pagrindinĖs mokyklos rusŲ (uŽsienio) …...5. trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1....
TRANSCRIPT
Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO)
KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
LIETUvOS RESPUBLIKOS švIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUvOS RESPUBLIKOS SOcIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
Vilnius, 2008
© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008
Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“
Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius
EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas
K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !
PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS
�
5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:5.1. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: ugdymo/si proceso valdymas; rusų kalbos gebėjimų ugdymas/is; profesinės veiklos tobulinimas.5.�. Rusų (užsienio) kalbos mokytojas dirba pagrindinėje mokykloje. 5.4. Rusų (užsienio) kalbos mokytojas veda rusų kalbos pamokas, vertina mokinių poreikius, planuoja veiklą, kuria ugdymo/si aplinką, vertina mokinių pažangą, lavina mokinių gebėjimus, analizuoja ir tobulina savo profesinę veiklą, savarankiškai dirba dinamiškose ir kintančiose aplinkose, kuria prevencinę aplinką, padedančią išvengti konfliktų, ugdo tolerantiškumą.5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.6. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo tikslas – planuoti, organizuoti, valdyti ir vertinti rusų (užsienio) kalbos ugdymo/si procesą.7. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.8. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.9. Sėkmingam pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji asmens gebėjimai:
I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKvIZITAI
1. Profesinio išsilavinimo lygis –penktasis.2. Valstybinis kodas – S514505.�. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.
II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209
4
9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. taktiškumas; 9.7. tolerantiškumas;9.8. matematinis raštingumas;9.9. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
5
veiklos sritys Kompetencijos1. Ugdymo/si proceso valdymas 1.1. Kurti saugią mokinio aplinką
1.2. Tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymo/si procesą1.�. formuoti savarankiško mokymo/si įgūdžius1.4. Vertinti mokinių pasiekimus
2. Rusų kalbos gebėjimų ugdymas/is 2.1. Suprasti sakytinę ir rašytinę rusų kalbą2.2. Komunikuoti taisyklinga rusų kalba2.�. Ugdyti/s bendrąją rusų kalbos kultūrą2.4. Ugdyti/s sociokultūrinį ir tarpkultūrinį suvokimą
�. Profesinės veiklos tobulinimas �.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo/si proceso dalyviais�.2. Tobulinti profesinę veiklą �.�. Naudoti informacines komunikacijos priemones
Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo rengimo standarto1 priedas
PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO vEIKLOS SRITYS IR KOMPETENcIJOS
6
PAG
RIN
DIN
ĖS M
OK
YK
LOS
RU
SŲ (U
ŽSI
ENIO
) KA
LBO
S M
OK
YT
OJO
KO
MPE
TEN
cIJ
Ų R
IBO
S,
STU
DIJ
Ų T
IKSL
AI I
R K
OM
PET
ENc
IJŲ
vER
TIN
IMA
S
Pagr
indi
nės m
okyk
los r
usų
(užs
ieni
o) k
albo
s mok
ytoj
o re
ngim
o st
anda
rto
2 pr
ieda
s
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1. U
gdym
o/si
pr
oces
o va
ldym
as
1.1.
Kur
ti sa
ugią
m
okin
io a
plin
kąPs
icho
logi
nis m
ikro
klim
atas
.M
ater
ialio
ji ap
linka
.M
okym
o/si
pri
emon
ės.
Info
rmac
inės
tech
nolo
gijo
s.M
okin
ių st
ebėj
imo
apra
šai,
refle
ksijo
s.N
usta
tyta
s kal
bos m
okėj
imo
lygi
s.In
divi
dual
izuo
ta, i
nteg
ruot
a pr
ogra
ma.
Nus
taty
tas m
okym
osi s
tiliu
s.
1.1.
1. K
urti
pam
okoj
e da
rbin
gą,
pala
nkų
psic
holo
ginį
mik
rokl
imat
ąSu
mod
eliu
ota p
alan
ki u
gdym
o/si
ap
linka
.N
usta
tyti
mok
ymos
i stil
iai.
Suda
ryta
indi
vidu
aliz
uota
, in
tegr
uota
mok
ymo/
si p
rogr
ama.
1.1.
2. S
augi
ai ir
vei
ksm
inga
i pri
taik
yti
fizin
ę er
dvę,
naud
oti i
nfor
mac
ijos i
r ko
mun
ikac
ijos t
echn
olog
ijas,
įran
kius
ir
pri
emon
es1.
1.�.
Žin
oti u
gdyt
inio
psi
chik
os
raid
os ir
asm
enyb
ės u
gdym
o/si
dė
snin
gum
us1.
1.4.
Paž
inti
spec
ialiu
osiu
s vai
kų
pore
ikiu
s ir
išm
anyt
i rea
bilit
acijo
s ir
inte
grac
ijos g
alim
ybes
1.1.
5. N
usta
tyti
mok
inio
mok
ymos
i st
ilių
1.2.
Tik
sling
ai
plan
uoti
ir
orga
nizu
oti
ugdy
mo/
si
proc
esą
Bend
rojo
lavi
nim
o pr
ogra
ma.
M
etod
inės
nuo
rodo
s. Pa
mok
os st
rukt
ūra.
Tiks
lų r
ūšys
.M
etod
ų pa
siri
nkim
o kr
iteri
jai,
met
odų
grup
ės, m
etod
ų fu
nkci
jos.
Ugd
ymo/
si fo
rmos
.M
okym
o/si
pri
emon
ės.
Ište
klia
i. D
alyk
o tik
slai
.Pa
mok
os ti
ksla
s ir
užda
vini
ai.
Pam
oka.
1.2.
1. S
upra
sti b
endr
osio
se
prog
ram
ose
kelia
mus
rus
ų ka
lbos
m
okym
o tik
slus,
prin
cipu
s, di
dakt
ines
nuo
stat
as
Sufo
rmul
uoti
ir p
aaiš
kint
i m
okym
o/si
tiks
lai b
ei u
ždav
inia
i.Iš
anal
izuo
ti, p
alyg
inti
m
okym
o/si
met
odai
, nus
akyt
i jų
pran
ašum
ai ir
trūk
umai
.Pa
reng
tas p
amok
os ir
tem
inis
pl
anas
.Pa
lygi
nti į
vair
ūs m
okym
o/si
m
etod
ai.
Sugr
etin
tos m
okym
o/si
st
rate
gijo
s.Su
dary
tas i
r iš
anal
izuo
tas r
usų
1.2.
2. P
arin
kti m
okym
o/si
met
odus
, ug
dym
o fo
rmas
, tin
kam
as
mok
ymo/
si ti
ksla
ms p
asie
kti
1.2.
�. T
aiky
ti ši
uola
ikin
es u
gdym
o/si
te
chno
logi
jas,
mok
ymo/
si st
rate
gija
s, m
etod
us1.
2.4.
Org
aniz
uoti
popa
mok
inę v
eikl
ą
7
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
Mok
ymo/
si m
edži
aga.
U
gdym
o/si
met
odai
.Pa
pild
omas
ugd
ymas
.M
okym
osi s
trat
egijo
s.In
ovac
ijų ta
ikym
as.
Akt
yvin
imo
būda
i.M
otyv
acijo
s ska
tinim
as.
Bend
ravi
mo
kultū
ra.
Eduk
acin
ės te
chno
logi
jos.
Dar
bo k
aita
ir to
bulin
imas
.
1.2.
5. A
naliz
uoti
grįž
tam
ąjį r
yšį
kalb
os p
opam
okin
ės v
eikl
os
plan
as.
1.�.
for
muo
ti sa
vara
nkiš
ko
mok
ymos
i įg
ūdži
us
Sava
rank
iško
dar
bo fo
rmos
(p
roje
ktai
, raš
inia
i, pr
aneš
imai
ir k
t.).
Sava
rank
iško
dar
bo st
rate
gijo
s.Sa
vara
nkiš
ko d
arbo
eta
pai
(inte
resų
nus
taty
mas
, mot
yvav
imas
, ak
tyvi
nim
as, k
onsu
ltavi
mas
, ve
rtin
imas
).D
arbo
indi
vidu
aliz
avim
as,
leid
žian
tis k
iekv
iena
m m
okin
iui
išgy
vent
i sėk
mę.
Kūr
ybin
ės u
žduo
tys.
Test
ai.
1.�.
1. V
ertin
ti pa
žang
ą ir
mot
yvuo
ti m
okin
į tol
esne
i vei
klai
Suda
ryto
s ind
ivid
ualiz
uoto
s kū
rybi
nės u
žduo
tys,
sufo
rmul
uoti
jų v
ertin
imo
krite
rija
i.Iš
anal
izuo
tos t
eigi
amo
ugdy
tinių
ve
rtin
imo
nuos
tato
s.A
ptar
tos m
otyv
acijo
s teo
rijo
s.
1.�.
2. U
gdyt
i mok
inin
ių g
ebėj
imą
įsiv
ertin
ti ir
pas
itikė
ti sa
vim
i1.
�.�.
Tai
kyti
įvai
rias
sav
aran
kišk
o da
rbo
form
as ir
stra
tegi
jas
1.�.
4. Iš
man
yti i
r an
aliz
uoti
mok
inių
sk
atin
imo
galim
ybes
1.�.
5. P
uose
lėti
kūry
binę
vai
ko
pote
nciją
ir u
gdyt
i kūr
ybin
ius
gebė
jimus
1.4.
Ver
tinti
mok
inių
pa
siek
imus
Vert
inim
o st
rate
gijo
s, kr
iteri
jai,
met
odai
, tur
inys
(žin
ios,
įgūd
žiai
, ge
bėjim
ai).
Ats
iska
itym
o bū
dai (
pris
taty
mai
, ko
ntro
linia
i dar
bai,
test
ai, r
ašin
iai,
proj
ekta
i, m
okom
osio
s med
žiag
os
vizu
aliz
avim
as, d
ebat
ai, r
efle
ksija
, te
mos
apl
anka
s ir
t. t.)
.U
gdym
o/si
pro
ceso
vei
ksm
ingu
mo
vert
inim
as.
Met
odai
(ste
bėjim
as, p
okal
bis,
test
ai).
1.4.
1. N
umat
yti u
gdyt
inių
pas
ieki
mų
ir p
ažan
gos v
ertin
imo
stra
tegi
jas,
met
odus
ir k
rite
riju
s
Sufo
rmul
uoti
vert
inim
o kri
teri
jai.
Nus
akyt
i for
mal
aus i
r ne
form
alau
s (įs
i)ve
rtin
imo
būda
i.Pa
lygi
ntos
įvai
rios
ver
tinim
o si
stem
os.
Įver
tinti
ugdy
tinio
pas
ieki
mai
, jo
pas
ieki
mų
poky
tis.
Atli
ktas
dia
gnos
tinis
ugd
ytin
ių
paža
ngos
ir p
asie
kim
ų ty
rim
as.
1.4.
2. U
gdyt
i mok
inių
geb
ėjim
ą an
aliz
uoti
pasi
ekim
ų ra
idą,
įsiv
ertin
ti ir
pas
itikė
ti sa
vim
i1.
4.�.
Ugd
yti m
oksl
eivi
ų sa
viko
ntro
lę
taik
ant į
vair
ius (
įsi)
vert
inim
o bū
dus,
skat
inan
čius
pla
nuot
i ir
kore
guot
i sa
vo v
eikl
ą
8
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
Rez
ulta
tų a
naliz
ė, ap
iben
drin
imas
, iš
vado
s.2.
Rus
ų ka
lbos
ge
bėjim
ų ug
dym
as/is
2.1.
Sup
rast
i sa
kytin
ę ir
ra
šytin
ę ru
sų
kalb
ą
Gro
žinė
lite
ratū
ra, p
ublic
istin
iai,
mok
slin
iai t
ekst
ai, a
uten
tiška
ka
lba,
laiš
kai,
skel
bim
ai, r
ašte
liai,
bend
ravi
mo
situ
acijo
s
2.1.
1. S
uvok
ti ka
lbą
kaip
sist
emą
Pade
mon
stru
otas
sak
ytin
ės ir
ra
šytin
ės r
usų
kalb
os su
prat
imas
na
udoj
ant s
kaity
mo
ir k
laus
ymo
test
us.
Atli
ktas
ver
timas
. Su
dary
ta te
ksto
san
trau
ka.
2.1.
2. S
upra
sti s
akyt
inio
teks
to m
intį,
tu
rinį
, rei
kšm
iniu
s kom
unik
acin
ius
elem
entu
s2.
1.�.
Suv
okti
logi
nę te
ksto
stru
ktūr
ą, ry
šius
tarp
jo d
alių
, tek
sto
pras
mę,
kalb
os p
riem
ones
2.1.
4. N
audo
tis d
viej
ų ka
lbų
bend
rais
iais
, pro
filio
, aiš
kina
mai
siai
s ir
enc
iklo
pedi
niai
s žod
ynai
s bei
kita
pa
galb
ine
med
žiag
a2.
2. K
omun
ikuo
ti ta
isyk
linga
rus
ų ka
lba
Bend
ravi
mas
žod
žiu
(tar
imas
, in
tona
vim
as, i
nten
cijo
s, sa
kini
ų ir
te
kstų
kon
stra
vim
as, k
laus
imų
ir
atsa
kym
ų fo
rmul
avim
as, p
okal
bio
pala
ikym
as, b
endr
avim
as k
asdi
enėm
is
tem
omis
, kal
bos s
tiliu
s); b
endr
avim
as
rašt
u (g
ram
atin
ių k
onst
rukc
ijų
vart
ojim
as, r
ašym
o pl
anav
imas
ir k
t.).
Saky
tinia
i, ra
šytin
iai,
pasi
ekim
ų ve
rtin
imo,
dia
gnos
tinia
i tes
tai.
Mon
olog
ai, r
ašin
iai,
proj
ekta
i, di
ktan
tai,
inte
rviu
, tes
tai,
uždu
otys
, sa
vara
nkiš
ki d
arba
i.
2.2.
1. K
urti
įvai
raus
pob
ūdži
o už
duot
is ta
isyk
linga
rus
ų ka
lba
Pade
mon
stru
otas
žod
žių
reik
šmės
, gra
mat
inių
kat
egor
ijų,
sem
antin
ių fu
nkci
jų r
aišk
os
prie
mon
ių v
arto
jimas
.Su
dary
ti ir
pad
emon
stru
oti
tinka
mo
bend
ravi
mo
saky
tine
ir
rašy
tine
rusų
kal
ba p
avyz
džia
i įv
airi
ose
soci
alin
ės te
mat
ikos
si
tuac
ijose
.Pa
reng
ti ra
što
darb
ai,
pade
mon
stru
oti m
onol
ogin
iai
pasi
saky
mai
. Pa
dem
onst
ruot
as g
ebėj
imas
ta
isyt
i kla
idas
ir v
ertin
ti.A
tpaž
inta
s ir
char
akte
rizu
otas
ka
lbos
stili
us.
Pade
mon
stru
otas
žod
žių
reik
šmės
, gra
mat
inių
kat
egor
ijų,
sem
antin
ių fu
nkci
jų r
aišk
os
prie
mon
ių v
arto
jimas
.
2.2.
2. Ž
inot
i rus
ų sa
kytin
ės b
ei
rašy
tinės
kal
bos s
tilia
us, f
orm
os ir
st
rukt
ūros
ypa
tum
us2.
2.�.
Ana
lizuo
ti ir
ver
tinti
savo
bei
ki
tų k
omun
ikac
iniu
s geb
ėjim
us ir
nu
mat
yti j
ų pl
ėtot
ės g
alim
ybes
9
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
2.�.
Ugd
yti/s
be
ndrą
ją r
usų
kalb
os k
ultū
rą
Kal
bos e
tiket
as.
Kir
čiav
imas
.Sa
kini
o ko
nstr
ukci
ja.
Sem
antik
a.
2.�.
1. T
aisy
klin
gai b
endr
auti
rusų
ka
lba
įvai
rios
e si
tuac
ijose
Suda
ryti
tinka
mo
bend
ravi
mo
pavy
zdži
ai.
Atp
ažin
ti ir
cha
rakt
eriz
uoti
įvai
rių
regi
onų
kalb
os y
patu
mai
.2.
�.2.
Atp
ažin
ti ir
supr
asti
tart
ies
ir le
ksik
os sk
irtu
mus
, būd
ingu
s įv
airi
ems r
egio
nam
s2.
�.�.
Kry
ptin
gai v
adov
auti
ofic
ialia
m
ir n
eofic
ialia
m p
okal
biui
2.4.
Ugd
yti/s
so
ciok
ultū
rinį
ir
tarp
kultū
rinį
su
voki
mą
Ugd
ymo/
si tu
riny
s (ru
sų
taut
os is
tori
ja, g
eogr
afija
, tr
adic
ijos,
papr
očia
i, lit
erat
ūra,
po
litik
a, e
kono
mik
a, m
enas
, m
oksl
as).
Ugd
ymo/
si p
riem
onės
(dal
yko
med
žiag
a, e
ksku
rsijo
s, re
ngin
iai,
tarp
kultū
rini
ai m
aina
i).
Būdi
ngia
usi L
ietu
vos i
r Ru
sijo
s so
cial
inio
ir k
ultū
rini
o gy
veni
mo
pana
šum
ai ir
skir
tum
ai b
ei jų
ve
rtin
imas
.
2.4.
1. P
ažin
ti Ru
sijo
s kul
tūrą
, tr
adic
ijas,
soci
alin
į gyv
enim
ąA
pibū
dint
os R
usijo
s kul
tūro
s tr
adic
ijos,
tarp
kultū
rinė
sąv
eika
.A
pibū
dint
i tar
pkul
tūri
nio
gyve
nim
o yp
atum
ai.
Pare
ngta
tarp
kultū
rini
ų m
ainų
pr
ogra
ma.
2.4.
2. U
gdyt
i pili
etiš
kum
ą pu
osel
ėjan
t so
cial
ines
ir L
ietu
vos k
ultū
rine
s bei
be
ndra
žmog
išką
sias
ver
tybe
s2.
4.�.
Suv
okti
tarp
kultū
rini
o be
ndra
vim
o yp
atum
us
�. P
rofe
sinė
s ve
iklo
s to
bulin
imas
�.1.
Ben
drau
ti ir
be
ndra
darb
iaut
i su
ugd
ymo/
si
proc
eso
daly
viai
s
Peda
gogi
nė e
tika.
Kol
ekty
vini
s dar
bas.
Proj
ekta
i. M
ikro
klim
atas
.M
okyt
ojai
, mok
inia
i, m
okin
ių tė
vai,
soci
alin
iai p
artn
eria
i.D
arbo
gru
pės a
r kol
ekty
vinė
s vei
klos
pr
ojek
tai.
Bend
ravi
mo
stili
ai.
�.1.
1. B
endr
auti
su k
oleg
omis
, tėv
ais,
kita
is u
gdym
o/si
pro
ceso
dal
yvia
is
ugda
nt m
okin
ių g
ebėj
imus
ir sk
leis
ti ge
rąją
pat
irtį
Įver
tinta
s įva
irių
ugd
ymo/
si
proc
eso
daly
vių
pove
ikis
ug
dytin
iui.
Nus
akyt
as g
alim
as k
itų
suin
tere
suot
ų in
stitu
cijų
pov
eiki
s ug
dym
o/si
rezu
ltata
ms.
Pare
ngta
s ben
drad
arbi
avim
o su
ki
tom
is in
stitu
cijo
mis
pro
jekt
as a
r ve
iklo
s pla
nas.
Apr
ašyt
i ben
drav
imo/
bend
rada
rbia
vim
o re
zulta
tai.
�.1.
2. U
gdyt
i tol
eran
ciją
skir
tingo
ms
paži
ūrom
s
�.2.
Tob
ulin
ti pr
ofes
inę
veik
ląM
okym
o/si
med
žiag
os k
aupi
mas
ir
atna
ujin
imas
.K
ūryb
inė
veik
la.
�.2.
1. A
dekv
ačia
i ver
tinti
ir sp
ręst
i m
okyk
loje
kyl
anči
as p
robl
emin
es
situ
acija
s
Pare
ngti
pran
ešim
ai s
emin
aram
s ar
kon
fere
ncijo
ms.
Išan
aliz
uota
nau
jaus
ia d
alyk
inė-
10
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
Inov
acijų
die
gim
as.
Patir
ties s
klai
da.
Peda
gogi
nės l
itera
tūro
s st
udija
vim
as.
Kval
ifika
cijo
s tob
ulin
imas
.D
alyv
avim
as s
emin
aruo
se,
konf
eren
cijo
se.
Pran
ešim
ų re
ngim
as.
Stra
ipsn
iai s
paud
oje.
Savi
anal
izė.
Mok
ytoj
o ko
mpe
tenc
ijų re
fleks
ijos.
Eduk
acin
iai p
roje
ktai
.
�.2.
2. In
iciju
oti p
edag
ogin
ių in
ovac
ijų
real
izav
imą
met
odin
ė lit
erat
ūra.
Suka
upta
s met
odin
ės m
edži
agos
ap
lank
as.
Atli
kta
ir p
aaiš
kint
a sa
vian
aliz
ė.Pa
reng
ti ir
pri
stat
yti e
duka
cini
ai
proj
ekta
i.
�.2.
�. A
naliz
uoti
įvai
rią
mok
ymo/
si
med
žiag
ą ak
tual
izuo
jant
ją�.
2.4.
Išm
anyt
i švi
etim
o si
stem
os
nuos
tata
s ir
prin
cipu
s
�.�.
Nau
doti
info
rmac
ines
ko
mun
ikac
ijos
prie
mon
es
Info
rmac
ijos p
aieš
ka in
tern
ete.
Bend
ravi
mas
inte
rnet
u.
Kom
piut
erin
ių p
rogr
amų,
skir
tų
rusų
kal
bai u
gdyt
i, na
udoj
imas
.
�.�.
1. In
tegr
uoti
šiuo
laik
ines
in
form
acin
es te
chno
logi
jas į
rus
ų ka
lbos
pam
oką
Atli
kta
info
rmac
ijos p
aieš
ka.
Atr
inkt
os ir
pan
audo
tos
adek
vači
os d
uom
enų
bazė
s.�.
�.2.
Rin
kti i
r ka
upti
ugdy
mui
ak
tual
ią in
form
aciją
Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas
Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt
Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 7624
www.pmmc.lt
Išleido