seb banko makroekonomikos apžvalga nr. 52

Šlubuojanti pasaulio ekonomika verčia Lietuvą atsigręžti į vidaus rinką

Dr. Gitanas NausėdaSEB banko prezidento patarėjas2013 m. birželio 20 d.

Latvia and the EuroDainis GašpuitisEconomist, SEB bankaVilnius, June 20th 2013

23-04-08

| Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 3

Convergence criteriaCriteria in April

2013Latvia’s

performance

Budget balance (% of GDP)

-3.0 -1.2

Government debt (% of GDP)

60.0 40.7

Inflation (%) 2.7 1.3

Government securities

long-term interest rate (%)

5.51 3.84

Source: Convergence Report

Latvia fulfills Maastricht criteria

23-04-08


Inflation still heading down

Source: CSB

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

I 12 II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I 13 II III IV V

Total Food Alcoholic bev./TobaccoClothing/Footwear Housing HealthTransport Recreation/Culture

23-04-08


Euro changeover timeline

01.2013

Beginning of the price monitoring

02.-03.2013 Latvia requests convergence

report

05.06.2013 EC and ECB submits the convergence report to

ECOFIN

27.-28.06.2013 European Council

political support for the enlargement of the

euro area

09.07.2013 ECOFIN final decision

about Latvia's accession to the euro area; sets the

official euro exchange rate

07.2013-12.2014 Period of the dual price display and

campaign "Fair euro introducer"

01.10.2013 - 30.06.2014

Mandatory period of the dual price display

01.01.2014

Euro introduction

Till 14.01.2014 Dual circulation periodTill 31.03.2014 Free exchange in post officesTill 30.06.2014 Free exchange in banksUnlimited period at the BoL

23-04-08


Price before €-dayLVL 0.30 / 0.702804 = EUR 0.43LVL 1.00 / 0.702804 = EUR 1.42Price after €-dayEUR 0.40 * 0.702804 = LVL 0.28EUR 1.40 * 0.702804 = LVL 0.98

Euro adoption scenario

• Simultaneous implementation of the euro cash and non-cash money• Big Bang scenario: euro banknotes and coins enter use on the same day• The euro changeover process envisages

• A dual circulation period of the lats and the euro - two weeks following the € day;

• Period of the lats cash exchange to the euro - for six months following the € day it will be possible to convert the lats cash reserves to the euro in all commercial institutions; for an unlimited period of time and amount at the Bank of Latvia;

• The period of dual price display- for a quarter before and half a year after the €-day all prices will be displayed in the lats and euro.

• Other initiatives (Fair euro introducer, Price monitoring, eiro.lv, etc.)

23-04-08


Support for the euro slowly picking up

Source: TNS

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

01.10.2012

01.12.2012

01.01.2013

01.02.2012

01.03.2013

01.04.2013

Very positive Rather positive No opinion Rather negative Very negative

23-04-08


Lack of (positive) expectations at high level

Source: Factum

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Euro will stop emigration

Euro will lower debt costs

Euro will lower interest rates on bank loans

Euro will foster growth

Will strengthen LV position in Europe and globally

Loss of the ability to influence economic policy

Loss of the identification

Expenses of the changeover will show up in prices

Agree Disagree NA

23-04-08


Very complex and complicated issue

EU and euro zone is changing. What are our preferences? Evaluation of the euro adoption benefits in a long-term only

Too small focus on the future

Success will depend on Latvia’s ability to adapt economic policy and exploit advantages

Many gains already available

Difficult to detach euro effect

Observations

23-04-08


Ačiū už dėmesį!

Šlubuojanti pasaulio ekonomika verčia Lietuvą atsigręžti į vidaus rinką

Dr. Gitanas NausėdaSEB banko prezidento patarėjas2013 m. birželio 20 d.

23-04-08


Kol kas šviesesne perspektyva gali pasigirti nebent JAV – kitos rinkos gūžiasi nuo skersvėjų

Šaltinis SEB.

Euro zona

1,6

-0,6 -0,7

0,7

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

JAV2,2

1,8 2,0

3,2

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Rusija 2,5

3,4 3,2

4,3

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Lenkija2,0 1,8

3,3

4,5

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Vokietija1,0

3,2

0,3

1,3

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Metinis realaus BVP pokytis ir jo prognozės (proc.)

Kinija

7,8 7,5 7,59,3

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

23-04-08


Graikija ir kitos Pietų Europos šalys paniro į ilgalaikę recesiją

Realaus BVP indeksas (2007 m. = 100)

70

75

80

85

90

95

100

105

110

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Ispanija

Portugalija

Italija

Graikija

Šaltinis: Eurostat, SEB banko skaičiavimai.

Pietų Europos šalys pradėjo taikyti fiskalinio konsolidavimo priemones per vėlai ir už tai brangiai sumokėjo finansų rinkose

Pavėlavusios į fiskalinio konsolidavimo „traukinį“, šios šalys vis tiek neišvengė išlaidų karpymo ir mokesčių didinimo, patirdamos didžiulį BVP nuosmukį

23-04-08


Tuo tarpu Baltijos šalys sureagavo į krizę po pirmo „skambučio“ ir tai leido greičiau grįžti į ekonomikos augimo kelią

Realaus BVP indeksas (2007 m. = 100)

70

75

80

85

90

95

100

105

110

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Vokietija

Lietuva

Estija

Latvija

Viešųjų finansų stabilizavimas sudarė prielaidas verslui vėl didinti veiklos apimtį

Nuosmukis Latvijoje tęsėsi 3 metus, Estijoje – 2 metus, Lietuvoje ir Vokietijoje – 1 metus

Šaltinis: Reuters Ecowin, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Finansų rinkų pasitikėjimą Baltijos valstybių stabilizavimo pastangomis atspindėjo ir kredito nevykdymo sandorių kaina

Šaltinis Reuters Ecowin.

5 m. kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) kaina (baziniai punktai)

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

2008.07 2009.01 2009.07 2010.01 2010.07 2011.01 2011.07 2012.01 2012.07 2013.01

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

Ispanija

Lietuva

Vokietija

Graikija (skalė dešinėje)

23-04-08


Rinka jau apdovanojo Latviją už pasiekimus euro įvedimo srityje?

10 m. VVP pajamingumo norma (proc.)

0

2

4

6

8

10

12

14

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Lietuva

Latvija

Šaltinis ECB.

23-04-08


Atstatyta finansų sistemos pusiausvyra leidžia Lietuvai importuoti mažesnes ECB palūkanų normas, tuo tarpu Pietų Europoje paskolos brangsta

Paskolų įmonėms eurais palūkanų normos (iki 1 mln. Lt, proc.)

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2005 m. 2007 m. 2009 m. 2011 m. 2013 m.

Paskolų įmonėms metinis pokytis (proc.)

-20

-10

0

10

20

30

40

50

60

2005 m. 2007 m. 2009 m. 2011 m. 2013 m.

Šaltinis: ECB, Ispanijos bankas, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Kas yra lėtas paskolų portfelio augimas – pasiūlos ar paklausos problema?

Ekonomikos teorija teigia, kad didesnė kaina sumažina prekių paklausą, bet padidina pasiūlą, ir atvirkščiai

Bankų atveju šis postulatas veikia su tam tikromis išlygomis – Europos Sąjungoje bankų paskolų portfelis pranoksta jų indėlių apimtį ir likutis yra pasiskolinamas tarptautinėje rinkoje

ECB sumažinus bazines palūkanų normas, bankai gali pigiau pritraukti indėlių ir atitinkamai atpiginti paskolas

Probleminėse euro zonos šalyse ši transmisija neveikia – nepasitikėjimas vietos vyriausybe ir bankų stabilumu lemia aukštą skolinimosi kainą, nepaisant ECB žingsnių, todėl paskolų portfelis traukiasi

23-04-08


Šiuo metu Lietuva gali pasigirti pigesnėmis būsto paskolomis nei euro zonoje, išskyrus Suomiją

Būsto paskolų eurais palūkanų norma (fiksuojant pradinę normą iki 1 m., proc.)

5,14

3,783,51

3,25 3,23 3,21 3,16 3,12 3,10 3,08 3,04 2,92 2,872,72

2,462,32 2,23

1,97

Kip

ras

Slo

vaki

ja

Ital

ija

Lat

vija

Air

ija

Po

rtu

gal

ija

Nyd

erla

nd

ai

Mal

ta

Bel

gija

Gra

ikija

Slo

vėn

ija

Isp

anija

Vo

kiet

ija

Pra

ncū

zija

Est

ija

Au

stri

ja

LIE

TU

VA

Su

om

ija

Šaltinis: ECB, Lietuvos bankas, Latvijos bankas.

23-04-08


Nesilažintume, kad 0,5 proc. pagrindinė ECB palūkanų norma jau yra paskutinė stotelė – liepą galimas dar vienas nukarpymas

Šaltinis: ECB, Fed, SEB prognozės.

Bazinės palūkanų normos (proc.)

0

1

2

3

4

5

6

7

19

99

m.

20

00

m.

20

01

m.

20

02

m.

20

03

m.

20

04

m.

20

05

m.

20

06

m.

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

20

11

m.

20

12

m.

20

13

m.

20

14

m.

ECB

Fed

SEB prognozė

Istoriškai žemos palūkanų normos negali padidinti verslo ir gyventojų skolinimosi „apetito“, kurį lemia už pinigų politikos ribos esantys veiksniai (didelis nedarbo lygis, neaiški euro zonos perspektyva ir pan.)

23-04-08


Lietuvos eksporto potencialas ir toliau bus „įdarbintas“, tačiau spartesnės BVP plėtros viltis siejame su vidaus rinkos atgimimu

Metinis realaus BVP pokytis (proc.)

7,4 7,8 7,8

9,8

2,9

-14,8

1,5

5,9

3,7 3,5(3,2)*

3,2

(3,5)*

3,54,5

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Iketv.

2013P 2014P 2015P

* Ankstesnė SEB banko prognozė.

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.

23-04-08


Pirmieji pagal ūgį – žemės ūkio ir maisto produktai, tačiau dviženkliai augimo tempai būdingi daugumai eksporto sektorių

Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį (proc.)29,0

20,1

14,914,0

12,511,4

10,39,5

8,2

3,6

Žemės ūkioir maistoproduktai

Transportopriemonės

Tekstilė irjos

gaminiai

Mašinos irįrengimai

Baldai Mineraliniaiproduktai

Chemijospramonėsgaminiai

Guminiai irplastikiniaigaminiai

Medienos irpopieriausgaminiai

Metalai ir jųgaminiai

Šaltinis Statistikos departamentas.

23-04-08


Nepaisant Rusijos ekonomikos lėtėjimo, eksportas į šią šalį auga sparčiausiai

Pagrindinės Lietuvos prekių eksporto rinkos 2013 m. sausį-balandį (proc.)

7,0

7,3

7,8

9,0

18,7

Estija

JK

Vokietija

Latvija

Rusija

Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį (proc.)

22,3

11,7

7,3

5,0

-3,4

Rusija JK Vokietija Estija Latvija


23-04-08


Eksporto į Rusiją plėtra yra puikiai diversifikuota, todėl neturėtų drastiškai šokinėti

Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį

6,1

3,2

2,3

1,7

9,0

0

5

10

15

20

25

Kitos prekės

Chemijos pramonės produkcija

Tekstilės gaminiai

Mašinos ir įrengimai

Žemės ūkio ir maisto produktai

RUSIJA

+22,3 proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Mūsų prekybos su Latvija padangė smarkiai apniuko ir vargu ar euro įvedimas šiaurinėje kaimynėje ją išgiedrins

-2,1

-4,7

1,6

1,2

0,6

-8

-6

-4

-2

0

2

4

Kitos prekės

Medienos ir popieriaus gaminiai


Mineraliniai produktai

Metalai ir jų gaminiai

LATVIJA

-3,4 proc.



23-04-08


Vokietija vėl grįžo į pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių trejetuką, tačiau daugiausia naftos produktų dėka

6,9

2,1

0,9

-0,3

-2,3

-4

-2

0

2

4

6

8

10

Plastikiniai ir guminiai gaminiai

Kitos prekės

Mašinos ir įrengimai



VOKIETIJA

+7,3 proc.



23-04-08


Prekybos su Jungtine Karalyste „vinis“ – mineraliniai produktai, tuo tarpu maisto emigrantams plika akimi nematyti

9,0

2,0

0,30,9

-0,4

-2

0

2

4

6

8

10

12

14


Kitos prekės

Metalo gaminiai



JUNGTINĖ KARALYSTĖ

+11,7 proc.



23-04-08


Šiek tiek netikėtai atsistatė daugiasluoksnis eksporto į Estiją „pyragas“

2,4

0,6

0,4

0,5

1,0

0

1

2

3

4

5

Kitos prekės


Plastikiniai ir guminiai gaminiai

Transporto priemonės


ESTIJA

+5,0 proc.



23-04-08


Palyginti su 2012 m., aukštyn kojomis apsivertė pagrindinių importo kategorijų plėtra

Metinis importo pokytis 2013 m. sausį–balandį (proc.)

9,1

6,0

13,2

22,2

Iš viso Tarpiniovartojimo

prekės

Vartojimoprekės

Investicinėsprekės


Per metus labiausiai išaugo investicinių ir galutinio vartojimo prekių importas, kuris pernai vilkosi uodegoje

Investicijų pagyvėjimą atspindi ir pirmojo 2013 m. ketvirčio BVP statistika

23-04-08


Galimybės šiais metais atitikti Mastrichto fiskalinio deficito kriterijų – su intriga

Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP, ESS'95)

-1,5

-0,5 -0,4

-1,0

-3,3

-9,4

-7,2

-5,5

-3,2-2,8

(-2,8)*

-2,5(-3,0)*

-1,5

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013P 2014P 2015P


Šaltinis: Eurostat, SEB banko prognozės.

23-04-08


Biudžeto pajamų surinkimo vežimas girgžda, tačiau antrąjį pusmetį turėtų riedėti sklandžiau

Mokesčių pajamų surinkimas 2013 m. sausį-gegužę (proc.)

-8,7

-7,4

5,7

25,9

-4,7

-3,7

-6,0

13,4

27,0

0,4

PVM

Akcizai

GPM

Pelno mokestis

Valstybės biudžetomokesčių pajamos

Palyginti su 2012 m.sausiu-geguže

Palyginti su planu

Šaltinis: LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai.

Pirmaisiais 2013 m. mėnesiais smarkiai išaugo grąžintino ir sumenko avansinio importo PVM mokėjimo suma, tačiau pastaruoju metu situacija gerėja

Planuotąsias benzino akcizų įplaukas pakirto šalies automobilių parko „dyzelizacija“

GPM įplaukų didėjimą lemia sparčiau augantis vidutinis darbo užmokestis

23-04-08


Ryškiausias mokesčių struktūros Lietuvoje pokytis pastarąjį dešimtmetį – sumažėjusi GPM ir išaugusi PVM dalis

Atskirų nacionalinio biudžeto mokesčių pajamos (proc. visų

mokesčių pajamų)

43,3

31,0

16,0

3,2

46,6

21,4

17,8

8,0

PVM GPM Akcizai Pelno

2001 m. 2012 m.

Šaltinis: LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai.

PVM įplaukos santykinai išaugo 2009 m. padidinus bendrąjį mokesčio tarifą ir atsisakius dalies lengvatų

Pelno mokesčio lyginamasis svoris ūgtelėjo sumažinus mokesčio tarifą ir panaikinus reinvestuoto pelno lengvatą

GPM dalis bendrose mokesčių įplaukose mažėjo nuosekliai mažinant tarifą ir didinant NPD

23-04-08


Lietuva nuo pažengusių Europos Sąjungos šalių smarkiai skiriasi ne tik perskirstomo per biudžetą BVP dalimi, bet ir mokesčių struktūra

Mokesčių pajamos 2011 m. (proc. BVP)

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Lietuva Danija

Kiti netiesioginiai mokesčiai

Akcizai

PVM

Kiti tiesioginiai mokesčiai

Pelno mokestis

Gyventojų pajamų mokestis

Soc.draudimo įmokos

26,0

47,7

Šaltinis: Europos Komisija, Eurostat.

23-04-08


Tiesioginių mokesčių sistemos Baltijos šalyse ir Lenkijoje

Lietuva Latvija Estija Lenkija

Gyventojų pajamų 21 24 21 18 (2503-69269 Lt* per metus)

32 (virš 69269 Lt* per metus)

Pagrindinis NPD** (Lt*) 470-0,2×(pajamos- -800)

221 497 450

Indėlių palūkanų 0 10 0 19

Pelno 15 15 21 (paskirstytasis pelnas)

0 (reinvesticijos)

19

Pajamų mokesčių tarifai 2013 m. (proc.)

* Lenkijos ir Latvijos rodikliai perskaičiuoti pagal 2013 m. birželio 20 d. kursą.

** Papildomas NPD: Lietuvoje – 100-200 Lt už vaiką, Latvijoje – 344 Lt* (nuo 2013 m. liepos 1 d. – 394 Lt*) už vaiką, Estijoje – 497 Lt už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką, Lenkijoje – 75-150 Lt* už vaiką.

Šaltinis: nacionalinės investicijų agentūros, KPMG, Europos Komisija.

23-04-08


Pagrindiniai ir lengvatiniai PVM tarifai Baltijos šalyse ir Lenkijoje

Tarifai Lietuva Latvija Estija Lenkija

Standartinis 21 21 20 23

Lengvatiniai 5 (vaistai, medicinos priemonės)

9 (knygos, laikraščiai,

šilumos energija,

karštas vanduo, keleivių

vežimas)

12 (kūdikių maistas, vaistai,

medicinos priemonės,

keleivių vežimas, šilumos energija,

knygos, laikraščiai, viešbučiai)

9 (vaistai, medicinos priemonės,

knygos, laikraščiai, viešbučiai)

5 (pagrindiniai maisto produktai (mėsa, žuvis, pieno produktai, daržovės, vaisiai, duona), knygos, žurnalai,

žemės ūkio žaliavos)

8 (vandens tiekimas, vaistai, keleivių vežimas, kultūros, rašytojų ir

kompozitorių paslaugos, kabelinė televizija, socialinis būstas, būsto renovacija, viešbučiai, restoranai,

sporto renginiai, laidojimo paslaugos, atliekų surinkimas, taisyklų ir kirpyklų

paslaugos)

PVM tarifai 2013 m. (proc.)

Šaltinis: LR Seimas, nacionalinės investicijų agentūros, KPMG, Europos Komisija.

23-04-08


Mokesčių reformos kontūrai – tirštame rūke

Tam tikras sutarimas egzistuoja tik dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo

Kai kuriose šalyse NPD didinamas automatiškai, kadangi augant vidutiniam darbo užmokesčiui nepelnytai didėja GPM našta

NPD kėlimas būtų valstybės kompensacija verslui ir gyventojams už tai, kad pakėlus MMA valdžia surinko daugiau mokesčių iš skurdžiausių visuomenės narių

23-04-08


NPD didinimo idėja sveikintina ir dėl teigiamo jos poveikio vartojimui

NPD kėlimas turi kur kas didesnės įtakos vidaus paklausai negu MMA didinimas

NPD keliamas valstybės, o MMA daugiausia verslo sąskaita, todėl pastarasis „apauga“ patobulinimais, siekiant riboti išlaidas

Nepasiturinčių žmonių ribinio polinkio vartoti koeficientas yra 0,5–1, todėl dėl didesnio NPD valstybės netenkama 170 mln. Lt suma virstų 85-170 mln. Lt didesniu vartojimu ir papildomomis 17–35 mln. Lt PVM bei 6,5-13 mln. Lt akcizų įplaukomis

23-04-08


Mokesčių reformą smarkiai komplikuoja išankstinės sąlygos

Vienas iš priesakų – mokesčių reforma neturi didinti fiskalinio deficito

Mokesčių naštą lengvinančių sprendimų įtaka turi būti kompensuojama mokesčių įplaukas didinančiomis priemonėmis

Kadangi absoliučią namų ūkių daugumą sudaro nepasiturintys namų ūkiai, pajamų perskirstymas mokesčių svertais tampa problemiškas

Skolos vertybinių popierių ir indėlių palūkanų apmokestinimas yra veikiau simbolinis aktas nei realus biudžeto pajamų papildymo šaltinis

23-04-08


Visuotinis nekilnojamojo turto ir automobilių mokestis – ne panacėja

Neapmokestinamojo turto dydžio sumažinimas nuo 1 mln. Lt iki 0,5 mln. Lt ar dar mažiau paliestų apčiuopiamą dalį Lietuvos žmonių

Apmokestinant tiek prabangius, tiek prastos techninės būklės automobilius, automobilių mokestis būtų regresinis!

Įgyvendinus abu mokesčius, atsirastų nemažai namų ūkių, kurių nauda iš NPD kėlimo būtų menkesnė nei praradimas atsiradus naujiems mokesčiams

23-04-08


Infliacija Lietuvoje nuosekliai mažėjo nuo 2012 m. rudens ir šią vasarą turėtų laikytis nusistovėjusios trajektorijos

Vidutinė metinė SVKI* infliacija (proc.)

1,2

2,7

3,8

5,8

11,1

4,2

1,2

4,1

3,2

2,6

3,5(2,8)**

2,8(2,5)**

2,0

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.gegužė

2013P 2014P 2015P

* SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.

** Ankstesnė SEB banko prognozė.


23-04-08


Infliacija Lietuvoje toliau lieka sąnaudų kilmės – tai gera žinia euro entuziastams

Kainų pokyčius Lietuvoje lemia:

– pasaulinių žaliavų kainų svyravimai (grūdai, kava, kakava, nafta, degalai, dujos, šiluminė energija ir pan.)

– vietos sąnaudų veiksniai (akcizų padidinimas dyzelinui ir tabakui)

– naujų kolekcijų atsiradimo ir išpardavimo reguliarumas (drabužiai ir avalynė)

23-04-08


Lietuvos metinė infliacija pagal prekių grupes

Metinė VKI infliacija 2013 m. gegužę (proc.)

-3,6

-2,0

0,5

1,4

1,4

1,4

1,8

2,3

2,4

2,4

2,5

2,9

4,7

Ryšiai

Transportas

Poilsis ir kultūra

Būsto apstatymas

Būsto išlaikymas

Iš viso

Įvairios prekės ir paslaugos

Viešbučiai ir restoranai

Sveikatos priežiūra

Drabužiai ir avalynė

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai

Švietimas


Smarkiau nei vidutiniškai ūgtelėjo „akcizinių“ (alkoholis ir tabako gaminiai), pasaulinėms kainoms jautrių (maisto produktai) ir „sezoninių“ (drabužiai ir avalynė) prekių kainos

Naftos kainų svyravimai pastaruoju metu veikia antiinfliacine kryptimi

23-04-08


Paklausos infliacija Lietuvoje įmanoma, tačiau iki tam tikros ribos

Augančios gyventojų perkamosios galios skatinamą infliaciją stabdytų galimybė patenkinti paklausą neribota importo apimtimi

Lietuvos rinka fiziškai negali turėti įtakos importo kainai dėl savo mažumo ir fiksuoto lito kurso euro atžvilgiu

Prekybininkai stengtųsi išnaudoti palankią konjunktūrą ir pakelti prekybos antkainį, tačiau ryškaus kainų šuolio tai neišprovokuotų

23-04-08


Jeigu ne fiskalinis deficitas ir išankstinis susitaikymas, kad „mums dar per anksti“, galėjome į euro zoną įstoti kartu su Latvija!

Priežastis – Graikija, kaip nereprezentatyvi buvo pakeista Airija, todėl Mastrichto rodiklis padidėjo

Šį kartą, skirtingai nei 2006 m., infliacija buvo 0,07 proc. punkto mažesnė negu Mastrichto kriterijus

Nepavyko įveikti tik fiskalinio deficito rodiklio per 0,2 proc. punkto – būtent tiek sudarė išleistos viršplaninės savivaldybių pajamos

Kriterijus Lietuva Latvija Estija

1. Infliacija* 2,7 2,7 1,3 4,0

2. Valdžios sektoriaus deficitas**

-3,0 -3,2 -1,2 -0,3

3. Valstybės skola**

60,0 40,7 40,7 10,1

4. Ilgalaikės palūkanų normos*

5,5 4,4 3,8 --

5. Valiutos kurso stabilumas*

+/-15,0 0,0 +/-1,0 --

Mastrichto kriterijų vykdymas 2013 m. balandį

* Proc. ** Proc. BVP.

Šaltinis: ECB, Eurostat, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Nebloga Mastrichto kriterijų vykdymo situacija nereiškia, kad artimiausius metus galima nieko neveikti

Ateinantis šildymo sezonas turėtų būti pigesnis negu praėjęs, tačiau naftos kainos gali pradėti kilti atsigaunant euro zonos ekonomikai

Valdžia ketina nuo 2014 m. kelti akcizus cigaretėms ir alkoholiui

Nacionalinio biudžeto mokesčių įplaukų surinkimas šiemet „braška“

Atsiranda papildomas lėšų poreikis, susijęs su Ūkio banko žlugimu ir galimomis kredito unijų problemomis

23-04-08


Kaip ir prognozavome, šiemet vidutinis darbo užmokestis auga kur kas sparčiau nei pernai

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (IV ketv., be IĮ, proc.)

8,5

10,9

19,1 18,5

13,0

-8,7

0,2

2,5 2,6

4,4

7,0(4,5)*

4,5(4,0)*

4,0

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Iketv.

2013P 2014P 2015P



23-04-08


MMA padidinimas neišprovokavo masinių atleidimų, tačiau neturėjo didelės įtakos ir vartojimui

Padidinus MMA, pradėta skaidyti etatus – ne visą darbo dieną dirbančiųjų dalis ūgtelėjo nuo 9,4 proc. ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį iki 10,0 proc. pirmąjį 2013 m. ketvirtį

Šešėlinius atlyginimus mokančiose įmonėse buvo padidintas legalus darbo užmokestis, tačiau sumažintas algos „vokelyje“ dydis

Vis dėlto didelė verslininkų dalis pakėlė MMA be išsisukinėjimų – tai atspindi vidutinio darbo užmokesčio statistika

23-04-08


Mūsų scenarijus – laipsniška paskolų portfelio plėtra

Metinis paskolų ir indėlių pokytis (proc.)

8,0

-5,0

9,6 8,0

31,6

40,7

20,5 22,6

-4,7

7,410,6

14,4

(5,0)*

5,0

(8,0)*

8,0

-13,8

39,7

-5,2

53,6

48,9 46,9

18,9

-7,6

2,05,4

4,0(4,0)*

7,0(7,0)*

-20

-10

0

10

20

30

40

50

60

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.I ketv.

2013P 2014P 2015P

Indėliai

Paskolos

2012 m. rodikliai pateikti be Ūkio banko.

2004-2007 m. ir 2008-2015 m. duomenys nėra griežtai palyginami dėl metodologijos skirtumų.

Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB banko prognozės.

23-04-08


Šiuo metu veikia daugybė taupymą indėliuose „atšaldančių“ veiksnių

Net ir mažėjant infliacijai, nominalios palūkanų normos už indėlius jai neprilygsta

Įdomesnės tampa santykinai rizikingos, bet ir „riebesnę“ grąžą žadančios investavimo alternatyvos

Gyventojai linkę indėlius laikyti iš įpročio, investuotojai – portfelio diversifikavimo tikslais

Ačiū už dėmesį!

http://www.youtube.com/SEBEKSPERTAI

Konferencijos vaizdo įrašas publikuojamas:

seb banko makroekonomikos apžvalga nr. 52

Economy & Finance

nacionalins

seb banko

seb banko

lr finans

europos komisija

statistikos

lietuvos bankas

lats