samartlis jurnali ii-2012

Upload: kunawo

Post on 05-Jul-2018

236 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    1/353

    ivane javaxiSvilis saxelobisTbilisis saxelmwifo universiteti

    iuridiuli fakulteti

    samarTlis Jurnali

    #2, 2012

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    2/353

    UDC (uak)  34(051.2)  s-216

    mTavari redaqtori

    besarion zoiZe (prof., Tsu)

    saredaqcio kolegia:

    levan aleqsiZe (prof., Tsu)giorgi daviTaSvili (prof., Tsu)avTandil demetraSvili (prof., Tsu)mzia lekveiSvili (prof., Tsu)guram naWyebia (prof., Tsu)Tevdore niniZe (prof., Tsu)nugzar surgulaZe (prof., Tsu)lado Wanturia (prof., Tsu)giorgi xubua (prof., Tsu)laSa bregvaZe (T. wereTlis sax.saxelmwifosa da samarTlisinstitutis direqtori)

    irakli burduli (prof., Tsu)paata turava (prof., Tsu)gunter toibneri (prof.,frankfurtis universiteti)lourens fridmani (prof.,stenfordis universiteti)bernd Sunemani (prof.,miunxenis universiteti)peter heberle (prof.,bairoiTis universiteti)

    © Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2013

    ISSN 1987-7668

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    3/353

    S i n a a r s i

    elza CaCaniZesakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis ciliswameba ................................................ 5

    lela janaSvili`avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ ...................................................................... 15

    lana canavaregionalizmi, rogorc saxelmwifos teritoriuli organizaciis forma ..................... 32

    Tamar gvaramaZesanqciebi sagadasaxado samarTaldarRvevebisaTvis .............................................................50

    sergi jorbenaZesaqarTvelos prezidentis gankarguleba, rogorc piradi saidumloebisSemcveli monacemi .............................................................................................................................71

    jaba usenaSvilipiradi cxovrebis xelSeuxeblobis uflebis realizaciis problema sasamarTloskontrols daqvemdebarebuli operatiul-samZebro RonisZiebebis warmoebisas .........82

    koba yaliCavasaqarTvelos garemos dacvis kanonmdeblobis srulyofis strategiuliaspeqtebi ............................................................................................................................................109

    giorgi maxarobliSviliM&A-is konstruqciuli efeqti saaqcio sazogadoebaze ................................................... 120

    ana xaraiSviliamxanaguri tipis sazogadoebaTa samarTlebrivi statusisistem-SedarebiT konteq stSi .....................................................................................................155

    ana ramiSvilikorporaciuloba, rogorc qarTuli sakorporacio samarTlis sistemisganmsazRvreli elementi...............................................................................................................173

    daviT maisuraZehibriduli tipis sazogadoebebis sistemur-SedarebiTi analizi ................................... 194

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    4/353

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    5/353

    5

    elza CaCaniZe*

    sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis ciliswameba

    1. Sesavali

    qurdoba erT-erTi yvelaze gavrce lebuli danaSauli iyo. rogorc vaxtang bato-

    niSvili   aRniSnavs, es danaSauli mravalferovnebiT gamoirCeva: `qurdoba, diaR, bev-ri rigis aris da mravalferi aris, da TviTeulad yvelas calke dawera ar iqneboda,

    grZlad movidoda. qurdoba yvela swori ar aris~ (vaxtang batoniSvilis  samarTali,150-e muxli).1  imis gamo, rom samarTlis Zegli kazuistur sistemazea agebuli, yvelaSemTxvevis CamoTvlas, rogorc vxedavT, kanonmdebeli SeuZleblad Tvlis. am mraval-

    gvarobis gamo yvelanairi qurdoba `swori~ ar aris.2  qurdobis araerTgvarovnebazemiTiTeba gvafiqrebinebs, rom sxvadasxva saxis qurdobisaTvis pasuxismgeblobac gan-

    sxvavebuli unda yofiliyo. vaxtang batoniSvili  calke gamoyofs sami saxis qurdobas(m. 151 – saxlis gaqurdva, rodesac col-qmari saxlSi imyofeboda, m. 152 – laSqrobisasCadenili qurdoba da m. 153 – qalisTvis samkaulebis Sexsna).3 am qurdobebis garda sxva

    saxis qurdobisaTvis Svideulis gadaxdas awesebs. aseve qurdobis calke saxeebad undaCaiTvalos saydris gatexa, jvarisa da xatis damtvreva, xelmwifis salaros gatexva,ris Sesaxebac vaxtang batoniSvili aRniSnavs, rom aseTi saxis qurdobebs igi ar exeba:

    `saydris gatexisa, jvrisa da xatis damtvrevisa, £elmwi fis salaros gatexisa Cven ara-feri gviTquams ra, rogorc £elmwifesa da kaTalikozsa eprianebodesT, is re gardaa£-

    devinon.4

     moyvanili norma miuTiTebs, rom kanonmdebeli gansxvavebul pasu xismgeblo-bas awesebs da erTmaneTisgan gamoyofs saxelmwifos, eklesiis qonebis qurdobas kerZopirTa qonebis qurdobisagan. es niSnavs, rom Tu kerZo pirTa winaaRmdeg Cadenil qur-dobaTa umetesoba kerZo deliqtTa kategorias miekuTvneba, saxelmwifos da eklesiisqonebis qurdobis yvela SemTxveva sajaro deliqtad unda CavTvaloT. am SemTxvevaSicdeliqtis saxes gansazRvravs ara qmedeba TavisTavad aRebuli, aramed dazaralebulimxare. sakuTrebis winaaRmdeg mimarTul danaSaulebSi calke gamoiyofa mekobreoba,5 

    *  Tsu-is iuridiuli fakultetis asistent-profesori, doqtoranti.1  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqsti

    gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 519.2  swori Tanasworis mniSvnelobiT aris naxmari. ix. CubinaSvili d.,  qarTul-rusuli

    leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da winasityvaoba daurTo a. SaniZem , Tb.,1984, 1204.

    3  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstigamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 519.

    4  iqve, 520.5  mekobreoba – krexa, akleba, Zarcva. ix. CubinaSvili d., qarTul-rusuli leqsikoni, me-

    ore gamocema, sastambod moamzada da winasityvaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 699;mekobre – mtacebeli. ix. orbeliani s. s., leqsikoni qarTuli I. avtografuli nusxebis

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    6/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    6

    romlis mimarT dawesebuli sasjelis mixedviT erT-erT mZime danaSauls miekuTv ne-boda.

    am SemTxvevaSi Cven gvainteresebs sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaule-bis ciliswameba rogorc deliqti; arsebobda Tu ara Zvel qarTul samarTlis ZeglebSinormebi, romlebic uSualod qurdobis an mekobreobis ciliswamebisaTvis awesebs pa-suxismgeblobas; xolo Tu aseTi arsebobda, ra sanqciebi iyo gaTvliswinebuli da rasaxis deliqtebs SeiZleba mivakuTvnoT isini. aseve, qurdobis mravalgvarobidan ga-momdinare, Tu SeimCneva gansxvavebuli pasuxismgebloba qurdobis ciliswamebasTandakavSirebiT?

    2. sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis ciliswameba,rogorc deliqti

    saxelmwifo danaSaulebTan erTad daviT batoniSvili  qur dobis ciliswamebasac

    mZime `saqmed~ miiCnevs. `ganmarteba 3 – mZimed saqmed6

     Seiracxebisa, odes swamos visT¢smecrud orguleba¡ mefis, anu wignisa, anu qurdobisa, anu cixeTa gancemisa, anu mterTaTana aqus miwer-mowera¡ da eseviTari~.7  Tu qurdobis ciliswamebas ka nonmdebeli mZi-me `saqmed~ miiCnevs, es gvafiqrebinebs, rom aseTi qmedeba dausjeli ar unda yofiliyo.zemoT ukve gvqonda saubari qurdobis mravalgvarobis Sesaxeb. sainteresoa, ra saxisqurdobis ciliswamebas gulisxmobs  daviT batoniSvili, exeba es mxolod saxelmwifoda eklesiis qur dobis ciliswamebas, Tu yvela saxis qurdoba igulis xmeba. moyvanilnormaSi qurdobasTan erTad mxolod saxelmwifo danaSaulebis ciliswamebaa moxseni-ebuli, rac gvafiqrebinebs, rom roca kanonmdebeli qurdobis dawamebaze saubrobs, amSemTxvevaSi SeiZleba saxelmwifo da eklesiis qonebis qurdobis dawameba hqondes mxed-velobaSi. am argumentis sasargeblod erTi garemoebac metyvelebs: vaxtan batoniSvi-

    lis samarTlis wignis155-e muxliT8 gansazRvrulia gansakuTrebuli pasuxismgeblobasaxelmwifo da eklesiis qonebis qurdobisaTvis, rac mianiSnebs, rom am saxis qurdobebisaxelmwifo danaSauladaa gamocxadebuli. Tu am mosazrebas mivyvebiT, maSin gasakvi riar unda iyos, Tu ratom Tvlis daviT batoniSvili qurdobis dawamebas mZime danaSau-lad. magram es mxolod vara udia, ris damtkicebac SesaZlebeli iqneba im SemTxvevaSi,Tu moiZebneba normebi an sasamarTlo ganCinebebi, romlebic gansxvavebul pasuxismgeb-lobas aweseben saxelmwifo da eklesiis qonebis qurdobisaT vis.

    aRbuRas samarTlis 86-e muxlis pirveli nawili amkrZalav normas warmoadgens, sa-dac sanqcia ar aris miTiTiebuli. erTi SexedviT, SeiZleba STabeWdileba dagvrCes, romqurdobis dawameba ar isjeboda. aRbuRas samarTali – `[naparavis dawamebisa asre iqnas]

    mixedviT moamzada, gamokvleva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli daurTo i. abu-laZem, Tb., 1991, 461.6  saqme – moqmedeba, zmnoba, gardasvla visime, saqcieli. ix. CubinaSvili d.,  qarTul-

    rusuli leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da winasityvaoba daurToa. SaniZem, Tb., 1984, 1131.

    7  samarTali batoniSvili daviTisa,  teqsti gamosca da gamokvleva daurTo d. fur-celaZem, Tb., 1964, 154.

    8  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstigamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 520.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    7/353

    e. CaCaniZe, sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis ciliswameba 

    7

    – 86. Tu kacman naparavi rame daswamos kacsa, dasturi ara icodes, avsa, uwesos iqs da nusurs~.9 dasturi dajerebuls, darwmunebuls niSnavs.10 am muxlis mTlianobaSi ganxilvi-sas Semdegi daskvnis gakeTeba SeiZleba: pirvel nawilSi kanonmdebeli saubrobs braliswayenebaze, roca pirs sakmarisi safuZveli ar aqvs amisTvis. SesaZloa aq igulisxmebaiseTi SemTxveva, roca piri keTilsindisierad cdeba sxvisi braleulobis Sesaxeb. aseTisaxis qurdobis dawameba dasjadi ar iyo. amas gvafiqrebinebs normaSi sanqciis ararse-boba da mxolod imis miTiTeba, rom aseTi qmedeba `uweso~11 saqcielia da pirma ar undaCaidinos. xolo im SemTxvevaSi, Tu piri ar daujerebs dawamebulis fics da arc mow-meebs da mainc gaagrZelebs braldebas, misi qmedeba ukve dasjadi xdeboda. aRbuRas samarTali – `[naparavis dawamebisa asre iqnas] – 86. magram Tu arc fici daujeros daarca mowames uyuros, gasajos da wamouRos, da ubanTa zeda gaaqiqos, da merme sxva-gan gamoCndes igi war£domili, mas kacs igi waRebuli misces, da raca daewamos, egzomierTi sxva Tavisi misces, amad rome udasturod daswama da ubralo gaawbila.12 ganqiqe-ba ganmartebulia, rogorc didad gawbileba, gamoWeneba, Sercxvena, upatiod xseneba.13 

    rogorc normidan Cans, pirs pasuxismgebloba ekisreba usabuTod piris braldebisaT-vis da ̀ ubralo~ ka cis ̀ gawbilebisaTvis~. gawbileba Sercxvenas gulisxmobda.14 amdenad,udanaSalo pirisTvis danaSaulis Cadenis dawameba mis Seuraxcyofas niSnavda. es normaimis dasadastureblad gamodge ba, rom qurdobis ciliswameba pativisa da Rirsebis wi-naaRmdeg mimarTul deliqts warmoadgenda. danaSaulis dabralebas adgili aqvs moyva-nili muxlis rogorc pirvel nawilSi, ise meore nawilSi. maT Soris danaSaulis Cadenisdawamebis formebia gansxvavebuli. pirvel SemTxvevaSi Tu dawameba imaSi gamoixateba,rom bralmdebels sakmarisi safuZveli ar aqvs braldebisaTvis, meore SemTxvevaSi dam-wamebeli yuradRebas ar aqcevs arsebul mtkicebulebebs da mainc swamebs qurdobis Ca-denas, amave dros amas akeTebs saxalxod,15 e. i. aRbuRas samarTliT, qurdobis ciliswa-mebisaTvis pasuxismgebloba rom dakisreboda pirs, dasaxelebuli ori faqtori unda

    arsebuliyo. rac Seexeba deliqtis subieqtur mxares, normis mixedviT, ver vityviT,rom pasuxismgeblobis dakisrebisaTvis kanonmdebeli yuradRebas aqcevdes qmedebis

    9  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstigamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 459.

    10  orbeliani s.s., leqsikoni qarTuli I, avtografuli nusxebis mixedviT moamzada, gamokv-leva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli daurTo i. abulaZem , Tb., 1991, 202, 212.

    11  uweso – ujero, uTavbolo, uxamsi, uSesabamo, urigo. ix. CubinaSvili d., qarTul-rusu-li leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da winasityvaoba daurTo a. SaniZem,Tb., 1984, 1287, 1290.

    12  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstigamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 459.

    13

      qarTuli leqsikoni, Sedgenili sulxan-saba orbelianisagan, gamocemuli raf. d. eri-sTavis redaqtorobiT da aleqsandre episkoposis safasiTa, Tbilisi, arsen kalandaZisda amx. stamba. 1884, 50; abulaZe i., Zveli qarTuli enis leqsikoni (masalebi), Tb., 1973.73; CubinaSvili d., qarTul-rusuli leqsikoni. meore gamocema. sastambod moamzada dawinasityvaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 220.

    14  CubinaSvili d., qarTul-rusuli leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da wi-nasityvaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 299.

    15  ubani Sukas quCas niSnavda. ix. CubinaSvili d., qarTul-rusuli leqsikoni, meore gamo-cema, sastambod moamzada da winasityvaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 1236.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    8/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    8

    ganzrax Cadenas. pirvel nawilSi aSkarad ikveTeba, rom piri araganzrax cdeba da uda-naSaulo pirs abralebs danaSaulis Cadenas. rogorc aRvniSneT, kanonmdebeli aseTqmedebas marTlzomierad ar Tvlis, magram igi dasjadi mainc ar aris. meore nawiliT,qurdobis dawamebisaTvis pasuximgeblobis dakisreba gvafiqrebinebs, rom es qmede-ba ganzrax unda yofiliyo Cadenili. magram normaSi ar ikveTeba, rom pirs Secnobilihqonda udanaSaulo piris ciliswameba. imis miTiTeba, rom cilismwamebelma ar dauje-ra dawamebulis fics da mowmeebs, ar niSnavs, rom mas gacnobierebuli hqonda udanaSau-lo piris ciliswa meba. SesaZloa piri darwmunebuli yofiliyo mainc Tavisi braldebissimarTleSi. vfiqrobT, pasuxismgeblobis dakisrebis safuZveli ara ganzraxvis arse-bobaa, aramed is garemoeba, rom pirs unda gaeTvaliswinebina arsebuli mtkicebulebe-bi (fici, mowmeTa Cvenebebi).

    dasaxelebul muxls exeba n. urbnelic: `arsebiTi Tviseba am bralisa [naparavisdawameba] isaa, roca kacma namdvilad ar icis naparavis saqme da sxvas-ki swamebs – napa-ravi Sena gaqvso. aseTi dawameba sityvieria, mxolod `avi da uwesoa~ da gadasaxadi aruweria. meore dawameba ufro mZime iyo, sityviT da saqmiT hmoqmedobda. rasakvirvelia,dawamebuls SeeZlo Tavi emarTla, ficisa da mowmisaTvis miemarTa. magram damwamebel-sac neba hqonda Tavisi ar daeSala, ̀ gaesaja, wamoeRo (viTomda naparavi) da ubanTa zedagaeqiqa~ ubralod dawamebuli. Tu Semdeg naparavi sxvagan aRmoCndeboda, maSin wanaRe-bic daubrunos da `raca dae wamos, egzomi erTi sxva, amad rom udasturod daswama daubralo gaawbilao~.16 rogorc vxedavT, n. urbneli am muxlis pirvel da meore nawilsSoris gansxvavebas akeTebs imis mixedviT, rom pirveli dawameba mxolod sityvieria daaseTi saxis ciliswamebisaTvis sasjeli ar iyo gaTvaliswinebuli, xolo meore dawamebaxdeba rogorc sityvierad, ise moqmedebiT (naparavis wamoReba). mecnieris ganmartebi-danac Cans, rom ganzraxvas arc meore SemTxvevaSi aqvs adgili. aqcenti gakeTebuliaufro im garemoebaze, rom sityvier qmedebas `saqmiT moqmedeba~ emateba. magram, CveniazriT, pasuxismgeblobis dakisrebis mTavari safuZveli ufro is garemoebaa, rom mtki-cebulebebi dawamebulis sasargeblod metyvelebs da aRniSnul garemoebas cilismwa-mebeli ar iTvaliswinebs.

    aRbuRas samarTlis 86-e muxlis msgavsi normaa vaxtang batoniSvilis samarTliswignis 159-e muxli: ̀ kacman rom kacs qurdoba Tu sxva ra ginda ra Sewamos, stanjos, bev-ri ram upatiuri Sehkadros, daaficos, merme is saqme sxvagan gamoCndes da damficebel-man Tu ram iqidam gamoitanos, naxevari imisia, vinc ificavs, da garjis saupatioc undamosces daficebulsa. iqidam kidec vera gamoitanos ra, garjis saupatio maSinac undamosces, bWeTagan gasinjviT, rogorc £amdes~.17 moyvanil muxlSi pirdapiri miTiTebaaqurdobis dawamebis Sesaxeb. magram ismeba kiTxva: moicavs Tu ara es muxli sxva dana-Saulebis ciliswamebas, radgan qurdobis Semdeg aRniSnulia `Tu sxva ra ginda ra Se-wamos~. am SemTxvevaSi ori varaudis gamoTqma SeiZleba. pirveli, rom vaxtang batoniS-vils mxedvelobaSi hqonda qurdobis saxeebis mravalgvaroba da meore – rom igulis-xmeba sxva saxis danaSaulebic. ufro pirveli varudis sasargeblod unda gadavixaroT,radgan `iqidam gamoitanos~, `ver gamoitanos~ miuTiTebs, rom sakuTrebazea saubari.

    16  urbneli n., aTabagni beqa da aRbuRa da maTi samarTali, tfilisi, stamba litografiamexxievisa da poletaevisa, 1890, 359-360.

    17  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstigamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 521.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    9/353

    e. CaCaniZe, sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis ciliswameba 

    9

    amave dros dasaxelebuli muxli moTavsebulia TavSi `kari qurdobisa da samarTalimisi~, romlis normebi sakuTrebis winaaRmdeg mimarTul danaSaulebs moicavs. iseverogorc aRbuRas samarTalSi, am SemTxvevaSic SegviZlia vTqvaT, rom mxolod dawameba,Tu is `msubuqi formiT~ iyo gamoxatuli, deliqts ar wamoadgenda, radgan aseTi for-mis dawamebas kanonmdebeli saerTod ar ixseniebs. pasuximgeblobas iwvevda iseTi ci-liswameba, Tu mas axlda ̀ tanjva~,18 `bevri upatiurobis kadreba~,19 daficeba. aRniSnulmuxlSic ar ikveTeba, rom am SemTxvevaSi pirs udanaSaulo adamianis ciliswameba aqvsgaTviTcnobierebuli. aqcenti aqac gakeTebulia dawamebis formaze, rom mas Tan undaaxldes cildawamebulis gawvaleba, upatiobis kadreba, daficeba.

    aRniSnul muxls exeba g. nadareiSvilic:  `upatiobad iTvleboda, cxadia, Tu vinmevinmes qurdobas an sxva danaSaulis Cadenas Seswamebda ise, rom saqmis namdvili viTa-reba ar eco dine boda. socialur praqtikaSi iyo SemTxvevebi, rodesac udanaSaulo ka-cisaTvis daubralebiaT danaSaulis Cadena da am ukanasknels Tavi ficiT umarTlebia.aseTi viTarebis gamosaxatavad vaxtang batoniSvilis  samarTlis wignis 159-e muxli

    `upatiuris Sekadrebas~ xmarobs~.20

    sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli yvela danaSaulebis mimarT, savaraudod, ase-Ti midgoma ar arsebobda. mekobreobisaTvis umkacresi sasjeli iyo gaTvaliswinebuli.mekobre ganmartebulia rogorc mtacebeli, avazaki,21  xolo mekobreoba – krexa, akle-ba, Zarcva.22 Tu ganmartebas daveyrdnobiT, mekobreobisas qonebis aSkara mitaceba xde-boda. aRniSnul sakiTxs exeba bagrat kurapalatis samarTali (beqa-aRbuRas samarTali,113 muxli): `Tu eklesia¡ mekobreTa gatexon patronisa ukiTxavad da ese daswamon, Senicodio, patronman mis mekobrisaman ucodneloba ficos ocdaoTxisa kaciTa da daeje-rebis. mekobre £elTa misces, ra¡ ginda uyon, nu daemdurebis. alafica ukleblad Seq-cion, gina maT gamoiRon~.23am SemTxvevaSi cilismwameblad gvevlineba ara dazaralebu-li mxare, aramed Tavad damnaSaveebi. fici am muxlSic figurirebs, magram zemoT moyva-

    nili normebisagan gansxvavebiT, sadac fici ar iyo sakmarisi safuZveli dazaralebulimxarisaTvis, rom braldebaze uari eTqva, am SemTxvevaSi batonis mxridan moficarTamoyvana sakmaris mtkicebulebas warmoadgenda misi udanaSaulobis dasadastureblad.

    18  tanjva – wvalebas niSnavs am SemTxvevaSi. ix. CubinaSvili d., qarTul-rusuli leqsikoni,meore gamocema, sastambod moamzada da winasityvaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 1215.

    19  upatiuri – pativ axdili, uSesabamo, ukadrisi. upatiod, upatiurad – pativis axdiT,umarTebulod. upatioba, upatioeba, upatiureba – pativis axda, biabruoeba. ix. CubinaS-vili d., qarTul-rusuli leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da winasity-vaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 1264.

    20  nadareiSvili g., adamianis pativisa da Rirsebis dacva qarTuli feodaluri samarTlisZeglebisa da sasamarTlo praqtikis masalebis mixedviT, Jurnali `almanaxi~, 2000, 14,

    67.21  orbeliani s.s., leqsikoni qarTuli I, avtografuli nusxebis mixedviT moamzada, gamokv-leva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli daurTo i. abulaZem, Tb., 1991, 461; CubinaS-vili d., qarTul-rusuli leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da winasity-vaoba daurTo a. SaniZem. Tb., 1984, 699.

    22  CubinaSvili d., qarTul-rusuli leqsikoni. meore gamocema. sastambod moamzada da wi-nasityvaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 699.

    23  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstigamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 466.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    10/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    10

    amrigad, qurdobis dawameba deliqtad iTvleboda, Tumca pasuxismgeblobis da-kisrebisaTvis, rogorc Cans, ciliswamebis formas eqceoda yuradReba. im SemTxvevaSi,Tu piri mtkicebulbebis gareSe adanaSaulebda sxvas qurdobis CadenaSi, aseTi qmede badeliqtad ar iTvleboda. qmedeba dasjadi xdeboda, Tu braldeba aSkarad usafuZvlo

    iyo, roca cilismwamebeli, arsebuli mtkicebulebebisa da mowmeTa Cvenebebis sawina-aRmdegod, mainc qurdobis Cadenas swamebda pirs, amave dros sajarod saxels utexda.rogorc ukve aRvniSneT, qurdoba mravalgvari SeiZleboda yofiliyo. miuxedavad imi-sa, ra saxis qurdobas swamebdnen pirs, aRniSnuli sakiTxi pasuxismgeblobis formazegavlenas ar axdenda, mTavari iyo mxolod dawamebis gamoxatvis formebi. gansxvavebu-li mdgomareoba unda arsebuliyo mekobreobis dawamebasTan dakavSirebiT. SeiZlebagamovTqvaT varaudi (bagrat kurapalatis samarTalis 113-e muxlis Tanaxmad), rom me-kobreobis ciliswameba, ra formiTac ar unda yofiliyo gamoxatuli, qmedeba mainc de-liqtad CaiTvleboda. SesaZloa, es imiT aixsnas, rom Tavad mekobreoba erT-erT mZimedanaSaulad iTvleboda.

    3. sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis ciliswamebisaTvisgaTvaliswinebuli sasjelebi

    damnaSavisaTvis Sefardebuli qonebrivi sanqciebidan saxelmwifos wili romekuTvnoda, amis magaliTad mohyavT vaxtang batoniSvilis samarTlis wignis 154-e mux-li:24 ̀ Tu monapara vi glexisa aris, erTiorad glexs miecemis da sxva sa£elmwifo aris~.25 magram rogor unda gadawyvetiliyo sakiTxi qurdobis ciliswamebasTan dakavSirebiT.

    bagrat kurapalatis samarTliT (beqa-aRbuRas samarTlis 113-e muxli), mekobre-obaSi Tanamonawileobis ciliswamebisas mekobre, romelic amave dros cilismwamebe-lic iyo, dazarale buls xelT gadaecemoda: `mekobre £elTa misces, ra¡ ginda uyon, nu

    daemdurebis. alafica ukleblad Seaqcion, gina maT gamoiRon~.

    26

     xelT micema Zarcvisdabralebisas gasakviri ar aris. aseTi saxis sanqcia ciliswamebis sxva SemTxvevaSicgvxvdeba, magaliTad mTxrobliT mkvlelobis dawamebisas.27  xelT micemisas damnaSavesruliad uuflebo mdgomareobaSi vardeboda.28 amas adasturebs normis Semdegi sity-vebi: `ra¡ ginda uyon, nu daemdurebis~.29 amis garda, mekobres `alafica30 ukleblad Se-

    24  vaCeiSvili al., narkvevebi qarTuli samarTlis istoridan, I, Tb., 1946, 60.25  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqsti

    gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 519.26  iqve, 466.27  vaxtan batoniSvilis samarTlis wigni 38-e muxli, qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vax-

    tang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqsti gamosca, gamokvleva da leqsikoni daur-

    To prof. i. doliZem, Tb., 1963, 491.28  doliZe i., Zveli qarTuli samarTali, Tb., 1953, 250-251.29  qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqsti

    gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 466.30  alafi – safeneli da WurWeli. ix. orbeliani s.s., leqsikoni qarTuli I, avtografuli

    nusxebis mixedviT moamzada, gamokvleva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli daurToi. abulaZem, Tb., 1991, 104; alafi – (spars) naSovari brZolis dros. ix. CubinaSvili d.,qarTul-rusuli leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da winasityvaobadaurTo a. SaniZem , Tb., 1984, 19.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    11/353

    e. CaCaniZe, sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis ciliswameba 

    11

    aqcion,31 gina maT gamoiRon~.32 ra Tqma unda, mekobreobisaTvis damnaSaves damoukidebe-li sasjeli daekisreboda, rac am muxlSi ar aris miTiTebuli, albaT imitom, rom esnorma uSualod ciliswamebas exeba.

    qurdobis cilismwamebels unda daebrunebina is, rac cildawamebulisagan mii-Ro da amas garda (aRbuRas samarTali – `[naparavis dawamebisa asre iqnas] 86.) da racadaewamos, egzomi erTi sxva Tavisi misces, amad rome udasturod daswama da ubralogaawbila~.33 normaSi gamoyenebuli sasjeli SeiZleba qonebriv sanqciebs mivakuTvnoT,radgan `wamoRebuli~-Si SeiZleba igulisxmebodes is, rasac materialuri RirebulebagaaCnia. savaraudod, yovel konkretul SemTxvevaSi gansxvavebuli iqneboda gadasax-delis raodenoba. igi damoki debuli unda yofiliyo im nivTis fasze, risi qurdobacdaswames pirs, radgan qurdobis SemTxvevaSi gadasaxdeli Svideuli ganisazRvrebodanaqurdali nivTis mi xedviT. aRbuRas samarTlis am muxlis mixedviT, SeiZleba vTqvaT,rom qurdobis ciliswameba kerZosamarTlebriv deliqts warmoadgenda, sajaro ele-menti am SemTxvevaSi saerTod ar ikveTeba.

    vaxtang batoniSvilis samarTlis 159-e muxlSic qurdo bis ciliswamebisas qoneb-rivi sanqciaa gamoyenebuli: `damficebelman Tu ram iqidam gamoitanos, naxevari imisia,vinc ificavs, da garjis saupatioc unda mosces daficebulsa. iqidam kidec vera gamoi-tanos ra, garjis saupatio maSinac unda mosces, bWeTagan gasinjviT, rogorc £amdes~.34 garja – TavdadebiT Sromas, Tavis tkenas, Sewuxebas niSnavda.35 saupatio upatiobisaT-vis dadgenili qonebrivi sasjeli iyo, romelic pirs dazaralebulis sasargeblod un-da gadaexada. xolo saupatios gadaxda unda momxdariyo `daficebulis~ sasargeblod.am SemTxvevaSi ismis kiTxva, vin iyo `daficebuli~. savaraudod, es cildawamebuli pi-ria, romelsac Tavis marTleba qurdobis braldebis gamo ficiT mouxda. am normaSi orisaxis sanqciaa gamoyenebuli, radgan ori saxis qmedebaa ganxiluli. pirvel SemTxvevaSi`damficebels~ `raime gamoaqvs~36 da meore SemTxvevaSi `Tu ver gamoitana~. Tumca isicgasarkvevia, ras unda niSnavdes normaSi miTiTeba imisa, `Tu raime iqidam gamoitanos,~an `iqidam kidec ver gamoitanos ra~. radgan raimes gamotanazea saubari, es `raime~ ma-terialuri Rirebulebis unda iyos. zogadad qurdobis Cadenisas qurds naqurdalisSvideuli unda aenazRaurebina. SesaZloa, roca qurdobis dawamebazea saubari, kanon-mdebeli amaxvilebs yuradRebas im garemoebaze, moaxerxa Tu ara man cildawamebuli-sagan am Svideulis miReba. Sesabamisad, mis mimarT sasjelis gansazRvra damokidebu-li iyo aRniSnul garemoebaze. pirvel SemTxvevaSi, vinc ificebda, misTvis unda miecaaRebuli Svideulis naxevari da amave dros `garjis saupatioc~ unda gadaexada. meoreSemTxvevaSi ki mxolod ̀ garjis saupatios~ ixdida. cilismwamebels fuladi sazRauris

    31  Seqceva – Sevabruneb, movabruneb, ukan mivscem. ix. CubinaSvili d., qarTul-rusulileqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da winasityvaoba daurTo a. SaniZem, Tb.,

    1984, 1184.32 qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstigamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1963, 466.

    33  iqve, 459.34 iqve, 521.35  CubinaSvili d., qarTul-rusuli leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da wi-

    nasityvaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 261.36  vaxtan batoniSvilis 159-e muxlSi naxsenebi ̀ Tu ram iqidam gamoitanos~ Sinaarsobrivad

    igive unda iyos, rac aRbuRas samarTlis 86-e muxlSi naxsenebi ̀ wamouRos~.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    12/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    12

    gadaxda uwevs, romlis naxevari ekuTvnis cildawamebulas,37 magram meore naxevarTandakavSirebiT ki rai me miTiTeba ar aris, rac safuZvels gvaZlevs, vifiqroT, rom qo-nebrivi saxdelis meore nawili saxelmwifos ekuTvnoda. amas garda, rogorc aRvniSneTcilismwamebels saupatioc unda gadaexada cildawamebulisaTvis, im pirisaTvis, vi-

    sac ficis dadeba mouwia. rac Seexeba `garjis saupatio~-s mniSvnelobas, zogadad sau-

    patio, rogorc aRvniSne, upatiobisaTvis dadgenil qonebriv sazRaurs warmoadgenda.garja ganmartebulia rogorc mousveneblobiT Sroma, Tavis tkena, Sewuxeba.38 Sesaba-

    misad, `gar jis saupatio~ unda niSnavdes qonebriv sazRaurs, romelic pirs eZleoda im

    `SewuxebisaTvis~, rom mas mouwia ficis dadeba. radgan saupatios odenoba ar aris mi-

    TiTebuli, savaraudod, is unda yofiliyo damokidebuli cildawamebulis socialurstatusze.

    Zvel qarTul samarTalSi sasjelis saxes Zalian xSirad gansazRvravda danaSau-

    lis subieqti. amis magaliTia g. nadareiSvilis mier moyvanili 1789 wlis erTi ganCine-

    ba, romlis mixedviT, ter-movsesa da ter-sarqisa Ciodnen, rom ter -araqelam eklesi-

    is qoneba miiTvisao. saq mis ganxilvaSi monawileobdnen axpatis arqiepiskoposi daviT,amilaxvari luarsabi da mdivani simon , sxva sapatio saero da sasuliero pirebi. ter-sarqisam ter-araqelas xelsaxocebis moparva daabrala. sasamarTlom es ciliswamebadmiiCnia da ter-sarqisa dasaja. `cilismwamebeli jer galaxes da Semdeg mRvdlobidanac

    gadaayenes~. magram mcire xnis Semdeg gairkva, rom ter-sarqisa  marTali iyo. ter-araqe-lasagan gayiduli saeklesio nivTebi myidvelma eklesias daubruna. xelaxla imsjela

    sasamarTlom da daadgina: `ravdensac Jams mRdelobisagan ganyenebuli es ter-sarqi-

    sa iyo, imden xans es ter-araqela  gadayenebul iqnas mRdlobisagan~. garda amisa, ter

    -araqelas ter-sarqisisaTvis unda gadaexada `galaxvis saupatio~.39 Cven am ganCinebis

    pirveli nawili gvainteresebs, radgan mis safuZvelze SegviZlia vimsjeloT, rogor

    SeiZleboda dasjiliyo sasuliero piri ciliswamebisaTvis. zemoT moyvanil SemTxve-vebisagan gansxvavebiT, mRvdlisaTvis cema miusjiaT. rogorc iv. javaxiSvili aRniS-navs, `garkveuli msubuqi danaSaulebisaTvis sasjelad cema iyo miRebuli. cemis iara-Rad an joxs, an Tasmas, an maTraxsa iyenebdnen xolme. viTarca umartivesi saSualeba,amave dros erTi uZvelesTaganic iyo. es sasjeli gamoiyeneboda saero marTlmsaju-lebaSi, aseve samonastro da sakorporacioSic (SuSanikis wameba, giorgi mTawmideli)~.40 ganCinebaSi ar aris dakonkretebuli mRvdlis cema am SemTxvevaSi ramdeni dartymiTganisazRvra.

    37  nadareiSvili g.,  adamianis pativisa da Rirsebis dacva qarTuli feodaluri samarT-lis Zeglebisa da sasamarTlo praqtiki masalebis mixedviT, Jurnali `almanaxi~, 2000,14, 67.

    38  orbeliani s.s., leqsikoni qarTuli I, avtografuli nusxebis mixedviT moamzada, gamokv-leva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli daurTo i. abulaZem, Tb., 1991, 149; CubinaS-vili d., qarTul-rusuli leqsikoni, meore gamocema, sastambod moamzada da winasity-vaoba daurTo a. SaniZem, Tb., 1984, 261.

    39  nadareiSvili g., adamianis pativisa da Rirsebis dacva qarTuli feodaluri samarTlisZeglebisa da sasamarTlo praqtikis masalebis mixedviT, Jurnali `almanaxi~, 2000, 14,63.

    40   javaxiSvili iv., Txzulebani Tormet tomad, t. VII, Tb., 1984, 361.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    13/353

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    14/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    14

    kobreobis dawamebisas, xolo qonebriv sanqciebs awesebs qurdobis dawamebisas. am Sem-TxvevaSi ganmsazRvrelia dawamebuli danaSaulis simZime.

    sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis ciliswamebisaTvis dawesebulisasjelebis mixedviT SegviZlia vTqvaT, rom zogierT SemTxvevaSi Tu aseTi saxis ci-liswameba pirobiTad sajaro deliqtebs unda mivakuTvnoT, sxva SemTxvevaSi imave sa-xis qmedebebi kerZo samarTlebrivi xasiaTisaa. TiTqos winaaRmdegobrivia mocemulidaskvna, magram zemo naTqvamis safuZvels gvaZlevs samarTlebriv normebSi da sasamar-Tlo ganCinebaSi ga moyenebuli sasjelebi. sakiTxis gansxvavebulad gadawyveta dakav-Sirebuli iyo cilis mwameblis statusze. sasuliero pirTa mimarT sajaro sasjelebigamoiyeneboda, xolo kerZo pireb Tan dakavSirebiT, rogorc ukve aRvniSne, ZiriTadadkerZosamarTlebriv sanqciebs mimarTavdnen. gansazRvruli garemoebebis arsebobisascilismwameblis mier gadaxdili qonebriv saxdelidan naxevari, savaraudod, saxelmwi-fos ekuTvnoda (vaxtang batoniSvilis 159-e muxli), Sesabamisad, aseT SemTxvevaSi qme-deba aseve sajaro deliqtebs unda mivakuTvnoT.

    qurdobis mravalgvaroba gansxvavebul sasjelTa dawesebas ar iwvevda. gansxva-veba SeiZleba yofiliyo mxolod qonebrivi sazRauris raodenobaSi, radgan igi pirda-pir iyo damokidebuli nivTis Rirebulebaze. qurdobisaTvis zogadad iyenebdnen niv-Tis Rirebulebis Svidmag anazRaurebas.42 vaxtang batoniSvilis samarTlis wignis 159-emuxlSi,43 sadac saubaria qurdobis ciliswamebaze, damnaSaves unda gadaexada im qone-bis mixedviT, rac man `iqidam gamoitana~. `gamoitana~-Si, savaraudod, igu lisxmeba is,rac man usafuZvlo braldebuli pirisagan miiRo manamde. es ki gansazRvruli iqnebodaim nivTis Rirebulebis mixedviT, romlis qurdobasac abralebda.

    42  vaxtang batoniSvilis samarTali, m. 154, qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vaxtang VI-issamarTlis wignTa krebuli, teqsti gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof.  i. doliZem, Tb., 1963, 519.

    43  iqve, 521.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    15/353

    15

    lela janaSvili*

    `avtonomiaTa saxelmwifo~ da ̀ erovnebaTa eri~(istoriuli wanamZRvrebi da perspeqtivebi)

    1. Sesavali

    saxelmwifos rTu li forma da decentralizaciis procesi ufro da ufro mniS-vnelovani xdeba Tanamedrove konstitucionalizmSi. rogorc federalizms, ise regi-onalizms, aqvs demokratiis ideis gansakuTrebuli SegrZneba. samarTlebrivi wesri giformalurad esadageba demokratiul konfiguracias im doziT, rom samarTlebri-vi normis adresatebi monawileoben normatiul warmoebaSi (es aris is, rasac kelze-

    ni uwodebs `avtonomias~).1 regionaluri teritoriuli mowyobis `avtonomiaTa saxel-mwifos~ modeli, rac `sakuTaria~ espaneTisaTvis, swored amis naTeli dadasturebaa.Tumca, dRemde aqtualuria kiTxva `avtonomiaTa saxelmwifo~ es aris ganusazRvreli,dausrulebeli Tu naTlad Camoyalibebuli modeli.

    espaneTi Tanamedrove evropis ukanaskneli saxelmwifoa, sadac avtokratiulireJimi arsebobda xangrZlivi drois ganmavlobaSi da igi gauqmda bunebrivi gziT, gene-ral frankos sikvdilis Semdeg. erovnul politikaSi faSisturi reJimi ara mxolod araRiarebda espaneTis xalxTa erovnul Taviseburebebs, aramed eswrafoda maTi niveli-rebisaken. demokratiul procesTa ganxorcielebis pirveli etapi dasrulda 1978 wliskonstituciis miRebiT, romlis Tanaxmad, espaneTi Camoyalibda decentralizebul sa-xelmwifod. qveynis ZiriTadi kanonis mier erovnul da istoriul regionTa samarTleb-rivi aRiareba iyo mniSvnelovani siaxle. aRniSnulma sakiTxma iuridiul mecnierebaSiufro gaamyara mosazreba saxelmwifos teritoriuli mowyobis regionaluri formisSesaxeb. upirveles yovlisa, espanel mecnierTa msjelobis sagani gaxda konstituciiTpopularizebuli da iuridiul literaturaSi damkvidrebuli termini – avtonomiebisqveyana (El Estado de las Autonomías). avtonomiis espanuri forma ar SeiZleba gaigivdes arcmartivi centralizaciis formasTan da arc federaluri saxelmwifos formis elemen-tebTan. centralizebuli saxelmwifos regionebisagan gansxvavebiT, espanuri avtono-miuri erTeulebis Zalaufleba emyareba ara mxolod TviTorganizebas administraciisdoneze, ara med iTvaliswinebs sakanonmdeblo, aRmasrulebel da garkveulwilad sasa-marTlo xelisuflebasac. isini federaluri saxelmwifos subieqtebisagan imiT gan-

    sxvavdebian, rom am ukanasknelTa Zalaufleba konstituciursamarTlebriv xasiaTsatarebs, avtonomiebi ki mas centraluri xelisuflebisagan iReben.

    1978 wlis konstituciiT, regionalizmi gamocxadda qveynis ZiriTad mimarTule-bad. Tumca, espaneTis demokratiuli saxelmwifos ocdaaTwlianma arsebobam aCvena,

    * Tsu-is iuridiuli fakultetis asistent-profesori, samarTlis doqtori.1  Sabater J. A.,  Constitucionalismo y Derecho Constitucional – materiales para una introducción, Tirant lo

    Blanch, Valencia, 1996,

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    16/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    16

    rom kvlav mwvave problemebad rCeba regionTa da erovnebaTa avtonomia erTiani erov-nuli saxelmwifos wiaRSi. aRniSnuli problemebi ki imdenad Rrmaa, rom maTma mougva-reblobam SeiZleba espanuri saxelmwifos kraxi gamoiwvios.

    winamdebare statiis mizania, warmovaCinoT saxelmwifos teritoriuli mowyobisSedarebiT axali tipis – ̀ avtonomiaTa saxelmwifos~ – specifikuri samarTlebrivi bu-neba.

    2. espanuri regionalizmis Taviseburebani – istoriuli wanamZRvrebi

    espanuri regionalizmis specifikuri xasiaTi, upirveles yovlisa, aisaxa qveynisteritoriuli mowyobis axal tipSi `avtonomiaTa saxelmwifo~.

    espanuri regionalizmi ganixileba, rogorc qveyanaSi arsebuli politikuri wes-rigi, romelsac, miuxedavad imisa, rom hqonda mravalsa ukunovani gamocdileba, kon-kretul realur formas mxolod 1978 wlis konstituciiT miaRwia.

    espaneTis konstituciiT garantirebuli `avtonomiaTa saxelmwifo~ eqsperte-bis mier Sefasebulia, rogorc kargi praqtikuli `gamosavali~ arsebul problemaTafonze, Tumca, dRes arsebuli Rrma krizisi am debulebas erTgvarad eWvis qveS ayenebs.aRniSnuls ki garkveulwilad ganapirobebs regionaluri politikis istoriuli wanam-ZRvrebi.

    espaneTis saxelmwifos formirebis rTulma procesma ganicada xangrZlivi evo-lucia da rodesac sakiTxi exeba espaneTis konstituciur kanonmdeblobaSi asaxul re-gionalur problemebs, Tavdapirvelad unda aRiniSnos im mraval konstituciaTa ar-sebobis faqti, romlebic moqmedebdnen espaneTSi ori saukunis ganmavlobaSi2 – 1812,1834, 1845, 1869, 1876, 1931 da 1978 wlebSi.

    espaneTi, rogorc regionaluri saxelmwifo, moicavs sam periods: 1. XIX saukunis

    II naxevari – espanuri regionalizmis sawyisi faza. 2. II respublika (rodesac regiona-lizmma miiRo lagaluri xasiaTi) da frankizmi. 3. qveynis decentralizaciis faza.

    regionaluri moZraobis aRmavlobad miCneulia XIX saukunis II naxevari da miuxe-davad imisa, rom regi onalizmi yovelTvis iyo espaneTis istoriis fundamenturi ele-menti, konkretul formas man mxolod 1931 wlis konstituciiT, II respublikis drosmiaRwia.

      1931 wlis 14 aprils espaneTi gamocxadda respublikad. damTavrda burbonTamonarqiis restavraciis periodi, romelic grZeldeboda TiTqmis naxevari saukune.Camoyalibda axali tipis respublika, romlis drosac Catarda mravali socialur-e-konomikuri reforma. mniSvnelovan movlenas warmoadgenda 1931 wlis 9 dekembris kon-stituciis miReba, romelic Seecada, gadaewyvita arse buli problemebi religiur, re-

    gionalur da socialur sferoebSi.gansakuTrebul polemikas iwvevda sakiTxi regionalizmis Sesaxeb. saukuneebis

    manZilze espaneTSi saxelmwifos teritoriuli organizaciis formis Sesaxeb arsebu-li problemebi, romelic uerTdeboda regionTa Taviseburebebis aRiarebisa da erov-nuli erTianobis problemas, nel-nela, magram uaryofiTad moq medebda centralizmze

    2   Lataillade C.I , Rodríguez Z.T ., Constitucionalismo histórico de España, Editorial Universitas S.A., Madrid,1995, 11.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    17/353

    l. janaSvili, `avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ 

    17

    da ufro aRrmavebda separa tizms,3 Tumca,konstituciuri da administraciul-samar-Tlebrivi cnebis konturebi regionma pirvelad SeiZina. regioni ganisazRvreboda, ro-gorc eris istoriuli nawili, romelic yalibdeba geografiu li, istoriuli da soci-aluri maxasiaTeblebisagan.4 axali konstituciis avtorebs ar surdaT ganesazRvraTsaxelmwifo arc federaluri, arc unitaruli saxiT, radganac im droisaTvis oriveforma kriziss ganicdida. maT surdaT miegnoT axali modelisaTvis. konstituciispirveli muxlis Tanaxmad, `espaneTi aris mSromelTa demokratiuli respublika, ro-melic dafuZnebulia Tavisuflebasa da samarTlianobaze. yvela organos Zalaufle-ba damyarebulia xalxze da gamomdinareobs misgan. respublika warmoadgens erTian,integrirebul saxelmwifos, romelSic SeTavsebulia municipalitetTa da regionTaavtonomia~. rodesac sakiTxi exeboda saxelmwifos teritoriuli organizaciis gan-sazRvras, aRniSnul muxlze apelireba garkveul dabneulobas iwvevda. zogierTi av-tori miiCnevda, rom aseT gansazRvrebas hqonda garkveuli bundovani Si naarsi, radgankonstitucia saubrobda Sesustebuli federalizmis pirobebSi TiToeuli regionis

    politikur-administraciul statusze.5

    konstituciis me-11 muxlis Tanaxmad, Tu erTi an ramdenime mosazRvre provincia,istoriuli, kulturuli da ekonomikuri Taviseburebebidan gamomdinare, gadawyvet-da espaneTis farglebSi Camoeyalibebina avtonomiuri regioni, rogorc politikur-administraciuli gaerTianeba, konstituciis me-12 muxlis moTxovnaTa gaTvaliswine-biT, unda warmoedgina sakuTari statuti. unda aRiniSnos am de bulebis mniSvnelovanisiaxle. espaneTis konstitucionalizmis istoriaSi provinciebs pirvelad miecaT Se-saZlebloba, gaerTianebuliyvnen da SeeqmnaT avtonomiuri dajgufeba, romlis samar-Tlebrivi safuZveli gamyarebuli iqneboda statutiT.

    amdenad, 1931 wlis konstituciiT espaneTSi daiwyo avtonomizaciis procesi,termini – `avtono miuri regioni~ ki, rogorc konstituciuri termini, pirvelad dam-

    kvidrda.ZiriTadi kanonis me-13 muxlis Tanaxmad, araviTar SemTxvevaSi ar daiSveboda

    avtonomiur gaerTianebaTa federacia. me-14-16 muxlebi ki Seicavda avtonomiebsa dacentralur saxelmwifos Soris kompetenciaTa ganawilebis sakiTxebs. avtonomiur re-gionTa kompetenciebi ganisazRvreboda agreTve statutebiT.

    konstituciam mkacrad akrZala avtonomiuri regionebisaTvis damoukidebeliiniciativis ufleba, daemyarebina urTierTobebi sxva qveynebTan. saxelmwifos eqsklu-ziuri uflebaa kanonis meSveobiT avtonomiur erTeulebze garkveuli sakanonmdeblofunqciebis gadacema, magram amiT darRveuli ar unda yofiliyo respublikasa da adgi-lobriv erTeuls Soris interesTa harmonia. saWiroebis SemTxvevaSi Sefasebas axdendasakonstitucio sasamarTlo. konstitucia iTvaliswinebda avtonomiidan gasvlis Se-saZleblobasac. 22-e muxlis Tanaxmad, nebismier provincias, romelic gaerTianebuliiyo avtonomia Si, SeeZlo daetovebina igi da pirdapir daqvemdebareboda centralur

    3  Merino Merchant J. F., Rejimen Histoicos Españoles, Editorial Tecnos, S.A., Madrid, 1988, 195.4  xubua g., federalizmi, rogoc normatiuli principi da politikuri wesrigi, Tb., 2000,

    60.5   Barachina J. E., Las Comunidades Autónomas: su ordenamiento Jurídico, primera Edición, Barcelona, “Pro-

    mociones Publicaciones Universitarias~, 1987, 127.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    18/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    18

    xelisuflebas. konstituciis moqmedebis xanmokle droSi politikuri avtonomia ga-naxorcieles kataloniam, galisiam da baskeTma.

    amdenad, 1931 wlis ZiriTadi kanonis Tanaxmad, espaneTi, teritoriuli mowyobismixedviT, ganisazRvra, rogorc regionalur-integrirebuli saxelmwifo. Tumca, de-mokratiulma regionalurma ideebma marcxi ganicada 1936-1939 wlebSi ganviTarebulisamoqalaqo omis Sedegad. 1937 wlis dekretiT anulirebul iqna konstituciis moqme-deba da, raRa Tqma unda, kataloniisa da baskeTis statutebic. daiwyo Zlieri centra-lizebuli politikis ganxorcielebis procesi, romlis mTavari da amasTan Zalze mkac-ri principi iyo centralur administraci aze ierarqiuli daqvemdebarebis principi.6

    1967 wlis 10 ianvris saxelmwifos organuli kanonis Tanaxmad (frankos reJimisdros miRebul iqna 7 organuli kanoni), aRiarebul iqna municipalitetebi da provin-ciebi (VIII Tavi exeboda adgilobriv administracias). provincia gansazRvruli iyo, ro-gorc saxelmwifo administraciis teritoriuli danayofi, rogorc municipalitetTagaerTianeba (454.2.), rogorc adgilobrivi administaciis erTaderTi teritoriuli

    erTeuli. rac Seexeba erovnul problemas, frankos diqtaturis 40 wlis ganmavlobaSikatalonielTa, galisielTa da baskTa mier erovnuli grZnobebis gamoxatva iTvlebodarogorc mZime danaSauli erTiani espaneli xalxis mimarT da mkacrad idevneboda. erov-nul politikaSi faSisturi reJimi ar aRiarebda espaneTis xalxTa erovnul Tavisebu-rebebs. centralizaciam miaRwia ukidures sazRvrebs. erovnuli problema gamocxaddaararsebulad, magram faSizmi uunaro aRmoCnda Caex So erovnul umciresobaTa ltol-va avtonomiisaken. yovelive aman garkveulwilad xelic ki Seuwyo mis gaZlierebas.

    XIX–XX saukunee bis espaneTis konstitucionalizmis istoria udavod tovebdaqaosur STabeWdilebas. progresul konstituciaTa moqmedebis periodebi metad xan-mokle iyo (kadisis konstitucia moqmedebda 1812 -1814, 1820-1823 da 1836-1837 wlebSi;1837 wlis konstitucia 1837-1843 wlebSi; 1869 wlis ZiriTadi kanoni 1869-1874 wlebSi,

    1931 wlis konstitucia ki 1931-1939 wlebSi). 1808-1976 wlebis konstituciebi ar iZlevaamomwurav informacias espaneTis teritoriuli struqturis problematikis Sesaxebara imitom, rom problema ar arsebob da, aramed xdeboda aRniSnuli sakiTxis ignori-reba.7 

    3. 1978 wlis konstitucia

    espaneTis 1978 wlis konstitucias xSirad uwodeben qveyanaSi politikuri situ-aciis Secvlis Sedegs, romliTac SesaZlebeli gaxda frankistuli diqtaturidan de-mokratiaze gadasvla.

    frankizmis gamarjveba sisxlian da xangrZliv samoqalaqo omSi (1936-1939) gaxda

    diqtaturis damyarebis safuZveli. daiwyo konstituciur saxelmwifosTan brZola:gauqmda po litikuri Tavisuflebebi, likvidirebul iqna profkavSirebi, ar moqmedeb-da xelisuflebis danawilebis principi da a.S.

    general frankos sikvdilis Semdeg (1975 wlis 20 noemberi), 1975 wlis 22 noembers,xuan karlos I gamocxadda espaneTis mefed. adolfo suaresis mTavrobam daiwyo poli-

    6   Esteban J., De la Dictadura a la Democracia, Universidad Complutense, Madrid, 1977, 92.7  iqve, 34.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    19/353

    l. janaSvili, `avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ 

    19

    tikuri reformebis gatareba. politikur mowinaaRmdegeTa protestis miuxedavad, Se-saZlebeli gaxda demokratiul procesTa legalizeba.8

    gardamavali periodis pirveli mniSvnelovani movlena iyo politikuri refor-mebis Sesaxeb kanoni, romelic 1976 wlis oqtomberSi miRebul iqna frankos droindelimTavrobisa da 15 dekembris referendumiT.

    miuxedavad imisa, rom kanoni iyo Zalze mcire moculobis, man daafuZna metadmniSvnelovani novatoruli ideebi, romliTac SesaZlebeli gaxda demokratiuli pro-cesebis ganxorcieleba, kerZod:

    a) kortesis sakanonmdeblo xelisuflebis gansazRvra da misi organizeba or pa-latad (deputatTa kongresi da senati);

    b) saxelmwifos ZiriTad safuZvlad demokratiisa da saxalxo suverenitetis ga-mocxadeba;

    g) momavali demokratiuli arCevnebis organizeba;d) konstituciuri reformis meqanizmis Camoyalibeba;

    e) mefis prerogativis gansazRvra Semdeg sferoebSi: mTavrobis TavmjdomarisdaniSvna kongresis umravlesobis TanxmobiT, kortesis vadamde daSla axali sakanon-mdeblo arCevnebis mowveviT; sakonstitucio xasiaTis referendumis daniSvna da a.S

    1977 wlis pirveli Tveebidan iwyeba partiebisa da profkavSirebis legalizacia,romlebmac ukanasknel wlebSi gamoiCines namdvili tolerantoba.9  procesma kulmi-nacias miaRwia komunisturi partiis registraciisas, 1977 wlis wminda kviras. amavedros, mTavrobam moaxdina nacionaluri moZraobisa da frankistuli profkavSirebislikvidaci a.

    frankistuli politikuri principebis uaryofis Semdeg SesaZlebeli gaxda kon-gresisa da senatis arCevnebis Catareba, romelic ganxorcielda politikuri refor-mebis kanonisa da 1977 wlis 18 martis #20 samefo dekretis Tanaxmad.

    arCevnebi kortesis orive palataSi Catarda 1977 wlis 15 ivniss. Sedegebma aCvena,rom aSkarad gamoixata xalxis neba demokratiuli sistemis sasargeblod, imavdrou-lad, mowonebul iqna mTavrobis reformatoruli kursi. kongresis arCevnebSi mniSvne-lovani gamarjveba moipova demokratiuli centris kavSirma (UCD), Tumca, igi ar war-moadgenda absolutur umravlesobas da mas ar SeeZlo damoukideblad gadawyvetile-bis miReba.

    dRis wesrigSi dadga axali konstituciis miRebis sakiTxi. gardamavali periodiSevida konstituciuri samarTalwesrigis gamyarebis fazaSi.

    1977 wlis 22 dekembers dasrulda muSaoba pirvel redaqciaze, romelic gamoq-veynda kortesis oficialur biuletenSi 1978 wlis 15 ianvars. mraval cvlilebaTada damatebaTa Setanis Semdeg, 1978 wlis 17 aprils, teqsti uk ve gamoqveynda, rogorc

    konstituciis kanonproeqti.sakonstitucio komisias muSaoba uxdeboda mZime politiku ri dapirispirebis

    fonze. maT winaSe idga amocana, SeemuSavebinaT iseTi kanonproeqti, romelic garkve-ulwilad daakmayofilebda TiToeul politikur Zalas. agreTve, aucilebeli iyo qve-

    8   Esteban J., De la Dictadura a la Democracia, Universidad Complutense, Madrid, 1977,  33.9   Llorente R., Reyes F., Blanco Canales M.R., Legislación Política Española, centro de Estudios Constituciona-

    les, Madrid, 1980, 67.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    20/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    20

    moT moyvanili Semdegi faqtorebis gaTvaliswineba: ekonomikuri krizisi (umuSevarTaricxvis ganuwyveteli zrda, energetikuli krizisi, inflacia); erovnuli da regiona-luri moZraobis aRmav loba, romelic gaxda winaavtonomiuri reJimis Camoyalibebissawyisi; provinciuli samarTlebrivi reJimis pirobebSi kata loniis generalitetisformireba; SeiaraRebuli Zalebis mxridan mniSvnelovani zewola; samoqalaqo ZalTagaerTianeba gadatrialebis mowyobis mizniT; aRniSnuls Tan erTvoda terorizmis sa-SiSroeba ETA-sa da GRAPO-s mxridan.

    gardamavali periodis erT-erT mniSvnelovan movlenad SeiZleba CaiTvalos re-gionalizmis aRmavloba qveynis mTel teritoriaze. winasakonstitucio debatebi mim-dinareobda Semdegi lozungiT: `regionalizmi – arsebuli demokratiis axali for-mula~.10 konstituciis kanonproeqtis SemuSavebis dros regionalizmis politikurmamoZraobam miiRo legaluri xasiaTi.11 

    saukuneebis ganmavlobaSi dagrovili regionaluri problemebis asaxva qvey-nis ZiriTad kanonSi gardauvali iyo. aRniSnuli gaxda winasakonstitucio debatebis

    mTavari sakiTxi. qveynis regionalizaciasTan dakavSirebiT gamoikveTa ori problema:1. centristebis aSkara ukmayofileba decentralizaciis politikis winaaRmdeg; 2. re-gionalizmis ganmtkicebis sakanonmdeblo baza.12

    mkvlevarTa azriT, im drois demokratizaciis udides monapovrad SeiZleba CaiT-valos SeTanxmeba qveynis decentralizaciis Sesaxeb. amis dadasturebaa konstituciisme-2 muxli da VIII Tavi. me-2 muxlis ZiriTadi debulebebi – espaneli eris erTianobada masSi integrirebul erovnebaTa da regionTa avtonomiis uflebis ganxorcieleba –pirdapir kavSirSia qveynis teritoriuli mowyobis sakiTxebTan. VIII Tavis 137-e muxlismixedviT, saxelmwifos teritoriul-organizaciuli struqtura aerTianebs munici-palitetebs, provinciebsa da avtonomiur gaerTianebebs.

    ZiriTadi kanonis 137-e muxli SeiZleba CaiTvalos qveynis decentralizaciisgvirgvinad, radgan, mravalsaukunovani centralizmis fonze, aRniSnuli saxiT qveynisteritoriuli mowyoba TiTqmis gauTanabrda federalurs.13

    espaneTis konstituciis proeqti moiwona sakonstitucio komisiam 1978 wlis 20ivniss, xolo kongresis plenumma – 21 ivliss. Sesabamisi sakanonmdeblo procedurisSemdeg teqsti ganixileboda senatSi, romelmac igi miiRo 5 oqtombers, Tumca, garkve-uli cvlilebebiT. saWiro iyo deputatTa da senatorTa Sereuli komisiis Seqmna, raTaSemuSavebu liyo erTiani teqsti, romelic waredgineboda orive palatas. aRniSnuliteqsti sabolood Camoyalibda 25 oqtombers da aprobirebul iqna orive palatis mier1978 wlis 31 oqtombers.

    konstitucia sabolood miRebul iqna espaneTis mosaxleobis mier 1978 wlis 6

    dekembers, referendumis gziT. winaaRmdeg xma misca: axalma Zalebma (Fuerza nueva), es-panurma falangam (Falanga Española) da komunistTa revoluciurma ligam. Tavi Seikaves:

    10   Belmonte J., La Constitución, cit. Doctor Trujillo G., Editorial Prensa Española, Madrid, 1978, 353.11   Alonso de Antonio J. A., El Estado Autonomico y el principio de solidaridad como colaboración legislativa,

    Cortes Generals, Madrid, 1997, 86.12   Belmonte J., La Constitución, cit. Doctor Trujillo G., Editorial prensa Espanola, Madrid, 1978, 351.13  Cotarelo R., Maldonado J., Ramon P., España, Tecnos, Madrid, 1991, 57.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    21/353

    l. janaSvili, `avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ 

    21

    baskeTis nacionalisturma partiam (Partido Nacionalista Vasco) da kataloniis nacionalis-turma ligam (Ezquerra Re publicana de Catalunya).

    kortesis winaSe, orive palatis gaerTianebul sesiaze, 1978 wlis 27 dekemberskonstitucias xeli moawera mefem da espaneTSi arsebul sxvadasxva enebze gamoqveyndaqveynis oficialur biuletenSi 1978 wlis 29 dekembers, ris Semdegac Sevida ZalaSi.

    zedmetia saubari imaze, Tu raoden didi mniSvneloba hqonda espaneTisaTvis Ta-namedrove, demokratiuli konstituciis miRebas. Tumca, man ver gadawyvita ramdenimemniSvnelovani politikuri sakiTxi, romelic kvlav cxare debatebis sagania.

    upirveles yovlisa, unda aRiniSnos is garemoeba, rom 1978 wlis konstituciaaRiarebulia, rogorc konsensusis Sedegi, raTa gadaWriliyo espaneTis konstitucio-nalizmis mniSvnelovani politikuri problemebi.14

    1978 wlis qveynis ZiriTadi kanoni SeiZleba Sefasdes Semdegi sityvebiT: espane-Tis konstituciam ar ganaxorciela mniSvnelovani novacia konstituciur doqtrinaSida igi ver CaiTvleba espanuri konstituciuri samarTlis istoriaSi sawy is wertilad,

    arc Seqmnis originalurobiT da arc debulebebiT, rogorc es iyo 1812 da 1931 wlebiskonstituciebis SemTxvevaSi. ra Tqma unda, es ar warmoadgenda konstitu ciis Seqmnismizans da arc mis avtorebs hqondaT aRniSnuli ganzraxva. mizani iyo erTi – konsti-tucia, rogorc konsensusis Sedegi, misaRebi unda yofiliyo parlamentisa da sazoga-doebis farTo wreebisaTvis. 1978 wlis ZiriTadi kanonis Tavisebureba gaxlavT is, rommasSi iyo mcdeloba, gadawyvetiliyo espanur konstituciur sistemaSi arsebuli prin-cipuli problemebi.15 

    espaneTis modernizebis dagvianeba gamowveuli iyo XIX-XX saukuneebSi ganviTare-buli movlenebiT. axali konstituciis winaSe idga mniSvnelovani amocana – gaTvalis-winebuli unda yofiliyo wina gamocdilebe bi. aucilebeli iyo iseTi teqstis miReba,romelic ar iqneboda mxolod erTi partiis. masSi aRiarebuli unda yofiliyo demok-

    ratiuli principe bi, adamianis ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi, maTi dacvis ga-rantiebi, saxelmwifosa da eklesiis gamijvna, sxvadasxva regionTa da erovnebaTa Ta-nacxovreba espaneTis wiaRSi, xelisuflebis danawileba, qveynis centralizacia, Tum-ca, aseve gaTvaliswinebuli unda yofiliyo centraluri saxelmwifoebrivi ideolo-gia – regionalizaciis maqsimaluri zRvari erTiani espanuri saxelmwifos farglebSida toritoriuli erTeulebis kompetenciaTa maRali xarisxi.

    konstituciis SemuSavebis procesSi orpalatianobis sakiTxi davis sagani gax-da. sabolood miRweul iqna konsensusi: orpalatianobis metad Sesustebuli forma.konstituciis Tanaxmad, espaneTis generaluri kortesi warmoadgens espanel xalxs daSedgeba ori palatisagan – deputatTa kongresisa da senatisagan. 69-e muxlis Tanaxmad,senati teritoriuli warmomadgenlobis palataa. TiToeul provinciaSi airCeva 4 se-

    natori sayovelTao, Tanaswori, pirdapiri da faruli kenWisyriT, Ti Toeul kunZulzean kunZulTa jgufze, romelTac aqvT TavianTi organo – kabildo an kunZulTa sabWo –irCeven senatorebs Semdegi odenobiT: sami sena tori kanariis kunZulebidan, malior-kidan da tenerifedan, erTi senatori TiToeuli kunZulidan an kunZulTa jgufebidan– ibisa, fermentera, menorka, fuerteventura, gomeraiero, lansarote da las palma-

    14   Molas I., Derecho Constitucional, I-a edicion 1998, Reimpresion, Editorial Tecnos, Madrid, 2001, 14.15  Belmonte J., La Constitución, cit. Doctor Trujillo G., Editorial prensa Española, Madrid, 1978, 349.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    22/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    22

    dan. seuta da melilia irCevs or senators. amasTan, avtonomiuri gaerTianebebi niSnavsdamatebiT erT senators mis teritoriaze mcxovreb TiToeul milion mosaxleze. se-natorTa daniSvna xorcieldeba sakanonmdeblo asambleis an avtonomiuri gaerTiane-bis umaRlesi kolegialuri organos mi er. senatis formirebis proporciuli sistemaqmnis garkveul araproporciulobas. kerZod, provinciebs, romlis SemadgenlobaSicSedian milioniani qalaqebi (madridi da barselona), senatSi imdenime warmomadgenelihyavT, ramdenic mosaxleobis raodenobis mxriv yvelaze pa tara provincias.

    espanur senats ganixilaven institucionaluri asimetriis WrilSi, sadac adgiliaqvs erovnuli da regionaluri teritoriebis warmomadgenelTa monawileobas.

    espaneTis senati, faqtobrivad, asaxavs kongresis politikur Semadgenlobas; sa-kanonmdeblo procesSi senatis roli arsebiTad Semoifargleba kanonproeqtebSi mxo-lod teqnikuri xasiaTis koreqtivebis Setanis an kanonproeqtis ganxilvis vadis ga-dadebis uflebamosilebiT. senatis Tanxmoba aucilebe lia avtonomiur gaerTianebebsSoris xelSekrulebebis dadebi sas. Tumca, miRebuli gadawyvetilebis Sesaxeb unda ec-nobos deputatTa kongress (senatis reglamentis 137-139-e muxlebi). avtorebi, rom-lebic mxars uWeren qveynis rogorc regionalizacias, ise federalizacias, miiCneven,rom erT-erTi umTavresi sakiTxi senatis teritori uli warmomadgenlobiTi palatisreformaa, rac xels Seuwyobs avtonomiur gaerTianebaTa ufro aqtiur monawileobascentraluri xelisuflebis nebis CamoyalibebaSi. Tavisi Sekvecili uflebebiT ukma-yofilo espaneTis senati energiulad cdilobs funqciebis gafarToebas. espaneTisorpalatiani sistema SeiZleba daxasiaTdes, rogorc absoluturad Tanaswori da ara-balansirebuli modeli. senatis, rogorc regionebis interesebis reprezentaciisqmediT organod Camoyalibeba SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, rodesac espaneTigardaiqmneba federaciul saxelmwifod.16

    mniSvnelovani sakiTxi, romlis gadawyvetasac Seecada qveynis ZiriTadi kanoni,iyo erovnuli problema. sakonstitucio komisiaSi mimdina reobda cxare debatebi es-paneli eris erTianobisa da erovnebaTa da region Ta avtonomiis uflebis sakiTxebze.espaneTis konstituciisa da saxelmwifos funqcionirebis fundamentur principad mi-iCneven qveynis ZiriTadi kanonis meore muxls, romlis Tanaxmad, konstitucia damyare-bulia espaneli eris uryev erTianobaze, erTian saxelmwifoze, romelic ganuyofeliayvela espanelisaTvis. amasTan, aRiarebuli da garantirebulia erovnebaTa da regi-onTa avtonomiis ufleba da maT Soris sruli Tanasworoba.17 mocemuli muxli espanelmecnierTa da po litikosTa mkacri diskusiis sagania. sakiTxi dResac aqtualuria.

    winasakonstitucio debatebis dros socialisturi partiis pozicia iyo Semde-gi: `espaneTi, rogorc eri, arsebobda mocemul konstituciamde didi xniT adre. amde-nad, erTaderTi, rac SeiZleba gakeTdes, aris Sesabamisi iuridiuli safuZvlis moZeb-na, magram amasTan, teqnikuri mxare SesabamisobaSi unda modiodes realobasTan. Cveniudidesi survilia, 1978 wlis konstituciam gaiTvaliswinos mimdinare samarTlebri-vi aqtualoba. Cveni Sesworeba JRers Semdegnairad: konstitucia afuZnebs da iZlevaespaneli eris erTianobis garantias, erovnebaTa da regionTa avtonomiis uflebas da

    16  xubua g., federalizmi, rogoc normatiuli principi da politikuri wesrigi, Tb., 2000,86.

    17  Peces-Barba G., Constitución Española de 1978, Un estudio de Derecho y Política, Tecnos, Madrid, 1995,30.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    23/353

    l. janaSvili, `avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ 

    23

    solidarobas maT Soris. konstituciuri samarTlis kuTxiT, aRniSnuli warmoadgensswor formas. konstitucia efuZneba Sekrebil faqtebs. am SemTxvevaSi ki faqti ariserTi – espaneli eris mravalsaukunovani arseboba~.18

    mecnierTa erTi jgufi miiCnevs, rom aRniSnuli muxli iyo mravalsa ukunovaniproblemis gasaRebi da misi gadawyvetis optimaluri varianti, vinaidan masSi mocemu-lia sakiTxis mowesrigebis sami perspeqtiva:19  pirvel yovlisa, espaneli eris gamocx-adeba umaRles gaerTianebad myari erTianobis garantiiT. aseve, erTiani espanuri sa-xelmwifos wiaRSi sxva gaerTianebebis arseboba, romlebic diferencirebul iqnen ro-gorc erovnebebi da regionebi. da mesame – Tanasworoba yvela regionsa da erovnebasSoris, raTa garantirebuli yofiliyo espaneTis erTianobis umaRlesi idea, aRmof-xvriliyo disbalansi ganviTarebul da naklebad ganviTarebul zonebs Soris.

    me-2 muxlTan mimarTebaSi pirveli kiTxva, romelsac svamen mecnierebi, Semdegia:ras gulisxmobs, ras moicavs cneba – `espaneli eri~ (Nación Española). konstituciis 1-limuxlis Tanaxmad, espaneTi gansazRvrulia, rogorc politikuri erTianoba. erovnulisuvereniteti ekuTvnis espanel xalxs, romlidanac gamomdinareobs saxelmwifo xeli-sufleba. espaneli xalxi gvevlineba erovnuli nebis gamomxatvelad.

    meore muxlTan mimarTebaSi SeiZleba iTqvas, rom igi moicavs urTierTsawinaaR-mdego debulebebs. erTi mxriv, igi acxadebs espaneli eris erTaderTobas, xolo, meo-re mxriv, saubrobs qveynis mravalerovnulobaze. aRniSnulze pasuxi SeiZleba mogvceskonstituciis teqstis detalurma analizma:

    a) konstituciiT aRiarebulia mxolod erTi eris arseboba;b) erovnebebi da regionebi eris Semadgeneli nawilebia;g) erovnuli erTianoba gamomdinareobs konstituciidan;d) erovnebaTa da regionTa uflebamosileba warmoebulia: konstitucia, erTimxriv, icnobs erovnul suverenitets, meore mxriv, damfuZnebel xe lisuflebas,romelic ekuTvnis saxelmwifos. erovnebebi da regi onebi, konstituciis VIII Ta-vis Tanaxmad, floben TviTmmarTvelobas, rasac axorcieleben Sesabamis statut-Ta meSveobiT, Tumca, es ukanasknelni miiRebian generaluri kortesis mier orga-nuli kanonis gamocemis gziT;e) konstitucia icnobs mxolod espanur moqalaqeobas.amdenad, Tu erovnebebi arian eris Semadgeneli elementebi da isini ar floben

    damfuZnebel xelisuflebas, suverenitets da a.S. ismis kiTxva, ra aris is zRvari, rome-lic arsebobs erovnebebsa da regionebs Soris. upirveles yovlisa, es aris geografi-uli, istoriuli, ekonomikuri Taviseburebani, ena da a.S. amasTan, erovnebebi moicavenregionis cnebasac, magram ufro Rrma TviTmyofadobiT.

    espaneli eri gansazRvrulia, rogorc erovnebaTa eri (Nación de Naciones), rogorcsaerTo politikuri marTlwesrigis qveS espaneli xalxis erTianobis samarTlebrivigamoxatuleba.20

    18 Diario de Sesiones del Congreso de los Diputados, num.66, 1978, sesión num. 5 de la Comisión de AsuntosConstitucionales y Libertades Públicas, pp. 2304-2306, Constitución Español, Trabajos parlamentarios, cit.Vol.II, 846-848

    19   Peces-Barba G., Constitución Española de 1978, Un estudio de Derecho y Política, Tecnos, Madrid, 1995,35.

    20  Molas I., Derecho Constitucional, la edición 1998, Reimpresión, Editorial Tecnos, Madrid, 2001, 35.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    24/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    24

    eri (Nación), erovnuloba (Nacionalismo) da erovnulobis principi (Princi pio de las Na-cionalidades) – aris politikuri terminebi, romelTa arsi did polemikas iwvevs. cneba`eris~ gansazRvris Sesaxeb Camoyalibebul TeoriaTa sami jgufidan romels akmayofi-lebs espaneli eri?21

    1. obieqturi Teoria (romelTa Soris gamoyofen rasizmis Teorias); 2. subieqturiTeoria, romelic gulisxmobda TiToeuli pirovnebis nebas xalxis Camosayalibeblad,TiToeuli adamianis survils, yofiliyo am erTianobis subieqti; 3. Sereuli Teoria,romelic moicavda rogorc subieqturi, ise obieqturi elementebis Serwymas. kerZod:eri – es aris adamianTa bunebrivi gaerTianeba, romlebic teritoriulma erTianobam,warmoSobam, Taviseburebebma, enam miiyvana cxovrebiseul da socialur erTianobamde.

    alfonso palensias leqsikonis mixedviT (XV saukune) gansazRvrulia sityva eris(Nación) etimologiuri fesvebi: `adamianebma, romlebmac ician, sad arian dabadebulida ar movidnen sxva adgilebidan~. XVIII saukuneSi aRniSnulma cnebam miiRo Rrma poli-tikuri Sinaarsi, rac gulisxmobda erovnul suverenitets, erovnul damoukideblo-bas da damfuZnebel xelisuflebas. magram XIX saukunis espaneTis Svidi konstituciaar Seicavda arc erovnulobisa da arc regionis cnebas. gamonaklisi iyo mxolod 1873wlis federaluri konstitucia, romelic kanonier ZalaSi ar Sesula (1-li muxlis Ta-naxmad, espanel ers Seadgenda 17 saxelmwifo, kubisa da puerto-rikos CaTvliT).

    Tanamedrove msoflioSi eri aris istoriuli koncefcia. pretenzia imisa, romidea `espaneli eris~ Taobaze arsebobda Sua saukuneebidan, usafuZvloa. agreTve,arasworia saxelmwifosa da eris cnebaTa identifikacia. erovnuli saxelmwifo (ElEstado Nacional) ar aris saxelmwifos ukanaskneli SesaZlo forma, radgan dRes gvxvdebamravalerovnuli politikuri institutebi da vxedavT mraval saxelmwifoTa warmo-Sobas. mravalerovnuloba gulisxmobs sxvadasxva erovnul gaerTianebaTa arsebobas,rodesac saxelmwifo xels ar uSlis maT gadaqcevas umaRles gaerTianebad. espane-Tis SemTxvevaSi, umaRles gaerTianebad gvevlineba – erovnebaTa eri, SeiZleba iTqvas,erovnebaTa da regionTa eri, romelic gansxvavebulia, magram integrirebuli. Tumca,sxvadasxva erovnebaTa da regi onTa arseboba espaneTis umaRles gaerTianebaSi xelsuwyobs separatizms. espaneTi, rogorc erovnebaTa da regionTa saxelmwifo, SeiZlebaiyos mxolod erTi saxelmwifo, magram konstituciiT garantirebuli avtonomiaTa sa-xelmwifo.22

    espanur realobaSi erovnebaTa erTianobas mivyavarT eris cnebamde. xolo imisgasarkvevad, Tu ra mniSvneloba eniWebaT TviT sityva erovnebebs, arsebobs erTaderTigamosavali, mivmarToT leqsikons. magram espanuri enis akademiis mier gamocemul leq-sikonSi ar moiZebna pasuxi dasmul kiTxvaze. igi moicavs tradiciul ganmartebas: erisSemadgeneli individebisa da xalxis damaxasiaTebel garemoebaTa erTianoba.23

    ormoc wlianma avtoritarulma reJimma erovnul sakiTxTan dakavSirebiT Camoa-yaliba sruli uwesrigoba. 1978 wlis konstituciam, arasrul, nawilobriv gadmocemul

    21  Gonzales Navarro F., España, Nación de Naciones, el modelo federalismo, EUSNA editorial Universidad de Navarra, S.A., Pamplona, 1993, 49.

    22   Peces-Barba G., La Constitución Española de 1978, con la colaboración de Lluis Preito Sanchos, Un estudiode Derecho y Politica, Tecnos, Madrid, 1995, 34.

    23   Eduardo Barrachina J., Las Comunidades Autónomas: Su ordenamiento Juridico, I Promociones Publica-siones Univesritarias, Barcelona, 1987, 171.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    25/353

    l. janaSvili, `avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ 

    25

    debulebaTa fonze, ga nixila problemis erTi mxare – integraciis mcdeloba. Tumca,sakiTxis irgvliv Camoyalibda ori dapirispirebuli ideologia: pirveli ideologiismimdevrebi, memarjveneebi, emxrobodnen tradiciuli espanuri nacionalizmis Teori-as. maTi lozungi iyo – ar arsebobs ufro meti erovnuloba, vidre espanuri da amiTuaryofil iqna erovnulobis termini. meore, memarcxeneTa seqtori, gamodioda cnebaerovnulobis araswori, araobiqturi gagebis winaaRmdeg. maTi ideologiis mixedviT,erovnuloba aris TiToeuli avtonomiuri gaerTianebis TviTgamorkvevis SesaZleb-loba, raTa garda iqmnen damoukidebel saxelmwifoebad. maTi azriT, espanur naciona-lizms ar gaaCnia arc istoriuli sayrdeni, arc mecnieruli safuZveli.24

    espaneTis 1978 wlis konstituciam espaneli xalxi da espaneli eri gamoacxa da si-nonimebad, radgan pirveli muxlis Tanaxmad, erovnuli suvereniteti gamomdinareobsespaneli xalxisagan. miuxedavad amisa, espaneli eri ar aris ubralod xalxi an xalxisxalxi, aramed, rogorc konstituciis me-2 muxlSia gansazRvruli – espaneTi aris erov-nebaTa eri.25 

    konstituciam Tavi aarida aSkara zRvaris gavlebas ersa da erovnebebs Soris.amasTan, ar daazusta, Tu ra kriteriumiT unda ewodos regions erovnuli. konstitu-ciis pirveli damatebiTi debuleba saubrobs erovnuli teritoriebis Sesaxeb: `kon-stitucia icavs da pativs scems adre arsebul erovnul teritoriaTa istoriul uf-lebebs.~ aRniSnuli gulisxmobs katalonias, baskeTsa da galisias, romlebsac konsti-tuciis miRebamde mieniWaT zemoaRniSnuli statusi da romlebsac gaaCniaT sakuTariena. Tumca, ZiriTadi kanoniT ar aris ganmartebuli, sakmarisia Tu ara erovnulobisdasadgenad mxolod lingvisturi gansxvavebis aRiareba. magaliTad, valensiis avtono-miuri gaerTianebis statutis me-7 muxlis Sesabamisad, gaerTianebis oficialur enas,kastiliurTan erTad warmoadgens valensiuri (El Valenciano).26  baleariis kunZulebisavtonomiuri gaerTianebis parlamentis mier 1986 wlis 29 aprils miRebul iqna kanoni

    3/86 lingvisturi mowesrigebis Sesaxeb, romlis Tanaxmad, XIII saukunidan kataloniuriena baleariis kunZulebis avto nomiuri gaerTianebis sakuTari enaa. orive SemTxvevaSigaerTianebas moixsenieben, rogorc regionalurs da ara rogorc erovnuls.27 avtono-miur terminTa leqsikonis Tanaxmad, erovnulad iwodeba is teritoriebi, romlebmacreferendumis gziT miiRes avtonomiis statutebi (meore gardamavali debuleba). maTagreTve uwodeben istoriul erovnebebs an istoriul avtonomiur gaerTianebebs (ka-talonia, baskeTi da galisia).28

    1978 wlis 19 agvistos senatSi, konstituciis kanonproeqtis ganxilvisas, cxaredebatebi mimdinareobda konstituciis me-2 muxlSi mocemuli terminebis `erovnebebi-sa~ da `regionebis~ Sesaxeb. deputatma andres moletma aRniSnuls gaukeTa Semdegi ko-mentari: ̀ konstitucia dafuZnebulia pluralizmze, xalxTa Soris Tanasworuflebia-

    24  Gonzales Navarro F., España, Nación de Naciones, el modelo federalismo, EUSNA editorial Universidad de Navarra, S.A., Pamplona, 1993, 50.

    25  iqve, 98.26  valensiuri enis Sesaxeb lingvistebs Soris mimdinareobs mwvave dava. erTni miiCneven,

    rom valensiuri ena sxva araferia, Tu ara kataloniuri enis dialeqti, xolo meoreniamtkiceben mis damoukidebel xasiaTs.

    27  Segado F., El sistema Constitucional Española, Dikinson, Madrid, 1991, 195.28  Diccionario de terminos autonomicos, Ministerio de Administraciones Publicas, M.A.P. Madrid, 1993.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    26/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    26

    nobaze, erovnebaTa da regionTa avtonomiisa da am ukanasknelTa TviTgamorkvevis uf-lebaze. batono senatorebo, Tavs nu vityuebT. aq ar aris uryevi erTianoba. es ar ariserTiani samSoblo da arc samSoblos uryevi erTianoba. magram ar unda dagvaviwydesisic, rom espanuri sa xelmwifos politikuri realoba ufro mdidari da ufro sainte-resoa, vidre yvelaferi is, rasac vixilavT. espanuri saxelmwifo, mogvwons Tu ar mog-vwons, aris mravalerovnuli da espaneTTan Tanacxovrobs erovnuli da regionalurigaerTianebebi. Tumca, maT gaaCniaT TviTmmarTvelobis survilis sxvadasxva xarisxi.SegiZliaT es aRiaroT, an ar aRiaroT. es igivea, rom konstituciam gviTxras, mze aramodis diliT, an ar Cadis saRamos. xolo rac Seexeba TviTgamorkvevas, igi ar niSnavsaucileblad separatizms. TviTgamorkveva es aris uf leba, airCio Seni momavali~.

    senatorma fernandez miranda i heviam me-2 muxlSi mocemuli terminis `erovnu-lobis~ Sesaxeb aRniSna: `sityva erovnuloba Cveni akademiis leqsikonSi ganmartebu-lia, rogorc xalxis damaxasiaTebeli Tavisebureba da eris Semadgeneli individebi.igi ar SeiZleba moxseniebuli iyos, rogorc eris sinonimi~.

    1978 wlis ZiriTadi kanonis me-2 muxli espanuri saxelmwifos ZiriTadi sayrde-nia29, radgan masSi Tavmoyrilia saxelmwifos funqcionirebis umniSvnelovanesi prin-cipebi:

    1. espaneTi, rogorc realuri Tanasworoba2. eris ganuyofeli erTianoba3. espaneli eri, rogorc konstituciis damfuZnebeli4. aRniSnuli muxliT aRiarebu lia erovnebaTa da regionTa avtonomiis ufleba5. espaneTi, rogorc `avtonomiaTa saxelmwifo~, rogorc pluraluri realo-

    ba, radga nac espaneli eri integri rebulia erovnebebiTa da regionebiT. un-da aRiniSnos, rom igi ar aris homogenuri erTianoba an xalxis xalxi, aramederovnebaTa eri.30

    amdenad, me-2 muxli aRiarebs espaneTSi erovnebaTa da regionTa arsebobas, Tum-ca, ar azustebs gansxvavebas maT Soris, xolo cneba espaneli eri gansazRvrulia ro-gorc ̀ erovnebaTa eri~ – politikuri marTlwesrigis qveS espaneli xalxis erTianobissamarTlebrivi gamoxatva, romelic integrirebulia sxvadasxva erovnebebiT da regi-onebiT da romelTac SeuZliaT politikuri avtonomiis uflebis gamoyeneba, Tu gaaC-niaT aRniSnulis survili.31 xalxis jgufi, rogorc avtonomiis subieqti, gulisxmobsadamianTa iseT erTobas:

    a) romelic cxovrobs mocemuli saxelmwifos mkafiod SemosazRvrul geografi-ul arealSi;

    b) romelic raodenobrivad ufro mcirea, vidre saxelmwifos danarCeni mosaxle-oba;

    g) romlis wevrebi arian mocemuli saxelmwifos moqalaqeebi (maTi avtonomia uz-runvelyofili unda iyos am saxelmwifos farglebSi)

    29   Peces-Barba G., La Constitución Española de 1978, con la colaboración de Lluis preito Sanchos, Un estudiode Derecho y Politica, Tecnos, Madrid, 1995, 14.

    30   Rodrigez Zapata J., Teoria y practica del Derecho Constitucional, Editorial tecnos, S.A., Madrid, 1996, 99.31  Gonzalez Navarro F., España, Nacion de Naciones, el modelo federalismo, EUSNA Editorial Universidad de

     Navarra, S.A., Pamplona, 1993, 55.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    27/353

    l. janaSvili, `avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ 

    27

    d) romlis wevre bi danarCeni moqalaqeebisagan gansxvavdebian eTnikuri, enobrivian kulturuli niSniT;

    e) romlis wevrebsac surT TavianTi gansakuTrebulobisa da individualurobisSenarCune ba.32 

    avtonomiis, konkretulad ki `avtonomiaTa saxelmwifos~ Sinaarsi yovelTvisunda Seesabamebodes, erTi mxriv, saxelmwifos suverenitetis dacvis legitimur in-teress da, meore mxriv, umciresobis mier Tavisi identurobis dacvis moTxovnebs.33 ZiriTadi normis Tanaxmad, yvela espaneli flobs espanur erovnulobas, radgan Se-adgens espaneli eris nawils. espanuri erovnulobis Tanaxmad, espaneTis saxelmwifosfarglebSi inarCuneben erovnul da regionalur damoukideblobas. espanel erze mi-kuTvneba niSnavs espanuri erovnulobis flobas, rogorc kavSirs individsa da mTels,e.i. ersa da saxelmwifos Soris.34 

    espanuri politikuri gaerTianebis wevrebi arian espanelebi, e.i. erovnebiT espa-nelebi, Tumca, SeuZliaT flobdnen sxva erovnul statussac. baskeTis qveynis avto-

    nomiuri gaerTianebis statutis pirveli muxlis Tanaxmad, baski xalxi an euskal-he-ria, rogorc Tavisi erovnulobis gamoxatva, TviTmmarTvelobis gansaxorcielebladayalibebs avtonomiur gaerTianebas. valensiis avtonomiuri gaerTianebis statutispirveli muxlis Tanaxmad, valensieli xalxi (El Pueblo Valenciano), istoriulad organi-zebuli, rogorc valensiis samefo – afuZnebs avtonomiur gaerTianebas espaneli erisganuyofeli erTianobis farglebSi. eqstremaduris avtonomiuri gaerTianebis statu-tis pirveli muxlis Tanaxmad, eqstremadura, rogorc istoriul-regionaluri TviT-myofadobis gamoxatva, espa neli eris ganuyofeli erTianobis farglebSi, afuZnebs av-tonomiur gaerTianebas. baleariis kunZulebis avtonomiuri gaerTianebis statutispreambula da pirveli muxlebi saubrobs baleariis xalxis Sesaxeb (El Pueblo de las IslasBaleares) da a.S.

    3.1. ratom `avtonomiaTa saxelmwifo~?

    1978 wlis ZiriTadi kanoni pirdapir ar gansazRvravs saxelmwifos teritoriu-li organizaciis formas, Tumca, aSkaraa, rom moZebnil iqna regionaluri saxelmwifosSualeduri modeli. konstituciam moaxdi na avtonomiis integracia demokratiul in-stitutebTan – eris erTianobis ideisa da regionTa da erovnebaTa avtonomiis ufle-bis konstituciuri principis Sesabamisad.

    1978 wlis konstituciiT dadgenili qveynis teritoriu li organizaciis formamecnierTa mier aRqmul iqna sxvadasxvanairad (vidre sakiTxs sabolood gadawyvetda

    sakonstitucio sasamarTlo) – pluraluri saxelmwifo (tiero galvani), avtonomiurisaxelmwifo (sanCes agesta), regionaluri saxelmwifo (gregorio peses barba), unita-

    32   Heintze H.J., Wege zur Verwirklichung des Selbstbestimmungsrechts der Völker innerhalb bestehender Staa-ten, S 36. ix. xubua g., federalizmi, rogoc normatiuli principi da politikuri wesrigi,Tb., 2000, 97.

    33  iqve, 97.34  Gonzaliz Navarro F., España, Nacion de Naciones, el modelo federalismo, EUSNA Editorial Universidad de

     Navarra, S.A., Pamplona, 1993, 94.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    28/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    28

    rul-federaluri (arinio), unitarul-regionaluri (fernando rodrigesi), naxevradfederaluri, naxevrad centralizebuli, naxevrad regionaluri (munios maCado), fe-deralur-regionaluri (fernando truxilio), avtonomiuri saxelmwifo federaluriniuansebiT (simon tobalina), integrirebuli saxelmwifo (rodriges de minioni), asi-metriuli federaluri saxelmwifo (jordi sole tura, gonsales ensinari), avtonomi-aTa saxelmwifo (klavelo arevalo).

    azrTa mravalferovnebis miuxedavad, miRweul iqna SeTanxmeba, espanuri saxel-mwifos teritoriuli mowyobis formad –~avtonomiaTa saxelmwifos~ gansazRvris Se-saxeb, romelic warmoadgens re gionaluri saxelmwifos evoluciis Se degs.35

    winasakonstitucio debatebSi gansakuTrebuli msjelobis sagani gaxda konsti-tuciis 145-e muxli, romlis Tanaxmadac, yovlad dauSvebeli iyo avtonomiur gaerTi-anebaTa federacia. problema, romelic aRniSnuli muxliTaa gadmocemuli, es ar arisfederaluri saxelmwifos problema, saubaria mxolod muxlis teqnikur gaumarTaoba-ze, radgan konstituciis me-2 da 137-e muxlebi gulisxmoben erovnebaTa da regionTasolidarobas da amasTan, qveynis decentralizacias. amdenad, ar aris gamoricxuli,federaluri mowyoba iyos qveynis momavali.36

    sakiTxi sabolood ganmarta sakonstitucio sasamarTlom. 6/1982 wlis 4 noembrisgadawyvetilebiT da espanur saxelmwifos uwoda `avtonomiaTa saxelmwifo~ (El Estadode las Autonomías).

    sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Tanaxmad, ̀ avtonomiaTa saxelmwi-fo~ aris qveynis Sesabamisi modeli, upirveles yovlisa, im TvalsazrisiT, rom moxdessaTanado TanamSromloba saxelmwifosa da avtonomiur gaerTianebis administraciaTaSoris. aRniSnuli xels Seuwyobs samarTliani gadawyvetilebebis miRebas. TanamSrom-loba aucilebelia avtonomiaTa saxelmwifos ukeTesi funcionirebisaTvis. `avtono-miaTa saxelmwifo~ es aris saxelmwifos tipi, romelsac, miuxedavad mravali gadauWre-li problemisa, aqvs ganviTarebisa da progresis pretenzia.37 

    sakonstitucio sasamarTlos mier dadgenil iqna – `avtonomiaTa saxelmwifos~garantiebi – `avtonomiis~ cnebis Camoyalibeba da avtonomiis sazRvrebis dadgena. 2Tebervlis 4/1981 gadawyvetilebis Tanaxmad, `avtonomia udavod aris suverenitetsdaqvemdebarebuli limitirebuli xelisufleba, magram misi principi ar SeiZleba ga-gebul iqnes, rogorc unitaruli realoba~.

    4. politikuri mdgomareoba

    konstituciuri har monia dairRva 2006 wels, rodesac kataloniis avtonomiurigaerTianebis statutis modi ficirebis Sedegad katalonia gansazRvrul iqna, rogorc

    eri. pirveli muxlis Tanaxmad, ̀ katalonia, rogorc eri, axorcielebs TviTmmarTvelo-bas konstituciisa da aRniSnuli statutis farglebSi, romelic warmoadgens ZiriTadinstitucionalur normas~. kataloniis statutis aRniSnulma suliskveTebam espanel

    35   Rajoy M., Los Problemas de la Organización Territorial del Estado, AA.VV. Organización Territorial del Es-tado, Ediciones Universidad de Salamanca, Salamanca, 1993, 42.

    36  Diario de Sesiones del Congreso, núm. 88, 1978. Sesión número 20 de la comisión de asuntos Constitucionalesy Libertades Públicas, 3262-3263, Constitución Española, trabajos parlamentarios, cit., vol II, 1536-1537.

    37  STS 64/1982 de 4 de noviembre, 174.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    29/353

    l. janaSvili, `avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ 

    29

    eqspertTa da politikosTa mkacri kritika gamoiwvia. eqspertTa erTi nawili miiCnev-da, rom xom ar iyo es gza espanuri konstituciuri samarTalwesrigis axali doqtrini-saken.38  2010 wels espaneTis sakonstitucio sasamarTlom daasrula espaneTis kongre-sis saxalxo partiis deputaciis sakonstitucio sarCelis ganxilva kataloniis sta-tutis im debulebebis winaaRmdeg, romliTac gansazRvruli iyo `katalonia, rogorceri~ (Cataluña como Nación) da `katalniiis erovnuli realoba~ (realidad nacional de Cataluña).2010 wlis 28 ivnisis 31/2010 gadawyvetilebiT,39 sakonstitucio sasamarTlom `erTan~mimarTebaSi daadgina, rom – `1978 wlis konstituciis meore muxlis Tanaxmad, espaneTiicnobs mxolod erT – espanel ers. espaneTis teritoriaze sxva erTa arsebobiT dair-Rveva konstituciis fundamenti da politikuri sistema. sakonstitucio sasamarTlover dauSvebs aRniSnuli iniciativis ganxorcielebas sistemis instituciur modifi-kacias radikaluri meTodebiT. aRniSnuli SesaZlebelia ganxorcieldes mxolod kon-stituciuri reformis gziT da ara statutis reformis gziT~.

    politikur situacias arTulebs ukanasknel wlebSi ganviTarebuli movlenebi,

    gansakuTebiT ki evrozonaSi ekonomikuri krizisi, rac mniSvnelovnad aisaxeba espane-Tis Sida politikaze.2012 wlis 11 seqtembris masobrivma manifestaciam, romelic kataloniaSi gaimarTa,

    rogorc minimum, aCvena, rom es paneTsa da katalonias Soris mdgomareoba ukiduresaddaZabulia. movlenam didi gamoxmaureba pova rogorc qveynis SigniT, ise mis farglebsgareT. eqspertebi ukve saubro ben, rogor SeiZleba ganxorcieldes iseTi ganqorwineba,romelic naklebad saziano iqneba orive mxarisaTvis. meore mxriv, mniSvnelovania am axa-li saxelmwifos roli, urTierToba evrokavSirTan da msoflios sxva ZiriTad insti tu-ciebTan.harvardis universitetis ekonomikis profesor kenes rogofis azriT, `calkemdgomi katalonia iqneba erT-erTi umdidresi qveyana msoflioSi~.40

    2012 wels sa zogadoebrivi azris kvlevis centrma Caatara sociologiuri gamo-

    kiTxva kataloni is damoukideblobasTan dakavSirebiT,41

     romlis Sedegebi gamoqveynda2012 wlis 26 setembers.42

    kiTxvaze, Tu ras miscemdnen xmas referendumis Catarebisas, Sedegebi iyo Semdegi:damoukidebloba ̀ diax~ – 51,1%damoukidebloba ̀ ara’’ – 21,1%Tavi Seikava – 21,1%

    kiTxvaze – kataloniis saxelmwifos SesaZlo teritoriul-organizaciul mowyo-bis Sesaxeb pasuxebi ganawilda Semdegnairad:

    38   Fernández Farreres G.,  ¿Hacia una nueva doctrina constitucional del Estado autonómico?, Thomson-Civi-tas, 2008.

    39  .40  .41  sazogadoebrivi azris kvlevis centri (Centre d’Estudis d’Opinió-CEO) kataloniis Jener-

    alitetis organoa, romelic atarebs gamokiTxvebs arCevnebis, politikuri partiebisada liderebis reitingebis, arCevnebis Semdgomi periodis Sesaxeb. igi Seiqmna 2005 wlis11 ianvris dekretiT.

    42  .

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    30/353

    samarTlis Jurnali #2, 2012 

    30

    damoukidebeli saxelmwifo – 34%federaluri saxelmwifo – 28,7 %avtonomiuri gaerTianeba – 25,4 %.

    rogor SeiZleba Sejerdes orive pasuxi, rodesac gansxvavebuli Sedegebia da-fiqsirebuli damoukideblobasTan dakavSirebiT? maT, visac surT katalonia iyos av-tonomiuri gaerTianeba, ar arian maT ricxvSi, visac surT damoukidebloba (maT Sorisgaiyo `ara~ da `Tavis Sekaveba~). amasTan, maT, visac surT damoukidebeli saxelmwifo(meore kiTxva), surT agreTve damoukidebloba (pirveli kiTxva).

    sainteresoa is garemoeba, rom maT, visac surT federaluri saxelmwifo (meorekiTxva), kiTxvaze, surT Tu ara damouki debloba, pasu xebi SeiZleba gayofiliyo `di-ax~ da `ara~-s Soris. am garemoebebma ganapiroba swored is paradoqsuli Sedegebi, rom-lebic miRebul iqna: Tu arCevania damoukideblobasTan mimarTebaSi, calsaxaa `diax~.rodesac arCevania `damoukidebel saxelmwifos~, ̀ federalur saxelmwifosa~ da – `av-tonomiur gaerTianebas~ Soris, umravlesoba xmas aZlevs damoukidebel saxelmwifos.

    magram ra iqneba maSin, rodesac arCevani iqneba mxo lod `damoukidebel saxelmwifosa~da `federalur saxelmwifos~ Soris? am SemTxvevaSi upirobod gaimarjvebs es ukanas-kneli, radganac pasuxSi moazrebuli iqneba `avtonomiuri gaerTianebis~ sasargeblodmicemuli xmebi.

    sociologiuri gamokiTxvis Sedegad SegviZlia davaskvnaT, rom kataloniele-bi damoukidebel saxelmwifosa da federalur saxelmwifos Soris irCeven am ukanas-knels. Tumca, gamoricxuli ar aris, rom federaluri saxelmwifos farglebSi kata-lonielTa miswrafeba damoukidebeli saxelmwifosadmi ufro gaRvivdes, miuxedavadimisa, rom espaneTis saxelmwifos federalur standartebs aklia iseTi mniSvnelovanielemen ti, rogoricaa teritoriuli erTeulebis monawileoba saxelmwifo nebis for-mirebis procesSi federaluri palatis meSveobiT.43

    espaneTis mTavrobis pasuxi katalonielTa moTxovnaze Semdegia: `arc espaneTiaproblema, arc damoukidebloba gamosavali~; ̀ damoukidebloba niSnavs ara kataloniisgamoyofas, aramed espaneTis dasasruls~.44

    espanuri modelis individualurobas kargad asaxavs espanel avtorTa pozicia.erTi jgufi miiCnevs, rom avtonomiebis espanuri modeli aris espaneTis gansakuTre-buli wvlili konstituciur samarTalSi, romelsac udidesi Teoriuli mniSvnelobaaqvs. zogierTi avtoris azriT ki espaneTma mxolod gamoiCina samwuxaro originaloba,romlidanac, aTeulobiT wlebis manZilze, SesaZlebelia warmoiSvas mxolod avtono-miuri qaosi.45  espaneli politikosebi, romlebic centristuli poziciis mom xreebadiTvlebian, Riad saubroben, rom `avtonomiaTa saxelmwifos~ unda daemSvidobon fede-raluri modelis sasargeblod.46 politikurimovlenebis ganviTarebidan gamomdinare,

    aRniSnul kiTxvaze pasuxs uaxloes moma valSi miviRebT.43  xubua g., federalizmi, rogoc normatiuli principi da politikuri wesrigi, Tb., 2000,

    90.44  Alberto Ruis Galladron, el ministro de la Justicia de España .45   Hanf D., Bundesstaat one Bundesrat?, 32. ix. xubua g., federalizmi, rogorc normatiuli prin-

    cipi da politikuri wesrigi, Tb., 2000, 90.46 

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    31/353

    l. janaSvili, `avtonomiaTa saxelmwifo~ da `erovnebaTa eri~ 

    31

    5. daskvna

    Tanamedrove konstitucionalizmis istoriaSi `avtonomiaTa saxelmwifo~ Seda-rebiT axali modelia. espaneTis konstituciam SemogvTavaza saxelmwifos teritoriu-li mowyobis axali forma. sakonstitucio sasamarTlom daad gina sistemis uzrunvel-yofisa da `avtonomiaTa saxelmwifos~ garantiebi. konstituciis Tanaxad, `avtonomia~aris ufleba, romelsac floben espanel erSi integrirebuli erovnebebi da regionebi;avtonomia aris demokratiuli saxelmwifos organizebis ZiriTadi principi, romelicaseve moicavs erTianobis princips. Tumca, espanuri saxelmwifos magaliTis ganxil-visas SegviZlia davaskvnaT, rom `avtonomiaTa saxelmwifos~ evolucia gadamwyvet fa-zaSia Sesuli. cxadia, rom regionalizmma ver SeZlo espanuri erovnuli saxelmwifosSigniT arsebul mwvave problemaTa mogvareba. kiTxvebze detalur pasuxebs uaxloesmomavalSi miviRebT. erT-erT katalizatorad 2012 wlis 25 noembers kataloniis par-lamentis arCevnebi SeiZleba CaiTvalos, romlis Sedegebze met-naklebad iqneba damo-

    kidebuli `avtonomiaTa saxelmwifos~ momavali. es arCevnebi kataloniis istoriaSiyvelaze mniSvnelovan arCevnebad aris miCneuli, romelsac SeeZleba Secvalos arsebu-li realoba. movlenebi ki elviseburi siswrafiT viTardeba, kataloniis jeneralite-tis yofili pre zidentis Jordi puJolis azriT, katalonia ukve mzadaa damoukideb-lobisaTvis, dramatuli aris mxolod is situaciaa, romelSic dRes imyofebian.47 

    47 

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    32/353

    32

    lana canava*

    regionalizmi, rogorc saxelmwifos teritoriuli organizaciisforma

    1. Sesavali

      rogorc cnobilia, kano ni aris „xalxis suli“, mocemuli xalxis sulis manifes-

    tacia. marTlac, Sinagani individualobiTa da orginalobiT gamorCeulma espanelma

    da italielma erma originaluri teritoriuli organizaciis samarTlebrivi sistema

    Camoayaliba regionalizmis saxiT. regionalizmi Seqmnilia im Tanamedrove tendenci-

    ebze dayrdnobiT, romelic sul ufro da ufro SeimCneva ganviTarebuli samarTleb-

    rivi sistemis mqone saxelmwifoebSi. es gulisxmobs, federalur saxelmwifoebSi uni-taruli tendenciebis gaZlierebas, xolo unitarul saxelmwifoebSi mzard decentra-

    lizacias. farTo decentralizacia da amave dros centraluri xelisuflebis Zlieri

    rolis SenarCuneba unitarizmisa da federalizmidan aRebuli is dadebiTi mxareebia,

    romelic regionalizmma Tavis TavSi gaaerTiana.

    mecnierTa erTi nawili regionalizms miiCnevs decentralizebul unitarizmad,

    xolo nawili – prefederaciad, an sulac federaciad. Tumca misi kargad Seswavlis

    Semdeg davinaxavT, rom regionalizmi TviTmyofadi niSnebis mqone damouki debeli te-

    ritoriuli organizaciis formaa. statiaSi ganxilulia regionalizmis ZiriTadi ma-

    xasiaTeblebi da Sesabamisad misi ganmasxvavebeli niSnebi sxva formebisgan, agreTve

    regionalizmis SesaZleblobebi, maT Soris, eTnokonfliqtisa da umciresobebis prob-lemis mogvareba da saxelmwifos socialur -ekonomikuri ganviTarebis xelSewyoba. aR-

    saniSnavia, rom espaneTi regionalizaciis gzas daadga eTnikuri problemebisa da sepa-

    ratizmis dasaZlevad, xolo italia olqebis disparitetis aRmosafxvrelad. kiTxvaze,

    aris Tu ara es eqsperimenti warmatebuli evropis am qveynebSi, SeiZleba dadebiTi pa-

    suxis gacema, radgan orive es saxelmwifo qveynis mwvave procesebis regulirebas regi-

    onalizmis meSveobiT axerxebs. teritoriuli organizaciis formebis Seswavla gansa-

    kuTrebiT mniSvnelovania saqarTvelosTvis, radgan igi kvlav teritoriuli mowyobis

    organuli formis Ziebis procesSia. regionalizmis gamocdilebis gaziareba SesaZloa

    saqarTvelosTvisac mniSvnelovani aRmoCndes eTnokonfliqtebisa Tu regionebis dis-

    paritetis aRmosafxvrelad.

    *  Tsu-is iuridiuli fakultetis doqtoranti.

  • 8/16/2019 SamarTlis Jurnali II-2012

    33/353

    l. canava, regionalizmi, rogorc saxelmwifos teritoriuli organizaciis forma 

    33

    2. regionalizmis arsi

    2.1. regionis cneba

    sityva „regioni“ warmoiSva laTinuri sityvisgan „regere“ da niSnavs marTvas. re-gionis cneba Tanamedrove mniSvnelobiT pirvelad antikur romSi gvxvdeba. romi da-yofili iyo 14 regionad, romlebic wminda administraci ul-teritoriul erTeulebswarmoadgenda da moklebuli iyo yvelanair damoukideblobas. qarTul sabWoTa en-ciklopediaSi regioni ganmartebulia, rogorc didi teritoriuli erTeuli,1  xolofrangul, germanul da espanur enaTa leqsikonebSi, rogorc individualuri Tavise-burebebis mqone teritoria. konstituciur mniSvnelobas regioni pirvelad espaneTis1931 wlis ZiriTad kanonSi iRebs, sadac aRniSnuli iyo, rom espaneTi Sedgeboda ko-munebis, provinciebisa da regionebisgan. espanur literaturaSi regioni ganisazRvra,rogorc eris teritoriuli nawili, romelic yalibdeba geografiuli, isto riuli da

    socialuri faqtorebis gavleniT da romelic, Tavis mxriv, SeiZleba daiyos sxvadas-xva administraciul erTeulebad. regionis cneba espaneTis konstituciis Semdeg ita-liis 1947 wlis konstituciaSia formulirebuli.2 regioni warmoadgens istoriuladCamoyalibebul politikur gaerTianebas. is aris masze ufro didis, mTelis nawili,romlis farglebSi mcxovrebi adamianebisTvis damaxasiaTebelia erTmaneTTan grZno-bad-emociuri kavSiri. regionisTvis damaxasiaTebelia individualuri niSnebis mTelikompleqsi, ris gamoc regionSi mcxovrebi xalxi myari k