PRIEVOLIŲ TEISĖ II (Vytautas Mizaras) Paskaitos tema: Sutartys dėl veiksmų atlikimo. Rangos sutartis ir jos rūšys Pagrindiniai klausimai:

1. Sutarčių, kurių dalyku yra veiksmų atlikimas, tipologija. 2. Sutartys dėl darbų ir sutartys dėl paslaugų: atribojimo problematika 3. Rangos sutarties bendra charakteristika:

a. Samprata, apibūdinimas pagal rūšis ir teisinis reguliavimas i. Sutartį kvalifikuojantys požymiai ii. Apibūdinimas pagal rūšis.

b. Sutarties šalių apibūdinimas c. Esminės ir kitos sąlygos:

i. Dalykas; ii. Kaina – konkreti ir apytikrė sąmata; iii. Kitos sąlygos (terminai) (tarpiniai, galutinis).

d. Sutarties forma: e. Rangos sutartinių teisinių santykių reguliavimas:

i. CK – bendrosios normos ir singuliarinės; ii. Kiti įstatymai.

4. Rangos sutarties šalių pagrindinės ir šalutinės pareigos: a. Rangovo pagrindinės pareigos:

i. Pareiga pagaminti / sukurti darbo rezultatą 1. Kokybės užtikrinimas;

ii. Pareiga perduoti rezultatą ir teises į jį; iii. Daiktų bei medžiagų atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika ir jos paskirstymas

b. Rangovo šalutinės pareigos (užsakovo turto saugojimas, informavimo pareiga, bendradarbiavimo pareiga)

c. Užsakovo pagrindinės pareigos: i. Pareiga sumokėti atlyginimą; ii. Pareiga priimti darbų rezultatą ir jo priėmimo teisinė reikšmė.

d. Užsakovo šalutinės pareigos (reikalingų medžiagų / priemonių perdavimas, jeigu susitarta; aplinkybių, trukdančių atlikti darbą, šalinimas, bendradarbiavimo pareiga).

5. Rangovo ir užsakovo teisių, šalims pažeidus pareigas, gynimo būdai a. Rangovo teisių gynimo būdai; b. Užsakovo teisių gynimo būdai.

6. Vartojimo ranga (savarankiškai):

a. Specifiniai požymiai (šalys, sutarties tikslas, sutarties rūšis – viešoji sutartis). b. Sutarties sudarymo ypatumai (ypač informavimo pareiga). c. Vykdymo ypatumai ir neįvykdymo teisiniai padariniai.

7. Statybos rangos sutarties ypatumai: a. Teisinio reguliavimo ypatumai (viešoji statybų teisė ir privatinė statybų teisė). b. FIDIC sąlygos. c. Esminės sąlygos:

i. Sutarties dalyko specifika (ypač paprastos rangos ir statybos rangos kvalifikavimo klausimas).

d. Sutarties šalys ir kiti statybos rangos sutartinių santykių dalyviai. e. Sutarties sudarymo ypatumai. f. Sutarties vykdymo ypatumai:

i. Užsakovo pareigų ir teisių ypatumai: 1. Pareigos iki statybos darbų pradžios (jeigu kitaip nesusitarta) 2. Pareigos ir teisės statybos darbų atlikimo metu; 3. Pareigos po darbų atlikimo (ypač darbų priėmimo pareigos vykdymas).

ii. Rangovo pareigų ir teisių ypatumai: 1. Pareigos iki statybos darbų pradžios (jeigu kitaip nesusitarta) 2. Pareigos ir teisės statybos darbų atlikimo metu (ypač teisės didinti kainą

sąlygos); 3. Pareigos po darbų atlikimo.

iii. Rizikų paskirstymo ypatumai (rizikos perėjimo užsakovui atvejai ir sąlygos). iv. Teisių gynimo būdų taikymo ypatumai:

1. Pareigos užtikrinti tinkamą darbo rezultato kokybės pažeidimas (ypač teisės į gynimą tinkamo realizavimo sąlygos);

2. Statinio sugriuvimu padarytos žalos atlyginimas; 3. Reikalavimų tarp atskirų statybos rangos sutartinių santykių dalyvių

paskirstymo ypatumai. 8. Projektavimo ir tyrinėjimų darbų sutartis (CK 6.700-6.704 str.) (savarankiškai)

a. Sutarties dalyko specifika; b. Sutarties šalys; c. Sutarties vykdymo ypatumai:

9. Mokslinio tyrimo, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų atlikimo sutarties ypatumai (savarankiškai):

a. Sutarties dalykas: i. Konkretus intelektinės veiklos rezultatas.

b. Sutarties vykdymo ypatumai (ypač vykdytojo pareiga (kartu su užsakovu) užtikrinti intelektinės veiklos rezultatų, teises į kuriuos turi tretieji asmenys, naudojimą nepažeidžiant įstatymų.

Literatūra: V. Mizaras. 7 ir 8 temos skaidrės (prieiga http://web.vu.lt/tf/v.mizaras). V. Mizaras. Rangos sutartis (paskaitos tezės (santrauka) (prieiga http://web.vu.lt/tf/v.mizaras). Taip pat galima skaityti: Civilinė teisė. Prievolių teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004 (p. 421-430; 431-444). Ištrauka iš „Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) (LAT apžvalga AC-33-1, prieiga per internetą http://www.lat.lt/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=34843) (taip pat galima rasti prieiga http://web.vu.lt/tf/v.mizaras). E. Klimas. Statybos rangos sutartinių teisinių santykių vystymosi tendencijos Lietuvoje. Justitia, 2009, Nr. 2, p. 81-91 (kopija pateikiama). Teismų praktika nurodyta Prievolių teisės II pratybų (seminarų) 7 temos užduočių plane. Naujausios LAT pozicijos temos klausimais Dėl rangos ir atlygintinių paslaugų sutarties atribojimo „<...>Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti.

Taigi, nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju

įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir atsakomybės taikymo būdas: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu yra įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Toks rangos ir paslaugų teikimo sutarčių atribojimo aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (LAT CBS 2012-12-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-543/2012). Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (ištrauka iš LAT CBS 2013-01-16 nutarties c. b. Nr. 3K-3-110/2013). Dėl rangovo, subrangovo ir užsakovo tarpusavio teisinių santykių „<...>Jeigu užsakovo ir rangovo sutartis nedraudžia ir tokio draudimo nenustatyta atitinkamus santykius reglamentuojančiose teisės normose, rangovas turi teisę pasitelkti subrangovą prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu prievolėms vykdyti. Bendrosios tokių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos CK 6.650 straipsnyje. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos santykiai yra priešpriešiniai: teisė į darbų rezultatą atitinka pareigą sumokėti už atliktus darbus ir šių teisių bei pareigų negalima paneigti (iškraipyti) rangos sutartyje, nes taip būtų paneigta rangos (subrangos) santykių esmė. Rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą. Kai generalinis rangovas pagal CK ir rangos sutartį privalo atsiskaityti su subrangovu, tai šios pareigos jis negali atsisakyti.

Subrangovas atsakingas generaliniam rangovui už tinkamą prievolių įvykdymą. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Jeigu generalinis rangovas sutinka, užsakovas turi teisę sudarytis sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju šie asmenys už sutarties vykdymą atsako tiesiogiai užsakovui.

Sutartinių ryšių įvairovė gali keisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, kai užsakovas sudaro kelias pagrindines rangos sutartis, kai pagrindinės rangos sutartimi nedraudžiama sudaryti kelias subrangos sutartis ir taip sukurti subrangos sutartinius santykius ir kita. Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas numatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (LAT CBS 2011-11-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-157/2011). Kitas teismų praktikoje pripažįstamas subrangovo reikalavimo teisių į atliktų darbų apmokėjimą nukreipimas ne į generalinį rangovą, o į užsakovą atvejis yra tas, kai kreditorius (generalinis rangovas) perleidžia subrangovui reikalavimo teisę į skolininką (užsakovą), ieškovas (subrangovas), remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti išieškoti skolą tiesiogiai iš užsakovo, todėl šiuo atveju CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas; ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas (LAT CBS 2006-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-616/2006). Tačiau tais atvejais, kai nei generalinės rangos sutartyje ar subrangos sutartyje nenustatyta subrangovo tiesioginių santykių su užsakovu ir subrangovas negali pareikšti reikalavimo užsakovui sutarties pagrindu, tai generalinis rangovas negali remtis aplinkybe, kad jis su subrangovu neatsiskaito dėl to, jog su juo neatsiskaito užsakovas (ištrauka iš LAT CBS 2012-11-30 nutarties c. b. Nr. 3K-3-526/2012). Dėl darbų rezultato priėmimo ir jo kokybės trūkumų „<...>Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (LAT CBS

2007-01-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2007; 2009-01-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (2005-09-21 nutarti c. b. Nr. 3K-3-413/2005; 2005-11-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (LAT CBS 2005-11-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (LAT CBS 2009-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (LAT CBS 2011-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-521/2011.) (ištrauka iš LAT CBS 2013-06-07 nutarties c. b. Nr. 3k-3-250/2013). „<...>Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalies nustatytus darbų kokybės kriterijus rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui metu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Aiškinant nurodytas taisykles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbų rezultato, kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, siejama ne tik su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Melesta“ v. UAB „Mechanika“ byloje Nr. 3K-3-489/2010) (ištrauka iš LAT CBS 2012-06-28 nutarties c. b. Nr. 3K-3-332/2012).

„.<...> Statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialiąsias įstatymo nuostatas įgyja net tuo atveju, jei jį pasirašo tik viena iš šalių. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai

rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą.“ (ištrauka iš LAT CBS 2008-07-17 nutarties c. b. A.G. v. A.S., Nr. 3K-3-396/2008; taip pat galima žr. LAT CBS 2007-12-04 nutartis c. b. UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, Nr. 3K-3-530/2007). „<...> Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Šis abiejų šalių pasirašytas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis joms atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o šių nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima, nebent yra įtvirtinta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.).

Iš CK 6.694 str. 4 d. nuostatų išplaukia, kad šis aktas turi būti rašytinės formos, o jo turinyje turi būti nuoroda apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas

Atliktų darbų priėmimas sukelia užsakovui pareigą atlyginti rangovui už atliktą darbą (CK 6.687 str.).“ (ištrauka iš 2009-10-08 LAT CBS nutartis c. b. UAB “Ortas” v. UAB “Solveiga”, Nr. 3K-3-430/2009). „<...> Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (išimtys: CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5-6 d.).

Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas“ (ištrauka iš 2009-11-13 LAT CBS nutartis c. b. UAB “Statybų pasažas” v. UAB “Senamiesčio svečių namai”, Nr. 3K-3-504/2009). „<...> Net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 str. 3 d.

Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 str. 4 d. ir yra griežta, t. y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 str. 3 d. nuostatas“ (ištrauka iš 2009-10-16 LAT CBS nutartis c. b. UAB “Universali arena” v. UAB “Sofritas”, Nr. 3K-3-431/2009). „<...> Kai užsakovo perduodamų medžiagų trūkumai yra akivaizdūs, rangovas apie juos privalo informuoti užsakovą. Ši rangovo pareiga išplaukia iš sutarties šalių bendradarbiavimo principo, kuris statybos rangoje turi ypatingą reikšmę ir atskirai įtvirtintas CK 6.691 str. Rangovo elgesį nustačius medžiagų trūkumus reglamentuoja ir CK 6.659 str.

Rangovas akivaizdžius trūkumus turėjo pastebėti jau priimdamas granito plokštes ar jas pradėjęs naudoti fontano statybai ir apie tai privalėjo pranešti užsakovui. Kilus abejonių dėl granito rūšies rangovas turėjo teisę sustabdyti darbus tol, kol medžiagų tinkamumas nebus patvirtintas atitikties dokumentais. Šių veiksmų kasatorius neatliko, todėl jam ir tenka rizika dėl netinkamos kokybės darbų rezultato.“ (ištrauka iš 2009-09-21 LAT CBS nutartis c. b. UAB “Angel Stone” v. UAB “Kortas”, Nr. 3K-3-343/2009).

„<...>Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Taigi darbų trūkumams pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį būdingas požymis – jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Jeigu yra tam tikri atlikto darbo neatitikimai ar nukrypimai nuo nustatytųjų sutartyje, kurie darbų priėmimo metu užsakovo nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai užsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti kaip sutarties sąlygų pažeidimą. Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ar jų atstovo darbų priėmimo metu akivaizdžiai matomi nukrypimai nebuvo nurodyti ir nebuvo vertinti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai vienas iš bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Statybos darbų priėmimo atveju turi būti įrodyta, kad statybos darbų trūkumai yra rangovo veiksmų rezultatas, kad tai yra nukrypimas nuo sutarties sąlygų dėl neatitikties sutartyje numatytai darbų kokybei. Jeigu akivaizdūs neatitikimai buvo priimti nepareiškus pastabų, tai gali būti daroma išvada, kad jie, užsakovo vertinimu, priimant darbus, nėra tokie svarbūs ir neblogina darbų rezultato kokybės.

Bylos duomenimis, 2009 m. gegužės 11 d. rangos sutartis šalių buvo sudaryta dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo dangos keitimo; viso stogo ar jo konstrukcijų keitimas sutartyje šalių nenumatytas. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytos aplinkybės (netinkamas rangovo ant namo stogo klotų čerpių eiliškumas, dalies stogo neuždengimas, paliekant seną stogo dangą, išlipimo angos uždengimas), kurios ieškovo vertinamos kaip atlikto darbo trūkumai, yra akivaizdžios. Užsakovo daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių atstovo

darbų priėmimo metu jie nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę trūkumai. Vienas bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti (ištrauka iš LAT CBS 2013-02-06 nutarties c. b. Nr. 3K-3-11/2013). „<...>CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas pastebėtų priėmimo metu trūkumų faktu gali remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė,bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. UAB „Pamario Andora“,bylos Nr. 3K-3-371/2008; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.662 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo pareiga priimti rangovo atliktus darbus. Tačiau ši teisės norma nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Taigi įstatymo nenustatyta, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą. Bet tai gali būti nustatyta užsakovo ir rangovo sudarytoje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

„<...>Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo

užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos

darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad

nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Jis neatsako už smulkius

nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti užsakovo sutikimu ir,

jeigu rangovas įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių

(CK 6.695 straipsnio 1, 3 dalys). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos

sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos

rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų

nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas atsako už defektus,

nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo

netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo

pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos

reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių

statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios

procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo

įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas

išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų

atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29

d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-

652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“,

bylos Nr. 3K-3-516/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 7 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014)

Dėl užsakovui priimant darbus neakivaizdžių darbų trūkumų nenurodymo

Dėl užsakovo darbų trūkumų nenurodymo priimant darbus ir vėliau pareiškiant reikalavimus dėl tų trūkumų rangovui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota: net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs; tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį, byloje teismai, įvertindami užsakovo pastebėtų trūkumų pobūdį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, esant teisiniam pagrindui sprendė, kad iš užsakovo negalima reikalauti daugiau, negu normali daikto apžiūra ir jo įvertinimas daikto priėmimo metu buvusiomis sąlygomis; trūkumai išryškėjo tik vėliau, po to užsakovas ir pareiškė rangovui pretenziją dėl darbų trūkumų; užsakovo vėliau nustatyti įrengimų trūkumai nebuvo akivaizdūs. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė faktą, kad pagal pobūdį trūkumai yra neakivaizdūs ir tai reiškia, kad net ir apžiūrėjęs ir įvertinęs darbų rezultatą užsakovas trūkumų negalėjo nustatyti <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

Dėl sutartinės nepiniginio pobūdžio prievolės įvykdymo natūra

<...> CK 6.213 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutarties šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, numatytus minėtos teisės normos 2 dalies punktuose. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasatorės argumentus, kad inžinerinių tinklų neperdavimas, kaip to reikalaujama pagal Statybos įstatymą ir statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, nėra tinkamas sutartinės prievolės įrengti inžinerinius tinklus įvykdymas. CK 6.662 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų priėmimą, nurodyta, kad rangos būdu atliktus darbus rangovui privalu perduoti, o užsakovui – juos priimti. Be to, pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo momentas yra reikšmingas tiek rangos sutarties šalims sprendžiant prievolės įvykdymo klausimą, tiek sprendžiant statybos užbaigtumo klausimą, nes pagal teisės aktų reikalavimus sukurtą (pagamintą) ir tinkamai perduotą daiktą yra teisinis pagrindas pripažinti nuosavybės teisės objektu, taigi ir civilinių teisinių santykių objektu (CK 4.47 straipsnis). Taigi naudotis turtu galima tik tinkamai įforminus naudojimo dalyką.

Nagrinėjamoje byloje tinkamas inžinierinių tinklų priėmimas ir teisinis jų įforminimas lemia tinkamą prievolės perduoti ieškovei naudotis inžineriniais tinklais įvykdymą. Atsakovo sutartinės prievolės įrengti ir perduoti naudotis atitinkamus inžinerinius tinklus tinkamas įvykdymas reiškia ne tik tokių tinklų faktinį sukūrimą, bet ir jų tinkamą priėmimą ir įteisinimą. Tai sukuria teisines prielaidas naudotojai (nagrinėjamoje byloje ieškovei) būti įsitikinusiai, kad inžineriniai tinklai atitinka jiems statybos techniniuose reglamentuose bei kituose teisės aktuose keliamus techninius reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), taip pat kad atliktiems darbams bus taikoma tam tikra įstatyme nustatyta garantija (CK 6.664 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyti faktai, kad ieškovei komunalinių paslaugų teikimas bei galimybė naudotis inžineriniais tinklais yra užtikrinti, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo prievolė pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį naudotis inžineriniais tinklais įvykdyta tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus, nes, minėta, inžineriniai tinklai turi būti ne tik sukurti, bet ir įteisinti tam, kad įgytų teisinį inžinerinių tinklų statusą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei nurodytomis teisės normomis, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio prievolių įvykdymą tinkamu pripažino neišanalizavę viso prievolės turinio bei jos sutartinių ir teisės normose nustatytų tokių prievolių įvykdymo sąlygų bei tvarkos ir ieškinį atmetė, nors nebuvo pagrindo konstatuoti, kad sutartinė prievolė įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-706/2016).

Dėl kitų statybos dalyvių atsakomybės už darbų kokybę

„<...>Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su šalių rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybe. Konstatuodami ieškovo atliktų darbų defektus, priešingai nei teigia kasatorius, teismai vertino eksperto V. B. E. atliktos ekspertizės aktą kaip įrodymą ir nustatė, kad šiame akte išdėstytos ekspertizės išvados nepaneigia atsakovės nurodytų defektų. Įvertinę pagrindinius įrodymus byloje dėl pagal rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės – V. B. E. ir L. U. parengtus ekspertizės aktus, teismai turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atlikti darbai yra su defektais ir už juos atsakomybė tenka rangovui.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl užsakovo ir rangovo atsakomybės santykio, paaiškėjus, jog statinys neatitinka kokybės reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 pažymėjo, kad statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo statybos rangos sutartiniuose santykiuose ribojimą. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu

užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CK 6.689 straipsnis). O užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą užsakovo ir rangovo teisių ir pareigų bei atsakomybės paskirstymą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta užsakovės veiksmų, kurie būtų pagrindas pripažinti ją atsakinga už paaiškėjusių darbų defektų atsiradimą, teismai pagrįstai nekonstatavo jos atsakomybės už ginčo defektus.

Pagal CK 6.696 straipsnį ir 6.697 straipsnio 3 dalį, nustačius statinio defektus, už juos gali būti atsakingas ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas, jei šie nepaneigia savo kaltės dėl defektų atsiradimo. Nurodyti statybos dalyviai nebuvo įtraukti dalyvauti nagrinėjamoje byloje atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, jų atsakomybės už defektus klausimai nenagrinėti. Dėl to ieškovas, manydamas, kad šie subjektai taip pat yra atsakingi už nustatytus defektus, turi teisę jiems pareikšti reikalavimą atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tokią teisę regreso tvarka įgyja asmuo, kreditoriui įvykdęs prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais (CK 6.280 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Dėl rangos sutarties kainos keitimo „<...> Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių.

Pirma, galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų.

Antra, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų. Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes.

Apibendrinant pažymėtina, kad teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį, t. y. dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės – šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis).“ (ištrauka iš LAT CBS 2012-0412 nutarties c. b. Nr. 3K-3-163/2012). „<...>Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2009). Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeBUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. Likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004). Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB Panevėžio statybos trestas ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2012; kt.). Jei šalys nesusitaria kitaip, CK 6.653 straipsnyje nurodyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį ir normatyvinius statybos dokumentus numatytiems darbams atlikti, bet ne papildomiems darbams, t. y. nenumatytiems rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos dokumentuose <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

Dėl CK 6.653 straipsnio 6 dalies aiškinimo

„<...>Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš

esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai peržengia pradinio šalių susitarimo ribas. Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens rangos sutartis ir papildomas susitarimas buvo sudaryti trečiajam asmeniui įgyvendinant su Kėdainių rajono savivaldybe viešųjų pirkimų būdu sudarytą rangos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti sudarant sutartį keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, aiškinama taip, kad sutarties kainos keisti negalima ir po tokios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Taigi rinkoje pasikeitus kėdučių kainai ir dėl to padidėjus reikiamų atlikti darbų, o kartu ir sutarties, kainai, trečiasis asmuo negalėjo keisti su atsakovu sudarytų rangos sutarties ir papildomo susitarimo, privalėjo juos nutraukti, o dėl minėtų darbų atlikimo turėjo būti skelbiamas naujas pirkimas. Taigi sutartis su atsakovu buvo nutraukta ne dėl jo kaltės, o dėl imperatyvaus viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo<...>“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015).

Dėl aplinkybių, susijusių su papildomais statybos darbais, nustatymo

<...>Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti statybos darbus per nustatytą terminą, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartą kainą. Jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnis). Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, rangovas turi teisę reikalauti už juos atlyginti. Jei susitarimas dėl papildomų ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimo nebuvo įformintas įstatyme reikalaujama paprasta rašytine forma, tai atima iš šalių teisę, kilus jų ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl taikomos tik nuostatos dėl draudimo remtis liudytojų parodymais kilus šalių ginčui. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį šio draudimo teismas gali netaikyti <...>.

Atsakovė neigia papildomų darbų atlikimą, tačiau tokią poziciją grindė argumentais neigdama tik kai kurių ieškovo nurodytų darbų atlikimą: vejos „ecobortų“ įrengimo (atsakovė teigė, kad būtent šie darbai įtraukti į darbų atlikimo aktą Nr. 1 ir už juos sumokėta), kabelių paklojimo (atsakovė nurodė, kad šiuos darbus atliko kita įmonė), medienos atvežimą (pateikta pažyma, kad ieškovo nurodyta įmonė atsakovės adresu medienos nevežė). Teismai išsamiai netyrė, kokie papildomi darbai, ieškovo nurodyti atliktų darbų akte, jų atlikimą užfiksuojant byloje pateiktose nuotraukose, buvo faktiškai atlikti, kokia jų apimtis, kas juos atliko, ar juos atlikti ieškovui nebuvo privaloma pagal šalių neginčijamą rangos sutartį, ar atsakovės leidimas atlikti nuotraukose užfiksuotus darbus nebuvo jos, kaip užsakovės pareigos, nustatytos CK 6.681 straipsnio 1 dalyje – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, vykdymas, kartu – ginčijamų rangos santykių pripažinimas. Teismai, nustatę, kad dalies sąskaitų faktūrų surašymo datos neatitinka darbų atlikimo laikotarpio, kitų įrodymų reikšmės ieškovo įrodinėjamų faktų nustatymui netyrė, tačiau padarė išvadą, kad šie faktai neįrodyti, nors nuotraukose matyti papildomų darbų akte išvardyti atliekami ar atlikti darbai, pvz., ritininės vejos įrengimas, laiptų ir sienučių betonavimas, akmenų išdėstymas, įrengti mediniai suoleliai, laiptai, pasodinti augalai, išpiltas augalinis gruntas, kt. Šie darbai neįtraukti į darbų atlikimo aktus Nr. 1 ir 2. Teismai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad medžiagos pagal pateiktas sąskaitas faktūras pradėtos pirkti 2009 m. gegužės mėn., tačiau nepasisakė dėl ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad šalių rangos santykiai faktiškai prasidėjo būtent 2009 m. gegužės 9 d. sudarius ankstesnę rangos sutartį, vertinimo. Teismas sprendžia, kad teismai, nagrinėdami šalių ginčą dėl papildomų šalių rangos sutartyje nenurodytų statybos rangos darbų atlikimo, esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į sudėtingus šalių tarpusavio santykius, kuriems galėjo turėti įtakos atsakovės siekis gauti Nacionalinės mokėjimo agentūros skirstomą paramą turizmui vystyti, nepagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatų, panaikinančių draudimą remtis liudytojų parodymais sprendžiant kilusį šalių ginčą <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

Dėl teisės į atlyginimą už rašytinėje statybos rangos sutartyje nenurodytus darbus įrodinėjimo

<...>Nagrinėjamoje byloje išvadą, kad papildomi darbai atlikti vykdant žodinę, o ne rašytines šalių sutartis, teismai padarė, ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus. Konstatuota, kad ne ieškovė, bet atsakovė inicijavo naują žodinę sutartį dėl papildomų darbų atlikimo; ieškovė, vykdydama naująją sutartį, atliko papildomus gyvenamojo namo požeminės ir antžeminės dalies darbus – įrengė lauko terasą, dviračių patalpą, televizijos tinklą, priešgaisrinę ir apsaugos signalizacijas, lietaus tinklus, atramines sienas, atliko konstruktyvinės dalies fasado, lauko elektros, kasimo darbus, sumontavo vėdinimo ortakius; atsakovė, vykdydama žodinę sutartį, pasirašė lokalinę kasimo darbų sąmatą, iš kurios matyti, kad šalys buvo suderinusios papildomus darbus ir jų kainą, taip pat atsakovė pasirašė papildomų darbų ir pabrangusių medžiagų kainų suvestinę; šalių santykius, kilusius iš žodinės sutarties, taip pat patvirtino ieškovės darbuotojai; objektinėse sąmatose, kuriose nurodyti darbai, atlikti vykdant rašytines sutartis, ir darbai, šalių sutarti žodžiu, nesutampa; atlikti papildom i darbai nebuvo nurodyti rašytinėse sutartyse ir nebuvo būtini rašytinėms sutartims tinkamai įvykdyti; pasiūlyme taikiai susitarti atsakovė pripažino, kad šalys sudarė susitarimą dėl papildomų darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

Dėl statybos rangos sutarties šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo ir užsakovo pareigos mokėti už rangovo atliktus tokius darbus

„<...>Statybos rangos šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo ypatumus lemia griežti statybos rangos darbų kainos keitimo ribojimai, įtvirtinti statybos rangos santykių teisiniu reglamentavimu. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti – išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Tačiau kitaip yra tais atvejais, kai darbų atlikimo metu paaiškėja, kad būtina atlikti papildomus, statybos rangos sutarčių atveju normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus arba dėl įstatymu leistinų sutarties dokumentų pakeitimų priklausančius atlikti darbus. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos (statybos) sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

Kainos keitimo statybos rangoje atvejai yra reglamentuojami specialiųjų normų, įtvirtintų CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse. Galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Rangovas apie tokius paaiškėjusius papildomus darbus, pagrįsdamas jų objektyvų poreikį, ir sutarties kainos dėl to padidėjimą privalo pranešti užsakovui. Šis per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į jo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti darbus. Tokiu atveju nuostolius, atsiradusius rangovui dėl darbų vykdymo sustabdymo (prastovos), privalo atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Tuo atveju, kai rangovas neįvykdo užsakovo informavimo pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl darbų sustabdymo turėtus nuostolius, nebent įrodytų, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys). Kita galimybė didinti statybos darbų kainą užsakovo iniciatyva yra nustatyta CK 6.685 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta užsakovo teisė daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio. Taigi, sutarties dokumentų pakeitimai, dėl kurių reikia atlikti papildomus darbus, rangovui yra privalomi tik tuo atveju, jei tokie darbai nekeičia sutartyje nustatytų statybos darbų pobūdžio ir jei tokių darbų kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos. Jeigu sutarties dokumentų keitimas neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų, rangovui dėl tokių sutarties dokumentų pakeitimų neatsiranda jokių naujų (papildomų) pareigų, nebent šalys dėl to susitartų. Įstatyme taip pat įtvirtinta šalių teisė susitarti ir dėl kitokių sutarties dokumentų pakeitimo sąlygų. Aiškinant CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, būtina pažymėti, kad teisė pakeisti sutartį kyla tik esant aplinkybėms, pagal CK 6.204 straipsnį pripažįstamoms kaip iš

esmės pakeičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Taigi, tai įstatyme nustatyti išimtiniai atvejai, kai dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių būtina ieškoti šalių interesų pusiausvyros siekiant apsaugoti šalis nuo galimų neproporcingai didelių, palyginti su sutarties keitimu, nuostolių atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas (rangovas) 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdė darbų pagal sutartį vykdymą iki kasatorius (užsakovas) išspręs papildomų darbų, nenumatytų statybos dokumentuose, kurių atlikimo poreikis kilo sutartinių įsipareigojimų vykdymo metu, finansavimo klausimą. Tokiam sprendimui pagrįsti ieškovas pateikė kasatoriui lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti papildomi darbai ir jų kaina. Lokalinėje sąmatoje įrašyta, kad papildomi darbai – tai: grindų ardymas ir betonavimas, atraminės sienutės griovimas ir betonavimas, prieduobio papildomas betonavimas, aikštelės pagrindo tvirtinimas, sienų PVC danga, lauko tinklai, automatika ir lauko inžineriniai tinklai. Pažymėtina, kad ieškovas prašymą spręsti papildomų darbų apmokėjimo klausimą kasatoriui pirmą kartą pateikė 2011 m. lapkričio 18 d. rašte, su kuriuo pateikė subrangovų UAB „Dizaja“ ir UAB „Jėgos linija“ raštus dėl papildomų darbų atlikimo poreikio. Byloje taip pat nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad šie papildomi darbai objektyviai buvo reikalingi ir kad jie nebuvo nurodyti normatyviniuose statybos dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad buvo CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, kurios būtų pagrindas vertinti, ar taikytina CK 6.685 straipsnio 2 dalis. Dėl to šioje teisinėje situacijoje ieškovui kilo teisės ir pareigos, nustatytos CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, ir atsirado teisinės pasekmės, nustatytos šio straipsnio 5 dalyje. Ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdė darbų pagal sutartį vykdymą ir šiam sprendimui pagrįsti pateikė kasatoriui lokalinę sąmatą, kurioje nurodė papildomus darbus ir jų kainą. Normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus – grindų ardymą ir betonavimą bei atraminės sienutės griovimą ir betonavimą – ieškovas atliko 2011 m. lapkričio 5–28 d. laikotarpiu. Kitų lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų ieškovas neatliko. Iki lokalinės sąmatos pateikimo užsakovas (kasatorius) nebuvo informuotas apie papildomus darbus, kuriuos ieškovas atliko nurodytu laikotarpiu, taigi ieškovas nevykdė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pateikti argumentuotą informaciją apie poreikį atlikti konkrečius normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus, o juos atlikęs iki tokios informacijos užsakovui pateikimo, neteko teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę (CK 6.684 straipsnio 4 dalis). Kadangi kitų lokalinėje sąmatoje nurodytų papildomų darbų ieškovas neatliko, tai nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jų apmokėjimo.

Dėl užsakovo pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą

„<...>Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad ieškovas, kaip užsakovas, nevykdė sutartinės pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą, dėl to jis neteko teisės ginčyti rangovo atliktų darbų kokybės, todėl nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl darbų kokybės trūkumų. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Atlikti statinio statybos techninę priežiūrą buvo ir statybos rangos sutartyse nustatyta ieškovo (užsakovo) pareiga. Dėl užsakovo teisės reikalauti darbų trūkumų išlaidų atlyginimo, kai tie trūkumai galėjo ir turėjo būti nustatyti, bet jų nenustatė užsakovas, atsakingas už statybos techninę priežiūrą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta: užsakovui atsakomybė už netinkamą statybos darbų priežiūrą galėtų kilti CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju, t. y. kai tokios priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis; kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais; byloje nustatyta, kad defektų atsiradimo priežastis – būtent kasatoriaus (rangovo) netinkamai atlikti statybos darbai, todėl ieškovui nuostolių atlyginimas pagrįstai priteistas iš jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014, 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Nagrinėjamoje byloje teismai padarė išvadą, kad užsakovo įstatyme ir sutartyje nustatytos pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymas turėjo reikšmės užsakovo prašomų priteisti sumų susidarymui ir dėl to, įvertinus šios pareigos nevykdymo reikšmę susidarant užsakovo nuostoliams, prašomų priteisti sumų dydis sumažintas 10 proc. Ši teismų išvada, pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymo ir defektų atsiradimo priežastiniu ryšiu, yra suderinama su nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ieškovo (užsakovo) pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą nevykdymo pasekmių. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad vien dėl to, jog ieškovas (užsakovas) nevykdė nurodytos pareigos, jis nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl darbų kokybės trūkumų <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015)

Dėl ieškinio senaties termino (rangos sutarties atveju)

„<...> Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį

atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikоs įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas pareiškė reikalavimus rangovui dėl darbų rezultatų trūkumų per garantinį terminą (CK 6.666, 6.698 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, tačiau neteisingai aiškino šios teisės normos turinį. Iš esmės pagrįstas yra kasatoriaus (atsakovo) argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąją ieškinio senaties eigos pradžios nustatymo taisyklę, t. y. šio termino pradžią siejo su subjektyviuoju momentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog ieškinio senačiai taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalis, užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus. Teigti, kad toks šios normos aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013, nėra pagrindo. Kasatorius (atsakovas) pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, nes šios bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-633/2013 faktinės aplinkybės skiriasi. Minėtoje byloje nustatyta, kad atsakovas (rangovas) atliko bendradarbiavimo pobūdžio veiksmus, spręsdamas darbų (meteorologinės sistemos įrengimo) trūkumų (nefunkcionavimo) šalinimo klausimą. Šioje byloje pateiktų duomenų pagrindu teismai nenustatė, kad atsakovas pripažino atliktų darbų defektus ir įsipareigojo juos ištaisyti ar tuo labiau kad atliko veiksmus, spręsdamas darbų trūkumų šalinimo klausimą. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Dėl ieškinio senaties teikiant reikalavimus dėl permokėtų lėšų už faktiškai neatliktus, bet darbų atlikimo aktuose nepagrįstai užfiksuotus darbus, grąžinimo ir dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo

„<...>Nepagrįsto praturtėjimo teisės normoms taikyti būtinųjų sąlygų yra konstatuota, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. <...> Sutartinių šalių santykių buvimas savaime neatima galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovo reikalaujamos grąžinti lėšos buvo sumokėtos atsakovui nesant prievolės pagal statybos rangos sutartis šalis siejusius sutartinius statybos rangos teisinius santykius. Dėl to ieškinio reikalavimą dėl šių lėšų priteisimo apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriam taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Kitą ieškovo reikalavimų dalį dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą teisiškai kvalifikuoti kaip reikalavimą dėl statybos darbų trūkumų, nes šis reikalavimas yra dėl mokėjimų, atliktų vykdant šalių sudarytas rangos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

Dėl ieškinio senaties termino ieškovo (užsakovo) reikalavimui dėl statybos darbų trūkumų

„<...>CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą.

<...> Apie dalį nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) trūkumų ieškovas sužinojo iš 2009 m. vasario 4 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės akto, pretenziją dėl minėtame ekspertizės akte nurodytų trūkumų atsakovui pareiškė 2010 m. sausio 16 d., o į teismą dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ieškovas kreipėsi beveik po dvejų su puse metų, t. y. 2012 m. birželio 26 d., praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl darbų trūkumų, nurodytų 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje, pareikšti. Nors teismai konstatavo, kad ieškovas buvo aktyvus, siekdamas nustatyti trūkumų mastą bei išspręsti klausimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo, šias aplinkybes teismai pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl to atnaujino ieškinio senaties terminą

ieškovo reikalavimui pareikšti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismų nurodyto ieškovo aktyvumo nustatant darbų trūkumus ir reiškiant dėl jų reikalavimus, kaip pagrindo dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovas tik praėjus dvejiems metams nuo pretenzijos atsakovui pateikimo užsakė papildomą ekspertizę visų defektų šalinimo išlaidoms nustatyti, kurią atlikus surašytas 2012 m. gegužės 21 d. ekspertizės aktas, nors ieškovas pretenziją atsakovui pateikė dar 2010 m. sausio 16 d., o atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją (priešinę pretenziją) 2010 m. sausio 28 d. Nuo šalių apsikeitimo pretenzijomis iki papildomos ekspertizės darbų trūkumų vertei nustatyti ir ieškinio pateikimo teismui dienos delsimo laikotarpį pateisinančių aplinkybių byloje teismų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neapsiribojo vien tik formaliu rašytinės pretenzijos pateikimu atsakovui dėl atsiradusių darbų trūkumų, tačiau šiuo klausimu su atsakovu taip pat bendravo žodžiu, siekdamas ginčą išspręsti taikiai. Vis dėlto šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė išimtinai atsakovo 2010 m. sausio 28 d. priešinėje pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, kurios, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pagrindas spręsti apie ieškovo aktyvumą laikotarpiu tarp pretenzijų (2010 m. sausio 16 d. – 2010 m. sausio 28 d.), tačiau ne vėlesniu laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo 2012 m. birželio 26 d. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą ieškinio reikalavimui dėl 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje nurodytų darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013, išaiškinimais, nors nurodytoje byloje faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, palyginti su nagrinėjama byla: nurodytoje byloje rangovo atsakymas į ieškovo (užsakovo) pretenziją nereiškė galutinio atsisakymo šalinti darbų trūkumus, o šalys bendradarbiavo ir po pretenzijos pateikimo; ieškovas siekė apginti teises ir kitomis teisinėmis priemonėmis <...>. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi bylos Nr. 3K-3-633/2013 išaiškinimu, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo sąlyga galėtų būti aplinkybės, kai asmuo veikė protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismams nenustačius tokių faktinių aplinkybių, nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje nurodytų rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Kadangi ieškinio reikalavimų dalis, pareikšta praleidus senaties terminą ir jo neatnaujinus, turėjo būti atmesta atsakovo prašymu taikant ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), tai apeliacinės instancijos teismo nutartis ta apimtimi, kuria ieškovui priteistas visų nustatytų rangos darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidų atlyginimas, neišskiriant 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje nurodytų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, yra priimta netinkamai pritaikius nurodytas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

Dėl teisių gynimo būdų taikymo

Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis)

„<...>CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012, 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-114/2014).

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. statybos rangos sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka yra aptarti šios sutarties 10 punkte, kurio 10.1 papunktyje nustatyti pagrindai, suteikiantys užsakovei teisę sutartį nutraukti vienašališkai ne teismo tvarka. Nors šalys sutartimi ir nenustatė, kad šiame sutarties papunktyje pagrindą vienašališkai nuraukti sutartį sudarančios aplinkybės bus laikomos esminiais rangos sutarties pažeidimais, tačiau nustačius, kad jos suteikia teisę užsakovei vienašališkai nutraukti sutartį, pagrindui nutraukti sutartį nėra būtina, kad jos būtų susitarusios šiuos pažeidimus vertinti kaip esminius. Tokiu būdu vienas iš pagrindų, suteikiančių teisę užsakovei vienašališkai nutraukti rangos sutartį, yra įtvirtintas sutarties 10.1.9. punkte ir jis nustatomas tuomet, kai rangovei yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir surinktų duomenų visuma sudaro prielaidą, kad rangovė nebus pajėgi įvykdyti sutartį laiku ar darbai gali būti atlikti nekokybiškai, ar gali būti sunkiau išieškoti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties pažeidimo. Teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, ieškovė, atsiskaitydama su tiekėjais, susidūrė su sunkumais, ir šios aplinkybės leido pagrįstai manyti, kad rangovas nebus pajėgus įvykdyti sutartį laiku. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta dėl visuomenės ir viešąjį interesą turinčio objekto statybos, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pagrįstai reagavo į stringantį statybos procesą ir, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių dėl laiku neįvykdyto strateginio projekto,

pagrįstai nutraukė statybos rangos sutartį su ieškove. Pagrįstas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nagrinėjamu atveju, kai rangos sutarties objektas yra strateginės reikšmės objekto – jūrų uosto krantinės – statybos darbai, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas gali daryti didelę žalą visuomenės interesui. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į šias aplinkybes: rangos darbai turėjo būti atlikti per gana trumpą – tik 6 mėnesių laikotarpį; sutartyje įtvirtinta nuostata, kad į sutarties vykdymo terminą įskaičiuojami ir darbai, kurie bus vykdomi žiemą ir pavasarį, bei statybos užbaigimo akto pasirašymas; darbai dėl nepalankių meteorologinių sąlygų žiemą ir pavasarį nebus nukeliami, todėl jų atlikimo terminas dėl šios priežasties nebus pratęsiamas. Taigi, ieškovė, būdama profesionali statybos rinkų dalyvė ir dalyvaudama viešojo pirkimo konkurse, kurio pagrindu buvo sudaryta rangos sutartis, turėjo galimybę ir pareigą įvertinti savo pajėgumą atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus joje nustatytomis sąlygomis ir terminais ir šių terminų pažeidimo pasekmes. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas, tarp jų sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančias sąlygas, pripažinti neteisėtomis ar nesąžiningomis nėra pagrindo ir kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo, teisiškai nepagrįsti <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).

Dėl rangos sutarties esminio pažeidimo ir jos vienašalio nutraukimo užsakovo iniciatyva teisėtumo vertinimo

Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 2 dalimi, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų praleidimą, t. y. turi pareigą atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytą terminą. Terminų pažeidimo teisinių pasekmių taikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar rangovas pažeidžia visų darbų atlikimo galutinį terminą, ar tarpinius terminus. Pirmuoju atveju taikytina CK 6.652 straipsnio 4 dalis. Antruoju atveju užsakovas gali, jei mano, kad toks pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, atitinkantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintas sąlygas, vienašališkai nutraukti sutartį.

Šioje byloje aktualus sutarties nutraukimo teisėtumo užsakovui pripažinus, kad tarpinių terminų pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, vertinimas. Pagal sutarties 7.1 punktą visi darbai turėjo būti užbaigti, statybos užbaigimo aktas surašytas ir statybos objektas pripažintas tinkamu naudoti iki 2011 m. gruodžio 15 d.; statybos objektas perduotas užsakovui iki 2011 m. gruodžio 21 d. Sutarties 7.2 punkte šalys nustatė, kad ieškovas statybos objektą UAB „Palink“ įrangos montavimo darbams atlikti turi paruošti iki 2011 m. lapkričio 29 d. Šalys neginčija, kad šių terminų nesilaikyta. Teismų įvertintos faktinės aplinkybės – šalių veiksmai sutarties vykdymo metu: kasatorius iki 2011 m. gruodžio 6 d., kai ieškovas sustabdė darbų vykdymą, nereiškė pretenzijų dėl terminų nesilaikymo; ieškovas nereikalavo iš kasatoriaus nepažeidžiant grafiko teikti statybos darbams vykdyti būtinus dokumentus; šalių atstovų 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 8 d. vykusių pasitarimų protokoluose užfiksuota, jog buvo derinami (taisomi) grafike nustatyti terminai; pasitarimuose dalyvavo kasatoriaus vadovas, protokolai patvirtinti jo parašu, – patvirtina, kad šalys toleravo abipusius įsipareigojimų dėl sutartyje ir grafike nustatytų terminų laikymosi pažeidimus, o tai leidžia daryti išvadą, jog rangovo prievolių pagal sutartį nesilaikymas buvo, be kita ko, nulemtas paties užsakovo prievolių pažeidimų, todėl užsakovo vienašalis sutarties nutraukimas neatitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. rangos darbų atlikimo terminų nesilaikymas šiuo atveju negali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015).

Dėl statybos rangos sutarties šalies pažeistų teisių gynybos būdų taikymo

„<...>Statybos rangos sutartį ginčo šalys sutarė įgyvendinamos viešojo pirkimo konkurso rezultatus, todėl šios sutarties sąlygos, jos vykdymas turi būti nustatomi pagal paskelbto viešo konkurso sąlygas ir turi būti atsižvelgiama į konkurso metu pateiktus kasatoriaus, laimėjusio konkursą, pasiūlymus – į projekto technines specifikacijas dėl izoliacinės medžiagos tvirtinimo bei fiksavimo smeigių panaudojimo reikalavimų. Nustatyta, kad kasatorius pažeidė statybos rangos sutartį, nes panaudojo fiksavimo smeiges, kurios neatitiko naudojamos šiltinimo sistemos specifikacijos. Mokyklos šiltinimo darbai buvo atliekami iš rangovo (kasatoriaus) medžiagos, todėl jis atsako už medžiagų kokybę kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.665 straipsnio 5 dalis). Kasatorius, atlikdamas šiltinimo darbus, panaudojo kitos rūšies smeiges, nei buvo nustatyta statybos rangos sutartyje ir konkurso sąlygose, todėl laikytina, jog daiktas (smeigės) neatitiko sutarties reikalavimų (CK 6.334 straipsnio 4 dalis) ir ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumą, kurią jis yra sumokėjęs už šiltinimo darbus, ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi netinkamų smeigių pardavimas ir jų panaudojimas atliekant šiltinimo darbus vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, sąlygų dėl darbų kokybės pažeidimas yra vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui už šiltinimo darbus sumokėtą sumą. Kasatorius, kaip verslininkas, panaudodamas šiltinimo darbams netinkamos kokybės daiktus, prisiėmė riziką dėl atliktų darbų rezultato ir jam turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis), nes jis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų (nagrinėjamu atveju tai būtų sąlygų dėl šiltinimo sistemos fiksavimo smeigių atitikimo naudojamai šiltinimo sistemai) keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo. Jei būtų priešingai, ir Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata –

sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Dėl šių priežasčių Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

Ieškovas kreipdamasis teisminės gynybos nurodė savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus (ieškinio pagrindus) – priteisti iš atsakovo 183 051,36 Lt (53 015,34 Eur), sumokėtus už atliktus darbus, ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos išorines sienas į padėtį, buvusią iki rekonstravimo papildomų darbų pradžios. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti ieškinio pagrindai negali būti laikomi alternatyviais. Ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir padėties grąžinimo į buvusią, iki vykdant ginčo statybos rangos sutartį, nėra alternatyvūs arba prieštaraujantys tarpusavyje, jie gali būti taikomi kartu, nes priteisus nuostolius dėl kasatoriaus nekokybiškai atliktų mokyklos apšiltinimo darbų ieškovui dėl neteisėtai atliktų kasatoriaus veiksmų liko darbų rezultatas – nekokybiškai apšiltintas pastatas – ir šie padariniai gali būti pašalinti ne tik grąžinus kasatoriui sumokėtas lėšas, bet ir pašalinus netinkamos kokybės darbo rezultatus. Tik tokiu atveju ieškovui atsiranda galimybė užbaigti projektą visa apimtimi ir gauti finansavimą iš ES fondų. Taigi esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų susidarius išskirtinei situacijai ieškovas turėjo teisę naudotis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu ir prašyti atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste šis pažeistų teisių gynimo būdas gali būti įvardytas kaip papildomas teisių gynimo būdas, taikomas kartu su civiline atsakomybe <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

Dėl užsakovo teisės sustabdyti atsiskaitymo su rangovu prievolės vykdymą

„<...>Byloje ieškovas (rangovas), remdamasis šalių sudarytos rangos sutarties ir įstatymo nuostatomis, reikalauja atsakovą (užsakovą) visiškai atsiskaityti už atliktus darbus, o šis dėl netinkamų prievolių įvykdymo atsisako tai padaryti ir reikalauja sumažinti darbų kainą. Užsakovas pripažįsta dalies rangovui mokėtino atlyginimo už darbus nesumokėjimą ir tokius savo veiksmus grindžia ne tik šalių sudarytos rangos sutarties sąlygomis (pagal šios sutarties 3.2.2 punkto a ir b papunkčius 10 proc. rangovui mokėtinos sumos turi teisę sulaikyti, kol nepasirašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas ir kol ieškovas nepateiks draudimo bendrovės laidavimo rašto), bet ir šalių 2011 m. rugpjūčio 2 d. susitarimu dėl defektų šalinimo, kuriuo šalys sulaikytos sumos sumokėjimą susiejo su nustatytų ir rangovo pripažintų darbų defektų pašalinimu. Rangovas laikosi pozicijos, kad nors užsakovas galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė, nurodęs darbų defektus ir reikalaudamas juos pašalinti, užsakovas faktiškai priėmė darbus su defektais, nes juos pateikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento komisijai, o ši 2010 m. spalio 20 d. aktu pripažino tinkama naudoti daugiabučių namų grupę (dalį šios namų grupės statybos darbų atliko ieškovas). Rangovo nuomone, statinių pripažinimas tinkamais naudoti patvirtina, kad užsakovas faktiškai priėmė darbus, todėl užsakovo sulaikyta suma turi būti jam išmokėta.

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovą vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui. Nesant šalių darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad darbai yra atlikti, statybos objektas priimtas naudoti, atliktų darbų trūkumai nustatyti per garantinį terminą, t. y. sutartus darbus ieškovas atliko, o atsakovas juos faktiškai priėmė, tačiau neatsiskaito su ieškovu dėl nustatytų darbų defektų. Priėmus darbus, užsakovui atsiranda prievolė už juos sumokėti, tačiau jei nustatomi darbų trūkumai ir rangovas jų nepaneigia, jis turi prievolę trūkumus pašalinti.

Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad jis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo konstatuotais defektais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nors ginčijo savo atsakomybę dėl defektų, tokią poziciją pakankamai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o atsakovui pateikus įrodymus, patvirtinančius ieškovo atliktų darbų defektus, ieškovas jų nepaneigė. Užsakovas, priėmęs tinkamai atliktus darbus, turi prievolę už juos sumokėti rangovui sutartą kainą, tačiau jei atlikti darbai yra su trūkumais, rangovas turi prievolę trūkumus pašalinti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nors ginčijo savo atsakomybę dėl defektų, tokią poziciją pakankamai pagrindžiančių įrodymų

nepateikė, o atsakovui pateikus įrodymus, patvirtinančius ieškovo atliktų darbų defektus, ieškovas jų nepaneigė. Bylą nagrinėję teismai vertino ne tik kasatoriaus nurodomą aplinkybę, kad 90 proc. kasatoriaus atliktų darbų buvo tinkamai atlikta, bet įrodymų visetą, įskaitant dokumentus, kuriais kasatorius pripažino defektus ir įsipareigojo juos ištaisyti, eksperto išvadą, kitus įrodymus, patvirtinančius darbų defektus, todėl turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovo nurodyti defektai egzistuoja.

Kasatoriaus nuomone, garantiniu laikotarpiu paaiškėję darbų trūkumai nesuteikia teisės užsakovui naudotis visų mokėtinų lėšų sulaikymo teise, tokiu atveju sulaikymo teisiniai santykiai nesusiformuoja, o užsakovas savo teises šiuo pagrindu gali ginti pareikšdamas reikalavimus kitoje byloje. Pasisakant dėl šio kasatoriaus argumento būtina kvalifikuoti byloje susiklosčiusius ginčo teisinius santykius. Minėta, kad užsakovas, priėmęs tinkamai atliktus darbus, turi prievolę už juos sumokėti rangovui sutartą kainą, tačiau jei atlikti darbai yra su trūkumais, rangovas turi prievolę trūkumus pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, išaiškino, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Nurodytoje byloje teisės „sulaikymas“ užtikrino rangovo prievolių, galinčių atsirasti garantiniu laikotarpiu, vykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdydamas susitarimą dėl „sulaikymo“, užsakovas nesumoka rangovui dalies mokėtinos sumos, nors tuo metu rangovas tinkamai vykdo savo prievoles, taip siekdamas apsaugoti savo interesus nuo galimų rangovo prievolių nevykdymo ateityje. Tuo atveju, kai rangovas jau nevykdo savo prievolių, užsakovas savo interesams ginti gali taikyti kitą priemonę – sutarties vykdymo sustabdymą. Šis teisių gynimo būdas reglamentuojamas CK 6.207 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta: „Kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.“ Nurodytu teisių gynimo būdu šalys privalo naudotis protingai ir sąžiningai (CK 6.207 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir šalių veiksmai atitinka CK 6.207 straipsnio nuostatas – viena šalis atsisako vykdyti sutartinę prievolę kitai šaliai dėl to, kad ši neįvykdė savo prievolės, kylančios iš rangos sutarties ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. papildomo susitarimo ištaisyti defektus. Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad užsakovas, nevykdydamas prievolės sumokėti visą rangos sutartyje nustatytą kainą rangovui, iš pradžių rėmėsi šalių sutartu teisės „sulaikymo“ pagrindu, o vėliau faktiškai įgyvendino CK 6.207 straipsnyje reglamentuojamą teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į nurodyto straipsnio nuostatas, jis turėjo tokią teisę. Rangovas, reikalaudamas užsakovą visiškai atsiskaityti, neįrodė, kad tinkamai įvykdė iš sutarties ir papildomo susitarimo kylančią savo prievolę ištaisyti darbų defektus ir užsakovui perduoti tinkamai atliktus darbus, todėl neturi pagrindo reikalauti užsakovą vykdyti savąją prievolę – sumokėti už šiuos darbus <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Dėl vartojimo rangos sutarties kvalifikavimo ir teisių gynimo būdų taikymo ypatumų „<...>ginčo sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai. Šie požymiai nurodyti CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovas yra verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą, o užsakovas – fizinis asmuo. Sutarčiai kvalifikuoti vartojimo sutartimi būtinas trečiasis požymis – statybos darbų rezultatas – turi būti skirtas užsakovo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi, jai taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“ „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. „Vartojimo rangos“ instituto normų taikymo prioritetas prieš „Statybos rangos“ normas grindžiamas tuo, kad vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo statybos rangos sutarčiai, kaip ir kitoms vartojimo rangos sutartims, mutatis mutandis taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnis bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsniai). Taigi, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių

gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais.“ (ištrauka iš LAT CBS 2012-06-08 nutarties c. b. Nr. 3K-3-296). Dėl bendradarbiavimo pareigos „<...>nors darbai buvo atlikti netinkamai, nes, nors ieškovas atliko didžiąją jų dalį, plano projektas nebuvo tinkamai derinamas ir įregistruoti sklypų negalima, tačiau šalys netinkamai suprato savo sutartines prievoles, realiai neįvertino rangovo galimybių tinkamai įvykdyti sutartį nustatytais terminais ir netinkamai bendradarbiavo. Sutarties dalykas buvo valstybinės žemės sklypų, kadastrinių matavimų darbai, į kuriuos įėjo ir žemės sklypų formavimas, tačiau sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas (keturios savaitės) buvo pernelyg trumpas, o atsakovas, manydamas, kad sutarties įvykdymas yra su trūkumais, turėjo suteikti galimybę trūkumus pašalinti, sustabdyti savo piniginių prievolių įvykdymą, sumažinti darbų kainą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, trūkumams ištaisyti ar iš naujo atlikti darbus. Pačiam atsakovui pažeidus bendradarbiavimo pareigą bei konstatavus dalį jo kaltės dėl nesėkmingų šalių santykių, jis taip pat laikytinas pažeidusiu sutartį ir turi prisiimti dalį neigiamų padarinių, iš dalies atlygindamas ieškovui už atliktus darbus“ (ištrauka iš LAT CBS 2012-11-22 nutarties c. b. Nr. 3K-3-388/2012). „<...>Užsakovo teisė atsisakyti sutarties įtvirtinta CK 6.658 straipsnio 2 dalyje: jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokios teisės užsakovas neturi, jei dėl rangovo terminų nesilaikymo yra užsakovo kaltė. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo galimybes, pažymėjo, kad remdamasis šiuo pagrindu užsakovas įgyja teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius tik tuo atveju, kai jis pats bendradarbiavo su rangovu, vykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus (žr. LAT CBS 2007-02-26 nutartį c.b. Nr. 3K-3-71/2007, 2010-03-16 nutartį c.b. Nr. 3K-3-123/2010). Byloje nustatyta, kad atsakovas savo pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą įvykdė tik 2008 m. gegužės 20 d. ir tik iš dalies, nes sąvadas turėjo trūkumų <...>“ (ištrauka iš LAT CBS 2013-10-23 nutarties c. b. Nr. 3K-3-503/2013). „<...> Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (ištrauka iš LAT CBS 2013-06-07 nutarties c. b. Nr. 3K-3-250/2013).

„<...>Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, Statybos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto

remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. Jolantos Budrienės reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). CK 6.659straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus. Pasisakydama dėl CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, 2004 m. gruodžio 9 d. su atsakovu sudaręs uosto krantinės Nr. 142 rekonstravimo statybos rangos sutartį, yra specializuota uosto hidrotechninių statinių statybos įmonė. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės, taigi žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neapribojant nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

„<...> Kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje. Dėl to šalies, tinkamai vykdančios sutartį, interesas yra turėti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad kliūtys atlikti darbus laiku kilo ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji, bendradarbiaudama su kita šalimi, ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama šias kliūtis pašalinti. Minėta, kad, pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Aplinkybė, kad 2013 rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo vykdomi visos teritorijos laistymo sistemos įrengimo darbai, kurie trukdė ieškovei užbaigti darbus, pati savaime neatleidžia ieškovės, kaip rangovės, nuo atsakomybės už sutarties termino praleidimą, jei ji, tinkamai bendradarbiaudama su atsakove, galėjo to išvengti. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynusi savo interesą įvykdyti sutartį, kad darbus pabaigtų nustatytu terminu. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę, informuodama ją, jog jos atliekami laistymo sistemos įrengimo darbai trukdo jai darbus atlikti laiku, kad taip pažeidžiama užsakovės pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Toks šalies kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai. Esant tokiam rangovės kreipimuisi, užsakovei kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti. Šalių interesus geriausiai atitinka bendradarbiavimo užfiksavimas raštu, kuris palengvina įrodinėjimą kilus ginčui.

Nagrinėjamu atveju rangovei pirmiau nurodyto kreipimosi nepateikus, užsakovė, neinformuota apie atsiradusias kliūtis, trukdančias darbus baigti laiku, jų reikšmę, neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, pvz., laistymo sistemos įrengimo darbus atlikti vėliau arba tartis su rangove dėl rašytinėje sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo. Rangovei nepateikus patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūrusi su kliūtimis vykdyti sutartį, ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, jai tenka atsakomybė už kilusius padarinius – sutarties termino praleidimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Dėl projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties kvalifikavimo ir kai kurių pagal šią sutartį tenkančių pareigų paskirstymo, vykdymo ypatumų „<...>CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (žr. LAT CBS 2010-05-18 nutartį c. b. Nr. 3K-3-228/2010). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų (ištrauka iš LAT CBS 2013-11-04 nutarties c. b. Nr. 3K-3-540/2013). „<...>Vienas iš byloje kilusio ginčo klausimų, su kuriuo šalys sieja projektavimo darbų rangos sutarties netinkamą vykdymą ir dėl to atsirandančią atsakomybę, yra klausimas, kuriai šaliai teko pareiga pateikti projektavimo sąlygų sąvadą. Šis sąvadas yra būtinas projektavimo darbams pradėti. CK 6.701 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Tokia pareiga statytojui (užsakovui) priskirta ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje bei to paties įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse. CK 6.701 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta alternatyvi galimybė – užduotį ir kitus pradinius duomenis gali parengti rangovas užsakovo pavedimu. Taigi statytojas (užsakovas), teigdamas, kad jis perdavė įstatyme jam nustatytą pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą projektuotojui (rangovui), turi įrodyti, kad susitarė su projektuotoju dėl tokio pavedimo, priešingu atveju ši pareiga pripažįstama statytojui (ištrauka iš LAT CBS 2013-10-23 nutarties c. b. Nr. 3K-3-503/2013). „<...> Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. 3K-3-228/2010). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-695/2015) „<...> Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Šiose teisės normose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, taip pat draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje Sutartyje taip pat nėra nuostatų dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo ir padarinių po sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas taikyti bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias nuostatas. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį projektavimo darbų rangos sutartis gali būti nutraukta dėl projektavimo rangos darbų netinkamos kokybės, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitų trūkumų nepašalina per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad, taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, jog projektuotojas per protingą laiką nepašalina trūkumų, turi būti įvertintas trūkumų pobūdis, jų visuma ir apimtis (ar tai yra viso darbo, ar jo dalies, ar tam tikro darbų etapo trūkumai), ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra protingas, ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių

trūkumams pašalinti, ar trūkumų pašalinimas priklauso tik nuo jos, ar ir nuo kitos šalies veiksmų, ar abi šalys laiku ir tinkamai vykdė visas savo sutartines pareigas. Rangos sutartimi sutartų darbų rezultato kokybė siejama su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Taigi prieš vertindamas, ar Sutartis vykdyta tinkamai, teismas privalo įvertinti sutartimi sulygtų darbų apimtį.

Dėl užsakovo pareigos apmokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, tarp jų ir dalimis už sutartyje nustatytus ir atliktus darbų etapus. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma. Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama tada, kai rangovas ima taisyti darbo trūkumus, o užsakovas nepagrįstai atsisako darbų rezultato po darbų trūkumų pataisymo, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Jeigu užsakovas atsisako nuo projektavimo sutarties dėl to, kad prarado interesą vykdyti statybas dėl objektyvių aplinkybių (pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje ar pan.), jis pagal CK 6.658straipsnio 4 dalį privalo sumokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus. Pažymėtina, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies vykdyti atitinkamas pareigas; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013). Dėl vartojimo rangos sutarties vykdymo Dėl vartotojo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose, kai nustatomi darbo rezultato trūkumai „<...> Kasacinio teismo praktikoje yra išsamiai pasisakyta dėl užsakovo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą, šiame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Taigi įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje kasatorius siekė pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nurodytu savo teisių gynimo būdu – vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Tokio teisių gynimo būdo proporcingumas kasaciniame skunde motyvuojamas, be kita ko, tuo, kad juo kasatorius pasinaudojo ne iš karto, o tik po to, kai ieškovas, paėmęs baldus trūkumams ištaisyti, jų neištaisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu, kaip tai yra CK 6.217straipsnio taikymo atveju. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d.nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Tačiau aplinkybė, jog vartotojas vieną sykį pasinaudojo darbo trūkumų šalinimo galimybe, nepašalina

teismo pareigos įvertinti vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo (sutarties nutraukimo) tinkamumą jo proporcingumo aspektu. Jei, vartotojui pareikalavus, kad užsakovas neatlygintinai per protingą laiką pašalintų trūkumus, po trūkumų šalinimo išlieka arba atsiranda naujų pašalinamų trūkumų, vertinant, ar jie sudaro pagrindą vartotojui nutraukti sutartį, atsižvelgtina į likusių trūkumų pobūdį (jų dydį, šalinimo galimybę), taip pat galimus sutarties nutraukimo padarinius kitai šaliai. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, kai baldai pagaminti pagal individualų užsakymą, todėl negali būti lengvai realizuojami kitam pirkėjui, vartotojo atsisakymas rangovo pasiūlymo ištaisyti trūkumus per protingą terminą, nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui, galėtų būti priimtinas, jei jis motyvuotas kitomis svarbiomis priežastimis. Sutarties nutraukimas nemotyvuotai arba nepagrįstų motyvų pagrindu nesudarius rangovui galimybės pašalinti nesudėtingai pašalinamus trūkumus vertintinas kaip neproporcingas vartotojo teisių gynybos būdas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baldai kasatoriui pagaminti pagal individualų projektą, montuojant jo nurodytas dekoratyvines dalis, pavyzdžiui, raudonos spalvos stiklą. Individualiai užsakovo parinktos detalės gali būti kliūtis realizuoti pagamintus baldus kitiems pirkėjams, kuriems kasatoriaus pasirinkti individualūs baldų dizaino sprendimai yra nepriimtini. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad sutarties nutraukimas šiuo atveju nėra proporcingas kasatoriaus teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

Dėl užsakovo teisių gynimo būdų, rangovui pažeidus rangos sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės

CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis).

Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y. kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d.nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. C., bylos Nr. 3K-3-302/2011) .

Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių

gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). „<...>Byloje kilęs ginčas dėl sutartyje sulygtos rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Vadovaujantis CK 6.676 straipsnio 1 dalimi, darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Ši vartojimo rangai taikoma darbų kainos nustatymo taisyklė yra abstraktaus pobūdžio ir sutarties šalių neįpareigoja detalizuoti sutartyje rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Kartu vartojimo rangos teisinių santykių specifika lemia, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nėra visiškai laisvos apibrėžti jos kainą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintą vartotojų teisių apsaugai skirtą reglamentavimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus. Pažymėtina, kad nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių, kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais. Pareigą išskirti PVM nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodoma tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas (tarifai), PVM suma nacionaline valiuta (PVM įstatymo 80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).