PATVIRTINTAVilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus 2015 m. įsakymu Nr. V-

VILNIAUS VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS 2015-2016 IR 2016-2017 MOKSLO METŲ

UGDYMO PLANAS

Vilnius

2

2015Turinys

I SKYRIUS........................................................................................................................................3I. BENDROSIOS NUOSTATOS..................................................................................................3II. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ............................................................4II. GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS...........................................................6III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS....................................8IV. SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE..............................................................................9V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS........................................................................................10VI. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS.....11VII. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS.........................................................................................................12VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS.....................................................................13IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS.............................................................................14X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS...................................................14XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS......................................................15XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE.................15XIII. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS.....16XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE.......................................................................................17XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS........................................18

II SKYRIUS.....................................................................................................................................18PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS......................................................18I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS. .18II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS..........................................................19

III SKYRIUS....................................................................................................................................24VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS............................................................24I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS........24II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS..........................................................25III. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS......28

PriedaiNr. 1. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje įgyvendinamos pažintinės, kultūrinės, socialinės veiklos ir renginių programos 2015-2016 ir 2016-2017 m.m.Nr. 2. Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo aprašas.Nr. 3. Neformaliojo švietimo organizavimo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje aprašas.Nr. 4. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos kompetencijų pažymėjimo rengimo ir išdavimo tvarka.Nr. 5. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos neformaliojo švietimo programų (būrelių) skyrimo aprašas.Nr. 6. Mokinių skatinimo programos „Noriu norėti“ aprašas.Nr. 7. Dalykų ir modulių sąrašas.Nr. 8. Individualus ugdymo planas III-IV klasių mokiniams.Nr. 9. Individualaus mokinio asmeninės ugdymo(si) pažangos planavimo aprašas.Nr. 10. Ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašas.Nr. 11. Individualus ugdymo planas I-II klasių mokiniui, kuris mokomas namuose.Nr. 12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka.Nr. 13. Mokinių atleidimo nuo menų, kūno kultūros ir kitų privalomųjų dalykų savaitinių pamokų (ar jų dalies) aprašas.

3

Nr. 14. Netradicinio ugdymo savaitės organizavimo aprašas.

I SKYRIUS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos (toliau – gimnazija) 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.

2. Ugdymo plano pagrindinis veiklos orientyras - ugdymo turinio formavimas ir ugdymo proceso organizavimas, vadovaujantis gimnazijos strateginio plano tikslais, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų kuo geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano tikslai ir uždaviniai:3.1. Ugdyti mokinių vertybines nuostatas visą gimnazijos gyvenimą organizuojant

pagal Vytauto Didžiojo kalendorių.3.1.1. Ugdymo procese taikyti mokymo(si) strategijas, motyvuojančias mokinius

siekti aukštesnių mokymosi rezultatų ir pažangos.3.1.2. Sukurti Vytauto Didžiojo datų kaip mokymosi rezultatų ir pasiekimų

apibendrinimo demonstravimo švenčių tradiciją.3.1.3. Kurti ir taikyti mokinių savarankiško mokymosi modelį.3.1.4. Tobulinti pedagogų kvalifikaciją, kaip motyvuoti mokinius aukštesniems

mokymosi rezultatams siekti.3.2. Ugdomąją veiklą organizuoti atsižvelgiant į skirtingus mokinių mokymosi

poreikius, pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos teikimą.3.2.1. Padėti mokiniams sudaryti ir įgyvendinti individualų ugdymo planą. 3.2.2. Ugdymo turinį orientuoti į mokinių bendrųjų ir dalykinių kompetencijų

ugdymą.3.2.3. Individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, sudarant sąlygas kiekvienam

mokiniui sėkmingiau mokytis.3.2.4. Ugdymo procese taikyti mokytis padedantį vertinimą.3.2.5. Sudaryti sąlygas mokytojams tobulinti ugdymo individualizavimo ir

diferencijavimo metodiką, profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus, organizuojant ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams.

3.3. Kurti ir plėtoti mokinių kūrybos ir saviraiškos erdves, puoselėti tradicijas, stiprinti bendradarbiavimą su mokinių tėvais kaip bendrų veiklų dalyviais ir iniciatoriais.

3.3.1. Pažinti mokinių neformaliojo ugdymosi reikmes, skatinančias ir padedančias realizuoti kūrybines galias, ir sudaryti sąlygas jas tenkinti, kad būtų užtikrinama mokinių galimybė tobulinti savo gebėjimus.

3.3.2. Plėtoti mokinių saviraiškos ir kūrybinių pasiekimų sklaidos formas, įsiliejančias į bendrą mokinių skatinimo ir motyvavimo sistemą bei siejamas su Vytauto Didžiojo kalendoriaus kontekstu.

3.3.3. Ugdymo veiklą gimnazijoje organizuoti kaip darnią tradicijų ir naujovių sistemą, kurioje savo idėjas galėtų realizuoti bendruomenės nariai, gerąją sklaidą vykdytų socialiniai partneriai.

3.3.4. Stiprinti savivaldos institucijų veiklą ir visų gimnazijos bendruomenės narių bendrystę.

4

3.4. Sudaryti sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje.

3.4.1. Plėtoti toleranciją ir bendradarbiavimą skatinančią aplinką, puoselėti humanistinius tarpusavio santykius.

3.4.2. Organizuoti patyčių ir smurto prevencijos programas.3.4.3. Tirti mokinių savijautą, pagalbos teikimo efektyvumą ir veiksnius,

sąlygojančius mokymosi sėkmingumą.3.4.4. Ugdymo procese taikyti inovatyvius, šiandienos mokinio poreikius

atitinkančius ugdymo metodus ir priemones.3.4.5. Derinti su steigėju ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

priestato, turinčio bendrą sieną su Gimnazija, remonto finansavimą ir jo perdavimo Gimnazijai procedūras.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.Kontrolinis darbas– žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Ugdymo planas– gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir

kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:5.1. 2015–2016 mokslo metai:

2015–2016 mokslo metai Klasės I II III IV

Mokslo metų pradžia/Ugdymo procesopradžia

09-01

Trimestrų trukmė 1-asis 09-01–11-302-asis 12-01–02-293-iasis 03-01–06-03

Pusmečių trukmė 1-asis 09-01–01-222-asis 01-25–06-03

1-asis 09-01–01-22

2-asis01-25–05-26

Rudens atostogos 10-26–10-30

Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-28–01-08

5

Žiemos atostogos 02-15

Pavasario (Velykų) atostogos03-21–03-25*

Ugdymo proceso pabaiga 06-03 05-26

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 34 33

Vasaros atostogos 06-06–08-31** 05-27–08-31***

Pastabos:*gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 03-29 dieną;** II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;***gimnazijosIVklasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

5.2. 2016–2017 mokslo metai:

2016–2017 mokslo metai Klasės I II III IV

Mokslo metų pradžia / Ugdymo procesopradžia 09-01 Trimestrų trukmė 1-asis 09-01–11-30

2-asis 12-01–02-283-iasis 03-01–06-02

Pusmečių trukmė 1-asis 09-01– 01-202-asis 01-23–06-02

1-asis 09-01– 01-20

2-asis01-23–05-25

Rudens atostogos 10-31–11-04

Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-27–01-06

Žiemos atostogos 02-17

Pavasario (Velykų) atostogos04-10–04-14*

Ugdymo procesopabaiga

06-02 05-25

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 34 33Vasaros atostogos 06-05–08-31** 05-26–08-

31***

Pastabos:*gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 04-18 dieną; ** II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;***gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko kalbų įskaitas arba brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

6. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.7. Ugdymo procesas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, skirstomas trimestrais, įgyvendinant vidurinio ugdymo programą – pusmečiais.

6

8. Gimnazijos IV klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į mokymosi dienų skaičių.9. Gimnazijos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentą ar jo įgaliotą asmenį. 10. Jei oro temperatūra – 25 laipsnių šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti visų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

II. GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

11. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos strategijos 2013 – 2017 metų tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Ugdymo programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).12. Gimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas gimnazijos ugdymo planas. Jis rengiamas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis, taip pat nuostatomis, skirtomis konkrečiai programai vykdyti. 13. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį ir rengdama ugdymo planą, remiasi 2013 ir 2014 metų Nacionalinio egzaminų centro atliktomis brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo lyginamosiomis analizėmis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, gimnazijos veiklos įsivertinimo duomenimis. 2013-2014 ir 2014-2015 m. m. I-III klasių lietuvių, matematikos, anglų kalbos diagnostinių darbų rezultatais bei lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, rusų), matematikos, istorijos, geografijos, chemijos, biologijos, fizikos, informacinių technologijų bandomųjų brandos egzaminų rezultatais, 2015 m. gegužės mėn. atliktu I-III klasių mokinių tyrimo „Neformaliojo mokinių švietimo veiklos kokybės ir jos poreikio“ išvadomis.14. Gimnazijos vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla sudaro formuojamo mokyklos ugdymo turinio dalį. Ši veikla siejama su gimnazijos ugdymo tikslais, mokinių

7

mokymosi poreikiais ir organizuojama mokykloje ir už jos ribų. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus turi būti skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų). Ji organizuojama nuosekliai per visus mokslo metus, įvairiose mokymosi aplinkose, muziejuose mokyklos ugdymo plane nustatytu laiku (priedas Nr.1).15. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems mokslo metams. Bendruosiuose ugdymo planuose nurodomas minimalus pamokų skaičius, skirtas dalyko bendrajai programai įgyvendinti per dvejus mokslo metus. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį, nusprendė pamokas per dvejus metus skirstyti taip, kaip nurodoma ugdymo plano 105, 129 punktuose.16. Gimnazijos ugdymo planas parengtas, vadovaujantis gimnazijos vadovo 2015 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. V-209 2.2 punkte išskirtais demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, į jo rengimą įtraukti mokytojai, mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai). 17. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams. Gimnazija ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir gimnazijos iškeltus ugdymo tikslus.18. Gimnazijoje buvo susitarta dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Gimnazijos ugdymo plane, atsižvelgiant į gimnazijos kontekstą, pateikti konkretūs sprendimai, padedantys įgyvendinti Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, pasiekti jose numatytus mokymosi pasiekimus. 19. Rengiant gimnazijos ugdymo planą, susitarta dėl:

19.1. Gimnazijos taryboje (2015 m. birželio 25 d. protokolas Nr. 15):19.1.1. gimnazijos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų; 19.1.2. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių, mokslo metų I, II klasėse skirstymo trimestrais, o III, IV klasėse - pusmečiais;19.1.3. pažintinės ir kultūrinės, projektinės veiklos (priedas Nr. 1), brandos darbo organizavimo;19.1.4. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose: Vilniaus Gedimino technikos universiteto fizikos, chemijos laboratorijose, Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir A. Mickevičiaus bibliotekoje, M. K. Čiurlionio namuose, Šlapelių muziejuje, Geležinkelio muziejuje, viešbutyje ,,Narutis”, Vilniaus paveikslų galerijoje, Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje ir kt.; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo vietose;19.1.5. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo (priedas Nr. 2) mokantis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą Gimnazijos taryboje ir Mokinių savivaldoje (2015 m. birželio 19 d. protokolas Nr. 14, 2015 m. birželio 19 d. protokolas Nr. 6);19.1.6. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti (priedas Nr.3);19.1.7. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir formų (VII ugdymo plano skyrius).19.2. Metodinėje taryboje (2015 m. balandžio 9 d. protokolas Nr. 5 ir 2015 m. balandžio 18 d.

protokolas Nr.6):19.2.1. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant Bendrosiose programose numatytus mokinių mokymosi pasiekimus (107 ir 124 ugdymo plano punktai); 19.2.2. ugdymo turinio integravimo nuostatų ir būtų, integruojamųjų programų (IX ugdymo plano skyrius); 19.2.3. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius (priedas Nr.7); 19.2.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui (priedas Nr.8 ir priedas Nr.9) . Priedams pritarta Mokinių savivaldoje (2015 m. birželio 19 d. protokolas Nr. 6);

8

19.2.5. numatomų priemonių ir būdų mokinių pasiekimams gerinti; mokymosi pagalbos teikimo mokiniams, turintiems žemus mokymosi pasiekimus (VI ugdymo plano skyrius);19.2.6. ugdymo turinio planavimo (priedas Nr.10);19.2.7. lietuvių kalbos (I-II klasėse), matematikos (I-II, III klasėse) pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo;19.2.8. laikinųjų grupių sudarymo principų ir jų dydžio (10 mokinių);19.2.9. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo

arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo tvarkos (priedas Nr.11);

19.2.10. integruoto technologijų kurso programos I klasėje 17 pamokų intensyvinama organizuojant ekskursijas, susitikimus 2015 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, lotynų kalba dėstoma tik III klasėje; 19.2.11. sudaryti sąlygas mokytojams tobulinti ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo metodiką, profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus, organizuojant ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams;19.3. Mokytojų taryboje;19.4. bendradarbiavimo su Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus Ozo vidurine mokykla,

Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus Užupio gimnazija, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vilniaus Universitetu.

20. Bendruosiuose ugdymo planuose atsiradus nenumatytiems atvejams, gimnazija ugdymo proceso metu gali koreguoti gimnazijos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.21. Ugdymo procesas gimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min. 22. Gimnazija, siekdama užtikrinti įgyvendinamų Ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą, nustatytą Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu“, bendradarbiauja su kitais švietimo teikėjais: Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus Ozo vidurine mokykla, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus Užupio gimnazija, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija, Vilniaus Vytės Nemunėlio pradine mokykla, Šilalės rajono Pajūrio V. Biržiškio gimnazija, Lietuvos edukologijos universitetu, Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir kt.23. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su Gimnazijos taryba ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentu ar jo įgaliotu asmeniu.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

24. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo gebėjimams ir mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas. Individualiu ugdymo planu siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, ugdyti(s) asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti išsikeltus tikslus.25. Individualus ugdymo planas sudaromas kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programas. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai, kurių mokosi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius mokinys mokosi. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su gimnazijos galimybėmis. Individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo gimnazija (priedas Nr.8).

9

26. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai sudaryti individualų ugdymo planą, per mokslo metus, bet ne vėliau kaip iki balandžio 1 d., II kl. mokiniams yra organizuojami susirinkimai, klasių valandėlės, individualios konsultacijos, kurių metu ugdymo karjerai konsultantas, dalyko mokytojas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui išaiškina vidurinio ugdymo specifiką, A ir B dalykų kursų ypatumus, brandos egzaminų reikalavimus, padeda pasirinkti dalykus, dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus, padėsiančius pagilinti ir praplėsti žinias, gebėjimus, tinkamai pasirengti brandos egzaminams ir tolimesniam mokymuisi.27. Vidurinio ugdymo programos mokinys pasirengia individualų ugdymo planą dvejiems mokslo metams. Suderinęs su tėvais (globėjais, rūpintojais), galutinį ugdymo plano variantą pateikia direktoriaus pavaduotojui ugdymui iki gegužės 1 d.28. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris mokosi namuose pagal pagrindinio ugdymo programą (priedas Nr.14).29. Mokinys, kuris mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, rengia ir įgyvendina individualų mokinio asmeninės ugdymo(si) pažangos planą. Planas rengiamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir gimnazijos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams. Sudarant individualų ugdymo planą, atsižvelgiama į gimnazijoje turimą informaciją apie mokinį ir jo mokymosi pasiekimus. Individualus mokinio asmeninės ugdymo(si) pažangos planas turi būti aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams). Plane numatyti mokymosi uždaviniai, apibrėžti sėkmės kriterijai, numatytas mokinio indėlis į mokymąsi, reikiamą mokymosi pagalbą. Mokinių individualūs asmeninės ugdymo(si) pažangos planai gimnazijoje nuolat peržiūrimi ir, jeigu reikia, koreguojami (priedas Nr.9).

IV. SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

30. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:30.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);30.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų gimnazijos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį (Gimnazijos direktoriaus 2014-08-29 įsakymas Nr.311); 30.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už gimnazijos ribų (Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratorijose, socializacijos stovykloje, gamtoje, muziejuose, mokinių tėvų (globėjų) darbovietėse bei kitose įstaigose ir pan.). 31. Į gimnazijos ugdymo turinį per klasių valandėles integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“. Klasių vadovai dirba pagal gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintą veiklos planą, klasių valandėlių organizavimo nuostatus ir programą, kurie atliepia mokinių ugdymo(si) poreikius.32. Gimnazija planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius. Renginius organizuoja Vaiko gerovės komisija kartu su

10

sveikatos priežiūros specialiste pagal gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintą prevencinių renginių programą.33. Gimnazija ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašais, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos nuostatais ir vidaus darbo taisyklėmis.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

34. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms.35. Mokiniai skiriasi savo patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius, nes mokiniui turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, tempas, mokymosi aplinka ir skiriamas laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikalaus skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.36. Diferencijavimas taikomas pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas bei atlikti projektams, tiriamiesiems mokinių darbams, sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.37. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų turi būti tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir Gimnazijoje.38. Kiekvienas mokytojas, planuodamas pamoką, atsižvelgia į klasės (grupės, srauto) mokinių motyvaciją, gebėjimus ir poreikius. Diferencijuodamas ugdymą, pritaiko mokymosi uždavinius, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą. Pradedantys dirbti (pirmus 4 metus dirbantys) mokytojai rengia detaliuosius pamokos planus.39. Diferencijavimas vykdomas panaudojant pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti. Papildomos pamokos skiriamos lietuvių kalbai ir matematikai.40. Diferencijavimas gali būti taikomas:40.1. mokiniui individualiai;40.2. mokinių grupei:40.2.1. per lietuvių k. pamokas I kl. ir II kl. mokiniai dalijami į grupes pagal jų gebėjimus, mokymosi stilius, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti bendrojoje programoje numatytą patenkinamą lygį, išlyginti spragas ir patirti sėkmę;40.2.2. per biologijos, chemijos, fizikos pamokas I ir II kl. mokiniai dalijami į grupes tiriamiesiems (laboratoriniams, eksperimentiniams) darbams atlikti, norintys pagilinti chemijos dalykines žinias, turi galimybę pasirinkti modulį „Eksperimentinė chemija“, norintys pagilinti fizikos dalykines žinias, turi galimybę pasirinkti modulį „Jaunųjų fizikų – tyrėjų modulis“; 40.2.3. per matematikos pamokas I ir II kl. mokiniai dalijami į grupes pagal jų gebėjimus, mokymosi stilius; I ir II kl. mokiniai, norintys pagilinti dalykines žinias, turi galimybę pasirinkti matematikos modulį ,,Matematikos studija „Q.E.D“; 40.2.4. II kl. mokiniai pagal savo gebėjimus renkasi vieną iš trijų informacinių technologijų modulių: programavimo pradmenys, kompiuterinės leidybos pradmenys arba tinklalapių rengimo pradmenys. 40.2.5. III - IV kl. mokiniams, norintiems pagilinti savo anglų k. žinias ir įgyti bendrųjų kompetencijų, siūlomi moduliai: „Kalbinis ugdymas“, „Teksto rašymas“;

11

40.2.6. III-IV kl. mokiniams, norintiems pagilinti dalykines žinias ir tinkamai pasirengti brandos egzaminams, siūlomi dalykų moduliai, pasirenkamieji dalykai. Vykdant projektinius, tiriamuosius, laboratorinius darbus, galimas laikinas mokinių skirstymas pagal jų udomuosius veiklų tikslus, poreikius ir mokinių gebėjimus.41. Gimnazijos vadovai, analizuodami signalinių trimestrų, signalinių pusmečių, trimestrų, pusmečių, diagnostinių testų, bandomųjų brandos egzaminų įvertinimus, stebi, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolimesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

VI. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

42. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius mokymo(si) rezultatus. 43. Gimnazijos vadovas įsakymu paskiria direktoriaus pavaduotoją ugdymui, atsakingą už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.44. Mokymosi procesas gimnazijoje stebimas analizuojant signalinių trimestrų, signalinių pusmečių, trimestrų, pusmečių, diagnostinių testų, bandomųjų brandos egzaminų įvertinimus. 45. Mokymosi pagalba mokiniams, turintiems ugdymo(si) sunkumų, teikiama tokia tvarka: 45.1. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo(si) procesą. Pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodus ir kt. bei organizuodamas pamokoje grįžtamąjį ryšį.45.2. Mokiniui, gavusiam nepatenkinamą kontrolinio darbo, diagnostinio testo ar bandomojo brandos egzamino darbo įvertinimą, mokytojas elektroniniame dienyne („Pastabos“) nurodo, kokias klaidas mokinys padarė, pateikia užduotis bei laiką iki kada mokinys paskirtas užduotis turėtų atlikti savarankiškai ar konsultuojant mokytojui.45.3. Mokytojai (išskyrus dorinio ugdymo, menų, technologijų, informacinių technologijų, kūno kultūros) su mokiniais susitartu laiku organizuoja konsultacijas. Konsultacijos mokiniams yra neprivalomos, bet mokiniams, grįžusiems po ligos ar turintiems mokymosi sunkumų, suderinus su jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir jiems patiems pageidaujant, gali būti skiriamos privalomos nustatytos trukmės konsultacijos.45.4. Signalinio trimestro/pusmečio savaitę ir pasibaigus trimestrui/pusmečiui, mokytojas informuoja klasės vadovą apie mokinius, kuriems teikiama pagalba yra neefektyvi; klasės vadovas apie tokius mokinius informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui ir Vaiko gerovės komisijos pirmininką.45.5. Vaiko gerovės komisijos posėdyje analizuojamas teikiamos švietimo pagalbos mokiniui veiksmingumas, gimnazijos psichologas konsultuoja mokytojus dėl pagalbos teikimo konkrečiam mokiniui ypatumų, aptariant ilgalaikės pagalbos teikimą.45.6. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui pagal kuruojamas klases inicijuoja mokinio, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo susitikimus, kuriuose aptariami ilgalaikės pagalbos teikimo mokiniui būdai:45.6.1. mokytojas skiria trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas;45.6.2. mokytojas organizuoja pačių mokinių pagalbos kitiems mokiniams procesą;45.6.3. mokiniams siūloma gimnazijoje lankyti „Namų darbų klubą“ arba „Kompetencijų ugdymo klubą“.46. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje naudojamos:

12

46.1. pamokoms-konsultacijoms, kurios skirtos mokymosi pagalbai teikti. Sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Išskirtiniais atvejais pamoka - konsultacija gali būti skiriama ir individualiai;46.2. pasirenkamiesiems dalykams mokyti (ekonomikos ir verslumo, braižybos, lotynų kalbos, civilinės saugos taikos ir karo metu, teisės pagrindų, šokio ir kt);46.3. lietuvių kalbos, užsienio kalbos (anglų), matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos dalykų moduliams mokyti;46.4. I-II klasėse lietuvių kalbos, matematikos dalykų papildomoms pamokoms;46.5. „Namų darbų klubui“ arba „Kompetencijų ugdymo klubui“;46.6. klasei dalyti į mažesnes grupes (kūno kultūrai, technologijoms, informacinėms technologijoms, užsienio kalbų (anglų, rusų, vokiečių), praktikos ir eksperimentiniams darbams);46.7. kitiems mokinio ugdymo poreikiams tenkinti (ruoštis olimpiadoms, konkursams, viktorinoms).47. Mokymosi pagalba teikiama, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas.

VII. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

48. Gimnazijos ugdymo plane nustatytos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos bendradarbiavimo formos, numatant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą, aptariant mokinių pasiekimus ir pažangą, priimant sprendimus dėl mokyklos priemonių ugdymo(si) kokybei gerinti. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas vykdomas pagal kiekvienais metais atnaujinamą ir dir. įsakymu tvirtinamą programą.49. Gimnazija užtikrina, kad mokytojai ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informacija apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir pažangą, mokymosi poreikius ir motyvaciją, iškilusius sunkumus keistųsi abipusiškai ir laiku. Tėvai (globėjai, rūpintojai) padeda gimnazijai spręsti problemas, susijusias su vaiko mokymosi pasiekimų gerinimu. 50. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauja planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus.51. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie Gimnazijoje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo formos ir būdai:51.1. gimnazijos internetinis puslapis (tinklalapis), adresas www.vytautodidziojo.vilnius.lm.lt;51.2. individualus mokinio asmeninės ugdymo(si) pažangos planas (priedas Nr.9); 51.3. elektroninis dienynas. Dalykų mokytojai pažymius, praleistas pamokas ir/ar pavėlavimus, pastabas, kontrolinių darbų datas į elektroninį dienyną įrašo ne rečiau kaip kartą per savaitę (iki tos savaitės pabaigos). Pildydami elektroninį dienyną mokytojai vadovaujasi ugdymo plano 45.2 punkte apibrėžta nuostata.51.4. informacinio pobūdžio laiškai. Pasibaigus trimestrui/pusmečiui, Gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui klasės vadovo teikimu išsiunčia informaciją registruotu laišku nepatenkinamai besimokančių, daug be pateisinamos priežasties pamokų praleidžiančių mokinių tėvams;

13

51.5. visuotiniai tėvų susirinkimai. Gimnazijos administracija 1–2 kartus per metus organizuoja visuotinius tėvų susirinkimus, per kuriuos tėvams pristatomi Gimnazijos tikslai ir uždaviniai, mokinių ugdymo(si) ir saviraiškos galimybės, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, vidaus tvarkos taisyklės mokiniams, pagalbos mokiniui teikimo galimybės ir kiti ugdymo organizavimui aktualūs klausimai;51.6. mokinių tėvų konsultavimas. Mokytojas konsultuoja mokinių tėvus (globėjus/rūpintojus) iš anksto numatytu laiku (konkrečią savaitės dieną ir valandą) pagal konsultacijų tvarkaraštį, kuris skelbiamas gimnazijos internetiniame puslapyje; 51.7. klasės tėvų susirinkimai. Juos inicijuoja ir organizuoja klasės vadovas ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Per susirinkimus aptariami klasės tikslai ir uždaviniai, numatoma bendra klasės vadovo ir tėvų komiteto veikla, tėvai informuojami apie klasės mokinių pasiekimus, elgesį, aptariami kiti svarbūs ugdymo(si) klausimai. Vaiko gerovės komisijos siūlymu, jei mokinys nepadarė pažangos, į susirinkimus gali būti kviečiami Gimnazijos administracijos atstovai, dalykų mokytojai ir kiti specialistai;51.8. informavimas elektroniniu paštu. Tėvams (globėjams, rūpintojams) suteikiama informacija jų vaiko ugdymo(si) ir Gimnazijos veiklos klausimais jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pateiktais elektroninio pašto adresais;51.9. informavimas telefonu. Tėvams (globėjams, rūpintojams) suteikiama skubi informacija apie jų vaiko neatvykimą į pamokas (jei tėvai apie tai iš anksto nepranešė socialiniam pedagogui, klasės auklėtojui) ar kita su jų vaiko mokymu(si) ir/ar elgesiu susijusi informacija;51.10. individualūs pokalbiai. Individualūs pokalbiai tarp tėvų (globėjų, rūpintojų) ir administracijos, klasės vadovo, dalykų mokytojų, psichologo, socialinio pedagogo, Vaiko gerovės komisijos narių organizuojami abiejų arba vienos iš pusių iniciatyva, sprendžiant specifinius vaiko ugdymosi ir kitus klausimus; 51.11. tėvų švietimas. Tėvų švietimas Gimnazijoje vykdomas per projekto „Pozityvi tėvystė” užsiėmimus, kurie vyksta pagal gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintą programą, arba kita forma. Tėvai turi galimybę diskutuoti temomis, susijusiomis su jų vaiko ugdymu(si), auklėjimu, dalintis patirtimi, aptarti problemas, susitikti su įvairiais specialistais ir gauti kt. reikalingą informaciją.

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

52. Gimnazija numato intensyvinti: 52.1. technologijų integruotą kursą. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programa intensyvinama organizuojant ekskursijas, susitikimus.52.2. Lotynų kalba mokoma tik III klasėje, dalykui skiriant 2 savaitinės pamokas.53. Neformaliojo ugdymo užsiėmimai gali būti intensyvinami atsižvelgiant į veiklų jų ypatumus (veiklos prieš konkursus, olimpiadas, koncertus, spektaklius ir pan.). Intensyvinimas vykdomas mokinių ir grupės vadovo sutarimu pagal gimnazijos direktoriaus įsakymu numatytą tvarką.54. Šių dalykų pamokas leidžiama organizuoti kartą per savaitę po dvi pamokas iš eilės:54.1. lietuvių kalba ir literatūra;54.2. technologijos;54.3. informacinės technologijos;54.4. gamtos mokslai.

14

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

55. Gimnazija, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius į ugdymo(si) turinį integruoja:55.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“, Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (integruojama į socialinius, gamtos mokslus, klasių valandėles, neformaliojo ugdymo programas);55.2. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“, Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ ir kitas mokyklos ugdymo turiniui aktualias prevencines programas (integruojama į socialinius mokslus, menų pamokas, klasių valandėles, neformaliojo ugdymo programas);55.3. Žmogaus saugos bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159; Sveikatos ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (integruojama į I-IV klasių mokomųjų dalykų pamokas). 56. Gimnazija savo veiklą vykdo pagal Gimnazijos direktoriaus patvirtintą Vytauto Didžiojo kalendoriaus integravimo į Gimnazijos formalųjį ir neformalųjį ugdymą bei kitas veiklas aprašą.57. Gimnazijos Metodinė taryba, priėmusi sprendimą integruoti kelis dalykus, numato ir tai, kiek bus skiriama pamokų šiems dalykams mokyti. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų.58. Elektroniniame dienyne integruojamoji tema įrašoma dalykui skirtame apskaitos lange, jei integruojamoji programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašome tų dalykų apskaitai skirtuose languose.

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

59. Mokinių, besimokančių pagal Pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir Vidurinio ugdymo programas, pažangos ir pasiekimų vertinimą bei tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą apie mokymosi sėkmingumą reglamentuoja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (priedas Nr.12).60. Mokiniai, besimokantys pagal Pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir Vidurinio udymo programas ir įgyvendinantys projektus pagal Vytauto Didžiojo kalendorių ar kitas iniciatyvas, vertinami kompetencijų pažymėjimu (priedas Nr. 4).

15

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

61. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui pagal kuruojamas klases:61.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;61.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;61.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokytojai mokinius būtinai informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę elektroniniame dienyne. Nerekomenduojami kontroliniai darbai pirmąją dieną po atostogų ar šventinių dienų.62. Suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), I-II kl. skiriamas didesnis nei minimalus pamokų skaičius: I kl. – 32 (siūlomas lietuvių kalbos ir matematikos modulis), II kl. – 33 (siūlomas matematikos modulis ir pasirenkamasis dalykas ,,Šokis“). 63. III-IV kl. maksimalus pamokų skaičius per savaitę – 35.64. Mokymosi pagalbai organizuoti skiriamos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokymosi pagalbos teikimą ir mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą informuojami elektroniniame dienyne. Trumpalaikės konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. 65. Mokinys gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros (bendrosios, pasirinktos sporto šakos, sportinio šokio), o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu:65.1. jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu;65.2. nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas; 65.3. mokiniai atleidžiami gimnazijos nustatyta tvarka (priedas Nr. 13).66. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų pamokų, gavus jo tėvų (globėjų, rūpintojų) rašytinį prašymą ir leidimą patvirtinus direktoriaus įsakymu, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai gimnazijos patalpose (bibliotekoje, skaitykloje).67. Per dieną mokiniams neturėtų būti daugiau kaip 7 pamokos, per savaitę – 35 pamokos. 68. Per tarpus (laisvas pamokas) tarp pamokų mokiniui draudžiama išeiti iš gimnazijos pastato. Gimnazija neatsako už savavališkai išėjusių mokinių saugumą.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

69. Gimnazijoje vykdant neformaliojo vaikų švietimo programas:69.1. mokiniams siūloma pasirinkti kuo įvairesnes jų poreikius atitinkančias veiklas;69.2. veiklos vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus:69.2.1. aktų salėje (choras, teatro studija, literatūrinės kompozicijos, ansambliai); 69.2.2. 306 kab. (choras, ansambliai); 69.2.3. choreografijos ir aktų salėje (šokiai); 69.2.4. sporto salėje, fojė šalia svetainės (krepšinis, tinklinis, stalo teniso ir kt. sporto grupės);

16

69.2.5. dailės kabinete (piešimas); 69.2.6. skaitykloje, 308, 321 ir PIT kabinetuose (žurnalistikos, kūrybinių laboratorijų); 69.2.7. 308, 321 kabinetuose (filmų kūrymo ir žurnalistikos būreliai); 69.2.8. neformaliojo ugdymo užsiėmimai vyksta dalykų kabinetuose pagal atskirai sudarytą patalpų užimtumo tvarkaraštį suderinus jį su dalykų mokytojais, dirbančiais tuose kabinetuose.69.2.9. kitose Gimnazijos erdvėse (netradicinės veiklos rekreacijos salėse, bibliotekoje ir skaitykloje, vidiniuose kiemuose, ,,Vyšnių arbata“ svetainėje ir kt.); 69.2.10. kitose aplinkose (gamtoje, parodų, koncertų, teatrų salėse, muziejuose ir kt.).69.3. Valandos ir minimalus mokinių skaičius kiekvienai neformaliojo švietimo programai pagal poreikius nustatomi mokslo metų pabaigoje, o prireikus tikslinami mokslo metų pradžioje. Valandos skiriamos atsižvelgiant į veiklos svarbą ugdant bendrąsias ir asmenines mokinių kompetencijas, į tos veiklos pobūdį, pasiekimus, aktualumą ir tradicijas, mokinių pageidavimus ir Gimnazijos galimybes (priedas Nr. 5).70. Neformaliojo ugdymo organizavimas vykdomas pagal Gimnazijos direktoriaus patvirtintą Neformaliojo ugdymo organizavimo aprašą (priedas Nr. 3), o Neformaliojo švietimo programų organizuojami projektai rengiami pagal Gimnazijos direktoriaus patvirtintą Vytauto Didžiojo kalendoriaus integravimo į Gimnazijos formalųjį, neformalųjį švietimą bei kitas veiklas aprašą.71. Neformaliojo švietimo programos, kuriose vykdoma projektinė veikla (pagal Vytauto Didžiojo kalendorių ir kt.), vertinamos atitinkamo dalyko pažymiu bei išduodant jos dalyviams Kompetencijų pažymėjimą (Priedas Nr. 4).

XIII. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

72. Gimnazija apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Vilniaus miesto savivaldybę. 73. Gimnazija priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose. 74. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į gimnazijos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus rengia mokinio individualų ugdymo planą:74.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;74.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą;74.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);74.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti;74.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos stebėjimą;

17

74.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis.75. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:75.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje;75.2. jei atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos, gimnazija, suderinusi su tėvais, mokiniui siūlo mokytis viena klase žemiau, nei jis turėtų pagal baigtą užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą, ir integruoja atvykusį mokinį į klasę, kurioje jis kartu su kitais lanko dalį pamokų, o kitą dalį mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje grupėje;75.3. jei per numatytą adaptacinį laikotarpį mokinys nepasiekia pagal sudarytą individualią programą numatyto patenkinamo pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programos ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos pasiekimų lygio, mokiniui siūloma mokytis grupėje (mokslo metus ar trumpesnį laikotarpį);75.4. per adaptacinį laikotarpį, taip pat mokantis išlyginamojoje grupėje mokinio pasiekimai pažymiais nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga.76. Mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, gimnazijoje sudaroma palanki mokymosi aplinka.

XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

77. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.78. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, suderinęs su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdamas į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.79. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui gimnazijos I–II klasėse – 15, gimnazijos III–IV klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje,80. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Gimnazijos direktoriaus sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti gimnazijos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

18

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

.81. Gimnazijos taryba, įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustatė laikinosios grupės minimalų 12 mokinių skaičių ir maksimalų – 31 mokinys. Nesant galimybių sudaryti laikinosios grupės, mokiniai mokomi švietimo ir mokslo ministro nustatytomis mokymo(si) formomis.82. Mokiniai I klases skirstomi į atsižvelgiant į:82.1. berniukų ir mergaičių skaičių (ne mažiau kaip po 10); 82.2. 1-ąją ir 2-ąją užsienio kalbas; 82.3. pasirinktą dorinį ugdymą (tikyba ar etika). 82.4. Mokiniai į III klases skirstomi atsižvelgiant į:82.4.1. mokinių individualius ugdymo planus;82.4.2. berniukų ir mergaičių skaičių (ne mažiau kaip po 8).83. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės šiems dalykams mokyti:83.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;83.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.83.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo mokinių pasirinktos programos bei darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma);83.4. kūno kultūros pamokose vaikinų ir merginų grupės sudaromos atskirai;83.5. mokymo(si), švietimo pagalbai teikti skirtiems dalykams (konsultacijoms, „Namų darbų klubui“, „Kompetencijų ugdymo klubui“) mokyti panaudojamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtos pamokas, jei laikinojoje grupėje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.84. Netradicinio ugdymo savaitės laikinųjų grupių sudarymo galimybės:84.1. koncentrais, iš tų pačių paralelinių klasių;84.2. formuojant iš visų I-IV klasių;84.3. atsižvelgiant į kitas mokinių veiklas ir/ar reikmes (pagal neformaliojo švietimo pasiekimus, profesinius ketinimus, specialiuosius poreikius ir pan.).

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

85. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,

19

Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. 86. Mokiniui sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).87. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis. Per adaptacinį laikotarpį mokinių pažanga ir pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami.88. Socialinė veikla yra privaloma ugdymo proceso dalis I ir II klasių mokiniams. Ją sudaro 20 valandų trukmės veikla per mokslo metus. Socialinę veiklą organizuoja klasės vadovas bei socialinis pedagogas, derindamas veiklą su bendraisiais gimnazijos veiklos tikslais. Socialinės veiklos prioritetas – socialinė atsakomybė ir savanoriška, altruistinė veikla (priedas Nr.2). Socialinė - pilietinė veikla fiksuojama dienyne, Bendruomenės nario pase ir Individualiame mokinio asmeninės ugdymo(si) pažangos plane. 89. Gimnazijoje 2016 m. gegužės 30 d. iki birželio 3 d. ir 2017 metų gegužės 29 d. iki birželio 2 d. mokomasi ne pamokų forma, organizuojama projektinė bei kitokia veikla įvairiose aplinkose (priedas Nr. 1).90. Gimnazijoje 2016 m. kovo 14 – 18 d. ir 2017 m. balandžio 3 – 8 d. organizuojama netradicinio ugdymo savaitė (priedas Nr. 14).91. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį, numato 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o vykdant projektinę veiklą, kuri organizuojama pagal Gimnazijos direktoriaus patvirtintą Vytauto Didžiojo kalendoriaus integravimo į Gimnazijos formalųjį, neformalųjį švietimą bei kitas veiklas aprašą. Projektinei veiklai skirtas laikas paskirstomas lentelėje pateiktu principu:

Pamokų skaičius per savaitę Pamokų skaičius, skirtas projektams pagal Vytauto Didžiojo kalendorių įgyvendinti

1 32 73 104 145 17

92. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams ar dalykų moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti ir kitai veiklai.

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

93. Gimnazijoje per visų dalykų pamokas puoselėjama gimtoji lietuvių kalba:93.1. visų dalykų mokytojai (užsienio k. mokytojai mokiniams paaiškindami sudėtingesnius mokomos užsienio kalbos aspektus) pamokose, renginiuose vartoja bendrinę lietuvių kalbą; 93.2. lietuvių k. mokytojai konsultuoja mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ir kt. gimnazijos darbuotojus individualiai ir dėl skelbiamos informacijos viešose gimnazijos erdvėse;93.3. lietuvių k., tiksliųjų, gamtos, socialinių (išskyrus užsienio kalbų, kūno kultūros, šokio, dailės ir technologijų) mokslų mokytojai per pirmąsias savo dalyko pamokas su mokiniais susitaria,

20

kuriuos rašto darbus mokiniai privalės pateikti rašytus ranka, kuriuos kompiuteriu, aptaria taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo vertinimą;93.4. visų dalykų mokytojai ne mažiau kaip du kartus per mokslo metus mokiniams sudaro sąlygas kalbėti viešai;93.5. visų dalykų mokytojai, organizavę ugdomųjų projektų pristatymą, vertina ne tik dalyko, bet ir gimtosios kalbos vartojimą;93.6. visų dalykų mokytojai (išskyrus kūno kultūros, šokio, dailės ir technologijų) skiria daugiau užduočių, skatinančių teksto suvokimą, nuoseklaus teksto, pastraipos kūrimą, atsakymų į klausimus formulavimą;93.7. visų dalykų mokytojai, vertindami mokinio pasiekimus, informuoja jį apie kalbos kultūros klaidas;93.8. mokinių rašto darbai, parašyti neįskaitomai, pribraukyti, nevertinami.94. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių gimtoji kalba, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas. 95. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tikybą ar etiką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. 96. Kalbos: 96.1. Lietuvių kalba ir literatūra.96.1.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį:96.1.1.1. I klasių mokiniams siūlo raštingumo gerinimo modulį;96.1.1.2. mokiniams skiria konsultacijas;96.1.1.3. integruoja lietuvių kalbos, pilietiškumo ir istorijos pamokas laisvės kovų istorijai mokyti.96.1.1.4. Mokinį, kuris yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, lietuvių kalbos moko pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą:96.1.1.4.1. skiria konsultacijas, panaudodama savarankiško mokymo(si) galimybes;96.1.1.4.2. nustatytu laikotarpiu mokinių pasiekimus vertina pagal individualius mokymo(si) pasiekimus;96.1.1.4.3. siūlo rinktis gimnazijos direktoriaus patvirtintas pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas. 96.2. Mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir nori tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą gimnazijoje lietuvių mokomąja kalba, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus:96.2.1. vienerius mokslo metus jiems skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka per savaitę;96.2.2. jei klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei atsižvelgiant į gimnazijos turimas mokymo lėšas mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos. 96.3. Užsienio kalbos.96.3.1. pirmosios užsienio k. bendroji programa orientuota į B1 ar B2, o antrosios užsienio k. (rusų, vokiečių, prancūzų k.) – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. 96.3.2. Rugsėjo mėn. antrą savaitę I kl. mokiniams pateikiamas užsienio kalbų mokytojų metodinės grupės parinktas kalbų mokėjimo lygio nustatymo testas. Mokiniai mokomi pagal nustatytą lygį, kuris nurodomas elektroniniame dienyne. 96.3.3. II kl. organizuojamas užsienio k. pasiekimų patikrinimas, naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais, pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą ,,Keltas“.

21

96.3.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma gimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:96.3.4.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;96.3.4.2. susidarius 5 mokinių grupei, atsižvelgiant į mokymo lėšas, visai grupei skiriamos dvi papildomos pamokos;96.3.4.3. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja į dešimtbalę vertinimo sistemą. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.97. Matematika. 97.1. Organizuojant matematikos mokymąsi atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas; pamokų metu naudojamos informacinės technologijos.97.2. Mokant matematikos I-oje gimnazijos klasėje rekomenduojama rinktis gimnazijos siūlomą matematikos modulį. 97.3. Kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų, I-II gimnazijos klasių mokiniams organizuojamos matematikos konsultacijos. 98. Informacinės technologijos.98.1. gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų – programavimo pradmenų arba kompiuterinės leidybos pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys. Grupės sudaromos pagal mokinių pasirinkimus ir atsižvelgiant į gimnazijos galimybes.99. Gamtamokslinis ugdymas.99.1. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų rezultatus bei rekomendacijas. 99.2. Mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas. 99.3. Siekiama gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, tam skiriant 40 procentų dalykui skirtų pamokų (27 pamokas) per mokslo metus ir bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu bei Vilniaus Gedimino technikos universitetais.100. Technologijos.100.1. I klasių mokiniai privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą mokosi rugsėjo ir spalio mėnesiais. Įgyvendinant integruoto technologijų kurso programą organizuojamos ekskursijos - susitikimai su mokinių tėvais, gimnazijos socialinių partnerių atstovais. Valandos, skirtos šioms veikloms įgyvendinti, į tvarkaraštį neįtraukiamos. Mokiniai dirba savarankiškai, konsultuojami mokytojo, atsiskaito atliktus darbus su mokytoju suderintu laiku, mokinių atliktų darbų įvertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne.100.2. Baigę integruoto technologijų kurso programą I klasių mokiniai spalio mėnesį pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Pasirinkta technologijų

22

programa įgyvendinama jos turinį intensyvinant ir jos įgyvendinimui skiriant 2 pamokas per savaitę (pamokos organizuojamos viena po kitos).100.3. II klasių mokiniai pirmąjį pusmetį mokosi vienos iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų), kurią pasirinko pagal savo interesus ir polinkius. Pasirinkta technologijų programa įgyvendinama jos turinį intensyvinant ir jos įgyvendinimui skiriant 2 pamokas per savaitę (pamokos organizuojamos viena po kitos). 100.4. 17 valandų integruotas technologijų kursas II klasių mokiniams organizuojamas antrąjį pusmetį. Jo metu mokiniams sudaromos sąlygos susipažinti su perspektyviomis ūkio šakomis, darbo pasauliu, verslo aplinka, esamomis ūkio šakų plėtros tendencijomis, ES rinkos perspektyvomis, esamu profesijų pasirinkimo kontekstu; plėtotis žinias ir įgūdžius, susijusius su įvairių darbo veiklų sritimis, įsidarbinimu, darbdaviais ir darbuotojais. Įgyvendinant integruoto technologijų kurso programą organizuojamos ekskursijos - susitikimai su mokinių tėvais, gimnazijos socialinių partnerių atstovais. Valandos, skirtos šioms veikloms įgyvendinti, į tvarkaraštį neįtraukiamos. Mokiniai dirba savarankiškai, konsultuojami mokytojo, atsiskaito atliktus darbus su mokytoju suderintu laiku, mokinių atliktų darbų įvertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne.100.5. Mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą: 100.5.1. mokiniai pateikia gimnazijos direktoriui nustatytos formos rašytinį prašymą likus ne mažiau 2 savaitėms iki trimestro pabaigos;100.5.2. mokiniai informuoja technologijų mokytoją apie programos keitimą ir pateikia prieš tai buvusios programos atsiskaitomąjį darbą.100.6. Gimnazija, siekdama įgyvendinti mitybos, konstrukcinių medžiagų, elektronikos programas ir bendradarbiaudama su Vilniaus jėzuitų gimnazija gali naudotis šios gimnazijos mokymo baze.101. Socialinis ugdymas.101.1. Mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas. I–II klasių mokinių projektiniam darbui (tyrimams, kūrybiniams darbams, socialinei veiklai) skiriama 30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko (20 pamokų) per mokslo metus. 101.2. Pagal galimybes istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų pamokos organizuojamos netradicinėse aplinkose. 101.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į lietuvių kalbos, pilietiškumo pagrindų, istorijos pamokas. 101.4. Mokant pilietiškumo pagrindų siektina, kad dalis (apie 50 proc.) pasiekimų būtų įgyjama pamokose, o kita dalis – kitokios veiklos metu (pilietiškumo akcijos, projektai, išvykos ir kt.).101.5. II-ųjų gimnazijos klasių mokiniai rengia pilietiškumo pagrindų projektus laisvės kovų tema. 102. Kūno kultūra. 102.1. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę. Mokiniams sudaromos sąlygos papildomai pasirinkti jų pomėgius atitinkančius aktyvaus judėjimo užsiėmimus per neformaliojo vaikų švietimo veiklą gimnazijoje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokinių, lankančių šiuos užsiėmimus, apskaitą tvarko kūno kultūros mokytojai.102.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:102.2.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;102.2.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne gimnazijoje.

23

102.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.102.4. Gimnazijos mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, siūloma rengtis kitoms pamokoms gimnazijos skaitykloje, bibliotekoje ar žaisti stalo žaidimus sporto salėje (82.2). Išeiti iš gimnazijos patalpų draudžiama. Gimnazija neatsako už savavališkai išėjusių mokinių saugumą. 103. Meninis ugdymas.103.1. Menai. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir šokio dalykai.104. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas II klasių mokiniams organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).105. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per dvejus metus:

Dalykų sritys, dalykai

Dalykų programoms įgyvendinti

skiriamų pamokų skaičius

Iš viso pamokų

per dvejus metusI klasė II klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 68Lietuvių kalba (gimtoji) 4+1* 5 306Užsienio kalba (1-oji) 3 3 204Užsienio kalba (2-oji) 2 2 136Matematika 3+1* 4+1* 238Informacinės technologijos 1 1 68Biologija 2 1 102Fizika 2 2 136Chemija 2 2 136Istorija 2 2 136Pilietiškumo pagrindai 1 1 68Geografija 2 1 102Ekonomika ir verslumas 0 1 34Dailė 1 1 68Muzika 1 1 68Technologijos 1,5 1 85Kūno kultūra 2 2 136Šokis 0 1* 35Žmogaus sauga 0 0,5 17Minimalus pamokų skaičius mokiniui 31 31 2108Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 14

Neformalusis švietimas 5 168Pažintinė ir kultūrinė veikla per vienerius mokslo metus

skiriama nuo 30 iki 60 pamokų klasei

24

Pastabos: *pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

106. Ugdymo plano 105 punkte pateikiamas dalyko bendrosioms programoms įgyvendinti skirtas minimalus pamokų skaičius ir minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę. 107. Mokinys pagal poreikius ir esant tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimui gali pasirinkti šiuos gimnazijoje siūlomus modulius: 107.1. I gimnazijos klasėje – lietuvių kalbos ir matematikos; 107.2. II gimnazijos klasėje - pasirenkamąjį dalyką šokį. 107.3. Gimnazijos nuožiūra mokiniui gali būti skirta mokymosi pagalba, organizuojant trumpalaikes ir/ar ilgalaikes konsultacijas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir gimnazijai skirtas mokymo lėšas. 108. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti didesnis nei 35. 109. Mokinio pasirinktiems moduliams mokytis, konsultacijoms teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

III SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

110. Gimnazija, vykdydama vidurinio ugdymo programą, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 „Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“, mokymosi formų aprašu, bendraisiais ugdymo planais, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.111. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas:111.1. siūlo mokiniams pasirinkti jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius; pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių sąrašas kiekvienais mokslo metais tvirtinamas gimnazijos direktoriaus įsakymu (priedas Nr.7);111.2. gali padidinti dalykui skiriamų pamokų skaičių, atsižvelgiant į mokinių interesus, bet neviršijant nustatyto maksimalaus pamokų skaičiaus mokiniui.111.3. naudoja 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o vykdant projektinę veiklą, kuri organizuojama pagal Gimnazijos direktoriaus patvirtintą Vytauto Didžiojo kalendoriaus integravimo į Gimnazijos formalųjį, neformalųjį švietimą bei kitas veiklas aprašą. Projektinei veiklai skirtas laikas paskirstomas lentelėje pateiktu principu:

Savaitinių pamokų skaičiusPamokų skaičius organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams

patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje.1 32 73 104 145 17

25

112. Gimnazijoje 2016 m. gegužės 30 d. iki birželio 3 d. ir 2017 metų gegužės 29 d. iki birželio 2 d. mokomasi ne pamokų forma, organizuojama projektinė bei kitokia veikla įvairiose aplinkose (priedas Nr. 1).113. Gimnazijoje 2016 m. kovo 14 – 18 d. ir 2017 m. balandžio 3 – 8 d. organizuojama netradicinio ugdymo savaitė (priedas Nr. 14).114. Mokinys kartu su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, klasių vadovu, pasirengia individualų ugdymo planą, vadovaudamasis Vidurinio ugdymo programų aprašu. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniui pagal susidarytą individualų ugdymo planą pagilinti pasirinktų sričių, dalykų kompetencijas, pasirengti laikyti brandos egzaminus ir pasiruošti tęsti mokymąsi. Gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtinta pasirinktų individualaus ugdymo plano dalykų, dalyko programos kurso keitimo tvarką.115. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdytis gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus:115.1. užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;115.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą);115.3. rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus; 115.4. rengti ir įgyvendinti individualų mokinio asmeninės ugdymo(si) pažangos planą ir reflektuoti apie savo mokymąsi;115.5. šioms veikloms organizuoti gali būti panaudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. 116. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama Žmogaus saugos bendroji programa.

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

117. Dorinis ugdymas. 117.1. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, dorinio ugdymo dalykas pasirenkamas dvejiems mokslo metams ir yra nekeičiamas.117.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, mokosi modulius: Filosofinė etika bei šeimos etika.117.3. Mokiniai, pasirinkę katalikų tikybą, mokosi modulius: Katalikybė ir pasaulio religijos. Pašaukimas gyvenimui ir Šventasis raštas – gyvenimo kelionė.118. Kalbos.119. Lietuvių kalba ir literatūra. 119.1. Siektina, kad išplėstiniu kursu būtų mokoma ne didesnėje kaip 25 mokinių grupėje.119.2. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis pasirenkamąjį lotynų kalbos kursą. 119.3. Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius pasirenkamuosius dalyko modulius (teksto rašymo ir teksto suvokimo teorija ir praktika, kalbos vartojimas, kūrybinis rašymas).119.4. Mokiniams siūloma atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, mokytojui konsultuojant.120. Užsienio kalbos.120.1. Mokiniai skatinami III-IV gimnazijos klasėse mokytis bent dviejų užsienio kalbų.120.2. III-IV gimnazijos klasėse mokiniui pageidaujant ir gimnazijos Vidurinio ugdymo įgyvendinimo grupei pritarus mokinys gali keisti vieną iš dviejų kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba mokytis tris kalbas, t. y. tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją (naują) kalbą.120.3. Trečiosios užsienio kalbos bendroji programa III-IV klasėse pateikiama kursu, orientuotu į A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

26

120.4. Jei mokiniai pasirenka trečiąją užsienio kalbą, kurios mokėsi anksčiau, jų kalbos mokėjimo lygį nustato gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija kalbos mokėjimo lygio nustatymo testu. 120.5. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t. y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Užsienio kalbos B2 kalbos mokėjimo lygis atitinka pagrindinį (B2.1) ir aukštesnįjį (B2.2) pasiekimų lygį, o B1 kalbos mokėjimo lygis – patenkinamą pasiekimų lygį.120.6. Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:120.6.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;120.6.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;120.6.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.120.6.4. Užsienio kalbų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas. Mokiniai iš gimnazijoje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vieną modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius. 120.7. Gimnazijoje mokiniams siūloma rinktis užsienio kalbos (anglų) modulio programas: kūrybinis rašymas, kalbėjimo įgūdžių ugdymas.121. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą:121.1. mokiniams siūlomi matematikos moduliai, lavinantys matematinio mąstymo, komunikavimo, taikymo gebėjimus;121.2. mokytojai skatinami naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias programas: atvirojo kodo dinaminės matematikos programą „GeoGebra”, apimančią geometriją, algebrą, statistiką, pasiruošimo brandos egzaminams programą „Egzaminatorius“, kurso kartojimo programą „Vaizdo pamokos“;121.3. mokiniams siūlomos konsultacijos mokymosi spragoms įveikti. 122. Informacinės technologijos. Jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Programavimo pradmenų arba Kompiuterinės leidybos pradmenų modulių programas.123. Gamtamokslinis ugdymas. Mokinys privalo pasirinkti bent vieną gamtos mokslą – biologiją, chemiją arba fiziką. Mokytojai skatinami į gamtos mokslų kursą integruoti biotechnologijų, biofizikos, biochemijos temas, siūlyti mokiniams projektinius, tiriamuosius darbus šiomis temomis. 123.1. Mokiniams siūlomi moduliai: „Nuo ląstelės iki organizmo“, „Mikrobiologija“.124. Socialinis ugdymas. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis šiuos dalykus: ekonomika ir verslumas, filosofija, teisė, psichologija, civilinė sauga taikos ir karo metu.125. Meninis ugdymas. Mokinys gali rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės, filmų kūrimo, muzikos, šokio ar teatro. 126. Technologinis ugdymas. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis technologijų programas: turizmas ir mityba, tekstilė ir apranga, verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba.127. Kūno kultūra.127.1. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba pageidaujamą sporto šaką iš gimnazijos siūlomų sporto šakų: sportinis šokis, krepšinis, tinklinis.127.2. Kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. Vidurinio ugdymo programoje kūno kultūros mokymas neintensyvinamas. 127.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas organizuojamas, vadovaujantis ugdymo plano 82.4.2 punktu.

27

128. Laikinosios grupės dydis, įgyvendinant vidurinio ugdymo programą yra 8-30 mokinių. Laikinųjų grupių skaičius kiekvienais mokslo metais nustatomas, atsižvelgiant į mokinių poreikius, ugdymo lėšas, kitą gimnazijos ugdymo(si) aplinką. 129. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui per savaitę

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas 2Tikyba 2 -Etika 2 -Kalbos:Lietuvių kalba ir literatūra 8 8 10Užsienio kalbos Kursas,

orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (anglų, rusų, prancūzų, vokiečių) 6 6 6Bendrasis kursas Išplėstinis

kursasSocialinis ugdymas: 4Istorija 4 6Geografija 4 6Integruotas istorijos ir geografijos kursas 4Matematika 6 6 9Informacinės technologijos 2 4Gamtamokslinis ugdymas: 4Biologija 4 6Fizika 4 7Chemija 4 6Integruotas gamtos mokslų kursas 4 –Meninis ugdymas ir technologijos: 4 Dailė 4 6Muzika 4 6Teatras 4 6Šokis 4 6Filmų kūrimas 4 6Technologijos (kryptys):Turizmas ir mityba 4 6Tekstilė ir apranga 4 6Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 4 6Kūno kultūra: 4–6Bendroji kūno kultūra 4 8Pasirinkta sporto šaka 4Žmogaus sauga* 0,5 0,5 0,5Mokinio pasirinktas mokymo turinys Iki 26 iki 22* Iki 26 iki 22*Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę

28 pamokos per savaitę;

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) 6 (201 val.)Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metamsMaksimalus pamokų skaičius klasei 51 pamoka per savaitę

Pastabos:*integruojama į ugdymo turinį.

28

III. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

130. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir Bendrųjų ugdymo planų VII skyriaus nuostatomis, bei atsižvelgia į:130.1. formaliojo švietimo programą;130.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;130.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);130.4. esamas gimnazijos galimybes (specialistų, mokymo(si) aplinkas, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).131. Gimnazija dėl objektyvių priežasčių negalinti teikti ugdymo, tenkinančio mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, ir būtinos švietimo pagalbos, mokiniui siūlo kitokią pagalbą, padedančią mokytis, teisės aktų nustatyta tvarka, padeda rasti kitą mokyklą, galinčią tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pagalbos ir paslaugų reikmes ugdymo procese.

PRITARTAVilniaus Vytauto Didžiojogimnazijos tarybos2015 m. liepos 27 d.Protokolo Nr. 16

SUDERINTAVilniaus miesto savivaldybės administracijosŠvietimo, kultūros ir sporto departamentoŠvietimo skyriaus vedėjas

Džeraldas Dagys2015-08-