patvirtinta up 26 - lm · 15.6. kontrolinis (atsiskaitomasis) darbas – ne mažesnis kaip 30...

PATVIRTINTA

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos

direktoriaus 2017 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. UP–26

(Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos

direktoriaus 2018 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. UP- 32 redakcija)

KLAIPĖDOS „GABIJOS“ PROGIMNAZIJOS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

(toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, kontrolinių darbų

skyrimą, tėvų informavimą apie mokinių mokymosi sėkmingumą.

2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-1309, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu,

patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (LR

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija).

3. Tvarkos apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas

ugdymo procese, informavimo apie vertinimą tvarka

4. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijoje vyksta

vadovaujantis šiuo Tvarkos aprašu, Pradinio ir pagrindinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo

planais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

II. MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TIKSLAI IR

UŽDAVINIAI

5. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai ir uždaviniai:

5.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą;

5.2. išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo

tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos

pagalbos;

5.3. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

5.4. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams, mokytojams ir

tėvams (globėjams, rūpintojams) gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

5.5. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus,

suteikti mokiniams jų poreikius tenkinančią pagalbą;

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

6. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais

ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.

7. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas,

bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos, elgesys, pastangos.

8. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo

pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

9. Vertinama individuali mokinio pažanga. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

10. Vertinimas atviras – mokiniai supažindinami su vertinimo kriterijais, vertinimo formomis.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

11. Vertinant ugdymo procesą naudojami ir tarpusavyje derinami vertinimo būdai: formalus ir

neformalus, diagnostinis, formuojamasis, kaupiamasis, apibendrinamasis.

12. Diagnostinis vertinimas – tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą baigus dalyko programos temą, skyrių, programos dalį. Diagnostinis

vertinimas remiasi kontrolinių darbų, apklausos žodžiu, sukauptos informacijos apie mokinio

mokymosi pasiekimus ir pažangą rezultatais.

13. Formuojamasis vertinimas – tai vertinimas, grįstas mokytojo ir mokinio sąveika ir

palaikantis mokymąsi. Mokytojas stebi mokinių mokymąsi, jų bendradarbiavimą, įsitraukimą,

pastangas, mokymosi būdus, sunkumus ir padeda suprasti mokiniui, kas jau išmokta, ko dar reikia

mokytis, kaip įveikti sunkumus, kokie mokymosi būdai veiksmingi. Mokiniai, konsultuojami

mokytojo, pagal kriterijus mokosi vertinti vienas kito ir savo darbą, įsivertinti pasiekimus ir pažangą.

14. Kaupiamasis vertinimas.

14.1. kaupiamuoju vertinimu mokiniai vertinami už atsakymus žodžiu, savarankiškus darbus,

trumpus rašto darbus, namų darbų užduotis, klasės darbų užduotis;

14.2. kaupiamojo vertinimo pažymiai fiksuojami mokytojo vertinimo lapuose; elektroniniame

dienyne šie pažymiai rašomi į komentarus;

14.3. kaupiamojo vertinimo pažymių aritmetinis vidurkis (bent vieną kartą per pusmetį, esant

vienai savaitinei pamokai) baigus dalyko skyrių (temą) arba/ir pusmečio pabaigoje rašomas į dienyną.

15. Formalusis vertinimas. 5-8 klasėse naudojama 10 balų sistema, „įskaityta“, „neįskaityta“.

15.1. Mokinių socialinė-pilietinė veikla bei pasiekimai mokantis žmogaus saugos, etikos,

tikybos, muzikos, kūno kultūros, dailės vertinami „įskaityta“, „neįskaityta“.

15.2. Mokinių pasiekimai mokantis lietuvių kalbos, užsienio kalbų, rusų (gimtosios) kalbos,

istorijos 1, 2, 3 – nepatenkinamas lygis, 4, 5 – patenkinamas lygis, 6, 7, 8 – pagrindinis lygis, 9, 10 –

aukštesnysis lygis.

15.3. Mokinių pasiekimai pažymiu, „įskaityta“, „neįskaityta“ vertinami baigus dalyko skyrių,

temą, logiškai vientisą dalį bent du kartus per pusmetį (esant vienai savaitinei pamokai). Tokio

vertinimo formos – kontrolinis (atsiskaitomasis) darbas, apklausa žodžiu.

15.4. 5-8 klasių mokinių socialinei-pilietinei veiklai skiriama 10 val. per mokslo metus: 5

valandos per I pusmetį ir 5 val. per II pusmetį.

15.5. Socialinė-pilietinė veikla vertinama įskaitomis, kurios fiksuojamos socialinės-pilietinės

apskaitos lapuose (4 priedas) ir elektroniniame dienyne.

15.6. Kontrolinis (atsiskaitomasis) darbas – ne mažesnis kaip 30 minučių trukmės savarankiškas,

kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu ar žodžiu atliekamas ir formaliai įvertinamas darbas.

15.6.1. Mokytojai kontrolinius (atsiskaitomuosius) darbus derina su mokiniais ir tarpusavyje,

juos fiksuoja kontrolinių darbų grafike, stende bei elektroniniame dienyne.

15.6.2. Mokiniams per dieną gali būti tik vienas kontrolinis (atsiskaitomasis) darbas.

15.6.3. Kiekvieno mėnesio kontrolinių (atsiskaitomųjų) darbų grafikas sudaromas ir

pateikiamas mokiniams likus savaitei iki mėnesio pradžios.

15.6.4. Paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų, paskutinę

savaitę prieš pusmečio pabaigą kontroliniai (atsiskaitomieji) darbai nerašomi.

15.6.5. Mokytojai kontrolinio (atsiskaitomojo) darbo rezultatus mokiniams pristato ne vėliau

kaip po vienos savaitės. Su kiekvienu mokiniu individualiai aptaria jo sunkumus ir galimybes,

organizuoja kontrolinio (atsiskaitomojo) darbo įsivertinimą, numato tolesnį mokymą(-si).

15.6.6. Mokinys, praleidęs kontrolinį (atsiskaitomąjį) darbą, pasiruošia per laiką, proporcingą

iki kontrolinio (atsiskaitomojo) darbo praleistų pamokų skaičiui, bet ne ilgesnį kaip dvi savaitės, ir

atsiskaito. Mokinys, neatėjęs tik į kontrolinio (atsiskaitomojo) darbo pamoką, atsiskaito iš karto atėjęs į

mokyklą. Per numatytą laiką neatsiskaičiusiam mokiniui įrašomas žemiausias neigiamas įvertinimas

(1, „neįskaityta“).

15.6.7. Jei mokinys praleido kontrolinį (atsiskaitomąjį) darbą ir nebuvo mokykloje iki I

pusmečio pabaigos, jo atsiskaitymas perkeliamas į kitą pusmetį.

15.6.8. Mokytojai suteikia mokiniams galimybę perrašyti kontrolinį (atsiskaitomąjį) darbą. Į

dienyną įrašomas pirmojo ir antrojo darbų įvertinimų vidurkis. Pradinėse klasėse į dienyną įrašomi

abiejų darbų įvertinimai.

15.6.9. Pradinių klasių mokytojai planuodami ir vykdydami kontrolinius darbus vadovaujasi šio

progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašo 15.4-15.4.8 punktais.

15.6.10. Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Taikomas

idiografinis vertinimas. (Žr. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos pradinių klasių mokinių pasiekimų

vertinimo metodines rekomendacijas, 1 priedas)

15.6.11. Savarankiškus ir kontrolinius mokinių darbus pradinių klasių mokytojai vertina po

atlikto darbo rašydami komentarus pagal nustatytus kriterijus (Žr. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos

1-4 klasių mokinių pasiekimų vertinimo kriterijų aprašą, 2 priedas).

15.6.12. Komentaruose nurodoma, kas pavyko ir ką būtų svarbu keisti, taisyti. Lygiai

nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, simboliai ir pan.).

16. Mokinių, lankančių meno ar sporto sričių neformaliojo švietimo mokyklas ir mokyklos

vadovo įsakymu atleistų nuo kūno kultūros, dailės ar muzikos pamokų, vertinimas:

16.1. dalyko mokytojas pusmečio pradžioje nurodo mokiniams ir informuoja el. dienyne tėvus

atitinkamos klasės bendrųjų ugdymo programų temas, už kurias mokinys privalo atsiskaityti ir

atsiskaitymo formą (testas, apklausa žodžiu ar raštu, normatyvų išlaikymas, kūrybinių darbų

pateikimas);

16.2. mokinys ne mažiau kaip kartą per pusmetį, bet ne vėliau kaip iki signalinio pusmečio,

sutartu su dalyko mokytoju laiku atsiskaito už paskirtas užduotis ir yra įvertinamas komentarais (prad.

kl.), pažymiais, „įskaityta“, „neįskaityta“ (5-8 kl.), iš kurių pusmečio pabaigoje išvedamas pusmečio

įvertinimas;

16.3. Jei mokinys neatsiskaito už pateiktas užduotis sutartu laiku, mokytojas siūlo Mokytojų

tarybai rekomenduoti progimnazijos direktoriui atšaukti sprendimą dėl atleidimo nuo pamokų.

17. Nustatytas adaptacinis periodas 5 klasės mokiniams, naujai atvykusiems mokiniams. Pirmo

mėnesio metu mokiniai formaliai nevertinami (pažymiais, „įskaityta“, „neįskaityta“), antrą mėnesį

mokiniams nerašomi neigiami įvertinimai, dviejų pirmųjų mėnesių neformaliojo vertinimo ženklai

vedant pusmečio rezultatus neįskaičiuojami.

18. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas pusmečio ir ugdymo programos pabaigoje,

vertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrosiose programose aprašytus mokinių

pasiekimų lygių požymius ir įrašomi į el. dienyną. Pradinio ugdymo programos pabaigoje rengiamas

vertinimo aprašas. Jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo

programą.

18.1. Likus mėnesiui iki I ir II pusmečių pabaigos mokytojai išveda ir aptaria su mokiniais

signalinio pusmečio rezultatus, įrašo juos į komentarus. Klasių vadovai informuoja tėvus (globėjus,

rūpintojus) apie tai, kad jie gali susipažinti su signalinio pusmečio rezultatais el. dienyne.

18.2. Vedant pusmečio įvertinimą griežtai laikomasi apvalinimo taisyklių: 0,5 apvalinama iki 1,

esant vienodam skaičiui įvertinimų „įskaityta“ ir „neįskaityta“, galutinis įvertinimas – „įskaityta“. Šis

punktas negalioja vertinant socialinę-pilietinę veiklą.

18.2.1. Socialinė-pilietinė veikla I ir II pusmečių pabaigoje vertinama apibendrinamuoju

vertinimu „įskaityta“, jeigu mokinys skyrė jai po 5 val. kiekvieną pusmetį.

18.3. Jei I pusmečio įvertinimas yra „neįskaityta“, mokiniui skiriami papildomi darbai, jis turi

atsiskaityti iki II pusmečio pabaigos. Socialinę-pilietinę veiklą mokinys turi atlikti iki birželio 7 d.

18.4. Mokiniui, per pusmetį praleidusiam daugiau kaip 50% dalyko pamokų ir neatlikusiam

numatytų vertinimo užduočių, dalyko mokytojas organizuoja atsiskaitymus mokykloje ir fiksuoja

įvertinimus dienyne. Dėl ligos ar kitų svarbių, progimnazijos vadovo pateisintų, priežasčių

neatsiskaičiusiam mokiniui pusmečio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Jam skiriami papildomi

darbai, teikiama mokymosi pagalba. Mokiniui, neatsiskaičiusiam dėl nepateisinamų priežasčių,

fiksuojamas žemiausias įvertinimas (1, „neįskaityta“). Jam skiriami papildomi darbai, teikiama

mokymosi pagalba.

18.5. Metinis įvertinimas išvedamas apskaičiavus I ir II pusmečio matematinį vidurkį, 0,5

apvalinant iki 1. Metinis įvertinimas „įskaityta“ rašomas, jei mokinio I ir II pusmečio įvertinimas yra

„įskaityta“. Socialinės-pilietinės veiklos metinis įvertinimas išvedamas laikantis šios nuostatos iki

birželio 7 d.

19. Mokinių, kurie mokosi dalyko modulių, pasiekimai vertinami kaupiamaisiais pažymiais. Jie

pusmečio pabaigoje apibendrinami ir išvedamas įvertinimų aritmetinis vidurkis. Modulio mokytojas ne

vėliau kaip savaitę iki pusmečio pabaigos apie šį įvertinimą informuoja dalyko mokytoją. Modulio

galutinis įvertinimas įrašomas į dalyko puslapį elektroniniame dienyne (tipas – modulio įvertinimas) ir

įskaitomas vedant dalyko pusmečio įvertinimą.

20. Mokiniui, turinčiam mokymosi sunkumų, I arba II pusmetyje nepasiekusiam bendrosiose

programose numatyto patenkinamo lygio, aptarus su tėvais esamą situaciją, suteikiama savalaikė

pagalba kiekvieno dalyko konsultacijų ir / ar mokinio atostogų metu.

21. Neformalusis vertinimas. Taikant neformaliojo vertinimo sistemą sutartiniais ženklais

mokytojo vertinimo lape ir elektroninio dienyno komentaruose fiksuojamas namų darbų atlikimas,

pasiruošimas pamokai (mokymo priemonės), aktyvumas pamokoje, drausmė pamokoje, neatvykimas į

pamoką, nepateisintas neatvykimas į pamoką.

21.1. Naudojami tokie informaciniai ženklai:

21.1.1. neatliko namų darbų – X,

21.1.2. neturi mokymosi priemonių – Pr.,

21.1.3. nedrausmingai elgiasi, neatlieka mokytojo paskirtų užduočių – D (su komentaru),

21.1.4. neatvyko į pamoką be pateisinamos priežasties – n,

21.1.5. neatvyko į pamoką su pateisinama priežastimi – n kartu su dienyne numatytais

pateisinimo ženklais,

21.1.6. pavėlavo – p,

21.1.7. išsiskyrė aktyvumu per pamoką – +.

21.2. Tuščias langelis paliekamas mokiniams, kurie buvo pasiruošę pamokai, atlikę namų darbus,

drausmingi.

21.2.1. Pusmečio pabaigoje sutartiniai ženklai konvertuojami į pažymį pagal formulę (3

priedas) kuris įrašomas į dienyną.

21.3. Mokiniui, per pusmetį praleidusiam daugiau kaip pusę dalyko pamokų, neformaliojo

vertinimo pažymys nerašomas.

21.4. Pradinėje mokykloje pusmečio pabaigoje sutartinai ženklai nekonvertuojami, jie naudojami

tik tėvams informuoti.

22. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams,

rūpintojams) aiškiais, suprantamais kriterijais. Su vertinimo kriterijais mokiniai supažindinami prieš

pradedant veiklą.

23. Mokytojai, remdamiesi pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis,

iškeltais tikslais, vertinimą planuoja mokslo metams. Tai fiksuojama mokomųjų dalykų ilgalaikiuose

planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose.

24. Kompetencijos vertinamos ir įsivertinamos mokinių ir mokytojo sąveikoje, dialoguose,

diskusijose, kiekvienam mokytojui renkant ir kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus (mokinių

darbai, įvertinimai, įsivertinimai, komentarai, refleksijos ir kt.) vertinimo aplankuose, elektroninėse

laikmenose.

25. Pradinio ir pagrindinio ugdymo proceso pradžioje mokinys užsiveda savo pasiekimų

aplanką, kuris laikomas pas pradinių klasių mokytoją, o pagrindinio ugdymo etape pas dalyko

mokytojus.

26. Vertinimo metodus ir formas bei kriterijus mokytojai derina tarpusavyje metodinėse

grupėse, vadovaudamiesi dalykų Bendrosiomis programomis ir šiuo Tvarkos aprašu.

27. Pradinio ugdymo procese prioritetas teikiamas mokymąsi palaikančiam vertinimui.

Vertinami mokinio individualūs pasiekimai ir pažanga, nelyginama su kitų mokinių pasiekimais.

28. Pradinio ugdymo programos mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio ikimokyklinio

ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.

29. Mokiniui, baigiant pradinio ugdymo programą, mokytojas parengia mokinio Pradinio

ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašą, kuris padeda užtikrinti kiekvieno

mokinio sėkmingą perėjimą prie mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programą.

30. Pagrindinio ugdymo programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio

Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu ir užtikrina ugdymosi

tęstinumą.

31. Mokytojai vertindami pozityviai priima kiekvieną mokinį, geba valdyti kritines elgesio

situacijas, įveikti iššūkius.

32. Socialinė-pilietinė veikla 5-8 kl. nevertinama, tik fiksuojama klasių vadovų socialinės

pilietinės veiklos apskaitos lapuose (4 priedas).

32.1. Mokinys, neatlikęs ugdymo plane numatytos socialinės-pilietinės veiklos, nekeliamas į

aukštesnę klasę.

33. Baigę pagrindinio ugdymo programos I dalį mokiniai yra sukaupę jų įgytas kompetencijas

įrodančių darbų, vertinimų, socialinės-pilietinės veiklos įrodymų visumą aplankuose, kurie įteikiami

mokiniui.

V. INFORMAVIMO APIE VERTINIMĄ TVARKA

34. Apie vertinimo kriterijus, metodus ir formas mokiniai informuojami pirmų pamokų metu

rugsėjo mėnesį.

35. Tėvai su mokykloje taikoma vertinimo sistema supažindinami pirmame klasės tėvų

susirinkime (iki spalio 1 d.).

36. Mokiniui atsakinėjant žodžiu, įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos

metu.

37. Atsakinėjant raštu – pagal tikrinamojo darbo specifiką. Pradinėje mokykloje sąsiuviniuose,

pratybų sąsiuviniuose fiksuojami mokinių atliktų rašto darbų komentarai.

38. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne.

39. Mokytojas pažymius į el. dienyną surašo tą pačią dieną, kai įvertina mokinio atliktą

užduotį.

40. Elektroninio dienyno skiltyje „Tema“ („Pamokos turinys“) nurodoma, kad įvyko

kontrolinis darbas, kaupiamojo ar neformaliojo vertinimo aptarimas.

41. Tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokinių pažangą informuojami įrašais elektroniniame

dienyne bei tėvų susirinkimų, atvirų durų dienų, individualių pokalbių su tėvais metu.

42. Per mokslo metus mokinio ugdymo(si) raidos aplanke (informacinių technologijų –

elektroninėse laikmenose) kaupiami paties mokinio apmąstymai, kontrolinių darbų, testų įvertinimai,

atmintinės, klausimynai, praktinių darbų pavyzdžiai, rašinių pavyzdžiai, piešiniai, atliktų užduočių

pavyzdžiai, projektiniai darbai bei kita reikšminga informacija, naudojama mokymuisi vertinti. Raidos

aplankas kaupiamas ketverius metus, metų pabaigoje aptariamas su mokiniu, jo tėvais, ir, baigus

pradinio ar pagrindinio ugdymo programos I dalį, įteikiamas mokiniui.

43. Pradinėje mokykloje mokytojas fiksuoja mokinių pusmečio, metų pažangą lygiais

elektroniniame dienyne.

44. Baigus pradinio ugdymo programą mokinio pasiekimai vertinami aprašu (Klaipėdos

„Gabijos“ progimnazijos pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo

aprašas).

45. Pasibaigus pusmečiui, mokslo metams, direktoriaus pavaduotojas ugdymui atlieka mokinių

pažangumo pokyčių analizę ir rezultatus pristato Mokytojų tarybos posėdyje.

________________________________

1 priedas


PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO METODINĖS

REKOMENDACIJOS

46. Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Taikomas idiografinis

vertinimas. Diagnozavus, ką kiekvienas mokinys jau yra pasiekęs, vertinama padaryta pažanga

lyginami ankstesni mokinio rezultatai su dabartiniais (mokinių pasiekimai tarpusavyje

nelyginami!)

47. Mokslo metų pradžioje mokytoja supažindina mokinių tėvus su ugdymo planų, individualios

pažangos vertinimo principais, Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos 1-4 klasių mokinių

pasiekimų vertinimo kriterijų aprašu, aptaria abipusės informacijos pateikimo būdus.

48. Savarankiškus ir kontrolinius mokinių darbus mokytoja vertina po atlikto darbo rašydama

komentarus pagal nustatytus kriterijus. Su vertinimo kriterijais mokiniai supažindinami prieš

pradedant veiklą. Juose gali būti vartojami tokie vertinamieji žodžiai: „labai gerai“, „gerai“,

„reikia pasistengti“, „nepavyko“ kurie atitinka pasiekimų lygių pavadinimus – aukštesnysis,

pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas šie vertinamieji žodžiai vartojami tik su mokytojo

komentarais. Komentaruose reikia nurodyti, kas pavyko ir ką būtų svarbu keisti, taisyti.

Komentuojame kaip tai daryti. Fiksuojame mokinių atliktų rašto darbų komentarus

sąsiuviniuose, pratybų sąsiuviniuose, elektroniniame dienyne.

Komentaras turėtų būti:

• pozityvus, pripažįstantis atlikto darbo vertę;

• palaikantis vaiko pastangas gerai padaryti užduotį;

• jame turi atsispindėti visi nurodytieji vertinimo kriterijai;

• nurodytos taisytinos vietos;

• pasiūlyta, kaip galima būtų pagerinti darbą.

49. Mokytojas fiksuoja mokinių, pusmečio, metų pažangą lygiais elektroniniame dienyne.

50. Per mokslo metus kaupiamas mokinio ugdymosi raidos aplankas, kuriame kaupiami paties

mokinio apmąstymai, kontrolinių darbų, testų įvertinimai, atmintinės, klausimynai, praktinių

darbų pavyzdžiai, rašinių pavyzdžiai, piešiniai, atliktų užduočių pavyzdžiai, projektiniai darbai,

bei kita reikšminga informacija, naudojama mokymuisi vertinti. Darbai į aplanką renkami iš

visų mokomųjų dalykų. Surinkta į aplanką medžiaga sudedama į segtuvus ir šie laikomi

klasėje. Prieš įdedant į aplanką, ant kiekvieno darbo pavyzdžio turi būti užrašoma data. Raidos

aplankas kaupiamas metus, metų pabaigoje aptariamas su mokiniu, jo tėvais, ir įteikiamas

mokiniui.

51. Taikant neformaliąją vertinimo sistemą sutartiniais ženklais elektroniniame dienyne

fiksuojamas namų darbų atlikimas, pasiruošimas pamokai (mokymo priemonės), drausmė pamokoje.

52. Naudojami tokie informaciniai ženklai:

52.1. neatliko namų darbų - X,

52.2. neturi mokymosi priemonių – Pr.,

52.3. nedrausmingai elgiasi – D (su komentaru)

52.4. neatvyko į pamoką – n,

52.5. pavėlavo – p.

52.6. išsiskyrė aktyvumu per pamoką – +

52.7. tuščias langelis paliekamas mokiniams, kurie buvo pasiruošę pamokai, atlikę namų darbus,

drausmingi.

52.8. Pusmečio pabaigoje sutartinai ženklai nekonvertuojami, jie naudojami tik tėvams

informuoti.

Pasiekimų Aplankas – tai iš anksto suplanuotas ir sudarytas mokinio pasiekimus

iliustruojančių darbų rinkinys, padedantis susidaryti vaizdą, ką mokinys moka ir geba, kaip auga

ir tobulėja.

Aplankas suplanuotas ir sudarytas taip, kad atskleistų mokinio daromą pažangą. Aplanko, kaip ir

bet kurio vertinimo įrankio, tikslas – pagerinti mokinio ugdymosi pasiekimus.

1. Padeda aiškiai parodyti mokymosi pažangą (skaitymo, rašymo, mąstymo, tyrinėjimo ir t. t.

gebėjimų augimą).

2. Daro teigiamą poveikį mokymosi motyvacijai ir rezultatams, nes akcentuojami gerieji mokinio

darbai.

3. Dabartinių darbų palyginimas su ankstesniais labiau motyvuoja stengtis, skatina vadinamąją

„vidinę motyvaciją“, negu lyginimas su kitų mokinių darbais.

4. Atrinkdamas geriausius savo darbo pavyzdžius, mokinys tobulina įsivertinimo įgūdžius

(sutelkiamas dėmesys į gerą darbą lemiančius kriterijus).

5. Prašant pakomentuoti kiekvieną naują vertinimo aplanko elementą, skatinamas mokymasis

apmąstant, kas yra vertinga ir kodėl. (Klausimai: Kodėl, tavo nuomone, tai geriausias Tavo

darbas? Kuo jis ypatingas? Ir pan.)

6. Leidžia atsižvelgti į individualius mokinių skirtumus (kiekvienas mokinys dirba pagal savo

išgales, bet juda to paties tikslo link).

7. Suteikia galimybę patiems mokiniams, jų tėvams ir kitiems asmenims aiškiai pamatyti daromą

pažangą (parenkant skirtingų laikotarpių darbus ir juos palyginant).

8. Padidina mokytojų ir mokinių bendradarbiavimą mokymo-mokymosi-vertinimo procese.

Aplanko turinys:

Titulinis lapas;

Priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų aprašas (Baigus pradinio ugdymo programą

perduodamas į 5 klasę);

Mokinio Aplanko tikslai metams;

Turinys pagal skyrius (matematika, gimtoji kalba, pasaulio pažinimas, anglų kalba, lietuvių

kalba, dailė ir technologijos, muzika) Prieš įdedant į Aplanką, ant kiekvieno darbo pavyzdžio

turi būti užrašoma data;

Ant mokinių darbų turėtu būti mokinio mintys apie tai, kodėl šis darbas buvo parinktas, ką jis

iliustruoja, ko buvo pasiekta (išmokta) ir ką jis pats galėtų padaryti, kad ateityje pagerintų savo

pasiekimus;

Pasiekimų aptarimo su mokinių ir jo tėvais rezultatas: komentarai (Baigus pradinio ugdymo

programą perduodami į 5 klasę);

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai: diagnostinių ir standartizuotų testų

profiliai. (Baigus pradinio ugdymo programą perduodami į 5 klasę);

Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas (Baigus pradinio

ugdymo programą perduodamas į 5 klasę).


_______________KLASĖS MOKINIO (ĖS)

_____________________________________

PASIEKIMŲ APLANKAS

TURINYS

mokinio aplanko tikslai metams;

matematika;

gimtoji kalba;

pasaulio pažinimas;

anglų kalba;

lietuvių kalba;

dailė ir technologijos;

muzika;

priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų aprašas (Baigus pradinio ugdymo

programą perduodamas į 5 klasę);

nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai: diagnostinių ir

standartizuotų testų profiliai. (Baigus pradinio ugdymo programą

perduodami į 5 klasę);

pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo

aprašas (Baigus pradinio ugdymo programą perduodamas į 5 klasę).

Pildymo pradžia_________________(data)

Pildymo pabaiga________________(data)

Mokinio tikslas metams________________________________________________

Pasiekimų aptarimo su mokinių ir jo tėvais rezultatas (komentaras)

_____________________________________________________________________

2 priedas


1-4 KLASIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAS

GIMTOSIOS KALBOS ŽINIŲ, GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI

SKAITYMO ĮGŪDŽIAI (l KLASĖ)

Aukštesnysis lygis

Skaito teisingai, sklandžiai, su intonacija, neskiemenuodamas (sunkesnius žodžius

skaito skiemenimis), teisingai kirčiuoja, supranta perskaityto teksto turinį, geba

teisingai atsakyti į klausimus ir atpasakoti perskaityto teksto turinį.

Pagrindinis lygis

Skaito sklandžiai, skiemenimis, palaipsniui pereinama prie skaitymo neskiemenuojant;

pasitaiko 1–2 klaidos, supranta perskaityto teksto turinį, pasakojant pasitaiko keletas

kalbos taisyklingumo trūkumų, kuriuos ištaiso savarankiškai arba padedamas mokytojo.

Patenkinamas lygis

Skaito lėtai, skiemenimis, pasitaiko 3-5 klaidos, nedaro pauzių tarp žodžių ir sakinių;

tekstą perpasakoja nenuosekliai, pasitaiko kalbos klaidų; pasakoja teksto turinį

mokytojo klausimų pagalba; deklamuodamas mintinai išmoktą eilėraštį atkartoja jį

netiksliai.

Skaito paraidžiui, nesupranta to, ką perskaitė, negeba atsakyti į mokytojo pateiktus

klausimus; deklamuodamas mintinai tai daro nenuosekliai.

Nepatenkinamas lygis

Neskaito net paraidžiui, negeba išmokti mintinai net trumpo eilėraštuko.

SKAITYMO ĮGŪDŽIAI (II KLASĖ)

Aukštesnysis lygis

Skaito teisingai, neskiemenuodamas, suvokia perskaityto teksto turinį.

Skaito išraiškingai su loginiais kirčiais ir pauzėmis

savarankiškai dalija nedidelį tekstą į dalis, išskiria pagrindinę mintį, atpasakoja

perskaityto teksto turinį gramatiškai teisingais sakiniais

Supranta žodžių prasmę iš konteksto, savarankiškai randa tekste žodžius ir žodžių

junginius, kuriuos autorius vartoja veikėjų ir gamtos aprašymams.

puikiai geba išraiškingai deklamuoti išmoktą eilėraštį

Pagrindinis lygis

Skaito sąmoningai, išraiškingai, neskiemenuodamas, sunkesnius žodžius –

skiemenimis,

pasitaiko 1 -2 klaidos žodžiuose, išlaikytos pauzės ir loginiai kirčiai.

Pasitaiko 1 -2 klaidos perpasakojant perskaitytą tekstą, skirstant jį į dalis, atrandant

teksto ištraukas, kurių reikalauja mokytojas.

Teisingai supranta perskaityto teksto turinį, bet atpasakoja jį netiksliai.

Deklamuoja eilėraštį išraiškingai, išlaiko pauzes, bet pasitaiko kelios nereikšmingos

klaidos.

Patenkinamas lygis

Daugumą žodžių skaito skiemenimis ir tik kai kurių žodžių neskiemenuoja;

Atpasakodamas tekstą tai daro nenuosekliai, tekstą dalija į prasmines dalis mokytojo

klausimų pagalba, pasitaiko keletas kalbos klaidų;

Deklamuodamas mintinai išmoktą eilėraštį klysta, deklamuoja monotoniškai;

Skaito monotoniškai, skiemenimis;

Pasitaiko 6 ir daugiau klaidų; iškraipo perskaityto teksto turinį; sunkiai atranda

pagrindinę teksto mintį, net ir padedant mokytojui nesiseka tekstą dalyti į prasmines

dalis.

Deklamuodamas mintinai atkartoja ne visą eilėraštį.


Negeba skaityti skiemenimis, skaito paraidžiui, nesupranta perskaityto teksto turinio,

negeba jo atpasakoti.

SKAITYMO ĮGŪDŽIAI (III KLASĖ)

Aukštesnysis lygis

Skaito sąmoningai, pakankamai greitu tempu, raiškiai.

Geba ir nuodugniai, ir trumpai ir atkarpomis atpasakoti tekstą, geba savarankiškai

sudaryti paprasčiausią planą, išskiria perskaityto teksto pagrindinę mintį.

Savarankiškai geba rasti tekste žodžius, žodžių junginius, teksto dalis, kurie reikalingi

pasakojimo sudarymui nurodyta tema (apie gamtą, įvykių atpasakojimas).

Puikiai raiškiai deklamuoja mintinai išmoktą eilėraštį;

Pagrindinis lygis

Skaito pakankamai greitai, neskiemenuodamas, išlaikydamas loginius kirčius ir pauzes.

Pasitaiko 1–3 klaidos žodžiuose ir nustatant loginių kirčių ir pauzių vietą.

Geba sudaryti perskaitytos teksto dalies planą ir pilnai atpasakoti tekstą.

Geba savarankiškai išskirti perskaityto teksto pagrindinę mintį, bet pasitaiko keletas

kalbos klaidų, kurias mokinys ištaiso savarankiškai padedamas mokytojo.

Raiškiai deklamuoja mintinai išmoktą eilėraštį, bet pasitaiko nereikšmingų netikslumų.

Patenkinamas lygis

Skaito sąmoningai, neskiemenuodamas, monotoniškai.

Geba trumpai atpasakoti teksto turinį, išskirti pagrindinę mintį, mokytojo klausimų

pagalba.

Sudaro perskaityto teksto planą.

Deklamuodamas mintinai išmoktą eilėraštį klysta ir ištaiso šias klaidas tik padedamas

mokytojo.

Daugumą žodžių skaito skiemenimis ir tik keletą žodžių geba perskaityti

neskiemenuodamas, dažnai klysta, praleidinėja skiemenis, sunkiai supranta perskaityto

teksto turinį.

Pasakoja nenuosekliai, iškraipo teksto turinį, pastebima daug kalbos klaidų;

Nepavyksta trumpai ar tam tikrais epizodais atpasakoti tekstą, sudaryti teksto planą,

išskirti pagrindinę mintį net ir padedant mokytojui;

Deklamuojant eilėraštį mintinai sunkiai sekasi teisingai atkartoti visą tekstą.


Skaito lėtai, skiemenimis, nesuvokia teksto turinio, neįgijo gebėjimų ir įgūdžių, kurie

numatyti programoje.

SKAITYMO ĮGŪDŽIAI (IV KLASĖ)

Aukštesnysis lygis

Skaito pakankamai greitu tempu, sąmoningai, taisyklingai, atsižvelgiant į literatūrinį

žanrą.

Intonacijos pagalba perteikia perskaityto teksto turinį ir savo požiūrį į tai, ką perskaitė.

Geba ir nuodugniai, ir trumpai, ir atkarpomis atpasakoti tekstą, savarankiškai sudaryti

paprasčiausią planą, išskiria perskaityto teksto pagrindinę mintį.

Savarankiškai geba rasti tekste žodžius, žodžių junginius, teksto dalis, kurie reikalingi

pasakojimo sudarymui nurodyta tema (apie gamtą, įvykių atpasakojimas, veikėjo

apibūdinimas).

Puikiai raiškiai deklamuoja mintinai išmoktą eilėraštį.

Pagrindinis lygis

Skaito pakankamai greitai, neskiemenuodamas, išlaikydamas loginius kirčius ir pauzes.

Pasitaiko 1–3 klaidos žodžiuose ir nustatant loginių kirčių ir pauzių vietą.

Geba sudaryti perskaitytos teksto dalies planą ir pilnai atpasakoti tekstą.

Geba savarankiškai išskirti perskaityto teksto pagrindinę mintį, bet pasitaiko keletas

kalbos klaidų, kurias mokinys ištaiso pats padedamas mokytojo.

Raiškiai deklamuoja mintinai išmoktą eilėraštį, bet pasitaiko nereikšmingų netikslumų.

Skaito neskiemenuodamas, monotoniškai; fiksuojamos 3-5 klaidos.

Geba trumpai atpasakoti teksto turinį, išskirti pagrindinę mintį, mokytojo klausimų

pagalba.

Sudaro perskaityto teksto planą.

Deklamuodamas mintinai išmoktą eilėraštį klysta ir ištaiso šias klaidas tik padedamas

mokytojo.

Patenkinamas lygis

Nesiseka skaityti neskiemenuojant, fiksuojama 6 ir daugiau klaidų.

Pasakoja nenuosekliai, iškraipo teksto turinį, pastebima daug kalbos klaidų.

Nepavyksta trumpai ar tam tikrais epizodais atpasakoti tekstą, sudaryti teksto planą,

išskirti pagrindinę mintį net ir padedant mokytojui.

Deklamuojant eilėraštį mintinai sunkiai sekasi teisingai atkartoti visą tekstą.


Skaito lėtai, skiemenimis, nesuvokia teksto turinio, neįgijo gebėjimų ir įgūdžių, kurie

numatyti programoje.

GRAMATIKOS, RAŠYBOS IR

RIŠLIOSIOS KALBOS PASIEKIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI

(1 – 4 KLASĖS)

RAŠOMIEJI DARBAI

Aukštesnysis lygis

1 klaida, nėra taisymų, darbas tvarkingas.

Pagrindinis lygis

Aptinkama 2-4 klaidos, darbas tvarkingas, bet yra kai kurių raidžių rašymo ir jungimo

netikslumų.

Patenkinamas lygis

Aptinkama 5-7 klaidos, darbas netvarkingas, yra nukrypimų nuo raidžių rašymo ir

jungimo normų.


Aptinkama 8 ir daugiau klaidų.

GRAMATINĖS UŽDUOTYS

Aukštesnysis lygis

Visos užduotys atliktos be klaidų, teisingai pritaikytos išmoktos gramatikos taisyklės.

Pagrindinis lygis

Teisingai atlikta trys ketvirtadaliai užduočių, daugumoje užduočių taisyklės pritaikytos

teisingai.

Patenkinamas lygis

Teisingai atlikta pusė visų užduočių.

Neišmoko taisyklių, todėl daugumos užduočių negalėjo atlikti teisingai.


Iš visų pateiktų užduočių neatliko nė vienos teisingai.

I – IV KLASĖS MOKINIŲ MATEMATIKOS

PASIEKIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI

ATSAKINĖJIMAS ŽODŽIU

Aukštesnysis lygis

Sąmoningai įsisavina mokomąją medžiagą ir geba ją panaudoti.

Atlieka skaičiavimus teisingai ir pakankamai greitai.

Geba savarankiškai išspręsti uždavinį.

Teisingai atlieka praktines užduotis.

Pagrindinis lygis

Atsakymai atitinka daugumą aukštesnio lygio požymių, tačiau.

Pasitaiko klaidų formuluojant atsakymus.

Skaičiavimams ne visada parenka tinkamus būdus.

Ištaiso neteisingus atsakymus pats mokytojui nurodžius klaidas.

Patenkinamas lygis

Daugiau kaip į pusę klausimų atsako teisingai, tačiau pasitaiko klaidų skaičiavimuose ir

sprendžiant uždavinius, bet geba ištaisyti klaidas padedant mokytojui.

Nemoka didesnės dalies mokymo programos medžiagos, nesiseka spęsti uždavinius ir

skaičiuoti net ir padedant mokytojui.


Visiškai nemoka nieko iš programos.

MATEMATIKOS RAŠOMIEJI DARBAI

Aukštesnysis lygis

Darbas atliktas be klaidų arba aptinkama 1-2 nedidelės klaidos.

Pagrindinis lygis

Darbe aptinkamos 3-4 klaidos;

Patenkinamas lygis

Darbe pasitaiko 5-6 klaidų;


Visose užduotyse yra klaidų, išsprendė mažiau nei 10% nuo visų užduočių.

I – IV KLASIŲ MOKINIŲ PASAULIO PAŽINIMO


Aukštesnysis lygis

Mokinys logiškai dėsto medžiagą, pasakojime panaudodamas savo gamtos stebėjimus,

suvokia objektų ir gamtos reiškinių ryšį, teisingai atlieka praktines užduotis.

Į pateiktus klausimus atsako pilnais atsakymais.

Pagrindinis lygis

Dauguma požymių atitinka aukštesnį lygį , tačiau mokinio pasakojime pastebimi kai

kurie netikslumai kalbant apie faktus ir vartojant terminus, pavieniai netikslumai

atliekant praktines užduotis;

Visus trūkumus ir klaidas mokinys lengvai pašalina mokytojui juos nurodžius.

Patenkinamas lygis

Mokinys įsisavino mokomosios medžiagos turinio pagrindus, tačiau aptinkamos kai

kurios klaidos;

Nemoka panaudoti gamtos stebėjimo rezultatų;

Sunkiai sekasi nustatyti ryšį tarp objektų ir gamtos reiškinių, atlikti praktinius darbus,

bet geba pašalinti minėtus trūkumus padedant mokytojui.

Nemoka didžiosios dalies programinės medžiagos, praktinius darbus sunkiai sekasi

atlikti net ir padedant mokytojui.


Nieko nemoka iš programinės medžiagos, negali atsakyti nė į vieną mokytojo pateiktą

klausimą arba atsako neteisingai.

I – IV KLASIŲ MOKINIŲ ETIKOS


Padarė pažangą

Stebi, vertina save ir supantį pasaulį.

Suvokia ir vertina save kaip unikalią asmenybę.

Supranta, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už save ir savo gyvenimą.

Moka bendrauti, geba susitarti su bendraamžiais.

Žino savo charakterio silpnybes ir stiprybes, savo galimybes, sunkumus, jaučia

pasididžiavimą savo šalimi.

Nepadarė pažangos


I – IV KLASIŲ MOKINIŲ DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ


Aukštesnysis lygis

Geba gėrėtis supančia aplinka ir meno kūriniais.

Piešia savarankiškai, kūrybiškai.

Suvokia meno unikalumą, jo įtaką menininkų ir vaikų kūrybai.

Geba piešinyje pavaizduoti savo nuotaiką, patirtį, veiksmą, požiūrį grafika, piešimu ar

kitomis vaizdavimo formomis.

Baigia pradėtą darbą, dirba atsargiai, taupydamas laiką ir medžiagas, sutvarko savo

darbo vietą.

Pagrindinis lygis

Geba gėrėtis supančia aplinka ir meno kūriniais.

Piešia savarankiškai, kūrybiškai.

Ne visada geba piešinyje pavaizduoti savo nuotaiką, patirtį, veiksmą, požiūrį grafika, ne

visada geba tai atlikti ir kitomis vaizdavimo formomis.

Ne visada pabaigia darbą iki galo, netaupiai naudoja medžiagas; sutvarko savo darbo

vietą.

Patenkinamas lygis

Nepastebi supančios aplinkos grožio.

Ne visada geba piešinyje pavaizduoti savo nuotaiką, patirtį, veiksmą, požiūrį grafika,

negali to padaryti ir kitomis vaizdavimo formomis.

Atliekant darbą nuolat reikalinga mokytojo pagalba.

Dažnai neatlieka darbo iki galo.

Ne visada sutvarko savo darbo vietą.



I – IV KLASIŲ MOKINIŲ KŪNO KULTŪROS


Aukštesnysis lygis

Pratimus atlieka be klaidų, aiškiai, lengvai, tvirtai; moksleivio dalyvavimas žaidime

parodė, kad jis žino žaidimo taisykles, išmoktus judesius moka panaudoti sėkmingam

kolektyvinių ir individualių tikslų siekimui.

Pagrindinis lygis

Pratimus atlieka teisingai, bet su kai kuriais netikslumais, fiksuojamos nereikšmingos

klaidos. Žaisdamas moksleivis parodė, kad žino žaidimo taisykles, bet trūko

pasitikėjimo atliekant išmoktus judesius ir siekiant norimo rezultato.

Patenkinamas lygis

Pratimus atlieka su įtampa, užfiksuota keletas reikšmingų klaidų; žaisdamas mokinys

parodė, kad žino svarbiausias žaidimo taisykles, bet

nevisada sumaniai panaudoja išmoktus judesius.


Visiškai nemoka nieko neatlieka iš programos.

II – IV KLASIŲ MOKINIŲ ANGLŲ KALBOS


Pasiekimų sritys

/Lygiai

Pagrindinis (2 klasei)

Patenkinamas (3–4

klasėms)

Aukštesnysis (2

klasei)

Pagrindinis (3–4

klasėms)

Aukštesnysis (3–4

klasėms)

Sakytinio teksto

supratimas

(klausymas)

Supranta keletą kartų

išklausytus pavienius

sakinius, susidedančius

iš žinomų žodžių,

kai kalbama bendrine

kalba lėtai ir aiškiai.

Supranta 2–3 frazių

pokalbį ar labai trumpą

monologinį tekstą,

susidedantį iš žinomų

žodžių ir frazių.

Detaliai supranta

trumpą 3–4 frazių

pokalbį

ar tekstą,

susidedantį iš

žinomų žodžių ir

žinomų gramatinių

struktūrų. Supranta,

kai

kalbama bendrine

kalba lėtai ir

aiškiai.

Supranta klausimus

ir pašnekovo

pasakymus,

kai pakartojama,

perfrazuojama,

daromos

ilgos pauzės.

Supranta ilgesnių

monologinių

tekstų, kuriuose

yra nežinomų

žodžių, pagrindinę

mintį, jei tekstas

iliustruotas.

Supranta trumpą autentišką

pokalbį ar tekstą,

susidedantį iš paprastų

dažniausiai vartojamų

žodžių ir frazių, kurių

gramatinė

struktūra yra žinoma.

Tekste gali būti keletas

nežinomų žodžių.

Supranta, kai kalbama

bendrine kalba lėtai

ir aiškiai.

Supranta pašnekovo

klausimus ir pasakymus,

kai prireikus pakartojama,

perfrazuojama.

Supranta ilgesnių

monologinių tekstų,

kuriuose

yra nežinomų žodžių,

pagrindinę

mintį ir kai kurias detales,

jei tekstas iliustruotas.

Sąveika ir raiška

žodžiu

Kalba vartodamas

keletą elementarių

Kalba vartodamas

ribotą skaičių

Kalba vartodamas

išmoktus paprastus

(kalbėjimas) žodžių

ir taip arba ne tipo

sakinių.

Gali vartoti tik išmoktas

frazes ir sakinius.

Paklausia ir atsako į

klausimus mokytojui

padedant.

Vartoja keletą

elementarių žodžių

jungimo

priemonių, (pavyzdžiui,

„ir“, „arba“).

Daro ilgas pauzes

ieškodamas

tinkamo žodžio.

elementarių

žodžių ir sakinių.

Dalyvauja

elementariame

pokalbyje

mokytojui

padedant.

Kalbėdamas sieja

žodžius

elementariomis

žodžių jungimo

priemonėmis

(pavyzdžiui,

„ir“, ,,bet“, „tada“).

Daro pauzes

ieškodamas

tinkamo žodžio.

Retai pasitaiso

daromas klaidas.

sakinius.

Vartoja keletą paprastų

gramatinių modelių

ir išmoktų posakių.

Kalba labai trumpais

izoliuotais (atskirais)

sakiniais, darydamas

pauzes, kad surastų

tinkamą žodį ar struktūrą,

ištartų mažiau žinomus

žodžius ar pasitaisytų savo

klaidas.

Užduoda paprastus

klausimus ir atsako į

paprastus klausimus.

Dalyvauja elementariame

pokalbyje, jei pašnekovas

padeda: taria

aiškiai, pakartoja,

perfrazuoja.

Kalbėdamas sieja žodžius

elementariomis

žodžių jungimo

priemonėmis.

Rašytinio teksto

supratimas

(skaitymas)

Supranta vaizdinę

informaciją paremtą

tekstą, kurio žodžiai ir

gramatinės struktūros

yra žinomi.

Tekstą skaito po vieną

frazę, po keletą kartų

perskaito atskiras frazes

ar teksto dalis.

Supranta tekstą

programos temomis

ir situacijomis,

susidedantį iš

žinomų žodžių ir

frazių, kurio

gramatinės

struktūros yra

žinomos.

Skaitydamas geba

naudotis žodynėliu.

Supranta tekstą programos

temomis, kurių

gramatinės struktūros yra

žinomos. Tekste

gali būti keletas nežinomų

žodžių. Supranta

teksto temą, pagrindinę

informaciją. Randa

reikiamą informaciją

nedidelės apimties

tekstuose, kuriuose yra

keletas nežinomų

žodžių.

Naudojasi kai kuriomis

teksto supratimo

strategijomis. Skaitydamas

geba naudotis

žodynu.

Rašytinio teksto

kūrimas

(rašymas)

Rašo pavienius

išmoktus žodžius ir

sakinius.

Rašo pavienius

žodžius ir sakinius.

Gali parašyti

labai trumpą tekstą,

susidedantį iš

žinomų


Rašo trumpus tekstus

trumpais, elementariais

sakiniais, sujungtais

paprastais jungiamaisiais

žodžiais, tokiais kaip ,,ir“,

,,tada“.



LIETUVIŲ KALBOS ŽINIŲ, GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI

SKAITYMO ĮGŪDŽIAI ( 1-2 KLASĖS)

Aukštesnysis lygis

Yra įgijęs tvirtus skaitymo technikos ir gebėjimo suprasti rašytinį tekstą pagrindus: sieja garsus

ir raides, tinkamai intonuoja sakinius; suvokia teksto antraštę, grafinį suskaidymą, iliustracijas

ir pan.; supranta labai trumpų, paprastų informacinių ir grožinių tekstų turinį: savarankiškai

įvardija temą, paskirtį, keliais sakiniais apibūdina veikėjus, veiksmo vietą, laiką ir pan; skiria

pagrindinius ir antraeilius dalykus. Pasižymi, įsidėmi visą reikiamą užduočiai atlikti faktinę

informaciją.

Pagrindinis lygis

Yra įgijęs pakankamus skaitymo technikos ir gebėjimo suprasti rašytinį tekstą pagrindus: sieja

garsus ir raides, tinkamai intonuoja sakinius; suvokia labai trumpų, parastų informacinių ir

grožinių tekstų esmę: padedamas įvardija temą, paskirtį, elementariai apibūdina veikėjus,

veiksmo vietą, laiką ir pan. Pasižymi, įsidėmi beveik visą užduočiai atlikti reikiamą faktinę

informaciją.

Patenkinamas lygis

Yra įgijęs kai kuriuos skaitymo technikos ir gebėjimo suprasti rašytinį tekstą pagrindus: sieja

garsus ir raides, suvokia labai trumpų, labai paprastų informacinių ir grožinių tekstų esmę:

padedamas nurodo temą, išvardija veikėjus, veiksmo vietą, laiką. Pasižymi, įsidėmi kai kurią

faktinę užduočiai atlikti reikiamą informaciją.



SKAITYMO ĮGŪDŽIAI ( 3-4 KLASĖS)

Aukštesnysis lygis

Skaito pakankamai greitai ir sklandžiai (tyliai ir (ar) balsu) mokymosi tikslais ir savo

malonumui, moka naudotis žodynu.

Pasižymi, įsidėmi visą reikiamą faktinę informaciją įprastose ir kai kuriose netikėtose

situacijose.

Supranta trumpų autentiškų informacinių tekstų, turinčių nedaug nežinomų žodžių, ir

beletristinių tekstų esmę ir svarbias detales.

Savarankiškai skaito ir supranta nesudėtingus tautosakos, vaikų literatūros kūrinius ar jų

fragmentus, atitinkančius vaikų amžiaus galimybes, padedamas aptaria jų turinį, etinę ir

estetinę prasmę.

Pagrindinis lygis

Skaito sklandžiai (tyliai ir (ar) balsu) mokymosi tikslais ir savo malonumui, moka naudotis

žodynu.

Pasižymi, įsidėmi visą reikiamą faktinę informaciją įprastose kasdienėse ir mokymosi

situacijose.

Supranta trumpų autentiškų informacinių tekstų, kuriuose yra nedaug nežinomų žodžių, ir

nesudėtingų beletristinių pasakojimų esmę ir svarbias detales.

Savarankiškai skaito ir supranta nesudėtingus tautosakos, vaikų literatūros kūrinius ar jų

fragmentus (pvz. eilėraščius, apsakymus), atitinkančius vaikų amžių, padedamas aptaria jų

turinį, etinę prasmę.

Patenkinamas lygis

Skaito lėtai ir tik mokymosi tikslais, neįgudęs pasinaudoti dvikalbiu žodynu.

Pasižymi, įsidėmi būtiniausią faktinę informaciją įprastose kasdienėse ir mokymosi situacijose.

Supranta trumpų autentiškų informacinių tekstų ir nesudėtingų beletristinių pasakojimų,

kuriuose beveik nėra nežinomų žodžių, esmę ir kai kurias detales.



RAŠYMO GEBĖJIMAI ( 1-2 KLASĖS)

Aukštesnysis lygis

Rašo atsižvelgdamas į nurodytą rašymo tikslą.

Beveik nedaro klaidų nurašydamas tekstą ir rašydamas gerai žinomus žodžius, kurių rašyba

nesiskiria nuo tarimo.

Rašo pavienius žodžius ir sakinius. Gali parašyti labai trumpą tekstą, susidedantį iš žinomų


Pagrindinis lygis

Rašo iš dalies atsižvelgdamas į nurodytą rašymo tikslą.

Tačiau daro klaidų nurašydamas tekstą, taip pat rašydamas gerai žinomus žodžius, kurių rašyba


Rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius.

Patenkinamas lygis

Rašo tik kartais atsižvelgdamas į nurodytą rašymo tikslą.

Painioja kai kurias gimtosios ir lietuvių kalbos raides, daro daug klaidų nurašydamas tekstą,

taip pat rašydamas gerai žinomus žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.



RAŠYMO GEBĖJIMAI ( 3-4 KLASĖS)

Aukštesnysis lygis

Rašo atsižvelgdamas į nurodytą rašymo tikslą, laikosi esminių teksto struktūros ir

komponavimo reikalavimų.

Beveik nedaro klaidų nurašydamas tekstą bei rašydamas gerai žinomus žodžius, kurių rašyba


Beveik nedaro klaidų taikydamas elementarias skyrybos taisykles.

Rašo trumpus tekstus trumpais, elementariais sakiniais, sujungtais paprastais jungiamaisiais

žodžiais, tokiais kaip ,,ir“, ,,tada“.

Pagrindinis lygis

Rašo atsižvelgdamas į nurodytą rašymo tikslą ir situaciją.

Kartais suklysta nurašydamas tekstą, taip pat rašydamas gerai žinomus žodžius, kurių rašyba


Taiko elementarias skyrybos taisykles, tačiau daro klaidų.

Rašo pavienius žodžius ir sakinius. Gali parašyti labai trumpą tekstą, susidedantį iš žinomų


Patenkinamas lygis

Rašo iš dalies atsižvelgdamas į nurodytą rašymo tikslą ir situaciją.

Daro nemažai rašybos klaidų nurašydamas tekstą, taip pat rašydamas gerai žinomus žodžius,

kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.

Beveik nesilaiko elementarių skyrybos taisyklių.

Rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius.



KLAUSYMO GEBĖJIMAI ( 1-2 KLASĖS)

Aukštesnysis

Įsidėmi visą reikiamą aiškiai, lėtai sakomą faktinę informaciją, girdimą tiesiogiai iš kito asmens

paprasčiausiose kasdienėse ir mokymosi situacijose.

Pagrindinis

Įsidėmi būtiniausią, aiškiai, lėtai sakomą, prireikus pakartojamą faktinę informaciją, girdimą

tiesiogiai iš kito asmens paprasčiausiose kasdienėse ir mokymosi situacijose.

Patenkinamas

Įsidėmi dalį būtiniausios, labai aiškiai, lėtai sakomos, kelis kartus pakartojamos faktinės

informacijos, girdimos tiesiogiai iš kito asmens paprasčiausiose kasdienėse ir mokymosi

situacijose.



KLAUSYMO GEBĖJIMAI ( 3 - 4 KLASĖS)

Aukštesnysis

Pasižymi, įsidėmi visą reikiamą faktinę informaciją, girdimą įprastose kasdienėse ir mokymosi

situacijose tiesiogiai iš kito asmens ar pateikiamą garso ir vaizdo priemonėmis.

Pagrindinis

Pasižymi, įsidėmi pagrindinę faktinę informaciją, girdimą įprastose kasdienėse ir mokymosi


Patenkinamas

Pasižymi, įsidėmi kai kurią faktinę informaciją, girdimą įprastose kasdienėse ir mokymosi




KALBĖJIMO GEBĖJIMAI ( 1-2 KLASĖS)

Aukštesnysis lygis

Susikalba paprasčiausiose kasdieninio gyvenimo ir mokymosi situacijose: tinkamai reiškia

svarbiausias bendravimo intencijas; vartoja išmoktas frazes ir paprastas gramatikos

konstrukcijas.

Kalba pakankamai rišliai, atsižvelgdamas į adresatą. Aiškiai ir suprantamai taria lietuvių kalbos

garsus, žodžius; pakankamai taisyklingai intonuoja tiesioginius, klausiamuosius ir

skatinamuosius sakinius.

Kalbėdamas kartais daro ilgesnes pauzes, ieškodamas tinkamo žodžio ar frazės, bet tai

netrukdo suprasti teksto.

Pagrindinis lygis

Susikalba paprasčiausiose kasdieninio gyvenimo ir mokymosi situacijose: suprantamai reiškia

svarbiausias bendravimo intencijas; vartoja išmoktas frazes, elementarias gramatikos

konstrukcijas.

Pakankamai aiškiai taria lietuvių kalbos garsus, stengiasi taisyklingai intonuoti tiesioginius,

klausiamuosius ir skatinamuosius sakinius.

Kalbėdamas daro ilgesnes pauzes, norėdamas prisiminti žodžius, frazes, pakartoja jas kelis

kartus, bet tekstas pakankamai suprantamas.

Patenkinamas lygis

Padedamas ( lėtai, aiškiai, keletą kartų pakartojus klausimą ) susikalba pačiose paprasčiausiose

kasdieninio gyvenimo ir mokymosi situacijose: pasirengusiam pašnekovui suprantamai reiškia

svarbiausias bendravimo intencijas; vartoja išmoktus žodžius ar frazes.

Suprantamai, nors ir netaisyklingai, taria lietuvių kalbos garsus.

Kalbėdamas daro ilgas, nemotyvuotas pauzes, netinkamai intonuoja, bet kalbos turinį,

intencijas galima suprasti.



KALBĖJIMO GEBĖJIMAI ( 3 - 4 KLASĖS)

Aukštesnysis lygis

Susikalba įprastose numanomose kasdieninio gyvenimo situacijose su suaugusiaisiais ir

bendraamžiais: pakankamai laisvai reiškia pagrindines bendravimo intencijas.

Laikosi pagrindinių kalbos etikos reikalavimų.

Vartoja tinkamus kalbėjimo situacijai žodžius, pakankamai taisyklingas elementarias

gramatikos konstrukcijas.

Pagrindinis lygis


bendraamžiais: sunkiai, bet suprantamai reiškia pagrindines bendravimo intencijas.

Stengiasi laikytis pagrindinių kalbos etikos reikalavimų.

Vartoja nedaug, bet tinkamų kalbėjimo situacijai žodžių, pakankamai taisyklingas elementarias

gramatikos konstrukcijas.

Patenkinamas lygis


bendraamžiais: padedamas, sunkiai, bet suprantamai reiškia pagrindines bendravimo intencijas.

Bando laikytis pagrindinių kalbos etikos reikalavimų.

Vartoja skurdų, ne visada tinkamą kalbėjimo situacijai žodyną, vienodas, kartais netaisyklingas

elementarias gramatikos konstrukcijas.



3 priedas

NEFORMALIOJO ĮVERTINIMO KONVERTAVIMO Į PAŽYMĮ FORMULĖ

Per pusmetį įvykusių

dalyko pamokų skaičius –

(atimti) pateisintų

pamokų skaičius –

(atimti) neigiamų ženklų

skaičius (d, pr, x, n-

nepateisintos)

x

(padauginti) 10

pažymys = (padalinti)

Per pusmetį įvykusių

dalyko pamokų skaičius

—

(atimti) dėl pateisinamų priežasčių

praleistų pamokų skaičius

4 priedas

KLAIPĖDOS „GABIJOS“ PROGIMNAZIJOS 5-8 KL.MOKINIO SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS APSKAITOS LAPAS

Mokinio vardas, pavardė____________________________________

Mokslo metai_______________ Klasė___________

Nr. Socialinė-pilietinė veikla Val. Mokytojo vardas,

pavardė

Parašas Data Mokinio vardas,

pavardė

Parašas

patvirtinta up 26 - lm · 15.6. kontrolinis (atsiskaitomasis) darbas – ne mažesnis kaip 30...

Documents