2012 m. balandþio 28 d.

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûrossergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruo-menëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir dar-bai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mumsapie Këdainiø kraðto ðviesuolius.

Norime, kad apie tokius þmones þinotø,vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës

semtøsi tiek jaunuomenë,tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai.

Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiøEl. paðtu raredakcija@ra.w3.lt

Teirautis redakcijos tel. 56 511

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012

Kraðto ðviesuoliai

/Nukelta á 3 psl./

Menininkiø darbai iðsiverþë iðklasikiniø dailës rëmø

Auðra MALINAUSKIENË

Geguþës pradþioje dGeguþës pradþioje dGeguþës pradþioje dGeguþës pradþioje dGeguþës pradþioje dvi këdainietës Rasa ÈERNECKIvi këdainietës Rasa ÈERNECKIvi këdainietës Rasa ÈERNECKIvi këdainietës Rasa ÈERNECKIvi këdainietës Rasa ÈERNECKIENË ir Jurgita GRENË ir Jurgita GRENË ir Jurgita GRENË ir Jurgita GRENË ir Jurgita GRIGARIGARIGARIGARIGARIIIIIENË atidarys pirmàjà bendrà savo darbø ið odos irENË atidarys pirmàjà bendrà savo darbø ið odos irENË atidarys pirmàjà bendrà savo darbø ið odos irENË atidarys pirmàjà bendrà savo darbø ið odos irENË atidarys pirmàjà bendrà savo darbø ið odos irkeramikos parodà. Ikikeramikos parodà. Ikikeramikos parodà. Ikikeramikos parodà. Ikikeramikos parodà. Iki tol tol tol tol tol menininkës nedideles personalines parodas buvo surengusios nedidukëje galerijoje Dailës mokykloje, kuriojemenininkës nedideles personalines parodas buvo surengusios nedidukëje galerijoje Dailës mokykloje, kuriojemenininkës nedideles personalines parodas buvo surengusios nedidukëje galerijoje Dailës mokykloje, kuriojemenininkës nedideles personalines parodas buvo surengusios nedidukëje galerijoje Dailës mokykloje, kuriojemenininkës nedideles personalines parodas buvo surengusios nedidukëje galerijoje Dailës mokykloje, kuriojejos baigë suaugusiøjø dailës studijà. Kadangi abi moterys yra Këdainiø tautodailininkø sàjungos draugijos narës, jos kartu sujos baigë suaugusiøjø dailës studijà. Kadangi abi moterys yra Këdainiø tautodailininkø sàjungos draugijos narës, jos kartu sujos baigë suaugusiøjø dailës studijà. Kadangi abi moterys yra Këdainiø tautodailininkø sàjungos draugijos narës, jos kartu sujos baigë suaugusiøjø dailës studijà. Kadangi abi moterys yra Këdainiø tautodailininkø sàjungos draugijos narës, jos kartu sujos baigë suaugusiøjø dailës studijà. Kadangi abi moterys yra Këdainiø tautodailininkø sàjungos draugijos narës, jos kartu sukolegomis dalyvaudavo bendrose ataskaitinëse parodose.kolegomis dalyvaudavo bendrose ataskaitinëse parodose.kolegomis dalyvaudavo bendrose ataskaitinëse parodose.kolegomis dalyvaudavo bendrose ataskaitinëse parodose.kolegomis dalyvaudavo bendrose ataskaitinëse parodose.

Kûrëjas R. Èerneckienæ (kairëje) ir J. Grigarienæ draugystei suvedë studijos Dailës mokykloje ir... ðuo Èika. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

2012 m. balandþio 28 d.2 popietei

„Ið praeities atskamba þodis,„Ið praeities atskamba þodis,„Ið praeities atskamba þodis,„Ið praeities atskamba þodis,„Ið praeities atskamba þodis,perpildytas gyvenimo prasmiø,perpildytas gyvenimo prasmiø,perpildytas gyvenimo prasmiø,perpildytas gyvenimo prasmiø,perpildytas gyvenimo prasmiø,prisodrintas tikrovës spalvø irprisodrintas tikrovës spalvø irprisodrintas tikrovës spalvø irprisodrintas tikrovës spalvø irprisodrintas tikrovës spalvø iratspalviø. Þodþio skambesysatspalviø. Þodþio skambesysatspalviø. Þodþio skambesysatspalviø. Þodþio skambesysatspalviø. Þodþio skambesyspasislepia didþiausiame visøpasislepia didþiausiame visøpasislepia didþiausiame visøpasislepia didþiausiame visøpasislepia didþiausiame visølaikø stebukle – knygoje.“ Ðiaislaikø stebukle – knygoje.“ Ðiaislaikø stebukle – knygoje.“ Ðiaislaikø stebukle – knygoje.“ Ðiaislaikø stebukle – knygoje.“ Ðiaisþodþiais lopðelio-darþelioþodþiais lopðelio-darþelioþodþiais lopðelio-darþelioþodþiais lopðelio-darþelioþodþiais lopðelio-darþelio„V„V„V„V„Vyturëlis“ socialinë pedagogëyturëlis“ socialinë pedagogëyturëlis“ socialinë pedagogëyturëlis“ socialinë pedagogëyturëlis“ socialinë pedagogëRamunë Linkevièienë pradëjoRamunë Linkevièienë pradëjoRamunë Linkevièienë pradëjoRamunë Linkevièienë pradëjoRamunë Linkevièienë pradëjopopietæ, skirtà Tpopietæ, skirtà Tpopietæ, skirtà Tpopietæ, skirtà Tpopietæ, skirtà Tarptautineiarptautineiarptautineiarptautineiarptautineivaikø knygos dienaivaikø knygos dienaivaikø knygos dienaivaikø knygos dienaivaikø knygos dienai.....

Ji supaþindino su projektu„Mes ið vaikiðkos knygelës“, papa-sakojo, kaip gimë darbo idëja, kaipvyko kûrybinis procesas, kuriamedalyvavo visø grupiø ugdytiniai irpedagogai. Ástaigoje buvo sureng-ta vaikø pieðiniø ir aplikacijos dar-bø paroda. Vaikø darbeliuose at-sispindëjo jø mëgstamiausiø pasa-kø veikëjai: „Viðtytë ir gaidelis“,„Raudonkepuraitë“, „Pagrandu-kas“, „Varlë keliauninkë“ ir kt.

Nuoðirdþiai bendravo

Paminëti ðios svarbios dienos,pabûti drauge su maþaisiais atvy-ko vieðnia ið M. Daukðos vieðosiosbibliotekos Vaikø literatûros sky-riaus vedëja Danguolë Juknevièie-në. Ji nuoðirdþiai bendravo, skaitëpasakas, eiles ir atsakinëjo á pateik-tus klausimus bei pabrëþë, kad ðie-met vaikø knygos diena ypatinga

Skatino vaikus mylëti knygà

tuo, kad sutampa su H. K. Ander-seno 190 metø jubiliejumi.

Renginio metu buvo primin-ta ir pasaka „Bjaurusis anèiukas“,aptarta, kodël vienos knygutësdþiaugiasi savo skaitytojais, o ki-tos verkia. Renginio pabaigojebibliotekininkë D. Juknevièienëáteikë padëkos raðtus maþiesiemsdailininkams ir pedagogams.

Suartino veikla

Lopðelá-darþelá „Vyturëlis“

su biblioteka suartino veikla, vai-kø kûrybiniai darbai puoðia bib-liotekà. Ðiuo metu paroda „Mesið vaikiðkos knygelës“ galëjo pasi-dþiaugti ir bibliotekos lankytojai.

Sakoma, kad kambarys beknygø – kaip be langø. Todël vie-nas ið svarbiausiø tikslø yra tobu-linti savarankiðko darbo su knygaágûdþius, skiepyti meilæ knygai.

Daiva ÈESAITË,lopðelio-darþelio „Vyturëlis“

prieðmokyklinio ugdymo pedagogë

Ið susitikimo lopðelyje-darþelyje „Vyturëlis“ su bibliotekininke D. Juknevièiene.

Skaitytojo balsas

Ar Jûs viskà þinote apie savo sveikatà?Apie blogëjanèià gyventojø sveikatà

liudija nemaþëjanèios eilës prie gydytojø ka-binetø, þymiai padidëjæs blogai besijauèian-èiø jaunø þmoniø skaièius, nuo streso iðse-kæ darbingo amþiaus þmoniø veidai. Ðie ro-dikliai verèia susimàstyti ir pradëti rûpintisligø profilaktika. Taèiau norint iðsitirti svei-katà nepakanka pasimatuoti kraujospûdá,pasidaryti ðirdies kardiogramà ar biochemi-nius kraujo tyrimus. Tam reikia atlikti ir kom-piuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà,kuri atskleidþia visus uþslëptus, ûmius ir lë-tinius procesus.

Kompiuterinæ funkcinës sveikatos diag-nostikà jau septynerius metus atlieka Kaunonatûralios medicinos konsultacijø ir diagnos-tikos centras „Þoliø salonas“. Ðia paslauganaudojasi þmonës ið ávairiø Lietuvos miestø,uþsienyje gyvenantys lietuviai.Kompiuterinë funkcinës sveikatosdiagnostika: kas tai?

Pirmà kartà skaitantiems norëtume pa-brëþti, kad ðios diagnostikos metu yra mato-ma kiekvieno organo ir visø sistemø veikla.Pateikiama informacija, kokiose kûno vieto-se yra sutrikimø, vystosi ligos, vyksta uþde-

giminiai procesai, audiniø pakitimai. Visi duo-menys matomi judesyje. Stebima, kaip funk-cionuoja smegenys, skrandis, plauèiai, skyd-liaukë, inkstai, ðirdis, þarnynas, kokia stubu-ro ir sànariø bûklë, hormoninës sistemosveikla, ar yra kirminø, virusø, kurie sukelialëtines ligas, alergijas ir chroniðkà nuovargá.Tikrinama, ar organizme neatsirado nesvei-kø, iðsigimusiø làsteliø ir t. t.

Nauda – neabejotinaNauda – neabejotinaNauda – neabejotinaNauda – neabejotinaNauda – neabejotinaDidelis kompiuterinës funkcinës svei-

katos diagnostikos privalumas prieð kitasdiagnostines programas yra tas, kad orga-nizme vykstantys pakitimai fiksuojami jauankstyvoje stadijoje, kai dar nieko neskau-da. O sudëtingais atvejais, kai þmogø var-gina skausmai ir ne viena liga, ðios diag-nostikos pagalba galima greièiau nustatytinegalavimo prieþastis ir skirti efektyvesnágydymo bûdà ar negaiðtant laiko nukreiptireikalingo specialisto konsultacijai. Todël irprofilaktiðkai, ir ásisenëjusiø negalavimø at-veju funkcinë diagnostika atneð neabejoti-nos naudos kiekvienam. Tad kvieèiame vi-sus – maþus ir didelius – daugiau suþinotiapie save.

Geguþës 3 d. (ketvirtadiená) kompiuterinë funkcinës sveika-tos diagnostika bus atliekama Këdainiuose,

vieðbutyje-restorane „Grëjaus namas“ (Didþioji g. 36).Registracija telefonu 8 682 40 857 darbo dienomis nuo 9 iki 19 val.

Priimami tik ið anksto uþsiregistravusieji. Iki pasimatymo!

Irma BAJORÛNË

Gydymo ástaigoje sutikæ baltuGydymo ástaigoje sutikæ baltuGydymo ástaigoje sutikæ baltuGydymo ástaigoje sutikæ baltuGydymo ástaigoje sutikæ baltuchalatu vilkintá þmogø þinome,chalatu vilkintá þmogø þinome,chalatu vilkintá þmogø þinome,chalatu vilkintá þmogø þinome,chalatu vilkintá þmogø þinome,kad tai gydytojas ar slaugytoja,kad tai gydytojas ar slaugytoja,kad tai gydytojas ar slaugytoja,kad tai gydytojas ar slaugytoja,kad tai gydytojas ar slaugytoja,besirûpinantys mûsø sveikata.besirûpinantys mûsø sveikata.besirûpinantys mûsø sveikata.besirûpinantys mûsø sveikata.besirûpinantys mûsø sveikata.O koks tai þmogus?O koks tai þmogus?O koks tai þmogus?O koks tai þmogus?O koks tai þmogus?Kà jis veikia, kai po darboKà jis veikia, kai po darboKà jis veikia, kai po darboKà jis veikia, kai po darboKà jis veikia, kai po darbonusivelka chalatà? Kokie jonusivelka chalatà? Kokie jonusivelka chalatà? Kokie jonusivelka chalatà? Kokie jonusivelka chalatà? Kokie jopomëgiaipomëgiaipomëgiaipomëgiaipomëgiai, kaip jis þvelgia á, kaip jis þvelgia á, kaip jis þvelgia á, kaip jis þvelgia á, kaip jis þvelgia ágyvenimà ir aplinkà?gyvenimà ir aplinkà?gyvenimà ir aplinkà?gyvenimà ir aplinkà?gyvenimà ir aplinkà?

Atskleisti tai Këdainiø ligoni-nës medikams pasiûlyta per Dai-lës mokykloje surengtas kûrybines

Intriga Kas slypi uþ balto medikø chalato?

Padëjo administracija

Ligoninës administracija pa-rûpino nebenaudojamø chalatø,tekstilei tinkamø daþø. Á kûrybi-nes dirbtuves susirinko apie 20 li-goninës darbuotojø. Pirminës

Gydytoja V. Lukoðienë (kairëje): „Dekoruodama chalatà norëjau parodyti, koks trapus yra gyvenimas, ir priminti,kad medikas padeda pratæsti gyvenimo linijà.“

dirbtuves, kuriø metu á medikochalatà siekta paþvelgti kaip á sa-viraiðkos priemonæ.

Paþvelgë kitaip

„Baltas chalatas ápareigojamedikà atlikti darbà, atribojanuo jausmø, ðiek tiek – nuo as-menybës, – pastebëjo kûrybiniødirbtuviø idëjos autorë, ligoni-nës administratorë ryðiams suvisuomene Jorûnë Liutkienë. –Pasiûlëme dekoruojant chalatàatskleisti savo kûrybiðkà asme-nybæ, parodyti individualias sa-vybes.“

sveikatos prieþiûros centro medi-kai chalatus graþino padedamiKëdainiø suaugusiøjø mokymocentro dailës studijos vadovø, ki-tø ástaigø medikai prie idëjos pri-sidëjo savarankiðkai.

Kûryboje atsiskleidþiaasmenybë

Gydytoja Vilma Lukoðienëdekoruodama chalatà sakë norë-jusi parodyti, koks trapus yra gy-venimas, ir priminti, kad medikaspadeda pratæsti gyvenimo linijà.Tokiai minèiai iðreikðti gydytojapasirinko pienës ávaizdá.

„Baltas chalatas nepaslepiaþmogaus, tik ápareigoja riboti jaus-

mus ir emocijas“, – sakë gydytoja.Darbe ji kasdien vilki baltà

chalatà, kuris vis dar papuoðtasValentino dienà dovanota ðirdele.

Nors pasiûlymu spalvomisparodyti mediko asmenybæ susi-viliojo nedaug ligoninës darbuo-tojø, pabandþiusios tai padarytimedikës liko patenkintos kûrybi-niu procesu ir bendravimu su ko-legomis.

Ávairiø Këdainiø rajono gydy-mo ástaigø medikø „prakalbinti“chalatai kolegoms pristatyti Kë-dainiø kultûros centre ten vyku-sios Medikø dienos ðventës metu.Vëliau jiems turëtø bûti rasta tin-kama vieta ástaigose.

Su tapymo ant tekstilës technika medikes supaþindino Dailës mokyklosdirektorë V. Burbulienë (treèia ið kairës).

/Nuotr. autorës/

2012 m. balandþio 28 d.

popietei3

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Kraðto ðviesuoliai“ remia

Apipavidalins nuotraukomis

Geguþës 4 dienà 17 val. Dau-giakultûriame centre ávyksianèia-me parodos „Meilei, jaunystei,draugystei...“ atidaryme J. Griga-rienë ir R. Èerneckienë pristatysmaþdaug po tris deðimtis savo kû-riniø. Èia bus eksponuojamos Ra-sos sukurtos originalios, ávairausdydþio odinës rankinës bei papuo-ðalai ir savito stiliaus, dekoratyvûsir funkcionalûs Jurgitos kerami-kos dirbiniai.

„Ði bendra mûsø paroda bussavotiðkai neáprasta, nes darbø fo-nu taps jaunos kraðtietës MonikosDovidaitës nuotraukos, kurioseuþfiksuoti mano ir Rasos kûri-niai“, – sakë J. Grigarienë.

Moterys neslëpë, kad prieðpirmàjà bendrà jødviejø parodàjos gerokai jaudinasi.

„Këdainiai – nedidelis mies-tas, kuriame visi vienas kità paþás-ta. Todël mums yra svarbi kitøþmoniø nuomonë ir vertinimai“,– prisipaþino Rasa.

Pagerëjo darbø kokybë

Abi paðnekovës sutartinaitvirtina, kad dabartiniai jø darbai,kurie bus pristatyti parodoje, yraþymiai geresni, ádomesni, graþes-ni ir brandesni nei sukurti pirmai-siais jø kûrybinës veiklos metais.

„Matau, kad dabartiniai ma-no dirbiniai þymiai skiriasi nuo tø,kuriuos sukurdavau prieð keletàmetø, kai baigiau suaugusiøjø dai-lës studijà. Pasikeitë keraminiø fi-gûrëliø formos, detalës, spalvinëgama. Turbût labiau prisijaukinaubaltàjá molá ir ávairesnes spalvas“,– sakë J. Grigarienë.

Atsirado nuolatiniø klientø

R. Èerneckienë pasakojo,kad ið pradþiø jos darbeliai buvonedidukai – odinës apyrankës, ku-rias prieð kelerius metus ji parda-vinëdavo Kaziuko mugëje Vilniu-je. Jos kolegë J. Grigarienë – taippat nuolatinë ðios mugës dalyvë.

„Po to á ðià mugæ jau veþiauir rankines, taèiau pirmøjø metøpatirtis sostinëje buvo baisi. „Slëp-davomës“ uþ kitø prekiautojø nu-garø, nes galvojome, kad mûsødarbai prastesni. Taèiau nepaisantmûsø baimës, pamaþu atsirado visdaugiau pirkëjø, o kai kurie jø ta-

po nuolatiniais mûsø klientais“, –atviravo R. Èerneckienë.

Á mugæ nebevaþiavo

Ðiemet menininkës savo dar-bø jau nebeveþë á Kaziuko mugæ,nes visus kûrinius kaupë artëjan-èiai parodai, kuriai pasibaigus pa-geidaujantys galës ásigyti ðiø mo-terø keramikos ir odinës galante-rijos dirbiniø.

„Mûsø darbai – vienetiniai,todël fiziðkai nebûtume galëjæ jøpridaryti tiek daug, kad uþtektø irmugei, ir parodai. Juk nesame ko-operatyvas, masiniu bûdu kepan-tis gaminius“, – sakë Rasa.

Bûna nesëkmingø dienø

Be to, Jurgitos teigimu, ji nie-kada nebûna garantuota, kiek su-kurtø molio dirbiniø pavyks sëk-mingai „iðkepti“. Mat á kepimokrosná dëdama kiekvienà paèiosrankomis suðildytà ir su meile pa-gamintà kûriná, ji neþino, kà ið josiðtrauks.

„Bûna tokiø nesëkmingø die-nø, kad visi darbai nueina ðuniui antuodegos, nes tiesiog sudega krosny-je“, – prisipaþino J. Grigarienë.

Padràsino imtis tapybos

R. Èerneckienës teigimu,anksti iðëjus á pensijà atsiradodaug laisvo laiko, kurá ji pirmiau-sia skyrë naujo namo sienø puo-ðybai, o vëliau ir baldø dekoravi-mui. tuðèias namo sienas Rasa pa-maþu uþpildë paèios tapytais irsiuvinëtais paveikslais.

„O kai namuose nebetilpo pa-veikslai, su jais pradëjau vaþinëtipo muges“, – sakë menininkë.

Beje, pirmasis meniðkà Rasosprigimtá pastebëjo Këdainiø tau-todailininkø draugijos pirminin-kas, skulptorius Julius Urbanavi-èius, kuris padràsino jà rimtai im-tis tapybos. Netrukus paðnekovëëmë mokytis Dailës mokyklos su-augusiøjø studijoje.

Maþuose netelpa mintys

Prieð keletà metø këdainietëëmësi odiniø papuoðalø, o prieð ket-verius metus – ir rankiniø kûrimo.

„Man patinka dideli daiktai,nes maþuose netelpa mintys. Ma-tyt, todël nuo gana stambiø apy-rankiø perëjau prie rankiniø ga-mybos, nes èia daugiau vietosfantazijai pasireikðti“, – ðypsosiR. Èerneckienë.

Anot moters, visas rankinesji kuria kaip sau, nes jos pirmiau-sia turi patikti paèiai, todël ji ven-gia uþsakymø. Beje, absoliuèiai vi-sus savo gaminius – rankines ir pa-puoðalus ið italiðkos odos, Rasasiuva rankomis, nenaudodama jo-kiø siuvimo maðinø. O idëjø savokûriniams ji parsiveþa ið kelioniø,todël darbuose dominuoja Afri-kos, Indijos ir kitø ðaliø motyvai.

Ieðko originaliø darbø

R. Èerneckienë tvirtina, kadjai svarbiausia yra ne specialistønuomonë apie jos odos dirbinius,bet tai, kad þmonëms patinka joskûriniai.

„Galbût kitam ir ne prie ðir-dies mano rankinës ar papuoða-lai, taèiau labai dþiaugiuosi, kadmoterys juos vertina, todël norë-damos visiðko iðskirtinumo ir ori-ginalaus stiliaus, jos perka pas ma-ne“, – prisipaþino Rasa.

Sulaukë kritiniø pastabø

„Jeigu rimti specialistai irdailës dëstytojai pamatytø manoir Jurgitos darbus, galbût ir pasa-kytø, kad mes dirbame ne pagalklasikines meno taisykles. Taèiaumes darome taip, kaip mums at-rodo geriausiai, nes nesameáspaustos á standartinius rëmus“,– kalbëjo Rasa.

„Mes eksperimentuojame,todël kaskart bandome gamintikaþkà naujo, neáprasto, nes mûsønevarþo taisyklës. Tiesa, kartà mu-gëje prie manæs priëjo dailës da-lykø dëstytojas ir paklausë, kodël

mano darbai sukurti ið baltojo mo-lio, kuris nebûdingas lietuviðkomstradicijoms. Atsakiau, kad man la-bai patinka baltasis molis, o rudo-jo nemëgstu. Vyriðkis pabrëþë,kad privalau kurti ið rudojo mo-lio, nes esu lietuvë. Tada mane uþ-stojo Rasa ir pirkëjai, o specialis-tas pasitraukë ganëtinai nusimi-næs“, – pasakojo Jurgita.

Darbams nepieðia eskizø

Paðnekovë prisipaþino, kadkritiko pastabos jos neiðgàsdino irneatbaidë nuo kûrybos ið baltojomolio. Iki ðiol J. Grigarienë dirbasu ukrainietiðku baltuoju moliu iritaliðka glazûra. O jos, kaip ir ko-legës, darbai keliauja po visà pa-saulá.

„Vaikystëje didþiausia manosvajonë buvo turëti maþà menokûriniø parduotuvëlæ. Kadangigyvenau kaime, ten niekas apiemenus nekalbëjo, todël labaidþiaugiuosi, kad man pavyko benttaip prisiliesti prie meno, kuriamákvëpimo semiuosi visur – kelio-nëse po ávairias pasaulio ðalis, jo-gos uþsiëmimuose, kuriuos lan-kau, ið knygø“, – kalbëjo Jurgita.

Beje, abi menininkës savodarbams nepieðia eskizø, tiesiogkiekviena ima savo medþiagà árankas, kuriose ir gimsta savito sti-liaus kûriniai.

Dar norëtø pasimokyti

„Tik pati dirbdama suprantu,kà ir kaip reikia daryti, tada di-dþiuojuosi, kad mano eksperi-mentas pavyko. Manau, kad dar-bo proceso metu paèiam kûrëjuipraktiðkai reikia suþinoti daugeládalykø“, – kalbëjo J. Grigarienë.

Vis dëlto standartus ir taisyk-

les lauþanèios menininkës Rasa irJurgita svajoja apie profesiona-laus meno studijas, kuriø metu josið dëstytojø ir menininkø galëtøpasisemti naujø þiniø ir patirties.

Moterys laukia mûzos

„Darbams mus ákvepia mû-za, todël jeigu nei mûzos, neinuotaikos nëra, abi neuþsiimamekûryba“, – sakë J. Grigarienë.

„Taip nenukenèia mûsø dirbi-niø kokybë, nes kiekvienà daiktà ga-miname kruopðèiai, su meile ir fan-tazija“, – sakë R. Èerneckienë.

Beje, menininkiø darbai ke-liauja ne tik á muges, bet ir á gale-rijas. Jurgitos keramikos dirbiniøgali ásigyti kaunieèiai ir ðiaulieèiai,o Rasos rankiniø – këdainieèiai se-namiestyje veikianèiose „Umos“dirbtuvëlëse.

Susipaþino dailës studijoje

„Nors abi gyvename gretimo-se gatvëse, bet susitikome ir susi-paþinome Dailës mokykloje, kurmus rimtai draugystei suvedë…ðuo. Daþnai pas draugæ vaþinëda-vau viena ið Këdainiø gatveliø, ku-rioje mano automobiliui á padan-gà vis bandydavo ákàsti nedidukasðuo. Kartà studijoje Rasai pasako-jau apie tà piktà ðuniukà, tuometRasa prisipaþino, kad tas piktuo-lis yra jos augintinis. Taip mes irsusidraugavome“, – juokësi J. Gri-garienë.

J. Grigarienë ir R. Èernec-kienë – pirmosios Dailës mokyk-los suaugusiøjø studijos laidos ab-solventës, mokësi tapybos, kera-mikos, tekstilës paslapèiø. Dabarjos ne tik artimos draugës, bet irbendramintës, besiruoðianèiospirmajai bendrai parodai.

/Atkelta ið 1 psl./

Kai kuriose R. Èerneckienës sukurtose rankinëse dominuoja afrikietiðki motyvai.

Ðie J. Grigarienës keramikos darbai bus eksponuojami parodoje.

Menininkiø darbai iðsiverþë ið klasikiniø dailës rëmø