Šiandieniniai aplinkos iššūkiai organizacinei elgsenai

Lektorė dr. Agnė JurčiukonytėMRU Valdymo teorijos katedrajurciukonyte@gmail.com

Pagrindinė organizacijų elgsenos srities prielaida:

žmonių arba žmogiškųjų įmonės išteklių valdymas buvo, yra ir bus pagrindinis organizacijų iššūkis ir

esminis konkurencinis privalumas.

Žmogiškųjų išteklių reikšmė:

Žmogiškieji organizacijų ištekliai ir jų valdymo būdas yra šiandienos ir rytdienos organizacijų konkurencinis privalumas

Žmogiškųjų išteklių vertė:

ŽMOGIŠKASIS KAPITALAS

„Ką tu žinai“:

- išsilavinimas- patirtis- gebėjimai

SOCIALINIS KAPITALAS

„Ką tu pažįsti“:

- tinklai- ryšiai- draugai

POZITYVUS PSICHOLOGINIS

KAPITALAS

„Kas tu esi“:

-Pasitikėjimas- viltis- optimizmas

„Kuo gali tapti“: - tavo potencialus, galimas „aš“

Nauja vadybos perspektyva

XXI a. pokyčiai:

iš geopolitinės pusės (Berlyno sienos griūtis), iš technologinės pusės (internetinės platformos, darbo

procesų programinė įranga)

iš verslo procesų pusės (outsourcing, insourcing procesai).

Tom Friedman „The World is Flat“ (2005)

Pagrindinės vadybos dimensijos:

Techninė dimensija (specializacija) Koncepcinė dimensija (strategijos) Žmogiškoji dimensija (žmogiškųjų išteklių

valdymas)

Teorija X (autokratinis valdymas)(Douglas McGregor)

Darbuotojai yra iš esmės tingūs ir nenori dirbti; Darbuotojus domina tik pinigai; Darbuotojus reikia versti dirbti (motyvuoti

skatinimu ir nuobaudomis).

Teorija Y (demokratinis modelis)

Darbuotojai yra motyvuoti dirbti ne vien dėl pinigų;

Darbuotojai, kuriems suteikiama laisvės ir pasitikėjimo, yra patenkinti savimi, dirba noriai ir kokybiškiau;

Darbuotojai gali patys kontroliuoti darbo procesą, dalyvauti priimant sprendimus.

Jeff Pfeffer „1/8“ teorija 1/2 vadovų tiki, kad žmogiškoji jų organizacijų

pusė yra pagrindinis jų kapitalas ir konkurencinis pranašumas;

1/4 vadovų realiai kažką daro praktikoje - diegia aukštos darbo kokybės sistemas (high performance work practices).

1/8 vadovų naujausius OE principus taiko nuolat, ilgalaikėje perspektyvoje.

(Jeff Pfeffer, Human Equation: Building Profits by Putting People First, 1998)

Organizacinės elgsenos santykis su susijusiomis disciplinomis

Teorija Organizacijų teorija

Organizacinė elgsena

Taikymas Organizacijų vystymasis

Žmogiškųjų išteklių

valdymas

Makro lygmuo Mikro lygmuo

Organizacinę elgseną Organizacinę elgseną aiškinantys teoriniai modeliaiaiškinantys teoriniai modeliai

KognityvistinisKognityvistinis ( (žinžiniosios eina prieš elgesį ir eina prieš elgesį ir lemialemia žmogaus mąstymą, suvokimą, problemų žmogaus mąstymą, suvokimą, problemų sprendimą ir informacijos apdorojimąsprendimą ir informacijos apdorojimą))

Bihevioristinis Bihevioristinis (tiria(tiria žmogaus elgesį ir aplinkos žmogaus elgesį ir aplinkos netikėtumų poveikį elgesiuinetikėtumų poveikį elgesiui; stimulas-reakcija); stimulas-reakcija)

Socialinio išmokimoSocialinio išmokimo (asmenyb (asmenybė, aplinka ir ė, aplinka ir elgsena nuolat sąveikauja ir kinta)elgsena nuolat sąveikauja ir kinta)

Konceptualus modelis OE studijoms:Aplinkos kontekstas (iššūkiai, pokyčiai)

Informacinės technologijos, globalizacija, įvairovės pripažinimas/valdymas, etika

Organizacinis kontekstasDarbo organizavimas ir kultūraĮvertinimo/skatinimo sistema

Kognityviniai procesaiAsmenybė ir požiūriai

Motyvaciniai poreikiai ir procesai

Socialinė kognityvinė

teorija

Dinamika

Stresas ir konfliktai

Valdžia ir politika

Grupės ir komandos

Valdymas ir lyderiavimas

Darbo organizavimas ir tikslai

Elgsenos valdymas

Lyderystės procesai

Didieji lyderiai

Organizacinė elgsena

Pagrindinės organizacinės elgsenos kontekstinės dimensijos:

informacinės technologijos globalizacija įvairovė etika

Informacinės technologijos ir technologijos pažangos etapai:

1 banga (1780-1840) - garo mašinų išradimas ir industrinė revoliucija.

2 banga (1840-1890) - geležinkelio sukūrimas. 3 banga (1890-1930) - elektros energijos

naudojimas. 4 banga (1930-1980) - pigi nafta ir automobiliai. 5 banga (1980-dabar) - informacinės

technologijos.

Informacinių technologijų įtaka organizacinei elgsenai:

e-verslas (b2b (business-to-business, b2c (business-to-consumer) elektroninės transakcijos)

žinių vadyba

žmogiškojo kapitalo/intelekto įvertinimas

Žinių vadyba -

vystymas įrankių, procesų, sistemų, struktūrų ir kultūrų, skirtų kurti, dalytis ir naudoti žinias, būtinas priimant sprendimus.

Žinių vadybos objektas:

1. Apibrėžti žinių aktyvai, sukaupti ir perteikti organizacijos struktūrose ir sistemose;

2. Neapibrėžtos žinios ar informacija, turimos darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų/susijusių asmenų (stakeholders).

Bandymas integruoti žmogaus žinias į organizacijos informacinę sistemą:

Globalizacija ir jos etapai (pagal T. Friedman “The World is Flat” (2005):

1. Šalių globalizacija (1492-1800),2. Kompanijų globalizacija (1800-2000), 3. Grupių ir individų globalizacija (2000-dabar).

Žmogiškųjų išteklių įvairovė organizacijose

Vyresnio amžiaus žmonės, Moterys, Tautinės, seksualinės mažumos, Labiau išsilavinę žmonės / intelektualai, Neįgalieji

Įvairovės valdymo technikos:

Testavimas (specialiai pritaikyti testai), treiningas (praktiniai mokymai), mentorinis mokymas (mentoriaus

paskyrimas), programos, skirtos padėti personalui

subalansuoti jų darbą ir šeiminį gyvenimą

Etinį elgesį lemia:

1. Kultūrinė aplinka (šeima, draugai, kaimynai, švietimas, religija, žiniasklaida);

2. Organizacinė aplinka (etikos kodeksai, vaidmenų modeliai, politika ir praktikos, skatinimo ir nuobaudų sistemos);

3. Išorinė aplinka (politika, teisė, ekonomika).

Etinės dilemos sprendimas darbe:

1. Ar tai teisėtas veiksmas?2. Ar tai teisinga?3. Kas bus paliestas atlikto veiksmo?4. Ar tai atitinka kompanijos vertybes?5. Kaip aš jausčiausi atlikęs šį veiksmą?6. Kaip tai atrodytų žiniasklaidoje?7. Ar tai tinkamai atspindėtų kompaniją?

Etikos infrastruktūra organizacijose(N. Vasiljevienė, Organizacijų etika: institucinės etikos vadybos sistemos, 2006)

Etikos kodeksai Etikos komitetai Etikos konsultantai,

tarnautojai Etikos informacijos

tarnyba “Karštoji” telefono

linija

Etikos mokymo programos

Apvaliojo stalo diskusijos

Etinis auditas Profesinės/dalykinės

etikos centrai

Organizacijos veikla tiesiogiai ir netiesiogiai suinteresuotieji (stakeholders) –

korporatyvinės socialinės atsakomybės adresatai

Akcininkai Darbuotojai Tiekėjai Vartotojai/klientai Nevyriausybinės

organizacijos Gamtinė aplinka Partneriai

Bendruomenė Praktikantai Kaimynai Draudimo agentūros Profesinės

asociacijos Valdžios institucijos Specialistų draugijos