ISSN 1822-0347VILNIAUS UNIVERSITETO ŽURNALAS 1(22)/2015

Antibiotikams atsparios bakterijos – XXI amziaus rykste

Rizikingas elgesys: uz ir pries

Ir aklieji nori keliauti

Technologijos taps protingesnes

uz pati zmogu?

M i e l i s k a i t y t o j a i ,

SPECTRUM, 2015 balandis Nr. 1 (22)

Redakcija Nijolė Bulotaitė, Liana Binkauskienė, Agnė Grinevičiūtė, Vitas Jadzgevičius, Liudmila Januškevičienė, Edita Kirlytė, Edgaras Kurauskas, Vida Lapinskaitė, Matas Oželis, Izabelė Švaraitė. Kalbos redaktorė Ilma Dunderienė. Anglų kalbos redaktorės Violeta Makauskienė, Roma Kriaučiūnienė.dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas.Viršelyje – Mokomasis taktilinis Afrikos žemėlapis, skirtas akliesiems ir silpnaregiams. V. Markevičiaus nuotr. Adresas: SPECTRUM, Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7009. http://naujienos.vu.lt/spectrumdėl publikacijų ir reklamos žurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt.Leidinys platinamas nemokamai. Spausdino UAB „Standartų spaustuvė“, S. dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius.Tiražas 1500 egz. ISSN 1822-0347© VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2015Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į SPECTRUM būtina.

4Ir aklieji nori keliauti

Jūsų rankose – naujas „Spectrum“ žurnalo numeris. VU moks-lininkai nelieka nuošaly tiek nuo eksperimentinių, tiek nuo

teorinių fotosintezės tyrimų, kurie – dar nenukastas mokslinių problemų ir mįslių kalnas. Turint dabartinį supratimą apie fotosis-temose vykstančius fizikinius procesus, sunku nesižavėti šių auga-luose esančių žaliųjų energijos gamyklų sudėtingumu ir tvarumu. Kaip teigia straipsnio apie fotosintezę autoriai J. Chmeliovas ir V. Butkus, tai – aukštosios gamtos technologijos, kurios žmogui tampa prieinamos ir suprantamos tik dabar.

Ar kada susimąstėte, kaip keliauja aklieji? Gamtos mokslų fakul-teto Kartografijos centre atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti, kurio-se miesto dalyse dažniausiai lankosi neregiai ir kokios kliūtys la-biausiai trukdo keliaujant savarankiškai. Pasak tyrime dalyvavusių neįgaliųjų, su detalia informacija (taktilinis žemėlapis ir trimatis išskirtinių vietų maketas) tikrai įmanoma savarankiškai keliauti.

dar vienas priverčiantis susimąstyti tyrimas – apie rizikingą el-gesį, kuris dažnai laikomas gyvenimo būdu. Mokslininkai jau kal-ba apie rizikingo elgesio epidemiją ir rizikingo elgesio sindromą. Kai kurie rizikingo elgesio tipai tapo neatsiejama jaunimo gyveni-mo dalimi.

Ir vėl tęsiame lazerių temą, nes vis dar sunkiai suvokiama, kaip mūsų valstybė, būdama tokia maža ir neypač turtinga, tapo rimta aukštųjų technologijų rinkos dalyve ir išsikovojo aukštas pozicijas lazerių srityje visame pasaulyje.

Prof. E. Šileikis dalijasi partijų finansavimo teisės sistemos įžval-gomis, pristatome dar dvi pradedančiąsias įmones, supažindina-me su magnetiniais rezonansais ir jų svarba. Keliame hipotezę, kad technologijos taps protingesnės už patį žmogų. IT specialistas dr. L. Bukauskas (MIF) mano, kad pusiausvyrą padės išlaikyti mokslininkai, naujųjų technologijų kūrėjai ir patys galutiniai jų vartotojai. Anot specialisto, per ateinančius 20 metų internetas bus visur (net atokiausiuose kampeliuose) pasiekiamas be papildomų įrenginių.

VU mokslininkų tyrimų objektu gali tapti net... Indijos kinas. Pasirodo, ir indai kuria siaubo filmus, o šie patraukė dr. d. Valan-čiūno dėmesį ir tapo jo mokslinio tyrimo objektu.

Galbūt tik „Spectrum“ rasite apie mūsų tautiečio Antano Poškos mokslinę veiklą Indijoje, sužinosite apie atsparių antibiotikams bakterijų grėsmę ir padarinius. O šiuolaikišką požiūrį į lyčių lygy-bę moksle pateikia dr. d. Šatkovskienė.

Gerų skaitinių ant pavasarinės pievelės...

„Spectrum“ redakcija V. Markevičiaus nuotr. iš GMF Kartografijos centro žemėlapių archyvo

T U R I N Y S

Mokslininku idejos igyvendinamos versle

34

Magnetiniai rezonansai: kur slypi ju svarba?

30

24 2 naujienos

tyrinėjimai doc. Artūras BAUTRĖNAS 4 Ir aklieji nori keliauti

doc. Laima BULOTAITĖ10 Rizikingas elgesys: už ir prieš

Jevgenij ChMELIOV, Vytautas BUTKUS14 Žaliosios energijos gamyklos augaluose

žvilgsnis Liudmila JANUŠKEVIčIENĖ19 Lietuva įsitraukia į pasaulinius atosekundžių mokslo tyrimus

Prof. Liudvikas KIMTyS, prof. Nomeda VALEVIčIENĖ24 Magnetiniai rezonansai: kur slypi jų svarba?

Prof. Egidijus ŠILEIKIS28 Apie partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgas

pradedančiosios įmonės Nijolė BULOTAITĖ 30 Mokslininkų įdėjos įgyvendinamos versle

įžvalgos dr. dalia ŠATKOVSKIENĖ32 Šiuolaikiškas požiūris į lyčių lygybę moksle Azijos kultūrų tyrimai dr. deimantas VALANčIūNAS34 Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika

asmenybės Vytis VIdūNAS 38 Antano Poškos mokslinė veikla Indijoje

atsako ekspertai Liudmila JANUŠKEVIčIENĖ42 Technologijos taps protingesnės už patį žmogų?

Liudmila JANUŠKEVIčIENĖ44 Antibiotikams atsparios bakterijos – XXI amžiaus rykštė

46 naujos knygos49 kryžiažodis

Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika

heal

thca

re.p

hilip

s.co

m n

uotr

.„G

oogl

e Ea

rth“

pro

gram

os n

uotr

.

2

n a u j i e n o s

SPECTRUM 2015/1

Už svarius mokslo pasiekimus 2014-aisiais apdovanoti Rektoriaus mokslo premijos laureatai prof. darius Abramavičius, prof. Romas Baronas, doc. Laima Bulotaitė, prof. Vaidutis Kučinskas, prof. Vytautas Radžvi-las, prof. Almira Ramanavičienė ir dr. čes-lovas Venclovas.

Rektoriaus premija skirta jauniesiems mokslininkams dr. Tomui čeponiui, profe-sorei Ingai čikotienei, dr. Janui Macutkevi-čiui ir dr. Tomui Vaisetai.

Žurnalas „Veidas“ paskelbė iškiliausius Lietuvos mokslininkus – „Mini Nobelio“ laureatus. Tarp jų – VU mokslininkai prof. Z. Norkus, prof. A. Ramonaitė, prof. d. Mi-kulėnienė ir dr. G. Račiukaitis.

2014 m. gruodžio 19 d. Kultūros ministe-rijos premijos įteiktos Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros dėstytojai dr. daliai Emilijai Staškevičienei (daliai dily-tei) ir VU bibliotekos generalinei direktorei Irenai Krivienei.

2014 m. gruodžio 30 d. LR Prezidentūro-je pagerbti ir apdovanoti labiausiai Lietuvą pasaulyje garsinantys žmonės. Kvantinės elektronikos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas, vienas iš mokslinės-gamybi-nės firmos „Šviesos konversija“ įkūrėjų ir mokslo vadovų Romualdas danielius apdo-vanotas kategorijoje „Už inovacijų diegimą“.

Filologijos fakulteto mokslininkai dr. Rasa Klioštoraitytė ir dr. dainius Būrė ap-dovanoti Italijos žvaigždės kavalieriaus ordinais už italų kalbos dėstymą Vilniaus universitete, šios kalbos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir už vertingą vertimo veiklą ver-čiant italų literatūrą į lietuvių kalbą.

Vasario 16 d. LR Prezidentė dalia Gry-bauskaitė Skandinavistikos centro doc. Ē. Sausverdės indėlį į ryšių su Skandinavi-ja plėtojimą įvertino ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

2014 m. gruodžio 19 d. VU Lazerinių tyri-mų centre duris atvėrė nacionalinės ir tarp-tautinės prieigos daugiafunkcis itin trum-pų impulsų lazerinis kompleksas „Naglis“. Jame yra sumontuotas pats galingiausias la-zeris Lietuvoje, kuriuo galės naudotis ne tik mokslo, bet ir Lietuvos verslo organizacijos.

Naujajame komplekse planuojama plėtoti rentgeno generavimo ir atosekundinės fizi-kos, terahercinės spinduliuotės generacijos dujose, ultrasparčiosios spektroskopijos, lazerinės nanofotonikos, optinių elementų pažeidimų tyrimų ir parametrinių reiškinių mokslines kryptis.

Vienas solidžiausių matematikos moks-lo žurnalų „Annals of Mathematics“ kovo mėnesį publikavo Matematikos ir infor-matikos fakulteto diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros vedėjo prof. Konstantino Pilecko straipsnį „Solu-tion of Leray’s Problem for Stationary Na-vier-Stokes Equations in Plane and Axially Symmetric Spatial domains“ („Leray užda-vinio Navier-Stokes lygtims plokštumoje ir ašiškai simetriškoms sritims erdvėje spren-dimas“).

2011–2014 m. VU Biotechnologijos ins-tituto dNR modifikacijos tyrimų skyriaus mokslininkai, vadovaujami prof. Sauliaus Klimašausko, sukūrė daugybę unikalių mo-lekulinių įrankių, skirtų epigenetinių dNR modifikacijų eukariotinių organizmų geno-muose analizei.

VU mokslininkų išradimai materializa-vosi bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijose – į pasaulinę rinką buvo išleisti komerciniai produktai ir jiems gauti trys JAV ir Europos patentai.

Vasario 11 d. VU Informacinių techno-logijų taikymo centre pristatytas Naciona-linis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas (MIdAS). VU kartu su VU ligonine Santariškių klinikomis ir kitais dalyviais – 13 institucijų – sukūrė atviros prieigos mokslo informacijos duomenų ar-chyvą, leidžiantį teikti el. paslaugas, kaupti ir saugoti įvairių mokslo sričių tyrimų em-pirinius duomenis ir kitą su mokslo tyri-mais susijusią informaciją.

E. K

urau

sko

nuot

r.

E. K

urau

sko

nuot

r.

3SPECTRUM 2015/1

V. Ja

dzge

viči

aus

nuot

r.

Inauguruotas Vilniaus universiteto rektoriusKovo 12 d. VU Taryba išrinko rektorių. 85-uoju VU vadovu tapo prof. Ar-

tūras Žukauskas – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. Balan-džio 1 d. rektorius inauguruotas Šv. Jonų bažnyčioje.

VU mokslininkai – Lie-tuvos mokslo premijų laureatai

Kovo 9 d. Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2014 m. Lietuvos mokslo premijos. Tris iš šešių pelnė VU mokslininkai. Fizinių mokslų srityje skirtos dvi premijos: Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros mokslinin-kams prof. daumantui čipliui, dr. Romual-dui Rimeikai ir doc. Vytautui Samulioniui už darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, pla-čiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanos-truktūriniuose dariniuose (1999–2013)“, Matematikos ir informatikos fakulteto Ti-kimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros mokslininkams prof. Ramūnui Garunkš-čiui ir prof. Antanui Laurinčikui už darbų ciklą „dzeta funkcijos. Universalumas, nu-liai ir momentai (1999–2013)“.

Mokslininkų komanda iš VU Biotech-nologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus mokslininkai dr. Giedrius Sasnauskas, dr. Gintautas Tamu-

laitis ir dr. Mindaugas Zaremba apdovanoti už darbų ciklą „Nauji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su dNR reguliaci-jos ir katalizės mechanizmai (2002–2013)“.

MIF prof. Eugenijus Manstavičius pelnė Jono Kubiliaus premiją (matematika), TMI prof. Kęstutis Jarašiūnas – Povilo Brazdžiū-no premiją (eksperimentinė fizika). Tarp jaunųjų mokslininkų ir doktorantų moks-linių darbų konkurso nugalėtojų – TSPMI lektorė dr. Ieva Petronytė. Premijos skirtos

Sausio 22 d. oficialiai atidaryta Fizikos fakulte-te įrengta Telekomunikacijų mokslo centro M2M (Machine-to-machine) laboratorija. Studentai turės daugiau galimybių mokytis naujausių informacinių technologijų ir kurti inovatyvius technologijų plėtros projektus, kurie ateityje gali peraugti į rimtus verslo planus.

Fizikos fakulteto vyresniajam mokslo dar-buotojui dr. Kęstučiui Aidui, Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantui Kli-mentui Olechnovičiui, Medicinos fakulteto jaunesniajai mokslo darbuotojai dr. Ingri-dai Uktverytei, Fizikos fakulteto magistran-tams Kristinai Gelžinytei, Nailui Garejevui

E. K

urau

sko

nuot

r.

ir Ievai Gražulevičiūtei, Chemijos fakulteto magistrantei Rūtai Stankevičiūtei, Gamtos mokslų fakulteto magistrei Kristinai Stuo-pelytei, VU Biotechnologijos instituto ma-gistrei Justinai Kazokaitei ir Fizikos fakulte-to absolventui Artiomui Skripkai.

2014 m. LMA vardinių premijų laureatai, jaunųjų mokslininkų, doktorantų ir aukštųjų mokyklų studentų moks-linių darbų konkursų nugalėtojai

V. Ja

dzge

viči

aus

nuot

r.

4 SPECTRUM 2015/1

Ir aklieji nori keliauti

Doc. ArtūrAs BAUtrĖNAs,

GAmtos mokslų fAkUlteto kArtoGrAfijos ceNtrAs

Asmuo su regėjimo negalia patiria daug nepatogumų ne tiek dėl kūno funkcijų sutrikimo, kiek dėl kliūčių, esančių jo gyvenamo-joje (fizinėje ir socialinėje) aplinkoje. Specifinis aplinkos suvoki-mas reikalauja specialių priemonių, padedančių neregiui orien-tuotis erdvėje ir reaguoti į galimas kliūtis. Tad ar įmanoma šiais laikais aklajam savarankiškai keliauti?Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centre atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti, kuriose miesto dalyse dažniausiai lankosi neregiai ir kokios kliūtys labiausiai trukdo keliaujant savarankiškai.

t y r i n ė j i m a i

V. Markevičiaus nuotr. iš GMF Kartografijos centro žemėlapių archyvo

SPECTRUM 2015/1 5

kUr Akys veDA... i Regėjimas – di-delė dovana, kurios vertę dažnai suvokiame labai pavėluotai, t. y. tik tada, kai regėjimą prarandame arba kai jis labai nusilpsta. Jo-kie kiti pojūčiai neatstos regėjimo, kuriuo mes gauname daugiau nei 90 proc. informa-cijos apie aplinką.

dažnas yra girdėjęs posakį „Einu, kur akys veda, kur kojos neša...“, t. y. keliauju neturėdamas konkretaus tikslo, tikėdamasis pamatyti ką nors gražaus ar įdomaus. Tačiau toks pasakymas iškart atskleidžia esminius skirtumus tarp aklojo ir reginčiojo kelionių pobūdžio. Regintysis keliauja tikėdamasis ką nors pamatyti, o neregys – tik norėdamas pasiekti kokį nors tikslą. dar visai neseniai beveik visur (muziejuose, meno galerijose ir t. t.) kabėdavo užrašas „Eksponatus liesti draudžiama“. Neregiui, kuriam pirštai yra tapę jo akimis, toks draudžiantis užrašas ne tik tolygus užrašui „Žiūrėti draudžia-ma“, bet ir automatiškai verčia galvoti: „Tai ko gi man ten eiti, jei neleidžiama pažiū-rėti.“ Theophile‘is Gautier viename iš savo romanų rašė: „Rašytojo amatas nusileidžia dailininko amatui tuo, kad jis daiktus gali rodyti vien nuosekliai. Užtektų tik paviršu-tiniško žvilgsnio norint suvokti paveikslą, kuriame dailininkas pavaizduotų iškart vi-sus aprašomus veikėjus, ten būtų išsaugotas šviesos ir šešėlių žaismas, įvairios pozos ir smulkiausios kostiumo detalės, būdingos kiekvienai figūrai, kurių stinga kad ir ilgiau-siam aprašymui.“ Ši taikli rašytojo pastaba akivaizdžiai parodo, kad joks žodinis kokio nors objekto aprašymas nebus aklajam pa-kankamai išsamus.

Bet viskas po truputį keičiasi ir vis daž-niau daugelyje pasaulio muziejų matome užrašą „Prašome liesti!“, skirtą specialiai ne-regintiems lankytojams.

Akivaizdu, kad toks užrašų pakeitimas greičiau parodo visuomenės požiūrio į nere-gius keitimąsi, nei nulemia aklojo apsispren-dimą keliauti. Visuomenės požiūris labai svarbus, bet aklajam dar svarbesnis jo paties saugumas kelionėje.

Bet kokios kelionės sunkumą aklajam labai gerai atskleidžia dailininko Pieterio Bruegelio vyresniojo paveikslas „Aklasis veda akluosius“, nutapytas 1568 m. Nors dailininkas paveikslą tapė vadovaudamasis bibliniais Kristaus žodžiais: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkrinta į duobę?!“ (Lk 6, 39), t. y. norėjo atskleisti dvasinį žmonių aklumą, bet šis paveikslo siužetas puikiai pa-rodo, kokie sunkumai iškyla bet kokioje, net ir labai trumpoje, aklojo kelionėje.

Taigi dažnas neregys apie savarankiškas keliones net nesusimąsto vien dėl to, kad ir menkiausia, bet netikėta kliūtis, pasitaikiusi kelyje, gali tapti nelaimės priežastimi.

tAktiliNis žemĖlApis – Aklo-jo veDlys i Nuo seniausių laikų mes visi vienaip ar kitaip keliaujame. dažniau-siai kelionę suvokiame kaip geografinės vietos pakeitimą, fiziškai judant iš vienos į kitą. Tokių kelionių gali būti labai įvairių –pažintinių, turistinių, pramoginių ir dar daug kitokių, bet jas visas galima suskirstyti į dvi dideles grupes, kurias sąlyginai galima vadinti tolimomis ir kasdieninėmis kelio-nėmis. Tolimos – tai tokios kelionės, kurios trunka gana ilgai ir keliaujama dideliais atstumais, t. y. keliaujama į kitus miestus ar šalis, o kasdieninės – tai kelionės, tiesiogiai susijusios su mūsų kasdieniniu gyvenimu: kelionė iš namų į darbą, kelionė į parduotu-vę, kelionė pas draugus, t. y. kai keliaujama nedideliu atstumu ir beveik visada tuo pačiu maršrutu.

Viduramžiais daugelis kelionių (ne tik to-limos, bet labai dažnai ir kasdieninės) akla-jam buvo įmanomos tik su reginčio vedlio pagalba. Mums, regintiesiems, keliaujant savarankiškai tokiu vedliu tampa įvairūs že-mėlapiai, nors kasdieninėse kelionėse mes jų nenaudojame. Mokantis savarankiškumo, žemėlapis, kaip optimalus erdvinės informa-cijos pateikimo būdas, tinka ir akliesiems, bet jis turi būti pateiktas jiems prieinama forma, t. y. padarius juos apčiuopiamus.

Kas pats pirmasis sugalvojo taktilinį (ap-čiuopiamą) žemėlapį ir kaip jis galėjo at-rodyti, istorijoje aprašymų neišliko, bet žinoma, kad tokie grafiniai vaizdai kaip že-mėlapiai buvo naudojami aklųjų mokyklose nuo pat pradžių. Išsiskyrė dvi taktilinių že-mėlapių grupės: mokomieji ir orientaciniai. Mokomuosiuose, skirtuose istorijos ar geo-grafijos pamokoms, vaizduojamos didelės „Prašome liesti!“

„Aklasis veda akluosius“. Pieteris Bruegelis vyresnysis. 1568

http

://pi

ctify

.com

ww

w.p

inte

rest

.com

www.dnevnik.bg

6 SPECTRUM 2015/1

t y r i n ė j i m a i

Mokomasis taktilinis Europos žemėlapis, skirtas tik akliesiems

teritorijos, t. y. atskiros šalys ar žemynai. Tokiems žemėlapiams kaip pagrindas buvo naudojami reginčiųjų žemėlapiai, o vaizdo reljefiškumas buvo kuriamas naudojant įvairias parankines medžiagas, pavyzdžiui, ant spausdintų linijų, žyminčių valstybių sienas, kelius ar upes, būdavo klijuoja-mos virvutės ar viela, o taškiniai objektai (miestai ar sutartiniai ženklai) pažymimi

smeigtukais, vinutėmis arba sagomis. Tai buvo vienetiniai, rankų darbo žemėlapiai, ir kiekviena aklųjų mokykla juos kurdavo pati. Tik atsiradus naujoms spaudos tech-nologijoms ir medžiagoms (pvz., plastikui) prasidėjo jų tiražavimas. Pradžioje žemė-lapiai buvo spausdinami tik akliesiems, t. y. tik tos teritorijos reljefinis vaizdas, o visi užrašai tik Brailio raštu.

Vėliau tokius žemėlapius pradėta spal-vinti, o visus užrašus dubliuoti reginčiųjų raštu. Toks žemėlapis tapdavo universales-nis, nes jį galėdavo naudoti ne tik aklieji, bet ir silpnaregiai.

Orientavimosi įgūdžiams lavinti daž-niausiai buvo gaminami reikiamos terito-rijos trimačiai maketai. Kaip ir mokomieji žemėlapiai, jie buvo vienetiniai, gaminami

V. M

arke

viči

aus

nuot

r. iš

GM

F K

arto

grafi

jos

cent

ro ž

emėl

apių

arc

hyvo

SPECTRUM 2015/1 7

iš įvairiausių medžiagų: popieriaus, molio, medžio, metalo ar kt.

Tokie maketai, nors ir nepasižymėjo de-talumu, tiko aklųjų mokymui orientuotis gatvėje ar surasti reikiamą objektą.

Atrodytų, kad jau yra visos priemonės savarankiškoms aklųjų kelionėms – aklieji turi raštą ir gali perskaityti lankytinos vie-tovės aprašymą, turi reljefinius žemėlapius, kuriuos šiuolaikinėmis technologijomis galima išspausdinti gana greitai ir norimo detalumo. Bet ar to pakanka?

yra dar viena problema, dėl kurios net ir labai gerai sukurtas taktilinis žemėlapis gali netenkinti aklojo keliautojo poreikių. Šiuos taktilinius žemėlapius dažniausiai kuria regintieji, kurių kelionių patirtis (net ir imituojant aklumą, t. y. užsimerkus) ski-riasi nuo aklojo patirties, todėl reginčiojo sukurtas taktilinis žemėlapis gali teikti ne tik nereikalingą, bet ir klaidingą infor-maciją apie aplinką. Kad taip nenutiktų, žemėlapio kūrėjui reikia tiksliai žinoti, ku-rios teritorijos žemėlapis reikalingas, ko-kios informacijos reikia aklajam ir kaip tą informaciją optimaliai pateikti.

Aklieji, skirtingai nei asmenys, turintys kitokią fizinę negalią, gali savarankiškai judėti pažįstamoje ar įprastoje aplinkoje (pvz., savo bute ar savo gyvenamojo namo kieme). Toks orientavimasis kad ir žino-moje aplinkoje įmanomas tik naudojantis pagalbinėmis priemonėmis, kurios iš da-lies kompensuoja regą. dažniausia neregių naudojama priemonė yra baltoji lazdelė, skirta fiziniam kontaktui su aplinka, t. y. kliūtims aptikti ir identifikuoti.

Neregys, keliaudamas jam žinomoje aplinkoje, orientuojasi pagal kelyje sutin-kamus objektus (orientyrus) – atpažinęs objektą jis nustato savo buvimo vietą ir ati-tinkamai koreguoja savo judėjimo kryptį planuoto maršruto atžvilgiu. Visą erdvinę informaciją, kuri reikalinga keliaujant pa-sirinktu maršrutu, neregys gauna tik dali-mis, t. y. keliaujant sukuriamas ne bendras visos supančios aplinkos erdvinis vaizdas,

bet tik vieno konkretaus jam jau žino-mo maršruto. Pakliuvęs į aplinką, kurioje anksčiau nėra buvęs, arba susidūręs su jam nežinomomis kliūtimis neregys iškart pra-randa erdvinę orientaciją. Tai ypač aktualu mieste, kur daug didelių erdvių ir įvairių netikėtų kliūčių.

Keliaudamas pasirinkta kryptimi, asmuo su regėjimo negalia vienu metu atlieka du veiksmus: seka savo judėjimą susiplanuotu maršrutu ir reaguoja į realią aplinką, siek-damas aptikti galimas kliūtis ir jų išvengti. Plotą, kurį baltąja lazdele galima apčiuopti stovint viename taške, galime vadinti aklo-jo matymo lauku, arba fizinio kontakto erdve. Judant norima kryptimi, iš daugelio tokių pavienių fizinio kontakto zonų ir su-Orientacinis miesto gatvių maketas

Įvairaus detalumo orientaciniai miesto gatvių taktiliniai žemėlapiai

Baltoji lazdelė, skirta aklojo fiziniam kontaktui su aplinka

Baltąja lazdele apčiuopiama fizinio kon-takto erdvė

Mokomasis taktilinis Afrikos žemėlapis, skirtas akliesiems ir silpnaregiams

http

://st

udio

q.co

mw

ww

.csu

ohio

.edu

http://winterstellar.wordpress.com www.pinterest.com

A. B

autr

ėno

brai

žyta

sche

ma

V. M

arke

viči

aus

nuot

r. iš

GM

F K

arto

grafi

jos

cent

ro ž

emėl

apių

arc

hyvo

V. Ja

dzge

viči

aus

nuot

r.

t y r i n ė j i m a i

8 SPECTRUM 2015/1

Vienintelė Vilniaus miesto dalis, kurioje lankėsi beveik visi tyrime dalyvavę neįga-lieji (nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos), buvo Vilniaus geležinkelio ir tar-pmiestinių autobusų stotys. Šią miesto dalį (stoties pastatus ir prieigas iki jų) galima vadinti stoties rajonu. Tokie stoties rajonai yra kiekviename didesniame mieste, juose lankosi ne tik vietiniai, bet ir atvykstantys ar išvykstantys miesto svečiai. Todėl visi tolimesni tyrimai buvo atliekami tik šioje teritorijoje.

Akliesiems pasiekti stoties rajoną nesun-ku, nes susisiekimas su šia miesto dalimi yra pats geriausias dėl pakankamai sutvar-kytos viešojo transporto sistemos. Tačiau čia atvykus ir norint patekti į geležinkelio arba autobusų stoties pastatus tenka kirsti erdvę (kuri iš esmės ir vadinama stoties ra-

A. Bautrėno braižytas topografinis stoties rajono planas M 1:100 ir jo fragmentas su pa-žymėtomis kliūtimis

lima fiksuoti jų buvimo vietas ir kelionių maršrutus, prie baltųjų lazdelių buvo pri-tvirtinti GPS (Global Positioning System) prietaisai, kuriuos jie įjungdavo prieš kie-kvieną savo kelionę.

GPS prietaisas labai kompaktiškas ir len-gvas (tik 22 g svorio), todėl visiškai netruk-dė neregio judėjimui, o jo valdymas maksi-maliai automatizuotas (užtekdavo prietaisą tik įjungti ir visi matavimai buvo atliekami automatiškai, o tai ypač patogu akliesiems, neturintiems tokio matavimo įgūdžių). Visi GPS duomenys buvo perkelti į skaitmeninį Vilniaus miesto planą.

Nustatyta, kad dažniausiai lankomos vie-tos buvo prekybos centrai, gydymo įstaigos (poliklinikos, vaistinės) ir viešos poilsio zonos (parkai, skverai), esančios, kaip ir tikėtasi, netoli aklųjų gyvenamųjų vietų.

Kelionės trajektorija („tunelis“)

Baltoji lazdelė su GPS prietaisu

siformuoja kelionės trajektorija, kurią gali-ma vadinti savotišku kelionės „tuneliu“. Už jo ribų esantys objektai ar kliūtys neregiui praktiškai neegzistuoja, nes jis jų nepasie-kia baltąja lazdele.

Neregys, norėdamas savarankiškai ke-liauti, turi detaliai susiplanuoti visą bū-simos kelionės maršrutą, todėl jam labai svarbu gauti kuo daugiau informacijos apie aplinką, kurioje planuojama kelionė. Kitaip nei reginčiajam, kuris iškart suvokia visą jį supančią aplinką, neregiui svarbu žinoti ne tik atstumą iki kelionės tikslo ar kryp-tį – jam reikia daug papildomos informa-cijos apie kiekvieną galimą kliūtį kelyje. Pavyzdžiui, iš kurios pusės lengviau apeiti kliūtį, koks atstumas tarp kliūčių, ar pastato durys atsidaro į vidų, ar į išorę, ar medžių šakos neužstoja praėjimo ir dar daug kitos informacijos, kuri reginčiajam dažniausiai visai neaktuali. Visa ši informacija taktili-niame žemėlapyje turi būti pateikta apčiuo-piamais ženklais ar simboliais, tekstas –Brailio raštu, o tai užima daug daugiau vietos nei spausdinant įprastais metodais. Pavyzdžiui, įprastai visą miesto planą gali-ma išspausdinti viename ar keliuose popie-riaus lapuose (priklausomai nuo mastelio), o spausdinant taktiliniu būdu tokių lapų būtų dešimtis kartų daugiau.

Kitas labai svarbus taktilinių žemėlapių aspektas tas, kad visi jo objektai turi būti tik tam tikro neregiui suvokiamo dydžio. Jei objektas taktiliniame žemėlapyje bus per mažas, jis bus neapčiuopiamas, o jei per didelis – nesuvokiamas.

moksliNiNkų tyrimAs: pA-DĖtis vilNiUje GerĖjA, Bet Akliesiems DAr sUNkU ke-liAUti sAvArANkiškAi i Vil-niaus universiteto Gamtos mokslų fakul-teto Kartografijos centre buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kuriose miesto dalyse dažniausiai lankosi neregiai ir ko-kios kliūtys labiausiai trukdo keliaujant sa-varankiškai. Keletą mėnesių buvo renkami duomenys apie kelių aklųjų ir silpnaregių, savanoriškai (anonimiškai) sutikusių daly-vauti tyrime, keliones. Tam, kad būtų ga-

A. Bautrėno braižyta schema

Iš A

. Bau

trėn

o as

m. a

rch.

9SPECTRUM 2015/1

jonu), skiriančią viešąjį miesto transportą nuo tarpmiestinio. Tai ypač sudėtinga te-ritorija žmonėms su regėjimo negalia ne tik dėl daugybės nežinomų kliūčių, bet ir dėl nuolat kintančių didelių transporto bei keliaujančių žmonių srautų. Tam, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kokiomis stoties ra-jono vietomis keliauta ir kokios kliūtys pa-sitaiko kelyje, vien GPS matavimo duome-nų nepakanka, todėl buvo atlikti papildomi stoties rajono topografiniai matavimai ir sukurtas šios teritorijos stambaus mastelio (1:100) topografinis planas, kuriame pažy-mėti visi teritorijoje esantys objektai bei ga-limos kliūtys ir sukelti visi GPS duomenys apie ten vykusias aklųjų keliones.

Iš viso 25 skirtingais sutartiniais žen-klais ir papildomais aiškinamaisiais užra-šais (pvz., užrašant medžio rūšį ir jo storį) pažymėti 358 objektai, galintys pasitaikyti aklojo kelyje.

Atlikus tyrime dalyvavusių neįgaliųjų apklausą ir įvertinus kiekvienos kliūties pavojingumą aklajam, galima teigti, kad kuriamame taktiliniame žemėlapyje tokia sutartinių ženklų, kuriuos naudoja regin-tieji, įvairovė visai nebūtina. Pavyzdžiui, apšvietimo stulpas, kelio ženklas ar vėlia-vos stiebas topografiniame plane žymimi skirtingais ženklais, o aklajam bet kuriuo atveju tai yra tik skirtingo storio stulpas, kurį galima nesunkiai apeiti. Atskiroms kliūtims ar objektų grupėms galima pri-taikyti vienokius ar kitokius vienetinius ženklus, papildytus tekstine informacija Brailio raštu, tačiau yra objektų, kuriuos būtina išskirti ir vaizduoti kompleksiškai, pavyzdžiui, viešojo transporto stotelės. Jose esantys pavieniai objektai (laukimo pavil-jonas, suoliukai, šiukšliadėžės, ženklai, žy-mintys transporto sustojimo vietas, ir kt.) ir sudaro bendrą junginį, kurį vadiname stotele. Tokiam išskyrimui labai sėkmingai galima pritaikyti šiuolaikines 3d spaus-dinimo technologijas. Specialiomis kom-piuterinėmis programomis galima greitai sukurti norimos teritorijos 3d skaitmeninį modelį ir jį atspausdinti 3d spausdintuvu. Taip sukuriamas trimatis (apčiuopiamas) reikiamo detalumo maketas.

Tai vis dėlto, ar gali aklasis keliauti sava-rankiškai turėdamas tokią informaciją apie kelionės vietą ar tikslą? Pasak tyrime daly-vavusių neįgaliųjų, kurie jau turi tam tikrų orientavimosi aplinkoje įgūdžių, su tokia detalia informacija (taktilinis žemėlapis ir trimatis išskirtinių vietų maketas) tikrai įmanoma savarankiškai keliauti.

Akivaizdu, kad padėtis gerėja, tačiau dar

A. Bautrėno sudarytas viešojo transporto

stotelės 3D skaitmeninis modelis

Kelionių GPS trajektorijos topografiniame stoties rajono plane

daug ką reikia padaryti, kad aklasis tikrai jaustųsi saugus savarankiškai keliaudamas.

Kol mūsų miestų gatvės taps panašios į kitų Europos miestų gatves, tol be reginčio palydovo pagalbos aklajam toli savarankiš-kai nukeliauti nepavyks.

Tokie šaligatviai – rimta kliūtis akliesiems. Jiems savarankiškai keliauti net ir su geru taktiliniu žemėlapiu yra nesaugu

A. B

autr

ėno

suda

ryta

s ke

lioni

ų m

odel

isV.

Jadz

gevi

čiau

s nu

otr.

Rizikingas elgesys: uz ir pries

10 SPECTRUM 2015/1

t y r i n ė j i m a i

Doc. lAimA BUlotAitĖ,

filosofijos fAkUlteto BeNDrosios psicholoGijos kAteDrA

Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, kad daugelio ligų ir sutrikimų priežastis – rizikingas elgesys, kuris daž-nai apibūdinamas kaip gyvenimo būdas. Statistika liudija, kad į rizikingą elgesį įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių. Mokslininkai jau kalba apie rizikingo elgesio epidemiją ir rizikingo elgesio sindromą. Kai kurie rizikingo elgesio tipai tapo neatsiejama jaunimo gyvenimo dalimi.

Rizikingas elgesys: uz ir pries

11SPECTRUM 2015/1

rizikA – NeAtsiejAmA NUo jAUNystĖs? i Statistika liudija, kad tarp 10 pagrindinių ankstyvos mirties prie-žasčių – rūkymas, piktnaudžiavimas alko-holiu, mažas fizinis aktyvumas, netinkamos dietos, nesaugūs lytiniai santykiai, gydytojų rekomendacijų nesilaikymas. Kiti rizikin-go elgesio tipai irgi susiję su ilgalaikiais ar trumpalaikiais sveikatos sutrikimais – psi-

choaktyvių medžiagų vartojimas, vairavi-mas apsvaigus nuo alkoholio, saugos diržų nesegėjimas automobilyje ir pan. Nemažai tyrėjų pabrėžia rizikingo elgesio sąsajas ne tik su sergamumu ir mirtingumu, bet ir su visa asmens raida ir gerove.

Kai kurie rizikingo elgesio tipai tapo neatsiejama jaunimo gyvenimo dalimi. Monografijos apie naktinį jaunų žmonių linksminimąsi Europoje autoriai (Calafat et al., 2003) jau pratarmėje rašo, kad tiems žmonėms, kurie renkasi naktinius pasilinks-minimus, narkotikų vartojimas tapo beveik norma. „darosi sudėtinga eiti į barus ar klu-bus, klausytis muzikos ir būti su draugais ne-geriant alkoholio, nerūkant tabako, kanapių ar nevartojant kitų narkotikų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas tapo pasilinksminimo dalimi“ (p. 15). Tai ypač akivaizdu tokiose šalyse kaip didžioji Britanija ar Ispanija. Tačiau ir kitose šalyse, kur narkotikų var-tojimas nėra taip plačiai paplitęs, matomos panašios tendencijos.

požiūrį į rizikiNGą elGesį keičiA lAikAs i daugumoje rizikin-go elgesio apibrėžimų pabrėžiami neigiami padariniai sveikatai ir gerovei, tačiau visi tyrėjai pripažįsta ir tam tikrus teigiamus rizikingo jaunų žmonių elgesio padarinius. Nors, palyginti su neigiamais padariniais, teigiami yra trumpalaikiai, dažniausiai jie ir yra pagrindinis motyvas taip elgtis, todėl rizikingas elgesys kai kurių tyrėjų vertina-mas kaip normalus asmens raidos etapas. Vieni jį laiko būtinu paauglių socializacijos elementu, kiti siūlo į rizikingą elgesį žiūrė-ti kaip į tam tikrą eksperimentavimą, kuris naudingas įgyjant visą aibę įgūdžių, svarbių suaugusiųjų gyvenime. Tyrimai liudija, kad paaugliai, atviri eksperimentavimui, daž-niau pasinaudoja atsiveriančiomis socia-linėmis galimybėmis, todėl įgyja daugiau patirties, draugų, tampa populiarūs. Pabrė-žiama, kad didelė dalis paauglių, kuriems būdingas rizikingas elgesys, gauna gerus pažymius mokykloje, yra įsitraukę į popa-mokinę veiklą, leidžia laisvalaikį su šeima. Pozityviosios psichologijos atstovai pritaria, kad rizikavimas padeda rasti savo tapatu-mą, gyvenimo prasmę, laimę ir gerovę. Nors

toks elgesys gali turėti ir savo kainą (pvz., policijos sulaikymai, traumos, lytiniu keliu plintančios ligos). Siekiant parodyti pozi-tyvius rizikavimo aspektus, kartais siūloma vartoti eksperimentavimo terminą, nes pats eksperimentavimas nėra nei pavojingas, nei problemiškas, jo neigiami padariniai būna ne visada, o tik tam tikromis aplinkybėmis. Studentų apklausos liudija, kad jie irgi skiria eksperimentavimą nuo rizikingo elgesio, su-prasdami pastarojo keliamą pavojų, o ekspe-rimentavimą siedami su nepriklausomybės ugdymo ir augimo galimybėmis.

Kaip matome, pastaruoju metu požiūris į rizikingą elgesį smarkiai pasikeitė. Pri-pažindami rizikingo elgesio svarbą jaunų žmonių gyvenime kai kurie tyrėjai siūlo pradėti jį vertinti kaip įprastą, netgi trokš-tamą jaunų žmonių gyvenimo ir raidos dalį ir jam apibūdinti vartoti tokius terminus kaip eksperimentavimas ar tyrimas. O el-gesį, kuris yra pasikartojantis, kelia grėsmę sveikatai ir gerovei, vadinti rizikingu. čia ir iškyla didžiausia problema – kaip apibrėžti tokio elgesio ribas, atskirti naudingą ekspe-rimentavimą nuo žalingo, nepriimtino elge-sio. Tokių bandymų yra, tačiau jie ne visada sėkmingi ir užtikrinantys saugumą. Pvz., nustatyta leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant. Tačiau visi žinome, kad alkoholio poveikis individualus, skiriasi ir vairavimo įgūdžiai. Todėl net ir nedidelio al-koholio kiekio pavartojimas (neperžengiant leistinos ribos) neužtikrins, kad neįvyks ne-laimė.

Ieškoma ir įvairių asmenybės ypatumų sąsajų su rizikingu elgesiu. dažniausiai kal-bama apie aštrių pojūčių, naujovių siekimą, impulsyvumą, normų laužymą, taisyklių nesilaikymą. Bendra, kas vienija visus šiuos ypatumus – nesivaržymas. Jis apibūdinamas kaip elgesio normų, standartų ir draudimų nepaisymas siekiant savo tikslų. Būtent ne-sivaržymas būdingas daugumai rizikingai besielgiančių asmenų.

Taigi vieningos nuomonės rizikingo elge-sio klausimu nėra. Vis dar būtina atlikti tyri-mus ir kaupti duomenis apie įvairių rizikin-go elgesio tipų paplitimą įvairiose grupėse, kuriais remiantis galėtume bandyti atsakyti į rūpimus klausimus.

v v

V. Ja

dzge

viči

aus

nuot

r.

SPECTRUM 2015/112

t y r i n ė j i m a i

tyrimAs Apie rizikiNGą el-Gesį tArp stUDeNtų i Siekdami prisidėti prie šio klausimo sprendimo, at-likome tyrimą, kuriuo siekėme išsiaiškinti, kiek rizikingas elgesys yra paplitęs tarp stu-dentų.

Apklausėme 664 studentus iš 8 Lietuvos universitetų (76 proc. moterų, 24 proc. vyrų). Apklaustų studentų amžiaus vidur-kis – 20,4 metų (Sd=2,21). Studentų buvo klausiama apie 12 rizikingo elgesio tipų.

Apklausa parodė, kad 94,7 proc. studentų būdingas rizikingas elgesys (1 pav.).

Rezultatai patvirtino, kad labiausiai tarp studentų paplitęs rizikingas elgesys – dide-lio alkoholio kiekio vartojimas vienu metu. daugiau nei 6 SAV (sąlyginius alkoholio vienetus) vienu metu prisipažino išgerian-tys net 67,3 proc. studentų. Su alkoholio vartojimu susijęs ir dar vienas tarp studentų dažnas rizikingas elgesys – važiavimas auto-mobiliu, kurį vairavo apsvaigęs nuo alkoho-lio asmuo (50,8 proc.). Maždaug trečdaliui studentų būdingas toks rizikingas elgesys kaip rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, ekstremalus sportas, nesaugūs lytiniai santykiai, SMS žinučių ra-šymas vairuojant automobilį. Rečiausiai pa-plitęs rizikingas elgesys – daugiau nei 2 sek-so partneriai per pastaruosius 12 mėnesių.

Studentai ir studentės skiriasi pagal 7 rizikingo elgesio tipus. Vyrai dažniau nei moterys dažnai vartoja alkoholį, vartoja jį dideliais kiekiais, bandė narkotikų, vairavo apsvaigę nuo alkoholio, rašė SMS žinutes vairuodami, kultivavo ekstremalų sportą ir turėjo daugiau nei 2 sekso partnerius per pastaruosius 12 mėnesių.

Įvairių kursų studentai skiriasi tik pagal 2 rizikingo elgesio tipus – alkoholio var-tojimo dažnumą ir narkotikų vartojimą. dažniausiai alkoholį vartoja ketvirtakursiai (43,7 proc. visų ketvirto kurso studentų) ir pirmakursiai (38,3 proc. visų pirmo kurso studentų). Tarp antro ir trečio kurso studen-tų dažnai alkoholį vartoja apie ketvirtadalis studentų. didelius alkoholio kiekius vartoja labai panašus skaičius visų kursų studentų. Įvairių kursų studentai skiriasi ir pagal nar-kotikų vartojimą. Tarp ketvirtakursių yra daugiausia narkotikų bandžiusių studentų.

Paskaičiavome, kaip rizikingo elgesio ti-pai susiję tarpusavyje. 2 paveiksle tamsia spalva pažymėta, kiek kiekvienas rizikin-go elgesio tipas paplitęs kaip vienintelis, o šviesesne spalva – kiek jis paplitęs su kitais rizikingo elgesio tipais. Pvz., narkotikus yra vartoję 31,6 proc. studentų. Tačiau tik

Studentų pasiskirstymas į grupes pagal rizikingo elgesio tipų skaičių

Rizikingoelgesio tipų skaičius Lytis Iš viso Vyrai Moterys n proc. n proc. n proc.

0 RE 1 0,6 33 6,6

34 5,21 RE 15 9,5 59 11,8

74 11,32–4 RE 60 38,0 262

1 pav. Rizikingo elgesio tipų paplitimas tarp studentų (proc.) Pastaba:* Proc. skaičiuojamas tik nuo vartojančių alkoholį studentų skaičiaus.** Proc. skaičiuojamas nuo studentų, turinčių vairuotojo pažymėjimą, skaičiaus.

1 proc. iš jų būdingas vien narkotikų varto-jimas, o kitiems 99 proc. kartu su narkotikų vartojimu būdingi ir kiti rizikingo elgesio tipai. O tarp 29,8 proc. rūkančių studentų nėra nė vieno, kuris tik rūko. Visiems rū-kantiems būdingos ir kitos rizikingo elgesio formos.

2 pav. Visų rizikingo elgesio tipų sąsajos su įvairialypiu rizikingu elgesiuPastaba: * Proc. skaičiuojamas tik nuo vartojančių alkoholį studentų skaičiaus.** Proc. skaičiuojamas nuo studentų, turinčių vairuotojo pažymėjimą, skaičiaus.

Visus respondentus suskirstėme pagal tai, kiek rizikingo elgesio tipų jiems yra būdinga: nebūdingas rizikingas elgesys (O RE), būdingas vienas rizikingo elgesio tipas (1 RE), būdingi 2–4 rizikingo elgesio tipai (2–4 RE) ir būdinga 5 ir daugiau rizikingo elgesio tipų (5 ir > RE) (žr. lentelę).

13SPECTRUM 2015/1

RISKY BEHAVIOR: PROS AND CONS

Kaip matome, tik 5,2 proc. studentų nėra būdingas nė vienas rizikingo elgesio tipas. daugiau nei trečdaliui studentų būdinga daugiau nei 5 rizikingo elgesio tipai. dau-giau rizikingo elgesio tipų paplitę tarp stu-dentų nei tarp studenčių. dažniausiai tarp studentų vyrų pasitaiko 5 ir daugiau rizi-kingo elgesio tipų, o tarp moterų – 2–4 rizi-kingo elgesio tipai.

AsmeNyBĖs tipAs ir rizikiN-GAs elGesys i Tyrėme studentų rizikingo elgesio sąsajas su įvairiais asme-nybės aspektais. Norime paminėti vieną iš jų – aštrių pojūčių siekį. Mūsų tyrimas atskleidė, kad studentai, kuriems būdin-gi įvairūs rizikingo elgesio tipai, surenka aukštesnius aštrių pojūčių siekio skalių ba-

lus. Amenys, kuriems būdingas aštrių po-jūčių siekis, ieško įvairių naujų, sudėtingų ir intensyvių pojūčių bei patirčių ir trokšta patirti fizinę, socialinę, teisinę ar finansinę riziką dėl tokios patirties. Rizikingo elgesio tipai, kuriuos tyrinėjome, daugiau ar ma-žiau suteikia galimybę tai patirti, patenkin-dami naujų, intensyvių potyrių poreikį. Tai leidžia teigti, kad siekdami aštrių pojūčių studentai įsitraukia į tokias veiklas, kurio-se gauna neįprastų jutimų ir patirties. Taigi rizikingas elgesys padeda jiems patenkinti aštrių pojūčių stoką.

Šiame straipsnyje pateikėme tik dalį mūsų tyrime gautų rezultatų, kurie liudija, kad tik 5,2 proc. studentų nėra būdingas rizikingas elgesys. Įvairūs rizikingo elgesio tipai plačiai paplitę tarp įvairių kursų abiejų lyčių studentų ir susiję tarpusavyje. Šio fak-to negalima ignoruoti.

Remiantis naujausia visuomenės sveika-tos koncepcija, universitetai, kaip ugdymo institucijos, turi rūpintis studentų ir dar-buotojų sveikatos stiprinimu, ligų preven-cija ir gerove. Rizikingo elgesio prevencija suprantama kaip sudedamoji sveikatos sti-prinimo ir sveikos gyvensenos propagavi-mo dalis. Todėl universitetuose vykdomose sveikatos stiprinimo programose rizikin-gam elgesiui turi būti skiriama pakankamai dėmesio.

moksliNiNkų rekomeNDA-cijos UNiversitetAms i Mūsų atlikto empirinio tyrimo rezultatai leidžia pateikti rekomendacijas universitetams, siekiantiems puoselėti ir stiprinti studentų ir darbuotojų sveikatą ir gerovę. Kurdami sveikatos stiprinimo programas turime at-sižvelgti į faktą, kad studentiškas amžius –ypatingas pereinamasis laikotarpis tarp pa-auglystės ir suaugusio žmogaus amžiaus. Jam būdingi eksperimentavimai įvairiose gyvenimo srityse, ieškant savojo aš ir gy-venimo prasmės. Rizikingas elgesys dažnai yra šių paieškų instrumentas. Todėl rizi-kingo elgesio prevencijos tikslas nėra vien rizikingo elgesio atsisakymas. Vykdant pre-venciją, su studentais reikia aptarti galimus rizikingo elgesio padarinius sveikatai, raidai ir karjerai, ieškant rizikos sumažinimo ga-limybių. Studentus reikia supažindinti su saugesniais, visuomenei priimtinesniais ri-zikingo elgesio tipais, kurie gali patenkinti jaunų žmonių poreikius.

Universitetai turi kurti ir diegti įvairias sveikatos stiprinimo, rizikingo elgesio ir ligų prevencijos programas, organizuoti ats-kirus renginius ar akcijas. Informacijos apie sveiką gyvenseną sklaidai svarbu naudoti naujausias technologijas. Taip bus pasiekta didesnė auditorija, o pateikta informacija – prieinamesnė ir patrauklesnė studentams.

Studentų pasiskirstymas į grupes pagal rizikingo elgesio tipų skaičių

Recently, the approach to risky behavior has changed dramatically. Recognising the importance of risk-taking behavior among young people some researchers start regar-ding it as a normal, even desirable develo-pment of youth and describe it in such terms as “experimenting” or “research”. But still the question leaves open of how to distin-guish positive experimenting from harmful, unacceptable behavior.

The purpose of our study was to find out how much risky behavior is common among students. 664 students from eight universities in Lithuania have been interviewed (76 per cent of them represented women, 24 percent – men). The average age of the students surve-yed – 20.4 years. The students were question-ned about 12 types of risky behavior. The sur-vey demonstrated that 94.7 per cent account for students with hazardous behavior.

The most prevalent risky behavior among students – excessive alcohol consumption. 67.3 per cent of students declared such be-havior (over 6 standard drinks). 50.8 per cent of students admitted that they ingage frequ-ently in another risky behavior–driving un-der the influence of alcohol. About one-third of students ingage in such risky behavior as smoking, frequent alcohol consumption, drug use, extreme sports, unsafe sex, distrac-ted driving – texting messages while driving a car.

Students men are more likely than women to exibit risk behavior: use alcohol, try drugs, drive under the influence of alcohol, text messages while driving, cultivate extreme sports and have more than two sexual par-tners during the last 12 months.

different year students vary by two types of risky behavior mainly – frequency of al-

cohol consumption and drug use. The fourth year students consume alcohol more often (43.7 per cent of all the fourth-year students), while the freshmen (38.3 per cent of all the first-year students).

Over one-third of students engage in more than 5 types of risky behavior. 5 and more risky types of behavior occur usually among males, while women account for 2-4 types of risky behavior.

hereby, only part of the results obtained in the study is provided, which shows that only 5.2 per cent of students are not engaged in a risky behavior. Various types of risk beha-viors are widespread in different study levels, including students of both sexes and relate to each other. This fact can not be ignored. Uni-versity-based health promotion programs for high-risk behavior should be addressed inevitably.

14 SPECTRUM 2015/1

t y r i n ė j i m a i

Zaliosios energijos gamyklos augaluosejevGeNij chmeliov,vytAUtAs BUtkUs,

fizikos fAkUlteto teoriNĖs fizikos kAteDrADėl žmogaus gyvenimo būdo daug ginčijama-si, bet visi sutiks, kad mums būtina kvėpuoti ir maitintis. O iš kur atsiranda visos mums reikalingos maistinės medžiagos bei deguonis ir kas juos sieja su Saulės šviesa? Fotosintezė! Tai yra didžiulė aplink mus veikianti organi-nių medžiagų ir deguonies gamykla, be kurios būtų sunku įsivaizduoti gyvybę Žemėje. Bio-logų, chemikų ir fizikų bendruomenei nuola-tos kyla klausimų dėl šios gamyklos sandaros ir veikimo ypatumų. Į dalį jų jau pavyko atsa-kyti, tačiau nemažai paslapčių dar išlieka.

v

V. Butkaus ir J. P. Ogilvie iliustr.

15SPECTRUM 2015/1

Zaliosios energijos gamyklos augaluose

Saulė yra nemokamas ir neišsemiamas energijos šaltinis, maitinantis fotosintezės variklį. Per valandą visą Žemės paviršių šviesos pavidalu vidutiniškai pasiekia apie 4,3 1020 džaulių energijos. Tai daug ar ma-žai? Palyginimui: tokį energijos kiekį visa žmonija suvartoja maždaug per metus. didžiąją šios energijos dalį sugeria Žemės paviršius ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, taigi šviesos energija yra tiesio-giai paverčiama šiluma. Tik mažiau nei 0,1 proc. į Žemę patenkančios Saulės ener-gijos panaudoja augalai, dumbliai bei foto-sintetinės bakterijos ir akumuliuoja ją bio-masės pavidalu.

Vis dėlto, nepaisant tokio, atrodytų, ku-klaus Saulės energijos įsisavinimo, tai lei-do per 3,4 milijardo metų, praėjusių po pirmosios fotosintezę vykdančios bakteri-jos atsiradimo, Žemės gelmėse susikaupti milžiniškiems naftos, gamtinių dujų ir an-glies telkiniams, kurių žmonijos reikmėms užteks... dar kuriam laikui. Šnekant apie Saulės energijos virtimą biomase taip pat reikia įvertinti, kad ne visas Žemės pavir-šius yra padengtas augalais ar dumbliais. Be to, nemaža augalo pagamintos energijos dalis sunaudojama jo paties metabolizmui ir vystymuisi.

yra žinoma, kad atskirų fotosintezės etapų efektyvumas yra daug didesnis nei pažangiausių dirbtinių Saulės elementų. Mokslininkams ir molekulių inžinieriams knieti pritaikyti fotosintetinių procesų principus kuriant dirbtinius Saulės ener-gijos surinkimo įtaisus. To siekia visai neseniai fizikos, biologijos, chemijos ir technologijų mokslų sandūroje atsiradusi bioenergetikos mokslo šaka.

Pirmieji sistemingi moksliniai tyrimai fotosintezės srityje prasidėjo dar XVIII a. viduryje. Nuo tų tolimų laikų prabėgę pus-trečio šimto metų nepraėjo veltui. Bendros botanikų, biologų, genetikų, chemikų ir fi-zikų darbo pastangos leido įvardyti pagrin-dinius fotosintezės mechanizmus, atskirų cheminių reakcijų etapus, jose dalyvaujan-čių molekulių sandarą ir t. t.

Fotosintezės tyrimų pradžią Lietuvoje galima sieti su Vilniaus universiteto pro-fesoriaus henriko Jonaičio nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio vykdytais karotenoidų tyrimais Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje. Vėliau, septin-tajame dešimtmetyje atsiradus sparčiosios lazerinės spektroskopijos metodams, ki-netinių vyksmų įvairiuose fotosintezės da-riniuose tyrimus vykdė profesoriaus Algio Petro Piskarsko grupė.

Šiuo metu fotosintezė aktyviausiai tiria-ma Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedoje. čia profeso-riaus Leono Valkūno vadovaujama grupė nagrinėja pačius pirmuosius fotosintezės etapus – nuo šviesos sugerties iki jos pa-naudojimo elektriniams krūviams sukurti, pasikliauja pačiais įvairiausiais teoriniais metodais ir bendradarbiauja su daugeliu eksperimentinių fotosintezės tyrimų gru-pių. Tarp jų – ir su Fizinių ir technologijos mokslų centre esančia Molekulinių dari-nių fizikos laboratorija ir Vilniaus univer-siteto Lazerinių tyrimų centro Ultraspar-čiosios spektroskopijos laboratorija.

dažniausiai moksle naujos žinios kelia naujus klausimus, į kuriuos nėra taip pa-prasta atsakyti. Fotosintezė – vis dar ne iki galo įminta mįslė, o didysis mokslo prover-žis tiriant ir pritaikant fotosintezės procesus dar tik ateityje.

fotosiNtezĖs GAmyklos elemeNtAi i Norint tiksliai nusakyti, kur ir kaip molekulių lygmeniu vyksta foto-sintezė, reikia panagrinėti augalinės ląstelės sandarą, o tiksliau – ląstelės citoplazmoje plaukiojančius chloroplastus. Pastarųjų vi-duje pamatytume sudėtingai išplėstus ir su-sivyniojusius membraninius paviršius – va-dinamąsias tilakoidų membranas (1 pav.). Jose yra fotosistemos – milžiniški mole-kulių dariniai, kuriuose kaip tik ir vyksta šviesos sugertis bei pirminės reakcijos, ver-čiančios sugertą šviesos energiją chemine. Tilakoidus skalaujančioje skystoje terpėje, vadinamojoje stromoje, yra įvairių enzi-mų (baltyminių katalizatorių), valdančių šviesos nereikalaujančias anglies fiksavimo reakcijas, kurių metu iš CO2 dujų pagami-nami paprasčiausi angliavandeniai.

E. Songailos nuotr.

16 SPECTRUM 2015/1

t y r i n ė j i m a i

Tačiau pagrindinis fotosintezės fabrikas –tilakoidų membranose esančios fotosiste-mos – sudarytas vos iš kelių skirtingų rūšių molekulių. Tai – chlorofilai, karotenoidai ir baltymai (žr. pav. 2). Chlorofilai ir karote-noidai yra pigmentai, pagrindiniai fabriko darbuotojai – aktyvios šviesą sugeriančios

ir energiją arba krūvį vienos kitoms per-duodančios molekulės. Baltymai – fabriko sienos, karkaso ir struktūrinio pigmentų tarpusavio išsidėstymo funkcijas atliekan-čios milžiniško dydžio molekulės.

didžiausias darbo krūvis fotosintezės fabrike tenka chlorofilams. Jie sugeria

mėlyną ir raudoną šviesą, bet atspindi be-veik visą žalią šviesą. Todėl augalai ir yra žalios spalvos. Kiekvienoje fotosistemoje gali būti iki kelių šimtų chlorofilo moleku-lių. Karotenoidai yra kiek kitokių savybių pigmentai. Paprastai jų fotosistemose yra daug mažiau nei chlorofilų, o jų pagrindi-nė pareiga – fabriko apsauga nuo fotopa-žeidimų. Be to, karotenoidai dar praplečia chloroplastų sugerties spektrą į chlorofi-lams neprieinamą žalią sritį ir taip leidžia žaliems fotonams taip pat patarnauti foto-sintezei. Rudenį lapus metančiuose auga-luose chlorofilai suyra pirmiau nei karote-noidai. Tada chloroplastuose dar kurį laiką lieka karotenoidų, kurie medžių lapams ir suteikia būdingą geltoną arba raudoną spalvą.

šviesos sUGertis ir eNer-Gijos perNAšA fotosiste-moje i Natūraliomis sąlygomis į augalų chloroplastus palyginti retai pataiko tie-sioginiai Saulės spinduliai dėl debesuoto oro ar buvimo šešėlyje, o ir esamas šviesos intensyvumas per parą neišlieka pastovus. Todėl efektyviai šviesos sugerčiai užtikrinti didžiąją fotosistemos dalį sudaro vadina-mieji šviesos surinkimo, arba anteniniai, kompleksai (pav. 2), kurių pagrindinė paskirtis – sugerti kaip galima daugiau fotonų. Tokiose antenose pagauta šviesos energija virsta molekuliniu sužadinimu: sugėrę fotoną, chlorofilų ar karotenoin-dų elektronai įgyja papildomos energijos. Šis sužadinimas nepaprastai greitai yra perduodamas nuo vieno pigmento į kitą: kiekvienas toks šuolis trunka nuo kelių de-šimčių femtosekundžių (1 fs = 10–15 s) iki kelių pikosekundžių (1 ps = 10–12 s).

Galiausiai sužadinimas, šuoliuodamas per anteninius kompleksus, pasiekia fo-tosistemos centre esantį ypatingą kom-pleksą – reakcijų centrą. Būtent čia vyksta pirmosios fotocheminės reakcijos: atėjusio sužadinimo energija yra panaudojama elektronui išlaisvinti (elektronai panaudo-jami vėlesniuose fotosintezės etapuose). čia pat vyksta ir vandens fotolizė – iš h2O molekulių yra atplėšiami h+ jonai, kartu išsiskiria ir molekulinis deguonis. Susida-rę laisvieji krūvininkai (elektronai ir pro-tonai) yra nunešami į skirtingas tilakoidų membranos puses – taip membrana yra įelektrinama. Taigi fotosintezės procesas šiame etape yra iš principo labai panašus į dirbtinių Saulės elementų, kuriuose švie-sos energija yra verčiama elektros energija.

1 pav. Augalų chloroplastas © Modifikuota ilustracija pagal CC BY-SA 4.0 licenciją (http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Scheme_Chloroplast-en.svg), aut. Miguel-sierra; platinama pagal CC BY-SA licenciją, aut. Jevgenij Chmeliov

2 pav. Dalis vadinamosios antrosios fotosistemos – LHCII anteniniai kompleksai, suda-ryti iš 42 chlorofilų ir 12 karotenoidų molekulių

V. Butkaus ir J. Chmeliovo iliustr.

V. Butkaus ir J. Chmeliovo iliustr.

17SPECTRUM 2015/1

Nuo šios būsenos prasideda likę fotosinte-zės proceso etapai, kurių metu yra gami-nami angliavandeniai. Šiems procesams nebėra būtina Saulės šviesa.

Visas šviesos pagavimo, sužadinimo pernašos ir krūvio atskyrimo procesas pa-sižymi sunkiai įsivaizduojamu našumu –priklausomai nuo fotosistemos net iki 99 proc. sugertų fotonų yra sėkmingai pa-naudojami membranai įelektrinti. Tokio ypač aukšto sužadinimo pernašos efekty-vumo priežastys vis dar nėra tiksliai žino-mos. Palyginimui: geriausi šiuo metu su-kurti Saulės elementai elektra paverčia tik iki 20 proc. sugertų fotonų energijos.

fotoApsAUGos mechANiz-mAi i Fotosintezės fabrike labai svarbu saugumas, o augalai turi sudėtingus savi-reguliacinius fotoapsaugos mechanizmus. Pasirodo, fotosistemos geriausiai yra pri-sitaikiusios našiai veikti rytais, vakarais ar debesuotą dieną. Kadangi dominuoja būtent tokios apšvietimo sąlygos, didelė šviesos surinkimo antena leidžia sugerti daugiau fotonų ir sėkmingai panaudoti jų visų energiją reakcijų centruose. Tačiau labai ryškioje šviesoje (o daugumai augalų tiesioginiai Saulės spinduliai ir yra „labai ryški šviesa“) sugeriamų fotonų skaičius gali smarkiai viršyti reakcijų centrų pajė-gumus.

Galima įsivaizduoti, kad didelio Saulės fotonų srauto sąlygomis prie reakcijų cen-trų susidaro molekulinių sužadinimų eis-mo grūstis.

Perteklinė spinduliuotė fotosintezei yra labai pavojinga, mat ilgesnį laiką (kelios nanosekundės vietoje įprastų kelių piko-sekundžių) būdama sužadintos būsenos chlorofilo molekulė pakeičia savo savy-bes – pereina į tripletinę būseną. Šios bū-senos chlorofilai labai lengvai reaguoja su deguonimi. Jis kaip tik yra gaminamas re-akcijų centruose, ir pastariesiems veikiant visu pajėgumu O2 bus irgi prigaminta gana daug. Reakcijos produktas yra labai reakty-vi deguonies singuletinė atmaina ir galimi laisvieji radikalai. Susidarius tokiems pro-duktams, visa fotosistema pradėtų degti tiesiogine to žodžio prasme. Taigi tokioje situacijoje ypač naši šviesos surinkimo an-tena sukelia rimtą pavojų visam augalui.

Augaluose yra keli vienas kitą papildan-tys fotoapsaugos mechanizmai, skirti apsi-saugoti nuo tokių neigiamų padarinių. Ma-kroskopiniu požiūriu jie pasireiškia kaip, pavyzdžiui, lapų judėjimas ar chloroplastų difuzija į galimai mažiau apšviestą vietą. Ta-čiau savireguliacijos procesai vyksta ir pa-čioje šviesos surinkimo antenoje moleku-liniu lygmeniu, dalyvaujant jau minėtiems apsaugos darbuotojams – karotenoidams. dėl savo spektrinių savybių jie sugeba neu-

tralizuoti tiek singuletinį deguonį, tiek tri-pletinį chlorofilą. Maža to, prieš maždaug dešimtmetį atlikti eksperimentai atskleidė, kad ryškioje šviesoje per kelias minutes šviesos surinkimo antenoje susidaro vadi-namosios energijos gaudyklės, kurios visą reakcijų centrų nepanaudotą sužadinimų energiją išsklaido šilumos pavidalu net ne-spėjus susidaryti chlorofilų tripletams. yra daug požymių, kad ir šiame procese neap-sieinama be karotenoidų.

DABArtiNiAi fotosiNtezĖs tyrimAi i Kodėl sužadinimo ir krūvio pernaša yra beveik idealiai efektyvi? Kas yra tos perteklinio sužadinimo gaudyklės? Kokiu būdu jos susidaro, neutralizuoja sužadinimą ir, sumažėjus šviesos srautui, išnyksta? Visa tai – dar neįmintos fotosin-tezės paslaptys.

Ar mums pavyks vieną dieną pasimo-kyti iš gamtos ir sukurti nė kiek efekty-vumu nenusileidžiančius įtaisus, o gal net patobulinti ir suvaldyti pačią fotosintezę? Svajonės apie dirbtinę fotosintezę ir tobu-lėjanti eksperimentinė įranga kursto moks-lininkus išsiaiškinti pirminėse fotosintezės stadijose (iškart po Saulės fotono sugerties tilakoidų membranose) vykstančius fiziki-nius procesus. Pirmosios cheminės reak-cijos fotosintezėje trunka nanosekundes, pirminis krūvio atskyrimas – dešimt kartų

3 pav. Augalų fotosintezės reakcijų centras, sudarytas iš baltymų, 4 chlorofilų ir 2 feofitinų molekulių. Reakcijų centre molekulinis su-žadinimas surenkamas vadinamojoje specialioje poroje, o vėliau vyksta atskirto elektrono pernaša

V. Butkaus ir J. Chmeliovo iliustr.

SPECTRUM 2015/118

t y r i n ė j i m a i

greičiau, o fotono sukurto molekulinio suža-dinimo pernaša – dešimtis ar šimtus femto-sekundžių. Norint eksperimentiškai ištirti to-kius vyksmus, reikia turėti fotoaparatą, kuris gebėtų fotografuoti dar greičiau.

Vilniaus universiteto mokslininkai nelieka eksperimentinių ir teorinių fotosintezės tyri-mų nuošaly. dar 2000 m. profesoriaus Leono Valkūno kartu su kolegomis iš Nyderlandų išleista knyga „Photosynthetic Excitons“ tapo tikrąja šioje srityje dirbančių mokslininkų Bi-blija. Mokslinėje spaudoje ji pacituota beveik 800 kartų. Prieš dvejus metus pasirodė Teori-nės fizikos katedros profesorių Leono Valkū-no, dariaus Abramavičiaus ir bendraautorio Tomášo Mančalo iš Prahos Karolio univer-siteto monografija „Molecular Excitation dynamics and Relaxation: Quantum Theory and Spectroscopy“. Joje aptariami šiuolaiki-niai teoriniai modeliai, taikomi nagrinėjant sužadinimų energijos pernašą ir gesimą įvai-riuose kompleksuose, įskaitant fotosintetines antenas ir fotosistemas.

Lietuvos mokslininkų darbai fotosintezės tyrimų srityje garsiai nuskambėjo 2014 m. paskelbtose net trijose publikacijose „Natu-re“ grupės žurnaluose. „Nature Chemistry“ straipsnyje „Vibronic Coherence in Oxygenic Photosynthesis“ Vilniaus universiteto dar-buotojai Andrius Gelžinis, Vytautas Butkus, Leonas Valkūnas ir darius Abramavičius su bendradarbiais iš Mičigano universiteto

(JAV) parodė, kad itin sparčius krūvio at-skyrimo vyksmus reakcijų centruose pa-spartina rezonansiniai molekulių virpesiai (žr. 3 pav.). Šie rezultatai atskleidė ypatin-gą evoliucijos metu išsivysčiusį molekulių kompleksų inžinerijos principą, neatsitikti-nai išnaudojantį labai specifines rezonanso sąlygas ir garantuojantį itin efektyvų sis-temų veikimą. Tą pačią liepos 13 dieną iš-spausdintoje „Nature Physics“ publikacijoje „Quantum Coherence in Photosynthesis for Efficient Solar-energy Conversion“ moks-lininkai iš Laisvojo Amsterdamo universi-teto (Nyderlandai) kartu Ramūnu Auguliu (Fizinių ir technologijos mokslo centras) ir donatu Zigmantu (Lundo universitetas, Švedija) nepriklausomai paskelbė beveik identiškus rezultatus!

Svarbią išvadą apie fotosintetinių antenų ir jose susidarančių fotoapsaugai tarnaujan-čių gaudyklių veikimą esant perteklinei Sau-lės spinduliuotei pernai paskelbė Jevgenijus Chmeliovas, Leonas Valkūnas (Vilniaus universitetas) ir bendradarbiai iš Karalie-nės Marijos universiteto (Jungtinė Kara-lystė) žurnalo „Nature Communications“ publikacijoje „Economic Photoprotection in Photosystem II That Retains a Complete Light-harvesting System with Slow Energy Traps“. Fotosintezės tyrėjų bendruomenėje ilgą laiką buvo manoma, kad dėl fotoapsau-gos yra aukojamas reakcijų centro našumas,

daliai fotosintetinės antenos su atsiradusia stipria energijos gaudykle erdviškai nuo jo atsiskiriant. Tyrimo rezultatai parodė, kad taip nėra! Priešingai, už fotoapsaugą atsakingos perteklinės energijos gaudyklės yra sąlyginai silpnos, o jų bendras našu-mas gali būti reguliuojamas keičiantis jų koncentracijai (žr. 4 pav.). Toks gudrus principas leidžia augalams apsisaugoti nuo fotopažeidimų, o fotosistemoms veikti vie-nodai efektyviai tiek saulėtą, tiek debesuo-tą dieną.

dabar intensyviai diskutuojama apie tai, kad makroskopinių fotosintezės biologinių darinių (vadinamųjų fotosistemų) funkcio-nalumui didelę įtaką daro sąveika tarp jų mikroskopinių sudedamųjų dalių, kuri yra aprašoma ne klasikinės, o kvantinės me-chanikos fizikiniais dėsniais. Ir nors anks-čiau buvo postuluojama, kad kvantinės savybės neturėtų pasireikšti „drėgnose ir šiltose“ terpėse, modernusis kvantinės bio-logijos mokslas teigia priešingai.

Fotosintezės tyrimai – dar nenukastas mokslinių problemų ir mįslių kalnas. Tu-rint dabartinį supratimą apie fotosistemo-se vykstančius fizikinius procesus, sunku nesižavėti šių žaliųjų energijos gamyklų augaluose sudėtingumu ir tvarumu. Tai – aukštosios gamtos technologijos, kurios žmogui tampa prieinamos ir suprantamos tik dabar.

4 pav. Fotosistema yra piltuvėlio principu veikiantis aparatas: didelio paviršiaus ploto šviesos surinkimo antena leidžia surinkti kuo dau-giau fotonų, o pastarųjų energija molekulinių sužadinimų pavidalu yra perduodama į fotosistemos centre esantį reakcijų centrą. Tačiau kai šviesos yra per daug, antenoje susidaro perteklinės sugertos energijos pasišalinimo kanalai

V. Butkaus ir J. Chmeliovo iliustr.

liUDmilA jANUškevičieNĖ

Kaip aksioma kartojama: Lietuva – lazerių šalis. Tačiau vis dar sunkiai suvokiama, kaip mūsų valstybė, būdama tokia maža ir neypač turtinga, tapo rimta aukštųjų technologijų rinkos dalyve ir išsikovojo aukštas pozicijas lazerių srityje visame pasaulyje. Lietuviški lazeriai naudojami Europos medicinos, automobilių pramonės, Japonijos mikroelektronikos įmonėse, juos vertina Jungtinių Amerikos Valstijų saulės baterijų gamintojai ir, žino-ma, viso pasaulio mokslininkai.

Lietuva isitraukia i pasaulinius atosekundziu

mokslo tyrimus

v

v

19SPECTRUM 2015/1

UAB „Ekspla“ nuotr.

z v i l g s n i s

20 SPECTRUM 2015/1

„Lietuviškų lazerių erą prieš 50 metų pra-dėjo keletas šioje srityje tyrimus atliekančių Vilniaus universiteto fizikų, o dabar turime visą išskirtinę Lietuvos lazerių industriją“, – lazerių mokyklos plėtrą priminė dr. Arūnas Varanavičius, naujojo Vilniaus universiteto lazerių centro „Naglis“ didelio intensyvumo lazerių laboratorijos vedėjas.

Lietuvos, kaip lazerinės valstybės, feno-menas iki šiol stebina ne tik paprastus tau-tiečius, bet ir pačius lazerių fizikus. „Nors lazerių mokslas yra brangus, o valstybės parama – santykinai menka, bet mus mato visas pasaulis. Neįtikėtina“, – sako jie.

moDerNiAUsiA kryptis – Ato-sekUNDiNiAi lAzeriAi i Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre sukur-tas modernus tarptautinės prieigos lazerių kompleksas „Naglis“ yra galingiausias Bal-tijos šalyse. Centro pasididžiavimas – ypač didelės galios lazeris, kuris generuoja labai trumpus šviesos impulsus. Šio lazerio išskir-tinumas yra ne generuojamos šviesos im-pulso energija, o itin maža šių impulsų truk-mė – vos kelios femtosekundės. Turėdami tokį lazerį Lietuvos fizikai gali įsitraukti į atosekundžių mokslo tyrimus.

Vienas pagrindinių būdų suformuoti ypač trumpus ir galingus lazerinius impulsus – optinio čirpuotų impulsų parametrinio sti-prinimo metodo taikymas. „Pirmą kartą pa-saulyje prieš daugiau nei du dešimtmečius šią technologiją pademonstravo prof. Algio Piskarsko vadovaujami Vilniaus universite-to mokslininkai. Ji laikoma daugumos šiuo metu kuriamų didelio intensyvumo lazerių konceptualiu pamatu. Universiteto fizikų pristatyta koncepcija tapo visuotinai pripa-žinta ir todėl pasaulyje gimsta nauji itin ma-žos trukmės impulsų šaltiniai“, – didžiuoda-masis apie istorinį pasiekimą lazerių fizikoje kalba dr. A. Varanavičius.

Atosekundžių mokslas yra visiškai nauja lazerinės fizikos proveržio kryptis, atsiradu-si šiame šimtmetyje. Kol kas šis mokslas –tik labiausiai išsivysčiusių šalių mokslinių centrų tyrimų prerogatyva, šiandien šios sri-ties tyrimai dar nevykdomi nė vienoje Rytų Europos šalyje. „Mes kuriame ypač aukštos laikinės skyros išskirtinių parametrų instru-mentą, kurio laikinę skyrą lemia generuoja-mų impulsų trukmė. Šiuo instrumentu bus galima tirti procesus, charakterizuojamus atosekundiniais laikiniais intervalais. Pvz., per sekundę fotonas, lėkdamas šviesos grei-čiu, galėtų apskrieti Žemę maždaug 4 kartus, o per vieną pikosekundę šviesa nukeliauja vos 300 mikronų (mažesnį nei plauko sto-

ris atstumą). O atosekundė yra dar milijoną kartų mažesnis laiko intervalas. Per šį laiką šviesa sugeba nuskrieti mažiau kaip vieną milijardinę milimetro dalį. O tai yra atomų matmenis apibūdinantis atstumas“, – apie sunkiai suvokiamas tokių šviesos impulsų trukmes pasakoja dr. A. Varanavičius.

Pasak fiziko, atsiradus optiniam mikros-kopui, pamatėme bakterijas ir supratome, kad yra ir akimi nematomas mikropasaulis. Tačiau toks mikroskopas turi ribotą skiria-mąją gebą ir negali atskleisti, kas gi yra dar smulkesnio už bakterijas. Tik atsiradus elek-troniniam mikroskopui pasidarė įmanoma ne tik pažvelgti į bakterijas, bet ir pamaty-ti virusus, atskiras molekules. Šiuo metu, panaudojus itin trumpų impulsų lazerius, laikinė eksperimentinių tyrimų skiriamoji geba jau pasiekė atosekundžių diapazoną.

Atosekundžių mokslas kol kas yra funda-mentinių tyrimų etape – tai bandymai plėtoti įvairias eksperimentinių tyrimų metodikas, sukurti įrangą, kuri leistų prasiveržti pro itin greitų procesų atomuose registravimo barje-rus. Bet jei mokslininkai nematytų praktinio savo tyrinėjimų taikymo perspektyvų, tokie tyrimai ir nebūtų plėtojami. Visi taikomieji tyrimai atsiranda pradžioje atlikus funda-mentinius tyrimus.

„Kol nebuvo sukurta elektromagnetizmo teorija, net sapnuoti negalėjome nei apie telefonus, nei apie kompiuterius ar interne-tą. Neretai mokslininkai, atliekantys funda-mentinius tyrimus, neįžvelgia, į kokius prak-tinius taikymus jie gali nuvesti. Pavyzdžiui, Michaelas Faraday‘us (vienas iš žymiausių XVIII a. fizikų ir vienas pirmųjų elektroma-gnetizmo reiškinių tyrėjų), paklaustas, kur galėtų panaudoti savo atradimus, atsakė: „Gal kalėdinių eglučių girliandoms?“ – šyp-sosi lazerių fizikas.

lAzeriAi GyDys vĖžį i Galvojant apie didelio intensyvumo lazerių perspekty-vą, jau dabar svarstoma, kaipgi šie itin trum-pų ir galingų impulsų lazeriai pakeis mūsų kasdieninį gyvenimą, kaip pasikeis ateities technologijos. Tai unikalių galimybių tyri-mų įrankis, kuris mums gali padėti charak-terizuoti itin sparčius procesus. Tokio tipo lazeriai atveria kelią į dar pilną paslapčių mi-kropasaulį – jie gali padėti mums suprasti, kas vyksta atomų viduje, kaip juda elektro-nai, kaip sudėtingose molekulėse formuojasi jungtys ir t. t.

„Kokia akivaizdžiausia to nauda? Šie la-zeriai mums tikrai padės rasti būdų, kaip pagreitinti duomenų apdorojimo spartą.

Dr. A. Varanavičiaus vadovaujamos labotatorijos pasididžiavimas – ypač didelės galios ir itin trumpų impulsų lazeris E. Kurausko nuotr.

vz v i l g s n i s

21SPECTRUM 2015/1

Pastaraisiais metais kompiuteriais atlieka-mų operacijų sparta beveik nebedidėja, nes mikroelektronikos gamybos technologijos jau priartėjo prie komponentų miniatiūri-zacijos fizikinių ribų. O tai sukuria komu-nikacijų, didelės apimties duomenų apdo-rojimo ir kaupimo, technologijų plėtojimo perspektyvų problemas. čia iškyla naujas iššūkis mokslininkams fizikams – reikia su-rasti naujus fizikinius procesus, elektroninių įrenginių veiklos principus, kurių pagrindu gali būti kuriama naujos kartos skaičiavimo įranga. Ir tam, manyčiau, patarnaus atose-kundžių mokslo tyrimai“, – ateities perspek-tyvas atskleidė didelio intensyvumo lazerių specialistas.

Femtosekundiniai lazeriai taikomi ir me-dicinoje. Viena perspektyviausių sričių – re-gos korekcijos operacijos. Kaip paminėjo dr. A. Varanavičius, „Šviesos konversija“ dabar gamina ir išbando specialų lazerį, kurio pa-rametrai būtų optimizuoti oftalmologinėms operacijoms, o jo priežiūra nereikalautų spe-

cialių fizikos žinių. Jį kuriant atsižvelgiama ir į tai, kad šis lazeris būtų įperkamas plačiam oftalmologinių klinikų ratui.

Kita itin trumpų ir galingų lazerių taiky-mo sritis – jų naudojimas vėžio gydymui įgreitintomis dalelėmis. Kaip teigia šių laze-rių specialistas, toks gydymas jau taikomas išskirtiniuose Europos, Azijos, JAV mokslo centruose, kurie turi elementariųjų dalelių (elektronų, protonų) greitintuvus. Tokiuo-se centruose veikia ir atskiri medicinos ka-binetai, kuriuose atliekamos bandomosios operacijos. Įgreitintos didelės energijos dalelės iš greitintuvų nukreipiamos į pik-tybinį darinį. Tokiu būdu vėžinis darinys išnaikinamas labai preciziškai ir tiksliai, ne-pažeidžiant kitų sveikųjų ląstelių. „Tai yra labai brangus gydymo būdas. Tam, kad at-liktų tokią procedūrą, medikai turi naudo-tis aukščiausio lygio fizikų laboratorijomis. Lazerinėse sistemose, panašiose į lazerių centre „Naglis“ kuriamą lazerį, generuoja-mi labai stiprūs elektriniai laukai, kuriuos

galima panaudoti elementariųjų dalelių grei-tinimui, ir tam nebereikia namo dydžio įran-gos (tokios kaip CERN greitintuvo žiedas).Todėl tikiu, kad tokie metodai netolimoje ateityje bus taikomi ne tik labai aukštą išsi-vystymo lygį pasiekusiose valstybėse (nes tik jose galima rasti dalelių greitintuvus), bet ir mažesnėse aukštųjų technologijų šalyse, to-kiose kaip Lietuva“, – viliasi dr. A. Varana-vičius.

itiN trUmpi impUlsAi – pA-GriNDiNĖ BeNDrADArBiAvimo sritis i Lazerių įvairovė ir jų taikymo ga-limybės stulbina. Vieni lazeriai moka pjaus-tyti, kiti – lituoti ar graviruoti. Juos galima aptikti kiekviename kompiuteryje, medici-nos įstaigoje, elektronikos ar automobilių pramonės gamykloje. Jie tampa nepakei-čiamais laisvalaikio industrijos ir šiuolaiki-nės ginkluotės elementais. O išskirtinė itin trumpų impulsų lazerių savybė yra ta, kad jais galima generuoti jokiais kitais metodais

VU ir Lietuvos lazerių įmonių stiprioji vieta – itin trumpų impulsų formavimo tyrimai ir taikymas E. Kurausko nuotr.

SPECTRUM 2015/122

t y r i n ė j i m a i

nepasiekiamus pikosekundinės, femtose-kundinės ar net atosekundinės trukmės im-pulsus. Tokių impulsų formavimo tyrimai ir jų taikymas komercinėse lazerinėse sis-temose visą laiką buvo ir yra Vilniaus uni-versiteto ir Lietuvos lazerių įmonių stiprioji vieta ir pagrindinė bendradarbiavimo sritis. Todėl neatsitiktinai būtent šioje srityje Lie-tuva gali pasigirti tiek reikšmingais moksli-niais pasiekimais, tiek pasaulines rinkas už-kariavusiais išskirtinių parametrų lazeriais.

Bendradarbiavimas tarp lazerių centro „Naglis“ ir lazerinių įmonių yra ypač glau-dus ir abipusiškai naudingas. didžioji dalis „Nagliui“ sukurti reikalingos įrangos įsigyta iš Lietuvos lazerių įmonių. Kita vertus, Vil-niaus universiteto mokslininkų įdirbis ku-riant išskirtinių parametrų lazerius nemažai prisidėjo prie įmonių „Šviesos konversija“ ir „Ekspla“ sėkmės konkuruojant dėl svarbių tarptautinių užsakymų. Šios įmonės pernai laimėjo svarbų pasaulinį konkursą – ga-mins pažangų ypatingų parametrų lazerį Europos Sąjungos mokslo infrastruktūros „Extreme Light Infrastructure“ lazeriniam kompleksui, kuris bus įrengtas Vengrijoje. „Šis lazeris bus „Naglyje“ esančio lazerio

patobulinta versija, galinti spinduliuoti 4 kartus didesnės galios impulsus. Bet pati koncepcija, eksperimentinė svarbiausių la-zerių komponentų realizacija jau išbandyta Vilniaus universitete, bendradarbiaujant universiteto mokslininkams ir įmonių spe-cialistams“, – pasitenkinimo neslėpė lazerių fizikas.

Sparčiai besiplečiančioje Lietuvos lazerių pramonėje priskaičiuojama apie 20 įmonių. Kai kurios iš jų kuria ir parduoda unikalių parametrų lazerius, kitos gamina ar testuoja aukštos kokybės lazerinės įrangos kompo-nentus, dar kitos dirba lazerinių technologi-jų taikymo pramonėje ir medicinos srityje. dauguma Lietuvos lazerių įmonių glaudžiai bendradarbiauja su mokslo institucijomis, neretai kartu vykdo nacionalinius ir tarp-tautinius projektus. Svarbu ir tai, kad Vil-niaus universiteto absolventai, baigę lazerių fizikos specialybę, gali rasti gerai mokamą ir įdomų darbą Lietuvos lazerių įmonėse, o kai kurie iš jų net kuria naujas įmones patys.

lietUviškų lAzerių sĖk-mĖ – jų UNikAlUmAs i Pasak mokslininko, itin trumpų impulsų laze-

riai yra sudėtingi aukštųjų technologijų prietaisai, o jiems sukurti reikalingos ne tik gilios lazerių fizikos žinios, bet ir gera technologinė jų gamybos bazė. Todėl jų kaina yra gana aukšta, o pagrindiniai jų pir-kėjai – stiprūs mokslo centrai ir stambios pramonės įmonės išsivysčiusiose užsienio valstybėse. Pastaraisiais metais pasinaudo-jusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis Lietuvos mokslo institucijos savo laboratorijų įrangą gerokai papildė Lietu-vos lazerių įmonių produkcija. Vis dėlto daugiau nei 80 proc. Lietuvoje gaminamų lazerių ar jų komponentų – eksportuojama.

„Užsienyje lietuviški lazeriai naudojami preciziniuose elektronikos ir automobilių pramonės technologiniuose procesuose, ten, kur reikia aukšto tikslumo medžiagų apdirbimo operacijų. Neretai Lietuvos la-zerių gamintojams jų produkcijos taikymo sritys ar specifinės jų panaudojimo detalės net nėra atskleidžiamos, nes tai svarbios inovacijos, įvardijamos kaip komercinė pa-slaptis“, – apie eksportuotos lazerių produk-cijos vertinimą ir pritaikymo būdus užsie-nyje pasakojo fizikas.

Lazerių gamybos sektorius Lietuvoje –

VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkai kuria išskirtinių parametrų lazerius E. Kurausko nuotr.

vz v i l g s n i s

23SPECTRUM 2015/1

The phenomenon of Lithuania as a state of laser science and tech-nology is still surprising not only to ordinary people in the country, but also to laser physicists.

The modern international access laser facility NAGLIS, created at the Vilnius University Laser Research Centre, is the most powerful in the Baltic states. The pride of the center is a terawatt power laser system producing ultrashort light pulses. The distinctive feature of this laser is not the high output pulse energy, but an extremely short duration of these pulses – barely a few femtoseconds. Such a laser enables Lithuanian physicists to start the experimental investigation in attosecond science that is one of the most dynamically expanding research fields of the new millennium. So far this research area has been the privilege of world-leading research centers and up to now no laser infrastructure suitable for research in attosecond physics exists in Eastern Europe. One of the most promising ways to genera-te extremely short and powerful laser pulses is the application of the optical chirped pulse amplification method. This technology was de-monstrated for the first time in the world more than two decades ago by Vilnius University scientists under the leadership of the member

jau tvirtas pozicijas išsikovojusi pramonės šaka. Joje dirba daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, iš kurių nemaža dalis – moks-lų daktarai. dauguma šių įmonių turi gerą gamybinę bazę, o jų veiklos nevaržo perte-kliniai biurokratiniai apribojimai, būdingi valstybinėms institucijoms. Todėl inovacijų diegimas, naujų lazerių modelių kūrimas įmonėse vyksta sparčiai, reaguojant į greitai besikeičiančią situaciją rinkose. „dabarti-nėmis sąlygomis Vilniaus universiteto mi-sija lazerių technologijų srityje, manyčiau, yra ne atskirų lazerių prototipų komerci-niams produktams kūrimas, o naujų meto-dų ar technologijų paieška ateities lazerių ir jų taikymų proveržiams. Universitetas turė-tų būti įdomus ir vertingas partneris lazerių gamybos įmonėms. Jame turi būti atliekami moderniausi lazerių fizikos tyrimai, nau-dojant naujausią pasaulyje gaminamą apa-ratūrą, kurie būtų pagrindas naujos kartos lietuviškiems lazeriams“, – universiteto la-zerininkų tikslus apibūdino mokslininkas.

Lietuviškų lazerių pasaulinio pripažini-mo paslaptis tikriausiai yra ta, kad Lietuvos lazerininkai sugebėjo įgyti išskirtinę kom-petenciją specialių, unikalių lazerių kūrimo srityje. Ją būtina išlaikyti ir plėtoti.

Lithuania enters the attosecondscience research

of the Academy of Sciences, prof. Algis Piskarskas. Nowadays, the concept introduced by VU physicists became generally reco-gnized as a base of extremely high power ultrashort pulse laser systems.

Lasers of this type are opening up a path to the micro world still enshrouded in mystery – they can help us to see the electro-nic and nuclear structure of an atom or a molecule and watch it change. These lasers will surely help us find ways to speed up electronic signal processing. Potential applications in medicine include development of new type diagnostics, cancer treatment with particles accelerated in strong light field. State-of-art rese-arch in ultrafast laser physics and development of commercial laser systems producing ultrashort pulses have always been and still is the strength of Vilnius University and Lithuanian laser companies, as well as the main area of collaboration. For this rea-son, it is not accidental that in this very area Lithuania can boast of not only meaningful scientific accomplishments, but also of lasers of exceptional parameters that have conquered the world market.

Asmeninio arch. nuotr.

Vilniaus universiteto ir įmonių „Ekspla“ bei „Šviesos konversija“ bendradarbiavi-mas aukštųjų technologijų srityje prasidėjo prieš 10 metų, kai visi kartu vykdėme pir-mąjį aukštųjų technologijų plėtros projektą „diogenas“. Jo metu Lietuvoje buvo padėti

UAB „eksplA“ generalinio direktoriaus kęstUčio jAsiūNo komentaras:

technologiniai pagrindai šios srities plėto-jimui.

O toms pačioms trims institucijoms 2008 m. dalyvaujant aukštųjų technologijų pro-gramos projekte „Paradigma“ pirmą kartą kilo idėja apie lazerių centrą „Naglis“. Tuo-met supratome – reikia sukurti išskirtinę technologiją Lietuvoje, kad galėtume su ja išeiti į platesnius vandenis. dabar į pasau-linę rinką žengiame tiek su europinio ly-gio mokslo laboratorija, turinčia unikalią įrangą, dėl kurios į Lietuvą pritraukiami pasaulio mokslininkai ir gaunami unika-lūs moksliniai rezultatai, tiek su lazerinių technologijų verslo įmonėmis, laiminčio-mis pasaulinius konkursus kurti unikalias mokslines infrastruktūras Europoje. Reikia tikėtis, kad Lietuvoje dar atsiras ne vienas tokio tipo aukštųjų technologijų plėtros projektas, kurio metu mokslo institucijos, bendradarbiaudamos su verslo įmonėmis, galėtų sukurti daug žadančias, unikalias ateities technologijas.

24 SPECTRUM 2015/1

mAGNetiNis rezoNANsAs: At-mAiNos ir pANAUDojimAs i Ma-gnetinis rezonansas ilgą laiką buvo žinomas tik kaip įdomus fizikos reiškinys, kol elektro-nikos ir magnetinių laukų kūrimo technolo-gijos pasiekė pakankamą lygį eksperimentų panaudojimui medžiagotyroje, o vėliau – medicinoje, biologijoje, maisto pramonėje ir t. t. Pasaulyje susikūrė stiprios kompanijos, gaminančios įvairios paskirties aparatus. dabar daug kas žino, kad gydymo įstaigose pacientams atliekami labai informatyvūs ma-gnetinio rezonanso tyrimai. O kas slypi po tais žodžiais? deja, fizikinė tų reiškinių esmė tik nežymiai paminima net ir vadovėliuose, skirtuose fizikų studijoms.

Žinomos kelios magnetinio rezonanso atmainos: branduolių magnetinis rezonan-sas (BMR), elektronų paramagnetinis re-zonansas (EPR), branduolių kvadrupolinis rezonansas (BKR). Lietuvoje kol kas vykdo-mi reikšmingi moksliniai ir praktiniai BMR spektrometrijos ir magnetinio rezonanso to-mografijos (MRT) darbai.

BrANDUolių mAGNetiNio re-zoNANso (Bmr) keliAs į sĖ-kmę i 1946 m. dvi JAV mokslininkų grupės – E. M. Purcellas, h. G. Torrey ir R. V. Poundas iš harvardo universiteto bei F. Blochas, W. hansenas ir M. E. Packardas iš Stenfordo universiteto – žurnale „Physical Review“ paskelbė trumpučius straipsnelius apie BMR kondensuotose medžiagose atra-dimą. Šie atradimai vyko praėjus metams po to, kai Kazanės mokslininkai, vadovaujami J. Zavoiskio, paskelbė apie EPR reiškinį.

Magnetiniai rezonansai. Kur slypi ju svarba? prof. emeritAs liUDvikAs kimtys,

fizikos fAkUlteto BeNDrosios fizikos ir spektroskopijos kAteDrA,

prof. NomeDA vAlevičieNĖ,

meDiciNos fAkUlteto rADioloGijos, BrANDUoliNĖs meDiciNos ir meDiciNos fizikos kAteDrA

Dabar daug kas žino, kad gydymo įstaigose paci-entams atliekami labai informatyvūs magnetinio rezonanso tyrimai. Žinomos kelios magnetinio rezonanso atmainos: branduolių magnetinis rezo-nansas (BMR), elektronų paramagnetinis rezonan-sas (EPR), branduolių kvadrupolinis rezonansas (BKR). Lietuvoje kol kas reikšmingu lygiu vykdo-mi moksliniai ir praktiniai BMR spektrometrijos ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) darbai.

Gal tai ir nėra patys svarbiausi fizikų at-radimai, bet BMR susilaukė pelnytai didelio dėmesio, nes buvo įžvelgtos plačios taikymo galimybės įvairiausiose mokslinės ir prakti-nės veiklos srityse. Už reikšmingus darbus, nulėmusius BMR atradimą, ir įvairių eks-perimentų plėtotę Nobelio premijos paskir-tos JAV mokslininkams O. Sternui 1943 m., I. I. Rabi (1944 m.), E. M. Purcellui ir F. Blo-chui (1952 m.), Šveicarijos mokslininkams R. Ernstui (1991 m.), K. Wüthrichui (2002 m.).

BMR esmė – ne tokia ir sudėtinga. BMR signalai, kuriuos užregistruoja elektroninė sistema, yra ne kas kita, kaip poliarizuojančia-me labai stipriame magnetiniame lauke (deja, ne bet koks magnetinis laukas tinka) prece-suojančių branduolių magnetinių momentų indukuotieji elektriniai signalai (elektroma-gnetinės indukcijos reiškinys aiškinamas mo-kyklos fizikoje). Šių signalų dažnis priklauso nuo branduolių prigimties, jų ekranavimo medžiagoje, jų tarpusavių sąveikų, o signalų

VUL Santariškių klinikų Philips Achieva 3T MRT aparatas

Vilnaus universiteto universalaus 400 MHz spektrometro superlaidus magnetas

vz v i l g s n i s

healthcare.philips.com nuotr. V. Klimavičiaus nuotr.

SPECTRUM 2015/1 25

Magnetiniai rezonansai. Kur slypi ju svarba? intensyvumas siejasi su branduolių skaičiu-mi bandinyje. Indukuotojo signalo kitimas laike siejasi su branduolių relaksacijos spar-tomis. Šie dalykai ir sudaro plačių taikymų galimybes, dėl to susiformavo savarankiškos BMR panaudojimo kryptys: spektrometrija, relaksometrija, tomografija, mikroskopija, magnetometrija ir kt. Pagaliau ir BMR spek-trometrija turi plačiai išplėtotas savarankiš-kas šakas: didelės skyros, kietojo kūno, gradi-entinė, dinaminė ir kt.

Pažymėtina ypatinga BMR spektrometri-jos svarba tiriant molekulių sandaros ir me-džiagų (dujų, skysčių, kietojo kūno fazėse) savybes. Bene taikliausiai BMR vaidmenį chemijoje nusako vienos iš prietaisų gamy-bos įmonių plakatas: BMR yra fizikos ekspe-rimentas, sukėlęs revoliuciją chemijoje.

Eksperimentinė BMR spektrometrija to-bulėja nepaprastai sparčiai. Joje panaudo-jami naujausi stipraus magnetinio lauko sukūrimo būdai ir įdiegiamos elektronikos bei kompiuterinės technikos naujovės. Šiuo-laikiniai BMR spektrometrai tinka bet kokių branduolių (kurie turi magnetinį momentą) spektrų tyrimams. ypač daug laimėjimų pa-siekta pastaraisiais metais taikant įvairias im-pulsų sekas, kurios sukuria sukinių sistemas veikiančius magnetinius laukus. Šiuo būdu tobulinant BMR eksperimentus vis didėja BMR spektrometrijos galimybės net iki dvi-mačių bei trimačių spektrinių vaizdų.

Pagrindinis ir brangiausias BMR spektro-metro elementas – stiprų ir labai vienalytį lauką sukuriantis magnetas. Nuo jo ir pri-klauso spektrometro kokybės parametrai, o rezonansinių signalų dažnį lemia magnetinio lauko indukcijos dydis. BMR eksperimen-tų pradžioje vyravo elektromagnetai, kiek rečiau buvo naudojami didžiulių matmenų (sveriantys ne vieną toną) nuostovieji ma-gnetai. Pastarąjį dešimtmetį juos beveik vi-siškai pakeitė superlaidūs tobuli magnetai, kuriuose skystąjį helį reikia papildyti tik 1–2 kartus per metus. Tokiems magnetams elek-tros šaltinio reikia tik „paleidimo“ procese. Vėliau magnetinis laukas išlieka pastovus ne-ribotą laiką, kol skystojo helio kiekis jame yra pakankamas. Panaudojant superlaidžiuosius magnetus pavyko gerokai padidinti BMR spektrometrų dažnį (1 pav.). Tai nepapras-

tai svarbu, nes nuo dažnio dydžio labai pri-klauso eksperimento jautrumas ir absoliuti skiriamoji geba. deja, superlaidininkams būdinga tam tikra riba, dėl kurios neįma-noma sukurti neribotai stipraus magnetinio lauko. Todėl pramonės gaminamuose BMR spektrometruose ilgą laiką tarsi užkeikta riba buvo pasiekiamas 900 Mhz dažnis vandeni-lio branduoliams. Tačiau 2009 m. pabaigoje pagaliau įvyko ryškus proveržis eksperimen-tinėje BMR spektrometrijoje: „Bruker BioS-pin“ Lione (Prancūzija) įrengė pirmąjį pasau-lyje spektrometrą, kuriame pasiektas 1000 Mhz dažnis. Pagrindinė šio spektrometro dalis – galingas superlaidus magnetas, suku-riantis nuostovųjį magnetinį 23,5 T (teslų) in-dukcijos lauką (palyginimui – Žemės magne-tinio lauko indukcija siekia tik 0,000032 T).Tai didžiulis įrenginys, sveriantis daugiau kaip 12 000 kg, kuriame iš superlaidininkų padaryti solenoidai įmerkti į papildomai at-šaldytą (apie -275oC) skystą helį. Kol kas dar neskelbiami duomenys apie skysto helio ir skysto azoto sąnaudas nuolatiniam magne-tiniam laukui palaikyti. Be abejonės, tai yra didžiuliai kiekiai. Tokiame įrenginyje, be pagrindinį lauką kuriančių solenoidų, yra daugybė papildomų ričių, kurios koreguoja magnetinio lauko vienalytiškumą. Įdomu pa-minėti gana keistą faktą, kad šiuo, taip pat ir

kitais BMR spektrometrų grandioziškų ma-tmenų magnetais kokybiškas magnetinis lau-kas yra sukuriamas maždaug 0,5 (!) kubinio centimetro tūrio elemente.

Kaip skelbia BMR laboratorijos Liono universitete vadovas profesorius Lyndonas Emsley, 1000 Mhz spektrometras yra nau-dojamas įvairiausiuose tyrimuose: fiziki-niuose, cheminiuose, biocheminiuose, me-dicininiuose ir kt. Numatytos sąlygos, kaip pasinaudoti tokiu unikaliu prietaisu ne tik Prancūzijos, bet ir kitų pasaulio šalių moks-lininkams.

Bmr spektrometrijA vil-NiAUs UNiversitete i BMR darbai Vilniaus universitete kryptingą pobūdį įgavo 1961 m., kai tuometinio Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjo h. Jonaičio iniciatyva buvo pradėtas kurti spektrome-tras, tikintis išplėtoti tarpmolekulinių sąvei-kų spektrometrinius tyrimus. Šiai idėjai įgy-vendinti iš tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) buvo pakviestas ypač gabus radioelektronikos spe-cialistas, fizikas G. A. Misiūnas. Jam pavyko pritraukti entuziastingų studentų (I. Požėla, L. Kimtys) aparatūrai konstruoti ir montuoti ir per kelerius metus idėja buvo įgyvendinta: nuo 1965 m. Lietuvoje jau veikė pirmasis di-delės skiriamosios gebos 23 Mhz BMR spek-trometras (2 pav.).

Tuo metu daugelyje universitetų (Prahos, Leipcigo, Varšuvos, Krokuvos, Maskvos, Ka-zanės ir kt.) mokslininkai irgi naudojosi tik savo kūrybos spektrometrais, nors Japonijos firma JEOL jau gamino pirmuosius labai brangius 40 Mhz spektrometrus.

Mūsiškis spektrometras labai padėjo tiriant tarpmolekulines sąveikas ir molekulių aso-ciacijas. Juo buvo atlikti visi eksperimentai pirmosioms Lietuvoje fizikos-matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) diserta-cijoms, kuriose pateikti BMR spetrometrinių tyrimų rezultatai: L. Kimčio (1971 m.), G. A. Misiūno (1972 m.), P. Mikulskio (1974 m.). Spektrometras patarnavo ir Chemijos fakul-teto mokslininkams: prof. P. Vainilavičiui, prof. V. daukšui, prof. G. dieniui, dr. R. Mar-tinkui ir kt. Paskutinį kartą spektrometras buvo naudojamas 1975 m.

1 pav. BMR spektrometrų pagrindinio ko-kybės parametro – rezonansinio dažnio vandenilio branduoliams – didinimo ten-dencija: prietaisams su klasikiniu elektro-magnetu arba nuostoviuoju magnetu (1), su superlaidžiuoju elektromagnetu (2), Lietuvos spektrometrų (3)

SPECTRUM 2015/126

Pirmieji pramoniniu būdu pagaminti spektrometrai Lietuvoje – Vilniaus universi-tete, Biochemijos institute ir Kauno politech-nikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) – buvo įgyti tik 1973 m. deja, tai buvo labai vidutinio lygio čekoslovakijos firmos „Tesla“ pagaminti spektrometrai, tin-kantys tik vandenilio branduolių (protonų) magnetinio rezonanso spektrų tyrimui 80 Mhz dažniu. 1989 m. Vilniaus universitetas įsigijo tos pačios firmos pagamintą impulsinį Furjė 80 Mhz spektrometrą, kuriuo jau buvo galima tyrinėti ir anglies 13-ojo izotopo spek-trus. Ne naują, bet gana neblogą (nors ir ribo-tų galimybių) 300 Mhz BMR spektrometrą įsigijo 2003 m. Chemijos fakultetas.

Tikras proveržis Lietuvos BMR spektrome-trijoje įvyko 2012 m., kai buvo įsigyti net 3 prietaisai: du 400 Mhz Vilniaus universitete ir 700 Mhz Kauno technologijos universite-te. Vienas iš 400 Mhz spektrometrų, kuriuo daugiausia naudojasi fizikai, yra ypač tobu-las, tinkantis įvairios fizinės būsenos me-džiagų tyrimui labai plačiame temperatūrų ruože. Nauja aparatūra suteikė entuziazmo plėtoti BMR spektrometrinių tyrimų darbus Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, pri-traukti daug gabių studentų ir doktorantų. Jau gauta nemažai svarbių rezultatų tiriant įvairias joninių skysčių, nanostruktūrizuotų molekulinių sistemų savybes. Nauju ekspe-rimentiniu lygiu moksliniai darbai Fizikos fakultete tęsiami: nuo BMR spektrometrinių eksperimentų pradžios paskelbta per 300 mokslinių publikacijų, dalyvauta su prane-šimais daugiau kaip 70 konferencijų, lai-mėtos dvi Lietuvos mokslo premijos (prof. L. Kimtys – 1993 m., prof. V. Balevičius – 2013 m.), išleistos pirmosios mokomosios knygos lietuvių kalba („Radiospektrosko-

pija“ – 1985 m., „Magnetinio rezonanso spektrometrija“ – 2000 m.).

kAip veikiA mrt? iMRT, kaip vienos iš BMR panaudojimo atšakų, idėjos ištakos – septintajame dešim-tmetyje, kai mokslinėje lite-ratūroje pasirodė užuominų apie galimybę nustatyti suki-ninio įmagnetėjimo tankio pasiskirstymą tiriamajame objekte. Apie tokių ekspe-rimentų galimybę 1973 m. paskelbė Paulas C. Lauter-buris (JAV) ir seras Peteris Mansfieldas (didžioji Bri-tanija), už tai jiems 2003 m.

buvo paskirta Nobelio premija. MRT ekspe-rimentiniame įrenginyje sudaromos tokios sąlygos, kad elektroninė sistema registruotų tik vieno dažnio (arba labai siaurame daž-nių ruože) branduolių magnetinių momentų indukuotą signalą. Vadinasi, tą signalą indu-kuoja tik tie branduoliai, kurie yra nuostovia-me lauke, griežtai tenkinančiame rezonanso sąlygą, t. y. nei stipresniame, nei silpnesniame magnetiniame lauke. MRT atradėjai pasiūlė ypatingą tyrimo metodą, kai nuostovusis magnetinis laukas sukuriamas toks, kad jo indukcija yra nevienoda skirtingose tiriamo-jo objekto plokštumose. Tai padaroma prie vienalytiško nuostoviojo magnetinio lauko pridedant papildomus laukus, sukurtus spe-cialiomis ritėmis, valdomus kompiuteriu ir sudarančius reikiamo dydžio gradientus. Eksperimentas atliekamas taip, kad konkre-čiu laiko momentu būtų užregistruojamas magnetinio rezonanso signalas iš branduolių, esančių erdvės elemente, kuriame nuostovio-jo magnetinio lauko indukcija tenkina rezo-nanso sąlygą. Kitu laiko momentu gradientai pakeičiami taip, kad signalas būtų gaunamas iš gretimame erdvės elemente esančių bran-duolių. Taip „aplankant“ visus tiriamojo objekto taškus, galima gauti informaciją apie sukininio tankio pasiskirstymą.

Remiantis šiuo principu buvo sukurti to-mografai, sugebantys „pažvelgti“ į žmogaus vidų ir gauti vidaus organų atvaizdus. Pirmų-jų bandymų rezultatai buvo paskelbti 1973 m.Kitais metais labai mažu tomografu buvo gauta pirmoji svogūno vidaus nuotrauka, 1977 m. – pirmoji žmogaus rankos pirštų to-mograma. 1979 m. vienas iš mokslininkų ry-žosi į tomografą įkišti... savo galvą. Tai buvo gana rizikingas eksperimentas – niekas neži-nojo, ar neištrauks jos „tuščios“.

1980 m. jau buvo pripažinta, kad šis meto-das gali būti naudingas medicinai.

MRT tapo neinvazine diagnostinių tyri-mų priemone, leidžiančia gauti anatominius vaizdus bet kurioje plokštumoje ir teikiančia unikalią informaciją apie minkštųjų audinių charakteristikas. Minkštųjų audinių kontras-tinė skiriamoji geba yra kur kas geresnė nei kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimuose, dažnai net ir be intraveninio kontrastavimo.

Šiuo metu MRT tyrimas yra vienas popu-liariausių pasaulyje, kadangi gaunama daug diagnostinės informacijos, o neigiamas po-veikis tiriamojo sveikatai neaptiktas (skir-tingai nuo jonizuojančios radiacijos, kuri naudojama KT tyrimams). MRT pritaiky-mas įvairių anatominių sričių diagnostikoje smarkiai progresuoja, kuriamos naujos vaiz-dų išgavimo metodikos, ritės, kontrastinės medžiagos ir kt. MRT su intraveniniu kon-trastavimu galima tiksliai įvertinti organų ir audinių struktūrinius pakitimus, galvos sme-genų ir kaklo srities patologinius pakitimus, kraujagyslių anatomiją ir kitus patologinius pokyčius.

mAGNetiNio rezoNANso to-moGrAfijA lietUvoje i MRT Lie-tuvoje pradėta taikyti 1999–2000 m. 2015 m.mūsų šalyje veikė 35 MRT aparatai. Valstybi-nėse ligoninėse iš viso įrengta 17 MRT apara-tų, poliklinikose – 4, privačiose įstaigose – 14.

Lietuvoje 1 mln. gyventojų vidutiniškai tenka 11,2 MRT aparato. Šis skaičius beveik siekia Europos šalių vidurkį – apie 12,2 MRT 1 mln. gyventojų. daugiausia MRT aparatų veikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje 12, Kaune 10 ir Klaipėdoje 5.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose šiuo metu naudojami 3 MRT apara-tai: du 1,5 T (Siemens Magnetom Symphony ir Siemens Magnetom Avanto) ir vienas 3 T (Philips Achieva), visi su superlaidžiaisiais magnetais.

Santariškių klinikose MRT aparatais atlie-kama daugybė įvairiausių diagnostinių tyri-mų, moksliniu lygiu analizuojama gauta in-formacija, rezultatai skelbiami moksliniuose straipsniuose ir tarptautinių konferencijų pranešimuose. MRT tematika jau apgintos kelios daktaro disertacijos. Santariškių kli-nikose pradėti pirmieji Lietuvoje MRT šir-dies tyrimai. Įvairi magnetinio rezonanso technika leidžia įvertinti širdies morfologiją (įskaitant trimatę rekonstrukciją), širdies funkcinius rodiklius, širdies masę, skilvelių sienelės ir vožtuvo judesius, intrakardinius ir ekstrakardinius darinius, skystį perikardo ertmėje, vainikinių arterijų ir šuntų praeina-

2 pav. Pirmasis Lietuvoje BMR spektrometras. Nuotrau-koje – tik elektromagnetas (svoris – apie 1200 kg, 28 600 vijų, 380 kg varinės vielos) ir signalų registravimo elek-troninė sistema. Visas spektrometras užėmė 16 kv. m la-boratoriją

vz v i l g s n i sL.

Kim

čio

nuot

r.

SPECTRUM 2015/1 27

mumą, miokardo perfuziją ir gyvybingumą, arterijų aneurizmą, arteriovenines malfor-macijas ir kt.

mrt mAGNetų įvAirovĖ i MRT gaunamų vaizdų kokybė ir erdvinė skiriamo-ji geba priklauso nuo aparato sukuriamo ma-gnetinio lauko indukcijos. Šiuo metu kasdie-nėje praktikoje „auksiniu standartu“ laikomi MRT aparatai su 1,5 T magnetu, bet ir 3 T apa-ratai vis dažniau panaudojami klinikiniame darbe. didesnės indukcijos magnetinio lauko įrenginiais – apie 7 T – kol kas atliekami tik moksliniai tyrimai. Tačiau 2015 m. vykusio-je konferencijoje „Arab health“ profesorius dr. Siegfriedas Trattnigas (Vienos stipraus magnetinio lauko MRT centro vadovas) pra-nešė, kad kai kurios kompanijos domisi gali-mybėmis pradėti 7 T MRT sistemų gamybą universitetų ligoninėms.

Šiuo metu pasaulyje įrengta apie penkias-dešimt 7 T MRT sistemų. Penkiuose pasaulio mokslo centruose naudojami didesnės galios –9,4 T MRT aparatai. Trys iš jų Europoje (Tiu-bingene, Juliche, Mastrichte) ir du JAV (Mine-apolyje ir čikagoje). dar galingesnis – 10,5 T –tomografas veikia Mineapolyje (JAV).

Stipriausias magnetinis laukas, planuoja-mas panaudoti žmogaus kūno MRT tyrimui, šiuo metu yra 11,7 T. Tokia magnetinio lau-ko indukcija yra didžiausia, kokią įmanoma pasiekti superlaidžiuose magnetuose naudo-jant niobio ir titano lydinį. 2011 m. pirmasis 11,7 T aparatas, skirtas tik galvos smegenų tyrimams, įrengtas Betesdoje (JAV). Antrasis aparatas įrengiamas „Neurospin“ mokslinia-me centre Saclay (Prancūzijoje), juo bus įma-noma atlikti viso kūno tyrimus.

Ateities perspektyvos i MRT yra daug žadantis metodas, kuriuo selektyviai tiriami tiksliniai audiniai ar ląstelės, naudo-jant naująsias molekulines kontrastines me-džiagas.

Magnetiškai žymėtos mezenchimos ka-mieninės ląstelės yra viena iš sėkmingai be-siplėtojančių eksperimentinių sričių. Kiaulių modeliuose MRT metodu tiriamas miokardo pažeidimo gydymo kamieninėmis ląstelėmis efektyvumas. Supermagnetinės nanodalelės taip pat naudojamos norint nustatyti ateros-klerozines plokšteles ir jas charakterizuoti tiek gyvūnų, tiek žmonių modeliuose.

MRT jau laikomas pažangiu metodu, naudojamu intervencinėms procedūroms, kadangi nėra jonizuojančios spinduliuotės. Jis sėkmingai taikomas atlikti įvairioms in-tervencinėms procedūroms, tokioms kaip balioninė angioplastika ir tarpprieširdinės

pertvaros punkcija. Pasaulyje daugėja intra-operacinių MRT aparatų.

Pagrindinę radiologinių tyrimų dalį suda-ro anatominio vaizdinimo metodikos, tokios kaip KT, MRT ir kt. Funkcinis vaizdinimas atliekamas rečiau, bet esant tinkamoms indi-kacijoms užima svarbią vietą diagnozuojant patologiją, vertinant ligos išplitimą ir stebint gydymo efektyvumą. Vienas iš vertingiausių funkcinio vaizdinimo tyrimų – pozitronų emisijos tomografija (PET). Šio tyrimo metu pacientui sušvirkščiama radiofarmakolo-ginio preparato – biomolekulės (pvz., deo-ksigliukozės), žymėtos radioizotopu (pvz., F-18). Radioizotopo branduoliui skylant, ge-neruojamas pozitronas, kuriam susijungus su netoliese esančiu elektronu išspinduliuojami du fotonai. Pastarieji yra užregistruojami ir sukuriamas vaizdas, rodantis audinių meta-bolizmo aktyvumą.

PET vaizdai puikiai atspindi audinių funk-cines savybes, tačiau turi menką erdvinę raiš-ką. Šiai problemai spręsti sukurti hibridiniai tyrimo metodai, kurie sujungia PET su ana-tominio vaizdinimo priemonėmis. dauguma šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojamų PET aparatų yra sujungti su KT (PET/KT). Tačiau toks derinys – ne vienintelė galimybė. Kartu su PET anatominėms detalėms įvertin-ti gali būti panaudota MRT.

MRT/PET derinys turi kai kurių pranašu-mų prieš PET/KT. MRT gaunami minkštų-jų audinių vaizdai yra didesnės kontrastinės skiriamosios gebos nei gaunami KT meto-du. Be to, pati MRT turi unikalių funkcinio vaizdinimo galimybių – vandens difuzijos audiniuose vertinimas (dWI), traktografi-ja, smegenų žievės aktyvacija (fMRT), BMR

spektrometrija ir kt. Jonizuojanti spinduliuotė nenaudojama MRT vaizdams gauti – paciento gaunama apšvita PET/MRT tyrimo metu yra kur kas mažesnė.

Techniškai PET ir MRT technologijas vis dėlto nėra paprasta suderinti. Fotodaugintu-vai (angl. photomultiplier tube, PMT), naudo-jami PET ir PET/KT įrenginiuose, negali veik-ti stipraus magnetinio lauko aplinkoje. Todėl taikomi tokie techniniai sprendimai kaip fo-todaugintuvų jungimas su scintiliatoriais per nuotolį panaudojant šviesolaidžius arba foto-daugintuvų keitimas lavininiais fotodiodais (angl. avalanche photodiode, APD). Be to, PET komponentai gali sukelti papildomų trikdžių MRT vaizdinimo procesui ir pabloginti gauto vaizdo kokybę; ir priešingai – MRT sukuria-mas stiprus magnetinis laukas ir skleidžiami radijo impulsai gali trikdyti PET komponentų veikimą. Reikalingas kitoks būdas emisinio vaizdo duomenų susilpninimo korekcijos koeficientams gauti. PET/KT atveju šie duo-menys apskaičiuojami pagal transmisinį KT vaizdą. MRT vaizduose neatsispindi elektronų tankis, todėl jų neįmanoma tiesiogiai konver-tuoti į rentgeno spindulių susilpninimo žemė-lapius.

MRT/PET, iš pradžių buvusi eksperimen-tine metodika, po truputį įsilieja į klinikinę praktiką. Šis hibridinio vaizdinimo būdas bus naudingas ne tik onkologijai, bet ir galvos smegenų, kaulų ir raumenų, kitų organizmo sistemų vaizdinimui. Plačios galimybės de-rinti puikios kontrastinės skiriamosios gebos MRT anatominius vaizdus ir MRT funkcinius tyrimus su PET atveria duris naujoms MRT/PET klinikinėms indikacijoms ir moksliniams tyrimams.

Grupė MRT specialistų Santariškių klinikose: (iš kairės) gydytojai radiologai K. Lušaitė ir D. Palionis, prof. L. Kimtys, radiologijos technologė J. Molienė, prof. N. Valevičienė, radiologas rezidentas G. Lengvenis

d. P

alio

nio

nuot

r.

Apie partiju finansavimo teises sistemos izvalgas

28 SPECTRUM 2015/1

dauguma tradicinių, t. y. įprasto (klasiki-nio) „sukirpimo“, Lietuvos teisininkų, netgi labai išprususių ir toliaregiškų kolegų –civilinės ar baudžiamosios teisės dėstytojų, iki šiol tikriausiai inertiškai mano, kad po-litinių partijų veikla ir daugiapartinės sis-temos funkcionavimas ar patvarumas – tai pirmiausia istorijos bei politikos mokslų at-stovų tyrimo objektas. Tam universitetinėse teisės studijose ar jas pratęsiančioje dokto-rantūroje esą neturėtų būti skiriama dėme-sio. Išeitų, kad mokslininkas, kuris tyrinėja partijų veiklos ir jų finansavimo teisinį re-glamentavimą, laviruoja ties jurispruden-cijos riba, jo kūrybinės veiklos produk-tai – straipsniai turėtų būti publikuojami tokiuose leidiniuose kaip „Politologija“ ar „Lietuvos istorijos metraštis“, o knygynų ar bibliotekų lentynose nesišlieti prie juridinės literatūros. Būtent tokio inertiško atmetimo ar skepticizmo įspūdis kilo man 1997 m., išleidus knygą „Politinių partijų institucio-nalizacija“ ir nesulaukus kokio nors dides-nio profesionalių tyrėjų dėmesio, kritikos, pastabų. Tai negalėjo nestebinti lyginamuo-ju tyrimų požiūriu. Tose Vakarų Europos valstybėse, kuriose susiformavo atvira 4 ar 6 dominuojančių partijų sistema ir galioja jų viešasis (valstybės biudžeto lėšomis kas-met vykdomas) rėmimas, ypač Vokietijoje ir pastaraisiais metais Lenkijoje, partijų fi-nansavimo teisė įsitvirtino kaip viena iš di-namiškiausių ir aktualiausių viešosios teisės tyrinėjimų krypčių, turinčių itin turiningų tarpdalykinių (mokestinių, civilinių, bau-džiamųjų teisinių) aspektų. Tai, beje, įrodo Vilniuje, Seimo rūmuose, 2006 m. įvykusi tarptautinė teisės konferencija „Politinių partijų finansavimas Europoje“, kurioje pra-nešimus skaitė svečiai iš Lenkijos, Vokieti-jos, Vengrijos, Austrijos, kitų valstybių, ir jos medžiagos pagrindu garsioje leidykloje „Peter Lang“ 2008 m. tuo pačiu pavadinimu

išleista knyga (joje – ir šių eilučių autoriaus straipsnis).

Kad ir kaip ten būtų, Lietuvoje nuo 2003 m.vis dažniau įsiplieskia plačios Seimo narių ir kitų politikų diskusijos dėl aukų partijoms ir jų iškeltiems kandidatams į Respublikos Prezidentus ar Seimo narius, taip pat vals-tybės kasmetinių dotacijų ir kitų daugiapar-tinės sistemos finansavimo elementų. Todėl Lietuvos Seimas 2004 m. išplėtojo ir kelis-syk 2010–2013 m. keitė (griežtino) teisinį partijų finansavimo reglamentavimą. Tapo akivaizdu, kad įstatymų leidėjos teisėkūros lygmeniu suformuota tai, kas neatsispin-

di Lietuvos akademiniuose moksliniuose darbuose, t. y. teisės dėstytojai ir tyrėjai ne-begali ignoruoti savitos ir sudėtingos teisės normų bei principų grupės, jos neidentifi-kuoti kaip partijų finansavimo teisės siste-mos (arba bent bendrosios partijų teisinės padėties posistemės).

Todėl kolegės Elenos Masnevaitės (mano doktorantės) apgintos pirmosios išsamios šios srities daktaro disertacijos („Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisinis reguliavimas Lietuvoje“, Vilniaus universitetas, 2010) pasirodymas buvo tam tikru požiūriu neišvengiamas (objektyviai

prof. eGiDijUs šileikis,

teisĖs fAkUlteto viešosios teisĖs kAteDrA

Politinių partijų ir jų teikiamų kandidatų konkuravimu grin-džiamos rinkimų kampanijos darosi kone nuolatinės. Retai pa-sitaiko tokių kalendorinių metų, kuriais nevyksta jokia (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento, Respublikos Pre-zidento) rinkimų kampanija. Išimtys pasitaikė tik 1994, 2001, 2006 ir 2010 m. ir tikriausiai pasitaikys 2017 ir 2018 m. Todėl svarbu suprasti, kad partijų rinkimų kampanijų ir nuolatinės (tarp rinkimų kampanijų) vykdomos veiklos finansavimas gali būti laikomas sistemiškai esminiu jų veiklos bendrojo teisinio reglamentavimo aspektu.

vz v i l g s n i s

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Apie partiju finansavimo teises sistemos izvalgas

29SPECTRUM 2015/1

determinuotas), nepaisant autorės pradinių subjektyvių svyravimų dėl konkrečios aktu-alios ir Lietuvoje beveik netyrinėtos temati-kos pasirinkimo. Ši daugiau kaip 400 pus-lapių disertacija esmingai pakeitė minėtos srities Lietuvos konstitucinės ir adminis-tracinės teisės raidą, nors savaime nereiškė, kad užpildoma spraga teisės moksle, nes, kaip minėta, Seimas 2010–2013 m. kelissyk keitė tyrinėtą reglamentavimą.

Nauja ir kitokio, palyginti su kolegės di-sertacija, turinio bei struktūros šių eilučių autoriaus monografija „Partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgos“ (2014) tarsi idea-liai pasirodė po to, kai Seimas sugriežtino partijos narių mokesčių reglamentavimą (nustatė maksimalius jų dydžius, tam tikras sumas mokančių narių pareigą deklaruoti turtą ir pajamas), įtvirtino partijų konku-rentais (renkant aukas, keliant kandidatus) galinčius būti visuomeninius rinkimų ko-mitetus, išdėstė atitinkamus įstatymus nauja redakcija. Atsirado pagrindas identifikuoti ir analizuoti pakitusią partijų finansavimo sistemą (jos pagrindą sudarančio įstatymų leidėjo pasirinkto modelio trečią varian-tą). Taigi leidinys apima pačius naujausius Seimo teisėkūros 2010–2013 m. pokyčius ir vien šiuo požiūriu (taip pat Konstituci-nio Teismo 1993–2012 m. jurisprudencijos partijų tema itin išsamios kritiškos analizės aspektu) neturi analogų Lietuvos jurispru-dencijoje.

Tarp analizuojamų Seimo naujadarų iš-skirtinio dėmesio nusipelnė: a) komerci-nių bankų paskolos partijoms jų einamajai, t. y. nuolatinei – tarp rinkimų vykdomai –veiklai finansuoti (pagausinant einamo-joje sąskaitoje kaupiamas lėšas) ir ypač jų „prasidėjusioms rinkimų kampanijoms“ finansuoti (specialioje kampanijos sąs-kaitoje kaupiamoms lėšoms pagausinti); b) absoliučiai unikali (analogų iki šiol ne-turėjusi) Lietuvos rinkimų teisės naujovė – kandidatus į savivaldybių tarybas (taip pat į Europos Parlamentą) galintys kelti ir tuo partijoms prilygti (!) visuomeniniai rinki-mų komitetai.

Beje, kai kurie iš įsteigtų komitetų („Aly-taus piliečiai“, „Vieningas Kaunas“) tarsi

nušlavė konkuravusias tradicines partijas 2015 m. kovo 1 d. įvykusiuose Kauno mies-to ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose. Šių komitetų rinkimų kampa-nijų finansavimo reglamentavimas, ypač teisės gauti rinkėjų (fizinių asmenų) aukas įtvirtinimas, esmingai keičia partijų finan-savimo teisės sistemą ir, nepaisant komitetų veiklos baigties pasibaigiant rinkimų kam-panijai, ilgainiui gali turėti kardinalių pada-rinių daugiapartinės sistemos patvarumui. Būtent tokia išvada formuluojama knygo-je. Ją iš dalies jau patvirtino minėtų dviejų miestų tarybos rinkimų rezultatai.

Neįprasta knygos pavadinimo pabaiga „[...] sistemos įžvalgos“ sąmoningai parink-ta siekiant atskleisti galimybę objektyviai taikomais metodais išgryninti (pateisinti, kritikuoti, prognozuoti) ne tiek įstatymų leidėjo esą atsitiktinai ar chaotiškai įvai-riuose įstatymuose (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoje „Perkant paslaugas [...] reikalavimai netaikomi [...] paslaugų [...], skirtų politinei kampanijai, pirkimams, kai juos atlieka politinė partija“, Gyvento-jų pajamų mokesčio įstatymo nuostatoje „Mokesčio administratorius nuolatinio Lie-tuvos gyventojo prašymu [...] privalo per-vesti politinėms partijoms [...] 1 procentą pajamų mokesčio [...]“) įtvirtintus partijų finansavimo teisinio mechanizmo paskirus elementus (instrumentus), kiek šių ar kitų galimų elementų visumoje ir jos vertinimo konstitucinėse ištakose bei teoriniuose po-žiūriuose atsispindinčias prielaidas matyti (ir sprendžiant ginčus teismuose kūrybin-gai taikyti) savitą turinį, paskirtį, siekia-mybę turinčią teisinio reglamentavimo koncepciją, kuri: a) atitinka gležnos ir kin-tančios Lietuvos daugiapartinės sistemos skaidrumo ir patvarumo poreikius; b) turi užtikrinti viešąjį interesą (daugiapartinei sistemai esminę reikšmę turinčio privataus ir viešojo finansavimo viešumą, kontrolę, teisėtumą) ir nepaneigti teisėtų partijų lū-kesčių, kylančių iš atitinkamų teisės nor-mų ir pradėtų procedūrų joms įgyvendinti; c) turi būti harmoninga dualistinė pagal partijų socialinę prigimtį ar joms tenkančių kasmetinių valstybės biudžeto asignavimų

(bendros dotacijos) santykį jų „nuosavų lėšų“ požiūriu; d) unikali pagal laviravimą ties viešosios ir privatinės teisės suponuo-jamų principų sąlyčio ar sankirtos riba (ypač rinkimų kampanijose sudaromų au-kojimo sutarčių ir netesybų jų nevykdant požiūriu); e) sudėtinga pagal atsispindė-jimą keliuose teisinio reglamentavimo lygmenyse (konstituciniame, įstatymų, valdymo aktų, teismų jurisprudencijoje); f) nusipelnanti būti dėstoma universite-tinėse teisės studijose (specializuotų, t. y. pagilinančių, studijų lygmenyje).

Be tokių įžvalgų neįmanoma tinkamai vertinti, juo labiau moksliškai analizuo-ti, pvz., knygą atidavus leidyklai 2014 m.liepos 11 d. priimtą Respublikos Prezi-dentės dekretą Nr. 1K-1900, kuriuo ve-tuojamas Seimo priimtas įstatymas, nu-matęs vien partijų ir jų narių ar rėmėjų individualių poreikių (interesų) tenki-nimą, t. y. partijų, didesnę savo lėšų dalį gaunančių iš valstybės biudžeto (taigi tų, kurioms pagal rinkimų rezultatus atitin-kančios kasmet paskirstomos valstybės biudžeto dotacijos dalys sudaro daugiau kaip 50 procentų jų visų pajamų), privi-legiją nesilaikyti viešųjų pirkimų bendrų reikalavimų, jei perkama „nuosavomis lėšomis“ (pvz., sukauptomis iš narių mo-kesčių). dekrete pažymėta, kad teisinis reguliavimas, kai bendrieji reikalavimai netaikomi „politinių partijų atliekamiems pirkimams, išskyrus pirkimus, kuriuos politinės partijos atlieka valstybės biudže-to lėšomis“, prieštarauja viešajam intere-sui užtikrinti politinių partijų veiklos ir lėšų panaudojimo skaidrumą.

Paprasčiau tariant, skeptikui nesunku argumentuotai teigti, kad nėra jokios (su-dėtingos ar subalansuotos) normų, regu-liuojančių partijų finansavimą „iš vidaus“ ir „iš išorės“, sistemos, tačiau gerokai sun-kiau pagrįsti, kad sąlygiško tos sistemos ir jos posistemių buvimo (atsispindėji-mo atitinkamuose teisės aktuose, teismų sprendimuose) mokslinės įžvalgos sufor-muluotos neįtikinamai ar ydingų metodų ir pačių naujausių įstatymų pakeitimų, esmingai keičiančių tą sistemą, pagrindu.

30 SPECTRUM 2015/1

p r a d e d a n c i o s i o s i m o n e s

prietAisAs, pAleNGviNANtis ir pAspArtiNANtis GyDyto-jų DArBą i dalyvaudamas projekte Biochemijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Marius dagys kartu su kole-gomis įkūrė įmonę UAB „Bioanalizės siste-mos“. Biochemikai aktyvūs diegiant moksli-nius tyrimus į praktiką, tad įdomu sužinoti, kaip jiems tai sekasi, kokias kliūtis reikia įveikti, kas sudėtingiausia.

dr. M. dagys teigia, kad norėjo ne tik rašyti mokslinius straipsnius, bet ir nu-veikti kažką konkretesnio, parodyti prakti-nę tyrimų naudą visuomenei. Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus darbuotojai turi didelį įdirbį biojutiklių tyrimuose ir gamyboje, o 2013 m. bene daugiausia dė-mesio skyrė karbamido biojutiklio kūrimui. Tuometinis instituto direktorius habil. dr. V. Laurinavičius pasiūlė dr. M. dagiui pri-sijungti prie kolegų, kartu siekti išplėtoti naujas technologijas iki prietaisų prototipų ir pasistengti jas komercializuoti. Atlikę preliminarią rinkos analizę, apklausę po-tencialius klientus, mokslininkai nuspren-dė, kad tokio tipo prietaisai kaip karbamido koncentraciją įvairiose terpėse matuojantis analizatorius turėtų būti paklausūs, todėl įsteigė įmonę ir pradėjo veiklą.

Paklaustas, ar sunku įsteigti įmonę, pa-šnekovas teigė: „domiuosi mokslo rezultatų praktiniu pritaikymu, esu anksčiau rengęs projektus ir jiems vadovavęs, todėl formaliai įkurti įmonę nebuvo sudėtinga. Tam tikrų sunkumų kilo vėliau, įmonę jau įkūrus, nes nuo tada prasideda finansinės išlaidos įmo-nės veiklai užtikrinti, naujų veiklos sričių

paieška. Todėl įkuriant įmonę reikėtų tiks-liai susiplanuoti veiklą.“

Kodėl mokslininkai nusprendė kurti įmonę? „Nutarėme įsteigti įmonę dar ne-turėdami galutinių prietaisų variantų, ka-dangi didelė darbuotojų patirtis šioje srityje leido įžvelgti bei pasiūlyti ir kitų bioanalizės paslaugų, tokių kaip skubus, bet kompli-kuotas įvairių metabolitų nustatymas. Be to, jau pradėję veiklą gavome užsakymų paga-minti biojutiklinių membranų – gliukozės bioanalizatorių esminių funkcinių kompo-nentų. Tokių užsakymų tikimės ir ateityje, –įmonės steigimo priežastis nurodo dr. M. dagys. – dėl tos pačios priežasties – kad įmonėje dirba mokslininkai, turintys didelę fermentinių membranų gamybos patirtį – buvo pradėti vykdyti gliukozinių membra-nų, skirtų jau veikiantiems gliukozės ma-tavimo prietaisams, gamybos užsakymai. Tokius užsakymus didesniam spektrui me-tabolitų tikimės plėsti, kai rinkoje pasirodys ir nauji pačių sukurti prietaisai.“

Biochemijos instituto Bioanalizės sky-riaus mokslininkai kartu su partneriais to-lesniam technologijos tobulinimui ir pro-totipų kūrimui yra gavę paramą iš MITA administruojamos Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradar-biavimo programos „Eureka“. Kuriamas prietaisas bus skirtas inkstų ligomis ser-gančių žmonių, kuriems atliekamos he-modializės procedūros, gydymo kokybei gerinti. Inkstų sutrikimų turintys pacientai, kuriems atliekama hemodializė, paprastai 12 valandų per savaitę turi būti prisijungę prie hemodializės aparato. Pagrindinis iš

kraujo išvalomas junginys – karbamidas. Šiuolaikiniuose hemodializės prietaisuo-se yra detektorius, stebintis karbamido koncentraciją ištekančiame dializate, apa-ratūra modeliuoja, kiek kartų sumažėjo jo koncentracija kraujyje nuo procedūros pradžios. Tačiau iš to mažai naudos, jei ne-žinai, kokia buvo karbamido koncentracija kraujyje procedūros pradžioje. Kartą per savaitę pacientų kraujo mėginiai siunčiami į laboratoriją tyrimams, tačiau per tą laiką karbamido koncentracija kraujyje gali pa-sikeisti. Kuriamas prietaisas galės išmatuo-ti karbamido koncentraciją kraujyje vietoje ir greitai (maždaug per minutę). didelė da-lis inkstų sutrikimų turinčių žmonių – di-abetikai, todėl planuojama, kad prietaisas matuos ir gliukozės kiekį kraujyje. Be to, į prietaisą bus integruota natrio ir kalio jonų koncentracijos kraujyje stebėjimo funkci-ja – jų kiekio svyravimai dializės metu gali būti pavojingi sveikatai ir net gyvybei.

„Tiesą sakant, mintis sukurti realaus lai-ko karbamido analizatorių taip pat gimė iš didelio noro įdiegti jau turimą moks-lininkų patirtį į praktiką. džiugu, kad to-kias idėjas pirmiausia palaikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Nefrologijos centro medikai. Pasitarę su medikais išsirinkome ir kitus papildomus parametrus, kurių analizės technologijas, mūsų manymu, galėtume nesunkiai sukur-ti. Planuojame prietaisą gaminti keliais eta-pais – sukonstravę pirmąjį prototipą, nu-statysime galimus trūkumus ir tik tuomet gaminsime galutinį variantą“, – pasakojo dr. M. dagys.

Mokslininku idejos igyvendinamos versle

Pradedančiųjų įmonių (start-ups) kūrimasis prie universitetų ir mokslo centrų jau populiarėja ir Lietuvoje. Pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros projektą „Inovatyvaus verslo kūrimo ska-tinimas“ (INOVEKS) Vilniaus universiteto moks-lininkai įsteigė penkias įmones. Šiame žurnalo nu-meryje pristatysime dar dvi iš jų, jau galinčias kiek daugiau papasakoti apie savo patirtį ir planus.

v

NijolĖ BUlotAitĖ

Dr. Marius Dagys kartu su kolegomis įkūrė įmonę UAB „Bioanalizės sistemos“

E. Kurausko nuotr.

31SPECTRUM 2015/1

Mokslininkas patikino, kad užsienyje šiuo metu tokių prietaisų nėra. Lietuvių kuriama technologija yra pažangi, prietaisas bus ne-brangus ir patogus, o vieno matavimo kaina nesieks vieno euro cento. „Manome, kad su šia technologija pirmaujame. Orientuoja-mės ir į užsienio rinkas, nes Lietuvos rinka nedidelė. Jau yra susidomėjusių šiuo prietai-su ir Rytų, ir Vakarų Europoje. domisi ne tik investuotojai, bet ir medicininės įrangos platintojai“, – džiaugėsi dr. M. dagys.

Paklaustas, ar sunku suderinti mokslą ir verslą, jis patvirtino, kad tai labai sudėtinga: „Mokslininkas negali užsiimti vien praktika, nes jeigu kuriamas produktas nepasiteisins, neturintis publikacijų ir projektų darbuoto-jas bus išstumtas iš mokslo ir praras darbo vietą universitete. Universiteto mokslininkai kas penkerius metus pretenduoja į mokslo darbuotojų etatus iš esmės pagal publikacijų skaičių. Tokiu atveju kone vienintelė išeitis praktikams yra darbas finansiškai tvirtoje kompanijoje su aiškiai apibrėžtomis ilga-laikėmis perspektyvomis. Pradėti ką nors nuo pradžių moksle yra sudėtinga. Jei no-rima daugiau posūkių į praktiką ir daugiau tokių projektų, reikia sukurti mechanizmą, kriterijų sistemą, kaip įvertinti žmones, ku-riančius produktus, ir numatyti galimybes jiems sugrįžti atgal į fundamentinius tyri-mus. Būtent todėl aš ir toliau dirbu ir funda-mentiniame moksle – tyrinėju aukšto srovės tankio nanostruktūrų pagrindo bioelektro-katalitines sistemas, turiu išsiugdęs kelis ge-rus jaunuosius mokslininkus, kurie padeda atlikti tyrimus ir taip palengvina darbus. Universitetui ir Lietuvos mokslo politikos formuotojams linkėčiau pagalvoti, kaip pa-gerinti esamą situaciją“, – sako mokslininkas ir įmonės kūrėjas dr. M. dagys.

fizikAi verslo iDĖjų Nesto-kojA i Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros darbuotojas dr. Saulius Rudys su sūnumi dalyvaudami šiame projekte įstei-gė įmonę „Eteronas“, kuriančią minimaliai matomas palydovines antenas. Mokslinin-kas jau turėjo idėją, kai MITA paskelbė apie INOVEKS projektą. Reikėjo įdėti nemažai pastangų norint pagrįsti savo idėją, parodyti, kad ji verta dalyvauti projekte, pateikti skai-čiavimus.

Mokslininku idejos igyvendinamos versle

Bet atsiradus projektui buvo daug len-gviau apsispręsti ir imtis šią idėją įgyvendin-ti, sumažėjo finansinių rūpesčių našta, jie galėjo įsigyti reikalingų medžiagų, paslaugų.

„Produkto – specialios palydovinės ante-nos gamybai artėjant prie pabaigos rengiame tinklalapius, kad galėtume jį pristatyti po-tencialiems vartotojams. Bandysime kreip-tis ne tiesiogiai į vartotoją, o į verslininkus ir įmones, užsiimančias palydovinių antenų montavimu, kurios jau turi savo klientų ir išmano vietinės rinkos specifiką. Manome, kad toks modelis mums bus naudingesnis, nes šiai antenai montuoti reikia žinių ir kva-lifikacijos“, – sakė S. Rudys, paklaustas, kaip sekasi įgyvendinti idėją ir plėtoti verslą.

Mokslininkas tikisi komercinės naudos, tačiau puikiai supranta, kad komercinė vei-kla susijusi su rizika. Net jei kuriamas pro-duktas pasižymi išskirtinėmis savybėmis, ar vartotojas norės mokėti didesnę kainą?

„Mes kuriame nišinį produktą – panašių į mūsų nėra. Nesitikime, kad bus masiškai pereita prie tokių antenų. Šis produktas brangesnis nei įprastinė palydovinė masinės gamybos antena. Jo kainą kelia naudojamos medžiagos, be to, kiekviena antena – indivi-duali, pritaikyta konkrečiam pastatui.

Plokščia ir minimaliai matoma antena – mūsų produkto privalumas. Tai esminė sa-vybė, kuri turėtų kompensuoti kiek didesnę kainą“, – tvirtina mokslininkas.

Lietuvoje tipines palydovines antenas draudžiama montuoti ant paveldo objektų. Mokslininkų sukurtą anteną galima sumon-tuoti ant paveldo objekto ir ji negadintų vaiz-do. Paklaustas apie įkurtos įmonės veikloje dalyvaujančius žmones, S. Rudys sako, kad turėti kolektyvą visada gerai, bet tai ir dide-lė atsakomybė, nes jį reikia išlaikyti. Kartais pajamų paieška gali atimti daugiau laiko nei idėjos generavimas ir darbas kuriant pro-duktą. Taigi yra savų pliusų ir minusų.

S. Rudys patvirtino, kad suderinti moks-linį darbą ir verslą, komercinę veiklą gana sunku, nes tai atima daug laiko, bet jis tikisi, kad pavyks, nors galimi ir kiti veiklos scena-rijai. Sėkmingą sukurtą verslą visados gali-ma parduoti, jei jis patrauklus pirkėjui. Tada galima imtis kitos idėjos, nes ši tik viena iš daugelio, kurias galima plėtoti.

Taigi mokslininkai gerų idėjų tikrai ne-stokoja. Reikia tik palinkėti jiems sėkmės ir verslo pradžiai reikalingos paramos, kurią galbūt pradės teikti ir universitetas, maty-damas tokios veiklos perspektyvas ir naudą.

Dr. Saulius Rudys su sūnumi įsteigė įmonę „Eteronas“

E. K

urau

sko

nuot

r.

32 SPECTRUM 2015/1

pokyčiAi visUomeNĖje i Ne-sunkiai galime suprasti, kad gabių tikslie-siems mokslams žmonių skaičius yra ri-botas. O šie mokslai labai susiję su naujų, inovatyvių technologijų kūrimu. Juolab ne kiekvienas gali būti mokslininku. Be to, esamas galimų specialistų skaičius suma-žėja ir dėl pasikeitusių emigracijos kryp-čių bei kitų priežasčių. Taigi didžiausioms mokslo erdvėms, tarp jų ir Europos Sąjun-gai (ES), ima trūkti talentingų žmonių. Štai čia ir prisimintos talentingos moterys, kaip galimybė papildyti minėtą skaičių.

Iš esmės pakito ir mokslinio tiriamojo darbo technologijos. Buvo laikai, kai įstoję į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą visi mokėsi tekinti ir frezuoti metalą, gaminti varžtus ir veržles. Prireikus mokslininkai galėjo kreiptis net į stiklapūtį. Taigi ekspe-rimentinis darbas buvo susijęs su savadar-bės, unikalios aparatūros gamyba. dabar to beveik nebepamatysite. Kompiuterinis gamtoje vykstančių procesų modeliavi-mas, specialiai laboratoriniams tyrimams pagaminti sudėtingi prietaisai ir ypač iš-grynintos ir paruoštos medžiagos, kom-piuterinės tiesioginio internetinio ryšio sistemos leidžia ne tik atlikti kur kas tiks-lesnius ir subtilesnius eksperimentus, bet ir patogiau jaustis mokslininkui. Tai nutie-sia platesnius kelius ir moterims savo ta-lentus pritaikyti tiksliuosiuose moksluose.

Atlikti situacijos tyrimai parodė, kad mokslininkų bendruomenė nesubalan-suota pagal lytį. Išskiriami du problemos aspektai: horizontalioji ir vertikalioji dis-kriminacijos pagal lytį formos. Pirmoji jų pasireiškia didele lyčių disproporcija

mokslo srityse (vyrai dominuoja tiksliuo-siuose moksluose ir technologijose, tuo tarpu moterys sudaro daugumą sociali-niuose ir humanitariniuose moksluose). Vertikalioji diskriminacijos forma pasi-reiškia lyčių disbalansu valdymo struk-tūrose (visose mokslo srityse vyrai užima aukščiausias akademines mokslo valdymo pozicijas), kur yra sprendžiami žmogiš-kųjų ir finansinių resursų paskirstymo ir mokslo plėtros krypčių klausimai.

Tyrimai rodo, kad problemos egzistavi-mo priežastys yra glaudžiai susijusios su visuomenėje vyraujančiais profesiniais ste-reotipais (moteriškos/vyriškos profesijos),

pasenusiomis, neskaidriomis ir šališkomis institucinėmis praktikomis universitetuose ir mokslo institutuose, vyraujančia mote-rims nepalankia maskulinistine mokslinio darbo kultūra. Įdomiausia, kad akademinė ir, atrodytų, labiausiai išsilavinusi visuo-menė, jeigu tai tiesiogiai nesusiję su jos ty-rimo sritimi, nėra linkusi domėtis ir spręsti savo socialinių problemų, priskirdama jas socialinių mokslų kompetencijai, o šie jas tiria, bet nesprendžia.

šiUolAikiNĖ sAmprAtA i Per amžius moterys susikūrė skirtingą nuo vyrų darbo ir bendravimo kultūrą, valdy-

Siuolaikiskas poziuris i lyciu lygybe moksle

Dr. DAliA šAtkovskieNĖ,

teoriNĖs fizikos ir AstroNomijos iNstitUtAs

Globalizacija kelia naujus iššūkius, paversdama mokslą konkurencingos ekonomikos ir visuoti-nės žmonių gerovės pagrindu. Kad ir kur pasi-suktume, girdime apie inovacijų, naujų techno-logijų kūrimo ir greitesnio jų įsisavinimo svarbą.

vv v

J. G

rige

lytė

s nu

otr.

Dr. D. Šatkovskienė apgailestauja, kad Lietuva, įgyvendindama ES lyčių lygybės politiką moksle, nėra tarp lyderių

vi z v a l g o s

33SPECTRUM 2015/1

V. Ja

dzge

viči

aus

nuot

r.

mo stilių ir net vertybių sistemą. daugeliu atvejų tai labai vertinga patirtis ir ją reiktų tinkamai panaudoti. Moterys sudaro 50 proc. gyventojų ir didelę dalį mokesčių mokėtojų. Taigi jos turi teisę ne tik dirbti mėgstamą darbą, bet ir gauti lygų su kole-gomis vyrais atlygį bei spręsti visuomenei svarbius klausimus, o kartu ir dalyvauti ne tik mokslo tiriamajame darbe, bet ir moks-lo valdyme, svarstant, kokias mokslo sritis ir kryptis reikia plėtoti, kur nukreipti žmo-giškuosius ir finansinius resursus ir pan. Gilesnė analizė rodo, kad įvairiapusiškos lyčių patirties neįskaitymas moksle trukdo mokslo raidai, tarpdisciplininių mokslo šakų atsiradimui, didina įtampas mokslo visuomenėje.

Atmetus išankstinę prielaidą apie lyčių socialinį tapatumą ir kaip svarbų faktorių įtraukus lyčių skirtumus, susiformavo nau-ja lyčių lygybės koncepcija. Šiuolaikinės ly-čių lygybės sampratos esmė – užtikrinti ly-gias galimybes abiejų lyčių mokslininkams panaudoti savo talentus ir siekti karjeros moksle, atsižvelgiant į lyčių skirtumus.

lyčių lyGyBĖs moksle strAteGijA i 2013 m. Vilniaus uni-versiteto koordinuojamo FP7 SAPGERIC projekto organizuotoje aukšto lygio tarp-tautinėje politinėje konferencijoje „Struk-tūriniai pokyčiai, skatinantys lyčių lygybę mokslo organizacijose“ buvo pristatyta Eu-ropos Sąjungos lyčių lygybės moksle poli-tika ir didžiulė Europos Komisijos projek-tų (FP5, FP6 ir FP7) patirtis nagrinėjant ir sprendžiant lyčių lygybės problemą ES šalių narių universitetuose. Problemos sprendimo strategijos esmę sudaro visų lygių suinteresuotų institucijų koordinuo-ta veikla įgyvendinant lyčių lygybės nuos-tatas mokslo organizacijose. Ir tai galima suprasti, nes be politinės paramos, įtvirtin-tos įstatymuose, papildomo finansavimo, koordinavimo ir stebėsenos, universitetų ir mokslo institutų vadovų, mokslo visuo-menės supratimo, kad institucijų moder-

Siuolaikiskas poziuris i lyciu lygybe moksle

nizavimas, įtraukiantis ir priemones, rei-kalingas lyčių lygybei užtikrinti, yra būtina šiuolaikinio mokslo plėtros sąlyga, tokie svarbūs mokslo visuomenei pokyčiai var-gu ar įmanomi.

lietUvA AtsiliekA i Mūsų šalis, įgyvendindama ES lyčių lygybės politiką moksle, deja, nėra tarp lyderių. Siekiant suprasti, kodėl struktūriniai pokyčiai, ska-tinantys lyčių lygybę mokslo institucijose, vangiai skinasi kelią Lietuvoje, ir vykdant Vilniaus universiteto koordinuojamą GEI-RICA projektą, finansuotą Norvegijos fi-nansinių mechanizmų ir Europos ekono-

v

minės erdvės fondo, buvo atlikta įvairaus lygio mokslo funkcionavimą užtikrinančių vadovų (pradedant nuo atsakingų minis-terijų viceministrų, jų atitinkamų skyrių vadovų, LMT, mokslo institutų ir mokslo centrų, universitetų administracijų vado-vų, dekanų ir katedrų vedėjų) apklausa. Iš viso buvo apklausta apie 300 respondentų. Apklausos metu buvo pateikti ES lyčių ly-gybės mokslo politiką, priimtą bendru šalių narių sutarimu, atspindintys klausimai. Iš maždaug 70 gautų atsakymų galima tvirtai teigti, kad dauguma respondentų nėra su-sipažinę su problema ir tiesiogiai jų darbą veikiančiomis politinėmis ES nuostatomis.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijose moterys sudaro 48 proc. visų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį. Tačiau moterų, einančių aukščiausias A kategorijos pareigas, skaičius 2010 m. buvo mažiausias ES. Tarp akademinio personalo mo-terims tenka 2 procentai A kategorijos pareigų, vyrams – 13 procentų. Lietuvos indeksas, parodantis sunkumus moterims siekti aukščiausių pareigų, yra vienas didžiausių ES – 27.

Žymios Europos mokslininkės (iš kairės: prof. Maria Helena Nazaré ir dr. Ines Sanches de Madariaga) konferencijoje pristatė įvairius ES lyčių lygybės moksle politikos aspektus

Lietuvos statistikos departamento duomenys

34 SPECTRUM 2015/1

A z i j o s k u l t u r u t y r i m a i

iNDijos kiNo retrospekty-vA i daugiausia pasaulyje vaidybinių filmų pagaminanti kino industrija yra nepapras-tai daugialypė ir skirtinga (ypač dinamiška pastarąjį dešimtmetį). Tiesa yra ir tai, kad komercinis Indijos kinas per šimtą savo gy-vavimo metų iškristalizavo specifinį estetinį ir naratyvinį formatą, kuris Vakarų žiūro-vui, pripratusiam prie žanrinio kino, gali pasirodyti keistas, paviršutiniškas ir mono-toniškas.

Žanrai susiformavo jau pačioje Indijos kino pradžioje. Galima teigti, kad Indijos kinas prasidėjo nuo mitologinio žanro, ka-dangi pirmasis ilgo metražo filmas Indijoje „Valdovas hariščandra“ („Raja harischan-dra“), kurį režisavo dadasahebas Phalke 1913 m., buvo būtent mitologinis, parem-tas epinės poemos „Mahabharata“ siužetu. d. Phalke kino menu susižavėjo pažiūrėjęs prancūzų filmą apie Kristaus gyvenimą – tai paskatino režisierių ne tik mokytis Vakarų kino technikos, bet ir sukurti indiškąjį reli-ginį/mitologinį atsaką – filmą, kuris turėjo

Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika

Dr. DeimANtAs vAlANčiūNAs,s,

filoloGijos fAkUltetAs, orieNtAlistikos ceNtrAs

Iš pirmo žvilgsnio Indijos kinas (populiariai vadinamas Bolivu-du) – tai jausmingos melodraminės meilės istorijos, trunkan-čios apie tris valandas, kurių pusę užima dainos ir šokiai; ste-reotipiniai, lengvai nuspėjami personažai; pernelyg akivaizdi, dirbtinė vaidyba. Ar iš tiesų visi indiški filmai yra vienodi? Ar egzistuoja Indijoje kino žanrai ir ar indai kuria siaubo filmus? Galima numanyti, kad klausiančiojo veide atsiras nuostaba iš-girdus atsakymą „taip“, tačiau Indijoje kuriami siaubo filmai – galbūt kitokie nei jų atitikmenys Vakaruose, bet ne ką mažiau įdomūs kaip tyrimo objektai.

SPECTRUM 2015/1 35

įtakos tautinės savivokos ir nacionalisti-niams projektams XX a. pradžioje.

Po „Valdovo hariščandros“ mitologiniai filmai buvo gausiai kuriami ir tiražuojami, tačiau nemažo populiarumo sulaukė ir va-dinamieji kaskadinio (angl. stunt) žanro filmai, kuriuose buvo gausu akrobatinių triukų, spalvingų kostiumų, „Tūkstančio ir vienos nakties“ naratyvinių interpretacijų. Ketvirtajame dešimtmetyje kinui atradus garsą, kaskadinio žanro filmus pakeitė isto-riniai filmai, o nuo šeštojo dešimtmečio In-dijoje buvo populiarūs socialinės tematikos (angl. socials) filmai, gvildenę aktualias ur-banizacijos, nedarbo, šeimos ir visuomenės problemas. Penktajame ir šeštajame dešim-tmečiuose Indijos kinas įtvirtino tam tikrus estetinius ir kompozicinius principus, kurie su lengvomis variacijomis išsilaikė iki pat šių dienų. Specifinei indiško filmo esteti-kai nepaprastai didelę svarbą turėjo faktas, kad Indijoje ilgą laiką nebuvo vadinamo-sios segmentuotos auditorijos – taigi vienas

filmas turėjo patenkinti pačios įvairiausios publikos (skirtingų socialinių sluoksnių, amžiaus, lyties atstovų) skonius ir lūkesčius. Todėl nenuostabu, kad tame pačiame filme yra pertekliškai gausu tiek dramatiškų šei-myninių konfliktų, tiek romantiškų meilės istorijų, komiškų intarpų, herojiškų kauty-nių – ir, be abejo, dainų ir šokių. dainos ir šokiai į indiško filmo estetinį korpusą buvo inkorporuotos natūraliai – Indijos kino tyrinėtojai seniai yra pastebėję ir išskyrę hibridinę indiškojo filmo prigimtį, kuriai pamatus padėjo klasikiniai ir tradiciniai menai: sanskrito ir folkloriniai teatrai, epi-nė literatūra. Tačiau didžiausią įtaką padarė XIX a. parsių teatras. Parsių (zoroastrų išei-vių iš Irano) teatras Indijoje buvo savotiš-ka pramoginė kultūra, pasižymėjusi ypač įspūdingomis dekoracijomis ir scenografija, melodraminiais pjesių siužetais bei dainų ir šokių intarpais – kaip tik šie elementai ir migravo į indiško filmo estetinį korpusą, paversdami kiną ne vien tik naratyviniu,

bet ir vizualiu reginiu. Poetika ir šokis filme dažnai yra integracinė naratyvo dalis – jais filme komunikuojami lyriniai momentai, svajonės ir meilės prisipažinimai. Nors to-kioje estetinėje terpėje, kurioje veikiama pagal „vienas filmas daugeliui žiūrovų“ for-mulę, konvenciniai žanrai ir palikdavo savo įspaudus (pvz., detektyviniai, kriminaliniai žanrai, net – vesternai), tačiau neturėjo tokios aiškios paskirties kaip Vakarų kino tradicijoje, kur žanrai vis dėlto yra paremti žiūrovų segmentacija, marketingu ir tam ti-krais naratyviniais/vizualiais lūkesčiais.

iNDijos siAUBo filmAi – UNi-kAlUs žANrAs i Kino diskusijos apie gana specifinius žanrus, kaip antai „siaubo“, „mokslinė fantastika“, „trileris“, yra nulem-tos tam tikrų estetinių bei naratyvinių stan-dartų ir gali išprovokuoti atmetimo ar net ironiškas reakcijas susidūrus su šiais žanrais kitose kinematografinėse kultūrose. Todėl norint suprasti Indijos siaubo filmus neiš-

Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika

36 SPECTRUM 2015/1

vengiamai būtina kontekstualizuoti šiuos filmus atsižvelgiant į tas jau aptartas spe-cifines kultūrines tradicijas, kurios nulėmė Indijos kino formatą.

Tam tikros gotikinės temos Indijos kine yra aptinkamos jau nuo šeštojo dešimtme-čio – filmas „Rūmai“ („Mahal“), pastatytas 1949 m. režisieriaus Kamalio Amrohi, yra žymus tokiais gotikinei estetikai būdingais kinematografiniais elementais kaip paslap-tinga atmosfera, apsėsto namo mizanscena, pranašystės ir mirusios moters vėlė (nors filmo pabaigoje ir išaiškėja, kad jokios vė-lės iš tiesų nėra ir kad visa tėra įsimylėju-sios moters maskaradas). Filmas dėl savo paslaptingos ir mistinės atmosferos tapo labai populiarus ir panašūs motyvai (t. y. antgamtiniai ir paslaptingi reiškiniai, ku-rie filmo pabaigoje yra demaskuojami kaip maskaradas – greičiausiai dėl ganėtinai sve-timos „vaiduoklio“ idėjos Indijos kultūroje, kur dominuojanti hinduistinė reinkarnaci-jos tradicija nulemia ir žiūrovų poziciją po-mirtinio gyvenimo atžvilgiu) Indijos kine aptinkami iki pat aštuntojo dešimtmečio, kada ir gimė tikrasis Indijos siaubo kinas.

Gimė jis emigrantų iš Pakistano šeimoje: F. U. Ramsay ir jo septynių sūnų nuosavo-mis lėšomis įkurtoje studijoje. Ramsay šei-ma savo karjerą pradėjo nuo detektyvinio siužeto filmų, tačiau vienas jų filmas tapo lemtingas. Jis taip pat buvo detektyvinio žanro, tačiau vienos trumpos scenos metu kino salėje žiūrovai apmirdavo: vyksta mu-ziejaus apiplėšimas, skamba signalizacija, atvažiavusi policija žibintuvėliais nušviečia laiptus, o jų viršuje – siaubingas monstras, kurio nesužeidžia kulkos! Vėliau paaiškėja, kad tai tiesiog plėšikas, užsidėjęs monstro kaukę ir neperšaunamą liemenę. Tačiau šis nedidelis intarpas Indijos kino žiūrovui buvo toks naujoviškas, nepatirtas ir užbu-riantis, kad Ramsay šeima iš karto suprato: Indijai reikia siaubo kino. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad Indijoje gana plačiai cirkuliavo vakarietiškoji kino produkcija, taip pat ir britiškosios „hammer horror“ studijos klasikiniai siaubo filmai – „draku-la“, „Frankenšteinas“ ir „Mumija“, kuriuos su dideliu pasimėgavimu žiūrėjo ir Ramsay šeima. Tačiau vakarietiška produkcija veik nepasiekė didžiulės dalies kaimo ir mažųjų urbanistinių centrų auditorijos, kuriai rei-kėjo savo, autentiško kino. Ta linkme dirb-dami broliai Ramsay sukūrė savitą, analogų pasaulio kine neturintį žanrą – indiškąjį siaubo filmą, indiškąją gotiką.

Broliai meistriškai filtravo vakarietiškų filmų siužetus, perrinkdami ir „pasisko-

lindami“ pačius efektyviausius momentus bei personažus ir juos „indianizuodami“ – adaptuodami prie kultūrinio ir naratyvinio Indijos kino landšafto. Negalėdami (o grei-čiausiai ir nenorėdami) atsiriboti nuo Indi-jos kino rinkos ir žiūrovų lūkesčių, broliai Ramsay kūrė savitą eklektišką atmosferą: siaubo scenas su monstrais ir antgamtinė-mis būtybėmis derino su romantinėmis meilės istorijomis, gotikinę mizansceną, ku-piną apleistų namų, žaibų plaikstomų naktų bei paslaptingų griuvėsių – su dainų ir šokių intarpais, o kraupius ir magiškus momen-tus – su komiškais ir koviniais elementais. Ši brolių Ramsay sukurta formulė, kurioje gotikinė eklektika perpinta tradicine Indi-jos kinui būdinga estetika, tapo nepaprastai populiari. Jų mažo biudžeto filmai – „Se-noji šventykla“ („Purana Mandir“), „dyky-nė“ („Veerana“), „Uždaros durys“ („Bandh darwaza“), „Samris“ („Samri“) – su mažai žinomais aktoriais ir neretai pasikartojan-čiais scenografiniais rekvizitais tapo sensa-cijomis ir užkariavo mažųjų miestelių kino ekranus.

iNDijos siAUBo filmAi: te-mos, BAimĖs ir fANtAzijos i Gana įdomus yra ir teminis Indijos siaubo kino aspektas. Indijos mitologijoje gausu pačių įvairiausių monstrinių personažų (pvz., demonas Ravana iš epo „Ramajana“) ir Indijos kinas sukūrė specifinių mito ir siaubo filmų, paremtų išskirtinai indiškais populiariaisiais naratyvais (pvz., kino isto-rijomis apie kobras, kurios įgauna mote-rų pavidalą ir keršija jas nuskriaudusiems žmonėms, arba deives, skubančias į pagal-bą savo garbintojoms, kad apgintų jas nuo negandų – kartais ypač grafiškai žiauriomis scenomis). Šie naratyvai yra populiarūs ir dabar, susilaukia pačių įvairiausių perdirbi-nių ir interpretacijų. Nepaisant to, aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Indijos žiūrovą la-biau domino adaptuoti ir pakeisti vakarie-tiški demoniškieji personažai ir egzotiški Vakarų kultūros atspindžiai, vienas kurių –nepaprastai stilizuotos, tačiau simboliškai turtingos erotinio pobūdžio scenos. Goti-kinė estetika jau nuo XVIII a. vadovaujasi tam tikra transgresine strategija – suteikti

A z i j o s k u l t u r u t y r i m a i

37SPECTRUM 2015/1

pasimėgavimą skaitytojui (ar žiūrovui) per-žengiant pačias įvairiausias moralines ribas, kurios kūrinio pabaigoje dažniausiai sugrą-žinamos. Taigi ir brolių Ramsay gotikinė fil-mų estetika kūrė įdomią ideologinę kinema-tografinę aplinką – smalsiam žiūrovui siūlė Vakarus primenančią egzotinę ir tamsią mi-zansceną su erotiniais motyvais (pvz., demo-niškos moterys chudail, viliojančios jaunus vyrus ir vėliau išgeriančios jų kraują), tačiau, kaip ir konvencinėje gotikoje, atkurdavo moralinę pilnatvę sunaikindama blogį – tie-sa, pritaikydavo šiuos naratyvus prie Indijos kultūrinio ir religinio konteksto: kryžius ir kitus religinius objektus keisdavo hindų Om ženklu ar dievo Šivos tridančiu, kunigus ir šventikus – keliaujančiais indų mistikais ir pan. Tokio pobūdžio transgresija teikė Indi-jos žiūrovui iki tol kine nerastų malonumų, kartu nenusižengdama nacionalistinėms bei moralinėms nuostatoms ir lanksčiai bei sė-kmingai apeidama griežtą cenzūrą.

Tačiau Indijos siaubo filmų populiarumą aiškinti vien tik egzotikos poreikiu būtų pernelyg paprasta. Jei sutiksime su idėja, kad siaubo filmai yra būtinas kultūrinis pro-duktas, reflektuojantis ne tiek individualias, kiek nacionalines baimes, fobijas ir nerimą, funkcionuojantis kaip savotiška priemonė šioms baimėms patirti, išgyventi ir tam ti-kra prasme nugalėti – neatsitiktinis tampa ir laikotarpis, kuriuo Indijos siaubo filmai buvo kuriami ir žiūrimi: aštuntojo dešim-tmečio pabaiga ir devintasis dešimtmetis. Indija gyveno politinių suiručių nuotaiko-mis – masinė urbanizacija ir padidėjęs nusi-kalstamumas, neišsprendžiami konfliktai su Pakistanu dėl Kašmyro, dvidešimt vieną mė-nesį trukusi nepaprastoji padėtis, ministrės pirmininkės Indiros Gandhi nužudymas ir su juo susijusios riaušės visoje Indijoje, agre-sija prieš sikhų bendruomenę ir Auksinės šventyklos apgultis – visa ši įtampa turėjo rasti tam tikrą emocinę nuotaiką, kurią ir kūrė brolių Ramsay iškreipti, neįprasti ir už-buriantys siaubo siužetai. Jų savita estetika dar daug metų įkvėpdavo jaunus režisierius dirbti su siaubo temomis, tačiau šie vėlesni filmai savo populiarumu ir išmoningumu nepralenkė brolių kūrybos.

Po 1990 m. broliai Ramsay pasitraukė iš kino ekranų į televiziją, nutraukdami Indi-jos siaubo kino erą. Ją dešimtojo dešimtme-čio pabaigoje vėl atgaivino naujosios kartos Bolivudo režisieriai. Tačiau net ir dabar bro-lių Ramsay filmai išlieka vertinga medžiaga tyrinėjant unikalų sociokultūrinį devintojo dešimtmečio Indijos gyvenimą – arba tam-siąją jo pusę. Nuotraukose: kadrai iš Indijos siaubo filmų ir plakatų

38 SPECTRUM 2015/1

a s m e n y b e s

„DiDžioji kelioNĖ“ į iNDijos pAslAptis i Antanas Poška į savo „di-džiąją kelionę“ (kaip jis pats vadina ją savo prisiminimuose) išvyko 1929 m. lapkričio mėnesį iš Kauno motociklu. Per daugiau nei septynerius metus trukusią kelionę (grįžo į Lietuvą prieš 1936 m. Kalėdas) jis aplankė daugelį to meto Europos ir Azijos valstybių –kelionių įspūdžiai patraukliai papasakoti at-siminimų knygų serijoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. Tačiau pagrindinis A. Poškos ke-lionės epizodas yra susijęs su Indija. Indijos Bombėjaus (dabar Mumbajus) uostą A. Poš-ka pasiekė laivu 1931 m. kovo 23 d. ir pra-leido šioje šalyje daugiau nei penkerius me-tus (iki pat savo grįžimo į Lietuvą 1936 m.) studijuodamas, dirbdamas mokslinį darbą Indijos mokslo institucijose, dalyvaudamas mokslinėse ekspedicijose. Pagrindinis jo ke-lionės tikslas ir įkvėpimo šaltinis – patyrinėti

Antano Poskos moksline veikla Indijoje

vytis viDūNAs,

orieNtAlistikos ceNtrAs

Mūsų tautiečio Antano Poškos, keliautojo, antropologo, rašy-tojo ir esperantininko, moks-linę veiklą Indijoje įvertino Indijos mokslo bendruomenė. Lietuvoje A. Poška yra labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarios atsiminimų knygų serijos „Nuo Baltijos iki Ben-galijos“ autorius. Tačiau šian-dien visiškai pagrįstai galime jį laikyti vienu iš mokslinės indo-logijos pradininkų Lietuvoje.

A. Poška prie Tadž Mahalo mauzoliejaus Agroje 1934 m.

A. P

oško

s še

imos

arc

h. n

uotr

.

39SPECTRUM 2015/1

lingvistines ir kultūrines Lietuvos ir Indijos sąsajas.

AkADemiNĖs veiklos etApAi i Visą A. Poškos buvimo ir mokslinės veiklos Indijoje laikotarpį galima suskirstyti į du pa-grindinius periodus: studijos Bombėjaus uni-versitete (1931–1933 m.) ir mokslinis darbas Indijos muziejaus Antropologijos laboratori-joje Kalkutoje (dabar Kolkata, 1934–1936 m.).

Šis skirstymas yra gana sąlygiškas, nes, siekdamas artimiau susipažinti su Indijos kultūrinėmis, etninėmis ir kalbinėmis reali-jomis, A. Poška daug keliavo ir dalyvavo tri-jose mokslinėse ekspedicijose. Tačiau nuro-dyti periodai žymi pagrindines akademines A. Poškos afiliacijas jo buvimo Indijoje metu.

Pats A. Poška prisiminimuose ne kartą pa-žymi, kad iki atvykimo į Indiją neturėjo jokio specialesnio indologinio pasiruošimo, todėl daugelį dalykų jam teko studijuoti gyvai ben-draujant su šios šalies kultūros ir mokslo at-stovais – mokslininkais, rašytojais, politikais, taip pat su paprastais žmonėmis. Būdamas labai smalsus ir neabejotinai turėdamas neei-linių gabumų kalboms A. Poška labai greitai surasdavo bendrą kalbą su įvairiausių visuo-menės sluoksnių atstovais.

Esperanto kalba buvo vienas iš raktų, atra-kinusių A. Poškai daugelį durų. XX a. pirmo-joje pusėje buvo juntamas gyvas susidomė-jimas esperanto kalba ir A. Poška įvairiose šalyse rasdavo esperanto bendruomenes, kurios suteikdavo jam įvairios pagalbos. Es-peranto bendrijos nariai padėjo lietuvių ty-rinėtojui įsikurti ir pradėti mokslinę veiklą Bombėjuje.

BomBĖjAUs UNiversteto stUDeNtAs i Tik atvykęs į Indiją A. Poš-ka per keletą dienų tampa Bombėjaus univer-siteto Sociologijos fakulteto studentu. Įveikti įvairius formalumus jam padėjo pažintis su pasaulinio garso kalbininku, Avestos tradici-jos žinovu, parsų dvasininku J. J. Modi. Šis dvasininkas palaikė aktyvius ryšius su ano meto Europos mokslo bendruomene, asme-niškai pažinojo mūsų kalbininką Kazimierą Jaunių, susirašinėjo su dr. Jonu Basanavičium ir savo laiškuose jį skatino rinkti lietuviškas pasakas. Pats J. J. Modi 1895 m. net buvo

Antano Poskos moksline veikla Indijoje

trumpam apsistojęs Lietuvos pasienio sto-tyje Virbalyje pakeliui į pasaulinį kalbininkų kongresą Sankt Peterburge. A. Poškos kelio-nių metu Indija išgyveno nacionalinio išsi-vadavimo ir valstybinės savimonės formavi-mosi etapą, šios šalies šviesuomenė aktyviai domėjosi įvairiomis lingvistinėmis ir kultū-rinėmis sąsajomis. Todėl lietuvių tyrinėtojas pateko į labai palankią mokslinę terpę, jam buvo sudarytos labai geros sąlygos studijuoti taip jį dominusią Indijos kultūrą. A. Poška paragavo ir dėstytojo duonos, nes studijuo-damas Bombėjuje kurį laiką mokė lietuvių kalbos savo kolegas Indijos mokslininkus.

J. J. Modi pristatė jauną tyrinėtoją gar-siam Kalkutos antropologui profesoriui N. A. Thoothi. Profesorius tapo A. Poškos kuratoriumi jo studijų Bombėjaus univer-sitete metu ir netgi priėmė jį gyventi savo namuose Bombėjaus priemiestyje. A. Poškai tapus Bombėjaus universiteto studentu, jam buvo skirta ir Kauno universiteto stipendija. Profesoriaus N. A. Thoothi paskatintas jis užsiėmė lyginamąja lietuviškųjų ir Indijos pasakų analize, pradėjo rašyti magistro darbą

Kalnų takas Baltistane

Hunzos karalystės gyventojai

A. Poška su S. K. Chatterji Vilniuje 1964 m.

A. P

oško

s še

imos

arc

h. n

uotr

.

A. P

oško

s še

imos

arc

h. n

uotr

.

A. P

oško

s še

imos

arc

h. n

uotr

.

40 SPECTRUM 2015/1

„Arijai, jų kilmė ir migracijos“ ir 1933 m.jį sėkmingai apgynė.

moksliNiAi ryšiAi ir sANs-krito tekstų vertimAi i Studijų metu A. Poška labai daug keliavo, aplankė įvairias Indijos istorines ir kultū-rines vietoves ir užmezgė kai kurias svar-bias mokslines pažintis, turėjusias įtakos jo vėlesnei mokslinei veiklai. Pavyzdžiui, kelionėje į Indo slėnio civilizacijos kasinė-jimų vietovę Mohendžo dare mūsų tyrinė-tojas susipažino su Bengalijos antropologu B. S. Guha, kuris vėliau tapo jo mokslinio darbo Kalkutoje vadovu. Atskirai paminė-tina 42 dienas trukusi A. Poškos viešnagė Benareso universitete (dabar Varanasis) 1931 m. čia jis turėjo unikalią galimybę studijuoti sanskritą su geriausiais šios sri-ties žinovais ir pradėjo versti iš sanskrito į lietuvių kalbą esminius Indijos kultūros tekstus – „Rigvedą“ ir poemą „Bhagavad-gyta“.

Tenka tik apgailestauti, kad jau baig-tą „Bhagavadgytos“ vertimą Turkijos muitinės pareigūnai konfiskavo 1936 m. A. Poškai keliaujant į Lietuvą ir jis yra, ma-tyt, negrįžtamai dingęs. A. Poškos atliktų „Rigvedos“ himnų vertimų rankraštis sau-gomas Nacionalinėje M. Mažvydo bibliote-koje.

dirbdamas prie sanskrito tekstų verti-mų A. Poška pradėjo susirašinėti su vie-nu garsiausių XX a. Indijos kalbininkų S. K. Chatterji. Šis bendravimas vėliau išaugo į ilgametę nuoširdžią draugystę ir bendradarbiavimą. Pažymėtina, kad

joje į Taklamakano dykumą. Iš Vengrijos kilęs britų archeologas M. A. Steinas buvo vienas garsiausių XX a. pradžios Indijos ir Centrinės Azijos tyrinėtojų, organiza-vęs keletą kompleksinių ekspedicijų, kurių metu buvo padaryti labai svarbūs Indijos istorijai ir kultūrai atradimai. Lietuvių ty-rinėtojo dalyvavimas vienoje iš šio garsaus mokslininko ekspedicijų savaime yra labai svarbus Lietuvos mokslo istorijos faktas. Ekspedicijoje A. Poška atliko antropometri-nius matavimus, kurie tuo metu buvo pla-čiai taikomi kaip vienas iš antropologinių tyrinėjimų metodų. Pasibaigus ekspedicijos darbams A. Poška be specialios įrangos su dviem vietiniais palydovais perėjo dar ir šiandien labai sunkiai įveikiamą Karakoru-mo kalnyną ir aplankė Baltistaną. Ši kelionė įkvėpė mūsų tyrinėtoją organizuoti atskirą tiriamąją ekspediciją į Baltistaną 1934 m.

moksliNis DArBAs kAlkUto-je ir NAUjos ekspeDicijos i Grįžęs iš M. A. Steino ekspedicijos ir apgy-nęs magistro darbą Bombėjaus universitete, A. Poška persikelia gyventi į Kalkutą, kur tampa minėto dr. B. S. Guhos vadovauja-mos Indijos muziejaus Antropologijos la-boratorijos moksliniu bendradarbiu. dr. B. S. Guha buvo ir mokslinis A. Poškos rašo-mos daktaro disertacijos „Fiziniai šina kal-bomis kalbančių žmonių tapatumai Šiaurės Vakarų himalajuose“ vadovas. Kaip jau mi-nėta, rinkdamas medžiagą savo disertacijai A. Poška 1934 m. vyksta į savarankišką eks-pediciją po Baltistaną ir aplinkinius kraš-tus. Ekspedicijoje jis visiškai vienas atlieka

S. K. Chatterji 1964 m. lankėsi Lietuvoje ir susitiko su A. Poška, kuris tuo metu buvo grįžęs iš tremties ir su šeima gyveno Vil-niuje. A. Poška padėjo S. K. Chatterji reng-ti 1968 m. išėjusią pastarojo monografiją „Baltai ir arijai“ („The Balts and the Ary-ans“). Apie tai pats monografijos autorius pažymi knygos pratarmėje, tituluodamas mūsų tyrinėtoją „daktaru Antanu Poška“.

m. A. steiNo ekspeDicijos BeNDrADArBis i Kitas labai svarbus A. Poškos mokslinės biografijos įvykis – da-lyvavimas M. A. Steino 1933 m. ekspedici-

A. Poška „Minties“ leidykloje su „Rigvedos“ vertimo rankraščiu 1986 m.

A. Poška su S. K. Chatterji ir dukra Laimute Vilniuje 1964 m.

A. Poška Baltistane 1934 m.

A. P

oško

s še

imos

arc

h. n

uotr

.

A. P

oško

s še

imos

arc

h. n

uotr

.

A. P

oško

s še

imos

arc

h. n

uotr

.

a s m e n y b e s

41SPECTRUM 2015/1

unikalius vietinių gyventojų tyrinėjimus ir surenka labai svarbią autentišką medžiagą šiame dar ir šiandien tyrinėtojams sunkiai prieinamame regione. 1934 m. liepos mė-nesį Kalkutos periodiniame leidinyje „The Modern Review“ pasirodo ir jo straipsnis „Lietuva, mistinė dainų šalis“. Kaip teigia pats A. Poška savo prisiminimuose, 1935 m.jis baigia rengti disertaciją, ši pristatoma Kalkutos universitetui ir siunčiama į Lon-doną, kur ir turi būti ginama. Tenka tik ap-gailestauti, kad dėl vėliau pasaulyje kilusio karo ir pokarinės sumaišties A. Poškai ne-pavyko to padaryti. Įteikęs disertaciją jis iš-vyksta į dar vieną antropologinę ekspediciją po Asamą, Birmą, Andamanų ir Nikobarų

salas. dalyvauti ekspedicijoje jį, tuo metu jau patyrusį antropologą, pakviečia ekspe-dicijai vadovavęs Australijos mokslininkas M. E. Smithas. Baigęs darbą ekspedicijoje, A. Poška dar aplanko Šri Lankos salą, o pas-kui dar kartą pervažiuoja visą Indiją. Atsi-sveikinęs su draugais ir kolegomis ir išsiun-tęs į Lietuvą sukauptą mokslinę medžiagą, 1936 m. jis per Afganistaną, Iraną, Turkiją ir Bulgariją išvyksta į Lietuvą. UNikAlUs lietUvių tyrĖjAs idalį savo tyrinėjimų rezultatų A. Poška prarado per nelemtą incidentą su Turkijos muitininkais, o kiti jo archyvai dingo jau po karo, kai sovietų valdžia jį išsiuntė į tremtį. Todėl Lietuvoje A. Poškos moksliniai nuo-pelnai ilgą laiką buvo tarsi nepastebimi ar bent jau nepakankamai vertinami. Tuo tar-pu jo mokslinės veiklos pėdsakai Indijoje yra gana ryškūs, o Lietuvos kontekste aps-kritai unikalūs.

Kalkutos universiteto garbės daktaro An-tano Poškos vardą drąsiai galime įrašyti į gar-bingą Lietuvos mokslo istoriją. džiugu, kad ir Indijos mokslo bendruomenė pripažino lietuvių tyrinėtojo mokslinius nuopelnus.

2014 m. lapkričio 28 d. Kalkutos univer-sitas (Indija) suteikė Antanui Poškai (1903–1992) garbės daktaro vardą po mirties. Prie šio pripažinimo aktyviai prisidėjo ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro moksli-ninkai, skaitę pranešimus apie Lietuvos ir Indijos mokslinius ryšius 2013 m. Lietuvos ambasados Indijoje organizuotose mokslinė-se konferencijose Delyje ir Kolkatoje. A. Poškos „Bhagavadgytos“ vertimo ran-

kraščio pirmasis lapas

Baltoro ledynas – A. Poškos nukeliautas kelias (2004) Baltistano kalnų nešikai mūsų dienomis (2004)

Pažyma, kad A. Poška yra Bombėjaus uni-versiteto Sociologijos fakulteto studentas

A. Poškos daktaro diplomas

A. P

oško

s še

imos

arc

h. n

uotr

.A

. Poš

kos

šeim

os a

rch.

nuo

tr.

V. V

idūn

o nu

otr.

V. V

idūn

o nu

otr.

Iš L

MA

Vru

blev

skių

bib

liote

kos

Ran

kraš

čių

skyr

iaus

arc

h.

42 SPECTRUM 2015/1

a t s a k o e k s p e r t a i

IT specialistas, Vilniaus universiteto Ma-tematikos ir informatikos fakulteto (MIF) prodekanas dr. Linas Bukauskas mano, kad pusiausvyrą padės išlaikyti mokslininkai, naujųjų technologijų kūrėjai ir patys galuti-niai jų vartotojai. Tik jie turės nuspręsti, kuri technologija yra naudinga ir reikalinga, ir prisidėti prie tolimesnio jų tobulinimo.

„Mano manymu, reikėtų įvertinti ir išskir-ti proveržio technologijas, kurios gali tapti ilgalaikės, kuriančios didelę pridėtinę vertę, ir tas, kurios yra tarpinės, kitų technologijų atsiradimą skatinančios ar sudarančios joms sąlygas. Pavyzdžiui, šiuolaikinė ryšio prie-monė – išmanieji telefonai yra tik tarpinė stotelė pakeliui į naująsias technologijas. Mes ir po keliasdešimt metų turėsime išmaniuo-sius telefonus ar jų analogus, bet jie bus mu-tavę, patobulėję, o gal net ir transformavęsi į kitokio pobūdžio įrenginius. Todėl visos technologijos, kurios bus naudingos kasdie-niniame buitiniame gyvenime (greita prieiga prie interneto, greita galimybė susisiekti su kitais namie esančiais įrenginiais, su kole-gomis ir draugais, palengvinti keliavimą ar žinių gavimą), tikrai išliks, tik patobulės“, –įsitikinęs dr. L. Bukauskas.

Pagal dabartines tendencijas išmanieji ir kasdieniniai įrenginiai darosi vis labiau inte-

gruoti į elementarųjį buitinį gyvenimą (jį pa-lengvina, bet ir kelia papildomų iššūkių var-totojui). Sėdėdami ant sofos mes galime be jokių laidų, interneto jungčių ar kištukinių lizdų turėti multimedijos centrą savo delne.

Anot specialisto, per ateinančius 20 metų internetas bus visur (net atokiausiuose kam-peliuose) pasiekiamas be papildomų įren-ginių. „dabar yra plėtojamos naujos tech-nologijos būtent interneto jungumui per nedidelio atstumo kosminius palydovus ar nepilotuojamas skraidykles, kurios yra gana aukštai nuo žemės paviršiaus. Jie tiektų inter-netą regionui ir tai būtų globalus internetas –globalus jungumas, kad ir kur būtum. Taip bus užtikrinta pasaulinė interneto skvarba. Svarbu ir alternatyvieji tinklai, pvz., TOR tin-klai, užtikrinantys anonimiškumą. dabar, jei esi internete, esi viešas, o ateityje, prognozuo-jama, bus daugiau anonimizuotų tinklų“, –ateities vizijomis dalijasi IT ekspertas.

Išmaniųjų technologijų ateitis yra jų jun-gumas, t. y. gebėjimas integruotis į aplinką, kuri mus supa. Ji bus tiek išmani, kad galės pati nuspręsti arba ką nors rekomenduoti žmogui.

„Pavyzdžiui, jau yra tokių išmaniųjų lai-krodžių, kurie matuoja pulsą, deguonies kie-kį kraujyje, temperatūrą, kiek žingsnių per

Ateities technologijos žada kalnus susižavėjimą ir nuostabą keliančių įrenginių ir paslaugų: asmeninius sveikatos, miego matuoklius, elektroninius pinigus, kišeninius patarėjus, elek-troniniu būdu valdomus dirbtinius žmogaus organus, dirbti-nio intelekto valdomus automobilius ir kitus prietaisus, asme-ninius pirkinių krepšelius, kurie atsidurs prie tavo durų vos pritrūkus duonos...Dėl visų šių technologinių stebuklų žmogaus gyvenimas page-rės, pailgės ir pasidarys paprastesnis. Bet ar tikrai viskas bus tik į gera? Ar ištobulėjusi išmanioji technika nepradės kelti grės-mių žmogui, pavojaus jo darbo vietai, sveikatai ar net gyvybei?

Technologijos taps proti

Dr. L. Bukauskas mano, kad žmogus suge-bės apsisaugoti nuo dirbtinio intelekto ke-liamų pavojų V. Jadzgevičiaus nuotr.

43SPECTRUM 2015/1

dieną žmogus nužingsniuoja, kiek sportavo tą dieną, kiek kalorijų sudegino. Neatsidaręs jokių papildomų programų juo gali esamuo-ju laiku sekti savo bazinę sveikatą. Kompiu-teris gali pranešti, kad tau laikas pasportuoti, nes iki dienos pabaigos liko 3 valandos, o tu dar turi nueiti 5 tūkstančius žingsnių“, – pa-sakoja MIF prodekanas.

Ateityje išmaniosios technologijos žmo-nėms patars, kaip gerinti jų sveikatą.

it klesti meDiciNoje i Pasak dr. L. Bukausko, dabar labai daug dirbama su sveikatą prižiūrinčiais įrenginiais, jų funk-cionalumu ir minimizavimu. Jau dabar yra prietaisų, kurie stebi tam tikrus žmogaus gyvybinius parametrus ir pastebėję tam ti-krus nukrypimus (gal per ilgai buvote ant saulės) praneša, kad laikas susirūpinti (pasi-traukti į pavėsį ir atsigaivinti). O po 10 metų atsiras dar sudėtingesnių įrenginių, kurie iš prakaito, seilių ar net iškvėpto oro nustatys žmogaus ligas, vėžio tikimybę ar nedidelius negalavimus.

dabartiniai išmanieji įrenginiai yra labiau suvokiami kaip daiktai, esantys šalia mūsų. Bet kibernetiniai organizmai po truputį iš išorės pradeda skverbtis į žmogaus vidų, į jo kūną. „Kalbant apie kibernetinių, bioninių

organizmų įsiliejimą į natūralią organiką –žmogaus organizmą, tai tokie tyrimai jau vyksta. Visi esame girdėję, kaip Lietuvos pi-liečiui buvo atlikta išskirtinė operacija ir pri-tvirtinta bioninė ranka. Tai yra tikras moks-lo pasiekimas“, – su susižavėjimu kalba IT specialistas. Šia linkme atliekami intensyvūs tyrimai ir ateityje kibernetinių galūnių ope-racijos, nuotoliniu būdu valdomų dirbtinių žmogaus organų, bioninių galūnių inplan-tacijos bus ne itin retos, o įprastos. Jau šiuo metu įmanoma įsigyti technologinių spren-dimų, kurie leidžia mintimis valdyti klavia-tūrą ar pelę kompiuterio ekrane.

„Tikėtina, kad ateityje mobilūs įrenginiai bus implantuojami po oda ir mes juos galė-sime valdyti mintimis be jokių išorinių prie-taisų pagalbos. Medicinoje jau naudojami belaidžiai įkrovikliai, poodiniai implantai, akumuliatoriai, kurie kraunami nuotoliniu būdu“, – sako dr. L. Bukauskas.

Toliau tik daugės įrenginių, kurie galės pa-keisti galūnę ar kokį nors kitą žmogaus or-ganą. Bet kuo labiau mes priklausysime nuo įrenginių, tuo labiau didės grėsmės. Įrengi-nius panaudojus blogiems tikslams galima labai smarkiai, o gal ir mirtinai nukentėti.

dr. L. Bukauskas pateikia pavyzdį: „Jei į jūsų kompiuterizuotą insulino pompą kas nors įsilauš, nebegalėsite jos valdyti. Arba važiuosite automobiliu, kurį valdo dirbtinis intelektas – robotas, ir į jį kas nors įsilauš – padariniai gali būti liūdni. Todėl atsiranda labai didelis iššūkis visas technologijas kurti atsakingai, kad jos būtų patikimos ir visada veiktų taip, kaip buvo sumanyta.“

DirBtiNio iNtelekto GAlimy-BĖs ir pAvojAi i dabar dedama la-bai daug pastangų kuriant dirbtinį intelektą (kompiuteriu simuliuotą intelektą, kuris priimtų sprendimus, lyg tai darytų pats žmo-gus) – tai labai svarbi sritis šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose. yra ir oponuojan-čių mokslininkų, ir net multimilijardierių, kurie mano, kad neteisinga būtų leisti dirbti-niam intelektui tapti tokiam galingam. dalis teigia, kad robotai užvaldys mūsų elektro-

niką ir mes nebegalėsime nieko kontroliuo-ti patys. Bet kyla klausimas: ar tas naujasis superintelektas galės priimti sprendimus tik kitų sprendimų (tipinių situacijų) pagrindu, ar kada nors gebės generuoti ir naujas idėjas ir taip susilyginti su homo sapiens?

„Mano požiūris į dirbtinį intelektą yra šiek tiek pozityvesnis. Manau, kad žmogus yra pakankamai sumanus ir apsisaugos nuo dirbtinio intelekto keliamų pavojų. O žiūrint į ateitį – išmanieji įrenginiai ir turėtų turėti tam tikrą dirbtinį intelektą, kad galėtų tapti mūsų patarėjais. Patarėjas kišenėje – tai galė-tų būti perspektyvus projektas, jį po 10 metų galėtų vykdyti dideli koncernai“, – mano dr. L. Bukauskas.

Ką ir kalbėti apie išmaniuosius automobi-lius. Jau dabar yra tokių aplinką jaučiančių eksperimentinių automobilių, kurie sugeba patys vairuoti miesto gatvėmis ir gali nuvež-ti nuo taško A iki taško B. „Tikėtina, kad po 20–30 metų mes pakeisime savo gyvenimo būdą iš sėslaus į dar sėslesnį, kai užteks pa-spausti mygtuką, kad mums pristatytų nori-mą daiktą, ar atėję į automobilį pasakysime, kad norime nuvažiuoti į tašką y, ir važiuo-sime suprogramuotu maršrutu. Tai skamba kaip vizija, bet yra labai tikėtina ir netolima ateitis“, – įsitikinęs ekspertas.

Naujosios technologijos atveria įvairias ga-limybes, kurios kartais turi neigiamų padari-nių, bet ilgainiui tampa naudingos visuome-nėje. Pvz., daugeliu atvejų karo ar kosmoso technologijoms išrastas produktas pritaiko-mas civilinėms reikmėms ir pasidaro toks naudingas, kad be jo nebegalime gyventi.

Universitetai ir mokslo įstaigos, kurios skatina savo mokslininkus eksperimentuo-ti, yra pagrindiniai naujųjų technologijų varikliai. Kad technologijos jų dėka tobulės kasmet vis sparčiau, o pasiekimai šioje srityje bus stulbinami, abejonių nėra. O jau ar blo-giems, ar geriems tikslams tarnaus naujosios išmaniosios technologijos, priklausys tik nuo mūsų – vartotojų.

Parengė Liudmila Januškevičienė

ngesnes uz pati zmogu?v v

ww

w.fr

eeim

ages

.com

44 SPECTRUM 2015/1

a t s a k o e k s p e r t a i

NetiNkAmAs ANtiBiotikų vArtojimAs i Infekcinės ligos visais laikais buvo svarbiausia mirštamumo prie-žastis pasaulyje. Šių ligų ateities prognozės taip pat nedžiugina, nes istorija parodė, kad šioje srityje galime laukti įvairių netikėtu-mų. Pavyzdžiui, nors Ebolos virusas žino-mas seniai, anksčiau jis taip sparčiai neplito, o štai 2014 m. sukėlė epidemiją ir paniką. Gripo vakcina 2014–2015 m. sezonui buvo sukurta numatant h1N1 tipo cirkuliaciją, bet dabar nustatyta, kad didesnę dalį atvejų sudaro kitas tipas, būtent h3N2. Chikungu-nya virusas taip pat sukėlė naujų nenuma-tytų problemų, kai epidemija Karibų jūros baseine išplito visose JAV ir susidarė ende-miniai židiniai Floridos valstijoje.

Augantis antimikrobinis atsparumas irgi yra viena iš infekcijų keliamų problemų, kiekvieną dešimtmetį vis aktualesnė. Bak-terijų atsparumo antibiotikams grėsmė jau yra prasidėjusi. Tai nėra naujas reiškinys, tiesiog pastaruoju metu pasaulyje vis labiau suvokiamas jo pavojus ir daugiau apie tai kalbama, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip suvaldyti šią augančią problemą. Ame-rikos infekcinių ligų draugija dar 2004 m.paskelbė pavojaus signalą dėl antimikrobi-nio atsparumo krizės. Šiuo metu tai Ame-rikos infekcinių ligų ir kontrolės centro ir PSO pripažįstama visuotinė problema. Šios problemos atsiradimo priežastys yra žino-mos – pirmiausia tai netinkamas antibioti-kų vartojimas ir piktnaudžiavimas jais. Nuo

kimas į žmogaus organizmą per mitybos grandinę, nes gyvuliai, auginami maistui, gauna antibiotikų, taigi valgant jų mėsą antibiotikai gali patekti į žmogaus organiz-mą. Be to, antibiotikus gaunančių gyvulių ir naminių paukščių žarnyne gyvenančios bakterijos gali mutuoti ir tapti atsparios an-tibiotikams. Olandijoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad vištienos broilerių mėsa buvo užkrėsta atspariomis bakterijomis, ir net termiškai apdorojant tokią mėsą yra ti-kimybė, kad žmogus gali jomis užsikrėsti. Atsparių bakterijų žarnyne turintis žmogus gali jas platinti toliau į aplinką, o jam pa-čiam susirgus bakterijos iš žarnyno gali iš-plisti visame organizme.

ANtiBiotikų kūrimo krizĖ i Mikroorganizmai tampa atsparesni grei-čiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Pastaraisiais

Antibiotikams atsparios bakterijos – XXI amziaus rykste

Pasaulinių sveikatos apsaugos organizacijų skaičiavimais, 2050 m. dėl dabar gydomų ir pagydomų ligų žmonija kasmet praras po 10 mln. gyventojų visame pasaulyje. Tai gana staigus šuolis nuo dabartinių 0,7 mln. aukų (žr. 1 pav.).Kas gi gali atsitikti, kad visai neblogai kontroliuojamos ligos taps tokios grėsmingos? Vilniaus universiteto Medicinos fakul-teto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros lektorė dr. Silvija Kiverytė mano, kad atspa-rių bakterijų grėsmė yra jaučiama jau dabar ir, jeigu laiku nesu-sirūpinsime, po 20–30 metų dėl to tikrai kils gerokai didesnių problemų.

Dr. S. Kiverytė teigia, kad antibiotikai nėra vienintelė atsparių bakterijų infekcijų val-dymo priemonė

2000 m. iki 2010 m. antibiotikų suvartoji-mas pasaulyje išaugo 40 proc. Antibiotikas yra pagalba žmogaus imuninei sistemai ko-voti su infekcija. Neracionalus, neprotingas antibiotikų skyrimas, bandymas virusines ligas gydyti antibiotikais išnaikina norma-lią žmogaus organizmo mikroflorą (žmogui reikalingas gerąsias bakterijas), skatina bak-terijų mutacijas ir atsparumo antibiotikams atsiradimą.

Labai kenksmingas reiškinys yra ligonių savigyda antibiotikais. Gydytojas savo pa-cientams turėtų labai aiškiai pabrėžti, kad tik jis vadovauja ligos gydymui ir pacientas turi laikytis gydytojo nurodymų – kada, kas kiek laiko ir kiek dienų vartoti antibiotikus. Negalima antibiotikų vartojimo nutraukti savo nuožiūra anksčiau laiko, negalima jų vartoti ilgesnį laiką, negu paskyrė gydytojas. Be to, pageidautina, kad antibiotikais infek-cijos būtų gydomos tiksliai pagal nustatytą bakterijų jautrumą antibiotikams, o tam reikia prieš juos skiriant ištirti mikrobio-loginį pasėlį. Ištyrus pasėlį ir gydant pagal antibiotikogramą labai sumažėja neteisingo antibiotiko paskyrimo tikimybė. Tinkamos gydymo trukmės nesilaikymas yra ir viena iš atsparios vaistams tuberkuliozės atvejų daugėjimo priežasčių, o tai – labai svarbi problema Lietuvoje.

AtspArios BAkterijos pA-teNkA sU mAisto proDUk-tAis i Kita problema – antibiotikų pate-

E. Kurausko nuotr.

45SPECTRUM 2015/1

v v

dešimtmečiais labai sumažėjo bendrovių, kurios sukurtų naujų antibiotikų. Ši krizė yra nulemta ekonominių veiksnių ir regu-liacinių institucijų politikos. Antibiotikai yra tokie vaistai, kurie, palyginti su kitais, dažniausiai skiriami neilgą laiką, yra gana nebrangūs, o ilgainiui bakterijoms tampant atsparioms antibiotiko pardavimai krinta, todėl bendrovėms neapsimoka investuoti į naujų antibiotikų kūrimą, nes tai neduoda ilgalaikės finansinės grąžos. Be to, regu-liacinės institucijos, tokios kaip Amerikos FdA (angl. Food and Drug Administration), vykdo itin griežtą reguliacinę politiką, kuri apsunkina naujo vaisto patekimo į rinką kelią. Pastaruoju metu pasigirdo žinių, kad ta politika bus peržiūrėta ir kliūtis naujiems preparatams patekti į rinką planuojama sumažinti, o bendrovės, kuriančios naujus antibiotikus, pradeda jausti valstybės ska-tinimą. Naujiems antibiotikams kurti JAV planuoja išleisti 2 milijardus dolerių. Iššū-kiai bendrovėms yra dideli.

Kasmet hospitalinių infekcijų gydymui JAV reikia 23 milijardų dolerių, nuo šių ligų užregistruojama 115 tūkstančių mirčių.

svArBi iNfekcijų koNtrolĖ iKalbant apie augantį bakterijų atsparumą antibiotikams ir tokių bakterijų plitimą li-goninėse ir už jų ribų, norėtųsi pabrėžti, kad antibiotikai nėra vienintelė atsparių bakte-rijų infekcijų valdymo priemonė. Nereikėtų galvoti, kad svarbiausias kovos būdas – iš-rasti dar stipresnius antibiotikus.

Kovojant su atsparių bakterijų plitimu svarbu tinkama infekcijų kontrolė. Infekcijų kontrolės priemonės (pvz., ligonių su atspa-riomis bakterijomis atranka ir izoliavimas, rankų higiena ir dezinfekcija, atspariomis bakterijomis užterštų gydymo bei slaugy-mo priemonių ir aplinkos dezinfekavimas, tinkamas užkrėstų biologinių atliekų nu-kenksminimas) yra labai veiksmingos, jeigu taikomos teisingai ir laiku. Kad priemonės būtų įgyvendintos, reikalingos papildomos sąnaudos, pavyzdžiui, atskiroms palatoms, kad ligoniai būtų izoliuoti, didesniam medi-cininio personalo, aptarnaujančio atspario-mis bakterijomis infekuotą ligonį, skaičiui. dalis atsparių bakterijų plitimo ligoninėse yra nulemta medicininio personalo trūku-mo, kai vienai slaugytojai tenka per daug

Antibiotikams atsparios bakterijos – XXI amziaus rykste

pacientų. Tai iššūkis Lietuvos sveikatos ap-saugos sistemai, reikalaujantis nemažų pa-pildomų sąnaudų, tačiau problemos mastas tikrai verčia susirūpinti. Lietuvos ligoninėse jau irgi išskiriamos bakterijos, jautrios tik vienam antibiotikui arba netgi atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Atsakin-gos institucijos turėtų imtis priemonių jau dabar, nes yra grėsmė, kad atsparios bakte-rijos išplis visuomenėje.

Šiais laikais žmonių keliavimo tarp ša-lių ir kontinentų greitis bei mastas sudaro naujas sąlygas atsparioms bakterijoms plisti visame pasaulyje. Todėl bet kuri lokali bak-terijų atsparumo problema gali greitai tapti pasaulinė. Įvairių bakterijų „susitikimas“ ir maišymasis leidžia joms tarpusavyje keistis genais, tad nenusakomais tempais gali atsi-

rasti naujų rūšių atsparių bakterijų. Tačiau nėra šalies, kuri būtų sėkmingai sprendusi antimikrobinio atsparumo klausimą izo-liuodamasi nuo pasaulio.

Taigi problema rimta, bet negalima sakyti, kad jau yra per vėlu ką nors daryti. Kiekvie-nos šalies atsakingos institucijos turi suvokti grėsmes ir dirbti, kad jas sumažintų. Tai ir tiesiogiai su atspariomis bakterijomis ligo-ninėse susiduriančio personalo švietimas, ir papildomos investicijos į sveikatos apsaugos sistemą, nes laiku neužkirstas kelias atspa-rioms bakterijoms plisti vėliau pareikalaus nemažų išlaidų infekuotiems ligoniams gy-dyti, o didelis mirtingumas nuo šių infekcijų atneš didelę žalą visuomenei.

Parengė Liudmila Januškevičienė

1 pav. Mirčių nuo antimikrobinio atsparumo (AMR) ir mirčių nuo kitų priežasčių paly-ginimas (per metus). Duomenys iš ES bendro programavimo iniciatyvos dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms 2014 m. ataskaitos

46 SPECTRUM 2015/1

n a u j o s k n y g o s

filoloGijA

PASAuLIO VIETOVARDŽIAI. AzIJA, 2 DALISVilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014

Penktasis ir paskutinis žodyno tomas apima dalį Azijos žemy-no – 31 valstybę ir 3 valdas bei kraštus, kurių pavadinimai pra-sideda K–V raidėmis (Kambo-dža–Vietnamas). Jame skaitytojui pateikta daugiau kaip 31 000 vietovardžių ir apie 48 000 nuorodų iš jų autentiškų formų ir si-nonimų. Žodyną sudaro dvi dalys: pirmoji dalis – lietuviški žodyniniai straipsneliai, antroji – autentiškų formų rodyklės (jung-tinė lotyniškoji ir kiriliškoji).

Kazimieras GaivenisRINKTINIAI RAŠTAIVilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2014

Žymaus kalbininko rinkti-niuose raštuose sudėta apie 360 įvairiuose leidiniuose 1962–2001 m. publikuotų straipsnių, recenzijų, apžvalgų, komentarų ir pastabų, daugiausia skirtų lie-tuvių terminologijai. Skelbiami straipsniai aktualūs šiandienos lietuvių terminologijos teorijai bei praktikai ir atspindi XX a. antros pusės lietuvių terminijos ir mokslo kalbos raidą.

Jonas dumčiusIŠ RANKRAŠčIų PALIKIMO: ATSIMINIMAI, LAIŠKAIVilnius, Klasikų asociacija, 2014

Jonas dumčius (1906–1986) –viena svarbiausių Lietuvos kla-sikinės filologijos asmenybių, išaugusi tarpukario kultūrinėje terpėje ir iš jos atsinešusi fundamentalų išsilavinimą bei erudiciją. Šioje knygoje pateikiami jo atsi-minimai ir įvairių žmonių jam rašyti laiškai, tarp kurių didžiausią pluoštą sudaro tarpu-kario Lietuvos savanorio, išeivijos kultūros veikėjo, Vergilijaus vertėjo Antano Rukšos (1900–1980) laiškai.

istorijA

Juzefas Ignacas KraševskisVILNIuS NuO JO PRADŽIOS IKI 1750 METų, I TOMASVilnius, „Mintis“, 2015

Autorius surinko gausybę spausdintų ir rankraštinių šalti-

nių, o nepaprastai kūrybinga ir laki jo vaiz-duotė leido visą šią medžiagą sujungti į vi-sumą. Išverstas į lietuvių kalbą pirmasis šios keturtomės studijos tomas leis skaitytojui nusikelti prie senojo Vilniaus miesto ištakų, meistriškai, sodriu stiliumi supinta pasako-jimo gija ves painiais ir sudėtingais Vilniaus istorijos vingiais iki pat Zigmanto Vazos lai-kų. Iš lenkų k. vertė Irena Katilienė.

Gregory FeiferRuSAI. ŽMONėS uŽ VALDŽIOS fASADOVilnius, „Tyto alba“, 2015

Knygos autorius beveik de-šimtmetį rengė reportažus iš Rusijos. Rezultatas – įspūdingas unikalios kraštutinumų šalies portretas, ypač svarbus šiandien, kai ši šalis dominuoja pirmuose žiniasklaidos pusla-piuose. Remdamasis savo pokalbiais su ru-sais, kelionių į atokiausius šalies kampelius patirtimi ir savo paties šeimos istorija auto-rius pateikia meistrišką šiandienės Rusijos vaizdą. Iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas.

TIuRKų ISTORIJA IR KuLTūRA LIE-TuVOJEVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Straipsnių rinkinyje spaus-dinami naujausi įvairių šalių mokslininkų tyrimai apie Lie-tuvos totorius ir karaimus. Abi tautinės mažumos yra integrali buvusios LdK visuomenės da-lis, išlaikiusi savitus bruožus, bet ir patyrusi priimančios visuomenės sociokultūrines įtakas, be to – nuolat mezgusi ryšius su didžiuoju Rytų pasauliu ir sukūrusi LdK „mažąjį Orientą“ su jo religinėmis ir kul-tūrinėmis formomis, skoniu ir spalvomis. Sudarė Tamara Bairašauskaitė, Galina Miš-kinienė.

filosofijA

herbert MarcuseVIENMATIS ŽMOGuSKaunas, „Kitos knygos“, 2014

Ši knyga – pirmasis mąstyto-jo, be kurio neįsivaizduojama XX a. minties raida, veikalas lietuvių kalba. Tai skaudi XX a. žmogaus kultūrinės ir so-cialinės degradacijos, akiračio siaurėjimo ir tapatybės krizės diagnozė. Abipus geležinės uždangos išnyksta prieštaravimo esamai si-tuacijai, jos neigimo ir alternatyvos jai ma-

tmuo. Apibendrinamąjį tekstą apie filosofo gyvenimą ir darbus parašė knygos vertėjas, publicistas Kęstas Kirtiklis.

dalius ViliūnasfILOSOfIJA VILNIuJE XIX AMŽIAuS PIRMOJE PuSėJEVilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014

Knygoje nagrinėjama filosofinė kultūra ir universitetinė filosofijos disciplina Vilniuje XIX a. pirmo-je pusėje. Tiriamos libertinizmo ir tradicionalizmo, empirizmo ir aprioriz-mo, sensualizmo ir brandžios apšvietos filo-sofijos priešpriešos, atskleidžiami Vilniaus epistemologinės mokyklos bruožai, profe-sionalus romantizmo teoretizavimas, mo-kslo filosofija ir populiariosios filosofinės minties apraiškos, pristatomos filosofinio gyvenimo tuometiniame Vilniuje figūros ir įvykiai.

Algis Mickūnas, dalius JonkusfENOMENOLOGINė fILOSOfIJA IR JOS ŠEŠėLISVilnius, „Baltos lankos“, 2015

Šioje knygoje kalbama ne tik apie fenomenologinę filosofiją, bet ir apie jos šešėlį. Fenomeno-logijos šešėlio metaforą reiktų suprasti dvejopai. Pirmiausia ji nurodo į pačios fenomenologijos neįsisąmonintus resursus. Antrąja prasme fenomenologijos šešėlis yra suprantamas kaip bandymas redukuoti pačią fenomeno-logiją į nesąmoningumą ir į anonimiškumą, t. y. į tokią situaciją, kurioje nebėra subjek-to, galinčio įsisąmoninti savo patirtį ir pri-siimti atsakomybę.

politikos mokslAi

Nerija PutinaitėTRyS LIETuVIŠKOSIOS EuROPOS: TAuTA, EuROPA, ES DABARTINėJE TAPATyBėJEVilnius, „Naujasis židinys-Aidai“, 2014

„Kas kliudo jaustis visaverčiais europiečiais? Kodėl europietišku-mas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiš-kosios lietuviškos savivokos ar net kaip jai priešingas? Kodėl vis dar „grįžtame“ į Eu-ropą ir kada šis grįžimas baigsis? Kas yra Europa, kuri mums būtų prasminga, sava ir verta pastangų?“ – klausiama knygos pra-

SPECTRUM 2015/1 47

tarmėje. Mėginant į šiuos klausimus atsaky-ti, išryškėja trys lietuviškosios Europos.

Raimundas Lopata, Justinas dementavičius, Liutauras Gudžinskas ir kt.VALSTyBė IR ISTORIJAVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2014

Pirmoje knygos dalyje ap-mąstomas valstybės ir istorijos santykis, kuris padeda išryš-kinti valstybės atsako į mūsų laikų iššūkius institucines ir ideologines prielaidas. Antroji knygos dalis artikuliuoja šian-dienių iššūkių tautinei valstybei esmę. Tre-čiojoje knygos dalyje aiškinamasi, koks yra realus politinis Lietuvos atsakas į suformu-luotus iššūkius Lietuvos valstybei.

Tomas VaisetaNuOBODuLIO VISuOMENė. KAS-DIENyBė IR IDEOLOGIJA VėLyVuO-Ju SOVIETMEčIu (1964–1984)Vilnius, „Naujasis židinys-Aidai“, 2015

Knygos autorius bando pa-aiškinti, kaip sovietinė ideolo-gija veikė kasdienį gyvenimą. Neįprastas žiūros kampas jam leido prieiti prie tų temų, ku-rios iki šiol lietuviškoje sovie-tinės okupacijos metams skir-toje istoriografijoje mažai ar visai nebuvo gvildentos: viešoji erdvė ir paslapties kultū-ra, skaitymas ir bibliotekos, sovietinė satyra, skundų pasaulis, darbo etika, veltėdystė ir demonstracijos.

socioloGijA

Karolis ŽibasKINų IR TuRKų IMIGRANTAI LIETuVOJEVilnius, Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2014

Monografijoje analizuoja-mos kinų ir turkų imigra-cijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi proce-sai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rin-koje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Be migracijos motyvų ir migracijos tinklo kūrimosi, atskleidžia-mos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo.

ekoNomikA, fiNANsAi

Jonas Mackevičius, Lukas Giriūnas, Romualdas ValkauskasfINANSINė ANALIzėVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2014

Vadovėlyje nagrinėjama fi-nansinės analizės reikšmė ir vieta įmonės valdymo siste-moje, jos objektas, metodas ir šaltiniai. Apibūdinamos finansinės analizės rūšys, in-formacijos vartotojai, tyrimo būdai ir priemonės. Pateikiamos ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto, fi-nansinio turto, trumpalaikio turto, nuosa-vo kapitalo, įsipareigojimų, pinigų srautų ir pelno analizės metodikos.

Marija Kučinskienė, Laura Žiogelytė, Aida MačerinskienėVERSLO STRATEGIJA: PASLAuGų SEKTORIAuS ATVEJO ANALIzėVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2014

Knygoje pateikiami žy-miausių pasaulio kompani-jų, veikiančių turizmo versle (apgyvendinimo, maitinimo, transporto, kelionių organi-zavimo, laisvalaikio ir pramo-gų bei sveikatinimo ir grožio puoselėjimo srityse), kurios besivaržyda-mos tarpusavyje diktuoja šiuolaikines ma-dos tendencijas pasaulinėje rinkoje, atvejai.

teisĖ

Gintaras GodaVERTyBINIAI PRIORITETAI BAuDŽIAMAJAME PROcESEVilnius, Registrų centras, 2014

Monografijoje siekiama api-brėžti vertybinius procesinės veiklos pagrindus. Procesinė veikla nagrinėjama ir proceso metu atliekamų ikiteisminio tyrimo, kaltinimo, gynybos ir teisingumo vykdymo funkci-jų turinys tiriamas konstitucinių vertybių požiūriu. Knygoje plačiai analizuojama Eu-ropos Žmogaus Teisių Teismo jurispruden-cija, taip pat įvairių šalių, ypač Vokietijos, teismų praktika.

Eglė ZemlytėVALSTyBė KAIP ARBITRAŽINIO SuSITARIMO ŠALISVilnius, Registrų centras, 2014

Monografijos tikslas – arbi-traže kylančių teisinių klausimų, kuriuos lemia tai, kad arbitraži-nio susitarimo šalis yra valstybė, teisinė analizė. Keliami du svarbiausi pro-bleminiai procesiniai klausimai: 1) valsty-bės teisė sudaryti arbitražinį susitarimą ir esant tokios teisės apribojimams – jų pažei-dimo teisiniai padariniai; 2) valstybės imu-niteto taikymas tarptautinio komercinio arbitražo kontekste.

meDiciNA

Nijolė drazdienė, Jurgita Grikinienė, Agnė Jakavonytė-Akstinienė ir kt.VAIKų LIGOS IR SLAuGAVilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014

Ši į praktinį darbą orientuo-ta knyga parašyta atsižvelgiant į šeimos gydytojo ir slaugyto-jo darbo specifiką – joje glaustai aprašy-ta dažniausiai pasitaikančių ligų klinika, diferencinė diagnostika, tyrimai, gydymo principai, profilaktika ir slaugos procedūrų atlikimas.

Eugenijus LesinskasAuSų, NOSIES IR GERKLėS LIGOSVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2014

Vadovėlyje supažindinama su ausų, nosies ir gerklės ligų etio-logija, patogeneze, simptomais, detalizuojamos diagnostikos ir gydymo priemonių galimybės. Ausies, nosies, ryklės ir gerklų anatomija ir fiziologija dėstoma pabrėžiant jų svarbą kli-nikinėms situacijoms. Atskirai aprašomos pagrindinių tipinių ausų, nosies ir gerklės operacijų indikacijos, metodikos, technika, pacientų pooperacinės priežiūros ypatumai.

GAmtos mokslAi

Albertas BrogachEMIJOS ENcIKLOPEDIJAVilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015

Enciklopedija skiriama visiems, besidomintiems supančiu pasau-

k i t ame numery j e ska i t yk i t e :n au j o s knygos

liu ir norintiems suvokti aplinkoje vykstančius procesus. Joje aprašomos visos chemijos šakos, cheminiai elementai, jų junginiai, cheminės re-akcijos, kai kurie fizikiniai vyksmai ir techno-logijos. Prieduose pateikiama svarbiausių che-mijos darbų chronologija, cheminių elementų atradėjai, Nobelio premijos laureatai, enciklo-pedijoje minimi asmenys, dalykinė rodyklė.

Gintautas TamulaitisMOKSLAS Su PRIESKONIAISVilnius, „Tyto alba“, 2015

Tai knyga apie pasaulį, kuria-me gyvename, apie mus pačius šiame pasaulyje ir apie dėsnius, pagal kuriuos šis pasaulis gyvuo-ja. Joje pasakojama apie dangaus kūnus, Žemę, gyvybę, energijos šaltinius, technologijas, apie di-džiuosius atradėjus, tyrėjus ir kūrėjus. Autorius mokslinius faktus ir interpretacijas pateikia suprantamai, paprastai, bet moksliškai tiksliai ir stengiasi, kad skaityti knygą būtų lengva ir linksma.

Algirdas MatulishIDRODINAMIKAVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2014

Tai pirmas hidrodinamikos vadovėlis lietuvių kalba. Jame aptariamas pagrindinių hidro-dinamikos lygčių išvedimas, iliustruojami tiesiniai reiškiniai idealiajame ir klampiajame skys-čiuose, pasitelkiant analizinius kompleksinių funkcijų bei dimensijų teorijos metodus. Pateikiama keletas netiesinių reiški-nių pavyzdžių. Aptariamas hidrodinaminio ar-tinio sąryšis su gilesne kinetine teorija.

Jonas GrigasATEITIS JAu ATėJOVilnius, „Tyto alba“, 2015

Ši knyga – apie pasaulį ir jį val-dančius dėsnius. Apie Žemę ir jos gelmes, apie dangų, jo kūnus ir reiškinius, apie elementariąsias daleles ir jų sąveikas, apie energi-jos šaltinius, naująsias medžiagas ir technologijas, apie žmogaus išlikimo Žemėje perspektyvas ir keliones į kos-mosą, apie mokslą ir valdžios požiūrį į jį. Au-torius dalijasi savo žiniomis ir įžvalgomis be pozos, vengdamas sudėtingos mokslinės termi-nijos, taip, kad suprastų visi.

doc. Alvydas Navickas

AR REIKIABRAŠKEI NANOAPSIAUSTO?

Agnė Grinevičiūtė

LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA

PO 2004 METŲ: SĖKMĖS IR NESĖKMĖS

ww

w.fr

eeim

ages

.com

ww

w.fr

eeim

ages

.comSMURTINĖS MIRTyS.

LIETUVA EUROPOS SąJUNGOS KONTEKSTE

Vytauto Didžiojo universiteto spaudas. Piešė [A]. Varnas Kaune 1931 m. Raižė Em. Lindauer (Edmond-Emile Lindauer) Paryžiuje. Graviruotas plienas, ø 7,3; h 1,8. Iš VU muziejaus fondų

UNIKUMAI IR RARITETAI

VU MUZIEJUJE

Vyriausioji mokslo darbuotoja Živilė Lukšienė

Vytautas Gricius

V. Jadzgevičiaus nuotr.

commons.wikimedia.org

K R Y Z I A Z O D I S

Sudarė Vida Lapinskaitė

Atsakykite į klausimus ir surašykite atsakymus į lentelę – spalvotuose langeliuose perskaitysite kry-žiažodžio atsakymą. Jį siųskite spectrum@cr.vu.lt. Pirmieji trys teisingai išsprendę bus apdovanoti VU suvenyrais.

vv

1. Raitelių botagas. 2. Malajietiškas durklas. 3. Eršketą primenanti žuvis. 4. Neigiama Mė-nulio svorio anomalija. 5. Perkūnas šneka-mojoje kalboje. 6. Koncentruota azoto trąša. 7. Polivinilo acetato dažai. 8. Skystas tepalas. 9. Vingis. 10. Nepaprastas susidomėjimas kon-certu, spektakliu. 11. dumblažuvinių šeimos atstovė. 12. Klaipėdos miesto dalis kairiajame danės krante. 13. Vulkaninės kilmės mineralas. 14. Širdies raumenynas. 15. Paaukštinta vie-ta prie altoriaus, iš kurios sakomi pamokslai. 16. Kojos galas nuo čiurnos, pėda. 17. Iš aitrių-jų paprikų, acto ir druskos minišio gamina-

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame numeryje, atsakymai:

1. Skansenas. 2. Keršulis. 3. Vintas. 4. Benis. 5. Junga. 6. Ghani. 7. Grįžtė. 8. Modus. 9. Grogenas. 10. Puma. 11. Moliuskas. 12. Rakursas. 13. Fiksažas. 14. Agrastas. 15. Aditė. 16. Frikadelė. 17. Tironai. 18. Ulemas. 19. daugailiai. 20. Logistika. 21. Lanktis. 22. Embargas. 23. Vieša. 24. Kultuvė. 25. Chiti-nas. 26. Kiveris. 27. dainora.28. Terciaras. 29. Žvelsa. 30. haitis. 31. Tenerė. 32. don-jana. 33. Okapija. 34. Karagana. 35. Goštautai. 36. Papyna. 37. Ulusas. 38. Koloritas. 39. Kortos. 40. Gabaritas. 41. Kretilas. 42. Bazilikas. 43. Konfeti. 44. Greideris. 45. Ažugiriai. 46. Funkcionalas. 47. Komondoras. 48. Polokas. 49. Uniforma. 50. Ekologija. 51. Indraja. 52. Kleimoras. 53. Abras. 54. Airanas.

mas padažas. 18. „Šonkaulis“ žemaitiškai. 19. Kininė pupuolė arba... 20. Ryžių rūšis, iš kurių gaminamas tradicinis itališkas dau-giaryžis. 21. Valkata, bastūnas. 22. Kryžmos formos ordinas. 23. Aktorius, 2013 m. Lie-tuvos nacionalinės kultūros ir meno pre-mijos laureatas. 24. Knygų „Vilko valanda“, „Maro diena“ autorius. 25. didelio laivų junginio vadas. 26. Ežeras šalia Saldutiškio. 27. Jūrų uostas prie Laptevų jūros. 28. Tū-rinių vaizdų dailė. 29. Iškvėpinta pagalvėlė. 30. Produkcijos realizavimo monopolija. 31. Prieštankinė kliūtis. 32. Vengriškas de-

sertinis vynas su duonos plutelės ataskoniu. 33. Šunų veislė, gauta sukryžminus dviejų tipų mastifus. 34. dabartinio Lietuvos herbo autorius (dailininkas). 35. Garbinga ištekėju-si moteris senovės Romoje. 36. Būklė, kurią lemia įvairios aplinkybės. 37. du paveikslai, papildantys vienas kitą. 38. Kerlingas. 39. Is-torinis regionas pietų Azijoje. 40. „Šoklus“ grybas. 41. Vario ir nikelio lydinys. 42. Kar-pinių šeimos jūrų žuvis, neršianti upėse. 43. Mandarininio ir apelsininio citrinmedžių hibrido vaisius. 44. Salamandra. 45. Spausti-nės kruopos. 46. Vandens ar garų buvimas.

Pažymėtuose langeliuose:Sesija – įdomus žaidimas, kai vieni žino ir tyli, kiti nežino, o kalba.

Vytautas Gricius

www.hanes-shop.lt