Penktokų adaptacija mokykloje

Tyrimą atliko mokyklos psichologė Vitalija Jakštaitė

2010.10.11

Tyrimo tikslas- atskleisti ir įvertinti penktokų adaptacijos ypatumus, numatyti galimas adaptacijos sėkmes ir nesėkmes, nustatyti vyraujančius tarpusavio santykius su mokytojais, klasių mikroklimatą.

• Tyrime dalyvavo:5a- 275b- 255c- 275d- 265e- 26Viso- 1315 klasių auklėtojos

Trumpas įvadas• Suprantama, jog tėveliams ir mokytojams norėtųsi, kad perėjimas

nuo vienos bendrojo lavinimo pakopos prie kitos, būtų kuo sklandesnis, kuo mažiau skausmingas mokiniui. Tačiau jei peržvelgtume bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų pradinio ir pagrindinio ugdymo tikslus, matytume keliamų tikslų įvairumą, sudėtingumą. Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad „pradinio ugdymo tikslas – išugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, informacinių, pažintinių, veiklos gebėjimų bei vertybinių nuostatų pagrindus įgijusį vaiką“, o „pagrindinio ugdymo tikslas – laiduojant darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį moksleivį”.

• Pagrindinio ugdymo tikslo įgyvendinimas sunkus ir ilgalaikis procesas, kuris reikalauja daug mokytojų ir mokinių pastangų, ypatingai adaptaciniu laikotarpiu.

Penktokų psichosocialinė raida• Šis laikotarpi, tai ne tik perėjimas iš pradinės mokyklos grandies į

vidurinę, bet ir pereinamasis laikotarpis iš jaunesniojo mokyklinio amžiaus į paauglystę (11–12 m.), kurio metu:

•    atsiranda suaugusiesiems būdingų bruožų (Fiziniai pokyčiai – spartus augimas, lytinis brendimas. Išoriškai paaugliai atrodo kaip suaugę žmonės ir nori, kad aplinkiniai su tuo skaitytųsi);•    pasikeičia mąstymas (vystosi teorinis mąstymas);•    keičiasi savęs vertinimas, poreikiai ir pan. (Psichologiniai pokyčiai – pakinta mąstymas, vertybių sistema, savimonė. Paaugliai ima galvoti apie ateitį, ieškoti atsakymų į klausimus „Kas aš?“, „Kuo aš tapsiu?“, „Kokia gyvenimo prasmė?“);•    kinta ugdymo proceso organizavimas (Atsiranda naujas mokymo turinys, padidėja jo apimtis, lygis, taikomi nauji mokymo metodai, kontrolė ir atsiskaitymo formos, skirtingi pedagogų reikalavimai ir daugybe kabinetų);•    kinta santykiai su tėvais, bendraamžiais (Socialiniai pokyčiai – vis didesnę įtaką jiems daro bendraamžiai. Jie siekia būti nepriklausomi, savarankiški. Nori būti išklausyti, turėti galimybę garsiai pareikšti savo nuomon įvairiais klausimais. Keičiasi ir suaugusių reikalavimai paaugliams. Mokiniams neretai sunku įvertinti šiuos staigius pakitimus, juos nuolat lydi kritika ir įvairios bausmės tiek namuose, tiek mokykloje, o visa tai neigiamai veikia jų asmenybės vystymąsi, socialinį prisitaikymą).

Taigi jūsų vaikas patiria du svarbiusgyvenimo įvykius vienu metu!!!!!

Svarbu atkreipti dėmesį• Pradėjęs lankyti vidurinę mokyklą, vaikas susiduria su begale naujų

dalykų, prie kurių nėra įpratęs, todėl natūralu, kad taikydamasis prie naujos aplinkos, jis tampa irzlesnis, dirglesnis, įsitempęs ir neramus.

• Paprastai adaptacinis laikotarpis trunka keletą mėnesių. Tuo metu vaikas ieško naujų draugų, stengiasi pritapti, neišsiskirti, nuolat save kontroliuoja.

• Grįžus namo, įtampa atslūgsta, prasiveržia visą dieną kauptos emocijos. Todėl neigiamos emocijos ir išgyvenimai gali pakeisti jo elgesį (nenoras lakyti mokyklą, konfliktai su šeimos nariais), miegą, valgymo ar tuštinimosi funkcijas, susilpnėja imuninė sistema.

• Džiugu, kad vaiko psichika veikia taip, kad ankščiau ar vėliau jis pradeda prisitaikyti prie pokyčių ir einant laikui mažėja vidinė įtampa bei nerimas. Priešingu atveju atsiranda mokymosi problemos arba mokyklinė dezadaptacija.

Prisitaikymo laikotarpis, dar vadinamas adaptacija, priklauso nuo daugelio

veiksnių: individualių vaiko savybių, jo brandumo, savarankiškumo, gebėjimo

bendrauti tiek su suaugusiaisiais, tiek su bendraamžiais, mokymo programos sudėtingumo ir vaiko pasirengimo

mokyklai lygio, mokytojų bendradarbiavimo, supratingumo,

mokyklos aplinkos ir tėvų palaikymo, dėmesingumo.

Barber ir Olsen (2004), nurodė tokias mokinių adaptacijos problemų grupes ir konkrečiai

patiriamus sunkumus• 1. Akademiniai: didesnis mokymosi krūvis,

aukštesni mokymosi standartai, pablogėję pažymiai; kuo aukštesnė klasė ir mokymosi pakopa, tuo mažiau tiesioginio mokinių ir mokytojų bendravimo, palaikymo ir individualios pagalbos iš mokytojų ir administracijos;

• 2. Socialiniai: sudėtingesni santykiai su bendraamžiais, daugiau mokyklinių kivirčų;

• 3. Psichologiniai: padidėję reikalavimai savarankiškai organizuoti savo pažintinę veiklą, daugiau stresų, nerimo, depresijos, vienišumo išgyvenimų.

Tyrimo rezultatų analizė

Žemiau pateiksiu anketos klausimus ir apklaustų penktokų atsakymų variantus išreikštus procentais

1. Ar tau gera būti mokykloje?

Taip76%

Apie tai negalvojau

24%

Ne0%

TaipApie tai negalvojauNe

2. Ar norėtum grįžti į pradinę mokyklą? 3. Ar kalbi su tėvais apie mokyklą?

Taip14%

Apie tai negalvojau

18%

Ne68%

TaipApie tai negalvojauNe

Taip95%

Ne5%

TaipNe

4. Mokykloje labiausiai nerimauja dėl

Bijo gauti blogus

įvertinimus48%

Kai nesuprantu ka aiskina mokytojai

31%

Kontroliniu darbu11%

Nesutaria su kitais vaikais

2%

Bijo, kad gali blogiau

atsaknėti už kitus8%

Bijo gauti blogusįvertinimusKai nesuprantu kaaiskina mokytojaiKontroliniu darbu

Bijo, kad gali blogiauatsaknėti už kitusNesutaria su kitaisvaikais

5. Mokykloje tu jautiesi

Nesaugus2%

Suprastas5%

Pasitikintis savimi16%

Saugus27%

Laimingas50%

LaimingasSaugusPasitikintis savimiSuprastasNesaugus

6. Ar patiri patyčias iš vyresnių klasės mokinių?

Apie 80% mokinių teigia, kad nepatiria patyčių iš vyresnių mokinių. 20% mokinių skundžiasi, kad kiti vaikai pravardžiuoja, stumdosi, įžeidinėja, einant kiša koją.Pastaba- apklausus mokinius ir klasės auklėtojas dėl tokių patyčių paplitimo, paaiškėjo, kad dažniausiai patiriamos patyčios yra iš bendraklasių ir pačių mokinių teigimu “juoko ar žaidimo forma”. Tačiau žinant tokią informaciją, “juoko ir žaidimų” patyčios yra kontroliuojamos ir pamačius nutraukiamos.

7. Pas ką kreipiesi pagalbos mokykloje?

Daugiausia pasirinkti atsakymai: - Klasės auklėtoją; - Mokytojus; - Direktorių; - Draugus.

8. Ar patinka klasės auklėtoja? 9. Ar gerai sutari su klasės auklėtoja?

Taip100%

Ne0%

TaipNe

Taip99%

Ne1%

TaipNe

10. Pats geriausias dalykas klasėje

Dažniausiai minimi atsakymai: - Draugai; - Kai paleidžia iš pamokų; - Geri mokytojai; - Įdomios pamokos.

11. Pats blogiausia dalykas klasėje

Dažniausiai minimi atsakymai: - Sunkios pamokos; - Nesmagu per pertraukas; - Nuobodžios pamokos.

12. Ar noriai dalyvauji bendroje klasės veikloje?

Taip77%

Ne visada22%

Ne 1%

TaipNe visadaNe

13. Ar tau patinka tavo klasiokai? 14. Ar norėtum pereiti į kitą klasę?

Taip61%

Ne visi39%

Ne 0%

TaipNe visiNe

Taip3%

Ne97%

TaipNe

15. Kaip tau sekasi atlikti namų darbus?

Dažniausiai minimi atsakymai: - Stengiuos pat suprasti; - Kartais prireikia vyresniųjų pagalbos.

16. Kas tau padeda mokytis?

Dažniausiai minimi atsakymai: - Tėvai; - Dalyko mokytojai; - Broliai, seserys.

17. Ar turi mėgstamą užsiėmimą po pamokų ?

Dauguma mokinių pažymėjo, kad turi mėgstamą veiklą po pamokų- meno mokyklos lankymas, šokių būreliai, sporto mokyklos lankymas, žaidimai su kompiuteriu, knygų skaitymas.

Pastaba- užklasinė veikla svarbi mokinio psichosocialiniai raidai. Lankydamas būrelius jis turi galimybę, ne tik užsiimti mėgstama veikla, lavinti kūrybiškumą, gebėjimus bei stiprinti savivertę, bet ir bendrauti su kitais vaikais, suaugusiais, ugdyti savitarpio supratimo kompetenciją. Būtina atkreipti dėmesį, kad užklasinė veikla nevargintų vaiko, jog jis turėtų laiko pailsėti, atsipalaiduoti.

Mokytojų-mokinių santykiai

1. Mokytojams svarbi mano nuomonė

Nuolat 48%

Dažnai22%

Kartais26%

Niekada4%

Nuolat DažnaiKartaisNiekada

2. Mokytojai elgiasi su manimi teisingai

Nuolat 56%Dažnai

27%

Kartais15%

Niekada2%

Nuolat DažnaiKartaisNiekada

3. Mokytojai dažniau pagiria nei kritikuoja.

Nuolat 23%

Dažnai38%

Kartais35%

Niekada4%

Nuolat DažnaiKartaisNiekada

4. Mokytojai manimi pasitiki

Nuolat 33%

Dažnai31%

Kartais33%

Niekada3%

Nuolat DažnaiKartaisNiekada

5. Mokytojai yra griežti

Nuolat 6%

Dažnai17%

Kartais57%

Niekada20%

Nuolat DažnaiKartaisNiekada

6. Mokytojai gąsdina ir šaukia

Dažnai2%

Nuolat 2%

Kartais19%

Niekada77%

Nuolat DažnaiKartaisNiekada

Tyrimo išvados• Adaptacijos sėkmės, nesėkmės. Įvertinus gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad penktos klasės

mokiniams puikiai pavyko adaptuotis mokykloje. Dauguma džiaugiasi, kad lanko vidurinę mokyklą, kurioje jaučias laimingi, saugūs, suprasti. Apie iškilusias problemas mokykloje, dažnai pasikalba su tėveliais arba kreipiasi pagalbos pas klasės auklėtoją, mokytojus. Dažniausiai nerimaujama dėl baimės gauti blogą pažymį, kontrolinių darbų ir nesugebėjimo suprasti ką aiškina mokytojai.

• Klasės mikroklimatas. Gauti rezultatai rodo, kad dauguma mokinių patenkinti savo klase,

pereiti į kitą nenorėtų. Gerai sutaria su klasės auklėtojomis. Dauguma mokinių noriai įsitraukia į bendrą klasės veiklą.

• Tarpusavio santykiai su mokytojais. Apklausus 5kl. auklėtojas, paaiškėjo, kad didelių nusiskundimų

mokytojų dalykininkų jų auklėtiniais nėra, išskyrus mokinius, kuriems reikalinga adaptuota ugdymo programa. Patys penktokai taip pat nenurodo didelių tarpusavio santykių problemų. Pamokų metu jie jaučiasi išklausyti, suprasti gali išreikšti savo nuomonę.

Ačiū, kad skaitėte.