Energetikos sektoriaus ap valga

Makroekonomikos ap valga

Baltijos ali regionas

Vidmantas aferis +370 5 268 4598 vidmantas.saferis@hansa.lt

Maris Lauri +372 6 131 202 maris.lauri@hansa.ee

Mrti Kazks +371 7 445 859 martins.kazaks@hansabanka.lv2006 m. gruod io mn.

Rengiant i apvalg naudota mediaga i vairi toliau ivardint altini (kartu su altiniais, paimintais tekste ir inaose):

Lietuvos statistikos departamentas, Latvijos statistikos tarnyba, Estijos statistikos tarnyba, Eurostatas, Lietuvos energija, Lietuvos dujos, Latvenergo, Latvijas Gaze, Eesti Energija, Eesti Gaas, Nordpool ir Gazprom. Taip pat naudojami vairs iniasklaidoje skelbti straipsniai ir kitainformacija.

i apvalga apima Baltijos ali energetikos sistemas, susijusias problemas ir rizik. Jos tikslas nra pritarti arba nepritarti kokiam nors i vairi NVO arba valdios institucij pasilytam dokumentui.

Sutrumpinimai:CSBL - Latvijos centrin statistikos tarnybaES Europos SjungaESA - Estijos statistikos departamentasGKI - gamintoj kain indeksasSD - Lietuvos statistikos departamentasSVKI - suderintas vartotoj kain indeksasVKI - vartotoj kain indeksas

Energetikos problemos jau kelerius metus yra viso pasaulio dmesio centre. Ne iimtis ir Baltijos valstybs, nors j problemos kai kuriais atvejais skiriasi. Dl aukt energijos kain ir akivaizdios tikimybs, kad ateityje pritrks energijos itekli, i problema neinyks, bet tikriausiai sukels dar aktyvesnes diskusijas. Esamos diskusijos dl galimos naujos atomins elektrins Lietuvoje statybos Baltijos ali gyventojams atskleid energijos tiekimo problemas. Vis tik daugelis klausim yra labiau specifiniai atskiroms alims, kurie tik i pirmo vilgsnio gali pasirodyti nelabai svarbs vis Baltijos ali kontekste.

Energijos tiekimo u tikrinimas yra didel pasaulin problema: kai kurie analitikai mano, kad energijos itekliai iseks jau per ateinanius 20-30 met, o kit nuomone j uteks dar 100 met priek. Taiau kartu yra rizika, kad monopolistiniai tiekjai energija gali pasinaudoti kaip antao priemone kitose srityse, reikalaujant vairi nuolaid ar speciali slyg. Kita problema, kad energijos poreikis didja, o altiniai senka. Naftos kainos augimas, atskleids energetikos problemas, tik dabar sultjo, taiau tiekimo problemos neinyko. Prieingai, ES valstybs tik neseniai pradjo suprasti, kad ne tik naftos ir naftos produkt, bet ir gamtini duj tiekimas yra labai rimta problema. Vis dlto daniausiai vyrauja nacionaliniaiinteresai, o bendradarbiavim tarp ali sunku pasiekti. Be to, nereikt pamirti ir aplinkosaugos klausim.

Ekonomin rizika, susijusi su energetika, yra viena i svarbiausi ir tikriausiai sunkiausiai prognozuojam net ir nuomons apie prognozuojamus kain pokyius danaiskiriasi. Be klausim dl kainos ir esam altini Baltijos valstybms reikia sprsti ir kitas problemas: pati svarbiausia i j yra energijos tiekimo utikrinimas, taip pat efektyvus energijos naudojimas ir aplinkosaugos klausimai. Baltijos alims reikia pritaikyti ir kai kuriuos ES reglamentus (pvz., atverti energijos rinkas, siekti tam tikro atsinaujinaniosios energijos lygio bendrame elektros energijos sunaudojime1).

ioje apvalgoje trumpai aptariami energijos altiniai ir j naudojimas Baltijos alyse. Mes stengms atskleisti galimas su energija susijusias problemines sritis ir rizik. Mes nelieiame politini klausim (pvz., valstybs energetikos politikos), technologij pokyi arba aplinkosaugos klausim, kurie taip pat yra labai susij su energijos gamyba ir naudojimu. ios ap valgos tikslas pateikti pagrindin informacij ir ini, kurios turt padti besidomintiems asmenims sekti debatus energijos klausimais, vykstanius Baltijos alyse.

1 Iki 2010 m. Lietuvai reikia pasiekti 7% (2004 m. buvo 3,5%)atsinaujinanios energijos dal bendrame energijos suvartojime, Latvijai 49,3% (47,1%), o Estijai 5,1% (0,6%).

1. Kelios pastabos apie Baltijos energetikos sektoriBaltijos energijos rinka skiriasi nuo likusios ES dalies daugiausia dl to, kad i rinka yra labiau susijusi ne su ES, o su Rusijos (NVS) energetikos sistemomis. Baltijos valstybs dujas gali gauti tik i Rusijos ir dl to visikai priklauso nuo monopolins Gazprom bendrovs. Naftotiekis jungia Lietuv su Latvija ir kitoje pusje su Rusija, taiau jungi su kitomis alimis nra. Nors naftos produktus galima transportuoti ir kit ri transporto priemonmis, i pagrindin jungtis su Rusija reikia pasilos ir kain rizikos egzistavim.

Baltijos ali elektros tinklai yra sujungti tarpusavyje ir su Rusija, taiau gerokai prastesn Rusijos elektros tinklo technin kokyb taip pat kelia tam tikr rizik Baltijos alims. Be to, tai reikia, kad egzistuoja ir energijos tiekimo patikimumo rizika: pvz., jeigu visoms Baltijos alims vienu metu pritrkt vietins elektros energijos, j importuoti bt sunku. Nuo gruod io 4 d. pradjo veikti Estijos ir Suomijos kabelis "Estlink", jros dugnu tiesiogiai sujungs Baltijos ir iaurs ali elektros energijos sistemas. Kadangi iame projekte dalyvauja visos trys Pabaltijo valstybs2, tiekimo rizika turt sumati, be to, atsiraseksporto galimyb3.

Trij Baltijos valstybi energetikos sistemos, bdamos tarpusavyje sujungtos ir kartu maos Europos kontekste, yra gana skirtingos, ir dl to taip pat kyla vairi problem. Iki iol tai buvo viena i prieasi, kodl alys maaibendradarbiavo. Energetikos politika yra saugumo ir nacionalinio nepriklausomumo aspektas, kuriuo vairs politikai ir ekonomins jgos praeityje gana danai naudojosi. Nors atrodo, kad is aspektas vis dar vyrauja su energetika susijusiose diskusijose, didjanios problemos ir bsima rizika sustiprino trij valstybi bendradarbiavim energetikos sektoriuje.

Visos trys Baltijos energijos rinkos yra labai koncentruotos4. Tokia padtis vadinama natralia monopolija, kadangi yra neefektyvu turti kelias mones, veikianias vienoje konkreioje srityje dl maos rinkos ir dideli pastovij kat. Dl to, atsivrus Baltijos energijos rinkoms, vietinse rinkose nauj tiekj gali neatsirasti, o,

2 Kabel eksploatuoja bendrov AS Nordic Energy Link, kurioje Eesti Energija dalis yra 39,9%, Latvenergo 25%, Lietuvos energijos 25% ir Suomijos Pohjalan Voima bei Helsingin Energija kartu 10,1%. 3 Kadangi iaurs valstybi elektros kainos yra didesns u Baltijos ali, galima tiktis eksporto atsiradimo, o importas galimas tik tuo atveju, jeigu vykt ypating pasikeitim. 4 Pavyzdiui, didiausias elektros tiekjo rinkos dalis Estijoje -93%, Latvijoje 91,1%, o Lietuvoje 78,6% (2004 m.).

Energijos altini, gamybos ir sunaudojimo Baltijos alyse ap valgaBaltijos regiono ap valga 2006 12 01

Vidmantas aferis +370 5 268 4598 vidmantas.saferis@hansa.lt

Maris Lauri +372 6 131 202 maris.lauri@hansa.ee

Mrti Kazks +371 7 445 859 martins.kazaks@hansabanka.lv

Vidmantas aferis +370 5 268 4598 vidmantas.saferis@hansa.lt

-4-

stiprjant bendradarbiavimui, rink atvrimas gali paskatinti susijungimus arba bendradarbiavim.

Energijos sunaudojimas labai priklauso ne tik nuo ekonomikos padties ir augimo, jam poveik daro ir techniniai procesai, politiniai sprendimai ir oro slygos. Kadangi pastarosios gali padaryti labai stipr poveik kai kuri energijos ri naudojimui, energijos naudojim verta nagrinti ne vieneri met, o ilgalaiks perspektyvos kontekste5.

2. Energijos altiniaiVietiniai energijos altiniai Baltijos valstybse yra menki. Lietuvoje pagrindinis pirmins energijos altinis yra atomin energija6. Kitose alyse pagrindiniai vietiniai altiniai yra skaln alyva (Estijoje), mediena ir medienos produktai (Estijoje ir Latvijoje) ir hidroenergija (Latvijoje). Vjo energijos, durpi (Estijoje ir Latvijoje) bei vietins alios naftos (Lietuvoje) naudojimas yra nedidelis, taiau vietiniu lygmeniu svarbus. is gana trumpas energijos altini sraas liudija kit ri energijos importo poreik: gamtini duj, alios naftos ir naftos produkt bei elektros (Latvijoje).

Priklausomyb nuo importo yra did iausia Latvijoje, nors 2005 m. ji sumajo (2004 m. jis siek 63,5%, o 2005 m. 57,4%). is lygis virija ES vidurk (2004 m. 50,5%; patikim duomen 2005 m. nra). Latvijos padtis panai Suomijos, Vengrijos, Vokietijos ir Slovakijos. Lietuvoje priklausomyb nuo importo, kuri yra iek tiek maesn nei Latvijoje (2005 m. 57,1%), iaugo (2004 48%), nes j lemia Maeiki naftos perdirbimo gamyklos darbo intensyvumas. Estija ES kontekste yra maa energijos importuotoja (2005 m. 27,5%, 2004 m. 28,5%; u j maesns yra tik Did ioji Britanija, Lenkija ir ekija; o Danija yra energijos pertekli eksportuotoja). Estija

5 Oro slygos didiausi poveik daro ilumos ir elektros energijos naudojimui. Dl to gana iltos pastarj met iemos reikia, kad ilumos energijos buvo suvartota maiau.6 Taiau uranas yra importuojamas (iuo metu i Rusijos).

importuoja naftos produktus ir gamtines dujas, bet dl vietins skaln alyvos io importo dalis sunaudojime yra gana nedidel.

Kaip minjome, energijos itekli srityje Baltijos valstybs labai priklauso nuo Rusijos. Rusija tiekia Baltijos valstybms gamtines dujas, ali naft, kuri Lietuvoje naudojama naftos produktams gaminti, ir nema dal naftos produkt. Pastaruosius galima importuoti ir i kit ali. Lietuva tiekia Baltijos valstybms (o taip pat ir Ukrainai bei Lenkijai) naftos produktus, taiau didioji Maeiki naftos produkcijos dalis parduodama Vakarams. Kadangi Baltijos valstybms degalus daugiausia tiekia Maeiki nafta, tai jeigu i bendrov susiduria su problemomis, j atsiranda ir visose trijose Baltijos alyse. Estija ir Latvija eksportuoja medien ir medienos produktus taip pat ir energijos reikmms (ildymui). Estija taip pat eksportuoja skaln alyv ir durpi produktus.

Kadangi Latvija stokoja gamybini pajgum, o vidaus pasiloje dominuoja hidroenergija, kuri vis dlto priklauso nuo oro slyg, Latvijai tenka importuoti elektr i Lietuvos, Estijos arb