kaip juos supran-ta Schumpeteris.

Tai programa, kuriai abi partijos pritaria visikai arba

beveik visikai. Individai, besivarantys dl valdios, ireikiasiaur konservatyvi ideologij, daugiausiai iek tiek pa-keistus vieno ar kito korporacij elito sektoriaus interesus.Dabar tai akivaizdu, nebra ko slpti. A manau, kad itaipaprasiausiai gldi korporacinio kapitalizmo sistemos vidu-je. ie mons ir j atstovaujamos institucijos veikia valdi,ir j interesai yra nacionaliniai interesai. Tai interesai, ku-riems tarnauja, pirmiausia ir neataukiamai, usienio impe-rija ir augantis karinis valstybs kapitalizmas alies viduje. Jeimes atauktume valdi tai, manau, ir reikt padaryti, mesnebepritartume tam, kad ie mons ir j atstovaujami inte-resai valdyt ir vadovaut Amerikos visuomenei ir grasintsavo pasaulins tvarkos konceptais, savo statymins,

politins ir ekonomins didiumos pasaulio pltros kriteri-jais. Nors milinikos propagandos ir mistifikacij pastangosdedamos nutylti iuos faktus, jie lieka faktais.

Mes iandien turime technini ir materialini itekli,tenkinani biologinius mogaus poreikius. Mes neitobu-linome kultrini ir moralini resurs arba demokratinisocialinio organizavimo form, leidiani humanikai ir

racionaliai panaudoti ms materialin turt ir valdi. Klasi-kinio liberalizmo idealus, ireiktus ir ipltotus libertariniosocializmo pavidalu, pasiekti manoma. Bet tik vykstant re-voliuciniam judjimui, kurio aknys gldi plaiuose liaudies


56/128

56

sluoksniuose ir kurio dalyviai yra pasiry paalinti repre-syvias ir autoritarines institucijas valstybines ir privaias.Tokio judjimo sukrimas tai ikis mums, kur turime

priimti, jei norime atsikratyti iuolaikins barbarybs.

1970, 2005


57/128

57

PROPAGANDA.AMERIKIETIKASIS STILIUS

Matydami propagandos, kuri ispjauna pasaulio valdiosstruktros ir institucijos, gaus, apvalgininkai pavadinoms er Orwello amiumi. Bet faktikai Orwellas vlyvaspranaas. Jau Pirmojo pasaulinio karo metais Amerikos isto-rikai prezidentui Woodrowui Wilsonui pasisil isprstiproblem, kuri jie pavadino istorine ininerija tai reiktok istorini fakt apdorojim, kad ie tarnaut valstybs

politikai. iuo atveju JAV valdia norjo paaboti prieikumkarui. Tai panau Orwello 1984-uosius, nors autorius darnebuvo paras ios knygos.

1921 m. ymus amerikiei urnalistas Walteris Lipp-manas pasak, kad demokratijos menas reikalauja to, k jispavadino sutarimo gamyba. i fraz orvelikosios minikontrols eufemizmas. Pagal i idj valstybje, tokioje kaip

JAV, kur valdia negali kontroliuoti moni jga, ji geriau kon-troliuos j mintis. Soviet Sjunga su savo moni laisvmisyra prieingoje spektro pusje negu mes. Tai i esms alis,valdoma vzdu. Labai lengva nusprsti, kokia propaganda yraSSRS: tai, k pateikia valstyb, yra propaganda.

Madaug tai Orwellas apra 1984-uosiuose(mano nuo-mone, nelabai geroje knygoje). is krinys populiarus todl,kad jis trivialus ir kalba apie ms prieus. Jei Orwellasdorotsi su kitokia problema mumis paiais jo knyganebt tokia populiari. Ties sakant, galbt ji net nebtispausdinta.


58/128

58

Totalitarinse visuomense, kur veikia Tiesos minis-terija, propaganda i ties nesistengia kontroliuoti tavomini. Ji tik suteikia partin linij. Ji sako: tai oficiali dok-

trina ir nepatek bd. Tai, k tu manai, nelabai kam svarbu.Jei nukrypsi nuo linijos, mes tau kai k padarysime, nes mesturime gali. Demokratins visuomens negali taip veikti,nes valstybs galimybs kontroliuoti elges jga daug labiauapribotos. Jei monms leidiama pareikti nuomon, taiturintys gali imasi kontroliuoti, k tas liaudies balsas sako kitaip tariant, kontroliuoja moni mstym. Tai galima pa-daryti, tarkime, rengiant politinius debatus, kuriuose, atrodo,pareikiama daug nuomoni, bet jie lieka labai riboti. Reikiasitikinti, kad abi alys debatuose priima tam tikras prielaidas ir kad t prielaid pagrindas yra propagandin sistema. Kaivisi priima propagandin sistem, leidiama kelti debatus.

Vietnamo karas klasikinis Amerikos propagandins sis-

temos pavyzdys. Pagrindinje (mainstream) iniasklaidoje New York Times, CBS ir kt. vyko karti debatai dl karo.Ginijosi mons, pasivadin balandiais ir vanagais. Vana-gai sak: Jei mes kariausime, laimsime. Balandiai sak:Net jei kariausime, tai turbt bus per brangu, be to, turbtmes iudysime per daug moni. Abi puss sutar dl vie-no dalyko. Mes turjome teis agresij prie Piet Viet-

nam. Balandiai, kaip ir vanagai, atsisak pripainti, kadvyksta agresija. Abi stovyklos vadino ms kareivi buvimPietryi Azijoje Piet Vietnamo gynimu, standartine orve-lika maniera, pakeisdami od agresija od gynyba.


59/128

59

I tikrj mes puolme Piet Vietnam taip pat, kaip sovietaivliau puol Afganistan.

Pairkime tokius faktus. 1962 m. JAV oro pajgos

pradjo vykdyti tiesiogines atakas prie Piet Vietnamokaim gyventojus, smarkiai bombarduodamos ir naudoda-mos chemines mediagas, nuo kuri nubyra medi lapai.Dalis ios programos buvo skirta suvaryti milijonus moni internuotj stovyklas ten apsuptus spygliuot viel ir gin-kluotos sargybos, juos saugojo nuo j remiam partizan,Vietkongo, pietins buvusios antipranczikosios rezistenci-jos (Vietminh) atakos. Tai ms valdia vadina agresija arbainvazija, kai taip pasielgia koks nors oficialus prieas. Saigonovyriausyb buvo neteista ir maai palaikoma visuomens,jos valdym danai pertraukdavo JAV palaikomi pervers-mai, buvo baiminamasi, kad ji gali susitarti su Vietkongu.Apie 70 000 vietkonginink jau buvo iudyta JAV teroro

kampanijos metu prie prasidedant tiesioginei JAV invazijai1972 m.

Kaip sovietai Afganistane, mes bandme sukurti vyriau-syb Saigone tam, kad ji mus pakviest. Taip stengdamiesi,turjome nuversti reim po reimo. Pagaliau paprasiausiaivykdme tiesiogin invazij. Tai paprasta agresija. Taiau JAVnebuvo leista diskutuoti apie kar n vienam pilieiui, kuris

man, kad ms politika Vietname yra i principo neteisin-ga. Debatuose buvo ginijamasi dl taktikos.

Net paiame prieinimosi JAV karui kartyje tik maaintelektual dalis prietaravo karui i principo teigdami,


60/128

60

kad agresija yra neteisinga. Dauguma intelektual moponuoti po to, kai tai padar valdanios verslo grups pragmatikai manydamos, kad katai bus per dideli.

Keista, jog debatuose niekas nepateik argumento,kad JAV galt laimti, bet bt neteisinga, jei tokia karinagresija tapt skminga. Tokia buvo autentiko judjimo utaik pozicija, bet j retai igirsdavo pagrindins iniasklaidospriemons. Jei paimtumte Amerikos istorijos knyg ir pa-velgtumte Vietnamo kar, nerastumte tokio vykio

kaip JAV vykdytas Piet Vietnamo puolimas. Pastaruosius22 metus a bergdiai iekojau nors vieno pagrindinjeiniasklaidoje ar mokslo knygose atsiradusio Amerikos in-vazijos Piet Vietnam, ar Amerikos agresijos Piet Viet-name apibrimo. Amerikos doktrininje sistemoje nratokio vykio. Jis inyks i istorijos, prasmegs orvelik at-minties duob.

Jei JAV bt totalitarin valstyb, Teisybs ministerijapaprasiausiai pasakyt: Ukariauti Vietnam yra ms tei-s. Nedrskite su tuo nesutikti. mons tai atpaint kaippropagandos sistem ir tebegalvot kaip nori. Jie papras-iausiai bt stebj ms puolim Vietname, kaip kad messtebime sovietus, atakuojanius Afganistan.

mons JAV daug laisvesni, jie gali reikti savo mintis.

tai kodl esantiems valdioje btina kontroliuoti kiekvienomogaus mintis, padaryti taip, kad jam atrodyt, jog vie-nintel diskusij JAV karo tema yra taktikos aptarimas: kaipmes galime kariauti. Nra diskusijos, ar tai teisinga, ar ne.


61/128

61

Vietnamo karo metu JAV propagandin sistema atlikosavo darb i dalies, bet ne visikai. Tarp isilavinusi moniji veik labai gerai. Studijos rodo, kad labiau isilavinusiuose

visuomens sluoksniuose valdios propaganda karo temadabar priimama be ilyg. Viena slyga, kad propagandageriau veikt isilavinusiuosius nei neragavusius mokslo,yra ta, jog isilavinusieji daugiau skaito, taigi gauna dau-giau propagandos. Kita slyga yra ta, kad jie dirba vadybos,iniasklaidos bei akademinje srityse ir tam tikru mastu dar-buojasi kaip propagandins sistemos agentai jie tiki tuo,kuo sistema tikisi juos tikint. Daniausiai jie yra privilegi-juoto elito dalis ir dalijasi su esaniais valdioje interesais beivalgomis.

Kita vertus, valdia turjo problem kontroliuodamavis gyventoj nuomon. Remiantis kai kuriomis i pasku-tini apklaus, daugiau kaip 70 procent amerikiei visgi

man, kad karas yra, cituojant Gallupo apklaus, funda-mentaliai neteisingas ir amoralus, o ne klaida. Dl plaiosopozicijos Vietnamo karui propagandin sistema praradogalimyb manipuliuoti daugelio amerikiei smonmis.Gyventojai vis skeptikiau irjo tai, kas jiems sakoma.iuo atveju buvo sukurtas net pavadinimas tikjimo erozijai.Ji pavadinta Vietnamo sindromu, tai mirtina liga, irint

Amerikos elito akimis, nes mons suprato per daug.Leiskite man pateikti dar vien galingos propagandins

sistemos JAV darbo pavyzd Kongreso balsavim dl pa-galbos kontroms 1986 m. kovo mnes. Trys mnesiai prie


62/128

62

balsavim administracija kaitino politin atmosfer, ban-dydama pasiprieinti kongreso pagalbos terorist armijai,puolaniai Nikaragv, apribojimams. A domjausi, kaipiniasklaida rengiasi nuviesti administracijos kampanijprie kontras. Taigi studijavau du nacionalinius laikraius Washington Post ir New York Times. Saus, vasar ir kov askaiiau kiekvien j vedamj, nuomoni skyrel ir j paiautori prirayt skilt. I viso buvo 85 skiltys. Visos jos buvonukreiptos prie sandinistus. Ta tema buvo netoleruojama

jokia diskusija.Ikyla du stebinantys faktai, kalbant apie sandinis-tus kai juos palygini su ms sjungininkais CentrinjeAmerikoje Hondru, Gvatemala ir Salvadoru. Pirma,sandinist valdia neorganizuoja savo gyventoj skerdyni.Tai gerai matoma. Antra, Nikaragvoje, vienintelje i t ali,valdia band diegti socialin varg rpyb. Tai taip pat

nra debat tema: tai vis pripastama tiesa.Kita vertus, ms sjungininks Gvatemala ir Salvado-

ras yra vienos baisiausi teroristini valstybi pasaulyje. 1980m. ten buvo iudyta daugiau kaip 150 000 gyventoj suJAV pagalba. ios valstybs maai rpinasi savo gyventojais,tik kankina, terorizuoja ir udo. Hondras gyvena truputlkitaip. Hondre sitvirtinusi turi valdia, kuri apiplinja

vargus. Ten neudoma tokiais mastais, kaip Salvadore arGvatemaloje, bet didioji gyventoj dalis mirta badu.

Taigi, tikrindamas 85 vedamuosius, iekojau i dviejfakt apie Nikaragv. Faktas, kad sandinistai radikaliai ski-


63/128

63

riasi nuo ms Centrins Amerikos sjunginink ir neudosavo gyventoj, nebuvo pamintas n karto. Apie tai, kadjie vykd socialines reformas vargams, buvo usiminta duvarganus kartus. Dvi frazs i 85 skili viena kritine tema irnulis frazi kita.

Tai gana spdinga mstymo kontrol plaiai diskutuo-jama tema. Paskui perirjau vedamuosius apie Salvadorir Nikaragv nuo 1980 m. iki dabar: i esms ta pati dainel.Nikaragva, alis, puolama regionins supergalios, 1985 m.

spalio 15 d. padar tai, k mes padarme Havajuose Antrojopasaulinio karo metu: ved apgulties padt. PagrindinjeAmerikos iniasklaidoje kilo didelis skandalas vedamieji,pasmerkimai, rodinjimai, kad sandinistai yra totalitariniostalinizmo monstrai, ir taip toliau.

Po dviej dien, spalio 17-j, apgulties padt atnauji-no Salvadoras. vesta 1980 m. kov ir po to kas mnes atnau-

jinama, Salvadoro apgulties padtis buvo daug iauresnnei Nikaragvos. Buvo blokuojama judjimo laisv ir beveikvisos pilietins teiss. Tokiomis slygomis JAV ilavinta ir or-ganizuota armija vykd kankinimus ir udynes.

New York Timesapgulties padt Nikaragvoje laik dideliuvrikumu. Salvadoro apgultis, daug iauresn savo meto-dais, niekad nebuvo paminta 160 New York Times vedamjapie Nikaragv ir Salvador iki dabar (1986-j vidurio).

Mums danai sako, kad toji alis yra jauna demokratija,taigi apgulties padtis joje leistina. Remiantis naujien pra-neimais apie Salvador, Duarte yra nuosaikios centrist


64/128

64

vyriausybs, terorist puolamos ir i deins, ir i kairs,vadovas. Tai visika nesmon. Kiekvienas mogaus teisityrimas, net JAV valdia privaiuose pokalbiuose pripasta,

kad terorizm vykdo pati Salvadoro valdia. Mirties briaiyra saugumo pajgos. Duarte paprasiausiai stovi teroristprieakyje. Bet tai retai pasakoma vieai. Dl to kalta Walte-rio Lippmanno pastaba apie sutarimo gamyb. Demokra-tija padeda igirsti mogaus bals, ir intelektualo uduotisyra laiduoti, kad is balsas patvirtint tai, k lyderiai suvo-

kia kaip teising kurs. Propaganda demokratijoje yra tai,kas prievarta yra totalitarizme. JAV ir kitur i technika yraitobulinta iki auktojo meno lygmens, daug auktesnio, neisvajojo Orwellas. Apsimestinio nuomoni skirtumo ksniai(tokie kaip Vietnamo epochos balandi, kritikavusi karoefektyvum, bet ne jo princip) tai viena i subtilesnipriemoni, nors paprastas melas, slopinimas ir kitos lykios

priemons taip pat labai efektyvios.Tiems, kurie visame pasaulyje atkakliai siekia laisvs,

negali bti kitos btinos uduoties kaip indoktrinacijosmechanizm ir praktik suvokimas. iuos dalykus lengvapastebti totalitarinse visuomense, bet daug maiaumanoma tai padaryti propagandinje sistemoje, kuriaimes esame pajungti ir kuriai pernelyg danai nenoriai ir

nesmoningai tarnaujame kaip bevaliai, neprotaujantys in-strumentai.

1987


65/128

65

SOVIET SJUNGA PRIE SOCIALIZM

Kai dvi didiosios pasaulins propagandos sistemos

sutaria dl tos paios doktrinos, reikia iek tiek intelektinipastang, kad isivertum i i pani. Viena doktrina yratokia, kad visuomen, sukurta Lenino ir Trockio, ir toliauformuota Stalino bei jo pdini, kakaip reikmingai aristorikai yra susijusi su socializmu. Faktikai, jei toks santykisegzistuoja, tai jis yra priepriea.

Gana aiku kodl abi didiosios propagandins siste-mos primygtinai laikosi ios fantazijos. Nuo pat atsiradimoSoviet Sjunga stengsi pajungti savo gyventoj energijir dieg moni, j bruzdjimas padjo jiems 1917 m.ugrobti valdi, priespaud. Didiausias ideologinis gin-klas tai pasiekti buvo tvirtinimas, kad valstybs vadovai vedasavo visuomen ir pasaul socialistinio idealo link; nemano-

mas dalykas, kaip suprato kiekvienas socialistas i tikrjbet kuris rimtas marksistas (ir daugelis) suprato, jog tai buvodidiausias melas, kur istorija atskleid nuo pat pirmjbolevik reimo dien. sakintojai pasisteng usitikrintiteistum ir param, inaudodami socializmo ideal aurir naudodamiesi pagarba, kuri jiems buvo rodoma, bet tuopat metu nuslp savo pai ritualines naikinimo praktikas

socializmo atribut.Kalbant apie kit didij pasaulio propagandin

sistem, socializmo siejimas su Soviet Sjunga ir jos klientaisnaudojamas kaip galingas ideologinis ginklas, siekiant pri-


66/128

66

versti pilieius paklusti valstybinio kapitalizmo institucijoms,tikinti juos, kad btinyb pardavinti save i institucij sa-vininkams ir vadybininkams yra laikoma faktikai prigimtiniu

statymu, vienintele socialistins citadels alternatyva.Soviet lyderiai vaizduojasi es socialistai, kad isaugot

savo teis ginkluotis, o Vakar ideologai pasinaudoja tokiapat pretenzija, kad ubgt u aki laisvesns ir teisingesnsvisuomens grsmei. i jungtin ataka prie socializm buvolabai efektyvi, j puolant moderniaisiais laikais.

Galima atkreipti dmes dar vien mechanizm, kurvalstybiniai kapitalistai efektyviai naudoja, tarnaudamiegzistuojaniai galiai ir privilegijoms. Nuolatinis vadinamjsocialistini valstybi smerkimas yra kupinas ikraipym,o neretai ir atviro melo. Nieko nra lengviau kaip pasmerk-ti oficial prieinink ir priskirti jam kok nors nusikaltim;nebtina apsikrauti rodymo ar logikos nata, kai ygiuojama

parade. Vakar prievartos ir bartbarizmo kritikai danaibando tuojau paalinti nesusipratim, pripaindamiegzistuojanius iaurumus ir priespaud, demaskuodami pa-sakas, igalvojamas Vakar prievartos tarnyb. Nuspjamaipaprastai ie ingsniai i karto interpretuojami kaip blogioimperijos ir jos numyltini apologetika. Taip isaugomabtina Teis Mel Valstybinse Institucijose, ir ikasama

duob valstybs prievartos ir barbarizmo kritikai.Taip pat verta atkreipti dmes tai, kad leninin dok-

trina tampa patraukli moderniajai inteligentijai konfliktir perversm metu. i doktrina pareigoja radikalius in-


67/128

67

telektualus valdyti valstyb ir primesti griet raudono-sios biurokratijos, naujosios klass valdym, kaip tai prieimtmet nurod valgus analitikas Bakuninas. Kaip ir Marxo

apraytoje bonapartist valstybje, jie tampa valstybs y-niais ir parazitiniu pilietins visuomens augliu, valdaniuj geleine ranka.

Kai nra dideli iki valstybinio kapitalizmo insti-tucijoms, tokie patys fundamentals sipareigojimai ska-tina naujj klas tapti valstybs vadovais ir ideologais,muaniais liaud liaudies lazdomis, Bakunino odiais ta-riant. Nenuostabu, kad intelektualai taip greitai pereina nuorevoliucinio komunizmo prie Vakar garbinimo, kartoda-mi scenarij, prie pus amiaus i tragedijos virtus farsu. Iesms visa tai, kas pasikeit, parodo, kur gldi valdia. Leninoodiai, kad socializmas nra niekas kitas kaip valstybiniokapitalizmo monopolis, paverstas vis moni nuosavybe,

moni, kurie, inoma, turi tikti savo lyderi geranoriku-mu, byloja apie socializmo pritaikym valstybs yni po-reikiams ir leidia suprasti greit

noam.chomsky. .tikslai.ir.vizijos.2006.lt (1)

Documents