Fundamentalios tiesos - tai sėkmės durų raktas. Stephenas Covey'us šias tiesas atsklei­džia mums. Būtinai nusipirkite knygą Sep­tyni sėkmės lydimų žmonių įpročiai, o svar­biausia - perpraskite jos pamokas!

— Anthony Roberts,knygos D idieji žingsniai autorius

Ši knyga turi didelį privalumą: ji yra papras­ta, bet nesupaprastinta.

- M .ScottPeck,

knygos Neišvaikščioti keliai autorius

„Septyniuose... jpročiuose“ autorius patei­kia mums septynis vertingus patarimus, kaip tapti savo gyvenimo šeimininku ir darnia asmenybe. Knyga energizuoja, įkvepia, pa­deda siekti sėkmės versle ir gyvenime ap­skritai.

— Roger Staubach,

Nacionalinės futbolo lygos žaidėjas

Stepheno R. Covey'aus knyga moko veiks­mingai, įtaigiai ir jausmingai. Pateikiamų principų turinys ir metodika padeda tvirtus efektyvaus bendravimo pamatus. Manau, ši knyga puikiai papildys mano, švietėjo, bib­lioteką.

- William Rolfe Kerr,

Jutos aukštojo mokslo komisijos narys

Stephen R. Covey

7 SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ

ĮPROČIAI

n T h e/ H abits o f H ighly E ffective

PeopleRestoring the Character Ethic

Stephen R. Covey

FranklinCovey

Stephen R. Covey

sėkmėslydimų žmonių

įpročiaic h a r a k t e r i o e t i k o s r e k o n s t r u k c i j a

UDK 159.9 Versta iš leidinio:Co-287 Stephen R. Covey

The 7 Habits of Highly Effective People: Powerful Lessons in Personai Change

Iš anglų k. vertė Virginija Šileikienė Redagavo Andrius Rondomanskis

Copyright © 1989, 2004 by Stephen R. Covey

FREE PRESSA Division of Simon & Schuster, Inc.New York, NY 1002

ISBN: 0-7432-6951-9

Franklin Covey ir FC logo yra Franklin Covey Co prekybinis ženklas. Naudojimas tik su leidimu.

ISBN 9955-599-34-0 © „Mijalba“, 2006

T u r i n y s

Padėkos ................................................................................... 9Įžanga ...................................................................................... 11

I dalis. Paradigmos ir principai ................................... 17Iš vidaus j išorę ................................................................... 19Septyni įpročiai: apžvalga ................................................... 52

II dalis. Asmeninės pergalės ......................................... 71I įprotis. Būk proaktyvus ................................................. 73

Asmeninių vizijų principai ........................................... 74II įprotis. Pradėdamas galvok apie pabaigą ....................... 103

Asmeninio lyderiškumo principai ............................... 104III įprotis. Pradėk nuo svarbiausių dalykų ....................... 155

Asmeninės vadybos principai ....................................... 156

III dalis. V iešosios pergalės .......................................... 195Tarpusavio priklausomybės paradigmos ...................... 197

IV įprotis. Laimėkime abu ............................................... 217Tarpasmeninio lyderiškumo principai ......................... 218

V.įprotis. Suprask, ir būsi suprastas .................................. 248Atjautaus bendravimo principai .................................. 249

VI įprotis. Sinerginis veikimas ......................................... 273Kūrybiško bendradarbiavimo principai ....................... 274

IV dalis. A tsinaujinimas ................................................ 297VII įprotis. Pagaląsk savo pjūklą ...................................... 299

Pusiausviro atsinaujinimo principai ............................ 299Ir vėl iš vidaus į išorę .................................................... 321

Autoriaus pastaba .............................................................. 331

6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Pabaigos žodis ..................................................................... ..333

P riedas A. Kaip žvelgiame į pasaulį iš įvairių centrų ........... ...345P riedas B. II kvadranto diena jūsų bendrovėje .......................355

Apie FranklinCovey bendrovę ............................................. ...365

Apie autorių ........................................................................ ..367

P a d ėk o s

Tarpusavio priklausomybė yra kur kas didesnė vertybė negu asmeni­nė nepriklausomybė.

Ši studija yra sinerginė, kitaip sakant, daugelio protų sąveikos re­zultatas. Ji prasidėjo aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai rašydamas daktarinį darbą susidomėjau per 200 metų išleista literatūra apie sėk­mės dėsnius. Esu dėkingas daugeliui mąstytojų už jų išmintį ir įkvėpi­mą - jų darbai pergyveno juos pačius.

Dėkoju daugeliui studentų, draugų ir kolegų iš Brighamo Youngo universiteto ir Covey 'aus lyderiškumo centro (Covey Leadership Cen­tre), taip pat tūkstančiams suaugusiųjų, tėvų, jaunuolių, vadovų, mo­kytojų ir kitų savo klientų, kurie praktiškai tikrino šios knygos idėjų vertę ir mane skatino. Taip medžiaga palaipsniui įgavo šią formą ir įkvėpė tuos, kurie nuoširdžiai gilinosi į ją, o as įsitikinau, kad septyni įpročiai - tai holistinis, integralus asmenybės ugdymo ir efektyvaus savitarpio bendravimo metodas ir kad svarbiau už tuos įpročius yra tik šių įpročių santykis bei eiliškumas.

Taip pat esu dėkingas žmonėms, padėjusiems man parengti ir iš­leisti šią knygą:

- Sandrai ir visiems mūsų vaikams, jų vyrams ir žmonoms už tai, kad garbingai gyvena, tarnauja visuomenei, taip pat padeda man ir palaiko mane, kai turiu išvykti iš namų. Nesunku mokyti principų, kurių laikosi mylimi žmonės.

- savo broliui Džonui už ištikimą meilę, domėjimąsi mano veikla, jo įžvalgumą ir tyrą sielą.

- savo šviesios atminties tėvui.

- savo motinai už jos ištikimybę 87 savo palikuonims ir už jos amži­ną meilę.

- savo brangiems draugams ir verslo kolegoms, ypač:

8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Billui Marre, Ronui McMillanui ir Lexui Wattersonui už atsiliepi­mus, padrąsinimą, pagalbą ruošiant medžiagą spaudai ir išleidžiant knygą.

- Bradui Andersonui, ne vienerius metus rengusiam Septynių įpročių programos vaizdajuostes. Jam vadovaujant, ši medžiaga buvo patik­rinta ir patobulinta, jo dėka ją įvairiose organizacijose išbandė tūstan­čiai žmonių. Beveik visi mūsų klientai nusprendė šią medžiagą paro­dyti didesniam skaičiui savo darbuotojų, tuo patvirtindami jos veiks­mingumą.

- Bobui Thele už pagalbą organizuojant mūsų bendrovės darbą, - tai sudarė man puikias galimybes susikaupti ir parašyti šią knygą.

- Davidui Conley’ui - jis skaitė paskaitas įvairioms bendrovėms apie septynių įpročių veiksmingumą, tuo labai padėdamas man ir mano kolegoms Blaine’ui Lee, Roice’ui Kruegeriui, Rogerui Merrillui ir Alui Switzeriui skleisti šias idėjas visuomenėje.

- savo literatūriniam agentui Janui Milleriui ir itin aktyviam partne­riui Gregui Linkui, taip pat jo padėjėjoms Stephannei Smith ir Rale- en Beckham Wahlin už jų kūrybiškumą ir ryžtą platinant knygą.

- Simon ir Schuster leidyklos redaktoriui Bobui Asahinai už profesio­nalumą, už daugelį nuostabių pasiūlymų ir už paaiškinimą, kuo ištar­tas žodis skiriasi nuo užrašyto.

- savo buvusioms asistentėms Shirley ir Heather Smith ir dabartinei asistentei Marilyn Andrews už jų išties nepakartojamą lojalumą.

- mūsų Executive Magazine žurnalo redaktoriui Kenui Sheltonui už tai, kad padėjo tobulinti knygos rankraštį, taip pat už jo garbingumą ir kokybišką darbą.

- Rebeccai Merrill už itin vertingą pagalbą rengiant ir spausdinat ran­kraštį, už tikėjimą šia medžiaga, taip pat jos vyrui Rogeriui už išmin­tingą ir sinerginę pagalbą.

- ir Kay Swim bei jos sūnui Gaylordui už vertingus ir išmintingus patarimus, padėjusius mūsų organizacijai suklestėti.

Įža n g a

^ J u o to laiko, kai pirmą kartą buvo išleista ši knyga, pasaulis neap­sakomai pasikeitė. Gyvenimas tapo sudėtingesnis, jis reikalauja dau­giau pastangų ir kelia daugiau įtampos. Iš pramoninės epochos mes perėjome į informacijos amžių ir susidūrėme su naujais uždaviniais. Atsirado naujų iššūkių, asmeninių bei organizacinių problemų, apie kurias prieš porą dešimtmečių niekas net nežinojo. Problemų ne tik pagausėjo - dabar jos yra visiškai kitokio pobūdžio.

Didžiuliai pokyčiai visuomenėje ir kompiuterizuotoje pasaulinėje rinkoje ragina mane atsakyti į kelis svarbius klausimus, kuriuos nuo­latos girdžiu: Ar ši knyga ir šiandien tebėra tokia pat veiksminga prie­monė? Ar septyni įpročiai bus tokie pat veiksmingi po dešimties, dvi­dešimties, penkiasdešimties ar šimto metų? Mano atsakymas toks: Kuo sparčiau keičiasi pasaulis ir kuo didesnės mūsų problemos, tuo labiau šie įpročiai padės mums jas spręsti. Kodėl? Mūsų vis gausėjan­čios problemos yra visuotinės, todėl spręsti jas visada turėsime remda­miesi tam tikrais amžinais ir akivaizdžiais principais, kurie yra bendri visoms klestinčioms visuomenėms. Aš neišradau šių principų - ta garbė priklauso ne man. As tiesiog paskelbiau, kad tokie principai egzistuo­ja, ir sudėliojau juos į eiliškumu paremtą sistemą.

Esu perpratęs vieną be galo svarbią tiesą: jei nori įgyvendinti iški­liausias savo svajones ir įveikti didžiausius sunkumus, pažink ir pritai­kyk principus, arba natūralius dėsnius, nuo kurių priklauso veiklos re­zultatai. Šiuos principus galime taikyti labai skirtingai, atsižvelgdami į savo unikalumą, gabumus, kūrybiškumą, tačiau kad ir ką darytume, be jų sėkmės nepasieksime.

Dažnai žmonės to nepripažįsta, bent jau sąmoningai. Vis dėlto žvelg­dami atidžiau pastebime, kad principais paremti sprendimai yra kur kas veiksmingesni. Leiskite šį kontrastą pailiustruoti keliais būdingais šios dienos problemų pavyzdžiais:

10 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ Ž M O N IŲ ĮPROČIAI

Baimė ir nesaugumas. Nepaprastai daug žmonių šiandien gyven kankinami baimės. Jie bijo dėl ateities. Jie bijo pasikeitimų. J įe

prarasti darbą, drauge ir šeimos pragyvenimo šaltinį. Žmonės b‘'° rizikuoti, todėl tampa priklausomi nuo kitų - ir darbe, ir namuose* Šiuolaikinė kultūra šią problemą siūlo spręsti siekiant asmeninės ne priklausomybės. „Dabar rūpinsiuos tik savimi ir savo nuosavybe. Ge rai atliksiu savo darbą, o tada užsiimsiu tais dalykais, kurie teikia man tikrą džiaugsmą." Asmeninė nepriklausomybė yra labai svarbi, netgi būtina egzistencijos sąlyga. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja tarpusavio priklausomybė, todėl, siekdami savo didžiausių tikslų, turi­me pasitelkti ir kitų žmonių įgūdžius bei gabumus, nes mūsų asmeni­nės galimybės iš esmės yra menkos.

„Noriu dabar". Žmonės nori turėti daug ir dabar. „Noriu pinigų. Noriu didelio ir gražaus namo, gražaus automobilio, didžiausio ir geriausio pramogų centro. Noriu visa tai turėti, nes esu to vertas. “ Nors dabartinė bankų kredito sistema leidžia mums įsigyti daiktus dabar, o sumokėti už juos vėliau, tačiau ekonominės realijos tokios, jog vieną dieną paaiškėja, kartais net labai skausmingai, kad negalime pirkti daugiau, negu sugebame uždirbti. Šią paprastą tiesą mums ne­gailestingai primena augantys procentai. Kad pasiektume tikslą, nega­na vien sunkiai plušėti. Kai šiandien taip greitai keičiasi technologijos, o globalizuotoje rinkoje didėja konkurencija, mes ne tik privalome būti labai išsilavinę - diena iš dienos turime mokytis ir nuolat at­skleisti vis naujas savo galimybes. Mums reikia nuolat mokytis, kad nesiremtume jau pasenusiomis žiniomis. Įvairiausio rango vadovai rei­kalauja vis geresnių rezultatų, ir tam yra svarių priežasčių, iš kurių svarbiausia - žiauri konkurencija. Auganti gamyba yra šiandieninė re­alybė ir materialinės gerovės pamatas, tačiau tikra sėkmė aplanko tuos, kurie puoselėja dvasines vertybes. Galbūt jums pavyks įvykdyti ga­mybos planus, tačiau svarbiausia, ar jūsų atliekamas darbas liks pra­smingas po vienerių, penkerių ar dešimties metų. Mūsų pramoninė kultūra ir Volstritas siekia rezultatų šiandien. Tačiau būtina laikytis pusiausvyros principo: suderinti šiandieninius poreikius ir plėtoti g a li-

ĮŽANGA 11

jjiybes, kurios padėtų mums siekti sėkmės rytoj. To paties principo turite paisyti rūpindamiesi sveikata, santuoka, šeima, bendruomene.

Kaltinimai ir aukos sindromas. Kai kyla problemų, visuomet galite rasti kaltų. Mūsų visuomenėje įprasta smerkti. „Jei mano viršininkas nebūtų toks užsispyręs idiotas... Jei nebūčiau gimęs toks neturtin­gas... Jei gyvenčiau geresnėje vietoje... Jei nebūčiau paveldėjęs tokio temperamento iš savo tėvo... Jei vaikai nebūtų tokie maištingi... Jei anas skyrius nuolat nepainiotų užsakymų... Jei mūsų pramonė nesi- ristų į prarają... Jei mūsų žmonės nebūtų tokie tinginiai, be įkvėpi­mo... Jei mano žmona būtų nors kiek supratingesnė... Jei...“ Taip dėl savo nesėkmių ir sunkumų kitus žmones ar aplinkybes kaltina daž­nas. Toks elgesys visai suprantamas, nes jis bent jau trumpam nura­mina, numalšina skausmą. Tačiau taip elgdamiesi mes daromės dar labiau priklausomi nuo savo problemų. Parodykite man žmogų, ku­ris nuolankiai prisiima atsakomybę už viską, kas su juo ar ja vyksta, ir drąsiai imasi iniciatyvos kūrybiškai keisti situaciją, o aš jums tada pa­rodysiu, kokia didžiulė yra gero pasirinkimo galia.

Neviltis. Kaltinimai gimdo cinizmą ir neviltį. Jei pasiduodame ir ima­me tikėti, kad esame aplinkybių aukos, kad mūsų likimas nulemtas, mus apima neviltis ir apatija. „Esu tik pastumdėlis, marionetė, mažas didelio mechanizmo sraigtelis ir nieko negaliu pakeisti. Tiesiog pasa­kykite, ką turiu daryti, ir aš padarysiu." Kiek daug gabių, talentingų žmonių taip mano; jie nusivilia, juos apima depresija. Dabartinė kul­tūra siekiantiems išgyventi ciniškai atkerta: „Per daug tikiesi iš gyveni­mo. Neturėk tokių iliuzijų ir niekada neteks nusivilti.“ Priešingas šiam požiūriui yra augimo ir tobulėjimo principas: „Aš turiu jėgų kurti savo gyvenimą."

Pusiausvyros nebuvimas. Mobiliųjų telefonų amžiaus būtis darosi vis sudėtingesnė, reiklesnė, ji kelia vis didesnę įtampą ir išsemia iš mūsų visas jėgas. Kyla klausimas, kodėl mes, kad ir kaip stengiamės racionaliai suskirstyti laiką, padaryti daugiau, pasiekti daugiau, staiga

12 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

atsiduriame nesuskaičiuojamų smulkmenų nelaisvėje ir esame priversti aukoti sveikatą, šeimą, garbę ir dar daugybę išties svarbių dalykų. Ta­čiau ne darbas dėl to kaltas - darbas yra mūsų gyvenimo variklis. Ir ne sudėtingas pasaulis ar pokyčiai. Ydingas yra šiuolaikinės visuomenės požiūris, jis teigia: „Anksčiau ateik į darbą, ilgiau pasilik, dirbk našiau, dėl šiandienos aukok rytojų." Tačiau toks gyvenimo būdas nesukuria dvasinės pusiausvyros ir ramybės. Visa tai pasiekia tik tie, kurie suge­ba nusistatyti aiškius gyvenimo prioritetus ir tvirtai žengia pasirinkto tikslo link.

„Kokia man iš to nauda?“ Dabartinė kultūra kala mums į galvas, kad gyvenime turime siekti tik „pačių geriausių" dalykų. Teigiama, kad „gyvenimas — tai žaidimas, lenktynės, varžybos, kurias privalu laimėti". Bendramoksliai, bendradarbiai, netgi šeimos nariai yra lai­komi konkurentais - jei jie laimi, jūs pralaimite. Žinoma, mes sten­giamės atrodyti draugiški, šypsomės ir drąsiname kitus siekti sėkmės, tačiau širdyje graužiamės ir pavydime, kai jiems pasiseka. Civilizacijos istorijoje gausu pavyzdžių, kai drąsūs ir valingi žmonės pasiekdavo nuostabių dalykų veikdami vieni. Tačiau šiame informacijos amžiuje didžiausios galimybės atsiveria tiems, kurie žino, kas tai yra „mes". Tikrai didžių dalykų dabar pasiekia nesavanaudiški, plataus mąstymo žmonės. Jie gerbia vieni kitus ir dirba bendram labui.

Noras būti suprastiems. Žmonės trokšta būti suprasti, išklausyti, pagerbti ir įvertinti. Kiekvienas nori daryti kitiems įtaką. Tokių karš­tų troškimų turime nedaug. Daugelis mano, kad mokėjimas ben­drauti - gebėjimas aiškiai reikšti mintis, įtikinėti - yra svarbiausia poveikio priemonė. Ar pastebėjote, kaip dažnai pašnekovui kalbant, užuot klausęsi jo, svarstote, ką jam atsakyti? Tačiau daryti žmonėms poveikį galite tik tada, kai tie kiti žmonės jaučiasi jūsų suprasti — kai atidžiai ir nuoširdžiai išklausote jų ir elgiatės su jais atvirai. Deja, dau­gelis žmonių emociškai yra pernelyg pažeidžiami ir klausytis nemoka. Jie skuba atlikti susiplanuotus darbus, jie nenori skirti tiek laiko, kad galėtų suprasti, kas jiems sakoma, todėl iš karto ima kalbėti apie savo

reikalus. Mūsų kultūra skatina, netgi reikalauja, kad žmogus mokėtų daryti įtaką kitiems. Tačiau įtakos darymo principas remiasi abipusiu supratimu, o abipusis supratimas atsiranda tik tada, kai bent vienas iš kalbėtojų išgirsta kitą.

Konfliktai ir nesutarimai. Kad ir kiek bendrybių vienija žmones, kiekvienas jų yra skirtingas. Kiekvienas skirtingai mąsto, turi skirtin­gas, kartais netgi konfliktuojančias vertybes, kitokius motyvus ir tiks­lus. Todėl suprantama, kad kartais kyla konfliktų. Šiandieninės kon­kurencinės visuomenės siūlomos konfliktų sprendimo taktikos ragi­na „laimėti kuo daugiau". O kompromiso menas moko derėtis tol, kol bus rastas visiems priimtinas sprendimas. Tai išties geras dalykas, vis dėlto dažniausiai nė viena šalis nebūna visiškai patenkinta tokių dery­bų rezultatais. Kokį nuostolį patiria žmonės, kai dėl nesutarimų pri­versti tenkintis menkais, tačiau visiems tarsi priimtinais rezultatais! Kokį nuostolį jie patiria, kai kūrybiškai nebendradarbiauja, kai ben­dromis jėgomis neieško geriausių sprendimų.

Apatija. Žmogų sudaro keturi būties lygmenys: kūnas, protas, širdis ir siela. O dabar pažvelkime į dvi šių lygmenų traktuotes - kaip juos supranta šiuolaikinė mūsų kultūra ir kaip skatina elgtis teisingi princi­pai.

K ūnas:

Kultūra: nekeiskite gyvenimo stiliaus; jei iškilo sveikatos problemų, gydykitės chirurgiškai ir vaistais.Principai: kad nesirgtumėte, keiskite gyvenimo stilių, siekite vidi­nės harmonijos, laikykitės senų ir universalių sveikos gyvensenos principų.

P rotas:

Kultūra: be saiko žiūrėkite televizorių, pramogaukite.Principai: skaitykite ir studijuokite įvairią literatūrą, nuolatos mo­kykitės.

Širdis:

Kultūra: bendraudami su kitais žmonėmis, visų pirma siekite tik savo asmeninių tikslų.Principai: bendraukite nuoširdžiai ir pagarbiai, girdėkite, ką jums sako žmonės, tarnaukite jiems; tegu tokie santykiai teikia jums pasitenkinimą ir džiaugsmą.

Siela:

Kultūra: būkite ciniški individualistai.Principai: pripažinkite, kad gyvenimo prasmės ir visų pozityvių dalykų siekti padeda tam tikri principai, kurių šaltinis, mano nuo­mone, yra Dievas.

Siūlau visada turėti galvoje savo unikalius poreikius, tačiau nieka­da nepamiršti bendrų gyvenimo iššūkių. Tada rasite prasmingus spren­dimus ir pasirinksite teisingą kelią. Taip pat imsite vis aiškiau suvok­ti, kad dabartinė kultūra visiškai nesiderina su gyvenimo būdu, kuris remiasi esminiais ir amžinais būties principais.

Baigdamas įžangą norėčiau pateikti jums klausimą, kurį nuolat pa­teikiu savo klausytojams: „Kas iš jūsų mirties patale gailėsis, kad per mažai laiko praleido darbe ar prie televizoriaus?" Suprantama, tokių neatsiranda. Prieš mirtį žmonės linkę galvoti apie mylimuosius, apie šeimą, - žodžiu, apie tuos, kuriems paskyrė savo gyvenimą.

Netgi žinomas psichologas Abraomas Maslou (Abraham Maslow) gyvenimo pabaigoje padarė išvadą, kad laimė ir pasitenkinimas, ku­riuos kelia palikuonys, yra svarbiau už saviraišką (iš jo garsiojo „porei­kių hierarchijos" sąrašo). Šiuos poreikius jis pavadino savitranscen- dencija.

Aš jam visiškai pritariu. Didžiausią pasitenkinimą jaučiu stebėda­mas savo vaikus ir anūkus - juose aš regiu įkūnytus septynis įpročius.

Štai mano devyniolikmetė anūkė Šenon nutarė padėti Rumunijos našlaičiams. Ji parašė man ir savo motinai, mano žmonai Sandrai, kad jos gyvenimo supratimas pasikeitė, kai vienas sergantis vaikutis ją ap-

14 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

vėmė, o paskui apkabino. Būtent tą akimirką Šenon tarė: „Nenoriu gyventi tik sau.“ Ji grįžo į Rumuniją ir iki šiol tarnauja žmonėms.

Visi mūsų vaikai turi šeimas, pagrindinis jų ir sutuoktinių gyveni­mo tikslas - tarnystė kitiems. Regėdami, kaip jie gyvena vedami savo vizijų ir principų, aš ir mano žmona išties džiaugiamės.

Pažadu, kad ši knyga suteiks jums malonią pamoką. Sužinotais dalykais pasidalykite su mylimais žmonėmis. O ką būsite išmokę, pradėkite taikyti praktiškai. Prisiminkite štai ką: jei mokotės, tačiau nieko nedarote, tai reiškia, kad mokotės visiškai perniek. Jei turite žinių, tačiau jų netaikote, tai visos jūsų žinios nieko vertos.

Man pačiam gyvenimas su septyniais įpročiais yra tarsi nuolatinė kova - visų pirma todėl, kad mums tobulėjant randasi naujų gyveni­mo iššūkių. Galima sakyti, gyvenimas yra kaip sportas - slidinėjimas, tenisas, golfas ar koks kitas. Kiekvieną dieną nuoširdžiai stengiuosi gyventi taip, kaip diktuoja šie principais grįsti įpročiai, ir kiekvieną dieną esu drauge su jumis.

- Stephen R. Covey stephen.covey@franklincovey.com www.stephencovey.com Pronas, Juta2004 metų liepos 24 diena

ĮŽANGA 15

I d a l i s

P a r a d ig m o s ir P r in c ipa i

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ

Nėra tikros tobulybės, kuri būtų atskirta nuo doros gyvensenos.

- D a v id S t a r r J o r d a n

D irb u su žmonėmis jau dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką susipažinau su daugybe verslininkų, dėstytojų, šeimų ir atskirų su­tuoktinių, kurie visuomeniniame gyvenime pakilo j sėkmės viršūnes, tačiau jautė dvasinį alkį, troško vidinės darnos, norėjo geresnių santy­kių su artimaisiais.

Ko gera, nesuklysiu pasakęs, jog problemos, kuriomis man guo­dėsi šie žmonės, yra nesvetimos ir jums. Štai:

Susikūriau karjeros planus ir ėmiau juos įgyvendintu Džiaugiausi, kad man neįtikėtinai sekasi, bet už visa tai sumokėjau asmenine laime ir šeimyniniu gyvenimu. Visiškai sugadinau santykius su žmona ir vai­kais. Ar tai tikrai aš? Turėjau paklausti savęs - ar buvo verta?

Ėmiau laikytis naujos dietos —jau penktą kartą šiais metais. Žinau, kad per daug sveriu, ir iš tiesų noriu pasikeisti. Perskaitau viską, ką randu ta tema, susikuriu tikslus, išsiugdau teigiamą požiūrį ir tariu sau, kad galiu juo remtis. Tačiau greitai paaiškėja, kad, deja, negaliu. Po kelių savaičių mano pasiryžimas ima tirpti. Matyt, neturiu tiek valios, kad tesėčiau sau duotus pažadus.

Norėdamas išmokti efektyviai vadovauti, ėmiau lankyti įvairius kur­sus. Iš savo darbuotojų tikiuosi daug, labai stengiuosi būti draugiškas ir teisingas jiems. Vis dėlto lojalumo iš jų nesulaukiu. Jei kokią dieną susirg- čiau ir neateičiau į darbą, manau, daugelis jų dieną praleistų plepėdami

20 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

prie vandens fontanėlio. Kodėl man nepavyksta jų išmokyti atsakingu­mo ir savarankiškumo, kodėl negaliu rasti geresnių darbuotojų?

Mano paauglys sūnus pasidarė labai maištingas. Vartoja narkotikus. Kad ir ką jam pasakau, jis nenori klausytis. Ką man daryti?

Turiu daugybę darbų, kurių atlikti niekada nespėju. Visas savaitės dienas jaučiausi įsitempęs ir užgultas daugybės rūpesčių. Lankiau įvai­rius seminarus, kuriuose mokė organizuoti savo laiką, išbandžiau pustu­zinį įvairiausių planavimo sistemų. Kai kurios padėjo, tačiau mano gy­venimas vis tiek nėra toks laimingas, ramus bei vaisingas, kokio aš norė­čiau.

Stengiuosi, kad mano vaikai suprastų, jog darbas yra vertybė, tačiau norėdama priversti juos ką nors padaryti, turiu tikrinti kiekvieną jų žingsnį... ir kaskart turiu išklausyti jų protestų. Daug lengviau viską padaryti pačiai. Kodėl vaikai negali savo pareigų atlikti noriai, never­čiami?

Esu užimtas žmogus. B tiesų labai užimtas. Kartais net suabejoju, ar tai, ką aš darau, ateityje turės prasmės. Labai norėčiau tikėti, jog mano gyvenimas yra prasmingas ir kad mano pastangos nenuėjo veltui.

Kai mano draugams ar giminaičiams pasiseka arba kai jie sulaukia pripažinimo, aš šypsausi ir garsiai juos sveikinu, tačiau širdyje pavydžiu. Kodėl taip jaučiuosi?

Esu valingas žmogus. Žinau, kad visada galiu pasiekti tai, ko noriu. Dažniausiai sugebu įtikinti kitus pasielgti taip, kaip reikia man. Visuo­met viską labai kruopščiai apgalvoju ir neabejoju, kad mano sumany­mai paprastai esti geriausi visiems. Bet dažnai jaučiuosi nesmagiai. Dažnai svarstau, ką kiti žmonės iš tiesų mano apie mane ir apie mano idėjas.

Mano vedybinio gyvenimo laimė baigėsi. Mes net nebesipykstame — tiesiog nebemylime vienas kito. Ieškojome profesionalios pagalbos, išban­dėme daugybę priemonių, bet viskas veltui. Rodos, mes nebesugebėsime jausti tų jausmų, kurie siejo mus pirmiau.

IŠ VIDAUS i IŠORĘ 21

Tai didžiuliai rūpesčiai, skausmingos problemos, ir jų neįmanoma išspręsti greitai.

Prieš kelerius metus panašų rūpestį turėjome aš ir mano žmona Sandra. Vienas iš mūsų sūnų išgyveno labai sunkų laikotarpį mokyk­loje. Jam prastai sekėsi mokslas. Jis ne tik nesugebėdavo atlikti testų, bet net nesuprasdavo užduoties. Be to, mūsų sūnus nemokėjo ben­drauti, todėl artimiesiems dažnai sukeldavo keblumų. Jis buvo ne­aukštas, kaulėtas, prastai koordinuotų judesių. Pavyzdžiui, žaisdamas beisbolą, lazda jis užsimodavo anksčiau, negu atlėkdavo kamuoliu­kas. Visi juokdavosi iš jo.

Aš ir Sandra labai troškome jam padėti. Manėme, kad mums, tė­vams, labai svarbu „sėkmingai" auklėti sūnų, todėl stengėmės iš pas­kutiniųjų. Mes norėjome pakeisti savo požiūrį į berniuką, bandėme su juo elgtis kitaip. Žodžiu, remdamiesi „pozityvaus mąstymo" me­todu, mes skatinome jį keistis. „Nagi, sūnau! Juk tu gali! Mes žino­me, jog tu gali. Suimk beisbolo lazdą truputėlį aukščiau ir stebėk kamuoliuką. Neužsimok tol, kol kamuoliukas nepriartės prie tavęs." Jei smūgis pavykdavo gerėliau, mes imdavome dar labiau jį skatinti: „Tai puiku, sūnau! Taip ir toliau daryk."

Jei kiti iš jo juokdavosi, mes jiems priekaištaudavome: „Palikite jį ramybėje. Nekibkite prie jo. Jis dar tik mokosi." O mūsų sūnus verk­davo ir tvirtindavo, kad jis nieko gera nepasieks, kad jis visai nemėgsta žaisti beisbolo.

Visos mūsų pastangos, rodės, ėjo perniek, todėl mes dar labiau krimtomės. Mes taip pat pastebėjome, kad toks mūsų aktyvumas pradėjo žeisti jo savigarbą. Stengėmės padrąsinti jį, padėti jam, bet po daugelio nesėkmių liovėmės tai darę ir pabandėme į viską pažvelgti kitaip.

Tuo metu važinėjau po visą šalį ir mokiau savo klientus lyderišku­mo principų. Viena iš mano užduočių buvo parengti dviejų mėnesių mokymo programą IBM administracijos personalui. Kursų tema bu­vo komunikacija ir informacijos suvokimas.

Rinkdamas medžiagą ir ruošdamasis pristatyti programą, labai su­sidomėjau, kaip iš tiesų formuojasi žmogaus suvokimas ir kaip jis

22 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

veikia mūsų pasaulėvaizdį bei elgesį. Tai paskatino mane studijuoti savaime išsipildanciaspranašystes- vadinamąjį Pigmaliono efektą* Tuo būdu bendrovių vadybininkams siūloma formuoti teigiamas pavaldi­nių savybes. Šios studijos padėjo suprasti, koks galingas yra mūsų suvokimas. Supratau, kad regimasis pasaulis, be visa ko kita, dar pri­klauso ir nuo „akinių", pro kuriuos žiūrime - tie „akiniai" interpre­tuoja mūsų matomą tikrovę.

Aš ir Sandra aptarėme medžiagą, kurią dėsčiau IBM vadovams, paskui mes atidžiai pažvelgėme į sūnaus situaciją ir tada abu suprato­me, kad pastangos padėti jam visai neatspindėjo mūsų tikrojo požiū­rio į jį. Kai sąžiningai išanalizavome tikruosius savo jausmus, pamatė­me, kad iš tiesų savo sūnų laikėme nevykėliu, gal net „atsilikėliu". Todėl bandymai pakeisti jo požiūrį ir elgesį buvo bevaisiai, kad ir kaip mes nėrėmės iš kailio. Savo veiksmais ir žodžiais iš tiesų jam kalėme į galvą štai ką: „Tu nieko nesugebi. Tave reikia globoti."

Paaiškėjo toks dalykas: jei norime iš tiesų ką nors pakeisti, visų pirma turime pasikeisti patys. O kad pokyčiai būtų veiksmingi, reikia kitaip suvokti pasaulį.

C h a r a k t er io e t ik a ir v is u o m e n in ė e t ik a

Kai gilinausi į suvokimo problemas, drauge išsamiai tyrinėjau ir „sėkmės" literatūrą, išleistą Jungtinėse Valstijose nuo 1776 metų iki šių dienų. Perverčiau tūkstančius knygų, straipsnių ir apybraižų apie saviugdą bei pagalbą sau, taip pat domėjausi populiariosios psicholo­gijos darbais. Žodžiu, surinkau visą informaciją apie tai, ką laisvi ir demokratiški žmonės laikė sėkmės prielaidomis.

Analizuodamas daugiau negu 200 metų laikotarpio „sėkmės" lite­ratūrą, netikėtai atkreipiau dėmesį į vieną neįtikėtiną dalyką: pastarų­jų 50 metų šios srities tyrinėjimai yra paviršutiniški, jie pernelyg rūpi­nasi visuomeniniu žmogaus įvaizdžiu, siūlo greitosios psichologinės

* Pigmaliono efektas, arba savaime išsipildančios pranašystės - (pagal B. Shaw „Pigmaliono" siužetą) psichologinis fenomenas: žmogus tampa toks, kokiu jį laiko aplinkiniai, ypač jei tarp jų yra pavaldumo ryšys (red.).

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 23

pagalbos priemones, kitaip tariant, sunkią ligą nori gydyti paprasčiau­siais tvarsčiais ir aspirinu. Tokią išvadą padariau remdamasis savo asme­nine patirtimi, kurią sukaupiau bendraudamas su rūpesčių kamuoja­mais žmonėmis. Nors tokios priemonės iš pradžių atrodo veiksmingos, negydoma chroniška liga neišnyksta ir vėliau neišvengiamai atsinaujina.

Akivaizdus kontrastas buvo pirmųjų 150 metų literatūra. Ten dė­mesys buvo sutelktas j dalyką, kurį pavadinčiau charakterio etika. Ši sąvoka aprėpia tokias sėkmę lemiančias savybes kaip principingumas, kuklumas, ištikimybė, saikingumas, drąsa, teisingumas, kantrybė, darbštumas, paprastumas, taip pat sugebėjimas vadovautis Auksine taisykle*. Tokio tipo literatūrai priklauso Bendžamino Franklino (Ben- jamin Franklin) biografija. Iš esmės ši knyga - tai pasakojimas apie žmogaus pastangas tvirtai išsiugdyti pasirinktus principus ir įpročius.

Tokia literatūra teigia, kad egzistuoja pagrindiniai prasmingo gyvenimo principai ir kad tikros sėkmės bei ilgalaikės laimės galima siekti tik tuomet, kai šie principai tampa integraliais asmenybės bruožais.

Tačiau po I pasaulinio karo pagrindiniu sėkmės garantu tapo ne charakterio etika, o savybės, kurių visumą galima būtų pavadinti vi­suomenine etika. Imta manyti, kad sėkmę labiau lemia tokie dalykai kaip žmogaus įvaizdis, požiūris, elgesys, gabumai ir bendravimo me­todai. Ši literatūra paprastai moko dviejų dalykų: bendravimo bei viešųjų ryšių metodų ir teigiamo požiūrio (TP). Šių tikslų kartais siekiama pačiais įvairiausiais motyvuojamaisiais ir maksimalistiniais šūkiais, pavyzdžiui: „Jūsų požiūris nulemia jūsų padėtį"; „Jei nesirau- kysite ir šypsositės, susirasite daugiau draugų"; „Žmogus gali pasiekti viską, ką suvokia protu ir kuo tiki".

Kiti visuomeninės etikos metodai moko manipuliuoti žmonėmis, juos gąsdinti, apgaudinėti — pavyzdžiui, apsimestinai domėtis jų pomė­giais vien tam, kad būtų galima išpešti iš jų kokios nors naudos sau.

Kartais ši literatūra pripažįsta, kad charakterio etika yra vienas iš sėkmės elementų, vis dėlto teigia, kad jis — toli gražu ne pagrindinis.

* Auksinė taisyklė — nedaryk kitiems to, ko nenorėtum patirti pats (red.).

24 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Todėl visos kalbos apie charakterio etiką tėra tušti žodžiai, nes svar­biausia, pasak tokios literatūros autorių, yra greiti metodai, valdymo strategijos, sugebėjimas bendrauti ir teigiamas požiūris.

Ėmiau suprasti, kad mudviejų su Sandra požiūrį į pagalbą sūnui pasąmoningai formavo visuomeninės etikos principai. Mes norėjo­me, kad sūnaus elgesys atitiktų visuomenines normas, su kuriomis, mūsų supratimu, jis dabar nederėjo. Mums visų pirma rūpėjo mūsų pačių, kaip rūpestingų tėvų, įvaizdis, o sūnus - tik paskui. Tikriau­siai todėl mūsų pastangos jam tik pakenkė, o ne padėjo. Socialiniai šios problemos aspektai, pasirodo, mus domino daugiau negu sū­naus gerovė.

Po ilgų pokalbių aš ir Sandra supratome, kokią pragaištingą įtaką sūnui turėjo mūsų pačių charakterio bruožai, elgesio motyvai bei su­sidarytas sūnaus įvaizdis. Mes lyginome jį su kitais vaikais, o tai iš esmės prieštaravo pagrindinėms mūsų vertybėms. Mes tarsi kėlėme sąlygas, kurioms esant galėtume jį mylėti, ir tokiu būdu menkinome jo savivertę. Todėl nusprendėme visą dėmesį sutelkti į save, į giliau­sius savo elgesio motyvus, o ne į elgesio technikas. Užuot bandę pa­keisti sūnų, nutarėme pažvelgti [jį iš šalies, geriau pajausti jo indivi­dualumą, tapatumą ir vertę.

Nuoširdus tikėjimas ir malda padėjo mums įžvelgti sūnaus unika­lumą. Leidę jam gyventi savo paties ritmu, pamatėme, kiek daug iš tiesų gabumų jis turi. Nusprendėme pasitraukti iš kelio ir leisti reikš­tis jo asmenybei. Mes suvokėme, kad mūsų naujasis vaidmuo yra pri­tarti jam, džiaugtis juo ir vertinti jį. O pažinę tikruosius savo moty­vus, pajutome iki tol nepatirtą saugumo jausmą - dabar mūsų pačių savigarba nebepriklausė nuo socialiai „tinkamo" sūnaus elgesio.

Kai mūsų ankstesnius sūnaus vertinimo kriterijus pakeitė kiti, grįsti vertybėmis, gimė ir nauji jausmai. Dabar, užuot lyginę sūnų su kitais vaikais ir smerkę, mes juo ėmėme tiesiog džiaugtis. Mes liovėmės jį gretinti su savo susikurtu ar visuomenei priimtinu įvaizdžiu. Mes ne- beskatinome jo taikytis prie visuomenės normų. O vėliau, kai supra­tome, kad iš esmės jis yra visiškai normalus ir puikiai gali pats pasirū­pinti savimi, liovėmės saugoję jį nuo pašaipų.

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 25

Kadangi sūnus buvo nuolat saugojamas ir ginamas, dabar jis pasi­juto apleistas. Tai buvo skausminga. Kaip buvo įpratęs, jis atlėkdavo skųstis. Mes jo klausydavom, bet retai kada gindavome. Mes jam nebyliai pranešdavome: „Tavęs nereikia nei saugoti, nei ginti, nes visa kas yra tiesiog nuostabu."

Pamažu, bėgant savaitėms, mėnesiams, augo jo pasitikėjimas ir sa­vigarba. Gyvendamas savo paties ritmu, jis ėmė tobulėti. Jis, verti­nant socialiniais matais, „išsiveržė į priekį", pradėjo dalyvauti visuo­meniniame gyvenime, o fiziniu pasirengimu ėmė lenkti bendraam­žius. Vėliau jis ne kartą buvo renkamas mokinių komiteto pirminin­ku, dalyvavo valstijos lengvosios atletikos pirmenybėse, jo pažymiai buvo tik patys aukščiausi. Dabar mūsų sūnus puikus ir doras žmogus, jis moka atvirai bendrauti ir yra visų mylimas.

Mudu su Sandra manome, kad tokie „socialiai įspūdingi" sūnaus pasiekimai yra jo saviraiškos rezultatas. Negalima sakyti, kad jis siekė tik visuomenės įvertinimo. Tai buvo nuostabus mūsų, kaip tėvų, po­tyris, jis mums labai padėjo auklėti kitus vaikus bei atlikti kitus gyve­nimo vaidmenis. Taip pat supratau, kaip smarkiai skiriasi charakterio etika nuo visuomeninės etikos. Mūsų įsitikinimus labai puikiai išreiš­kia ši psalmė: „Ieškok savo širdies uoliai, nes ji yra viso gyvenimo šaltinis."

P ir m in ė ir a n t r in ė d id y b ė

Sūnaus auklėjimo patirtis, suvokimo problemų tyrinėjimas ir „sėk­mės" literatūros studijos staiga atvėrė man akis ir viską sustatė į savo vietas. Tikra „Aha!" tipo įžvalga. Netikėtai supratau, kaip smarkiai mus veikia visuomeninės etikos nuostatos, aiškiai pamačiau tą subtilų, kartais sąmoningai ignoruojamą skirtumą tarp mūsų asmeninių tiesų padiktuoto elgesio (aš tų tiesų buvau mokomas dar vaikystėje ir jos sudaro mano vertybių sistemą) ir šiandieninės greitosios psichologi­nės pagalbos metodų. Taip pat ėmiau geriau suprasti, kodėl mano dėstomi dalykai, nors ir padeda daugybei skirtingų žmonių, kartais prieštarauja paplitusioms visuomenėje nuomonėms.

26 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Jokiu būdu nesakau, kad tam tikri visuomeninės etikos aspektai — pavyzdžiui, bendravimo įgūdžiai, mokėjimas daryti kitiems įtaką, po­zityvus mąstymas - yra beverčiai. Kai kada jie yra būtina sėkmės sąly­ga. Bet tai yra antriniai, o ne pirminiai žmogaus bruožai. Kartais sku­bėdami statyti gyvenimo namą mes pamirštame pakloti pamatus, o tie pamatai - tai mūsų tėvų ir protėvių patirtis. Iš tiesų - būna, kad norime pjauti ten, kur nebuvome sėję.

Jeigu pats būsiu nedoras ir veidmainis, tai versdamas žmones ge­riau dirbti ar elgtis taip, kaip aš noriu, bei siekdamas jų meilės nieko gera tikrai nepešiu. Mano dviveidiškumas brandins nepasitikėjimą, ir visa mano veikla, visas elgesys, net jei ir taikyčiau vadinamąsias gerų santykių technikas, žmonėms atrodys tikrų tikriausia manipuliacija. Nei gražūs žodžiai, nei geri ketinimai nėra ilgalaikės sėkmės pamatas, jei žmonės vieni kitais nepasitiki. Visos bendravimo technikos esti veiksmingos tik tada, kai jos remiasi širdies šiluma.

Svarbiausią dėmesį skirti technikai - tai tarsi kalti atmintinai pa­mokas, užuot jas išmokus. Galbūt tokiu būdu išlaikysite egzaminą, galbūt netgi gausite neblogą pažymį, tačiau jei nestudijuosite nuola­tos, jei neaukosite savo laiko, niekada nieko dorai neišmoksite ir neiš­lavinsite mąstymo.

Pagalvokite, kaip juokingai atrodytų žemdirbys, jei jis panašiai dirbtų savo ūkyje. Jei pavasarį užmiršęs apsėti laukus visą vasarą pra­mogautų, o rudenį susiruoštų imti derlių. Žemdirbio darbo grafiką diktuoja gamta. Ir jūs, norėdami geros pjūties, turite atlikti visus būtinus darbus laiku. Visuomet pjausi tik tai, ką esi pasėjęs. Kitaip nebūna.

Tas pats principas valdo ir žmogaus elgesį bei santykius. Tai tam tikras natūralus vyksmas, kuriam galioja dėsnis „ką pasėsi, tą ir pjau- si“. Kokioje nors visuomeninėje institucijoje, pavyzdžiui, mokykloje, jūs galite siekti savo tikslų laikydamiesi tam tikrų ten galiojančių tai­syklių - jūs „žaidžiate žaidimą'1. Jei su vienu ar kitu žmogumi susitin­kate retai arba tik kartą gyvenime, galite apsimestinai susidomėti to žmogaus pomėgiais ar kitaip pelnyti jo palankumą - tai yra visuome­ninės etikos metodas. Gana greitai galite išmokti elgesio technikos,

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 27

kuri padėtų pasiekti greitų rezultatų. Bet tai antraeilės priemonės, ku­riomis gerų ir patvarių tarpusavio santykių nesukursite. Jeigu žmogus nėra tikrai doras, tai vieną dieną, kai užklumpa gyvenimo sunkumai, jo tikrieji motyvai išaiškėja, ir lengvai pasiekta sėkmė gali virsti sužlu­gusiais santykiais.

Dažnai antrinės didybės kupini žmonės (tarkime, labai talentingi) stokoja pirminės didybės ir širdies šilumos. Bendraudami su tokiais žmonėmis (bendradarbiais, draugais, sutuoktiniais, paauglystės krizę išgyvenančiais jaunuoliais) ilgesnį laiką, anksčiau ar vėliau tuos jų tru­kumus pastebėsite. Būtent charakterio bruožai iš tiesų parodo, koks yra žmogus. Poetas ir filosofas Emersonas (Ralph Waldo Emerson) yra pasakęs: „Tu taip garsiai kalbi tiesiai man ausin, kad aš nieko ne-

• J V • Kgirdžiu.

Be abejo, esama žmonių, turinčių puikius būdo bruožus, bet ne­mokančių gerai bendrauti, ir tai menkina bendravimo kokybę. Ir vis dėlto mokėjimas bendrauti yra antraeilis dalykas.

Galų gale tai, kas mes esame, apie mus byloja kur kas iškalbingiau negu mūsų žodžiai ir veiksmai. Visi mes tai žinome. Esama žmonių, kuriais mes besąlygiškai pasikliaujame, nes puikiai pažįstame jų cha­rakterį. Mes tada nepaisome, ar turi jie iškalbos dovaną, ar ne, ar re­miasi kokiais bendravimo metodais, ar ne - mes tiesiog su jais ben­draujame ir sėkmingai dirbame.

Viljamas Džordžas Džordanas (William George Jordan) sakė taip: „Kiekvienas žmogus turi nuostabią galią daryti gerus ar blogus dar­bus, ta galia nepastebimai veikia visą mūsų gyvenimą. Ji nuolatos spin­duliuoja ir išduoda, kas žmogus iš tiesų yra, o ne kuo jis dedasi."

P a r a d ig m o s jėg a

Septyni įpročiai aprėpia daugelį fundamentalių žmogaus veiklos efek­tyvumo principų. Tai esminiai, pirminiai įpročiai. Jie padeda pasiekti ilgalaikę laimę bei garantuoja tikrą sėkmę.

Norėdami iš tiesų suprasti, kas yra tie septyni įpročiai> pirmiausia turime išsiaiškinti savo paradigmas bei jų keitimo galimybes.

28 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Ir charakterio etika, ir visuomeninė etika yra socialinių paradigmų pavyzdžiai. Žodis paradigma kilęs iš graikų kalbos. Kitados buvęs mokslinis terminas, šiandien jis vartojamas kasdienėje kalboje ir turi šias prasmes: modelis, teorija, samprata, prielaida, požiūrių sistema. Pa­prasčiau kalbant, - tai, kaip mes matome pasaulį ne akimis, o jį pri­imame, interpretuojame ir suprantame.

Kad būtų aiškiau, pabandykime įsivaizduoti paradigmas kaip že­mėlapius. Visi žinome, kad „žemėlapis, nėra tikra vietovė", o tik tam tikras vietovės atvaizdas. Taip ir paradigma. Tai yra tikrovės modelis, aiškinimas, pateikimas.

Tarkime, kad jums reikia nuvykti į kokią nors vietą Čikagos cen­tre. Miesto žemėlapis jums labai praverstų. Bet įsivaizduokite, kad jums davė blogą žemėlapį. Ant Detroito žemėlapio per klaidą buvo išspausdinta „Čikaga". Puikiai suprantate, kokios beviltiškos bus jūsų pastangos pasiekti reikiamą vietą, tiesa?

Galite keisti savo elgesį: labiau stengtis, stropiau ieškoti ir dvigubai paspartinti žingsnį. Bet pasieksite tik tiek, kad sparčiau nukaksite ne į tą vietą.

Galite keisti savo požiūrį ir imti „mąstyti pozityviau". Nors šitoks požiūris nepadės jums pasiekti reikiamos vietos, jums galbūt tai jau neberūpės. Jūsų požiūris bus toks pozityvus, kad jums nebus jokio skirtumo, kur esate.

Vienu žodžiu, turėdami blogą žemėlapį visada pasiklysite, kad ir kaip stengsitės, kad ir koks bus jūsų požiūris.

Tik jei turėsite tikrą Čikagos žemėlapį, jūsų stropumas padės jums įveikti kliūtis, o jūsų požiūris galės ką nors pakeisti. Pirma ir pati svarbiausia sėkmės sąlyga yra tokia: žemėlapis turi būti geras ir tikslus. Visi mes galvoje nešiojamės daugybę žemėlapių, kurie esti dviejų ka­tegorijų: vieni rodo daiktus tokius, kokie jie yra ištiktųjų, arba realybę; kiti rodo daiktus tokius, kokie jie turėtų būti, arba vertybes. Viską, ką matome, interpretuojame remdamiesi šiais mentaliniais žemėlapiais, retai kada abejodami jų tikslumu. Mes net nenutuokiame, kad tokie žemėlapiai egzistuoja, todėl dažniausiai manome, kad daiktai yra to­kie, kokius juos matome mes.

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 2 9

30 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

IŠ VIDAUS l IŠORĘ 3 1

Prielaidos formuoja mūsų požiūrį, o požiūris lemia elgesį.Dabar, prieš pasakodamas toliau, siūlau jums atlikti vieną inte­

lektualinį ir emocinį eksperimentą. Keletą sekundžių žvelkite į piešinį 29 psl.

Dabar pažiūrėkite į piešinį, esantį 30 puslapyje, ir detaliai papasa­kokite, ką matote.

Ar matote moterį? Kiek, jūsų nuomone, jai metų? Kaip ji atrodo? Kokius vilki drabužius? Kas ji tokia?

Veikiausiai atsakysite, kad tai maždaug dvidešimt penkerių mergi­na, labai miela, madingai apsirengusi, dailia nosyte ir neabejotinai ža­vi. Jeigu būtumėt vienišas vyriškis, tikriausiai mielai pakviestumėte ją į pasimatymą. Jei būtumėt moteriškų drabužių pardavėjas, ko gera, pakviestumėte ją dirbti modeliu.

O kas, jei paprieštaraučiau jums, jei paaiškinčiau, kad klystate? Jei­gu pasakyčiau, kad piešinyje pavaizduota šešiasdešimtmetė ar septy­niasdešimtmetė senutė, liūdna, su didžiule nosimi ir nė iš tolo nepa­naši į modelį? Tokią sutikę turbūt turėtumėt padėti jai pereiti gatvę.

Katras, manote, iš mūsų būtų teisus? Pažiūrėkite į paveikslą dar kartą. Ar matote jame senyvą moteriškę? Jei ne, pažiūrėkite atidžiau dar. Ar matote jos didžiulę kumpą nosį? O jos skarą?

Jei būtume šalia vienas kito, galėtume padiskutuoti. Jūs papasako­tumėte man, ką matote, o aš papasakočiau, ką regiu aš.

Bet kadangi to padaryti negalime, atsiverskite 51 puslapį, aadžiai įsižiūrėkite į jame esantį paveikslą ir vėl atsiverskite mūsų aptariamą portretą. Ar dabar matote senąją moteriškę? Labai svarbu, kad prieš skaitydami toliau ją pamatytumėte.

Šį eksperimentą pirmą kartą pamačiau prieš daugelį metų Harvar­do verslo mokykloje. Dėstytojas, pademonstravęs jį, norėjo vaizdin­gai parodyti, kad du į tą patį daiktą žiūrintys žmonės gali matyti skir­tingus dalykus ir abu jie gali būti teisūs. Tai nėra logiška. Tai yra psichologiška.

Dėstytojas anuomet į auditoriją atsinešė krūvelę piešinių. Pusė jų buvo su jaunos moters atvaizdu, kaip kad matėte 29 puslapyje, kita pusė - su senos moters atvaizdu, pavaizduotu 51 puslapyje.

32 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Studentams, buvusiems vienoje auditorijos pusėje, jis išdalijo kor­teles su jaunos moters atvaizdu, o visiems kitiems - korteles su senos moters atvaizdu. Paskui paprašė visų studentų apie dešimt sekundžių atidžiai žiūrėti j piešinius. Kai studentai grąžino korteles, dėstytojas įjungė projektorių, parodė visiems jungtinį tų dviejų moterų portretą (tokį, koks yra 30 mūsų knygos puslapyje) ir paprašė papasakoti, ką jie mato dabar. Bemaž visi studentai, turėję jaunos moters korteles, ekrane matė jauną moterį, o kiti, turėję korteles su senąja moterimi, ją išvydo ir ekrane.

Tuomet dėstytojas paprašė vienos studentų grupės, kad šie padis­kutuotų apie piešinius su savo kolegomis iš kitos auditorijos pusės. Įsižiebė ginčas.

- Ką turi galvoje sakydamas, kad tai sena moteriškė? Ar tu aklas? Ji juk jauna ir graži mergina. Jai ne daugiau kaip dvidešimt ar dvidešimt dveji.

- Na, ką tu! Tikriausiai juokauji. Jai septyniasdešimt, o gal ir aš­tuoniasdešimt metų!

- Ar tau protas pasimaišė? Ar apakai? Juk tai yra jauna ir graži moteris! Mielai pakviesčiau ją į pasimatymą. Ji - nuostabi.

- Jauna!? Ji - sukriošusi senė.Jie svaidėsi replikomis, visi tvirtai tikėdami esą teisūs. O jiems ne

kartą buvo aiškinama, kad apie tą patį dalyką gali egzistuoti daugiau negu viena nuomonė. Vis dėlto tik nedaugelis sugebėjo pažvelgti į portretą kito akimis.

Studentai ilgai ir tuščiai ginčijosi, kol vienas iš jų priėjo prie ekrano ir rodydamas į piešinio liniją tarė:

- Štai, žiūrėkite, čia jaunos moters vėrinys.Kitas atkirto:- Tai ne vėrinys, tai senės burna.Galiausiai studentai aprimo, liovėsi ginčijęsi ir pradėjo aptarinėti

piešinių skirtumus. Jie diskutavo tol, kol ir vieni, ir kiti pamatė abi moteris viename paveiksle. Ramus ir pagarbus pokalbis padėjo vi­siems pamatyti kitą vaizdą. Tačiau vos atsitraukę ir vėl prisiartinę ma­tydavome tą vaizdą, kuris mums buvo įteigtas pradžioje, kai dešimt sekundžių žiūrėjome į mums duotas korteles.

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 33

Dirbdamas su paskirais žmonėmis ir organizacijomis, dažnai atlie­ku šį eksperimentą, nes jis puikiai parodo, kad kiekvienas tikrovę su­vokia kitaip, ir tas suvokimas gali kisti tarpusavyje bendraujant.

Jeigu mūsų suvokimą taip sąlygojo dešimt sekundžių regėtas pie­šinys, tai įsivaizduokite, kaip jį veikia visas gyvenimas. Šeima, mo­kykla, bažnyčia, darbo aplinka, draugai ir įvairios socialinės paradig­mos, pavyzdžiui, tam tikros elgesio normos, nepastebimai formuoja mūsų požiūrių sistemą - mūsų asmenines paradigmas ir mūsų žemė­lapius.

Mūsų paradigmos formuoja mūsų pažiūras ir elgesį. Neturėdami paradigmų, nesugebėtume nuosekliai elgtis. Jeigu mūsų elgesys būtų neadekvatus regimai tikrovei, mes neišsaugotume savo integralumo. Jeigu esate vienas iš tų 90 procentų žmonių, kurie atitinkamai paska­tinti šiame sudėtiniame portrete įžvelgia jauną moterį, jums, be abe­jo, net į galvą nešaus, kad jai reikia padėti pereiti gatvę. Jūsų elgesys ir jūsų požiūris į ją priklauso nuo to, ką jūs matėte.

Tai išryškina esmines visuomeninės etikos ydas. Bandymas išoriškai pakeisti savo elgesį bei pažiūras vargu ar bus veiksmingas, jei pirmiau neišsiaiškinsime pagrindinių paradigmų, kurios tą mūsų elgesį bei pa­žiūras formuoja.

Minėtas eksperimentas taip pat parodo, kaip stipriai paradigmos veikia bendravimo pobūdį. Imame suprasti štai ką: mes žvelgiame į daiktus objektyviu ir aiškiu žvilgsniu ir regime juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų (taip esame įsitikinę mes), tačiau kiti žmonės tuos pačius daiktus regi visiškai kitokius, nors taip pat žvelgia į juos objektyviu ir nesudrumstu žvilgsniu (taip yra įsitikinę jie). Žodžiu, kiek žmonių, tiek tiesų.

Visi mes esame linkę manyti, kad matome daiktus tokius, kokie jie yra iš tiesų, - mes tariamės esą objektyvūs. Tačiau, kaip aiškėja, taip nėra. Mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra, bet tokį, kokie esame mes, kitaip tariant, pasaulio vaizdas mums yra toks, kokį jį suforma­vo mūsų individualios sąlygos. Pasakodami apie tai, ką matome, iš tiesų pasakojame apie save, apie savo supratimą, apie savo paradig­mas. Jei kiti nesutinka su mumis, mes darome išvadą, kad šie kažin

34 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

ko nesupranta. Tačiau eksperimentas su piešiniais parodė, kad supra­tingi, nuoširdūs ir blaiviai mąstantys žmonės mato daiktus skirtingus, nes kiekvienas į juos žvelgia per savąją asmeninės patirties prizmę.

Tai nereiškia, kad faktai apskritai neegzistuoja. Mūsų eksperimen­te du žmonės, sąlygoti skirtingų paveikslėlių, kartu žiūri j trečią por­tretą, objektyvų faktą - juodas linijas ir baltus plotus - ir abu tą faktą pripažįstą. Tačiau jie abu tą patį faktą interpretuoja remdamiesi savo ankstesniu patyrimu, taigi tas faktas turi tik tokią prasmę, kokią jam suteikia individuali interpretacija, ir jokios kitos.

Kuo geriau mes pažįstame savo esmines paradigmas ir kuo labiau mūsų elgesį sąlygoja mūsų pačių patirtis, tuo atsakingiau tas savo pa­radigmas vertiname, analizuojame jas, tikriname jų santykį su tikro­ve, taip pat išgirstame kitų žmonių nuomonę, išmokstame žvilgtelėti jų akimis. Tuo būdu mūsų akiratis tampa platesnis, o požiūris — ob­jektyvesnis.

P a r a d ig m o s p o s l in k io jė g a

Svarbiausias dalykas, kurį atskleidė eksperimentas su portretais, yra tas, kad mes supratome, jog paradigmos kinta - „pamatę“ sudėtinį paveikslą kitaip, sušunkame „Eureka!11. Kuo tvirčiau tikėjome pir­muoju suvokimo įspūdžiu, tuo didesnis atrodo šis atradimas. Jaučia­mės, tarsi kas būtų apšvietęs mums protą.

Terminą paradigmos poslinkis pirmą kartą pavartojo Tomas Kūnas (Thomas Kuhn) savo nepaprastai reikšmingoje ir garsioje knygoje Moks­linių revoliucijų struktūra (The Structure ofScientijic Revolutions)., ku­rioje jis teigia, kad kone visi moksliniai atradimai buvo padaryti su­laužius tradicijas, paneigus pasenusį mąstymą, senąsias paradigmas.

Didysis Egipto astronomas Ptolomėjus visatos centru laikė Žemę. Kopernikas, į visatos centrą pastatęs Saulę, pakeitė paradigmą ir užsi­traukė didžiulę visuomenės nemalonę bei susilaukė baisaus pasiprieši­nimo. Tačiau labai greitai jo interpretaciją pripažino visi.

Niutono mechanikos paradigmos buvo nepaprastai tikslios, jomis remiasi ir šiandieninė inžinerija. Tačiau šios paradigmos tik dalinai

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 35

išsprendė inžinerines problemas. Tikrą revoliuciją mokslo pasaulyje sukėlė Einšteino reliatyvumo teorija, jo reliatyvioji paradigma. Ja pasirė­mę mokslininkai pažvelgė į ateitį bei atsakė į daugelį dabarties klausimų.

Kol nebuvo atrastos bakterijos, gimdymo metu mirdavo daug kū­dikių ir gimdyvių, ir niekas negalėjo paaiškinti kodėl. Daugiau karei­vių mirdavo nuo menkų įbrėžimų ir ligų, negu kad žūdavo mūšio lauke. Tačiau kai gimė bakteriologija, radosi visiškai nauja paradig­ma, kuri reformavo visą medicinos mokslą.

Šiandieninės Jungtinės Valstijos - akivaizdus paradigmų poslin­kio rezultatas. Ilgus amžius tradiciškai buvo manoma, kad valdyti valstybę gali tik monarchai, kad tokią šventą teisę turi tik karaliai. Tačiau susiformavo kitokia paradigma - liaudies valdžios valstybė, valdoma paprastų žmonių ir tarnaujanti žmonėms. Taip atsirado de­mokratija, ji atpalaidavo didžiulį žmogiškosios energijos kiekį, paža­dino žmonių kūrybiškumą, sukūrė naujus gyvenimo standartus, davė žmonėms nepriklausomybę, teisę valdyti ir viltį. Pasaulis dar to nebu­vo regėjęs.

Ne visos naujos paradigmos būna geresnės už senąsias. Kaip jau sakiau, charakterio etiką pakeitę visuomenine etika, atitrukome nuo savo šaknų, nuo laimės ir tikrosios sėkmės ištakų.

Paradigmų poslinkiai, teigiami jie ar ne, spartūs ar laipsniški, ne­išvengiamai keičia mūsų požiūrį į pasaulį. Kartais tie pokyčiai būna labai ryškūs. Nuo mūsų paradigmų - nesvarbu, teisingų ar klaidingų - priklauso mūsų požiūris, elgesys ir santykiai su žmonėmis.

Atsimenu, kai vieną sekmadienio rytą Niujorko metro patyriau mažytį paradigmos poslinkį. Vagone buvo ramu. Kas skaitė laikraštį, kas sėdėjo paskendęs savo mintyse, kas tiesiog snūduriavo.Staiga vidun įžengė vyras su linksmai klegančiais vaikais. Aplinka aki­mirksniu pasikeitė.

Vyras atsisėdo šalia manęs, užsimerkė ir atsipalaidavo, nekreipdamas dėmesio į savo siautėjančias atžalas. O šie šūkavo, mėtė daiktus, netgi plėšė keleiviams iš rankų laikraščius. Buvo išties nejauku, bet vyriškis, sėdintis šalia manęs, elgėsi taip, tarsi tie išdykėliai būtų buvę ne jo.

36 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Sunkiai tvardžiausi. Negalėjau patikėti, kad žmogus gali būti toks abejingas ir nesudrausminti tarsi nuo grandinės nutrukusių savo atža­lų. Tariau sau, kad jis neturi jokio atsakomybės jausmo. Aiškiai ma­čiau, kad ir kiti vagono keleiviai buvo suirzę, todėl grįžtelėjau į jį ir kiek galėdamas ramiau tariau:

- Pone, jūsų vaikai labai trukdo kitiems žmonėms. Gal galėtumė­te juos numaldyti?

Žmogus atsimerkė, tarsi tik dabar suvokęs, kas vyksta, ir manda­giai atsakė:

- Atleiskite. Jūs teisus - turėčiau juos apraminti. Matote, mes ką tik iš ligoninės, kur prieš valandą mirė jų motina. Pats nesusivokiu, ką darau, tikriausiai jie irgi nežino, kaip įveikti sielvartą.

Ar įsivaizduojate, kaip tuomet pasijutau? Staiga mano paradigma pasikeitė. Viską ėmiau matyti kitaip, o kadangi kitaip mačiau, pradė­jau kitaip galvoti ir kitaip elgtis. Mano irzlumas išgaravo. Nebesirūpi­nau savo manieromis ar elgesiu; širdyje pajutau šio žmogaus skausmą. Nevalingai ėmė piltis užuojautos žodžiai:

- Jūsų žmona ką tik mirė? Labai jus užjaučiu! Kaip tai atsitiko? Gal galėčiau kuo padėti?

Situacija pasikeitė akimirksniu.

Panašų paradigmos poslinkį daugelis žmonių patiria atsidūrę mir­tino pavojaus akivaizdoje, kai netikėtai reikia keisti savo prioritetus, arba tada, kai jiems ateina laikas įsigyventi į kitą vaidmenį, pavyz­džiui: vyro, žmonos, tėvų, senelių, vadovo.

Mes galime ištisas savaites, mėnesius, netgi kelerius metus tobu­linti savo visuomeninę etiką ir stengtis keisti elgesį bei požiūrį, bet tokie mūsų veiksmai nė iš tolo neprimins nuoširdaus poelgio, spon­taniškai atliekamo tomis akimirkomis, kai staiga į daiktą ar įvykį pa­žvelgiame kitomis akimis.

Todėl akivaizdu, kad „teisingas" elgesys ir požiūris mums padės pasiekti tik nedidelių pokyčių, o jei norime iš esmės pakeisti gyveni­mo kokybę, turime perprasti ir pakeisti savo pamatines paradigmas. XVIII a. amerikiečių mąstytojas Henris Toro (Henry David Thoreau)

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 37

kalbėjo: „Blogio piktžolę geriau vieną kartą išrauti su šaknimis, negu tūkstantį kartų nuskabyti jos lapus.“ Iš esmės pakeisti gyvenimą gali­me tada, kai liaujamės skabyti piktžolės lapus ir rauname ją su šakni­mis - kai susirūpiname ne savo elgesiu ir požiūriais, o elgesio ir požiū­rių priežastimis.

M atymas ir buvim as

Žinoma, ne visuomet paradigmos pasikeičia akimirksniu, ne vi­suomet įvyksta toks praregėjimas, kokį patyriau metro vagone. Kai auklėjome sūnų, mano ir Sandros paradigmos keitėsi lėtai ir sunkiai. Pradinį mūsų požiūrį buvo suformavusios visuomeninės etikos nor­mos. Mes turėjome kuo tvirčiausią požiūrį į tėvystę ir į vaikų laimę. Ir tik pakeitę esmines paradigmas, pažvelgę į dalykus kitaip, galėjome iš esmės pasikeisti patys ir pakeisti situaciją.

Kad pamatytume savo sūnų kitokį, kitokie būti visų pirma turėjo­me patys. Pakeisti senąją savo paradigmą nauja mes galėjome tik ėmę keistis patys.

Paradigmos yra neatsiejamos nuo žmogaus charakterio. Visą žmo­nių būtį lemia gebėjimas matyti. Nuo to, kaip mes matome dalykus, labai priklauso, kas mes esame. Neįmanoma iš esmės pasikeisti, nepa­keitus savo požiūrio, ir priešingai.

Netgi greitas paradigmos poslinkis, kaip kad įvyko man tą rytą metro vagone, yra nulemiamas (beje, ir ribojamas) žmogaus cha­rakterio.

Neabejoju, kad tokioje situacijoje skirtingi žmonės būtų pasielgę skirtingai. Vieni sužinoję tiesą šiek tiek sutriktų, tačiau vis viena sėdė­tų kaip niekur nieko šalia sielvartaujančio žmogaus ir nejaukiai tylėtų. Kiti galbūt būtų jautresni ir įtarę, kad žmogui nutiko nelaimė, siūlytų pagalbą ir stengtųsi jį paguosti.

Paradigmos yra galingos, jos - tarytum akiniai, pro kuriuos regi­me pasaulį. Paradigmų poslinkis - greitas ar lėtas - yra pagrindinė didžiųjų gyvenimo pokyčių varomoji jėga.

38 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

P r in c ipa is pa rem ta pa r a d ig m a

Charakterio etika pagrįsta tam tikrais principais, nuo kurių priklauso žmogaus veiklos efektyvumas. Žmogiškojo lygmens dėsniai tokie pat realūs kaip ir nekintantys fizinio pasaulio dėsniai, pavyzdžiui, visuoti­nis traukos dėsnis.

Kad šie principai iš tiesų egzistuoja ir yra veiksmingi, iliustruoja kitas paradigmų poslinkio pavyzdys. Štai ištrauka iš Franko Kocho (Frank Koch) straipsnio, išspausdinto Karinio jūrų laivyno instituto Mokslinių darbų (Proceedings) žurnale.

Audringoje jūroje vyko karinio laivyno pratybos. Šalia vienas kito plaukė du laivai. Naktį turėjau budėti ant vieno jų kapitono tiltelio. Dėl tiršto rūko matomumas buvo prastas, todėl greta stovėjo pats kapitonas ir atidžiai stebėjo budėtojų veiksmus.

Jau buvo tamsu, ir štai stebėtojas pranešė:— Matau šviesas laivo dešinėje.— Į mus ar pro šalį? - šūktelėjo kapitonas.— Į mus, kapitone, — atsakė stebėtojas.Tai reiškė, kad galime susidurti su kitu laivu, todėl kapitonas

įsakė signalininkui:— Perduokite laivui šviesos signalą: „Mums gresia susidūrimas.

Nedelsdami pakeiskite kursą 20 laipsnių. “Tačiau tuojau pat gavome atsakymą: „Greitai keiskite kursą. “— Praneškite jiems, kad aš esu kapitonas ir kad įsakau jiems

pakeisti kursą 20 laipsnių!„Aš antrojo rango jūreivis, - atėjo atsakymas. - Primygtinai

siūlau jums keisti kursą. “Tada įtūžęs kapitonas iškošė pro dantis, o signalininkas perdavė:— Esu karinis laivas. Pakeiskite kursą 20 laipsniuiGavome atsakymą:„Esu švyturys. “Mes pakeitėme kursą.

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 39

Paradigmos poslinkis, kurį patyrė kapitonas ir mes, skaitydami šią istoriją, netikėtai priverčia mus pamatyti situaciją visiškai kitokią. Tik­rovė kapitonui tampa svarbesnė negu jo ribotas situacijos suvokimas. Mums tikrovę suvokti taip pat svarbu kaip ir į rūką patekusiam laivui.

Principai — tai švyturiai. Natūralūs dėsniai, kurių negalima pakeis­ti. Puikiame Sesilio B. deMilo (Cecil B. deMille) filme Dešimt Dievo įsakymų (The Ten Commandments) vienas herojus kalbėjo: „Mes ne­galime paneigti dėsnių. Tačiau nepaisydami jų, galime paneigti save." Nors žmonės gyvenimą ir įvykius suvokia per paradigmas, arba žemė­lapius, kuriuos suformavo jų gyvenimo patirtis, šie žemėlapiai nėra tikra teritorija. Jie tik „subjektyvi tikrovė", tik pastangos apibūdinti teritoriją.

„Objektyvi tikrovė", kitaip tariant, pati teritorija, yra sudaryta iš „švyturio" tipo principų, nuo kurių priklauso žmonių tobulėjimas ir laimė - tai natūralūs dėsniai, jie - neatskiriama kiekvienos civilizuo­tos visuomenės istorijos dalis, kiekvienos klestinčios šeimos ar insti­tucijos šaknys. Mūsų žemėlapiai, tikslūs ar netikslūs, tikrosios terito­rijos nekeičia.

Kad egzistuoja tokie principai, arba natūralūs dėsniai, akivaizdu tampa tada, kai paanalizuojame žmonijos istorijos cikliškumą. Mato­me, kad nuo to, kiek žmonės pripažįsta šiuos principus ir gyvena pa­gal juos, priklauso, ar jų visuomenė yra stabili ir klestinti, ar naikina save ir ritasi į bedugnę.

Čia minimi principai nėra kokios nors ezoterinės, sunkiai suvokia­mos, paslaptingos ar „religinės" idėjos. Savo knygoje nemokau nė vie­no principo, kuris būtų taikytinas tik vienos religijos (tarkime, ma­nosios) žmonėms. Tai pricipai, kuriais remiasi kone visi laiko išban­dymus išlaikę tikėjimai, filosofinės ir etinės sistemos. Tai akivaizdūs principai ir jais gali remtis kiekvienas žmogus. Galima teigti, kad šie principai, arba natūralūs dėsniai, yra žmogiškosios būties dalis, jie for­muoja žmogaus sąžinę bei sąmonę ir nepriklauso nuo jo socialinių sąlygų.

Pavyzdžiui, egzistuoja teisingumo principas, iš kurio yra kilusios mūsų lygybės ir teisėtumo sampratos. Rodos, net maži vaikai, nors to

ir nebuvo mokyti, turi teisingumo jausmą. Žmonės skirtingai apibū­dina teisingumą, tačiau pati teisingumo idėja yra beveik universali.

Taip pat egzistuoja padorumo ir sąžiningumo principai. Šie principai yra pasitikėjimo pamatas - tokio pasitikėjimo, be kurio neįmanomas tarpusavio bendravimas ir asmenybės bei visuomenės tobulėjimas.

Dar vienas principas yra žmogaus orumo principas. JAV Nepriklau­somybės deklaracija pripažįsta žmogaus teisę į šią vertybę. „Mes pa­reiškiame kaip neginčijamą tiesą, kad visi žmonės yra sukurti lygūs, kad Kūrėjas jiems suteikė neatimamų teisių, kaip antai: teisę gyventi, teisę siekti laimės, teisę būti laisviems."

Yra tarnystės principas, arba asmeninio indėlio idėja. Dar galiu pa­minėti kokybėsy arba tobulumo siekio, principą.

Kitas principas yra galimybių principas - mes turime galimybę augti iš embriono, atskleisti savyje vis daugiau naujų galimybių ir vis dau­giau talentų. Su galimybių principu neatsiejamas augimo ir tobulėjimo principas - tai yra atskleistų talentų ir galimybių realizavimas. Dar reikia paminėti kantrumo, puoselėjimo ir skatinimo principus.

Principai nėra praktika. Praktika - tai konkreti veikla, tam tikras veiksmas. Jei kokia nors praktika veiksminga vienu atveju, ji nebūti­nai bus veiksminga kitu atveju. Tėvai, bandę savo antrąjį vaiką auklėti tais pačiais metodais kaip ir pirmąjį, galėtų tai patvirtinti.

Praktika yra sąlygojama aplinkybių, o štai principai yra gilios, fun­damentalios tiesos, kurias galima taikyti visur. Jais gali remtis atskiri žmonės, šeimos, įvairios privačios ir visuomeninės organizacijos. Kai šios tiesos virsta įpročiais, jos leidžia žmogui pasirinkti teisingą prakti­ką kiekvienu gyvenimo atveju.

Principai nėra vertybės. Vagių gauja gali prisigrobti vertybių ir išsidalyti jas, bet jie bus pažeidę fundamentalius principus, apie kuriuos mes kal­bame. Principai yra teritorija. Vertybės yra žemėlapiai. Paisydami princi­pų, mes paisome tiesos ir regime daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.

Patikrinti, amžinai vertingi principai yra tarsi žmogaus elgesio va­dovas. Jie - fundamentalūs, neginčijami ir akivaizdūs. Yra vienas pui­kus būdas įsitikinti, kad šie akivaizdūs principai būtini: išbandykite absurdišką idėją išgyventi be šių principų. Abejoju, ar atsirastų žmonių,

40 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ jPROČIAI

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 41

rimtai tikinčių, kad tokios neigiamybės kaip neteisybė, apgaulė, niek­šybė, dykinėjimas, degradavimas yra geras ilgalaikės laimės ir sėkmės pamatas. Galbūt žmonės skirtingai apibrėžia pačią principų sąvoką, skirtingai įsivaizduoja tų principų ugdymą ir pasireiškimą, vis dėlto galima teigti, jog kiekvienas pasąmoningai suvokia, kad šie principai egzistuoja.

Ir kuo tvirčiau remiamės šiais principais kurdami savo paradigmas, arba žemėlapius, tuo jie bus tikslesni ir vertingesni. Tikslūs žemėla­piai neįtikėtinai keičia mūsų asmenybę ir mūsų gebėjimą bendrauti - kur kas daugiau negu visos pastangos keisti savo požiūrį ar elgesį.

T o b u l ė jim o ir po k y č ių pr in c ip a i

Tikėdamiesi greitai ir lengvai pagerinti savo gyvenimą - siekdami veiklos efektyvumo, kokybiškesnių ir nuoširdesnių santykių - dauge­lis žmonių nepaprastai susižavi visuomeninės etikos spindesiu ir patiki, kad ji pakeis natūralų pastangų ir asmeninio tobulėjimo procesą.

Visuomeninė etika — tai simbolis be jokios vidinės prasmės. Tai „praturtėk greitai*1 metodai, žadantys „gerovę nedirbant". Nors kar­tais iš pradžių tokie metodai esti veiksmingi, jie tėra apgaulė.

Visuomeninė etika yra iliuzinė ir apgaulinga. Bandymas pasiekti gerų rezultatų remiantis tokiais metodais panašus į bandymą rasti rei­kiamą vietą Čikagoje žvelgiant į Detroito žemėlapį.Erikas Fromas (Erich Fromm), nuovokusis visuomeninės etikos „šaknų ir vaisių“ tyrinėtojas, rašo:

Šiandien susiduriame su žmogumi, kuris elgiasi kaip automatas, nepažįsta ir nesupranta savęs. Jis net neįsivaizduoja, kad galima elgtis kaip nors kitaip. Užuot nuoširdžiai bendravęs, jis tauškia beprasmius dalykus, užuot nuoširdžiai juokęsis, dirbtinai šypsosi, užuot nuoširdžiai sielvartavęs, jaučia buką nusivylimą. Apie j į galima pasakyti du dalykus: pirma, jis neišvengiamai kenčia dėl savo nemokėjimo spontaniškai bendrauti ir individualumo stokos; antra, jis niekuo nesiskiria nuo milijonų žeme vaikščiojančių žmonių.

42 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Žmogus turi įveikti visas augimo ir raidos stadijas. Pirmučiausia kūdikis išmoksta apsiversti, atsisėsti, šliaužioti ir tik paskui - vaikš­čioti ir bėgioti. Kiekvienas etapas yra svarbus ir turi vykti savu laiku. Neįmanoma peršokti kurio nors iš jų.

Gyvenime viskas vyksta pagal šį procesų eiliškumo dėsnį. Taip žmogus tobulėja, nesvarbu, ar jis mokosi skambinti pianinu, ar efek­tyviai bendrauti su savo bendradarbiais. Tai pasakytina apie santuoką, šeimą ir įvairias organizacijas.

Nors ir pripažįstame tą faktą, dažnai manome, kad procesų eilišku­mo principas taikytinas tik materialiam pasauliui, o puoselėjant jaus­mus, žmogiškus santykius, ugdant charakterio bruožus, jis negalioja. Net ir tie, kurie pripažįsta šį principą, dažnai jo nepaiso ir siekdami norimų rezultatų ieško lengvesnių kelių, bando peršokti vieną ar kitą gyvybiškai svarbų raidos etapą, taip bandydami sutaupyti jėgų ir laiko.

Kas gi atsitinka, kai bandome sutrumpinti natūralų augimo ir rai­dos procesą? Įsivaizduokite, kad vos pramokote žaisti tenisą, tačiau, norėdami padaryti kam nors įspūdį, nutarėte žaisti meistriškiau, negu iš tikrųjų esate pasirengę. Kokių pasieksite rezultatų? Ar manote, kad vien savo teigiamu požiūriu įveiksite profesionalų žaidėją?

Arba įsivaizduokite, jog jums pavyko įtikinti draugus, kad galite skambinti pianinu koncertų salėje, nors esate tik pradėjęs mokytis mėgėjas?

Atsakymai aiškūs. Nepaisyti natūralaus raidos proceso ir peršokti kokį nors etapą tiesiog neįmanoma. Tai prieštarauja gamtos dėsniams. Bet koks bandymas paspartinti natūralų procesą gali tik nuvilti žmo­gų ir sukelti įtampą.

Kad ir kokia veikla užsiimtumėte, norėdami pasiekti penktąjį meist­riškumo lygį, visų pirmą turite pasiekti pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ir ket­virtąjį. „Tūkstančio žingsnių kelionė prasideda nuo pirmo žingsne- lio“, ir jei norite pasiekti tikslą, reikia žengti juos visus.

Jeigu mokytojui nepranešite, ką iš tiesų žinote - užduodami rei­kiamus klausimus ar kitaip parodydami savo neišmanymą — nieko neišmoksite ir negalėsite tobulėti. Ilgai apsimetinėti nepavyks. Anks­čiau ar vėliau tiesa išaiškės. Pripažinti savo neišmanymą dažnai yra

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 43

pirmas žingsnis į tobulumą. Filosofas Henris Toro rasė: yyAr sugebėsi­me žvilgtelėti į savo neišmanymą, jei nuolat puikuojamės savo žinio­mis? Ar kitaip įmanoma siekti tobulumo?"

Prisimenu, kartą į mane kreipėsi dvi jaunos merginos, mano drau­go dukros, ir su ašaromis akyse ėmė skųstis, kad tėvai esą jų nesupran­ta ir varžo jų laisvę. Jos troško tėvų meilės, supratimo ir patarimų, tačiau nedrįso jiems atsiverti.

Pasikalbėjęs su merginų tėvu supratau, kad šis mato, kas vyksta, jis net prisipažino, kad jo charakteris yra sunkus, vis dėlto keisti savo elgesio jis nesirengė. Išdidumas neleido jam žengti pirmojo žingsnio ir pagerinti santykių su dukromis.

Kad bendravimas su žmona, vyru, vaikais, draugais ar bendradar­biais būtų efektyvus, turime išmokti jų išklausyti. O išklausyti suge­ba tik dvasiškai stiprūs žmonės. Sugebėjimas išklausyti - kantrybė, atvirumas ir noras suprasti - tai nepaprastai puikios žmogaus charak­terio savybės. Tačiau dažniausiai žmonės eina lengviausiu keliu: ne­paiso emocinių bendravimo aspektų ir bendraudami apsiriboja „pro­tingais patarimais".

Tačiau mūsų charakterio ar jausminio pasaulio nebranda dažnai nėra toks akivaizdus dalykas kaip kad įgūdžių ar talento neturėjimas žaidžiant tenisą ar skambinant pianinu. Ilgą laiką galime apgaudinėti artimus žmones ar bendradarbius ir dėtis tuo, kas iš tiesų nesame. Galime net priversti kitus, ypač mažai pažįstamus žmones, patikėti visai nebūtais dalykais. Vis dėlto neabejoju, kad tiesą apie save mes žinome, ir ne tik mes, bet ir mūsų artimieji, mūsų bendradarbiai.

Ne kartą stebėjau, kuo baigiasi bandymai paspartinti natūralią įvy­kių raidą verslo pasaulyje. Verslo vadybininkai mokosi įtikinėti, įtai­giai šypsotis, įvairiai manipuliuoti žmonėmis, akcijomis ir gamybi­niais ištekliais, ir visa tai dėl vieno tikslo - kad augtų gamyba ir aptar­navimas. Šie verslininkai nesupranta, kad tokios manipuliacinės prie­monės sėja nepasitikėjimo sėklas. Jeigu vieni metodai nepasiteisina, jie ieško naujų, tariamai veiksmingesnių, ir visiškai nepaiso natūralių principų ir procesų, nesistengia sukurti būtinos pasitikėjimo atmo­sferos.

44 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Kartą prieš daugelį metų aš irgi nutariau sutrumpinti natūralią įvy­kių raidą. Tą dieną buvo švenčiamas trečiasis mano dukrelės gimta­dienis. Grįžęs namo radau mažylę piktą, ji kiūtojo prieškambario kam­pe su glėbiu gautų dovanų ir nieku gyvu nenorėjo jomis dalytis. Prieš­kambaryje taip pat stovėjo keli mažųjų svečių tėveliai, mano dukters egoizmo liudytojai. Pasijutau nejaukiai, netgi ypač nejaukiai - mat tuo metu universitete skaičiau paskaitų ciklą apie žmonių santykius ir supratau, ko šie tėveliai dabar iš manęs tikėjosi.

Atmosfera iš tiesų pasidarė nemaloni - vaikai ropinėjo aplink ma­no dukrelę su ištiestomis rankomis, reikalaudami žaislų, kuriuos ką tik jai padovanojo, o mano užsispyrusi mažylė nieko nenorėjo girdė­ti. Pamaniau, kad privalau išmokyti ją dalytis. Tai buvo neabejotina vertybė, ir privalėjau ją jai įdiegti.

Visų pirma paprasčiausiai paprašiau:- Saulute, būk gerutė, pasidalyk žaisliukais, kuriuos dovanojo ta­

vo draugai.- Ne! — trumpai atkirto mažoji.Pabandžiau darsyk:- Saulute, jeigu leisi draugams pažaisti su savo žaislais, tai ir jie, kai

tu būsi svečiuose pas juos, leis tau pažaisti su savaisiais.- Ne! - vėl kategoriškai atkirto dukrelė.Pasijutau visai nesmagiai, nes visiems tapo aišku, kad aš nieko ne­

galiu padaryti. Tada pabandžiau ją papirkti. Nepaprastai švelniai ta­riau:

- Saulute, turiu siurprizą. Jei leisi draugams pažaisti, duosiu tau kramtomos gumos.

- Aš nenoriu gumos! - niršo ji.Nebežinojau, ką toliau daryti, todėl ėmiausi bauginimų:-Jeigu nepasidalysi žaislais, tavęs laukia dideli nemalonumai!- Man visai nerūpi! - suriko ji. - Tai mano žaislai, ir niekam jų

neduosiu!Galiausiai ėmiausi prievartos — tiesiog atėmiau iš jos keletą žaislų,

padaviau laukiantiems vaikams ir tariau:- Štai, vaikai, žaiskite.

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 45

Galbūt prieš pasidalydama su kitais, mano duktė norėjo patirti nuosavybės džiaugsmą. (Iš tiesų - kaip galima dalytis tuo, ko neturi?) Aš, tėvas ir emociškai brandus žmogus (bent ji mane tokiu laikė), turėjau suteikti jai galimybę pasijusti savo žaislų savininke.

Bet tuo metu kitų tėvų nuomonė man buvo svarbesnė negu mud­viejų - tėvo ir dukters — santykių raida. Aš taip pamiršau, kad visų pirma turiu rūpintis jos dvasine branda, o ne visuomenės požiūriu. Tiesiog nusprendžiau, kad ji neteisi, o aš teisus, todėl ji turi daryti taip, kaip pasakysiu.

Galbūt tikėjausi iš jos brandesnio elgesio vien todėl, kad pats bran­džiai pasielgti šioje situacijoje nesugebėjau. Nebuvau pakankamai kan- trus ir supratingas, todėl tikėjausi, kad ji pasielgs išmintingai ir atiduos žaislus. Bandydamas kompensuoti savo bejėgiškumą ir priversti ją elgtis taip, kaip aš norėjau, pavartojau savojėgą ir priverčiau ją paklusti.

Tačiau jėgos vartojimas gimdo silpnumą, nes tie, kurie pasikliauja jėga, tampa priklausomi nuo išorinių veiksnių. Silpni tampa ir tie, kurie priversti paklusti kito valiai, nes tai trikdo jų savarankišką mąs­tymą ir silpnina vidinę drausmę. Galų gale jėgos priemonės silpnina žmonių tarpusavio ryšius. Kai draugišką bendradarbiavimą pakeičia baimė, abu žmonės tampa kaprizingi ir agresyvūs.

O kaip toks žmogus elgsis praradęs savo jėgos šaltinį - didesnį ūgį, kūno sudėjimą, socialinę padėtį, valdžią, nuopelnus, išvaizdą, praei­ties nuopelnus?

Jei tuomet būčiau parodęs didesnę brandą ir pasikliovęs savo vidi­ne stiprybe, tai būčiau leidęs dukrelei pačiai pasirinkti: ar dalytis su kitais, ar ne. Po pirmojo nepavykusio bandymo ją įtikinti, galėjau atitraukti kitų vaikų dėmesį, sudominti juos kokiu nors žaidimu - tokiu būdu būčiau sumažinęs ir taip per didelę savo vaiko emocinę įtampą. Vėliau mažoji, patyrusi nuosavybės skonį, būtų pasidalijusi su kitais natūraliai, spontaniškai ir niekieno neverčiama, kaip kad da­ro visi vaikai.

Tada supratau, kad yra laikas mokyti ir yra laikas susiturėti. Suir­zęs vaikas mokymą paprastai priima kaip priekaištą ar atstūmimą, tuo labiau kai situacija būna įtempta. Panašu, kad mažieji mokiniai kur

46 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

kas geriau perprastų vertybių pamokas, jei būtų mokomi draugiškai ir tyliai. Galbūt tuo metu buvau emociškai nepakankamai subrendęs, todėl man pristigo kantrybės ir aš nesugebėjau susitvardyti.

Manyčiau, žmogus visų pirma turi išsiugdyti nuosavybės jausmą, o tik paskui mokytis nuoširdžiai dalytis turimu geru su kitais. Su­tuoktiniai, kurie nėra išsiugdę savivertės pojūčio ir kurie yra nesava­rankiški, nesugebės aukotis vienas dėl kito ar dėl kitų šeimos narių. Norėdami iš tiesų padėti vaikams, turime kantriai ir išmintingai leisti pajusti jiems nuosavybės skonį, o tada savo elgesio pavyzdžiais paro­dyti, kad gebėjimas dalytis taip pat yra vertybė.

P r o b le m a yra p a ts p ro b le m o s įv a iz d is

Daugelį labai domina tvirtais principais besiremiančių žmonių, šei­mų ar organizacijų sėkmė. Jie žavisi tų žmonių stiprybe ir dvasine branda, tų šeimų vienybe, tų organizacijų sinergija ir jos narių gebėji­mu bendrai dirbti.

Jie tiesiai sako: „Kaip viso to pasiekėte? Išmokykite ir mane tokių elgesio technikų." Štai toks prašymas atskleidžia jų esmines paradig­mas. Iš tiesų jie nori pasakyti štai ką: „Patarkite man, kaip greitai ir neskausmingai išspręsti visas savo problemas."

Jie būtinai susiras specialistų, kurie išmokys jų greitų metodų, gal­būt tie metodai pradžioje net bus veiksmingi. Galbūt tokiomis prie­monėmis — socialiniu aspirinu ir socialiniais tvarsčiais - jiems pavyks atsikratyti vienos kitos skaudžios problemos.

Tačiau negydoma liga ilgainiui taps chroniška, o skausmai anks­čiau ar vėliau atsinaujins. Kai rimtos problemos sprendžiamos greito­sios pagalbos priemonėmis, jos paprastai dar labiau komplikuojasi.

Problema visų pirma yra mūsų požiūris į situaciją.Prisiminkime dar kartą problemas, apie kurias kalbėjome šio sky­

riaus pradžioje, ir pažiūrėkime, kaip jas siūlo spręsti visuomeninė etika.

Norėdamas išmokti efektyviai vadovauti, ėmiau lankyti įvairiuskursus. Is savo darbuotojų tikiuosi daug, labai stengiuosi būti draugiškas

IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 47

ir teisingas jiems. Vis dėlto lojalumo iš jų nesulaukiu. Jei kokią dieną susirgčiau ir neateičiau į darbą, manau, daugelis jų dieną praleistų plepėdami prie vandensfontanėlio. Kodėl man nepavyksta jų išmokyti atsakingumo ir savarankiškumo, kodėl negaliu rasti geresnių darbuotojų?

Visuomeninė etika teigia, kad panašioje situacijoje galima imtis ra­dikalių veiksmų, sukelti triukšmą, tegul lekia galvos, tegul darbuoto­jai įvertina galų gale tai, ką turi. Arba galima įdiegti kokią nors skati­nimo programą, kad darbuotojams būti lojaliems apsimokėtų. Arba susirasti kitų, darbštesnių darbuotojų.

Bet ar tokiu akivaizdžiai nenuoširdžiu savo elgesiu įtikinsite dar­buotojus, kad rūpinatės jų interesais? Ar jie nepamanys, kad elgiatės su jais ne kaip su žmonėmis, bet kaip su daiktais? Argi jie nebus teisūs?

Pasvarstykite sąžiningai, ar iš tiesų apie juos taip galvojate? Gal problema jau yra pats jūsų požiūris į žmones, kurie jums dirba?

Turiu daugybę darbų, kurių atlikti niekada nespėju. Visas savaitės dienas jaučiausi įsitempęs ir užgultas kalno rūpesčių. Lankiau įvairius seminarus, kuriuose mokė organizuoti savo laiką, išbandžiau pustuzinį įvairiausių planavimo sistemų. Kai kurios padėjo, tačiau mano gyvenimas vis tiek nėra toks laimingas, ramus bei vaisingas, kokio aš norėčiau.

Visuomeninė etika pataria, jog turėtų būti kokių nors naujų darbo organizavimo metodų, dar neišklausytų seminarų, kurie padėtų efek­tyviau spręsti šias problemas.

O gal ne efektyvumas čia svarbiausia? Ar gebėjimas sparčiau pada­ryti tai, ką darote, tikrai išspręs jūsų problemas? Gal tie metodai padės jums tik dar sparčiau elgtis netinkamai su žmonėmis, dar sparčiau klysti įvairiose gyvenimo situacijose?

Gal yra kažin kas esminga, fundamentalu, ką turite rasti savyje - paradigma, kuri formuoja jūsų požiūrį į laiką, į gyvenimą, į pačią savo prigimtį?

48 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Mano vedybinio gyvenimo laimė baigėsi. Mes net nebesipykstame - tiesiog nebemylime vienas kito. Ieškojome profesionalios pagalbos, išbandėme daugybę priemonių, bet viskas veltui. Rodos, mes nebesugebėsime atgaivinti tų jausmų, kurie mm kitados siejo.

Visuomeninė etika sako, jog turėtų būti naujo tipo knygų ar semina­rų, kurie mokytų jausti ir kurie padėtų jūsų žmonai geriau suprasti jus. O gal jums reikia kitų dalykų, kitų santykių, kurie atgaivintų meilę?

Ar tikrai dėl visko kalta jūsų žmona? O gal jūs patys darote savo sutuoktinį silpną? Gal jūsų gyvenimas yra toks, kokį jį patys susikūrėte?

Gal tikroji problemos priežastis yra jūsų pagrindinės paradigmos, jūsų supratimas apie gyvenimo draugą ar draugę, santuoką ir meilę?

Ar pastebėjote, kaip visuomeninės etikos paradigmos iš esmės keičia mūsų požiūrį į problemas ir jų sprendimo būdus?

Ar mato tuos dalykus, ar ne, dauguma žmonių nusivilia tuščiais visuomeninės etikos pažadais. Keliaudamas po šalį ir dirbdamas įvai­riose organizacijose pastebėjau, jog į ateitį žvelgiantys vadovai vis ma­žiau domisi psichologinio poveikio bei motyvavimo priemonėmis ir jų mokytojais, kurie, be linksmų istorijų ir banalybių, nedaug ką turi pasakyti.

Dabar vadovams svarbūs tikri dalykai, jiems svarbus procesas. Jiems negana aspirino ir tvarsčių. Jie nori išsigydyti nuo chroniškų ligų ir įvaldyti tuos principus, kurie padėtų siekti gerų veiklos rezultatų.

N aujas m ąstym o ly g m u o

Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Sudėtingos problemos negalime išspręsti mąstydami tokiu būdu, kokiu mąstėme, kai ta problema kilo.“

Paanalizavę aplinką ir save pamatysime, kiek rūpesčių sukuria vi­suomeninės etikos normos. Tampa aišku, kad esminių, chroniškų pro­blemų neįmanoma išspręsti tame pačiame paviršutiniškame lygme­nyje, kuriame jos atsirado.

IŠ VIDAUS I IŠORĘ 49

Problemas privalome analizuoti ir spręsti iš esmės - surasti princi­pais paremtą paradigmą, tiksliai žyminčią visaverčio žmogaus ir žmo­giškų santykių erdvę.

Tokio mąstymo moko ši knyga. Ji kalba apie naują asmeninės veiklos bei santykių veiksmingumo sampratą, kuri remiasi teisingais principais, charakterio savybėmis ir „iš vidaus į išorę" filosofija.

„Iš vidaus į išorę" reiškia, kad problemas turite pradėti spręsti nuo savęs. Ir ne tik nuo savęs - nuo pačios savo esmės, nuo savo paradig­mų, nuo savo charakterio, nuo savo motyvų.

Ir dar „iš vidaus į išorę" reiškia, kad jei norite turėti laimingą santuoką, skleiskite teigiamą energiją ir slopinkite neigiamą. Jeigu norite, kad jūsų vaikas būtų geresnis ir draugiškesnis, elkitės su juo geriau ir draugiškiau, stenkitės jį suprasti ir mylėkite. Jeigu norite turėti daugiau laisvės darbe, būkite atsakingesni, paslaugesni ir darbštesni. Jeigu noriteis kitų sulauk­ti pasitikėjimo, būkite verti jų pasitikėjimo. Jeigu norite, kad žmonės pripažintų jūsų antrinę didybę ir garbintų jus už jūsų talentus, pirmiau­sia pasirūpinkite pirminiu ir svarbiausiuoju dalyku - savo charakteriu.

„Iš vidaus į išorę" filosofija moko pirma nugalėti save, tik tada siekti visų kitų, viešai regimų pergalių. Pirma išmokite tesėti sau duo­tą pažadą, o tik paskui mokykitės žadėti kitiems. Bergždžias darbas rūpintis savo asmenybės išore, kol nepasirūpinote jos vidumi - savo charakteriu. Neverta bandyti gerinti santykių su žmonėmis, kol prasti santykiai su savimi.

„Iš vidaus į išorę" - tai nuolatinio atsinaujinimo procesas, besire­miantis natūraliais žmogaus augimo ir tobulėjimo dėsniais. Tai spira­linis augimas - iš pradžių žmogus pasiekia asmeninės nepriklausomy­bės lygmenį, o paskui — efektyvios tarpusavio priklausomybės.

Man pasitaikė dirbti su daugeliu nuostabių ir talentingų žmonių, jie siekė laimės ir sėkmės, jie turėjo problemų ir ieškojo sprendimų. Taip pat teko dirbti su verslo vadovais, studentais, religinių ir pasau­lietinių bendruomenių nariais, šeimomis ir sutuoktiniais. Per visą sa­vo praktiką nesutikau nė vieno žmogaus ar grupės, kuri būtų pasieku­si ilgalaikę laimę ir tikrą sėkmę atvirkščių būdu - besiremdama „iš išorės į vidų" filosofija.

50 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Taip pat įsitikinau, kad paradigmos „iš išorės į vidų“ rezultatas yra nelaimingi žmones, bejėgės aukos, dėl savo nelaimių kaltinantys ne save, o kitus ir aplinkybes. Mačiau daug nelaimingų sutuoktinių, ku­rie norėjo priversti partnerį keistis, kurie matė jo ar jos nuodėmes, tačiau patys keistis net neketino. Taip pat mačiau, kaip įvairių firmų vadybininkai gaišta marias laiko ir švaisto energiją bandydami sukurti pasitikėjimo atmosferą tokiomis priemonėmis, kurios šiam tikslui iš esmės netinka - tarnybinėmis instrukcijomis bei kitokiais norminiais aktais.

Mano šeimos nariams teko gyventi trijose karščiausiuose pasaulio regionuose - Pietų Afrikos Respublikoje, Izraelyje ir Airijoje — ir aš neabejoju, kad visų šių šalių problemų šaltinis yra dominuojanti „iš išorės į vidų“ socialinė paradigma. Kiekviena ginčo pusė yra įsitikinu­si, kad kalti „anie“ ir kad juos „pakeitus" arba apskritai „pašalinus", problemos nebeliktų.

Daugumai žmonių sunku iš esmės pakeisti paradigmas - „iš išorės į vidų" į „iš vidaus į išorę“ - dėl stipraus aplinkos poveikio ir visuome­nėje tuo metu dominuojančios ydingos etikos.

Tačiau asmeninio gyvenimo bei darbo su tūkstančiais žmonių pa­tirtis bei nuoseklus sėkmingai dirbančių žmonių ir organizacijų tyri­nėjimas įtikino mane, kad principai, kuriais grįsti septyni įpročiai, eg­zistuoja mumyse, jie - mūsų sąžinės ir sveiko proto dalis. Kad juos atskleistume ir galėtumėte puoselėti, kad galėtume jais remtis siekda­mi savo svarbiausių tikslų, turime pradėti kitaip mąstyti ir esamas paradigmas pakeisti naujomis, tikresnėmis „iš vidaus į išorę" paradig­momis.

Bandydami perprasti šiuos principus ir pritaikyti juos gyvenime, mes dar kartą įsitikinsime, kokie taiklūs yra amerikiečių poeto T. S. Elioto (T. S. Eliot) žodžiai: „Turime nesiliauti ieškoję tol, kol galų gale grįšime ten, nuo kur buvome pradėję, ir pažvelgsime į tą vietą kaip į visai nematytą."

52 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

S epty n i įpr o č ia i. A pžvalg a

Mes esame visa tai, ką nuolatos darome.Taigi tikras meistriškumas - ne veiksmas, o įprotis.

- A risto telis

M u s ų asmenybė iš esmės yra musų įpročių visuma. Ne veltui sako­ma: „Mintis gimdo veiksmą, veiksmas gimdo įprotį, įprotis gimdo asmenybę, o asmenybė kuria likimą."

Įpročiai - galingi gyvenimo veiksniai. Jie kuria elgesio šablonus, atspindi asmenybę ir lemia mūsų veiksmų sėkmę arba nesėkmę.

Didysis švietėjas Horacijus Manas (Horace Mann) kartą pasakė: „Įpročiai yra tarsi virvė, į kurią kasdien įpiname po naują giją tol, kol ji tampa nepertraukiama." Galėčiau ginčytis dėl antrosios jo posakio dalies. Tą virvę pertraukti galima. Aš žinau, kad įpročiai yra išsiugdo- mi ir pamirštami. Tačiau taip pat žinau, kad įpročiai nėra greitosios pagalbos metodai. Įpročių ugdymas - tai lėtas procesas, jis reikalauja didžiulio ryžto.

Tikriausiai daugelis atsimena ,Apollo-11“ kelionę į Mėnulį. Mes sulaikę kvapą stebėjome, kaip pirmasis žmogus žengė pirmuosius žings­nius Mėnulio paviršiumi, o paskui sugrįžo į Žemę. Žodžių „fantastiš­ka", „neįtikėtina" tų dienų įvykiams apibūdinti yra maža. Kad atsi-

v

plėštų nuo Žemės, astronautai turėjo nugalėti traukos jėgą. Kildami ir skrisdami pirmąsias kelionės mylias, jie sunaudojo daugiau energijos negu per kelias kitas dienas, kai nuskriejo pusę milijono mylių.

Įpročiai taip pat turi didžiulę traukos jėgą - daug didesnę, negu daugelis įsivaizduoja ir pripažįsta esant. Kad atsikratytumėte įsisenė­jusių įpročių ir polinkių, trukdančių jums sėkmingai gyventi, nepa­

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 53

kaks vien noro ar kelių nereikšmingų pokyčių. Kad „nugalėtumėte trauką", jums prireiks didžiulių pastangų, tačiau paskui pajusite iki tol nepatirtą laisvę.

Traukos jėga, kaip ir visos kitos gamtos jėgos, gali būti mums naudinga arba ne. Esama įpročių, kurių dėl jų traukos sunku atsikra­tyti - jie gali trukdyti mums siekti tikslo. Bet ta pati traukos jėga saugo mūsų pasaulio vientisumą, neleidžia planetoms išklysti iš savo orbitų ir palaiko visatos struktūrą. Tai galinga jėga, ir jei efektyviai ja naudosimės, galime išsiugdyti naudingus įpročius, padėsiančius mums veiksmingai tvarkyti savo gyvenimą.

K as ta i yra įp r o č ia i

Įprotis - tai žinių, įgūdžių ir troškimų sąveika.v

Žinios yra teorinė paradigma - ką daryti ir kodėl darytu Įgūdžiai - kaip darytu O troškimas - tai veiklos motyvas. Kad susiformuotų įprotis, visi šie trys faktoriai būtini.

Galbūt nesugebate sklandžiai bendrauti su bendradarbiais, žmona ar vaikais todėl, kad nuolatos sakote jiems tai, ką galvojate, bet nieka­da jų neišklausote. O jeigu nesistengiate rasti tinkamo tarpusavio ben­dravimo modelio, galite net nežinoti, kad išklausyti kitų yra būtina. O gal žinote, bet nesugebate. Neturite klausymosi įgūdžių. Galbūt nuoširdžiai klausytis kitų žmonių jūs tiesiog nemokate.

Tačiau žinoti, kad reikia klausytis, ir mokėti klausytis negana. Jei nenorėsite klausytis, tokio įpročio neišsiugdysite. Kad sugebėjimas iš­klausyti virstų įpročiu, turi būti patenkintos visos trys sąlygos.

Pasaulio matymo poslinkiai sukelia spiralinį tobulėjimo proce­są. Pritaikę žinias, mes keičiamės, pasikeitę - daugiau sužinome, o daugiau sužinoję vėl keičiamės. Tokiu būdu mes nuolatos augame ir tobulėjame. Kaupdami vis daugiau žinių, nuolat ugdydami įgū­džius ir puoselėdami troškimus, mes nuolat tobuliname savo asme­ninės veiklos ir tarpusavio santykių efektyvumą, taip pat laužome senąsias paradigmas, kurios daugelį metų buvo mūsų tariamo sau­gumo šaltinis.

5 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

EFEKTYVIOS VEIKLOS ĮPROČIAIIntemalizuotiprincipai ir elgesio modeliai

Kartais šis procesas vyksta sunkiai ir skausmingai. Norą keistis gali paskatinti svarbiausias jūsų tikslas, dėl kurio esate pasiruošę paaukoti kitus, ne tokius svarbius tikslus. Šis procesas konstruoja visą mūsų būtį ir kuria laimę. O laimingi, bent jau iš dalies, tampame tada, kai dėl esminių savo tikslų išmokstame aukoti vienadienes užgaidas.

B r a n d o s to ly d u m a s

Septyni įpročiai- tai nėra elgesio formulių rinkinys. Drauge su na- tūraliais žmogaus raidos dėsniais šie įpročiai formuoja labai nuoseklų požiūrį į asmeninės ir tarpasmeninės veiklos efektyvumą. Brendimo

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 55

procesas yra tolydus - iš priklausomybės einama į asmeninę nepriklau­somybęy o paskui - į tarpusavio priklausomybę.

Kūdikystėje esame visiškai priklausomu Esame prižiūrimi, saugo­mi ir puoselėjami kitų. Be priežiūros neilgai išgyventume, geriausiu atveju keletą dienų.

Pamažu, bėgant mėnesiams ir metams, daromės vis labiau nepri­klausomi - fiziškai, protiškai, emociškai ir finansiškai - kol galiausiai išmokstame pasirūpinti savimi ir savarankiškai daryti sprendimus.

Augdami ir bręsdami pradedame suvokti, kad gamtoje viskas tar­pusavyje susiję, kad gamta, kaip ir visuomenė, yra tam tikros sistemos dalis. Ir pagaliau suprantame, kad mes iš esmės esame susiję su kitais, kad žmonės sieja tarpusavio priklausomybė.

Iš kūdikio subręstame į suaugusį žmogų - toks gamtos dėsnis. Tačiau brendimo procesas yra daugialypis. Fiziškai subrendęs žmogus nebūtinai yra subrendęs protiškai ar emociškai. Kitą vertus, fiziškai nuo kitų priklausantis žmogus nebūtinai yra nebrandus protiškai ar emociškai.

Kai bręstame, priklausomybės paradigma nukreipta į kitą asmenį, į „tu“ - tu rūpiniesi manimi, tu aukojiesi dėl manęs, tavo padedamas siekiu tikslo, aš kaltinu tave dėl savo nesėkmių.

Nepriklausomybės paradigma nukreipta į save, į „aš“ - aš galiu tai padaryti, aš esu už tai atsakingas, aš galiu savimi pasikliauti, aš galiu rinktis.

Tarpusavio priklausomybės paradigma nukreipta į „mes“ - mes gali­me tai padaryti, mes galime bendradarbiauti, mes galime sujungti savo talentus bei įgūdžius ir kartu siekti įspūdingų rezultatų.

Kad priklausomas žmogus ką nors sukurtų, jam reikia kitų žmo- nių pagalbos. Nepriklausomi žmonės gali tai pasiekti savo pastango­mis. O štai tarpusavyje susiję žmonės bendromis pastangomis gali pasiekti kur kas daugiau, negu jie pasiektų dirbdami po vieną.

Jeigu būčiau fiziškai priklausomas - paralyžiuotas ar kitaip neįga­lus — be jūsų pagalbos neišsiversčiau. Jei būčiau emociškai priklauso­mas, mano savigarba ir saugumo jausmas priklausytų nuo jūsų nuo­monės apie mane. Jei nemėgtumėte manęs, man tai būtų pražūtinga.

56 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Jei būčiau intelektualiai priklausomas, laukčiau, kol kas nors savo gal­va išspręstų visas mano gyvenimo problemas.

Būdamas fiziškai nepriklausomas, be vargo išsiversčiau ir be jū­sų. Būdamas protiškai nepriklausomas, galėčiau nepriklausomai mąs­tyti ir tobulėti kildamas nuo vieno abstraktaus mąstymo lygmens į kitą, aukštesnį. Galėčiau kūrybiškai ir analitiškai mąstyti, supranta­mai ir aiškiai reikšti mintis. Būdamas emociškai nepriklausomas, aš klausyčiausi savo vidinio balso - tai jis man vadovautų. Mano savi- vertė ir savigarba nepriklausytų nuo kitų simpatijų ir elgesio su ma­nimi.

Akivaizdu, kad nepriklausomas žmogus yra kur kas brandesnis ne­gu priklausomas. Nepriklausomybė yra didelis žmogaus pasiekimas, vis dėlto nepriklausomybė nėra tobula būties forma.

Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje nepriklausomybės idėja labai ver­tinama. Nepriklausomybė yra daugelio žmonių ir socialinių judėji­mų tikslas. Dauguma saviugdos programų nepriklausomybę nepa­prastai išaukština, tarsi bendravimas, kolektyvinis darbas ir bendra­darbiavimas būtų mažesnės vertybės.

Tačiau toks nepriklausomybės vertinimas kyla iš mūsų priklauso­mybės, kitaip tariant, iš baimės, kad mūsų kas nors nevaldytų, ne­spręstų už mus ir mumis nemanipuliuotų.

Dažnai pasitaiko matyti, kaip savanaudiški žmonės, gerai nesu­prasdami, kas tai yra tarpusavio priklausomybė, dėl tariamos nepri­klausomybės ardo šeimas, palieka vaikus, vengia įsipareigoti visuo­menei.

Toks mūsų elgesys, noras „nusimesti pančius", „išsilaisvinti", „siekti pripažinimo", „elgtis, kaip nori" labai dažnai parodo mūsų vidinę pri­klausomybę, kuri yra kur kas stipresnė už išorinę. Leisdami kitiems žmonėms ardyti savo dvasinę pusiausvyrą arba jausdamiesi kitų žmo­nių ar įvykių aukomis, rodote savo silpnumą.

Žinoma, gyvenimo aplinkybes ir situacijas reikia keisti, vis dėlto priklausomybė yra asmeninės nebrandos problema, visai nepriklau­santi nuo aplinkybių. Net ir atsiradus palankesnėms sąlygoms, žmo­gus išlieka nesubrendęs ir priklausomas.

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 57

Būdami išties nepriklausomi, mes patys kuriame aplinkybes ir ne­leidžiame, kad jos mus vienaip ar kitaip veiktų. Nepriklausomybė mus išvaduoja, tačiau nėra svarbiausias gyvenimo tikslas.

Kad užsimegztų tarpusavio priklausomybė, negana mąstyti nepri­klausomai. Nepriklausomi žmonės, kurie nėra pakankamai subrendę ir nesugeba kartu su kitais galvoti bei veikti, galbūt ir pasieks nemažai veikdami atskirai, bet jie niekada nebus geri lyderiai ar komandos žaidėjai. Tokie žmonės nesivadovauja tarpusavio priklausomybės pa­radigma, be kurios neįmanoma sukurti laimingos šeimos ar organiza­cijos.

Gyvenime viskas natūraliai tarpusavyje susiję. Jei bandysite pasiek­ti gerų rezultatų vieni ir nepriklausydami nuo kitų, būsite panašūs į tenisininką, kuris vietoje raketės turi golfo lazdą, - visiškai netinkamą šiam žaidimui įrankį.

Tarpusavio priklausomybės koncepcija yra kur kas brandesnė, pa­žangesnė. Štai dirbdamas vienas aš galiu pasiekti puikių rezultatų, ta­čiau užmezgęs fizinį tarpusavio priklausomybės ryšį pasieksiu kur kas daugiau. Tarkime, mano savivertė nepriklauso nuo kitų žmonių, ta­čiau man vis viena reikalingas emocinis ryšys - aš trokštu meilės, aš noriu duoti žmonėms ir iš jų gauti. Ir nors puikiai galiu pasikliauti savo protu, aš žinau, kad man reikia ir kitų žmonių išminties - tokia yra intelektualinė tarpusavio priklausomybė.

Būdamas susijęs su kitais, turiu galimybę pasidalyti turimais pra­smingais ir naudingais dalykais, taip pat galiu remtis neišsenkamu ki­tų žmonių išminties šaltiniu.

Tarpusavio priklausomybę sugeba pasirinkti tik nepriklausomi žmonės. Priklausomi jos nesirenka. Jie neturi reikalingų savybių ir nėra savo pačių šeimininkai.

Todėl pirmieji trys įpročiai, apie kuriuos kalbėsime kitame skyriu­je, padeda „įvaldyti save", skatina augti, iš priklausomybės kilti į ne­priklausomybę. Jie veda į asmenines pergales ir formuoja charakterį. Pirma asmeninės pergalės, paskui — viešosios. Jūs negalite pakeisti šio proceso eigos, kaip kad negalite imti derliaus, pirmiau nieko nepasėję. Šio proceso kryptis - iš vidaus į išorę.

58 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

S E P T Y N IŲ ĮP R O Č IŲ P A R A D IG M A

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 59

Tapę iš tiesų nepriklausomi, jūs paklojate efektyvios tarpusavio priklausomybės pamatus. O paskui jau galite siekti viešųjų pergalių, mokytis bendrauti ir bendrai dirbti. Šiuos dalykus aprėpia ketvirtasis, penktasis ir šeštasis įpročiai.

Tačiau tai nereiškia, kad prieš pradėdami juos ugdytis būtinai turi­te būti tobulai išsiugdę pirmuosius tris. Jei laikysitės tokio eiliškumo, augimo procesas bus daug efektyvesnis, tačiau nesiūlau jums atsiskirti nuo pasaulio ir kelerius metus ugdytis vien pirmuosius tris įpročius. Pasaulyje visa kas yra susiję, ir jūs, kadangi esate pasaulio dalis, tas sąsajas patiriate kasdien. Todėl aštriausios pasaulio problemos negali neveiku jūsų asmenybės. Tai supratę turite elgtis nuosekliai ir harmo­ningai - kaip diktuoja natūralus tobulėjimo dėsnis.

Septintasis yra atsinaujinimo įprotis. Tai nuolatinis ir pusiausviras pagrindinių keturių gyvenimo lygmenų atnaujinimas. Jis aprėpia vi­sus kitus įpročius. Šis įprotis skatina nuolat tobulėti, kilti spirale į vis naujus supratimo lygmenis ir remtis visais kitais įpročiais.

Diagramoje grafiškai pavaizduotas septynių įpročių eiliškumas ir jų tarpusavio priklausomybė. Šia diagrama remsimės ir vėliau, kai nagri­nėsime tarpusavyje susijusių įpročių eiliškumą ir sinergiškumą - kaip įpročiai persipina tarpusavyje ir sukuria naujas ir kokybiškesnes savo pačių formas. Kiekviena sąvoka ir įprotis bus paaiškinti atskirai.

K as ta i yra efektyvum as

Septyni įpročiai yra efektyvumo įpročiai. Kadangi remiasi teisingais principais, jie padeda siekti pačių geriausių, ilgalaikių rezultatų. Įpro­čiai, tapę asmenybės pagrindu, formuoja itin tikslių žemėlapių centrą, kuris padeda žmogui nepaprastai efektyviai spręsti problemas, kuo geriau pasinaudoti galimybėmis, įsisavinti kitus principus ir nuolatos spirališkai tobulėti.

Efektyvumo įpročiais jie laikomi dar ir todėl, kad jų pagrindas yra efektyvumo paradigma, kuri harmoningai dera su natūraliais dėsniais, su principu, kurį aš vadinu produkto ir jo gamybos priemonių (gamybos

60 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

išteklių) pusiausvyros principu (P/GP). Daugeliui jis yra nesupranta­mas. Šį principą geriausiai iliustruoja Ezopo pasakėčia apie žąsį ir auk­sinį kiaušinį.

Taigi vieną rytą vargingas valstietis rado savo mylimos žąsies lizde tviskantį auksinį kiaušinį. Iš pradžių valstietis pamanė, kad kažkas jam iškrėtė pokštą, ir jau norėjo išmesti kiaušinį, tačiau apsigalvojo ir nunešė jį patikrinti.

Kiaušinis pasirodė esąs iš gryno aukso! Žmogelis negalėjo patikėti savo sėkme. Bet kaip jis nustebo, kai ir kitą rytą rado auksinį kiaušinį. Nuo šiol kas rytą atsikėlęs ir nubėgęs prie žąsies gūžtos, jis rasdavo po auksinį kiaušinį. Netrukus valstietis pasakiškai praturtėjo. Sunku net patikėti tokia sėkme!

Bet kartu su turtais augo jo gobšumas ir nekantrumas. Valstietis nebenorėjo laukti iki ryto, kol žąsis padės kitą kiaušinį, todėl nutarė perskrosti paukštį ir pasiimti visus kiaušinius iš karto. Bet kaip jis nustebo, kai perskrodęs žąsį auksinių kiaušinių nerado! Tad jis prara­do ne tik auksinius kiaušinius, bet ir galimybę jų gauti. Žodžiu, žmo­gus papjovė žąsį, dėjusią jam auksinius kaušinius.

Manau, kad šioje pasakėčioje yra užkoduotas natūralus efektyvu­mo dėsnio apibrėžimas.

Pasakėčia byloja, kad efektyvumui pasiekti reikia dviejų dalykų: gaminio (auksinio kiaušinio) ir gamybos priemonių (žąsies).

Jeigu jūs rūpinsitės tik auksiniais kiaušiniais, bet nesirūpinsite žąsi­mi, kuri jums tuos kiaušinius deda, galite labai greitai prarasti savo turtą. Kitą vertus, jei rūpinsitės tik žąsimi ir nerinksite auksinių kiau­šinių, greitai nebeturėsite ką valgyti ir kuo lesinti žąsį.

Efektyvumo esmė yra jau minėta P/GP pusiausvyra. Produktas, arba auksinis kiaušinis, yra norimas rezultatas. O gamybos priemonės, arba žąsis — tai mūsų norimo rezultato sukūrimo priemonė.

T rejo pa s tu r ta s

Turtas, arba ištekliai, iš esmės būna trijų rūšių: materialus, finansi- nis ir žmogiškasis. Pakalbėkime apie kiekvieną atskirai.

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 61

Prieš kelerius metus nusipirkau konkretų materialų turtą - moto­rinę vejapjovę. Naudojausi ja gana dažnai, tačiau visiškai nesirūpinau jos priežiūra. Porą sezonų vejapjovė dirbo gerai, tačiau trečiąjį pradėjo gesti. Bandžiau pataisyti, galandau, bet netrukus supratau, kad instru­mentas jau visiškai susidėvėjo ir prarado bet kokią vertę.

Jei būčiau pasirūpinęs GP (prižiūrėjęs ir tinkamai naudojęs vejap­jovę), tai dabar galėčiau mėgautis P - nupjauta veja. Tačiau aš nesirū­pinau, todėl turėjau sugaišti daug brangaus laiko ir išleisti krūvą pini­gų, kad nusipirkčiau naują vejapjovę. Viso to būtų nereikėję, jei bū­čiau tinkamai prižiūrėjęs senąja. Žodžiu, pasielgiau neefektyviai.

Norėdami viską turėti greitai, dažnai niokojame savo materialų turtą: automobilį, kompiuterį, skalbimo mašiną ar plaukų džiovin­tuvą. Taip pat žalojame savo kūną, teršiame aplinką. Išsaugoję P/GP pusiausvyrą, galite neįtikėtinai padidinti materialaus turto panaudoji­mo efektyvumą.

Puoselėdami tokią pusiausvyrą taip pat galite labai padidinti f i ­nansinių išteklių efektyvumą. Prisiminkite, kaip dažnai žmonės pa­grindinį kapitalą painioja su palūkanomis. Ar kada nors, norėdami kilstelėti gyvenimo standartus, buvote pradėję švaistyti savo pagrindi­nį kapitalą, savo auksinius kiaušinius? Sumažinę pagrindinį kapitalą, mažinate ir jo savybę kaupti jums procentus ar pelną. Taip galite eik­voti savo turtą tol, kol galiausiai už jį gaunamų procentų nepakaks net jūsų būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Didžiausias finansinis turtas yra mūsų galimybė užsidirbti. Jei nuolat netobulinsime savo GP, tas galimybes smarkiai sumenkinsime. Mes galime „įstrigti situacijoje", tapti priklausomi nuo įvairių aplinkybių, taip pat būsime priversti nuolat išsisukinėti ir teisintis, bijosime virši­ninkų, ekonomiškai priklausysime nuo kitų. Toks elgesys visiškai ne­efektyvus.

P/GP pusiausvyra svarbi ir žmogiškųjų išteklių srityje, nes nuo šio faktoriaus priklauso fiziniai ir finansiniai ištekliai.

Sutuoktiniai, kuriems kur kas svarbiau gauti kuo daugiau auksi­nių kiaušinių, išpešti daugiau naudos sau, negu išsaugoti gerus tarpu­savio santykius, dažnai tampa bejausmiai ir nesupratingi. Jie nesistengia

62 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

vienas kitam parodyti nė trupučio draugiškumo ar pagarbos - savy­bių, kurios būtinos, kai du žmonės nori išsaugoti tvirtus santykius. Jie ima manipuliuoti vienas kitu, rūpintis tik savais interesais, jie ima smerkti partnerio trūkumus, o savo ydas visada pateisina. Tokioje santuokoje meilė ir švelnumas ima nykti, kitaip tariant, žąsis suserga ir pradeda eiti silpnyn.

Tas pat pasakytina apie tėvų ir vaikų santykius. Vaikai, kol jie ma­ži, yra labai priklausomi ir lengvai pažeidžiami. Dažnai tuo metu už­mirštama rūpintis GP - mokyti savo vaikus, bendrauti, kalbėtis su jais ir išklausyti jų. Kur kas paprasčiau pasinaudoti savo pranašumu ir įvairiomis manipuliacijomis priversti vaiką elgtis taip, kaip jūs norite. Esate didesni, protingesni, todėl teisūs/Kodėl paprasčiausiai neįsakius savo vaikui, kaip jis turėtų elgtis? Jei neklauso, galima ir surikti, pa­gąsdinti arba jėga priversti jį paklusti.

Taip pat galite pelnyti jų palankumą (auksinį kiaušinį), nuolatos pataikaudami ir leisdami jiems daryti, ką jie nori. Tuomet jūsų vai­kai išaugs neturėdami nė menkiausio supratimo apie elgesio standar­tus, apie žmonių lūkesčius, jie bus nedrausmingi ir be atsakomybės jausmo.

Abu šie atvejai - ar elgiatės valdingai, ar pernelyg nuolaidžiaujate - byloja apie jūsų „auksinio kiaušinio" mentalitetą. Žūtbūt pasiryžtate gauti auksinį kiaušinį - verčiate vaiką elgtis taip, kaip norite jūs. O kaip pati žąsis? Ar toks vaikas suaugęs sugebės savarankiškai gyventi, turės atsakomybės ir pareigos jausmą, ar pasitikės savimi, mokės tin­kamai rinktis siekdamas savo tikslų? Ir kokie bus tuomet jūsų santy­kiai su vaiku? Ar pasiekęs kritinį paauglystės amžių arba išgyvendamas asmenybės krizę, jis žinos, kad bus išklausytas ir nepasmerktas, kad jums rūpi jo asmenybė ir kad jis visada gali jumis pasikliauti? Ar jūsų ryšiai pakankamai stiprūs, kad galėtumėte suprasti savo vaiką, ben­drauti su juo ir daryti jam įtaką?

Štai jūs norite, kad jūsų dukros kambarys būtų tvarkingas - tai P, produktas, arba auksinis kiaušinis. Taip pat norite, kad duktė susi­tvarkytų kambarį pati - tai GP, gebėjimas gaminti, veikti, duoti re­zultatą. Duktė - tai turtas, žąsis, kuri gali dėti auksinius kiaušinius.

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 63

Esant P/GP pusiausvyrai, jūsų duktė savo noru, niekieno neverčia­ma susitvarkys kambarį, nes ji žino savo pareigas ir jas drausmingai vykdo. Ji - tikras turtas, kaip ir žąsis, dedanti auksinius kiaušinius.

Tačiau jeigu jūsų paradigma yra rūpintis tik rezultatu ir niekuo daugiau — jeigu jums svarbu tik švarus kambarys - tai veikiausiai pri­versite savo dukrą susitvarkyti priekaištaudami ir ragindami, galbūt net šaukdami ir grasindami. Tokiu būdu stengdamiesi gauti auksinį kiaušinį jūs visai nesurūpinate žąsies sveikata ir gerove.

Papasakosiu jums įdomų atvejį apie P/GP pusiausvyrą. Su viena iš savo dukterų planavome dieną, skirtą specialiai jai. Tą aš džiaugsmin­gai darydavau su visais savo vaikais. Pastebėjau, kad tos dienos lauki­mas jiems suteikdavo ne mažiau džiaugsmo kaip pati diena.

Priėjęs prie dukrelės tariau:- Saulute, šis vakaras yra tavo. Ką norėtumei veikti?- O, nieko ypatinga, tėti, - ji atsakė.- Kodėl ne, pasakyk, gal ko nori?- Na, - galiausiai ji sutiko paaiškinti, - tu tikrai nenorėsi to, ko

noriu aš.- Kodėl ne, saulute? Padarysiu viską, ko tu panorėsi.- Norėčiau pažiūrėti Žvaigždžių karus, - atsakė ji, - bet žinau, kad

tau nepatinka šis filmas, nes kai praeitą kartą žiūrėjome jį, tu miego­jai. Tu nemėgsti fantastinių filmų. Tiek to, tėveli.

- Ne, saulute, jeigu tu iš teisų nori pamatyti tą filmą, aš irgi su ma­lonumu jį pasižiūrėsiu.

- Tiek to tėveli. Neužpyksiu, jei nežaisime šio žaidimo, - o kiek patylėjusi, ji pridūrė: - Ar žinai, kodėl tu nemėgsti Žvaigždžių karų? Todėl, kad nesupranti riterio Džedžio mokymo ir filosofijos.

- Ko nesuprantu?- Matai, tėveli, riteris Džedis juk moko tų pačių dalykų, kurių mo­

kai tu.- Tikrai? Tuomet būtinai eime pažiūrėti Žvaigždžių karų\Mes žiūrėjime Žvaigždžių karus, o duktė sėdėjo šalia ir aiškino esmi­

nę filmo paradigmą. Buvau jos mokinys ir jaučiausi tiesiog sužavėtas

64 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

jos pamokos. Suvokęs visiškai naują paradigmą, ėmiau suprasti, kad riterio Džedžio filosofija ir mokymas, kad ir kitaip išreikštas, iš tiesų buvo panašus j manąjį.

Taigi netikėtai gavau P - neplanuotą vaisių, kurį išaugino GP. Šis epizodas suteikė daug malonių akimirkų, taip pat sustiprino mud­viejų santykius. Mėgautis auksiniais kiaušiniais galėjome todėl, kad žąsis - mūsų tarpusavio santykiai - buvo gerai palesinta.

O r g a n iza c ijų GP

Didžiausia visų teisingų principų vertybė yra ta, kad jie veiksmingi įvairiose situacijose. Čia norėčiau jums papasakoti, kaip juos galėtų taikyti organizacijos, šeimos ir paskiri žmonės.

Darbuotojai, kurie turėdami reikalų su materialiu turtu nepaiso P/ GP pusiausvyros, mažina organizacijos veiklos efektyvumą, todėl daž­nai visai nustekena žąsį.

Įsivaizduokite asmenį, atsakingą už kokį nors vertingą daiktą, pa­vyzdžiui, už stakles. Taigi tas žmogus, norėdamas padaryti vyresnybei gerą įspūdį ir gauti paaukštinimą (tikriausiai įmonė nauja ir sparčiai plėtojasi, todėl joje greitai galima pakilti karjeros laiptais), dirba dieną naktį be jokio sustojimo ir visiškai netausoja staklių. Tokiu būdu jis pasiekia neįtikėtinų rezultatų. Tikras gamybinis fenomenas: išlaidos mažos, o pelnas didžiulis! Darbuotoją netrukus paaukština. Jis gavo savo auksinį kiaušinį!

Dabar įsivaizduokite, kad jūs atėjote dirbti į to vaikino vietą ir gavote jo palikimą - paliegusią žąsį. Surūdijusios ir neprižiūrėtos staklės ima gesti. Turite investuoti vis daugiau pinigų, gaišti vis dau­giau laiko, kad galėtumėte su jomis dirbti. Gaminio kaina labai auga, o pelnas beviltiškai mažėja. Tad kas bus kaltas dėl prarastų auksinių kiaušinių? Jūs! Nors turtą, fizinius išteklius, sunaikino jūsų pirmta­kas, buhalterinė sistema fiksuoja tik gaminių kiekį, gamybos kaštus ir pelną.

P/GP pusiausvyra be galo svarbi, kai ji liečia žmogiškuosius orga­nizacijų išteklius: darbuotojus ir klientus.

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 65

Atsimenu vieną puikų restoraną, kuriame gamindavo nepaprastai skanų moliuskų troškinį. Čia papietauti kasdien užsukdavo daugybė žmonių. Po kurio laiko restorano savininkas savo verslą pardavė. Ta­čiau naujam šeimininkui rūpėjo tik auksiniai kiaušiniai, todėl jis pra­dėjo skiesti troškinį vandeniu. Gal kokį mėnesį jo išlaidos mažėjo, o pelnas didėjo. Tačiau nuolatiniai klientai ėmė lankytis vis rečiau. Šei­mininkas juos nuvylė, todėl jo verslas beveik sunyko. Jis prarado žmo­giškuosius išteklius — savo klientų lojalumą. Kitaip tariant, papjovė žąsį, dėjusią jam auksinius kiaušinius.

Dažnai organizacijose daug kalbama apie klientus ir visai pamiršta­mi savi darbuotojai, kurie tarnauja tiems klientams. GP principas - savo darbuotojais rūpinkitės taip pat, kaip norėtumėte, kad tie darbuo­tojai rūpintųsi geriausiais jūsų klientais.

Galite pasamdyti žmonių rankas, tačiau negalite pasisamdyti jų širdžių. Galite pasisamdyti žmonių fizinę jėgą, bet ne jų protą. Kaip tik protas lemia darbuotojo kūrybiškumą, išradingumą ir sumanumą.

Kartą nugirdau tokį būrelio žmonių pokalbį:- Kaip jūs susitvarkote su tinginiais ir blogais darbuotojais? - pa­

klausė vienas vyras.- Metu granatą, — atsakė kitas.Visi ėmė juoktis iš tokio kategoriško požiūrio. Pavadinčiau jį „pa­

klusk arba dink iš akių“.Tačiau kažkuris pasidomėjo:- O kas renka lavonus?- Kad nebelieka ką rinkti.- Kodėl jums nepabandžius taip pasielgti su savo klientais? - pa­

klausė dar kitas. - Tiesiog pasakykite: „Klausyk, jeigu neperki, neš­dinkis iš čia.“

- Su pirkėjais taip negalima.- Tai kodėl manote, kad galite taip elgtis su darbuotojais?- Nes aš juos nusisamdžiau.- Štai kaip. Ar darbuotojai jums lojalūs? Ar jie gerai dirba? Ar

didelė darbuotojų kaita?

66 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Tikriausiai juokaujate. Šiandien neįmanoma rasti gerų darbuo­tojų. Dabar žmonės dažnai keičia darbovietes, turi papildomų darbe­lių, todėl dirba nerūpestingai.

Toks požiūris, tokia paradigma, kai visas dėmesys sutelktas tik į auksinius kiaušinius, negali pažadinti žmoguje slypinčios didžiulės jė­gos - jo širdies ir proto energijos. Savaime suprantama, būtina, kad darbai būtų atlikti laiku, tačiau ne tai svarbiausia.

Tikrą efektyvumą garantuoja P/GP pusiausvyra. Per daug dėme­sio skirdami P, galite prarasti sveikatą, sunaikinti darbo įrankius, iš­tuštinti banko sąskaitą ir sugadinti santykius su aplinkiniais. Antra vertus, kas pernelyg daug dėmesio skiria GP, primena žmogų, kuris kasdien bėgioja po tris keturias valandas ir giriasi, kad gyvens dešimčia metų ilgiau, tačiau jam net į galvą neateina, kad tą dešimtmetį jis praleis bėgiodamas! Arba jūs esate panašūs į žmogų, visą gyvenimą besimokantį, nieko neuždirbantį ir gyvenantį iš kitų žmonių auksinių kiaušinių - tai yra amžinojo studento sindromas.

Išsaugoti P/GP pusiausvyrą - rūpintis ir auksiniais kiaušiniais (pro­duktais), ir žąsies sveikata bei gerove (gamybos priemonėmis, ištek­liais) - dažnai nėra taip paprasta. Manau, kad tokia pusiausvyra yra svarbiausias efektyvumo garantas. Tai trumpalaikių ir ilgalaikių pla­nų, mokymosi ir mokėjimo už mokslą balansas. Vadovaujantis šiuo principu, galima turėti ir švarų kambarį, ir išsaugoti gerus santykius su vaiku, kuris, skatinamas pareigos jausmo, mielai susitvarkys ir ne­verčiamas.

Kas nepaiso šio principo, tas panašus į žmogų, kuris, norėdamas daugiau šviesos, uždega abu žvakės galus. Jei ištroškę daugiau auksi­nių kiaušinių persidirbsite, galite taip išsekti, kad vėliau nebegalėsite iš viso dirbti. O štai jei naktimis gerai išsimiegosite ir pailsėsite, ryte turėsite pakankamai jėgų plušėti toliau.

Kaip šis principas veikia, galite pamatyti bendraudami su žmonė­mis. Versdami kitą elgtis taip, kaip jūs norite, viduje jaučiate nepaaiš­kinamą tuštumą, ir priešingai - jei negailite laiko užmegzti gerus san­tykius, su malonumu dirbate, bendraujate, jūsų santykiai klesti.

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 67

P/GP pusiausvyra - tai efektyvios veiklos esmė. Tokia pusiausvy­ra būtina visur ir visada, kad ir koks jūsų veiklos pobūdis. Šis princi­pas kaip švyturys. Tai efektyvumo paradigma, kuri yra visų septynių įpročių pagrindas.

K a ip sk a ity ti šią knygą

Visų pirma siūlyčiau jums pakeisti dvi savo paradigmas ir tik pas­kui imtis šioje knygoje aprašomų septynių įpročių, būdingų žmonėms, kuriems sekasi. Tokiu būdu ši medžiaga įgaus didesnę vertę.

Pirma, ši knyga nėra viena iš tų, kurią perskaitę turėtumėte užvers­ti ir padėti į lentyną.

Pirmą kartą galite ją perskaityti nuo pradžios iki galo, kad aprėp­tumėte jos visumą. Tačiau ši knyga taip sumanyta, kad būtų drauge su jumis visą laiką, jums tolydžio keičiantis ir tobulėjant. Medžiaga joje išdėstyta nuosekliai - nuo paprastų dalykų einama prie sudėtin­gų. Kiekvieno įpročio aprašymo pabaigoje pateikiami patarimai, kaip tą įprotį pritaikyti, kai tam būsite pasirengę. Skaitydami ir vis dau­giau suprasdami, retkarčiais galite grįžti atgal ir pakartoti medžiagą - tokiu būdu įtvirtinsite įgytas žinias ir elgsenos įgūdžius.

Antra, siūlyčiau jums pakeisti savo skaitymo paradigmą - užuot buvę skaitantys mokiniai, imkitės skaitančių mokytojų vaidmens. Pri­taikykite „iš vidaus į išorę“ principą ir skaitydami įsivaizduokite, kad už 48 valandų turėsite perskaitytą medžiagą kam nors papasakoti arba su kuo nors aptarti.

Pagalvokite, ar neskaitytumėte knygos atidžiau, jei žinotumėte, kad už 48 valandų turėsite skaityti paskaitą apie P/GP pusiausvyros principą? Pabandykite kaip mokytojas perskaityti paskutinę šio sky­riaus dalį. Skaitykite taip, tarsi perskaitytą medžiagą šiandien ar rytoj turėtumėte papasakoti savo vyrui, žmonai, vaikui, verslo partneriui, draugui, — jūs pastebėsite, kaip pasikeis jūsų požiūris.

Jei taip skaitysite visus skyrius, jūs ne tik geriau įsiminsite dėstomą dalyką, bet ir pakeisite savo požiūrį, supratimą, išsiugdysite stiprų motyvą pasinaudoti tuo, ką perskaitėte.

68 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Ir dar - jei čia įgytomis žiniomis nuoširdžiai pasidalysite su kitais, nustebsite, kad jų neigiama nuomonė, jeigu tokia buvo, apie jus ims keistis. Žmonės, matydami, kad jūs tobulėjate, ims jums kuo galėda­mi padėti, kad drauge su jumis padarytų septynis įpročius savo gyveni­mo dalimi.

K O GALITE TIKĖTIS

Baigdamas šį skyrelį, pasiremsiu poetės Merlinos Fergiuson (Ma- rilyn Ferguson) žodžiais: „Mes negalime priversti kitų keistis, nes kiek­vienas iš mūsų tarsi vartų sargas sergsti savo individualybę. Pokyčių vartai gali būti atverti tik iš vidaus, todėl vienintelis raktas yra įtikinė­jimas, o ne jėga.“

Taigi jeigu praversite savo „pokyčių vartus" ir nutarsite perprasti tuos principus, kuriais remiasi septyni įpročiai, jūsų gyvenimas ims keistis. Noriu jums pasakyti štai ką:

Pirma, jūsų augimas bus evoliucinis, tačiau pasiektas rezultatas - revoliucinis. Argi nesutinkate, kad vien jau P/GP pusiausvyros princi­po paisymas gali nepaprastai permainyti daugelio žmonių ir organiza- cijų gyvenimą?

Jeigu atversite „pokyčių vartus“ ir išsiugdysite pirmuosius tris - asmeninių pergalių - įpročius, jūs imsite tvirtai pasitikėti savimi. Jūs giliau pažinsite save: savo prigimtį, esmingiausias vertybes, unikalius sugebėjimus. Gyvenimas remiantis asmeninėmis vertybėmis teikia džiaugsmą ir ramybę. Jūsų savivoka kils iš vidaus, o ne bus suformuo­ta kitų žmonių nuomonės. Ir tik jūs patys spręsite, kas yra „gera“, o kas - „bloga“.

Taip jau yra, kad ėmę mažiau rūpintis, ką žmonės galvoja apie jus, jūs imsite daugiau domėtis, ką jie galvoja apie save, apie savo pasaulį ir apie savo ir jūsų santykius. Jūsų emocinė sfera nebepriklausys nuo kitų žmonių silpnybių. Be to, pažinę savo nekintančią vidinę esybę, nebijosite keistis išoriškai.

O kai pro pokyčių vartus įsileisite kitus tris - viešųjų pergalių - įpročius, jūs įgysite galios atnaujinti pašlijusius arba žlugusius santykius.

SEPTYNI ĮPROČIAI. APŽVALGA 69

Jūsų ryšiai nuolat stiprės, taps įdomesni, kūrybiškesni - tarsi malonus nuotykis.

Septintasis įprotis, jei jis bus tvirtas, atnaujins šešis kitus įpročius, sustiprins jūsų asmeninės nepriklausomybės ir efektyvios tarpusavio priklausomybės jausmą. Šis įprotis padės jums pasikrauti teigiamos energijos.

Noriu pridurti, kad jūsų įpročiai ir jūs - nėra tapatūs dalykai. Jūs galite atsikratyti senų, žalingų įpročių ir išsiugdyti naujų, efektyvių, kurie padėtų jums sėkmingai bendrauti ir siekti laimės.Nuoširdžiai raginu jus praverti „pokyčių vartus". Būkite kantrūs. Sa­viugda - labai subtilus darbas. Jūs žengiate į šventą žemę. Tai pati svarbiausia jūsų gyvenimo investicija.

Visiškai akivaizdu, kad greitų būdų, kaip išspręsti savo problemas, nėra. Vis dėlto aš pažadu, kad jūsų pastangos greitai ims duoti vaisių, greitai jūs įgysite daugiau drąsos ir noro keistis. XVIII a. amerikiečių mąstytojas ir visuomenės veikėjas Tomas Peinas (Thomas Paine) sa­kė: „Menkai tevertiname pigiai įgytą daiktą, nes vertinga mums yra tik tai, už ką mokėjome daug. Dievas težino, kas yra tikroji kaina."

I I da l i s

A s m e n in ė s PERGALĖS

I ĮPROTIS

Būk pr o a k t y v u s

74 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

A s m e n in ių v izijų pr in c ipa i

Niekas daugiau manęs taip nedžiugina kaip nenuginčijamas žmogaus gebėjimas sąmoningai keisti savo gyvenimą.

- H e n r y D a v id T h o r e a u

įkaitydami šią knygą, pabandykite atsisieti nuo savęs. Pabandykite įsivaizduoti, kad stebite save iš šalies, tarsi būtumėte viršuje, kamba­rio kampe. Ar galite įsivaizduoti, kad esate pašalinis stebėtojas?

Dabar pabandykite štai ką: paanalizuokite, kokia šiuo metu jūsų nuotaika. Ar galite apibūdinti dabartinę savo mentalinę būseną? Ką jaučiate?

O dabar patyrinėkite, kaip funkcionuoja jūsų protas. Ar mąsty­mas greitas, budrus? Pastebėjote, kad jus tarsi plėšia perpus, kai anali­zuojate ir savo būseną, ir vertinate tos analizės duomenis?

Taip elgtis sugeba tik žmonės. Gyvūnai to negali padaryti. Mes tai vadiname savivoka, arba gebėjimu analizuoti savo mąstymo procesą. Štai kodėl žmogus yra viršesnis už visą kitą gyvybę, štai kodėl kiekvie­na kita žmonių karta tobulesnė už savo pirmtakus.

Todėl mes sugebame vertinti kitus ir mokytis iš jų ir iš savo patir­ties. Todėl galime išsiugdyti norimus įpročius arba jų atsikratyti.

Mes nesame jausmai. Mes nesame nuotaikos. Netgi nesame min­tys. Vien tai, kad galime analizuoti visus tuos procesus, atskiria mus nuo jų ir pakylėja viršum gyvūnų pasaulio. Sugebėjimas susivokti - savivoka - leidžia mums pažvelgti į save iš šalies, netgi analizuoti savi­vokos paradigmą, kuri iš esmės lemia mūsų veiksmų efektyvumą. Ji formuoja ne tik mūsų pažiūras ir elgesį, bet ir mūsų žvilgsnį į kitus žmones. Savivokos paradigma - tai žemėlapis, padedantis suprasti pa­čią žmogaus prigimtį.

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVUS 75

Tik įvertinę savo savivoką, mes galime įvertinti kitus žmones ir pažvelgti į pasaulį jų akimis. Antraip klysime ir klysdami manysime, kad esame objektyvūs. Tai smarkiai sumenkintų mūsų bendravimo galimybes.

Tačiau mes gebame susivokti, todėl galime tyrinėti savo paradig­mas ir nustatyti, ar jos atspindi tikrovę ir pagrindinius būties princi­pus, ar tėra tik laikinų sąlygų ir situacijų rezultatas.

S o c ia l in is v e id r o d is

Jeigu jūs, norėdami išvysti save, pažvelgsite į socialinį veidrodį — į kitų žmonių paradigmas ir nuomones - tai jūsų atvaizdas bus iškreip­tas tarsi kreivame veidrodyje atrakcionų parke.

„Tu niekada niekur nespėji."„Kodėl niekada nesusitvarkai?"„Na, ir artistas tu esi!"„Ėdi kaip koks arklys!"„Negaliu patikėti, kad tau pavyko laimėti."„Tai juk taip paprasta. Kaip tu negali suprasti?"Tokie atspindžiai yra iškreipti. Jie veikiau yra paties vertintojo ydų

ir silpnybių projekcija į jus, o ne tikrasis jūsų atspindys.Socialinė paradigma teigia, kad mus formuoja aplinkos sąlygos.

Nors tų sąlygų įtaka išties didžiulė, reikia pasakyti štai ką: jei pripažin­sime, kad negalime jų niekaip valdyti, tai mūsų gyvenimo žemėlapis bus visai kitoks. Toks požiūris vadinamas determinizmu.

Egzistuoja trys socialiniai žemėlapiai - trys populiariausios deter­minizmo teorijos, taikomos atskirai arba kaip kelių derinys. Jomis stengiamasi paaiškinti žmogaus prigimtį.

Genetinis determinizmas iš esmės teigia, kad tik nuo mūsų protė­vių priklauso, kokie mes esame dabar. Savo temperamentą teisinama­me paveldėjimu. Štai jei jūsų seneliai buvo karšto būdo, tai šią savybę, kadangi ji yra užkoduota jūsų giminės DNR, paveldėsi te ir jūs. Be to, galbūt esate airis, o airiai - temperamentinga tauta.

76 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Psichobginis determinizmas teigia, kad esate tėvų auklėjimo kūri­nys. Jūsų polinkius bei charakterį iš esmės suformavo auklėjimas ir vaikystės potyriai. Todėl nedrįstate būti lyderiai. Taip jus išauklėjo tėvai. Suklydę jaučiatės labai kalti, nes prisimenate emocinį scenarijų, pagal kurį gyvenote tuomet, kai buvote lengvai pažeidžiami, priklau­somi ir silpni. Jūs prisimenate, kai nepateisinę tėvų lūkesčių būdavote emociškai baudžiami, atstumiami, jus lygindavo su kitais, ir tie paly­ginimai būdavo ne jūsų naudai.

Socialinis determinizmas teigia, kad jus formuoja jūsų viršininkai, sutuoktiniai, įtakingi draugai, taip pat jūsų ekonominė situacija ir net jūsų vyriausybės politika.

Kiekvienas šių žemėlapių remiasi stimulo ir atsako teorija, kuri dau­geliui primena Pavlovo bandymus su šunimis. Esminė šios teorijos idėja tokia: į kiekvieną konkretų stimulą mes atsakome konkrečia reakcija.

Kiek tiksliai ir praktiškai šie žmogaus vertinimo žemėlapiai nusa­ko mūsų būties teritoriją? Kaip aiškiai šie veidrodžiai atspindi tikrąją žmogaus prigimtį? Ar jie grįsti principais, kurių vertę mes galėtume patikrinti praktiškai? O gal visa tai tėra savaime išsipildančiospranasys- tės — mes esame tokie, nes mums pasakė, kad mes esame tokie?

T a r p s t im u l o ir a tsako

Dabar noriu papasakoti įspūdingą Viktoro Franklio (Viktor Frankl) istoriją. Ji atsakys mums į rūpimus klausimus.

Austrų psichiatras Viktoras Franklis buvo determinizmo šalininkas, jį stipriai veikė S. Freudo mokymas, teigiantis, kad asmenybę visų pirma formuoja ankstyvosios vaikystės įspūdžiai. Kitaip tariant, kiekvienam yra aiškiai nubrėžtos jo galimybių ribos, kurių peržengti neįmanoma.

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVUS 77

Franklis buvo žydas ir Antrojo pasaulinio karo metais pakliuvo j nacių koncentracijos stovyklą, kur turėjo iškęsti tokį siaubą, apie kurį net pasakoti sunku. Žuvo beveik visa jo šeima. Gyva liko tik sesuo. Pats Franklis buvo nuolatos kankinamas ir žeminamas, jis nežinojo, kas jo laukia kitą akimirką: ar jis bus nužudytas dujų kameroje, ar pateks tarp tų „laimingųjų", kuriems vėliau reikės susemti aukų pe­lenus.

Vieną dieną, sėdėdamas nuogas mažoje vienutėje, jis pajuto neti­kėtą laisvę, kurią vėliau pavadino paskutine žmogaus laisve. Tai buvo laisvė, kurios nacistai negalėjo iš jo atimti. Jie galėjo daryti viską su jo aplinka ir su jo kūnu, tačiau Viktoras Franklis buvo savivoki asmeny­bė, galinti pažvelgti į save iš šalies. Jo esybė liko nepaliesta. Jis turėjo galios nuspręsti, kaip reaguoti į įvykius.

Taigi Franklis mintimis projektuodavosi į visai kitas situacijas, pa­vyzdžiui, jis įsivaizduodavo, kaip pasibaigus karui skaitys paskaitas studentams. Darydamas šiuos protinius ir emocinius pratimus, pasi­kliaudamas vien savo atmintimi bei vaizduote, jis iš pradžių pajuto mažytę vidinę laisvę, kuri vėliau plėtėsi ir didėjo. Ir štai Franklis pasijuto laisvesnis net už savo kankintojus nacistus. Jie turėjo daugiau galimy­bių veikti savo aplinkoje, tačiau jis turėjo daugiau laisvės, daugiau vi­dinės jėgos. Juo žavėjosi kiti kaliniai ir netgi kai kurie sargybiniai. Jis padėjo nelaimės draugams iškęsti kankinimus, rasti gyvenimo prasmę ir išsaugoti savigarbą netgi mirties stovykloje.

Net taip siaubingai niekinamas ir žlugdomas Franklis pasinaudojo savivokos dovana ir atrado fundamentalų žmogaus prigimties princi­pą: žmogus visuomet turi laisvę pasirinkti, kaip atsakyti į stimulą.

Pasirinkimo laisvė daro mus unikalius. Be savivokos, mums duota vaizduotė- gebėjimas kurti mintyse tuos dalykus, kurių nėra tikrovė­je. Taip pat turime sąžinę — vidinį instrumentą, kuris padeda nusta­tyti, kas yra gera, o kas - bloga. Taip pat esame apdovanoti laisva valia- galime veikti taip, kaip mums diktuoja mūsų savivoka, galime atsispirti įtakai iš šalies.

Netgi itin evoliucionavę gyvūnai neturi nė vienos iš šių savybių. Kalbant programuotojų žodžiais, jų elgesys užprogramuotas instinktų

78 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

arba dresūros. Juos galima išmokyti atlikti tam tikrus veiksmus, bet jie negali būti atsakingi už mokymosi procesą; kitais žodžiais tariant, jie negali pasirinkti, ką mokytis. Jie negali pakeisti programavimo. Jie to net nesuvokia.

O štai mes, turėdami tuos unikalius gebėjimus, galime susikurti naujas programas, nepaisydami instinktų ir įkaltų mums į galvas da­lykų. Kaip tik todėl, kad gyvūnai neturi tokių sugebėjimų, jų galimy­bės gana ribotos, o žmonių - neribotos. Bet jei pasikliaudami vien savo instinktais elgiamės kaip gyvūnai, lengvai pasiduodame kitų žmo­nių ir aplinkos įtakai, mes taip pat tampame riboti. Deterministinė paradigma atsirado tyrinėjant gyvūnus - žiurkes, beždžiones, balan­džius, šunis - taip pat neurastenikus ir psichiškai nestabilius žmones. Nors ši paradigma, ko gero, atitinka kai kurių tyrinėtojų kriterijus - ja lengva ir paprasta remtis - tačiau visa žmonijos istorija byloja, kad toks žemėlapis yra klaidingas!

Unikalūs žmogiškieji gebėjimai iškelia mus virš gyvūnijos pasau­lio. Ir kiek mes plėtojame bei realizuojame šias savybes, tiek mes at­skleidžiame savo unikalią prigimtį. Mes turime didžiulę jėgą - laisvę rinktis, kaip atsakyti į stimulą.

K as yra proa kty vu m as

Suvokęs esminį žmogaus prigimties principą, Franklis nubraižė tiks­lų savo būties žemėlapį, kuriuo remdamasis pradėjo ugdytis pirmąjį ir pagrindinį sėkmę lemiantį įprotį. Tai yra proaktyvumo įprotis, kuris veiksmingas visose gyvenimo situacijose.

Nors žodis proaktyvus yra gana dažnas vadybos literatūroje, tačiau į žodynus jis įtraukiamas retai. Proaktyvumas nėra vien iniciatyvu­mas. Proaktyvumas - tai nuolatinis pasirengimas elgtis aktyviai. Iš esmės proaktyvumas yra mūsų, žmonių, gebėjimas atsakyti už savo gyvenimą. Mūsų elgesį visų pirma lemia sprendimai, bet ne sąlygos. Mes iškeliame vertybes virš jausmų. Taip pat mes galime imtis inicia­tyvos ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVUS 7 9

PROAKTYVUMO MODELIS

Paanalizuokime žodžio atsakomybė prasmę. Atsakomybė - „suge­bėjimas atsakyti“ — reiškia laisvę pasirinkti savo atsaką. Tokią atsako­mybę prisiima proaktyvūs žmonės. Savo elgesio jie neteisina susiklos­čiusiomis aplinkybėmis, sąlygomis. Jų elgesys yra jų pačių sąmonin­go, vertybėmis paremto pasirinkimo rezultatas, o ne aplinkybių ar jausmų nulemtas.

Esame proaktyvūs iš prigimties, todėl, jei patenkame įvairių sąly­gų ir aplinkybių valdžion, vadinasi, sąmoningai pasirinkome, kad mus valdytų aplinkybės ir sąlygos, arba kito pasirinkimo tiesiog nebuvo.

Pasirinkdami tokią priklausomybę, tampame ne proaktyvūs, bet reaktyvūs. Reaktyvūs žmonės dažniausiai priklauso nuo savo aplin­kos. Kai oras puikus, jie jaučiais puikiai. Orui subjurus, pasikeičia jų nuotaika ir elgesys. O štai proaktyvūs žmonės gerą orą „nešiojasi su savimi“. Jiems nesvarbu, ar lauke lyja, ar šviečia saulė. Jų gyvenimas priklauso nuo vertybių. Jei jų vertybė - kokybiškai atlikti savo darbą, jie taip dirbs nepaisydami oro sąlygų.

80 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Reaktyvūs žmonės taip pat priklauso nuo socialinės aplinkos, nuo „visuomeninio klimato". Jei aplinkiniai juos gerai vertina, jie jaučiasi gerai, jei nevertina - jie puola gintis ir teisintis. Emocinis reaktyvių žmonių gyvenimas priklauso nuo kitų žmonių elgesio ir silpnybių. Proaktyvūs žmonės visų pirma vadovaujasi vertybėmis, o ne jausmais. Reaktyvūs žmonės lengvai pasiduoda jausmams, jie priklauso nuo ap­linkybių, nuo sąlygų, nuo aplinkos. Proaktyvūs žmonės priklauso nuo kruopščiai pasirinktų vertybių.

Suprantama, ir jie yra veikiami išorinių fizinių, socialinių ar psi­chologinių stimulų, tačiau jų atsakas, sąmoningas ar nesąmoningas, j visus stimulus visuomet būna grįstas vertybėmis.

Eleonora Ruzvelt (Eleanor Roosvelt) yra pasakiusi: „Jei patys ne­norėsite, niekas jūsų neįskaudins.“ O Gandis kalbėjo taip: „Jie negali iš mūsų atimti savigarbos, jei patys jos neatsisakysime." Galima saky­ti, mes leidžiame, kad mus skriaustų - štai kas išties yra skaudu, o ne pati skriauda.

Žinoma, su tuo teiginiu sunku sutikti, ypač jei daug metų dėl savo nelaimių kaltinome aplinkybes ar neva netinkamą kitų žmonių elge­sį. Vis dėlto reikia sąžiningai prisipažinti, kad šiandieninės mūsų pro­blemos yra vakarykščių mūsų pasirinkimų padarinys. O paskui jau galima sau ištarti: „Aš nutariau būti kitoks."

Kartą, kai Sakramente skaičiau paskaitą apie proaktyvumą, viena moteriškė nei iš šio, nei iš to atsistojo ir susijaudinusi ėmė kažin ką kalbėti. Salė buvo pilna, ir daugelis žmonių atsisuko į ją. Pajutusi dėmesį, moteris pasijuto nejaukiai ir atsėdo. Tačiau atsisėdusi ji nenu­rimo ir toliau bėrė žodžius savo kaimynams. Ji atrodė laiminga.

Nekantriai laukiau pertraukos, nes labai knietėjo sužinoti, kas gi atsitiko. Pertraukai prasidėjus, iškart priėjau prie moteriškės ir papra­šiau papasakoti, ko ji taip susijaudino.

— Jūs net neįsivaizduojate, kas man atsitiko! - sušuko ji. - Aš dir­bu slauge, ištisas dienas slaugau nelaimingiausią ir nedėkingiausią pa­saulyje žmogų. Kad ir ką darau, niekaip negaliu jam įtikti. Jis visada nepatenkintas. Aš jam esu niekas. Jis nuolat bamba, esą viską darau ne

I ĮPROTIS • BŪK PROAKTYVUS 81

taip. Šis žmogus mano gyvenimą pavertė tikru pragaru, o aš, kai po darbo grįžtu namo, susikaupusį apmaudą išlieju ant savo šeimos. Ki­tos slaugės lygiai taip pat jaučiasi. Mes net kartais linkime jam mir­ties. O jūs štai čia stovite ir aiškinate, kad niekas manęs neįskaudins, jei aš to pati nenorėsiu. Žodžiu, aš tarsi pati pasirinkau būti nelaimin­ga. Štai su tuo iš pradžių niekaip negalėjau sutikti! Vis dėlto nesilio­viau galvojusi apie tai, ką pasakėte. Aš paklausiau savęs: „Ar iš tiesų turiu galimybę pasirinkti savo reakciją?" Ir kai supratau, kad iš tiesų galiu, prarijau karčią piliulę: juk esu nelaiminga savo noru! Taip pat supratau, kad galiu pasirinkti būti laiminga. Štai tada ir pašokau iš vietos. Pasijutau tarsi išleista iš San Kventino kalėjimo. Man norėjosi paskelbti visam pasauliui: „Aš laisva! Išsivadavau iš kalėjimo! Nebelei­siu, kad anas žmogus mane valdytų."

Mus skaudina ne skaudūs įvykiai, bet mūsų reakcija į tuos įvykius. Suprantama, kartais ekonominės ar psichologinės problemos išties kelia liūdesį, tačiau mūsų esybės jos paliesti neturėtų. Tiesą sakant, skaudūs išgyvenimai yra vertingiausi, nes jie formuoja mūsų charak­terį, suteikia mums vidinės stiprybės, kuri vėliau padeda įveikti sun­kumus ir įkvepia kitus žmones.

Franklis buvo vienas iš daugelio, kurie siaubingomis sąlygomis pa­siekė vidinę laisvę ir tapo pavyzdžiu kitiems. Vietnamo karo belaisvių pasakojimai taip pat liudija, kokia galinga keičiamoji jėga yra vidinė laisvė ir kaip ta laisvė gali pakeisti kalėjimo gyvenimą. Visi esame matę sunkių ligonių, kurie sugebėjo išsaugoti nepaprastą dvasios stip­rybę. Kaip mes žavimės tokiais žmonėmis ir jų gebėjimu įveikti ne­lemtas gyvenimo aplinkybes! Jie įkūnija tas vertybes, kurios gyveni­mą daro orų ir prasmingą.

Aš ir Sandra ketverius metus bendravome su Kerol, vėžiu sergančia Sandros drauge. Mūsų vestuvėse Kerol buvo Sandros pamergė - jied­vi draugavo dvidešimt penkerius metus.

Kai liga pasiekė paskutinę stadiją ir Kerol jau nesikėlė iš lovos, Sandra sėdėdavo šalia ir užrašinėdavo draugės žodžius - ji pasakojo savo gyvenimo istoriją ir norėjo perduoti ją vaikams, kad šie mokėtų deramai elgtis įvairiose situacijose.

82 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Kerol, kad išsaugotų šviesų protą, beveik nevartojo skausmą mal­šinančių vaistų. Ji tyliai diktuodavo j mikrofoną arba Sandrai. Ji buvo nepaprastai proaktyvi, drąsi ir rūpestinga - tikras įkvėpimo šaltinis visiems artimiems žmonėms.

Niekada nepamiršiu akimirkų, praleistų su ja dieną prieš jos mirtį. Žvelgiau į skausmo išvargintas akis ir mačiau nepaprastą stiprybę. Ma­čiau meilę, rūpestį kitais ir pasiaukojimą.

Vėliau ne kartą klausdavau savo klausytojų, kam iš jų yra tekę bu­dėti prie sunkaus ligonio, kuris iki pat gyvenimo pabaigos būtų išsau­gojęs šviesų protą, meilę ir norą tarnauti kitiems. Paprastai gal ketvir­tadalis auditorijos pakeldavo rankas. Tada imdavau teirautis, kam iš jų šie ligoniai paliko neišdildomą įspūdį, ką pakeitė, įkvėpė drąsos ir paskatino imtis kilnių darbų. Ir vėl tie patys klausytojai pakeldavo rankas.

Viktoras Franklis teigia, kad esama trejopų vertybių: vertybės, ki­lusios iš potyrių, vertybės, kilusios iš kūrybos, ir vertybės, kilusios iš nuostatų bei pažiūrų - tai yra mūsų reakcija į gyvenimo sunkumus, pavyzdžiui, į mirtiną ligą.

Franklis tvirtina, kad svarbiausios vertybės yra tos, kurias formuo­ja mūsų nuostatos, požiūris į situaciją bei situacijos interpretacija. Svar­biausia yra tai, kaip mes reaguojame '\ įvykius. Kad jis teisus, ne kartą įsitikinau bendraudamas su daugeliu žmonių.

Sudėtingomis akimirkomis dažnai įvyksta paradigmos poslinkis, gyvenimo situacijos imamos vertinti visiškai kitaip. Tada įsivyrauja iš nuostatų bei pažiūrų kilusios vertybės, kurios mus pakylėja ir įkvepia.

I n iciatyva

Prigimtis skatina mus veikti, o ne paklusti kitų diktatui. Mes ne tik galime aktyviai reaguoti į situaciją - mes galime patys kurti gyve­nimo aplinkybes.

Būti iniciatyviam visai nereiškia būti valdingam, užgauliam ir ag­resyviam. Tai reiškia prisiimti atsakomybę už savo veiklos rezultatus.

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVUS 83

Ieškantiems geresnio darbo savo klientams aš pirmučiausia patariu rodyti daugiau iniciatyvos: išsitirti polinkių ir gabumų testais, paskui pasidomėti konkrečios organizacijos specifika ir jos problemomis, o tada parengti veiksmingą planą, kaip jie siūlytų tas problemas spręsti. „Sprendimo pardavimas" - taip vadinasi ši verslo pasaulyje gerai žino­ma paradigma.

Žmonės paprastai atsako, kad tai išties puikus būdas, kaip gauti geresnį darbą, vis dėlto daugelis nesugeba parodyti iniciatyvos, kad tai įgyvendintų.

„Nežinau, kaip išsitirti polinkių ir gabumų testais."„Kaip išanalizuosiu tos bendrovės problemas, jeigu niekas man ne­

norės padėti?"„Visiškai nenutuokiu, kokį gerą sprendimą galėčiau jiems pasiū­

lyti."Daugelis jų laukia kokio nors stebuklo, nori, kad viskuo pasirū­

pintų kas nors kitas. Tačiau žmonės susiranda gerus darbus tik tada, jei aktyviai jų ieško, jei moka spręsti problemas ir jei sugeba jų nesu­kurti kitiems. Jie nepraleidžia nė vienos galimybės imtis iniciatyvos, kad pasiektų savo tikslą.

Mano šeimoje yra taip: jeigu kuris iš mūsų vaikų, netgi pats jau­niausias, elgiasi neatsakingai ir laukia, kad kas nors jam padėtų atlikti jo pareigas, mes jam sakome: „Pasikliauk savo S ir I (sugebėjimais ir ištekliais) ir veik." Dažnai mums nespėjus ištarti šių žodžių, jie patys atsako: „Žinau, žinau: turiu pasikliauti savo S ir I!"

Reikalaudami iš žmonių atsakomybės, juos įvertiname. Iniciaty­vumas - tai prigimtinė žmogaus savybė, ir nors kartais šią dovaną pamirštame, ją vis vien turime. Taigi jei gerbiame įgimtą žmogaus iniciatyvumą ir reikalaujame iš jo atsakomybės, mes esame tarsi socia­linis veidrodis, kuriame tas žmogus regi neiškreiptą savo atvaizdą.

Žinoma, turime atsižvelgti į asmenybės brandą. Sunku kūrybiškai bendradarbiauti su žmogumi, kuris yra valdomas savo emocijų. Ta­čiau bent jau galime skatinti jo prigimtinį aktyvumą ir pasitikėjimą savimi, kad jis išmoktų nepraleisti savo galimybių ir savarankiškai spręstų problemas.

84 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

V eik lu m a s ir pasyvumas

Skirtumas tarp aktyvių ir pasyvių žmonių yra kaip tarp dienos ir nakties. Jei tą skirtumą skaičiuotume procentais, tai, žinoma, būtų ne 20 ir net ne 50 - čia reikia kalbėti apie 500 procentų, ypač jei tas aktyvus žmogus yra sumanus ir draugiškas.

Norint gyvenime pasiekti P/GP pusiausvyrą, reikia iniciatyvumo. Norint išsiugdyti septynis įpročius, taip pat reikia iniciatyvumo. Skai­tydami apie pirmuosius šešis įpročius, suprasite, kad kiekvienas iš jų susijęs su žmogaus „proaktyvumo raumenimis". Kad išsiugdytumėte nors vieną iš įpročių, turite būti veiklūs. Jei lauksite, kol kažkas vis­kuo pasirūpins, o patys būsite pasyvūs, taip ir įvyks - kas nors jumis pasirūpins ir privers jus tarnauti savo interesams. Savo galimybes jūs perleisite kitiems.

Kartą dirbau su grupe žmonių, kurie atstovavo pastatų remonto verslui - iš viso dvidešimčiai bendrovių. Mes rinkdavomės kas trys mėnesiai, ir jie atvirai pasakodavo apie savo finansinius rezultatus bei problemas.

Tuo metu šalį kankino ekonominis nuosmukis, ir jų verslas ken­tėjo labiau nei kitos veiklos sritys. Per pirmąjį susitikimą žmonės net nebandė slėpti nusivylimo.

Mūsų pirmosios dienos tema buvo tokia: „Dabartinė ekonomi­kos būklė. Kas nusmukdė verslą". Šalyje buvo didžiulė bedarbystė, daugelio remonto bendrovių vadovai turėjo atleisti net savo draugus, kad tik išsaugotų verslą. Kai mūsų pirmasis susitikimas artėjo prie pabaigos, visi atrodė dar labiau nusiminę.

Kitą dieną diskutavome apie pastatų remonto verslo ateitį bei apie esamas rinkos tendencijas. Ir čia paaiškėjo, kad mano pašnekovai bu­vo nusiteikę reaktyviai: jie pasyviai laukė, kokia bus jų verslo ateitis, užuot aktyviai ją kūrę patys. Antrosios mūsų pokalbių dienos pabai­goje dalyviai pasijuto dar labiau sugniuždyti. Visiems atrodė, kad rei­kalai prasti ir kad ateityje jie tik blogės.

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVUS 85

Trečią dieną mes ėmėmės proaktyvumo temos: „Koks mūsų atsa­kas? Ką mes ruošiamės daryti, kad pakeistume esamą padėtį? Kaip šioje situacijoje mes galime būti iniciatyvūs?" Ryte diskutavome apie tai, kaip turėtume organizuoti verslą ir sumažinti išlaidas. Po pietų - kaip išplėsti rinką. Dalijomės idėjomis, o tada išsirinkome iš jų keletą praktiškiausių ir ėmėme analizuoti. Susirinkimo pabaigoje visi buvo susijaudinę, atgavę viltį ir pasiryžę veikti.

Tos dienos susirinkimą užbaigėme dar kartą įvertindami dabartinę verslo būklę. Nustatėme trys dalykus:

Pirma, dabartinė situacija verslui nepalanki, o esamos tendencijos rodo, kad ateityje bus dar nepalankesnė.

Antra, mūsų pastangos geriau organizuoti verslą, mažinti išlaidas ir plėsti rinką iš esmės yra vaisingos.

Trečia, turėdami visa tai galvoje, galime teigti, kad pastatų remon­to verslo padėtis yra gera.

Ką pasakytų reaktyvaus žmogaus, matydamas tokį mūsų elgesį? Turbūt štai ką: „Atsipeikėkit, pažvelkit tiesai į akis. Jūsų teigiamas požiūris ir gera nuotaika nepadės. Anksčiau ar vėliau ta migla išsi­sklaidys."

Štai čia išryškėja skirtumas tarp vadinamojo „pozityvaus" mąsty­mo ir proaktyvumo. Mes, proaktyviai nusiteikę žmonės, visų pirma pažvelgėme tiesai į akis, išsiaiškinome dabartines sąlygas ir ateities ga­limybes. Tačiau mes taip pat suvokėme, jog turime galimybę rinktis tokį sprendimą, kuris šiomis sąlygomis būtų optimalus. Jeigu nema­tytumėme dabartinių sąlygų tokių, kokios jos yra iš tikrųjų, mes bū­tume priversti pripažinti, kad mūsų ateitis priklauso tik nuo išorinių veiksnių.

Proaktyviai gali elgtis visi: verslo bendrovės, bendruomenės, šei­mos. Derinant proaktyvių asmenybių kūrybiškumą ir profesionalu­mą, galima sukurti išties palankias įvairiausių organizacijų funkcio­navimo sąlygas. Organizacijos neturi priklausyti nuo aplinkybių ma­lonės. Jos gali imtis iniciatyvos ir siekti įgyvendinti visų savo narių tikslus.

86 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

P aklausykim e savęs

Mūsų požiūrį ir elgesį formuoja paradigmos. Jas patyrinėję pama­tome, kodėl mūsų žemėlapiai yra tokie, kokie yra. Pavyzdžiui, mūsų leksika dažnai atspindi mūsų aktyvumą ar reaktyvumą. Reaktyvūs žmo­nės paprastai kratosi atsakomybės, todėl dažnai kalba taip:

„Toks jau esu, ir viskas." Reikia suprasti: „Tokia mano lemtis, ir nieko aš negaliu pakeisti. “

„Jis varo mane iš proto!" Reikia suprasti: „As neatsakau už savo jausmus. Dėl mano pykčio kaltas išorinis pasaulis, o ne as. “

„Negaliu to padaryti! Aš visiškai neturiu laiko." Reikia suprasti: „Mano gyvenimą valdo išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, laiko stoka. “

„Jeigu tik mano žmona būtų nors truputį kantresnė..." Reikia su­prasti: „Efektyviai veikti man trukdo kito žmogaus elgesys. “

„Taip reikia." Reikia suprasti: „Deja, aplinkybės arba kiti žmonės verčia mane daryti tai, ko visai nenoriu daryti. Neturiu galimybės rinktis. “

Reaktyvios asmenybės žodyno fragmentai:

Proaktyvios asmenybės žodyno fragmentai

Nieko negaliu padaryti... Išsiaiškinkime, kokios mūsų gali­mybės.

Toks jau esu... Galiu elgtis kitaip.

Jis varo mane išproto... Aš valdau savo jausmus.

Jie man to neleis padaryti... Galiu jiems pasiūlyti veiksmingąproblemos sprendimą.

Turiu daryti taip, kaip jie nori... Pasirinksiu tinkamiausią atsaką.

Negaliu... Renkuosi...

Deja, privalau... Man labiau patinka....

Jeigu tik... Padarysiu....

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVŪS 87

Tokį reaktyvių žmonių žodyną kuria deterministinė paradigma, kuri skatina atsakomybę už savo likimą suversti kitiems: Ne aš už tai atsakingas, aš negaliu rinktis.

Kartą vienas studentas paprašė:- Leiskite nedalyvauti jūsų paskaitoje. Turiu žaisti teniso varžy­

bose.Aš pasitikslinau:- Turi žaisti ar pasirinkai žaisti?- Tikrai turiu, — atsakė jis.- O kas būtų, jei nenueitum?- Mane pašalintų iš komandos.- Ar būtum tuo patenkintas?- Ne, man tai nepatiktų.- Vadinasi, tu pasirinkai eiti į varžybas todėl, kad nori likti ko­

mandoje. O kas bus, jei tu praleisi mano paskaitą?- Nežinau.- Gerai pagalvok. Kokie bus tavo sprendimo padariniai?-Jūs juk manęs nepašalinsite iš kurso, tiesa?- Pašalinimas - tai socialiniai padariniai, sąlygiška bausmė. Jei ne­

dalyvausi varžybose, tu, suprantama, taip pat negalėsi likti komando­je. Toks štai būtų tavo veiksmų rezultatas, jei nenueitum į varžybas. O kas bus, jei praleisi mano paskaitą?

- Manau, kad neišmoksiu kai kurių jūsų dėstomų dalykų.- Tikra tiesa. Taigi tu privalai pasverti abu galimus rezultatus ir

pasirinkti. Aš tavo vietoje pasirinkčiau teniso varžybas. Bet patarčiau tau niekada nesakyti, kad ką nors turi daryti.

- Aš nusprendžiau eiti į teniso varžybas, - nuolankiai atsakė jis.- Ir praleisti mano paskaitą? - paklausiau tarsi nustebęs.Reaktyvių žmonių leksika ydinga dar ir todėl, kad ji yra tarsi savai­

me išsipildancios pranašystės — kitaip sakant, tokių žmonių problemos kyla visų pirma todėl, kad jie apie jas kalba ir nori patvirtinti tų kalbų tiesą. Jie jaučiasi esą aukos ir yra nepasiruošę atsakyti už savo likimą. Jų supratimu, dėl esamos padėties kaltos pašalinės jėgos: negeri žmo­nės, nelemtos aplinkybes, galbūt netgi žvaigždės.

88 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Kartą per vieną seminarą, kuriame aš kalbėjau apie proaktyvumą, prie manęs priėjo vyriškis ir pasakė:

- Stephenai, man patinka jūsų paskaita. Sutinku su daug kuo, ką sakote, tačiau manau, kad kiekvienas atvejis skirtingas. Štai aš: mano santuoka žlunga, mudu su žmona nebejaučiame vienas kitam tų jaus­mų, kurie mus kitados siejo. Rodos, tiesiog liovėmės mylėti vienas kitą. Kaip aš galiu ką nors pakeisti?

- Sakote, nebeliko jausmų? - paklausiau.-Jokių, - patvirtino jis. - Mes auginame tris vaikus, kuriais labai

rūpinamės. Ką pasiūlytumėte daryti?- Mylėkite žmoną.-Jūs manęs nesupratote. Meilės nebėra.- Vis tiek siūlau jums mylėti savo žmoną. Sakote „meilės nebėra" -

tai ir yra ta priežastis, dėl kurios siūlau ją mylėti.- Bet kaip galiu ją mylėti, jeigu jos nemyliu?- Mielas drauge, „mylėti" yra veiksmažodis, jis apibūdina vyksmą.

O meilė - jausmas - yra to vyksmo rezultatas. Taigi tegu būna vyks­mas. Visų pirma mylėkite ją: tarnaukite jai, aukokitės dėl jos, išgirski­te ją, ir įvertinkite, palaikykite ją. Ar jūs pasirengęs taip elgtis?

Didžiojoje dabartinių kultūrų literatūroje svarbesnis žodis yra „my­lėti" - vyksmas. Tačiau reaktyvūs žmonės padarė iš vyksmo jausmą. Jie yra valdomi jausmų. Holivudas bemaž įtikino mus, kad už nieką nesame atsakingi ir kad mes - savo jausmų rezultatas. Tačiau Holivu­do scenarijai tikrovės neatspindi. Jei mūsų veiksmai priklauso nuo mūsų jausmų, vadinasi, mes tiesiog vengiame atsakomybės, užkrau­dami ją kitiems.

Proaktyvūs žmonės „meilę" supranta visų pirma kaip vyksmą, kaip tam tikrą poelgį, auką - pavyzdžiui, taip aukojasi motina dėl savo ateisiančio į pasaulį kūdikio. Jeigu norite išmokti mylėti, mokykitės iš tų, kurie aukojasi, nesitikėdami už tai padėkos. Meilė - tai vertybė, kurią sukuria mūsų veiksmai. O proaktyviems žmonėms vertybė yra svarbesnė už jausmus.

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVUS 8 9

I n te r e sų ratas ir įt a k o s ratas

Jei norime nustatyti savo proaktyvumo lygį, patyrinėkime, kaip eik­vojame laiką ir energiją. Kiekvienas iš mūsų turi įvairių interesų: mes rūpinamės sveikata, vaikais, darbu, mus domina, kokios yra mūsų valstybės skolos, mums kelia nerimą, kad pasaulyje sukaupta daugybė branduolinių bombų. Žodžiu, mes atskiriame dalykus, kurie mus ma­žiau ar daugiau jaudina, nuo tų, kurie mums visiškai nerūpi - tokiu būdu formuojasi mūsų interesų ratas.

90 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Žiūrėdami j savo interesų ratą, matome, kad vienus dalykus gali­me valdyti, o kitų negalime. Tuos dalykus, kuriuos galime valdyti, apibrėžkime mažesniu įtakos ratu.

Nustatę, katro rato dalykams išeikvojame daugiau energijos ir lai­ko, gana tiksliai galime nustatyti savo proaktyvumo lygį.

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVŪS 91

PROAKTYVAUS ŽMOGAUS DĖMESIO ZONA (Teigiama energija plečia įtakos ratą)

Proaktyvūs žmonės visą dėmesį sutelkia į įtakos ratą ir stengiasi jį plėsti. Tą procesą skatina teigiama jų veiklos energija.

Reaktyviems žmonėms, priešingai, svarbiausia yra interesų ratas. Jie rūpinasi kitų žmonių silpnybėmis, įvairiausiomis išorinėmis ap­linkybėmis ir problemomis, kurių sprendimas nuo jų nepriklauso. To rezultatas - kitų kaltinimas, smerkimas, reaktyvi kalba ir aukos sindromas. Jie skleidžia neigiamą energiją, jie nesirūpina tomis veik­los sritimis, kur jie iš tikrųjų galėtų šį tą nuveikti, todėl jų įtakos ratas siaurėja.

92 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

REAKTYVAUS ŽMOGAUS DĖMESIO ZONA (Neigiama energija siaurina įtakos ratą)

Kol rūpinamės tik interesų ratu, mes leidžiame, kad mus veiktų tie veiksniai, kurių negalime kontroliuoti. Mes nesame aktyvūs ir ini­ciatyvūs, kad lemtume pozityvius mūsų gyvenimo pokyčius.

Jau pasakojau jums istoriją apie savo sūnų, kuris turėjo rimtų pro­blemų mokykloje. Tada mudu su Sandra ne juokais krimtomės, kad jis nesugeba pritapti prie aplinkos.

Tačiau mes rūpinomės interesų rato dalykais, kurių niekaip nega­lėjome pakeisti, - štai todėl nieko ir nepasiekėme, tik jautėme vis didesnę neviltį, o sūnus darėsi vis labiau priklausomas nuo išorės jėgų.

Tik tada, kai pradėjome rūpintis įtakos ratu — savo pačių paradig­momis - mes ėmėme skleisti teigiamą energiją, kuri permainė ir mus, ir sūnų. Kai liovėmės rūpintis aplinkybėmis ir ėmėme keistis patys, aplinkybės taip pat pasikeitė.

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVŪS 93

Kartais žmogaus pareigos, turtas, svarbus socialinis vaidmuo ar pa­žintys lemia, kad jo įtakos ratas tampa didesnis už interesų ratą.

Tai yra savanoriška emocinė trumparegystė - tam tikras reakty­vaus žmogaus egoistinis gyvenimo stilius, orientuotas į interesų ratą.

Proaktyvių žmonių interesų ratas yra bent jau tokio pat dydžio kaip įtakos ratas. Tai reiškia, kad jie, darydami kitiems įtaką, už šiuos savo veiksmus visiškai atsako.

T ie sio g ia i v a l d o m i, n e t ie sio g ia i v a l d o m i

IR VISAI NEVALDOMI DALYKAI

Problemos esti trejopos: tiesiogiai mūsų valdomos (kai galime jas išspręsti savo veiksmais, elgesiu), netiesiogiai valdomos (atsirandan­čios dėl kitų žmonių veiksmų, elgesio) ir nevaldomos (kurių mes ne­galime išspręsti jokiu būdu, pavyzdžiui, tos problemos, kurios yra

sukeltos kokių nors praeities įvykių ar situacinių realijų). Kad ir ko­kios jos būtų, proaktyvus žmogus visas problemas sprendžia iš savo įtakos rato.

Tiesiogiai valdomas problemas galime išspręsti keisdami savo įpro­čius, elgesį. Akivaizdu, kad šios problemos priklauso mūsų įtakos ra­tui Jų sprendimas - tai mūsų asmeninės pergalės, pasiekiamos pir­maisiais trimis įpročiais.

Netiesiogiai valdomas problemas galime išspręsti keisdami savo įta­kos metodus. Tokių problemų sprendimas - tai mūsų viešosios per­galės, pasiekiamos ketvirtuoju, penktuoju ir sėstuoju įpročiais. Suskai­čiavau daugiau negu 30 būdų, kaip daryti įtaką žmonėms - tai ir atjauta, ir atvira konfrontacija, ir įtikinėjimas, ir poveikis savo pavyz­džiu... Dauguma žmonių išsiverčia vos vienu kitu iš šių metodų - pirmiausia bando įtikinti, jei nepavyksta, ima kovoti arba tiesiog nu­leidžia rankas. Koks laisvas tampu, kai sužinau, kad esama ir kitų būdų, kuriais aš galiu veikti oponentą!

Kai kyla nevaldomų problemų, turime galimybę pasielgti adekva­čiai: ramiai, garbingai ir su šypsena pripažinti, kad nieko negalime padaryti, nors mums tai ir nepatinka. Pripažindami problemas, mes atsikratome priklausomybės nuo jų. Mūsų pozicija, kaip ir Anonimi­nių alkoholikų draugijos narių, yra tokia: „Viešpatie, suteik man drą­sos pakeisti tai, ką galiu pakeisti, kantrybės iškęsti tai, ko negaliu pa­keisti, bei išminties atskirti viena nuo kita.“

Nesvarbu, su kokia problema mums pasitaikytų susidurti - tiesio­giai valdoma, netiesiogiai valdoma ar apskritai nevaldoma - visada turime galimybę ją spręsti aktyviai, iš savo įtakos rato. Mes galime keisti savo įpročius ar elgesį, galime keisti savo įtakos darymo meto­dus arba keisti savo požiūrį į problemas, kurių negalime valdyti.

Į ta k o s r a to plėtim a s

Mes galime sąmoningai keisti savo elgesį, rinktis, kaip reaguoti, ir tai iš esmės gali pakeisti kiekvieną situaciją. Pakeitę vieną cheminės formulės elementą, gausime visiškai kitą rezultatą.

94 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

I ĮPROTIS • BOK PROAKTYVŪS 95

Kelerius metus konsultavau vieną bendrovę, kuriai vadovavo labai energingas žmogus. Visi sutiko, kad jis mokėjo numatyti tendencijas, buvo kūrybiškas, sumanus, talentingas ir protingas. Bet jo vadovavi­mo stilius buvo labai despotiškas. Su žmonėmis prezidentas elgėsi tarytum su daiktais, visai nepaisė jų nuomonių ir pageidavimų.

Savo elgesiu jis atstūmė bemaž visus darbuotojus. O šie verkšleno dėl tokios padėties bendrovėje, tvirtino, jog nori, kad padėtis pasi­keistų, kad mielai imtųsi konkrečių veiksmų, tačiau esą tai „ne jų reikalas".

-Jūs net neįsivaizduojate, kas neseniai atsitiko, - kartą pasiguodė vienas iš jų. - Jau buvau viską paruošęs, o jis ateina į skyrių ir liepia daryti visiškai priešingai. Mano dviejų mėnesių darbas nuėjo perniek. Neįsivaizduoju, kaip galėsiu toliau su juo dirbti. Kiek metu jam liko iki pensijos?

— Jam tik penkiasdešimt devyneri, - atsakė kitas. - Manai, kad ištversi dar šešerius metus?

— Nežinau. Tarp kitko, jis ne iš tų, kurie skuba į pensiją.Tačiau vienas iš tarnautojų užuot kalbėjęs ėmė veikti. Jis vadova­

vosi vertybėmis, o ne jausmais. Gerai suvokdamas situaciją, jis darė tai, ką galėjo, kad ją pakeistų. Be abejo, jis nebuvo aklas ir matė ben­drovės vadovo klaidas, tačiau stengėsi jas ištaisyti. Taip pat jis stengėsi išnaudoti teigiamas vadovo savybes: toliaregiškumą, talentą, kūrybiš­kumą.

Tas tarnautojas veikė savo įtakos rate. Nors ir su juo buvo elgiama­si „kaip su daiktu", jis darė daugiau, negu iš jo reikalavo. Jis žvelgė į priekį, nes jautė, ką reiškia būti prezidentu, jis suprato jo rūpesčius ir atlikdamas savo profesines užduotis turėdavo visa tai galvoje.

Atsimenu, vieną dieną įmonės prezidentas (tada buvau jo konsul­tantas) man tarė:

— Stephenai, negaliu patikėti, koks darbštus šis žmogus. Jis padarė ne tik tai, ko prašiau, bet ir surinko informaciją, kurios man kaip tik reikėjo. Netgi išanalizavo ją ir pateikė visą krūvą patarimų. Ir visi jie paremti analize. Jis nuostabus! Kaip gerai, kad man nereikia rūpintis šiais reikalais pačiam.

96 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Su savo darbuotojais prezidentas ir toliau elgėsi „kaip su daiktais" - su visais, išskyrus tą vieną. Jo dabar jau klausdavo: „O ką apie tai manote jūs?"

Taip aktyvaus žmogaus įtakos ratas išsiplėtė.Kiti darbuotojai negalėjo tuo patikėti. Jie svaidė piktus ir kerštin­

gus žvilgsnius j aktyvųjį bendradarbį.Tokia yra reaktyvių žmonių prigimtis - jie vengia atsakomybės.

Kur kas saugiau pasakyti „Ne mano reikalas". Jei jie prisipažintų, kad esu „už tai atsakingas", vėliau gali tekti prisipažinti, kad „elgiausi klai­dingai". Išties būna labai nemalonu, kai turėdami galimybę rinktis pasirenkame netinkamai, todėl reaktyvūs žmonės verčiau apskritai nie­ko neveiks, kad tik nesuklystų.

Taigi šie darbuotojai ir toliau ieškojo įvairiausių pasiteisinimų, kodėl jie elgiasi taip pasyviai.

Tačiau aktyvusis jų kolega buvo iniciatyvus ir dar labiau plėtė savo įtakos ratą. Jo įtaka taip sustiprėjo, kad visi darbuotojai, netgi pats pre­zidentas, kiekvieną bent kiek svarbesnį sprendimą derino su juo. Tačiau tai nekėlė grėsmės prezidentui, o tik stiprino jo pozicijas: anas proakty­vus darbuotojas kompensuodavo vadovo trūkumus ir pabrėždavo pri­valumus. Taigi dabar bendrovės prezidento galia tarytum padvigubėjo.

Šio žmogaus sėkmė nepriklausė nuo susidariusių aplinkybių. Dau­gelis kitų turėjo tokias pačias galimybes. Padėtį pakeitė jo pasirinktas atsakas į esamas sąlygas - spręsti savo problemas pačiam ir plėsti įtakos ratą.

Kartais žmonės proaktyvumą supranta kaip valdingumą, agresyvu­mą, nejautrumą, tačiau toks supratimas klaidingas. Proaktyvus žmo­nės yra sumanūs, jų gyvenimas remiasi esminėmis žmogiškosiomis vertybėmis, jie adekvačiai suvokia tikrovę ir puikiai žino, ko nori.

Prisiminkime Gandį. Oponentai kritikavo jį už tai, kad jis nepri­sijungė prie jų retorinio protesto prieš Britų imperiją (galima sakyti, neįžengė į jų interesų ratą), o Gandis tuo metu keliavo po Indijos kai­mus ir ryžių laukuose bendraudamas su žmonėmis nepastebimai di­dino savo įtakos ratą. Visoje šalyje žmonės tikėjo ir pasikliovė juo. Ir

I ĮPROTIS • BUK PROAKTYVŪS 97

Gandis, neužimdamas jokio oficialaus politinio posto, parklupdė An­gliją ant kelių savo atjauta, drąsa, mokėjimu įtikinti.

„ J e ig u b ū t ų “ ir „ yra“

Jei norime išsiaiškinti, katras ratas - interesų ar įtakos- dominuo­ja, atkreipkime dėmesį į savo leksiką. Jei dominuoja interesų ratas, mes mėgstame vartoti tariamąją nuosaką;

„Jeigu išmokėčiau paskolą už namą, būčiau laimingiausias žmogus."„Jeigu mano viršininkas, nebūtų toks griežtas..."„Jeigu mano vyras turėtų daugiau kantrybės ..."„Jeigu mano vaikai būtų paklusnesni..."„Jeigu būčiau įgijęs mokslinį laipsnį..."„Jeigu būčiau galėjęs skirti sau daugiau laiko..."Jei dominuoja įtakos ratas, mes vartojame tiesioginę nuosaką. Pa­

vyzdžiui: „As galiu būti kantresnis, galiu elgtis išmintingiau, galiu stip­riau mylėti." Visas dėmesys čia nukreiptas į save.

Kaskart, kai už esamas problemas kaltiname kitus žmones, pats mū­sų kaltinimas tampa problema. Jei taip galvojame, vadinasi, leidžiame pašaliniams žmonėms daryti mums įtaką. Vadinasi, mūsų paradigma yra „iš išorės į vidų" - kad pasikeisčiau aš, pirma turi pasikeisti kažin kas kitas.

Proaktyvūs požiūris skatina keisti šią paradigmą į atvirkščią - „iš vidaus į išorę": galiu būti kitoks, o būdamas kitoks, galiu sukelti tei­giamų pokyčių „išorėje", pavyzdžiui, galiu būti išradingesnis, stropes­nis, kūrybiškesnis, galiu pasiūlyti savo pagalbą.

Vienas iš mano mėgstamiausių Senojo Testamento epizodų yra pasakojimas apie Juozapą. Jį, kai jam buvo septyniolika, broliai Egip­te pardavė į vergiją. Tikriausiai nesunku įsivaizduoti Juozapą, tapusį Potifaro tarnu, verkšlenantį ir besiskundžiantį savo blogais broliais. Tačiau Juozapas buvo proaktyvūs, darė viską, ką galėjo tokioje situaci­joje, todėl greitai tapo Potifaro prievaizdu.

Tačiau kartą Juozapas pakliuvo į bėdą: kadangi nesutiko negarbin­gai elgtis, jis buvo trylikai metų įmestas į kalėjimą. Tačiau kalėjime jis

98 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

taip pat elgėsi proaktyviai ir greitai tapo kalėjimo prižiūrėtoju, o galų gale ėmė valdyti Egiptą - tapo antruoju po faraono žmogumi.

Žinau, kad daugeliui taip staiga pakeisti paradigmą būtų pernelyg sunku. Kur kas paprasčiau dėl savo neveiklumo apkaltinti kitus žmo­nes, auklėjimą ar aplinkybes. Tačiau mes esame atsakingi - mes gali­me kontroliuoti savo gyvenimą ir turime galimybę keisti aplinkybes keisdamiesi patys.

Jei mano santuoka žlunga, ką aš laimėsiu visiems pasakodamas apie savo žmonos nuodėmes? Sakydamas, kad ne aš už tai atsakingas, darausi bejėgė auka. Jeigu aktyviai neieškau išeities, aš tarsi įsikalinu. Neigdamas atsakomybę, turiu mažiau galimybių daryti įtaką savo žmo­nai. Mano priekaištai, kritika ir nepasitenkinimas tik sustiprins jos silpnybes. Kritikuodamas žmoną, iš esmės elgiuosi blogiau už ją ir menkinu galimybes ką nors pakeisti.

Jei iš tiesų noriu, kad mūsų santuoka neiširtų, turiu keisti tai, ką galiu pakeisti, o vienintelis dalykas, kurį galiu keisti, tai esu aš pats. Užuot stengęsis pakeisti žmoną, galiu susirūpinti savo trūkumais. Galiu stengtis būti geras, mylintis ir ištikimas vyras. Tikriausiai žmona, ma­tydama mano pastangas keistis, pati ims elgtis panašiai.

Esama daugybės būdų, kaip veikti savo įtakos rate. galime būti geresni klausytojai, uolesni studentai, kruopštesni darbuotojai, nuo­širdesni sutuoktiniai. Kartais nieko daugiau negalite padaryti, kaip tik būti laimingi arba nusišypsoti. Būti laimingam ar nelaimingam - tai pasirinkimas. Ne visi dalykai gali priklausyti mūsų įtakos ratui. Kai kurie veiksniai, sakykime, klimatas, niekada nepriklausys nuo jūsų. Tačiau proaktyvus zmonės „gerą orą“ - gerą nuotaiką - gali nešiotis su savimi. Jei kokių nors aplinkybių negalime pakeisti, turime ramiai jas priimti ir domėtis tais dalykais, kuriuos pakeisti galime.

K ita s la zd o s galas

Prieš sutelkdami visą dėmesį į įtakos ratą, pirma turime nuodug­niai ištirti du dalykus interesų rate. Tie dalykai yra klaidositpadariniai.

I ĮPROTIS • BŪK PROAKTYVŪS 99

Nors turime laisvę rinktis veiksmus, mes negalime pasirinkti tų veiksmų rezultatų. Rezultatą visada lemia tam tikri pastovūs gamtos dėsniai. Štai mes galime nuspręsti iššokti prieš lekiantį traukinį, tačiau kas bus toliau, jau spręsime ne mes.

Mes galime pasirinkti elgtis negarbingai su verslo partneriais. Eko­nominiai tokio pasirinkimo padariniai būna įvairūs - jie, matyt, pri­klausys nuo to, ar išaiškės mūsų negarbingas elgesys, ar ne, o štai mū­sų garbė tikrai nukentės, nes toks yra natūralus dėsnis.

Mūsų elgesys paklūsta principams. Jei gyvenime jų paisome, su­laukiame teigiamų rezultatų, jei nepaisome - neigiamų. Mes visada turime galimybę rinktis, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju, tačiau pasirinkdami mes pasirenkame ir neišvengiamus savo pasirinkimo pa­darinius. „Kai keliame vieną lazdos galą, kyla ir kitas."

Suprantama, visiems mums gyvenime buvo pasitaikę „pakelti vie­ną lazdos galą", o paskui gailėtis, kad „pakilo ir kitas". Jei kas suteiktų galimybę bandyti antrą kartą, šitaip nė už ką nepasielgtume. Vėliau tokius savo pasirinkimus vadiname klaidomis - tai antrasis dalykas, vertas didesnio mūsų dėmesio. Tiems, kurie linkę labai griaužtis dėl savo klaidų, pravartu žinoti, kad visos klaidos vyksta interesų rate. Toks yra proaktyvūs požiūris. Mes negalime atšaukti savo klaidų, taip pat negalime pakeisti tų klaidų padarinių.

Vienas iš mano sūnų žaidė koledžo futbolo komandoje. Jis, kai suklysdavo, įtempdavo riešo elastinį raištį ir paleisdavo jį taip, kad šis skaudžiai pliaukštelėtų jam per delną - taip jis pasijausdavo psicholo­giškai nubaustas, ir klaida jam netrukdydavo toliau žaisti.

Proaktyvūs požiūris skatina pripažinti klaidą, tuojau pat ją ištaisyti ir iš jos pasimokyti. Tokiu būdu nesėkmės virsta sėkmėmis. Kaip kartą pasakė IBM įkūrėjas T. Dž. Vatsonas (T. J. Watson): „Sėkmė yra tolima nesėkmės giminaitė."

Jei klaidos nepripažįstame, jos neištaisome ir iš jos nepasimoko­me, tai suklysime dar kartą. Ši klaida verčia žmogų meluoti (toks melas vadinamas racionaliuoju), teisintis, stengtis kažkaip pagrįsti sa­vo elgesį. Antroji klaida - pirmosios slėpimas - tik pasunkina pirmes­nės klaidos padarinius ir dar labiau jums pakenkia.

100 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Visų pirma mums kenkia ne kitų blogi darbai, netgi ne mūsų pa­čių klaidos, bet mūsų nenoras tas klaidas pripažinti. Jei, užuot skubė­ję pas gydytoją, vaikysitės jums įgėlusią gyvatę, nuodai greitai pasklis po visą organizmą. Kur kas išmintingiau pasirūpinti, kad nuodai kuo sparčiau iš organizmo būtų pašalinti.

Nuo reakcijos į nuosavas klaidas priklauso kitos mūsų gyvenimo akimirkos kokybė. Klaidas pripažinti ir taisyti reikia tuojau pat, kad jos netrukdytų mums ateityje ir nesekintų mūsų energijos.

Į sipa r e ig o jim a i ir jų vykdymas

Pačiame įtakos rato viduryje yra mūsų gebėjimas įsipareigoti ir tuos įsipareigojimus, arba pažadus, vykdyti. Įvykdyti įsipareigojimai bylo­ja apie mūsų proaktyvumą.

Pasitelkę savivoką ir sąžinę, mes galime išsiaiškinti savo trūkumus, kurių turėtume atsikratyti, savo talentus, kuriuos turėtume puoselėti, ir visa kita, kas gyvenime mums trukdo ar padeda. Tada, pasitelkę vaizduotę ir laisvą valią, mes nusibrėžiame tikslus ir įsipareigojame jų siekti — tokiu būdu ugdome asmenybės jėgą ir keičiame savo būtį. Mes valdome savo gyvenimą dvejopai: galime duoti pažadą ir tesėti jį arba galime užsibrėžti tikslą ir siekti jo. Tesėdami pažadus, netgi pa­čius mažiausius, ugdome savo integralumą, pasijaučiame nepriklau­somi, įgyjame drąsos ir stiprybės imtis dar didesnės atsakomybės už savo gyvenimą. Visada tesėdami sau ir kitiems duotus pažadus, ugdo- mės savigarbą, kuri mums tampa daug svarbesnė už mūsų nuotaikas bei emocijas.

Sugebėjimas tesėti sau duotus pažadus yra esminė savybė, be ku­rios neįmanoma išsiugdyti pagrindinių efektyvios veiklos įpročių. Ži­nios, įgūdžiai ir troškimai - tai dalykai, kuriuos mes galime kontro­liuoti. Mes galime tobulinti kiekvieną iš šių dalykų atskirai, kad pa­siektume jų pusiausvyrą ir kad jų sankirtos laukas, kuriame formuo­jasi įpročiai, būtų kuo didesnis. Tokiu būdu mes didiname savo veik­los efektyvumą.

I ĮPROTIS • BŪK PROAKTYVUS 101

T r isd e šim t ie s d ie n ų pr o a k ty v u m o testa s

Kad taptume proaktyvūs, nebūtinai turime atsidurti mirties sto­vykloje kaip Viktoras Franklis. Proaktyvumą ugdo paprasti kiekvie­nos dienos įvykiai. Svarbu viskas: kaip vykdome įsipareigojimus, kaip stengiamės ištrūkti iš automobilių kamščio, kaip bandome nuramin­ti nepatenkintą klientą, numaldyti neklusnų vaiką. Žodžiu, kur ma­tome savo problemas ir kaip telkiame energiją joms spręsti. Svarbu net kokią renkamės leksiką.

Siūlyčiau jums atlikti proaktyvumo testą. Pabandykite trisdešimt dienų aktyviai spręsti visas problemas ir pamatysite, kas iš to išeis. Trisdešimt dienų veikite tik savo įtakos rate. Įsipareigokite atlikti ne­didelius dalykus ir tuos įsipareigojimus vykdykite. Ne teiskite, o švies- kite, ne kritikuokite, o rodykite pavyzdį. Padėkite žmonėms spręsti problemas, užuot jas kėlę.

Pabandykite tai daryti bendraudami su vyru ar žmona, su vaikais, su bendradarbiais. Neteisinkite nei kitų žmonių, nei savo silpnybių. Jei suklydote, tuojau pat pripažinkite klydę, ištaisykite klaidą ir pasi­mokykite iš jos. Nešvaistykite laiko kaltinimams ir priekaištams. Da­rykite tai, ką galite padaryti. Dirbkite ir siekite rezultato.

Į žmonių silpnybes žvelkite atjaučiai. Svarbu ne tie dalykai, ku­riuos jie privalėjo padaryti ir kurių nepadarė. Svarbu tik tai, kaip jūs nutarėte pasielgti vienu ar kitu atveju. Jei manote, kad kas nors kitas kaltas dėl susidariusios situacijos, tuojau pat išmeskite tai iš galvos. Žinokite, kad pati tokia jūsų mintis yra problema.

Iš pradžių žmonės patiria laisvės užuomazgas, tačiau ta laisvė ple­čiasi ir auga tarsi embrionas. Kita vertus, žmonės, kurie išsilaisvinti nesistengia, netenka ir laisvės, ir gyvenimo, nes už juos gyvena ir jų gyvenimo scenarijų rašo kiti: jų tėvai, bendradarbiai, visuomenė.

XVIII amžiaus anglų literatas Samuelis Džonsonas (Samuel Johnson) yra pasakęs štai ką: „Laimės srovė pirmučiausia turi iš­trykšti širdyje, todėl kas nesuvokia žmogaus prigimties ir ieško lai­mės ne savyje, veltui švaisto laiką ir gausina savo sielvartą, kurį norėjo išsemti."

102 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Suvokime savo atsakomybę - štai kas būtina žmogui, kuris noriišsiugdyti sėkmę lemiančias savybes, apie kurias čia mes ir kalbame.

P a ta rim a i

1. Visą dieną klausykitės savo ir aplinkinių žmonių kalbų. Ar daug girdėjote reaktyviems žmonėms būdingų posakių, pavyzdžiui: „Jei­gu būčiau..."; „Šito aš negaliu"; „Gerai būtų, jeigu..."?

2. Įsivaizduokite situaciją, kurioje jūs veikiausiai pasielgsite reakty­viai, nes tokioje pat situacijoje reaktyviai jau buvote pasielgę. Pa­svarstykite, ką galėtumėte padaryti savo įtakos rate. Kaip tokiu atve­ju pasielgtų aktyvus žmogus? Paskui pabandykite galvoje susikurti situaciją, kurioje jūs elgiatės aktyviai. Prisiminkite, kad turite lais­vę rinktis, kaip atsakyti į kiekvieną stimulą. Įsipareigokite ta laisve pasinaudoti.

3. Prisiminkite kokią nors asmeninę ar profesinę problemą, kuri se­niai neduoda jums ramybės, nes negalite jos išspręsti. Visų pirma nustatykite, ar galite tiesiogiai kontroliuoti tą problemą sukėlusias aplinkybes. Tada suplanuokite, koks bus pirmasis jūsų žingsnis sprendžiant šią problemą savo įtakos rate, tada tą žingsnį ženkite.

4. Adikę testą, atkreipkite dėmesį į savo įtakos rato pokyčius.

I I ĮPROTIS

P r a d ė d a m a s g a l v o k

a p ie P a b a ig ą

104 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

A s m e n in io lyd ery šk u m o

principai

Kas slypi praeityje ir ateityje, vieni niekai, palyginti su tuo, kas slypi mumyse.

- O liver W e n d e l H o lm es

P ries skaitydami šiuos puslapius susiraskite nuošalią vietelę, kad jums niekas netrukdytų. Pamirškite viską - skubius darbus, reikalus, šei­mą, draugus - ir galvokite tik apie tai, ką skaitote. Būkite su manimi ir nuoširdžiai atverkite savo protą.

Įsivaizduokite, kad vykstate į savo mylimo žmogaus laidotuves. Įsivaizduokite, kad privažiuojate laidojimo namus ar bažnyčią, pasta- tote automobilį ir išlipate. Įėję į šarvojimo salę, pamatote gėles, girdi­te švelnią vargonų muziką. Einate prie velionio, matote jo artimųjų bei draugų veidus. Kaip ir jie, jūs liūdite dėl šios netekties, taip pat džiaugiatės, kad pažinojote šį žmogų. Jūs išgyvenate panašius jausmus kaip ir visi šie liūdintys žmonės.

Prisiartinate prie karsto ir pažvelgę į velionį staiga atpažįstate save. Įsivaizduokite, kad tai jūsų laidotuvės po trejų metų. Visi tie žmonės iš tiesų atėjo išlydėti jūsų. Pritardami jūsų gyvenimo būdui, jie atėjo jūsų pagerbti.

Paskui jūs sėdatės ant suolelio ir laukiate ceremonijos pradžios. Programėlėje, kurią laikote rankose, pranešama, kad kalbės keturi žmo­nės. Pirmasis atstovaus jūsų šeimai ir visai giminei: vaikams, broliams, seserims, sūnėnams, dukterėčioms, tetoms, dėdėms, pusbroliams, pus­seserėms, seneliams, — jie čia suvažiavo iš įvairiausių šalies vietų. Pas­kui kalbės vienas jūsų draugų ir papasakos, koks jūs buvote žmogus.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 105

Trečiasis bus bendradarbis, jūsų profesijos atstovas. Tada jus prisi­mins jūsų bažnyčios ar bendruomenės žmogus.

Dabar gerai pagalvokite, ką norėtumėte iš kiekvieno jų išgirsti. Koks jūs buvote vyras, žmona, tėvas ar motina? Koks jūs buvote sūnus ar dukra, pusbrolis ar pusseserė? Koks buvote draugas? Bendradarbis? Kokius jūsų charakterio bruožus jie turėtų paminėti? Kokius jūsų ge­rus darbus prisiminti? Pažvelkite į tuos žmones ir pagalvokite, ką no­rėtumėte savo gyvenime pakeisti?

Prieš skaitydami toliau, užsirašykite kilusias mintis ir vaizdinius. Tai padės jums perprasti antrąjį įprotį.

Ką r eišk ia „ P rad ėda m as g a lvo k a pie pabaigą"

Jei rimtai atlikote aukščiau aprašytą psichologinį eksperimentą, jūs trumpam prisilietėte prie pačių esmingiausių savo vertybių, pajutote savo vidinį vadovą, kuris slypi pačiame mūsų įtakos rato centre. Apmąstykite šiuos XVII—XVIII a. anglų poeto Džozefo Adisono (Jo- seph Addison) žodžius:

Kai skaitau užrašus ant didžių žmonių antkapių, manyje nu- slopsta visas pavydas; kai skaitau užrašus ant gražuolių kapų, mane liaujasi kamavę nenumaldomi troškimai; kai matau sielvartą tėvų, palinkusių prie savo vaikų kapų, mano širdis suminkštėja iš gailes­čio; kai matau tėvų kapus, suprantu, kaip beprasmiška liūdėti tų, paskui kuriuos patys netrukus išeisime. Štai valdovai, nuvertę vienas kitą, štai išminčiai ir šventieji, kurie savo darbais ir kalbomis buvo sudaliję pasaulį, — aš liūdnai žvelgiu į jų kapus ir svarstau, kokios beprasmiškos yra žmonijos kovos, vaidai ir nesutarimai Matau vakar supiltus kapus ir prieš šešis amžius pastatytus kapų rūsius ir imu tada galvoti apie Didžiąją Dieną, kai mes visi būsime Amžininkai, kai visi būsime drauge.

Nors antrojo įpročio taikymo sfera labai plati (įvairios situacijos, įvairūs gyvenimo lygmenys), jis pirmučiausia skatina susikurti savo gyvenimo pabaigos paveikslą, vaizdą ar paradigmą, - tai bus pagrindas,

106 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

kriterijų sistema, kuria remdamiesi galėsite vertinti visa kita. Kad ir koks būtų jūsų veiklos pobūdis, kai galvoje kaip tam tikrą atskaitos tašką turėsite aiškų jos pabaigos vaizdą, tada galėsite neabejoti, kad nepažeidžiate pačių svarbiausių savo kriterijų, kad siekdami tikslo kas­dien nuveikiate ką nors prasminga.

Kas pradėdamas galvoja apie pabaigą, tas puikiai žino, kokie yra jo tikslai. Kitaip tariant, žinodami, kur einate, jūs žinote, kur esate, to­dėl kiekvienas jūsų žingsnis vis labiau artina prie tikslo. Dažnai žmo­nės stačia galva puola į verslo sūkurius, jie tarsi kopia sėkmės laiptais ir štai vieną dieną pamato, kad jų laimės kelias tėra paprasčiausias akli- gatvis. Sunkus ir įtemptas darbas ne visada esti rezultatyvus.

Dažnai pasiekę savo tikslą žmonės staiga suvokia, kad jų pergalės yra menkavertės, kad dėl jos paaukoti dalykai buvę kur kas vertinges­ni, negu kad atrodė iš pradžių.

Žmonės - gydytojai, aktoriai, politikai, verslininkai, sportininkai - siekia pinigų, garbės, pareigų, tačiau paskui dažnai nusivilia, nes vieną dieną netikėtai paaiškėja, kad pergalės šviesa užtemdė visa tai, kas iš tiesų jiems gyvenime buvo svarbu.

O turėdami galvoje aiškų ateities paveikslą, kasdien jūs darote tai, kas jums svarbiausia, būnate ten, kur turite būti. Gyvenimas tampa kitoks. Jei pasukome ne tuo keliu ir nežinome, kas jo gale, tai kiek­vienas žingsnis tik priartins mus prie tos vietos, kurion net neketino­me vykti. Vien mūsų pastangų neužtenka - sėkmės tikėtis galime tik tada, kai žinome, koks yra mūsų kelionės tikslas.

Rimtai pasvarstę, ką norėtumėte išgirsti per savo laidotuves, jūs taip pat persvarstysite savo sėkmės sampratą. Gali būti, kad dabar ji bus visai kitokia nei turėtoji. Pinigai, garbė, padėtis ir dar daugybė kitų dalykų, kurių ką tik taip troškome, dabar gali pasirodyti visai beverčiai.

Kai turite galvoje savo kelionės pabaigą, į gyvenimą imate žvelgti kitaip.

Du žmonės taip kalbėjo per savo seno draugo laidotuves:— Įdomu, ar daug jis paliko? — paklausė vienas.- Viską! - atsakė kitas.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 107

V isa kas yra k u ria m a d u k artus

Įprotis pradėti turint galvoje pabaigą remiasi principu visa kas yra kuriama du kartus. Pirmiausia daiktus sukuriame galvoje kaip vaizdi­nius, o paskui, kurdami antrą kartą, juos materializuojame.

Pavyzdžiui, prieš pradėdami statyti namą, mes iš pradžių viską nuo­dugniai apsvarstome ir tik tada įkalame pirmą vinį. Pirmučiausia susi­kuriame galvoje norimo namo paveikslą. Jeigu name gyvensite su šei­ma, tikriausiai svetainę suplanuosite tokioje vietoje, kad visiems būtų patogu susirinkti. Galbūt suplanuosite slankiojamas duris, o kieme - vaikų žaidimų aikštelę. Savo idėjas jūs tobulinsite tol, kol galvoje gims aiškus busimojo namo vaizdas.

Paskui sukursite tikslius namo brėžinius. Kiek darbo net neįžen­gus į sklypą, kuriame stovės namas! Bet jei to nepadarysite, antrasis kūrimas - statymas iš tikrų plytų - gali labai brangiai kainuoti, netgi dvigubai, jei persigalvosite ir sumanysite ką nors pakeisti.

Kaip sako siuvėjas, devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. Pir­ma turite įsitikinti, kad brėžiniai - pirmasis sukūrimas - tiksliai at­spindi jūsų idėjas. Tik tada galite imtis plytų ir skiedinio, tik tada galite žingsniuoti į statybininko namelį, išsitraukti brėžinius ir pažiū­rėję į juos duoti kitiems nurodymus, ką šiandien jie turi daryti. Žo­džiu, pradedate darbą jau žinodami, kaip jį užbaigsite.

Taip pat organizuojate ir verslą - jeigu norite sėkmės, jums būti­nas aiškus veiklos planas. Turite gerai ištirti rinką, nuspręsti, ką ga­minsite ir kokias paslaugas teiksite, tada pasirūpinti visais kitais būti­nais dalykais: finansais, valdymu, rinkodara, personalu, nekilnojamuoju turtu, ir panašiai, ir visa kita. Nuo jūsų gebėjimo įsivaizduoti galutinį rezultatą labai dažnai priklauso visos veiklos sėkmė.

Šio principo turi paisyti ir tėvai. Norėdami vaikus išauginti atsa­kingus ir drausmingus, tėvai, turėdami tokį tikslą galvoje, turi kas­dien to jų mokyti, o visų pirma ugdyti jų savivertę.

Šis principas galioja visur kur. Jei leidžiatės į kelionę, pirma pasiren­kate kelionės tikslą, o paskui — maršrutą. Prieš apsėdami daržą, pirmiau­sia mintyse ar ant popieriaus nusibraižote jo planą. Prieš sakydami

108 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

kalbą, pirma surašote ją ant popieriaus. Prieš keisdami kraštovaizdį, pirma sutvarkote jį mintyse.

Kuo geriau mes suvokiame šį kūrimo dviem etapais principą ir kuo didesnę atsakomybę jaučiame už kiekvieną iš tų etapų, tuo labiau išplečiame savo įtakos ratą. O nepaisydami šio principo, įtakos ratą siauriname.

Savo a r pr im esta s

Nors principas teigia, kad viskas yra sukuriama du kartus, ne vi­suomet pirmasis sukūrimas esti sąmoningas. Jei neturime tvirtos savi­monės ir nesijaučiame atsakingi už pirmąjį sukūrimą, mes leidžiame, kad kiti žmonės ar įvykiai - ne mūsų įtakos rato veiksniai - stichiškai formuotų mūsų gyvenimą. Mes klusniai vykdome scenarijus, parašy­tus mums tėvų, sutuoktinių ar šiaip pažįstamų, mes taikomės prie kitų žmonių gyvenimo planų ar kitokių aplinkybių, kurios yra ne mūsų įtakos rate.

Minėtieji scenarijai - žmonių kūryba, ji ne visada paremta prin­cipais. Šie scenarijai gimsta todėl, kad jaučiamės pažeidžiami, ne­savarankiški, trokštame būti pripažinti ir mylimi, svarbūs ir reika­lingi.

Ar suvokiame mes, ar ne, ar valdome šį procesą, ar jis vyksta be mūsų žinios, visi mūsų gyvenimo aspektai iš pradžių būna sukuriami pirmą kartą. Paskui mes arba sukuriame visa tai antrą kartą patys (pro- aktyvios veiklos rezultatas), arba mus sukuria kiti žmonės, aplinky­bės, seni įpročiai.

Pasitelkę unikalią savivoką, vaizduotę ir sąžinę, anksčiau ar vėliau mes imame suprasti, kad esame kažkieno sukurti. Tada prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą ir parašome nuosavą scenarijų. Dar ga­lima sakyti, kad pirmasis įprotis leidžia mums pasijusti, jog esame kū­rėjai, o antrasis skatina sukurti savo unikalią asmenybę.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 109

V ado va vim as ir vadyba - d u k ū r im a i

Antrasis įprotis remiasi asmeninio vadovavimo, arba lyderiškumo, principais. Ši savybė — lyderiškumas - yra pirmojo kūrimo veiksnys. Vadovavimas nėra vadyba. Vadyba - tai antrasis kūrimas. Apie tai kalbėsime kitame skyriuje. Visų pirma turime išsiaiškinti, kas tai yra vadovavimas.

Mokėti valdyti (vadyba) - tai rūpintis darbo procesu. O mokėti vadovauti (lyderiškumas) - tai tiksliai atsakyti į klausimą „Ko as ap­skritai siekiu?". Žinomi įmonių valdymo specialistai Piteris Drukeris (Peter Drucker) ir Vorenas Benis (Warren Bennis) sakė: „Valdyti - tai žinoti, kaip dirbti, o vadovauti - tai nutuokti, ką dirbti."

Vadybos menas padeda rasti kopėčias, kuriomis kopsime į sėkmės viršūnę, o vadovavimo - atremti tas kopėčias ten, kur reikia.

Kad geriau suprastumėte skirtumą tarp šių dviejų sąvokų, pateik­siu jums tokį pavyzdį. Įsivaizduokite grupelę medkirčių, tiesiančių kelią per džiungles. Tie medkirčiai yra gamintojai, problemų spren­dėjai. Jie kerta problemų sąžalyną ir tiesia kelią.

Vadybininkai eina iš paskos, galanda ir remontuoja įrankius, ren­gia programas ir strategijas, nustato darbotvarkes ir grafikus, domisi moderniomis miško kirtimo technologijomis.

O vadovu, arba lyderiu, pavadinčiau tą žmogų, kuris, įsilipęs į aukš­čiausią medį, stebi, kad medkirčiai nenuklystų į šoną. Kai taip įvyks­ta, jis sušunka: „Jūs ne ten kertate!"

Bet ką dažniausiai tokiais atvejais atsako iš peties triūsiantys darbi­ninkai ir jų vadybininkai, besirūpinantys vien darbo našumu? Jie at­šauna: „Nutilkite! Juk mes taip toli pasistūmėjome į priekį!"

Mes, pavieniai žmonės ar verslo bendrovės, dažnai taip skubame kirsti medžius, kad net nepastebime, jog kertame ne tuos. Dabar, kai gyvename tokiame sudėtingame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje, mums, siekiantiems asmeninių ir savitarpio bendravimo pergalių, kaip niekad reikia veiksmingo vadovavimo.

Šiandien mums trūksta ateities vizijų, tikslo ir kompaso (tikrų prin­cipų, krypties ženklų), ne vien kelio žemėlapio. Dažnai nežinome, kas

110 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

laukia už artimiausio posūkio, kokias kliūtis teks įveikti, štai tada daug kas ima priklausyti nuo mūsų sugebėjimo įvertinti situaciją, o mūsų vidinis kompasas niekada neleidžia išklysti iš kelio.

Veiklos efektyvumas, kartais net mūsų išlikimas, nepriklauso vien nuo pastangų - labai svarbu, kad kirstume ten, kur reikia. Ši taisyklė taikytina visur. Rezultatų padeda pasiekti visų pirma vadovavimas, lyderio savybės, o tik paskui - vadybos įgūdžiai.

Verslas ir rinka taip sparčiai plėtojasi, kad produktai ir paslaugos, dar vakar tenkinę vartotojus, šiandien jau yra pasenę. Todėl geri vado­vai privalo nuolatos stebėti rinką, tirti vartojimo tendencijas bei mo­tyvus ir tokiu būdu tobulinti savo veiklą.

Verslo aplinka nuolatos kinta. Ją be perstojo veikia patys įvairiausi veiksniai, pavyzdžiui: oro linijų privatizavimas, nepaprastai sparčiai kylančios gydymo paslaugų kainos, vis gerėjanti importuojamų į JAV automobilių kokybė, ir panašiai, ir visa kita. Jei bendrovių vadovai neatsižvelgs į pokyčius ir sąlygas (taip pat ir į savo darbuotojus), jei jie nebus kūrybiški ir nematys, kur link reikia vesti savo komandas, tai nepadės jokia vadyba, kad ir labai profesionali.

Efektyvi vadyba be efektyvaus vadovavimo, kaip pasakė vienas žmo­gus, yra tarytum vėjo blaškomos suskleidžiamos kėdės „Titaniko" denyje. Jokia vadyba, kad ir pati sėkmingiausia, vadovavimo nepa­keis. Tačiau būti vadovu nėra lengva, nes vadybos paradigma nepa­prastai gaji - užuot vadovavę, mes dažnai užsiimame tik vadybos da­lykais.

Sietle metus laiko buvo vykdoma bendrovių vadovų rengimo pro­grama. Per paskutinį susirinkimą prie manęs priėjo vienos naftos ben­drovės prezidentas ir tarė:

- Stephenai, kai antrą programos mėnesį jūs išaiškinote, kuo ski­riasi vadyba nuo vadovavimo, aš, bendrovės prezidentas, supratau, kad niekad nebuvau vadovas, o tik vadybininkas. Buvau pasinėręs į grynai vadybos dalykus, sprendžiau begalę skubių kasdienių reikalų, rūpinausi netgi tiekimu. Taigi nutariau perduoti visas šias pareigas kitiems, kad galėčiau išties vadovauti organizacijai. Nelengva man buvo

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 111

tai padaryti. Nesmagiai jaučiausi žinodamas, kad nesirūpinu skubiais reikalais, kurie tiesiog badė akis, tarsi ragino jų imtis. Tačiau aš visą dėmesį sutelkiau į verslo strategiją, ėmiau ieškoti naujų galimybių. Aišku, kolegos, už kuriuos anksčiau atlikdavau daugelį jų užduočių, buvo nepatenkinti. Jie vis dar tikėjosi, kad padėsiu jiems spręsti kas­dien iškylančias problemas. Bet aš buvau užsispyręs. Nė trupučio ne­abejojau, kad privalau būti tikras vadovas. Ir nuo tos dienos bendro­vės reikalai ėmė klotis kitaip. Dabar mes esame moderni įmonė. Pasi­keitė mūsų verslo strategija. Šiandien kur kas geriau matome rinkos poreikius. Mūsų metinė apyvarta padvigubėjo, o pelnas padidėjo net keturis kartus. Dabar esu tikras vadovas.

Tėvai, varžomi vadybos paradigmos, dažnai nebūna tikri savo vai­kų vadovai. Jie tegalvoja, kaip veiksmingiau kontroliuoti savo atžalas, kuria jiems taisykles, užuot nurodę pagrindinius gyvenimo tikslus ir kryptis.

Dar rečiau būname savo gyvenimo vadovai. Dažnai puolame veik­ti, kurti tikslus ir juos įgyvendinti netgi neišsiaiškinę, kokių vertybių esame vedami.

S cen a rija u s perrašym as: T a pim a s p ir m u o ju k ū r ė ju

Kaip jau minėjome, proaktyvumas remiasi unikaliu žmogaus gebė­jimu susivokti. Tai yra savivoka. Kiti du gebėjimai, lemiantys mūsų proaktyvumą, yra vaizduotė ir sąžinė.

Vaizduotė skatina vizualizuoti savyje glūdinčius dar nesukurtus pa­saulius, o sąžinė leidžia įvertinti visuotinius dėsnius ir principus, uni­kalius talentus, kuriais esame apdovanoti - mes imame suprasti, kaip efektyviai visa tai puoselėti ir panaudoti. Šie du gebėjimai ir savivoka yra tie instrumentai, kuriais mes rašome savo gyvenimo scenarijų.

Kadangi turime daug kitų, mums primestų scenarijų, tiksliau bū­tų sakyti „perrašome11, tai yra klaidingas ir neveiksmingas svetimas paradigmas keičiame savomis, savo pačių sukurtomis.

Nuostabus scenarijaus perrašymo pavyzdys yra Anvaro Sadato, bu­vusio Egipto prezidento, gyvenimas. Sadatas nuo pat vaikystės buvo

112 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

auklėtas didžiulės neapykantos Izraeliui dvasia. Savo politinės karje­ros pradžioje, dar gerokai prieš tapdamas pirmuoju šalies pareigūnu, jis pareiškė visai tautai: „Nepaduosiu nė vienam izraeliečiui rankos tol, kol jų valstybė bus užėmusi bent vieną arabų žemės pėdą. Nieka­da, niekada, niekada!" Ši jo kalba buvo transliuojama per nacionalinį radiją, o tuo metu minios žmonių pritariamai skandavo: „Niekada, niekada, niekada!". Sadatas savo scenarijumi suvienijo visą šalį.

Tas scenarijus - labai nacionalistinis, skatinantis siekti nepriklau­somybės - žadino giliausius žmonių jausmus. Tačiau taip elgtis buvo neišmintinga, ir Sadatas ilgainiui tą suprato.

Jis perrašė savo scenarijų. To jis išmoko dar jaunystėje, kai sėdėjo Kairo kalėjimo vienutėje už sąmokslą prieš savo šalies karalių Faruką. Vėliau Sadatas rašė, kad tik kalėjime suprato, jog, norėdamas pakeisti tvarką šalyje, jis pirmučiausia privalo pasikeisti pats.

Ir štai Anvaras Sadatas tapo Egipto prezidentu. Susidūręs su realy­be, jis pakeitė požiūrį į Izraelį ir perrašė savo senąjį gyvenimo scenari­jų. Jis apsilankė Izraelio Knesete ir ta kelione pradėjo neįtikinamiausią pasaulio istorijoje taikos judėjimą — ryžtingi Sadato žingsniai baigėsi Kemp Devido taikos susitarimais.

Pasitelkęs savivoką, vaizduotę bei pasikliaudamas sąžine, Sadatas ėmėsi iniciatyvos ir pakeitė savo esminę paradigmą. Jis veikė savo įta­kos rato centre. Perrašytas scenarijus ir pakitusi paradigma lėmė kitokį jo elgesį ir požiūrį - tokiu būdu pasikeitė milijonų žmonių gyveni­mas kur kas platesniame jo interesų rate.

Ėmę ugdyti savivoką, daugelis iš mūsų suprantame, kiek daug tu­rime niekam tikusių scenarijų, senų sustabarėjusių įpročių, nevertų mūsų ir neatspindinčių mūsų vertybių. Antrasis įprotis teigia, kad ne­privalome gyventi pagal tuos scenarijus. Turėdami vaizduotę ir būda­mi kūrybiški, mes galime senus scenarijus pakeisti naujais, efektyves­niais, geriau atspindinčiais mūsų didžiąsias vertybes bei principus.

Tarkime, aš pernelyg jautriai reaguoju į vieną kitą savo vaikų išdai- gėlę. Sakykime, aš nuolatos bijau, kad jie pasielgs „netinkamai". Jau­čiu, kaip manyje kyla pasipriešinimo banga — aš pasiruošiu kovai.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 113

Užuot galvojęs apie prasmingą auklėjimą, duosiantį ateityje rezultatų, rūpinuosi tik tuo, kad jie dabar elgtųsi klusniai. Noriu vaisių, bet ne­noriu laukti, kol jie prinoks.

Panaudoju visas įmanomas priemones - didesnį ūgį, autoritetą, taip pat šaukiu, grasinu, baudžiu juos - ir galiausiai laimiu kovą. Tai­gi aš laimėjau, nors ir sugrioviau tarpusavio pasitikėjimą. Vaikai, nors iš pirmo žvilgsnio paklusnūs, viduje maištauja, užgniaužta nuoskauda vieną dieną prasiverš, ir, ko gera, itin bjauria forma.

Taigi jei per mano įsivaizduojamas laidotuves, kurias aptarėme pir­miau, kalbėtų vienas iš mano vaikų, norėčiau, kad jis atsimintų, jog drausmindamas jį mylėjau, taip pat norėčiau, jog jis nejaustų tų nuos­kaudų, kurias paprastai vaikų širdyje palieka ginčai su tėvais. Ir dar norėčiau, kad širdyje jis išsaugotų prisiminimus apie mūsų prasmin­gai kartu praleistą laiką, kad jis prisimintų mane kaip dorą tėvą, su kuriuo augdamas galėjo dalytis džiaugsmais ir vargais. Žodžiu, aš, kad ir būdamas netobulas, stengiausi jam duoti viską, ką galėjau, o svar­biausia - mylėjau jį labiau už viską pasaulyje.

Noriu visa to todėl, kad mano vaikai man nepaprastai rūpi. Aš juos myliu, aš noriu jiems padėti. Tėvo vaidmuo man labai svarbus.

Tačiau šiomis vertybėmis vadovaujuosi ne visuomet. Kartais iki ausų užsiverčiu nesvarbiais darbais. Slegiantys rūpesčiai, netikėtos pro­blemos ir išoriniai veiksniai dažnai užgožia tai, kas man svarbiausia. Tampu priklausomas. O mano kasdienis elgesys su vaikais visai neat­spindi mano meilės jiems.

Pasitelkęs savivoką, vaizduotę bei pasikliaudamas sąžine, galiu pa­sitikrinti savo svarbiausias vertybes. Galiu išsiaiškinti, kad scenarijus, pagal kurį gyvenu, rašytas ne mano, kad priklausau nuo kitų žmonių ar aplinkybių. Jeigu tai yra tiesa, aš galiu pasikeisti. Galiu gyventi tokį gyvenimą, kurį kuria mano vaizduotė, galiu ištrinti iš atminties sveti­mus scenarijus. Galiu pats pasirūpinti savo pirmuoju sukūrimu.

Pradėti galvojant apie pabaigą, vadinasi, turėti aiškų tikslą ir gaires. Tai pasakytina apie visus mūsų atliekamus gyvenimo vaidmenis, ypač apie vaikų auklėjimą. Tai yra atsakomybė už savo pirmąjį sukūrimą, už scenarijaus perrašymą, idant mūsų paradigmos atspindėtų tikrąsias

1 1 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

būties vertybes. Tai taip pat reiškia, kad kiekvieną dieną turime gy­venti garbingai, nepasiduoti jausmams, nepriklausyti nuo atsitikti­numų.

A sm e n in ia i g y v en im o m isijo s t e ig in ia i

Veiksmingiausias būdas pradėti veikti galvojant apie pabaigą - su­formuluoti savo gyvenimo misijos teiginius, gyvenimo viziją, savo filo­sofiją, devizą. Taip jūs išreikšite pagrindinius gyvenimo tikslus ir bū­dus, kaip ketinate jų siekti.

Kiekvieno žmogaus gyvenimo misijos teiginių turinys ir forma turi atspindėti jo asmenybės unikalumą. Štai kaip savo gyvenimo tikslus įsivaizdavo mano draugas edukologas Rolfas Keras (Rolfe Kerr):

Visą veiklą pradėk nuo savo namų.Ieškok dieviškosios pagalbos, pasikliauk ja.Niekada nesiderėk su savo sąžine.Rūpinkis žmonėmis, su kuriais bendrauji.Prieš teisdamas, visuomet išklausyk abiejų pusių.Nevenk klausti patarimų.Apgink tuos, kurių nėra čia, kai juos puola.Būk nuoširdus, tačiau ryžtingas.Kasmet išsiugdyk bent vieną naują įgūdį.Rytdienos darbą planuok šiandien.Laukdamas skubėk.Puoselėk teigiamą požiūrį.Puoselėk humoro jausmą.Būk tvarkingas namuose ir darbe.Nebijok klaidų — bijok, kad nesugebėsi jų kūrybiškai ir veiksmingai

ištaisyti.Padėk savo pavaldiniams siekti sėkmės.Daugiau klausyk, mažiau kalbėk.Visas jėgas ir talentą skirk tai užduočiai, kurią atlieki dabar,

nesirūpindamas kitais darbais ar paaukštinimu.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 11 5

O štai viena moteris gyvenimo misijos teiginius suformulavo ki­taip. Ji stengėsi suderinti šeimynines ir profesines vertybes:

Kiek įmanydama stengsiuosi suderinti šeimyninius reikalus su sa­vo karjera, nes ir viena, ir kita man labai svarbu.

Namai bus vieta, kur mano šeima, draugai ir svečiai visuomet ras džiaugsmą, užuojautą, ramybę ir laimę. Taip pat sieksiu, kad na­muose visada būtų ne tik švaru ir tvarkinga, bet ir linksma bei jau­ku. Išmintingai rinksiuosi, ką valgysime, skaitysime, kokim filmus žiūrėsime ir ką veiksime. O ypač sieksiu, kad mano vaikai išmoktų mylėti, mokytis, būti linksmi, taip pat kad būtų darbštūs ir puoselėtų savo talentus. Gerbiu mūsų demokratinės visuomenės vertybes, as­meninę laisvę ir asmeninę atsakomybę, todėl būsiu lojali, supratinga pilietė, visada domėsiuosi šalies reikalais, dalyvausiu politiniame gy­venime, idant mano balsas būtų išgirstas.

Aš būsiu iniciatyvi ir pati sieksiu savo gyvenimo tikslų, ieškodama galimybių ir progų, o ne laukdama kitų mabnės.

Vengsiu kiek įmanydama visų netikusių ir žalingų įpročių. Vei­kiau išsiugdysiu tokius įpročius, kurie padės man atsikratyti pasenusio mąstymo ar ribotumo, kurie išplės mano galimybes ir pasirinkimo laisvę.

Nebūsiu pinigų vergė — tai pinigai man tarnaus. Sieksiu finansi­nės nepriklausomybės. Norėsiu ne daugiau, negu man reikia. Ilgalai­kę paskolą imsiu tik būstui ir automobiliui. Jokių kitų pirkėjo skolų neturėsiu. Pinigų leisiu mažiau, negu sugebėsiu uždirbti. Taupysiu ir dalį santaupų investuosiu.

O svarbiausia, visomis savo išgalėmis —finansinėmis ir kūrybinėmis— stengsiuosi kitų žmonių gyvenimą padaryti įdomesnį ir prasmingesnį.

Gyvenimo misijos teiginius galite laikyti savo asmenine konstitu­cija. Te ji būna fundamentaliai nekintanti - kaip ir Jungtinių Ameri­kos Valstijų Konstitucija. Per du šimtus metų JAV Konstitucijoje buvo padarytos tik dvidešimt šešios pataisos.

Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija yra standartas, pagal kurį vertinamas kiekvienas šalies įstatymas. Tai dokumentas, kurio laikytis

116 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

ir kurį saugoti prisiekia prezidentas. Jame slypi ta dvasia, kuri padėjo žmonėms užsigydyti Pilietinio karo, Vietnamo, Votergeito skandalo paliktas žaizdas. Tai rašytinis standartas, esminis kriterijus, kuriuo ma­tuojama visa mūsų socialinė ir teisinė būtis.

Konstitucija iki šių dienų išliko gyvybiška todėl, kad ji pagrįsta teisingais principais ir neginčijamomis Nepriklausomybės Deklaraci­jos tiesomis. Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) sakė: „Mes jau­čiamės saugūs todėl, kad esame parašę savo Konstituciją."

Panašus kiekvieno žmogaus standartas yra jo gyvenimo misijos teiginiai, paremti teisingais principais. Tai yra jo asmeninė konsti­tucija, kuria remdamasis jis daro ne tik esminius ir lemiamus gyve­nimo sprendimus, bet ir sprendžia kasdienines problemas. Tie tei­giniai padeda žmogui išsaugoti stiprybę net dramatiškų pokyčių aki­mirkomis.

Žmonės, jei neturi tvirtų ir nekintamų vertybių, keistis nepajėgia. Nes visus pozityvius pokyčius skatina nekintanti savivoka ir pasto­vios vertybės.

Turėdami tvirtus gyvenimo misijos teiginius, nebijome nuolat kin­tančių situacijų bei aplinkybių - mes lengvai prie jų prisitaikome. Mums nereikia remtis kitų žmonių nuomonėmis, mes neturime žūt­būt siekti jų pritarimo.

Aplinkui viskas kinta. Kas akimirką vis sparčiau. Ir daugelis žmo­nių, vaizdžiai tariant, sudega - jie beviltiškai vejasi gyvenimą, tačiau nuolatos atsilieka. Jie, užuot buvę aktyvūs, tampa reaktyvūs ir pasi­duoda tėkmei, tikėdami, kad galbūt jų reikalai susitvarkys patys.

Tačiau gyventi galima ir kitaip. Viktoras Franklis nacių koncen­tracijos stovykloje suvokė, kaip svarbu yra turėti didelį gyvenimo tikslą. Jo sukurta logoterapija - ypatingas psichoterapijos metodas - moko, kad dauguma vadinamųjų neurozių ir kitų psichikos ligų atsiranda dėl tariamos gyvenimo beprasmybės, dėl dvasinės tuštumos. Logote­rapija padeda pripildyti tą tuštumą prasmės, skatina suformuoti savo gyvenimo misijos teiginius.

Kurdami gyvenimo misijos teiginius, kuriate proaktyvumo pagrin­dą. Jūsų gyvenimas ima priklausyti nuo to, kaip jūs suvokiate savo

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 1 1 7

misiją ir savo vertybes. Jūs užsibrėžiate svarbiausią tikslą ir turėdami jį galvoje žinote, ką turite padaryti šiandien, o ką - vėliau. Jums padeda jūsų asmeninė konstitucija, pagrįsta teisingais principais, todėl visada galite pasitikrinti, ar jūsų sprendimai yra veiksmingi.

C e n tr a s

Norėdami surašyti savo gyvenimo misijos teiginius, turime pradė­ti nuo įtakos rato centro, kurį sudaro pačios esmingiausios mūsų para­digmos, galima sakyti, akiniai, pro kuriuos žvelgiame į pasaulį.

Būtent tame centre kuriame savo vizijas ir vertybes, analizuojame savo žemėlapius ir tikriname, ar tie žemėlapiai tiksliai atspindi terito­riją, ar mūsų paradigmos pagrįstos teisingais principais ir tikrove. Ta­me centre mes išsiaiškiname, kokiais talentais esame apdovanoti ir ką galime nuveikti. Tame centre, pasitelkę vaizduotę, mes nusistatome tikslus ir kelio kryptį. Ir pagaliau tame centre mes surašome savo as­meninės konstitucijos tekstą.

Veikdami savo įtakos rato centre, mes drauge tą ratą plečiame. Ten mes realizuojame asmeninės konstitucijos nuostatas ir tobuliname vi­sus savo gyvenimo aspektus.

Iš įtakos rato centro kyla mūsų saugumas, iš ten gauname nurody­mus (vidinis vadovas), kaip elgtis visose gyvenimo situacijose, ten se­miamės išminties ir jėgos.

Saugumo pojūtį formuoja mūsų savivoka ir savivertė, mūsų emo­cijų stabilumas, mūsų identitetas (su kokiomis vertybėmis tapatina- mės) ir galų gale - mūsų sugebėjimas tas vertybes apginti.

Vidinis vadovas mus veda per gyvenimą. Jo diktuojami nurody­mai - tai žemėlapiai ir požiūrių sistema, interpretuojanti išorinį pa­saulį. Tai standartai, principai ir akivaizdūs kriterijai, kuriais remda­miesi darome kasdieninius sprendimus.

Išmintis- tai mūsų gebėjimas suvokti pasaulį, jausti jo harmoniją, atskirus pasaulio elementus susieti į visumą ir ja pasinaudoti. Tai nuo­vokumas, įžvalgumas, supratingumas. Tai visuma, integralumas.

1 1 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Jėga- tai mūsų gebėjimas veikti ir siekti tikslų. Tai dvasinė energi­ja, be kurios nieko neįmanoma pasiekti. Taip pat tai yra gebėjimas keistis, atsisakyti senų įpročių ir ugdytis naujus.

Šie keturi faktoriai - saugumas, vidinis vadovas, išmintis ir jėga - tarpusavyje susiję. Saugumas ir aiškus žinojimas (vidinis vadovas) gimdo išmintį, išmintis įžiebia kibirkštį, yra tarsi katalizatorius, kuris atpa­laiduoja mūsų jėgą. Šie keturi faktoriai - didžiulė jėga, ji formuoja garbingą ir kilnią asmenybę.

Keturiais faktoriais remiasi visi mūsų gyvenimo lygmenys. Nė vie­nas iš šių faktorių negali atstoti kitų trijų, taip pat nė vienas iš jų negali būti nereikšmingas. Jų stiprumą ar silpnumą galima pažymėti grafiš­kai kaip tam tikrą tolydžią tiesę. Mažiausia tiesės reikšmė rodo, kad šie faktoriai silpni ir neišlavinti - iš esmės priklausote nuo kitų žmo­nių, aplinkybių ir dalykų, kurių negalite pakeisti. Didžiausia reikšmė rodo, kad absoliučiai valdote savo gyvenimą, patys kuriate jo aplinky­bes ir situacijas.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 1 1 9

Saugumo tiesėje jūsų saugumo pojūtis gali svyruoti nuo visiško nesaugumo (išorės jėgos jus svaido tarytum šapelį) iki visiško saugu­mo ir aukštos savivertės.

Vidinio vadovo tiesė žymi jūsų vidinio vedlio stiprumą. Viename tos tiesės gale yra jūsų nuostata remtis tik visuomeninėmis elgesio normomis, žvelgti į socialinį veidrodį ir nieko daugiau nematyti, o kitame - tvirti asmeninėmis vertybėmis bei principais grįsti įsitikinimai.

Išminties tiesės apačioje, galima sakyti, sudėti visi klaidingi ir tik­rovę iškraipantys jūsų būties žemėlapiai, o jos viršuje - tikslūs žemėla­piai, kuriuose kiekviena detalė dera su tikrove.

Žemiausiame jėgos tiesės taške - visiškas neveiklumas, jūs esate už virvutės tampomos marionetės, o jos viršuje - proaktyvumas, gebėji­mas veikti savarankiškai ir nepriklausyti nuo išorinių veiksnių įtakos. Taigi jūsų keturių faktorių padėtis (aukšta ar žema), jų tarpusavio sąveika, jų pusiausvyra ir poveikis visiems jūsų gyvenimo aspektams formuoja jūsų įtakos rato centrą ir esmines paradigmas.

G a lim i c en t r a i

Kiekvienas iš mūsų turi centrą, apie kurį dažnai net nenutuokia­me. Taip pat dažnai net neįtariame, kokį poveikį centras daro visiems mūsų gyvenimo aspektams.

Todėl trumpai panagrinėkime keletą būdingesnių centrų, arba es­minių paradigmų, kad geriau suvoktume, kaip jie veikia ką tik pami­nėtus keturis faktorius ir drauge - visą mūsų būtį.

G y v e n im o c e n t r a s - s u t u o k t in is . Santuokiniai ryšiai yra ypač inty­mūs, tvirti, nepaprastai skatina tobulėti, jie - ilgalaikio pasitenkini­mo šaltinis. Todėl visiškai suprantama, kad sutuoktinis dažnai yra tas centras, apie kurį sukasi visi pagrindiniai mūsų gyvenimo įvykiai.

Tačiau daugelio žmonių patirtis ir mano stebėjimai, deja, rodo ką kita. Daug metų dirbdamas su problemų turinčiomis šeimomis at­kreipiau dėmesį, kad itin tvirtos santuokos (sutuoktinis - gyvenimo

120 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

centras) dažnai turi vieną neigiamą bruožą: sutuoktiniai pernelyg pri­klauso vienas nuo kito emociškai.

Jeigu mūsų emocinę būseną iš esmės lemia šeimyniniai santykiai, mes tampame labai priklausomi nuo sutuoktinio nuotaikos, jausmų, veiksmų bei elgesio, taip pat nuo išorinių veiksnių, tarsi keliančių grėsmę santuokos stabilumui: dar vienas kūdikis, sutuoktinio tėvai, pinigų stygius ir panašiai.

Kai kyla nenumatytų rūpesčių, kai padidėja atsakomybė, mes esa­me linkę grįžti prie senųjų savo scenarijų, mums primestų dar vaikys­tėje. Senųjų scenarijų imasi ir jūsų sutuoktinis. Tačiau tie scenarijai paprastai būna skirtingi. Sutuoktiniai nesutaria tarpusavyje dėl šei­mos biudžeto, dėl vaikų auklėjimo, taip pat abu jie nesutaria su savo uošviais. Tokiomis akimirkomis išryškėja vadinamųjų „tvirtų san­tuokų" trūkumai.

Kai susipykstame su žmogumi, nuo kurio vienaip ar kitaip esame priklausomi, priklausomybė ir pyktis vienas kitą stiprina. Tokiu bū­du kyla meilės ir neapykantos protrūkiai, šeimyninė konkurencija, sutuoktiniai tampa uždari. O kai tai atsitinka, mes dar labiau atsiduo­dame seniems įpročiams ir, stengdamiesi pateisinti savo elgesį, imame smerkti sutuoktinio įpročius.

Kai jaučiamės pernelyg pažeidžiami, neišvengiamai stengiamės ap­sisaugoti nuo dar didesnio skausmo - tampame sarkastiški, kritiški, kandūs ir bet kokiomis priemonėmis bandome paslėpti savo švelnu­mą. Abu sutuoktiniai viliasi, kad partneris pirmasis pradės taikytis, tačiau, kai taip atsitinka, jis ar ji dažnai dar skaudžiau nusivilia ir dar tvirčiau ima tikėti savo teisumu. Tokių santykių, netgi jei iš pažiūros jie puikūs, sėkmė dažnai būna iliuzinė. Sutuoktinius valdo akimirkos emocijos. O išmintis ir jėga išeikvojama tarpusavio vaidams.

G y v e n im o c e n t r a s - šeim a . Dažnai gyvenimo centras būna šeima. Toks prioritetas, atrodytų, yra visiškai suprantamas. Šeimyninės ver­tybės - tai puikus prasmingų santykių, meilės, dosnumo ir daugelio kitų nuostabių savybių pamatas. Net keista, kad per stipri orientacija į šeimą šiuos būtiniausius laimingos šeimos elementus naikina.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 121

Orientuotų į šeimą žmonių saugumas bei savivertė priklauso nuo šeimos tradicijų, nuo kultūrinės aplinkos, nuo viešosios nuomonės. Jie skaudžiai išgyvena išorinius pokyčius, todėl yra lengvai pažeidžiami.

Tokių šeimų tėvai neturi jausmų laisvės ir jėgos, reikalingos auklė­ti vaikus. Dažnai jie stengiasi įtikti savo vaikams, užuot skatinę juos savarankiškai tobulėti. Dažnai jiems svarbu tik kad vaikas elgtųsi de­ramai dabar, šią akimirką. Netinkamas vaiko elgesys, kaip jie yra įsiti­kinę, kelia grėsmę jų saugumui. Jie kremtasi, sielvartauja ir spontaniš­kai reaguoja į kiekvieną tariamai netikusį jų poelgį, o praradę kantry­bę baudžia. Jie myli su išlygomis, todėl jų vaikai dažnai tampa arba pernelyg emociškai priklausomi nuo savo tėvų, arba ima maištauti.

G y v e n im o c e n t r a s - p in ig a i. Kitas savaime suprantamas ir ypač po­puliarus žmonių gyvenimo centras yra pinigai. Ekonominis saugu­mas, daugelio žmonių nuomone, yra pagrindas, kuriuo remdamiesi jie siekia visų kitų dalykų. Poreikių hierarchijoje svarbiausia jiems yra fizinis išlikimas ir finansinis saugumas. Kol šie poreikiai nepatenkinti, jokių kitų net neatsiranda.

Kiekvienam iš mūsų kartais tenka patirti ekonominių sunkumų. Įvairūs nuo mūsų nepriklausantys veiksniai gali turėti ir turi įtakos mūsų ekonominei būklei, todėl pasąmonės lygmenyje mes dažnai jau­čiamės nesaugūs.

Kartais žmonės siekia užsidirbti pinigų tikrai dėl kilnių priežasčių, pavyzdžiui, dėl savo šeimos gerovės. Tai labai svarbi priežastis. Tačiau kai pinigai tampa gyvenimo centru, jie ima kenkti to paties gyvenimo kokybei.

Apsvarstykime dar kartą keturis faktorius, kuriais remiasi mūsų būtis: saugumą, vidinį vadovą, išmintį ir jėgą. Sakykime, aš jaučiuosi saugus todėl, kad turiu darbą arba kitokį pajamų šaltinį. Vis dėlto mano ekonominiam saugumui - taigi ir saugumui apskritai - nuola­tos kelia grėsmę daugybė išorinių veiksnių, tad aš nerimauju ir ban­dau visomis įmanomomis priemonėmis apsaugoti savo turtą. Jei ma­no savivertė priklauso nuo mano turto, aš imu bijoti visko, kas kelia jam grėsmę. Štai kodėl pinigai ir darbas nesuteikia mums išminties,

122 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

nėra mūsų vidiniai vadovai. Tokio gyvenimo centro trūkumas išryš­kėja tada, kai jus ar jūsų mylimą žmogų ištinka krizė.

Orientuoti į pinigus žmonės šeimą ir visas kitas vertybes dažnai nustumia į šalį - juk jiems savaime aišku, kad ekonominiai poreikiai yra svarbiausi. O štai aš pažįstu vieną tėvą, kuris kartą, kai jam pa­skambino ir paprašė ateiti į darbą, nesutiko, nes tą vakarą buvo paža­dėjęs vaikus nuvesti į cirką. Kai žmona papriekaištavo ir pasiūlė eiti į darbą, jis atkirto: „Darbas nepabėgs, o vaikystės negrąžinsi.*1

Visą likusį gyvenimą vaikai prisiminė, kaip jų tėvas vieną vakarą surikiavo savo prioritetus. Tai buvo ne tik puiki pamoka, bet ir ne­ginčijamas meilės įrodymas.

G y v en im o c e n t r a s - darbas. Šios kategorijos žmonės vadinami „darbo maniakais", jie dėl darbo aukoja sveikatą, gerus santykius ir apskritai visa ką. Savo identitetą ir vertę jie tapatina su profesine veikla: „aš gydytojas", „aš rašytojas", „aš aktorius"...

Dėl tos priežasties viskas, kas tariamai ar iš tikrųjų trukdo dirbti, tiems žmonėms kelia grėsmę. Jų vidinis vedlys juos skatina tik dirbti. Jų išmintis ir jėga reiškiasi tik ribotoje profesinėje aplinkoje, todėl visose kitose gyvenimo srityse jie yra pasyvūs, jų veikla neefektyvi.

G y v e n im o c e n t r a s - n u o s a v y b ė . Daugelio žmonių varomoji jėga yra nuosavybė. Tokie žmonės trokšta ne tik materialių dalykų - madingų drabužių, namų, automobilių ar brangenybių - jie taip pat visomis jėgomis siekia garbės, šlovės, padėties visuomenėje. Daugelis mūsų iš patirties žinome, kokia ydinga yra tokia orientacija, nes nuosavybė pri­klauso nuo daugybės faktorių, ir tai, ką turime, greitai galime prarasti.

Jeigu mūsų saugumo jausmas priklauso nuo viešosios nuomonės ar nuo kokių nors materialių dalykų, mes nuolat bijosime jų netekti - viešoji nuomonė keičiasi, daiktai nuvertėja. Kai atsiduriame šalia tur­tingesnio ar garbingesnio asmens, pasijuntame prastai. Gerai jaučia­mės tada, kai bendraujame su menkesniais už save - menkesniais, žinoma, visuomenės akimis. Mūsų savivertė nuolatos kinta, mes tik ir tegalvojame, kaip išsaugoti savo turtą ir padėtį. Esama daugybės

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 123

gyvenimiškų pavyzdžių, kai dėl infliacijos praradę turtą ar dėl politi­nių intrigų netekę šlovės žmonės nusižudo.

G y v e n im o c e n t r a s — m a l o n u m a i . Dažnai gyvenimo centru tampa malonumai ir pramogos. Dabartiniame pasaulyje įmanoma akimirks­niu patenkinti bemaž visas užgaidas. Tokį elgesį visų pirma skatina kinas ir televizija—mes verste užversti „gražaus ir nerūpestingo" gyve­nimo vaizdais. Tačiau liūdnus tokio gyvenimo stiliaus padarinius (žlun­ganti asmenybė, menkėjantis produktyvumas, nutrūkę ryšiai) kinas ir televizija rodo itin nenoriai.

Saikingos pramogos atpalaiduoja kūną ir protą, padeda puoselėti šeimyninius ir kitokius santykius. Tačiau malonumai negali suteikti tikro, ilgalaikio pasitenkinimo nei prasmės. Tokiems žmonėms seni malonumai greitai nusibosta, jie puola ieškoti naujų, „didesnių, ge­resnių". Jie yra apimti „Narcizo būsenos" ir visas situacijas bei žmones matuoja šių gebėjimu tuojau pat suteikti jiems malonumą.

Per dažnai ir per ilgai atostogaudami, žiūrėdami per daug kino filmų, neplanuodami laiko ir visuomet pasirinkdami lengviausią ke­lią, žmonės pamažėle iššvaisto savo gyvenimą. Jų talentai taip ir lieka neišnaudoti, o snaudžiantis protas ir apatiška siela vieną dieną liaujasi džiuginę širdį. Iš kur tokiam žmogui semtis saugumo, patarimų, iš­minties ir jėgos?

Šiuolaikinis anglų rašytojas Malkolmas Mageridžas (Malcolm Mug- geridge) Dvidešimtojo amžiaus liudijime (A Tiventieth-Century Testi- mony) rašė:

Kai mąstau apie savo praeitį (mėgstu kartais tai daryti), mane neapsakomai pribloškia štai kas: dalykai, kurie kitados atrodė svarbiausi gyvenime ir taip viliojo, dabar yra tušti ir absurdiški. Ir sėkmė įvairiausiais savo pavidalais, ir šlovė, ir džiaugsmai, kuriuos anuomet teikė moterys, pinigai ir kelionės (o trankiausi po pasaulį skersai išilgai kaip šėtonas), ir visa kita, ką tik galėjau įsigyti tuštybės mugėje, šiandien atrodo menka.

Žvelgiu atgal ir matau, kad visa mano malonumų kupina praeitis yra vieni niekai — kaip kad sakė Paskalis, „tik žemės lyžtelėjimas".

124 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

G y v e n im o c e n t r a s - d r a u g a i ir priešai. Dažnai jaunų žmonių (kar­tais tai pasakytina ir apie vyresniuosius) gyvenimo centrą užima drau­gai. Priklausyti kokiai nors bendraamžių grupei jiems gali būti nepa­prastai svarbu. Iškreiptas bei nuolatos besikeičiantis socialinis veidro­dis yra pagrindinių keturių gyvenimą palaikančių faktorių šaltinis, to­dėl į draugą orientuotas žmogus nepaprastai priklauso nuo kitų drau­gų nuotaikų, jausmų ir elgesio.

Toks gyvenimo centras kartais skatina žmogų domėtis išskirtinai vienu asmeniu — tai šiek tiek primena santuokines vertybes. Draugys­tė dažnai virsta į emocinę priklausomybę, randasi neigiamas, konflik­tais paremtas bendravimo modelis.

Na, o jei žmogaus gyvenimo centras yra jo priešai? Daugelis apie tai net nepagalvoja, tikriausiai niekas sąmoningai šitaip nesielgia. Vis dėlto tokia orientacija pasitaiko dažnai, ypač tuomet, kai smarkiai konfliktuojantys žmonės priversti dažnai bendrauti. Jei su jumis kas nors - koks brangus ar šiaip svarbus žmogus — negarbingai pasielgė, visiškai suprantama, kad jausite nuoskaudą. Jei ilgai negalime pamirš­ti skriaudos, tai tikras ar tariamas skriaudikas greitai užima mūsų gy­venimo centrą. Į priešą orientuotas žmogus, užuot aktyviai gyvenęs savo gyvenimą, ima rūpintis savo priešų elgesiu, jų požiūriais.

Vienas mano draugas, universiteto dėstytojas, labai nesutarė su universiteto administratoriumi. Jį siaubingai erzino pastarojo silpny­bės. Tarsi apsėstas, jis negalėjo liautis galvojęs apie tą žmogų. Galų gale ši manija ėmė neigiamai veikti jo šeimyninius santykius, truk­dyti bendrauti su bažnyčios bendruomene ir kolegomis. Tuomet mano draugas nutarė palikti universitetą ir įsidarbinti kitoje moky­mo įstaigoje.

- Ar liktum dėstyti universitete, jei jame nebūtų to žmogaus? - paklausiau jo.

- Žinoma, likčiau, - atsakė draugas. - Bet jis yra, taigi aš privalau išeiti.

- Kodėl leidi, kad šis administratorius būtų tavo gyvenimo cen­tras? - kamantinėjau toliau.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 125

Draugas sutriko išgirdęs tokį klausimą ir ėmė tvirtinti, esą taip nėra, esą jis pats nieko dėtas, o visa atsakomybė tenka anam žmogui. Tačiau aš jam paaiškinau štai ką: jis leido vienam silpnybių kamuojamam ko­legai visiškai sujaukti savo gyvenimo žemėlapius, dėl to susilpnėjo jo pasitikėjimas savo jėgomis, pašlijo santykiai su artimais žmonėmis.

Pagaliau mano draugas pripažino, kad tas nelemtas administra­torius iš tiesų jam daro tokią įtaką, vis dėlto tvirtino, kad pats jis čia negali nieko pakeisti.

Tačiau kai kartu išanalizavome šią situaciją, jis pagaliau suprato, kad už viską, kas jam nutinka, iš esmės turi atsakyti pats, ir jo elgesys šioje situacijoje yra tiesiog bėgimas nuo atsakomybės.

Panašiai elgiasi ir daugelis išsiskyrusių sutuoktinių. Kiekvienas iš jų jaučiasi teisus ir dėl žlugusios santuokos kaltina partnerį. Psicholo­giškai tokie žmonės yra tarsi susituokę — jiems vis dar reikia partnerio silpnybių, kad galėtų pateisinti savąsias.

Paaugliai dažnai gyvena atvirai ar paslapčia nekęsdami savo tėvų. Jie kaltina juos už tariamas skriaudas, už meilės ir šilumos stoką ir dar už daugelį kitų dalykų, todėl vėliau, kai patys suauga, gyvenimo cen­tru pasirenka neapykantą.

Į draugus ar priešus orientuoti žmonės yra itin nesaugūs. Jų pasiti­kėjimas savimi nuolat svyruoja, jis priklauso nuo kitų žmonių emoci­nės būsenos ar poelgių. Vidinį vedlį jiems atstoja kitų žmonių reakci­ja, išmintį - viešoji nuomonė arba į priešą orientuota paranoja. Toks žmogus yra silpnas, nes jį nuolatos kas nors „tampo už virvučių11.

G y v e n im o c e n t r a s - b a ž n y č ia . Manau, kad kiekvienas, kuris rimtai dalyvauja bažnyčios veikloje, sutiks su manimi, kad bažnyčios lanky-

v

mas ir asmenybės dvasingumas - tai du skirtingi dalykai. Žmonės kartais nepaprastai uoliai dalyvauja įvairiuose religiniuose renginiuo­se, tačiau visiškai nemato aplinkui kenčiančių artimųjų. Tokiu savo elgesiu jie paneigia pačią išpažįstamo tikėjimo esmę. Būna ir atvirkš­čiai: į bažnyčią žmonės neskuba, tačiau jų elgesys byloja apie kur kas nuoširdesnį požiūrį į judėjų ir krikščionių etikos principus.

126 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Kadangi visą savo gyvenimą priklausau religinei bendruomenei ir dalyvauju jos veikloje, gerai žinau, kad ėjimas į bažnyčią nėra tas pats, kas gyvenimas pagal jos skleidžiamus principus. Jūs galite aktyviai lankyti bažnyčią ir visiškai nepaisyti Evangelijos mokymo.

Kai žmogaus gyvenimo centre atsiranda bažnyčia, didžiausiu to žmogaus rūpesčiu tampa jo įvaizdis ir viešoji nuomonė, - o tai ska­tina veidmainiauti, menkina pasitikėjimą savimi bei saugumo jaus­mą. Žmogus, orientuotas į bažnyčią, dažnai linkęs dirbtinai skirstyti visus kitus į „tikinčius" ir „netikinčius", „laisvamanius" ir „griežtų pažiūrų".

Kadangi bažnyčia yra formali organizacija, turinti savas sistemas, programas, taisykles ir žmones, ji negali suteikti tikro ir ilgalaikio saugumo jausmo. Tie dalykai randasi ne iš bažnyčios kaip instituci­jos, o iš jos skleidžiamo mokymo.

Taip pat bažnyčia negali atstoti mums vidinio vedlio.Į bažnyčią orientuotų žmonių gyvenimas yra tarsi tvarkingai sudė­

liotas į stalčiukus. Sekmadieniais jie elgiasi vienaip, kitomis savaitės dienomis - kitaip. Tokiomis taisyklėmis grįsta savivoka kelia grėsmę jų saugumui, todėl jie priversti vis dažniau teisintis ir klijuoti kitiems etiketes.

Bažnyčią pasirinkdami kaip savo galutinį tikslą, o ne priemonę tikslui pasiekti, žmonės nesinaudoja savo išmintimi ir praranda har­monijos pojūtį. Pati bažnyčia nėra mūsų vidinės jėgos šaltinis. Ji tik parodo, kame ta jėga slypi ir kaip mes galime jos pasisemti.

G y v e n im o c e n t r a s — „a š". Šiandien dažniausiai gyvenimo centras yra savasis „aš". Pati akivaizdžiausia tokios orientacijos išraiška - savanau- diškumas. Savanaudiškumas nepaiso daugelio žmogiškųjų vertybių, vis dėlto matome, kad daugybė saviugdos programų gyvenimo cen­tru siūlo pasirinkti save.

Tačiau mažame, į save orientuotame centre vargu ar rasite saugu­mo, išminties ir jėgos šaltinį. Toks centras primena Negyvąją jūrą Izraelyje - ji viską į save sutraukia, bet gyvybė joje netarpsta. Tokia orientacija - tai asmenybės sąstingis.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 127

Antra vertus, ugdydami savo asmenybę, mes įgyjame galimybę ge­riau tarnauti žmonėms, geriau atliekame savo pareigas darbe, mūsų įnašas į bendruomenės gyvenimą tampa prasmingesnis, - visa tai labai stiprina visus keturis būties faktorius.

Gyvenimo centrų esama daugiau. Dažnai kur kas lengviau paste­bėti kitų žmonių centrą negu savo. Tikriausiai turite ne vieną pažįsta­mą, kuris pinigus vertina labiau už viską. Tikriausiai pažįstate ir to­kių, kurie visą gyvenimą teisinasi, kodėl jie su kuo nors nesutaria. Jei stebėsite žmones atidžiau, pradėsite suprasti, kokį centrą slepia vie­noks ar kitoks jų elgesys.

K a ip n u sta ty ti savo c en t r ą

Kas svarbiausia yra jums? Kokios vertybės sudėtos jūsų gyvenimo centre? Išsiaiškinti tai ne visuomet būna paprasta.

Paprasčiausias, ko gera, būdas nustatyti centrą - tai paanalizuoti, kuo remiasi jūsų keturi esminiai gyvenimo faktoriai. Lentelėje, kuri pateikiama žemiau, perskaitysite įvairius galimo elgesio apibūdinimus. Radę, kas tinka jums, jūs nustatysite, kokios vertybės sudėtos jūsų gyvenimo centre, o drauge galbūt pažvelgsite į priežastis, kurios truk­do jums siekti gyvenimo tikslų.

Dažniausiai konkretaus žmogaus gyvenimo centrą sudaro kelių ką tik paminėtų centrų derinys. Iš tikrųjų - kiekvieną mūsų silpniau ar smarkiau veikia daugybė išorinių ir vidinių faktorių. Todėl tam tikru gyvenimo periodu gali dominuoti vienas centras, o vėliau, kai gyveni­mo sąlygos ir aplinkybės pasikeičia, „įsijungia" kitas.

Nuolat besikeičiantys gyvenimo centrai mūsų gyvenimą daro pa­našų į pasivažinėjimą linksmaisiais kalneliais atrakcionų parke. Vieną akimirką jaučiamės laimingi, kitą - imame krimstis ir ieškome stip­rybės kitų silpnybėse. Dažnai neturime gyvenimo krypties, mums stin­ga išminties, jėgos, pasitikėjimo.

Idealu susikurti vieną centrą, kuris būtų nuolatinis saugumo, iš­minties ir jėgos šaltinis, kuris skatintų mūsų proaktyvumą, leistų mums būti harmoningiems.

128 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Centras Saugumas

Jei jūsų centras • Jūsų saugumas priklauso nuo sutuoktinio.yra sutuoktinis • Esate lengvai pažeidžiami sutuoktinio nuotaikos ar

jausmų.• Jei sutuoktinis nesutinka su jumis ar nepateisina

jūsų lūkesčių, nusiviliate, užsidarote savyje arba su- pykstate.

• Viską, kas turi neigiamos įtakos jūsų santykiams, suvokiate kaip grėsmę.

Jei jūsų centras • Jūsų saugumas priklauso nuo to, kaip jus vertinayra šeima šeima, kaip pateisinate šeimynykščių lūkesčius

ir nuo šeimos stabilumo apskritai.• Jūsų pasitikėjimas savimi priklauso nuo šeimos re­

putacijos.

Jei jūsų centras • Jūsų savivertė priklauso nuo jūsų pajamų.yra pinigai • Jus gąsdina viskas, kas kelia grėsmę jūsų ekonomi­

niam saugumui.

Jei jūsų centras • Žmones vertinate pagal jų užimamas pareigas.yra darbas • Gerai jaučiatės tik tada, kai dirbate.

Jei jūsų centras • Jūsų saugumas priklauso nuo jūsų socialinės padė­yra ties, viešosios nuomonės ir materialinės nuosavybės.nuosavybė • Savo nuosavybę nuolatos lyginate su kitų nuosavybe.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 1 2 9

Vidinis vedlys Išmintis Jėga

• Visada vadovaujatės savo ir sutuoktinio norais bei poreikiais.

• Darydami sprendi­mus, renkatės tik tai, kas, jūsų manymu, naudinga santuokai arba patinka jūsų su­tuoktiniui.

• Jums įdomu tik tai, kas kokiu nors būdu teigiamai ar neigia­mai veikia jūsų san­tuoką ar sutuoktinį.

• Jūsų jėgą riboja jūsų sutuoktinio arba jū­sų pačių silpnybės.

• Jūsų pažiūras ir elge­sį formuoja šeima.

• Renkatės tik tai, kas yra gerai jūsų šeimai.

• Visą pasaulį matuoja­te šeimos interesais, tuo ribodami savo iš­mintį ir skatindami šeimyninį narcisizmą.

• Jūsų jėgą riboja šei­myninio gyvenimo modeliai bei tradici­jos.

• Svarbiausias jūsų spren­dimų matas yra pelnas.

• Pinigų siekis yra aki­niai, iškreipiantys jū­sų matomą ir suvo­kiamą pasaulį.

• Siekiate tik to, ką ga­lite gauti už pinigus, tuo labai apribodami savo siekius.

• Visi jūsų sprendimai priklauso nuo jūsų darbo poreikių.

• Jums rūpi vien darbas.• Jūsų darbas yra jūsų

gyvenimas.

• Jūsų veiklos galimy­bes riboja pareiginės instrukcijos ir jūsų viršininkų nuomonė.

• Kai darote sprendi­mus, jums svarbiau­sia apsaugoti ir pa­gausinti savo nuosa­vybę.

• Svarbiausia jums eko­nominiai ir socialiniai ryšiai.

• Jūsų jėgą riboja jūsų galimybės įsigyti daik­tų.

1 3 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Centras Saugumas

Jei jūsų centras yra • Saugiai jaučiatės tik tada, kai esate pasinėrę į pra­malonumai mogas.

• Jūsų saugumas, kaip ir raminamųjų vaistų veiki­mas, yra trumpalaikis.

Jei jūsų centras yra • Jūsų saugumas priklauso nuo socialinio veidro­draugai džio.

• Labai priklausote nuo viešosios nuomonės.

Jei jūsų centras yra • Jūsų saugumas trapus, jis priklauso nuo jūsų prie­priešai šų elgesio.

• Nuolat spėliojate, kaip pasielgs jūsų priešai.

Jei jūsų centras yra bažnyčia

Jei savo gyvenimo centre esate jūs pats

• Ieškote pasiteisinimo ir bendraminčių pritarimo.

• Jūsų saugumas priklauso nuo jūsų išorinio religi­nio aktyvumo.

• Įsiprasminate klijuodami kitiems etiketes ir ly­gindami juos su savimi.

• Jūsų saugumo pojūtis nuolat kinta.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 131

Vidinis vedlys Išmintis Jėga

• Jūsų apsisprendimas priklauso nuo to, kas jums suteiks dau­giausia malonumų.

• Pasaulis jums svarbus tiek, kiek jis teikia

jums malonumų.

• Jūs beveik neturite jė­gos ryžtingai veikti.

• Jūsų apsisprendimas priklauso nuo to, „ką

pagalvos kiti?“.• Dažnai jaučiatės ne­

jaukiai.

• Pasaulį matote visuo­menės akimis.

• Jūsų pasaulėžiūra ri­bota ir iškreipta.

• Jus riboja socialinio

komforto zona.• Jūsų veiksmai tokie pat

nenuoseklūs kaip ir jū­sų kintanti nuomonė.

• Jūsų veiksmus lemia

priešo veiksmai.• Apsispręsdami pasi­

renkate tai, kas įveik­tų jūsų priešą.

• Mėgstate teisintis, į viską reaguojate jaut­riai, dažnai parano­jiškai.

• Ta nedidelė jėga, kurią turite, kyla iš jūsų

pykčio, apmaudo ir kerštingumo - eikvo­jate energiją neigia­miems dalykams, todėl kitai veiklai jos nelieka.

• Jums labai svarbu, kad jūsų veiksmai būtų gerai vertinami bažnytinio mokymo

kontekste, jūs sten­giatės pateisinti baž­nyčios bendruome­nės narių lūkesčius.

• Pasaulis suskirstytas į „tikinčiuosius44 ir „ne­tikinčiuosius", į „pri­klausančius" jūsų bažnyčiai ir „priklau­sančius" visoms ki­toms.

• Jūsų jėga priklauso

nuo jūsų vaidmens ar pozicijos bažnyčioje.

• Vadovaujatės kriterijais: „Jei tai man malonu..."

„Ko aš noriu...“„Ko man reikia.. „Kokia man iš to nau­da?"

• Darydami sprendimus

pirmučiausia galvoja­te apie save.

• Kadangi pasikliauja­te tik savimi, jūsų ga­limybės yra ribotos, jūs atsisakote bendra­darbiavimo teikiamų privalumų.

132 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

P r in c ip ų cen tra s

Pasirinkę savo gyvenimo centru teisingus principus, mes sukuria­me tvirtus keturių faktorių pamatus.

Iš teisingų principų centro kyla mūsų saugumas, nes mes žinome, kad tie principai, skirtingai negu kitų centrų vertybės, niekada nesi­keičia, taigi jais visada galime pasikliauti.

Principai yra nepajudinami. Jie negali išprotėti. Negali pakeisti sa­vo nuomonės. Negali išduoti ir pabėgti su geriausiu draugu. Negali mums keršyti. Taip pat principai negali sutrumpinti kelio į sėkmę. Jie nepriklauso nuo kitų elgesio, sąlygų ar mados. Principai yra amži­ni - nebūna taip, kad vieną dieną jie egzistuotų, o kitą — ne. Jų negali sunaikinti ugnis ar žemės drebėjimas. Jų niekas negali pavogti. Principai - tai fundamentalios, amžinos tiesos, bendrasis būties var­diklis. Tai į mūsų gyvenimo audinį įausti siūlai — tankiai, gražiai, tvarkingai.

Netgi būdami tarp žmonių, kurie tų principų nepaiso, mes galime jaustis saugūs, nes principai yra stipresni už žmones ar nuolat kintan­čias aplinkybes. Jų vertę liudija visa žmonijos istorija.

Tačiau turime suprasti, kad nesame visažiniai. Principų pažinimą riboja netobulas gamtos ir mus supančio pasaulio pažinimas, taip pat principus iškraipo gausybė madingų vienadienių filosofijų bei teorijų, neatspindinčių principų esmės.

Nors iš tiesų esame riboti, tas pažinimo ribas galime praplėsti. Mes turime įgimtą galimybę tobulėti, mes galime ieškoti naujų principų, nes kuo daugiau pažinsime, tuo mūsų akiniai, pro kuriuos žvelgiame į pasaulį, bus skaidresni. Principai nekinta - kinta mūsų supratimas apie principus.

Kai gyvenimo centre yra tvirti ir teisingi principai, išmintis ir vidi­nio vedlio balsas sklinda iš tikslių žemėlapių, rodančių daiktus tokius, kokie jie iš tiesų yra. Geras gyvenimo žemėlapis tiksliai parodo vietą, kurioje šiuo metu esame, ir kryptį, kuria mums reikia keliauti. Mūsų sprendimai paremti tikslia informacija, todėl yra prasmingi ir įgyven­dinami.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 1 3 3

*

I i . * - M g - N l l i J U - i s s i

i i j l i l l l l l l | f = 8 * 3 . 1

I l i l l l i l t t l l i f l i !

I i i s J i l r H - l s l l M H s 1^ '5 > § S ^ C ^ rt P 3" rv -8 £i n, ,3 s 3* 8 S S 2 ,3 -u 5 -3 s £ «r e ,2 \s H, e cuW a. e E Ą c il £ S ° c « c u> 3 • • • •

1

>wHH

i -g -į j r 6 2 . 8 ^ - §•4 1? ‘9 -n § '3 ^ ^ j E rt 8b *l u | j ! | g -s -| s *g 3 ‘§> « s^ 3 1 £ - f i ^ § £• 3 s j & Jl a * s -a 1, « '3 s s . <3 •-I ' l f 1 8 * 1 1 I I * H § . ' M i i i l l l f i l l i l l 1 g 1 i l l i l i n i i i i - i . a n i *S .b ‘2 | o § =rH ^ !

* s 4 a. a i « J & I 1 1 A 1 1 & 1-1• • • • • •

i

i J * ^ s ^ ^ ^ •* s & |£ tf '1 § a I 3 1 | i l -Į. 1 . « O § &-1 'HM 8 ; S | » J S ‘§^ • S .§ £5"9 r*. "Pr >iž5 rrt CL ^Y\ >fsJ į y; I > r! .-h ’C'§ 3 . H — :̂ -8 B *8 s 1 1 i -I & • § ^ :a S- 2 I 5 g fr'g 1 1 1 i i s « 3 u -se "2 •§ v ” | J a p- - «tiT ,§S i 'M .S s 1 e :s 1 1 - 2 £ i f | %

1 1 § | | į j I i i - 4 r i ! £ 1

ž i ! s . ' = I o - I i 1 ' i l l l l f • • • •

$

dc/3

-g ^ .į .į į , į .3 S į .į į >į rt u į & q oi -S 9< O E !; g §>■§ S -C 3 ^ c 1 -^.3. ^_f g « -C 55? -g S § e o-.l .a -a ^ Z .2 Jj ^ . S 2 ^ <r ‘5 č § P a SP .£ 2 « ^ t s - O C d v,.52 -o $ E 122 -u - # > £ * $O O* G .ft cL c3 0-9-2 U g „O y 1 ,S Sp-aQ 2 V) • 1 -fi , > .J >(/) U| X ^ O 3̂ .§■2 §> 1 ■ s i s -3 a •»" s S i 3 § 2 <•§ S .3 1rt C rt 3 E C 0 O -r <u ~73 g g d c —■> c 2>2 :s 3 . 8 .u g -?2 ^ s & g a. § “ 1^3 i s B3 ^ a . Š s a ■a J .- -a 8 ■* S 0 ‘2 3 §> p * "9 -a'3 - 8 c - I S ^ - 12! g*.!* S ^ ! 13 -8 :5 8 . l ' f 2. >0 0 i§50 y«'>f3 “ j Tut S y c . n a<S- - g_ga r t g i s - ^ s a f s| i .2* ,g -i .§ ■§ 5 8 .3 -g .!• g 3 ”8 .§ § - f 5 §LT> JŠ J* C! Ą Oh C ^ ^ QhXW)^G u C H "T3 -2 *T3 DH‘n ’5? • • • • •

3&au

U

, 1 6.x I i 1 1a . fe I i

134 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Vidinė jėga tada kyla iš savivokios, išmintingos ir proaktyvios as­menybės, kurios neriboja aplinkinių nuomonės, poelgiai ar veiksmai, sąlygos ir aplinkybės - visa, kas taip dažnai valdo kitus žmones.

Vidinę jėgą riboja tik pačių principų veikimo rezultatai. Mes gali­me rinktis veiksmus ir pagrįsti juos principais, tačiau mes negalime rinktis padarinių. Atsiminkite: keliant vieną lazdos galą, kyla ir kitas.

Principai visada susieti su tam tikrais rezultatais. Rezultatai bus pozityvūs, jei principų paisysime, ir negatyvūs, jei principus ignoruo­sime. Kadangi principai yra visuotiniai, todėl veikia visur ir visada, be to, jų veikimas nepriklauso nuo mūsų žinių apie juos. Todėl kuo geriau juos pažinsime, tuo laisviau ir išmintingiau galėsime veikti.

Pasirinkdami laikui nepavaldžius ir nekintančius principus savo gy­venimo centru, sukuriame fundamentalią efektyvios gyvenimo veik­los paradigmą. Tai centras, kuriuo remdamiesi galite įvertinti visus kitus centrus.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 135

Prisiminkite, kad jūsų pažiūros ir elgesys priklauso nuo jūsų para­digmų. Paradigma - tai tarsi akiniai, pro kuriuos žvelgiate j pasaulį. Galima sakyti, kad teisingų principų ir jais grįstų paradigmų pasaulis dramatiškai skiriasi nuo tos tikrovės, kurios pamatą sudaro visomis kitomis vertybėmis paremtos paradigmos.

Knygos gale pateiktame A priede rasite lentelę, išsamiai analizuo­jančią, kaip kiekvienas anksčiau aprašytas centras veikia visą mūsų pa­žiūrų sistemą.

O dabar paanalizuokime konkrečią probleminę situaciją, vadovau­damiesi įvairiomis paradigmomis. Skaitydami pabandykite „užsidėti vis kitus akinius", pabandykite įsivaizduoti, kaip elgtumėtės, turėda­mi vieną ar kitą gyvenimo centrą.

Įsivaizduokite, kad šįvakar pakvietėte žmoną į koncertą ir jau nu- pirkote bilietus. Žmona labai apsidžiaugė.

Ketvirtą po pietų į jūsų kabinetą netikėtai užeina šefas ir paprašo vakare padėti jam pasiruošti rytdienos devintos valandos susirinkimui.

Jei jūsų gyvenimo centras yra sutuoktinis ar šeima, išvyka į koncer­tą jums bus svarbesnė. Veikiausiai atsakysite šefui, kad padėti jam, deja, negalite. Jūs norėsite įtikti savo žmonai ir nuvesti ją į koncertą. Net jei ir liktumėte darbe, grįžę namo visais įmanomais būdais ban­dytumėte pasiteisinti. Jei jūsų gyvenimo centras yra pinigai, svarbiau­sias jūsų apsisprendimo kriterijus bus ta suma, kurią gautumėte už viršvalandžius. Veikiausiai paskambinsite žmonai ir tiesiog pranešite, kad negalite eiti į koncertą. Jums toks sprendimas savaime supranta­mas, be to, jūs neabejojate, kad ir žmona turi suprasti, jog materialinė gerovė yra visų svarbiausias dalykas.

Jei jūsų gyvenimo centras yra darbas, veikiausiai pagalvosite apie savo karjerą. Galbūt nutarsite, kad tai puiki proga daugiau sužinoti apie darbą, pasimokyti iš savo šefo, taip pat parodyti, koks uolus dar­buotojas esate. Jūsų žmona turėtų jumis didžiuotis!

Jei jūsų gyvenimo centras yra nuosavybė, tikriausiai pagalvosite, ką galėsite nusipirkti už papildomai uždirbtus pinigus. Be to, rytoj visi sužinos, koks geras, lojalus darbuotojas esate.

136 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Jei jūsų gyvenimo centras yra malonumai, turbūt spjausite į darbą ir nueisite į koncertą, nors jūsų žmona galbūt noriai paaukotų kon­certą dėl jūsų darbo. Jūs manysite, kad tikrai nusipelnėte šauniai pra­leisti vakarą!

Jei jūsų gyvenimo centras yra draugai, jūsų apsisprendimą veikiau­siai nulems galimybė koncerte sutikti vieną kitą bičiulį.

Jei jūsų gyvenimo centras yra priešai, galbūt pasiliksite dirbti vien tam, kad pasijaustumėte pranašesni už savo bendradarbius - kol jie nerūpestingai pramogaus, jūs pasiaukojamai plušėsite bendrovės la­bui.

Jei jūsų gyvenimo centras yra bažnyčia,, jūsų apsisprendimas gali priklausyti nuo kitų bažnyčios narių nuomonės. Kartais sprendimą gali padiktuoti ir koncerto programa: jei tai Hendelio „Mesijas", o ne rokas, veikiausiai rinksitės koncertą. Taip pat svarbu, kaip toks poel­gis - viršvalandinis darbas - vertinamas jūsų bažnytinėje aplinkoje: ar tai yra „uoli tarnystė", ar „pinigų vaikymasis"?

Jei savo gyvenimo centre esate pats, jūs žiūrėsite, kas jums yra nau­dingiau. Ar ne geriau šiandien pailsėti ir kur nors nueiti? O gal pasi­naudoti proga ir įsiteikti šefui?

Patyrinėję skirtingus požiūrius į tą patį dalyką, galime geriau su­prasti, kodėl žmonėms bendraujant dažnai iškyla „jaunos ar senos moters" problema. Ar pastebėjote, kaip smarkiai keičia požiūrį mūsų centrai? Taip pat ir motyvus, sprendimus, poelgius (atsakus) bei interpretacijas? Štai kodėl taip svarbu žinoti, kokias vertybes esame sudėję savo gyvenimo centre. Jeigu tuo metu turimas jūsų gyvenimo centras neskatina veikti proaktyviai, jūs keičiate paradigmą ir kuriate kitą centrą.

Kai jūsų gyvenimo centre yra principai darydami sprendimus jūs nepasiduodate jausmams nei išoriniams veiksniams, o stengiatės blai­viai įvertinti situaciją. Įvertinę viską (pavyzdžiui, profesinius porei­kius, šeimos interesus...) jūs bandote rasti geriausią išeitį.

Ar nuspręsite eiti į koncertą, ar ne, abu šie sprendimai vargu ar gali būti geri, jei juos padarysite nepaisydami principų, tai yra neturėdami

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 137

jų savo gyvenimo rato centre. Principais grįsti sprendimai keliais as­pektais skiriasi nuo visų kitų - nuo tų, kurie daromi turint centre kitas vertybes.

Pirma, jums nedaro įtakos kiti žmonės ar atsitiktiniai veiksniai. Jūs aktyviai pasirenkate geriausią alternatyvą. Jūsų sprendimas yra są­moningas ir išmintingas.

Antra, kadangi jūsų sprendimas yra grįstas principais, kurių rezul­tatai yra numanomi, tai tas sprendimas bus veiksmingiausias.

Trečia, jūsų sprendimas gausina esmines jūsų gyvenimo vertybes. Kai dirbate viršvalandžius norėdami nušluostyti nosį savo bendradar­biui, yra viena, o kai nuoširdžiai vertinate šefo triūsą ir norite padėti savo bendrovei - visiškai kas kita. Sprendimų motyvai daro įtaką viso jūsų gyvenimo kokybei.

Ketvirta, ir su žmona, ir su viršininku galite bendrauti kaip nepri­klausoma asmenybė, kuri įsisąmonino tarpusavio priklausomybės prin­cipus: esate laisvas žmogus, todėl nebijote konstruktyvios priklauso­mybės nuo kito žmogaus.

Ir galiausiai, jei darydami sprendimą remsitės tvirtais principais, tai tuo savo sprendimu visada būsite patenkinti. Kad ir ką pasirinktumė­te, darysite tai nuoširdžiai ir su malonumu.

Kai jūsų gyvenimo centre yra principai, viską matote be galo aiš­kiai. Matydami aiškiai, galvojate ir veikiate taip pat aiškiai. Jūs jaučia­tės visiškai saugūs, galite pasikliauti savo vidiniu vedliu, jėga bei iš­mintimi, - štai kas yra proaktyvaus gyvenimo ir efektyvių veiksmų pamatas.

G y v en im o m isijo s t e ig in ių surašymas

Gilindamiesi į save, analizuodami pagrindines savo paradigmas ir derindami jas su teisingais principais, mes susikuriame efektyvų, ga­lingą centrą, „skaidrius akinius", pro kuriuos žvelgiame į pasaulį ir regime jį kiekvienas savaip, unikaliai.

Viktoras Franklis tvirtina, kad savo gyvenimo viziją mes ne suku­riame, o atrandame. Sutinku su juo. Manau, kad kiekvienas iš mūsų

138 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

turi vidinį veidrodį, jausmą, sąžinę, kuri atspindi mūsų unikalumą, mūsų ypatingas galimybes. Franklis sakė: „Kiekvienas turi savo pa­šaukimą, savo misiją... Ir niekas už jį jos neatliks, o jo gyvenimo nie­kas nenugyvens. Kiekviena gyvenimo misija yra unikali, taip pat uni­kali ir galimybė ją įgyvendinti."

Norėdami tiksliau apibūdinti žmogaus unikalumą, dar kartą prisi­minkime, kaip svarbu aktyviai veikti savo įtakos rate. O kas ieško abstrakčios „gyvenimo prasmės" interesų rate, tas vengia atsakomybės už savo likimą ir atsiduoda aplinkybių ar kitų žmonių malonei.

Štai ką sakė Franklis: „Žmogus neturėtų laukti, kol kas jam pasa­kys, kokia jo gyvenimo prasmė, nes į šį klausimą atsakyti gali tik jis pats. Užduoda šį klausimą gyvenimas, ir žmogus atsako savo gyveni­mu, kai yra už jį atsakingas."

Proaktyvumas ir asmeninė atsakomybė yra kuriamieji asmenybės įrankiai. Metaforiškai galima pasakyti taip: pirmasis įprotis skatina tapti savo likimo programuotojais, o antrasis-sukurti programą. Kai ima­me suprasti, kad už savo gyvenimą atsakome tik mes patys (tampame programuotojais), tada pradedame kurti programą: suformuluojame galutinį gyvenimo tikslą ir gyvenimo misijos teiginius, parašome as­meninę konstituciją.

Gyvenimo misijos teiginiai nėra šiaip rašinėlis, kurį galima sukurpti per naktį. Tai kruopšti savianalizė, gerai apgalvotos mintys, kurios, kol įgauna galutinę išraišką, daugybę kartų perrašomos, persvarsto- mos. Gali prireikti savaičių, net mėnesių, kol sukursite glaustą ir išsa­mų tekstą, atspindintį tikrąsias jūsų vertybes ir gyvenimo kryptį. O vėliau, kai bėgant metams keisis aplinkybės ir jūsų požiūris, skaityda­mi tuos teiginius galbūt norėsite šį tą pakeisti.

Fundamentalūs gyvenimo misijos teiginiai bus jūsų asmeninė kon­stitucija, patikima norų ir vertybių išraiška, ypatingas saikas, kuriuo viską matuosite ir vertinsite.

Neseniai vėl perskaičiau savo gyvenimo misijos teiginius - tai da­rau gana dažnai. Vienas sėdėjau paplūdimyje, pačiame dviračių tako gale, ir redagavau sąrašą. Užtrukau keletą valandų, o kai baigiau, pasi­jutau ryžtingesnis, sutelktesnis, laisvesnis.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 139

Manau, kad rašymo procesas lygiai toks pats svarbus kaip ir patys teiginiai. Rašydami ar perrašydami misijos teiginius, jūs analizuojate savo prioritetus ir keičiatės. Jus supantys žmonės pradeda suvokti, kad jūsų veiksmai ne atsitiktiniai, kad jūs turite gyvenimo viziją, ku­rią stengiatės įgyvendinti, ir tai jus pakylėja.

IŠNAUDOKITE SAVO SMEGENŲ GALIMYBES

Kai pasitelkę vaizduotę ir sąžinę kuriame savo gyvenimo misijos teiginius, funkcionuoja dešinysis smegenų pusrutulis. Ir jeigu moka­me tas funkcijas optimizuoti, mūsų pirmojo kūrimo (projektai, pla­nai) galimybės smarkiai padidėja. Po kelis dešimtmečius trukusių sme­genų tyrinėjimų gimė pusrutulių dominavimo teorija, iš esmės tei­gianti, kad žmogaus smegenų pusrutuliai - kairysis ir dešinysis - turi skirtingas paskirtis ir funkcijas, apdoroja skirtingą informaciją ir spren­džia, jei taip galima pasakyti, skirtingas problemas.

Kairysis pusrutulis, manoma, susijęs su logine bei žodine informa­cija bei jos apdorojimu, o dešinysis kontroliuoja intuiciją, kūrybą. Kairysis pusrutulis - tai žodžiai, o dešinysis — vaizdiniai. Kairysis - tai sudėtinės dalys ir jų ypatumai, dešinysis - tų dalių sąsajos ir jų visu­ma. Kairysis - tai analizė, dešinysis - sintezė, dalių jungimas į visumą. Kairysis — tai nuoseklus mąstymas, dešinysis - apibendrinimai, išva­dos. Kairysis - ribojamas laiko, dešinysis - neribojamas.

Nors smegenys funkcionuoja kaip visuma, paprastai dominuoja vienas iš dviejų pusrutulių. Suprantama, idealu būtų, jei mes turėtu­me išlavintus abu smegenų pusrutulius. Deja, dažniausiai žmonės nė­ra linkę trauktis iš savo „patogios būties būsenos", kitaip sakant, jie nieko nenori keisti, jiems gerai taip, kaip yra.

Žinomas JAV psichologas Abraomas Maslou (Abraham Maslow) yra pasakęs: „Tas, kuris moka gerai kalti plaktuku, visur aplinkui ma­to vinis." Du pusrutuliai ir vieno iš jų dominavimas - tai dar vienas faktorius, lemiantis dvejopą „jaunos ar senos moters" paveikslo maty­mą. Žmonės su dominuojančiu dešiniuoju pusrutuliu ir žmonės su dominuojančiu kairiuoju pusrutuliu pasaulį supranta skirtingai.

140 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Mūsų visuomenėje labiau vertinamas kairysis smegenų pusrutulis - logika, žodžiai, tikslumas yra visų svarbiausia. Kūrybinis, intuityvus ir emocinis mūsų prigimties pradas labai dažnai sumenkinamas. Dau­geliui iš mūsų atrodo kur kas svarbiau pažadinti dešiniąją savo smege­nų pusę.

Be abejo, toks smegenų funkcijos suvokimas yra supaprastintas. Reikia tikėtis, kad nauji tyrimai į šiuos klausimus atsakys išsamiau. Čia norėjau tik pabrėžti, kad smegenų galimybės yra neribotos ir mes naudojamės tik labai menka jų dalimi.

DU BŪDAI, KAIP „ĮJUNGTI** DEŠINĮJĮ PUSRUTULĮ

Remdamiesi smegenų dominavimo teorija, galime daryti išvadą, kad pirmojo kūrimo kokybė iš esmės priklauso nuo dešiniojo pusrutu­lio funkcijos. Kuo labiau ją lavinsime, tuo lakesnė bus mūsų vaizduo­tė, tuo geriau gebėsime susieti atskiras tikrovės dalis į visumą, tuo laisvesni būsime nuo aplinkybių ir laiko, tuo geriau įsivaizduosime savo ateitį.

Praplėskime akiratįKai nenumatyti įvykiai išmuša mus iš vėžių, tada staiga „įsijungia"

dešinysis pusrutulis. Mylimo žmogaus mirtis, sunki liga, finansinės problemos ar kiti rūpesčiai kartais mus sustabdo ir priverčia tarsi iš šalies pažvelgti į savo gyvenimą bei atsakyti į keletą sudėtingų klausi­mų: „Kas man iš tiesų svarbiausia? „Kodėl darau tai, ką darau?"

Jei esame proaktyvus, nebūtinai lauksime, kol kiti žmonės ar ap­linkybės suteiks progą visa tai patirti. Tuos potyrius galime sukelti sąmoningai.

Yra daug būdų tai padaryti. Pavyzdžiui, galite įsivaizduoti savo lai­dotuves - panašų pratimą atlikome šio skyriaus pradžioje. Arba para­šyti sau šlovinamąją kalbą, - pabandykite, išvardykite savo nuopelnus ir visa kita.

Galite įsivaizduoti save per dvidešimt penkerių, paskui per penkias­dešimties metų sutuoktuvių jubiliejų. Paprašykite, kad jums padėtų

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 141

sutuoktinis. Pabandykite įsivaizduoti šeimyninius santykius tokius, kokius norėtumėte turėti po daugelio metų nuoseklių jūsų pastangų.

Įsivaizduokite, kad jus išleidžia į pensiją. Ką gera nuveikėte, ką nepaprasta jums pavyko pasiekti? Ką planuojate daryti išėję į pensiją? Ar norėsite užsiimti kokia kita veikla?

Neapsiribokite mintimis. Kurkite vaizdą su įvairiausiomis smul­kmenomis. Įsivaizduokite savo jausmus ir emocijas. Pažadinkite vi­sus savo pojūčius.

Panašų eksperimentą esu atlikęs su keliomis universiteto studentų grupėmis. „Įsivaizduokite, - sakydavau, - kad jums liko gyventi vie­nas semestras. Kaip jį praleisite?"

Taip žvelgiant pasaulis pasikeičia. Staiga išryškėja kitos vertybės, apie kurių egzistavimą pirmiau nieko nežinojote.

Arba siūlydavau studentams savaitę gyventi taip, tarsi ta savaitė būtų paskutinė, ir savo mintis užsirašinėti dienoraštyje.

Išaiškėjo įdomių dalykų: studentai imdavo rašyti tėvams laiškus ir kalbėti apie savo meilę bei pagarbą jiems; taip pat jie susitaikė su bro­liais, seserimis ir draugais, su kuriais buvo susipykę.

Varomoji jų gyvenimo jėga tomis akimirkomis būdavo meilė. Įsi­vaizdavę, kad jiems liko mažai gyventi, jie suprasdavo, kaip bepras­miška yra pyktis, smerkti ir kaltinti.

Esama daugybės technikų, kaip „įjungus" vaizduotę pažinti tikrą­sias gyvenimo vertybes. Išbandžiau ne vieną, tačiau visuomet gaunu tą patį rezultatą. Kai žmonės nutaria išsiaiškinti, kas jiems iš tiesų yra svarbu, jie tai daro pagarbiai. Jų akiratis išsiplečia, jie ima mąstyti platesnėmis kategorijomis, jie aprėpia kur kas daugiau negu ši diena ar rytojus.

Vizualizacija ir įtvirtinimasAsmeninis lyderiškumas - nevienalytis potyris. Ši savybė formuo­

jama ne tik kuriant gyvenimo misijos teiginius. Veikiau tai nuolatinė būsena, kai tuos teiginius bandoma realizuoti paisant svarbiausių gyvenimo vertybių ir visada galvojant apie pabaigą. Nepakeičiamas instrumentas tam tikslui pasiekti yra dešinysis smegenų pusrutulis.

142 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Prisiminkime ankstesnį mūsų pavyzdį. Sakykime, esu tėvas ir la­bai myliu savo vaikus, todėl įrašau tėvystę į gyvenimo misijos teiginių sąrašą. Tačiau kad ir kaip stengiuosi būti geras tėvas, dažnai susierzinu ir pratrūkstu pykti.

Tada pasiryžimą tapti geru tėvu ir tokiu būdu realizuoti šį savo gyvenimo misijos teiginį galiu įtvirtinti „įjungęs" dešinįjį pusrutulį, tiksliau, pasitelkęs vaizduotę.

Geras įtvirtinimas turi penkis komponentus. Jis yra asmeniškas, pozityvus, parašytas esamuoju laiku, vizualus ir jausmingas. Pavyzdžiui, galėčiau sukurti tokį įtvirtinimą: „Džiaugiuosi (jausmingumas), kad, kai mano vaikai elgiasi blogai, aš (asmeniškumas), mylintis tėvas, el­giuosi (esamasis laikas) išmintingai, tvirtai ir kantriai (pozityvumas)." Paskui galiu tokį savo elgesį vizualizuoti. Galiu visiškai apsipalaiduoti ir mintyse susikurti įvairias situacijas, kuriose vaikai, mano suprati­mu, elgiasi netinkamai. Viskas labai gyva. Pavyzdžiui, galiu įsivaiz­duoti net kėdės paviršių, ant kurio sėdžiu, grindis po kojomis, savo megztinį, matau, kokia suknele vilki prieš mane stovinti dukra, regiu jos veido išraišką. Kuo detaliau įsivaizduoju, tuo labiau jaučiuosi situ­acijos dalyvis, o ne pašalinis stebėtojas.

Ir štai mano vaizduotėje dukra pasielgia netinkamai - tikrovėje toks jos elgesys mane tuojau pat išvesdavo iš kantrybės. Tačiau dabar, užuot kaip paprastai supykęs, įsivaizduoju, kad elgiuosi kaip mylin­tis, kantrus ir geras tėvas - taip, kaip esu sau prižadėjęs.

Tokiu būdu galiu susikurti programą, pasirašyti scenarijų, kuris atspindėtų mano svarbiausias vertybes, mano gyvenimo misijos tei­ginius.

Jei taip lavinsiuosi kasdieną, mano elgesys galiausiai pasikeis. Užuot gyvenęs pagal scenarijų, primestą man tėvų ar visuomenės, galiu gyventi išties nepriklausomai, vadovaudamasis tik savo vertybių sistema.

Tokiu būdu įtvirtinti gyvenimo misijos teiginius išmokiau ir savo sūnų Syną. Tai jam labai padėjo tapti geru futbolininku, kai jis žaidė vidurinės mokyklos komandoje gynėju. Iš pradžių jis vizualizuodavo mano padedamas, o vėliau taip lavintis jau galėjo savarankiškai.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 143

Jis atsipalaiduodavo ir imdavo giliai kvėpuoti. Kai visiškai nurim­davo, padėdavau jam vizualizuoti save kuo sudėtingesnėse situacijose, pačiame žaidimo įkarštyje.

Sūnus įsivaizduodavo, kad su kamuoliu artėja varžovų komandos puolėjas, ir jam reikia akimirksniu nuspręsti, kaip apsiginti. Tada jis vizualizuodavo kelis situacijos variantus ir savo reakciją kiekvienu at­veju. Kartą jis pasiskundė, kad nuolatos jaučiasi įsitempęs. Kai išana­lizavome tuos pojūčius, aš supratau, kad tokios būsenos priežastys grynai psichologinės - jis prieš rungtynes imdavo nuogąstauti, kad jį sukaustys įtampa, tiksliau, jis pats tą įtampą imdavo vizualizuoti. Taigi mano paskatintas jis ėmė vizualizuoti sudėtingas sportines situacijas, kuriose jaučiasi atsipalaidavęs. Darydami šiuos pratimus supratome, kad vizualizacijos turinys išties labai svarbus. Jei įsivaizduojate neigia­mus dalykus, tai juos ir susikuriate.

Žinomas vadybos specialistas daktaras Čarlzas Garfildas (Charles Garfield) atliko išsamius ekstremaliai dirbančių sportininkų ir versli­ninkų galimybių tyrimus. Jis susidomėjo NASA programa ir ėmė stebėti, kaip astronautai, prieš išeidami į atvirą kosmosą, kiekvieną savo žingsnelį daugybę kartų repetuodavo žemėje, dirbtinai sukurtoje kosmoso aplinkoje. Nors Čarlzas Garfildas jau turėjo matematikos daktaro laipsnį, jis nutarė ištirti ekstremaliomis sąlygomis dirbančius žmonės ir apsiginti psichologijos daktaro darbą.

Visų pirma jam pavyko nustatyti, kad jo tiriamieji turi puikią vaiz­duotę. Prieš imdamiesi konkrečios veiklos, jie ją „pamato, pajaučia ir išgyvena". Galima sakyti, jie pradeda turėdami galvoje pabaigą.

Šį metodą galima taikyti visur. Kad ir kokia būtų jūsų veikla - gal jūs reklamuojate naujas prekes, gal jūsų laukia sudėtingos derybos, gal rengiatės spręsti savo kasdienes problemas - pirmučiausia visa tai aiš­kiai, gyvai ir kruopščiai atlikite vaizduotėje. Susikurkite „vidinę sau­gumo zoną". Jei mintyse gerai išanalizuosite situaciją, ji nebeatrodys jums tokia paini ir jūsų nebegąsdins.

Jūsų dešinysis smegenų pusrutulis yra nuostabus instrumentas, kuriuo jūs kuriate savo gyvenimo misijos teiginius ir juos vėliau veiksmingai realizuojate.

144 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Vizualizuoti dalykus bei juos įtvirtinti moko daugybė knygų, gar- sajuosčių ir vaizdajuosčių. Kuriami nauji saviugdos metodai, iš jų ver­ta paminėti pasąmonės programavimą, neurolignvistinį programavi­mą ir naujas savitaigos formas. Šie metodai - tai tų pačių fundamen­talių pirmojo sukūrimo principų aiškinimas, mokymas ir pateikimas. Tyrinėdamas „sėkmės11 literatūrą, perskaičiau šimtus knygų. Nors kai kurios jų yra pernelyg pretenzingos ir remiasi ne moksliniais faktais, o pramanais, vis dėlto iš esmės ši literatūra yra vertinga. Manyčiau, kad daugelio ten aprašytų principų šaltinis yra Biblija.

Kai žmogus turi lyderio savybių, jis taip pat moka ir vizualizuoti, ir savo vizijas įtvirtinti - šie gebėjimai atsiranda tarsi savaime, kai gy­venimo centre yra sutelkti tikslai ir principai. Manau, kad visų pa­grindinių religijų esmė yra ta pati — tai tik į kitas formas įvilkti saviug­dos būdai: meditacijos, maldos, įžadai, Rašto studijos ir dar daug kitų.

Tačiau jei šias technikas, nepaisydami esminių bendrabūvio prin­cipų, padarysite visuomeninės etikos dalimi, tai jos tenkins tik ribotus jūsų ego poreikius.

Vizualizacija ir įtvirtinimas yra mentalinio programavimo formos, todėl prieš programuodami pirmiausia turime įsitikinti, kad progra­ma dera su mūsų vidiniu centru, su teisingais principais, o nėra orien­tuota į pinigus ar ką kita.

Pasitelkęs vaizduotę ir siekdamas materialinės naudos, žmogus iš tiesų gali pakilti į sėkmės viršūnę, tačiau dažnai greitai nusirita žemyn. Todėl aš manau, kad vaizduotės paskirtis kur kas kilnesnė. Kai vaiz­duotė paklūsta sąžinei, žmogus peržengia savojo ego ribas, ima gyven­ti kitų labui, jo būtį pagrindžia unikalūs tikslai ir bendros mūsų tik­rovės principai.

T ik slai ir v aid m eny s

Kai dešiniojo pusrutulio sukurtiems vizijos paveikslams reikia su­teikti žodinę formą - paversti juos į gyvenimo misijos teiginius - jums būtina „įjungti" kairįjį smegenų pusrutulį, kurio funkcija yra apdoroti loginę ir žodinę informaciją. Kvėpavimo pratimai „sutaiko"

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 145

protą su kūnu, o štai rašymas padeda susieti sąmonę su pasąmone. Rašymas išgrynina mintį, suskirsto ją kaip visumą į atskiras sudeda­mąsias dalis, galima sakyti, į atskirus punktus.

Mes gyvenime atliekame daug vaidmenų. Pavyzdžiui, aš vienu me­tu atlieku sutuoktinio, tėvo, dėstytojo, bažnyčios bendruomenės na­rio ir verslininko vaidmenis, ir visi jie man yra svarbūs.

Didelė sėkmės siekiančių žmonių problema yra ta, kad jie nemoka mąstyti apibendrintai. Jie dažnai nejaučia proporcijų, neturi pusiau­svyros jausmo bei ryšio su aplinka - visa to, kas padeda siekti sėkmės. Jie stačia galva neria į darbą ir pamiršta pasirūpinti savo sveikata. Dėl profesinės sėkmės jie gali paaukoti net santykius su brangiausiais žmo­nėmis.

Jei kurdami savo viziją suskirstysite ją į atskiras dalis, į atskirus gyvenimo misijos teiginius, į atskirus vaidmenis, ji bus labiau suba­lansuota. Štai jūsų profesinė veikla (nesvarbu, ar jūs prekybininkai, ar vadybininkai, ar gamintojai) - pagalvokite, ko norite pasiekti? kokio­mis vertybėmis vadovaujatės? kaip ta veikla veikia kitus jūsų vaidme­nis: vyro, žmonos, tėvo, motinos, kaimyno, bendruomenės nario? Kokie norite būti, atlikdami savo vaidmenis? Kas jums svarbu?

Štai kaip vienos bendrovės vadovas sukonkretino savo gyvenimo misiją - suskirstė ją į atskirus teiginius bei vaidmenis:

Mano gyveninio misija - garbingai gyventi ir padėti kitiems

Kad atlikčiau šią misiją:

Esu geraširdiškas: myliu kiekvieną žmogų, kad ir kas jis būtų.Aukoju: visą savo talentą, laiką ir išteklius skiriu savo misijai.Įkvepiu: mano gyvenimas - tai įrodymas, kad visi esame mylinčio

Dangiško Tėvo vaikai ir kad visi galijotai gali būti įveikti.Darau kitiems įtaką: mano darbai keičia kitų žmonių gyvenimą.

Mano svarbiausi vaidmenys:

Vyro: žmona yra svarbiausias asmuo mano gyvenime. Mes kartu mėgaujamės harmonijos, triūso, dosnumo, taupumo vaisiais.

146 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Tėvo: stengiuosi, kad mano vaikai kasdien patirtų vis didesnį džiaugsmą.

Sūnaus ir brolio: myliu savo tėvą ir brolį; kai jiems reikia manęs, visada esu šalia.

Krikščionio: esu ištikimas Dievo tarnas, pasirengęs visada tarnauti kitiems Dievo vaikams.

Kaimyno: mano bendravimas su kitais atspindi mano meilę Kristui.Pokyčių katalizatoriaus: esu tas, kurio dėka bendrovė dirba labai

našiai.Mokinio: kasdien išmokstu vis naujų svarbių dalykų.

Jei jūsų gyvenimo misija sudalyta į atskirus teiginius, į svarbiausius gyvenimo vaidmenis, pats gyvenimas tampa pusiausviras ir harmo­ningas. Kiekvieną vaidmenį atliekate puikiai, nes visi jie jums yra vie­nodai svarbūs.

Kai žinote, kokie yra jūsų pagrindiniai vaidmenys šiandieną, jūs numatote ilgalaikius savo tikslus - kaip tie vaidmenys atrodys po dau­gelio metų. „Įjunkite" dešinįjį pusrutulį - savo vaizduotę, kūrybišku­mą, sąžinę. Jei jūsų gyvenimo misija pagrįsta teisingais principais, tai ir tikslai bus teisingi, jie derės su natūraliais gamtos ir visuomenės dėsniais ir juos bus paprasta įgyvendinti. Jie bus tik jūsų: atspindės esmines jūsų vertybes, unikalų talentą, asmenybę.

Siekiant tikslo svarbu yra galutinis rezultatas, o ne veikla. Kiekvie­ną akimirką jūs žinote, ko siekiate ir kiek jau esate pasiekę, - kokioje savo kelio atkarpoje esate. Jūs mokate susikaupti, esate proaktyvus, atsakote už kiekvieną savo poelgį, - štai tada jūsų gyvenimo misijos teiginiai bus realizuoti ir visi vaidmenys atlikti puikiai.

Vaidmenys ir tikslai gyvenimo misijai suteikia organizuotumo ir kryptingumo. Jei dar neturite gyvenimo vizijos, jei nenusistatėte gy­venimo misijos, pats metas tai atlikti. Kai apsibrėšite savo veiklos sritis ir priešais akis turėsite kelis konkrečius gyvenimo tikslus, jūsų veiksmai taps prasmingesni ir tikslesni.

Tikslai esti pagrindiniai, kurių siekiame visą gyvenimą, ir artimiau­sieji, kurių siekiame šiandieną, rytoj... Artimiausius tikslus aptarsime

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 147

kalbėdami apie trečiąjį įprotį. Šiuo metu jums svarbiausia suformu­luoti savo gyvenimo misijos teiginius, išmokti savo vaidmenis ir nu­sistatyti pagrindinius tikslus.

Š e im ų m isijo s t e ig in ia i

Antrasis įprotis veiksmingas visose veiklos srityse. Visi — paskiri as­menys, šeimos, įvairios visuomeninės grupės, bendrovės - pasieks kur kas geresnių rezultatų, jei savo veiklą pradės turėdami galvoje pabaigą. Daugelis šeimų, kilus nesutarimams ar krizei, ieško greitų pagalbos priemonių, akimirksniu veikiančio vaisto. Kai šeimoje kyla įtampa, į santykių paviršių išplaukia pačios blogiausios sutuoktinių savybės: jie tampa sarkastiški, linkę tuojau pat kritikuoti, bartis, o kartais būna atvirkščiai — užsisklendžia savyje ir tyli. Vaikai, matydami tokį tėvų elgesį, susiformuoja nuomonę, kad šeimos problemas galima spręsti tik dviem būdais: aršiai įrodinėti savo tiesą arba pasiduoti.

Šeimos šerdis - bendros vizijos ir vertybės, bendra gyvenimo misi­ja - yra pastovi, ji nekinta. Rašydami šeimos gyvenimo misijos teigi­nius, jūs paklojate jos pamatus.

Tokie šeimos gyvenimo misijos teiginiai, arba jos vizija, yra šei­mos konstitucija, standartas, ypatingas matas, kuriuo bus vertinami visi bendri sprendimai. Ji suteikia šeimos gyvenimui tęstinumo, vien­tisumo, kryptingumo. Jei atskirų šeimos narių vertybės neprieštarau­ja šeimos vertybėms, visa šeima kartu gali siekti bendrų tikslų.

Pakartosiu, kad misijos teiginių rašymas lygiai toks pat svarbus kaip ir patys teiginiai. Ši veikla sutelkia šeimą, pagerina jos funkciona­vimą. Kartu kurdami šeimos gyvenimo misijos teiginius, šeimynykš­čiai stiprina savo GP (prisiminkite auksinius kiaušinius).

Jei šeimos misijos teiginius kuria visi šeimynykščiai, jei kiekvienas pasako savo nuomonę, ima formuotis jų tarpusavio supratimas. Dirb­dama kartu šeima gauna kur kas geresnį rezultatą, negu gautų kiekvie­nas jos narys dirbamas atskirai. Periodiškai persvarstydama savo misi­jos teiginius, plėsdama požiūrį, koreguodama interesus ir veiklos kryp­tis, šeima išsaugo bendras vertybes ir išlieka vieninga.

148 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Šeimos misijos teiginiai tampa šeimos valdymo įrankiu. Kai kyla problemų, šeimos konstitucija primena, kas kiekvienam šeimos na­riui yra svarbiausia, taip pat padeda rasti optimalų problemos spren­dimą, pagrįstą teisingais principais.

Štai mūsų namuose šeimos gyvenimo misijos teiginiai kabo sve­tainėje ant sienos, kad kiekvienas galėtų kasdien pasitikrinti.

Nuolatos skaitydami žodžius apie meilę, tvarką, atsakingą nepri­klausomybę, paslaugumą ir kitas bendro gyvenimo vertybes, mes su­sikuriame kriterijų, kuriuo vertiname, kaip mums - šeimai - sekasi siekti svarbiausių mūsų tikslų.

Planuodami šeimos veiklą, mes klausiame: „Kokių tikslų, atsižvelg­dami į svarbiausius šeimos gyvenimo principus, mes sieksime? Kaip sieksime? Kaip puoselėsime savo vertybes?11

Savo misijos teiginius mes persvarstome ir tiksliname du kartus per metus - rugsėjo ir birželio mėnesiais, mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Mes juos tobuliname, įtvirtiname ir patikriname, ar jie dera su tikrove. Tai darydami stipriname tikėjimą savo vertybėmis ir savimi.

O r g a n iza c ijų m is ijo s t e ig in ia i

Organizacijoms taip pat labai svarbu suformuluoti savo misijos teiginius, susikurti savo veiklos viziją. Kai dirbu su bendrovėmis, su žmonių grupėmis, svarbiausia mano užduotis yra padėti joms susi­kurti veiksmingus misijos teiginius. Kad būtų veiksmingi, jie turi at­spindėti svarbiausius tos organizacijos tikslus, kurie kartu išreiškia ir kiekvieno jos nario tikslą. Dar kartą pakartosiu: misijos teiginių kūri­mas lygiai toks pat svarbus kaip ir pati misija. Šis procesas sutelkia darbuotojus ir padeda siekti bendro tikslo.

Ne kartą esu stebėjęs, kaip apmokomi nauji IBM specialistai. Ma­ne tai išties žavi. Bendrovės vadovai kaskart susirinkę paskelbia, kad IBM trys svarbiausios vertybės yra šios: žmogaus orumas, tobulumo siekis ir tarnystė kitiems.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 1 4 9

Tai sudaro IBM vertybių sistemą. Visa kita gali keistis, bet šie trys teiginiai - niekada. Šios vertybės susieja visus bendrovės narius, at­spindi bendrą tikslą ir garantuoja asmeninį kiekvieno saugumą.

Kartą konsultavau IBM inžinierių grupę Niujorke - apie dvide­šimt žmonių. Netikėtai vienas iš jų pasijuto blogai. Jis paskambino žmonai į Kaliforniją, o ši labai susirūpino, mat vyras sirgo reta lėtine liga ir jam reikėjo specialaus gydymo. Atsakingi už kursus IBM vady­bininkai nuvežė vyriškį į labai gerą ligoninę, kurioje buvo reikiamų specialistų. Tačiau žmona vis tiek būgštavo ir norėjo, kad vyras grįžtų namo, kur jo jau laukė asmeninis gydytojas.

Taigi kolegos nutarė išsiųsti jį namo. Taupydami laiką, jie ma­lūnsparniu nuskraidino ligonį į oro uostą, o iš oro uosto — specialiu reisu į Kaliforniją.

Neįsivaizduoju, kiek jiems tai kainavo, bet manau, kad ne vieną tūkstantį dolerių. IBM bendrovė vertina kiekvieną savo darbuotoją. Tokia jų strategija, taip jie supranta bendras vertybes.

O štai kitas pavyzdys. Kartą atvykau į vieną viešbutį, kuriame tu­rėjau mokyti 175 prekybos centrų vadybininkus. Mane nustebino aukšta aptarnavimo kokybė. Viešbučio patarnautojai elgėsi natūraliai, spontaniškai, jų neprižiūrėjo joks viršininkas.

Į viešbutį atvykau gana vėlai. Užsiregistravęs pasidomėjau, ar ap­tarnaujantis personalas dar dirba. Registratorius atsakė:

- Ne, tačiau jeigu norite, galiu nueiti į virtuvę ir atnešti sumuštinį, salotų ar šiaip ko užkąsti.

Jam atrodė labai svarbu pasirūpinti, kad man čia būtų jauku.— Gal norėtumėte apžiūrėti posėdžių salę? - paskui paklausė jis. -

Jei turite kokių pageidavimų, sakykite, aš viskuo pasirūpinsiu.Stebėtina, kad šis darbuotojas nuoširdžiai siūlėsi man padėti nie­

kieno neprižiūrimas ir neraginamas.Kitą dieną prieš pat paskaitą susigriebiau, kad neturiu spalvotų ra­

šiklių tekstui žymėti. Per pertraukėlę išėjęs į holą pastebėjau pasiunti­nuką, bėgantį su kažkokia užduotimi.

150 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Pakliuvau į bėdą, - pasiskundžiau. - Skaitau paskaitą ir man reikia spalviklių, bet neturiu laiko jų ieškoti.

Jis atsisuko ir perskaitęs kortelėje mano pavardę atsakė:- Aš viskuo pasirūpinsiu, pone Coveyau.Užuot atsakęs „Nežinau, kur jų gauti" arba „Kreipkitės į administ­

ratorių", jis pats viskuo pasirūpino, tarsi jam būtų buvusi didžiulė garbė man pasitarnauti.

Kai koridoriuje apžiūrinėjau kabančius paveikslus, prie manęs pri­ėjo vienas viešbučio tarnautojas ir paklausė:

- Pone Coveyau, jei norite daugiau sužinoti apie kūrinius, mes turime jų katalogą.

Kaip viskas apgalvota! Koks paslaugumas!Vėliau stebėjau tokį epizodą: viešbučio valytojas, užlipęs ant aukš­

tų kopėčių, valė holo langus ir pamatė, kad lauke, sodelyje, suklupo moteris su ramentais. Nors šalia jos buvo žmonių, valytojas nulipo nuo kopėčių, išbėgo į lauką ir padėjo moteriškei įeiti į viešbutį, pas­kui grįžo į savo darbo vietą ir baigė valyti langus.

Panorau išsiaiškinti, kaip viešbučio vadovams pavyko išugdyti to­kią puikią darbo kultūrą, išmokyti savo darbuotojus tokio paslaugu­mo. Šnektelėjau su ūkvedžiais, padavėjais, pasiuntinukais ir supratau, kad jie visi nuoširdžiai tikėjo savo organizacijos vertybėmis.

Kai pro užpakalines duris įėjau į virtuvę, pamačiau įdomų plakatą. Jame buvo užrašyta svarbiausioji jų vertybė: „Nepriekaištingas kiek­vieno kliento aptarnavimas." Galiausiai kreipiausi į viešbučio vadybi­ninką ir tiesiai jam pasakiau:

- Aš padedu bendrovėms kurti grupinį ypatumą, grupinę kultūrą. Esu sužavėtas jūsų viešbučio tvarkos.

- Ar žinote, kur mūsų sėkmės paslaptis? - paklausė jis ir išsitraukė surašytus viso viešbučių tinklo misijos teiginius.

- Įspūdinga! - atsakiau perskaitęs. - Vis dėlto panašias įspūdingas vizijas ir misijas turi daugelis bendrovių.

- Ar norėtumėte žvilgtelėti į misijos teiginius, sukurtus specialiai šiam viešbučiui? - paklausė jis.

- Norite pasakyti, kad jūsų viešbutis turi atskirą viziją?

- Žinoma.- Kitokią negu viso viešbučių tinklo?- Taip. Nors neprieštarauja bendriems teiginiams, mūsų misija

sukurta specialiai mums, atsižvelgiant į mūsų sąlygas, aplinką ir laiką.Jis padavė man kitą popieriaus lapą.- Kas kūrė šiuos teiginius? - pasidomėjau aš.- Visi mes.- Visi? Tikrai kiekvienas?- Taip.- Ir ūkvedžiai?- Ir ūkvedžiai.- Ir padavėjos?- Ir padavėjos.- Ir administratoriai?- Ir administratoriai. Ar norite pamatyti, kokias misijas yra sura­

šę tie žmonės, kurie čia dirbo vakar, kai atvykote jūs? - ir jis parodė man jų surašytus misijos teiginius, kurie atspindėjo ir bendrąsias organizacijos vertybes. Kiekvienas tarnautojas dalyvavo kuriant bendrą viziją.

Viešbučio vizija, misijos teiginiai, buvo tarsi ašis, ant kurios sukosi visi kiti atskirų darbuotojų teiginiai. Bendra vizija buvo kriterijus, kuriuo jie vadovavosi darydami savo profesinius sprendimus. Ji at­spindėjo darbuotojų santykius su viešbučio svečiais, su bendradarbiais. Ta vizija pakeitė vadybininkų ir vadovų darbo stilių, ja remiantis bu­vo samdomi bei apmokomi darbuotojai.

Kai vėliau nuvykau į kitą to paties tinklo viešbutį, pirmiausia pa­prašiau parodyti jų rašytinę viziją, ir jie mielai sutiko. Kai šiame vieš­butyje pamačiau jų šūkį „Nepriekaištingas kiekvieno svečio aptarna- vimas“, supratau, kad tai ne šiaip sau gražūs žodžiai.

Tris dienas viešbutyje įdėmiai stebėjau įvairiausias situacijas ir per­sonalo elgesį. Klientų aptarnavimas buvo išties nepriekaištingas, be to, visuomet individualus. Štai, pavyzdžiui, kai paklausiau vieno dar­buotojo, kur yra geriamo vandens fontanėlis, užuot tik nurodęs, jis nuvedė mane prie jo.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 151

152 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Didžiausią įspūdį patyriau tada, kai sužinojau, kad vienas patar­nautojas savo noru vadybininkui prisipažino padaręs klaidą. Tada mes užsisakėme pietus į kambarį. Mums pranešė, kada maistas bus patiek­tas tuojau pat, tačiau patarnautojas netyčia išpylė karštą šokoladą ir, kadangi jam reikėjo pakeisti staltiesę ir vėl pripilti gėrimo, vėlavo gal penkiolika minučių. Mums tai nebuvo labai svarbu. Mes nepareiškė­me jokių pretenzijų.

Vis dėlto kitą dieną kambarių aptarnavimo personalo vadybinin­kas atsiprašė ir kaip kompensaciją už patirtus nepatogumus pasiūlė nemokomus pusryčius.

Kiek daug tai pasako apie viešbučio kultūrą! Patarnautojas pranešė savo viršininkui apie šį tarsi nereikšmingą epizodą, nes jam išties rūpė­jo viešbučio svečiai.

Kaip sakiau pirmojo viešbučio vadybininkui, esu matęs daugybę bendrovių vizijų ir jų misijų teiginių. Noriu pridurti štai ką: yra di­džiulis skirtumas tarp vizijos, parašytos visų organizacijos narių, ir vizijos, kurią kabinetuose už raudonmedžio durų sukurpia keli vadovai.

Didelė organizacijų (taip pat ir šeimų) problema yra ta, kad žmo­nėms dažnai nerūpi nei kitų tikslai, nei visos organizacijos siekiai. Jie tiesiog tais dalykais nesidomi.

Konsultuodamas bendroves dažnai sutinku žmonių, kurių indivi­dualūs tikslai labai skiriasi nuo bendrų tikslų. Taip pat pastebėjau, kad dažnai bendrovių darbo apmokėjimo sistema nė kiek neatspindi jų deklaruojamų vertybių.

Pradėdamas dirbti su bendrovėmis, kurios turi vienokią ar kitokią rašytinę viziją, aš pirmiausia klausiu: „Kas iš jūsų darbuotojų žino, kad bendrovė turite rašytinę viziją? Kas iš jūsų yra matęs jos misijos teiginius? Kas juos kūrė? Kas iš jūsų jais tikrai tiki ir remiasi, kai spren­džia svarbias profesines problemas?"

Jeigu nedalyvaujate, kai surašomi jūsų bendrovės misijos teiginiai, vadinasi, jie nėra jūsų profesinės veiklos gairės. Užsirašykite štai šiuos žodžius, pasibraukite juos: Jeigu jūsų nedomina bendros veiklos vizija, tai jūs dirbate blogai.

II ĮPROTIS • PRADĖDAMAS GALVOK APIE PABAIGĄ 153

Tik ką į bendrovę atėjusiam darbuotojui (arba, sakykime, mažam vaikui šeimoje) iš pradžių tikslą galite nurodyti, įbrukti, ir veikiausiai jis paklus, ypač jei bendrovėje (ar šeimoje) darnūs tarpusavio santykiai.

Bet žmonės bręsta ir profesinė veikla jiems įgauna kitą prasmę - jie nori būti visaverčiai savo organizacijos nariai. Antraip jie rimtai nepri­ims jokių tikslų, neturės stiprių motyvų jų siekti.

Štai kodėl misijos teiginius reikia rašyti kantriai, nuoširdžiai, at- jaučiai, negailint talento ir energijos. Pakartosiu dar kartą: bendrovės misijos teiginiai nėra greitosios pagalbos forma. Kad bendrovės veikla ir valdymas imtų derėti su strategine jos vizija ir vertybėmis, reikia laiko, nuoširdžių pastangų, nuoseklumo, drąsos.

Organizacijų misijos teiginiai atspindi visų jos narių troškimus ir vertybes, ugdo jų vienybę ir pareigingumą. Tokie teiginiai yra stan­dartas, matas, kuriuo jie matuoja savo veiklą. Kai bendrovė turi veik­los viziją, jos darbuotojų nebereikia kontroliuoti ar jais manipuliuoti, nes jie yra nekintanti bendrovės šerdis.

P a ta r im a i

1. Užrašykite įspūdžius, kuriuos patyrėte įsivaizduodami savo laido­tuves (pratimas, kurį aprašiau knygos pradžioje). Kad būtų leng­viau sutelkti mintis, siūlau šią lentelę.

Veiklos pobūdis Veiklos charakteris Indėlis Pasiekimai

Šeima

Draugai

Darbas

Bažnyčia,Bendruomenė

1 5 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

2. Skirkite truputį laiko ir užrašykite, kaip įsivaizduojate savo vaid­menis. Ar esate jais patenkinti?

3. Kasdien trumpam atidėkite visus darbus ir pradėkite formuluoti savo gyvenimo misijos teiginius.

4. Panagrinėkite A priede pateiktą lentelę: kokie centrai formuoja jū­sų elgesio modelį? Ar jūs patenkinti šios analizės rezultatais?

5. Pradėkite rinkti ir užsirašinėti pastabas, mintis, citatas, - viską, kuo remdamiesi galėtumėte suformuluoti savo gyvenimo misijos tei­ginius.

6. Prisiminkite kokį nors projektą, kurį netrukus turėsite įgyvendin­ti, ir pabandykite įgyvendinti jį mintyse. Užrašykite, kokių rezul­tatų trokštate pasiekti ir kokių veiksmų ketinate imtis.

7. Aptarkite antrąjį įprotį su šeima ar su darbo kolegomis, pasiūlykite kartu pradėti kurti šeimos ar darbo grupės misijos teiginius.

III ĮPROTIS

P r a d ė k n u o

SVARBIAUSIŲ DALYKŲ

156 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

A sm e n in ė s v a d y b o s

prin cipai

Svarbūs dalykai neturi priklausyti nuo menkniekių.

- G o e t h e

SlULYČlAU SKIRTI šiek tiek laiko ir atsakyti j du klausimus. Tai padės jums geriau suprasti trečiąjį įprotį.

1. Ar esama tokio dalyko, kurio iki šiol nedarėte, tačiau kuris, jei nuolatos jj darytumėte, iš esmės pakeistų jūsų asmeninio gyveni­mo kokybę?

2. Koks dalykas galėtų taip pat pagerinti jūsų profesinės veiklos re­zultatus ?Jūsų atsakymus aptarsime vėliau, o dabar apžvelkime trečiąjį įprotį.

Trečiasis įprotis padeda siekti asmeninės veiklos vaisių, jis kyla iš pirmųjų dviejų.

Pirmasis įprotis padeda mums tapti kūrėjais ir prisiimti atsakomy­bę už savo gyvenimą. Šio įpročio pagrindas yra vaizduotė, sąžinė, lais­va valia ir savivoka. Jūs galite sau pasakyti: „Vaikystėje primestas ir viešosios nuomonės patvirtintas scenarijus man netinka. Jis neveiks­mingas. Turiu galimybę jį pakeisti."

Antrasis įprotis— tai pirmasis, arba mentalinis sukūrimas. Jį vykdo­me „įjungę" savo vaizduotę, mes protu kuriame dalykus, kurių dar nematome akimis. Paskui mūsų sąžinė nubrėžia tam tikras moralines ribas, kurių turime paisyti, kad jaustumės gyvenime laimingi. Antra-

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 5 7

sis įprotis glaudžiai susijęs su mūsų esminėmis paradigmomis, svar­biausiomis vertybėmis, taip pat su mūsų ateities vizija, su viso gyveni­mo misija.

Trečiąjį įprotį galima būtų pavadinti antruoju, arba materialiuoju, sukūrimu. Tai natūralus iš pirmųjų dviejų įpročių rezultatų kylantis veiksmas - tų rezultatų suaktualinimas. Tai laisva valia savo gyveni­mą grįsti principais. Tai tikslo siekimas, - nuolatos, kasdien, kiekvie­ną minutę.

Kad galėtumėte remtis trečiuoju įpročiu, pirma turite išsiugdyti pir­muosius du. Jūs negalite savo gyvenimo centre turėti tvirtų principų, kol nepažinote savo proaktyvios prigimties bei savo paradigmų ir ne­išmokote jų keisti.

Tik pasikloję visą šį būtiną pamatą, jūs, kasdien, kas valandą, kas minutę remdamiesi trečiuoju įpročiu> į savo gyvenimo centrą galite įkelti principus. Tada prasideda asmeninės vadybos etapas.

Prisiminkime: vadyba iš esmės skiriasi nuo vadovavimo, nuo ly­deriškumo. Pastaroji savybė - tai iš esmės dešiniojo smegenų pusru­tulio veiklos rezultatas. Tai veikiau menas, paremtas filosofija, tai at­sakymai į pagrindinius gyvenimo klausimus.

Kai tuos atsakymus turite, kai žinote, „kur reikia kirsti medžius", galite efektyviai organizuoti savo veiksmus, kurie padės jums kurti tokį gyvenimą, kokio norite. Tai yra asmeninio gyvenimo vadyba. Ir, žinoma, ji bus perniek, jeigu „tiesdami kelią iškirsite ne tuos medžius". Efektyvi vadyba yra visumos dalijimas į dalis, analizė, įvykių eilišku­mo numatymas, laiko skaičiavimas, - visa tai kairiojo smegenų pus­rutulio funkcijos. Sėkmingos asmeninės veiklos sąlygas galiu apibū­dinti tokiu aforizmu: Planuok iš dešinės, vykdyk iš kairės.

L a isv o s v a l io s jėg a

Be savivokos, vaizduotės ir sąžinės, egzistuoja dar viena labai svarbi savybė — laisva valia. Nuo jos priklauso žmogaus asmeninės vadybos sėkmė: gebėjimas rinktis, spręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Iš esmės tai yra gebėjimas proaktyviai veikti ir vykdyti savo programą.

158 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Žmogaus valios jėga yra neįtikėtina, - kasdien gyvenimas pateikia vis naujų šios tiesos įrodymų. Tačiau čia mes kalbame ne apie unika­lius žygdarbius, o apie nuolatinę mūsų veiklą, apie gyvenimo rutiną. Sėkmė mus lydės tada, kai išmoksime įtempti valią darydami kasdie­nius sprendimus. Jei norite „išmatuoti" savo valios stiprumą, paanali­zuokite, kaip vykdote pažadus bei įsipareigojimus. Mokėjimas tesėti duotą žodį - fundamentali žmogiškoji vertybė. Tai savigarba - esmi­nis charakterio etikos komponentas, tobulėjimo variklis.

Efektyvi asmeninio gyvenimo vadyba skatina pirmiausia rūpintis tuo, kas svarbiausia. Lyderyškumo savybė padeda išaiškinti, kas mums yra „svarbiausia", o vadyba - kaip su tais dalykais elgtis kiekvieną die­ną, kiekvieną minutę. Vadyba - tai drausmė, žingsniai tikslo link.

Galima pasakyti taip: jei esate geri savo gyvenimo vadybininkai, jūs elgiatės valingai ir laikotės tam tikros drausmės, kurios skatina laikytis jūsų vertybės. Jei esate valingi ir harmoningi, pirma rūpinatės savo vertybėmis, o ne jausmais, nuotaikomis ar impulsais.

Man labai patiko E. M. Grėjaus (E. M. Gray) esė Bendrasis sėkmės vardiklis ( The Common Denominator ofSuccess). Autorius visą savo gyvenimą ieškojo sėkmės elemento, kuriuo naudojasi visi laimingi žmonės. Jis priėjo išvadą, kad tai nėra darbštumas nei laimingas atsi­tiktinumas, nei koks ypatingas gebėjimas bendrauti, — nors visos šios savybės, be abejo, yra svarbios. Pasirodė, kad daugiau negu kiti daly­kai sėkmę lemia sugebėjimas pirmiausia padaryti tai, kas svarbiausia, - tai yra trečiasis sėkmės lydymų žmonių įprotis.

E. M. Grėjus teigia: „Sėkmės lydimi žmonės turi įprotį daryti tai, ko nevykėliai daryti nenori. Jie taip elgiasi ne todėl, kad jiems ta veik­la patinka. Žinoma, ne visada patinka, tačiau tikslas jiems yra svarbes­nis negu nenoras atlikti vieną ar kitą darbą." Kad galėtumėte nugalėti savo nenorą, jeigu jis kyla, jums reikia aiškaus tikslo, vizijos - tą susi­kuriate antruoju įpročiu. Paskui jūs tariate ryžtingą „taip", kai reikia atlikti išties svarbias užduotis, ir tvirtą „ne" visiems antraeiliams da­lykams. Jūs turite įtempti valią, kad atliktumėte nemalonius, tačiau svarbius darbus, o ne tenkintumėte vienadienius troškimus. Tokie yra proaktyvus pirmojo sukūrimo veiksmai.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 5 9

K e t u r i la ik o v a d y b o s r a id o s eta pa i

Kalbėdami apie trečiąjį įprotį, mes paliesime daugelį asmeninio gy­venimo ir laiko vadybos aspektų. Ilgai tyrinėjau šią veiklos sritį ir dabar tvirtinu, kad laiko vadybos esmę geriausiai apibrėžia ši taisyklė: Plamiodamas darbų atlikimo eiliškumą ir tuos darbus atlikdamas, vi­suomet atsižvelk į prioritetus. Ši taisyklė atspindi laiko vadybos mode­lių raidą, šia tema daug rašoma ir diskutuojama.

Asmeninės vadybos principai evoliucionavo panašiai kaip ir dau­gelis kitų žmogaus veiklos sričių. Didžiausi raidos postūmiai - arba, kaip sako rašytojas ir futuristas Alvinas Tofleris (Alvin Toffler), „ban- gos“ - atsiranda vienas po kito, progresuoja ir suteikia modeliams vis naujų svarbių aspektų. Pavyzdžiui, socialinė raida: pirmiausia įvyko agrarinė revoliucija, paskui - pramoninė ir galiausiai - informacinė. Kiekvienas kitas etapas yra pažangesnis, suteikia daugiau galimybių tobulėti visiems visuomenės nariams.

Laiko vadybos samprata kinta tokiomis pat bangomis — kiekviena suteikia vis daugiau galimybių valdyti savo gyvenimo aplinkybes ir situacijas. Pirmosios kartos laiko vadyba - tai ranka rašytos pastabos, planuojamų darbų sąrašai, bandymai apskaičiuoti, kiek reikės laiko ir energijos savo planams įgyvendinti.

Antrosios kartos laiko vadyba - tai tvarkaraščiai, žurnalai, kuriuo­se registruojami būsimi susitikimai. Tai bandymas pažvelgti į ateitį, sudaryti būsimųjų įvykių ir veiklos grafiką.

Trečioji karta — tai dabartiniai laiko organizavimo metodai. Jie siūlo svarbią naujovę - rinktis prioritetus, išsiaiškinti vertybes ir veikti atsižvelgiant į jas. Trečiosios kartos laiko vadybos metodai padeda tikslus suskirstyti į šiandieninius, tarpinius ir pagrindinius - atsižvel­giant į vertybes, kuriomis tie tikslai grįsti. Taip pat moko, kaip pla­nuoti dienos veiklą.

Nors trečiosios kartos laiko vadybos metodai išties nepaprastai ver­tingi, vis dėlto žmonės ima suprasti, kad „efektyvus veiklos organiza­vimas" ir „laiko vadyba" kartais duoda visai kitus rezultatus, negu kad buvo tikėtasi. Didesnio efektyvumo siekimas dažnai trukdo prasmin­gai bendrauti ir spontaniškai mėgautis gyvenimu.

160 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Daugelis žmonių mano, kad laiko organizavimo ir planavimo pro­gramos bei įvairūs tvarkaraščiai pernelyg varžo bei riboja laisvę, todėl jų atsisako. Tačiau griežtai atmesdami trečios kartos metodus, kartu su neigiamais dalykais jie atmeta ir teigiamus - kaip sakoma, „su van­deniu išpila kūdikį". Norėdami normaliai bendrauti, tenkinti kitus savo poreikius, kasdien mėgautis gyvenimu, jie vėl grįžta prie pirmo­sios ir antrosios kartų metodų.

Dėl minėtų priežasčių šiuo metu ima rastis ketvirtoji laiko vady­bos metodų karta. Ji visiškai kitokia negu pirmosios trys. Šių metodų šalininkai mano, kad terminas „laiko vadyba" iš esmės klaidingas, nes reikia organizuoti ne laiką - organizuotis reikia patiems. Pasitenkini­mas yra galutinių konkrečios veiklos rezultatų ir jų lūkesčių funkcija. O lūkesčiai (ir pasitenkinimas) yra mūsų įtakos rate.

Užuot didžiausią dėmesį skyrę daiktams ir laikui, ketvirtosios kar­tos laiko vadybos metodai rūpinasi darniais santykiais ir veiklos rezul­tatais- trumpai tariant, stengiasi išsaugoti P/GP pusiausvyrą.

II KVADRANTAS

Ketvirtosios kartos laiko vadybos principai pavaizduoti lentelėje. Kaip matome, laiką mes paprastai eikvojame ketveriopai.

Dvi veiklos sferos yra skubūs ir svarbūs dalykai. Skubūs- tai įvairūs darbai, kuriuos turime atlikti „nedelsdami!". Jie mus „spauste spau­džia". Pavyzdžiui, skambantis telefonas - tai skubus reikalas. Daugelis žmonių neįsivaizduoja, kaip galima nepakelti ragelio - jie viską meta ir puola atsiliepti.

Jei kam nors paskambinote, vargu ar pašnekovas pakėlęs ragelį pra­šys palaukti penkiolika minučių. Bet jei ateisite į priimamamąjį, vei­kiausiai teks palaukti, kol jis jus pakvies ar baigs pokalbį telefonu su kažkuo kitu.

Skubūs reikalai yra akivaizdūs. Jie mus spaudžia, reikalauja, kad jais pasirūpintume. Jie - prieš akis. Paprastai juos atlikti lengva ir malonu. Bet labai dažnai jie visai nesvarbūs! Ar reikalai svarbūs, pri­klauso nuo siekiamų rezultatų. Svarbus darbas yra dalis mūsų vizijos,

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 161

LAIKO SĄNAUDŲ SCHEMA

Skubūs dalykai Neskubūs dalykai

.3

1C/)

IVEIKLA:Krizių sprendimas

Neatidėliotinos problemos

Terminuotos užduotys

IIVEIKLA:Parengiamieji darbai, veikla, susijusi su GP Santykių kūrimas

Naujų galimybių ieškojimas Planavimas, poilsis

.3

1Z

IIIVEIKLA:Trukdymai, telefono skam­bučiaiĮvairūs laiškai, ataskaitos

Įvairūs susirinkimai Einamieji reikalai Visokie kiti reikalai

IVVEIKLA:Smulkmenos, kasdieniniai darbaiĮvairūs laiškaiĮvairūs telefono skambučiai Laiką gaišinantys lankytojai Pramogos

jis - tai žingsnis pagrindinių tikslų link. Į skubius (tačiau dažniausiai nesvarbius) reikalus mes reaguojame — puolame šen, puolame ten, užuot konstruktyviai veikę. Jeigu neturėsime išsiugdę antrojo įpročio, mes nežinosime, kas mums išties svarbiausia, todėl švaistysime laiką tvarkydami „skubius" (bet nesvarbius!) reikalus.

Patyrinėkime atidžiau laiko sąnaudų lentelę. I kvadrantas - taLsku- būs ir svarbūs reikalai. Jų rezultatai mums labai aktualūs, atlikti tuos darbus būtina tuojau pat. I kvadranto turinį mes dažnai vadiname „krizėmis" ir „problemomis". I kvadranto veikla, vaizdžiai tariant, pa­siglemžia ne vieną žmogų. Tai tie, kurie moka spręsti krizes, kurių protas sugeba išnarplioti sudėtingiausias problemas.

Kol rūpinsitės tik I kvadranto veikla, jos vis gausės, ir galiausiai problemos bei krizės pasiglemš visą jūsų laiką. Tarsi plauktumėte ban­glente - kad ir kaip stengiatės pakilti, jus vis tiek užlieja vanduo.

Esama žmonių, kurie nuolatos užsivertę „rimtomis problemomis".

162 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Vienintelė jų paguoda - retsykiais užsiimti neskubiais ir nereikš­mingais IV kvadranto darbeliais. Apie 90 procentų savo darbo laiko jie skiria I kvadranto reikalams, 10 procentų - IV kvadranto veiklai, o II ir III kvadrantams laiko beveik nelieka. Štai kas laukia žmonių, kurie visą savo laiką narplioja krizes:

I REZULTATAI:

• Stresas• Išsekimas• Krizių vadyba• „Gaisrų gesinimas1'

II

IV

III

Kiti žmonės išeikvoja daugybę laiko skubiems, tačiau visiškai ne­būtiniems III kvadranto dalykams, manydami, kad atlieka I kvadran­to darbus. Savo laiką jie dažniausiai eikvoja spręsdami „skubias" pro­blemas, be to, jie tvirtai tiki, kad jos ne tik skubios, bet ir svarbios. Vis dėlto tiesa tokia, kad jie dažniausiai dirba ne savo darbą, pildo svetimus lūkesčius. Štai jų veiklos rezultatai:

I II

III REZULTATAI:

• Trumpalaikiai interesai• Krizių vadyba• Chameleono reputacija• Planų ir tikslų nebuvimas• Aukos sindromas, nesivaldymas• Paviršutiniškas bendravimas• Žlugę santykiai

IV

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 163

Žmonės, skiriantis savo laiką beveik vien III ir IV kvadrantų dar­bams, iš esmės gyvena neatsakingai:

I II

IIIREZULTATj

• Visiškas ne• Atleidimas• Priklauson

arba institu

IV

M:

atsakingumas iš darbolybė nuo žmonių icijų

Sėkmingai dirbantys žmonės nesidomi III ir IV kvadrantų veikla, nes ji, kad ir skubi, yra nesvarbi. Taip pat jie stengiasi kuo mažiau apsikrauti I kvadranto darbais ir kuo daugiau laiko skiria II kvadrantui.

I II

REZULTATAI:

• Vizija, perspektyva

t • Pusiausvyra1 • Drausmė

• Kontrolė• Mažai krizių

II kvadranto turinys yra sėkmingos asmeninės vadybos pagrindas. Tie reikalai nėra skubūs, tačiau svarbūs. Tai santykių puoselėjimas, gyvenimo misijos teiginių bei strateginių tikslų kūrimas, kūno prie­žiūra, - žodžiu, visa tai, kas būtina, tačiau neskubu. (Kadangi nesku­bu, tai mes, deja, tais dalykais dažniausiai deramai nepasirūpiname.)

1 6 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Perfrazavus žinomo verslo vadybos specialisto Piterio Drukerio (Pe- ter Drucker) žodžius, galima pasakyti, kad efektyviai dirbantys žmonės domisi ne problemomis, o galimybėmis. Ir kadangi jie moka išnau­doti galimybės, tai išvengia daugybės problemų. Užuot jas sprendę, jie stengiasi jų neturėti. Jie išsaugo P/GP pusiausvyrą, nes pirmiausia rūpinasi svarbiais II kvadranto darbais, o ne skubiomis problemomis.

Turėdami galvoje laiko sąnaudų schemą, prisiminkite, kaip atsa­kėte į du klausimus, pateiktus šio skyriaus pradžioje. Kuriam kvad­rantui priskirsite juose minimą veiklą? Kokius darbus norėtumėte at­likti? Ar jie svarbūs? O gal tik skubūs?

Manyčiau, kad atsakymuose jūs paminėjote dalykus, kurie priskir­tini II kvadrantui - jie yra svarbūs, bet neskubūs. O kadangi nesku­būs, tai jūs, matyt, iki šiol dar prie jų neprisilietėte.

Panašų klausimą uždaviau ir grupei prekybos centro vadybininkų: „Kaip manote, kokį vieną darbą reikėtų atlikti, kad jūsų veiklos rezul­tatai nepaprastai pagerėtų?" Vadybininkai sutartinai atsakė, kad pir­miausia norėtų pagerinti santykius su savo klientais — prekybos centre įsikūrusių parduotuvėlių savininkais. Tai buvo II kvadranto darbai.

Paskaičiavome, kiek laiko jie skiria tokiems santykiams puoselėti, ir gavome atsakymą: penkis procentus bendrų savo laikų sąnaudų arba dar mažiau. Vadybininkai turėjo gerą pasiteisinimą - esą juos nuola­tos kamuoja daugybė kitų problemų: ataskaitos, begalė susirinkimų, korespondencijos tvarkymas, skambučiai ir daugybė kitų nenumatytų dalykų. Centro vadovai buvo iki ausų užsivertę I kvadranto darbais.

Išties jie labai retai susitikdavo su parduotuvėlių nuomotojais, o kai susitikdavo, nieko konstruktyvaus iš to neišeidavo. Todėl vadybi­ninkai tokius susitikimus rengdavo tik tada, kai prispirdavo būtiny­bė: kai reikėdavo pratęsti kontraktą, surinkti mokesčius, aptarti rekla­mą ir panašiai. Ta veikla visai neatspindėjo prekybos centro puoselė­jamų vertybių.

Parduotuvės savininkai nuolatos kovojo už būvį, jiems rūpėjo su­laukti rytojaus, o ką jau kalbėti apie ateities planus! Jie turėjo spręsti begalę problemų: personalo, išlaidų, inventoriaus, ir taip toliau, ir

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 16 5

visa kita. Daugelis tų žmonių neturėjo vadybinio išsilavinimo. Kai kurie iš jų buvo puikūs prekybininkai, tačiau vadovauti jie nemokėjo ir jiems reikėjo pagalbos. Nuomininkai netgi nenorėjo matyti preky­binio centro šeimininkų, nes šie jiems buvo tik dar viena problema. Tada prekybos centro vadybininkai nusprendė imtis iniciatyvos. Jie apsvarstė padėtį ir nutarė santykiams su nuomininkais skirti trečdalį savo darbo laiko.

Konsultavau juos maždaug pusantrų metų. Kai jie ėmė apie 20 procentų darbo laiko (keturis kartus daugiau negu anksčiau) bendrau­ti su nuomininkais, jų verslo sąlygos pasikeitė. Be to, savininkai įval­dė naują vaidmenį: dabar nuomininkams jie buvo mokytojai ir pata­rėjai. Jų bendravimas tapo pozityvus ir nepaprastai veiksmingas. Kai jie dėmesį sutelkė į santykius su žmonėmis, jų pelnas ėmė augti, nes augo tų žmonių - nuomininkų - pelnas. Be to, pastarųjų skaičius gerokai padidėjo. Dabar prekybos centro vadovai nuomininkams buvo ne policininkai ar kontrolieriai, o jų problemų sprendėjai ir padėjėjai.

Kad ir kas jūs būtumėte - universiteto studentas, surinkimo lini­jos darbininkas, statybininkas, madų kūrėjas ar bendrovės vadovas - siūlyčiau jums pirmučiausia susidomėti II kvadranto dalykais. Jūsų veiklos efektyvumas nepaprastai išaugs, sumažės problemų, o iškilu­sias jūs spręsite lengvai ir neįeisite, kad jos peraugtų į krizes. Vadybos specialistai tai vadina Pareto*principu: 20 procentų veiklos ir 80 pro­centų rezultato!

Ar s u n k u p a s a k y ti „NE“

Vienintelė galimybė rasti laiko II kvadranto darbams - tai nešvais­tyti jo III ir IV kvadranto dalykams. Bent jau taip būna iš pradžių, kai imate planuoti savo laiką. Žinoma, negalite visiškai nepaisyti skubių ir svarbių I kvadranto darbų, tačiau, kai sutelksite dėmesį į II kvad­rantą, jų kiekis sumažės tarsi savaime. Taigi daugiausia laiko galite sutaupyti mažindami III ir IV kvadrantų apimtis.

* Vilfredo Pareto (1843 - 1923) - italų ekonomistas (red.).

1 6 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Kad adiktumėte II kvadranto darbus, turite būti proaktyvūs, nes I ir III kvadrantų veikla tarsi pati priverčia pasirūpinti savimi. Norėda­mi atlikti II kvadranto darbus, turite išmokti pasakyti „ne“ visa kam, kas kartais atrodo skubu.

Kartą mano žmoną pakvietė pirmininkauti mūsų bendruomenės komitetui. Ji tuo metu turėjo labai svarbių darbų ir nenorėjo imtis šių pareigų, tačiau primygtinai prašoma pagaliau sutiko.

Į pagalbą ji ketino pasikviesti vieną draugę. Mandagiai išklausiusi kvietimo, draugė atsakė:

-Ačiū, Sandra. Man tai didžiulė garbė. Manau, tai puikus darbas, ir tikrai mielai jo imčiausi, jei neturėčiau atlikti daug kitų dalykų. Vis dėlto didžiai vertinu tavo kvietimą.

Sandra, visiškai nesitikėjusi tokio malonaus „ne“, atsisuko į mane ir atsidususi tarė:

- O, kad aš taip būčiau mokėjusi atsisakyti šių pareigų!

Nesiūlau ignoruoti bendruomeninės veiklos, tačiau visada turite žinoti, kas jums yra svarbiausia, ir, jeigu tik prireikia, ryžtingai, bet maloniai ir su šypsena pasakyti „ne“. Jūsų vidinis „taip" svarbiausiems dalykams turi priversti jus pasakyti „ne" visa kam, kas mažiau svarbu. Jūsų neturėtų tenkinti „geri“ rezultatai, jums reikia „geriausių".

Apskritai imant, gyvenime visada kažkam sakote „ne“. Jei nesako­te „ne“ skubiems darbams, tikriausiai neigiate fundamentalias verty­bes, išties svarbius dalykus. Netgi jei tų skubių darbų rezultatai būna „geri", užsiimdami jais tikriausiai praleidžiate galimybę siekti „geriau­sių" rezultatų.

Kai aš dirbau viename universitete stambaus padalinio direktoriu­mi, priėmiau į darbą iniciatyvų ir kūrybišką rašytoją. Po kelių mėne­sių užėjau į jo kabinetą ir paprašiau atlikti keletą skubių darbelių, kurių pats padaryti nespėjau.

Jis man atsakė:- Stephenai, padarysiu viską, tik pirmiau norėčiau parodyti, ko­

kius dar darbus turiu atlikti.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 6 7

Jis nusivedė mane prie lentos ant sienos ir bakstelėjo pirštu į gal dvidešimties darbų sąrašą, - visa tai jis privalėjo atlikti iki tam tikro griežtai nustatyto termino. Akivaizdu, kad visos užduotys buvo su­planuotos ir suderintos iš anksto. Jis buvo atsakingas darbuotojas, todėl kreipiausi būtent į jį. Ne veltui sakoma: jei nori, kad darbas būtų atliktas, pavesk jį užimtam žmogui.

- Stephenai, - tęsė jis, - tavo darbui man prireiks kelių dienų, kurių aš neturiu. Tad kažin ką iš šio sąrašo reikės atidėti arba suvis išbraukti. Ką siūlytum?

Tokios atsakomybės prisiimti nenorėjau. Supratau, kad savo pro­blemų versti ant produktyviausio padalinio darbuotojo pečių nedera. Juolab kad darbai, kuriuos ketinau jam užkrauti, buvo skubūs, bet ne svarbūs.

Žodelius „taip" ir „ne“ per dieną pasakome daugybę kartų. Katrą iš jų rinktis, mums diktuoja mūsų principai, vertybės, prioritetai.

Kai konsultuoju įvairias žmonių grupes, pirmiausia pasakau, kad sėkmingos asmeninio gyvenimo bei laiko vadybos pamatas - tai prio­ritetų žinojimas. Paskui pateikiu jiems tokį klausimą: „Kokia, jūsų nuomone, yra didžiausia jūsų yda iš šių trijų: (1) nesugebėjimas išsi­aiškinti prioritetų; (2) nesugebėjimas ar nenoras organizuoti veiklos atsižvelgiant į tuos prioritetus; (3) nepakankama disciplina, kad atlik­tumėte tai, kas svarbiausia jums ir jūsų bendrovei." Dauguma papras­tai atsako, kad jie stokoja vidinės drausmės. Tačiau išsamiau paanali­zavus situaciją, paprastai paaiškėja, kad tai nėra didžiausias jų trūku­mas. Didžiausia bėda ta, kad žmonės neturi tvirtų prioritetų ir yra neišsiugdę antrojo įpročio.

Daugelis žmonių suvokia, kad II kvadranto užduotys yra išties svar­biausios. Taigi jie tarsi stengiasi jas atlikti, tačiau, kadangi neturi gyve­nimo vizijos, jie taip pat neturi pagrindo, kuriuo galėtų remtis. Jie puoselėja augalo viršūnėles - rūpinasi išoriniais dalykais - ir visai nesi­rūpina šaknimis, kitaip sakant, esminėmis paradigmomis, principais ir vertybėmis, kurios tuos išorinius dalykus formuoja.

II kvadranto veiklos motyvai kyla iš į principus orientuoto gyveni­mo centro. Jei jūsų gyvenimo centras yra sutuoktinis, pinigai, draugai,

1 6 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ {PROČIAI

malonumai ar kiti išoriniai dalykai, jūs neišvengiamai turėsite nuolat spręsti I ir III kvadrantų reikalus, reaguoti į jėgas, į kurias orientuotas jūsų gyvenimas. Netgi jeigu tas centras esate jūs pats, reaguodami į momentinius impulsus, jūs vis tiek galiausiai užsiversite I ir III kvad­rantų rūpesčiais.

Architektai sako, kad pirma reikia issiaiškinti paskirtį ir tik tada kurti formąy o mes galime pasakyti taip: pirma reikia tapti savo gyve­nimo vadovu, lyderiu, o paskui - vadybininku. Kai veiklos priorite­tus diktuoja principai ir kai jie yra pagrįsti gyvenimo misijos teigi­niais, II kvadranto veikla jums taps savaime suprantamu dalyku, gali­ma sakyti, ta sritimi, į kurią verta investuoti savo laiką.

Jeigu neturite savyje vertybių, skatinančių tarti „ne“ III kvadranto smulkmenoms ar IV kvadranto malonumams, jūs niekada neturėsite laiko tarti „taip" neskubiems, bet būtiniems II kvadranto dalykams. Tik tada, kai išmoksite analizuoti savo veiksmų programas bei kurti naujas, jūs įgysite valios su nuoširdžia šypsena pasakyti „ne" visa kam, kas nesvarbu.

P a sir in k it e I I kvadrantą

Jau žinome, kad veiksmingos asmeninės vadybos pamatas yra II kvadranto darbai — „pradėk nuo svarbiausių dalykų". Toliau kyla klau­simas: kaip organizuoti savo veiklą, kad jie būtų atlikti?

Pirmosios kartos laiko vadyba apskritai nepripažino, kad egzis­tuoja prioritetai. Ji tik pateikia mums „ką turime padaryti" sąrašus, iš kurių vėliau mes turime išbraukti atliktus darbus ir pajusti trum­palaikį palengvėjimą. Tačiau šis sąrašas nenurodo, kurie dalykai yra svarbūs, o kurie — ne. Mes nežinome, ar tie darbai atspindi mūsų svarbiausias vertybes, ar atlikdami juos mes artėjame prie savo galu­tinio tikslo. Mes tiesiog darome tai, kas tuo metu mums atrodo būtina.

Daugeliui ši pirmosios kartos paradigma yra vienintelė. Toks ke­lias yra pats lengviausias, jis nereikalauja didelių pastangų. Tai tiesiog malonus plaukimas pasroviui. Žmonės, kurie taip elgiasi, neprisiima

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 6 9

atsakomybės už savo veiksmus — jie teisinasi, esą viskas priklauso nuo jiems primetamų darbo grafikų bei darbotvarkių.

Pirmosios kartos vadybininkų veikla iš esmės yra neefektyvi. Var­žomi išorinių veiksnių, jie dažnai yra priklausomi, jų žema savivertė, jie įsitikinę, kad beveik neturi galimybių kontroliuoti savo gyvenimą. Antrosios kartos vadyba numato šiek tiek daugiau galimybių. Ji siūlo rengti išankstinius planus ir grafikus, kalba apie tam tikrą atsakomybę už savo gyvenimą, nes moko žmogų „būti ten, kur šiuo metu jis yra reikalingas".

Tačiau ir čia veiksmai planuojami neatsižvelgiant į jų svarbą, pri­oritetus, vertybes ir tikslus. Nors tokius metodus taikantys žmonės ir turi privalumų, jų gyvenimas pernelyg priklauso nuo grafikų. Trečiosios kartos metodai yra kur kas pranašesni. Jie padeda išsiaiš­kinti vertybes ir nubrėžti tikslus. Jie planuoja kiekvienos dienos veik­lą ir nustato prioritetus.

Kaip jau sakiau, tai populiariausi šių dienų laiko vadybos metodai. Tačiau ir jie turi rimtų trūkumų. Visų pirma jie tramdo mūsų vaiz­duotę - planuodami kiekvieną dieną, mes dažnai nepastebime svar­bių dalykų, kuriuos galėtume pamatyti turėdami galvoje aiškesnį at­eities vaizdą. Jau patys žodžiai „kasdienis planavimas" rodo, kad pir­mučiausia rūpinamės skubiais darbais - tais, kuriuos turime atlikti „tuojau pat". Nors trečiosios kartos vadybos metodai padeda išsiaiš­kinti prioritetus ir veiksmų eiliškumą, jie neatsako į labai svarbų klau­simą: ar ta veikla apskritai atspindi mūsų viziją ir pagrindinius mūsų vaidmenis. Trečiosios kartos kasdienis planavimas iš esmės skatina spręsti skubias I ir III kvadranto problemas bei krizes.

Be to, trečiosios kartos metodai neduoda atsakymo į klausimą, kaip racionaliai paskirstyti laiką visiems savo vaidmenims. Itin per­krautų darbotvarkių bei dienotvarkių dažnai neįmanoma įgyvendin­ti, todėl žmonės nusivilia savo veikla ir užsiima IV kvadranto darbe­liais. Taip pat reikia pasakyti, kad tokia laiko vadyba neigiamai veikia mūsų santykius - užuot juos kūrę, mes juos komplikuojame.

Nors visų trijų kartų laiko vadybos metodai turi savų privalumų, nė vienas iš jų neskatina remtis teisingais principais, nesiūlo visų pirma

170 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

užsiimti II kvadranto darbais. Štai pirmosios kartos užrašų knygelės neleidžia pamiršti einamųjų darbų. Antrosios kartos susitikimų re­gistracijos žurnalai ir kalendoriai primena mums apie ateities įsiparei­gojimus. O gausybė trečiosios kartos planų bei kitokių priemonių padeda išsirinkti prioritetus ir skatina rūpintis I ir III kvadranto dar­bais. Nors daugelis darbo organizavimo specialistų pripažįsta, kad II kvadranto tikslai yra itin svarbūs, jų siekti trečiosios kartos vadybos priemonės iš esmės nepadeda.

Ketvirtosios kartos laiko vadyba iš ankstesnių trijų paėmė visa, kas geriausia. Vis dėlto visų pirma turime susikurti naują paradigmą ir į gyvenimo centrą pastatyti principus. Tada nuspręsime, kas mums yra svarbiausia, ir tos veiklos imsimės - įžengsime į II kvadrantą.

II KVADRANTO INSTRUMENTAI

II kvadranto veiklos tikslas - efektyvi gyvenimo vadyba. Ji remiasi teisingais principais, padeda atsižvelgti į gyvenimo misiją ir svarbius dalykus suderinti su skubiais, palaiko mūsų produktyvumo ir vidinių išteklių pusiausvyrą.

Tokie tikslai užsivertusiems nereikšmingais III ir IV kvadranto dar­beliais žmonėms gali pasirodyti nepasiekiami. Tačiau pats bandymas juos įgyvendinti nepaprastai padidins jūsų veiksmų efektyvumą.

II kvadranto veikla turi atitikti šešis kriterijus. Štai jie:

D a r n u m a s . Jūsų darbai, vizija, gyvenimo misijos teiginiai, vaidme­nys, tikslai, prioritetai, planai ir troškimai turi harmoningai derėti tarpusavyje. Visada turėkite po ranka savo gyvenimo misijos teigi­nius, taip pat — surašytus vaidmenis ir tikslus, kad galėtumėte pasitik­rinti, jei prireiktų.

P usiausvyra . Savo veiklą turite organizuoti taip, kad ji padėtų jums išsaugoti įvairių gyvenimo aspektų pusiausvyrą. Nuolatos turėkite galvoje visus savo vaidmenis ir niekada nepamirškite svarbiausių gyvenimo ver­tybių: sveikatos, šeimos, profesinio pasirengimo, asmeninio tobulėjimo.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 171

Daugelis žmonių mano, kad, pasiekę sėkmę vienoje srityje, jie kom­pensuos nesėkmę kitose srityse. Ar jie teisūs? Ar profesinė sėkmė at­stos jums prarastą šeimą, sveikatą ar savigarbą? Tikrasis efektyvumas - tai pusiausvyros išsaugojimas, ir II kvadranto veikla padės siekti šio tikslo.

B e n d r a o r ien ta c ija į II k v a d r a n t o d a r b u s . Jums reikia taip planuo­ti visą savo laiką, kad daugiausia jo liktų II kvadranto darbams, ne­švaistykite jo nereikšmingiems dalykams, kad vėliau netektų spręsti krizių bei problemų. Mano supratimu, racionaliausias metodas, lei­džiantis tai padaryti, yra planavimas savaitėmis. B e abejo, galite susi­kurti ir kiekvienos dienos darbotvarkes, numatyti prioritetines kiek­vienos dienos užduotis, tačiau apskritai pagrindinis planas turėtų ap­rėpti savaitės laikotarpį.

Planuodami savaitėmis kur kas lengviau išsaugosite reikiamą pu­siausvyrą, nei planuodami atskirai kiekvieną dieną. Atrodo, savaitė yra visuotinai priimtinas ir patogus laiko matavimo vienetas. Verslo bei mokslo įstaigos, įvairiausios visuomeninės organizacijos savo dar­bą organizuoja savaitėmis, kurias suskirsto į darbo ir poilsio dienas. Pagal judėjų ir krikščionių tikėjimo principus vieną iš septynių dienų būtina skirti dvasiniams dalykams.

Savaitėmis planuoja dauguma žmonių. O trečiosios kartos laiko vadybos metodai paprastai siūlo tik dienotvarkes. Be abejo, dieno­tvarkės padės jums nusistatyti, kurias užduotis vykdyti pirma, tačiau apskritai dienotvarkės visų pirma padeda spręsti krizines situacijas. Nesistenkite iš visų dienos darbų išskirti prioritetinių, o sudarykite pačių prioritetų tvarkaraštį- tuo atveju geriausia planuoti taip, kad tas tvar­karaštis aprėptų visos savaitės veiklą.

Ž m o g išk asis fa k t o r iu s . Atlikdami savo darbus ir užduotis, jūs nuola­tos bendraujate su žmonėmis. Jeigu jūsų gyvenimo centre yra princi­pai, jums svarbu ne tik efektyviai paskirstyti laiką, bet ir efektyviai bendrauti. II kvadranto veikla taip subordinuota, kad bendravimo dalykai visada bus svarbesni už visus kitus. Todėl neturėtumėt jaustis

172 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

kalti, jeigu rūpindamiesi pagerinti santykius neįvykdėte kokio nors suplanuoto punkto.

L a n k s t u m a s . Laiko vadybos metodai neturi varžyti jūsų laisvės. Jie turi būti pritaikyti prie jūsų gyvenimo stiliaus, poreikių ir ypatumų.

P o r t a t y v u m a s . Jūsų tvarkaraščiai ir gyvenimo misijos teiginiai turi būti visada po ranka. Galbūt norėsite į juos žvilgtelėti keliaudami, kad netikėtai atsiradusias galimybes galėtumėte palyginti su seniau suplanuotais dalykais, jeigu aplinkybės verčia jų atsisakyti.

Kadangi II kvadranto veikla - tai sėkmės pamatas, mums reikia tam tikro instrumento, kuris tą veiklą skatintų. Aš sukūriau specialią metodiką, kuri padeda atsižvelgti į visus aukščiau paminėtus šešis kri­terijus. Tačiau šiam tikslui tinka ir daugelis trečiosios kartos metodų. Tie metodai remiasi teisingais principais, ir kiekvienas žmogus juos taiko individualiai — atsižvelgdamas į savo vertybes.

B ū k it e I I k v a d r a n to v eik l o s v a d y b in in k a i

Nors mano tikslas išmokyti jus principų, o ne konkrečių sėk­mingos veiklos metodų, manau, jums būtų pravartu pažvelgti, kaip galima suplanuoti vienos savaitės veiklą remiantis principais ir ver­tybėmis.

II kvadranto veiklos planavimas susideda iš keturių dalių.

V a id m e n ų n u st a t y m a s . Pirmiausia susirašykite savo svarbiausius vaid­menis. Jeigu iki šiol apie juos negalvojote, parašykite, kas pirmiausia šaus į galvą. Galbūt svarbus yra tas vaidmuo, kuris išreiškia jūsų nepa­kartojamą asmenybę. O gal tai yra vyro, žmonos, sūnaus, dukters, net dėdės ir tetos ar senelio ir senelės vaidmenys. Taip pat svarbūs vaid­menys, kuriuos atliekate bažnyčioje, bendruomenėje, darbe.

Turėkite galvoje, kad kai kurie vaidmenys — ne amžini. Todėl čia surašykite tuos, kuriuos norėtumėte atlikti kitą savaitę.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 7 3

Štai nedidelis pavyzdys, kaip žmonės paprastai įsivaizduoja savo vaidmenis:

1. Savo individualumo vaidmuo2. Sutuoktinio ir tėvo (motinos)

vaidmuo3. Inovacijų skyriaus vadovo

vaidmuo4. Rinkos tyrimų skyriaus vadovo

vaidmuo5. Personalo skyriaus vadovo

vaidmuo6. Bendrovės administratoriaus

vaidmuo7. Bendrovės prezidento vaidmuo8. Aktyvaus bendruomenės nario

vaidmuo

1. Tobulėjančios asmenybės vaidmuo

2. Sutuoktinio vaidmuo3. Tėvo ar motinos vaidmuo4. Nekilnojamojo turto agento

vaidmuo5. Bendruomenės aktyvisto

vaidmuo6. Simfoninio orkestro rėmimo

tarybos nario vaidmuo

T ikslų pa sir in k im a s . Toliau sugalvokite vieną ar du svarbius dalykus, kuriuos norite pasiekti per tas septynias dienas atlikdami kiekvieną iš pasirinktų vaidmenų. Tai - jūsų tikslas.

Tam tikra šių tikslų dalis turėtų būti II kvadranto darbai. Taip pat jie turėtų sietis su jūsų gyvenimo misija. Jei gyvenimo misijos teigi­nių dar nesuformulavote, tikriausiai vis viena intuityviai jaučiate, kuo svarbus jums kiekvienas jūsų atliekamas vaidmuo.

P l a n a v im a s . Turėdami galvoje visos kitos savaitės užduotis, galite su­planuoti laiką, kada jas įvykdysite. Pavyzdžiui, jeigu ketinate sukurti savo gyvenimo misijos teiginių metmenis, galbūt norėsite tam skirti pora valandų sekmadienį. Sekmadienis (ar kita diena - tai priklauso nuo jūsų tikėjimo ir konkrečių gyvenimo aplinkybių) yra tinkamas laikas apmąstyti svarbius gyvenimo dalykus, dar sykį pamatuoti savo principus bei vertybes.

Vienas užduotis jūs galėsite atlikinėti tik darbo valandomis, o kitas- tik savaitgaliais, kai vaikai namuose. Ar dabar matote, kodėl savaitinis planavimas yra pranašesnis už kiekvienos dienos planavimą atskirai?

1 7 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

SAVAITĖS VEIKLOS PLANO PAVYZDYS:

VAIDM ENYS IR U Ž D U O T Y S

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 75

Išsiaiškinę savo vaidmenis ir nusibrėžę tikslus, dabar galite nuspręsti, kokią savaitės dieną įgyvendinsite vieną ar kitą užduotį.

Savaitinis II kvadranto darbų planavimas ne tik padeda jums pasi­rūpinti svarbiausiais darbais, bet ir palieka laiko lanksčiai organizuoti laiką, prireikus spręsti nenumatytas problemas, keisti savo įsipareigo­jimus, išsaugoti gerus ir malonius santykius su kolegomis, su artimai­siais ir mėgautis gyvenimu, - jūs žinote, kad kitą savaitę sėkmingai atliksite svarbiausius savo gyvenimo vaidmenis.

K a sd ie n is pa tik slin im a s. Jei II kvadranto darbus planuojate savaitė­mis, kasdieninių darbų planavimas veikiau tampa prasmingas grafiko patikslinimas, prioritetų koregavimas, - tai padeda spręsti netikėtas problemas ar krizes.

Kiekvieną rytą žiūrėdami savaitės veiklos planą, jūs prisimenate svarbiausius vertybėmis paremtus sprendimus, atsižvelgiate į nenu­matytas aplinkybes.

Galbūt nutarsite, kad jums vis dar reikia trečiosios kartos laiko vadybos metodų, kurie skirsto darbus papunkčiui (a, b, c ar 1, 2, 3). Tuo būdu galėsite planuoti kiekvienos dienos veiklą turėdami galvoje visos savaitės planą.

Neveiksminga būtų bandyti nustatyti prioritetus, jei nesiejate jų su savo gyvenimo vizija. Tada gali atsitikti taip, kad prioritetą su­teiksite toms užduotims, kurios, apskritai imant, jums visai nereika­lingos.

Dabar akivaizdžiai matote, kuo skiriasi savaitinė į principus orien­tuotos II kvadranto veiklos vadyba (ketvirtoji karta) nuo atskirų die­nų veiklos planavimo (trečioji karta). Taip pat turbūt imate suprasti, kad išskirtinis dėmesys II kvadranto darbams visą jūsų veiklą daro efektyvesnę. Itin efektyvi ji tampa tada, kai dera su tinkamais princi­pais ir jūsų gyvenimo misijos teiginiais.

1 7 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 7 7

1 7 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

G yvenim as pagal pr o g ra m ą

Kalbant programuotojų žodžiais, galima pasakyti taip: pirmasis įprotis skatina jus tapti programuotojais, antrasis — susikurti progra­mą, o trečiasis - tą programą pritaikyti. Kad galėtumėte gyventi pagal tą programą, turite elgtis valingai, drausmingai ir garbingai. Jūs įsipa­reigojate paisyti principų ir vertybių - visa to, kas gyvenimui ir veiklai suteikia prasmės.

Vykdydami savo savaitės programą, turite būti tvirti ir nuoseklūs. Galbūt kartais nutarsite padėti kitiems žmonėms atlikti nesvarbius III kvadranto darbelius, galbūt imsitės malonios IV kvadranto veiklos ir pamiršite suplanuotus II kvadranto darbus. Tada pasikliaukite savi­voka, sąžine ir išmintimi - tai padės jums atskirti, kas iš tiesų yra prasminga.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 7 9

Kad ir kaip stropiai planuotumėte savaitę, bus atvejų, kada jūs, orientuoti į tvirtus principus žmonės, dėl svarbesnių vertybių turėsite paaukoti kai kuriuos tvarkaraščio dalykus. Tegu tokie atvejai nesu- drumsčia jums ramybės.

Veiklos planavimu ir efektyvumu vienu metu buvo labai susižavė­jęs mano sūnus. Kiekviena jo diena buvo tiesiog užversta darbais, veiklą jis planavo minutės tikslumu: kada pasiims knygas iš bibliotekos, ka­da nusiplaus automobilį ir visa kita. Jis net suplanavo, kada išsiskirs su savo mergina Kerol.

Viskas jam klojosi kuo puikiausiai, tik štai atėjo metas pasikalbėti su Kerol. Juodu draugavo ilgokai, bet sūnus nusprendė, kad jų santykiai neturi ateities. Savo efektyvioje dienotvarkėje jis buvo skyręs gal dešimt penkiolika minučių paskambinti jai ir pranešti apie savo sprendimą.

Tačiau ši žinia Kerol buvo labai skaudi. Juodu įtemptai kalbėjosi pusantros valandos. Paskui susitiko, bet vieno susitikimo buvo maža. Abiem išsiskyrimas pasirodė sunkus išbandymas.

Bendraudami su žmonėmis negalite taikyti tų pačių efektyvumo principų, kuriais remiatės dirbdami. Geriems santykiams apibūdinti veikiau tiktų būdvardis prasmingu o ne efektyvūs. Ne kartą bandžiau išspręsti problemas, „efektyviai" bendraudamas su nemaloniais ar už­sispyrusiais žmonėmis, bet visada įsitikindavau, kad tai - neefektyvu. Kartais vienam ar kitam darbuotojui skirdavau dešimt minučių savo brangaus laiko, kad išspręsčiau problemą, tačiau savo „efektyvumu" problemų sukurdavau dar daugiau.

Dažnai matau, kaip tėvai, ypač motinos, labai daug tikisi iš savo vaikų, tačiau laikui bėgant nusivilia, nes šie nepateisina vilčių, o reikalauti ima vis daugiau. Bet prisiminkite, kad viltys dažnai yra visuomenės poreikių veidrodis, o ne j ūsų svarbiausios vertybės ar prasmingi troškimai.

Jei antrąjį įprotį įsiėmėte širdin, jūs natūraliai imsite vadovautis savo aukščiausiomis vertybėmis ir nebijosite dėl jų pakeisti savo tvar­karaščio. Jūs būsite lankstus. Jei reikės, jums bus nesunku prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių, jūs nesikrimsite, kad nepadarėte vieno ar kito suplanuoto dalyko.

180 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

K e t v ir t o sio s kartos vadybos pran ašu m ai

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nemėgsta trečiosios kartos laiko vadybos, yra ta, kad taikydami šiuos metodus jie praranda gyvenimo džiaugsmą, tampa nenuoširdūs ir nelankstūs. Kad spėtų atlikti visas nusistatytas užduotis, jie aukoja gerus santykius su žmonėmis, nes III kartos paradigma nepaiso principo, teigiančio, kad žmonės yra svar­besni už daiktus ar užduotis.

Ketvirtosios kartos vadyba, kita vertus, pripažįsta šį principą ir ska­tina visų pirma prasmingai bendrauti su žmonėmis, o tik paskui siek­ti veiklos efektyvumo. Ketvirtosios kartos metodai skatina jus dau­giau laiko skirti II kvadranto darbams, gyventi pagal principus, aiškiai suvokti savo tikslus ir vertybes, kuriomis norėtumėte vadovautis da­rydami sprendimus. Jūs planuojate savo veiklą savaitėmis, užuot pla­navę kiekvienos dienos darbus. Užuot naudojęsi kelio žemėlapiu, jūs naudojatės kompasu - jums nereikia smulkių nuorodų, jums reikia žinoti tik kryptį.

Ketvirtosios kartos laiko vadyba yra pranašesnė už trečiosios kar­tos vadybą penkiais aspektais:

Pirma, ketvirtosios kartos vadyba yra grįsta principais. Tai nėra vien II kvadranto darbų atlikimas — šios vadybos metodai padeda jums susikurti centrinę paradigmą ir ja matuoti visą savo veiklą.

Antra, jūs vadovaujatės sąžine, kitaip sakant, nuolatos turite galvo­je savo svarbiausias vertybes. Jomis remiatės, kai veiklos plano užduo­tys ima konfliktuoti tarpusavyje ir jums reikia rinktis.

Trečia, turėdami galvoje savo vertybes, jūs suformuluojate unikalią gyvenimo misiją ir nusistatote galutinius tikslus. Kiekviena diena tam­pa prasminga.

Ketvirta, perprantate savo vaidmenis ir susiejate su jais savo veiklą bei tikslus.

Ir penkta, savaitinis planavimas praplečia jūsų akiratį (taip pat pa­lieka galimybę esant reikalui kasdien koreguoti planą), todėl yra kur kas pranašesnis už trumpalaikį kasdienį planavimą.

Visi šie privalumai skatina jus pirmiausia galvoti apie žmogiškus santykius bei rezultatus, o tik paskui apie racionalų laiko organizavimą.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 181

S k ir sty d a m i u ž d u o t is ,

DIDINATE SAVO PRODUKTYVUMĄ IR IŠTEKLIUS (P/GP)

Savo užduotis paprastai atliekame patys arba pavedame jas kitiems. Tai visų pirma priklauso nuo mūsų pareigų darbe bei nuo padėties šeimoje ir bendruomenėje. Spręsdami, kaip suplanuoti laiką, kad at­liktume numatytus darbus patys, operuojame produktyvumo termi­nais. Jei užduotis paskirstome kitiems - operuojame efektyvumo ter­minais.

Dažnai žmonės nelinkę savo darbų pavesti kitiems, nes jais tiesiog nepasitiki. Tačiau efektyvus darbų paskirstymas yra puiki organizaci­nė priemonė, ji nepaprastai didina veiklos efektyvumą.

Patikėdami tam tikras užduotis įgudusiems profesionalams, galite sutaupyti daug laiko svarbesniems savo reikalams. Darbų paskirsty­mas - tai žmogaus ir organizacijos tobulėjimas. Kai didžiulio parduo­tuvių tinklo kūrėjas Dž. K. Pynis (J. C. Pennney) pamatė, kad nebe­spėja suktis, jis darbus ėmė skirstyti kitiems, ir tai, kaip jis pats sakė, buvęs išmintingiausias jo sprendimas.

Jei mokate užduotis pavesti kitiems, vadinasi, taip pat mokate ir bendrauti. Tai yra viešoji pergalė ir ją galima laikyti ketvirtojo įpročio dalimi. Sąlyginai žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas: atlikėjus ir vadovus. Gebėjimas paskirstyti užduotis kitiems žmonėms kaip tik liudija apie jūsų vadovavimo įgūdžius.

Atlikėjas siekia norimų rezultatų (kuo daugiau auksinių kiaušinių) pats. Tėvas, plaunantis lėkštes, architektas, braižantis brėžinius, sekre­torė, spausdinantį laišką, — visi jie yra atlikėjai.

Tačiau tas, kuris norėdamas auksinių kiaušinių sukuria planą ir suskirsto darbus kitiems, jau yra vadovas. Tėvas, pavedęs vaikams su­plauti lėkštes, yra vadovas. Architektas, vadovaujantis braižytojų gru­pei, yra vadovas. Sekretorė, vadovaujanti kitoms sekretorėms, taip pat yra vadovė.

Sąlyginai galime sakyti taip: atlikėjas (gamintojas) per tam tikrą laiką pagamina vieną produkcijos vienetą (išplauna vieną lėkštę, para­šo vieną laišką ir 1.1.).

18 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

O vadovas, efektyviai paskirstęs darbus kitiems žmonėms, per va­landą gali pagaminti dešimt, penkiasdešimt ar šimtą produkcijos vie­netų (išplauti lėkščių, parašyti laiškų ir 1.1.).

Kaip matome, kai, užuot atlikę užduotys patys, imame vadovauti, efektyvumo sverto atramos taškas pasikeičia ir produkcijos išeiga pa­didėja.

„ P a siu n t in u k o " m eto d a s

Iš esmės yra du darbų paskirstymo būdai: „pasiuntinuko" ir „prie­vaizdo". Arba liepiame atlikti užduotį („padaryk tą, padaryk aną ir sugrįžęs pranešk, kaip pavyko"), arba liepiame kontroliuoti, kaip ta užduotis yra atliekama. Daugumai gamybinio produktyvumo kate­gorijomis mąstančių žmonių būdinga „pasiuntinuko" paradigma. Pri­simenate istoriją apie medkirčius, džiunglėse tiesiančius kelią? Jie yra gamintojai, atlikėjai. Pasiraitoję rankoves jie kimba į darbą. Jei tokie žmonės taptų vadovais, jie vis viena mąstytų kaip atlikėjai. Jie nemo­ka paskirstyti kitiems darbų taip, kad šie jaustųsi atsakingi už rezulta­tus. Kadangi atlikėjai pirmučiausia rūpinasi konkrečiais darbo meto­dais, už rezultatus jie atsako patys.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 183

Kartą panašiai pasielgiau pats. Tada su šeima slidinėjome vandens slidėmis. Mano sūnus, puikus slidininkas, buvo ant vandens, o aš vai­ravau valtį. Padaviau Sandrai fotoaparatą ir paprašiau nufotografuoti sūnų.

Pirmiausia pasakiau, kad ji nefotografuotų atsitiktinių akimirkų, nes buvo likę nedaug juostos. Žinodamas, kad ji nėra prityrusi pa- veiksluotoja, aš šiek tiek smulkiau paaiškinau, kaip naudotis fotoapa­ratu. Dar pridūriau, kad ji palauktų ir fotografuotų tik tada, kai saulė nušvies mūsų valtį, o mūsų sūnus šoks per bangą arba pasieks alkūne vandenį.

Kuo daugiau galvojau apie besibaigiančią juostą ir žmonos nepaty­rimą, tuo labiau jaudinausi. Galiausiai pasakiau:

- Zinai, Sandra, bus geriau, jei aš tiesiog pasakysiu tau, kada pa­spausti mygtuką. Gerai?

Paskui aš kelias minutes šūkaliojau: „Dabar! Fotografuok dabar! Ne! Palauk! Kol kas nefotografuokT Bijojau, kad jei kas sekundę ne- nurodinėsiu jai, nieko gera neišeis.

Toks mano elgesys - tai „pasiuntinuko*1 paradigma, arba tiesiogi­nės priežiūros metodas. Taip elgiasi daugelis vadovų. Tačiau ar toks būdas iš tiesų padeda geriau adikti darbus? Kelių žmonių darbą vienu metu galite kontroliuoti, jei visą laiką, kol jie dirba, turite būti šalia? Yra kur kas geresnis ir daug efektyvesnis darbų paskirstymo metodas. Jis remiasi pasitikėjimu kito žmogaus nuovokumu, vaizduote, sąžine ir valia.

„ P r ie v a iz d o " m eto d a s

Paskirdami žmogų atsakingu už kokį nors darbą („prievaizdo“ metodas), jūs pripažįstate, kad jums svarbūs rezultatai, o ne darbo metodai. Būdami atsakingi už rezultatus, žmonės patys laisvai ren­kasi, kaip atlikti darbus. Galbūt ieškodami tinkamų žmonių šiek tiek sugaišite, tačiau tokios laiko sąnaudos yra pateisinamos — jūs perkeliate efektyvumo sverto atramos tašką ir padidinate savo pro­duktyvumą.

184 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Skirdami žmogų atsakingu už vieną ar kitą darbą, turite gerai numa­tyti penkis aspektus, taip pat įsitikinti, ar jūsų patikėtinis visa tai gerai suprato. Štai penki „prievaizdo11 metodo aspektai, penki elementai:

N o r im i r e z u l t a t a i. Suprantamai išaiškinkite savo patikėtiniui, ko iš jo norite, pabrėžkite, kad jums svarbūs rezultatai, o ne metodai. Ne­gailėkite tam laiko ir kantrybės. Aiškindami pasitelkite vaizduotę ir sukurkite norimo rezultato vaizdą. Paprašykite patikėtinio apibūdin­ti, kaip jis įsivaizduoją savo busimąjį darbą.

G air ės. Nubrėžkite bendrąsias gaires, kuriomis remdamasis jūsų pati­kėtinis turėtų veikti. Jų neturėtų būti daug, jos neturėtų tapti jūsų primetamais darbo metodais. Jūs nustatote tam tikras neperžingtinas ribas, kurias formuoja vertybės arba tos veiklos praktika, - tų dalykų būtina paisyti.

Jei žinote, kaip atliekant šį darbą išvengti konkrečių klaidų, pasa­kykite. Būkite garbingi ir atviri - įspėkite, „kur gali būti seklumos, kur gali tykoti laukiniai žvėrys“. Juk nenorite, kad kasdien iš naujo būtų išrandamas dviratis. Leiskite savo patikėtiniams pasimokyti iš jūsų ir iš kitų žmonių klaidų. Įspėkite apie klystkelius, patarkite, ko geriau nedaryti, bet nesakykite jiems, ką daryti. Veikiau reikalaukite iš jų atsakomybės už rezultatus - kad pasikliaudami jūsų gairėmis jie padarytų viską, ką gali.

Ištekliai. Nurodykite savo patikėtiniui, kokiais žmogiškaisiais, finan­siniais, techniniais ir organizaciniais ištekliais jis gali naudotis, siekda­mas jūsų norimų rezultatų.

A tsa k o m y b ė . Nustatykite standartus, pagal kuriuos vertinsite patikė­tinio darbą, ir grafiką, kada jis turėtų pateikti jums ataskaitas.

A t l y g in im a s . Informuokite patikėtinį, koks atpildas (pinigai, aukš­tesnės arba žemesnės pareigos, moralinis paskatinimas, nuobaudos) jo laukia už gerai ar blogai atliktą darbą.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 8 5

Papasakosiu, ką patyriau prieš keletą metų, kai pavedžiau atlikti vieną užduotį savo sūnui. Vyko šeimos susirinkimas. Ant sienos turė­jome pasikabinę surašytus šeimos gyvenimo misijos teiginius, kad nuo­latos galėtume savo planus derinti su svarbiausiomis bendromis ver­tybėmis.

Ant rašomosios lentos surašiau artimiausius mūsų tikslus ir kon­krečius veiksmus, kaip jų sieksime. Pakui ėmiau klausinėti, kas gali atlikti tą ar kitą užduotį:

- Kas nueis į banką ir sumokės eilinę įmoką už namo paskolą? - paklausiau ir iškart susivokiau, kad buvau vienintelis, pakėlęs ranką.

- Kas sumokės už draudimą? maistą? automobilius? - rodėsi, kad šios užduotys rūpėjo tik man vienam.

- Kas maitins kūdikį? - susidomėjimas šiuo darbu buvo didesnis, tačiau jį atlikti galėjo tik mano žmona.

Kai peržiūrėjome visą sąrašą, paaiškėjo, kad mama ir tėtis per sa­vaitę turės dirbti ilgiau negu šešiasdešimt valandų. Taigi tapo akivaiz­du, kad likusius darbus bus privalu atlikti kitiems šeimos nariams.

Mano septynmetis sūnus Stephenas pasisiūlė prižiūrėti kiemą. Prieš paskirdamas jam šią užduotį, nutariau išsamiai išaiškinti jos specifiką. Norėjau, kad sūnus žinotų, kaip turėtų atrodyti gerai prižiūrimas kiemas. Todėl išsivedęs jį laukan, parodžiau į kaimynų sklypą.

- Pažvelk, sūnau, - tariau. - Ar matai, koks žalias ir švarus kiemas? Kaip tik toks turi būti ir mūsiškis: žalias ir svarus. O kaip jis atrodo dabar? Ar matai, koks jis margas? O mes norime, kad mūsų kiemas būtų žalias ir švarus. Kaip padarysi kiemą žalią, čia jau tavo reikalas. Daryk, ką nori, tik nedažyk žolės žaliai. Vis dėlto galėčiau pasakyti, ką daryčiau tavo vietoje.

- Tai ką tu darytum mano vietoje, tėti?- Laistyčiau veją laistytuvu. Bet jei nori, gali laistyti žarna ar kibi­

ru. Man visai nesvarbu. Svarbu, kad veja būtų žalia. Supratai?- Supratau.- Dabar išsiaiškinkime, kokį kiemą galima pavadinti švariu. Švarus

kiemas yra toks kiemas, kuriame neprimėtyta jokių šiukšlių: popierėlių,

1 8 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

juostelių, šapų, kauliukų ir panašių dalykų. Gal imkime ir sutvarky­kime kiemą dabar, kad gerai žinotum, kaip jis turi atrodyti.

Tada mes pasiėmėme po popierinį maišelį ir surinkome šiukšles vienoje kiemo pusėje.

- Dabar pažvelk į kitą kiemo pusę. Ar matai, kaip jos skiriasi? Viena švari, o kita - ne.

- Palauk! - sušuko sūnus. - Ten, už krūmo, matau popierių!- Šaunuolis! Net nepastebėjau ten numesto laikraščio. Geras akis

turi, sūnau. Dabar, prieš nuspręsdamas, ar imsiesi šio darbo, paklau­syk, ką pasakysiu. Kai pradėsi dirbti, aš daugiau kiemu nesirūpinsiu. Patikėsiu šį darbą tau. Patikėti, vadinasi, tikėti, kad tu tikrai viską atliksi gerai. Dabar atsakyk man, kas bus tavo viršininkas?

- Tu, tėveli?- Ne, ne aš - tu pats būsi savo viršininkas. Argi tau patinka, kai

mama ir tėtis visą laiką tau nurodinėja, ką turi daryti?- Visai nepatinka.- Mums taip pat nepatinka tave raginti. Dėl to kartais susipyksta­

me, tiesa? Taigi, žinok, kad esi pats sau šeimininkas. Na, o dabar atspėk, kas bus tavo padėjėjas?

-Kas?- Aš, - atsakiau jam, - o tu būsi mano viršininkas.-A r aš?- Taip, tu. Tačiau aš turiu mažai laiko, dažnai būnu išvykęs. Bet

kai būsiu namuose ir turėsiu laiko, visada tau padėsiu. Padarysiu vis­ką, ko manęs paprašysi.

- Gerai!- Dabar spėk, kas vertins tavo darbą?-Kas?- Tu pats vertinsi savo darbą.- Ir vėl aš?-Taip, tu. Du kartus per savaitę kartu apžiūrėsime kiemą, tu man

parodysi, kaip tau sekasi. Kokiais kriterijais vadovausiesi, vertindamas savo atliktą darbą?

- Kiemas turi būti žalias ir švarus.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 8 7

- Puiku!Šiuos žodžius aš kartojau dvi savaites, kol įsitikinau, kad jis jau

pasiruošęs imtis darbo. Galiausiai atėjo ilgai laukta diena.- Sutarta, sūnau?- Sutarta.- Koks bus tavo darbo tikslas?- Kad būtų žalia ir švaru.- Kas, tavo supratimu, yra žalia?Sūnus parodė į kaimyno kiemą.- Tai to kiemo spalva.- O kas yra švaru?- Kai nėra jokių šiukšlių.- Kas tavo viršininkas?- Aš pats.- O padėjėjas?- Tu, kai turėsi laiko.- Kas vertins tavo darbą?- Aš pats. Mes apžiūrėsime kiemą du kartus per savaitę ir tu pama­

tysi, kaip man sekasi.- Ir pagal ką vertinsi savo darbą?- Žiūrėsiu, ar kiemas tikrai žalias ir švarus.Tada nepasakiau, koks atpildas jo laukia už darbą. Vis dėlto ne­

abejojau, kad tokia atsakinga veikla tikrai verta atlyginimo.Porą savaičių mokėmės šių dviejų žodžių - „žalia“ ir „švaru", ir aš

nutariau, kad pagaliau jis pasirengęs prisiimti atsakomybę.Tačiau šeštadienį sūnus kiemo netvarkė. Netvarkė nei sekmadie­

nį, nei pirmadieninį. Kai antradienį, važiuodamas į darbą, nužvel­giau kiemą, mačiau netvarkingą veją ir nuo kaitrios liepos saulės pageltusią žolę. Jis būtinai pasirūpins viskuo šiandien, pamaniau. Galėjau suprasti, kodėl sūnus nieko nedarė šeštadienį - tai buvo mūsų galutinio susitarimo diena. Tačiau buvo visiškai neaišku, kodėl jis netvarkė kiemo pirmadienį. Na, o šiandien jau antradienis. Žino­ma, šiandien jis būtinai pasirūpins kiemu. Juk dabar vasara, ir laiko jis turi į valias.

1 8 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Nekantravau grįžti namo ir pažvelgti į pasikeitusį kiemą. Tačiau kai įsukau į mūsų gatvę, jau iš tolo pamačiau, kad kiemas nuo ryto nė trupučio nepasikeitė. O mano sūnus kaip niekur nieko žaidė parke kitoje gatvės pusėje.

To jau buvo per daug! Po dviejų savaičių pasirengimo, po visų jo pažadų nebuvo jokių rezultatų. Jaučiausi labai nusivylęs jo elgesiu. Kad kiemas atrodytų gražus, buvo investuota nemažai pinigų, įdėta daug darbo. Buvo skaudu žiūrėti, kaip mūsų pastangos eina perniek - veja džiūsta ir vysta. Lyg tyčia kaimyno veja atrodė nuostabiai. Suir- zau ne juokais.

Buvau netgi pasiruošęs griežtai jam įsakyti: „Sūnau, eik ir tuojau pat surink šiukšles, o jei ne... “Puikiai žinojau, kad taip pasielgdamas gausiu auksinį kiaušinį. O kaip žąsis? Ar taip įskiepysiu sūnui pareigos jausmą?

Todėl susilaikiau ir nutaisęs dirbtinę šypseną pašaukiau jį iš kita­pus gatvės:

- Labas, sūnau. Kaip sekasi?- Gerai! - atsakė jis.- O kaip tau sekasi tvarkyti kiemą? - paklausiau ir iškart supratau,

kad sulaužiau mudviejų susitarimą. Ne taip tarėmės vertinti jo darbą. Ne taip buvome sutarę.

Todėl sūnus, pajutęs, kad ir jis gali laužyti susitarimą, sumelavo:- Puikiai, tėveli.Aš net prikandau lūpą, o po pietų tariau:- Sūnau, siūlau padaryti taip, kaip buvome sutarę. Apžiūrėkime

kartu kiemą, ir tu man papasakosi, kaip tau sekasi tvarkytis.Kai pasukome durų link, pastebėjau, kad jo smakriukas ėmė vir­

pėti, akys pritvino ašarų, o išėjęs į kiemą jis ėmė verkšlenti.- Man labai sunku, tėti!Kas čia sunkaus, pamaniau, tu juk nė piršto nepajudinai! Tačiau

puikiai supratau, ką jis turi galvoje. Jam buvo sunku prisiversti atlikti savo pareigą, sunku susidrausminti. Tada jo paklausiau:

- Gal norėtum, kad padėčiau?- Tikrai gali man padėti, tėveli? - šniurkštelėjo jis nosimi.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 1 8 9

- Bet juk taip mes tarėmės, tiesa?- Tu sakei, kad padėsi man, kai turėsi laiko.- Na, dabar kaip tik turiu laiko.Sūnus nubėgo į namą ir grįžo nešinas dviem maišeliais. Vieną pa­

davė man.- Ar galėtum surinkti tas šiukšles? — ir jis bakstelėjo pirštu į šešta­

dienio vakarėlio liekanas. - Kai į jas pažiūriu, mane ima pykinti!Nuėjau ir surinkau visas šiukšles - patenkinau jo prašymą. Manau,

kaip tik tada jis perprato mūsų susitarimo esmę ir ėmė elgtis kaip tikras kiemo šeimininkas.

Sūnus ėmė savarankiškai rūpintis kiemu - per visą vasarą mano pagalbos jis paprašė gal tik porą trejetą kartų. Kiemas tapo žalesnis ir švaresni, negu buvo tada, kai jį prižiūrėdavau aš. Jis net kartais pasa­kydavo savo broliams ir seserims, kad šie nemėtytų ant žolės kramto­mos gumos ir popierėlių.

Pasitikėjimas - pati veiksmingiausia motyvacija. Žmogus, kai juo pasitikima, atskleidžia geriausius savo bruožus. Tačiau prieš pelnyda­mas pasitikėjimą, žmogus turi pasiekti tam tikrą profesionalumo ir išmanymo ribą.

Neabejoju, kad tinkamai paskirsčius užduotis, išlošia abi pusės - ir darbo vadovas, ir jo atlikėjas. Mano nuomone, šeimos gyvenimas yra gerai organizuotas tada, kai kiekvienas šeimos narys turi savo pareigas, kurioms atlikti jis kasdien skiria maždaug valandą. Tačiau kiekvienas turi jausti atsakomybę už padaryto darbo rezultatus, o ne tik rūpintis, kad darbas būtų atliktas. Svarbiausia kokybė, o ne kiekybė.

Žinoma, jūs geriau sutvarkytumėte kambarį už savo vaiką, tačiau jums kur kas svarbiau išmokyti vaiką tvarkos. Mokymas užima daug laiko, tačiau sugaištas laikas ateityje atsipirks šimteriopai.

Toks metodas - tai visiškai nauja darbo paskirstymo paradigma, ji iš esmės keičia žmonių santykius: pavaldinys tampa pats sau viršinin­kas ir atsakingai bei sąžiningai atlieka darbus taip, kaip buvo sutarta.

„Prievaizdo11 metodas remiasi tam tikrais bendrais principais, kuriais vadovaujasi patikėtinis. Nesubrendusiems žmonėms jūs paprastai

1 9 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

neaiškinate, kokių norite rezultatų, o tiesiog duodate konkrečius nu­rodymus, pateikiate daugiau pagalbos priemonių ir dažniau tikrinate jų darbą. Brandesniems žmonėms jūs galite skirti sunkesnių užduo­čių, duoti mažiau nurodymų, rečiau kontroliuoti.

Mokėjimas paskirstyti darbą yra geriausias efektyvios vadybos ro­diklis ir asmenybės bei organizacijos tobulėjimo pamatas.

I I KVADRANTO PARADIGMA

Efektyvi vadyba pavedant dalį darbų kitiems - tai ne koks nors specialus metodas, technika ar dirbtina priemonė. Tas gebėjimas bū­dingas žmonėms, kurie visų pirma dėmesį telkia į II kvadranto veiklą, kitaip sakant, jie organizuoja veiklą atsižvelgdami į darbų svarbą, o ne į skubą.

Knygos gale pateikiau pratimą „II kvadranto darbo diena", kurį atlikę akivaizdžiai įsitikinsite, kaip ši paradigma gali iš esmės pakeisti jūsų darbo efektyvumą.*

II kvadranto paradigma nepaprastai ugdo jūsų veiklos organizavi­mo įgūdžius, jūs išmokstate kiekvieną savaitę planuoti atsižvelgdami į savo prioritetus, jūsų žodžiai ima nesiskirti nuo jūsų darbų, o sėkmė vis mažiau priklauso nuo kitų žmonių ar aplinkybių.

Įdomu, kad visi septyni įpročiai būdingi į II kvadranto veiklą orien­tuotiems žmonėms. Visi jie fundamentaliai svarbūs; jei jais remsitės nuolatos, nepaprastai pagerinsite savo gyvenimo kokybę.

P a ta rim a i

1. Pasvarstykite, kokią II kvadranto veiklą turėtumėte nuolatos vyk­dyti, kad iš esmės pakeistumėte savo gyvenimo kokybę. Užsirašykite ir įsipareigokite ją vykdyti.

2. Nusibraižykite laiko organizavimo lentelę ir pabandykite įvertinti, kiek procentų savo laiko skiriate kiekvienam kvadrantui. Tuomet

* Zr. B priedą.

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 191

išskirstykite trijų dienų laiką penkiolikos minučių atkarpomis. Ar tiek, kiek manėte? Ar esate patenkinti gautais rezultatais? Ką norė­tumėte pakeisti?

3. Sudarykite sąrašą darbų, kuriuos galėtumėte pavesti kitiems, taip pat susirašykite žmones, kurie galėtų būti jūsų patikėtiniai. Išsiaiškinkite, ką turite padaryti, kad pradėtumėte šį darbų paskirs­tymo procesą.

4. Pasinaudoję 192-193 p. pateikiama lentele*, susiplanuokite kitos savaitės veiklą. Susirašykite savo vaidmenis ir tikslus. Savaitės gale įvertinkite, kiek jūsų suplanuoti kasdieniniai darbai siejosi su jūsų svarbiausiomis vertybėmis ir tikslais.

5. Įsipareigokite planuoti savo darbus savaitėmis, skirkite specialų laiką tokiam planavimui.

6. Jei dar netaikote ketvirtosios kartos laiko vadybos metodų, pasi­stenkite juos įvaldyti.

7. Peržiūrėkite grafiką „II kvadranto darbo diena" (B priedas) ir pa­analizuokite, kokią įtaką jūsų veiklai daro II kvadranto paradigma.

* Daugiau lentelių rasite šiuo elektroniniu adresu: www.franklincovey.com (aut.).

192 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

U ž p i l d y k i t e l e n t e l ę i r s u p l a n u o k i t e k i t o s s a v a i t ė s v e i k l ą

III ĮPROTIS • PRADĖK NUO SVARBIAUSIŲ DALYKŲ 193

Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis

Šios dienos prioritetai

Įsipareigojimai

8 8 8 8 8

9 9 9 9 9

10 10 10 10 10

11 11 11 11 11

12 12 12 12 12

1 1 1 1 1

2 2 2 2 2

3 3 3 3 3

4 4 4 4 4

5 5 5 5 5

6 6 6 6 6

7 7 7 7 7

8 8 8 8 8

Vakaras Vakaras Vakaras Vakaras Vakaras

U Ž P I L D Y K I T E L E N T E L Ę IR S U P L A N U O K I T E K I T O S S A V A I T Ė S V E I K L Ą

I I I d a l i s

V ie š o s io s P erg a lės

T a r p u s a v io pr ik l a u so m y b ė s

PARADIGMOS

Be pasitikėjimo negali būti draugystės, be garbingumo negali būti pasitikėjimo.

- Sa m u e l Jo h n s o n

P rieš pradėdami aiškintis, kas tai yra viešosios pergalės, prisiminki­me, kad konstruktyviai vienas nuo kito priklausyti gali tik nepriklau­somi žmonės. Pirmučiausia asmeninės pergalės, tik paskui - viešo­sios. Pirma aritmetika, paskui algebra.

Į dabartinį savo gyvenimo etapą neįšokome iš nežinia kur — iki jo vedė ilgas kelias. Jį reikia nueiti visą ir įveikti visas kliūtis, jame nėra apylankų, jo niekaip nesutrumpinsi.

O aplink save regime daugybę sudužusių likimų ir žlugusių santy­kių - taip įvyksta todėl, kad žmonės nori atsidurti sėkmės stotelėje neįveikę iki jos vedančio kelio.Tikslą galime pasiekti tik nukeliavę visą kelią, ir niekaip kitaip.

Prieš keletą metų, kai vedžiau seminarą Oregone, prie manęs pri­ėjo vyriškis ir tarė:

- Žinote, Stephenai, man jūsų seminarai neteikia jokio malonumo.Aš suklusau.- Pažvelkite į dalyvius, - tęsė jis, - į šią nuostabią pakrantę, į jūrą...

O aš čia kiūtau ir galvoju apie tai, kaip vakare man paskambins žmo­na ir ims mane griaužti. Ji man surengia tikrą apklausą: Kur pusryčia­vau? Kas dar su manimi buvo? Ar visą rytą buvau seminare? Kaip

1 9 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

praleidau popietę? Kur linksminausi vakare? Kas buvo su manimi? Apie ką mes kalbėjomės? Tačiau iš tiesų ji nori sužinoti tik vieną dalyką, nors nedrįsta to tiesiai paklausti - ar aš jai nemeluoju, ar kas nors gali patvirtinti mano žodžius. Kaskart, kai būnu išvykęs, ji nuo­lat mane kankina tokiais savo skambučiais. O šiaip man čia labai pa­tinka.

Jis iš tiesų atrodė labai nelaimingas. Kurį laiką tylėjome. Paskui jis pasakė labai įdomų dalyką.

- Manau, kad visus atsakymus ji kuo puikiausiai žino, - tarė jis nedrąsiai. - Panašiame seminare susipažinau su ja... na tuomet buvau vedęs kitą moterį!

Kurį laiką svarsčiau, ką jis pasakė, tada atsakiau:-Jūs tikriausiai ieškote greitų pagalbos priemonių, tiesa?- Ką turite galvoje?- Na, norėtumėt tiesiog pasiimti atsuktuvą, atidaryti žmonos gal­

vą ir pertvarkyti jos požiūrį, tiesa?- Ak, būtų puiku! - pralinksmėjo jis. - Juk ji neteisi, kad taip visą

laiką mane tardo.- Mielas drauge! Žodžiais, ko gera, neišspręsite problemos, kurią

sukūrėte savo elgesiu.

Kalbame apie kardinalius paradigmos poslinkius. Be abejo, galima išmokti tam tikrų bendravimo ir socialinio elgesio technikų, tačiau to yra maža - būtina išsiugdyti atitinkamus būdo bruožus. Jūs negalite užauginti vaisių, jei augalas neturi šaknų. Tai eiliškumo principas: tik laimėję asmeninę pergalę, jūs galite siekti viešųjų pergalių. Savikon­trolė ir drausmė - tai gerų santykių pamatas.

Sakoma, kad žmogus pirma turi patikti pats sau, o paskui - ki­tiems. Iš dalies tas tiesa, tačiau save dar reikia pažinti, antraip kaipgi mylėsite žmogų, kurio „nepažįstate". Tada meilę sau galėsite tik įsi­teigti, o įtaigos poveikis būna nenatūralus ir trumpalaikis.

Savimeilė (pačia geriausia šio žodžio prasme) ir savigarba atsiranda tada, kai žmogus ima save pažinti ir tampa išties nepriklausomas. Tai yra pirmieji trys įpročiai. Nepriklausomybė - tai pergalė. O tarpusavio

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 1 9 9

priklausomybė - tai pasirinkimas, kurį gali padaryti tik nepriklauso­mi žmonės. Nepasiekus tikros nepriklausomybės, neišmintinga net bandyti mokytis prasmingo bendravimo meno. Vis dėlto žmonės ban­do, kartais jiems tarsi pasiseka, tačiau kai kyla problemų, jie neturi reikiamo dvasinio pamato, kad sugebėtų jas išspręsti.

Pagrindinė bendravimo sudedamoji yra ne mūsų pasakyti žodžiai ir ne atlikti veiksmai. Jei žodžiai ir elgesys yra dirbtiniai bendravimo metodai {visuomeninė etika) ir nekyla iš mūsų savivokos (charakterio etika), kiti žmonės pajaus jūsų dviveidiškumą. Mes paprasčiausiai ne­turėsime pamato, būtino efektyviai tarpusavio priklausomybei.

Taigi norėdami išmokti bendrauti, turime pradėti nuo savęs ir nuo savo įtakos rato. Tik tapę nepriklausomi - iniciatyvūs, orientuoti į teisingus pricipus, vedami vertybių, sugebantys planuoti ir įgyvendin­ti tai, kas mums svarbiausia, - mes galime pasirinkti savitarpio pri­klausomybę, kitaip sakant, siekti turtingų, tvirtų ir produktyvių san­tykių su kitais žmonėmis.

Žvelgdami į ateitį, mes regime visai kitą būties lygmenį. Asmeninė nepriklausomybė suteikia mums galimybę užmegzti naujus ir labai prasmingus santykius, siekti produktyvumo, tiesiogiai proporcingo įdėtam darbui, tarnauti kitiems, mokytis ir tobulėti. Tačiau šiame kelyje į sėkmę ir laimę mūsų laukia daugiausia kliūčių, jame mes pa­tiriame daugiausia skausmo ir nusivylimų.

Neturėdami vizijos, nebūdami lyderiai ir nemokėdami organizuo­ti savo gyvenimo, mes dažnai metų metus kenčiame chronišką dvasi­nį skausmą. Nors kartais ir imamės laikinų priemonių skausmui nu­malšinti, galų gale prie jo įprantame ir tokia būsena mums ima atro­dyti normali.

Kai iškyla bendravimo problemų, šis skausmas gali būti labai stip­rus, netgi nepakeliamas. Tada bandote imtis „greitosios pagalbos" prie­monių ir metodų - dirbtinių bendravimo technikų. Mes net nepagal­vojame, kad skausmas atsiranda dėl svarbesnių priežasčių, dėl senų neišspręstų problemų. Tol, kol gydysime vien simptomus, o ne ligą, pastangos bus bergždžios, netgi duos priešingų rezultatų — prislopin­dami skausmą, mes tik dar giliau slėpsime ligą.

2 0 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Kalbėdami apie efektyvų bendravimą, prisiminkime mūsų anks­tesnį efektyvumo apibrėžimą. Mes jau sakėme, efektyvumas - tai P/ GP pusiausvyra, svarbiausias pasakos apie stebuklingą žąsį dorovinis nurodymas.

Esant savitarpio priklausomybei, auksinis kiaušinis - tai efektyvu­mas, nuostabus sinerginis efektas, nuoširdaus bendravimo su kitais žmonėmis rezultatas. Norėdami gauti auksinių kiaušinių, privalome rūpintis žąsimi. Turime kurti ir puoselėti santykius, nuo kurių pri­klauso mūsų rezultatai.

Taigi prieš pereidamas nuo įžanginių dalykų prie ketvirtojo, penk­tojo ir sėstojo įpročių, norėjau pasiūlyti jums vieną metaforą, kuri labai tiksliai iliustruoja, kas tai yra P/GP pusiausvyra ir tarpusavio priklau­somybė.

P a sit ik ė jim o sąskaita

Visi žinome, kas yra piniginė banko sąskaita: mes kaupiame finan­sinius išteklius ir jais pasinaudojame, kai prireikia. Tačiau esama ir emocinių sąskaitų. Tai metafora, išreiškianti pasitikėjimo „kiekį", kurį mes „investuojame" į santykius.

Jeigu esu paslaugus, malonus, sąžiningas, jei laikausi žodžio, tai pervedu įnašus į pasitikėjimo banką - kaupiu pasitikėjimo rezervą. Jūs vis labiau manimi pasitikite, todėl, kai prireikia, jūsų pasitikėjimu galiu pasinaudoti. Galiu net kartais klysti - pasitikėjimas, kurį užsi­tarnavau anksčiau, kompensuos mano klaidas. Galiu nemokėti su­prantamai paaiškinti, ko noriu, bet jūs mane vis viena suprasite. Ne- įsižeisite dėl vieno ar kito neapgalvoto žodelio. Kai pasitikėjimo re­zervas didelis, bendravimas būna lengvas, malonus ir efektyvus.

O štai jeigu esu nepaslaugus, nuolat pertraukinėju jus, greitai užsi- plieskiu, nuolatos išsisukinėju ir panašiai, ir visa kita, tai sąskaita ban­ke, suprantama, bus tuščia. Pasitikėjimo nebus. Tad kokios veikimo laisvės galiu tada tikėtis?

Jokios! Toks bendravimas tolygus vaikščiojimui po minų lauką. Turiu gerai pagalvoti ir pasverti kiekvieną žodį, prieš jį tardamas. Turiu

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 2 0 1

nuolat išsisukinėti ir saugotis. Deja, taip bendrauja daugelis sutuokti­nių ir daugelio organizacijų personalas.

Jei nuolatos nepapildysite pasitikėjimo banko sąskaitos, jūsų san­tuoka ims silpnėti. Turtingus, spontaniškus santykius ir pasitikėjimu paremtą bendravimą gali pakeisti slogus buvimas kartu, kai du žmo­nės iš paskutiniųjų stengiasi vienas kitą pakęsti. Vėliau sutuoktiniai ima pyktis, atsiranda būtinybė gintis. Kyla žodiniai karai, trankomos durys. Sutuoktiniai liaujasi kalbėtis, ima gailėtis savęs. Tokiomis šal­tojo karo sąlygomis jie gyvena kartu tik dėl vaikų, dėl sekso, iš bai­mės, kad kiti jų nepasmerktų. Arba santuoka gali baigtis ilgais ir ne­maloniais teismais, kurie dažnai būna panašūs į dviejų žmonių karą.

O juk santuoka - tai galimybė užmegzti itin prasmingus dviejų žmonių santykius. Tai P/GP pusiausvyros principas, tai - švyturys. Tačiau jis ne tik parodo kelią, bet ir tampa kliūtimi, j kurią atsitrenkę sudužtame.

Kad santuoka ir šeima klestėtų, būtina nuolat pildyti emocines sąskaitas. Drauge gyvenant, reikia didesnių dvasinių investicijų, kad santykiai būtų tvirti. Kadangi sutuoktiniai tarpusavyje ir su vaikais bendrauja kas dieną, kas minutę, tai dažnai kyla įvairių nenumatytų situacijų, todėl šeimos narių pasitikėjimo limitas, jei nepapildomas, gali nepastebimai išsekti. Ypač tai pasakytina apie santykius su savo vaikais.

Sakysime, jūs turite paauglį sūnų, su kuriuo paprastai kalbate taip: „Susitvarkyk kambarį. Užsisagstyk marškinius. Pritildyk radiją. Nu­eik į parduotuvę. Neužmiršk išnešti šiukšlių!" Taip bendraudami pa­sitikėjimo limitą labai greitai išeikvosite.

Dabar įsivaizduokite, kad jūsų sūnus ruošiasi daryti sprendimą, turėsiantį įtakos visam jo tolesniam gyvenimui. Tačiau vienas kitu jūs jau nebepasitikite, bendraujate nedaug ir mechaniškai, iš įpročio, tad vargu ar jūsų sūnus ryšis kreiptis į jus patarimo. Galbūt jūs ir turite pakankamai išminties bei patirties, kad padėtumėte, tačiau, kadangi pasitikėjimo balansas neigiamas, jūsų sūnus veikiausiai pada­rys trumparegiškus ir netikusius sprendimus, nes visų pirma remsis emocijomis.

Kaip pildyti emocines sąskaitas? Pasitaikius progai, padarykite sū­nui vieną kitą paslaugą - nupirkite riedlenčių žurnalą, jei jis domisi šiuo sportu, arba tiesiog pasisiūlykite padėti adikti kokią užduotį. Galite nueiti į kiną arba į kavinę. Savo sąskaiton pervesite nemažą pasitikėjimo indėlį, jei kartais sūnaus išklausysite - nesmerkdami, ne­mokydami ir nepasakodami, „kaip būtumėte pasielgę jo vietoje". Pa­sistenkite tiesiog išklausyti ir suprasti. Tegul sūnus jaučia, kad jis jums svarbus, kad laikote jį asmenybe.

Galbūt ne iš karto sulauksite norimo atsako. Galbūt sūnus kurį laiką į jūsų pastangas žiūrės įtariai. „Kas tam tėčiui pasidarė? Kokį metodą šį kartą ruošiasi pritaikyti mano mama?“ Bet jei jūsų pastan­gos nuoširdžios, tuščia sąskaita pasitikėjimo banke netrukus ims pil­dytis.

Prisiminkite: greitosios pagalbos priemonės — tai tik miražas. Geri santykiai atsiranda ne iš karto, tam reikia laiko ir pastangų. Jeigu nekantrausite ir nesulaukę norimo atsako imsite priekaištauti dėl tariamo sūnaus nedėkingumo, savo pasitikėjimo sąskaitą kaipmat išeikvosite - sunaikinsite viską, ką gera buvote pasiekę. „Tiek aukojausi, tiek dėl tavęs padariau, o tu toks nedėkingas! Mes stengėmės būti tau geri, o kaip tu mums atsidėkoji? Tiesiog negaliu patikėti, kad gali taip elgtis!“

Be abejo, sunku neprarasti kantrybės. Ir ne visada būna lengva ak­tyviai veikti savo įtakos rate - puoselėti dygstančius daigus ir nerauti gėlių vien tam, kad įsitikintumėte, ar sveikos šaknys.

Iš tiesų nėra jokio greito būdo, kaip sukurti prasmingus santykius. Santykių raida lėta, tad juos kurdami negailėkite dvasinių investicijų.

Š e ši b ū d a i, k a ip pa pild y ti sąskaitą

Dabar kalbėsime apie šešis būdas, kaip papildyti pasitikėjimo ban­ko sąskaitą.

Supraskite kitą žmogųPastangos suprasti kitą žmogų, ko gera, yra vertingiausias pasitikė­

jimo sąskaitos indėlis. Dažnai tik įnešus šį indėlį galimi visi kiti. Jei

2 0 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 2 0 3

nesuprasite bendravimo partnerio, jūs net nežinosite, ką jis laiko „in­dėliu". Kas jums atrodo prasminga, kitiems gali būti vieni niekai. Ir tada, užuot pasitikėjimo sąskaita papildę, jūs ją dar labiau išeikvosite. Įsivaizduokite, kad esate užsiėmę kokia nors be galo svarbia veikla (tiksliau, jums atrodo, kad ji svarbi), ir štai įsiveržia šešiametis sūnus. Jis nori, kad pasirūpintumėte kokia nors smulkmena (jums taip atro­do), tačiau iš tiesų jam tai labai svarbus dalykas. Kito žmogaus verty­bes čia padeda suprasti antrasis įprotis, o trečiasis įprotis skatina skirti joms laiko. Kai atkreipiate dėmesį į šešiamečio sūnaus vertybes, jūs parodote, kad jį suprantate, ir tai yra didžiausias jūsų pasitikėjimo indėlis.

Vieno mano draugo sūnus labai žavėjosi beisbolu. O draugui beis­bolas visai nerūpėjo. Vis dėlto vieną vasarą jis su sūnumi aplankė visas pagrindines lygos varžybas. Tam jis sugaišo šešias savaites ir paklojo nemažai pinigų, tačiau jie nepaprastai suartėjo.

Kai draugas grįžo, paklausiau jo:- Išleidai krūvą pinigų, ar tikrai taip myli beisbolą?- Anaiptol, - atsakė jis, - bet aš labai myliu savo sūnų.

Kitas mano draugas, koledžo profesorius, siaubingai nesutarė su sūnumi. Profesorius, visą gyvenimą linkęs į mokslus, pyko, kad sū­nus švaisto laiką dirbdamas rankomis, o ne galva. Sūnus jautėsi at­stumtas, pasmerktas, tad suprantama, kad tėvu jis pasitikėjo menkai, o šis dėl to labai krimtosi.

Kartą jam paaiškinau, kad artimo žmogaus prioritetai turėtų tapti ir jo prioritetais, jei jis nori išsaugoti gerus tarpusavio santykius. Pro­fesorius gerai perprato šio teiginio esmę. Jis sugalvojo pastatyti di­džiosios kinų sienos modelį ir juo apjuosti savo namą. Šį ne juokais sudėtingą darbą juodu su sūnumi dirbo daugiau nei pusantrų metų. Per tą laiką sūnus išaugo neigimo periodą ir panoro lavinti savo protą. Vis dėlto svarbiausia buvo tai, kad bendra veikla juos labai suartino. Bendravimas, anksčiau kėlęs tiek rūpesčių, dabar sūnui ir tėvui teikė vien džiaugsmą ir malonumą.

2 0 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Mes linkę manyti, kad kitų gyvenimas panašus j mūsų - manome, kad kiti nori to paties, ko ir mes norime, kad tai, ko mes siekiame, turėtų siekti ir kiti. Tai ypač ydinga bendraujant su vaikais. Koks veiksmas laikytinas pasitikėjimo indėliu, mes sprendžiame remdamiesi dabartiniais savo norais ar troškimais - arba norais, kuriuos turėjome būdami jų amžiaus. O kai jie mūsų pagalbos nepriima, nelaiko jos mūsų indėliu, mes skubame įsižeisti ir nuleidžiame rankas.

Auksinė taisyklė teigia: „Su kitais elkitės taip, kaip norėtumėte, kad jie elgtųsi su jumis." Iš esmės ši taisyklė moko pirmučiausia žmo­nes suprasti, ir tik tada stengtis jiems padėti. Vienas puikus tėvas kartą pasakė: „Su visais vaikais elkitės vienodai, tačiau su kiekvienu — skir­tingai."

Rūpinkitės mažais dalykaisNepaprastai santykius sušildo mažos paslaugėlės. Ir atvirkščiai -

nedraugiškas ar nerūpestingas poelgis, atrodytų, tikras mažmožis, kar­tais visai ištuština pasitikėjimo banko sąskaitą. Bendraujant su žmo­nėmis svarbūs yra net menkiausi dalykai.

Gerai prisimenu vieną vakarą, kurį prieš daugelį metų praleidau su savo sūnumis. Mes susirengėme į vieną tų išvykų, kai eidavome į ki­ną, į gimnastikos ar imtynių varžybas, valgydavome dešrainius ir ger­davome apelsinų sultis.

Kai žiūrėjome filmą, Šynas (jam tuomet buvo ketveri), užsnūdo kėdėje. Filmą baigėme žiūrėti dviese - aš ir Stephenas, kuriam tuo metu buvo šešeri. Kai filmas baigėsi, paėmiau Šyną ant rankų, nune­šiau į automobilį ir paguldžiau ant užpakalinės sėdynės. Naktis buvo vėsi, todėl nusivilkau švarką ir švelniai jį apklojau.

Grįžome namo, aš paskubomis įnešiau Šyną į vidų, paguldžiau į lovelę, užklojau antklode ir stropiai užkamšiau plyšius. Stephenas ap­sivilko naktinius marškinukus, išsivalė dantukus ir atsigulė. Prisėdau šalia, norėdamas pakalbėti apie vakarą, praleistą drauge.

- Na, Stephenai, ar tau patiko vakaras?— Patiko, — atsakė šis.

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 2 0 5

- Ar smagu buvo?- Smagu.- Kas tau patiko labiausiai?- Nežinau. Gal batutas.- Tiesa, batutas buvo įdomu. O tie akrobatai, kokius triukus jie

darė ore, kaip vartėsi, tiesa?Sūnus į mano klausimus atsakinėjo trumpai. Rodėsi, kad kalbuosi

pats su savimi. Nesupratau, kodėl jis, paprastai mėgstantis kalbėtis apie tai, kas jį jaudina, šį kartą buvo toks uždaras. Jaučiausi šiek tiek nusivylęs. Mačiau, kad kažkas ne taip.

Tada Stephenas staiga nusisuko į sieną. Nustebęs pakilau ir pažvel­giau jam į veidą - jo akys buvo kupinos ašarų.

- Kas atsitiko, mielasis?Vaikas dar smarkiau prisišliejo prie sienos - jis nenorėjo, kad ma­

tyčiau jo ašaras.-Tėveli, jeigu man būtų buvę šalta, ar ir mane būtum taip apklo­

jęs savo švarku?Svarbiausias vakaro įvykis jam pasirodė mano švelnus elgesys -

spontaniškas meilės mažajam Šynui proveržis.

Šis atvejis buvo puiki pamoka, kurią prisimenu iki šiol. Žmonės apskritai yra pažiedžiami ir jautrūs, tai, manau, nepriklauso nuo am­žiaus ar gyvenimo patirties. Iš pažiūros tvirta žmogaus išorė dažnai slepia švelnius jausmus ir šiltą širdį.

Tesėkite žodįĮsipareigojimų paisymas ar pažadų tesėjimas - tai didelis indėlis į

pasitikėjimo banką. O pažadų laužymas ir įsipareigojimų nepaisymas, kita vertus, sąskaitą tuština. Žmonės linkę tikėti pažadais, ypač tais, kurie susiję su jų pragyvenimo šaltiniu, todėl sulaužytas žodis santy­kius veikia pražūtingai.

Aš, būdamas tėvas, stengiuosi niekada nežadėti to, ko negaliu iš­pildyti. Todėl žadu nedaug ir atsargiai, pirmiau apsvarstęs, kas galėtų man sukliudyti ištesėti pažadą ir ką tuomet daryčiau.

2 0 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Vis dėlto pasitaiko, kai pažado neištesiu: arba neįstengiu, arba susi­klosto tokios aplinkybės, kai išmintingiau būna jo netesėti. Kai taip atsitinka, visada stengiuosi paaiškinti tokio savo elgesio priežastis. Kai mokate tesėti pažadus, nutiesiate tiltą per prarają, atsivėrusią tarp jūsų ir jūsų vaiko. Tada visai paprastai sulaikysite savo vaiką nuo ne­apgalvotų poelgių, nes galėsite jam pasakyti: „Sūnau, pažadu tau, kad tavo poelgio padariniai bus tokie..." Jei sūnus įprato tikėti jūsų žo­džiais ir pažadais, jis veikiausiai paklausys ir šio jūsų patarimo.

Išsiaiškinkite, ko iš jūsų žmonės tikisiĮsivaizduokite, kiek kiltų nesusipratimų, jei būtų neaišku, kas turi

parengti jūsų užduočių sąrašą: viršininkas mano, kad tai jūsų pareiga, o jūs manote, kad tai vienas iš jūsų viršininko vaidmenų.

- Kada duosite mano pareigų sąrašą? - klausiate jūs.- Laukiu, kol jūs jį parašysite ir atnešite man, kad galėtumėme

kartu aptarti, — atsako viršininkas.- Argi ne jūsų reikalas man skirti užduotis?- Anaiptol. Juk ne kartą sakiau, kad jūsų užduotys yra tik jūsų

kompetencijos sritis.- Man atrodė, kad jūs kalbėjote apie darbo atlikimo kokybę. Aš

juk net nežinau, kokį darbą turiu atlikti.Kai nežinote, ko viršininkai ir kolegos iš jūsų tikisi, rizikuojate

prarasti jų pasitikėjimą, pakenkti bendravimo kokybei.- Padariau tiksliai tai, ko prašėte. Štai ataskaita.- Man nereikia jūsų ataskaitos ir manęs nedomina jūsų rekomen­

dacijos. Turėjote išspręsti problemą, ir viskas.- Maniau, kad turiu rasti būdą, kaip išspręsti šią problemą, o pas­

kui pavesti kitiems darbuotojams tai atlikti.Dabar prisiminkite, kiek kartų jums teko taip aiškintis.-Jū s juk sakėte...- Ne, jūs klystate! Aš sakiau...- Ne, jūs taip nesakėte! Niekada nekalbėjote, kad turiu .. .- Tikrai sakiau! Atsimenu, kaip...-Jūs net neužsiminėte apie tai...

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 2 0 7

- O apie ką gi mes tada tarėmės...Kai nėra aiškūs mūsų ir kolegų ar šeimos narių vaidmenys bei kon­

krečios užduotys (kas turi parengti ataskaitą, kas sutvarkyti kambarį, pašerti žuvytes, išnešti šiukšles ir 1.1.), mes rizikuojame nepateisinti lūkesčių darbe ir namie. Dėl šios priežasties beveik neišvengiamai pra­sideda konfliktai, žmonės pasijunta apvilti ir mažiau ima mumis pasi­tikėti.

Nors lūkesčiai kartais nebūna išreikšti žodžiais, o tik numanomi, iškilus konfliktui jie paprastai išaiškėja. Pavyzdžiui, vyras ir žmona paprastai tikisi vienas iš kito visai konkrečių dalykų, tačiau dažnai tų savo lūkesčių neįvardija. Jei sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu juos pa­teisina - puiku. Jei ne - pasitikėjimo atsargos senka.

Štai kodėl taip svarbu kiekvienoje naujoje situacijoje žinoti, ko iš mūsų laukia pavaldiniai, viršininkai, šeimos nariai. Jeigu manome, kad tie dalykai yra aiškūs savaime, tai kuriame sąlygas kilti nesusipra­timams.

Kad sužinotumėte kitų žmonių lūkesčius, reikia laiko ir pastangų, tačiau ši investicija vėliau atsiperka. Mes išvengiame konfliktų, ginčų ir visų kitų priežasčių, kurios žlugdo santykius.

Kartais ši veikla reikalauja daug drąsos. Kur kas lengviau apsimesti, kad nėra nuomonių skirtumo, ir tikėtis, kad reikalai susitvarkys sa­vaime.

Elkitės garbingaiGarbingu elgesiu pelnome pasitikėjimą ir papildome įvairias kitas

savo sąskaitas, taip pat ir pinigines.Negarbingas elgesys visas pastangas užsitarnauti daugiau pasitikėji­

mo paverčia niekais. Galime kuo puikiausiai suprasti kitus, pasirū­pinti nereikšmingais dalykais, tesėti duotą žodį, išsiaiškinti savo parei­gas ir gerai jas atlikti, tačiau jei veidmainiausime, pasitikėjimo atsargų sukaupti nepavyks.

Garbingumas - tai sąžiningas elgesys ir šis tas daugiau. Būti sąži­ningam, vadinasi, sakyti tiesą - kitaip tariant, kalbėti žodžiais, atitin­kančiais tikrovę. O būti garbingam - tai žodžius paversti tikrove, tesėti

2 0 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

duotus pažadus, pateisinti lūkesčius. Taip elgtis gali tik dori, nuosek­lūs žmonės.

Svarbiausia garbingumo apraiška - tai lojalumas tiems, kurių šiuo metu nėra salia. Gindami žmones, kurių nėra šalia, jūs pelnote jų pasitikėjimą.

Įsivaizduokite, kad jūs ir aš esame vieni. Mes kalbamės ir kritikuo­jame savo viršininką, ko jokiu būdu nedarytume, jeigu šis stovėtų šalia. Taigi kas bus, jei mes susipyksime? Jūs imsite baimintis, kad aš galiu visiems paskelbti ano mūsų pokalbio turinį - juk jūs žinote, kad aš, kai žmogaus nėra šalia, galiu jį apkalbėti, nors šiaip jo akivaizdoje elgiuosi visiškai lojaliai. Žodžiu, į akis sakau gražius žodžius, o kai žmogaus nėra šalia, kalbu, kas užeina ant seilės. Jūs savo akimis matė­te, kad aš taip elgiuosi.

Toks mano elgesys tikra veidmainystė. Ar aš sukaupčiau pasitikė­jimo atsargą, jeigu mano pasitikėjimo sąskaitą tvarkytumėte jūs?

O dabar įsivaizduokite, kad, jums pradėjus kritikuoti viršininką, aš, pritaręs jūsų kritikai, pasiūlyčiau tuojau pat kartu nuteiti į jo kabi­netą ir viską išrėžti jam į akis. Kaip tuomet vertintumėte mano elgesį?

Kitas pavyzdys: tarkime, norėdamas jums įtikti, atskleisiu kieno nors man patikėtą paslaptį. „Neturėčiau tau to sakyti... bet kadangi esi mano draugas..." Ar tokia išdavystė keltų jums pasitikėjimą ma­nimi? Ar nepagalvotumėte, kad tai, ką patikėjote tik man, rytoj žinos visi?

Iš pirmo žvilgsnio toks dviveidiškas poelgis tarsi yra įnašas į mud­viejų bendrą pasitikėjimo sąskaitą, tačiau iš tiesų tai tik pasitikėjimo išeikvojimas, tai mano garbingumo stokos įrodymas. Kai išduodate žmogų ir atskleidžiate jo paslaptį, gaunate auksinį kiaušinį, patiriate trumpalaikį malonumą, tačiau smaugiate žąsį, ardote santykius, kurie galėtų būti ilgalaikiai ir suteikti jums įvairiopos naudos.

Garbingas elgesys tarpusavio priklausomybės tikrovėje yra toks, kai bendraudami visiems žmonėms taikote tuos pačius principus. Ta­da pelnysite kitų pasitikėjimą. Galbūt iš pradžių žmonėms gali nepa­tikti jūsų sakoma tiesa. Kad pasipriešintumėte visuotinei nuomonei, reikia drąsos, nors dauguma žmonių linkę pasirinkti lengviausią,

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 2 0 9

mažiausiai pasipriešinimo reikalaujantį kelią - menkina ir kritikuoja kitus, išduoda pasitikėjimą arba įsivelia į apkalbas. Tačiau žmonės galiausiai ims jus gerbti už jūsų sąžiningumą, atvirumą ir gerumą. Jie matys, kad jūs sugebate apginti savo principus bei tiklsus. Sakoma, kad būti patikimam yra svarbiau, negu būti mylimam. Neabejoju, kad laikui bėgant patikimas žmogus taip pat tampa ir mylimas.

Kai mano sūnus Džošua buvo mažesnis, jis mėgdavo uždavinėti man painius klausimus. Būdavo, imu nekantrauti, supykstu ar pasa­kau šiurkštų žodį, o jis, įsmeigęs akis į mane, iš karto klausia: „Tėti, ar myli mane?"

Jeigu aš bendraudamas nusižengdavau savo principams, jis imdavo abejoti, ar nepasielgsiu panašiai ir su juo.

Tada supratau štai ką: su tuo vieninteliu akylai stebinčiu jūsų elge­sį ir temperamentą žmogumi jūs elgsitės taip pat, kaip elgiatės su de­vyniasdešimt devyniais artimaisiais, kolegomis, bendruomenės nariais ir kitais. Kaip mylime ir drausminame vieną mokinį ar vieną vaiką, tiksliai atspindi, kaip mes mylime kitus vaikus ar mokinius. Elgesys su vienu žmogumi rodo jūsų elgesį su devyniasdešimt devyniais, nes visi devyniasdešimt devyni taip pat yra vieninteliai.

Nuoširdžiai atsiprašykite, jei apvylėteJei pereikvojote pasitikėjimo banko sąskaitą, privalote nuoširdžiai

atsiprašyti. Nuoširdūs atsiprašymo žodžiai — puikus dvasinis indėlis. Štai:

„Aš buvau neteisus."„Buvau labai nedraugiškas."„Elgiausi su tavimi nepagarbiai."„Man taip nederėjo kalbėti. Nuoširdžiai gailiuosi."„Sumenkinau tave draugų akivaizdoje. Norėjau įrodyti savo tiesą,

tačiau toks mano elgesys nepateisinamas. Atleisk man."Gebėjimas tuojau pat atsiprašyti - nuostabi būdo savybė. Taip atsi­prašo tik tie žmones, kurie remiasi principais ir vertybėmis, todėl jie yra nepriklausomi ir saugūs.

2 1 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Jeigu žmogus jausis nesaugus, jis taip pasielgti nesugebės, nes bijos pasirodyti ištižėlis, silpnavalis. Jis bijos, kad kiti jo silpnumu nepa­sinaudotų. Tokių žmonių saugumo jausmas visų pirma priklauso nuo viešosios nuomonės, todėl jiems be galo svarbu, ką apie juos pagalvos kiti. Negana to, tokie žmonės mano, kad elgiasi gerai. Jie teisinasi, esą blogai elgiasi kiti, tad jie patys, jei ką ir padaro ne taip, yra niekuo dėti. Net jei jie ir atsiprašo už savo netikusį poelgį, daro tai nenuoširdžiai.

„Jei lenkiesi kam nors, lenkis žemai“, - teigia rytietiška išmintis. O krikščioniška etika moko: „Grąžink skolą iki paskutinio skatiko.11 Tik nuoširdus atsiprašymas yra tikrasis indėlis.

Ne veltui sakoma: „Tik silpni būna žiaurūs. Švelnumą sugeba pa­rodyti stiprūs žmonės.11

Vieną popietę namuose, savo kabinete, rašiau traktatą apie kantry­bę. (Tik pamanykite!) Niekaip negalėjau susikaupti, nes sūnūs lakstė aukštyn žemyn po visą namą ir kėlė didžiulį triukšmą. Jutau, kad mano kantrybė baigiasi.

Staiga išgirdau, kaip sūnus Deividas ėmė smarkiai daužyti vonios duris ir šaukti iš visos gerklės:

- Įleisk mane! Greičiau įleisk!Išlėkęs iš savo darbo kambario, griežtai jam pasakiau:- Deividai, ar bent supranti, kaip man trukdai? Ar įsivaizduoji,

kaip sunku susikaupti ir kūrybiškai rašyti? Eik dabar į savo kambarį ir neišeik tol, kol neišmoksi elgtis padoriai.

Įsižeidęs jis nužingsniavo į savo kambarį ir piktai trinktelėjo durimis.Tik jam nuėjus, atsisukau ir pamačiau, kas iš tiesų atsitiko. Ber­

niukai žaidė futbolą keturių pėdų pločio prieškambaryje ir vienas ne­tyčia kitam trinktelėjo alkūne. Sužeistas mano sūnus gulėjo prieškam­baryje kraujuojančia burna. Dabar supratau, kad Deividas norėjo iš vonios atnešti šlapią rankšluostį ir uždėti kompresą, tačiau tuo metu vonioje buvo jo sesuo Marija - maudėsi po dušu ir nenorėjo atidaryti durų.

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 2 1 1

Buvo aišku, kad situaciją įvertinau klaidingai ir visai be reikalo supykau, tad nedelsdamas nuėjau atsiprašyti Deivido.

Nespėjęs atidaryti durų, išgirdau jo žodžius:- Aš tau neatleisiu!- Kodėl, brangusis? - Garbės žodis, nesupratau, kad tu norėjai

padėti savo broliui. Kodėl nenori man už tai atleisti?- Todėl, kad aną savaitę tu pasielgei taip pat, - atkirto jis.Kitaip tariant, sūnus sakė: „Tėti, tu jau išeikvojai pasitikėjimo re­

zervą. Tau nepavyks žodžiais išspręsti problemos, kurią sukūrei savo elgesiu/4

Nuoširdūs atsiprašymai - tai pasitikėjimo indėliai. Nuolatiniai at­siprašymai, kurie kitiems neatrodo nuoširdūs, yra pasitikėjimo sąskaitų eikvojimas.

Viena yra suklysti, visai kas kita - savo klaidų nepripažinti. Žmo­nės noriai atleidžia atsitiktines klaidas. Tačiau kai klystame skatinami puikybės ar piktų kėslų, atleidimo tikėtis labai sunku.

Turėkime galvoje meilės ir gyvenimo dėsniusMylėdami besąlygiškai, mes gyvename pagal svarbiausius meilės

dėsnius, o kitus skatiname gyventi pagal svarbiausius gyvenimo dės­nius. Kitaip sakant, nesavanaudiškai mylėdami mes suteikiame myli­miems žmonėms saugumo jausmą, leidžiame jiems pajausti savo ver­tę, individualumą, integralumą bei skatiname juos tobulėti. Štai savo vaikams mes padedame gyventi pagal laimingo gyvenimo dėsnius, kitaip sakant, mokome juos bendradarbiavimo, asmeninės drausmės, nuoseklumo. Taip pat suteikiame jiems pakankamai laisvės nepri­klausyti nuo kitų įtakos ir apribojimų. Tai visai nereiškia, kad esame silpnavaliai ir su viskuo sutinkame. Mes galime patarti vaikams, pra­šyti jų ko nors nedaryti, prieštarauti jiems ar juos įspėti, tačiau kad ir kaip elgiamės, mes visų pirma gerbiame jų laisvę ir nuoširdžiai juos mylime.

Jei nepaisome šio svarbiausio meilės dėsnio - jei mylėdami kelia­me reikalavimus ir sąlygas — mes skatiname mylimuosius nepaisyti

2 1 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

esminių gyvenimo dėsnių. Tai visų pirma pasakytina apie mūsų vai­kus. Versdami teisintis ir gintis, mes verčiame juos elgtis reaktyviai - kovoti dėl savo nepriklausomybės, įrodinėti, kad jie gali išsiversti ir be mūsų pagalbos.

Bet iš tiesų jie nėra nepriklausomi. Kol jie bręsta, jų tariama nepri­klausomybė tėra viena iš daugelio priklausomybės formų. Jie tampa lengvai paveikiami, iš dalies orientuoti į priešus. Jiems svarbu apginti „savo teises", įrodyti savo ypatingumą. Maištas gimsta žmogaus šir­dyje, bet ne prote. Todėl nuslopinti maištą galite tik nuolatiniais be­sąlygiškos meilės įnašais.

Turėjau vieną draugą, labai prestižinio universiteto dekaną. Jis pla­navo, kad jo sūnus mokysis tame universitete, todėl daugelį metų taupė pinigus. Tačiau, kai sūnui atėjo laikas studijuoti, jo norai buvo kitokie.

Tėvas smarkiai dėl to susikrimto. Šiame universitete įgytas išsila­vinimas berniukui būtų suteikęs daug privalumų. Be to, egzistavo savotiška tradicija - tame universitete studijavo mano draugo tėvas ir senelis. Jis bandė perkalbėti sūnų, maldavo ir pyko. Pakui pabandė jį išgirsti, suprasti jo motyvus, vis neprarasdamas vilties, kad sūnus dar apsigalvos.

Nors ir netiesiogiai, tėvas savo elgesiu teigė, kad savo sūnų myli su išlygomis. Sūnui atrodė, kad tėvas mokslą toje institucijoje vertino labiau negu jį patį kaip asmenybę, kaip savo sūnų, ir tai jaunuolį gąs­dino. Jis kovojo dėl teisės išlikti savimi, dėl savo vertybių.

Galiausiai tėvas drauge su motina, savo žmona, nusileido - jis nu­tarė, kad jiems dera mylėti sūnų be jokių sąlygų. Tai padaryti jiems buvo itin sunku, nes vos sūnui gimus jie ėmė žiūrėti į jį kaip į busimą­jį to universiteto studentą.

Tėvas ir motina išgyveno sunkų laikotarpį - jie turėjo perrašyti savo turimus gyvenimo scenarijus ir perprasti tikros, besąlygiškos mei- lės prigimtį. Jie pasakė jaunuoliui, kad sutiks su bet kokiu jo sprendi' mu, ir paaiškino kodėl. Tai jie padarė atvira širdimi, jų poelgis buvo logiškas jų tobulėjimo rezultatas.

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 2 1 3

Berniukas j tokį tėvų poelgį iš pradžių beveik nereagavo, tačiau besąlygiška tėvų meilė buvo tokia stipri, jog jie abu visai nenusivylė. Po savaitės sūnus pranešė, kad nusprendė nestoti į universitetą. Ka­dangi buvo tam pasirengę, tėvai neprieštaravo. Taigi gyvenimas tie­siog tekėjo savo vaga.

Tačiau po kurio laiko įvyko įdomus dalykas. Sūnus, pajutęs, kad jam nebereikia ginti savo požiūrio, ėmė labiau domėtis, ko tėvai iš tiesų nori. Jis persvarstė savo sprendimą ir nutarė, kad vis dėlto jam reikia to universiteto išsilavinimo. Jis parašė prašymą, įstojo į univer­sitetą ir pranešė apie tai tėvams. Tėvai ir šį jo sprendimą priėmė besą­lygiškai mylėdami. Mano draugas, be abejo, džiaugėsi šiuo įvykiu, tačiau tai jam jau nebuvo svarbiausia. Dabar jis mokėjo mylėti be jokių išlygų.

Nepaprastai įžvalgi Dago Hamaršeldo (Dag Hammarskjold), bu­vusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus, mintis: „Kur kas pra­smingiau iš tikrųjų pasiaukoti dėl vieno žmogaus, negu stropiai triūs­ti visos žmonijos labui."

Šį jo posakį suprantu taip: gali plušėti aštuonias, devynias, net dvy­lika valandų per dieną „kažkur ten“ esančių žmonių labui, tačiau visa tai bus perniek, jei nesugebėsi prasmingai bendrauti su žmona ar vyru, su paaugliu sūnumi ar su šalia dirbančiais kolegomis. Jeigu norite su­kurti tikrai gerus santykius „su tuo vieninteliu", jums prireiks kur kas iškilesnių asmenybės savybių - nuolankumo, drąsos ir stiprybės - ne­gu kad reikalauja neapibrėžta tarnystė abstraktiems „viso pasaulio žmo­nėms".

Per dvidešimt penkerius savo darbo su organizacijomis metus daugybę kartų įsitikinau šio teiginio vertingumu. Dauguma proble­mų organizacijose kyla dėl įvairiausio lygio tarpusavio nesusiprati­mų. Štai bendrovės savininkas nesutaria su prezidentu, prezidentas nesutaria su viceprezidentu, šis savo ruožtu nesutaria su padalinių vadovais, ir taip toliau. Šią problemą gali išspręsti tik išties talentin­gas vadovas, kuriam rūpi realūs darbuotojai, o ne abstraktūs nežinia kur esantys žmonės.

2 1 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Pirmą kartą šį Hamaršeldo teiginį perskaičiau, kai dirbau vienoje organizacijoje. Aš ir mano padėjėjas turėjome skirtingus lūkesčius. Man stigo drąsos atvirai pakalbėti su tuo žmogumi ir aptarti mūsų vaidmenis, tikslus ir vertybes, ypač mūsų skirtingą požiūrį į vadybos metodus. Keletą mėnesių vengiau atviros konfrontacijos, o mudviejų neigiami jausmai kaupėsi.

Kaip tik tada pirmą kartą perskaičiau Hamaršeldo žodžius: „Kur kas prasmingiau iš tikrųjų pasiaukoti dėl vieno žmogaus, negu stro­piai triūsti visos žmonijos labui." Ši mintis mane sužavėjo ir paskati­no pataisyti santykius su savo pavaduotoju.

Turėjau sukaupti visą savo drąsą, kad žengčiau šį žingsnį. Žinojau, kad nelengva bus išdėstyti visas susikaupusias problemas ir susitarti. Prisimenu, kaip laukdamas mūsų susitikimo tiesiog drebėjau iš įtam­pos. Mano padėjėjas mėgo elgtis savaip ir nė kiek neabejodavo savo teisumu. Tačiau aš turėjau dirbti su juo, man reikėjo jo talento ir paramos.

Mintyse ėmiau repetuoti, ką sakysiu, kai mudu susitiksime. Ga­liausiai nusprendžiau bendrauti remdamasis tvirtais principais, o ne kokia nors „elgesio taktika", ir man iškart palengvėjo.

Kai galų gale susitikome, labai nustebau: šis žmogus, mano pa­vaduotojas, pasirodo, buvo draskomas visiškai tų pačių abejonių kaip ir aš.

Tačiau mūsų valdymo metodai iš tiesų labai skyrėsi, o dėl šių mū­sų nesutarimų kentėjo visi bendradarbiai. Abu pripažinome, kad dėl mūsų neefektyvios vadybos atsirado problemų. Mudu jas visas apta­rėme, paskui vieną po kitos išsprendėme. Toje organizacijoje buvo puiki profesionalų komandą, kiekvienas buvo atsidavęs bendram tiks­lui, tad nebeliko jokių kliūčių dirbti kartu.

Kad sukurtumėte žmonių sąjungą - bendrovę, šeimą - reikia di­džiulės stiprybės ir drąsos. Jokie dirbtiniai administravimo įgūdžiai ar „pastangos tarnauti žmonijos labui" niekada nepakeis nei pozityvių charakterio savybių, nei be galo svarbaus „vienas su vienu" bendravi­mo lygmens, nei esminių meilės ir gyvenimo dėsnių.

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS PARADIGMOS 2 1 5

P r o b l em o s ir galim ybės

Ką tik papasakotas atvejis taip pat išmokė mane kitos veiksmingos savitarpio priklausomybės paradigmos: svarbu yra ir tai, kaip mes su­vokiame problemas. Mėnesius kenčiau ir vengiau spręsti vieną kon­krečią problemą, laikydamas ją didžiuliu nesusipratimu ir kliūtimi, vildamasis, kad problema išsispręs pati. Tačiau atsitiko taip, kad ši problema sudarė galimybes atsirasti prasmingiems santykiams, kurie vėliau padėjo susitelkti visai mūsų komandai.

Manau, kad tarpusavio priklausomybės sąlygomis kiekviena pro­blema sukuria naujų galimybių — kitaip tariant, kai kyla problema, mes gauname galimybę pervesti lėšų į savo pasitikėjimo sąskaitą.

Jei tėvai į vaikų rūpesčius žiūri kaip į galimybę suartėti su savo vaikais, o ne kaip į nepasitenkinimo, nemalonumų šaltinį, tie patys rūpesčiai padeda sukurti nuostabius tėvų ir vaikų santykius. Kai kyla problemų, tėvai paprastai noriau klausosi vaikų, netgi džiaugiasi gali­mybe jiems padėti. O vaikai savo ruožtu jaučia, kad tėvai rimtai do­misi jų reikalais, ir sausi, dalykiniai šeimos narių santykiai perauga į stiprius meile ir pasitikėjimu grįstus ryšius.

Ši paradigma tokia pat veiksminga ir versle. Vienas universaliųjų parduotuvių tinklas, kai ėmė dirbti pagal šią paradigmą, pelnė didžiu­lį pirkėjų pasitikėjimą. Kai pirkėjai ateidavo dėl ko nors skųstis, kad ir dėl visai nereikšmingų dalykų, tarnautojai užmegzdavo su jais gerus santykius ir nuoširdžiai pasistengdavo kiekvieną problemą išspręsti jų naudai. Pardavėjai padarydavo kur kas daugiau, negu buvo surašyta jų pareigų instrukcijose. Dėl šios priežasties pirkėjų skaičius ėmė sparčiai augti. Parduotuvių tinklo vadybininkai problemų vietoje įžvelgė gali­mybes ir jomis pasinaudojo.

T a r pu sa v io prik la u so m y bės įp r o č ia i

Turėdami galvoje pasitikėjimo banko sąskaitos paradigmą, mes jau galime aptarti viešųjų pergalių įpročius (ketvirtąjį, penktąjį ir šeš­tąjį), kuriais grindžiamas sėkmingas bendradarbiavimas. Šie įpročiai

2 1 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

sukuria efektyvią tarpusavio priklausomybės terpę. Apie juos kalbės tolesni knygos skyriai. Taip pat pamatysime, kaip stipriai mus veikia iš šalies primesti elgesio bei mąstymo modeliai.

Konstruktyviai vieni nuo kitų priklausyti gali tik iš tiesų nepri­klausomi žmonės. Viešųjų pergalių neįmanoma pasiekti jokiais po­puliariais elgesio korekcijos metodais - čia reikalingi esminiai asme­nybės pokyčiai.

Dabar panagrinėkime viešųjų pergalių įpročius.

I V ĮPROTIS

La im ė k im e a b u

218 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

T a r p a s m e n in io

LYDERIŠKUMO PRINCIPAI

Mes ką tik įsiminėme Auksinį Taisyklę.Dabar imkime jos laikytis.

- E d w in M a r k h a m

J \a r tą konsultavau bendrovę, kurios prezidentas buvo susirūpinęs dėl to, kad jo darbuotojai mažai bendradarbiavo.

- Stephenai, didžiausia bendrovės bėda ta, kad mūsų darbuotojai dideli savanaudžiai, - tarė jis. - Jie tiesiog nenori bendradarbiauti. Žinau, kad jeigu jie bendradarbiautų, mes pasiektume kur kas dau­giau. Ar galite rekomenduoti kokią nors santykių programą, kuri pa­dėtų mums išspręsti šią problemą?

- Ar jūsų problema yra žmonės, ar paradigma? - paklausiau jo.- Išsiaiškinkite patys, - teatsakė jis.Taip ir padariau. Išsiaiškinau, kad darbuotojai iš tiesų buvo sava­

naudžiai, nenorėjo bendradarbiauti, neklausė savo vadovų ir apskritai elgėsi nekolegiškai. Žodžiu, visos pasitikėjimo sąskaitos buvo tuščios, o bendravimo kultūra - žema. Tad aš prezidentui pasiūliau:

- Paanalizuokime situaciją išsamiau. Kodėl jūsų žmonės neben­dradarbiauja? Gal bendrovė tokį elgesį kaip nors skatina?

-Anaiptol, - atsakė prezidentas. - Mes skatiname tuos, kurie ben­dradarbiauja.

- Ar tikrai? - pasitikslinau.Jo kabinete už užuolaidos kabėjo plakatas, vaizduojantis bėgimo

trasą su lenktyniniais žirgais. Ant žirgų galvų buvo užklijuotos ben­drovės padalinių vadovų nuotraukos, o trasos gale puikavosi idiliška

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 1 9

kelionės į Bermudus reklama: porelė įsimylėjėlių, balta smėlėta pa­krantė, žydras dangus ir balti debesys.

Kartą per savaitę prezidentas sukviesdavo šiuos vadovus ir moky­davo juos bendradarbiauti: „Dirbkime visi kartu. Taip uždirbsime daugiau." Tada atitraukdavo užuolaidėlę, atidengdavo plakatą ir reto­riškai klausdavo: „Na, kuris iš jūsų laimės kelionę į Bermudus?"

Kitaip tariant, jis rengėsi palaistyti vieną gėlę, o norėjo, kad augtų visos. Jis pageidavo, kad jo pavaldiniai bendradarbiautų, tačiau vertė juos konkuruoti. Vieno padalinio vadovo sėkmė reiškė visų jo kolegų nesėkmę.

Šios bendrovės nesėkmės priežastis buvo netikusios paradigmos. Prezidentas žodžiais ragino bendradarbiauti, tačiau rėmėsi ydinga pa­radigma. Bendradarbiavimo vaisių jis ketino užauginti ant konkuren­cijos medžio. Kai niekas nepadėjo, jis, norėdamas priversti žmones veikti išvien, puolė ieškoti naujų metodų, programų, technikų, - žo­džiu, greitosios pagalbos priemonių.

Jeigu norite konkrečių vaisių, turite pasodinti tokį medį, kuris tuos vaisius veda. Todėl aš pasiūliau tobulinti bendrovės vadybą visiškai kitu būdu - sukurti informacijos ir atlygių sistemą, kuri iš tiesų ska­tintų bendradarbiauti.

Ar jūs būtumėt bendrovės prezidentas, ar tos pačios bendrovės du­rininkas, kai jūsų asmeninę nepriklausomybę pakeičia tarpusavio pri­klausomybė, jūs imatės tikro lyderio vaidmens. Jūs pradedate veikti kitus žmones. O efektyvi tarpusavio priklausomybė skatina siekti lai­mėkime abu rezultato.

Š e šio s t a r pu sa v io są v eik o s p a r a d ig m o s

Laimėkime abu - tai nėra viena iš daugelio elgesio technikų. Tai ištisa bendravimo filosofija. Taip pat ir viena iš šešių tarpusavio sąvei­kos paradigmų. Štai jos:• laimėkime abu • pralaimėkime abu• aš laimiu, tu pralaimėk • telaimiu aš• tu laimėk, aš pralaimėsiu * laimėkime abu, arba sandorio nebus

2 2 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

L a im ėk im e a b u

Laimėkime abu - tai nuostata, kad bendravimas turi būtų naudin­gas visoms bendraujančioms šalims. Laimėkime abu - tai tokie spren­dimai ir nutarimai, kurie tenkina visus. O kadangi jie tenkina visus, tai visi noriai vykdo savo įsipareigojimus. Laimėkime abu filosofija - tai bendravimas, o ne konkurencija ir ne kova. Daugelis linkę operuo­ti priešpriešinėmis kategorijomis: stiprus arba silpnas, griežtas arba švelnus, laimėtojas arba pralaimėtojas. Tačiau toks požiūris iš esmės ydingas, - jei jo laikomės, tai tarsi darome prielaidą, kad gyvenime viskas paklūsta jėgai, o ne principams. Laimėkime abu filosofija tei­gia, kad kiekvienam šiame pasaulyje yra vietos, kad vieno žmogaus sėkmė neatima galimybių iš kito.

Laimėkime abu — tai tikėjimas, kad esama trečiosios alternatyvos'. tai nei mano kelias, nei tavo kelias - tai bendras kelias.

AŠ LAIMIU, TU PRALAIMĖK

Laimėkime abu alternatyva yra as laimiu, tu pralaimėk. Tai nemo­kamo kelialapio į Bermudus paradigma: kelialapis vienas, o preten­dentų daug.

As laimiu, tu pralaimėk - tai autoritarinis lyderiavimo stilius, to­kie vadovai mėgsta sakyti „Padarysiu taip, kaip noriu". Jie mėgsta rodyti jėgą, piktnaudžiauja vardais, titulais, aukštesne padėtimi ar as­meniniu žavesiu.

Dauguma žmonių nuo pat gimimo turi labai stiprią as laimiu, tu pralaimėk programą. Programuotojo vaidmenį paprastai atlieka šei­ma. Tėvai, jei jie skatina vaikus konkuruoti dėl tėviškos meilės ir dėmesio, turi as laimiu, tu pralaimėk mentalitetą. Mylėdami su išly­gomis, reikalaudami iš vaikų užsitarnauti jūsų meilę, jūs iš tiesų tei­giate, kad jie niekam tikę ir tos meilės nėra verti, kad mylėsite juos tik tada, kai jie pateisins kažin kokius lūkesčius.

Ką tada galvoja vaikai, dar tokie pažeidžiami ir priklausomi, ku­riems vis dar reikia tėvų paramos ir pritarimo? Jie lipdomi pagal tam

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 2 1

tikrą šabloną, formuojamas jų aš laimiu, tu pralaimėk elgesio mode­lis: „Jeigu būsiu geresnis už savo brolį, tėvai mane labiau mylės." „Tė­vai seserį myli labiau negu mane. Tikriausiai esu mažiau vertas už ją.“ Kitas galingas programuotojas yra bendraamžių grupės. Kiekvienam vaikui labai svarbu sulaukti bendraamžių pritarimo - pametinukų brolių ar seserų, giminaičių, draugų. Visi mes gerai žinome, kokie žiaurūs kartais būna bendraamžiai. Dažnai jie gali negailestingai at­stumti jaunuolį ar vaiką, jei šis neatitinka kokių nors jų kriterijų ar normų. Tada aš laimiu, tu pralaimėk modelis dar labiau sutvirtėja.

Vėliau šį modelį įtvirtina akademinė aplinka, jei jaunuolis ten pa­tenka. Dešimties balų pažymys byloja, kad esu geresnis tik todėl, kad kitas buvo įvertintas devynetu. Tokia pažymių sistema žmogaus vertę nustato lygindama jį su kitais, nepripažindama jo prigimtinės vertės. Kiek žmogus vertas, nulemia išoriniai veiksniai. Įsivaizduokime to­kius mokytojo žodžius:

- Malonu, kad atėjote į tėvų susirinkimą. Šaunuolė jūsų dukra Karolina. Turėtumėte ja didžiuotis. Ji tarp dešimties geriausiųjų.

- Iš tiesų mane pradžiuginote.- Tačiau jūsų Džoniui sekasi nekaip. Jis - vienas iš blogiausių mo­

kinių.- Tikrai? Kaip baisu! Ką gi mums daryti?Ir niekam nė motais, kad galbūt Džonis stengiasi iš visų jėgų, o

Karolina išnaudoja vos pusę savo galimybių. Jaunuoliai vertinami ne pagal individualias pastangas - jie lyginami tarpusavyje. Negana to, pažymiai yra tarsi bilietas į laimingą ateitį: jie arba atveria galimybių vartus, arba juos užtrenkia. Švietimo sistema skatina varžytis, o ne bendradarbiauti. Tiesa sakant, bendradarbiavimas dažnai net laiko­mas sukčiavimu.

Taip pat tokį ydingą požiūrį formuoja sportas, ypač mokyklose ar koledžuose. Dažna jaunų žmonių paradigma yra tokia: gyvenimas - tai žaidimas, kuriame vieni laimi, o kiti neišvengiamai turi pralaimėti. Sporte vieno žmogaus pergalė visada reiškia kito pralaimėjimą.

Kita sritis, kur vyrauja aš laimiu, tu pralaimėk modelis, yra teisinė sistema. Mūsų laikais labai mėgstama bylinėtis. Papuolę į bėdą žmonės

2 2 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

iš karto kreipiasi j teismą, tikėdamiesi, kad jie „laimės" bylą, o kiti ją „pralaimės". Tačiau besiginančio žmogaus protas nėra kūrybiškas, jis nelinkęs bendradarbiauti.

Be abejo, teisinė sistema reikalinga, be jos suirtų mūsų visuomenės struktūra. Įstatymai ją palaiko, tačiau jie nekuria sinergijos. Geriausia, ką galime pasiekti teisinėmis priemonės - tai susitarti dėl kompromi­so. Teisiniai sprendimai supriešina žmones. Tiesa, pastaraisiais metais pastebima tendencija skatinti teisininkus ir teisės mokyklas ieškoti taikių problemų sprendimų būdų, siekti laimėkime abu susitarimų. Nors tai ir neišsprendžia visų problemų, tokios tendencijos rodo, kad žmonės vis labiau suvokia teisinės sistemos trūkumus.

Kur egzistuoja didžiulė konkurencija ir vyrauja nepasitikėjimas, aš laimiu, tu pralaimėk požiūris ir elgesio modelis kartais gali būti patei­sinamas. Tačiau gyvenimas nėra konkurencija. Neprasminga kasdien kovoti su savo vyru ar žmona, su savo vaikais, su bendradarbiais, su kaimynais ar draugais. Absurdiškas klausimas: „Kas mūsų santuokoje nugalėtojas?" Abu sutuoktiniai turi laimėti, antraip jie abu pralaimės. Gyvenime maža tikros nepriklausomybės, dažniausiai esame tarpusa­vyje susiję. Didžiausių tikslų dažniausiai siekiame tik bendradarbiau­dami su kitais. O aš laimiu, tu pralaimėk požiūris bendradarbiauti visiškai neskatina.

Tu laimėk, o as pralaimėsiuTaip pat yra žmonių, kurie gyvena pagal tu laimėk, o aš pralaimė­

siu programą.„Tiek to. Aplenk mane.“„Žemink mane. Visi juk mane žemina."„Esu nevykėlis. Visada toks buvau."„Mėgstu ramybę. Sutiksiu su viskuo, kad tik būtų ramu."Šis požiūris ir elgesio modelis dar blogesnis už aš laimiu, tu pra­

laimėk, nes tai abejingo žmogaus pozicija: jis nieko nenori, neturi jokių lūkesčių, nepuoselėja ateities vizijos. Tu laimėk, o ašpralaimė­siu stiliaus žmonės linkę pataikauti arba greitai nusileisti. Stiprybės jie semiasi siekdami populiarumo ar viešo pripažinimo. Jie nedrįsta

atskleisti tikrų savo jausmų ir įsitikinimų, yra lengvai įbauginami kategoriškų egoistų.

Derybas šie žmonės supranta kaip kapituliaciją. Jų vadovavimo stilius - minkštas. Turėti tu laimėk, o aš pralaimėsiu požiūrį - tai visada visiems įtikti. („Na ir kas, kad jis visada paskutinis, svarbu, kad jis - puikus vaikinas.")

Šiuos žmones labai mėgsta aš laimiu, tu pralaimėk modelio opo­nentai, — mat pirmieji savo nuolatiniais pralaimėjimais pastariesiems vis suteikia galimybių laimėti. Šiems patinka laimėk, o ašpralaimėsiu žmonių silpnybės, jie mielai jomis piktnaudžiauja. Pirmųjų trūku­mai išryškina pastarųjų privalumus.

Laimėk, o aš pralaimėsiu stiliaus žmonės savo tikruosius jausmus dažniausiai užgniaužia. O slopinami jausmai niekur nedingsta: anks­čiau ar vėliau jie vis tiek prasiveržia, ir daug bjauresniu pavidalu. Daž­nas šių žmonių palydovas yra psichosomatinės ligos, pykčio protrū­kiai, isterija, perdėta reakcija į nereikšmingas provokacijas ar cinišką elgesį.

Pastarieji du elgesio modeliai būdingi silpniems žmonėms, jie ro­do, kad žmogus jaučiasi nesaugus. Vis dėlto pirmasis elgesio modelis, jeigu jis paremtas žmogaus sugebėjimais, padeda siekti bent trumpa­laikių pergalių. O štai laimėk, o aš pralaimėsiu stiliaus žmonės yra neorganizuoti, dažniausiai jie, vos pradėję veiklą, bejėgiškai pasiduoda.

Vadovų ir tėvų pozicija dažnai keičiasi — čia jie elgiasi kaip aš lai­miu, tu pralaimėk žmonės ir nekreipia jokio dėmesio į kitų norus, čia jie priima laimėk, o aš pralaimėsiu modelį ir būna be galo nuolaidūs. Nebegalėdami daugiau pakęsti netvarkos, prastos drausmės ir neatsa­kingo elgesio, jie griebiasi aš laimiu, tu pralaimėk taktikos ir laikosi tol, kol juos ima griaužti sąžinė. Tada jie atlėgsta ir grįžta prie laimėk, o aŠpralaimėsiu modelio. O paskui nepasitenkinimas ir pyktis juos vėl priverčia tapti kompromisų neieškančiais laimėtojais...

Pralaimėkime abuKai susiduria du egoistai arba du kietakakčiai laimėk, o aš pralai­

mėsiu stiliaus žmonės, jie dažniausiai abu pralaimi. Jų elgesio modelis

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 2 3

2 2 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

tampa pralaimėkime abu. Už pralaimėjimą jie nori žūtbūt „atkeršyti" arba „atsilyginti11, nesuvokdami, kad žmogžudystė yra taip pat ir savi­žudybė, kad kerštas - tai dviašmenis kardas.

Žinau vieną atvejį, kai išsiskyrusiam vyrui teismas priteisė par­duoti turtą ir pusę gautų pinigų atiduoti buvusiai žmonai. Kerštin­gas sutuoktinis pardavė 10 000 dolerių vertės automobilį už 50 do­lerių ir žmonai atidavė dvidešimt penkis. Paskui jis panašiai pasielgė su visu nekilnojamuoju turtu, kurį teismas buvo įpareigojęs par­duoti.

Jeigu žmogaus gyvenimo centrą yra užėmę priešai, jam rūpi tik viena — atkeršyti, net jei tektų žlugti pačiam. Pralaimėkime abu filo­sofija - tai atvira konfrontacija, tai karas.

Toks elgesio modelis būdingas priklausomiems, nepasitikintiems savimi žmonėms. Jie jaučiasi nelaimingi ir nori, kad visas likęs pasau­lis taip pat būtų nelaimingas. „Man patinka pralaimėti, bet tegu pra­laimi visi.“

Aš laimiuKita dažnai pasitaikanti alternatyva - tiesiog noras laimėti. Žmo­

nės turintys laimiu mentalitetą visiškai nesuka sau galvos, ar kiti lai­mi, ar pralaimi. Svarbiausia jiems yra jų tikslas.

Toks žmogus galvoja tik apie save. Kiti, jo supratimu, turi patys pasirūpinti savimi.

Ką rinktisKuris iš šių aptartų elgesio modelių yra efektyviausias? Tai pri­

klauso nuo aplinkybių. Jeigu komanda laimėjo futbolo rungtynes, vadinasi, kita komanda jas pralaimėjimo. Kartais būna taip, kad aš laimiu, o tu pralaimėk tipo konkurencija skatina jus išradingiau dirbti - ypač tada, kai jūsų ir kolegų veikla tiesiogiai nesusijusi. Vis dėlto ne­galite surengti „Kelialapio į Bermudus" varžybų ten, kur savo tikslų siekiate drauge su kitais žmonėmis arba žmonių grupėmis.

Jei geri santykiai jums svarbiau už konkrečią problemą, jus, ko gera, visai patenkins aš pralaimiu, tu laimėk sprendimai. „Man svarbu,

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 2 5

kad mes gerai sutartume, o darbo rezultatai - paskui. Tebūnie, kaip tu nori.“ Galbūt nuspręsite atiduoti pergalę, jei jums paaiškės, kad vienas ar kitas tikslas prieštarauja jūsų vertybėms. Arba siekiama per­galė neverta jūsų pastangų.

Pasitaiko atvejų, kai jums svarbiausia laimėti ir nepaisyti, kaip ta pergalė paveiks jūsų santykius. Pavyzdžiui, jeigu jūsų vaiko gyvybei iškiltų pavojus, aplinkinių nuomonė vargu ar jums rūpėtų. Visų svar­biausia tuomet jums būtų išgelbėti vaiką.

Koks požiūris geriausias, priklauso nuo aplinkybių, tačiau labai svarbu visada adekvačiai suprasti situaciją. Paprastai žmonės yra tar­pusavyje susiję, todėl dažnai geriausias sprendimas iš penkių galimų yra tas, kuris padeda laimėti visiems.

As laimiu, o tu pralaimėk elgesio modelis iš esmės yra neperspekty­vus, nes žlugdo santykius. Įsivaizduokite, kad esu jūsų įmonės tiekė­jas ir tarp mudviejų kilo konkretus nesutarimas. Štai aš laimėjau ir pasiekiau savo tikslą. Tačiau ar kitą kartą jūs kreipsitės į mane? Juk aš - ne vienintelis tiekėjas. Ir tai, ką aš visai neseniai laikiau pergale, staiga tampa pralaimėjimu. Todėl as laimiu, o tu pralaimėk elgesio rezulta­tas iš tiesų yra pralaimėkime abu.

Na, o jeigu mūsų derybos pasibaigs as pralaimiu, tu laimėk spren­dimu? Galbūt manysite, kad iš tiesų laimėjote, bet ar mano neigiama nuomonė apie jus neturės įtakos kitoms mūsų deryboms? Veikiausiai prisiminsiu nuoskaudas ir bandysiu kaip nors atsilyginti. Galbūt net imsiu skleisti įvairią jums nepalankią informaciją. Taigi rezultatas vėl bus pralaimėkime abu.

Žodžiu, tiesa yra tokia: jie abu nelaimime, abu pralaimime. Štai kodėl tarpusavio priklausomybės aplinkoje vienintelis deramas pasi­rinkimas yra laimėkime abu.

Kartą konsultavau didžiulio parduotuvių tinklo prezidentą. Jis man

- Stephenai, žaviuosi jūsų laimėkime abu idėja, tačiau, manau, ji yra idealistinė. Verslo pasaulis žiaurus. Jame galioja as laimiu, tu pra­laimėk įstatymas. Jei nelaimėsi - žlugsi.

2 2 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Įsivaizduokite, kas būtų, jei tokios taktikos laikytumėtės ben­draudami su pirkėjais, - nesutikau. - Ar manote, kad pasiektumėte gerų rezultatų?

- Manau, kad ne, - prisipažino prezidentas.- Kodėl?- Nes greitai prarasčiau visus savo pirkėjus.- O jei laikytumėtės aš pralaimiu, tu laimėk taktikos — išdalytu­

mėte pirkėjams viską, ką turite parduotuvėje. Ar pasiektumėte gerų rezultatų?

- Kurgi! Be pelno darbas prarastų bet kokią prasmę.Mes aptarėme visas alternatyvas. Pasirodė, kad laimėkime abu yra

vienintelis naudingas sprendimas.- Sutinku, kad tokia filosofija tinka bendraujant su pirkėjais, -

pripažino jis. - O štai su tiekėjais - ne.- Tuomet įsivaizduokite, kad esate tiekėjo klientas, - pasakiau. -

Kodėl manote, kad negalite taikyti to paties principo?- Neseniai atnaujinome sutartį su tinklo savininkais. Derėdamiesi

norėjome, kad laimėtų abi pusės: atskleidėme savo tikslus, buvome draugiški ir paslaugūs. Bet tokį mūsų elgesį jie suprato kaip silpnumą ir mus tiesiog apiplėšė.

- Vadinasi, jūs užėmėte aš pralaimiu, tu laimėk poziciją, tiesa? - paklausiau jo.

- Visai ne. Mes pasirinkome laimėkime abu.-Jei gerai jus supratau, jūs sakėte, kad jus „apipiešė".- Tikra tiesa: jie mus apiplėšė.- Kitaip tariant, jūs pralaimėjote?- Taip, mes pralaimėjome.- O jie laimėjo?- Taip, jie laimėjo.- Kaip vadinasi toks elgesio modelis?Prezidentas nustebo: jis stengėsi laikytis laimėkime abu taktikos, o

iš tiesų pasiekė ašpralaimiu, tu laimėk rezultatą. Kai ėmėme analizuoti, kokie yra galutiniai tokio sandorio padariniai (nuoskaudos, pamintos vertybės, šalti santykiai), padarėme išvadą, kad pralaimėjo abi pusės.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 2 7

Jeigu prezidentas iš tiesų būtų siekęs laimėkime abu rezultato, vei­kiausiai būtų ilgiau derėjęsis ir atidžiau klausęs oponentų, taip pat ryžtingiau gynęs savo poziciją.

Laimėkime abu, arba sandorio nėraJeigu dviem žmonėms nepavyksta rasti tokio sprendimo, kuris tiktų

abiem pusėms, jie gali sutikti su kitu, subtilesniu laimėkime abu va­riantu: laimėkime abu, arba sandorio nėra.

Sandorio nėra — tai tokia išeitis, kai, neradę priimtino sprendimo, partneriai draugiškai sutaria nesudaryti jokio sandorio. Nė viena pusė neprisiima jokių įsipareigojimų, nepasirašo jokių sutarčių. Galima pa­sakyti taip: aš nesamdau tavęs arba nesutinku dirbti su tavimi tokio­mis sąlygomis, nes akivaizdu, kad mūsų vertybės ir tikslai labai skir­tingi. Kur kas geriau iškart viską išsiaiškinti ir neįsipareigoti, negu įsipareigoti ir vėliau abiem nusivilti.

Kai žinote, jog esama tokios galimybės, jūs įgyjate pasirinkimo laisvę, todėl neprivalote manipuliuoti žmonėmis ir kovoti. Galite elgtis atvirai ir geriau išsiaiškinti situaciją.

Turėdami galimybę pasitraukti, galime sąžiningai pasakyti: „No­riu, kad sandoris būtų naudingas abiem. Aš noriu laimėti. Bet neno­riu, kad mano laimėjimas būtų tavo pralaimėjimas, nes anksčiau ar vėliau tai pakenktų mūsų santykiams. Kitą vertus, nemanau, jog no­rėtum, kad tavo pergalė taptų mano pralaimėjimu. Todėl ieškokime kitokio sprendimo. Na, o jei vis dėlto mums nepavyks jo rasti, mes galime nesudaryti jokio sandorio. Geriau nesudaryti jokio, negu su­daryti tokį, kuris netenkintų mūsų abiejų. Galbūt pavyks susitarti kitą kartą."

Vienos mažos programinės įrangos bendrovės prezidentas man pa­pasakojo atvejį, kai jam atsipirko toks elgesys:

„Mes sukūrėme naują programą ir pardavėme vienam bankui, su­darę penkerių metų sutartį. Banko prezidentas džiaugėsi tokiu sando­riu, tačiau kiti jo darbuotojai buvo nepatekinti.

Po mėnesio bankas pakeitė prezidentą. Naujasis prezidentas man pasakė:

228 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Nesu įsitikinęs, kad buvo verta pirkti jūsų sukurtą programą. Turiu ir taip daug problemų, be to, mano darbuotojai nenori jos mokytis, o aš nenoriu jų versti to daryti.

Mūsų bendrovė tuo metu turėjo finansinių sunkumų. Žinojau, kad galiu nesutikti nutraukti šios sutarties, tačiau taip pat tikėjau, kad gera sutartis yra tik ta, kuri tenkina abi puses. Taigi atsakiau jam:

- Mes sudarėme sutartį, pagal kurią jūsų bankas įsipareigoja įdiegti mūsų programinę įrangą. Bet mes taip pat matome jūsų problemas, todėl sutinkame atsisakyti šios sutarties ir gražinti jums įnašą, tik no­rėtume, kad ateityje, jei ieškosite programų, kreiptumėtės į mus.

Įsivaizduojate, atsisakiau 84 000 dolerių vertės sandorio! Tai pri­lygo finansinei savižudybei. Vis dėlto jutau, kad tokia taktika galiau­siai atsipirks.

Po trijų mėnesių man paskambino tas pats prezidentas.- Manau, kad atėjo metas mums pakeisti informacijos apdoroji­

mo sistemą, - pranešė jis, - taigi norėčiau su jumis bendradarbiauti. Ir mes pasirašėme su banku 240 000 dolerių vertės sutartį."

Matome, kad vienintelis vertas dėmesio pasirinkimas yra laimėki­me abu,. Visi kiti elgesio modeliai ir požiūriai tarpusavio priklauso­mybės sąlygomis yra prastesni, antrarūšiai, jie neigiamai veikia mūsų santykius. Jeigu nepavyksta sutarti taip, kad abi šalys būtų laimėtojos, kur kas daugiau išlošite, jei apskritai nesudarysite sandorio.

Pozicija laimėkime abuy arba sandorio nėra šeimoje suteikia žmo­gui didžiulę emocinę laisvę. Pavyzdžiui, jeigu šeimos nariai nesutaria, kokį filmą žiūrėti, jie visi gali sutarti daryti ką nors kita.

Turiu draugę, kurios šeima dažnai koncertuoja kartu. Kai jos vai­kai buvo mažesni, ji pritaikydavo jiems muziką, siūdavo kostiumus, akompanuodavo pianinu ir režisuodavo jų koncertus.

Tačiau laikui bėgant vaikų muzikinis skonis ėmė keistis. Dabar jie norėjo patys spręsti, ką dainuoti ir kaip rengtis. Senas dainavimo sti­lius jų nebetenkino.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 2 9

O motina puikiai žinojo, kad naujasis dainavimo stilius nepatiks klausytojams, visų pirma vyresnio amžiaus žmonėms. Antra vertus, ji taip pat suprato, kad vaikai nori spręsti patys.

Todėl ji nutarė siekti laimėkime abu (laimėkime visi) sprendimo arba iš viso atsisakyti idėjos. Ji pasakė vaikams, kad norinti išspręsti problemą taip, kad visiems būtų gerai, o jei nepavyktų, vaikai turės savo talentą reikšti kaip nors kitaip. Tada visi pasijuto laisvi ir ėmė siūlyti savo idėjas žinodami, kad jų pasirinkimas, kad ir koks būtų, nieko neįskaudins.

Laimėkime abu, arba jokio sandorio taktika ypač pasiteisina dalyki­nių santykių pradžioje. Tačiau anksčiau ar vėliau sandorių nebuvimas sukelia problemų, todėl reikia siekti, kad bendravimas peraugtų į lai­mėkime abu lygmenį.

Be realių sandorių verslas ima silpti, kol galiausiai visai sunyksta arba jį turi perimti profesionalesni vadovai. Iš patirties galiu pasakyti štai ką: kad jūsų santykiai nenukentėtų, prieš pradėdami šeimyninį verslą arba verslą su draugais, pirmučiausia aptarkite, kaip elgsitės tuo atveju, kai jūsų nuomonės išsiskirs.

Pasitaiko situacijų, kai nėra sandorio pasirinkimas netinka visai. Pavyzdžiui, niekada ir jokiu būdu nepaaukočiau pagrindinių savo žmo­nos ir vaikų interesų - jei kiltų tokia situacija, ieškočiau kompromi­so, kitaip sakant, dalinio laimėkime abu varianto. Tačiau, apskritai imant, laimėkime abu, arba jokio sandorio pozicija yra pozityvi. Ji su­teikia jums didžiulę veiksmų laisvę.

P e n k i Laimėkite abu m o d e l io ly g m e n y s

Laimėkime abu modelis - tai lyderiškumo principo realizavimas. Tai įprotis, reikalaujantis daugelio sugebėjimų: savimonės, vaizduo­tės, sąžinės, laisvos valios. Tai įprotis, kurį reikia ugdytis bendraujant, darant vienas kitam įtaką ir visiems laimint. Šie žingsniai reikalauja drąsos ir apdairumo, ypač kai bendraujame su aš laimiu, tu pralaimėk elgesio stiliaus žmonėmis.

230 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Žmogus, norintis išsiugdyti laimėkime abu elgesio modelį, turi puoselėti viziją, būti iniciatyvus ir išmintingas, jaustis saugus, vado­vautis savo vertybėmis ir būti stiprus, jo gyvenimo centre turi būti principai.

Laimėkime abu modelis yra būtinas kiekvienos veiklos sėkmės pa­matas. Jis aprėpia penkis tarpusavyje susijusius veiklos lygmenis. Pir­mas lygmuo - charakterio savybės, antras - santykiai, trečias - susitari­mai Susitarimai vyksta tam tikrose struktūrose ir sistemose (ketvirtas lygmuo), kurios funkcionuoja laimėkime abu modelio pagrindu. Visa tai sudaro darnų procesą (penktas lygmuo). Mes negalime abu laimėti, jei mūsų partneris konkrečioje situacijoje nusiteikęs laimėti vienas.

Ši diagrama parodo, kaip penki lygmenys siejasi vienas su kitu.

Dabar apsvarstykime kiekvieną lygmenį atskirai.

Charakterio savybėsŽmogaus charakteris - tai laimėkime abu modelio pamatas. Pami­

nėsiu tris esminius charakterio bruožus: sąžiningumą, dvasinę brandą, gausos sąmonę.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 3 1

Są ž in in g u m a s . Sąžiningumas - esminė mūsų vertybė. Ją puoselėti padeda pirmieji trys įpročiai. Kai siekiame savo tikslų, duodame pras­mingus pažadus, kurių privalome laikytis - kitaip sakant, turime elg­tis garbingai ir sąžiningai.

Mes negalime laimėti, jei pirmiau neišsiaiškinome, ką mums ap­skritai ši sąvoka reiškia ir kaip ji dera su mūsų vertybėmis. Taip pat jei nesugebame ištesėti sau ir kitiems duotų pažadų, mūsų pažadai ir įsi­pareigojimai pasidaro beprasmiai. Mes tai žinome. Žino tai ir kiti, todėl, jei sulaužome žodį, jie ima įtarinėti, kad veidmainiaujame. To­kiu būdu laimėkime abu taktika išsigimsta į manipuliavimo techniką. Pasitikėjimą kelia tik sąžiningi žmonės.

B r a n d a . Branda - tai drąsos ir apdairumo pusiausvyra. Pirmą kartą tokį brandos apibrėžimą išgirdau iš nuostabaus žmogaus, profesoriaus Hrando Sakseniano (Hrand Saxenian), kuris 1955 metų rudenį Har­vardo verslo mokykloje skaitė paskaitą kontrolinei mano studentų grupei. Jo teiginys, kad „emocinė branda - tai sugebėjimas išreikšti savo jausmus ir įsitikinimus atsižvelgiant į kitų žmonių mintis ir jaus­mus", mano supratimu, yra pats tiksliausias šio dalyko apibrėžimas. Tokią išvadą Hrandas Saksenianas priėjo po kelerių metų praktinių ir teorinių tyrimų, kuriuos vėliau pateikė žurnalo Harvard Business Re- view straipsnyje (1958 metų sausio - vasario mėn.). Nors Hrando „brandos" samprata įžvalgi ir tiksli, 7 įpročiuose ji vartojama kiek kita prasme — „brandos kontinuume" branda yra tobulėjimo procesas, as­menybės raida iš priklausomybės į nepriklausomybės, paskui - į tar­pusavio priklausomybės stadijas.

Jeigu paanalizuosime psichologinius testus, kuriais tiriami nauji darbuotojai, pamatysime, kad dauguma jų padeda išsiaiškinti bū­tent tokio pobūdžio žmogaus brandą. Šią savybę galime vadinti įvai­riai: egoizmo ir atjautos pusiausvyra, pasitikėjimo savimi ir pagar­bos kitiems pusiausvyra, „man gerai, jeigu tau gerai" principu ar dar kaip nors kitaip - čia svarbu, kad visais šiais testais bandomas išsiaiš­kinti asmenybės brandos lygis, vadinamoji drąsos ir apdairumo pu­siausvyra.

2 3 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Tokia pusiausvyra - būtina gerų vadybininkų ir lyderių savybė. Dar galima pasakyti, kad drąsos ir apdairumo pusiausvyra yra P/GP pusiausvyra. Drąsa - tai rūpestis, kaip gauti auksinį kiaušinį, apdairu­mas - tai dėmesys tiems, kurie tuos auksinius kiaušinius deda. Svar­biausias lyderio tikslas - gerinti visų proceso dalyvių gyvenimo kokybę.

Daugelis žmonių mąsto kraštutinėmis kategorijomis, taip ir ter­minais, jie mano, kad gerumas prilygsta silpnumui. Tačiau iš tiesų laimėkime abu stiliaus žmogus ne tik geras, bet ir tvirtas. Kur kas tvirtesnis už aš laimiu tu pralaimėk tipą. Kad pasiektų tikslą, pirmasis turi būti drąsus, atjautus, apdairus. Tai yra ta branda, apie kurią mes čia kalbame.

Koks bus mano požiūris ir elgesio modelis, jei aš būsiu labai drą­sus, tačiau neapdairus? Tikriausiai aš laimiu, tu pralaimėk Tai stip­raus egoisto pozicija. Aš drąsiai ginsiu savo nuomonę net nebandyda­mas suprasti jūsiškės.

O brandos ir emocinio stabilumo stoką, matyt, bandysiu kom­pensuoti savo aukštesne padėtimi, valdžia, titulais ar pažintimis.Na, o jei būsiu apdairus, tačiau nedrąsus, mano pozicija bus aš pralai­miu, tu laimėk. Aš pirmučiausia žiūrėsiu jūsų interesų, tačiau siekti savo tikslų neturėsiu drąsos.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 3 3

G a u so s s ą m o n ė . Trečias laimėkime abu stiliaus bruožas - tai tikėji­mas, kad pasaulyje visko visiems užtenka.

Daugeliui yra įkalta į galvą - jie taip užprogramuoti mąstyti — kad pasaulyje esama tik vieno pyrago, kurio visiems neužteks. Jei vienas atsirėžė didesnį gabalą, tai kitam, suprantama, liko mažesnis. Tai pa­radigma, teigianti, kad kiekvienas laimi tiek, kiek kitas pralaimi.

Tokio mentaliteto žmonės sunkiai dalijasi pasiekimais, garbe, pri­pažinimu ir valdžia su kitais, net ir su tais, kurie jiems padėjo visa tai pasiekti. Jie taip pat nemoka džiaugtis netgi pačių artimiausių žmo­nių pergalėmis. Matydami svetimą sėkmę, jie jaučiasi taip, tarsi ji bū­tų atimta iš jų.

Nors kartais jie pasveikina nugalėtojus su pergale, širdyje labai griau- žiasi. Jų manymu, kito žmogaus sėkmė gimdo jų nesėkmę. „Pirma­sis" gali būti tik vienas. „Laimėti", vadinasi, sumušti visus kitus.

Dažnai visiems neužteks mentaliteto žmonės slapta trokšta kitų ne­sėkmės - galbūt nedidelės - kad „jie žinotų savo vietą". Tokie žmo­nės nuolat viską lygina, nuolat lenktyniauja. Kad jaustųsi ko nors ver­ti, jie stengiasi įgyti įvairių daiktų ar postų.

Jie nori, kad žmonės jiems pritartų, todėl paprastai bendrauja tik su tais, kurie nuolat sako „taip", kurie niekada nesiginčija ir yra silpnesni.

Tokio mentaliteto žmonėms sunku dirbti su komanda. Bet koks nuomonių skirtumas jiems reiškia nepaklusnumą ar nelojalumą.

Kita vertus, užteks visiems mentaliteto žmonės suvokia savo vertę ir pasitiki savimi. Jų paradigma teigia, kad pyragas didelis, todėl jo užteks visiems. Jie noriai dalijasi su kitais pasiekimais, garbe, pripaži­nimu, kartu su kitais daro sprendimus. Toks jų elgesys sukuria dau­giau galimybių, skatina kūrybiškumą.

Viešosios pergalės - tai ne pergalės prieš kitus žmones. Tai sėk­mingas ir efektyvus bendradarbiavimas, duodantis visiems naudos. Tai pasiekti tikslai, kurių pavieniui pasiekti neįmanoma. Galima sa­kyti, kad viešoji pergalė - tai užteks visiems elgesio išdava.

Garbingumas, dvasinė branda, tikėjimas, kad „užteks visiems" - štai tokios nuoširdaus žmogaus savybės, kurių neįmanoma pakeisti jokiomis išmoktomis bendravimo technikomis.

2 3 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Mokydamas pralaimėti nusiteikusius žmones pergalės filosofijos, pastebėjau, kad juos labai pozityviai veikia laimėkime abu stiliaus žmo­nių pavyzdžiai. Kai žmonės užprogramuoti pralaimėti ir nuolat ben­drauja tik su panašiais j save, jie neturi galimybių patirti, ką iš tiesų reiškia siekti abipusių pergalių. Jiems aš siūlau paskaityti Anvaro Sa- dato biografiją Ieškant tapatumo (In Search ofldentity), pažiūrėti fil­mą Ugniniai vežimai {Chariots ofFire) arba spektaklį Vargdieniai {Les Misėrables) — kad jie susipažintų su laimėkime abu elgesio modeliais.

Turėkite galvoje štai ką: jeigu įdėmiai pažvelgsime į save, pamaty­sime, kad laimėkime abu elgesio modelis bei teisingi principai yra pačioje mūsų prigimtyje.

SantykiaiLaimėkime abu elgesys yra mūsų pasitikėjimo sąskaitos pagrindas.

Kai sąskaita tuščia, negalime būti atviri, kūrybiški, mums sunku drauge mokytis, ir geriausia, ko galime siekti bendraudami, yra kompromisai.

Kai ši sąskaita nuolatos papildoma, pasitikėjimo klausimas nesvars­tomas. Mes vienas kitą gerbiame, mums nereikia „aiškintis santykių", mes visą dėmesį sutelkiame į veiklą.

Nors mūsų nuomonės gali skirtis, aš žinau, jog jūs, kai pasakosiu, kad piešinyje matau jauną moterį, manęs pagarbiai klausysitės. Ir jūs žinosite, jog aš taip pat įdėmiai ir pagarbiai klausysiuos, kai jūs man pasakosite, kad piešinyje matote pagyvenusią damą. Mes abu norime suprasti vienas kito požiūrį, kad vėliau galėtume dirbti kartu ir rasti sinerginį sprendimą, kuris būtų naudingas abiem.

Pasitikėjimu grįsti santykiai generuoja energiją. Nors tai neapsau­go nuo problemų ar nesutarimų, tačiau padeda išvengti neigiamų emo­cijų, kurios paprastai atsiranda tada, kai pernelyg didelis dėmesys krei­piamas į partnerių skirtumus.

O jeigu tokie santykiai neužmegzti? Kaip jums seksis bendradar­biauti su žmogumi, kuris net nėra girdėjęs apie laimėkime abu mode­lį, kuris siekia laimėti vienas ar vadovaujasi kitokia ydinga filosofija?

Toks bendravimas - tikras laimėkime abu modelio išbandymas. Abipusė pergalė, apskritai imant, nebūna lengva. Dažniausiai partne-

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 3 5

riams reikia spręsti sudėtingas problemas, įveikti skirtumus ir pana­šiai. Tų tikslų kur kas paprasčiau siekti, kai santykiai grįsti pasitikėji­mu, kai nuomonių skirtumai išsiaiškinami atvirai ir nuoširdžiai, - kitaip sakant, kai partnerių pasitikėjimo sąskaitos yra didelės.

Bendraujant su aš laimiu, tu pralaimėk požiūrio žmogumi, svar­biausia vis tiek išlieka tarpusavio santykiai. Tai yra įtakos rate ir pri­klauso nuo jūsų. Jei elgiatės draugiškai ir pagarbiai, jeigu sugebate išgirsti jo nuomonę, jūsų pasitikėjimo sąskaita auga. Kad galėtumė­te taip aktyviai bendrauti, turite remtis stipriosiomis savo charakte­rio savybėmis. Turite stengtis, kol žmogus galiausiai patikės, kad esate nuoširdus ir norite rasti sprendimą, kuris būtų priimtinas jums abiem.

Kuo jūs stipresni, tuo didesnę įtaką darote tam žmogui. Tai yra jūsų lyderio savybių išbandymas. Jūs ne tik bendraujate - bendrauda­mi jūs tą žmogų keičiate.

Vis dėlto vienas kitas turi tokį stiprų aš laimiu, tu pralaimėk po­žiūrį, jo net neketina ieškoti abiem pusėms tinkamo sprendimo. To­dėl nepamirškite, kad visada egzistuoja galimybė pasirinkti laimėkime abu, arba jokio sandorio išeitį. Taip pat kartais galite sutikti su silpnes­niu laimėkime abu variantu - tai yra kompromisas.

Kad ir kaip pasitikite partneriu, kartais laimėkime abu sprendimas būna neįmanomas. Bet ir tuo atveju svarbiausia yra jūsų santykiai. Įsivaizduokite, kad mes kartu dirbame, ir štai jūs sakote:

- Stephenai, žinau, kad tau mano idėja nepatiks, be to, dabar ne­turiu laiko apie ją kalbėti. Vis dėlto prašau mane paremti.

Kadangi mudviejų pasitikėjimo sąskaitos gana didelės, aš nedvejo­damas sutiksiu. Tiesiog patikėsiu, kad jūs žinote, ką darote.

Bet jeigu mes vienas kitu nepasitikime, aš jūsų, žinoma, neparem- siu. O jei ir paremčiau, tai be jokio entuziazmo. Taip pat tikėtina, kad imsiu jums trukdyti arba formaliai pritarsiu, tačiau atsisakysiu prisiimti atsakomybę už jūsų sprendimo padarinius.

Penkerius metus gyvenau Didžioje Britanijoje ir mačiau, kaip traukinių palydovai tokiu būdu du kartus parklupdė šalį ant kelių - jie pikdžiugiškai paklusniai vykdė „popierinių taisyklių" reikalavimus.

2 3 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Jei nėra garbingų tarpusavio santykių, formalūs susitarimai nieko nereiškia. Todėl laimėkime abu rezultato galime siekti tik tada, kai noriai investuojame į gerus santykius, leidžiančius įgyvendinti ben­drus tikslus.

SutartysGeri santykiai gimdo geras sutartis. Jos kartais vadinamos darbų

vykdymo susitarimais arba partnerystės susitarimais. Šiuo atveju verti­kalus bendravimo modelis virsta horizontaliu - tai yra užduočių vyk­dymo kontrolė virsta savikontrole.

Laimėkime abu sutartys aprėpia daugelį bendradarbiavimo sferų. (Prisiminkime „Žalia ir švaru" istoriją skyriuje apie trečiąjį įprotį.) Vi­sų sutarčių pamatas yra tie patys penki elementai, kuriuos minėjome tame skyriuje (penki aspektai). Kalbame apie sutartis, kurias sudaro tikslo siekiantys nepriklausomi žmonės.

Prisiminkime jau minėtus penkis „prievaizdo" metodo aspektus:

Nuo norimų rezultatų priklauso veiklos pobūdis ir įvykdymo terminai.

Vidinės gairės lemia, kokiais metodais (principais, politika ir kt.) sieksime savo tikslo.

Paskui numatome išteklius—tai yra žmonės, finansai, techninės ar organizacinės priemonės, - kuriais naudosimės, siekdami tikslo.

Paskui suderiname atskaitomybės klausimus - kas tikrins darbą ir kokiais vertinimo standartais remsis.

Kai užduotis atlikta, pagal rezultatus (gerus ar blogus) gauname atlygį.

Šie penki elementai sutartims įkvepia gyvybės. Kai visų jų paiso­me, sukuriame tam tikrą standartą, kuriuo matuojame savo sėkmę.

Tradiciškai didžioji vadovų dalis laikosi autoritarinio aš laimiu, tu pralaimėk elgesio modelio. Tokios paradigmos rezultatas - išeikvota pasitikėjimo sąskaita. O kai nelieka pasitikėjimo, žmones reikia pri­žiūrėti, tikrinti ir jiems vadovauti.

Na, o kaip elgsitės, jeigu pasitikite žmonėmis, su kuriais bendra­darbiaujate? Tiesiog pasitrauksite jiems iš kelio ir netrukdysite dirbti. Kadangi iš anksto dėl visko esate sutarę, jie puikiai žino, ko iš jų nori­te, todėl jūsų vaidmuo dabar yra jiems padėti, jei jie prašo, ir išklausy­ti jų ataskaitų.

Suteikdami žmonėms didesnę ar mažesnę veiksmų laisvę, keliame jų savivertę. Kuo mažiau formalių ataskaitų, tuo tiksliau sutarties da­lyviai (darbuotojai) gali įvertinti savo darbo rezultatus. Asmeninė įžval­ga čia yra kur kas patikimesnis instrumentas negu išorinė kontrolė.

Laimėkime abu stiliaus vadybininkų rengimasPrieš keletą metų konsultavome vieną stambų banką, turintį dau­

gybę padalinių. Banko valdyba norėjo, kad mes įvertintumėme ir pa­tobulintumėme vadovų rengimo programą, kuriai jie jau buvo išleidę 750 000 dolerių. Pagal tą programą atrinkti koledžo absolventai per pusę metų turėdavo atlikti dvylika dvisavaitinių praktikų įvairiuose banko skyriuose, kad susipažintų su bankininkystės pagrindais. Dvi savaites jie dirbo komercinių paskolų skyriuje, dvi savaites — gamybos plėtros paskolų skyriuje, dvi savaites - vadybos skyriuje, dvi savaites finansinių operacijų skyriuje ir t. t. Po šešių mėnesių juos skirdavo į vadybininkų padėjėjų pareigas.

Mūsų darbas buvo įvertinti absolventų įgūdžius, įgytus per šią for­malią šešių mėnesių programą. Vos pradėję supratome, kad neturime jokių aiškių vertinimo kriterijų, todėl uždavėme banko vadovams tiesų ir aiškų klausimą: „Ką absolventai turėjo išmokti per tą pusmetį?" Sulaukėme neaiškių ir prieštaringų atsakymų.

Tada mes pasiūlėme parengti bandomąją mokomąją programą, pagrįstą visai kita paradigma, teigiančia, kad „patys mokiniai spren­džia, kaip jie sieks rezultato". Tai buvo laimėkime abu susitarimas - buvo aiškiai nustatyti specifiniai tikslai ir kriterijai, pagal kuriuos bus vertinami jų pasiekti rezultatai, taip pat nubrėžtos svarbiausios gairės, nurodyti pagalbos šaltiniai ir numatytas atlygis už programos įvykdymą ar jos neįvykdymą. Teigiamas atlygis buvo vadybininko pavaduotojo pareigos ir alga už praktikos laiką.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 3 7

238 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Turėjome gerokai pasistengti, kol banko vadovai sugebėjo sufor­muluoti konkrečius praktikos tikslus. Tada mes drauge surašėme gal šimtą įvairiausių tikslų (buhalterinio darbo įgūdžiai, rinkos analizės įgūdžiai, įvairių paskolų administravimo įgūdžiai ir 1.1.), kuriuos vė­liau apibendrinome ir sutraukėme į galutinį 39 punktų sąrašą, taip pat surašėme kiekvieno punkto vertinimo kriterijus.

Praktikantai turėjo gerą veiklos motyvą: jie žinojo, koks jų laukia atpildas, todėl nuoširdžiai siekė teigiamų įvertinimų. Mes siūlėme abi­pusės pergalės variantą: absolventai galėjo pradėti profesinę karjerą, o banko vadovai galėjo tikėtis gerai parengtų specialistų.

Mes jiems paaiškinome, kad griežtomis taisyklėmis apibrėžtas mo­kymo procesas yra viena, o atsakomybės už šį procesą suteikimas mo­kiniui - visai kas kita. Mokiniams mes pasakėme: „Štai tikslai, ku­riuos turite įgyvendinti, o štai kriterijai, pagal kuriuos jus vertinsime. Štai pagalbos šaltiniai, kuriais galite remtis ir iš kurių galite mokytis. Jei jūsų atliktas darbas atitiks mūsų nurodytus kriterijus, gausite va­dybininko pavaduotojo pareigas."

Visas programos užduotis jie atliko per tris su puse savaitės. Ugdy­mo paradigmos poslinkis paskatino žmones atskleisti neįtikėtinas sa­vo kūrybines galias.

Žinoma, susilaukėme pasipriešinimo. Taip atsitinka visada, kai rei­kia keisti nusistovėjusią tvarką. Bemaž visi banko vadovai nenorėjo tikėti metodo veiksmingumu. Net ir tada, kai studentai sėkmingai atliko visas užduotis, jie nenusileido: „Bet šiems jaunuoliams stinga patirties. Jie neišdirbo pakankamai laiko, kad galėtų daryti pavaduo­tojo kompetencijos sprendimus."

Iš tiesų, kaip mes vėliau supratome, jie turėjo galvoje štai ką: „Mes, savo laiku siekdami šių pareigų, išliejome kur kas daugiau prakaito, tad tegu prakaituoja ir jie." Bet kadangi garsiai jie to negalėjo pasaky­ti, tai tiesiog tvirtino, kad „vaikinai nespėjo pasisemti patirties".

- Gerai, - pasakėme, - galbūt jūsų būgštavimai ir pagrįsti. - Tuo­met skirkime absolventams daugiau užduočių ir nustatykime griež­tesnius vertinimo kriterijus, bet jokiu būdu nekeiskime paradigmos - tegul mokiniai lieka atsakingi už savo darbo rezultatus.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 3 9

Taigi pridėjome dar aštuonias užduotis ir nustatėme labai griežtus kokybės reikalavimus, kad vadovams neliktų jokių abejonių dėl prak- tikantų kompetencijos.

Be to, įspėjome praktikantus apie galima vadovybės pasipriešini­mą, perskaitėme jiems naujus reikalavimus ir pridūrėme:

- Kaip mes tikėjomės, vadovybė nori jus dar kartą išbandyti ir duoti jums dar sunkesnių užduočių. Šį kartą jie prižadėjo, kad, jeigu išpildysite šiuos jų reikalavimus, tikrai gausite žadėtas pareigas.

Jie kibo į darbą neįtikėtinai uoliai. Kad geriau išsiaiškintų reikala­vimus, jie net kreipdavosi tiesiai į skyrių vadovus. Na, pavyzdžiui: „Pone, dalyvauju eksperimentinėje programoje ir jūsų skyriuje turiu atlikti šešias užduotis, tačiau man kilo klausimų, todėl prašyčiau kon­sultacijos."

Taip viename skyriuje jie sugaišdavo pusdienį, o ne dvi savaites, kaip kad iš pradžių buvo numatyta praktikos taisyklėse.

Praktikantai susivienijo, kūrė naujas idėjas, todėl papildomas už­duotis atliko per pusantros savaitės. Šešių mėnesių programa sutrum­pėjo iki penkių savaičių, o rezultatai buvo nepalyginamai geresni.

Toks požiūris - jei žmonės turi drąsos pakeisti savo paradigmas ir siekti laimėkime abu rezultato - gali teigiamai paveikti bet kokį ben­dradarbiavimą.

Laimėkime abu darbo sutartysJei norime sudaryti laimėkime abu sutartį, turime iš esmės pakeisti

savo mąstymą. Svarbiausia turi būti tikslas, o ne metodai. Dauguma mūsų linkę kontroliuoti procesą. Kitaip sakant, mes duodame „pa- siuntinuko“ pobūdžio nurodymus (kokius aš daviau Sandrai, kai ji fotografavo vandens slidėmis slidinėjantį mūsų sūnų).

Laimėkime abu sutartys skatina žmones patiems save vertinti. Įpras­tiniai vertinimo metodai yra netobuli, jie menkina žmonių savivertę. O laimėkime abu sutarčių kriterijus drauge kuria užsakovai ir atlikė­jai. Kai yra tikslūs kriterijai, žmonės sugebės tinkamai atlikti darbą. Net septynerių metų berniukas, jei tik su juo sudaryta laimėkime abu sutartis, sugeba pasirūpinti kiemu taip, kad jis būtų „švarus ir žalias".

2 4 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Geriausių rezultatų universitete pasiekdavau tada, kai su savo stu­dentais iš anksto išsiaiškindavome, kokių norime pasiekti rezultatų. „Jūsų rezultatai bus vertinami A, B ir C. Mano tikslas, kad jūsų visų darbas būtų įvertintas A. Dabar sukonkretinkite savo tikslus, tada vėl susirinksime ir aptarsime, kokį pažymį norėsite gauti ir kaip ketinate tai padaryti."

Jau minėtas vadybos specialistas Piteris Drukeris rekomenduoja vieną priemonę, kuri padeda geriau rengti sutartis. Tai yra „laiškas vadovui". Kad būtų išsiaiškinta, ar darbuotojo tikslai atitinka organi­zacijos tikslus, po ilgo ir išsamaus pokalbio apie lūkesčius, gaires ir pagalbos šaltinius darbuotojas parašo laišką vadovui, kuriame apiben­drina įvykusį pokalbį ir nurodo tolesnius savo žingsnius.

Sudaryti laimėkime abu darbo sutartis su darbuotojais vadovams išties pravartu. Remdamiesi tokiu susitarimu, darbuotojai gali nepri­žiūrimi atlikti savo darbą. Vadovas būna pagalbininkas - pagalbos automobilis lenktynėse, kuris, suteikęs būtiną pagalbą, kuo greičiau pasitraukia iš kelio. Jo darbas tik rūpintis, kad kelias būtų švarus, be degalų dėmių.

Kai vadovas yra kiekvieno savo valdinio pagalbininkas, jo galimy­bės vadovauti padidėja. Be to, jam nebereikia visos armijos administ­ratorių ir prižiūrėtojų. Dabar jis, užuot vadovavęs šešiems ar aštuo­niems žmonėms, gali vadovauti dvidešimties, trisdešimties, penkias­dešimties žmonių grupėms.

Esant laimėkime abu sutartims, darbo rezultatas (atlygis) būna na­tūralus ir logiškas. Iš esmės yra keturi skatinimo būdai (apdovanoji­mai ar nuobaudos), kuriuos vadovai ar tėvai gali taikyti: finansiniai svertai, psichologiniai svertai, atsakomybės suteikimas, galimybių su­teikimas. Finansiniai svertai — tai uždarbis, galimybė įsigyti akcijų, priemokos ar išskaitymai. Psichologiniai svertai- ta i pripažinimas, pa­rama, pagarba, pasitikėjimas arba visų šių vertybių praradimas. Daž­nai psichologinės paskatos žmones motyvuoja labiau negu pinigai. Galimybių suteikimas - tai galimybė mokytis, tobulėti, gauti pašali­nių pajamų arba kokių nors privilegijų. Atsakomybės suteikimas — tai įgaliojimai vienaip ar kitaip elgtis; jie gali būti didinami ar mažinami.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 4 1

Kai yra sudarytos laimėkime abu sutartys, darbuotojas iš anksto žino, kokio rezultato jis gali tikėtis: kiek pinigų, kiek moralinio paskatini­mo, kiek naujų galimybių ir kiek veiklos laisvės.

Kai mano dukrai sukako 16 metų, sudarėme su ja laimėkime abu sutartį. Sutarties objektas buvo šeimos automobilis, kuriuo dukra no­rėjo naudotis. Taigi sutarėme, kad ji nepažeidinės eismo taisyklių, automobilį tausos, prižiūrės ir plaus. Taip pat sutarėme, kad automo­biliu ji naudosis tik tada, kada iš tiesų reikės, be to, kai jo prireiks man ir motinai, ji, jeigu turės laiko, bus mūsų vairuotoja. Dar sutarėme, kad visas kitas savo pareigas ji atliks noriai ir neraginama.

Aš įsipareigojau apmokėti visas automobilio eksploatacijos sąskai­tas: už degalus, už draudimą, už remontą. Sutarėme, kad kartą per savaitę mudu susitiksime ir įvertinsime, kaip jai sekasi vykdyti mūsų sutartį. Atlygis, arba rezultatas, buvo visiškai aiškus - kol dukra laiky­sis mūsų susitarimo, ji galės naudotis automobiliu. Jeigu nesilaikys, šią teisę praras ir atgaus tik tada, kai nutars elgtis atsakingai.

Ši sutartis aiškiai nustatė abiejų šalių įsipareigojimus. Ji buvo nau­dinga ir mano dukrai, ir man: dukra galėjo naudotis automobiliu, o man nebereikėjo rūpintis jo priežiūra.

Taip pat sutarėme dėl atskaitomybės - vadinasi, man nereikės im­tis jokių kontrolės priemonių, juolab kad visiškai ja pasitikėjau.

Taigi sudarę laimėkime abu sutartį, visi įgijome daugiau laisvės.

Iš tikrųjų - tokios sutartys neišpasakytai išlaisvina. Tačiau jei žvelg­sime į jas kaip į bendravimo techniką, jeigu neįvertinsime asmeninių sutarties dalyvių savybių, tos sutartys bus neveiksmingos. Tikra lai­mėkime abu sutartis gali atsirasti tik tada, kai sutarties dalyviai vienas kitu visiškai pasitiki.

SistemosLaimėkime abu sutartys įmanomos tik organizacijoje, kurių siste­

ma jas skatina. Jei kalbate laimėkime abu kategorijomis, tačiau veikia­te kaip vienašalis laimėtojas (pavyzdžiui, siūlote per mažą atlygį), visa sutartis bus perniek.

2 4 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Iš tiesų gauname tai, už ką sumokėjome. Todėl vadovas, skirda­mas darbuotojams atlygį, privalo susieti jį su savo tikslais ir vertybė­mis. Antraip jis tampa panašus į mano minėtą bendrovės prezidentą, kuris žodžiais kviečia bendradarbiauti, bet iš tiesų rengia „lenktynes į Bermudus".

Keletą metų dirbau su didžiulės nekilnojamojo turto bendrovės Middle West vadovais. Pirmiausia nuvykau į iškilmingą apdovanoji­mų renginį. Jame dalyvavo 800 prekybos agentų. Šventė buvo pom­pastiška, dalyviams koncertavo studentų ansamblis, - žodžiu, visiems buvo linksma.

Iš 800 darbuotojų apdovanojo keturiasdešimt - „už geriausią pre­kybą", „už didžiausią pelną", „už didžiausius komisinius". Visi nuga­lėtojai buvo džiaugsmingai pasveikinti. Akivaizdu, kad šie keturiasde­šimt žmonių laimėjo, bet pasąmonės balsas taip pat kuždėjo, kad likę 760 žmonių pralaimėjo.

Mes iš karto pradėjome mokomąjį ir organizacinį darbą, kad ben­drovės sistema imtų atspindėti laimėkime abu (laimėkime visi) para­digmą. Kvietėme eilinius darbuotojus, siūlėme jiems kurti motyvavi­mo sistemą, skatinome juos bendradarbiauti.

Ir štai po metų vėl įvyko susirinkimas. Jame dalyvavo gal tūkstan­tis prekybos agentų, iš jų apdovanojo apie aštuonis šimtus. Šį kartą pagrindinis vertinimo kriterijus buvo realizuoti pačių darbuotojų ir jų grupių tikslai. Ir nereikėjo studentų ansamblių, kurie dirbtinai ska­tintų dalyvių entuziazmą.

Paminėtina, kad kiekvienas iš 800 apdovanotų nekilnojamojo turto agentų buvo pasiekęs ne mažesnių rezultatų kaip praėjusių metų nu­galėtojai. Laimėkime abu požiūris lėmė, kad atsirado daugiau auksi­nių kiaušinių, o žąsis tapo sveikesnė.

Konkuruoti galima rinkoje, lyginant vienų metų rezultatus su ki­tų metų rezultatais, galbūt net vieną žmogų ar skyrių su kitu, jeigu jų darbo veiklos rezultatai nepriklauso nuo bendradarbiavimo. Tačiau versle bendradarbiauti lygiai taip pat svarbu kaip rinkoje konkuruoti.

Laimėkime abu požiūrio neįmanoma išsiugdyti aplinkoje, kur vyksta arši konkurencija.

Laimėkime abu sutartys įmanomos tik ten, kur organizacinės sis­temos juos skatina. Apmokymo sistema, planavimo sistema, bendra­vimo sistema, atlyginimų sistema, informacinė sistema, kompensaci­jų sistema - visos jos turi remtis laimėkime abu principu.

Kartą konsultavau vieną prekybos bendrovę, kurios vadovai norė­jo išmokyti savo darbuotojus bendravimo meno. Bendrovėje vyravo nuomonė, kad dėl daugelio organizacijos problemų buvo kaltas par­davėjų personalas.

Bendrovės prezidentas man skundėsi:- Užeikite į bet kurią mūsų parduotuvę ir jūs pamatysite, kaip

pardavėjai bendraus su jumis. Jie tik vykdo nurodymus. Jie neturi nė menkiausio supratimo, kaip pritraukti pirkėjus. Jie nieko neišmano apie prekes, nemoka jų reklamuoti.

Mes drauge aplankėme keletą parduotuvių, ir aš įsitikinau, kad prezidentas buvo teisus. Vis dėlto problemos šaknų aš įžvelgti nega­lėjau.

- Suprantate, šios problemos mes ėmėmės rimtai, - aiškino prezi­dentas. - Mes paskyrėme puikius skyrių vadovus, kurie patys yra la­bai geri pardavėjai ir rodo kitiems pavyzdį. Jiems pasakyta, kad du trečdaliai jų darbo turi būti prekyba, o vienas trečdalis - vadyba. Ta­čiau kažin kas stringa. Taigi norėtume, kad su mūsų pardavėjais pa­dirbėtumėte jūs.

Žodžiu, savo pardavėjams jis skelbė karą.- Pirma turiu geriau išsiaiškinti situaciją, - atsakiau.Mačiau, kad prezidentui mano žodžiai nepatiko. Manau, jis žino­

jo, visas nesėkmių priežastis ir nenorėjo analizuoti situacijos. Be to, jis buvo įsitikinęs, kad visas problemas išspręs pardavėjų apmokymas. Bet aš užsispyriau ir per dvi dienas išsiaiškinau tikrąją bendrovės ne­sėkmių priežastį: parduotuvių darbas buvo suorganizuotas taip, kad visą premijų grietinėlę nusigriebdavo skyrių vadovai. Jiems buvo liepta du trečdalius laiko dirbti prie kasų - jie ir dirbdavo, bet pasirinkdavo

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 4 3

2 4 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

tokį laiką, kai pirkėjų srautai didžiausi. O eiliniai pardavėjai tuo metu dirdavo įvairius pagalbinius darbelius, pavyzdžiui, valydavo patalpas. Tokiu būdu skyrių vedėjai pelnydavo geriausių pardavėjų vardus ir, suprantama, pinigines premijas.

Taigi pakeitėme vieną sistemos komponentą, ir kitą dieną proble­mos jau nebuvo. Po pertvarkos skyrių vadovų galimybės užsidirbti tapo tokios pat kaip ir pardavėjų - jų atlyginimai buvo susieti su pardavėjų atlyginimais. Ir nebeliko reikalo pardavėjų mokyti bendra­vimo meno. Tą problemą išsprendė atlygių sistema, paremta laimėki­me abu principu: laimi pardavėjai, laimi skyrių vadovai, laimi ben­drovė.

Kitą kartą konsultavau vienos bendrovės valdytoją. Bendrovėje ga­liojo formali darbuotojų veiklos vertinimo sistema. Taigi valdytojas buvo nepatenkintas, kad pagal tą sistemą jis buvo priverstas labai gerai įvertinti vieną skyriaus vadovą.

-Jis nusipelnė trejeto, o aš turėjau parašyti jam vienetą. (Vienetas toje sistemoje buvo aukščiausias balas.)

- Tai kodėl gi jis gavo vienetą? - paklausiau jo.- Todėl, kad jo darbo rezultatai geriausi.- O kodėl manote, kad jis vertas tik trejeto?- Man nepatinka metodai, kuriais jis siekia šių rezultatų. Jis nepai­

so kitų nuomonės, lipa per žmonių galvas, nuolatos kelia problemų.- Manau, šiam žmogui svarbu tik rezultatai, kitaip sakant, P —

produktas. Už tai jį ir skatinate. O ką, jei pabandytumėte su juo pa­kalbėti apie šią problemą, padėtumėte jam suprasti, kaip svarbu rūpintis produkto ir jo gamybos priemonių, arba išteklių, pusiausvyra (P/GP).

Valdytojas atsakė, kad bandė, bet, deja, veltui.- Tuomet manau, kad turėtumėte sudaryti su juo laimėkime abu

sutartį: du trečdalius uždarbio jam mokėti už P - už rodiklius, o vieną trečdalį už GP, — už lyderio savybes, už sugebėjimą vadovauti ir suburti komandą, žodžiu, už tuos pasiekimus, kuriuos įvertintų kiti žmonės.

- Na, tai galbūt priverstų jį susimąstyti, - pripažino mano pašne­kovas.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 4 5

Labai dažna problemų priežastis yra sistemos, o ne žmonės. Kai geras darbuotojas patenka į blogai organizuotą sistemą, jo rezultatai irgi tampa blogi. Kad gėlės augtų, jas reikia laistyti.

Bendrovių vadovai turėtų kurti sistemas, kurios vienytų kūrybiš­kus darbuotojus. O šie savo ruožtu, užuot konkuravę tarpusavyje, imtų konkuruoti su visuomenės priimtais veiklos standartais. Švieti­mo darbuotojai taip pat gali kurti sistemas, kurios leistų kiekvieną mokinį vertinti individualiai, pagal jo paties nusistatytus kriterijus, taip pat skatintų mokinius prasmingai bendradarbiauti. Šeimos, tė­vai, užuot lenktyniavę vienas su kitu, taip pat gali bendradarbiauti. Netgi žaisdami žaidimus - pavyzdžiui, kėgliais — jie gali rašyti šeimos pasiekimų dienoraštį ir lyginti dabartinius rezultatus su ankstesniai­siais. Tėvai gali paskirstyti vaikams įvairius namų ruošos darbus suda­rydami su jais laimėkime abu sutartis.

Draugas perpasakojo man trumputį animacinio filmuko epizodą. Vienas vaikas sako kitam: „Jei mama mūsų tuojau pat nepažadins, pavėluosime į mokyklą."

Pamaniau, kad šis epizodas puikiai iliustruoja problemas, kurios kyla, kai šeimoje nėra laimėkime abu (laimėkime visi) sistemos. Lai­mėkime abu sistemos skatina kurti tokius santykius, kurie padėtų su­daryti ir vykdyti laimėkime abu sutartis.

ProcesasLaimėkime abu rezultato neįmanoma pasiekti aš laimiu, tu pralai­

mėk arba aš pralaimiu, tu laimėk priemonėmis. Antra vertus, negalite žmogui tiesiog įsakyti: „Privalai mąstyti laimėkime abu modelio ka­tegorijomis, ir viskas." Tad kaip iš tiesų siekti abiem pusėms palan­kaus rezultato?

Harvardo universiteto profesoriai Rodžeris Fišeris (Roger Fisher) ir Viljamas Uris (William Ury) parašė nepaprastai reikalingą ir pamo­komą knygą Susitarimo link (Getting to Veš). Juodu kalba apie derybų metodą, kuris remiasi „principais", o ne „viršesne padėtimi". Nors jie nevartoja sąvokos laimėkime abu, knygos filosofija labai panaši į abie­jų šalių pergalės filosofiją.

2 4 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Profesoriai teigia, kad derybininkai turi sutelkti dėmesį į interesus ir negalvoti apie autoritetus, siekti sąlygų, kurios būtų naudingos vi­siems, vertinti darbo rezultatus pagal objektyvius kriterijus - tam tik­rus išorinius standartus ar principus, kurie būtų priimtini abiem pusėms.

Kaip rodo mano patirtis, mes, siekdami laimėkime abu rezultatų, turime įveikti keturis etapus:

Pirma, turime išsiaiškinti kitos pusės požiūrį, suprasti jos pro­blemas ir poreikius taip, kaip jie patys visa tai supranta, o gal net geriau.

Antra, turime išsiaiškinti, kas jiems labiausiai rūpi ir dėl ko jie nerimauja.

Trečia, turime išsiaiškinti, kokie sprendimai leis siekti abiem pusėms priimtinų rezultatų.

Ir ketvirta, turime parengti alternatyvų planą, kaip siekti tų pa­čių rezultatų.

Pirmąjį ir antrąjį etapus įveikti padeda penktasis ir sėstasis įpročiai, kuriuos išsamiau analizuosime kituose dviejuose skyriuose.

Laimėkime abu filosofija - tai ne elgesio technika. Tai ištisa žmo­giškų tarpusavio santykių paradigma. Ją formuoja garbingumas, nuo­seklumas, dvasios branda, požiūris, kad „visiems užteks", abipusis pasi­tikėjimas. Laimėkime abu sutartys atspindi visų lūkesčius ir numato, kaip juos įgyvendinti. Tokios sutartys įmanomos, ten, kur sukurtos atitinkamos sistemos. Apie jų įgyvendinimą mes kalbėsime šiek tiek vėliau.

P a ta rim a i

1. Įsivaizduokite būsimą susitikimą, kuriame turėsite dėl ko nors tar­tis. Įsipareigokite sau saugoti drąsos ir apdairumo pusiausvyrą.

2. Susidarykite sąrašą kliūčių, kurios jums trukdo sudaryti laimėki­me abu sutartis. Išsiaiškinkite, ką galite pakeisti savo įtakos rate, kad pašalintumėte tas kliūtis.

IV ĮPROTIS • LAIMĖKIME ABU 2 4 7

3. Pagalvokite apie situaciją, kurioje norėtumėte sudaryti laimėkime abu sutartį. Pabandykite įsivaizduoti save savo partnerio vietoje, pasvarstykite, ko jis iš jūsų gali tikėtis. Kodėl jums svarbu, kad jam pasisektų? Kai prasidės derybos, tiesiai paklauskite jo, ar jis pasirengęs tartis tol, kol sudarysite abiem priimtiną ir naudingą sutartį.

4. Prisiminkite tris svarbius savo partnerius. Ar jie pasitiki jumis? O jūs jais? Kaip galėtumėte pasitarnauti kiekvienam iš tų žmonių ir papildyti savo pasitikėjimo sąskaitą?

5. Kokia jūsų elgesio programa? Ar laimėkime abu? O gal aš laimiu, tu pralaimėk? Kaip jūsų elgesio modelis veikia jūsų santykius? Kaip ši programa susiformavo? Ar dabar ji jums naudinga?

6. Ar pažįstate žmogų, kuris nuolatos mąsto laimėkime abu ka-tego- rijomis, ir net sudėtingiausiomis sąlygomis ieško abiem pusėms priimtinų sprendimų? Jeigu taip, mokykitės iš jo ir sekite jo pa­vyzdžiu.

V ĮPROTIS

S u p r a s k ,

IR BŪSI SUPRASTAS

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BŪSI SUPRASTAS 2 4 9

A t j a u t o s p r in c ip a i

BENDRAUJANT

Širdies tikslų protas neaprėpia.- P a s c a l

įsivaizduokite, kad jums sutriko regėjimas ir jūs kreipėtės į okulistą. Gydytojas klausosi nusiskundimų, paskui nusiima savo akinius ir pa­duoda jums.

- Pabandykite, - siūlo jis. - Dešimt metų juos nešioju ir viską regiu kuo puikiausiai. Turiu dar kitus, todėl galite šituos pasiimti.

Jūs užsidedate akinius, bet su jais matote dar prasčiau.- O, siaube! - jūs sušunkate. - Dabar visai nieko nematau!- Nesuprantu kodėl? - nustemba gydytojas. - Aš juk matau. Tu­

rite labiau pasistengti.- Stengiuosi, - sakote, - bet vis tiek matau tik neaiškias dėmes.- Ko gera, nematote todėl, kad neturite teigiamo požiūrio. Turite

manimi tikėti: tie akiniai tikrai puikūs!- Tikiu, bet vis viena nieko nematau.- Na ir nedėkingas esate! - užpyksta daktaras. - Aš taip stengiausi

jums padėti, o jūs man šitaip...Ar kitą kartą kreipsitės pagalbos j tą patį okulistą? Vargu. Abejoju,

ar pasitikėsite žmogumi, kuris rašo receptą nenustatęs ligos.Ar dažnai pirmiau išsiaiškiname problemos priežastis, o tik paskui

imame dalyti patarimus?

- Nagi, mielasis, pasakyk, kas atsitiko. Matau, kad tau nelengva, bet pasistengsiu tave suprasti.

2 5 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Nežinau, mamyte, ar verta kalbėti. Sakysi, kad tai kvaila.- Tikrai ne! Gali sakyti viską, mielasis. Niekas taip nemyli tavęs

kaip as. Man svarbu, kad tu būtum laimingas. Pasakyk, ko toks nusi­minęs?

-N a, nežinau...- Nagi, mielasis, drąsiau.- Na, man nepatinka eiti į mokyklą.- Ką?! - iš karto užsiplieskia motina. - Ką turi galvoje, sakydamas,

kad tau nepatinka eiti į mokyklą? Aš viską darau, kad užaugtum mo­kytas! Juk nuo išsilavinimo priklauso tavo ateitis. Kiek kartų sakėme tau, kad pats laikas subręsti. Esi gabus mokinys, bet tinginys. Turi pasistengti. Turi išsiugdyti teigiamą požiūrį.

Tyla.-T a i ko nukabinai nosį?

Kaip dažnai mes skubame duoti gerus patarimus visiškai nesupras­dami problemos priežasčių - tam reikalui pritrūksta laiko.

Jeigu reikėtų vienu sakiniu apibrėžti svarbiausią bendravimo prin­cipą, tarčiau taip: „Suprask, ir būsi suprastas. “

C h a r a k ter is ir b en d ra vim as

Dabar jūs skaitote mano knygą. Skaitymas ir rašymas yra bendra­vimo formos. Taip pat bendravimo formos yra kalbėjimas ir klausy­mas. Tiesą sakant, yra keturios svarbiausios bendravimo formos. Tik pagalvokite, kiek valandų praleidžiate bendraudami bent viena iš tų formų. Nuo jūsų gebėjimo bendrauti šiomis formomis priklauso jū­sų veiklos efektyvumas.

Kai nemiegame, daugiausia laiko praleidžiame bendraudami. Ar pagalvojote, kiek savo gyvenimo metų mes mokėmės skaityti, rašyti ir kalbėti? O klausyti ar mokėmės? Ar mokėmės išgirsti kitą žmogų? Šitą meną įvaldęs vos vienas kitas. Dažniausiai mus moko vadinamų­jų elgesio technikų, kurios yra visai atsietos nuo asmenybės bruožų ir kurios jokiu būdu neskatina suprasti kito žmogaus.

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BŪSI SUPRASTAS 2 5 1

Jeigu norite efektyviai bendrauti su žmogumi (tai gali būti jūsų sutuoktinis, vaikas, kaimynas, viršininkas, kolega, bičiulis), pirmiau­sia turite gerai jį suprasti, o šito jokia technika nepasieksite. Štai aš: pajutęs nenuoširdumą ir dirbtinumą, iškart įtarsiu, kad norite mani­mi manipuliuoti. Imsiu svarstyti, kodėl tai darote, kokie jūsų moty­vai, ir visa kita, - žodžiu, pajusiu grėsmę ir iki galo jums neatsiversiu.

Mane gali įtikinti tik konkretūs jūsų poelgiai. Tik jie pasako apie jus tikrą tiesą.

Jeigu vieną akimirką esate ramūs, kitą - pikti ir irzlūs, jei šiandien elgiatės draugiškai, o rytoj - pagiežingai, jei sakote viena, o darote kita, tai vargu ar aš galėsiu jumis pasikliauti. Galbūt trokšiu jūsų mei­lės ir paramos, vis dėlto nesijausiu saugus ir širdies neatversiu. Kas žino, ko galiu iš jūsų tikėtis?

O kol aš neatsiversiu, jūs nežinosite, ką man patarti ir kaip padėti. Tai, kas jums atrodo puiku, gali man visai netikti.

Taigi jei iš tiesų norite suprasti kitus, taip pat jeigu norite, kad kiti suprastų jus, negalite pasikliauti vien dirbtinėmis elgesio techniko­mis. Mokykitės atjaučiai klausytis. Žiūrėkite, kad jūsų pasitikėjimo sąskaita būtų pilna.

A t ja u t u s klausymas

Jei norite „suprasti ir tikėtis supratimo", turite iš esmės pakeisti supratimo paradigmą. Kai bendraujame, mes pirmiausia norime, kad suprastų mus, o paskui jau stengiamės suprasti partnerį. Dauguma žmonių klausosi ne todėl, kad suprastų pašnekovą - klausydamiesi jie tik svarsto, ką jam atsakyti.

„Puikiai tave suprantu, ir aš panašiai jaučiuosi!"„Tą patį patyriau ir aš. Tu tik paklausyk."Mes nuolatos lyginame kitų žmonių poelgius su savaisiais. Arba

galima pasakyti taip: visiems siūlome žvelgti į pasaulį pro savo akinius.O kai įvyksta nesusipratimų - su sūnumi, dukra, darbdaviu, žmo­

na ar vyru - mes mėgstame skųstis, esą „jie nieko nesupranta".Kartą vienas tėvas man skundėsi:

2 5 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Nesuprantu savo sūnaus. Jis manęs tiesiog nesiklauso.- Leiskite pasitikslinti, - atsakiau: - ar sakote, kad nesuprantate

savo sūnaus todėl, kad jis jūsų nesiklauso?- Taip, būtent tą norėjau pasakyti.- Dar kartą norėčiau pasitikslinti: vad inasi,^nesuprantateto ­

dėl, kad jis jūsų nesiklauso?- Žinoma! — suirzęs patvirtino jis.- O as manyčiau, kad, norėdamas suprasti žmogų, as turiu jo klau­

sytis, o ne jis manęs, - tariau as jam.- Ak, štai kas, - atsakė jis ir nutilo.O po ilgos pauzės, kai pagaliau ėmė suvokti, ką norėjau jam pasa­

kyti, jis tarė:- Atrodytų, žinau visus sūnaus rūpesčius. Pats juk buvau jo am­

žiaus ir viską esu patyręs savo kailiu. Tuo labiau nesuprantu, kodėl jis neklauso mano patarimų.

Tas tėvas neturėjo nė menkiausio supratimo, kas iš tiesų vyksta jo sūnaus širdyje. Jis manė, kad visas pasaulis, taip pat jo sūnus, yra toks, kokį jį įsivaizduoja jis pats.

Taip elgiamės beveik visi. Esame įsitikinę savo teisumu, rūpina­mės tik savo reikalais ir norime būti suprasti. Todėl mūsų pokalbiai veikiau primena dviejų žmonių monologą, o ne dialogą.

Kai kitas žmogus kalba, paprastai mes „klausomės" vienu iš šių būdų: negirdime, ką pašnekovas sako; apsimetame, kad klausomės, pri­tardami žodeliais „aha", „žinoma", „ką tu sakai" ir pan.; klausomės atsirinkdami -girdime tik šį tą (taip dažniausiai klausomės mažų vai­kų tarškėjimo); atidžiai klausomės, įsidėmėdami kiekvieną pasakytą žodį. Ir itin retai klausomės atjaučiau

Čia nekalbu apie vadinamąjį „aktyvųjį" klausymąsi, kai vis ką nors pašnekovui atsakome. Atjautus klausymas, mano supratimu, pirmu­čiausia yra noras suprasti pašnekovą. Jūs iš pradžių suprantate patys, o paskui stengiatės, kad suprastų jus. Tai visiškai kitokia paradigma.

Atjaučiai klausydamiesi žvelgiate į pašnekovo pasaulį. Jūs dalykus regite taip, kaip regi jis. Jūs imate suprasti jo paradigmas ir jo jausmus.

V ĮPROTIS ♦ SUPRASK, IR BŪSI SUPRASTAS 2 5 3

Atjauta - tai ne gailestis. Gailestis kartais yra smerkimo forma (jis toks ir anoks, man jo gaila), prie gailesčio žmonės greitai pripranta, darosi nuo jo priklausomi.

Atjautus klausymas - tai ne vien girdėjimas ar žodžių registravi­mas. Bendravimo specialistai suskaičiavo, kad žodžiais mes perduo­dame tik dešimt procentų informacijos. 30 procentų perduodame įvairiais garsais ir net 60 procentų - kūno kalba. Taigi galima sakyti, kad atjautus klausymas - tai klausymas akimis ir širdimi. Jūs klauso­tės ne tik žodžių, klausotės jo elgesio ir darote tai abiem smegenų pusrutuliais — dešiniuoju ir kairiuoju. Jūs jaučiate, nutuokiate, spėjate.

Tik atjaučiai klausydamiesi iš tiesų pažįstame pašnekovą, surenka­me apie jį tikslius duomenis. Klausotės tam, kad suprastumėte. Jūs siekiate rasti ryšį su to žmogaus siela.

Taip pat reikia pasakyti, kad atjaučiai klausydamiesi pašnekovo, jį suprasdami ir jam atsiverdami, mes didiname pasitikėjimo sąskaitą. Joks poelgis netaps dvasiniu indėliu tol, kol kitas žmogus jo teigiamai neįvertins. Galite išsinerti iš kailio, besistengdami pelnyti pasitikėji­mą, bet jei partneris manys, kad manipuliuojate juo, ieškote sau nau­dos ar net norite jam pakenkti, jūsų pastangos bus perniek.

Atjautus klausymasis - tai stebuklinga gydomoji priemonė, tam tikromis aplinkybėmis ji yra tarsi gryno oro gurkšnis.

Įsivaizduokite, kad iš kambario, kuriame jūs dabar sėdite, kažkas staiga išsiurbė visą orą. Ar ir toliau skaitysite knygą? Ar ji bus įdomi? Manau, kad skaitymas jums tuomet mažiausiai rūpės. Svarbu bus viena - kaip įkvėpti nors vieną gurkšnį gryno oro. Jums svarbu bus išgyventi.

Tačiau kai oro yra, apie jį net negalvojate. Štai labai įžvalgi mintis, nusakanti motyvacijos prigimtį: patenkinti poreikiai veikti neskatina. Veikti skatina tik stoka. Po fizinio išlikimo, antrasis svarbiausias žmo­gaus poreikis yra psichologinis išlikimas - būtinybė būti suprastam, įvertintam, pripažintam.

Taigi atjaučiai klausydamiesi jūs leidžiate įkvėpti pašnekovui „psi­chologinio oro“. O kai patenkinate svarbiausius žmonių poreikius, galite imtis kitų jų problemų ir daryti jiems įtaką.

2 5 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Kartą, dėstydamas šią koncepciją viename seminare Čikagoje, pa­siūliau dalyviams atlikti eksperimentą ir pabandyti tą vakarą atjaučiai išklausyti savo pašnekovo. Kai susitikome kitą dieną, vienas seminaro dalyvis tiesiog degė nekantrumu - jis norėjo papasakoti savo įspū­džius. Štai ką jis kalbėjo:

„Noriu papasakoti, ką vakar patyriau. Atvykau į Čikagą dar ir dėl to, kad turėjau sudaryti svarbią nekilnojamojo turto sutartį. Kai susi­tikau su klientu ir jo advokatais, netikėtai paaiškėjo, kad esama dar vieno nekilnojamojo turto agento su alternatyviu pasiūlymu.

Sutartis pakibo ore. Daugiau negu šešis mėnesius dirbau vien prie šio projekto ir labai vyliausi gauti užsakymą, o dabar viskas galėjo nu­eiti šuniui ant uodegos. Stengiausi kiek įmanydamas perkalbėti užsa­kovą, tačiau be jokių rezultatų. Galiausiai tiesiog paprašiau, kad jis neskubėtų daryti galutinio sprendimo. Vis dėlto mačiau, kad jie nori visą šį reikalą kuo greičiau baigti, ir, deja, ne mano naudai.

Tada tariau sau, kad vertėtų praktiškai pritaikyti per seminarą iš­girstą teiginį suprask ir būsi suprastas. Pasiūliau užsakovui:

- Išsiaiškinkime dar kartą, kokie jūsų lūkesčiai ir kodėl jums ne­tinka mano pasiūlymas.

Kiek įmanydamas stengiausi įsivaizduoti save jų kailyje, bandžiau savais žodžiais išsakyti jų norus ir abejones.

Mūsų pokalbis buvo labai atviras. Ir štai užsakovas atsistojo, priėjo prie telefono ir paskambino savo žmonai. Girdėjau, kaip jis, priden­gęs ragelį ranka, tyliai pasakė: „Gali džiaugtis, mes sudarėme sandorį."

Negalėjau patikėti savo ausimis. Tiesa sakant, savo sėkme sunkiai tikiu net dabar."

Davęs savo partneriui „psichologinio oro", vyriškis įnešė didžiulį indėlį į jų pasitikėjimo banką. O kai partneriai vienas kitu pasitiki, visa kita ne taip svarbu. Spontaniški žmonių tarpusavio santykiai kur kas vertingesni už visus dirbtinius bendravimo metodus.

Stengtis suprasti, o paskui derėtis - pirma diagnozuoti, o tik tada gydyti - nėra paprasta. Kur kas lengviau pasirinkti įprastinį kelią - pasiūlyti savo daugelį metų nešiojamus akinius.

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BŪSI SUPRASTAS 2 5 5

Ilgainiui tokia pagalba labai pakenkia ir P, ir GP. Gerai nepažinę žmonių, su kuriais bendraujate, negalite tikėtis vaisingų bendradar­biavimo rezultatų. Taip pat jei žmonės, su kuriais bendraujate, nesi­jaučia suprasti, jūsų tarpusavio bendravimas nesukurs reikiamo GP - nepapildys sąskaitos pasitikėjimo banke.

Pridursiu, kad atjaučiai klausydamiesi rizikuojate. Turite labai pa­sitikėti savimi, nes tuo metu atsiveriate, todėl tampate lengvai pažei­džiami. Paradoksalu, tačiau kitiems galite daryti poveikį tik tada, kaip kitų poveikiui atsiduodate patys.

Štai kodėl tokie svarbūs yra trys pirmieji įpročiai - jie padeda su­kurti principais grįstą gyvenimo centrą, ir tada jūs ramiai įveikiate visus išorėje kylančius rūpesčius.

P r ieš sk ir d a m i v a istu s , n u sta ty k ite lig ą

Diagnozuoti ligą, o paskui gydyti - vienintelis įmanomas gydyto­jų elgesio modelis. Taip elgiasi profesionalai. Jei įtarsite, kad diagnozė nustatyta netiksliai, jūs jokiu būdu negalėsite pasitikėti ir gydymu.

Kartą, kai vyko labai svarbios futbolo rungtynės, susirgo mūsų vos dviejų mėnesių dukrelė Dženė. Tądien visas miestas gyveno futbolu. Į stadioną susibūrė maždaug 60 tūkstančių aistruolių. Mudu su San­dra taip pat planavome ten būti, bet štai mažoji Dženė ėmė vemti, viduriuoti, ir mes ne juokais susirūpinę nusprendėme iškviesti gy­dytoją.

Gydytojas tuo metu sėdėjo stadione. Kai Sandra paskambino jam mobiliuoju telefonu, buvo pats varžybų įkarštis.

- Klausau? - dalykiškai atsiliepė gydytojas. - Kas atsitiko?- Kalba ponia Covey, daktare. Mes labai nerimaujame dėl savo

dukrelės Dženės.- Kas jai atsitiko?Sandra apibūdino ligos simptomus, o daktaras atsakė:- Paskambinsiu į vaistinę ir padiktuosiu receptą. Kurioje vaistinėje

jūs lankotės?

2 5 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Tik padėjusi ragelį, Sandra susigriebė, kad gydytojui pasakė toli gražu ne viską. Bet jam tarsi jos suteiktos informacijos pakako, kad galėtų skirti vaistus.

- Kaip manai, ar jis žino, kad mūsų Dženė dar visai kūdikis? - paklausiau jos.

- Ko gera, žino, - atsakė Sandra.- Bet jis juk nėra nė karto jos gydęs.- Vis dėlto manyčiau, kad jis viską žino.- Ar galėsime duoti Dženei jo skirtus vaistus, jeigu abejojame?Sandra tylėjo, o po kurio laiko paklausė:- Ką dabar darysime?- Paskambink jam dar kartą ir pasitikslink.- Šį kartą skambink tu, - pasiūlė Sandra.Paskambinau daktarui ir dar kartą sutrukdžiau jam žiūrėti rung­

tynes.- Gydytojau, - pasiteiravau, — ar skirdamas vaistus žinojote, kad

mūsų Dženei vos du mėnesiai.- Ne! — sušuko jis, - nežinojau. Gerai, kad pranešėte. Paskambin­

siu į vaistinę ir pakeisiu receptą.

Jeigu abejosite, ar tiksli diagnozė, tai abejosite ir skirtu gydymu.Tas pats pasakytina ir apie prekybą. Apdairus pardavėjas pirmiau­

sia stengsis suprasti pirkėjo poreikius, norus, jo situaciją. Prekiautojas mėgėjas pardavinėja prekes, o profesionalas domisi pirkėjo poreikiais bei problemomis. Tai visiškai skirtingi metodai. Profesionalas mo­kosi diagnozuoti, suprasti, išsiaiškinti, kokių prekių ar paslaugų reikia klientams. Matydamas, kad prekė netiks pirkėjui, jis nebijo garbingai pasakyti: „Mano prekė (ar paslaugos) jums netiks."

Arba štai teisė: profesionalus teisininkas ruošdamasis bylai pirmiau­sia surinks visus faktus, kad išsiaiškintų tikrą padėtį, precedentus, įsta­tymus.

O geras gamybos vadovas niekada nepasakys tokios frazės: „Ku­riems galams gaišti laiką ir tirti kažkokią paklausą. Reikia dirbti." Ki­taip tariant, gaminti, neišsiaiškinus pirkėjų poreikių ir norų.

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS 2 5 7

Geras inžinierius prieš projektuodamas tiltą susipažįsta su visais aplinkos veiksniais. Geras mokytojas pirma įvertina mokinių žinių lygį, tik tada moko. Geras mokinys pirmiausia supranta, tik tada su­prastą informaciją pritaiko praktiškai. Geras tėvas pirma pasistengia suprasti savo vaiką, tik tada jį vertina ar baudžia. Kad tiksliai įvertin­tumėte, visų pirma turite suprasti.

Suprask, ir būsi suprastas—visuotinis principas, jis taikytinas visose gyvenimo srityse, tačiau itin veiksmingas bendraujant, užmezgant san­tykius.

G y v en im o pa t ir t is (a u t o b io g r a fija )

ir k etv er io pa s atsakas

Klausydamiesi pašnekovo, dažnai jo žodžius matuojame savo gy­venimo patirtimi, galima sakyti, savo autobiografija, ir reaguojame ketveriopai. Mes vertiname: pritariame arba nepritariame; mes tiria­me: užduodame klausimus, remdamiesi savo požiūriu; mes pataria­me: duodame patarimus, remdamiesi savo pačių patirtimi; mes inter­pretuojame: remdamiesi savo pačių motyvais ir elgesiu, bandome išsi­aiškinti kitų žmonių motyvus bei elgesį.

Tai natūralūs mūsų atsako būdai. Mes taip užprogramuoti. Ta­čiau čia klausimas toks: ar tokios mūsų reakcijos padeda iš tiesų su­prasti kitą žmogų?

Sakykime, aš kalbuosi su sūnumi ir vertinu kiekvieną jo žodį, net nelaukiu, kol jis išdėstys savo nuomonę - ar tada jis norės man atsi­verti? Ar tokiu elgesiu aš leidžiu jam įkvėpti psichologinio oro?

O kaip jis pasijaus, jeigu imsiu jį tirti? Tyrimas - tai žaidimas. Tai klausimai ir tam tikra logika. O kur yra logika, ten nėra šiltų jausmų. Klausimų žaidimą galite žaisti visą dieną, bet neišsiaiškinti, kas kitam žmogui svarbu. Dažnai tėvai su savo vaikais nesusikalba todėl, kad nesistengia jų suprasti - jie juos tiria.

- Kaip sekasi, sūnau?- Puikiai.- Kas nauja įvyko pastaruoju metu?

258 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Nieko?- Kas įdomaus mokykloje?- Nieko įdomaus.- O ką planuoji daryti savaitgalį?- Dar nežinau.Kai sūnus kalbasi su draugais, jo neįmanoma atplėšti nuo telefono

ragelio, o štai jūs iš jo net žodžio išpešti nesugebate. Namai jam tarsi viešbutis — čia jis tik miega ir valgo, o visos jo mintys, rodos, kažin kur kitur. Jis jums neatsiveria.

O dabar pasvarstykite, kaip jis dar turėtų elgtis, jei vos prasižiojęs išgirsta jūsų išmintingą ir gyvenimo patirtimi paremtą pamokymą: „Argi nesakiau, kad taip bus!“ - ir dramblys sutrypia vos prasikalusį daigelį.

Šia tema esu vedęs daugybę seminarų. Žmonės, pagaliau pamatę, kaip jie iš tiesų bendrauja, labai nustemba, ir tada jų bendravimo mo­delis ima keistis. Suprask, ir būsi suprastas—štai tas įprotis, kurį dauge­lis pamėgsta, kai jiems reikia spręsti bendravimo problemas.

Štai tipiškas tėvo ir jo paauglio sūnaus pokalbis. Atkreipkite dė­mesį, kaip tėvas atsako vienu iš keturių atsako būdų, apie kuriuos ką tik kalbėjome.

- Neįsivaizduoji, tėti, kaip man įgriso mokykla! Kemša į galvą kažkokias nesąmones.

- Kodėl taip manai, sūnau?- Nes dar neišmokau nė vieno dalyko, kurį galėčiau kur nors pri­

taikyti.- Na, tu dar negali visko suprasti, sūnau. Aš pats taip galvojau, kai

buvau tavo metų. Atsimenu, man rodėsi, kad kai kurios pamokos — tiesiog laiko gaišimas, tačiau vėliau supratau, kad jos buvo pačios rei­kalingiausios. Skirk daugiau laiko mokslams ir neskubėk daryti išva­dų. (Jis sūnui pataria.)

-Jau dešimt metų mokausi! Ar gali pasakyti, kuriems galams man matematika, jei aš rengiuosi taisyti automobilius?

- Taisyti automobilius? Tikriausiai juokauji. (Jis sūnų įvertina.)

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS 2 5 9

- Visai nejuokauju. Tik pažiūrėk į Džo. Jis metė koledžą, dirba mechaniku ir užkala daug pinigų. Štai kur praktiškas sprendimas.

- Tai dabar tau taip atrodo. Bet pamatysi, Džo po kelerių metų gailėsis, kad metė mokslus. Juk tu nenori visą gyvenimą krapštytis garaže, tiesa? Tau reikia išsilavinimo, kad galėtum pasiekti šio to dau­giau. (Jis sūnui pataria.)

- Net nežinau... Džo labai gerai sekasi.- Klausyk, sūnau, ar tu stengiesi? (Jis sūnų tiria ir vertina.)- Kaipgi! Žinoma, kad stengiausi. Bet, sakau tau, tai tik laiko gai­

šimas.- Tai gerą vardą turinti mokykla, sūnau. Turi tiesiog patikėti ma­

nimi, kad jie moko gerų dalykų. (Jis sūnui pataria ir jį vertina.)- Bet ir kiti berniukai taip galvoja.- Ar bent supranti, kiek pastangų mudu su motina padėjome, kad

tu galėtum mokytis toje mokykloje? (Jis sūnų vertina ir jam pataria.)-Aš žinau, tėti, kiek jūs dėl manęs padarėte. Bet šis mokslas never­

tas jūsų pastangų.- Klausyk, jei būtum stropesnis, jeigu užuot sėdėjęs prie televizo­

riaus... (Jis sūnui pataria.)- Kokia iš to nauda. Ai,... tiek to! Nematau prasmės daugiau apie

tai kalbėti.

Suprantama, tėvas turėjo pačių geriausių ketinimų. Suprantama, jis norėjo tik padėti. Tačiau ar jis pabandė bent šiek tiek suprasti sūnų?

O ką iš tiesų jautė sūnus? Kokios mintys sukosi jo galvoje? Paana­lizuokime:

- Neįsivaizduoji, tėti, kaip man įgriso mokykla! Kemša į galvą kaž­kokias nesąmones. (Norėčiau su tavimi pasikalbėti.)

- Kodėl, sūnau, taip manai? (Nuostabu! Tau rūpi mano reikalai.)- Nes dar neišmokau nė vieno dalyko, kurį galėčiau kur nors pri­

taikyti. (Mokykloje turiu problemų ir norėčiau su tavimi jas aptarti.)- Na, tu dar negali visko suprasti, sūnau. Aš pats taip galvojau, kai

buvau tavo metų. (Tėtis pradeda pasakoti savo biografiją. Dabar man

2 6 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

tai visai nerūpi. Man neįdomu, kiek mylių per sniegą jis turėdavo klam­poti iki savo mokyklos.) Atsimenu, man rodėsi, kad kai kurios pamo­kos - tiesiog laiko gaišimas, tačiau vėliau supratau, kad jos buvo pa­čios reikalingiausios. Skirk daugiau laiko mokslams ir neskubėk dary­ti išvadų. (Oy kaip norėčiau tau tiesiog išrėžti, kad laikas mano proble­mų neišspręs)

-Jau dešimt metų mokausi! Ar gali pasakyti, kuriems galams man matematika, jei aš rengiuosi taisyti automobilius?

- Taisyti automobilius? Tikriausiai juokauji. Uis nenori, kad taisy­čiau automobilius. Jis nori, kad baigčiau studijas. Privalau pateisinti jo lūkesčius)

- Visai nejuokauju. Tik pažiūrėk į Džo. Jis metė koledžą, dirba mechaniku ir užkala daug pinigų. Štai kur praktiškas sprendimas.

- Tai dabar tau taip atrodo. Bet pamatysi, Džo po kelerių metų gailėsis, kad metė mokslus. Juk tu nenori visą gyvenimą krapštytis garaže, tiesa? Tau reikia išsilavinimo, kad galėtum pasiekti šio to dau­giau. (Ir vėl!.. Prasideda paskaita apie išsilavinimo naudą.)

- Net nežinau... Džo labai gerai sekasi. (Jis šaunus vaikinas. Na ir kas, kad metė mokslus.)

- Klausyk, sūnau, ar tu stengiesi? {Apie ką mes kalbamės, tėti? Bent pabandytum išklausyti manęs. Aš noriu pasakyti labai svarbų dalyką.)

- Kaipgi! Žinoma, kad stengiausi. Bet, sakau tau, tai tik laiko gai­šimas.

- Tai gerą vardą turinti mokykla, sūnau. Turi tiesiog patikėti ma­nimi, kad jie moko gerų dalykų. {Neįtikėtina, dabar kalbėsimės apie pasitikėjimą. Visai ne apie tai norėjau pakalbėti su tavimi.)

- Bet ir kiti vaikinai taip galvoja. (Yra žmonių, kurie tiki manimi. Nesu visiškas silpnaprotis.)

-A r bent supranti, kiek pastangų mudu su motina padėjome, kad tu galėtum mokytis toje mokykloje? (O dabar kalbėsime apie kaltę. Gal aš iš tiesų silpnaprotis. Mokykla - puiki, tėtis ir mama — nuostabūs žmonės, o aš paprasčiausias kvailys.)

-A š žinau, tėti, kiek dėl jūs manęs padarėte. Bet šis mokslas never- tas jūsų pastangų. (Tu nieko nesupranti, ir viskas.)

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS 2 6 1

- Klausyk, jei būtum stropesnis, jeigu užuot sėdėjęs prie televizo­riaus... (Aš ne apie tai kalbu, tėti! Absoliučiai ne apie tai! Tikriausiai man niekad nepavyks tau nieko išaiškinti. Kvailas buvau, kad pradėjau šį pokalbį.)

- Kokia iš to nauda. Ai,... tiek to! Nematau prasmės daugiau apie tai kalbėti.

Ar pastebėjote, koks siauras tampa pokalbis, kai kreipiame dėmesį vien į žodžius ir vertiname pašnekovą žvelgdami pro savo akinius? Ar pastebėjote, kaip autobiografiniai atsakymai varžo žmogų, norintį at­skleisti mums savo biografiją?

Niekada negalėsite pažvelgti į kito žmogaus vidų, negalėsite su­prasti jo pasaulio, jei neišmoksite atjaučiai klausytis.

Kalbėjome apie ketveriopą klausančio žmogaus reakciją, dabar pa­kalbėsime apie keturis jo elgesio lygmenis.

Pirmasis, mažiausiai veiksmingas atjautaus bendravimo lygmuo yra turinio pamėgdžiojimas. Tai „aktyvaus klausymosi" metodas. Jeigu taip elgiasi žmogus, neturintis prasmingam bendravimui būtinų cha­rakterio savybių, jis dažnai įžeidžia pašnekovą ir verčia jį užsisklęsti. Vis dėlto šiuo atveju bent jau išgirstate, kas jums buvo norėta pasakyti.

Pamėgdžioti pašnekovą labai paprasta - tereikia klausytis kito žmo­gaus tariamų žodžių ir juos pakartoti, visai nesigilinant į jų prasmę. Štai:

- Neįsivaizduoji, tėti, kaip man įgriso mokykla! Kemša į galvą kažkokias nesąmones.

- Taip, tau įgriso mokykla, sūnau. Tu manai, kad ten kemša į galvą nesąmones.

Jūs iš esmės pakartojote tą, ką jums pasakė. Jūs ne vertinate, ne tiriate, ne patariate ir ne interpretuojate. Jūs tik parodote, kad girdite pašnekovo tariamus žodžius. Bet jei norite juos suprasti, dar turite pasistengti.

Antrasis atjautaus klausymosi lygmuo — tai turinio perfrazavimas. Nors šiek tiek veiksmingesnis, šis elgesys tėra žodinė supratimo išraiš­ka. Pavyzdžiui:

2 6 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Neįsivaizduoji, tėti, kaip man įgriso mokykla! Kemša į galvą kažkokias nesąmones.

- Matau, kad tu nebenori eiti į mokyklą.Šį sykį jūs savais žodžiais persakote jo žodžių esmę. Jūs galvojate,

ką pašnekovas jums pasakė - kitaip tariant, „įjungiate" kairįjį smege­nų pusrutulį.

Trečiasis lygmuo - tai bendravimas „įjungus" dešinįjį smegenų pus­rutulį - jūs jaučiate pašnekovo jausmus. Štai taip:

- Neįsivaizduoji, tėti, kaip man įgriso mokykla! Kemša į galvą kažkokias nesąmones.

- Tu atrodai labai nusiminęs.Dabar jums visai nesvarbūs sūnaus žodžiai, o kur kas svarbiau, kaip

jis jaučiasi. Ketvirtasis lygmuo - tai antrojo ir trečiojo lygmens elgesio sintezė. Jūs suprantate turinį ir jaučiate jausmus. Pavyzdžiui:

- Neįsivaizduoji, tėti, kaip man įgriso mokykla! Kemša į galvą kažkokias nesąmones.

- Rodos, esi labai nusivylęs mokykla.Nusivylimas - tai kalbėtojo jausmai, mokykla - jo kalbos turinys.

Norėdami suprasti ir viena, ir kita - ką kalba, ir ką jaučia pašnekovas - turite naudotis abiem smegenų pusrutuliais.

Ketvirtasis atjautaus klausymo lygmuo suteikia jums neįtikėtinų pranašumų. Siekdamas nuoširdžiai suprasti ir perfrazuodamas sako­mų žodžių turinį bei jausmus, jūs duodate savo pašnekovui psicholo­ginio oro. Kuo labiau pašnekovas pasitiki jumis, tuo mažiau jo žo­džiai skiriasi nuo tikrųjų jo minčių. Galvodamas vieną, jis nebesako kita. Jis patiki jums pačias slapčiausias mintis ir jausmus.

- Neįsivaizduoji, tėti, kaip man įgriso mokykla! Kemša į galvą kažkokias nesąmones. (Aš noriu pakalbėti su tavimi, atkreipti tavo dė­mesį,.)

- Tu, atrodo, esi tikrai nusivylęs mokykla. {Taip! Būtent taip aš jaučiuosi.)

- Taip. Dar neišmokau nė vieno dalyko, kurį galėčiau kur nors pritaikyti.

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS 2 6 3

- Vadinasi, manai, kad mokykla tau nereikalinga. (Leisk man pa­galvoti, ar iš tiesų tai norėjau pasakytir)

- Ko gera, taip. Manau, kad nieko naudingo neišmokstu. Visai nejuokauju. Tik pažiūrėk j Džo. Jis metė koledžą, dirba mechaniku ir užkala daug pinigų. Štai kur praktiškas sprendimas.

- Ar manai, kad Džo gerai pasielgė?.. (Na...)- Na, manau, iš dalies. Jis juk daug uždirba. Nors galbūt po kele­

rių metų gailėsis.- Sakai, kad Džo po kelerių metų ims gailėtis?- Galimas dalykas. Tik pagalvok, ko jis neteko. Kažin ar šiais lai­

kais be mokslo daug pasieksi.- Taip, išsilavinamas mūsų laikais labai svarbus.- Žinoma. Nebaigęs mokyklos negausi tinkamo darbo, negalėsi

studijuoti universitete. Ką tuomet veikti? Manau, kad išsilavinimas tiesiog būtinas.

- Taip, nuo išsilavinimo priklauso tavo ateitis.- Tas tiesa, bet... žinai ką? Žinai, dėl ko aš taip nuliūdęs... Tėti, ar

nepasakysi apie tai mamai?- Nenori, kad mama apie tai žinotų?- Gal pasakyk. Vis tiek anksčiau ar vėliau ji viską sužinos. Taigi

šiandien buvo greitojo skaitymo testas, ir mokytojas sakė, kad skaitau kaip ketvirtokas. Įsivaizduoji: tuojau baigsiu mokyklą, o skaitau kaip ketvirtokas!

Neįtikėtina, kaip tarpusavio supratimas gali pakeisti pokalbį! Kad ir geriausi būtų mūsų patarimai, mes net nepradėsime iš tiesų spręsti pro­blemų, jeigu jų neišsiaiškinime. Jeigu mums rūpi tik mūsų pačių biog­rafija, mūsų paradigmos, jei į viską žiūrime tik pro savo akinius, nie­kuomet nesužinosime, ką mato kiti ir kokios problemos juos slegia.

- Tėti, bijau, kad neišlaikysiu egzamino. Jei neišlaikysiu, turėsiu palikti mokyklą, o šito aš nenoriu.

- Matau, kad esi nusiminęs ir nežinai, ką daryti.- Ką man patartum daryti, tėti?

2 6 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Kai tėvas pasistengė „suprasti" sūnų, jų santykiai pasikeitė. Pirmiau jie tik keitėsi tam tikra informacija, o dabar jau gali bendromis jėgo­mis spręsti problemą. Tėvas sukūrė pasitikėjimo atmosferą, dabar jis gali daryti įtaką sūnui. Neprimesdamas savo patirties, bet iš tiesų iš­klausydamas, jis pelnė didžiulį sūnaus pasitikėjimą, todėl šis pamažu atsivėrė ir galų gale atskleidė savo nerimo priežastį.

Dabar tėvas ir sūnus nebėra priešininkai kovos lauke. Jie veikia išvien, kartu sprendžia tą pačią problemą. Sūnus dabar pats susidomė­jo tėvo gyvenimo patirtimi ir klausia jo patarimo.

Tėvas turi elgtis jautriai. Kol sūnus į jo žodžius reaguoja logiškai, jis gali efektyviai patarti, tačiau vos pajutęs, kad sūnaus atsakymai darosi emocingi, jis vėl turėtų tik atjaučiai klausytis.

- Manau, kad galėtume šį tą sugalvoti.- Ką sugalvoti, tėti?- Galbūt kas nors tau galėtų padėti. Galbūt jūsų mokykloje yra

koks papildomas greitojo skaitymo kursas, į kurį galėtum įsirašyti.- Aš jau teiravausi. Vienas yra. Užsiėmimai vyksta dukart šiokia­

dienio vakarais ir visą šeštadienį. Bet tiek laiko aukoti! Ar verta?Pajutęs emocijas sūnaus balse, tėvas vėl sugrįžta į atjautaus klausy­

tojo poziciją.- Sutinku, laiko sugaiši daug.- Be to, tėti, prižadėjau treniruoti šeštokus.- Suprantu, tu nenori laužyti pažadų.- Kita vertus, jei tie kursai tikrai padėtų, sutikčiau juos lankyti.

Galbūt rasčiau, kas mane pavaduotų.- Jei gerai tave suprantu, tu nori pagalbos, bet abejoji, kad kursai

tau padės.- O kaip tu manai?

Sūnus vėl kalba logiškai ir atvirai. Dabar jis vėl pasiruošęs klausytis tėvo autobiografijos, o tėvas turi dar vieną galimybę paveikti sūnų. Kartais žmonėms nereikia jokių patarimų. Gavę galimybę atsiverti, jie patys supranta, kaip spręsti savo problemas.

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS 2 6 5

Jūs nustebtumėte pamatę, kaip greitai atsiveria įskaudintas žmo­gus, jei nuoširdžiai stengiatės jį suprasti. Žmonės trokšta atsiverti. Pa­vyzdžiui, vaikui labai svarbu atsiverti savo tėvams. Jei tėvai besąlygiš­kai myli savo vaikus, neteisia ir neišjuokia jų, vaikai tikrai bus atviri. Kai norite suprasti ir atjausti, ne visuomet turite kalbėti. Iš tiesų žodžiai kartais gali net trukdyti. Štai viena iš priežasčių, kodėl bendravimo technikos kartais nepadeda. Atjauta reikalauja subtilesnių žmogaus savybių negu išmokti vadinamieji „efektyvaus bendravimo metodai".

Apie atjautų klausymą čia kalbu todėl, kad jis yra visų kitų įpročių dalis. Mes privalome šį meną įvaldyti. Leiskite pakartoti, kad visi ben­dravimo įgūdžiai nebus veiksmingi, jeigu neturėsite nuoširdaus troški­mo suprasti. Žmonės nepakęs nė mažiausio mėginimo manipuliuoti jais. Beje, jei bendraudami su artimaisiais ruošiatės pritaikyti kokią nors techniką, pasakykite jiems tai iš anksto. Pavyzdžiui:

„Aš perskaičiau knygą apie atjautų klausymąsi ir supratau, kad daž­nai tavęs neišgirstu. Aš noriu girdėti, ką tu kalbi. Tai nėra paprasta, bet aš pasistengsiu. Tu man tikrai esi svarbus, aš noriu tave suprasti ir tikiuosi, kad man padėsi."

Atskleisti elgesio motyvai yra didžiulis dvasinis indėlis.Jei neturite nuoširdžių ketinimų, bendravimo technikos taikyti net

nebandykite. Atsivėręs žmogus tampa lengvai pažeidžiamas, todėl jei supras, kad jis jums visai nerūpi, kad visai nenorite išgirsti jo žodžių, jis įsižeis.

Dabar daugelis mano skaitytojų, ko gera, ims prieštarauti - esą toks atjautus bendravimas užima per daug laiko. Tas tiesa - pradžioje turėsite sugaišti daugiau laiko, bet vėliau, manau, jo netgi sutaupysite. Tarkime, gydytojas efektyviai gydo tada, kai pirma tiksliai nustato ligos priežastį, kad ir kiek laiko tai užimtų. Juk jis negali pasakyti: „Labai skubu, todėl neturiu kada jūsų apžiūrėti. Štai vaistai, gal padės."

Kartą Havajuose, šiaurinėje Oahu salos pakrantėje, sėdėjau savo kabinete ir rašiau. Pūtė švelnus vėjelis, todėl, norėdamas įleisti vėses­nio oro, pravėriau langus. Ant didžiulio stalo buvau sudėliojęs krūve­lėmis suskirstytus popieriaus lapus.

2 6 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Staiga j kambarį įsiveržė vėjo gūsis ir išsklaidė lapus po visą kam­barį. Puoliau jų rinkti. Siaubingai suirzau, kad perniek eina toks kruopš­tus mano darbas. Šokau ten, šokau šen, tačiau tik po kurio laiko susi­vokiau, jog pirmučiausia turiu uždaryti langus. Tam sugaišau vos de­šimt sekundžių.

Tikra tiesa - atjaučiai klausydamiesi sugaišite laiko, tačiau nepaly­ginamai mažiau, negu tada, kai sukorę didžiulį kelią turite grįžti atgal ir spręsti problemas, kurios kilo todėl, kad neleidote žmonėms įkvėp­ti psichologinio oro.

Atjautus klausytojas gali nepaprastai greitai prasiskverbti pro išori­nį pašnekovo kiautą ir pažvelgti į pačią jo rūpesčių esmę.

Žmonės nori būti suprasti. Todėl negailėkite tam laiko. Kad ir kiek sugaišite atjaučiai klausydamiesi, reikalus sutvarkysite kur kas greičiau, negu neišgirdę pašnekovo.

S u pr a tim a s ir su v o k im a s

Kai išmoksite klausytis, suprasite, kaip skirtingai žmonės suvokia įvairias situacijas, kaip tas suvokimas veikia bendravimo pobūdį.

Jūs matote jauną moterį, aš — seną. Vis dėlto abu galime būti teisūs.Galbūt jūs esate orientuoti į sutuoktinį, o aš - į pinigus, todėl

pasaulį mes regime skirtingai.Galbūt jūs tvirtai tikite, kad pyragas didelis ir jo užteks visiems, o

aš - priešingai -manau, kad jis visai mažas.Galbūt jūs problemas sprendžiate dešiniuoju smegenų pusrutuliu -

vizualiai, intuityviai, spontaniškai, o štai aš darau nuoseklius, logiš­kus, racionalius sprendimus - mano dominuojantis pusrutulis yra kai­rysis.

Situacijas ir daiktus mes galime suvokti visiškai skirtingai. Vis dėl­to kiekvienas esame įsitikinę, kad būtent mes suvokiame adekvačiai. Kitų žmonių gebėjimais suvokti „tikrovę" mes dažnai abejojame.

Kaip mes, visi tokie skirtingi, bendradarbiaujame ir bendraujame - su sutuoktiniais, su kolegomis, su bendruomenės nariais? Kaip ben­

dromis jėgomis siekiame bendrų tikslų? Kaip peržengiame individua­laus suvokimo ribas ir sudarome laimėkime abu sutartis?

Atsakymas toks: stengiamės suprasti, o tik paskui tikimės supratimo. Tai pirmas žingsnis laimėkime abu sprendimo link. Jei kitas žmogus pasaulį mato kitaip, visų pirma turite stengtis jį suprasti.

Štai ką man papasakojo vienos bendrovės vadovas:„Maža bendrovė, kurioje tuo metu dirbau, derėjosi dėl sutarties su

vienu stambiu banku. Į susitikimą atskrido jų teisininkai iš San Fran- cisko, konsultantas iš Ohajo ir dviejų padalinių vadovai - iš viso aš­tuoni derybininkai. Mes nutarėme siekti abiem pusėms naudingos sutarties arba apskritai nesudaryti jokio sandorio. Atsisėdęs prie dery­bų stalo, mūsų bendrovės prezidentas pasakė:

- Mes norėtume, kad sutarties projekte išdėstytumėte savo porei­kius ir pageidavimus, o mes juos išanalizuosime ir tada drauge aptar­sime finansines sąlygas.

Gavusi galimybę surašyti sutartį, derybininkų grupė nesitvėrė džiaugsmu. Sutarties projektą jie rašė tris dienas.

Kai projektas buvo parengtas, mūsų prezidentas tarė:- Dabar pažiūrėkime, ar mes gerai supratome jūsų sąlygas.Prezidentas pradėjo skaityti projektą, kiekvieną punktą komen­

tuodamas ir tikslindamas. O mūsų partneriai atsakinėjo: „Taip. Ge­rai. Ne, čia mes ne tą norėjome pasakyti... taip, jūs adekvačiai supra­tote."

Kai prezidentas pagaliau ėmė dėstyti mūsų pageidavimus, derybi­ninkų grupei jau nebereikėjo galvoti apie „psichologinį orą“. Pusės viena kita pasitikėjo. Susitikimas, prasidėjęs oficialiai, davė puikių ben­dro darbo vaisių.

Diskusijos pabaigoje derybininkų komanda mums pasakė:- Mes norime dirbti su jumis. Norime su jumis sudaryti šį sando­

rį. Patikslinkite savo sąlygas, ir mes pasirašysime."

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS 2 6 7

2 6 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

...IR BŪSI SUPRASTAS

Suprask, ir būsi suprastas. Tai antra penktojo įpročio dalis. Kai sie­kiame abiem pusėms palankių sprendimų, ji tokia pat svarbi kaip ir pirmoji.

Jau sakiau, kad branda - tai drąsos ir apdairumo bei išminties pu­siausvyra. Kai norime suprasti, turime būti išmintingi, kai norime būti suprasti, turime elgtis drąsiai.

Senovės graikai turėjo sąvokomis etosas, patosas ir logas išreikštą filosofiją. Ji kaip tik atspindi penktąjį įprotį.

Etosas (paprotys, būdas) — tai jūsų patikimumas, žmonių tikėji­mas jūsų žodžiu. Kitaip sakant, jūsų pasitikėjimo banko sąskaita. Pa­tosas (jausmai, aistra) - tai sugebėjimas jausti ir atjausti. Tai jūsų gebė­jimas bendraujant pateisinti kitų pasitikėjimą. O logas (žodis, mintis, protas) - tai racionalieji mūsų veiklos aspektai.

Įsidėmėkite šių sąvokų eiliškumą: etosas, patosas, logas - dvasinės vertybės, atjautus bendravimas, loginis mąstymas. Tai dar viena esmi­nė paradigma, kuria turėtumėte pakeisti senąsias. Dauguma žmonių savo pozicijas bei idėjas puola įrodinėti pirmiausia remdamiesi logika, kitaip tariant, kairiojo smegenų pusrutulio priemonėmis. Jie nepaiso proceso eiliškumo: pirma etosas, paskui patosas ir tik tada logas.

Turėjau tokį pažįstamą. Jis buvo labai nepatenkintas, kad jo šefas nenori keisti netikusio vadovavimo stiliaus.

- Kodėl jis nenori keistis? — klausdavo jis manęs. - Kiek kartų su juo kalbėjau, įrodinėjau, kad jis elgiasi netinkamai - kaip žirniai į sieną.

- Pabandyk savo idėją pateikti kaip nors įspūdingiau, suvyniok ją į gražų popierėlį, - pasiūliau.

- Bandžiau, - atsakė jis.- Kaip supranti žodį „įspūdingiau1*? Kai prekyba vyksta prastai,

kas siunčiamas mokytis prekybos amato - pardavėjas ar pirkėjas? Įspū­dinga - tai efektyvu. Ar tavo idėjos pakeitė jo požiūrį. Ar tavo patari­mai davė norimų rezultatų?

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BŪSI SUPRASTAS 2 6 9

-Jau sakiau: jis mano argumentų neklauso.- Argumentuok efektyviai. Pirma išsiaiškink, kas vyksta jo galvo­

je. Pasistenk suprasti jo požiūrį. Savo požiūrį turi pateikti vaizdingai ir paprastai, taip pat pateikti alternatyvų variantą. Tai padaryti gali tik iš anksto gerai pasiruošęs. Ar norėtum dar kartą pabandyti?

- Kuriems galams turėčiau tai daryti? - paklausė jis.- Supratau: tu nori, kad tavo vadovas pakeistų vadovavimo stilių,

remdamasis tavo patarimu, o savo patarinėjimo stiliaus keisti net ne­ketini, tiesa?

- Tiesa, - pripažino jis.- Tuomet nusišypsok ir susitaikyk su mintimi, kad niekas nieka­

da nepasikeis.- Kaipgi! Tai juk negarbinga!-Jei negarbinga, vadinasi, turi efektyviai išaiškinti viršininkui savo

požiūrį. Tai tavo įtakos ratas.Tačiau tas pažįstamas nebandė daugiau perkalbėti savo viršininko.

Permainų kaina jam pasirodė per didelė.

Kitas mano pažįstamas, universiteto profesorius, tokią kainą mo­kėti sutiko. Kartą jis man pasiskundė:

- Stephenai, administracija atsisako finansuoti mano tyrimus, sa­ko, kad jie ne visai atitinka mūsų veiklos kryptį.

Mes aptarėme situaciją, tada aš jam pasiūliau pasiremti etosu, pato­su ir logu. Tiksliau, jis turėjo savo pasiūlymus pateikti „gražiai supa- kuotus“. Be to, jis turėjo „įlįsti į savo oponentų kailį“ ir suprasti, kokie motyvai skatina šiuos nefinansuoti jo tyrimų.

- Manau, kad pabandysiu tai padaryti, - atsakė jis man.- Gal norėtum, kad tau padėčiau? - paklausiau.Jis sutiko, taigi mudu ėmėmės kruopščiai ruoštis pristatyti jo pa­

siūlymą.Šiek tiek vėliau, kai atėjo svarstymų laikas, jis pasakė administraci­

jos atstovams:- Pirma norėčiau išsiaiškinti, ar gerai suprantu jūsų tikslus, o tada

kalbėsime apie mano tyrimų kryptis.

2 7 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Draugas neskubėdamas papasakojo, kaip jis puikiai supranta uni­versiteto poreikius, paskui pateikė savo idėją. Jam net nebaigus, vy­riausiasis komisijos narys pasisuko į kitą narį, pritariamai linktelėjo galva, paskui vėl pasisuko į mano draugą ir pasakė:

- Mes skiriame jums finansavimą.

Žmonės kur kas mieliau tiki jūsų idėjomis, kai jas pateikiate vaiz­džiai, detaliai ir atsižvelgdami į jų lūkesčius bei paradigmas, - pastaro­ji aplinkybė itin svarbi.

Čia jums padės penktasis įprotis - jūs pristatote savo pasiūlymus aiškiai ir suprantamai, ir jūsų partneriai iš karto atkreipia į juos dėme­sį. Jie mato, kad jūs nuoširdžiai tikite savo idėjomis, kad prieš siūly­dami išsiaiškinote visus faktus ir požiūrius, todėl neabejojate, kad jos padės laimėti abiem pusėms.

A k is į a k į

Penktasis įprotis padeda siekti sėkmės dar ir todėl, kad jūs veikiate pačiame savo įtakos rato centre. Daugelis faktorių, kai akis į akį ben­dradarbiaujate su žmonėmis, priklauso jūsų interesų ratui Tai įvai­rios problemos, nesutarimai, kitų žmonių elgesys... Jei imsite rūpin­tis dalykais, kurių niekaip negalite paveikti, iššvaistysite daug energi­jos, o pasieksite labai nedaug.

Suprasti partnerį galite visada. Tai jūsų įtakos ratas, jame jūs turite visišką veiksmų laisvę. Jūs gausinate savo pasitikėjimo sąskaitą ir duo­date bendraujantiems su jumis žmonėms „psichologinio oro“.

Pradėję veikti savo įtakos rate, pastebėsite, kad kinta ir jūsų intere­sų ratas. Jis ima plėstis. Jūs imate geriau suprasti kitus žmones, žvel­giate į jų sielą — tarytum vaikščiojate po šventąją žemę.

Išsiugdykite penktąjį įprotį tuojau pat. Kitą kartą, kai bendrausite su klientu ar su savo kolega, su viršininku ar su savo vaikais, pamirški­te autobiografiją ir pasistenkite nuoširdžiai suprasti, ką kalba pašne­kovas. Galbūt tie žmonės jums iš karto ir neatsivers, bet svarbu bus tai, kad jūs parodėte jiems dėmesį ir pagarbą.

V ĮPROTIS • SUPRASK, IR BŪSI SUPRASTAS 2 7 1

Neskubinkite jų atsiverti. Nebūtinai jie turi bendrauti vien žo­džiais. Daug ką atskleidžia elgesys.

Jei esate įžvalgūs, galite imtis tam tikrų prevencinių priemonių. Pavyzdžiui, galite iš anksto pasirūpinti, kad jūsų dukrai ar sūnui ne­kiltų problemų mokykloje. Pažvelkite į pasaulį jų akimis.

Nelaukite, kol kas nors atsitiks, bendraukite su savo vaikais šian­dien, akis į akį. Išklausykite jų. Supraskite juos. Domėkitės jų proble­momis. Nepamirškite pasitikėjimo sąskaitos. Pasirūpinkite, kad vai­kams užtektų psichologinio oro.

Aktyviai bendraukite su sutuoktiniu: drauge linksminkitės, pie­taukite savo pamėgtam restoranėlyje, stenkitės suprasti vienas kitą.

Į nieką neiškeisčiau laiko, kurį praleidžiu kartu su savo žmona San­dra. Mes ne tik stengiamės visada suprasti vienas kitą, bet dažnai net specialiai skiriame laiko tokiems įgūdžiams lavinti. Tai mums, be visa ko kita, labai padeda bendrauti su vaikais.

Dažnai mes pasiskirstome vaidmenimis ir bandome išsiaiškinti mū­sų neva skirtingus požiūrius, ieškome racionaliausių sprendimų, kurie leistų išvengti konfliktų šeimoje.

Pavyzdžiui, aš įsigyvenu į sūnaus ar dukros vaidmenį ir mes ima­me analizuoti kokią nors sudėtingą šeimyninę situaciją, kurios iki šiol nepavyko išnarplioti. Sandra tuo metu atlieka savo vaidmenį - moti­nos. Todėl vėliau mums daug lengviau bendrauti su vaikais.

Kai investuojate laiką siekdami geriau suprasti artimus ir mylimus žmones, jūs gerinate bendravimo kokybę ir užkertate kelią konflik­tams, kurie žlugdo šeimas ir santuokas.

Jei esate verslo įmonių vadovai, sudarykite sąlygas visiems verslo dalyviams - klientams, tiekėjams, darbuotojams - pasakyti savo žo­dį. Dažniau bendraukite su jais „akis į akį“. Žmogiškasis faktorius būtų toks pat svarbus kaip finansinis bei techninis. Jei jums pavyks pažadinti visų verslo dalyvių kūrybišką galią, sutaupysite neįtikėtinai daug laiko, energijos ir pinigų.

Stenkitės pirmiausia suprasti. Neskubėkite vertinti ir siūlyti, ne­skubėkite pateikti savo idėjų, kol į situaciją nepažvelgėte partnerio akimis. Tai išties be galo veiksmingas bendravimo įprotis. Tokiu būdu

2 7 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

gimsta kūrybiški sprendimai ir geresnės alternatyvos. Musų skirtumai -jau nebe kliūtis. Priešingai - jie suartina ir skatina dirbti drauge.

P a ta r im a i

1. Prisiminkite kokį pažįstamą žmogų, kuriuo nepasitikite. Paban­dykite įsivaizduoti, ką tas žmogus mano apie jūsų santykius. Užsi­rašykite savo mintis. Kitą kartą, kai bendrausite su juo, stenkitės jį suprasti, o paskui palyginkite jo žodžius su savo užrašais. Ar teisin­gos buvo jūsų prielaidos? Ar gerai išsiaiškinote jo požiūrį?

2. Pasidalykite su kokiu nors artimu žmogumi atjautaus klausymo idėja. Pasakykite, kad norite įvaldyti šį bendravimo meną. Papra­šykite, kad jie kartą per savaitę įvertintų jūsų pažangą. Kaip jums pavyko? Kaip jautėsi tas artimas žmogus?

3. Kai yra galimybė, stebėkite bendraujančius žmones. Užsikimškite ausis ir keletą minučių juos stebėkite. Kokius jausmus išduoda jų kūno kalba?

4. Kai bendraudami susivoksite, kad bandote pašnekovą įsprausti į savo autobiografijos, arba gyvenimo patirties, rėmus, iš karto liau­kitės tai darę, prisipažinkite ir atsiprašykite. (Atleiskite, klausiausi nenuoširdžiai Gal galėtumėt pakartoti?)

5. Kitą kartą, kai norėsite derybų partneriams pateikti savo idėją, pir­miausia stenkitės juos suprasti. Pažvelkite į savo pasiūlymą jų aki­mis.

VI ĮPROTIS

ŠlNERGINIS VEIKIMAS

2 7 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

K ū r y b iš k o

BENDRADARBIAVIMO

PRINCIPAI (sin e r g in is veikim as)

Mano gyvenimo vedlys — tai šventojo viltys:Kur esminiai dalykai - vienybė,Kur svarbūs dalykai - įvairovė,Kur visi kiti dalykai — kilni dvasia.

- D ž o r d ž o B u š o in a u g u r a c in ė k a lb a

Seras Vinstonas Čerčilis, kai buvo paskirtas vyriausiuoju Didžiosios Britanijos armijos vadu, pasakė, kad šiai akimirkai jis ruošėsi visą gy­venimą. Panašiai ir šeštasis įprotis - jis atsiranda tada, kai mes jam pasirengiame ir išsiugdome pirmuosius penkis.

Sinerginis veikimas yra. tobula kiekvienos veiklos forma - visų kitų įpročių suma.

Aukščiausia sinergijos forma atsiranda tada, kai sudėtingiausius gy­venimo uždavinius mes sprendžiame ieškodami visiems palankių spren­dimų (laimėkime abu) ir atjaučiai bendraudami. Tokios sinerginės veikos rezultatai stulbina.

Gebėjimas veikti sinergiškai yra esminė į principus orientuoto ly­derio savybė. Sinergija - tai katalizatorius, atpalaiduojantis neįtikėti­nas žmonių galias. Tokiam sinergijos stebuklui mus subrandina visi kiti mūsų iki šiol išsiugdyti įpročiai.

Kas tai yra sinergija? Paprastai tariant, sinergija - tai dėsnis, teigian­tis, kad visuma yra daugiau negu atskirų sudėtinių dalių suma. Nes ryšys, siejantis dalis į visumą, taip pat yra visumos dalis. Ir ne šiaip sau dalis - ji vienija, iš jos kyla džiaugsmas ir jėga. Tai - kūryba.

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 7 5

Kūrybinis procesas taip pat ir gąsdina, nes kas žino, kokios staig­menos laukia už kito kelio vingio, kokie tyko pavojai ar išbandymai. Norite gyventi kūrybiškai - palikite šiltą užuovėją ir leiskitės į neži­nomus tyrus. Jūs būsite pirmtakas, kelrodė žvaigždė kitiems. Jūs atra­site niekieno nematytas žemes ir pakviesite ten žmones.

Gamtoje sinergija egzistuoja visur kur. Du šalia vienas kito paso­dinti augalai persipina šaknimis, suteikdami vienas kitam stiprybės, todėl kartu auga geriau, negu augtų atskirai. Sujunkite du rąstus, ir jie išlaikys daugiau svorio, negu išlaikytų atskirai. Visuma yra didesnė negu ją sudarančių dalių suma. Vienas ir vienas yra trys ar net daugiau.

Sinergijos dėsnis ypač akivaizdžiai reiškiasi šeimoje. Moteris ir vy­ras gali pasauliui padovanoti kūdikį, ir tai yra sinerginis vyksmas. Si­nergijos esmė šeimoje - vertinti skirtybes, naudotis vienas kito stipry­bėmis ir kompensuoti silpnybes.

Mes vertiname moterų ir vyrų fizinius ypatumus, fizines skirty­bes. Tačiau ar vertiname socialinius, protinius ir emocinius lyčių as­pektus? Ar šios skirtybės negali sukurti naujų būties formų - pavyz­džiui, aplinkos, kurioje kiekvienas žmogus klestėtų, pasitikėtų savimi ir jaustųsi svarbus, kur kiekvienam būtų sudarytos sąlygos bręsti ir siekti asmeninės laisvės, o paskui - efektyvios tarpusavio priklauso­mybės? Argi tokia sinergija negalėtų sukurti naujo ateinančių kartų būties scenarijaus, pagal kurį kiekvienas stengtųsi būti kuo naudinges­nis kitiems, kuris mokėtų besąlygiškai mylėti, vertintų švelnumą ir rūpestingumą. Argi negalime tikėtis tokio scenarijaus, kuriame nebū­tų savanaudžio, pagiežingo, nuolat besiginančio, kariaujančio ir smer­kiančio žmogaus vaidmenų?

S in e r g in is ben d ra v im a s

Sinergiškai bendrauti - tai atverti protą ir širdį naujoms galimy­bėms, naujoms alternatyvoms. Galbūt jums pasirodys, kad šis įprotis paneigia antrąjį įprotį (pradėkite galvodami apie pabaigą), tačiau taip nėra. Veikiau priešingai - jūs pelnote iš jo kuo didžiausią naudą. Si­nergiškai bendraudami tiksliai nežinote, kaip viskas vyks, kokia bus

2 7 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

jūsų kelio pabaiga, tačiau nežinomybė jūsų negąsdina, o vilioja ir jau­dina. Jūs tikite, kad ateitis bus kur kas puikesnė už šią dieną. Štai ta pabaiga, kurią jūs turite galvoje, kai pradedate veiklą.

Jūs pradedate tikėdamiesi, kad žmonės, su kuriais veiksite išvien, palaipsniui tobulės, o jūs patys gausinsite savo įžvalgą bei žinias.

Esama žmonių, kurie niekada savo šeimyniniame gyvenime net iš dalies nepatyrė tikro sinergijos poveikio. Nuo pat gimimo mokyti ir užprogramuoti nuolat gintis ir nepasitikėti visu pasauliu, jie niekada tiek nesubręsta, kad išsiugdytų šeštąjį įprotį.

Tokie žmonės gyvena skurdų ir beprasmį gyvenimą, jie neatsklei­džia net mažos dalies savo talentų, kuriais visi esame apdovanoti. Tai tikra tragedija. Jie stumia dienas ir švaisto brangų gyvenimo laiką nuo­bodžiaudami, nepastebėdami jiems teikiamų galimybių.

Galbūt jų gyvenime buvo akimirkų, kada jie veikė sinergiškai - pavyzdžiui, jaunystėje sportavo ir žino, ką reiškia „komandos dvasia". Galbūt kažkada jie buvo patekę į ekstremalią situaciją, kai žmonės, pamiršę savo egoizmą ir išdidumą, buvo priversti veikti išvien, kad išgelbėtų kieno nors gyvybę ar išbristų iš krizės.

Daugelis tokius atvejus prisimena kaip išskirtinius, netgi stebuk­lingus, ir mano, kad kasdieniniame gyvenime to nebūna. Bet jie labai klysta. Sinergijos poveikį galima patirti nuolatos, beveik kasdien. Ta­čiau ryžtis taip gyventi gali tik labai atviri ir drąsus žmonės.

Kūrybiško darbo rezultatas dažnai esti sunkiai nuspėjamas. Jo siek­dami klystame, einame tarsi užrištomis akimis, kol pasiekiame tiks­lą. Jei žmonės nėra tolerantiški, jeigu jie nesivadovauja tvirtais prin­cipais ir vertybėmis, jeigu jie jaučiasi nesaugūs, jiems taip dirbti labai sunku. Juos tokia veikla slegia. Jiems kur kas labiau patinka dirbti gerai sutvarkytoje struktūroje, kur užduotys aiškiai apibrėžtos ir su­prantamos.

A u d it o r ijo s sin e r g ija

Esu dėstytojas ir ne kartą įsitikinau, kad pačios įdomiausios pa­skaitos būna tos, kurios vyksta beveik chaotiškai. Paskaita yra tarsi

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 7 7

sinerginių gebėjimų testas - ji rodo, ar dėstytojas ir studentai yra pasi­rengę tapti „visuma, didesne už sudėtinių dalių sumą“.

Būna akimirkų, kai nei dėstytojas, nei studentai nežino, kas bus toliau. Tačiau jie turi jaustis saugūs, turi mokėti atsiverti naujoms idėjoms. Tada įvyksta lūžis, spontaniškai prasiveržia kūrybiškumas, nebelieka dėstytojo ir studentų subordinacijos. Prasideda neįtikėtini dalykai: auditorija sujaudinta, ją užvaldo naujos idėjos, naujos gali­mybės, kurios, rodos, yra visai šalia.

Auditorijos sinergija - tai visos grupės noras kartu atsisakyti seno­jo scenarijaus ir parašyti naują.

Niekada nepamiršiu vienos studentų grupės, kuriai dėsčiau lyde­riškumo filosofiją. Kursas truko jau tris savaites, aš skaičiau eilinę pa­skaitą, ir štai vienas studentas netikėtai mane pertraukė ir papasakojo labai skausmingą ir prasmingą savo išgyvenimą. Auditorijoje staiga tapo labai tylu, visi buvo nepaprastai sužavėti bendrakursio drąsa.

Tada ir kiti studentai ėmė spontaniškai pasakoti visa tai, kas tuo metu juos jaudino ar kėlė abejonių. Pasitikėjimo atmosfera ir saugu­mo jausmas pastūmėjo daugelį atsiverti. Jie ėmė dalytis savo įžvalgo­mis bei idėjomis. Gimė visiškai naujas paskaitos scenarijus.

Jaučiausi tarsi užhipnotizuotas. Regėjau tikrą kūrybiškumo stebuklą. Ėmė rastis naujos, iš anksto nenumatytos galimybės. Tai nebuvo atsitik­tinis fantazijos proveržis - jis kilo todėl, kad studentai jam buvo su­brendę ir pasitikėjo savimi. Naujas paskaitos turinys pasirodė esąs nepa­lyginamai vertingesnis už tą, kurį buvau numatęs savo mokymo plane.

Mes atsisakėme senos mokymo programos bei senų vadovėlių ir sudarėme naujus planus, suformulavome naujus tikslus ir užduotis. Po trijų savaičių nusprendėme savo įspūdžius aprašyti ir išleisti knygą. Studentai prie šio projekto dirbo nepalyginamai uoliau, negu atlikda­mi įprastines užduotis; dabar jų motyvai buvo visai kiti.

Šis netikėtas įvykis vėliau peraugo į unikalią sinerginę bendravimo kultūrą, kuri neišblėso ir pasibaigus semestrui. Netgi šiandien, po dauge­lio metų, kai susitinkame vienas kitą, mes prisimename tą nuostabią paskaitą, bandome išsiaiškinti, kas įvyko ir kodėl vyko.

2 7 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Iki šiol stebiuosi, kiek nedaug laiko reikėjo, kad atsirastų tokia nuostabi atmosfera, skatinanti sinerginį bendravimą. Manyčiau, jog tai priklauso nuo žmonių brandos. Mano studentams tas semestras buvo paskutinis universitete, ir jie, sakyčiau, norėjo kažko daugiau, negu kad jiems siūlė įprasta mokymo programa. Jie norėjo visiškai naujų, prasmingų potyrių ir buvo jiems visiškai subrendę.

Vis dėlto esu išgyvenęs tokių beveik sinerginio chaoso akimirkų (manau, kad toli gražu ne aš vienas), kai bendravimas dėl vienų ar kitų priežasčių neduoda nieko prasminga - jis nugrimzta į tą patį chaosą. Labai gaila, kad žmonės tokias nesėkmes ima laikyti dėsningomis ir vėliau vengia bendrauti sinergiškai.

Toks elgesys tolygus kokios nors bendrovės administratoriaus sprendimui nustatyti griežtas vidaus taisykles, varžančias visų darbuo­tojų kūrybinę laisvę vien todėl, kad keletas nedrausmingų kolegų pa­sielgė neatsakingai.

Daug metų konsultuoju įvairiausio rango vadovus ir galiu pasaky­ti, kad geriausių rezultatų pasiekdavau tada, kai tarp manęs ir audito­rijos užsimegzdavo sinerginis ryšys. Sinergija paprastai atsiranda tada, kai reikia pasakyti tiesą apie žmogų, apie bendrovę, apie šeimą, kai kas nors parodo didžiulę drąsą ar nepaprastą meilę, tuo paskatindamas taip pat atvirai ir sąžiningai elgtis kitus klausytojus. Tada gimsta nau­jos įžvalgos, kuriami nauji planai, apie kuriuos anksčiau niekas nebu­vo pagalvojęs.

Psichologas Karlas Rodžersas (Carl Rogers) yra pasakęs: „Visų žmo­nių paslaptys panašios/4 Kuo tikresnis jūsų elgesys, kuo nuoširdesni jūsų žodžiai, ypač tada, kai kalbate apie savo patirtį ar net abejones, tuo labiau žmonės jumis pasitiki ir noriau atsiskleidžia. Savo ruožtu tų žmonių atvirumas sujaudina kitus grupės dalyvius - taip užgimsta kūrybinis procesas, leidžiantis atsirasti naujiems požiūriams ir idė­joms, o visuotinis entuziazmas, noras patirti nauja dar labiau skatina šį procesą.

v

Žmonės ima suprasti vieni kitus be žodžių. Atsiveria nauji pašau- liai, idėjos, požiūriai, pradedamos svarstyti naujos paradigmos, naujos

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 7 9

alternatyvos. Nors ir ne visos idėjos būna vaisingos, toks bendravimas beveik visuomet duoda vienokios ar kitokios praktinės naudos.

V erslo s in e r g ija

Atsimenu viena labai prasmingą sinerginį bendradarbiavimo atve­jį, kai kartu su kolegomis rašėme mūsų bendrovės veiklos viziją. Mes nuvykome į kalnus, kur nuostabios gamtos fone ėmėme kurti pirmi­nį mūsų vizijos tekstą; jis, daugelio nuomone, išėjo tiesiog nuostabus. Iš pradžių bendravome nedrąsiai. Visi kalbėjo atsargiai, apgalvodami kiekvieną žodį, iš esmės sakė bendrąsias tiesas. Tačiau kai pradėjome kalbėti apie savo tiklsus, apie sprendimų būdus, žmonės tapo daug atviresni, nuoširdesni ir ėmė drąsiau dėstyti savo slapčiausias mintis. Šis bendras darbas suteikė galimybę susiburti ir spontaniškai pasidaly­ti savo idėjomis. Mes supratome ir gerbėme vienas kitą, buvome drą­sūs ir atjautus. Tarp mūsų ėmė megztis sinerginis ryšys.

Visi tą juto ir visus tas jaudino. Pagaliau pradėjome rašyti viziją. Kiekvienas žodis buvo reikalingas ir prasmingas kiekvienam mūsų grupės nariui.

Štai mūsų vizijos tekstas:

„Mes stengsim ės išmokyti atskirus žmones ir bendroves efektyvių veiklos metodų, kad remdamiesi lyderiškumo principais visi galėtų siekti išties prasmingų tikslų.“

Šis sinerginis vizijos kūrimo procesas paliko pėdsaką kiekvieno mūsų širdyje, taip pat padėjo mums išsiaiškinti, kas mes esame ir ko siekiame.

Štai kitas įsimintinas sinerginio bendravimo atvejis. Vyko didelės draudimo bendrovės metinis susirinkimas, kuriame buvo svarstomi veiklos planai. Aš turėjau būti tarsi katalizatorius ir skatinti dalyvius diskutuoti, teikti daugiau pasiūlymų. Gerokai prieš susirinkimą susi­tikau su komisijos nariais, atsakingais už šį dviejų dienų renginį. Jie man papasakojo, kad paprastai per tokius susirinkimus būna svarstomi

2 8 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

keturi ar penki klausimai, o paskui bendrovės vadovai siūlo, kaip juos spręsti. Dalyviai mandagiai apsikeičia nuomonėmis, kartais, tiesa, pa­diskutuoja aštriau, imasi as laimiu, tu pralaimėk taktikos, tačiau iš esmės susirinkimai vyksta nekūrybiškai ir nuobodžiai.

Kai papasakojau komisijos nariams apie sinergijos galią, jie susi­domėjo. Nors ir smarkiai abejodami, jie sutiko pakeisti nusistovė­jusią tvarką: paprašė visų skyrių vadovų anonimiškai iš anksto para­šyti savo nuomonę apie kiekvieną svarstyti parengtą klausimą. Paskui jie turėjo susipažinti su kolegų atsakymais. Žodžiu, į susirinkimą jie turėjo ateiti pasiruošę sinergiškai diskutuoti, o ne vien gintis ar pro­testuoti.

Kūrybinės energijos antplūdis buvo neįtikėtinas! Įprastinę nuobo­džią atmosferą pakeitė entuziazmas. Susirinkimo dalyviai noriai vie­nas kito klausėsi ir kūrė naujas idėjas. Susirinkimo pabaigoje bedrovės vadovai nubrėžė visiškai kitas veiklos gaires. Žmonės pradėjo vertinti ir toleruoti savo skirtybes, ėmė formuoti naują bendrą viziją.

Kartą išgyvenę tokį sinerginį ryšį, žmonės pasikeičia visiems lai­kams. Jie žino, kad panašių mintį išlaisvinančių akimirkų gali patirti ir ateityje.

Nors tokios stiprios sinergijos akimirkos nedažnos, kūrybišką dar­bo aplinką susikurti galima beveik visada. Be to, prisiminkime, ką sako Rytų išmintis: „Nemėgdžiokite mokytojų, o ieškokite tų pačių dalykų, kurių ieškojo jie.“ Štai taip - nesistenkime atkartoti praeityje išgyventų potyrių, kad ir labai įspūdingų, o siekdami savo tikslų kur­kime naujus, ir galbūt jie bus dar nuostabesni.

S in e r g ija ir ben d ra vim as

Sinerginė veikla pakylėja dvasią. Taip pat ir kūrybą. Neįtikėtina, kiek daug galima pasiekti atvirai bendraujant. Nors atsiverdami žmo' nės visada rizikuoja, vis dėlto sėkmės galimybės kur kas didesnės.

Po Antrojo pasaulinio karo JAV buvo įkurta Atominės energijos komisija (Atomic Energy Commision). Jai vadovauti paskyrė Deividą

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 8 1

E. Lilientalį (David E. Lilienthal). Lilientalis surinko grupę gerai žino­mų žmonių - tikrų profesionalų, daug pasiekusių savo veiklos srityse.

Šios labai skirtingų žmonių komandos laukė dideli darbai, todėl visi skubėjo kuo greičiau pradėti. Be to, juos ragino spauda.

Tačiau Lilientalis, nepaisydamas viešosios nuomonės, skyrė keletą savaičių, kad jo žmonės geriau pažintų vienas kitą, galima sakyti, davė jiems galimybę atidaryti savo pasitikėjimo sąskaitas. Jie galėjo išsiaiš­kinti vienas kito interesus, viltis, tikslus, rūpesčius, motyvus, požiū­rius ir paradigmas, idant tarp jų užsimegztų tvirti ryšiai. Daugelis tuo metu kritikavo vadovą — esą jis „neleistinai švaisto laiką ir elgiasi neefektyviai".

Lilientalio pastangos davė rezultatų. Jo žmonės labai suartėjo ir ėmė veikti kūrybiškai bei sinergiškai. Komandos nariai vienas kitą gerbė, todėl, jei kildavo nenutarimų, jie imdavo ieškoti visiems pri­imtinų sprendimų. Grupėje vyravo tokia nuostata: „Jei kolega, kurio kompetencija bei įsipareigojimai prilygsta maniesiems, su manimi ne­sutinka, vadinasi, aš kažko nesuprantu ir todėl turiu stengtis pažvelgti į savo veiklą jo akimis." Tokiu būdu susiformavo nepaprasta bendra­vimo kultūra: niekas nepuolė ir niekas neturėjo gintis.

Štai schema, iliustruojanti, kaip pasitikėjimas veikia įvairius ben­dravimo lygmenis.

Žemiausią bendravimo lygmenį, kai partneriai nepasitiki vienas kitu, rodo toks jų elgesys: gynybinė pozicija, apsidraudimas, oficiali leksi­ka, ypač jei reikalai klostosi prastai. Šis bendravimo lygmuo gali duo­ti tik as laimiu, tu pralaimėk ar pralaimėkime abu rezultatų. Tai ne­efektyvus bendravimas, nes jis nesukuria P/GP pusiausvyros, o kai jos nėra, poreikis gintis stiprėja.

Tarpinis lygmuo - tai pagarbus bendravimas. Taip bendrauja ger­biantys vienas kitą žmonės. Jie vengia nemalonios konfrontacijos, to­dėl elgiasi mandagiai, tačiau jiems trūksta atjautos. Jie nesistengia su­prasti vienas kito pozicijų, todėl neišnaudoja visų veiklos galimybių. Šis modelis tinka, kai bendrauja nepriklausomi žmonės (kartais tarp jų gali net būti tam tikras priklausomybės ryšys), tačiau toks bendra­vimas neskatina kūrybiškumo. Tarpusavyje priklausomi žmonės su­sitaria dėl kompromiso. Kompromisą galimą būtų išreikšti formule1 + 1 = 1V2. Abi pusės duoda ir abi pusės gauna. Ieškantys kompromi­so nekovoja, nesipyksta ir nemanipuliuoja vienas kitu, o nuoširdžiai, sąžiningai, gerbdami vienas kito nuomone bendradarbiauja. Tačiau jų bendravimas nėra kūrybiškas, nėra sinerginis. Tai tik silpnas laimė­kime abu variantas.

Sinerginis bendravimas reiškia, kad 1 + 1 gali būti 8,16 ar net 1600. Kai partneriai pasitiki vienas kitu ir užmezga sinerginį ryšį, jie gauna kur kas geresnį rezultatą, nei tikėjosi iš pradžių. Be to, toks kūrybinis procesas abiem pusėms yra malonus. Formuojasi bendravimo mini- kultūra, kuri tenkina visus to proceso dalyvius. Net jei tokie partne­riai bendrauja neilgai, jie visuomet sukuria P/GP pusiausvyrą.

Kartais sinerginio ryšio užmegzti nepavyksta, taip pat nepavyksta pritaikyti laimėkime abu, arba jokio sandorio modelio. Tačiau jeigu abi pusės nuoširdžiai stengiasi, jos gali pasiekti visai neblogą kompromisą.

T r e č io sio s a lter na tyv o s paieška

Kad geriau suprastumėte, kaip vienas ar kitas bendravimo lygis veikia mūsų bendros veiklos efektyvumą, įsivaizduokite tokį sce­narijų.

2 8 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 283

Atostogos. Vyras nori su šeima važiuoti atostogauti j gamtą prie ežero ir pažvejoti. Jam tai labai svarbu. Šiai kelionei jis ruošėsi ištisus metus. Jis iš anksto užsakė namelį prie ežero, susitarė dėl valties nuo­mos. Jo sūnūs taip pat nekantriai laukia kelionės.

Tačiau žmona, deja, tuo metu norėtų aplankyti savo sergančią mo­tiną, gyvenančią už 250 mylių. Žmona neturi galimybės dažnai matytis su motina, todėl jai labai svarbu dabar, per atostogas, tą padaryti.

Kyla konfliktas.-Ju k seniai planavome vykti prie ežero. Ir berniukai to labai nori.

Mes turime važiuoti žvejoti, - sako vyras.- Bet mes nežinome, kiek dar gyvens mano motina, todėl dabar

norėčiau pabūti su ja, - atsako žmona. - Tai vienintelė metuose gali­mybė tai padaryti.

- Visus metus planavau, kaip praleisime šią savaitę. Abejoju, ar berniukams patiks visą savaitę dykinėti senelės namuose. Jie išves vi­sus mus iš proto. Be to, tavo mama nėra jau tokia silpna. Ir netoliese gyvena tavo sesuo. Manau, ji gali pasirūpinti motina.

- Bet juk ji ir mano motina. Aš noriu pabūti su ja.- Galėsi jai skambinti kiekvieną vakarą. Tarp kitko, tikriausiai pa­

miršai, kad važiuosime pas tavo motiną per Kalėdas, kai susirinks visa jūsų giminė?

- Kalėdos bus tik po penkių mėnesių. Kas žino, ar ji tiek išgyvens. Juk ji pasiilgo manęs ir nori, kad atvažiuočiau.

- Bus kam ja pasirūpinti. Mums irgi reikia tavęs.- Man motina svarbiau už žvejybą.- O turėtų būti svarbiau vaikai ir vyras!Keisdamiesi tokiais žodiniais dūriais, jie galiausiai pasiekia šiokį

tokį kompromisą: tarkime, nutaria važiuoti katras sau. Jis su berniu­kais gali važiuoti prie ežero žvejoti, o ji — pas motiną. Vėliau veikiau­siai jie jausis kalti ir nelaimingi dėl tokio savo sprendimo. Berniukai tai irgi jaus, o tai, be abejo, temdys jiems atostogų džiaugsmą.

Jei vyras nenoromis nusileis žmonai, vėliau jis sąmoningai ir nesą­moningai stengsis, kad viešnagė pas uošvę visiems virstų pragaru, - kaip jis ir buvo pranašavęs.

284 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ {PROČIAI

Jei nusileis žmona, vėliau ji pradės krimstis, galbūt užsisklęs ir ims pernelyg jautriai reaguoti į kiekvieną žinutę apie motinos sveikatą. Jei motinos sveikata iš tiesų labai pablogėtų ar ji mirtų, žmona vyrui niekada neatleistų, ir pats vyras amžinai jaustųsi kaltas.

Žodžiu, kad ir koks būtų kompromisas, vėliau jie nuolat priekaiš­tautų vienas kitam, esą kitas yra nejautrus ir nerūpestingas. Toks spren­dimas gali temdyti jų santykius daugelį metų. Tokiu būdu žlugo dau­gybė gražių santuokų. Vyras ir žmona, vakar dar švelniai mylėję vie­nas kitą, staiga tampa priešais.

Sutuoktiniai skirtingai suvokia esamą padėtį. Tie skirtumai jų san­tykiams - tarsi pleištas. Antra vertus, tie patys skirtumai juos gali suartinti, pakylėti juos į aukštesnį bendravimo lygmenį. Išsiugdę efek­tyvios savitarpio priklausomybės įpročius, jie visiškai kitaip ims ver­tinti nuomonių skirtumus.

Jeigu jų pasitikėjimo banko sąskaitos didelės, tai jie gali bendrauti atvirai ir ieškoti trečiosios alternatyvos - laimėkime abu sprendimo, kuris būtų geresnis už visas diskusijos pradžioje siūlytas išeitis. Jie klau­sosi vienas kito atjaučiai ir pirmiausia siekia vienas kitą suprasti, taip jie turi galvoje vienas kito vertybes ir rūpesčius.

Visi šie faktoriai drauge paimti sudaro idealias sinerginio ryšio są- lygas.

Budizmo filosofijoje tai vadinama „viduriniu keliu." Vidurys, kaip teigia ši filosofija, nėra kompromisas. Tai geresnis variantas, tai tri­kampio viršūnė.

Ieškodami „vidurio", geresnio kelio, vyras ir žmona imtų suprasti, kad sinergija kursto jų meilę ir stiprina jų ryšius.

Tuomet vyras geriau suprastų žmonos norą pabūti su savo moti­na. Jis suprastų, kad žmona taip pat nori padėti savo seseriai. Ir dar: jis suprastų, kad niekas negali žinoti, kiek motinai liko gyventi, ir kad motina iš tiesų yra svarbesnė už žvejybą.

O žmona geriau suprastų vyro norą praleisti atostogas kartu su šeima, su sūnumis. Juk jos vyras tiek laiko ruošėsi šiai išvykai, be to, tokių kelionių įspūdžiai būna nepamirštami.

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 285

Sutuoktinai ieškodami išeities netaptų priešininkais. Išsiaiškinę vienas kito poreikius, jie kartu galėtų ieškoti trečiosios alternatyvos - sprendimo, kuris būtų priimtinas abiem.

- Gal galėtum aplankyti savo motiną kitą kartą, pavyzdžiui, po mėnesio, - siūlo vyras. — Aš tada pasirūpinčiau namais. Žinau, kad tau labai svarbu aplankyti motiną. Arba paieškome žvejybos vietos arčiau tavo motinos namų. Gal ten nebus taip gražu, bet svarbu, kad gamtoje... Kad berniukams nereikėtų sienomis laipioti iš nuobodulio.

Toks išeities ieškojimas yra sinerginis. Vyras ir žmona bendradar­biauja tol, kol randa abiem priimtiną sprendimą - tokį, kuris daug geresnis už visus iš pradžių siūlytus variantus bei kompromisus. Si­nerginį sprendimą, kuris sukuria P/GP pusiausvyrą.

Tai ne šiaip sau susitarimas, tai - transformacija. Sutuoktiniai gau­na, ko iš tiesų nori, ir drauge sustiprina savo santykius.

N eig ia m a sin e r g ija

Trečioji alternatyva - tai visiškai nauja paradigma, tai atsisakymas regėti pasaulį tik juodą arba tik baltą. Nauja paradigma - kitokie re­zultatai!

Ar kas matavo, kiek energijos išvaistome spręsdami tarpusavio pri­klausomybės erdvėje kilusias problemas? Kiek laiko sugaištame išpa­žindami vieni kitiems savo nuodėmes, kurdami intrigas, kovodami, išsisukinėdami ir įtarinėdami. Viena koja mes spaudžiame greičio pe­dalą, o kita - stabdome! Užuot nukėlę koją nuo stabdžių, daugelis žmonių juos mina dar smarkiau. Jie pasitelkia iškalbą, logiką, kad tik sustiprintų savo pozicijas!

Tokiems žmonėms tarpusavio priklausomybės erdvėje paprastai nesiseka, nes jie yra nelaisvi ir silpni. Bendraudami jie arba piktnau­džiauja savo padėtimi {aš laimiu, tu pralaimėk), arba stengiasi kitiems įtikti {ašpralaimiu, tu laimėk). Kartais jie prabyla apie abiem pusėms naudingus sprendimus, tačiau iš tiesų net nebando suprasti partnerių, kolegų ar artimųjų. Jų tikslas - manipuliuoti žmonėmis. Tokiais būdais sinergijos pažadinti neįmanoma.

2 8 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Nesaugiems žmonėms atrodo, kad visi kiti turi taikytis prie jų paradigmų. Jiems patinka manipuliuoti aplinkiniais, formuoti jų nuo­monę. Jie nesuvokia, kad bendradarbiavimo esmė - pažinti požiūrių įvairovę. Nes vienodumas yra nuobodus, o sinerginis ryšys užsimezga tik įvertinus skirtybes.

Manyčiau, kad bendradarbiavimo, arba interpersonalinę, siner- giją gali sukurti tik sinergiški žmonės. Vidinės sinergijos, arba intra- sinergijos, šerdis - tai pirmųjų trijų įpročių principai, suteikiantys žmonėms vidinio saugumo pojūtį - jie nebijo atsiverti, nebijo, kad juos tada kas nors ims pulti. Perpratę šiuos principus, mes pažadi­name savo gausos sąmonę, siekiame visiems naudingų rezultatų ir visų pirma stengiamės suprasti, o tik paskui laukiame supratimo iš kitų.

Į principus orientuotas gyvenimas, be visa ko kita, suteikia vieną privalumą: žmogus tampa integralus, vientisas. Žmonės, kurie už­programuoti naudotis vien kairiuoju smegenų pusrutuliu, ima su­prasti, kad logiškai mąstydami visų problemų išspręsti jie negali - kai kurios problemos reikalauja kūrybiškų sprendimų. Tada jie „įjungia" ilgai snaudusį ir visaip slopintą dešinįjį pusrutulį ir ima kurti naujus veiklos scenarijus.

Žmogus yra integralus, kai jis naudojasi ir intuityviu, kūrybiniu, vizualiniu dešiniuoju smegenų pusrutuliu, ir analitiniu, loginiu, žodi­niu kairiuoju pusrutuliu. Štai tada galima sakyti, kad mūsų protas funkcionuoja sinergiškai ir mes patys tampame sinergiški.

Kartą Floridoje, vienoje Orlando bendrovėje, vedžiau seminarą te­ma „Valdyk iš kairės, vadovauk iš dešinės". Per pertrauką prie manęs priėjo bendrovės prezidentas ir tarė:

- Stephenai, jūsų seminaras labai įdomus, tačiau šiuo metu man kur kas labiau rūpi šeimyninės problemos. Mudu su žmona labai ne­sutariame. Leiskite pakviesti jus papietauti, kad pats įsitikintumėte, kaip mes bendraujame.

- Puiku, taip ir padarykime, - sutikau.Kai susėdome prie stalo, pasakėme keletą įprastinių mandagumo

frazių, paskui prezidentas kreipėsi į žmoną:

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 8 7

- Štai, brangioji, pasikviečiau j svečius Stepheną, kad jis pamoky­tų mus bendrauti. Žinau: tu nori, kad būčiau jautresnis ir rūpestinges- nis. Gal dabar patikslintum, ką tau reiškia šie žodžiai?

Buvo akivaizdu, kad šio žmogaus dominuojantis kairysis smegenų pusrutulis reikalavo faktų, skaičių ir specifinių detalių.

— Na, jau tau sakiau, kad aš nenoriu jokių nepaprastų dalykų. Tie­siog man nepatinka tavo gyvenimo prioritetai.

Jos dešinysis pusrutulis skatino kalbėti apie sunkiai apčiuopiamus dalykus: jausmus, visumą, sąsajas.

- Ką turi galvoje, sakydama „nepatinka prioritetai"? Pasakyk tiks­liau, ką turėčiau daryti, kad tau įtikčiau?

— Tai tik jausmai, — kalbėjo ji dešiniojo pusrutulio kalba. - Atro­do, kad tau mūsų santuoka nebėra tokia svarbi, kaip kad nuolatos tvirtini.

— Ir ką gi turėčiau padaryti, kad manimi patikėtum? Klok atvirai.- Žodžiais nepasakysi.Jis užvertė aukštyn akis ir pažvelgė j mane, tarsi sakydamas: „Step-

henai, ar galėtum pakęsti savo žmoną, jie ji būtų tokia kvaila?"- Aš kalbu apie jausmus, - tęsė ji, — apie labai gilius jausmus.— Brangioji, jausmai - tavo problema. Tokia buvo ir tavo motina.

Tiesą sakant, visos mano pažįstamos moterys panašios.O paskui jis ją ėmė tardyti tarsi teisme:— Ar ne tokiame name norėjai gyventi?- Aš ne apie tai, - atsiduso ji. - Visiškai ne apie tai.— Žinau, - atrėžė jis bandydamas susiturėti, - atrodo, kad norėda­

mas sužinoti, ko tu nori, aš pirma turiu išsiaiškinti, ko tu nenori. Kitaip nieko nebus. Taigi ar ne tokiame name norėjai gyventi?

— Taip, manau, tokiame.- Brangioji, Stephenas pas mus užsuko tik kelioms minutėms,

kad padėtų mums, todėl geriau atsakyk „taip“ arba „ne“. Taigi ar gy­veni tokiame name, kokiame norėjai gyventi?

- Taip.— Gerai. Tas dalykas jau aiškus. Ar turi viską, ką norėjai turėti?- Taip.

288 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

- Puiku. Ar darai tai, kas tau patinka?Jis tardė savo žmoną, kol j j pertraukiau:- Ar jūs visuomet taip bendraujate?- Kiekvieną mielą dieną, — atsakė jis.- Toks mūsų vedybinis gyvenimas, — atsiduso ji.Žiūrėjau j juos ir galvojau: po vienu stogu gyvena du puspročiai.- Ar turite vaikų? - dar paklausiau.-D u .- Tikrai? - pasitikslinau. - Kaip jums pavyko jų susilaukti?- Ką turite galvoje, klausdamas „kaip mums pavyko"?-Jūs veikėte sinergiškai! — paaiškinau. - Vienas ir vienas paprastai

yra du. Tačiau jūsų bendravimo rezultatas buvo „vienas plius vienas yra keturi". Tai ir yra sinergija. Visuma yra didesnė nei sudėtinių dalių suma. Kaip jums tai pavyko?

-Ju k žinote, kaip tai daroma, - atsakė mano pažįstamas bendro­vės prezidentas.

- Matyt, anuomet jūs vertinote vienas kito skirtybes! - baigiau mūsų pokalbį.

S k ir t y b ių v er tė

Sinergijos esmė yra sinerginį ryšį užmezgusių žmonių skirtybės - mentalinės, emocinės, psichologinės. Jei norime tas skirtybes išties įvertinti, turime žinoti štai ką: žmonės pasaulį mato ne tokį, koks iš tiesų jis yra, bet matuoja jį pagal save.

Jei pasaulis yra tik toks, kokį jį matau aš, tad kodėl turėčiau ver­tinti kitokias nuomones? Kodėl turėčiau rūpintis, ką mano kitas, „klystantis" žmogus? Mano paradigma tokia: aš esu objektyvus ir matau pasaulį tokį, koks jis iš tiesų yra. Visų kitų supratimas ribotas, mano - daug platesnis. Todėl ir esu viršininkas, nes viską regiu „iš viršaus".

Turėdamas tokią paradigmą, niekuomet nepasieksiu nei efekty­vios tarpusavio priklausomybės, nei asmeninės laisvės. Aš būsiu ribo­jamas savo paties susikurtų paradigmų.

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 8 9

Iš tiesų išmintingas žmogus sugeba nuolankiai pripažinti savo trū­kumus. Jis supranta, kokiais dvasiniais ištekliais gali pasinaudoti pa­žindamas žmonių protus ir širdis. Jis vertina skirtumus, nes jie praple­čia jo pažinimą, jo asmeninę tikrovę.

Kaip paaiškinti, kad du skirtingas nuomones turintys žmonės gali būti teisūs? To neįmanoma paaiškinti logiškai, bet tai įmanoma pa­aiškinti psichologiškai. Štai jūs matote jauną moterį, aš - senutę. Mes abu žiūrime į tą patį piešinį ir abu esame teisūs. Mes matome tas pačias juodas linijas ir tuos pačius baltus plotus, bet visumą konstruo­jame iš jų kiekvienas savaip — priklausomai nuo daugybės sąlygų.

Kol neišmoksime vertinti kitų nuomonių, kol nepripažinsime, kad kitas žmogus taip pat gali būti teisus, kol pasaulį regėsime tik juodą arba tik baltą, tol neperžengsime savo suvokimo ribų.

Tarkime, aš matau tik senutę, tačiau puikiai žinau, kad jūs galite matyti kažką kita. Aš vertinu šį jūsų požiūrį ir noriu jį suprasti.Aš sakau jums: „Puiku, tu matai visai kitus dalykus! Padėk juos išvys­ti ir man.“

Jei du žmonės turi vienodas nuomones, viena iš jų nereikalinga. Nėra būtinybės diskutuoti su žmogumi, kuris, kaip ir aš, mato senu­tę. Man neįdomu bendrauti su žmogumi, kuris nuolat su manimi sutinka. Kur kas įdomiau diskutuoti su jumis, nes jūs mąstote kitaip negu aš. Aš vertinu jūsų kitokį požiūrį.

Bendraudamas su jumis aš ne tik plečiu savo akiratį - aš patvirti­nu, kad jūs esate taip pat teisūs. Aš leidžiu įkvėpti jums „psichologi­nio oro“. Kuriu erdvę, kurioje gimsta sinerginis ryšys.

Štai ką apie skirtybes sako garsus švietėjas R.H. Ryvsas (R.H. Ree- ves) pasakėčioje Žvėrių mokykla (The Animal School):

Kartą, papūtus pokyčių vėjams, žvėrys nutarė padaryti šį tą nepa­prasta. Taigi sumanė jie įkurti mokyklą. Įtraukė žvėrys į programą šiuos dalykus: bėgimą, kopimą, plaukimą ir skraidymą. Ir dar jie nutarė, kad šių dalykų privalės mokytis visi žvėrys.

Antis buvo nepralenkiama plaukikė. Tiesą sakant, j i geriau plau­kiojo net už patį mokytoją. Taip pat j i gaudavo gerus pažymius už

2 9 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

skraidymą., o štai bėgimas jai sekėsi sunkiai, todėl ją dažnai palikda­vo po pamokų mokytis bėgioti. Vargšelė tiek daug bėgiojo, kad jai visai nebeliko laiko plaukiotu Be to, lakstydama j i suplėšė tarp pirštų esančias plėvelės, todėl už plaukimą ėmė gauti tik „pa-tenkinamaiu. Bet mokykloje patenkinami pažymiai buvo priimtini, todėl niekas dėl to nesuko galvos, gal tik pati antis.

Zuikis buvo geriausias bėgikas klasėje, tačiau jau per pačią pirmą plaukimo pamoką j į ištiko baisi nesėkmė.

Voverė puikiai laipiojo po medžius, bet štai skraidymo pamokos ja i buvo tikra nelaimė: mokytojas liepėjai pakilti nuo žemės į pačią medžio viršūnę, o j i buvo pratusi atvirkščiai — šokinėti žemyn. Nega­na to, nuo pervargimo ją ėmė traukyti mėšlungis, todėl ir pažymiai už kopimą tapo prastesni.

Sunkiai sukalbamas erelis puikiai skraidė, tačiau kitais dalykais visai nesidomėjo ir elgėsi taip, kaip jam patiko.

Mokslo metų pabaigoje paaiškėjo, kad geriausią pažymių vidurkį turi ungurys: jis mokėjo puikiai plaukti, šiek tiek laipioti ir skraidyti - kai išsirangydavo iš vandens. Buvo nutarta, kad jis, kaip geriausias mokinys, sakys iškilmingą atsisveikinimo kalbą.

O prerijų šunys pamokų nelankė, be to, jie atsisakė mokėti mokslo mokestį, nes į programą nebuvo įtrauktas urvų rausimas. Iš pradžių jie mokė savo vaikus pas opšrus, o vėliau kartu su kurmiais ir lauko žiurkėmis nutarė atidaryti privačią mokyklą.

J ė g ų la u k o a n a lizė

Tarpusavio priklausomybės terpėje sinergija yra galingas instrumen­tas, kuriuo galime įveikti pačias įvairiausias tobulėjimo ir pokyčių kliūtis.

Psichologas Kurtas Levinas (Kurt Lewin) sukūrė jėgų lauko anali- zės modelį, kuris grafiškai vaizduoja tam tikrų stabilių situacijų struk- tūrą: situacija stabili, kai pasiekta ribojamųjų ir varomųjų jėgų pu­siausvyra.

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 9 1

Varomosios jėgos yra pozityvios, argumentuotos, logiškos, sąmo­ningos, ekonominės. Ribojamosios jėgos, priešingai, yra negatyvios, neargumentuotos (kilusios iš emocijų), nelogiškos, pasąmoningos, so- cialinės-psichologinės.

Abiejų šių jėgų grupės yra visiškai realios, į jas būtina atsižvelgti siekiant pokyčių.

Štai jūsų šeimoje vyrauja tam tikras mikroklimatas, kurį formuoja šeimos narių santykiai, interesai, emocijos. Tarkime, jūs nuoširdžiai norite tą klimatą pagerinti. Jūs manote, kad šeimoje reikia daugiau pagarbos, pasitikėjimo, atvirumo. Jūsų nuomonė argumentuota - tai yra varomoji jėga, skatinanti pokyčius.

Tačiau drauge esama ir ribojamųjų jėgų: vaikų konkurencija, skir­tingi jūsų ir žmonos požiūriai, įsisenėję įpročiai ir panašiai.Kai siekiate pokyčių, negana sužadinti varomąją jėgą - kartu turite slopinti ribojamąsias jėgas.

Stiprindami varomąsias jėgas, žinoma, pasieksite rezultatų, tačiau jie bus trumpalaikiai. Kol veiks slopinamosios jėgos, jūsų veikla pri­lygs spyruoklės spaudimui: kuo daugiau pastangų, tuo sunkiau spaus­ti, o kai atleidžiate, spyruoklė grįžta į pradinę padėtį.

Toks pagerėjimas ir vėl pablogėjimas, jojo žaidimo efektas, verčia jus patikėti, kad „tokie jau tie žmonės" ir kad „jų pakeisti neįmanoma".

2 9 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Ribojamąsias jėgas slopina sinerginis ryšys. Kitaip sakant, jūs su­kuriate tokią bendravimo nuotaiką, kai visiems pasidaro saugu kalbė­ti apie šeimos neigiamybes. O paskui gimsta nauji požiūriai, kaip tas neigiamybes transformuoti j varomąsias jėgas. Jūs skatinate šeimos narius žvelgti j problemas, pažinti jų priežastis, gilintis j jas tol, kol jie supras, kad tai jų problemos ir kad išspręsti jas turi jie patys.

Taip bendraujant kuriami nauji tikslai, todėl problemos spren­džiamos kur kas efektyviau. Bendradarbiaujantys žmonės tampa daug stipresni, nes jie remiasi vienas kito vertybėmis, idėjomis, kūrybiškais sprendimais ir galimybėmis.

Kartą dalyvavau derybose, kai susipykusios šalys buvo pasikvietu­sios teisininkus, kad šie gintų jų pozicijas. Tačiau teisininkų įsikiši­mas, rodos, tik dar labiau sukiršino partnerius. Pasitikėjimo lygis bu­vo toks žemas, jog abi pusės nematė kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą. „Ar norėtumėte laimėkime abu sprendimo - tokio, kuris ten­kintų ir jus, ir juos?“ - paklausiau ir vienų, ir kitų. Nors sulaukiau iš esmės teigiamo atsakymo, vis dėlto jie netikėjo, kad toks sprendimas apskritai įmanomas. Tada aš jiems pasiūliau: „Jeigu įtikinsiu derybų partnerius, ar sutiksite su jais bendradarbiauti pozityviai?"Ir šį kartą abiejų pusių atsakymas buvo teigiamas.

Bemaž visus klausimus išsprendėme neįtikėtinai greitai. Susipynu­sios teisinės ir psichologinės problemos, nedavusios jiems ramybės ilgus mėnesius, ištirpo per keletą dienų. Negana to, rasti sprendimai buvo kur kas geresni, negu iš pradžių šalių siūlyti kompromisai. Be visa ko kita, nepaprastai pagerėjo abiejų šalių santykiai, nors visai ne­seniai atrodė, kad jie sugadinti nepataisomai.

Vienos bendrovės vadovas papasakojo istoriją apie tai, kaip įmonė užsakovė padavė tiekėją į teismą dėl nekokybiškos produkcijos. Abi šalys buvo įsitikinusios savo teisumu ir kaltino viena kitą neetišku bei nevertu pasitikėjimo elgesiu.

Kai jie ėmė stengtis vieni kitus suprasti (penktasisįprotis), paaiškėjo du dalykai. Pirma, seni nesusipratimai virto kaltinimais ir galiausiai peraugo į konfrontaciją. Antra, abi pusės nenorėjo teisinių procesų ir su jais susijusių išlaidų, tačiau nematė kitos išeities.

Kai abiejų šalių atstovai išsiaiškino šiuos dalykus, jie ėmė ieškoti laimėkime abu sprendimo (ketvirtasis įprotis), paskui užmezgė sinergi­nį ryšį (sėstasis įprotis) ir netrukus problema buvo išspręsta.

O štai kitas atvejis. Kartą anksti ryte man paskambino vienas prekiautojas žemės sklypais ir paprašė skubios pagalbos — jis laiku nesumokėjo paskolos procentų ir bankas ketino anuliuoti jo įkeisto turto išpirkimo teisę. Nenorėdamas prarasti nuosavybės, tas žmo­gus jau rengėsi bylinėtis teisme. Iš esmės jam reikėjo dar šiek tiek investuoti į vieną sklypą, sutvarkyti jį, paskui parduoti ir grąžinti skolas bankui. Tam reikalui jam reikėjo dar vienos paskolos. Ta­čiau bankas papildomai skolinti nesutiko. Galima sakyti, kad žmogus pasiskolino kiaušinį, o paskui skolon paprašė vištos, kad ji tą kiaušinį padėtų.

Kol šalys ginčijosi, verslas ėmė smukti. Netvarkomas sklypas virto piktžolių lauku, o savininkai, kurie buvo pasistatę namus šalia, pikti­nosi, nes ir jų nuosavybės vertė ėmė kristi. Prekiautojas sklypais ir bankas jau buvo išleidę dešimtis tūkstančių dolerių teisiniams gin­čams, o jų pabaigos net nesimatė.

Nevilties apimtas prekiautojas nenoromis sutiko pasinaudoti ket­virtuoju, penktuoju ir šeštuoju įpročiais. Jis susitarė su banko val­dytojais, kurie, nors ir dar priešiškiau nusiteikę, irgi nutarė paban­dyti.

Jų susitikimas prasidėjo 8 valandą ryto banko konferencijų salėje. Bankininkų advokatai, nenorėdami, kad jų klientai sukomplikuotų savo padėtį teisme, patarė jiems tik klausytis, bet nieko nesakyti. Už juos kalbėsią advokatai.

Pusantros valandos aiškinau visiems susirinkusiems šių įpročių es­mę. 9 val. 30 min. priėjau prie lentos ir, remdamasis savo kliento turimomis žiniomis, surašiau bankininkų interesus. Iš pradžių banko atstovai tylėjo, tačiau kuo daugiau mes kalbėjome apie laimėkime abu sprendimus, tuo labiau jie ėmė atsiverti ir tikslinti savo poziciją.

Derybų atmosfera ėmė keistis, nes galimybė taikiai išspręsti ginčą visiems suteikė optimizmo. Bankininkai, nepaisydami savo advokatų

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 9 3

2 9 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

draudimo, tapo visai atviri. Jie kalbėjo: „Kai išeisime iš šios salės, mūsų prezidentas pirmiausia paklaus ‘Ar atgavote banko pinigus?’. Ką mes jam atsakysime?".

11 valandą bankininkai vis dar buvo įsitikinę savo teisumu, tačiau jau kalbėjo kur kas ramiau, nes matė, kad derybų partneris juos kuo puikiausiai supranta. Jie sutiko pažvelgti į prekiautojo sklypais interesų sąrašą - jis buvo kitoje lentos pusėje. Pamažu ėmė rastis savitarpio supratimas, abi derybininkų pusės padarė išvadą, kad pirmiau jie ben­dravo nevaisingai. Bankininkai ir prekiautojas taip pat suprato, kad, radę laimėkime abu sprendimą, jie išvengtų tolesnio savo problemų plėtojimo.

Žodžiu, derybos vyko, nes dabar jas skatino bendri rūpesčiai. Apie vidurdienį, kai pagal bendrą darbotvarkę susirinkimas jau turėjo būti pasibaigęs, tarp derybininkų ėmė megztis sinerginis ryšys, jie elgėsi kūrybiškai ir buvo nusiteikę derybas tęsti.

Jau pirmas prekiautojo sklypais pasiūlymas buvo visų priimtas kaip laimėkime abu susitarimo pradžia. Visi sinergiškai jį patobulino, o 12 val. 45 min. prekiautojas su dviem banko tarnautojais išvyko prista­tyti bendro plano Namų savininkų asociacijai ir miesto valdžiai. Nors vienas kitas neišspręstas klausimas liko, tačiau abi šalys nutraukė teis­minius ginčus ir sklypo tvarkymo darbai buvo sėkmingai baigti.

Netvirtinu, kad visada įmanoma išsiversti be teismų. Kartais jie iš tiesų būtini. Vis dėlto manyčiau, kad teismas turėtų būti paskutinė galima išeitis, o ne pirmoji. Jei per anksti kreipėtės į teismą, kad ir prevenciniais tikslais, jūs skatinate nesinerginius procesus.

G a m t o s sin e r g ija

Ekologija - tai žodis, kuriuo apibūdinamas gamtos sinergizmas: visa kas gamtoje yra susiję. Sąsajos skatina kūrybines galias, todėl tik kartu taikomi, o ne atskirai, septyni įpročiai būna veiksmingi.

Sąsajos tarp atskirų dalių savaime yra jėga, kuri gimdo sinerginę kultūrą šeimose ar organizacijose. Esu įsitikinęs, kad būtent sinerginiai

VI ĮPROTIS • SINERGINIS VEIKIMAS 2 9 5

ryšiai yra sėkmingo japoniško verslo modelio pagrindas. O tas mode­lis pakeitė viso pasaulio rinką.

Sinergija yra veiksminga. Įprotis veikti išvien - svarbiausias iš visų septynių. Tai efektyvios tarpusavio priklausomybės rezultatas: koman­dos subūrimas, komandos darbas, kūrybišką veiklą skatinanti vienybė.

Jūsų vidinė sinergija priklauso jūsų įtakos ratui. Jūs galite puoselėti abi savo prigimties puses - analitinę ir kūrybinę. Jų ryšys kuria sinergiją.

Galite išsaugoti vidinę sinergiją net ir labai nepalankioje aplinkoje: nepaisykite įvairiausių užgaulių, venkite neigiamų emocijų, visų pir­ma stenkitės išnaudoti teigiamas žmonių savybes, gausinkite savo ži­nias ir pieškite akiratį, elkitės drąsiai, atvirai, skleiskite savo idėjas ir skatinkite taip pat elgtis kitus.

Vertinkite skirtybes. Jei kas nors su jumis nesutinka, tarkite: „Pui­ku! Jūs tai suprantate kitaip.*1 Jums nebūtina visada sutikti su kitų nuomone. Tiesiog ją toleruokite ir stenkitės suprasti.

Užuot regėję dvi alternatyvas - savo pasiūlytą ir „klaidingą** - gali­te ieškoti trečio, sinerginio sprendimo. Jeigu vadovausitės laimėkime abu filosofija, beveik visada rasite sprendimą, kuris būtų tinkamas visiems.

P a ta r im a i

1. Prisiminkite žmogų, kurio nuomonė paprastai skiriasi nuo jūsų. Pasvarstykite, kaip galėtumėte tuos skirtumus paversti trečiąja al­ternatyva. Galbūt to žmogaus pozicija padiktuos jums kokios nors dabartinės jūsų problemos sprendimą.

2. Pasidarykite sąrašą žmonių, kurie jus erzina. Ar iš jūsų nuomonių skirtumų galėtų kilti sinerginis ryšys, jei tik jūs abu mokėtumėt vertinti skirtybes ir jaustumėtės saugūs?

3. Įsivaizduokite situaciją, kurioje norėtumėte pasiekti geresnių ben­dro darbo rezultatų. Kokių sąlygų reikia, kad užsimegztų sinergi­nis ryšys? Kokiu būdu galėtumėte tokias sąlygas sukurti?

2 9 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

4. Kitą kartą, kai kils konfliktas, pabandykite suprasti, kokia gi iš tiesų yra jūsų oponento pozicija ir kokios priežastys ją suformavo. Elkitės kūrybiškai, kad laimėtų abi pusės.

I V d a l i s

A t sin a u jin im a s

V I I ĮPROTIS

P a g a l ą sk s a v o pjū k lą

P u s ia u s v ir o

ATSINAUJINIMO PRINCIPAI

Kartais, kai regiu, kokius padarinius sukelia smulkmenos,imu manyti, kad smulkmenų nėra apskritai.

- B r u c e B a r t o n

Įsivaizduokite, kad miške sutikote žmogų, kuris karštligiškai bando nupjauti medį.

„Ką darote?" - klausiate jūs. - „Argi nematote? - suirzęs atšauna šis: - pjaunu medį." - .Atrodote labai pavargęs! - šūktelite jam. - Ar seniai pjaunate?" - „Jau geras penkias valandas - atsako žmogus. - Jaučiuosi visiškai išsekęs! Tas darbas — ne juokas." - „Kodėl nepailsite keletą minučių ir nepagalandate pjūklo? - kamantinėjate jūs. — Ašt­resniu įrankiu kur kas greičiau nupjautumėte medį." - „Neturiu laiko galąsti pjūklą, - atrėžia žmogelis. - Juk reikia pjauti medį!"

Septintasis įprotis skatina negailėti laiko ir pagaląsti pjūklą. Šis įprotis aprėpia visų kitų įpročių paradigmas, daro juos įmanomus.

K e t u r i a t n a u jin im o lygm enys

Septintasis įprotis susijęs su asmeninėmis GP. Jis skatina tausoti didžiausią turtą - save. Tai keturių jūsų būties lygmenų — fizinio, dvasinio, protinio, socialinio-emocinio - atnaujinimas.

3 0 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Nors ir skirtingais žodžiais, apie šiuos lygmenis tiesiogiai ar netie­siogiai kalba daugelis būties problemas nagrinėjančių mąstytojų. Pa­sak filosofo Herbo Šepardo (Herb Shepherd), harmoninga ir sveika gyvensena priklauso nuo šių keturių vertybių: perspektyvos (dvasinis lygmuo), autonomijos (protinis lygmuo), ryšių (socialinis lygmuo) ir sveikatos (fizinis). „Bėgantis*1 guru Džordžas Šyhanas (George Shee- han) šiuos keturis aspektus vadina vaidmenimis: gero gyvūno vaidmuo (fizinis lygmuo), gero amatininko vaidmuo (protinis lygmuo), gero draugo vaidmuo (socialinis lygmuo) ir šventojo vaidmuo (dvasinis lyg­muo). Motyvus ir veiklos organizavimą gvildenančios teorijos skirsto taip: ekonominė veiklos sfera (fizinis lygmuo); elgesys (socialinis lyg­muo); žmogaus ugdymas (protinis lygmuo); tarnavimas visuomenei, darbas, organizacinis indėlis (dvasinis lygmuo).

Pagaląsk savo pjūklą— tai išmintingas ir pusiausviras visų šių ketu­rių lygmenų lavinimas.

Norėdami „pagaląsti pjūklą", turime būti proaktyvūs. Tai yra svarbi

II kvadranto veikla, o ne skubios ir ramybės neduodančios I kvadranto

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 0 1

užduotys. Būtina puoselėti asmenines GP tol, kol toks gyvenimo bū­das taps mūsų antrąja prigimtimi. O kadangi ši veikla yra pačiame mūsų įtakos rato centre, niekas už mus jos neatliks — tik mes patys.

Investicija j save yra pati prasmingiausia. Įsivaizduokime, kad esa­me įrankis, kurį reikia prižiūrėti. Taigi jei norime efektyviai siekti savo tikslų, turime pažinti keturis savo būties lygmenis ir juos lavinti - „galąsti pjūklą1.

Fizinis lygmuoRūpintis fiziniu lygmeniu, vadinasi, rūpintis savo kūnu: sveikai

maitintis, tinkamai ilsėtis ir nuolatos mankštintis. Kūno mankšta - tai vienas iš II kvadranto darbų, kurio dažnai tinkamai neatliekame vien todėl, kad jis nėra skubus. O kadangi deramai neatliekame šio darbo, anksčiau ar vėliau turėsime griebtis I kvadrato veiklos - rūpin­tis sutrikusia sveikata arba narplioti krizes, kilusias dėl mūsų nerūpes­tingumo.

Daugelis galvoja, kad mankštai mes neturime laiko. Tai labai klai­dinga paradigma! Iš tiesų reikėtų sakyti taip: mes neturime laiko nesi- mankštinti. Juk mankšta teatima 3 - 6 valandas per savaitę - tai yra mažiau nei trisdešimt minučių kasdien. Manyčiau, kad tai visiškas mažmožis, jei įvertinsime tą naudą, kurią mes jausime kitas 162-165 savaitės valandas.

Šiam reikalui nereikia jokių specialių priemonių. Jeigu norite spor­tuoti gimnastikos salėje su treniruokliais arba žaisti tenisą ar badmin­toną - nuostabu. Tačiau „pagaląsti pjūklą1' galite ir paprasčiau. Užtenka mankštintis namie. Susidarykite mankštos programą, įtrau­kite tokius pratimus, kurie lavintų kūno ištvermę, lankstumą ir jėgą.

Ištvermę ugdo aerobika: šie pratimai gerina širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas.

Nors širdis yra raumuo, jos neįmanoma mankštinti tiesiogiai. Šir­dį galime mankštinti tik treniruodami dideles raumenų grupes, ypač kojų raumenis. Štai kodėl greitas ėjimas, bėgimas ristele, važiavimas dviračiu, plaukimas ir slidinėjimas yra tokie naudingi.

3 0 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Lankstumus lavinamas raumenų tempimo pratimais. Daugelis eks­pertų rekomenduoja prieš atliekant aerobinius pratimus apšilti, o atli­kus — atvėsti. Apšilimas parengia raumenis fiziniam krūviui, o atvėsi­mas išsklaido pieno rūgštį, kuri susikaupia mankštinantis - tokiu bū­du raumenys po treniruotės nesustingsta ir jų negelia.

Stiprumas ugdomas atsispaudimais, prisitraukimais, pritūpimais ir svorio kilnojimo pratimais. Kiek stiprus norite būti, priklauso nuo jūsų situacijos. Jeigu dirbate fizinį darbą arba sportuojate, turėsite dau­giau mankštintis, tačiau jei jūsų darbas sėdimas, o gyvenimo stilius nereikalauja daug jėgos, galbūt jums užteks aerobinės mankštos ir vie­no kito jėgos pratimo.

Kartą su vienu savo draugu, sporto fiziologijos daktaru, sportavo­me gimnastikos salėje. Draugas darė jėgos pratimus. Jis paprašė, kad stebėčiau jį ir nuimčiau štangą jam nuo krūtinės, kai tik jis paprašys.

- Tik jokiu būdu nenuimk štangos anksčiau, negu liepsiu, - griež­tai įspėjo jis.

Žiūrėjau, kaip jis kilnojo štangą, ir laukiau jo nurodymų. Štanga čia kilo aukštyn, čia leidosi žemyn. Mačiau, kad jam darėsi vis sun­kiau, tačiau jis vis kilnojo. Kaskart prieš jam pakeliant štangą, pama­nydavau: „Na, dabar tikrai nebeiškels.“ Bet jis iškeldavo, lėtai nuleis­davo žemyn ir vėl keldavo. Aukštyn žemyn, aukštyn žemyn.

Jo veidas nuo įtampos išsikreipė, iššoko kraujagyslės, tačiau jis vis kilnojo. Baiminausi, kad štanga gali nukristi jam ant krūtinės, svars­čiau, ar nereikėtų jos nuimti. Vis dėlto nutariau, kad jis žino, ką daro. Kad ir kaip būgštavau, draugas kaskart saugiai nuleisdavo štangą ir vėl ją pakeldavo. Negalėjau patikėti savo akimis.

Kai jis baigė mankštintis, paklausiau:- Kodėl neprašei nukelti štangos?- Naudingiausia būna mankštos pabaiga, - paaiškino jis man. -

Aš noriu sustiprinti raumenis, o raumenys nesustiprėja tol, kol jų skai­dulos nepradeda trūkinėti. Mat tada nervų sistema gauna pranešimą apie skausmą, ir gamta per 48 aštuonias valandas su kaupu kompen­suoja šią netektį.

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 0 3

Supratau, ką norėjo pasakyti mano draugas. Pagal tuos pačius prin­cipus veikia ir emociniai raumenys, pavyzdžiui, kantrybė. Kaskart bū­dami vis kantresni, pažeidžiame savo emocines skaidulas, tačiau gam­ta jas vis atstato ir daro stipresnes.

Mano draugas norėjo sustiprinti savo raumenis ir žinojo, kaip tai padaryti. Bet ne visiems mums reikia tokių stiprių raumenų. Taisyklė „be skausmo nėra naudos'1, kad ir taikytina mankštinantis, tačiau ne visada jos būtina laikytis.

Stiprindami kūną „galandate savo pjūklą" - kad galėtumėte sėk­mingai dirbti, prisitaikyti prie aplinkos ir mėgautis gyvenimu.

Turime susidaryti išmintingą mankštos programą. Dažnai žmo­nės, ypač tie, kurie anksčiau nesimankštino, persistengia. Pernelyg in­tensyviai mankštindamiesi jie gali susižaloti ar net pakenkti savo svei­katai. Mankštos intensyvumą reikia didinti palaipsniui. Be to, dera at­sižvelgti į naujausią šios srities informaciją, gydytojo patarimus, savo fizinę būklę.

Jeigu iki šiol nesimankštinote, jūsų kūnas iš pradžių veikiausiai priešinsis, jums aktyvi fizinė veikla nepatiks, tačiau nepasiduokite. Jei suplanavote bėgioti, bėgiokite, net jei lauke lytų. Tarkite sau: „Na ir kas, kad lyja. Dar geriau. Tai puiki proga ne tik mankštinti kūną, bet ir stiprinti valią!"

Mankšta — tai ne greitosios pagalbos priemonė. Tai II kvadranto užduotis, kurios rezultatai fenomenalūs ir ilgalaikiai. Paklauskite žmo­nių, kurie nuolatos mankštinasi, ir įsitikinsite. Nuo mankštos jūsų pulso dažnis ne fizinio aktyvumo metu sumažės, nes širdies ir krauja­gyslių sistema ims kur kas efektyviau skirstyti kūno audiniams de­guonį. Kasdienius savo darbus dabar atliksite greičiau, jie taps malo­nesni.

Didžiausia mankštos nauda, ko gera, yra ta, kad jūs lavinate ne tik kūną, bet ir „proaktyvumo raumenį". Kai nepaisydami išorinių veiks­nių nuolatos mankštinatės, ne tik stiprinate kūną, bet ir keičiate savo paradigmą — imate labiau pasitikite savimi ir keliate savivertę.

3 0 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Dvasinis lygmuoDvasinis atsinaujinimas susijęs su antruoju įpročiu. Jis padeda jums

būti lyderiais.Dvasinis lygmuo - tai visiškai privati jūsų gyvenimo sfera, pati

jūsų šerdis, jūsų būties centras, jūsų tikėjimas savo vertybių sistema. Šį lygmenį atnaujinti galite semdamiesi iš tokių šaltinių, kurie sutei­kia jums įkvėpimo, pakylėja dvasią bei susieja su amžinosiomis žmo­nijos tiesomis. Kiekvienas žmogus tą daro savaip.

Aš pats dvasiškai atsinaujinu kasdien medituodamas Šventąjį Raštą, nes Raštas atspindi mano vertybių sistemą. Tokiu būdu kasdien at­gimstu, atjaunėju, sustiprėju bei randu savyje jėgų tarnauti žmonėms.

Kitiems dvasiškai atsinaujinti padeda gera literatūra, muzika, ben­dravimas su gamta. Gamta laimina tuos, kurie pasineria į ją. Radę galimybę, nors trumpam palikite miesto šurmulį ir susiliekite su gamta - paskui galėsite mėgautis dvasine ramybe, kol jus vėl sutrikdys triukš­mingo pasaulio garsai.

Nuostabų dvasinio atsinaujinimo atvejį trumpame, labai subtilia­me apsakyme Banga nuplaus (The Tum o f the Tide) aprašo Artūras Gordonas (Arthur Gordon). Jis pasakoja apie sudėtingą savo gyveni­mo periodą, kai viskas jam rodėsi beprasmiška ir lėkšta, ir tas jausmas kasdien stiprėjo.

Galų gale Gordonas nutarė pasitarti su gydytoju. Gydytojas jį ap­žiūrėjo ir, neradęs jokios ligos, paklausė štai ko: ar jis, Gordonas, ne­sutiktų vieną dieną tiksliai vykdyti visus gydytojo nurodymus.

Gordonas sutiko. Gydytojas tada pasiūlė jam vieną dieną praleisti ten, kur vaikystėje jis jautėsi laimingiausias. Gordonas galėjo pasiimti maisto, tačiau turėjo būti visiškai vienas, su niekuo nesikalbėti, nieko nerašyti ir nesiklausyti radijo. Gydytojas taip pat parašė nurodymus ant keturių lapelių ir liepė pirmąjį iš jų perskaityti devintą valandą, antrąjį - dvyliktą, trečiąjį - trečią ir paskutinį - šeštą valandą.

-Jūs tikriausiai juokaujate, daktare? - paklausė Gordonas.- Kai gausite sąskaitą, pamatysite, kad nejuokauju! - atsakė jam

gydytojas.

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 0 5

Taigi kitą rytą Gordonas nuvyko į pajūrį, išlankstė pirmąjį raštelį ir perskaitė:,Atidžiai klausykis." Tikriausiai gydytojas iš proto išėjo, pagalvojo Gordonas. Kaip galima klausytis tris valandas ir nieko ne­veikti? Vis dėlto Gordonas paklausė gydytojo patarimo ir ėmė klau­sytis. Iš pradžių jis girdėjo tik jūros ošimą ir paukščių klyksmą. Ta­čiau greitai jo ausis pasiekė kiti garsai, kurių pradžioje jis negalėjo išskirti. Ir jis prisiminė pamokas, kurias vaikystėje jam suteikė jūra - jis tada išmoko kantrybės, pagarbos ir suprato, kad šiame pasaulyje visa kas yra susiję. Gordonas stengėsi įsiklausyti į garsus - taip pat ir į tylą - ir jį staiga užplūdo neįtikėtina ramybė.

Vidurdienį jis išlankstė antrą raštelį ir perskaitė: „Pabandyk grįžti atgal." Kur grįžti, nusistebėjo jis. Gal į vaikystę? Gal turiu prisiminti laimingiausias savo dienas? Gordonas ėmė galvoti apie praeitį, apie trumpas džiaugsmo akimirkas. Jis stengėsi jas prisiminti kuo tiksliau, ir pamažu jį užliejo maloni šiluma, kurios šaltinis buvo kažkur giliai viduje.

Trečią valandą jis išlankstė trečiąjį raštelį. Iki šiol visi daktaro nurodymai buvo suprantami ir lengvai įvykdomi, tačiau šis buvo visai kitoks: „Išsiaiškink savo motyvus." Gordonas įsitempė, paskui ėmė galvoti, ko jis iš tiesų trokšta: gal sėkmės, pripažinimo, saugu­mo?.. Visa tai jis jau turi. Tada jam šovė į galvą mintis, kad galbūt jo motyvai nėra geri, kad būtent dėl to jo gyvenimas toks nuobodus ir beprasmis.

Prisiminęs, kad praeityje buvo laimingas, Gordonas ėmė stropiai analizuoti savo motyvus. Ir tada jam šovė į galvą atsakymas. Toliau jis rašo:

Staiga suvokiau štai ką: jei motyvai negeri, tai visa kita taip pat yra negera,, Nesvarbu, kas esi - pastininkas, kirpėjas, draudimo agentas, namų seimininkė ar dar kas nors — bet kol žinai, kad tarnauji ki­tiems, tol darbą atlieki gerai. O jei rūpiniesi vien tik savo gerove — dirbi prastai. Tokia gyvenimo taisyklė. Ji negailestinga kaip traukos dėsnis.

3 0 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Šeštos valandos nurodymas buvo labai paprastas: „Surašyk ant smė­lio visa, kas tau neduoda ramybės." Gordonas pasilenkė ir kriauklės šuke keliais žodžiais ant smėlio parašė savo rūpesčius, tada atsistojo ir neatsigręždamas nuėjo - jis žinojo, kad viską nuplaus banga.

Dvasiškai atsinaujinti reikia laiko. Tai II kvadranto veikla — mes neturime tiek laiko, kad galėtume jos nepaisyti.

Didysis reformatorius Martinas Liuteris sakydavo: „Šiandien turiu atlikti nepaprastai daug darbų, todėl dabar valandą ilgiau paklūposiu ant kelių.“ Malda jam nebuvo tik mechaniškas įprotis, o šaltinis, iš kurio jis semdavosi dvasinės energijos.

Vienas garsus dzenbudizmo mokytojas garsėjo gebėjimu neprarasti savitvardos net ir sudėtingiausiomis akimirkomis. Paklaustas, kaip jam tai pavyksta, jis atsakė: „Niekada nepalieku savo meditacijos vietos."

Jis medituodavo kiekvieną rytą, ir tos dvasinės ramybės, kurią su­teikdavo meditacija, jam užtekdavo visai dienai.

Galima sakyti, kad apmąstydami svarbiausius egzistencinius daly­kus mes tarsi pakylame viršum visų kitų temų. Tokiu būdu, ypač jei tai darome nuolatos, atgaiviname savo dvasią.

Štai kodėl tokie svarbūs yra gyvenimo misijos teiginiai. Kai žino­me, kokios vertybės sudėtos mūsų gyvenimo centre, mes galime nuo­lat tikrinti, analizuoti ir koreguoti savo tikslus.

Vieno religinio judėjimo vadovas Deividas Makėjus (David O. McKay) mokė: „Didžiausios pergalės yra tos, kurias pasiekiame gi­liausiose savo sielos kertelėse." Kai laimėsite šias vidines kovas, kai išspręsite vidinius konfliktus, pajausite dvasios ramybę ir suprasite, ko norite iš gyvenimo. O paskui ateis viešųjų pergalių metas: jūs iš­moksite bendradarbiauti, imsite rūpintis kitų žmonių gerove ir nuo­širdžiai džiaugtis jų sėkme.

Protinis lygmuoDažniausiai mes mokomės ar studijuojame įvairiose švietimo sis­

temos įstaigose. Ir kai baigiame mokslus, taip pat baigiame lavinti savo protinius gebėjimus. Neskaitome rimtų knygų, nebesigiliname į

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 0 7

savo profesijos naujoves, liaujamės analitiškai mąstyti ir rašyti, todėl retas kuris iš mūsų sugeba kritiškai analizuoti įvykius, retas kuris su­geba savo mintis reikšti aiškia, logiška ir glausta kalba. Užuot lavinę šiuos gebėjimus, mes ištisas dienas kiurksome prie televizoriaus.

Apklausos rodo, kad dauguma žmonių televizijos laidas žiūri 35 - 45 valandas per savaitę. Tiek pat laiko mes praleidžiame savo darbo vietose; vaikai mokyklose - mažiau. Televizijos poveikis didžiulis. Jos peršamas vertybes mes nedvejodami priimame kaip tikrą tiesą.

Trečiasis įprotis moko mus žiūrėti televizorių išmintingai - atsiren- kant tas informacines, dvasines ar pramogines programas, kurios ge­riausiai atspindi mūsų vertybes ir padeda siekti savo tikslų.

Pavyzdžiui, aš ir mano šeimynykščiai televizorių žiūrime ne ilgiau kaip septynias valandas per savaitę - vidutiniškai valandą kasdien. Kartą mes surengėme šeimos tarybą ir aptarėme visus su televizija susijusius reikalus. Mes kalbėjome nesigindami ir nepuldami, ir kiekvienas su­prato, kokia ydinga yra priklausomybė nuo televizinės „dietos" - muilo operų ar kokių nors nuolatinių programų.

Kaip ir mūsų kūnas, televizija - geras tarnas, bet prastas vadovas. Aš jai dėkingas už daugelį šviečiamųjų ir išties gerų pramoginių laidų, tačiau labai dažnai sėdėdami prie televizoriaus tik gaištame savo bran­gų laiką. Todėl turime pasiremti trečiuoju įpročiu, susidaryti optima­lią dienotvarkę ir kuo efektyviau naudotis visais ištekliais - taip pat ir televizija.

Nuolatinė savišvieta ir proto mankšta - gyvybiškai svarbūs daly­kai. Kartais galima pasiremti įvairiomis mokymo programomis, nors proaktyvūs žmonės tokias programas susikuria patys.

Išlavinkite mąstymą taip, kad sugebėtumėte žvilgtelėti į save tarsi iš šalies ir įvertinti tą ar kitą programą. Mano nuomone, šito dalyko moko liberaliojo švietimo sistema - kaip pasitikrinti įvairias progra­mas, palyginti jas su savo vertybėmis, tikslais ir paradigmomis. Jei to nedarote, jūsų mąstymas tampa labai ribotas ir siauras - jūs neanali­zuojate jums teigiamų tiesų ir niekada jomis neabejojate. Štai kodėl, manau, taip svarbu skaityti įvairiausią literatūrą ir domėtis didžiausių pasaulio mąstytojų darbais.

3 0 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Nėra geresnio proto lavinimo būdo kaip įprotis skaityti daug ge­ros literatūros. Tai dar vienas II kvadranto darbas, kuris vėliau gali jums sutaupyti daug laiko. Skaitydami knygas sužinote, kaip dirba geriausi pasaulio protai. Taigi patarčiau įprasti nuolatos skaityti - iš pradžių perskaitykite po knygą kas mėnesį, paskui - kas dvi savaites ir galiausiai - kas savaitę. „Žmogus, kuris neskaito, yra neką daugiau išsilavinęs už visišką beraštį.“

Kokybiška literatūra - Didžiųjų knygų ( Great Books), Harvardo klasikos (Harvard Classics) serijos, autobiografijos, Nacionalinės geog- rajijos žurnalas (National Geography) ir kiti kultūriniai leidiniai, taip pat įvairių sričių periodika - praplečia mūsų akiratį, keičia mūsų para­digmas ir aštrina „proto pjūklą", ypač jei skaitydami remiamės penk­tuoju įpročiu - siekiame pirma suprasti. Jei knygą skaitome tartum savo biografiją ir nebandome suprasti, ką iš tiesų norėjo pasakyti au­torius, iš jos bus menka nauda.

Rašymas - tai dar vienas būdas, kaip pagaląsti „proto pjūklą". Fik­suodami popieriuje savo mintis bei įžvalgas, geriau suprantate išmok­tus ar sužinotus dalykus, protas tampa aštresnis, skaidresnis. O rašy­dami gerus laiškus - apie kilnius tikslus, jausmus ir mintis - mokotės aiškiau galvoti, analizuoti ir pateikti save taip, kad būtumėte kuo ge­riau suprasti.

Organizuodami ir planuodami (tai proto lavinimo formos, labai susijusios su antruoju ir trečiuoju įpročiais) pirma galvoje sukuriate savo darbo rezultatą ir suplanuojate, kaip jo sieksite. Tokia yra vaiz­duotės galia - pažvelgti į galutinį savo kelionės tašką; gal kiekvieno žingsnio nesuplanuosite, tačiau pagrindinius etapus - taip.

Sakoma, kad visi karai laimimi generolų palapinėse. Taigi „galąs- dami savo pjūklą1* mes kasdien siekiame asmeninių pergalių. Todėl raginu jus šiai veiklai kasdien skirti valandą. Po vieną valandą kasdien visą likusį gyvenimą.

Nėra kitokių būdų, kaip prasmingiau galėtumėte praleisti valan­dą, nei siekdami kasdieninių asmeninių pergalių, kurios nulemia vi­sus jūsų tos dienos sprendimus. Ta viena valanda visas kitas valandas padarys kokybiškesnes - netgi praleistas miegant ir ilsintis. Jūsų fizinė,

dvasinė ir protinė galia tiek sustiprės, kad be vargo sutiksite visus gy­venimo iššūkius.

v

Žinomas XIX a. amerikiečių dvasininkas Filipsas Bruksas (Philips Brooks) rasė:

Išaus diena, kai susiremsite su didžiulėmis pagundomis, kai vir­pėsite nuo nepakeliamo sielvarto. Tačiau tikroji gyvenimo kova vyks­ta dabar. Tik ši akimirka nulems, ar sielvarto ir pagundos dieną garbingai nugalėsite, ar niekingai pralaimėsite. Taurūs būdo bruožai randasi po ilgą pastangų.

Socialinis-emocinis lygmuoFizinis, dvasinis ir protinis lygmenys siejami su pirmaisiais trimis

įpročiais:, su principais, vizija, asmeniniu lyderiškumu, gyvenimo ir laiko vadyba. O socialinis-emocinis lygmuo labiau siejasi su ketvir­tuoju, penktuoju ir šeštuoju įpročiais', su tarpasmeniniu lyderiškumu, su tarpusavio priklausomybe, su atjaučiu bendravimu ir kūrybišku bendradarbiavimu.

Socialinis ir emocinis lygmenys yra smarkiai tarpusavyje susipynę, nes mūsų emocijos, dažniausiai (bet ne visada) kyla, kai bendraujame su kitais žmonėmis.

Šį lygmenį atnaujinti laiko reikia nedaug. Tiesiog turime kasdien bendrauti su žmonėmis. Tačiau bendrauti taip pat reikia mokytis, nes ne visi esame pasiekę asmeninių pergalių lygį, ne visi išsiugdę ketvirtą­jį, penktąjį ir šeštąjį įpročius, kurie padeda siekti viešųjų pergalių, tai yra efektyviai bendrauti.

Įsivaizduokite, kad esate svarbus mano aplinkos asmuo - šefas, pavaldinys, bendradarbis, giminaitis ar šiaip žmogus, su kuriuo priva­lau ar noriu bendrauti. Įsivaizduokite, kad mes turime kartu veikti, narplioti įvairius nesusipratimus, siekti tikslų, spręsti problemas. Ta­čiau mes žvelgiame į pasaulį pro skirtingus akinius. Jūs matote jauną merginą, o aš - senutę.

Tada aš pasiremiu ketvirtuoju įpročiu. Ateinu pas jus ir tariu: „Ma­tau, kad mes skirtingai suvokiame šią situaciją. Siūlau susėsti kartu ir

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 0 9

3 1 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

diskutuoti tol, kol rasime abiem priimtiną sprendimą. Ar sutinkate?" Manau, kad daugelis neabejodami atsakys „taip".

Toliau remiuosi penktuoju įpročiu ir sakau: „Pirmiausia norėčiau išsiaiškinti jūsų poziciją."

Paskui klausotės pašnekovo ir iš tiesų stengiatės suprasti jo esminę paradigmą, užuot sukę galvą, kaip čia jums atsikirtus. O paskui pasi­stengiate perpasakoti jo požiūrį taip gerai, kaip tik jis pats jį supranta, gal net geriau.

Gerai supratę vienas kito pozicijas ir ieškodami išeities, mes remia­mės šeštuoju įpročiu- ieškome trečiosios alternatyvos, sprendimo, ku­ris būtų geresnis už visus pradinius variantus.

Ketvirtasis, penktasis ir šeštasis įpročiai duos naudos tada, kai remsi­mės ne intelektu, o jausmais; taip pat turime jaustis saugūs, antraip šie įpročiai veikiau bus žalingi.

Kodėl jaučiamės saugūs? Saugumo jausmas nesusijęs su kitų žmo­nių nuomonėmis ar elgesiu. Jo nesukuria nei kitų mums primesti scenarijai, nei aplinkybės, nei mūsų socialinė padėtis.

Tas pojūtis kyla iš vidaus, iš teisingų paradigmų ir teisingų minčių— iš pačios širdies ir sielos. Saugūs esame tada, kai gyvename „iš vidaus į išorę", kai mūsų kasdieniniai įpročiai atspindi mūsų svarbiausias vertybes.

Manyčiau, kad savivertę kelia garbingas elgesys. Netikiu jokia po­puliaria „sėkmės" literatūra, kuri teigia, kad mūsų savivertė priklauso vien nuo požiūrio ir nuostatų, netikiu, kad dvasios ramybę galime įsiteigti.

Mūsų saugumą stiprina efektyvi tarpusavio priklausomybė, kūry­biškas bendradarbiavimas, laimėkime abu sprendimai, tikėjimas, kad dažniausiai turime ne dvi, bet daugiau alternatyvų.

Saugūs jaučiamės tada, kai tarnaujame ir prasmingai padedame ki­tiems. Labai svarbus saugumo šaltinis yra darbas — veikla ir kūryba, indėlis į visuomenės gerovę. Ir anoniminė veikla — geri jūsų darbai, apie kuriuos niekada niekam nepasakojate, nes jūsų tikslas yra ne iš­garsėti, o teikti žmonėms laimę ir džiaugsmą. Siekiate ne garbės, o norite pakeisti pasaulį.

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 1 1

Viktoras Franklis žinojo, kaip svarbu žmogui turėti gyvenimo tikslą ir prasmę — tai svarbiau už patį gyvenimą, tai - visos mūsų stiprybės šaltinis. Daktaras Hansas Seljė (Hans Selye), streso teorijos kūrėjas, sakė, kad ilgą, sveiką ir laimingą gyvenimą gyvena tie žmonės, kurie tarnauja kitiems, prasmingai keičia jų gyvenimus. Jo paties gyvenimo principas buvo „užsitarnauk savo artimo meilę“.

Džordžas Bernardas Šou (George Bernard Shaw) rašė:

Tikras gyvenimo džiaugsmas yra paklusti vidinei jėgai ir atsiduoti žmonėms. Būti gamtos jėga, o ne žemės dulke — savanaudiška ir be- siskundžiancia būtybe, kuri verkšlena, esą gyvenimas nepasirūpino jos likimu ir pašykštėjo ja i laimės. Aš aukoju savo gyvenimą kitiems, ir tol, kol būsiu gyvas, šią tarnystę laikysiu didžiausia savo privilegija. Noriu būti iki galo išnaudotas, iki man ateis laikas mirti. Kuo sun­kiau dirbu, tuo prasmingiau gyvenu. Aš šlovinu gyvenimą dėl gyve­nimo. Gyvenimas nėra greitai tirpstanti žvakė, o didingas deglas, kurį man įdavė palaikyti ir kurį turėsiu perduoti ateinantiems. No­riu, kad šis deglas degtų kuo skaisčiau.

Žinomas religinis veikėjas N. Eldonas Teneris (N. Eldon Tanner) yra pasakęs: „Tarnystė - tai mokestis už teisę gyventi šioje žemėje." Tarnauti galime įvairiopai. Galime dalyvauti bažnyčios ar labdaros organizacijos veikloje arba dirbti kitokį prasmingą darbą — kad tik nebūtų tokios dienos, kai nepadėjome nors vienam žmogui, kai ne- skleidėme savo besąlygiškos meilės.

P r o g r a m u o k k it u s

Daugelis žmonių gyvena pagal kitų parašytus scenarijus, priklauso nuo kitų nuomonių ir paradigmų. Galima sakyti, kad jie yra tam tikras socialinis atspindys. Iš esmės mus, tarpusavyje susijusius žmo­nes, formuoja paradigma, teigianti, kad visi esame socialinio atspin­džio dalys. Mes taip pat atspindime vieni kitus.

3 1 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Galime atspindėti žmones tokius, kokie jie iš tiesų yra. Galime patvirtinti proaktyvią jų prigimtį, galime juos užprogramuoti orien­tuotis į principus, remtis vertybėmis ir prisiimti atsakomybę. Tikėda­mi, kad „pasaulyje visiems yra vietos" ir savo elgesiu atspindėdami juos pozityviai, mes nekenkiame sau. Priešingai - sukuriame daugiau galimybių efektyviai bendradarbiauti su kitais proaktyviais žmonėmis.

Manau, esate sutikę žmonių, kurie pasitikėjo jumis tomis akimir­komis, kai savimi netikėjote net patys. Jie jus „programavo". Ar tas scenarijus, kurio tie žmonės skatino jus laikytis, nepakeitė jūsų toles­nio gyvenimo?

Ar nenorėtumėte būti tokie patys programuotojai, pozityvių sce­narijų kūrėjai? Kai žmonės, regėdami iškreiptus socialinius atspindžius, pasirenka klystkelius, jūs galite įkvėpti juos ir parodyti tikrą kelią. Jūs galite jų klausytis ir juos atjausti. Tuo būdu jūs neatleidžiate jų nuo atsakomybės, o tik skatinate gyventi proaktyviai.

Tikriausiai matėte miuziklą Žmogus iš Lamanšo. Tai puiki istorija apie viduramžių riterį, kuris sutiko gatvės moterį, prostitutę. Visi tos moters gyvenime sutikti žmonės vertė ją gyventi tokį gyvenimą.

Tačiau šis poetiškas riteris išvydo nepaprastai gražią ir mielą mote­rį. Jis įžvelgė jos vertybes, jis jas patvirtino. Jis davė jai naują Dulsinė- jos vardą — vardą, kuris atspindėjo visiškai kitokią paradigmą.

Pradžioje moteris įnirtingai priešinosi, nes buvo stipriai užprogra­muota kitokiu scenarijumi. Riterį jį laikė tiesiog pamišėliu svajotoju. Tačiau šis buvo labai atkaklus ir nesiliovė rodęs jai besąlygiškos mei­lės. Galiausiai jis palaužė moters užsispyrimą, paneigė jos senus scena­rijus ir padėjo jai atskleisti savo tikrąją prigimtį. O ji atsakė į tuos jausmus ir pamažu ėmė keisti gyvenimo stilių. Ji patikėjo, kad iš tiesų yra tokia, kokią ją norėjo matyti riteris, pradėjo elgtis pagal naująją paradigmą ir nustebino visus senus pažįstamus.

Vėliau, kai ji grįžo prie senosios paradigmos, riteris, gulėdamas mirties patale, padainavo nuostabią dainą „Neišsipildžiusi svajonė" ir pažvelgęs jai į akis sušnabždėjo: „Niekada nepamiršk, kad esi Dul- sinėja."

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 1 3

Štai klasikinė istorija apie savaime išsipildančiaspranašystes. Vieno­je Anglijos mokykloje kompiuterinė programa klaidingai išanalizavo mokinių pasiekimus - akademiškais terminais kalbant, klaidingai su­skirstė mokinius { „protingus11 ir „kvailus".

Remdamiesi šia klaidinga kompiuterine analize, mokytojai mokslo metų pradžioje susikūrė klaidingas paradigmas apie mokinių gabumus.

Kai po pusšešto mėnesio klaida išaiškėjo, mokyklos administraci­ja, nieko nesakiusi apie tai mokiniams, nutarė patikrinti jų žinias. Gauti rezultatai visus apstulbino. Paaiškėjo, kad gabių vaikų intelek­to koeficientas smarkiai smuko vien todėl, kad jie buvo laikomi inte­lektualiai ribotais, nesugebančiais bendradarbiauti ir sunkiai išmoko­mais. Žodžiu, mokytojų susikurta paradigma tapo savaime išsipilsian­čia pranašyste.

Kita vertus, „kvailų" vaikų rezultatai smarkiai pagerėjo. Mokyto­jai, manydami, kad moko gabiuosius vaikus, tikėjo jais, karštai vylėsi ir laukė daug puikių atsakymų.

Kai mokytojų paklausė, ką jie jautė mokydami pirmąsias semest­ro savaites, šie atsakė: „Dėl kažin kokių priežasčių mūsų metodai pa­sirodė neveiksmingi, todėl nutarėme juos pakeisti". Matydami, kad neva „protingi" vaikai mokosi prastai („protingi" jie tapo dėl kom­piuterio klaidos), mokytojai padarė išvadą, kad jų mokymo stilius tikriausiai yra neveiksmingas, todėl ėmė jį keisti ir tobulinti. Moky­tojai buvo proaktyvus žmonės, jie veikė savo įtakos rate, tačiau buvo nelankstūs, todėl iki šio įvykio nesugebėjo mokyti visų vaikų veiks­mingai.

Kokį savo atspindį žmonės regi mumyse? Ir kokiu būdu tai keičia jų gyvenimą? Esama daugybės būdų, kaip galime padėti žmonėms papildyti jų pasitikėjimo sąskaitas. Kuo daugiau įžvelgiame neatskleistų žmonių galimybių, tuo labiau bendraudami su jais — su sutuoktiniais, vaikais, bendradarbiais — remiamės vaizduote, o ne atmintimi. Mes liaujamės kabinę jiems etiketes ir imame matyti juos kaskart kito­kius. Mūsų padedami jie tampa nepriklausomi, išmoksta realizuoti savo galimybes, ima turiningai ir produktyviai bendrauti.

3 1 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Gėtė mokė: „Priimk žmogų tokį, koks jis yra, tuomet jis ir bus toks, koks yra. Priimk žmogų tokį, koks jis galėtų būti ir turėtų būti, tada jis ir bus toks, kokį jį norėtumėte matyti."

P u siau svira s a t sin a u jin im a s

Atsinaujinti reikia fiziškai, dvasiškai, protiškai ir emociškai.Nors labai svarbus kiekvienas lygmuo, optimalių rezultatų galite

tikėtis tik esant jų pusiausvyrai. Jei nesirūpinate vienu, kenčia visi kiti. Manau, kad tas pats principas taikytinas ne tik žmonėms, bet ir orga­nizacijoms. Fizinį organizacijų lygmenį galima būtų išreikšti ekono­miniais terminais. Protinis, arba psichologinis, lygmuo - tai pripaži­nimas, plėtra ir talentų panaudojimas. Socialinis-emocinis lygmuo - tai tarpusavio santykiai. O dvasinis lygmuo - tai organizacijos tikslai, tarnystė visuomenei ir garbinga verslo praktika.

Jei organizacija nesirūpina kuriuo nors vienu iš keturių lygmenų, tai neigiamai veikia visą organizaciją. Kūrybinė jėga, užuot peraugusi į pozityvią sinergiją, tampa ribojamąja jėga ir ima stabdyti organizaci­jos plėtrą bei produktyvumą.

Esu matęs daug organizacijų, besirūpinančių vien ekonomika - kaip užkalti kuo daugiau pinigų. Nors paprastai tokie organizacijų vadovai kalba apie kitokius tikslus, tačiau širdyje jie trokšta tik pelno.

Be to, pastebėjau, kad tokioms organizacijoms dažnai būdinga nei­giama sinergija: darbuotojų ir atskirų padalinių konkurencija, intri­gos, protekcijos. Savaime suprantama, be pinigų negali efektyviai eg­zistuoti joks verslas, tačiau pinigai negali būti vienintelė priežastis or­ganizacijai atsirasti. Mes negalime gyventi nevalgę, bet mes gyvename ne tam, kad valgytumėme.

Esama organizacijų, linkusių į kitą kraštutinumą. Jų vadovai rūpi­nasi vien socialiniu-emociniu lygmeniu. Tokios organizacijos savo ver­tybių sistemoje neturi jokių ekonominių kriterijų ir egzistuoja kaip savotiškas socialinis eksperimentas. Jos nesinaudoja jokiais efektyvios veiklos kriterijais, neuždirba pinigų ir greitai žlunga.

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 1 5

Taip pat mačiau organizacijų, kurios puoselėjo net tris lygmenis: stengėsi tarnauti visuomenei, mokėjo uždirbti pinigus ir rūpinosi sa­vo darbuotojų tarpusavio santykiais, tačiau neskatino ir nepanaudojo žmonių talentų. Kai nepaisoma psichologinio lygmens, organizacijos valdymo stilių galima pavadinti geranoriškų autoritariniu, jo rezulta­tas - įvairaus pobūdžio kolektyviniai protestai ir priešiškumas, didelė darbuotojų kaita ir daugelis kitų tokiai darbo kultūrai būdingų pro­blemų.

Paskiri žmonės ir organizacijos efektyviai veikti gali tik tada, kai visi keturi jų lygmenys yra ir išmintingai atnaujinami, ir plėtojami. Antraip veiklos efektyvumas mąžta. Jei keturių lygmenų pažinimas ir puoselėjimas numatytas organizacijų ir žmonių gyvenimo misijos tei­giniuose, tai yra geras pusiausviro atsinaujinimo pagrindas.

Nuolatinis atsinaujinimas - aukštos kokybės valdymo siekiančių bendrovių devizas ir Japonijos ekonominio stebuklo šaltinis.

A t s in a u jin im o sin e r g ija

Pusiausviras visų lygmenų atnaujinimas yra optimaliai sinerginis. Kai „galandate vieną pjūklą", aštrėja ir kiti trys, nes jie tarpusavyje artimai susiję. Nuo kūno sveikatos priklauso jūsų dvasios būsena, o kai stipri dvasia, jūs taip pat stiprūs emociškai ir socialiai. Atnaujinę vieną savo lygmenį, drauge gerinate visus kitus savo gebėjimus. Septyni įpročiai sukuria optimalią šių lygmenų sinergiją. O vieno ku­rio nors lygmens atnaujinimas padidina jūsų galimybę naudotis visais septyniais įpročiais. Nors įpročius turite ugdytis iš eilės, ugdydami vie­ną, lavinate ir visus kitus.

Kuo esate proaktyvesni (pirmasis įprotis), tuo stipresni jūsų asme­ninio lyderiškumo bruožai (antrasis įprotis) ir tuo efektyviau jūs tvar­kotės savo gyvenimą (trečiasis įprotis). Kuo efektyviau organizuojate savo gyvenimą, tuo daugiau II kvadranto darbų sugebate atlikti (sep­tintasis įprotis). Kuo geriau suprantate žmones (penktasis įprotis), tuo sėkmingiau ieškote sinerginių laimėkime abu sprendimų (ketvirtasis ir penktasis įpročiai). Kuo labiau ugdotės asmeninės nepriklausomybės

3 1 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

įpročius (pirmasis, antrasis ir trečiasis) tuo efektyviau galite taikyti tar­pusavio priklausomybės įpročius (ketvirtąjį', penktąjį ir šeštąjį). O at­sinaujinimas (septintasis įprotis) aprėpia visus įpročius, juos stiprina. Atnaujindami fizinį lygmenį, stiprinate savo gebėjimą kurti asmeninę viziją (pirmasis įprotis), taip pat stiprėja jūsų savivoka, laisva valia ir proaktyvumas - jūs žinote, kad galite laisvai veikti, o ne pasiduoti kitų valiai. Tai didžiausia nauda, kurią jums gali duoti kūno mankšta. Kiekviena kasdienė asmeninė pergalė yra indėlis į jūsų asmeninio sau­gumo sąskaitą.

Atnaujindami dvasinį lygmenį, stiprinate asmeninio lyderiškumo įprotį (antrąjį). Išmokstate įgyvendinti savo svajones, klausotės sąži­nės balso, imate gyventi savo susikurtą gyvenimą, o ne taip, kaip esate užprogramuoti, jūsų gyvenimo centre atsiduria teisingi principai, jūs suformuluojate gyvenimo misijos teiginius. Visa tai yra dar vienas di­džiulis indėlis į asmeninio saugumo sąskaita.

Atnaujindami protinį lygmenį, jūs skatinate savo asmeninį organi­zuotumą (trečiasis įprotis). Jūs sutelkiate dėmesį į II kvadranto darbus ir nusibrėžiate prioritetinius tikslus. Nuolat mokydamiesi ir kaupda­mi žinias, didinate savo galimybę rinktis. Nes dabar jūsų ekonominis saugumas priklauso ne nuo jūsų turimo darbo, o nuo jūsų gebėjimo gaminti: galvoti, mokytis, kurti, pritaikyti žinias. Jūs įgyjate tikrą fi­nansinę nepriklausomybę. Ne pačius turtus, bet gebėjimą juos kurti. Kasdienės asmeninės pergalės - bent valanda, skirta atsinaujinti fiziš­kai, dvasiškai, protiškai ir emociškai - yra būtinos mokantis septynių įpročių, tai - jūsų įtakos rato užduotys. Septynių įpročių integravimas į savo gyvenimą bei orientacija į principus yra II kvadranto veikla.

Atsinaujinimas taip pat yra viešųjų pergalių šaltinis. Atsinaujinda­mi stipriname asmeninį saugumą - „galandame socialinį-emocinį pjūk­lą". Išmokstame veikti savo įtakos rate, išsiugdome gausos sąmonę, imame nuoširdžiai vertinti skirtybes, džiaugtis kitų žmonių sėkme, ieškoti laimėkime abu sprendimų.

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 1 7

A u k štyn k ylanti spir a lė

Atsinaujinimas yra principas - taip pat ir vyksmas - skatinantis mus nuolatos tobulėti, kilti pokyčių spirale aukštyn.

Kad prasmingai ir nuolatos tobulėtume, kiltume aukštyn spirale, turime atsižvelgti dar j vieną labai svarbų aspektą, žmogiškąją savybę, - savo sąžinę. Kaip yra pasakiusi XVII - XIX a. prancūzų rašytoja ma­dam de Stael: „Sąžinės balsas labai subtilus, todėl j j lengva užslopinti, tačiau jis pernelyg garsus, kad liktų neišgirstas."

Sąžinė - tai mūsų gebėjimas pasitikrinti, ar vadovaujamės teisin­gais principais.

Sportininkas turi lavinti nervų sistemą ir raumenis, geras moksli­ninkas - intelektą, o sėkmės siekiantis žmogus - sąžinę. Tam reikia nuoseklumo, vidinės drausmės ir garbingumo. Semkitės įkvėpimo iš geros literatūros, te jūsų mintys būna taurios ir te tylus sąžinės balsas visada būna išgirstas.

Kaip prastas maistas ir fizinio aktyvumo stoka menkina sportinin­ko formą, taip įvairios nešvankybės, pornografija ir žemos mintys užtemdo dvasią ir nustelbia vertybes. Tada mes imame vadovautis socialine sąžine („Gal niekas nesužinos") ir pamirštame dieviškąją są­žinę, kuri pašnabžda mums, kas iš tiesų yra gera, o kas — bloga.

Dagas Hamaršeldas sakė:

Negalite žaisti su savyje tūnančiu žvėrimi ir juo netapti. Negalite apgaudinėti kitų ir neišduoti savosios tiesos. Negalite išlikti jautrūs viduje, jei esate žiaurūs išorėje. Jei kas svajoja turėti gražų sodą, pikt­žolių neveista.

Išsiugdę savivoką, mes privalome pasirinkti tikslus, kurių sieksi­me, ir principus, kuriais vadovausimės, antraip atsiradusią tuštumą greitai užpildys kiti dalykai — tapsime primityviais ir nuožmiais gyvū­nais, kurių vienintelis tikslas yra išlikti ir daugintis. Žmonės, kurie vegetuoja tokiame žemame lygmenyje, negyvena savo gyvenimo - už juos gyvena kiti. Jie yra reaktyvūs, jie nesuvokia, kiek daug juose snau­džia unikalių talentų.

Nėra jokio greito būdo, kaip išsiugdyti sąžinę. Čia galioja derliaus dėsnis: ką pasėsi, tą ir pjausi - nei daugiau, nei mažiau. Šis dėsnis nekintantis, todėl kuo tvirčiau vadovaujamės teisingais principais, tuo tiksliau suvokiame, kaip sutvarkytas pasaulis, tuo tikslesnės yra mūsų paradigmos ir tikslesni tikrų teritorijų žemėlapiai.

Neabejoju, kad spirališkai tobulėdami taip pat privalome mokytis išgirsti sąžinės balsą. Sąžinė yra asmeninės laisvės, saugumo, išminties ir stiprybės šaltinis.

Spirališkas tobulėjimas yra mokymasis, įsipareigojimas ir veiksmas- kaskart vis aukštesniame lygmenyje. Apsigausime, jei manysime, kad gana vieno lygmens. Tobulėjimais yra laipsniškas kilimas - moky­masis, įsipareigojimas ir veiksmas, mokymasis, įsipareigojimas ir veiks­mas ir t. t.

3 1 8 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

AUKŠTYN KYLANTI SPIRALĖ

VII ĮPROTIS • PAGALĄSK SAVO PJŪKLĄ 3 1 9

P a ta rim a i

1. Atsižvelgdami į savo gyvenimo stilių ir pomėgius, surašykite sąrašą užduočių, kurias norėtumėte atlikti, siekdami išsaugoti sveikatą.

2. Išsirinkite vieną užduotį - ją atlikti bus jūsų kitos savaitės tikslas. Savaitės gale įvertinkite savo pažangą. Jeigu nepavyko, pagalvoki­te: gal šio tikslo atsisakėte dėl svarbesnių vertybių. O gal nesugebė­jote elgtis taip, kaip diktuoja jūsų vertybės.

3. Susikurkite panašias dvasinio ir protinio lygmenų atnaujinimo už­duotis. Atnaujindami socialinį-emocinį aspektą, surašykite santy­kius, kuriuos norėtumėte pagerinti, arba specifinius atvejus, kur pasiekta visuotinė pergalė padidintų jūsų veiksmų efektyvumą. Su­sikurkite savaitinius kiekvieno lygmens tobulinimo tikslus. Įgy­vendinkite juos ir įvertinkite.

4. Įsipareigokite kiekvieną savaitę susikurti specifines pagaląskpjūklą užduotis, atlikite jas ir įvertinkite savo darbo efektyvumą bei re­zultatus.

Ir v ė l iš v id a u s į i š o r ę

Viešpats veikia iš vidaus į išorę.Pasaulis — iš išorės į vidų.Pasaulis ištraukia žmones iš skurdo.Kristus ištraukia skurdą iš žmonių, todėl patys žmonės gali išbristi iš skurdo. Pasaulis formuoja žmogų, keisdamas jo aplinką. Kristus keičia žmogų, todėl žmogus pats gali keisti aplinką.Pasaulis keičia žmogaus elgesį, o Kristus — pačią žmogaus prigimtį.

- E z r a T a p t B e n s o n

I''!orėčiau jums papasakoti istoriją iš savo gyvenimo, kuri, manau, atspindi šios knygos esmę. Tikiuosi, kad suprasite, su kokiais princi­pais siejasi mano pasakojimas.

Universitete, kuriame dėsčiau, pasiėmiau metines kūrybines atos­togas ir visam šiam laikotarpiui su šeima išvykau Havajus, į Lajė mies­telį šiaurinėje Oahu salos pakrantėje.

Kai įsikūrėme, suplanavome savo dienotvarkę taip, kad galėtume efektyviai dirbti ir maloniai leisti laiką.

Rytais bėgiodavome paplūdimyje, paskui du mūsų vaikai, basi ir vien su trumpomis kelnikėmis, eidavo į mokyklą, o aš užsidarydavau savo darbo kambaryje nuošaliame vietinio koledžo pastate šalia nen­drių lauko. Gražioje ir tylioje aplinkoje galėjau ramiai dirbti, netruk­domas telefoninių skambučių, susirinkimų ir kitų darbų.

3 2 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Tame pačiame pastate, kitame jo sparne, buvo įsikūrusi bibliote­ka. Kartą apžiūrinėdamas lentynas atkreipiau dėmesį į vieną knygą. Atsiverčiau ir perskaičiau pirmą pasitaikiusią frazę - ir ji pakeitė visą tolesnį mano gyvenimą.

Tą pastraipą as paskui skaičiau daugybę kartų. Jos mintis buvo tokia: tarp stimulo ir atsako egzistuoja tuščia erdvė, spraga, ir nuo to, kuo mes ją užpildysime, priklauso mūsų tobulėjimas ir laimė.

Vargu ar galėčiau apsakyti, kaip smarkiai ši idėja pakeitė mano mąstymą. Nors buvau auklėjamas autodeterminizmo („būk savo li­kimo šeimininkas") filosofijos dvasia, „spraga tarp stimulo ir atsako" suteikė man naujų jėgų. Išgyvenau tikrą vidinį perversmą. Tai buvo idėja, „kurios laikas atėjo."

Kuo giliau aš ją analizavau, tuo labiau ji keitė mano gyvenimo paradigmą. Tarsi stebėjau save iš šalies. Jaučiausi esąs toje erdvėje tarp stimulo ir atsako. Jaučiau, kad turiu vidinę laisvę pasirinkti savo atsa­ką, kad galiu netgi tapti stimulu arba bent jau jį keisti, o gal ir apskri­tai ignoruoti.

Po šio išgyvenimo aš ir Sandra pradėjome bendrauti kitaip - gi­liau. Prieš pat vidurdienį atvažiuodavau su savo senu raudonu moto­ciklu „Honda-90" pasiimti jos ir dviejų dar nelankančių mokyklos mūsų vaikų, vienas įsitaisydavo tarp mudviejų, kitas - man ant kelių, paskui mes važiuodavome į nendrių lauką, šalia kurio buvo koledžas. Važiuodavome neskubėdami, gal valandą, ir tiesiog kalbėdavomės.

Vaikams tos kelionės labai patiko ir jie nekeldavo jokio triukšmo. Kelyje retai sutikdavome kokį automobilį, o mūsų motociklas va­žiuodavo labai tyliai, todėl puikiai girdėdavome vienas kitą. Paskui, privažiavę paplūdimį, palikdavome motociklą ir pėsčiomis eidavome gal 200 jardų į kokią nuošalią vietelę, kur valgydavome atsivežtus pietus.

Vaikai mėgaudavosi smėlėtu paplūdimiu ir skaidriu tekančiu per salą upeliu, o mudu su Sandra kalbėdavomės. Tikriausiai nereikia di~ dėlės vaizduotės, kad suprastumėte, kokį pasitikėjimo ir supratingu- mo lygį mes pasiekėme taip prasmingai bendraudami kasdien po dvi valandas ištisus metus.

IR VĖL IŠ VIDAUS j IŠORĘ 3 2 3

Iš pradžių mes kalbėdavomės apie įdomius žmones, idėjas, įvy­kius, vaikus, mano rašomą knygą, mūsų šeimą, ateities planus ir pa­našiai. Tačiau po truputį mūsų bendravimas darėsi vis prasmingesnis, mes pradėjome dalytis mintimis apie savo vidinius pasaulius - apie tai, kaip buvome išauklėti, apie savo gyvenimo scenarijus, apie jaus­mus ir abejones. Mes tarsi stebėjome save iš tarp stimulo ir atsako esančios erdvės ir tyrinėjome savo pasaulį - kaip jį buvo suformavu­sios mūsų elgesio programos.

Mes pradėjome jaudinančią kelionę į savo vidines erdves, ir ten aptikti dalykai pasirodė kur kas prasmingesni ir įdomesni negu išori­nis pasaulis.

Be abejo, ne viskas vyko kaip sviestu patepta. Kartais užkliudyda- vome jautriausias vienas kito stygas, tapdavome labai atviri bei pažei­džiami. Vis dėlto tokių įžvalgų laukėme daug metų. Kai galiausiai iš­kalbėjome pačius skaudžiausius ir subtiliausius dalykus, pasijutome tarsi pasveikę nuo kažin kokios ligos.

Mes vienas kitą rėmėme, drąsinome, skatinome dar labiau gilintis į tuos vidinius dalykus.

Taip bendraudami mes laikėmės dviejų nerašytų taisyklių. Pirma taisyklė buvo „niekada nezonduoti". Jei vienas iš mūsų atverdavo sa­vo giliausius ir pažeidžiamiausius klodus, kitas liaudavosi klausinėjęs ir tik klausydavo, nuoširdžiai stengdamasis suprasti. Tokiomis aki­mirkomis klausinėti būtų buvę grubu, pernelyg logiška ir valdinga. Bendraudami mes tyrinėjome naujas ir klaidžias dvasines erdves, jos gąsdino ir kėlė abejonių.

Kita nerašyta taisyklė, kuriai mes niekad nenusižengdavome, buvo iškart nutraukti pokalbį, jei tema vienam iš mūsų pasidarydavo per­nelyg skausminga. Tada pratęsdavome kitą dieną arba net po kelių dienų, kai jausdavomės saugūs apie tai kalbėti. Buvo daugybė neatsa­kytų klausimų, tačiau mes neskubėjome, nes žinojome, kad anksčiau ar vėliau rasime visus atsakymus - galbūt tada, kai šioje puikioje ap­linkoje geriau pažinsime save ir savo santuoką.

Pačios sudėtingiausios - beje, ir vaisingiausios - mūsų bendravi­mo akimirkos stodavo tada, kaip mes prisiliesdavome vienas prie kito

3 2 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

savo skauduliais. Kadangi situaciją abu vertinome labai subjektyviai, tos neutralios erdvės tarp stimulo ir atsako nebeliko. Santykių pavir­šiun iškilo vienas kitas negeras dalykas. Tačiau abu troškome išsiaiš­kinti nesusipratimus, todėl pamažu, nuolat grįždami prie temų, apie kurias dar vakar negalėjome kalbėti, juos išnarpliojome.

Viena iš tokių sudėtingų temų buvo kai kurie mano vaikystės po­linkiai. Mano tėvas buvo labai uždaras žmogus - santūrus ir itin atsar­gus. O motina, priešingai, buvo atvira, spontaniška ir mėgo bendrau­ti. Jutau, kad manyje buvo susipynę abiejų tėvų bruožai. Kai pasijau­davau nesaugus, elgdavausi kaip tėvas - užsisklęsdavau savyje ir sau­giai stebėdavau, kas dedasi aplinkui.

Sandra veikiau priminė mano motiną - ji buvo labai draugiška, nuoširdi ir spontaniška. Per daugelį kartu pragyventų metų pasitaikė atvejų, kai jos atvirumas man kartais atrodydavo visiškai netinkamas, o jai, priešingai, rodėsi, kad mano santūrumas ne tik kenkia man pa­čiam, bet ir žeidžia bei skaudina aplinkinius. Taigi kartą pradėjome kalbėti apie šias ir kitas mūsų bendravimo problemas. Labai vertinau Sandros supratimą ir išmintį bei jos norą padėti man pasidaryti atvi­resniam, dosnesniam, jautresniam ir draugiškesniam.

Kita sudėtinga problema, kurią norėjome išsiaiškinti, buvo San­dros „blogas įprotis" - jis man atrodė nelogiškas ir daugelį metų mane erzino: aš niekaip negalėjau suprasti jos užsispyrimo pirkti tik Frigi- daire bendrovės buitinius elektros prietaisus. Kitų gamintojų prekės jai tiesiog neegzistavo. Bendro gyvenimo pradžioje, kai mūsų finansi­niai ištekliai buvo labai maži, ji versdavo mane važiuoti 50 mylių į miestą vien tam, kad galėtume nusipirkti vieną ar kitą Frigidaire pre­kę, jei jos nebūdavo mūsų mažame universitetiniame miestelyje.

Toks jos užsispyrimas mane išties nervino. Laimei, kai tą prekę įsigydavome, viskas grįždavo į savo vietas. Tačiau kai ateidavo laikas ieškoti kitos, reaguodavau labai jautriai. Ši problema man simboliza­vo iracionalų mąstymą ir keldavo tikrą neigiamų jausmų audrą.

Tokiais atvejais paprastai imdavausi beprasmės užsisklendimo tak­tikos. Man tuomet atrodydavo, kad vienintelis būdas išspręsti šią pro­blemą buvo iš viso jos nespręsti - mat bijojau prarasti kantrybę if

IR VĖL IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 3 2 5

leptelėti ką nors nederama. Vis dėlto kartais išsprūsdavo koks piktas žodis, ir vėliau turėdavau už tai atsiprašinėti.

Labiausiai mane erzino ne tai, kad jai patiko Frigidaire prekės - jau pats jos pasirinkimas atrodė visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Maniau, kad jeigu ji prisipažintų, kad elgiasi neracionaliai ir skatinama emoci­jų, aš tokiam jos pasirinkimui nesipriešinčiau. Tačiau ji buvo įsitiki­nusi savo teisumu, ir tai mane dar labiau liūdino.

Apie Frigidaire problemą prakalbome ankstyvą pavasarį. Šiam po­kalbiui mus subrandino ankstesnis mūsų bendravimas. Mes griežtai laikėmės savo nerašytų taisyklių - nezonduoti ir netęsti pokalbio, jei vienam iš mūsų ar abiem tema pasirodytų pernelyg skausminga.

Aš niekuomet nepamiršiu dienos, kai mudu pagaliau prakalbome apie Frigidaire. Tą dieną paplūdimyje neužbaigėme šio pokalbio ir ilgai tiesiog važinėjome nendrių lauku, nenorėdami pažvelgti vienas kitam į akis. Tai buvo sena ir ilgai slopinta problema, su kuria siejosi daugybė nuoskaudų. Žinoma, tas dalykas nebūtų išardęs mūsų santy­kių, tačiau mes siekėme harmoningai bendrauti, todėl viskas mums buvo svarbu.

Aš ir Sandra nustebome, kiek daug išmokome. Mes iš tiesų tapo­me sinergiški. Sandra pagaliau pradėjo aiškinti ir tikriausiai pirmą kartą pati suprato tikrąją tokio savo „blogo įpročio" priežastį. Ji papasakojo apie savo tėvą, apie tai, kaip daugelį metų jis dirbo istorijos mokytoju ir repetitoriumi, tačiau labai mažai uždirbdavo. Galų gale jos tėvas ėmėsi buitinių elektros prietaisų verslo. Ekonominio nuosmukio me­tais tas verslas būtų žlugęs, tačiau tėvą parėmė Frigidaire.

Sandros santykiai su tėvu buvo nepaprastai artimi. Kai jis grįždavo namo po sunkios darbo dienos ir priguldavo atsikvėpti, Sandra masa­žuodavo jam kojas ir dainuodavo. Ji prisimena daugelį nuostabių aki­mirkų, praleistų drauge. Jis atvirai pasakodavo apie savo rūpesčius, verslo planus ir kartais užsimindavo, kad jaučiasi dėkingas Frigidaire bendrovei - jie sumokėjo už jo inventorių ir taip išgelbėjo verslą.

Tėvas su dukra bendravo artimai ir spontaniškai, o tokioje natūra­lioje aplinkoje žmogus programuojamas stipriausiai, tada susikuriami vaizdiniai bei mintys giliai įstringa jo pasąmonėje. Sandra šią detalę

3 2 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

atgaivino atmintyje tik dabar, kai prisiminė saugumo jausmą, kurį anuomet jautė natūraliai ir spontaniškai bendraudama su tėvu.

Kad išsiaiškintų keistą užgaidą pirkti tik Frigidaire prietaisus, San­dra atliko neįtikėtiną kelionę į praeitį. Pajutau jai didžiulę pagarbą. Supratau, kad ne elektros prietaisai jai buvo svarbūs. Ji tiesiog buvo ištikima tėvui ir jai buvo svarbūs jo poreikiai.

Atsimenu, kaip po šio pokalbio abu apsiverkėm. Ne todėl, kad Sandra pagaliau suprato savo keisto elgesio priežastį, bet dėl vis didė­jančios pagarbos vienas kitam. Mes supratome, kad kartais iš pažiūros maži dalykai dažnai slepia sudėtingus praeities išgyvenimus. Kai rim­tas problemas regime kaip smulkmenas ir jas sprendžiame nežinoda­mi jų priežasčių, galime sutrypti švenčiausią kito žmogaus žemę.

Tie keli kartu praleisti mėnesiai buvo nepaprastai turiningi. Mūsų ryšiai taip sustiprėjo, jog vienas kito mintis pradėjome suprasti iš pu­sės žodžio. Išvykdami iš Havajų, nusprendėme ir toliau taip bendrau­ti. Jau daugelį metų mes progai esant sėdamės ant motociklo arba, jei blogas oras, į automobilį, ir važiuojame kur nors pasikalbėti. Mes su­pratome, kad mylėti - tai nuolatos kalbėti, ypač apie jausmus. Mes stengiamės bent keletą kartų per dieną pabendrauti netgi tuomet, kai būnu išvykęs namų. Bendravimas - tai tarsi prisilietimas prie namų pamato — prie laimės, saugumo ir vertybių šaltinio.

Manyčiau, Tomas Vulfas (Thomas Wolfe) klydo*. Galite sugrįžti namo-)zig\i namuose yra puoselėjami tarpusavio ryšiai ir brangina­ma draugystė.

K a rtų ryšys

Po tų nuostabių bendravimo su Sandra mėnesių, kai abu išmoko­me išmintingai naudotis spraga tarp stimulo ir atsako, pradėjome keistis „iš vidaus į išorę".

* Thomas Wolfe (1900 - 1938) - amerikiečių rašytojas. Čia turimas galvoje jo romanas Niekada nebegrįši namo ( You C ant Go Home Again) (red.).

IR VĖL IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 3 2 7

Pirmiau bandėme bendrauti „iš išorės į vidų". Mylėdami vienas kitą, savo skirtybių problemas sprendėme bandydami keisti vienas kito požiūrius, bandėme mokytis bendravimo metodų ir elgesio tech­nikų. Tačiau tokie „tvarsčiai" ir „aspirinas" padėdavo neilgai. Kol ne­perpratome ir nepakeitėme savo paradigmų, chroniškos problemos niekur neišnyko.

Pradėję elgtis „iš vidaus į išorę", mes ėmėme pasitikėti vienas kitu ir atvirai išsiaiškinome savo nesutarimus - tai niekada nebūtų pavykę, jei ir toliau būtume bendravę „iš išorės į vidų" metodais. Iš šių šaknų išaugo nuostabių vaisių medis: laimėkime abu santykiai ir abipusis supratimas. Mes perrašėme savo scenarijus ir pagrindinį dėmesį ėmė­me skirti II kvadranto darbams.

Ir dar mes supratome štai ką: kaip tėvai formavo mūsų gyvenimą, taip ir mes veikiame bei formuojame savo vaikų gyvenimą ir kuriame jiems scenarijus, kartais sąmoningai to nesuprasdami. Todėl troško­me įsitikinti, kad mūsų pamokymai ir priesakai, kuriuos mes per­duodame ateinančioms kartoms, yra paremti teisingais principais.

Šioje knygoje visų pirma atkreipiau dėmesį į mums primestus sce­narijus, kuriuos mes norėtume pakeisti savo proaktyvia gyvensena. Tačiau atidžiau juos tyrinėdami pastebėsime, kad jų esama ir puikių, mes juos aklai priėmėme kaip savaime suprantamą dalyką. Todėl tu­rime padėkoti žmonėms, kurie gyveno iki mūsų ir perdavė mums teisingus principus. Tie žmonės tarsi veidrodis atspindėjo mus to­kius, kokie buvome, ir parodė mums, kokie galime būti.

Kiekvienoje šeimoje tarp kartų egzistuoja transcendentalus ryšys. Kai šeimos arba giminės nariai susiję tarpusavio priklausomybės ry­šiais, tėvai, seneliai, tetos, dėdės, pusbroliai ir pusseserės įgauna jėgos suprasti, kas jie iš tikrųjų yra, kokį gyvenimą gyvena ir kokių tikslų siekia.

Nuostabu, kai vaikai gali pasikliauti savo „gentimi", kai jaučia, jog jais rūpinasi ištisas būrys artimų žmonių, nors galbūt šie yra išsi­barstę po visą pasaulį. Jeigu vienas iš jūsų vaikų turi sunkumų ir neno­ri bendrauti su jumis, galbūt jis gali kreiptis į jūsų brolį ar seserį, ir jie kuriam laikui gali tapti jų tėvu ar motina, patarėju ar herojumi.

328 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Seneliai, kurie be galo myli savo anūkus, yra patys brangiausi žmo­nės pasaulyje. Koks tai puikus teigiamas socialinis veidrodis! Tokia yra mano motina. Nors dabar jai beveik aštuonios dešimtys, ji nuo­širdžiai domisi kiekvienu savo vaikaičiu ir rašo mums meilės kupinus laiškus. Vieną tokių aš kartą skaičiau lėktuve, ir man skruostais riedė­jo ašaros. Galiu jai paskambinti nors šį vakarą ir neabejoju, kad ji pasakytų: „Stephenai, aš tave myliu ir manau, jog tu esi nuostabus." Ji nuolatos patvirtina savo meilę man ir tikėjimą manimi.

Šeimoje, kurią sudaro kelių kartų šeimynykščiai, klesti vaisingi ir prasmingi santykiai, jie - pasitenkinimo ir laimės šaltinis. Daugelis žmonių supranta tokio bendravimo svarbą. Prisiminkime, kaip mes patys neseniai didžiavomės savo kilme. Kiekvienas iš mūsų turi šak­nis, kiekvienas gali nustatyti savo protėvius.

Svarbiausias taip elgtis skatinantis motyvas yra rūpestis savo vai­kais ir vaikaičiais, taip pat ir viso pasaulio ateinančia karta. „Yra tik du vertingi dalykai, kuriuos galime palikti savo vaikams - šaknys ir sparnai."

T a pim a s k e it ė ju

Be visa ko kita, aš tikiu, kad „duoti sparnus" savo vaikams - tai duoti jiems jėgos atitrūkti nuo neigiamo scenarijaus, kuris jiems buvo perduotas praėjusių kartų. Mano draugas ir kolega dr. Teris Vorneris (Terry Warner) tokius žmones vadina „keitėjais". Užuot tiesiog per­davę tuos scenarijus ateinančioms kartoms, jūs juos galite pakeisti. Tokiu būdu mes galime sukurti puikius santykius.

Jeigu tėvai jus vaikystėje skriausdavo, tai dar nereiškia, jog jūs turi­te skriausti savo vaikus. Nors tikėtina, kad jūs elgsitės pagal tokį patį scenarijų kaip ir jūsų tėvai, tačiau jei esate proaktyvus, tą scenarijų galite perrašyti. Jūs galite pasirinkti ne tik neskriausti savo vaikų - jūs galite perteikti jiems teigiamus scenarijus, įkvėpti pasitikėjimo.

Įrašykite šią užduotį į savo gyvenimo misijos teiginius, saugokite ją mintyse ir širdyje. Įsivaizduokite, kad ją kasdien atliekate - tai jūsų kasdienė asmeninė pergalė. Pamilkite savo tėvus, atleiskite jiems, o

IR VĖL IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 3 2 9

jeigu jie dar gyvi, pasistenkite juos suprasti ir užmegzkite su jais gerus santykius.

Polinkis, keliavęs iš kartos j kartą, gali pasibaigti. Jūs esate keitėjas - jungtis tarp praeities ir ateities. Ir jūsų paties pasikeitimas gali paveikti daugelio žmonių gyvenimus ateityje.

Galingas XX a. keitėjas Anvaras Sadatas paliko žmonijai palikimą - jis atskleidė pačią pokyčių prigimtį. Šis politikas stovėjo tarp arabų šalių ir Izraelio - ten, kur viešpatavo įtarumas, baimė, neapykanta ir nesantaika, kur brendo neišvengiamas konfliktas. Šalių derybos bū­davo žlugdomos pačiomis įvairiausiomis dingstimis, netgi dėl ne vie­toje padėtų kablelių ir taškų rengiamose sutartyse.

Ir štai tada, kai visi kiti bandė narplioti šį nesutarimų kamuolį „skabydami piktžolių lapelius11, Sadatas, prisiminęs kalėjimo vienutė­je praleistas dienas, ėmėsi blogį rauti su šaknimis. Tokiu būdu jis pakeitė milijonų žmonių istoriją. Štai ką jis rašo savo autobiografijoje:

Tada beveik nesąmoningai ašpažadinau savyje stiprybę, įgytą Kai­ro kalėjimo vienutėje — galite tai pavadinti talentu ar gebėjimu keistis. Labai sudėtingoje situacijoje supratau, kad negaliu tikėtis sėk­mės, jeigu neapsiginkluosiu būtinaispsichobginiais ir intelektualiais ginklais. Toje nuošalioje vietoje apmąstydamas gyvenimą ir žmogaus prigimtį, supratau vieną tiesą: tas, kuris neįgaliperausti savo minčių audinio, niekuomet negalės pakeisti tikrovės dalykų, taigi niekada nepasieks jokios pažangos.

Tikrieji pokyčiai prasideda viduje ir baigiasi išorėje. Jūs nieko ne­pasieksite, jeigu imsite „skabyti lapus", jeigu imsite naudotis visuome­ninės etikos technikomis. Pokyčiai rasis tada, kai imsitės šaknų, kai susirūpinsite savo paties mintimis bei fundamentaliomis paradigmomis.

Šveicarų filosofas Henris Amielis (Henry Frederic Amiel) sakė:

Moralinė tiesa gali būti suvokta protu. Ją taip pat galima jausti ir gyventi pagal ją. Vis dėlto ja i nusižengiame, kad ir kaip j i gitai yra įsišaknijusi mumyse. Po sąmonės sluoksniu slypi pati mūsų esybė —

3 3 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

mūsų substancija, esatis. Tik tos tiesos, kurios pasiekė šią sferą, kurios tapo mumis, kurios pasidarė spontaniškos ir kurių mes laikomės va­lingai ir nevalingai, sąmoningai ir nesąmoningai, yra tikra mūsų gy­venimo dalis — kitaip tariant, daugiau negu būdo bruožas. Ir tol, kol tarp Tiesos ir mūsų yra tuščia erdvė, tol mes liekame nuošalėje nuo jos. Troškimas gyventi nėra tas pats kas gyvenimas. Dieviškumas - štai kas yra tikslas. Tuomet galime pasakyti, jog tiesa tapo mūsų am­žinai. Ji ne kažin kur nuošalėje, j i netgi ne mumyse. Ji — tai mes, o mes - tai ji.

Gyvenimas santarvėje su savimi, su mylimais žmonėmis, su drau­gais ir bendradarbiais yra geriausias ir pats saldžiausias septynių įpročių vaisius. Daugelis iš mūsų to vaisiaus yra ragavę, taip pat daugeliui pasitaikė ragauti kartaus nesantaikos vaisiaus, todėl mes žinome, ko­kia brangi ir trapi yra santarvė.

Gyventi santarvėje, mylėti žmones ir jiems tarnauti nėra paprasta. Turime būti harmoningos asmenybės. To negalima pasiekti greitai. Tačiau tai įmanoma. Tai prasideda troškimu savo gyvenimo centre turėti teisingus principus, paskui sulaužome paradigmas, orientuotas į kitus centrus, ir atsikratome tų įpročių, kurie laiko mus ribotoje komforto zonoje.

Kartais klystame ir dėl to vėliau apgailestaujame. Tačiau jeigu pra­dėsime nuo kasdienių asmeninių pergalių ir keisimės „iš vidaus į iš­orę", mums tikrai pasiseks. Mes pasėjame sėklą, kantriai ravime pik­tžoles, prižiūrime augalą ir jaudindamiesi stebime, kaip jis auga, ir štai galų gale ateina diena, kai galime paragauti nepaprasto vaisiaus. Tas vaisius - darnus gyvenimas ir sėkmė.

Ir vėl pacituosiu Ralfą Valdą Emersoną: „Jeigu mes nuoširdžiai stengiamės, galiausiai mums tampa lengviau - tai ne darbas palengvė­jo, o tapome gabesni."

Orientuodamiesi į teisingus principus ir savo veiklą derindami su vis didėjančiais gebėjimais, mes kuriame savo sėkmę, taip pat padeda­me jos siekti savo vaikams ir vaikaičiams.

IR VĖL IŠ VIDAUS Į IŠORĘ 3 3 1

A u t o r ia u s p a st a b a

Baigdamas šią knygą, norėčiau pasidalyti savo nuomone, kas gi yra teisingų principų šaltinis. Taigi aš tikiu, jog tie principai - tai gamtos dėsniai, taip pat tikiu, kad jų šaltinis yra Dievas, visų mūsų Kūrėjas ir Tėvas, ir iš Jo taip pat kyla mūsų sąžinė. Ir dar tikiu štai kuo: jeigu žmonės gyvens pagal Dievo įkvėptą sąžinę, jie tobulės, kol realizuos visas iš prigimties gautas galimybes. O kas negirdi sąžinės balso, tas yra panašus į gyvulį.

Tikiu, jog yra žmogiškosios prigimties dalis, kurios nepaliečia nei teisinė, nei švietimo sistemos. Ją tegali pasiekti tik Dievas. Manau, jog mes, žmonės, negalime tobulėti patys. Kiek mes paklūstame tei­singiems principams, tiek dieviškųjų gebėjimų bus suteikta mūsų tiks­lams įvykdyti. Tejaras de Šardenas (Teilhard de Chardin) sakė: „Mes nesame žmonės, turintys dvasią. Mes esame dvasios, gyvenančios žmo- nių gyvenimą."

Aš, siekdamas šioje knygoje aprašytų dalykų, kovojau. Ir ne veltui. Mano gyvenimas prisipildė prasmės, aš galiu mylėti, tarnauti žmo­nėms ir vėl bandyti.

Pakartosiu T. S. Elioto žodžius, kurie puikiai išreiškia mano as­meninius atradimus bei įsitikinimus: „Turime nesiliauti ieškoję tol, kol galų gale grįšime ten, nuo kur buvome pradėję, ir pažvelgsime į tą vietą kaip į visai nematytą."

B a ig ia m a s is ž o d i s :

D a ž n ia u s ia i m a n

UŽDUODAMI KLAUSIMAI

/Ltvirai kalbant, kai kurie asmeninio pobūdžio klausimai mane trik­do. Tačiau žmonės taip dažnai juos užduoda, jog įtraukiau juos į šią knygą. Daugelį šių klausimų ir atsakymų į juos taip pat sudėjau į kitą savo knygą — Gyvenimas su septyniais įpročiais (Living the 7 Habits).

Savo knygą išleidote 1989 metais. Nuo to laiko prabėgo daug metų, jūs įgijote daugiau patirties. Ką dabar pakeistumėte, pridėtumėte ar išbrauktumėte iš knygos?

Sakau jums atvirai ir atsakingai: nekeisčiau nieko. Galbūt į kai ku­rias temas labiau įsigilinčiau ir pateikčiau praktinių patarimų, tačiau tą vėliau padariau kitose knygose.

Pavyzdžiui, kai adikome apklausas, paaiškėjo, kad 250 000 mūsų respondentų mažiausiai paiso trečiojo įpročio. Todėl 1996 metais aš išleidau knygą Pradėk nuo svarbiausių dalykų (First Things First), ku­rioje nuodugniai išanalizavau antrąjį ir trečiąjį įpročius, taip pat patei­kiau papildomos medžiagos ir apie kitus įpročius.

Knygoje Šeimos, kurioms labai sekasi, ir septyni jų įpročiai (The 7 Habits ofHighly Effective Families) aprašiau, kaip remiantis septyniais įpročiais kurti laimingas ir tvirtas šeimas.

O štai mano sūnus Šynas labai patrauklia, įdomia ir pamokoma forma septynis įpročius pritaikė paaugliams: jis parašė knygą Paaugliai, kuriems labai sekasi, ir septyni jų įpročiai (The 7 Habits ofHighly Effec­tive Teens).

3 3 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Mums rašo dešimtys tūkstančių žmonių. Jie pasakoja apie tai, ko­kį kūrybinį potencialą savyje atskleidė, kai ėmė gyventi pagal septynis įpročius. Septyniasdešimt šešios jų istorijos sudėtos į knygą Gyvenimas su septyniais įpročiais. Jos byloja apie tai, kaip teisingi principai gali pakeisti asmeninį ir profesinį gyvenimą, beje, visai nepriklausomai nuo įvairių situacijų ar tų žmonių patirties.

Ką nauja sužinojote apie septynis įpročius vėliau, jau knygai pasirodžius?

Daug sužinojau, daug kuo iš naujo įsitikinau. Paminėsiu tik de­šimt dalykų.

1. Svarbu suprasti, kuo skiriasi principai nuo vertybių. Principai - tai gamtos dėsniai, nepriklausantys nuo mūsų, bet nuo jų pri­klauso mūsų veiksmų padariniai. Vertybės yra vidiniai, subjek­tyvūs dalykai, kuriais mes tikime. Jie lemia vienokį ar kitokį mūsų elgesį. Puiku, jei principus laikome vertybe, leidžiančia siekti no­rimų rezultatų dabar ir ateityje - štai kas, mano supratimu, yra efektyvios veiklos esmė. Savo vertybių sistemą turi kiekvienas žmogus, netgi nusikaltėlių gaujos. Vertybės lemia elgesį, o prin­cipai - to elgesio padarinius. Principai nuo mūsų visiškai nepri­klauso. Jie egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų - ar mes juos pripažįstame, ar jų nepripažįstame, ar tikime jais, ar netikime, ar paisome jų, ar ignoruojame. Tikiu, kad aukščiausia iš visų verty­bių yra nuolankumas. Nuolankumas - tai žinojimas, kad ne vis­kas nuo mūsų priklauso, kad daug ką lemia principai, todėl mes turime jiems paklusti. Išdidumas - tai įsitikinimas, kad viskas priklauso nuo mūsų, o kadangi mūsų elgesys priklauso nuo mū­sų vertybių, mes galime elgtis, kaip mums patinka. Be abejo, mes galime pasirinkti, kaip pasielgti, tačiau mūsų poelgio rezul­tatas priklauso nuo principų, o ne nuo mūsų vertybių. Todėl turime principus laikyti vertybe.

BAIGIAMASIS ŽODIS 3 3 5

2. Surinkęs apie savo medžiagą informaciją iš visų pasaulio kampelių padariau išvadą, kad šie principai yra visuotiniai. Nors įvairios kul­tūros juos interpretuoja skirtingai, tačiau patys principai niekada nesikeičia. Septyniuose įpročiuose įkūnytus principus aptikau visose pagrindinėse pasaulio religijose ir mokydamas tuose kraštuose ne kartą citavau tų religijų šventraščius. Tą dariau Tolimuosiuose Ry­tuose, Indijoje, Azijoje, Australijoje, pietinės Ramiojo vandenyno dalies salose, Pietų Amerikoje, Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afri­koje, taip pat bendraudamas su Amerikos čiabuviais ir kitų tautų gyventojais. Visi mes, vyrai ir moterys, turime panašių problemų, panašių rūpesčių ir jaučiame poreikį laikytis tų pačių principų. Pa­vyzdžiui, turime vidinį teisingumo jausmą, suvokiame, kad dera taip elgtis, kad laimėtų visi. Taip pat mumyse užkoduoti moralinės atsakomybės, tikslingumo, padorumo, pagarbos, bendradarbiavi­mo, bendravimo ir atsinaujinimo principai. Jie yra visuotiniai. Ta­čiau jų pritaikymo būdai yra skirtingi. Kiekviena kultūra šiuos visuo­tinius principus interpretuoja savaip.

3. Mačiau, kokią naudą duoda organizacijoms septyni įpročiai, nors, kalbant apie organizacijas, terminas „įpročiai" gal ir netiktų. Nor­mos, papročiai, moraliniai ir socialiniai kodeksai — tai organizacijų įpročiai. Organizacijos taip pat turi sistemas, darbo praktiką ir pro­cedūras. Tuos dalykus taip pat galima laikyti organizacijų įpro­čiais. Organizacijose dirba žmonės, ir kiekvienas veiksmas yra in­dividualus veiksmas, nors jis ir yra dalis kolektyvinio darbo, atlie­kamo tam tikroje struktūroje, vykstant tam tikriems procesams ir esant tam tikrai darbo praktikai. Mes konsultavome tūkstančius pačių įvairiausių bendrovių, dirbome su įvairiausių profesijų žmo­nėmis ir įsitikinome, kad organizacijų efektyvumą nulemia tie pa­tys esminiai principai, įsikūniję septyniuose įpročiuose.

4. Septynis įpročius galite ugdytis pradėdami nuo bet kurio iš jų. Taip pat galite pradėti ugdytis vieną įprotį taip, kad vėliau galėtumėte pereiti prie kitų šešių. Šie įpročiai tarsi holograma - visuma sudaryta iš dalių, o visos dalys sudaro visumą.

3 3 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

5. Nors septyni įpročiai yra „iš vidaus į išorę" tobulėjimo metodas, labai sėkmingai galite pirma priimti išorinj iššūkį ir paskui „eiti į vidų“. Pavyzdžiui, jeigu pašlijo jūsų santykiai su artimu žmogumi, jeigu atsirado bendravimo ir pasitikėjimo problemų, tai yra išori­nis iššūkis, kuris skatina veikti „iš vidaus į išore“. Tada jūs laimite asmeninę pergalę, kuri vėliau padeda jums siekti viešųjų pergalių ir sėkmingai išspręsti problemą. Štai kodėl kartais aš iš pradžių siūlau išsiugdyti ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį įpročius, o paskui - pirmuo­sius tris įpročius.

6. Tarpusavio priklausomybę pasiekti dešimt kartų sunkiau, negu tapti nepriklausomam. Turite kur kas laisviau mąstyti ir būti daug sta­bilesni emociškai, kad galėtumėte ieškoti laimėkime abu sprendi­mų, kai kita pusė mąsto aš laimiu, tu pralaimėk kategorijomis, ir kad galėtumėte pirma suprasti partnerį ar pašnekovą, kai visa jūsų esybė trokšta būti suprasta, kad galėtumėte ieškoti trečios, geres­nės alternatyvos, kai būna daug paprasčiau susitaikyti su kompro­misu. Kitais žodžiais tariant, kad galėtumėte sėkmingai ir kūrybiš­kai bendradarbiauti su kitais, turite būti labai nepriklausomi ir jaus­tis saugūs. Antraip šioje knygoje aptarta tarpusavio priklausomybė gali virsti tarpusavio prieštara, kai žmogus prieštarauja vien tam, kad įrodytų savo nepriklausomybę; arba žmogus gali tapti „pri­klausomas nuo silpnybių" - jam reikia turėti šalia savęs kitą, sil­pnesnį žmogų, kad galėtų pateisinti savo asmeninį silpnumą.

8. Septyni įpročiai - tai visiškai nauja leksika, nors knygoje nauja pras­me pavartojau ne daugiau kaip dešimt frazių ar žodžių. Nauja pras­me pavartoti žodžiai yra tarsi kodas, jie leidžia sudėtingas sąvokas pasakyti greitai ir trumpai. Pavyzdžiui, galite paklausti: „Tai indė­lis į pasitikėjimo sąskaitą ar jos pereikvojimas?"; „Tai reaktyvu ar proaktyvu?"; „Tai sinergija ar kompromisas?"; „Koks tai sprendi­mas: ar laimėkime abu, ar aš laimiu, tu pralaimi, ar ašpralaimiu, tu laimiT‘; „Ar mes pradedame nuo svarbiausių dalykų?"; „Tai pra­džia, turint galvoje pabaigą, ar pradžia, nežinant pabaigos?" Mačiau,

BAIGIAMASIS ŽODIS 3 3 7

kaip transformavosi ištisos kultūros, kurios suprato bei pritaikė principus ir idėjas, išreikštas tais specialiais kodais.

9. Garbingumas ir padorumas yra didesnė vertybė negu lojalumas. Arba galima sakyti, kad garbingumas ir padorumas yra aukščiausia lojalumo forma. Būti garbingam - vadinasi, gerbti principus ir savo gyvenimo centre laikyti juos - ne žmones, ne kokią nors or­ganizaciją, netgi ne šeimą. Jūs pastebėsite, kad žmonės, užuot klausę, „ar tai yra teisinga?", dažniausiai domisi „ar tai priimtina?". Jei mes išsaugojame lojalumą kokiam žmogui ar grupei, užuot pasielgę taip, kaip mums atrodo teisinga, mes pasielgiame negarbingai. Taip pasielgę trumpam galime tapti populiarūs, užsitarnauti kitų loja­lumą, tačiau vėliau tas negarbingas poelgis pakenks net ir tiems santykiams, dėl kurių paaukojote savo garbingumą. Štai apkalbė­jote kolą žmogų šiam už akių. Tas, su kuriuo kartu apkalbėjote, žino, kad veikiausiai kitur ir kitomis aplinkybėmis apkalbėsite ir jį. Todėl pirmuosius tris įpročius galima būtų pavadinti garbingu­mo įpročiais, o kitus tris — lojalumo įpročiais. Jei taikysite juos ne iš eilės ir pirma rūpinsitės lojalumu, nepastebėsite, kaip paminsite garbingumo principus. Geriau būti patikimam, negu mėgstamam.O jei jumis pasitiki ir jus gerbia, netrukus užsitarnausite ir meilę.

10. Gyvenimas remiantis septyniais įpročiais yra nuolatinė kova. Tas pasakytina apie kiekvieną. Tam tikru konkrečiu metu visiems mums nepavyksta deramai laikytis vieno ar kito įpročio, o kartais ir visų. Įpročius lengva perprasti, tačiau sunku nuosekliai taikyti. Remtis septyniais įpročiais mums liepia sveikas protas, tačiau, deja, sveiko proto balsą išgirstame ne visada.

Kokio iš šių įpročių jums laikytis sunkiausia?

Penktojo. Kai esu labai pavargęs ir neabejoju savo teisumu, aš visai nenoriu klausytis kitų. Kartais tiesiog apsimetu, kad klausau. Žinau, jog kartais mano elgesys prieštarauja mano mokymams - klausausi, norėdamas atsakyti, o ne suprasti. Būna dienų, kai man sunkiai

338 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

pavyksta laikytis visų septynių įpročių. Turiu prisipažinti, kad nesu iki galo įvaldęs nė vieno iš jų. Šiuos įpročius aš laikau gyvenimo princi­pais, kurių niekada iki galo neįmanoma išmokti, ir kuo daugiau mes juos įvaldome, tuo aiškiau suprantame, kiek dar daug liko išmokti. Galima pasakyti taip: kuo daugiau sužinome, tuo aiškiau žinome, kad nieko nežinome.

Štai kodėl vertindamas universiteto studentus, dažnai 50 procentų pažymio skiriu už jų klausimų kokybę, o likusius 50 procentų — už atsakymus į jų pačių klausimus. Manyčiau, kad tokiu būdu jų žinios įvertinamos daug tiksliau.

Panašiai įvaldomi ir septyni įpročiai - ciklais.Taikyti pirmąjį įprotį aukštesniame lygmenyje yra visai kas kita, ne­

gu jį taikyti žemesniame lygmenyje. Iš pradžių jūsų proaktyvumas gali pasireikšti vien žinojimu, kad tarp stimulo ir atsako esama tuščios erd­vės. O aukštesniame lygmenyje tai gali būti jūsų pasirinkimas nekerš­tauti, nesistengti suvesti sąskaitų. Dar aukštesniame - išgirsti kitų nuo­monę. Kitame lygmenyje - paprašyti atleidimo. Dar kitame — galite atleisti patys. Aukštesniame už ankstesnį - atleisti savo tėvams. Kita­me - atleisti savo mirusiems tėvams. Dar kitame - tiesiog neįsižeisti.

Jūs esate FranklinCovey bendrovės pirmininko pavaduoto-* jas. Ar bendrovė remiasi septyniais įproctaist

Mes stengiamės. Gyventi taip, kaip mokome kitus gyventi — tai mūsų fundamentali vertybė. Tačiau mes nesame tobuli. Kaip yra

BAIGIAMASIS ŽODIS 3 3 9

daugelyje verslo sričių, privalome priimti nuolat kintančios rinkos iššūkius, todėl turėjome sujungti dvi skirtingas verslo kultūras - Co­vey Leadership ir Franklin Quest. Susijungimas įvyko 1997 metais. Reikia daug laiko, kantrybės ir užsispyrimo taikant šiuos principus ir, manau, ateityje mūsų laukia dar didesni išbandymai. Vienu dviem žodžiais mūsų situacijos tiksliai apibūdinti neįmanoma.

Kiekvienas lėktuvas daugiausia laiko praleidžia oro uosto angaruo­se, tačiau galų gale pakyla į orą - kaip jam ir numatyta.

Tas pats principas galioja žmonėms, šeimoms ir organizacijoms. Svarbiausia - „galvoje turėti pabaigą" ir nuolat tikslinti kursą.

Kodėl įpročių yra septyni? Kodėl ne aštuoni, dešimt ar pen­kiolika? Kuo ypatingas tas skaičius septyni?

Niekuo neypatingas. Tiesiog taip jau yra - pirma išsiugdomi trys asmeninių pergalių įpročiai (laisvė rinktis, pasirinkimas ir veiksmas), paskui - trys viešųjų pergalių įpročiai (pagarba, supratimas, kūrybiš­kumas). Ir yra dar vienas įprotis, kuris padeda tobulinti visus kitus. Taigi iš viso - septyni įpročiai.

Kai žmonės man sako, kad norėtų kokį nors bruožą paversti įpro­čiu, aš siūlau jiems paprasčiausiai priskirti jį antrajam įpročiui, paversti jį viena iš savo vertybių. Tarkime, jei jūs norite, kad punktualumas taptų jūsų įpročiu, tiesiog paverskite punktualumą antrojo įpročio ver- tybe. Nesvarbu, kokį bruožą norėtumėte išsiugdyti, priskirkite jį įpro­čių vertybių sistemai. Pirmasis įprotis teigia, kad galite turėti savo ver­tybių sistemą. Antrasis įprotis padeda jas pasirinkti, o trečiasis — įgy­vendinti. Kaip patys matote, įpročiai yra tarpusavyje susiję.

Taip jau atsitiko, kad dabar, kai rašau baigiamąjį šios knygos žodį, esu ką tik užbaigęs savo naująją knygą Aštuntasis įprotis: nuo efektyvumo iki didingumo (The S h Habit: From Effectiveness to Greatness). Kam nors gali pasirodyti, kad ši knyga prieštarauja mano ankstesniam atsa­kymui. Tačiau turime suprasti, kad pasaulis nuo 1989-ųjų, kai buvo išleisti Septyni įpročiai> labai pasikeitė. Sudėtingas gyvenimas pateikia mums daug asmeninių, šeimyninių ir profesinių išbandymų, taip pat

340 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

stambėja organizacijos ir keičiasi jų darbo stilius. Tiesa sakant, 1989 metai - metai, kada griuvo Berlyno siena - yra informacinio amžiaus pradžia. Tais metais gimė nauja realybė ir įvyko gausybė neįtikėtinai svarbių pokyčių... prasidėjo visiškai nauja era.

Šiandieniniame pasaulyje funkcionuoti labai efektyviai- atskiriems žmonėms ar organizacijoms - yra neišvengiama būtinybė, o ne pasi­rinkimas. Toks starto mokestis. Ir kad galėtume išlikti, klestėti, dary­ti naujus išradimus, tobulėti ir žengti į naują tikrovę, turime padaryti kur kas daugiau, negu kad tiesiog efektyviai veikti. Didžiausias naujos eros kvietimas yra išreikšti savo asmenybę: optimizuoti savo gebėjimus, įnešti didžiulį indėlį į visuomenės gerovę ir siekti didingų rezultatų. Tai visai kita plotmė, kitas pasiekimų lygmuo. Jei norime pažadinti savyje genijų ir sukurti naujus motyvus - išgirsti iš pačių savo esybės gelmių sklindantį balsą — turime kitaip mąstyti, kitaip derinti savo įgūdžius, įsigyti naujų įrankių, - žodžiu, reikia naujo įpročio.

Aštuntasis įprotis tai nėra dar vienas įprotis, kurio neįtraukėme į knygą, nes užmiršome. Tai naujas žvilgsnis į septynių įpročių jėgą ir tos jėgos įvaldymas - toks informacijos amžiaus iššūkis.

NAUJA SEPTYNIŲ ĮPROČIŲ REALYBĖ - AŠTUNTASIS ĮPROTIS

BAIGIAMASIS ŽODIS 3 4 1

Kokią (taką jums daro jūsų populiarumas?

Populiarumas mane veikia įvairiai. Štai manasis ego jaučiasi glosto­mas, o kaip mokytojas esu nuolankus, nes privalau pripažinti, kad nesu sukūręs nė vieno iš šių principų, taigi nenusipelniau jokio pripa­žinimo. Sakau tai ne iš kuklumo - aš tuo įsitikinęs. Esu tas, kas ir daugelis jūsų — ieškantis tiesos ir besistengiantis ją suprasti žmogus. Man nepatinka, jei kas pavadina mane guru. Taip pat nesiekiu turėti kuo daugiau mokinių. Tenoriu paskatinti žmones, kad jie pažintų tuos principus, kurie slypi jų širdyje ir prote, noriu, kad kiekvienas gyventų pagal savo sąžinę.

Jei jūs, kaip verslininkas, turėtumėte galimybę pakeisti ko­kį vieną dalyką, ką darytumėte kitaip?

Daugiau dėmesio kreipčiau į strateginius dalykus, į proaktyvią dar­buotojų atranką. Kai tave užgriūna lavina darbų, kai turi tūkstančius neišspręstų problemų, manai, kad geriausia išeitis yra paskirti atsakin­gus žmones, kurie, rodos, žino, kaip reikia tvarkytis. Vis dėlto tokiais atvejais būtina išstudijuoti jų darbo įpročius, išsilavinimą, biografijos detales. Taip pat reikia sukurti tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos darbuotojai būtų skiriami eiti tam tikras pareigas ar atlikti užduotis. Esu įsitikinęs, kad jei atranka atliekama strategiškai, apsvarstant galu­tinius tikslus, nekreipiant dėmesio į skubius poreikius, rezultatai bus daug geresni. Kažkas yra pasakęs: „Ko karštai trokštame, tuo lengvai tikime.“ Taigi iš tiesų reikia kreipti dėmesį ir į darbuotojų kvalifikaci­ją, ir į jų būdo bruožus, nes jei laikui bėgant išaiškės trūkumai vienoje srityje, jie paveiks ir kitą sritį. Neabejoju, kad darbuotojų atranka yra kur kas svarbesnis dalykas negu tolesnis jų rengimas.

Jei jūs, kaip tėvas, turėtumėte galimybę pakeisti kolq norsvieną dalyką, ką darytumėte kitaip?

Daugiau laiko skirčiau kiekvienam iš savo vaikų įvairiais jų gyveni­mo laikotarpiais, stropiau, švelniau ir laisviau siekčiau laimėkime abu

3 4 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

susitarimų. Buvau labai užimtas, nes daug keliavau savo profesiniais reikalais, todėl vaikams dažnai pataikaudavau ir tenkindavausi ašpra­laimiuy tu laimėk elgesio modeliu, užuot sumokėjęs reikiamą kainą ir investavęs į mūsų santykius.

Kaip technologija pakeis ateities verslą?

Tikiu žymaus verslo vadybos specialisto Stano Deviso (Stan Da- vis) teiginiu: „Kai keičiasi infrastruktūra, aplinkui viskas dunda." Ma­nau, kad infrastruktūra yra visa ko esmė. Ji skatina gerų ir blogų ten­dencijų raidą. Taip pat esu įsitikinęs, kad būtent todėl žmogiškasis faktorius tampa dar svarbesnis. Sudėtingos technologijos gali egzis­tuoti tik tada, kai jas prižiūri aukšto lygio specialistai, tad kuo stipriau technologijos veikia visuomenę, tuo svarbesnis tampa tam tikrais kri­terijais besivadovaujantis žmogus, kontroliuojantis tas technologijas.

Ar jūsų nestebina, kad ši knyga tokia populiari ir kad ja do­misi {vairaus amžiaus vyrai ir moterys įvairiose pasaulio ša­lyse?

Stebina ir nestebina. Stebina, nes jokiu būdu nesitikėjau, kad ši knyga pasidarys pasauliniu fenomenu, o vienas kitas joje pavartotas žodis taps amerikanistikos dalimi. Ir nestebina, nes ši medžiaga buvo tikrinama dvidešimt penkerius metus, aš žinojau, kad ji veiksminga, nes remiasi principais, kurie nėra mano išgalvoti, - taigi visa garbė priklauso ne man.

Kaip pradėtumėte mokyti septynių įpročių mažus vaikus?

Manau, pirmiausia remčiausi trimis Alberto Šveicerio (Albert Schweitzer) vaikų auklėjimo taisyklėmis: pirma, mokyti savo pavyz­džiu; antra, mokyti savo pavyzdžiu; trečia, mokyti savo pavyzdžiu. Tik šiek tiek šias taisykles pakeisčiau: pirma, mokyčiau savo pavyz­džiu; antra, sukurčiau draugiškus ir pozityvius tarpusavio santykius;

BAIGIAMASIS ŽODIS 3 4 3

trečia, mokyčiau suprantamais vaikams žodžiais ir kalba - perteikčiau jiems bendrą supratimą apie septynisįpročius\x šios srities žodyną, taip pat parodyčiau, kaip imti kaupti asmeninę principų taikymo patirtį; skatinčiau juos atpažinti šiuos principus ir įpročius gyvenimo situaci­jose.

Manau, kad mano šefui (sutuoktiniui, vaikui, draugui ar kam kitam) tikrai derėtų išsiugdyti septynis įpročius. Kaip patarti jiems tai padaryti?

Žmonėms nesvarbu, ką jūs žinote tol, kol neįrodote jiems, kokie jie jums yra svarbūs. Sukurkite gerus, atvirumu paremtus santykius, pelnykite jų pasitikėjimą ir tada papasakokite, kaip septyni įpročiai padėjo jums. Parodykite tai savo pavyzdžiu. O kai ateis tinkamas me­tas, galite juos pakviesti kartu lankyti mokymo kursus, padovanoti jiems knygą ar papasakoti svarbiausias jos idėjas.

Papasakokite, kas jus paskatino parašyti knygą apie septynis įpročius ?

Šeimoje visiems buvo savaime aišku, kad aš turėčiau pasekti savo tėvo pėdomis ir imtis šeimyninio verslo. O man kur kas labiau patiko mokyti ir ugdyti verslo vadovus, negu užsiimti pačiu verslu. Harvar­do verslo mokykloje ypač susidomėjau žmogiškuoju organizacijų as­pektu. Vėliau verslo discipliną dėsčiau Brighamo Youngo universitete ir ėmiau teikti konsultacijas bei patarimus, taip pat mokiau privačiai. Tuomet man kilo idėja sukurti integruotas lyderyškumo ir valdymo programas, kurios remtųsi nuosekliais ir harmoningais principais. Taip susiformavo septyni įpročiai, kurie vėliau, taikomi organizacijose, evo­liucionavo į principais paremto lyderyškumo koncepciją. Štai tada nutariau palikti universitetą ir imtis organizacijų vadovų rengimo veik­los. Po metų darbo pagal stropiai sudarytą mokymo programą verslas išsiplėtojo ir mes galėjome paskelbti savo medžiagą visam pasauliui.

3 4 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Ką atsakytumėte žmonėms, kurie teigia, kad žino tikrą sėk­mės formulę?

Pasakyčiau du dalykus. Pirma, jei jų sėkmės formulė remiasi prin­cipais ir gamtos dėsniais, norėčiau iš jų pasimokyti ir pagirti juos. Antra, jie veikiausiai tuos pačius esminius principus ir gamtos dėsnius aprašė kitais žodžiais.

Ar jūs iš tiesų esate plikas, ar skutatės galvą efektyvumo su­metimais?

Ei, klausykite, kol jūs džiovinate plaukus džiovintuvu, aš tarnauju savo klientams. Tiesą sakant, kai pirmą kartą išgirdau, kad „plikė gra­žu", iškart nuo makaulės nusigramdžiau gaurus!

A p r i e d a s

K aip žv elg ia m e iš įv a ir ių

CENTRŲ

Jei jūsų centras yra:

Jūsų požiūris į ki Sutuoktinis

tas gyvenimo sriti Šeima

isPinigai Darbas Nuosavybė

Sutuoktinis • Pagrindinis

pasitenkinimo

šaltinis

• Gerai, jei ne per

daug iš jūsų

reikalauja• Mažiau svarbi• Įprastinis dalykas

• Reikalingi, kad

galėtumėte

tinkamai rūpintis sutuoktiniu

• Reikalingas tam, kad uždirbtu-

; mėtė pinigų, ku­rių reikia sutuok­tiniui išlaikyti

• Priemonė daryti įspūdį, manipu­liuoti ar pra­džiuginti

Šeima • Šeimos dalis • Svarbiausias dalykas

• Reikalingi išlaikyti šeimai

• Šeimos

pragyvenimo šaltinis

• Šeimos

patogumas ir galimybės

Pinigai • Uždirba arba švaisto pinigus

• Išlaidos • Saugumo ir pasitenkinimo

šaltinis

• Būtinas, kad būtų galima

uždirbti pinigų

• Geros materialinės padėties įrodymas

Darbas • Padeda arba trukdo dirbti

• Padeda arba trukdo dirbti

• Žmonės, kuriems galite pavesti darbus

• Antraeilis dalykas• Sunkaus darbo

įrodymas

• Svarbiausias savi­raiškos ir pasiten­kinimo šaltinis

• Svarbiausia

vertybė

• Priemonė darbo

efektyvumui pagerinti

• Darbo vaisiai, ap­dovanojimas už

darbą

346 SEPTY

NI

SĖKM

ĖS LYDIM

Ų ŽM

ON

IŲ

ĮPRO

ČIA

I

Nuosavybė • Svarbiausias turtą• Padeda siekti

nuosavybės

s* Nuosavybė, kurią galima išnaudoti, nurodinėti jai, ją valdyti

• Galimybė pasipuikuoti

• Pagrindinė prie- , monė padidinti

nuosavybę• Kita nuosavybės

forma, kurią ga­lima kontroliuoti

• Galimybė siekti padėties, valdžios ar pripažinimo visuomenėje

• Padėties simbolis

Malonumai • Tas, kuris kartu linksminasi ir

pramogauja arba

trukdo linksmintis ir pramogauti

• Priemonė, padedanti patirti malonumus, arba

trukdymas

• Priemonė, galinti suteikti daugiau

malonumų

• Priemonė tikslui pasiekti

• Jei malonus - tai vertybė

• Pramogų objektai• Priemonė, galinti

suteikti daugiau malonumų

Draugas ar draugai

• Draugas arba

konkurentas• Padėties

visuomenėje

simbolis

• Tie, su kuriais gali užsimegzti draugystė, arba tie, kurie trukdo draugystei

• Socialinio statuso simbolis

• Ekonominio ar socialinio gėrio šaltinis

• Galimybė

bendrauti• Priemonė, pa­

dedanti nusipirkti draugystę

• Priemonė, padedanti linksminti kitus

Jei jūsų centras yra:

Jūsų požiūris Malonumai

j kitas gyvenu Draugas ar draugai

no sritis Priešas ar priešai

Bažnyčia Jūs pats Principai

Sutuoktinis • Užsiėmimai, kurie suvienija, arba visai nesvarbūs

• Sutuoktinis yra vienintelis arge- riausias draugas

• Yra tik „mūsų" bendri draugai

• Sutuoktinis yra gynėjas arba priešas

• Veikla, kuria galima mėgautis kartu

• Jūsų pasitikė­jimas savimi priklauso nuo sutuoktinio

• Visos idėjos, kurios padeda kurti ir puoselėti santykius su sutuoktiniu

Šeima • Visos šeimos veikia arba gana nesvarbūs

• Šeimos draugai arba konku­rentai

• Kelia grėsmę šeimyniniam gyvenimui

• Šeima nuspren­džia, kas yra prieš*

• Padeda šeimai susivienyti

• Galima šeimos iširimo priežastis

• Pagalbos šaltinis ii

• Esate svarbi, tačiau tik viena šeimos dalis

• Taisyklės, padedančios išsaugoti tvirtą santuoką

• Šeimos interesai yra svarbiausi

Pinigai • Išlaidos ar aki­vaizdi ekono­minių sunkumų priežastis

• Kriterijus ren­kantis draugus - ekonominė nauda arba jų padėtis

• Ekonominiai varžovai

• Grėsmė jūsų ekonominiam saugumui

• Galimybė ma­žiau mokėti mokesčių

• Svetima ranka jūsų kišenėje

• Jūsų savi vertė priklauso nuo jūsų pajamų

• Svarbu tai, kas padeda uždirbti ir investuoti pinigus

SEPTYN

I SĖK

MĖS

LYDIMŲ

ŽMO

NIŲ

ĮPR

OČ

IAI

Darbas • Laiko gaišimas• Trukdo dirbti

• Pasirenkami iš bendradarbių arba bendram­inčių būrio

• Is esmės nebūtini

• Trukdo dirbti, mažinaproduktyvumą

• Reikalinga dėl įvaizdžio

• Laiko gaišimas

• Priklauso nuo jūsų vaidmens darbe

• Idėjos, padedan­čios siekti profe- sinėssėkmės

• Juos būtina pri­taikyti prie darbo sąlygų

Nuosavybė • Prekių įsigijimas, priklausymas kokiam nors klubui

• Asmeninė nuosavybė

• Prireikus gali būti naudingi

• Pasilinksminimųdalyviai

• Vagys ir apgavikai

• Tie, kurie turi daugiau nuosa­vybės ar užima aukštesnę padėtį

• ,Alano bažnyčia" - statuso simbolis

• Nepagrįstos kriti­kos arba gprio šaltinis

• Pasitikėjimas savimipriklauso nuo turi­mos nuosavybės

• Pasitikėjimas savimi priklauso nuo visuomeni­nės padėties

• Idėjos, kaip įsigyti daugiau nuosavybės

Malonumai • Svarbiausias gyvenimo tikslas

• Pagrindinis pasitenkinimo šaltinis

• Būtini asmeninei laimei

• Tie, kurie į gyvenimą žiūri pernelyg rimtai

• Tie, kurie verčia jausti kaltę ir ga­dina malonumą

• Trukdo atsipalaiduoti

• Verčia jausti kaltę

• Tas, kuris turi linksmintis

• Natūralūs po­traukiai, instink­tai, kuriuos reikia patenkinti

Draugas ar draugai

• Linksminatės visuomet su draugais

• Svarbiausia - visuotiniai renginiai

• Būtinybė priklausyti kokiai grupei, būti pripažintam ir populiariam

• Tie, kurie nepri­klauso jūsų ratui

• Bendri priešai suvienija draugui arba draugystės esmė

• Vieta, kur galima susitikti su žmonėmis

• Priklauso nuo kitų požiūrio

• Bijote būti at­stumti ar išjuokti

• Pagrindinės bendravimo su kitais taisyklės

A PR

IEDA

S 349

Jei jūsų centras yra:

Jūsų požiūris j kitas gyvenimo sritis Sutuoktinis Šeima Pinigai Darbas Nuosavybė

Priešas ar priešai

• Šalininkas ar atpirkimo ožys

• Užuovėja

(emocinė parama) arba

atpirkimo ožiai

• Priemonė, pade­danti kovoti arba įrodyti savo tiesą

• Vieta pasislėpti nuo priešų ar išlieti pyktį

• Kovos priemonės• Priemonės, pade­

dančios įsigyti sąjungininkų

• Vieta pasislėpti nuo priešų, slėptuvė

Bažnyčia • Palydovas, padeda* Pavyzdys, kaip

tarnauti bažnyčiai reikia laikytis ar pakelti bažnytinio atsiųstus mokymo, arba išbandymus atsiųstas

išbandymas

• Priemonė, padedanti remti bažnyčią ir šeimą

• Blogio šaltinis, jei jiems skiriama

daugiau dėmesio

negu bažnyčiai

• Laikina parama • Laikinas ir visai nereikšmingas dalykas

• Reputacija, geras įvaizdis

Jūs pats • Nuosavybė• Tai, kas teikia

malonumą ir pasitenkinimą

• Nuosavybė• Poreikių

tenkintoj a

• Poreikių

tenkinimo šaltinis

• Galimybė daryti „ką noriu“

• Įsiprasminimo priemonė, apsauga, geresnis

gyvenimas

350 SEPTY

NI

SĖKM

ĖS LYDIM

Ų ŽM

ON

IŲ

ĮPRO

ČIA

I

Principai • Abiem pusėms

naudingų

santykių partneris

• Draugai '• Galimybė

pasitarnauti kitiems, įnešti savo indėlį ir įsiprasminti

• Galimybė perrašyti daugelio kartų rašytus scenarijus

• Padeda atlikti prioritetinius

darbus, siekti svarbiausių savo

tikslų

• Galimybė

prasmingai pritaikyti savo talentą ir

sugebėjimus• Materialinių

vertybių šaltinis• Harmoningai

paskirstytas

laikas, prioritetų ir vertybių darna

• Galimybių šaltinis• Atsakomybė,

rūpestis• Mažiau svarbi už

žmones vertybė

Jei jūsų centras yra:

Jūsų požiūris : Malonumai

{ kitas gyvenin Draugas ar draugai

no sritis Priešas ar priešai

Bažnyčia Jus pats Principai

Priešas ar priešai

• Poilsis ir atsi­palaidavimas prieš kitą kovą

• Tie, kurie pa­laiko ar atjaučia

• Kantais tie, kurie turi tuos

pačius priešus

• Neapykantos

objektas• Asmeninių

problemų šaltinis

• Tie, kurie ver­čia gintis ar teisintis

• Priemonė, padedanti pateisinti savo elgesį

• Esate auka• Jums trukdo

priešai

• Pasiteisinimas, kodėl šmeižiate priešus

• Įrodymai, kad

jūsų priešai neteisūs

Bažnyčia • Nekalti malo­numai kaip ga­limybė ben­drauti su kitais bažnyčios nariais

• Smerkiate kitus, kad švaisto laiką malonumams, jaučiatės teisūs ir jų atsisakote

• Kiti bažnyčios nariai

• Netikintieji ir tie, kurie ne­priima bažny­čios mokymo

arba kurie jam smarkiai prieštarauja

• Aukščiausias prioritetas, gyvenimo vedlys

• Savivertė priklauso nuo jūsų veiklos bažnyčioje, nuo įnašo į bažnyčią arba nuo jūsų tikėjimą

atspindinčių

darbų

• Bažnytinės doktrinos

• Paklusnumas bažnyčiai

352 SEPTY

NI

SĖKM

ĖS LYDIM

Ų ŽM

ON

IŲ

ĮPRO

ČIA

I

Jūs pats • Nusipelnėte malonumų

• „Mano teisės"• „Mano

poreikiai44

• „Mano“ • išlaikytojas, rėmėjas

Įsiprasminimo, •pasiteisinimošaltinis

Priemonė, padedanti patenkinti savo interesus

• Esate geresni, •

šaunesni, teisin­gesnis už kitus •

• Manote, kad

teisingai elgia­tės, rūpinda­miesi vien sa­vais interesais

Pasiteisinimo

šalintis Idėjos, kurias galima pritai­kyti mano poreikiams

Principai • Visa veikla teikiadžiaugsmą, nes gyvenate

prasmingą

gyvenimą• Tikras

atsinaujinimas, būtinasharmoningam,integruotamgyvenimobūdui

• Prasmingo • bendravimo partneriai

• Patikėtiniai, su

kuriais

dalijatės, kuriems tarnaujate ir kuriuos palaikote

Nėra tikrų • „priešų" - tai žmonės, kurie turi kitokias paradigmas ir

kitokius • planus, jūs juos stengiatės suprasti ir jais domitės

Institucija,kuri padedapažintiteisingusprincipusGalimybėįnešti savoindėlį,tarnautikitiems

• Unikalus, ta- • lentingas, kū­rybiškas as­muo, esantis

tarp daugelio

unikalių, ta­lentingų, kū- • rybiškų žmo­nių; būdami nepriklausomi ir bendradar­biaudami, ga­lite pasiekti didelių dalykų

Amžini gamtos

dėsniai, kurių nepaisymas neišvengiamai duos neigiamų

rezultatų Jei paisote jų, jie padeda tobulėti ir siekti laimės

A PR

IEDA

S 353

B p r i e d a s

II KVADRANTODIENA JŪSŲ BENDROVĖJE

B PRIEDAS 3 5 7

T o l ia u pa teik ia m i d a r b o d ie n o s p l a n a v im o pa v y z d ž ia i ir jų ana­lizė - jūs pamatysite, kaip II kvadranto paradigma praktiškai keičia verslo aplinką.

Įsivaizduokite, kad jūs esate stambios farmacinės įmonės rinkoda- ros skyriaus vadovas. Netrukus prasidės jūsų eilinė darbo diena. Taigi pirmiausia jūs išsiaiškinate, kokius darbus turite adikti, ir paskaičiuo­jate, kiek laiko skirsite kiekvienam iš jų.

Štai sąrašas visų darbų, nesuskirstytų pagal svarbą:

1. Norite papietauti su generaliniu direktoriumi (valanda ar pusan­tros).

2. Jums pavedė sudaryti viešųjų ryšių išlaidų sąmatą (2 ar 3 dienos).3. Susikaupė daug dokumentų, kuriuos turite peržiūrėti (valanda ar

pusantros).4. Su prekybos skyriaus vadovu (jo kabinetas koridoriaus gale) turite

aptarti praėjusio mėnesio prekybos rodiklius (4 valandos).5. Turite atsakyti į keletą sekretorės atrinktų skubių laiškų (1 valanda).6. Norėtumėte peržiūrėti susikaupusius neperskaitytus medicininius

žurnalus (pusė valandos).7. Jums reikia pasiruošti prekybininkų susirinkimui, vyksiančiam kitą

mėnesį (2 valandos).8. Sklinda kalbos, kad kokybės kontrolė atmetė paskutinę X produk­

to partiją.9. Kažkas iš Maisto ir vaistų administracijos (FDA) nori pasikalbėti

su jumis apie X produktą (pusė valandos).10. 14 valandą vyks bendrovės valdybos susirinkimas, tačiau jūs dar

nežinote, apie ką bus kalbama (1 valanda).

Dabar skirkite keletą minučių ir pabandykite efektyviai suplanuo­ti savo dieną - kaip moko pirmieji trys įpročiai.

Darbotvarkė (nuo 8 iki 17 val.)

358 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

8

910

11

12

1314

15

16-17

Pasiūliau jums suplanuoti tik vieną dieną, tuo būdu atmesdamas būtinybę atsižvelgti j kitus savaitės darbus, kas nepaprastai svarbu tai­kant ketvirtosios kartos laiko vadybos metodus. Tačiau II kvadranto į principus orientuotų paradigmų pranašumu galite akivaizdžiai įsitikinti netgi planuodami vienos darbo dienos devynių valandų laikotarpį.

Visiškai aišku, kad dauguma darbų sąraše yra I kvadranto. Išskyrus šeštą - perskaityti medicininius žurnalus - visi kiti yra ir skubūs, ir svarbūs.

Jei taikote trečios kartos laiko vadybos metodus ir savo veikloje išskiriate prioritetinius tikslus, veikiausiai remdamiesi kokiu nors pla­navimo šablonu sunumeruosite darbus skaičiais (1, 2, 3) arba raidė­mis (A, B, C). Taip pat apsvarstysite šalutinius faktorius - kada kiti žmonės galės susitikti su jumis, paskaičiuosite, kiek laiko pietausite - ir tada, atsižvelgdami į juos, susiplanuosite dieną.

Daugelis trečios kartos laiko vadybininkų prisipažino, kad jie pla­nuoja savo darbo dieną būtent taip, kaip aš ir papasakojau. Jie, atsi­žvelgdami į įvairias aplinkybes, susiplanuoja, kada kokį veiksmą at­liks, ir įvykdo arba bent pradeda vykdyti daugumą užduočių. Darbus, kurių nespėjo atlikti, jie perkelia kitai dienai.

Štai daugelis atsakė, kad ryte, tarp aštuonių ir devynių, jie išsiaiš­kintų valdybos susirinkimo darbotvarkę, kad galėtų pasiruošti, paskui

B PRIEDAS 3 5 9

susitartų kartu papietauti su generaliniu direktoriumi, tada paskam­bintų Maisto ir vaistų administracijos atstovui. Valandą ar dvi jie skirtų pokalbiui su prekybos skyriaus vadovu, tada atsakytų j skubius ir svar­bius laiškus, paskui patikrintų, ar tiesa, kad kokybės kontrolė sulaikė X produkto partiją. Likusį laiką iki pietų jie arba ruoštųsi susitikti su generaliniu direktoriumi, arba dar pasigilintų į valdybos susirinkimo darbotvarkę, arba imtų spręsti X produkto kokybės problemas, arba pradėtų analizuoti praėjusio mėnesio prekybos statistiką.

Po pietų jie užsiimtų darbais, kurie, kaip anksčiau minėjome, va­kar buvo nebaigti, ir/arba atsakytų į pačius svarbiausius ir skubiausius laiškus, kad bent kiek sumažintų jų krūvą, taip pat atliktų kitus sku­bius darbus

Dauguma žmonių prisipažino, kad kitų metų viešųjų ryšių išlaidų sąmatą ir pasiruošimą kito mėnesio susirinkimui jie atidėtų tam lai­kui, kai bus mažiau I kvadranto darbų. Akivaizdu, kad pastarosios dvi užduotys yra II kvadranto - jas reikia stropiai apsvarstyti ir suplanuo­ti. Medicininių žurnalų skaitymą jie taip pat atidėtų į šalį, nes tai irgi yra II kvadranto darbas, bet ne toks svarbus kaip du pirmieji.

Taip paprastai planuojama trečios kartos laiko vadybos metodais, nors, žinoma, užduočių atlikimo eiliškumą kiekvienas gali nusistatyti kitokį. O kaip jūs planuojate savo veiklą? Taikote trečiosios kartos me­todus? Ar teikiate pirmenybę II kvadranto darbams — planuojate ketvir­tosios kartos metodais?

II kvadranto veiklaDabar paanalizuokime, kaip galima suplanuoti veiklą teikiant pir­

menybę II kvadranto užduotims. Planas, kuri čia aptarsime, yra vie­nas iš galimų variantų; jų gali būti ir daugiau.

Kaip II kvadranto veiklos vadybininkas visų pirma turite žinoti, kad didžiausia dalis P (produktai) veiklos priklauso I kvadrantui, o didžiausia dalis GP (gamybos priemonės, ištekliai) veiklos — II kvadrantui. Todėl, norėdami efektyviai valdyti I kvadrantą, turite rū­pintis II kvadranto dalykais: užbėgti už akių daugeliui problemų, ieš­koti naujų galimybių, tarti „ne“ III ir IV kvadranto darbeliams.

3 6 0 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

14 v a l . T a r y b o s p o sė d is . Tarkime, kad šio posėdžio darbotvarkė nesudaryta, o jei ir sudaryta, jūs sužinosite ją tik atvykęs į vietą. Taip, beje, dažnai būna. Darbuotojai į tokius posėdžius paprastai ateina ne­pasiruošę, kalba, kas šauna į galvą, o patys posėdžiai vyksta neorgani­zuotai, dažniausiai sprendžiant I kvadranto problemas, skubias ir svar­bias, apie kurias prieš posėdį daugelis net nebuvo girdėję. Tokios suei­gos dažnai tėra pirmininko ego demonstravimas, jos - tikras laiko švaistymas.

Dažnai tokiuose susirinkimuose II kvadranto veikla priskiriama prie „kitų reikalų". O „kitiems reikalams" laiko nelieka, nes, kaip tei­gia Parkinsono dėsnis*, „darbas, kad ir kiek jo mažai, turi savybę plės­tis ir užpildyti visą darbo dieną“. (Darbu šiuo atveju laikoma I kvad­ranto veikla.) O jei laiko ir lieka, visi yra taip užimti, jog apie II kvad­rantą galvoti vis viena nepajėgia.

Norėdami aprėpti II kvadrantą, galėtumėte pasiūlyti į darbotvarkę įtraukti klausimą, kaip efektyviau rengti valdybos posėdžius. Galėtu­mėte skirti ryte valandą ar dvi ir parengti šia tema kalbą. Net jei jums duotų kalbėti vieną kitą minutę, galite sudominti dalyvius, kad kita­me posėdyje jums leistų išdėstyti savo idėją išsamiau. Savo kalboje galėtumėte pabandyti įtikinti kolegas, kaip svarbu iš anksto žinoti posėdžio rengimo tikslą - tada kiekvienas valdybos narys turėtų gali­mybę išsakyti savo nuomonę ir pateikti pasiūlymus, o į galutinę dar­botvarkę, kurią sudaro valdybos primininkas, būtų galima įtraukti kūrybiško mąstymo reikalaujančias II kvadranto problemas, o ne me­chaniškai sprendžiamus I kvadranto reikalus.

Savo pranešime taip pat galėtumėte pabrėžti, kaip svarbu tuojau pat po susirinkimo išsiųsti visiems dalyviams protokolą su užduoti­mis ir atsiskaitymo terminais. Visi šie nutarimai turėtų būti įtraukti į ateities planus ir iš anksto išsiųsti, kad darbuotojai, kurie privalės juos vykdyti, turėtų pakankamai laiko juos išanalizuoti.

* Cyril Northcote Parkinson (1909-1993) - anglų istorikas, daugelio knygų autorius. Šiuo „dėsniu" jis pašiepė neefektyvią biurokratinę valdymo sistemą (red.).

B PRIEDAS 3 6 1

Tai tik vienas pavyzdys, kaip ruošiantis antros valandos valdybos susirinkimui sutelkti dėmesį į II kvadranto veiklą. Be abejo, turite būti proaktyvūs ir drąsūs, kad pasiūlytumėte tokiu būdu keisti dar­botvarkę. Taip pat turite elgtis apdairiai, kad nesukeltumėte bereika­lingų ginčų, taip dažnų įvairiausių valdybų posėdžiuose.

Visus kitus darbotvarkės punktus taip pat galite išanalizuoti mąs­tydami II kvadranto kategorijomis, galbūt išskyrus telefoninį pokalbį su FDA atstovu.

A ts a k y t i į m a is to ir v a is tų a d m in is tr a c ijo s a t s t o v o sk a m b u tį. Iš

patirties žinote, kad Maisto ir vaistų administracijai geriau skambinti iš ryto - jei kils problemų, galėsite skirti joms visą dieną. Tokio po­būdžio užduotį ne visada galite pavesti savo pavaldiniui, nes Admi­nistracija, galimas daiktas, dirba I kvadranto stiliumi, ir jos atstovas gali nenorėti bendrauti su jūsų patikėtiniu — tik su jumis.

Kaip valdybos narys, jūs galite bandyti pakeisti savo organizacijos darbo kultūrą tiesiogiai, tačiau šiuo atveju — kai bendraujate su kita organizacija - jūsų įtakos ratas nėra toks didelis, todėl paprasčiausiai padarysite taip, kaip jūsų prašė - paskambinsite. Jei pokalbio metu paaiškės, kad ši problema nuolatinė, galite „persijungti" į II kvadranto veiklą ir pasistengti ateityje išvengti panašių bėdų. Be abejo, turite elgtis apdairiai ir proaktyviai - tada, pasitaikius tinkamai progai, galė­site pakeisti bendravimo su Administracija stilių arba išspręsti kon­krečią problemą taip, kad ateityje ji nepasikartotų.

P ie tū s su g e n e r a lin iu d ir e k to r iu m i. Kai pietausite su direktoriumi ramioje ir neformalioje aplinkoje, galite pasinaudoti proga ir aptarti kai kuriuos svarbius II kvadranto reikalus. Ryte galite skirti pusvalandį ar valandą ir tinkamai pasiruošti šiam pokalbiui, nors taip pat galite tiesiog mielai pabendrauti su direktoriumi, išgirsti jį be jokio specialaus plano. Ir vienu, ir kitu atveju tai yra proga sukurti geresnius santykius.

V iešų jų r y š ių iš la id ų są m a to s su d arym as. Spręsdami šį klausimą, jūs galėtumėte pasikviesti porą trejetą bendradarbių, kurie paprastai rūpinasi žiniasklaida, ir paprašyti jų parengti rekomendacijas - paskui

3 6 2 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

galbūt jums tereikės išsirinkti vieną iš jų ir padėti savo parašą. Arba galėtumėte išsirinkti vieną kitą gerai apgalvotą pasiūlymą ir išanali­zuoti, kokie būtų rezultatai įgyvendinus kiekvieną iš jų. Galbūt sugai­šite visą valandą - reikės aptarti darbo gaires, išteklius, atskaitomybės ir atlygio klausimus. Tačiau investavę valandą paskatinsite darbuoto­jus kūrybiškiau imtis darbo. Jeigu pirmiau to nedarėte, galbūt turėsi­te sugaišti daugiau laiko ir išaiškinti, kad norite iš jų „galutinio rezul­tato", kad to pasiekti jie gali sinergiškai vertindami vienas kito skirty­bes ir ieškodami geriausio alternatyvaus sprendimo.

D o k u m e n tų tvark ym as. Užuot stačia galva puolę tvarkyti dokumentų, jūs turėtumėte kasdien skirti pusvalandį ar valandą ir pradėti mokyti savo sekretorę tinkamai atlikti šią užduotį - tai gali trukti keletą savaičių ar mėnesių, tačiau sekretorė išmoks dirbti galvodama apie darbo rezultatus, o ne apie metodus.

Jūsų sekretorė turėtų išmokti peržiūrėti atsiųstus dokumentus ir korespondenciją, išanalizuoti juos ir, jei įmanoma, pati juos sutvarky­ti. Korespondenciją ar dokumentus, kuriuos galite sutvarkyti tik jūs, ji turėtų suskirstyti pagal svarbą ir kartu su pastabomis bei pasiūly­mais pateikti jums. Tokiu būdu per keletą mėnesių sekretorė išmok­tų pasirūpinti 80 - 90 procentų jums siunčiamų dokumentų ir kores­pondencijos, beje, tą ji gali adikti daug geriau negu jūs, nes jūsų dė­mesys nuolat sutelktas į II kvadranto galimybes, todėl I kvadranto dalykams jūs neturite laiko.

P re k y b o s sk y r ia u s v a d o v a s i r p ra ėju sio m ėn esio prekyba. Spręsda­mi šią savo darbotvarkės problemą, visų pirma galėtumėte pasitik­rinti, ar jūsų santykiai su prekybos skyriaus vadovu paremti II kvad­ranto filosofija. Nebūtinai turite numatyti kiekvieną savo žodį, - esmė tokia, kad, norėdami veiksmingai spręsti chroniškas I kvad­ranto problemas, turėtumėte sutelkti dėmesį į II kvadrantą, o I kvad­ranto veikla domėtis tiek, kiek reikalauja neatidėliotini klausimai. Galite išmokyti savo sekretorę, kad ji pasirūpintų daugeliu jūsų už­duočių, o jums perduotų tik svarbiausias. Prieš tai veikiausiai turėsi­te paaiškinti prekybos skyriaus vadovui ir kitiems kolegoms (tai yra II kvadranto veikla), kad jūsų darbas yra lyderiauti, o ne vadovauti

B PRIEDAS 3 6 3

ir nurodinėti, kaip atlikti kiekvieną darbelį. Palaipsniui visi pradės suprasti, kad su jūsų sekretore jie gali daug racionaliau išspręsti pro­blemą negu su jumis, ir suteiks jums daugiau laiko užsiimti II kvad­ranto veikla.

Jei prekybos skyriaus vadovas įsižeistų, kad turi tvarkyti reikalus su jūsų sekretore, bet ne su jumis, turėtumėte pirma pasirūpinti savo santykiais, užsitarnauti jo pasitikėjimą ir tik tada išdėstyti tokio veik­los organizavimo privalumus.

P e r ž iū r ė t i m ed ic in in iu s ž u r n a lu s . Peržiūrėti dar neperskaitytus me­dicininius žurnalus - tai II kvadranto darbas, kurį esate linkę atidėlioti. Tačiau naujausią savo veiklos srities literatūrą turite skaityti nuolat - tik taip palaikysite profesinį lygį. Todėl skyriaus susirinkime galite pasiūlyti pavaldiniams domėtis naujausia medicinine informacija. Kiekvienas galėtų skaityti vis kitą žurnalą ir per susirinkimą tą infor­maciją paskelbti kolegoms. Taip pat jūsų darbuotojai galėtų keistis vertingais straipsniais, kurių medžiaga yra naudinga visiems.

P a s ir u o š t i k i t o m ėn esio p rek yb in in k ų su sir in k im u i. Žvelgdami į šį punktą iš II kvadranto veiklos pozicijų, galėtumėte sušaukti grupelę sau pavaldžių darbuotojų ir pavesti jiems kruopščiai išanalizuoti pre­kybininkų poreikius. Jūsų pavaldiniai iki tam tikro nustatyto laiko turėtų parengti problemų sprendimo rekomendacijas, kad jūs galė­tumėte tinkamai pasiruošti susirinkimui. Paprašykite, kad jie išsiaiš­kintų kiekvieno prekybininko ar prekybininkų grupės poreikius ir pageidavimus - juos įtrauktumėte į darbotvarkę ir iš anksto išsiunti- nėtumėte dalyviams, kad šie turėtų pakankamai laiko pasiruošti su­sirinkimui.

Užuot pats sudarinėjęs susirinkimo darbotvarkę, galite paskirti tą darbą mažoms grupelėms pavaldžių darbuotojų, atstovaujančių skirtingoms prekybos sritims ir skirtingiems požiūriams. Sudarykite jiems galimybę konstruktyviai ir kūrybiškai bendradarbiauti, tegu jie tik pateikia jums galutines rekomendacijas. Jei jūsų darbuotojai nėra pratę atlikti tokių užduočių, motyvuokite juos per susirinkimą. Galite paaiškinti, kodėl tai yra naudinga visiems. Jūs paskatinsite darbuotojus galvoti apie darbo rezultatus, kūrybiškai bendradarbiauti tarpusavyje,

3 6 4 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

jie supras, kad patys atsako už visą organizacinį darbą, kad tik nuo jų priklauso, ar bus pasiekti skyriaus tikslai.

X p r o d u k ta s IR k ok yb ės k o n t r o lė . Dabar aptarkime, kaip galėtu­me išspręsti aštuntąjį darbotvarkės klausimą - dėl X produkto koky­bės. Visų pirma turėtumėte išsiaiškinti, ar tai nuolat besikartojanti ir dažna problema. Jei taip, galite sudaryti specialią grupelę, kuri išanali­zuotų tikrą situaciją ir problemų priežastis bei pateiktų jums reko­mendacijas, kaip tas problemas išspręsti - galbūt, jei įmanoma, net patys išspręstų, o jus tik informuotų.

II kvadranto darbo dienos esmė yra tokia: dauguma užduočių pa- skirstote pavaldiniams ir apmokote juos, pasiruošiate tarybos susirinki­mui, paskambinate Maisto ir vaistų administracijos atstovui, prasmin­gai bendraudami papietaujate su generaliniu direktoriumi. Galvoda­mi apie ateitį ir besirūpindami savo GP, galite tikėtis, kad po kelių savaičių ar mėnesių I kvadranto darbų nebeturėsite planuoti apskritai.

Jums gali pasirodyti, kad toks veiklos planavimas yra labai ideali­zuotas. Jūs net galite paklausti, ar vadovams apskritai dera dirbti I kvadranto darbus. Sutinku - tai idealizuota. Tačiau šioje knygoje aš kalbu apie žmones, kurie dirba labai efektyviai, o ne apie kitokius. Efektyvumas - tai idealių rezultatų siekis.

Be abejo, kada ne kada jums pasitaikys atlikti ir I kvadranto dar­bus. Netgi ir geriausiai apgalvoti II kvadranto planai kartais lieka ne­įgyvendinti. Vis dėlto taip planuodami labai smarkiai mažinate I kvad­ranto darbų skaičių, o turėdami mažiau darbų, atliksite juos kur kas lengviau ir be įprastinės įtampos, kuri taip neigiamai veikia jūsų spren­dimus ir sveikatą. Suprantama, toks planavimas iš jūsų pareikalaus daug kantrybės ir užsispyrimo. Galbūt šiuo būdu vienos kitos proble­mos arba net daugelio jų išspręsti iš karto negalėsite. Bet jei jums pavyks taip adikti bent dalį savo užduočių ir jei įtikinsite kolegas dirbti taip pat, anksčiau ar vėliau jus aplankys didžiulė sėkmė.

Kaip jau sakiau, šeimoje ar mažoje verslo bendrovėje tokiu būdu paskirstyti darbus galite ne visada, bet tai nereiškia, kad turėtumėte atsisakyti II kvadranto mąstymo, kuris padeda kūrybiškai veikti savo įtakos rate ir sumažinti krizinių I kvadranto problemų skaičių.

A pie FranklinCovey

BENDROVĘ

MISIJOS TEIGINYSMes skatiname žmones ir organizacijas visada siekti pačių iškiliau­

sių tikslų.

MŪSŲ ESMINIAI ĮSITIKINIMAI

Mes tikime, kad:

1. Žmonės iš prigimties turi gebėjimą siekti didžių dalykų, jie taip pat turi galimybę rinktis.

2. Principai, nepavaldūs laikui ir universalūs, yra itin efektyvios veik­los pamatas.

3. Lyderiškumas - tai pasirinkimas, kurį gali padaryti tik tvirto cha­rakterio žmogus. Didieji lyderiai skatina žmones atskleisti savo ta­lentus ir aistringai siekti kilnių tikslų.

4. Efektyvios veiklos Įpročius galite išsiugdyti tik nuosekliomis, integruotomis pastangomis.

5. Produktyviai dirbti galite tik paisydami P/GP pusiausvyros®: vienodai rūpindamiesi ir rezultatais, ir savo pajėgumu gaminti.

VERTYBĖS

1. Ištikimybė principams. Mes nuoširdžiai tikime savimi, todėl iš visų jėgų stengiamės visada laikytis mūsų skelbiamų principų ir metodų.

2. Ištikimybė vartotojams. Mes be jokių išimčių duodame savo klientams tai, ką esame pažadėję. Mūsų sėkmė neįmanoma be mūsų klientų sėkmės.

3 6 5

3 6 6 SEPTYNI SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

3. Pagarba asmenybei. Mes vertiname vienas kitą, taip pat ir kiek­vieną su mumis arba mums dirbantį žmogų.

4. Pelnas. Pelnas ir tobulėjimas - tai mūsų organizacijos kraujas. Pel­nas suteikia mums galimybę vykdyti mūsų misiją ir įgyvendinti viziją.

FranklinCovey (NYSE:FC) - moko paskirus žmones, grupes ir or­ganizacijas efektyvios veiklos metodų. Mūsų bendrovė - pasaulinis šios srities lyderis. Mūsų klientai - tai 90 procentų bendrovių iš žur­nalo Fortune 100 sąrašo, 75 procentų bendrovių - iš Fortune 500 sąrašo, taip pat tūkstančiai mažų ir vidutinio dydžio įmonių, įvairių valstybinių organizacijų, švietimo įstaigų. Mes rengiame kursus, vie­šus seminarus, konsultuojame bendroves, dirbame su atskirais žmo­nėms, leidžiame paslaugų katalogus, turime 140 mažmeninių par­duotuvių, kuriose prekiaujame organizacine technika; mūsų elektro­ninis adresas - www.franklincovey.com

FranklinCovey turi 2000 partnerių, teikiančių profesionalias paslau­gas, produktus ir medžiagą dvidešimt aštuoniomis kalbomis trisde­šimt devyniuose padaliniuose devyniasdešimt penkiose pasaulio šalyse.

Programos ir paslaugos:

• xQ Apžvalga ir apklausa (priemonė, skirta vadovams įvertinti savo organizacijos našumo koeficientą)

• Žmonės, kuriems labai sekasi, ir septyni jų įpročiai (seminarai).• Keturios vadovų disciplinos (darbo sesija).• FOCUS: Prioritetų siekimas (seminarai).• Keturi vadovo vaidmenys (seminarai).• FranklinCovey planavimo sistema.

Jei norite daugiau sužinoti apie FranklinCovey siūbmas prekes ir paslaugas, skambinkite telefonu:

1-888-868-1776 arba 1-801-817-1776, arba apsilankykite svetainėje www.franklincovey.com

A pie a u t o r ių

3 6 7

Stephenas R. Covey’us — visame pasaulyje pripažintas valdymo ir vadovavimo specialistas, šeimos ugdymo ekspertas, mokytojas, or­ganizacijų konsultantas bei knygų autorius. Organizacijas ir šeimas jis moko lyderiškumo meno ir gyventi pagal teisingus principus. Dakta­ras Covey’us Harvardo universitete jgijo magistro laipsnį, o Brigha- mo Youngo universitete - daktaro laipsnj; Brighamo Youngo univer­sitete jis vėliau buvo organizacijų funkcionavimo ir verslo vadybos profesorius, taip pat universiteto ryšių su visuomene direktorius ir prezidento padėjėjas.

Daktaras Covey’us yra kelių populiarių knygų autorius. Žinomiau­sia - Septyni sėkmės lydimų žmonių įpročiai (The 7 Habits ofHighly Effective People). Ši jo knyga - vienas iš geriausių XX amžiaus darbų apie verslą, ji įtraukta į geriausių visų laikų šios srities knygų dešimtu­ką. Septyni įpročiai išversta į daugiau nei trisdešimt aštuonias kalbas ir išleista bendru 15 milijonų tiražu. Kiti jo literatūriniai kūriniai buvo parduoti 20 milijonų tiražu.

Stephenui R. Covey’ui, devynių vaikų tėvui ir keturiasdešimt trijų anūkų seneliui, organizacija NationalFatherhoodInitiative suteikė gar­bingą 2003 metų Tėvo vardą. Kaip sako pats daktaras Covey’us, tai pats didžiausias jo gyvenimo pasiekimas.

Kiti jo apdovanojimai: Tomo Moro koledžo medalis už ištikimą tarnystę žmonijai; 1999 metais - geriausio oratoriaus vardas; 1998 metais - tarptautinis sikhų fondo apdovanojimas; 1994 metais - tarp­tautinis verslininko apdovanojimas ir Nacionalinis apdovanojimas už viso gyvenimo pasiekimus verslo valdymo srityse. Taip pat daktaras Covey’us yra vienas iš 25 žurnalo Times išrinktų įtakingiausių ameri­kiečių, jis apdovanotas septyniais garbės daktaro laipsniais.

Daktaras Stephenas R. Covey’us yra vienas iš bendrovės Frank- linCovey įkūrėjų ir jos vicepirmininkas. Bendrovė turi padalinius 123 pasaulio šalyse. FranklinCovey vadovaujasi daktaro Covey’aus vizija ir siekia įkvėpti bei paskatinti keistis ir tobulėti viso pasaulio žmones bei organizacijas.

Covey, Stephen R.Co-287 7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai / Stephen R. Covey; iš

anglų kalbos vertė Virginija Šileikienė. - Kaunas: Mijalba, 2006. - 368 p.

ISBN 9955-599-34-0Stephenas Covey’us pateikia holistinį, integralų, principais pa­

remtą asmeninių bei profesinių problemų sprendimo būdą. Auto­rius savo įžvalgomis ir gyvenimiškais pavyzdžiais nuosekliai moko gyventi garbingai, oriai ir tarnaujant žmonėms. Jo aprašomi prin­cipai padeda prisitaikyti prie pokyčių, o iš jų kylanti išmintis ska­tina šiuose pokyčiuose ieškoti naujų galimybių. Ši knyga - kiekvie­no žmogaus sėkmės raktas, nesvarbu, koks būtų jo gyvenimo tikslas.

UDK 159.9

Stephen R. Covey 7 SĖKMĖS LYDIMŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI

Iš anglų kalbos vertė Virginija Šileikienė Redagavo Andrius Rondomanskis Dailininkė Daiva Šulgaitė

Tiražas 2200 egz.Išleido leidykla „Mijalba“, Kaunas, tel. 8 687 86760EI. paštas info@mijalba.comwww.mijalba.comSpausdino „Arx Baltica“ spaudos namai, Veiverių g. 142 b, 46353 Kaunas Tel. 8 37 465440, ei. paštas kaunas@arxbaltica.lt Kaina sutartinė

Nedaugelis taip ilgai, stropiai ir išsamiai ty­rinėjo organizacijų ir žmonių sėkmingos veiklos principus. Knyga Septyni sėkmės lydi­mų žmonių įpročiai duoda mums realią ga­limybę tobulėti. Tai nuostabus kūrinys, ga­lintis pakeisti mūsų gyvenimą.

- TomPeters,knygos Tobulumo paieškos autorius

Stepheno R. Covey'aus knyga, be abejonės, yra puikiausias dešimtojo dešimtmečio psi­chologijos vadovėlis. Knygoje dėstomi prin­cipai yra visuotiniai. Antra vertus, principais naudotis nėra paprasta. Gyvenime kaip operoje - prieš dainuojant scenoje, privalu ilgai repetuoti!

- Ariel Bybee, operos solistė

Laimėti yra įprotis. Pralaimėti taip pat yra įprotis. Dvidešimt penkeri apmąstymų ir tyrinėjimų metai padėjo knygos autoriui suprasti, kad kiekvieno žmogaus laimė ir sėkmė priklauso nuo įpročių, kurių skati­namas jis daro savo sprendimus.

- Ron Zemke, rinkos tyrimų ekspertas

Nepažįstu kito autoriaus, kuris būtų tiek daug padėjęs mūsų visuomenės lyderiams... Nėra nė vieno raštingo žmogaus, kuris ne­būtų pasisėmęs naudos, skaitydamas šią knygą.

- Senatorius Orrin G. Hatch

P A R D U O T A D A U G I A U N E I 15 M I L I J O N Ų

Stephenas Covey'us pateikia holistinį,

integralų, principais paremtą asmeninių bei profesinių problemų sprendimo

būdą. Autorius savo įžvalgomis ir gyve­

nimiškais pavyzdžiais nuosekliai moko

gyventi garbingai, oriai ir tarnaujant

žmonėms. Jo aprašomi principai padeda

prisitaikyti prie pokyčių, o iš jų kylanti

išmintis skatina šiuose pokyčiuose ieško­

ti naujų galimybių.

Ši knyga — kiekvieno žmogaus sėkmės raktas, nesvarbu, koks būtų jo gyvenimo tikslas. Tai knyga, raginanti mąstyti.

- Edward Brennan, mažmeninės prekybos parduotuvių tinklo tarybos pirmininkas, prezidentas ir valdytojas

Autorius kalba apie amžinąsias tiesas, jis įprasmina ja s ir apsaugo mus nuo tuščių psichologinės savitaigos plepalų, kurių gausu dabar­tinėje „sėkmės^ literatūroje. Autorius nėra nei optimistas, nei pesi­mistas - jis tik i realiu žmogaus gebėjimu tobulėti ir keistis.

- Steve Labunski, radijo ir televizijos stoties direktorius

Stephenas Covey ’usparašė nuostabią knygą apie žmogiškąją būtį. Jis elegantiškai ir įžvalgiai pateikė dalykus, kurie mums rūpi labiausiai. Manau, ją tiesiog būtina padovanoti visiems savo draugams.

- Waren Bennis, knygos Tapimas lyderiu autorius

... viena iš populiariausių visų laikų knygų.- žurnalas Fortune

ISBN 9955-599-34-0

9 7 8 9 9 5 5 5 9 9 3 4 0