seb lietuvos makroekonomikos apžvalga nr. 48

Kol kas graikiškas sirtakis Lietuvai didesnio įspūdžio nepadarė

Dr. Gitanas NausėdaSEB banko prezidento patarėjas2012 m. birželio 21 d.

23-04-08

| Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 2

Euro zona už skolų nuodėmes toliau moka ekonomikos recesija, tačiau kitos šalys išlieka augimo vėžėse

Šaltinis SEB.

Euro zona

1,50,8

-0,6

2011 m. 2012P 2013P

JAV

2,5

1,7

2,7

2011 m. 2012P 2013P

Rusija

4,1

3,8

4,3

2011 m. 2012P 2013P

Lenkija3,3 3,6

4,3

2011 m. 2012P 2013P

Kinija8,58,7

9,3

2011 m. 2012P 2013P

Vokietija0,8

3,0

1,6

2011 m. 2012P 2013P

Metinis realaus BVP pokytis ir jo prognozės (proc.)

23-04-08


Vienu metu atkutęs euro zonos optimizmas birželio pradžioje vėl prigeso

Kassavaitinė einamojo ketvirčio BVP plėtros prognozė sudaroma naudojant dinaminį faktorinį modelį. Į skaičiavimus operatyviai įtraukiamas platus makroekonomikos rodiklių spektras (įvairių sektorių veiklos rezultatai, užsienio prekybos, lūkesčių, darbo rinkos rodikliai ir kt.)

2012 m. I ketv.

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

0,1

0,2

0,3

0,4

2012

01

2012

02

2012

03

2012

04

2012

05

Šaltinis: Now-Casting, Eurostat.

Kassavaitinė euro zonos BVP ketvirtinio pokyčio prognozė (proc.)

2012 m. II ketv.

2012

01

2012

02

2012

03

2012

04

2012

05

2012

06

2012 m. III ketv.

2012

04

2012

05

2012

06

Faktinis rodiklis – 0,0 proc.Faktinis rodiklis – 0,0 proc.

23-04-08


Indėlių „pajudėjimo“ Pietų Europoje baimė – tikra ar išpūsta?

Indėlių „bėgimas“ iš Graikijos gali persimesti į kitas regiono valstybes, sukaupusias 1,8 trln. eurų gyventojų indėlių

Baimes gimdo ne tik ir net ne tiek bankų padėtis, kiek nuogąstavimas, kad euras staiga „išnyks“, o indėliai bus grąžinti nuvertinta vietos valiuta

Rinkoms nuraminti reikalinga Europos stabilumo mechanizmo (ESM) pagalba – vietoje paskolų vyriausybėms tiesiogiai įlieti kapitalo į problemines kredito įstaigas

Indėliai bankuose 2012 m. balandžio pabaigoje (trln. eurų)

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2

Airija

Graikija

Portugalija

Ispanija

Italija

Gyventojų

Nefinansinių įmonių ir organizacijų

Šaltinis: ECB, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Europos bankų kapitalo poreikis išsipildžius juodžiausiam recesijos scenarijui

Europos bankų kapitalo poreikis gilios recesijos atveju (blogų paskolų nuostoliai,

mlrd. eurų)

0 20 40 60 80 100

Likusios ES šalys

Airija

Švedija

Nyderlandai

Portugalija

Italija

Graikija

Vokietija

Prancūzija

D.Britanija

Ispanija

Šaltinis Nomura, SEB.

Lietuvą paguodžianti žinia – mūsų rinkoje aktyviai veikiančių Skandinavijos bankų kapitalo poreikis blogiausiu scenarijumi yra kur kas menkesnis nei didžiosiose arba pietinėse Europos Sąjungos valstybėse

23-04-08


Euras praranda pozicijas JAV dolerio atžvilgiu ir tai dar ne pabaiga

Šaltinis Ecowin Reuters.

Pastaruoju metu eurą smukdė ne tiek makroekonominiai rodikliai, kiek Graikijos pasitraukimo iš euro zonos baubas, kuris po parlamento rinkimų priblėso, tačiau toli gražu nepasitraukė

Galima guostis nebent tuo, kad dėl silpno euro laimi į JAV ar Pietryčių Aziją daug eksportuojančios Europos Sąjungos valstybės

EUR/USD valiutos kursas

1,2

1,25

1,3

1,35

1,4

1,45

1,5

2011 m. 2012 m.

23-04-08


Trumpalaikis kainos atokvėpis ar aukso eros pabaiga?

Impulsą auksui brangti suteiktų trečiasis Federalinio atsargų banko kiekybinio skatinimo „kėlinukas“ ir/arba tolesnis euro zonos krizės gilėjimas, tačiau vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu aukso kaina nebeturi „pūtimosi“ potencialo

Šaltinis Ecowin Reuters.

Aukso kaina (JAV doleriais už unciją)

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

23-04-08


Pastarieji mėnesiai akcijų rinkai buvo toli gražu ne iš geriausių, tačiau tai daugiausia lėmė neapibrėžtumas ir psichologinė rinkos dalyvių reakcija į euro krizę

Šaltinis: Ecowin Reuters, SEB banko skaičiavimai.

Akcijų indeksai (2007 m. sausio 1 d. = 100)

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Kylančios rinkos (MSCI EM)

Pasaulis (MSCI World)

Rusija (RTS)

Lietuva (OMXV)

23-04-08


Neapibrėžtumas trikdo akcijų rinką ir smukdo ekonomikos plėtrą

Ekonominės politikos neapibrėžtumo ir VIX indeksai

0

50

100

150

200

250

300

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

0

10

20

30

40

50

60

70

Ekonominėspolitikosneapibrėžtumoindeksas (1985-2009 m. = 100)

VIX S&P500kintamumoindeksas (skalėdešinėje)

Šaltinis: Ecowin Reuters; S.R.Baker, N.Bloom, S.J.Davis, Measuring Economic Policy Uncertainty.

Rugsėjo 11-oji

Irako karas

Lehman Brothers žlugimas

JAV skolos lubų

padidinimo svarstymas

23-04-08


Pasiekusios beveik 130 dol. už barelį, naftos kainos nusileido į ekonomikos plėtrai priimtinesnį lygį

PRIEŽASTYS:

1. nuo 2012 m. kovo naftos pasiūla pranoko jos suvartojimą. Paskutinį kartą tai buvo 2004 m. pabaigoje – 2005 m. pradžioje

2. spekuliuotojai išparduoda naftos ateities sandorius, nesitikėdami naftos brangimo ateityje

3. lėtėja Kinijos ekonomikos plėtra, kaupiasi tiršti debesys virš euro zonos, mažėja karinio konflikto su Iranu tikimybė

Pasaulio naftos paklausa ir pasiūla (mln. barelių per dieną)

70

75

80

85

90

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

Pasiūla

Paklausa

Šaltinis Energy Intelligence Group.

23-04-08


Naftą išgaunančios valstybės vis noriau pleškina ją pačios

2000-2010 m. Kinija padidino naftos suvartojimą 4,3 mln. bar/d. arba 90 proc.

Antroji pagal naftos vartojimo plėtros spartą buvo Saudo Arabija, kurios apetitas per dešimtmetį išaugo 1,2 mln. bar/d. ir ji tapo 6-u didžiausiu naftos vartotoju pasaulyje (2,8 mln. bar/d.)

Šaltinis: British Petroleum, JT, The Economist.

Pirminis energijos suvartojimas 2010 m. (tne vienam gyventojui)

0 2 4 6 8 10

Indonezija

Kinija

Malaizija

Graikija

Iranas

Japonija

Rusija

Saudo Arabija

JAV

Kanada

23-04-08


Europos Sąjungos 2030 m. energetikos balanse atominė energija išsaugos nemenką dalį

Nors ir aktyviai remiama valstybės, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba didins savo dalį pamažu

Santykinė atominės energetikos dalis 2020–2030 m. laikotarpiu net padidėtų, jeigu ne Vokietijos politinis sprendimas nutraukti atominių elektrinių eksploatavimą

Bendrasis energijos rūšių sunaudojimas Europos Sąjungoje (proc.)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2010 m. 2020 m. 2030 m.

Atsinaujinantysenergijosištekliai

Atominėenergija

Kietasis kuras

Gamtinės dujos

Nafta

Šaltinis: Europos Komisija, EU Energy Trends to 2030.

23-04-08


Rusija ketina nuosekliai didinti atominės energijos dalį bendroje elektros energijos gamyboje

Planuojama atominės energijos lyginamąjį svorį padidinti iki 25 proc. 2030 m. ir 45-50 proc. 2050 m.

Tuo tarpu kai Vakarų Europa pervertina savo atominę perspektyvą, Rusija nekeičia savo strategijos iki 2030 m. padvigubinti savo atominės energijos gamybos pajėgumus

Rusijos elektros energijos generavimo šaltiniai 2011 m.

Šiluminės elektrinės

68%

Atominės elektrinės

17%

Hidrolelek-trinės

15%

Šaltinis: Rusijos energetikos ministerijos Elektros energijos balansų prognozavimo agentūra, Rosatom, CEIC.

23-04-08


Artimiausiais dešimtmečiais didės pačios Rusijos elektros energijos paklausa, tam reikės iš esmės atnaujinti generavimo pajėgumus

Jeigu nieko nebūtų daroma, Rusijos generavimo pajėgumai sumažėtų nuo 213 GW 2010 m. iki 145 GW 2030 m.

Siekiant patenkinti instaliuotos galios poreikį, esant baziniam ekonomikos raidos variantui, 2030 m. reikės padidinti galią iki 318 GW, t.y. įvesti 173 GW papildomų pajėgumų

Drastiškas pajėgumų atnaujinimas per investavimo kaštus atsispindės elektros kainoje

Elektros energijos paklausos Rusijoje prognozė 2015-2030 m. (bazinis scenarijus,

mlrd. kWh)

1127

1288

1419

1553

2015 m. 2020 m. 2025 m. 2030 m.

Šaltinis Rusijos energetikos ministerijos Elektros energijos balansų prognozavimo agentūra.

23-04-08


Elektros energijos kainos neketina stovėti vietoje tiek Rusijoje, tiek Europos Sąjungoje

Vidutinė elektros energijos kaina (palyginamosiomis 2010 m. kainomis)

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

2015 m. 2020 m. 2025 m. 2030 m.

Lietuva, atsižvelgiant įelektros tinklųintegraciją Europosmastu (Lt/kWh, bazinėsgeneracijos kaina)

Rusija (USD/kWh, kainagalutiniam vartotojui)

Šaltinis: Rusijos energetikos ministerijos Elektros energijos balansų prognozavimo agentūra, VAE.

23-04-08


Nepaisant euro zonos skolų krizės ar Orlen Lietuva remonto, 2012 m. ir 2013 m. BVP perspektyva atrodo šviesesnė nei metų pradžioje

Metinis realaus BVP pokytis (proc.)

10,3

7,4 7,8 7,8

9,8

2,9

-14,8

1,4

5,9

3,9 4,0(3,0)*

4,0(2,0)*

3,5

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.I ketv.

2012P 2013P 2014P

* Ankstesnė SEB banko prognozė, pateikta „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ nr. 47.

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.

23-04-08


Gamybos pajėgumų panaudojimo ir produkcijos atsargų rodikliai sustingo ties prieškriziniu 2008 m. lygiu

Gamybos pajėgumų panaudojimas ir produkcijos atsargų lygis

55

60

65

70

75

80

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

Gamybos pajėgumųpanaudojimo lygis(proc.)

Pagamintosprodukcijos atsargųlygis* (skalėdešinėje)

* Pramonės įmonių vadovų atsakymų į apklausos klausimą „Ar Jūsų pagamintos produkcijos atsargos yra per didelės, pakankamos ar nepakankamos?“ balansas.

Šaltinis Statistikos departamentas.

23-04-08


Neapibrėžtumas yra didžiausias investicijų „peilis“, tačiau šiuo metu jis nėra žudančiai aštrus

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Realaus BVP išlaidų metodu metinis pokytis 2012 m. I ketv. (proc.)

0,4

5,2

6,1

6,8

8,4

Valdžiossektoriausvartojimoišlaidos

Prekių irpaslaugųimportas

Prekių irpaslaugųeksportas

Namų ūkiųvartojimoišlaidos

Bendrojopagrindinio

kapitaloformavimas

Realaus BVP gamybos metodu metinis pokytis 2012 m. I ketv. (proc.)

0,6

1,7

2,2

3,6

4,9

5,0

5,6

6,5

10,8

Viešasis valdymas,švietimas, sveikatos

priežiūra

Profesinė, mokslinė irtechninė veikla

Finansinė ir draudimo veikla

Žemės ūkis, miškininkystė iržuvininkystė

Prekyba; transportas;viešbučiai ir restoranai

Apdirbamoji pramonė

NT operacijos

Informacija ir ryšiai

Statyba

23-04-08


Vidaus rinka ir šiemet išliks ekonomikos varomąja jėga

Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį vartotojai galės pamiršti šildymo sąskaitas

Laukiamas ne tik dėl fundamentalių, bet ir dėl sezoninių priežasčių spartesnis nedarbo lygio mažėjimas

Taupymo ir vartojimo santykį pastarojo naudai veikia ir šiuo metu saugumo požiūriu ne itin patrauklios investavimo alternatyvos arba menkas jų pelningumas

Vidaus vartojimo atgijimą stabdys realaus darbo užmokesčio sąstingis ar net mažėjimas

23-04-08


Vidaus rinkai ne itin palankus selektyvus atlyginimų didinimas

PRIEŽASTIS – BLOGĖJA DIDŽIOSIOS VISUOMENĖS DALIES LŪKESČIAI

Vidaus paklausos požiūriu būtų naudingiau, jeigu visų darbuotojų atlyginimai išaugtų per metus 3 proc. negu 20 proc. darbuotojų atlyginimai ūgtelėtų 15 proc., o likusiųjų – nesikeistų

Penktadalio namų ūkių finansų būklės pagerėjimą nustelbtų 4/5 šeimų vartojimo karpymas. Siekdami garantuoti būtiniausių prekių ir paslaugų (šildymo, paskolų, maisto produktų ir pan.) apmokėjimą, jie gali sumažinti ne pirmojo būtinumo prekių vartojimą daugiau negu sumažėja realus darbo užmokestis

23-04-08


Eksporto į atskiras šalis pokyčiai atitinka mūsų apskaičiuotąjį eksporto perspektyvų indeksą

Lietuvos eksporto perspektyvų indekso* pokytis 2012 m. (proc.)

-3,1

-0,4

2,9

3,5

8,4

Lenkija

Vokietija

Latvija

Estija

Rusija

* Apima prognozuojamą ūkio plėtros tempą ir realaus valiutos kurso pokytį. Duomenys skelbti „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ nr. 46 pristatyme.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Bloomberg, SEB prognozės ir skaičiavimai.

Metinis eksporto pokytis 2012 m. sausį-balandį (proc.)

Rusija +23,2+23,2

Estija +50,8+50,8

Latvija +28,9+28,9

Vokietija +2,5+2,5

Lenkija -12,2-12,2

23-04-08


Lietuvos pramonė geba išlikti konkurencinga net sudėtingomis sąlygomis, mažindama vienetines darbo užmokesčio sąnaudas

Pramonės ir energetikos darbo našumas ir užmokestis

0

10

20

30

40

50

60

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

Darbo užmokesčio ir darbonašumo santykis (proc.)

Pridėtinė vertė to metokainomis per vieną dirbtąvalandą (Lt)

Vidutinės darbo sąnaudosvienai dirbtai valandai (Lt)


23-04-08


JAV dolerio brangimas Lietuvai kenkia labiau nei padeda – perkame šia valiuta kur kas daugiau prekių nei parduodame

* Euro zona ir euro atžvilgiu valiutos kursą fiksavusios valstybės (Bulgarija, Danija ir Latvija). ** JAV ir NVS šalys.


Lietuvos užsienio prekyba 2012 m. I ketv. (mlrd. Lt)

8,17,5

0,6

4,9

8,5

-3,6 -4

-2

0

2

4

6

8

10

Eksportas Importas Balansas

Euro atsiskaitymų zona* JAV dolerio atsiskaitymų zona**

Tiesa, mūsų įmonių konkurencinis pajėgumas nukenčia ne visada – mat panašių iššūkių dėl „dolerizuotų“ žaliavų brangimo patiria ir užsienio konkurentai

Dolerio zonoje prekes parduodančios ir žaliavas perkančios įmonės sąnaudų spaudimą patiria nebent vietos rinkoje

23-04-08


Didėjant įtampai tarptautinėje valiutų rinkoje, Lietuvos įmonės stengiasi apsidrausti

Dolerio brangimas euro atžvilgiu skatina didesnį išankstinių sandorių aktyvumą, dolerio pigimas – mažesnį

Tai yra logiška, kadangi užsienio prekybos struktūra pagal valiutas atspindi didesnį verslo jautrumą dolerio kurso kilimui

Ne bankų išankstinių JAV dolerio sandorių apyvarta (mln. Lt)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

2

2,1

2,2

2,3

2,4

2,5

2,6

2,7

2,8

2,9

Išankstiniųsandorių, kaiįmonės pirko JAVdolerius, opardavė kitasvaliutas, suma

LTL/USD kursas(skalė dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Pastaruoju metu ryškėja biudžeto deficito mažėjimo tendencijos, teikiančios vilties, kad 3 proc. BVP lygis šiemet bus pasiektas

Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP, ESS'95)

-1,9

-1,3 -1,5

-0,5 -0,4

-1,0

-3,3

-9,4

-7,2

-5,5

-3,5-3,5(-4,0)*

-3,0(-3,5)*

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012P 2013P 2014P

* Ankstesnė SEB banko prognozė, pateikta „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ nr. 47.

Šaltinis: Eurostat, SEB banko prognozės.

23-04-08


Valstybės biudžeto įplaukos viršijo tiek planuotą, tiek praėjusių metų pajamų lygį

PRIEŽASTYS:

bent kol kas BVP plėtros tempai pranoksta Finansų ministerijos 2012 m. prognozę

esminis ūkio augimo variklis yra vidaus paklausa, iš kurios biudžetui „nubyra“ santykinai daugiau nei iš eksporto

šiemet geriau sekasi kovoti su šešėline ekonomika – tai atspindi patenkinamas akcizo ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimas

23-04-08


Vis dėlto nė vieno mokesčio surinkimas pirmąjį 2012 m. ketvirtį neprilygo prieškrizinio pirmojo 2008 m. ketvirčio lygiui

Nacionalinio biudžeto mokesčių pajamos pirmąjį ketvirtį (mln. Lt)

380

972

831

2522

373

845

809

1851

161

754

658

1978

141

793

702

2371

124

836

774

2314

Pelnomokestis

GPM

Akcizai

PVM

2012 m.

2011 m.

2010 m.

2009 m.

2008 m.

Šaltinis: Finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai.

Laffero kreivės mylėtojai suskubtų aiškinti biudžeto pajamų sumažėjimą mokesčių naštos padidinimu 2009 m., tačiau tai būtų neteisinga – sumenko įplaukos ir iš tų mokesčių, kurie buvo nepadidinti (pvz., GPM)

Pagrindinė priežastis – krizės akivaizdoje susitraukė ekonomika ir mokesčių bazė

23-04-08


Infliacija – pagrindinė kliūtis 2014 m. euro debiutui Lietuvoje

Vidutinė metinė SVKI* infliacija (proc.)

-1,1

1,2

2,7

3,8

5,8

11,1

4,2

1,2

4,1 3,9

3,0(3,0)**

3,0(2,5)**

2,5

-2

0

2

4

6

8

10

12

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.gegužė

2012P 2013P 2014P

Faktinė infliacija

Mastrichto kriterijus

* SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.

** Ankstesnė SEB banko prognozė.


23-04-08


Mastrichto infliacijos kriterijaus įgyvendinimą apsunkina ir Lietuvą nuo euro zonos tolina ir JAV dolerio brangimas

JAV dolerio brangimui „jautriausios“ VKI krepšelio

dalys 2012 m. (proc.)

Degalai ir tepalai

6,8

Šiluminė energija

3,3

Elektra 2,1

Dujos 1,6

Iš viso: 15,7


Pastaraisiais mėnesiais lito silpnėjimas dolerio atžvilgiu buvo viena iš priežasčių, kodėl infliacija Lietuvoje mažėjo lėčiau nei norėtųsi

Vidutinė metinė infliacija 2012 m. sausį-

gegužę (proc.)

6,6

19,4

3,8

12,2

23-04-08


Šiuo metu degalų brangimu tiesiogiai galima paaiškinti tik menką infliacijos Lietuvoje dalį

Vidutinė metinė SVKI infliacija ir tiesioginė degalų kainų įtaka

-2

0

2

4

6

8

10

12

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.01-05mėn.

Degalų ir tepalų kainų įtaka (proc. punktai)

SVKI infliacija (proc.)


23-04-08


Infliacijos rodiklis neatspindi polinkio metų eigoje rinktis pigesnes prekes

Vartotojų kainų pokyčiai skaičiuojami taikant vadinamąjį Laspeyreso indeksą, t.y. atskirų prekių ir paslaugų lyginamasis svoris krepšelyje yra fiksuojamas kartą per metus

Minėtasis indeksas pasižymi savybe truputį užkelti infliaciją, kadangi jis „nepagauna“ žmonių polinkio vietoje sparčiausiai brangstančių rinktis pigesnes prekes (vietoje benzino vartoti dyzeliną, pirkti prekes akcijų metu, vartoti prastesnės kokybinės sudėties prekes)

Tokiu atveju reikėtų atsižvelgti į vartojimo kokybės blogėjimą, tačiau net ir išmaniausias VKI to padaryti nesugeba

23-04-08


Degalai yra viena iš nedaugelio prekių, kuriai brangstant vartojimas keičiasi nenoriai

Degalų ir tepalų svorio VKI krepšelyje didėjimo tendencija rodo lietuvių vartojimo įpročių nelankstumą ir vartojimo prioriteto teikimą degalams

Didelė degalų dalis atspindi ir santykinį šalies skurdumą

Degalų ir tepalų svoris VKI krepšelyje (proc.)

0

1

2

3

4

5

6

7

1992

m.

1994

m.

1996

m.

1998

m.

2000

m.

2002

m.

2004

m.

2006

m.

2008

m.

2010

m.

2012

m.

Šaltinis Statistikos departamentas.

23-04-08


Pastaraisiais metais Lietuvą apėmė „dyzelizacijos“ reiškinys – benzino suvartojimas reagavo į jo brangimą, o dyzelino – ne

* 2011 m. suvartoto kiekio įvertis apskaičiuotas pagal kelių transporto degalų suvartojimo metinį pokytį.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Reuters Ecowin, SEB banko skaičiavimai.

Benzinas

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.*

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

Suvartotaskiekis (tūkst. t)

Kaina* (Lt/l,skalė dešinėje)

Dyzeliniai degalai

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

1100

1200

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.*

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

23-04-08


Nedarbo klausimu liekame santūriais optimistais – mažės, bet nesparčiai

Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.)

12,411,4

8,3

5,6

4,3

5,8

13,7

17,8

15,414,5

10,0

(12,0)*

12,0

(14,0)*

14,0

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. I ketv.

2012P 2013P 2014P

* Ankstesnė SEB banko prognozė.


23-04-08


Darbuotojų atleidimo procedūros liberalizavimas – žingsnis į priekį ar atgal?

Darbuotojų atleidimo sąlygų palengvinimas darbdaviams neabejotinai paskatintų darbo vietų kūrimą padidinto verslo neapibrėžtumo laikotarpiais (pvz., pradinė verslo ciklo atsigavimo stadija)

Atvirkščiai, darbuotojų atleidimas būtų masiškesnis prasidėjus ekonomikos nuosmukiui

Nors nustatyti teigiamų ir neigiamų aspektų balansą yra sudėtinga, vidutinis nedarbo lygis per verslo ciklą nieko nedarant turėtų būti didesnis jau vien todėl, kad atleistieji žmonės veikiausiai būtų net nepriimti į darbą

Ryškesnio proveržio mažinant nedarbo lygį įmanoma pasiekti tik diegiant papildomas priemones (lankstesnę darbo dienos ir savaitės trukmę, labiau diferencijuojant darbo užmokesčio lygį, atsargiai keliant MMA, skatinant smulkųjį verslą ir pan.)

23-04-08


Vidutinis darbo užmokestis šiemet ir kitąmet augs panašiais į infliaciją tempais

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (IV ketv., be IĮ, proc.)

5,5

8,5

10,9

19,1 18,5

13,0

-8,7

0,2

2,5 3,2 3,5(2,5)*

2,5(2,0)*

2,0

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. I ketv.

2012P 2013P 2014P



23-04-08


Minimali mėnesio alga toli atsiliko nuo kainų – nuo paskutinio padidinimo iki 800 Lt, MMA perkamoji galia sumažėjo maždaug 16 proc.

MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis bei reali MMA

640

660

680

700

720

740

760

780

800

820

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

32

33

34

35

36

37

38

39

40

Reali MMA (Lt, atsižvelgus į VKIinfliaciją nuo 2008 m. sausio)

MMA ir vidutinio bruto darboužmokesčio santykis (proc., skalėdešinėje)


23-04-08


2012 m. pradžioje padidinus senatvės pensiją, jos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis sugrįžo į 2009 m. lygį

Vidutinė senatvės pensija ir vidutinis darbo užmokestis

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

30

31

32

33

34

35

36

37

38

39

Reali vidutinė senatvės pensija(pagal pensininkų VKI*, Lt)

Vidutinės senatvės pensijos irvidutinio bruto darbo užmokesčiosantykis (skalė dešinėje, proc.)

* 2012 m. I ketv. – pagal įprastą VKI.


23-04-08


Paskolų ir indėlių perspektyva – vietoje revoliucijos labiau tikėtinas evoliucijos scenarijus

Be banko „Snoras“

Metinis paskolų ir indėlių pokytis (proc.)

10,6

52,5

18,9

5,0

10,3

-5,0

8,016,2

31,6

40,7

20,522,6

-4,7

7,4

-3,3

(5,0)*

5,0(5,0)*

5,0

-13,8

39,7

53,6

48,946,9

-5,2 -7,6 -6,9

0,0(0,0)*

2,0(2,0)*

13,0

-0,3 0,4

-20

-10

0

10

20

30

40

50

60

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.I ketv.

2012P 2013P 2014P

Indėliai

Paskolos

2003-2007 m. ir 2008-2014 m. duomenys nėra griežtai palyginami dėl metodologijos skirtumų.


Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB banko prognozės.

23-04-08


Truputį didesnį skolinimosi apetitą lemia stabilus gamybos pajėgumų panaudojimas ir atkuntančios investicijos

* Skliaustuose pateiktas pirmojo 2012 m. ketvirčio rodiklis.

Šaltinis LPK Apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas: vadovų nuomonių tyrimas.

Pramonės įmonių pasiskirstymas pagal skolinimosi poreikio pokytį 2012 m. II ketv.

0 (22)6 (19)

20(14)

22(2)

26(12)18

(12)

100

73

80787279

0 (34)

21(5)

0 (0)0 (0)2 (0)3 (5)*

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Iš viso -apdirbamoji

pramonė

Maisto ir gėrimųpramonė

Chemijospramonė

Tekstilės irdrabužiųpramonė

Metalų, mašinų irįrengimųpramonė

Medienos irbaldų pramonė

Sumažės

Nepakis

Padidės

Ačiū už dėmesį!

http://www.youtube.com/SEBEKSPERTAI

Konferencijos vaizdo įrašas publikuojamas:

seb lietuvos makroekonomikos apžvalga nr. 48

Economy & Finance

seb banko

seb banko

altinis ecowin

altinis statistikos

ecowin reuters

statistikos

lietuvos bankas

skal deinje