2012 m. birþelio 16 d.

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI Kraðto ðviesuoliai

/Nukelta á 3 psl./

Justina ÐVEIKYTË

Sunkûs vakarëjanèios saulës spinduliaiSunkûs vakarëjanèios saulës spinduliaiSunkûs vakarëjanèios saulës spinduliaiSunkûs vakarëjanèios saulës spinduliaiSunkûs vakarëjanèios saulës spinduliai, krentantys ant Eifelio bokðto, Luvro muziejaus iðkarpa ar Eliziejaus laukø panorama – daugelis, krentantys ant Eifelio bokðto, Luvro muziejaus iðkarpa ar Eliziejaus laukø panorama – daugelis, krentantys ant Eifelio bokðto, Luvro muziejaus iðkarpa ar Eliziejaus laukø panorama – daugelis, krentantys ant Eifelio bokðto, Luvro muziejaus iðkarpa ar Eliziejaus laukø panorama – daugelis, krentantys ant Eifelio bokðto, Luvro muziejaus iðkarpa ar Eliziejaus laukø panorama – daugelisðitaip ásivaizduoja tobulà atvirukà, atsiøstà ið Prancûzijos ðirdimi vadinamo Paryþiaus. Uþsisvajojote? Ne be reikalo – juk milijonai turistøðitaip ásivaizduoja tobulà atvirukà, atsiøstà ið Prancûzijos ðirdimi vadinamo Paryþiaus. Uþsisvajojote? Ne be reikalo – juk milijonai turistøðitaip ásivaizduoja tobulà atvirukà, atsiøstà ið Prancûzijos ðirdimi vadinamo Paryþiaus. Uþsisvajojote? Ne be reikalo – juk milijonai turistøðitaip ásivaizduoja tobulà atvirukà, atsiøstà ið Prancûzijos ðirdimi vadinamo Paryþiaus. Uþsisvajojote? Ne be reikalo – juk milijonai turistøðitaip ásivaizduoja tobulà atvirukà, atsiøstà ið Prancûzijos ðirdimi vadinamo Paryþiaus. Uþsisvajojote? Ne be reikalo – juk milijonai turistøpasiryþæ mokëti tûkstanèius eurø, kad bent trumpam galëtø atvykti á ðá meilës miestà. O ðtai 24-eriø metø këdainietë Inga pasiryþæ mokëti tûkstanèius eurø, kad bent trumpam galëtø atvykti á ðá meilës miestà. O ðtai 24-eriø metø këdainietë Inga pasiryþæ mokëti tûkstanèius eurø, kad bent trumpam galëtø atvykti á ðá meilës miestà. O ðtai 24-eriø metø këdainietë Inga pasiryþæ mokëti tûkstanèius eurø, kad bent trumpam galëtø atvykti á ðá meilës miestà. O ðtai 24-eriø metø këdainietë Inga pasiryþæ mokëti tûkstanèius eurø, kad bent trumpam galëtø atvykti á ðá meilës miestà. O ðtai 24-eriø metø këdainietë Inga KAÈINSKAKAÈINSKAKAÈINSKAKAÈINSKAKAÈINSKAIIIIITËTËTËTËTË,,,,,jau djau djau djau djau dvejus metus gyvenanti magiðkame Europos kampelyje, dràsiai sako: „Paryþius mane prisijaukino.“vejus metus gyvenanti magiðkame Europos kampelyje, dràsiai sako: „Paryþius mane prisijaukino.“vejus metus gyvenanti magiðkame Europos kampelyje, dràsiai sako: „Paryþius mane prisijaukino.“vejus metus gyvenanti magiðkame Europos kampelyje, dràsiai sako: „Paryþius mane prisijaukino.“vejus metus gyvenanti magiðkame Europos kampelyje, dràsiai sako: „Paryþius mane prisijaukino.“

„Að – tik mokinukë didelëjegyvenimo mokykloje“

Paryþiuje gyvenanti këdainietë I. Kaèinskaitë didþiuojasi bûdama lietuvaitë.

Irma BAJORÛNË

Dotnuvos miestelio bendruomenëDotnuvos miestelio bendruomenëDotnuvos miestelio bendruomenëDotnuvos miestelio bendruomenëDotnuvos miestelio bendruomenëþingsnis po þingsnio eina savoþingsnis po þingsnio eina savoþingsnis po þingsnio eina savoþingsnis po þingsnio eina savoþingsnis po þingsnio eina savo640-ojo jubiliejaus link.640-ojo jubiliejaus link.640-ojo jubiliejaus link.640-ojo jubiliejaus link.640-ojo jubiliejaus link.Þingsneliai – tai savaitgalioÞingsneliai – tai savaitgalioÞingsneliai – tai savaitgalioÞingsneliai – tai savaitgalioÞingsneliai – tai savaitgaliorenginiairenginiairenginiairenginiairenginiai, á kuriuos kvieèiami, á kuriuos kvieèiami, á kuriuos kvieèiami, á kuriuos kvieèiami, á kuriuos kvieèiamivietiniai gyventojai ir iðvietiniai gyventojai ir iðvietiniai gyventojai ir iðvietiniai gyventojai ir iðvietiniai gyventojai ir iðDotnuvos kilæ kraðtieèiaiDotnuvos kilæ kraðtieèiaiDotnuvos kilæ kraðtieèiaiDotnuvos kilæ kraðtieèiaiDotnuvos kilæ kraðtieèiai.....

Ðeðtadiená, birþelio 16 dienà,14 valandà vienuolyno kieme ren-giama ðventë „Gráþtu Dotnuvonmintimis“, kurioje skambës dot-nuviðkiø ir kraðtieèiø eilës, jø at-liekami muzikos kûriniai.

Á panaðius renginius planuo-jama kviesti þmones kiekvienà sa-vaitgalá iki jubiliejinës ðventës, ku-ri vyks rugpjûèio 4 dienà.

Jubiliejaus ðventei ruoðiasimiestelio bendruomenës centras,

vadovaujamas pedagogës, rajonotarybos narës Nijolës Mykolaitie-nës.

Prie aktyviausiø dotnuvið-kiø, noriai prisijungë pirminin-kës N. Mykolaitienës pakalbintiið ðio kraðto kilæ, dabar Këdai-niuose dirbantys þmonës.

Bene svarbiausias bûsimosðventës akcentas – skverelyje gre-ta vienuolyno statomas jubiliejauspaminklinis akmuo.

Tvarkant skverà ir statant ak-mená geranoriðkai talkina dauggerø þmoniø. Vieni prisidedatechnika, kiti – darbu ar idëjomis,treti palaiko geru þodþiu.

Be to, bus iðleista Ryto Tama-ðausko knyga apie kraðto istorijà,renkami seniau èia gyvenusiø irdabar gyvenanèiø, dirbanèiø þmo-niø áspûdþiai apie Dotnuvà ir josþmones.

Dotnuvoje – poezijos ir muzikos ðventë

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Dotnuva þingsnis po þingsnio eina savo 640-ojo jubiliejaus link.

2012 m. birþelio 16 d.2 popietei

UAB Krekenavaperka þemës ûkio paskirties þemes

Panevëþio r. Krekenavos sen.,Pasvalio r. Puðaloto sen.,

Këdainiø r. Surviliðkio sen.Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435.

Këdainiø rajono savivaldybës administracijos Gudþiûnø seniûnija

5 metams vieðo konkurso bûdu iðnuomojaKëdainiø rajono savivaldybei nuosavybës teise priklausanèià

15,67 kv. m bendro ploto patalpà (indeksas 3–18) pastate, plane,paþymëtame 1D2p, unikalus numeris 5398-7003-1017,

Këdainiø r. sav., Gudþiûnø mstl., Tujø g. 53, kirpyklos veiklai.1. Nustatyta pradinë 1 kv. m nuomos kaina – 0,55 Lt per mën.2. Praðymai dalyvauti konkurse pateikiami adresu: Dotnuvëlës g. 1, Gudþiûnai, Këdainiø r.3. Papildoma informacija teikiama telefonu (8 347) 45 433.4. Praðymø pateikimo terminas iki birþelio 22 d. imtinai.5. Komisijos posëdis vyks birþelio 26 d. 11 val. adresu: Dotnuvëlës g. 1, Gudþiûnai, Këdainiø r.

Tæsiant prieð 5 metus VTæsiant prieð 5 metus VTæsiant prieð 5 metus VTæsiant prieð 5 metus VTæsiant prieð 5 metus Vainotiðkiøainotiðkiøainotiðkiøainotiðkiøainotiðkiøkaime (Dotnuvos sen.) gimusiàkaime (Dotnuvos sen.) gimusiàkaime (Dotnuvos sen.) gimusiàkaime (Dotnuvos sen.) gimusiàkaime (Dotnuvos sen.) gimusiàtradicijà visi Këdainiø kraðtotradicijà visi Këdainiø kraðtotradicijà visi Këdainiø kraðtotradicijà visi Këdainiø kraðtotradicijà visi Këdainiø kraðtoþmonës birþelio 23 d.,þmonës birþelio 23 d.,þmonës birþelio 23 d.,þmonës birþelio 23 d.,þmonës birþelio 23 d.,ðeðtadiená, 16 val. kvieèiami áðeðtadiená, 16 val. kvieèiami áðeðtadiená, 16 val. kvieèiami áðeðtadiená, 16 val. kvieèiami áðeðtadiená, 16 val. kvieèiami áÐienpjoviø ir Rasø ðventæ, kuriÐienpjoviø ir Rasø ðventæ, kuriÐienpjoviø ir Rasø ðventæ, kuriÐienpjoviø ir Rasø ðventæ, kuriÐienpjoviø ir Rasø ðventæ, kurivyks prie Akademijosvyks prie Akademijosvyks prie Akademijosvyks prie Akademijosvyks prie Akademijosgimnazijos esanèio tvenkinio.gimnazijos esanèio tvenkinio.gimnazijos esanèio tvenkinio.gimnazijos esanèio tvenkinio.gimnazijos esanèio tvenkinio.

Renginyje dël „Auksinio dal-gio“ rungsis ðienpjoviai ið visø Dot-nuvos seniûnijos bendruomeniø.

Koncertuos „Armonikos“ansamblio vadovas Stasys Liupke-vièius ir Vainotiðkiø kaimo kape-la „Papartis“, kt. saviveiklininkai,vyks ðventinis þirgø pasirodymas.Atvykusieji dalyvaus Joniniø apei-gose ir þaidimuose. Prekybininkaipasirûpins, kad bûtø kuo numal-ðinti troðkulá ir alká.

Ðventës organizatoriai – Vai-notiðkiø bendruomenë.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Kvieèia á vasaros pilnatvës ðventæ

Nuoðirdþiai kvieèiame visusKëdainiø rajono ûkininkus, kaimo

gyventojus, bendruomeniø narius á 6-àjà

rajono ûkininkø ðventæ!Ðventë ávyks birþelio 16 d., ûkininko V. Ivanausko sodyboje,

Pavermenio k., Truskavos sen.Taip pat vyks rajono artojø varþybos!

ÐVÐVÐVÐVÐVENTËS PROGRAMA:ENTËS PROGRAMA:ENTËS PROGRAMA:ENTËS PROGRAMA:ENTËS PROGRAMA:12 val.12 val.12 val.12 val.12 val. – sveèiø rinkimasis, kliûèiø áveikimas, ásikûrimas, ðypsenos ir pasilabinimai.12.30 val.12.30 val.12.30 val.12.30 val.12.30 val. – ðventës atidarymas. Gros Këdainiø muzikos mokyklos puèiamøjø instrumentøpuèiamøjø instrumentøpuèiamøjø instrumentøpuèiamøjø instrumentøpuèiamøjø instrumentøorkestras,orkestras,orkestras,orkestras,orkestras, Truskavos kultûros centro liaudiðkos muzikos ansamblis „V„V„V„V„Vermena“.ermena“.ermena“.ermena“.ermena“.12.50 val. – artojø varþybø paskelbimas.12.50 val. – artojø varþybø paskelbimas.12.50 val. – artojø varþybø paskelbimas.12.50 val. – artojø varþybø paskelbimas.12.50 val. – artojø varþybø paskelbimas. Iðkilmingas artojø iðlydëjimas á varþybø vietà.13.10 val.13.10 val.13.10 val.13.10 val.13.10 val. – vaikø pakvietimas smagiems þaidimams.15.00 val.15.00 val.15.00 val.15.00 val.15.00 val. – sportinës rungtys.17.00 val.17.00 val.17.00 val.17.00 val.17.00 val. – arimo varþybø nugalëtojø paskelbimas ir apdovanojimas.17.30 val.17.30 val.17.30 val.17.30 val.17.30 val. – koncertuos IIIIIrûna ir „Studentës“rûna ir „Studentës“rûna ir „Studentës“rûna ir „Studentës“rûna ir „Studentës“.....18.30 val.18.30 val.18.30 val.18.30 val.18.30 val. – sportiniø pramogø nugalëtojø apdovanojimas. Ðokiai, dainos ir linksmybës...

2012 m. birþelio 16 d.

popietei3

/Atkelta ið 1 psl./

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Kraðto ðviesuoliai“ remia

Prancûzija þavëjosi seniai

„Að èia laiminga. Ir kas ga-lëjo pagalvoti! Dar iki ðiol pame-nu geografijos pamokà „Auðros“vidurinëje mokykloje, kai skam-bant Joe Dassin muzikai bendra-klasiams pasakojau apie Prancû-zijà, jos kultûriná ir istoriná pavel-dà, bandþiau pralementi keletàprancûziðkø fraziø. Tada pirmàkartà susimàsèiau, kad Prancû-zija iðties yra apgaubta kerinèioþavesio ðydu. Leidau sau nedrà-siai pasvajoti, jog galbût vienàdienà ten pabuvosiu ir að“, – ðyp-sosi I. Kaèinskaitë.

Ðiandien mergina puikiai þi-no, kad kalbos apie Prancûzijà irjos magiðkà ðydà – ne ið pirðtolauþtos. „Jei tada man kas bûtøpasakæs, kad að ne tik apsilanky-siu, bet ir apsigyvensiu Paryþiuje,nebûèiau patikëjusi“, – prisimini-mais dalijasi paðnekovë.

Baigusi vidurinæ, ji ástojo áVytauto Didþiojo universitetàstudijuoti ekonomikos. „Pame-nu, vyko atranka á studentø mai-nø programà Erasmus. Viskas la-bai paprasta – tereikia uþpildytianketà ir laukti, kol nusiðypsossëkmë. Kadangi mokiausi gerai,ðansø buvo nemaþai. Mainø pro-gramoje dalyvaujanèiø miestøsàraðe Paryþiø pastebëjau pir-miausia. Mokëjau anglø kalbà, tuometu dar gilinau ispanø kalbos þi-nias. Suþinojusi, kad kai kurie da-lykai gali bûti dëstomi ne anglø, oprancûzø kalba, kurios nemokë-jau, iððûkio nepabûgau“, – pasa-koja Inga.

Tiesa, mergina dar ilgokaisvarstë, kurià ðalá rinktis – Ispa-nijà ar Prancûzijà. Vis dëlto ðir-dyje kirbantis jauduliukas dël ga-limybës pagyventi bohemiðkaja-me Paryþiuje nugalëjo: „Paskuti-næ minutæ Paryþiø stumtelëjau ápirmàjà sàraðo vietà ir iðsiunèiauanketà. Atsakymà gavau jau pokeliø dienø – buvau atrinkta va-þiuoti á Paryþiø.“

Studijos – geriausiaslaikotarpis

Laikas, kurá mergina pralei-do studijuodama Paryþiuje, buvoneabejotinai pats graþiausias josgyvenimo tarpsnis: „Ágijau daugpatirties, iðmokau bûti savarankið-ka, kovoti uþ save, visos problemostapo áveikiamos, norai – ágyvendi-nami. Gyvendama iki tol nematy-toje daugiakultûrëje aplinkoje, ið-mokau prisitaikyti prie skirtingøþmoniø – juk kiekvienas atvyko suávairiais paproèiais, kultûrø skirtu-mais“, – pasakoja I. Kaèinskaitë.

Mokytis nebuvo sunku. Mer-ginos teigimu, ið projekto dalyviøniekas per daug nereikalavo, nesvisi þinojo, kad jie atvyko greièiauá gyvenimo mokyklà nei á moksloástaigà. Ji taip pat ásitikinusi, kadlietuviams bet kurioje ðalyje mo-kytis yra lengviau nei Lietuvoje,nes èia ið studentø reikalaujama

daugiau nei bet kur kitur: „Tik da-bar suprantu prancûzø, kurie mo-kësi Lietuvos universitetuose, de-jones.“

„Linksmybiø irgi netrûko.Tiesa, daugiau su atvykëliais, neisu prancûzais, nes pastarieji mûsøtarytum bijojo. Visgi organizavomums ávairius renginius, ekskursi-jas, vakarëlius, pramogas. Buvorengiami Miss ir Mister Erasmusrinkimai. Miss titulas buvo skirtasman, – smagius studijø laikus pri-simena Inga. – Beje, uþsienieèiøbûryje nepamirðau ir tautieèiø – áErasmus studijas iðvykau su vienasavo kuro drauge, kurios ðiandienman labai trûksta. Netrukus susi-paþinome ir su kita lietuvaite, la-bai susidraugavome, visur dalyvau-davome kartu. Ji, visai kaip ir að,apkerëta Paryþiaus, savo gyvenimàsusiejo su ðiuo miestu.“

(Ne)ámanoma tapti savamtarp svetimø

Priprasti prie naujos vietosmerginai buvo sudëtinga. O patir-ta visko: ir dþiaugsmo akimirkø, irmomentø, kai ji gailëjosi ten atsi-dûrusi.

„Aðarø upeliais ilgëjaus namøir ðeimos... Svetimoje ðalyje net irtarp begalybës mielø ir linksmøþmoniø gali pasijusti kaip niekadavieniðas. O svarbiausia – svetimas.Viskas atrodo svetima, netikra, netavo, ne tau. Kartais tas groþis pa-virsdavo á didelæ tuðtybæ, norëda-vosi pabëgti nuo visko. Sugráþti,kur tavæs laukia. Ir iki ðiol daþnaitaip jauèiuosi. Bet po truputá pri-pratau, iðmokau. Iðmokau atrastitoje svetimoje aplinkoje save, at-rasti ryðá tarp savæs ir to svetimogroþio, svetimø þmoniø, – sunkiàpradþià iki ðiol atmena mergina. –Pradedi ásilieti á aplinkà. Nors vi-sada jautiesi svetima, taèiau vaikð-

èiodama po Paryþiaus gatves, par-kus, klausydama muzikos garsø,ákvëpdama to oro, pajuntu kaþko-ká keistà jausmà, paguodà. Todëlilgainiui ir pamilau Paryþiø. Ne-paisant to svetimo jausmo, maneðis miestas pradëjo ákvëpti, jaudin-ti, mano siela jauèiasi namie. Tie-sa, labai pasimetusi, bet èia yra taskaþkas, ko nerandu niekur kitur,net gimtinëje.“

Mintyse – Paryþiausgatveliø vaizdai

Erasmus laikas greitai pralë-kë, visi iðsivaþinëjo namo. „O aðnegalëjau patikëti, kad viskas stai-ga ims ir pasibaigs. Todël, kad irkaip ilgëjausi namø, nuspren-dþiau, pasilikti“, – pasakoja këdai-nietë.

Ji jau tada suprato, kad ateitánori susieti su Prancûzija. Pradë-jo ieðkotis darbo vasarai, kadangireikëjo gráþti á Lietuvà ir pabaigtimokslus. Èia merginai vël ðypso-josi sëkmë: „Darbas pats mane su-sirado – viena Paryþiuje gyvenan-ti lietuvë pasiûlë priþiûrëti savodevyniø mënesiø dukrytæ. Iðkartsutikau.“

Vasara prabëgo, o Inga gráþoá mokslus Lietuvoje. „Pirmais më-nesiais jauèiausi labai gerai, buvaupasiilgusi namø, ðeimos, draugø,maisto. Bet po kurio laiko pajutau,kad kaþkas negerai. Gyvenimas ta-po niûrus, aplinka – nepakenèia-ma. Mintyse mindþiodavau Pary-þiaus gatves, uþsimerkusi matyda-vau mylimø vietø vaizdus. Supra-tau, kad man reikia gráþti“, – apiemeilæ Paryþiui pasakoja Inga.

Mergina apsisprendë, kadbaigusi mokslus Lietuvoje bandyslaimës ieðkoti Prancûzijoje. „Norsir þinojau, kad bus velniðkai sun-ku, norëjau to, ir pasiryþau. Su-prantu, kad að esu tik mokinukë

didelëje gyvenimo mokykloje.Tiesa, neþinau, kurioje klasëje“, –ðypsosi I. Kaèinskaitë.

Kas nerizikuoja, tasnegeria ðampano?

Vaþiuodama á Prancûzijàmergina darbo dar neturëjo. Ta-èiau netrukus ásidarbino parduo-tuvëje H&M. „Turëjau daug ko ið-mokti. Darbas parduotuvëje iðug-dë manyje pasitikëjimà savimi, pa-tobulino mano prancûzø kalboságûdþius. Taèiau ir èia atëjo laikaskeisti aplinkà, nes esu þmogus, ku-ris nenori per ilgai uþsibûti vieno-

je vietoje. Reikia judëti, siekti tiks-lo, tobulëti ir þengti pirmyn. Tadðiandien ieðkau jau rimtesnio, ádo-mesnio, su mano specialybe susi-jusio darbo. Pateikiau paraiðkasdël studijø á kelis universitetus –liepà suþinosiu galutiná verdik-tà“, – sako paðnekovë.

Gyvendama Prancûzijoje In-ga suprato, kad jà traukia viskas,kas yra susijæ su menu. „Tapau di-delë kino, muzikos, tapybos ger-bëja. Pradëjau raðyti. Paryþiusmane prisijaukino, bet vis pri-trûksta dràsos ir ryþto ágyvendin-ti savo slapèiausias svajones, iðreikð-ti save mene. Bet maþais þingsne-liais pëdinu ðio tikslo link“, – sakoI. Kaèinskaitë.

Didþiuojasi bûdamalietuvaitë

Këdainius mergina aplankotik retsykiais – daþniausiai per þie-mos ðventes ar ypatingomis pro-gomis.

„Prancûzams pasakoju, kokiagraþi yra mano tëvynë, ir didþiuo-juosi bûdama lietuvaitë. Kiekvie-nà kartà gráþti tampa vis mieliau,o ilgesys – vis stipresnis. Pasiilgs-tu ðeimos. Kartais labai skaudaðirdá, kamuoja kaltës jausmas, kadten palikau svarbiausius manþmones. Tai turbût vienintelis da-lykas, kuris mane gali pastûmëtisugráþti gyventi á Lietuvà. Pasiilgs-tu Lietuvos gamtos, tikros þiemos,mamos balso ir pietø, tëèio cepe-linø ir ðaðlykø sode, paðnekesiø susese iki ryto arba juoko su drau-gëmis, linksmø giminës susibûri-mø, „Miglës“ saldainiø, namøkvapo. Tie visi ilgesiukai visadauþims paèià svarbiausià vietà ma-no ðirdy“, – nostalgiðka gaidelepokalbá uþbaigia Inga.

„Að – tik mokinukë didelëje gyvenimo mokykloje“

I. Kaèinskaitë (deðinëje) su mama ir sese prie Triumfo arkos Paryþiuje.

„Paryþiusmane

prisijaukino,“ –pripaþásta

I. Kaèinskaitë.