socialinė apsauga integraciniam vystymuisi - ec.europa.eu · būdinga menka žmogaus raida. be to,...

Socialinė apSauga integraciniam vyStymuiSi

Nauja Europos sąjuNgos bENdradarbiavimo su afrika pErspEktyva

apžvalga

europoS moKSliniŲ tyrimŲtelKimaS vyStymo politiKai

SULLO

RAPPORTO EUROPEO

S V I L U P P OSSSSUSUUULLLO

IT

DĖL

E U R O P O S ATA S K A I TA

V Y S T Y M O S IDDDDDĖLLLT

E I R O P A S

ATTĪSTĪBAS ZIŅOJUMSLV

DWAR

RAPPORT E WROPE W

l - I Ż V I L U P PDDDDDWWWWAARRR

MT

2010 m. Europos ataskaita dėl vystymosiapžvalga



SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT


2010 m. Europos ataskaita dėl vystymosi

1

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

apžvalgaEuropos ataskaitoje dėl vystymosi nagrinėjamas poreikis ir galimybės išplėsti socialinę apsaugą Afrikoje į pietus nuo Sacharos, taip pat jos įvykdomumas ir tikėtinas poveikis vystymuisi. Nesutikdamos su nuomone, kad Afrika į pietus nuo Sacharos negali leisti sau socialinės apsaugos, Afrikos šalys ėmė skatinti naujoviškus požiūrius, kad būtų sukurtos plataus masto socialinės apsaugos programos ir sistemos, ir jos sėkmingai įgyvendinamos regione. Pasaulyje po krizės tvyrantis netikrumas stiprina poreikį taikyti priemones, kurios apsaugotų Afrikos gyventojus nuo pavojų ir sukrėtimų, padėtų mažinti skurdą ir skatinti žmogaus raidą.

Tema „Socialinė apsauga integraciniam vystymuisi“ nagrinėjama labai laiku: susidomėjimas socialine apsauga augo ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos, ir kitur. G-20 „Seulo vystymosi susitarime (2010 m.)“ atsparus augimas buvo įvardytas kaip pagrindinis ramstis, ypač pabrėžiant socialinės apsaugos mechanizmus, palaikančius atsparų ir integracinį augimą. Kalbant plačiau, artėjama prie sutarimo, kad socialinė apsauga yra ne tik teisė, bet ir būtina priemonė, kad būtų palaikoma pažanga siekiant integracinio augimo ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT). Šis postūmis didžia dalimi kyla dėl to, jog vis plačiau pripažįstama, kad socialinė politika yra svarbi vystymosi galvosūkio dalis, kaip tvirtinama Afrikos Sąjungos dokumentuose „Afrikos socialinės politikos sistema (2008 m.)“ ir „Chartumo deklaracija dėl socialinės politikos veiksmų siekiant socialinės įtraukties (2010 m.)“

Esant tokioms aplinkybėms, ši ataskaita suteikia galimybę kritiškai įvertinti, pasimokyti iš patirties ir pasiūlyti prioritetus Europos Sąjungai (ES) ir jos valstybėms narėms. Socialinė apsauga, kuri yra Europos socialinio modelio pamatas, turi glaudžiai suaugti su Europos Sąjungos vystymosi politika ir jos įsipareigojimu dėl socialinės globalizacijos dimensijos.

1 langelis. Socialinės apsaugos apibrėžimas Europos ataskaitoje dėl vystymosiŠioje ataskaitoje socialinė apsauga apibrėžiama kaip: „konkretus veiksmų derinys, kuriuo siekiama spręsti žmonių gyvenimo pažeidžiamumą taikant socialinį draudimą, siūlant apsaugą nuo rizikos ir nepalankių aplinkybių gyvenimo metu; taikant socialinę paramą, siūlant išmokas ir perdavimus natūra, siekiant paremti neturtinguosius bei suteikti jiems galimybių; ir dedant integravimo pastangas, kuriomis didinami prastoje padėtyje esančių asmenų gebėjimai pasinaudoti socialiniu draudimu ir parama.“

Šiame apibrėžime nurodomos pagrindinės funkcijos: siūlomi mechanizmai, kad tiek skurstantieji, tiek neskurstantieji išvengtų didelių sunkumų susidūrę su rimta rizika, siūlomos priemonės, kad būtų padėta skurstantiesiems išvengti skurdo, ir gerinamos prastoje padėtyje esančių asmenų grupių galimybės pasinaudoti siūlomais mechanizmais ir priemonėmis. Socialinė apsauga yra daugiau negu vien „apsauginiai tinklai“, galintys sušvelninti rimtų krizių poveikius: šioje veikloje taikomas visapusis metodas, skirtas išvaduoti žmones iš skurdo, leidžiant jiems ne tiktai turėti naudos iš augimo, bet ir produktyviai dalyvauti augime.

SocialinėS apSaugoS taikymo atvEjiSAfrika į pietus nuo Sacharos yra labai įvairus regionas, susiduriantis su bauginančiais iššūkiais. Jis turi didžiulį ekonominį ir žmogiškųjų išteklių potencialą, ir per praėjusį dešimtmetį daugelyje jo šalių padėtis smarkiai pasitaisė. Pagerėjo valdymas ir makroekonominė vadyba. Sustiprėjo augimas ir išaugo užsienio investicijos. Pasiekus tam tikros pažangos TVT link, ima nykti skurdas. Tačiau makroekonomika vis dar pažeidžiama, ir regione sunkumus kelia silpnumo aplinkybėse atsidūrusios šalys, kuriose nuolat atsinaujina konfliktai, išlieka aukštas skurdo lygis, jos pažeidžiamos dėl klimato kaitos ir gamtinių pavojų ir joms apskritai būdinga menka žmogaus raida. Be to, per praėjusius dvejus metus pažanga susidūrė su rimtomis kliūtimis, pirmiausiai dėl degalų ir finansų krizių pasunkintos maisto krizės poveikio. Tikėtina, kad augančios maisto kainos ir augimo spartos mažėjimas (nuo apytiksliai 5 % 2000–2008 m. iki 2,5 % 2009 m.) sulėtins skurdo mažėjimą daugelyje Afrikos šalių. Nors atrodo, kad dabar augimas atsigauna, kitų krizių pavojai kartu su nuolatiniais pavojais namų ūkiams verčia imtis aktyvios socialinės politikos, prasidedančios nuo investicijų į socialinę apsaugą.

Iš tikrųjų daug afrikiečių gyvena pavojingoje aplinkoje, kurioje nuolat kyla grėsmė jų gyvenimui. Abipusės paramos tinklai ir pinigų pervedimai duoda naudos, bet jų dažnai neužtenka apsaugoti nuo sukrėtimų, susijusių su ekonomikos nuosmukiu, rimtomis sveikatos problemomis ir besikeičiančiu klimatu. Socialinės apsaugos nebuvimas verčia šeimas parduoti turtą, mažinti maisto vartojimą ir nebeleisti vaikų į mokyklą, taip dar labiau pagilinant jų skurdą. Sumažinti šiuos pavojus – ir sušvelninti jų poveikį – yra esminis vystymosi iššūkis, jis taip pat svarbus ir dėl to, kad klimato kaita ateityje sukels dar daugiau pavojų ir neužtikrintumo. Socialinė apsauga taip pat galėtų padėti rasti kelią iš skurdo spąstų, kuriems būdingas nuolatinis skurdas, ribotos ekonominės galimybės ir prasta sveikatos priežiūra bei švietimas. Socialinė apsauga neatstoja ekonominio vystymosi ar įprastinių į vystymąsi nukreiptų investicijų, kaip antai investicijų į statinių infrastruktūrą, ar sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų teikimo. Tačiau ji gali paskatinti augimą apsaugodama turtą ir padrąsindama namų ūkius investuoti kapitalą į rizikingesnę, bet produktyvesnę ir pelningesnę veiklą, ji taip pat gali padidinti socialinių išlaidų grąžą, suteikiant skurstantiesiems galimybes pasinaudoti esamomis


2

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

paslaugomis. Ilgalaikiai žmogiškojo kapitalo apsaugojimo ir skatinimo padariniai gali būti labai svarbūs. Vaikai gali būti apsaugoti nuo sunkumų, pagerinus jų gyvenimo galimybes dėl geresnės sveikatos, mitybos ir pažintinio išsivystymo, tokiu būdu suteikiant žmogiškajam kapitalui pagrindą būsimam augimui.

Gerai suprojektuota socialinė apsauga gali leisti sukurti rinka pagrįstus sprendimus, kaip antai mikrofinansų veiklą, aprūpinančią kreditais ar draudimu, ir suteikti priemones, kuriomis galima pasiekti labiausiai skurstančiuosius, taip pat pasiūlyti apsaugą, kai rinka pagrįsti sprendimai neveikia.

Socialinė apsauga taip pat gali būti įtraukta į strategiją, kuria siekiama suteikti galimybių pažeidžiamiausioms grupėms, sprendžiant nelygybės problemas, kad augimas taptų labiau integracinis. Ji gali atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant darnias visuomenes, ir, kalbant plačiau, stiprinant valstybės ir piliečių sutartį, kai valstybės teisėtumas yra pagrindžiamas jos gebėjimu įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal visuomenės sutartį. Taip ji gali prisidėti prie Afrikos augimo tvarumo, stiprinant socialinį stabilumą ir politinį atskaitingumą.

Kalbant trumpai, socialinė apsauga, siūlydama tiesioginę ir netiesioginę naudą, gali paversti užburtą nelaimių ratą sėkmės ratu. Ji taip pat yra teisė, numatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kuri vystymosi darbotvarkėje per dažnai praleidžiama kaip prabanga, skirta tiktai vidutinių ar didelių pajamų šalims. Tinkamai parengtos ir vykdomos socialinės apsaugos programos gali būti įperkamos esant įvairioms socialinėms, demografinėms ir ekonominėms sąlygoms. Tokios programos buvo sėkmingai vykdomos Afrikoje į pietus nuo Sacharos tiek vidutinių pajamų stabiliose šalyse, kaip antai Mauricijuje, tiek mažų pajamų, konfliktus patyrusiose silpnose šalyse, kaip antai Ruandoje.

SocialinėS apSaugoS afrikojE varomoji jėgaPo 2004 m. „Uagadugu deklaracijos ir veiksmų plano“ ir 2006 m. „Livingstono ir Jaundės raginimų imtis veiksmų“, 2008 m. „Afrikos Sąjungos parengta Afrikos socialinės politikos sistema“ ir 2010 m. „Socialinių reikalų ministrų Chartumo deklaracija dėl socialinės politikos veiksmų siekiant socialinės įtraukties“ yra pagrindiniai žingsniai siekiant visos Afrikos sutarimo dėl socialinės apsaugos reikalingumo ir apimties. Žemyno socialinės apsaugos darbotvarkės apimtis ir toliau auga, ją papildo subregioninės iniciatyvos ir įsipareigojimai.

Vertinant nacionaliniu lygiu, daugelis į pietus nuo Sacharos esančių šalių nemažai pasiekė dėl socialinės apsaugos institucionalizavimo: Burkina Fasas, Gana, Kenija, Mozambikas, Ruanda, Siera Leonė ir Uganda, taip pat kai kurios kitos šalys, priėmė ar šiuo metu priima socialinės apsaugos strategijas, taikomas kuriant visapuses socialinės apsaugos sistemas. Botsvana, Lesotas, Mauricijus, Namibija, Pietų Afrika ir Svazilandas jau turi veikiančias socialinių pensijų sistemas. Tokios šalys kaip Beninas, Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Krantas, Gabonas, Malis, Senegalas ir Tanzanija reformuoja savo socialinės apsaugos mechanizmus, kad įgyvendintų visuotinę sveikatos priežiūros sistemą, sekdamos sėkmingais Ganos ir Ruandos veiksmais. Dar yra daug ką tobulinti, bet socialinė apsauga jau įsitvirtino Afrikoje į pietus nuo Sacharos, bent jau daugelyje jos šalių.

ką ligi šiol išmokomE?Šioje ataskaitoje apžvelgiama nauja socialinės apsaugos programų karta, pabrėžiant jų pasisekimo ir nesėkmės priežastis. Su tam tikromis išankstinėmis sąlygomis socialinė apsauga yra galima ir įmanoma net Afrikos į pietus nuo Sacharos mažų pajamų šalyse. Ataskaitoje pateikti duomenys rodo, kad socialinės apsaugos programos gali sušvelninti pavojus ir iš esmės sumažinti ilgalaikį skurdą ir pažeidžiamumą, nesukurdamos reikšmingų iškraipymų ar blogų paskatų. Kaip parodyta 1 lentelėje, daugelis išvardytų programų yra ypač veiksmingos mažinant didelį ir gilų skurdą, o poveikis vidutiniškai neturtingiems žmonėms yra mažiau ryškus. Taigi jos ypač veiksmingos norint pasiekti labiausiai skurstančiuosius, o tai jau savaime yra tikras pasiekimas.


3

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

Prog

rama

Šalis

Tipa

sAprėp

tisPo

veikis

Prog

resa

-Opo

rtunid

ades

Mek

sika

Sąlyg

inis p

inigų

pe

rved

imas

25 %

gyve

ntojų

19 %

sum

ažint

as sk

urdo

atot

rūkis

kaim

o viet

ovės

e ir p

risidė

ta pr

ie pa

jamų n

elygy

bės s

umaž

ėjim

o Mek

sikoje

18 %

nuo 1

996 i

ki 20

06 m

. Na

udos

gavė

jų lav

inim

osi p

asiek

imai:

apyt

ikslis

0 7-

1,0 %

padid

ėjim

as

per m

etus

.

Bolsa

Fam

iliaBr

azilij

aSą

lygini

s pini

gų

perv

edim

as26

% gy

vent

ojų12

% su

maž

intas

skur

do at

otrū

kis nu

o 200

1 iki

2005

m. ir

vien

u treč

daliu

pr

isidė

ta pr

ie pa

jamų n

elygy

bės s

umaž

ėjim

o per

praė

jusį d

ešim

tmet

į.

Plan J

efes y

Jefas

Arge

ntina

Sąlyg

inis p

inigų

perv

e-dim

as (v

iešiej

i dar

bai)

Dalyv

ių sk

urda

s sum

ažėjo

nuo 8

0 % ik

i 72 %

; dar

10 %

dalyv

ių bū

tų

pate

kę į y

patin

gą sk

urdą

, jei n

ebūt

ų buv

ę pro

gram

os.

Red d

e Pro

tecc

ión So

cial

Nika

ragv

aPin

igų pe

rved

imas

3 % gy

vent

ojųPr

isidė

ta pr

ie na

udos

gavė

jų sk

urdo

atot

rūkio

suma

žinim

o 18 %

.

Sena

tvės

pens

ijaPie

tų Af

rika

Socia

linė p

ensij

a80

% pa

gyve

nusių

gy

vent

ojųBe

ndri t

iesiog

iniai

abiej

ų prog

ramų p

adari

niai y

ra sk

urdo

papli

timo

sum

ažini

mas

6 pr

ocen

tiniai

s pun

ktais i

r dau

g stip

resnis

pove

ikis s

kurd

o gy

liui.

Para

mos

vaika

ms d

otac

ijaPie

tų Af

rika

Socia

linė d

otac

ija70

% va

ikų

Apsir

ūpini

mo p

rodu

ktais

tink

lo pr

ogra

ma

Etiop

ijaPin

igais

ir per

davim

ais

natū

ra10

% gy

vent

ojų

Kuklū

s, bet

tinka

mi vi

dutin

iai po

veiki

ai, pa

gerin

ant a

psirū

pinim

ą mais

tu

(11 %

), laik

omų g

alvijų

skaič

ių (m

ažda

ug 7

%) ir

namų

ūkių

gebė

jimus

su

sidoro

ti su n

enum

atytom

is situ

acijo

mis. D

idesn

is pov

eikis r

eikšm

ingos

ir pa

pildo

mos p

aramo

s gav

ėjų tu

rto ka

upim

ui.

Nacio

nalin

ė sve

ikato

s aps

augo

s pr

ogra

ma

Gana

Socia

linis

drau

dimas

67 %

gyve

ntojų

Iki 50

% su

maž

intos

ties

ioginė

s išla

idos s

veika

tos p

riežiū

ros

pasla

ugom

s.

Umur

engė

s pro

gram

a „Viz

ija 20

20“

Ruan

daVie

šieji d

arba

i ir pi

nigų

perv

edim

aiAp

ie 36

000 n

amų ū

kiųVe

rtinim

ai teb

evyk

sta. P

rogram

a pris

idėjo

suma

žinan

t ypa

č netu

rting

ų na

udos

gavė

jų pro

cent

inę da

lį nuo

40,6

% ik

i 9 %

.

1 le

ntel

ė. S

ocia

linė

apsa

uga

besi

vyst

anči

ose

šaly

se


4

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

Žinoma, įgyvendinimui reikia fiskalinių išteklių, ir programos turi būti tvarios, taikant skaidrius ir įvykdomus kriterijus. Be to, instituciniai ir administraciniai gebėjimai turi atitikti programos struktūrą, remiantis bandomaisiais, bendruomenės ir namų ūkių tinklais. Socialinės apsaugos programoms reikia stiprinti ministerijų ir sektorių bendradarbiavimo pajėgumus ir bendro darbo įgūdžius, nes jos dažniausiai veikia geriau, kai yra derinamos su kita socialine ir ekonomine politika. Be to, politiniai įsipareigojimai ir skatinamosios priemonės lyderiams buvo beveik visų sėkmingų programų pagrindas.

Šioje ataskaitoje išanalizuoti pavyzdžiai parodo tai, ką galima nuveikti siekiant sukurti visuotines socialinės apsaugos sistemas Afrikoje. 2 langelyje pateikti labai skirtingi metodai, taikyti skirtingose šalyse ir nulėmę svarbius poveikius bei pamokas.

2 langelis. penki besiformuojantys sėkmės pavyzdžiaiganos nacionalinė sveikatos apsaugos programa yra tarpinė sveikatos draudimo forma, apimanti socialinį draudimą, finansuojamą oficialių (ir mažesniu mastu neoficialių) sektoriaus darbuotojų įnašais ir vyriausybės įmokomis už tuos, kurie negalėti prisidėti. Programa, kurioje dabar dalyvauja apytiksliai 67 % gyventojų, sėkmingai įtraukia neoficialius darbuotojus, remdamasi bendruomene pagrįsto sveikatos draudimo elementais dėl stipraus vyriausybės įsipareigojimo užtikrinti sveikatos priežiūrą visiems.

lesoto senatvės pensija yra visuotinė, neįmokinė sistema, apimanti visus registruotus vyresnius nei 70 metų gyventojus, negaunančius jokios kitos pensijos išmokos. Programa rodo, kad, esant stipriam politiniam įsipareigojimui, gali būti įmanoma ir prieinama, esant tam tikroms išankstinėms sąlygoms, net mažų pajamų šalyse sukurti visuotinę pensijų sistemą, kad būtų sumažintas namų ūkių pažeidžiamumas, pagerėtų sveikatos priežiūra ir padidėtų žmogiškasis kapitalas.

ruandos umurengės programa „vizija 2020“ susideda iš trijų pagrindinių iniciatyvų, kuriomis siekiama nukreipti socialinės apsaugos programas į pažeidžiamus gyventojus: (1) viešieji darbai; (2) Ubudehės kreditų programa; ir (3) tiesioginė parama taikant besąlyginius pinigų pervedimus. Programoje pabrėžiama, kaip svarbu įtraukti socialinę apsaugą į nacionalinio vystymosi strategijas ir parodoma, kad dėl decentralizuotos administracinės struktūros gali pagerėti tikslingumas, išvengiama blogo išteklių valdymo ir padidinamas vietos gyventojų savarankiškumas ir atskaitingumas.

Etiopijos apsirūpinimo produktais tinklo programa yra sąlyginis pinigų pervedimas ir (arba) perdavimas natūra, pagrįstas viešaisiais darbais. Joje taip pat yra mažas besąlyginių tiesioginių pervedimų komponentas, skirtas tiems, kas negali dirbti. Tai yra didžiausia Afrikos viešųjų darbų programa ir viena iš veiksmingiausių socialinės apsaugos programų Afrikoje į pietus nuo Sacharos, leidžianti artimiausiu metu mažinti skurdą ir didinti apsirūpinimą maistu ir kartu teikianti ilgalaikę turto augimo galimybę.

kenijos mokyklų maitinimo vietoje gaminamais maisto produktais programa yra sąlyginis pinigų pervedimas į mokyklas, kad jos įsigytų vietoje pagaminto maisto. Šioje programoje dalyvauja pusė milijono pradinės mokyklos amžiaus vaikų. Programa parodoma, kad mokyklų maitinimas vietoje gaminamais maisto produktais gali padėti perduoti socialinės apsaugos teikiamą naudą vaikams, kartu padidinant vietos žemės ūkio produktyvumą.

Sugrupavome svarbiausias pamokas į aštuonias glaudžiai susijusias grupes. Kiekviena iš šių grupių galėtų leisti žengti žingsnį siekiant labiau integracinės socialinės apsaugos darbotvarkės Afrikai į pietus nuo Sacharos. Pamokos leidžia įvertinti galimybes ir tikimybę pritaikyti programas skirtingomis aplinkybėmis ir išplėsti esamas sistemas.

1-oji pamoKa: SocialinėS apSaugoS programoS gali Sušvelninti pavojuS, Sumažinti SKurdą ir nelygybę ir pagreitinti pažangą SieKiant tūKStantmečio vyStymoSi tiKSlŲ

Tinkamai parengta ir įgyvendinta socialinė apsauga gali reikšmingai prisidėti mažinant Afrikos namų ūkių pažeidžiamumą ir skurdą. Socialinė apsauga gali papildyti išlaidas sveikatos priežiūrai ir švietimui bei galėtų būti viena produktyviausių investicijų, siekiant stiprinti augimą, mažinti skurdą ir spartinti pažangą TVT link. Ataskaitoje išanalizuotuose pavyzdžiuose parodomas reikšmingas poveikis švelninant pavojus ir išvengiant skurdo spąstų. Nors tradicinis socialinis draudimas dažniausiai taikomas daugiausia oficialių sektorių darbuotojams, kurie paprastai daug uždirba ir juos mažai paveikia skurdas, įrodymai rodo, kad (šiek tiek) tikslinės socialinės pagalbos programos, kaip antai pinigų pervedimai (ypač, kai jie skiriami pagyvenusiems asmenims ar vaikams), taip pat viešieji darbai, yra ypač sėkmingos. Pinigų pervedimai gali būti suteikti didelei gyventojų daliai, ir užimtumo programos gali būti geras atsakymas į konkretų pažeidžiamumą. Šios programos, priklausomai nuo masto ir tikslingumo, taip pat gali sumažinti nelygybę, pavojus ir neužtikrintumą sunkiai besiverčiantiems namų ūkiams ir skatinti augimą.


5

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

2-oji pamoKa: SvarbiauSia – politinė valia ir atSaKomybė už programaS

Norint parengti ir įgyvendinti sėkmingas programas, reikia politinės valios, nacionalinės atsakomybės ir plataus visuomenės sutarimo. Prieinamumas yra iš esmės susijęs su visuomenės pasiruošimu finansuoti socialinę politiką mokant mokesčius ir įnašus, tokiu būdu tampant mažiau priklausomiems nuo dažnai nenuspėjamų ir nestabilių išorės kapitalo srautų. Sėkmingos vietinės programos Brazilijoje, Kinijoje, Ganoje, Indijoje, Ruandoje ir Pietų Afrikoje rėmėsi į labai stiprius politinius įsipareigojimus, kartais sutvirtintus taikant teisėmis pagrįstą požiūrį. Taigi šių pamokų perdavimas priklauso nuo visuomenės ir politinio sutarimo remti tokias programas, kurių kūrimas trunka nemažai laiko ir priklauso nuo vietos aplinkybių.

3-oji pamoKa: būtina užtiKrinti finanSinį tvarumą

Ankstyvame sėkmingų programų etape atkreiptas dėmesys į fiskalines išlaidas, ir įrodymai pagrindžia nuomonę, kad išlaidos neturi būti per didelės. Bolsa Familia Brazilijoje kainuoja mažiau kaip 0,5 % bendrojo vidaus produkto ir apima 26 % gyventojų, o Progresa-Oportunidades Meksikoje kainuoja 0,4 % bendrojo vidaus produkto ir apima 5 milijonus namų ūkių. Fiskaliniai ir administraciniai gebėjimai, kurių reikia norint išplėsti socialinės apsaugos apimtį, yra pakankami arba gali būti pamažu išvystyti net mažų pajamų šalyse į pietus nuo Sacharos, kur fiskaliniai apribojimai yra ypač dideli. Nors ataskaitoje parodyta, kad visuotinis socialinės apsaugos paketas vis dar gali būti nepasiekiamas daugeliui skurdžių Afrikos šalių, atskiros programos ir projektai yra įmanomi daugumoje šalių, ir tokiu būdu būtų padėtas pamatas visuotinei sistemai ateityje. Užimtumo kaimo vietovėse ir viešųjų darbų programos, taip pat mokyklų ir vaikų maitinimo programos teikia reikšmingą naudą ir įrodytas galimybes įvairiomis aplinkybėmis. Neįmokinės socialinės pensijos sistemos – tiek visuotinės, tiek tam tikru mastu tikslinės – yra galimos daugelyje Afrikos šalių; tokios programos turėtų būti prioritetinės intervencijos, kuriant platformą visuotinesniems metodams.

Tačiau vyriausybės visame pasaulyje yra susirūpinusios dėl socialinės apsaugos fiskalinių pasekmių ir prieinamumo. Nors dauguma šalių turi fiskalinių galimybių pradėti nuo prioritetinių intervencijų, formuojant programų mastą ir apimtį, turi būti rūpestingai išanalizuotas ilgalaikis tvarumas. Dažnai dėl socialinės apsaugos programų pagausėjimo ir išplėtimo suaktyvėja vidaus išteklių mobilizavimas (tai savaime vertingas tikslas) arba įvyksta perskirstymai biudžetuose: realistinė strategija, pagrįsta šiais dviem elementais, turi būti kiekvieno rimto plano, kuriame siekiama įvesti naujas programas, pradiniu tašku, o donorai galėtų atlikti palaikymo funkciją.

4-oji pamoKa: SėKmė priKlauSo nuo inStituciniŲ ir adminiStraciniŲ gebėjimŲ

Siekiant įgyvendinti programas, būtini pakankami instituciniai ir administraciniai gebėjimai arba tokie gebėjimai turi būti sustiprinti ir išplėsti ėmus vykdyti programas. Socialinės apsaugos programų sėkmė priklauso nuo aiškiai apibrėžtų institucijų pareigų, skirtingų ministrų bendradarbiavimo ir koordinavimo ir gerai parengtų įgyvendinimo mechanizmų, kuriuose suderinamas aukšto lygio politikos vadovavimas su smarkiai decentralizuotais vykdymo mechanizmais. Įtraukus skirtingų lygmenų administraciją, gali geriau išryškėti vietos žmonių pasirinkimai ir pajėgumai dėl programos įgyvendinimo: paties žemiausio lygmens administracija dažnai geriau įstengia nustatyti svarbiausius dalykus ir poreikius bei padeda išvengti klaidų nustatant tikslines grupes.

Afrikoje į pietus nuo Sacharos daugiau nei kituose regionuose trūksta gyventojų registrų arba jie yra nepatikimi, todėl sudėtinga nustatyti tikslines grupes, ypač kaimo vietovėse. Sustiprinus piliečių registravimo sistemas ir suteikus visas juridines ir nuosavybės teises moterims bei palikimo teises visiems vaikams, būtų galima palengvinti žmonių galimybes pasinaudoti socialinės apsaugos teikiama nauda. Ruandos „Ubudehe“ metodas, pagal kurį užtikrinamas bendras intervencijų veiksmingumas išvengiant persidengimų ir geriausiai panaudojant išteklius, rodo, kad decentralizuotos sistemos gali būti labai naudingos rengiant sėkmingas programas. Socialinės apsaugos programos Afrikos į pietus nuo Sacharos šalyse su mažomis pajamomis ir ribotais administraciniais gebėjimais neturi būti per daug sudėtingos, ypač jų tikslinių grupių nustatymo mechanizmai, ir turi pasižymėti paprastu įgyvendinimo būdu, kad pasitaikytų kuo mažiau didžiausių įtraukties klaidų ir netinkamo naudojimo atvejų. Reikėtų sustiprinti esminį skaidrumą ir atskaitingumą visais visuomenės lygmenimis, taip sumažinant korupciją. Lemiamą vaidmenį čia galėtų atlikti deramas informacijos platinimas.

5-oji pamoKa: bandomieji projeKtai, StebėjimaS ir vertinimaS Stiprina palaiKymą ir padeda Suderinti StruKtūrą

Atsižvelgiant į skirtingas kiekvienos šalies sąlygas ir poreikius ir į reikalavimą, kad programa sukeltų poveikį, padedantį išlaikyti politinį palaikymą, labai svarbu programas įgyvendinti skaidriai, atidžiai stebint visus įgyvendinimo aspektus. Bandomieji projektai ir paskirstyti pradiniai etapai, rūpestingai vertinami taikant pažangius poveikio vertinimo metodus, mokytis, atlikti galutinį derinimą ir sustiprinti politinį palaikymą. Dalies sąlyginio pinigų pervedimo programų pasisekimą Lotynų Amerikoje iš esmės lėmė išsamūs vertinimai ir įrodytas poveikis. Mažiau turima įrodymų dėl poveikio daugelyje naujų programų, skirtų Afrikos šalims į pietus nuo


6

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

Sacharos; net kai kurių programų, smulkiau aptartų šioje ataskaitoje, įrodymai yra menki. Todėl išsamūs poveikio vertinimai bei atidus bandomųjų projektų ir bandymų vertinimas turi būti laikomas prioritetu, nes šie elementai yra labai svarbūs norint suprasti stipriąsias ir silpnąsias vietas bei sustiprinti politinį palaikymą. Tokiems vertinimams galėtų būti naudinga donorų parama.

6-oji pamoKa: labai Svarbu mažinti blogaS paSKataS, remtiS eSamomiS neoficialiomiS SiStemomiS ir papildomomiS rinKa pagrįStomiS miKrofinanSŲ SiStemomiS

Socialinės apsaugos programos gali sukelti trukdančius padarinius, kaip antai sumažinti paskatas dirbti. Bet su skatinimu susijusios problemos daugumoje neseniai parengtų naujoviškų socialinės apsaugos programų yra ne tokios rimtos, kaip anksčiau manyta. Pavyzdžiui, dauguma neįmokinių senatvės pensijų sistemų, įskaitant Pietų Afrikos pensijų programas ar Etiopijos viešųjų darbų programas, pasižymi labai menkais neigiamų paskatų padariniais. Socialinė apsauga taip pat gali išstumti esamas įnašais pagrįstas ar neoficialias socialinės apsaugos sistemas, bet įrodymai šiuo klausimu yra tikrai negalutiniai ir jį dar reikia tirti. Išstūmimo procesai tarp naujų programų ir esamų (neoficialių ar oficialių) sistemų turi būti nuolat stebimi, ir, jei reikia, jie turi būti reguliuojami. Nors mažai tikėtina, kad sprendimas remtis esamomis oficialių sektorių darbuotojams skirtomis programomis bus tinkamas, įrodymai rodo, kad, siekiant apriboti ydingas paskatas, galima remtis esamomis neoficialiomis sistemomis, pavyzdžiui, sveikatos draudimo sistemos atveju Ganoje. Mikrofinansų iniciatyvos, ypač susijusios su mikrodraudimu, taip pat siūlo socialinę apsaugą papildančias paslaugas ir gali būti naudojamos kaip platformos įnašais pagrįstoms socialinės apsaugos sistemoms kurti. Bet mikrofinansiniai ir kiti rinka pagrįsti sprendimai vargiai pasieks skurdžiausius gyventojus, ir jų nepakanka daugeliui rimtų pavojų, kuriems reikia gerai parengtų ir plataus masto socialinės apsaugos programų.

7-oji pamoKa: Svarbu didinti SocialinėS apSaugoS programŲ ir KitŲ inveSticijŲ tarpuSavio SąveiKą

Išplėstinė socialinė apsauga gali padėti vykdyti papildomas investicijas į sveikatos priežiūros, švietimo, žemės ūkio ir kitus gamybinius sektorius. Tai yra greitas ir lankstus būdas skurdo padariniams pagerinti, jis tinkamas krizių metu ar kai reformos kituose socialiniuose sektoriuose materializuojasi labai lėtai. Taikant išplėstinę socialinę apsaugą, galima pasiūlyti finansines priemones, kurios būtinos, norint naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir investuoti į žemės ūkį ar kitą gamybinę veiklą. Tokiu būdu galima pasiūlyti apsaugą, kad namų ūkiai galėtų prisiimti riziką, susijusią su nauja veikla, ar migruoti, kad pasinaudotų ekonominėmis galimybėmis. Taip pat galima apsaugoti žmogiškojo kapitalo investicijas užtikrinant vaikų mitybą ir mokymosi galimybes krizių metu. Tokiu būdu siūloma tiesioginė priemonė, leidžianti įtraukti skurstančiųjų ir prastoje padėtyje esančių asmenų grupes į vystymosi pastangas, taip stiprinant socialinę sanglaudą ir pasitikėjimą. Taigi išplėstinė socialinė apsauga gali būti esminis elementas visoje vystymosi politikoje, padidinantis daugelio jos sąveikų veiksmingumą. Todėl socialinė apsauga turėtų būti laikoma ne siauru socialinio sektoriaus reikalu, bet visos vystymosi strategijos, aiškiai besiremiančios šiais papildančiais elementais, dalimi. Pavyzdžiui, Progresa-Oportunidades programoje Meksikoje pabrėžiama, kaip svarbu taikyti integruotą metodą, užtikrinant vienalaikį pagrindinio sveikatos priežiūros, švietimo ir maisto paketo teikimą, pasinaudojant juos papildančiais elementais.

8-oji pamoKa: Socialinė apSauga SKatina lyčiŲ lygybę, SuteiKia daugiau teiSiŲ moterimS ir mažina Socialinę atSKirtį

Duomenys rodo, kad gerai parengtos socialinės apsaugos programos gali padėti spręsti lyčių lygybės ir socialinės atskirties problemas. Jos gali prisidėti mažinant socialinius ir etninius skirtumus ir gali patenkinti specialius moterų poreikius. Į lyčių lygybę orientuotos programos gali sukelti teigiamą daugiklio poveikį, susijusį su sveikatos priežiūra, mergaičių švietimu, motinų priešgimdyminiais stebėjimais, ir gali sustiprinti teigiamus išorės poveikius šeimoms, pervedant pinigus moterims, kartu užtikrinant, kad nepadidės moterų našta ir nesustiprės stereotipai.

nuo pamokų priE prioritEtųČia pateiktos bendros pamokos, ir ataskaitoje pripažįstama, kad Afrika yra labai nevienalytė ir kad dėl šalies ypatybių reikia taikyti individualizuotus metodus. Pavyzdžiui, silpnumo aplinkybėse atsidūrusiose šalyse gali negalioti išankstinės sėkmės sąlygos. Esant nepaprastai silpniems administraciniams gebėjimams ar labai blogam valdymui tampa sudėtingiau parengti ir įgyvendinti sėkmingus socialinės apsaugos planus. Socialinės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos specifiniam pažeidžiamumui ir poreikiams, kaip antai jaunuolių ir buvusių kovotojų (re)integravimui į visuomenę.

Apibendrinant galima pasakyti, jog yra galimybių, leidžiančių įdiegti socialinę apsaugą ir esant dideliam skurdui. Programos tipas priklausys nuo to, kokiu mastu yra patenkintos kai kurios išankstinės sąlygos, turint galvoje, kad nacionalinė ir tarptautinė dinamika kinta ir tai gali sukurti vietos manevrams. Sėkmingos programos remiasi būtinomis vyriausybės struktūromis ir įgyvendinimo gebėjimais ir padeda juos stiprinti. Pamokos rodo, koks svarbus sektorių ir agentūrų papildomumas ir koordinavimas, taip pat ir


7

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

stebėjimas bei vertinimas. Tačiau didelės reikšmės turi pamokų ypatybės, ir sėkmės sąlygos yra itin svarbios norint gauti teigiamus poveikius. Pamokų perkeliamumas iš Lotynų Amerikos, Azijos, Pietų Afrikos ar net kaimyninių šalių į Afriką į pietus nuo Sacharos priklausys nuo šalies gebėjimo tvarkytis su įgyvendinimo iššūkiais.

Nors šioje ataskaitoje pripažįstami šie nevienalytiškumai, joje teigiama, kad daugelyje Afrikos į pietus nuo Sacharos šalių su mažomis pajamomis kai kurios paprastos programos, kaip antai neįmokinės socialinės pensijos ar pašalpos vaikams, apskritai yra administraciškai įmanomos, ypač taikant technologiškai naujoviškas pinigų pristatymo sistemas, kurios padeda išvengti tikslinių asmenų pasiekimo klaidų, sumažina išlaidas ir pagreitina pristatymo procesus. Jos taip pat gali būti fiskališkai tvarios ir jų neigiamų paskatų padariniai yra menki. Taip pat jos gali sulaukti plataus politinio palaikymo. Tačiau svarbu, kad pradėjus programą, ji išliktų per galimus vietos valdžios pasikeitimus ir taip pat būtų išsaugota, jei įvyks politinis pasikeitimas. Ilgainiui gali tapti įmanomos sudėtingesnės administracinės procedūros, įskaitant koordinuotus paketus, nes šalys kaupia patirtį ir telkia vidaus išteklius. Ateityje Afrikos į pietus nuo Sacharos šalys galės remtis šiomis programomis, kurdamos platformą socialinei apsaugai, susidedančią iš kelių koordinuotų programų, priklausomai nuo tam tikrų poreikių, fiskalinės realybės ir parodytų poveikių. Tokia socialine parama pagrįsta socialinės apsaugos sistemų platforma turi būti suderinta su strategija, kad būtų galima ilgainiui pereiti prie sistemos, daugiausia besiremiančios vidaus finansavimu – per mokesčių sistemą arba tam tikra įmokinio socialinio draudimo forma, arba per sistemas, kuriose sujungiami abu elementai. Bet kuriuo atveju programos ar sistemos negali būti paprasčiausiai nukopijuotos į kitas šalis ir žemynus, bet turi būti pritaikytos prie vietos aplinkybių.

nuo pagalboS tEikimo priE partnEryStėS

Atsižvelgiant į būsimus iššūkius, Afrikos partneriams pereinamojoje fazėje gali reikėti tarptautinės bendruomenės palaikymo. Pamažu formuojantis pasauliniam vystymosi suinteresuotųjų subjektų sutarimui dėl socialinės apsaugos – toks sutarimas jau įgyvendintas JT socialinės apsaugos pagrindo iniciatyvoje, – stiprinama ir papildoma Afrikoje atsirandanti varomoji jėga. Po krizių keli donorai (dvišaliai ir daugiašaliai, tradiciniai ir neseniai pasirodę) įsipareigojo remti besivystančias šalis, joms kuriant savo socialinės apsaugos sistemas. Tačiau tarptautiniai partneriai turėtų atlikti tik paramos funkciją: Įdiegus 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkėje įtvirtintus savarankiškumo, derinimo ir abipusės atsakomybės principus, vystymosi partneriai lygiomis teisėmis valdo procesus; mūsų turima informacija rodo, kad nėra jokio kito būdo, leidžiančio sukurti ir išlaikyti sėkmingas programas.

Socialinei apsaugai įgyjant vis daugiau svarbos vystymosi darbotvarkėje, taip pat reikia išmokti pamokas iš ankstesnės donorų patirties. Tradicinis donorų dalyvavimas – dažnai prastai koordinuotas, išrankus, pagrįstas projektais ir finansiškai nepatikimas – prastai tinka socialinės apsaugos darbotvarkei remti. Pavyzdžiui, donorų remiamos bandomosios socialinių pervedimų programos smarkiai priklausė nuo išorės finansavimo ir retai susilaukdavo šalies vyriausybės politinio susidomėjimo, tokiu būdu buvo pažeidžiami savarankiškumo ir tvarumo principai.

Afrikoje vis labiau plinta praktika, kai donorai remia socialinės apsaugos programų plėtrą, visiškai integravus šias programas į bendrą nacionalinę vystymosi strategiją, ir tokiu būdu pereinama nuo pagalbos teikimo prie partnerystės. Pagal šį naują metodą tarptautiniai partneriai turi koordinuotai suderinti savo veiklą pagal šalies partnerės dedamas pastangas ir prioritetus, suteikti numatomą finansavimą siekiant tvarumo ir investuoti į gebėjimų stiprinimą ir mokymosi palengvinimą.

Šiame besikeičiančiame vystymosi kraštovaizdyje Pietų Amerikos ir Pietų Afrikos bendradarbiavimas gali tapti vis svarbesnis. Naujos donorės, kaip antai Brazilija, Čilė, Indija ir Meksika, pačios būdamos naujoviškų socialinės apsaugos sprendimų vystymo lyderės, aiškiai domisi paramos šioje srityje teikimu kitoms besivystančioms šalims; jų metodus, modelius ir patirtį iš tiesų galėtų sau pritaikyti jų besivystančios šalys partnerės, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Šie nauji veikėjai atneša permainas, todėl reikia iš naujo nustatyti santykinius Europos Sąjungos pranašumus ir vaidmenis.

EuropoS SąjungoS vaidmEnyS: įSiparEigojimaS, iššūkiai ir politikoS rEkomEndacijoSAtsižvelgiant į turtingą Europos Sąjungos (Komisijos ir valstybių narių) patirtį, jos įsipareigojimą dėl vystymosi ir dėl socialinio globalizacijos matmens ir tinkamo darbo, Europos Sąjunga yra itin tinkama partnerė socialinei apsaugai besivystančiose šalyse remti. Europos socialinis modelis pasižymi pagrindinių vertybių vienybe ir įsipareigojimu dėl socialinės apsaugos, tačiau kartu išsaugoma valstybių narių praktikos įvairovė, susijusi su socialinės apsaugos raida, veikimu ir taikomais metodais. Afrikos ir Europos Sąjungos strateginė partnerystė suteikia platformą, ant kurios galima įsitraukti į veiklą su šalimis partnerėmis, remiantis jų ir sava patirtimi, remti socialinės apsaugos darbotvarkę palaikant politinį dialogą ir abipusį mokymąsi, taip išvengiant pernelyg eurocentrinės perspektyvos.

Kai kurie Europos Sąjungos donorai, įskaitant Komisiją, jau remia šalių vykdomas socialinės apsaugos iniciatyvas. Tačiau Europos Sąjunga dar turi daug ką nuveikti, kad įveiktų likusius iššūkius ir kuo geriau pasinaudotų savo santykiniais pranašumais bei bendra kritine mase. Visų pirma, reikia daugiau įsipareigojimų remiantis pamokomis ir geros praktikos pavyzdžiais.


8

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

Todėl Europos ataskaitoje dėl vystymosi rekomenduojama, kad Europos Sąjunga padidintų ir pagerintų savo paramą socialinei Afrikos į pietus nuo Sacharos ir kitų besivystančių šalių apsaugai. Šiuo tikslu joje nustatomi septyni prioritetai Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms:

1-aSiS prioritetaS: paverSti Socialinę apSaugą europoS SąjungoS plėtroS politiKoS neatSiejama dalimi

Europos Sąjunga turėtų priimti socialinei apsaugai skirtą visapusę politikos sistemą, susietą su konkrečiais įsipareigojimais, nustatant įgyvendinimo laiką ir su tam skirtais ištekliais. Šis būtinas žingsnis turėtų padaryti socialinę apsaugą labiau matomą ir sukurti galimybes diskusijoms apie ES kolektyvinę pridėtinę vertę. Jis taip pat galėtų turėti įtakos ES (Komisijos ir valstybių narių) labai reikalingiems ištekliams ir paramai.

Šiuo tikslu reikia pasinaudoti gausiomis galimybėmis, kaip antai Žaliąja knyga „ES plėtros politika remiant integracinį augimą ir tvarią plėtrą – ES plėtros politikos poveikio didinimas“ ir „Paramos iš ES biudžeto ateitis“, bendros Afrikos ir ES strategijos veiksmų plano įgyvendinimu 2011–2013 m., Europos išorės veiksmų tarnybos ir naujo Europos Komisijos generalinio direktorato, atsakingo už plėtros politiką ir jos vykdymą (DEVCO) įkūrimu, taip pat derybomis dėl būsimųjų finansinių priemonių išorės ryšiams, užtikrinant, kad gausūs ES metodai ir priemonės būtų pritaikomos numatant ilgalaikę, prognozuojamą ir tinkamą paramą socialinei apsaugai.

2-aSiS prioritetaS: SKatinti ir remti vidauS proceSuS

Užtikrindama atsakomybę ir kurdama pagrindą ilgalaikei plėtrai, ES turėtų skatinti Afrikos tvarkomos socialinės apsaugos darbotvarkės vykdymą žemynų, subregioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, pradedant Afrikos Sąjungos (AS) „Socialinės politikos sistema“. Kai tik įmanoma, ES turėtų remti visapusės socialinės apsaugos sistemas, įtrauktas į teisėmis pagrįstą struktūrą. ES partnerės turėtų bent jau užtikrinti, kad jų intervencijos suderinamos su vidaus prioritetais ir poreikiais, taip sumažindamos donorų mikrovaldymą ir kišimąsi į politiką.

Į tinkamą donorų vaidmenį galėtų būti įtrauktas techninės ir finansinės pagalbos teikimas kuriant gebėjimus visais lygmenimis (nacionaliniu, provincijų ir vietos; vyriausybiniu ir nevyriausybiniu) ir padengiant dideles pradines ir nustatytąsias veiklos pradžios išlaidas (kaip antai identifikavimo, registravimo, nukreipimo, pristatymo ir stebėjimo bei vertinimo sistemų sukūrimas).

Formuojant atsakomybę, taip pat labai svarbus vidaus klientų stiprinimas. ES turėtų skatinti metodus, kai dalyvauja daug suinteresuotųjų subjektų, ir remti vidaus socialinės apsaugos lyderius (vyriausybės pareigūnus, parlamentarus, nevalstybinius veikėjus).

3-aSiS prioritetaS: padėti Kuriant naudojimoSi galimybeS

Kadangi socialinės apsaugos programų tęstinumui labai svarbu sutelkti vidaus išteklius, ES turėtų remti Afrikos į pietus nuo Sacharos partneres, siekiančias mokesčių reformos ir pajamų surinkimo. Esminės reikšmės turi politinis dialogas socialinės apsaugos finansų ir fiskaliniais aspektais (mokesčių reforma, biudžeto asignavimai, donorų pasitraukimo strategijos), taip pat platesnio viešųjų finansų valdymo klausimai.

Plėtros pagalba taip pat gali veikti kaip socialinės apsaugos ir integracinio augimo katalizatorius, nes panaikina naudojimosi galimybes ribojančius veiksnius pereinamojoje fazėje. Visų pirma, ES donorai turi vykdyti savo oficialius paramos vystymuisi įsipareigojimus (0,7 % BNP iki 2015 m.), nepaisant pasaulinės finansų krizės ir iš to sekančių biudžeto apribojimų. Jie taip pat turėtų ištirti naujoviškas finansavimo galimybes, kaip antai Socialinės apsaugos fondo Afrikai įkūrimas.

Donorų įsipareigojimai turi būti įtikimi, o jų finansavimas nuspėjamas ir patikimas, ypač donorams nusprendus remti periodines išlaidas. Šiuo atžvilgiu kaip teigiami pavyzdžiai pasirodė ilgalaikiai įsipareigojimai, pavyzdžiui, Zambijoje. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į vidaus fiskalinį tvarumą. Reikia sukurti pasitraukimo strategiją ir iš pat pradžių susitarti, kad būtų išvengta gerovės salų, neapsaugotų nuo donorų užgaidų ir permainingumo, sukūrimo.

4-aSiS prioritetaS: intervencijoS būdai, pritaiKyti KonKrečiomS SąlygomS ir poreiKiamS

Kalbant apie paramą Afrikos į pietus nuo Sacharos socialinei apsaugai, nėra standartinio visiems atvejams tinkamo jos teikimo būdo. Įvertinant, kas tinkamiausia ir įmanoma, metodai turi būti formuojami gerai įsigilinus į vietos sąlygas ir gerai suvokiant pagrindinę politiką.

Ši ataskaita rodo, kad paketas, kurį sudaro parama biudžetui, politinis dialogas ir gebėjimų stiprinimas, galėtų būti tinkamiausias skatinant atsakomybę ir remiant socialinės apsaugos sistemas, visiškai integruotas į bendrą nacionalinę plėtros strategiją. Tačiau paramos biudžetui galimybės priklauso nuo vietos sąlygų, ir itin svarbūs yra viešųjų finansų valdymas ir vadovavimas. Parama


9

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

biudžetui turėtų būti paremta bendrai atsakingų partnerių patikima sutartimi dėl pagalbos suteikimo, susitelkiant ties rezultatais. Siekiant pagerinti dialogo kokybę, labiau galėtų tikti parama viso sektoriaus biudžetui. Taip pat reikėtų ištirti naujoviškus sprendimus, kaip antai „išperkamąjį mokestį“.

Reikėtų apriboti donorų vykdomus bandomuosius projektus, nes jie retai, o dažniausiai niekada nebūna tęstiniai. Tačiau bandomieji projektai naudingi eksperimentuojant ir įvertinant galimybes ar paspartinant būsimojo išplėtimo planus, ir turėtų būti įtraukti į vidaus procesus, pageidautina, vykdomus valstybės. Stiprinant visuomenės sutartį, reikėtų teikti pirmenybę veiklai per valstybę ir kartu su ja. Vis dėlto taip pat turėtų būti teikiama parama neoficialioms ir bendruomene besiremiančioms sistemoms (kaip antai mutuelles de santé Vakarų Afrikoje), nes jos gali remtis platesnės sistemos struktūra (kaip Ruandoje).

Silpnumo situacijose atsidūrusiose šalyse labai svarbu atkreipti dėmesį į vietinį teisėtumo suvokimą (su tuo teks dirbti) ir plėsti socialinės apsaugos paletę (nuo humanitarinės iki saugumo). Tarptautinė bendruomenė turėtų susitarti dėl intervencijų sekos: prieš įveikiant ilgalaikius iššūkius ir sukuriant valstybės gebėjimą įgyvendinti socialinės apsaugos sistemas, pirmuoju prioritetu galėtų būti darbotvarkė, kurioje susitelkiama ties pagalba ir pervedimais nepaprastosios padėties atveju, viešaisiais darbais, tiekimo įvedimu ir pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Užtikrinant atskaitingumą ir palengvinant mokymąsi, apskritai svarbiausi yra stebėjimas ir vertinimas. Siekiant išplėtimo ar identiškų mechanizmų sukūrimo, taip pat itin svarbus vertinimo poveikis, nes taip nustatoma geriausia praktika ir kliūtys esamose sistemose. ES donorai turėtų remti poveikio vertinimo technologijų naujoves (kaip antai išsamus poveikio vertinimas ir atsitiktinis parinkimas) ir skirti tinkamus išteklius stebėjimui ir vertinimui.

Siekdama geresnio sprendimų priėmimo ir geriau pritaikytų programų koncepcijų, ES taip pat turėtų ištirti sprendimus, kaip pagerinti skurdo ir pažeidžiamumo duomenų tikslumą ir savalaikiškumą, įskaitant JT Pasaulio pulso iniciatyvos rėmimą.

5-aSiS prioritetaS: parama žiniŲ gilinimui ir dalijimuiSi išmoKtomiS pamoKomiS

ES donorai turėtų inicijuoti ir remti socialinės apsaugos plėtros įvairių poveikių ir naudos tyrimus, taip remdami mokymosi procesą ir sukurdami galimybes įrodymais pagrįstoms investicijoms ir sprendimų priėmimui. Reikia tolesnių tyrimų siekiant išryškinti socialinės apsaugos poveikį augimui ir pažeidžiamumui per vidutinės trukmės laikotarpį (ypač skurstančiųjų gebėjimui įsigyti turto ir tvariai išvengti skurdo), taip pat politiniam stabilumui, socialinei sanglaudai ir visuomenės sutarčiai. Tyrimų sritis turėtų būti išplėsta siekiant įvairesnės patirties, taikant daugiadisciplinį metodą. Rezultatai turėtų būti skleidžiami tarp politikos formuotojų.

Svarbiausia, ES donorai turėtų paremti Afrikos gebėjimus kurti savo analizę ir socialinės apsaugos supratimą. Vietos tyrimų finansavimas padidintų gaunamų žinių teisėtumą ir tinkamumą ir leistų lengviau jas skleisti.

Lengvinant dalijimąsi išmoktomis pamokomis ir stiprinant abipusę politinę valią, socialinę apsaugą būtina įtraukti į Afrikos ir ES politinį dialogą visais lygmenimis.

ES valstybės narės taip pat turėtų pasidalinti savo socialinės apsaugos patirties pamokomis, sujungdamos lengvai prieinamą informaciją ir organizuodamos keliones tyrimų tikslais, konferencijas, seminarus ir mokymus pagal šalies partnerės poreikius.

Atsižvelgiant į vis gerėjantį Pietų šalių mokymąsi, ES, remdamasi geros praktikos pavyzdžiais, turėtų suteikti paramą, kai Pietų partneriai jos prašo. Galėtų būti numatyta plataus užmojo trišalė partnerystė mokymuisi apie socialinę apsaugą – šis mokymasis vyktų kaip įvairių ES politinių dialogų ir strateginių partnerysčių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų reguliarūs mainai. ES taip pat turėtų prisidėti prie geriausios praktikos gairių, paremtų socialinės apsaugos mechanizmų įgyvendinimu besivystančiose šalyse, kaip susitarta G-20 Seule.

6-aSiS prioritetaS: KoordinacijoS, papildomumo ir europoS SąjungoS veiKSmŲ darnoS gerinimaS

ES parama socialinei apsaugai turėtų visiškai atitikti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, taip pat ES sutarties įsipareigojimus.

Reikia sukurti ES masto „socialinės apsaugos ir plėtros“ specialistų (iš plėtros ministerijų ir agentūrų, darbo ir socialinių reikalų ministerijų, pilietinės visuomenės) tinklą. Pirma svarbi tinklo užduotis – imtis analizuoti ES paramą socialinei apsaugai; tokia iniciatyva pagerintų darbo pasidalijimą, išryškinant spragas ir persidengimus bei palengvinant santykinių pranašumų nustatymą.

Šioms pastangoms labai svarbu susitarti dėl to, ar socialinę apsaugą traktuoti kaip sektorių. Ši ataskaita rodo, kad tinkamiau būtų integruoti socialinę apsaugą kaip kompleksinį klausimą, tačiau ES pozicijai būtų reikalinga tolesnė informacija iš diskusijų šiame naujame tinkle, taip pat OECD-POVNET tinkle bei su šalimis partnerėmis.


10

SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT

Įgyvendinant ES elgesio kodeksą, turėtų būti suteikiama galimybė racionalizuoti programos kūrimą ir paramą šalies lygmeniu. ES turėtų imtis iniciatyvos dėl platesnės donorų bendruomenės koordinavimo tiek OECD Paramos vystymuisi komiteto ribose, tiek už jų, taip pat bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis.

Reikia gerinti ES darbo paskirstymą šalyse, ypač dėmesingai sprendžiant „našlaičių“ problemą (ypač silpnumo aplinkybėse esančiose šalyse). Atsižvelgiant į Komisijos pasaulinį dalyvavimą, šiuo klausimu Komisija vaidina esminį vaidmenį, taip pat tą daro ES donorai, turintys ryšių su šiomis „užmirštomis“ šalimis.

Labai svarbu gerinti politikos sąsajas su socialine apsauga. Įgyvendinant Europos vystymosi politikos darnos 2010–2013 m. darbo programą, ES turėtų paskirti atlikti tyrimą įvertinti ne plėtros politikos, kaip antai prekybos, migracijos ir žemės ūkio, poveikį socialinei apsaugai besivystančiose šalyse. Reikia daugiau politinės valios, praktiškai įgyvendinant ES įsipareigojimą vystymosi politikos darnai, taip pat jį patikimai skleisti platesnei plėtros bendruomenei (pavyzdžiui, ketvirtajame aukščiausio lygio susitikime dėl pagalbos veiksmingumo, G-20, ketvirtojoje JT konferencijoje dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių (LDC-IV)).

7-aSiS prioritetaS: Stiprinti europoS SąjungoS partnerySteS dėl pažangioS SocialinėS apSaugoS darbotvarKėS

Parama socialinei apsaugai buvo vykdoma vien Europos Sąjungos išorės veiksmais, ypač vykdant jos įsipareigojimą dėl socialinio globalizacijos matmens ir tinkamo darbo. ES turėtų dirbti glaudžiai bendradarbiaudama su strateginiais partneriais, kad būtų vykdoma pažangi tarptautinė darbotvarkė dėl socialinės apsaugos ir teisingesnės globalizacijos, ypač su Tarptautine darbo organizacija ir kitomis JT agentūromis, užsiimančiomis socialinės apsaugos veikla, atsižvelgiant į jų patirtį ir teisinius įgaliojimus veikti šioje srityje.

ES taip pat turėtų remti ir bendradarbiauti su AS Socialinių reikalų departamentu ir Afrikos plėtros banko žmogaus raidos ir socialinio vystymosi departamentu, nes jie atlieka svarbiausią vaidmenį palaikydami Afrikos „socialinę“ varomąją jėgą ir ją remdami.

Atsižvelgiant į ES patirtį ir jos vystymosi politikoje teikiamą svarbą regioninei integracijai, ES turi siekti plėtoti regioninį bendradarbiavimą socialinio vystymosi ir socialinės apsaugos srityje, remdamasi esama varomąja jėga ir priemonėmis.

Partnerystės su privačiu sektoriumi taip pat galėtų leisti plėtoti socialinės apsaugos darbotvarkę. Palaikydama deramą koordinavimą ir tinkamai suformavusi politiką, ES gali padidinti privačių veiksmų veiksmingumą. Reikėtų ištirti galimybes taikyti naujas ir naujoviškas viešojo ir privataus sektorių partnerystes (PPP).

išvadaApibendrinant, atėjo metas imtis naujos Afrikos ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos darbotvarkės. Vis labiau sutariama dėl socialinės apsaugos naudos, ir pokrizinė aplinka bei tikėtini pavojai, susiję su klimato kaita, verčia atnaujinti ir stiprinti partnerystes.

Socialinės apsaugos programos jau sukurtos ir, jei bus patenkintos kai kurios išankstinės sąlygos, jos, pasiekdamos didelę gyventojų dalį ir sulaukdamos plataus politinio palaikymo, gali turėti teigiamą poveikį integraciniam augimui ir skurdo mažinimui. Be to, jei jos bus gerai parengtos, galės papildyti neoficialias bendruomene pagrįstas sistemas bei rinka pagrįstus sprendimus. Reguliarūs, nepriklausomi ir išsamūs vertinimai yra svarbūs siekiant gauti patikimą informaciją ir empiriškai įrodant programų pasiekimus. Tai savo ruožtu yra pagrindinis dalykas, siekiant užsitikrinti palaikymą ir kartu politinį tvarumą bei sėkmę.

Ligi šiol pasiekti rezultatai rodo, kad turint įsipareigojimus, viziją ir palaikymą, įmanoma sukurti socialinę apsaugą net Afrikos į pietus nuo Sacharos mažų pajamų šalyse. Tačiau konkrečių naujų programų pasirinkimas ar esamų sistemų išplėtimas yra skirtingas kiekvienoje šalyje ir priklauso nuo šalių partnerių demografinių, geografinių ir ekonominių aplinkybių bei nuo politinio įsipareigojimo ir prioritetų.



SULLO

RAPPORTO EUROPEO


IT

DĖL



E I R O P A S


DWAR

RAPPORT E WROPE W


MT


socialinė apsauga integraciniam vystymuisi - ec.europa.eu · būdinga menka žmogaus raida. be to,...

Documents