statinĖs pusiausvyros, dubens asimetrijos ir …

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO MEDICINOS KLINIKA

EGLĖ NASVYTYTĖ

STATINĖS PUSIAUSVYROS, DUBENS ASIMETRIJOS IR KŪNO

MASĖS SĄSAJOS NĖŠTUMO METU

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010)

baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Lekt. Dr. Brigita Zachovajevienė

KAUNAS, 2020

2

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

ABSTRACT ........................................................................................................................................ 5

PADĖKA ............................................................................................................................................. 6

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 7

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................. 10

1.1. Dubens ir pilvo sienos anatomija ...................................................................................... 10

1.2. Griaučių raumenų sistemos pokyčiai nėštumo metu ......................................................... 12

1.3. Dubens anatominiai pokyčiai nėštumo metu ..................................................................... 14

1.4. Pusiausvyros kaita nėštumo metu ...................................................................................... 15

1.5. Kūno masės pokyčiai nėščiosioms .................................................................................... 17

1.6. Fizinis aktyvumas nėštumo metu ...................................................................................... 18

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ..................................................................... 22

2.1 Tyrimo organizavimas ............................................................................................................. 22

2.2 Tiriamųjų atranka .................................................................................................................... 22

2.3 Tyrimo metodai ....................................................................................................................... 22

2.4 Nėščiųjų fizinio aktyvumo nustatymas ................................................................................... 23

2.5 Statinės pusiausvyros įvertinimas ............................................................................................ 23

2.6 Dubens asimetrijos vertinimas................................................................................................. 25

2.7 Kūno masės vertinimas ............................................................................................................ 25

2.8 Statistinė duomenų analizė ...................................................................................................... 26

2.9 Tyrimo organizavimo schema ................................................................................................. 27

3. TYRIMO REZULTATAI.......................................................................................................... 28

3.1 Tiriamųjų duomenys ................................................................................................................ 28

3.2 Kūno masės kaitos vertinimo rezultatai .................................................................................. 28

3.3 Statinės pusiausvyros kaitos vertinimo rezultatai .................................................................... 29

3

3.4 Dubens simetriškumo kaitos vertinimo rezultatai ................................................................... 35

3.5 Sąsajos tarp dubens asimetrijos, statinės pusiausvyros ir kūno masės .................................... 44

REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................... 51

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 54

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ................................................................... 55

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 56

4

SANTRAUKA

Eglė Nasvytytė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajos nėštumo metu.

Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – lekt. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas,

2020; 61 p.

Tikslas: įvertinti statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajas nėštumo metu

fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims.

Uždaviniai:

1. Įvertinti statinę pusiausvyrą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis.

2. Įvertinti kūno masės kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis.

3. Įvertinti dubens simetriškumo kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38

nėštumo savaitėmis.

4. Nustatyti sąsajas tarp statinės pusiausvyros, kūno masės bei dubens asimetrijų fiziškai aktyvioms

ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

Tyrimo metodika. Apklausa. Statinės pusiausvyros vertinimas buvo naudojamas pagal objektyvią

pusiausvyros vertinimo platformą „Sigma balance pad“. Dubens asimetrija vertinta naudojant

vizualinės diagnostikos kriterijus: klubakaulių skiauterių lygį, priekinių ir apatinių viršutinių

klubakaulių dyglių aukštį, sėdimųjų gumburų aukštį bei gaktinės sąvaržos simetriškumą. Kūno masė

buvo vertinama svarstyklėmis.

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 36 nėščios moterys, nuo 20 nėštumo savaitės. Iš kurių 19 fiziškai

aktyvių ir 15 fiziškai neaktyvių moterų. Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes – fiziškai aktyvias ir

fiziškai neaktyvias. Abiejoms grupėms buvo įvertinta statinė pusiausvyra, dubens asimetrija ir kūno

masė 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaites. Iš gautų duomenų nustatytos sąsajos. Tyrimą baigė 34

moterys, tyrimo eigoje 2 moterys dėl asmeninių priežasčių atsisakė dalyvauti.

Išvados: 1. Statinė pusiausvyra, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji užsiima fizine veikla ar ne, 20,

26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis pablogėjo. 2. Kūno masės svoris, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji

yra fiziškai aktyvi ar ne, 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis padidėjo. 3. Dubens simetriškumas tiek

fiziškai aktyvioms, tiek fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis nekito. 4.

Įvertinus sąsajas tarp statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės fiziškai aktyvioms ir

neaktyvioms moterims buvo gauti vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai.

5

ABSTRACT

Eglė Nasvytytė. The connection between static balance, pelvic asymmetry and body weight during

pregnancy. Master‘s thesis. Supervisor – dr. Brigita Zachovajevienė. Lithuanian University of Health

Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing and Care, Sports Medicine Clinic. Kaunas, 2020; 61

p.

The aim: to evaluate connection between static balance, pelvic asymmetry and body weight for

physically active and inactive pregnant women.

Tasks:

1. To evaluate static balance for physically active and inactive pregnant women at 20, 26, 32, 38

weeks of gestation.

2. To evaluate body weight change in physically active and inactive pregnant women at 20, 26, 32,

38 weeks of gestation.

3. To evaluate pelvic asymmetry change in physically active and inactive pregnant women at 20, 26,

32, 38 weeks of gestation.

4. To evaluate links between static balance, body weight and pelvic asymmetry in physically active

and inactive pregnant women at 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation.

Methodology. Short questionnaire. In this study static balance was measured by objective balance

assessment platform „Sigma balance pad“. Pelvic asymmetry was measured by using visual

diagnostics criteria: tilt of the iliac crest, height of the anterior superior and anterior inferior iliac

crest, height of tuber ischiadicum and symmetry of the pubic symphysis. The body weight was

measured by using medicine scales.

Participants. This study involved 36 pregnant women from 20 weeks of gestation. Of all participants,

19 were physically active and 15 physically inactive women. The subject were divided into two

groups – physically active and inactive. Static balance, pelvic asymmetry and body weight gain at 20,

26, 32 and 38 weeks of gestation were assessed for both of groups. 34 women completed the study

and 2 women declined to participate for personal reasons.

Conclusions: 1. Static balance, despite that women is physically active or inactive, at 20, 26, 32 and

38 weeks of gestation decreased. 2. The weight gain despite that women is physically active or

inactive at 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation have increased. 3. The asymmetry of the pelvic for

physically active and inactive pregnant women during 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation did not

change. 4. After the evaluation of the links between static stability, pelvic asymmetry and body weight

it was found medium and strong correlations.

6

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei lekt. Dr. Brigitai Zachovajevienei už kantrybę ir pagalbą

rašant šį darbą. Ačiū tariu Kauno klinikinės ligoninės filialo, P.Mažylio gimdymo namuose

esančioms kineziterapeutėms už suteiktą pagalbą tyrimo metu. Taip pat fizinės medicinos ir

reabilitacijos gydytojai Astai Savickienei už galimybę atlikti tyrimą P.Mažylio gimdymo namuose.

Svarbiausią padėką tariu Mariui ir savo šeimai, kurie mane labai palaikė ir padėjo.

7

SANTRUMPOS

PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija

KMI – kūno masės indeksas

PVKD – priekinis viršutinis klubakaulio dyglys

UVKD – užpakalinis viršutinis klubakaulio dyglys

Sav – savaitės

KSL – klubakaulių skiauterių lygiai

SGA – sėdimųjų gumburų aukštis

GSS – gaktinės sąvaržos simetriškumas

8

ĮVADAS

Šiandien, visame pasaulyje, daug dėmesio yra skiriama nėščiųjų ne tik psichologinei, bet ir

fizinei sveikatai. Nuo būsimos mamos sveikatos priklauso ir įsčiose esančio vaisiaus sveikata.

Organizme nėštumo metu įvyksta daugybė permainų ir fiziškai netreniruotas moters kūnas žymiai

sunkiau išgyvena nėštumą ir gimdymą, ne taip greit atsistato po jo. Dažniausiai kas savaitę nėščioji

priauga šiek tiek svorio. Didėjantis pilvukas keičia besilaukiančiosios laikyseną, pasikeičia kūno

centras. Didėjanti krūtinė pečius ir viršutinę nugaros dalį priverčia kūprintis, padidėja juosmens linkis

(lordozė). Didesnis krūvis tenka raiščiams ir sąnariams. Dėl pasikeitusios laikysenos gali pradėti

skaudėti apatinę nugaros dalį, pečių juostą, tempti kirkšnis (1).

Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę hormoninių ir anatominių pokyčių, dėl kurių gali

atsirasti griaučių – raumenų sistemos skausmų, kurie gali paveikti nėščiosios pusiausvyrą (2).

Nėštumo eigoje priaugtas svoris ir taip, kaip jis pasiskirsto daugiausiai priekinėje pilvo dalyje,

besikeičianti laikysena dėl gravitacijos centro pasikeitimo ir padidėjęs sąnarių laisvumas, lemia

nėščios moters statinę pusiausvyrą. Tokie pasikeitimai taip pat pastebimi ir pogimdyviniu laikotarpiu

dėl vis dar išlikusių jungiamojo audinio laisvumo ir pasikeitusios laikysenos. Nėščios ir jau

pagimdžiusios moterys dažnai pamini, kad negauna joms taip reikalingo kokybiško miego ir kad jo

stygius gali turėti įtakos kūno laikysenos stabilumui.

Nėštumo laikotarpyje, antrame ir trečiame trimestre, padidėja juosmeninė lordozė, sąnarių

mobilumas, sumažėja neuroraumeninė kontrolė, koordinacija, padidėja reakcijos laikas, atsiranda

biomechaniniai pėdos pakitimai, pakinta eisena (3). Dubens asimetrija keičia ir judesio mechanizmą,

todėl aplink esantys kūno segmentai įsitempia, kurie gali privesti ir prie griaučių – raumenų sistemos

sutrikimų (4).

Dubens asimetrija gali būti siejama ar net sukelti juosmens srities skausmus, tad galime teigti,

kad asimetrija sukelia neabejotiną diskomfortą. Remiantis tyrimais, kurių metu buvo tiriami dubens

asimetrijos skirtumai tarp nėščiųjų ir jau po gimdymo moterų, priekinis dubens plotas buvo platesnis,

negu niekada negimdžiusių moterų. Kitaip tariant pokyčiai, kurie atsiranda nėštumo metu ir po jo,

dubens srityje gali išlikti ilgam (5). Nėštumo metu labai svarbu sekti svorį, kad jo nebūtų priaugta per

daug, nes tai gali turėti įtakos tiek griaučių – raumenų sistemai, dubens asimetrijai, bet ir stabilumui.

Darbo tikslas - įvertinti statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajas nėštumo

metu fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims.

Uždaviniai:

1. Įvertinti statinę pusiausvyrą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis.

9

2. Įvertinti kūno masės kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis.

3. Įvertinti dubens simetriškumo kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38

nėštumo savaitėmis.

4. Nustatyti sąsajas tarp statinės pusiausvyros, kūno masės bei dubens asimetrijų fiziškai aktyvioms

ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dubens ir pilvo sienos anatomija

Dubuo (1 pav.) tai kūno dalis, kuri yra sudaryta susijungus dubenkauliams, kryžkauliui,

uodegikauliui. Dubens ertmėje yra išsidėstę vidaus organai. Dubens dugną sudaro tarpvietės

raumenys, išsidėstę tarp gaktikaulio, sėdynkaulio, uodegikaulio ir kryžkaulio.

1 pav. Dubens kaulų anatomija (http://anatomy.lexmedicus.com.au/pathologies/pelvis-hip)

Susijungdami dubens kaulai sudaro didįjį ir mažąjį dubenį. Juos skiria ribinė linija, kuri eina

nuo stuburo kyšulio, klubakaulių lankine linija nueinanti link gaktikaulių šakų ir užsibaigianti

viršutiniu sąvaržiniu kraštu.

Didįjį dubenį sudaro klubakaulio sparnai, o mažąjį dubenį - kryžkaulio ir uodegikaulio (kurie

laikomi rudimentiniais kryžmeniniais slanksteliais) dubeninis paviršius, gaktikauliai ir sėdynkauliai.

Mažajame dubenyje yra šlapimo pūslė, tiesioji žarna, gimda, kiaušintakiai, kiaušidės. Moterų

dubuo nuo vyrų skiriasi tuo, kad yra platesnis, žemesnis ir talpesnis.

Pilvo siena remiasi į pilvo ertmę ir anatomiškai pilvą atskiria nuo kitų esančių kūno dalių.

Pilvo siena sudaryta iš fascijų ir raumenų. Išskiriamos priekinė, šoninė ir užpakalinės sienos dalys

bei priekiniai, šoniniai ir užpakaliniai pilvo raumenys.

Struktūriškai pilvo sieną sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: išorinis, vidinis ir vidurinis.

Nervai ir kraujagyslės yra tarp svarbiausio ir sudėtingiausio - vidinio ir vidurinio sluoksnio. Iš išorės

pilvo sieną dengia pilvo oda, po kuria yra pilvo fascija – paviršinės krūtininės fascijos tęsinys. Pilvo

http://anatomy.lexmedicus.com.au/pathologies/pelvis-hip

11

ertmės sienas iš vidaus iškloja pilvaplėvė ir po ja esanti vidinė pilvo fascija (kitaip dar vadinama

skersinė fascija), kuri dengia skersinį pilvo raumenį.

Pilvo raumenys:

Išorinis įstrižinis pilvo raumuo. Jis eina įstrižai iš viršaus ir šono į priekį ir žemyn. Prasideda

danteliais nuo aštuonių paskutiniųjų šonkaulių, o užpakaliniai pluoštai prisitvirtina prie klubakaulio

skiauterių. Šis raumuo įeina į tiesiojo pilvo raumens makšties sienos ir baltosios pilvo linijos sudėtį.

Priekyje ir apačioje raumuo pereina į plačią plokščią sausgyslę – aponeurozę. Apatinis jos kraštas

užsisuka, sudarydamas kirkšninį raištį, kuris praeina tarp priekinio viršutinio klubakaulio dyglio ir

gaktikaulio gumburėlio.

Vidinis įstrižinis pilvo raumuo: yra po išoriniu įstrižiniu raumeniu, kurio vėduokle išsidėstę

pluoštai eina iš apačios į viršų. Prasideda nuo juosmeninės nugaros fascijos, klubakaulio skiauterės

ir kirkšninio raiščio, o prisitvirtina prie trijų apatiniųjų šonkaulių. Iš priekio pereina į aponeurozę.

Skersinis pilvo raumuo: jis randasi po įsitrižiniais raumenimis. Prasideda nuo šešių apatiniųjų

šonkaulių vidinio paviršiaus, juosmeninės nugaros fascijos, klubakaulio skiauterės ir kirkšninio

raiščio. Skersai iš priekio pereina į aponeurozę.

Tiesusis pilvo raumuo: prasideda nuo krūtinkaulio kardinės ataugos ir penkto - šešto

šonkaulių kremzlių, eina išilgai vidurinės linijos ir prisitvirtina prie gaktikaulio. Turi 3 – 4

horizontalius sausgyslinius intarpus. Susijungus įstrižinių ir skersinių pilvo raumenų aponeurozėms

susidaro makštis, kurioje ir yra tiesusis pilvo raumuo.

Kvadratinis juosmens raumuo: prasideda nuo klubakaulio skiauterės ir prisitvirtina prie

dvylikto šonkaulio bei pirmų keturių juosmeninių slankstelių skersinių ataugų. Priskiriamas prie

užpakalinės pilvo sienos sandaros (1).

Liemens raumenys (2 pav.) atlieka tokias funkcijas:

1. Apsaugo ir kartu laiko pilvo organus;

2. Išlaiko kūno poziciją čiaudint, kosint;

3. Padeda atlikti ekskrecines funkcijas;

4. Teikia atramą kalbant;

5. Lenkia liemenį;

6. Dalyvauja kvėpavime;

7. Kontroliuoja dubens kampą;

8. Dalyvauja gimdyme;

9. Stabilizuoja apatines galūnes.

Kadangi liemens raumenys atlieka tiek daug funkcijų, būtina atkreipti dėmesį ir į pilvo

raumenis, bei jų stiprinimą tiek nėštumo, tiek po gimdyviniu laikotarpiu (6).

12

Liemens raumenys anatomiškai skirstomi į lokalius ir globalius. Lokalieji raumenys

dalyvauja segmentinėje stuburo stabilizacijoje, o globalieji - sukuria jėgą ir dalyvauja bendrame

liemens stabilizavime (7).

Lokalieji raumenys prisitvirtina tiesiogiai prie stuburo juosmeninės dalies slankstelių ir yra

atsakingi už jų stabilizavimą bei judesius. Šiai grupei priklauso dauginis raumuo, kvadratinis

juosmens raumuo, skersinis pilvo, vidinio įstrižinio pilvo raumens nugarinės skaidulos, diafragma,

didysis juosmens, tarpskersiniai, tarpketeriniai raumenys, klubinio šonkaulių raumens juosmeninė

dalis.

Globalieji raumenys tiesiogiai prie stuburo neprisitvirtina, tačiau jie dalyvauja liemens

judesiuose ir gali išvystyti didelę jėgą. Šią grupę sudaro šie raumenys: tiesusis, išorinis ir vidinis

įstrižinis pilvo raumuo, klubinio šonkaulių raumens krūtininė dalis, kvadratinio juosmens raumens

šoninės skaidulos, didžiojo krūtinės raumens krūtinkaulinė dalis. Šie raumenys dalyvauja bendrame

liemens stabilizavime, tačiau neturi tiesioginio poveikio stuburo segmentiniams judesiams (8).

2 pav. Liemens raumenys (https://training.seer.cancer.gov/anatomy/muscular/groups/trunk.html)

1.2. Griaučių raumenų sistemos pokyčiai nėštumo metu

Griaučių - raumenų sistemos sutrikimai yra vienas iš pagrindinių nėščių moterų negalios ar

darbo praradimo priežasčių (9). Griaučių – raumenų sistema yra sudaryta iš kaulų, raumenų, raiščių,

13

sinovijos, sausgyslių, sąnarių kremzlės ir susijusių jungiamųjų audinių, kurie palaiko mūsų kūno

judėjimą.

Hormonas relaksinas atlieka svarbų vaidmenį atsinaujinant daugybei griaučių – raumenų sistemos

audiniams (10). Besilaukiančios moterys dažnai patiria griaučių – raumenų sistemos sutrikimų

apatinėse galūnėse, tokių kaip raumenų įtampos, mėšlungis, nuovargis ar skausmas (11).

Nėštumo metu, palaipsniui per visus devynis mėnesius, moters organizmas patiria daug ir

įvairių pasikeitimų. Todėl, po gimdymo reikia nemažai laiko, kad kūnas grįžtų į prieš pastojimą

buvusią būseną. Dėl hormoninių ir mechaninių veiksnių kinta skeleto raumenys, jungiamasis audinys,

didėja kraujo tūris bei širdies ritmas, auga svoris, kinta laikysena (1).

Nėštumas dažniausiai būna laimingasis gyvenimo tarpsnis susijęs su fiziniais, socialiniais ir

psichologiniais pasikeitimais. Rimtos sveikatos problemos tokios kaip: hipertenzija ir preeklampsija,

toksemija, gestacinis diabetas, gali atsirasti nėštumo metu (12).

Palaipsniui nėščiųjų organizme vyksta tokie pasikeitimai:

Hormoniniai pakitimai. Relaksinas yra hormonas, kuris struktūriškai susijęs su insulinu ir

insulino tipo augimo faktoriumi, kuris reguliuoja raumenų, kaulų bei kitas sistemas. Šis hormonas

taip pat yra susijęs su kaulų rekonstrukcija, pažeistų raiščių ir skeleto raumenų gydymu (13).

Relaksinas slopina gimdos susitraukimus ir minkština gimdos kaklelį. Kaip ir estrogenai, relaksinas

atpalaiduoja dubens raiščius ir kitus sąnarius nėštumo metu. Kombinuotas estrogenų ir relaksino

poveikis, kartu su didėjančiu gimdos svoriu, sukelia didesnį spaudimą dubens sąnariams bei

juosmeninei stuburo daliai (14). Deja, ryšys tarp griaučių – raumenų sistemos pasikeitimų ir hormono

relaksino esant nėštumui dar nėra pilnai ištirtas (15).

Nėštumo laikotarpiu moteris patiria antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos

grandžių ir vidaus organų topografijos pokyčius. Nėščiosios organizmas prisitaiko prie vykstančių

natūralių fiziologinių pokyčių, o išoriniai veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos,

sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali ar netaisyklinga nėščiosios mityba bei žalingi įpročiai, gali

stipriai pakoreguoti vaisiaus raidą nepageidaujama linkme (16).

Laikysenos pakitimai (3 pav.) nėštumo laikotarpiu vyksta nugaroje, prisitaikantys prie

palaipsniui didėjančio pilvo: galva palinksta į priekį, suapvalėja pečiai, padidėja juosmeninės dalies

lordozė, pronuojama pėda, išsitiesia keliai. Labai svarbu paminėti ir pasikeičiantį kūno gravitacijos

centrą, kuris lemia ir pusiausvyros pakitimus (17).

Pakitimai raumenyse yra tipiniai. Dažniausiai pastebima sumažėjusi klubo lenkimo

amplitudė, sutrumpėję apatiniai nugaros ir krūtinės raumenys. Kaklo, apatinės ir viršutinės pilvo

dalies raumenys išsitempia, kartu ištempia susilpnėjusius ir sutrumpėjusius raumenis. Nėštumo

pabaigoje, pilvo raumenys veikiami hormonų, išsitempia iki jų elastingumo ribos (18). Dėl šių

14

biomechaninių pokyčių, nuolatinės perkrovos esančioje klubo sąnaryje nėštumo metu, gali išsivystyti

sąnarių skausmas ar sustingimas (14).

Ryškūs pokyčiai vyksta ir širdies kraujagyslių sistemoje, kurie turi gyvybinių pasekmių

motinos sveikatai. Žymiai padidėja kraujo tekėjimas į gimdą (12). Nėščios moterys yra labiau

linkusios turėti aukštą kraujo spaudimą nei kiti suaugę žmonės dėl endokrininės sistemos pokyčių,

plazmos srauto prieaugio ir padidėjusio streso nėštumo metu. Padidėjęs kraujo spaudimas nėštumo

metu net ir nepasiekus klinikinės hipertenzijos ribos, gali sukelti nėštumo komplikacijų ir

nepageidaujamų veiksnių gimdymo metu. Tai gali pasireikšti kaip preeklampsija, sutrikęs gimdos

augimas, priešlaikinis gimdymas ir gimdymas užsibaigęs cezario pjūviu.

Dar verta paminėti, kad nėštumo metu buvęs aukštesnis kraujo spaudimas, ateityje gali sukelti

ilgalaikes pasėkmes padidindamas motinos ir vaisiaus širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką (19).

3 pav. Laikysenos pokyčiai nėštumo metu (https://www.lupinepublishers.com/gynecology-

women-health-journal/fulltext/changes-in-skeletal-system-during-pregnancy.ID.000127.php)

1.3. Dubens anatominiai pokyčiai nėštumo metu

Dubens srities pasikeitimai yra svarbus aspektas nėštumo metu. Viso nėštumo ir gimdymo

metu, dubens sąnariai pasikeičia dėl nėštumo metu kintančių hormoninių ir mechaninių poveikių,

15

tokių kaip didėjantis nėščiosios pilvas, augantis svoris, besikeičianti laikysena. Nėštumo metu

bekeičiantys hormonų balansai turi anti – fibrozinių savybių. Jie paveikia raiščius bei kaulus, kurie

yra dubens srityje.

Vykstant šiems pasikeitimams palaipsniui atsiranda ir dubens sąnarių laisvumas. Nedaug

tyrimų įrodė, kad dubens asimetrija yra susijusi su liemens judesiais ir besikeičiančia juosmenine

stuburo dalimi (20). Hormonų ir biomechaninių faktorių deriniai yra atsakingi už dubens stabilumą.

Gaktos simfizė ir kryžkaulio sąnariai praplatėja ruošiantis gimdymui. Gaktos simfizė pradeda plėstis

tarp 10 – 12 nėštumo savaitės. Pačio sąnario plotis paprastai būna 3 – 5 mm, bet nėštumo metu gali

padidėti iki 5 – 8 mm (21).

Dubens raiščių atsipalaidavimo metu, veikiant hormonams, yra padidinamas mobilumas tarp

gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio kaulų sinchondrozės, todėl nėštumo metu platėja gimdymo takai ir

taip palengvinamas nėštumas (22). Taip pat dėl dubens raiščių atsipalaidavimo ir didėjančio

nėščiosios pilvo, dubens simetriškumas sagitalinėje plokštumoje kinta ryškiausiai.

Dėl dubens padėties pasikeitimo sagitalinėje plokštumoje kol kas daug tyrimų padaryta nėra.

Tačiau dubens asimetrijos skirtumas tarp kairės ir dešinės pusių egzistuoja ir galima teigti, kad

asimetrija nėštumo metu dubens srityje yra. Tokia asimterija buvo nustatyta tik nėščioms moterims

prieš gimdymą (20).

1.4. Pusiausvyros kaita nėštumo metu

Atlikti tyrimai parodė, kad laikysenos pakitimai, ypač vėlesniame nėštumo laikotarpyje, rodo

sumažėjusį balansą ir stabilumą ramybės būsenoje (23).

Pusiausvyra (4 pav.) apibrėžiama kaip gebėjimas išlaikyti kūno padėtį minimaliai judant ir

kaip gebėjimą atlikti užduotis, kartu išlaikant stabilią padėtį (24). Techninis pusiausvyros

apibūdinimas yra susijęs su gebėjimu išlaikyti bendrą kūno masės centrą atramos ploto ribose sėdint,

stovint, einant.

Pusiausvyra yra būtinas komponentas kasdieninėje funkcinėje veikloje, o pusiausvyros

kontrolė yra sudėtinis ir daugiafunkcinis veiksnys. Funkcinė užduotis ir aplinka, kurioje ta užduotis

vykdoma, yra lemiama pusiausvyros kontrolės. Pusiausvyrą gali lemti daugelis mus supančių

veiksnių, tokių kaip: aplinka, atliekamos užduoties sudėtingumas, sensomotoriniai veiksniai (25).

Statinė pusiausvyra gali būti vertinama ant vienos arba ant dviejų kojų ir asmuo turi nejudėti

vertinimo metu. Dinaminė pusiausvyra gali būti vertinama kontroliuojant kūno masės centrą ant

vienos kojos, o kita koja stengtis pasiekti kuo tolimesni atstumą (25).

16

Stabilumas ar gebėjimas išlaikyti stabilią padėtį gali būti išmatuojamas kūno masės centro

judėjimu atramos plote. Taip pat pusiausvyra gali būti vertinama netiesiogiai – stebint bei atliekant

objektyvius funkcinio aktyvumo testus (26).

Norint išlaikyti kūno padėties stabilumą ir garantuoti reikiamą kūno segmentų orientaciją,

labai svarbi griaučių raumenų sistemos ir nervų sistemos sąveika. Griaučių raumenų komponentai,

lemiantys pusiausvyros stabilumą, yra judesio amplitudė, stuburo lankstumas, raumenų mechaninės

savybės, biomechaninės kūno segmentų tarpusavio sąsajos (27).

Nėštumo metu padidėjęs svoris ir jo nelygus pasiskirstymas daugiausia priekinėje pilvo

srityje, prisitaikantys nėščiosios laikysenos pokyčiai dėl kūno masės centro pasikeitimo ir taip pat

sąnarių laisvumas, gali lemti nėščios moters statinį stabilumą. Iš biomechaninės pusės, nėščiosios

kūnas labiausiai keičiasi sagitalinėje plokštumoje (28).

Nuo antrojo trimestro, pilvo morfologiją keičia padidėjęs gimdos dydis ir vaisio svoris, kartu

su 30% padidėjusia pilvo mase. Padidėjęs pilvo dydis susijęs su sumažėjusiu statiniu stabilumu ir

besikeičiančiais stuburo linkių pokyčiais, kurie kompensuoja pasikeitimus ir užtikrina pusiausvyrą

bei kiek įmanomą didesnį viso kūno stabilumą nėštumo metu (29).

4 pav. Pusiausvyros klafisikacija ir ją lemiantys veiksniai (30)

PUSIAUSVYRA Statinė

Dinaminė

Atliekant

standartinius

judesius

Kintamomis

sąlygomis

Veiksniai, lemiantys pusiausvyrą

Vestibulinis

aparatas Įšorinių

receptorių

informacija

Vidinių

receptorių

informacija

Koordinacinė

CNS funkcija

17

1.5. Kūno masės pokyčiai nėščiosioms

Nėštumo laikotarpiu moteris patiria antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos

grandžių ir vidaus organų topografijos pokyčius. Nėščiosios organizmas prisitaiko prie vykstančių

natūralių fiziologinių pokyčių, o išoriniai veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos,

sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali ar netaisyklinga moters mityba bei žalingi įpročiai gali

stipriai pakoreguoti vaisiaus raidą nepageidaujama linkme (31).

Per pirmąjį nėštumo trimestrą moteris dažniausiai visai nepriauga svorio ar net jo numeta, nes

pablogėja apetitas, vargina pykinimas, šleikštulys, gali prasidėti ir nėščiųjų toksikozė. Šiuo

laikotarpiu normalu priaugti tik 1-2 kg arba netekti 2-3 kg svorio. Pasaulinė sveikatos organizacija

(PSO) bei Svorio prieaugio medicinos institutas, rekomenduoja, kad nuo ketvirtojo mėnesio nėščioji

turėtų priaugti po 1,5 - 2 kg per mėnesį, o daugiausia – 7 - 8 nėštumo mėnesiais (po 2-2,5 kg).

Esant labai staigiam ir dideliam prieaugiui, galima įtarti skysčių susilaikymą nėščiosios

organizme (32). Besilaukianti moteris turėtų pasirūpinti, kad viso nėštumo laikotarpiu, jos

organizmas būtų aprūpintas visomis maistinėmis medžiagomis bei tinkamomis jų proporcijomis (33).

Būtina suvokti, kad per didelis svorio prieaugis nėštumo metu gali lemti ir rimtus sveikatos sutrikimus

tiek mamai, tiek vaikeliui (34). Svorio prieaugis per nėštumą yra išskirtinis procesas, nes svoris

ženkliai didėja per santykinai trumpą laikotarpį ir dalies jo bus netekta jau gimdymo metu.

Nėščiųjų svorio prieaugis susideda iš vaisiaus svorio, amniono vandenų, placentos, nėščiosios

padidėjusio kraujo plazmos tūrio, krūtų ir gimdos hipertrofijos. Perteklinis svorio prieaugis per

nėštumą atsiranda moters riebalinio audinio sąskaita (35).

Nutukusių ir normalią kūno masę turinčių moterų svorio prieaugio rekomendacijos per visą

nėštumo laikotarpį, bei vidutinio svorio prieaugio per savaitę antrą bei trečią nėštumo trečdaliuose,

skiriasi. Kuo didesnis kūno masės indeksas (KMI), tuo mažiau svorio rekomenduojama priaugti per

nėštumą. Šias rekomendacijas (5 pav.) teikiantis Jungtinės Amerikos Valstijų Medicinos Institutas

2009 metais jas atnaujino. Nutukusioms moterims (KMI ≥ 30 kg/m²) rekomenduojama priaugti 5–9

kg, vietoj anksčiau rekomenduotų 6,8–11,5 kg (36).

18

5 pav. Rekomenduojamas nėščiųjų prieaugis pagal KMI (35)

Tokios rekomendacijos yra svarbios tiek dėl vaisiaus ir jam gresiančių komplikacijų (per didelio

gimimo svorio, gimdymo traumų, ligų), tiek dėl motinos komplikacijų: papildomas svoris,

priaugamas daugėjant riebalinio audinio, po gimdymo dažniausiai lieka ir didėja su kiekvienu

nėštumu. Tačiau tik 30–40 proc. moterų priauga ne daugiau nei rekomenduojama (36).

Nėštumas yra viena iš kritinių moters amžiaus būklių, kai dideli antropometrinių rodiklių, įvairių

grandžių medžiagų apykaitos pokyčiai gali turėti įtakos naujos kartos sveikatai (37). Nėštumo metu

priaugtas svoris nesilaikant tam skirtų rekomendacijų yra pripažintas kaip darantis neigiamą įtaką

nėščiosios ir vaisiaus sveikatai.

Trumpalaikės ir ilgalaikės nėštumo metu priaugto svorio pasėkmės yra padidėjusi rizika sirgti

hipertenzija, gliukozės netoleravimu, neigiamomis gimdymo pasėkmėmis, naujagimių sergamumu

įvairiomis ligomis ir mirtingumas (38).

1.6. Fizinis aktyvumas nėštumo metu

Nėštumas yra ideali galimybė imtis sveiko gyvenimo būdo, jei to nebuvo daroma iki tol.

Priemonės, kurios skatina gyventi sveikiau nėštumo metu: rūkymo ir alkoholio atsisakymas, kofeino

mažinimas, sveikos mitybos įgyvendinimas. Visi šie dalykai padeda gerinti motinos sveikatą ir gerina

optimalų vaisiaus vystymąsi (39).

Yra nustatyta, jog nėštumo metu sumažėjusio fizinio aktyvumo, pasikeičia medžiagų

apykaita, endokrinininių ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir

stuburo apkrova. Šie vyksmai gali sukelti neigiamus padarinius tiek nėštumo metu pačiai nėščiajai,

tiek vaisiaus organizmui esant įsčiose. Dėl didelio nėščiosios ir vaisiaus kūno svorio, stuburo pokyčių,

netaisyklingos laikysenos, mažėjančio raumenų tonuso, darbingumo ir nuolatinio nuovargio gali

pasunkėti ne tik gimdymo eiga, bet ir atsigavimas po jo (40).

19

Toliau išvardinta keletas priežasčių, kodėl nėščios moterys turėtų užsiimti fizine veikla

nėštumo metu: kūno svorio kontroliavimas, trumpesnė gimdymo trukmė, greitesnis atsigavimas po

gimdymo, prevencinė priemonė prieš įvairias ligas, tokias kaip nėščiųjų diabetas, nėščiųjų

hipertenzija, preeklampsija ir mažesnė rizika priešlaikiniam gimdymui.

Visos tarptautinės organizacijos rekomenduoja užsiimti aktyvia veikla, mankštintis nėštumo

metu, jeigu nėra jokių komplikacijų šiuo laikotarpiu. Tačiau, nepaisant šių rekomendacijų, dauguma

nėščiųjų neužsiima fizine veikla, paaiškindamos tai, kad jos neturi tinkamos nuotaikos, jaučia

diskomfortą ir nuovargį nėštumo laikotarpiu.

Vienas iš pagrindinių veiksnių lemiančių, kodėl moterys nėštumo metu neužsiima jokia fizine

veikla, yra nepakankamas sveikatos specialistų skatinimas tą daryti. Tačiau tik mažuma moterų

paminėjo, kad jų gydytojai pasiūlė joms užsiimti reguliaria fizine veikla viso nėštumo metu (41).

Galimos priežastys, kodėl fizine veikla užsiima ne tiek daug moterų, kiek turėtų, yra

nepakankamas gydytojų išsilavinimas, sveikatos priežiūrų sistemų struktūra, kuri neleidžia tokios

praktikos, pasenę įsitikinimai, kad mankšta nėštumo metu gali būti žalinga ir faktas, kad moterų fizinė

būklė dažniau yra mažesnė negu optimali nėštumo pradžioje.

Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje 56 ir 59 proc. nėščiųjų atitinkamai užsiima

fizine veikla. Kanadoje – 85 proc. Kita vertus, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje nors ir

moterys užsiima fizine veikla, tik 23 proc. daro tai pagal sudarytas rekomendacijas, o Norvegijoje šis

rodiklis taip pat mažas – 28 proc. Graikijoje šie rodikliai dar mažesni. Kretos universitete atliktame

tyrime, 21,5 proc. moterų užsiima fizine veikla prieš pastodamos, bet tik 6,2 proc. tęsia veiklą ir

nėštumo metu. Be to, 71,4 proc. šių moterų pirmenybę teikia vaikšiojimui ir 18,6 proc. mėgaujasi ne

intensyvia aerobine veikla (42).

Siekiant ištaisyti ir pagerinti šią padėtį bei rodiklius, būtina tobulinti sveikatos priežiūros

specialistų švietimą taip, kad visa naudinga ir būtina informacija apie fizinį aktyvumą ir pratimus

būtų perduodama tarp visų būsimų mamų.

Prieš moteriai pradedant pratimų programą, turi būti atliktas pilnas nėščiosios patikrinimas

išvengiant medicininių ar ginekologinių kontraindikacijų. Pratimai turi būti pritaikyti tam tikram

nėštumo laikotarpiui ir kiekvienai moteriai atskirai pagal jos poreikius ir galimybes (43).

Dažnumas ir laikas: pagal Kanados ir Jungtinė Karalystės sudarytas gaires, siūloma 15 min.

fizinio aktyvumo tris kartus per savaitę ir palaipsniui didinti trukmę iki 30 min. Dažnis turėtų būti

nustatomas keturis kartus per savaitę, net jei ir intesyvumas yra mažesnis (42).

Intesyvumas: tai pats sunkiausias, bet svarbiausias parametras, kurį reikia apsvarstyti rengiant

pratimų programą nėštumo metu. Yra įrodymų, kad 16 – 28 MET pratimų per savaitę, 60 proc. širdies

susitraukimo dažnio intensyvumu, sumažina riziką susirgti nėščiųjų diabetu, hipertenzija ir

20

preeklampsija. 28 MET pratimų programos per savaitę yra lygu vaikščiojimo 3,2 km/val greičiui 11,2

val. per savaitę (44).

Tipas: tiek aerobiniai, tiek pasipriešinimo pratimai laikomi saugūs ir neturėtų kelti jokių

žalingų poveikių nėštumo metu (45). Duomenų, apie pasipriešinimo pratimus, trūksta. Siekiant

išvengti aukšto kraujo spaudimo, paprastai siūloma vengti izometrinių pratimų kaip ir pratimų su

sunkiais svoriais bei su nemažai pakartojimų.

Norvegų pateiktose gairėse yra griežtai įspėjama apie pratimus, su sunkiais svoriais.

Kanadiečių pateiktose gairėse pateikiama pratimų su lengvais svoriais ir daugiau pakartojimų

išvengiant pratimų, kur reikalaujama nepatogių padėčių su kvėpavimo sulaikymu. Pratimų su

pasipriešinimu programos (1 serija, 12 pakartojimų, keleta raumenų grupių, 28 – 38 nėštumo savaitę)

rezultatai parodė, kad vaisiaus širdies dažnis nebuvo paveiktas.

Tempimo pratimai: nėštumo metu atsirandant hormoniniams pokyčiams, kurie sukelia raiščių

laisvumą ir atsipalaidavimą, taikant tempimo pratimus, į šiuos pokyčius turi būti ypač atsižvelgta.

Tačiau tokių pratimų visai atsisakyti nereikėtų, bet kiekvienai moteriai pritaikius individualiai ir pagal

jos pačios poreikius ir gebėjimus.

Aerobiniai pratimai: kiekvienas judesys, kuris turi įtakos didelėms raumenų grupėms ir kurio

kartojimosi skaičius yra dažnas, gali būti įvardijamas kaip aerobinis pratimas. Aerobiniai pratimai

gali būti įvardijami tokie: vaikščiojimas, bėgimas, šokiai, plaukimas, važavimas dviračiu, kopimas.

Aerobiniai pratimai yra saugūs nėštumo metu, tačiau moteris turi vengti kontaktinių sporto

šakų, kur reikalaujama fizinio kontako tarp žaidėjų išvengiant kritimų ir pilvo sužalojimų rizikos.

Vaikščiojimas yra vienas iš saugiausių ir populiariausių aerobinių užsiėmimų, kurio nereikia mažinti

viso nėštumo metu. Trečiojo trimestro metu vaikščiojimas turėtų būti ne slopinamas, o kaip tik

skatinamas, nes net padidinamos aerobinės galimybės, kurios neturi neigiamos įtakos nėščiai ar

vaisiui.

Pratimai vandenyje taip pat yra saugūs nėščiajai. Atsižvelgiant į tai, kad nėščioji vandenyje

plūduriuoja, bet kokie raumenų ar sąnarių skausmai dėl svorio padidėjimo gerokai sumažėja. Didelis

dėmesys yra atkreipiamas į vandens švarą ir temperatūrą, kuri negali būti didenė kaip 32 °C. Prieš

išlipant iš baseino labai svarbu atkreiptį dėmesį į tai, jog nėščioji labai lėtai, atsargiai turi išlipti norint

išvengti staigių kraujospūdžio pasikeitimų.

Visos mokslinės organizacijos tvirtai pritaria nėščiųjų dalyvavimui reguliariose pratimų

programose. Naujausi tyrimai įrodė, kad yra daug privalumų užsiimti fizine veikla nėštumo metu tiek

pačiai nėščiajai, tiek įsčiose esančiam vaisiui (46).

Absoliučios kontraindikacijos, nėščioms moterims norint užsiimti aerobine mankšta, yra:

sunki anemija, gimdos kaklelio pasikeitusi padėtis, kraujavimas antrame ir trečiame trimestre,

nekontroliuojamas I tipo nėščiųjų diabetes (47). Dėl šių priežasčių, prieš pradedant lankyti

21

užsiėmimus, rekomenduojama reguliariai tikrintis pačioms nėščiosioms, kad būtų galima įvertinti

bendrą sveikatą bei visas rizikas, susijusias su fiziniu pajėgumu (48).

Nėštumo metu rekomenduojama dalyvauti mankštos programose, nes tai užkerta kelią per

dideliam svorio prieaugiui nėštumo metu, skatina fizinį pasirengimą gimdymo metu, mažina

komplikacijas ir gerina atsigavimą po gimdymo (49).

22

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas 2018 m. vasario – gegužės mėnesiais VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės

filialo, P. Mažylio gimdymo namuose, fizinės medicinos skyriuje. Tyrimui vykdyti buvo gautas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą Nr. BEC-SRFP(M)-

109 (1 priedas).

2.2 Tiriamųjų atranka

Tiriamųjų paieška buvo vykdoma Kauno klinikinės ligoninės filialo, P.Mažylio gimdymo

namuose, su kvietimu dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 36, nuo 20 nėštumo savaitės

besilaukiančios moterys. Tyrimą baigė 34 moterys. Tyrimo eigoje, 2 moterys, dėl asmeninių

priežasčių atsisakė dalyvauti. Įsivertinus ir atitikusios visus kriterijus, iš viso tyrime dalyvavo 19

fiziškai aktyvių ir 15 fiziškai neaktyvių moterų. Tiriamosios turėjo atitikti šiuos kriterijus:

1. Nėštumas nuo 20 nėštumo savaitės;

2. Fiziškai aktyvios ir neaktyvios moterys;

3. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.

Tiriamosios nuo 20 nėštumo savaitės turėjo atvykti keturis kartus, kas šešias savaites (20, 26,

32 ir 38 nėštumo savaites) pakartotinai atlikti testus.

Pirmą kartą, prieš atliekant testavimą, visos tiriamosios buvo apklausiamos apie savo fizinį

aktyvumą. Testavimas ilgiau kaip 30 minučių netruko.

2.3 Tyrimo metodai

Asmenų ištyrimui buvo pasirinkti šie tyrimo metodai:

1. Nėščiųjų apklausa apie fizinį aktyvumą;

2. Statinės pusiausvyros įvertinimas;

3. Dubens asimetrijos įvertinimas;

4. Kūno masės vertinimas;

5. Matematinė statistika.

23

2.4 Nėščiųjų fizinio aktyvumo nustatymas

Nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms moterims, nustatytose gairėse, yra rekomenduojama

mažiausiai 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo aerobinis aktyumas (tai yra lygus greitam

ėjimui). Tokia veikla turėtų būti paskirstoma tolygiai per visą savaitę ir koreguojama pagal

medicinines indikacijas (50).

Gairėse taip pat patariama, kad tos moterys, kurios įprastai užsiima intensyvia aerobine veikla

arba yra labai aktyvios, gali tęsti fizinį krūvį nėštumo metu ir po gimdymo, tačiau apie tai privalo

žinoti jų sveikatos priežiūros specialistas, kad būtų galima fizinį aktyvumą koreguoti.

Prieš testavimą visos tiriamosios buvo apklausiamos kokį darbą dirba:

1. Sėdimą;

2. Stovimą;

3. Fizinį.

Toliau buvo klausiama kokia šiuo metu fizine veikla užsiima. Jei moteris nurodė, kad fizine veikla

ji užsiima reguliariai (2 – 3 kartus per savaitę, mažiausiai 30 minučių užimtumo laiko) nuo nėštumo

pradžios, ji buvo priskiriama prie fiziškai aktyvių moterų. Jei moteris nurodė, kad neužsiima jokia

fizine veikla ir/ar dirba sėdimą darbą – buvo priskiriama prie fiziškai neaktyvių (51).

2.5 Statinės pusiausvyros įvertinimas

Tyrimas buvo atliekamas naudojant pusiausvyros platformą „Sigma balance pad“ (6 pav.),

kuri yra naudojama statinės pusiausvyros ir propriocepcijos įvertinimui. Testavimo metu yra

stimuliuojama kaulų, raumenų bei nervų sistema.

6 pav. Pusiausvyros vertinimo platforma „Sigma balance pad“

(https://www.fysiomed.cz/ru/rehabilitation-equipment/diagnostics/balance-platform-sigma/)

24

Testuojant tiriamąsias buvo laikomasi griežtų nustatytų reikalavimų:

1. Tiriamojo asmens supažindinimas su platforma;

2. Informavimas apie procedūrą ir perspėjimas, kaip elgtis jei staiga prarastų pusiausvyrą;

3. Platformos sukalibravimas;

4. Bandomasis pusiausvyros testavimas, kuris nefiksavo duomenų;

5. Tiramojo asmens duomenų surinkimas (ūgis ir svoris);

6. Pėdų pozicijos fiksavimas, kai asmuo atsistodavo ant pusiausvyros platformos;

7. Pakartotinis platformos sukalibravimas;

8. Pusiausvyros testavimas (30s). Visus duomenis fiksavo kompiuteris.

Šio tyrimo metu pusiausvyra įvertinama pagal bendrą judėjimo ilgį bei plotį, vidutinį judėjimo

greitį X ir Y ašyse bei pusiausvyros svyravimą nuo X ir Y ašies. Tiriamasis kompiuterio ekrane matė

X ir Y koordinačių ašį, kurios centre, sukalibravus pusiausvyros platformą, atsiranda žalias taškas.

Tiriamojo tikslas – kuo labiau stengtis išlaikyti žalią tašką X ir Y koordinačių susikirtimo vietoje. Šio

tyrimo trukmė – 30 sekundžių. Žalio taško nuokrypiai nupiešia piešinį koordinačių plokštumoje.

Žemiau pateikiami paveikslėliai, kuriuose galima pamatyti kaip atrodo gera (7 pav.) ir

sutrikusi (8 pav.) pusiausvyra.

7 pav. Gera pusiausvyra (25) 8 pav. Sutrikusi pusiausvyra (25)

25

2.6 Dubens asimetrijos vertinimas

Dubens asimetrija buvo nustatyta ir vertinama pagal vizualinės diagnostikos kriterijus:

klubakaulių skiauterių lygį (KSL), priekinių ir užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių aukštį

(PVKDA, UVKDA), sėdimųjų gumburų aukštį (SGA) bei gaktinės sąvaržos simetriškumą (GSS).

Nustatant dubens asimetriją, buvo galimi pasirinkti keli variantai (1 lentelė).

Kai kurie manualiniai testai yra skirti įvertinti asimetriją tarp dešinės ir kairės pusės sąnarių

(statinė palpacija), arba kaulinių orientyrų kartu su kryžkaulio sąnario judesiais (judesio palpacija).

Dubens srityje palpacija yra naudojama kaip asimetrijai ir disfunkcijai nustatyti (49).

1 lentelė. Dubens asimetrijos įvertinimas

Tiriama sritis Galimi variantai.

Klubakaulių skiautrių lygis Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė

aukščiau už kairę.

Priekiniai viršutiniai klubakaulių dygliai Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė


Užpakaliniai viršutiniai klubakaulių dygliai Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė


Sėdimųjų gumburų aukštis Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė


Gaktinės sąvaržos simetriškumas Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė


2.7 Kūno masės vertinimas

Mokslinėje literatūroje aptinkama duomenų, kad nėščiosios kūno masės vidutinio prieaugio ribos

yra 12–14 kg. Kai kurie autoriai tvirtina, kad nėščiosios kūno masė labiausiai didėja nuo 13 iki 36

nėštumo savaitės. Per šį nėštumo laikotarpį nėščiosios vidutiniškai priauga 10,9 kg. Iki nėštumo

pabaigos moterys vidutiniškai priauga 12,9 kg. Lyginant paskutiniojo dešimtmečio tyrimų duomenis,

nustatyta, kad vidutinis nėščiosios kūno masės prieaugis svyruoja nuo 12 iki 14 kg (16).

Kūno masė mūsų tyrimo metu tiriamosioms buvo vertinama svarstyklėmis (kg) (9 pav.).

Tiriamosios buvo sveriamos be batų ir viršutinių drabužių. Ant svarstyklių nėščioji turėjo užlipti du

kartus. Jei matuojant svorį buvo neatitikimų tarp pirmojo ar antrojo karto, svarstyklės buvo

sureguliuotos iš naujo ir svoris išmatuojamas iš naujo.

26

9 pav. Svarstyklės (https://www.trajektorija.lt/310337-large_default/adler-bathroom-scales-

ad-8153-maximum-weight-capacity-180-kg-accuracy-1000-g-multiple-users-white.jpg)

2.8 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 ir SPSS 25.0 programą. Microsoft Excel

2013, Microsoft Word 2013 paketais. Duomenys pateikiami mediana, minimalia, maksimalia

reikšmė bei vidurkiu me (min - max); x. Statistinis reikšmingumas pasiekiamas, kai p<0,05.

Frydmano kriterijus naudojamas daugiau nei trims neparametrinėms imtis palyginti. Koreliacijai

apskaičiuoti buvo naudojamas Spirmeno korealiacijos koeficientas.

27

2.9 Tyrimo organizavimo schema

10 pav. Tyrimo organizavimo schema

Gautas Bioetikos centro

leidimas

Nėščios moterys nuo 20

nėštumo savaitės

n = 34

Fiziškai aktyvios

n = 19

Fiziškai neaktyvios

n = 15

I VERTINIMAS (20 nėštumo sav.)

Statinė pusiausvyra

Dubens asimetrija

Kūno masė

II, III, IV VERTINIMAS

atliekamas kas 6 savaites:

26, 32 ir 38 nėštumo sav.

Statistinių duomenų analizė,

rezultatų aptarimas.

28

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų duomenys

Tiriamųjų amžiaus buvo 27 (19 – 38; 27,82) metai. Jauniausiai tyrimo dalyvei – 19 metų, o

vyriausiai – 38 metai. Iš viso tyrime dalyvavo 19 fiziškai aktyvių nėščių moterų (55,9 proc.) ir 15

fiziškai neaktyvių nėščių moterų (44,1 proc.) (11 pav.).

11 pav. Fizinio aktyvumo pasiskirstymas procentais

3.2 Kūno masės kaitos vertinimo rezultatai

Vertinant fiziškai aktyvių moterų kūno masės kaitą 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,

nustatėme, kad kūno masė statistiškai reikšmingai kito. 20 nėštumo savaitę kūno svoris buvo 64,0

(57 – 77; 65,68) kg. 26 nėštumo savaitę svoris buvo 68,0 (60 – 80; 68,74) kg. Fiziškai aktyvių moterų

32 nėštumo savaitę svoris buvo 71,0 (63 – 82; 71,68) kg. 38 nėštumo savaitę fiziškai aktyvių moterų

svoris buvo 75,0 (67 – 85; 74,95) kg. (Χ2(lls)= 57(3); p=0,0001).

Įvertinus fiziškai neaktyvių moterų kūno masės kaitą 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,

gauta, kad kūno masė statistiškai reikšmingai pakito. Fiziškai neaktyvių moterų, 20 nėštumo savaitę,

kūno masė buvo 63,0 (57 – 70; 63,13) kg. 26 nėštumo savaitę svoris buvo 63,0 (60 – 73; 65,53) kg.

32 nėštumo savaitę fiziškai neaktyvių moterų svoris buvo 67,0 (63 – 76; 68,73) kg. 38 nėštumo savaitę

fiziškai neaktyvių moterų kūno masė buvo 70,0 (65 – 79; 71,60) kg. Χ2(lls)= 44,7(3); p=0,0001).

55.90%

44.10%

Fizinis aktyvumas

Fiziškai aktyvios Fiziškai neaktyvios

29

Galime teigti, jog fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moterų kūno masės svoris didėja, kai didėja ir

nėštumo savaičių skaičius (12 pav.).

12 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių nėščių moterų svorio kaita kilogramais 20, 26, 32 ir 38

nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius)

3.3 Statinės pusiausvyros kaitos vertinimo rezultatai

Šio tyrimo metu pusiausvyra įvertinama pagal bendrą judėjimo ilgį (cm) bei plotį (cm2),

vidutinį judėjimo greitį X ir Y ašyse (cm/s) bei pusiausvyros svyravimą nuo X ir Y ašies (cm).

Tiriamasis kompiuterio ekrane matė X ir Y koordinačių ašį, kurios centre, sukalibravus pusiausvyros

platformą, atsiranda žalias taškas. Tiriamojo tikslas – kuo labiau stengtis išlaikyti žalią tašką X ir Y

koordinačių susikirtimo vietoje.

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį nuokrypį frontalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32 ir

38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis frontalioje

plokštumoje pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje

plokštumoje buvo -0.05 (-0.12 - -0.2; -0.6) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje

plokštumoje buvo -0.08 (-0.12 - -0.04; -0.08) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo -

0.13 (-0.24 - -0.09; -0.13) cm. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje

38 nėštumo savaitę buvo -0.12 (-0.35 – 1.12; -0.22) cm. (Χ2(lls)= 55(3); p=0,0001.

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį nuokrypį frontalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32

ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis frontalioje

plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje

*

*

30

plokštumoje buvo -0.07 (-0.12 - -0.1; -0.6) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje

plokštumoje buvo -0.08 (-0.20 - -0.04; -0.09) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo -

0.14 (-0.33 - -0.08; -0.15) cm. Fiziškai neaktyvių vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje 38

nėštumo savaitę buvo -0.26 (-0.35 – 1.12; -0.25) cm. (Χ2(lls)= 44(3); p=0,0001 (13 pav.).

13 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis nuokrypis centimetrais frontalioje

plokštumoje 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis

rezultatas grupėje)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį nuokrypį sagitalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32 ir

38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis pakito. Fiziškai

aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje buvo 0.09 (0.02 - 16;

0.9) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje buvo 0.14 (0.05 - 0.22; 0.14)

cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo 0.17 (0.09 - 0.21; 0.16) cm. Fiziškai aktyvių

moterų vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.23 (0.11 – 0.25; -0.21)

cm. (Χ2(lls)= 50(3); p=0,0001.)

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį nuokrypį sagitalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32

ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis sagitalioje

plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje

plokštumoje buvo 0.09 (0.02 - 0.16; 0.8) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis buvo 0.14 (0.05

- 0.22; 0.13) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo 0.14 (0.11 - 0.22; 0.15) cm. Fiziškai

neaktyvių vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.21 (0.11 – 0.25;

0.21) cm. (Χ2(lls)= 37(3); p=0,0001 (14 pav.).

* * 20 sav.

26 sav.

32 sav.

38 sav.

31

14 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje

centimetrais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis

rezultatas grupėje)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį frontalioje plokštumoje (cm/s) 20,

26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, gavome, kad statistiškai reikšmingai vidutinis judėjimo greitis

frontalioje plokštumoje pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis

frontalioje plokštumoje buvo 0.14 (0.11 - 21; 0.15) cm/s. 26 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis

frontalioje plokštumoje buvo 0.16 (0.14 - 0.34; 0.20) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis

judėjimo greitis buvo 0.26 (0.14 - 0.38; 0.25) cm/s. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis judėjimo

frontalioje plokštumoje ašies 38 nėštumo savaitę buvo 0.31 (0.22 – 0.41; 0.33) cm/s. (Χ2(lls)= 54(3);

p=0,0001.

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį frontalioje plokštumoje (cm/s)

20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai judėjimo greitis

frontalioje plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę judėjimo greitis

frontalioje plokštumoje buvo 0.17 (0.11 - 0.21; 0.15) cm/s. 26 nėštumo savaitę judėjimo greitis

frontalioje plokštumoje buvo 0.16 (0.14 - 0.34; 0.19) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis

judėjimo greitis frontalioje plokštumoje buvo 0.28 (0.18 - 0.34; 0.27) cm/s. Fiziškai neaktyvių moterų

vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.35 (0.25 – 0.43; 0.35)

cm/s. (Χ2(lls)= 44(3); p=0,0001 (15 pav.).

*

*

20 sav.

26 sav.

32 sav.

38 sav.

32

15 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje 20,

26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį sagitalioje plokštumoje (cm/s) 20,

26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, gavome, kad statistiškai reikšmingai vidutinis judėjimo greitis

pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje

buvo 0.31 (0.22 - 39; 0.30) cm/s. 26 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje

buvo 0.35 (0.25 - 0.39; 0.33) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis judėjimo greitis buvo

0.37 (0.25 - 0.43; 0.36) cm/s. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje

plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.40 (0.31 – 0.46; 0.39) cm/s. (Χ2(lls)= 54(3); p=0,0001.

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį sagitalioje plokštumoje (cm/s) 20,

26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai judėjimo greitis sagitalioje

plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę judėjimo greitis sagitalioje

plokštumoje buvo 0.29 (0.22 - 0.36; 0.29) cm/s. 26 nėštumo savaitę judėjimo greitis buvo 0.33 (0.26

- 0.39; 0.33) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje

buvo 0.36 (0.28 – 0.41; 0.36) cm/s. Fiziškai neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje

plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.4 (0.34 – 0.44; 0.39) cm/s. (Χ2(lls)= 43(3); p=0,0001 (16

pav.).

* *

20 sav.

26 sav.

32 sav.

38 sav.

33

16 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje 20,

26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vaizdinio ilgį (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,

gavome, kad statistiškai reikšmingai vaizdinio ilgis pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo

savaitę vaizdinio ilgis buvo 12 (9 - 14; 12) cm. 26 nėštumo savaitę vaizdinio ilgis buvo 14 (10 - 18;

14) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinio ilgis buvo 16 (12 - 19; 16) cm. Fiziškai aktyvių

moterų vaizdinio ilgis 38 nėštumo savaitę buvo 17 (14 – 19; 17) cm. (Χ2(lls)= 57(3); p=0,0001.

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vaizdinio ilgį (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,

nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vaizdinio ilgis pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo

savaitę vaizdinio ilgis buvo 11 (9 - 14; 11) cm. 26 nėštumo savaitę vaizdinio ilgis buvo 13 (7 - 18;

13) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis vaizdinio ilgis buvo 14 (9 - 19; 15) cm. Fiziškai

neaktyvių moterų vaizdinio ilgis 38 nėštumo savaitę buvo 16 (14 – 19; 16) cm. (Χ2(lls)= 41(3);

p=0,0001 (17 pav.).

* *

20 sav.

26 sav.

32 sav.

38 sav.

34

17 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vaizdinio ilgis 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

(* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vaizdinį plotį (cm2) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,

gavome, kad statistiškai reikšmingai vaizdinis plotis pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo

savaitę vaizdinis plotis buvo 0.83 (0.63 – 1.23; 0.85) cm2. 26 nėštumo savaitę vaizdinis plotis buvo

0.90 (0.63 – 1.3; 0.94) cm2. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinis plotis buvo 1.0 (0.70 – 1.4;

1.0) cm2. Fiziškai aktyvių moterų vaizdinis plotis 38 nėštumo savaitę buvo 1.1 (0.99 – 1.4; 1.1) cm2.

(Χ2(lls)= 55(3); p=0,0001.

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vaizdinį plotį (cm2) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,

nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vaizdinis plotis pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo

savaitę vaizdinis plotis buvo 0.87 (0.61 – 1.55; 1.0) cm2. 26 nėštumo savaitę vaizdinis plotis buvo 1.2

(0.64 – 1.5; 1.1) cm2. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinis plotis buvo 1.2 (0.71 – 1.6; 1.2) cm2.

Fiziškai neaktyvių moterų vaizdinis plotis 38 nėštumo savaitę buvo 1.3 (0.95 – 1.8; 1.3) cm2. (Χ2(lls)=

43(3); p=0,0001 (18 pav.).

* *

20 sav.

26 sav.

32 sav.

38 sav.

35

18 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vaizdinio plotis 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

(* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)

3.4 Dubens simetriškumo kaitos vertinimo rezultatai

Įvertinus klubakaulių skiauterių lygį fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 3(3); p=0,392). Fiziškai aktyvių

moterų klubakaulių skiauterių simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2

proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 4 moterims (21 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė

buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už

dešinę. 26 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 4

moterims (21 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8

proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 11 moterų (57,9 proc.)

turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 5 moterims (41,7 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė

buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už

dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 11 moterų (57,9 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 5

moterims (41,7 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8

proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę (19 pav.).

*

* 20 sav.

26 sav.

32 sav.

38 sav.

36

19 pav. Klubakaulių skiauterių simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų

procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

Klubakaulių skiauterių lygis fiziškai neaktyvioms moterims statistiškai reikšmingai nekito

taip pat (Χ2(lls)= 4(3); p=0,194). Fiziškai neaktyvioms moterims klubakaulių simetriškumo lygis kito

taip: 20 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 moterims

(20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė

klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo

simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 moterims (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo

aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę.

32 nėštumo savaitę 9 nėščios moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3

nėščiosioms (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20

proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.)

turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 nėščiosioms (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė

buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už

dešinę (20 pav.).

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

70.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav 38 sav.

Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę

37

20 pav. Klubakaulių skiauterių simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų


Įvertinus PVKD simetriškumą fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 4(3); p=0,194). Fiziškai aktyvių

moterų PVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo

simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2

tiriamosioms (10,5 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10

moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo

aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 32

nėštumo savaitę 9 moterys (47,4 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje

pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo

aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (47,4 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7

moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.)

kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę (21 pav.).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

20 sav 26 sav. 32 sav. 38 sav


38

21 pav. PVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais 20, 26, 32 ir

38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus PVKD simetriškumą fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 0(3); p=1). Fiziškai neaktyvių

moterų PVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (66,7 proc.) turėjo

simetriją tarp PVKD, 3 moterims (20 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2

tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10

moterų (66,7 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 3 moterims (20 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo

aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 32

nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 4 moterims (26,7 proc.) dešinėje

pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo

aukščiau už dešinę. 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 4 moterims

(26,7 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje

pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę (22 pav.).

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

20 sav 26 sav. 32 sav 38 sav.


39

22 pav. PVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais 20, 26, 32

ir 38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus UVKD simetriškumą fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai aktyvių moterų

UVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp

UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms

(15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.)

turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę

ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 10

moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo

aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 38

nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje

pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo

aukščiau už dešinę (23 pav.).

23 pav. UVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

70.00%

80.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

Simetriška Dešinė aukščiau už kairę

Kairė aukščiau už dešinę

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.


40

Įvertinus UVKD simetriją fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,

rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai neaktyvių moterų UVKD

simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp

UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms

(15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.)

turėjo simetriją tarp PAKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę

ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 10

moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo

aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 38

nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje

pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo

aukščiau už dešinę (24 pav.).

24 pav. UVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais 20, 26, 32

ir 38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus sėdimųjų gumburų aukštį fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1(3); p=0.801). Fiziškai aktyvių

moterų sėdimųjų gumburų simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.)

turėjo vienodą aukštį tarp sėdimųjų gumburų, 6 moterims (31,6 proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje

pusėje buvo aukščiau už esantį kairėje ir 1 tiriamajai (5,7 proc.) sėdynkaulio gumburas kairėje pusėje

buvo aukščiau už dešinį. 26 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo vienodą aukštį tarp

sėdynkaulio gumburų, 6 moterims (31,6 proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.


41

už kairę ir 1 tiriamajai (5,7 proc.) sėdynkaulis kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. 32 nėštumo

savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo vienodą aukštį tarp sėdynkaulių gumburų, 7 moterims (36,9

proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.)

sėdynkaulio gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6

proc.) turėjo vienodą aukštį tarp sėdynkaulio gumburų, 7 moterims (36,9 proc.) sėdynkaulio

gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairįjį ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.) sėdynkaulio

gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį (25 pav.).

25 pav. Sėdimųjų gumburų simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais

20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus sėdimųjų gumburų aukštį fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai neaktyvių

moterų sėdimųjų gumburų simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.)

turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje

pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo

aukščiau už dešinį. 26 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų

gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4

tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. 32 nėštumo

savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.)

sėdimasis gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis

gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo

simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje pusėje

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

70.00%

20 sav. 24 sav. 32 sav. 38 sav.


42

buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo

aukščiau už dešinį (26 pav.).

26 pav. Sėdimųjų gumburų simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų


Įvertinus gaktinės sąvaržos simetriškumą fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38

nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1.3(3); p=0,733). Fiziškai

aktyvių moterų gaktinės sąvaržos simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 13 moterų (68,4

proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 4 moterims (21 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo

aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10,5 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau už

dešinę. 26 nėštumo savaitę 13 moterų (68,4 proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 4 moterims (21 proc.)

gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10,5 proc.) gaktinė sąvarža

kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo vienodą

simetriškumą, 5 moterims (26,3 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2

tiriamosioms (10,5 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo

savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 5 moterims (26,3 proc.) gaktinė sąvarža

dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10,5 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje

fiziškai aktyvioms moterims buvo aukščiau už dešinę (27 pav.).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.


43

27 pav. Gaktinės sąvaržos simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais


Įvertinus gaktinės sąvaržos simetriškumą fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38

nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 3(3); p=0,392). Fiziškai

aktyvių moterų gaktinės sąvaržos simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 8 moterys (53,3

proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 4 moterims (26,7 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo

aukščiau lyginant su kaire ir 3 tiriamosioms (20 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau

už dešinę. 26 nėštumo savaitę 8 moterims ( 53,3 proc.) buvo nustatytas simetriškumas tarp abiejų

pusių, 4 moterims (26,7 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo aukščiau lyginant su kaire puse

ir 3 tiriamosioms (20 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo

savaitę 8 moterys (53,3 proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 4 moterims (26,7 proc.) gaktinė sąvarža

dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje

buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 8 moterys (53,3 proc.) turėjo vienodą simetriškumą,

4 moterims (26,7 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20

proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę (28 pav.).

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

70.00%

80.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.


44

28 pav. Gaktinės sąvaržos simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais


3.5 Sąsajos tarp dubens asimetrijos, statinės pusiausvyros ir kūno masės

Įvertinus dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 20, 26, 32 ir 38 nėštumo

savaitėmis, buvo ieškoma sąsajų tarp jų.

Įvertinus dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 20 nėštumo savaitę fiziškai

aktyvioms moterims, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Kūno masė

koreliuoja su užpakalinių viršutinių klubakaulių dyglių aukščiu (p<0,05; r=0,470); su vaizdinio pločiu

(p<0,05; r= -0,459). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja su vaizdiniu nuokrypiu sagitalioje

plokštumoje (p<0,05; r= - 0,562); vidutiniu judėjimo greičiu frontalioje plokštumoje (p<0,05;

r=0,667).

2 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas

fiziškai aktyvioms moterims 20 nėštumo savaitę

Svoris Sėdimųjų gumburų

aukštis

Svoris 1 0,139

UVKD 0,470* 0,147

Vaizdinio plotis -0,459* -0,126

Vidutinis

nuokrypis

-0,247 -0,562*

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

20sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.


45

sagitalioje

plokštumoje

Vidutinis

judėjimos greitis

frontalioje

plokštumoje

-0,095 0,667*

Sėdimųjų gumburų

aukštis

0,139 1

* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)

Fiziškai neaktyvių moterų grupėje buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05).

Svoris koreliuoja su klubakaulių skiauterių lygiu (p<0,05; r=-0,708); vidutiniu judėjimo greičiu

sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r= -0,677). Priekiniai viršutiniai klubakaulių dygliai koreliuoja su

klubakaulių skiauterių aukščiu (p<0,05; r=0,572); sėdimųjų gumburų aukščiu (p<0,05; r=0,672).

Užpakaliniai viršutiniai klubakaulių dygliai koreliuoja su klubakaulių skiauterių lygiu (p<0,05;

r=0,686). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja su klubakaulių skiauterių aukščiu (p<0,05; r=0,598);

priekiniais užpakaliniais klubakaulių dygliais (p<0,05; r=0,750); gaktinės sąvaržos simetriškumu

(p<0,05; r=0,609). Gaktinės sąvaržos simetriškumas koreliuoja su klubakaulių skiauterių lygiu

(p<0,05; r=0,595); priekiniais viršutiniais klubakaulių dygliais (p<0,05; r=0,645). Vaizdinio plotis

koreliuoja su klubakaulių skiauterių lygiu (p<0,05; r=0,515); vaizdinio ilgiu (p<0,05; r=0,579);.

Vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje koreliuoja su vaizdinio pločiu (p<0,05; r=0,625).


fiziškai neaktyvioms moterims 20 nėštumo savaitę

Svoris PVKD UVKD Sėdimųjų

gumburų

aukštis

Gaktinės

sąvaržos

simetrija

Vaizdin

is plotis

Vaizdinis

nuokrypis

sagitalioje

plokštum

oje

Svoris 1 -0,230 -0,488 -0,300 -0,432 -0,455 0,202

KSL -0,708** 0,572* 0,686** 0,598* 0,595* 0,515* 0,039

PVKD -0,230 1 0,406 0,672* 0,645** 0,148 -0,667*

UVKD -0,488 0,406 1 0,750** 0,373 0,283 -0,115

46

Sėdimųjų

gumburų

aukštis

-0,300 0,672** 0,750* 1 0,609* 0,052 -0,076

Gaktinės

sąvaržos

simetrija

-0,432 0,645* 0,373 0,609* 1 0,262 0,064

Vidutinis

judėjimo

greitis

sagitalioje

plokštumo

je

-0,677** -0,066 -0,127 -0,076 0,064 0,625* 1

Vaizdinis

ilgis

0,131 0,131 0,036 0,333 0,383 -0,579* -0,059

Vaizdinis

plotis

-0,455 0,515* 0,148 0,283 0,052 1 0,625*


Analizuojant dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 26 nėštumo savaitę

fiziškai aktyvioms moterims, buvo gautos statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05). Sėdimųjų

gumburų aukštis koreliuoja su vidutiniu judėjimo greičiu frontalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,492).



Sėdimųjų gumburų aukštis

Vidutinis judėjimo greitis

frontalioje plokštumoje

0,492*


Vertinant dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 26 nėštumo savaitę fiziškai

neaktyvioms moterims, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Koreliacija buvo

gauta tarp kūno masės ir klubakaulių skiauterių lygio (p<0,05; r=-0,793); kūno masės bei užpakalinių

viršutinių klubakaulio dyglių aukščio (p<0,05; r=-0,543); kūno masės ir vaizdinio nuokrypio greičio

47

sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=-0,566). Priekinių viršutinių klubakaulio dyglių aukščio ir

klubakaulio skiauterių lygio (p<0,05; r=0,572); sėdimųjų gumburų aukščio (p<0,05; r=0,672).

Užpakaliniai viršutiniai klubakaulio dygliai koreliuoja svoriu (p<0,05; r=-0,543); klubakaulio

skiauterių lygiu (p<0,05; r=0,686); sėdimųjų gumburų aukščiu (p<0,05; r=0,750); gaktinės sąvaržos

simetriškumu (p<0,05; r=0,567). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja su klubakaulio skiauterių

aukščiu (p<0,05; r=0,598); užpakaliniais viršutiniais klubakaulio dygliais (p<0,05; r=0,750); gaktinės

sąvaržos simetrija (p<0,05; r=0,609). Gaktinė sąvaržos simetrija koreliuoja su klubakaulių skiauterių

lygiu (p<0,05; r=0,595); priekiniais viršutiniais klubakaulio dyglių aukščiu (p<0,05; r=0,645).



Svoris PVKD UVKD SGA GSS

Svoris 1 -0,298 -0,543* -0,370 -0,454

Klubakaulių

skiauterių lygis

-0,793** 0,572* 0,686* 0,598* 0,595*

PVKD -0,298 1 0,406 0,672* 0,645**

UVKD -0,543* 0,406 1 0,750** 0,295

SGA -0,370 0,672** 0,750** 1 0,579*

GSS -0,454 0,567* 0,295 0,579* 1

Vaizdinis

nuokrypis greitis

sagitalioje

plokštumoje

-0,566* 0,313 0,414 0,375 0,455


Vertinant fiziškai aktyvių moterų dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 32

nėštumo savaitę, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Koreliacija buvo gauta

tarp priekinių viršutinių klubakaulio dyglių aukščio ir užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių

aukščio (p<0,05; r=0,462).

48



Priekinių viršutiniu klubakaulio

dyglių aukštis

Užpakalinių viršutinių klubakaulio

dyglių aukštis

0,462*


Fiziškai neaktyvių moterų įvertinus dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę

32 nėštumo savaitę, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Svoris koreliuoja su

klubakaulių skiauterių lygiu (p<0,05; r=-0,533); užpakalinių viršutinių klubakaulių dyglių aukščiu

(p<0,05; r=-0,549); vidutiniu judėjimo greičiu sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=-0,782).

Klubakaulių skiauterių lygis koreliuoja su priekiniais viršutiniais klubakaulio dygliais (p<0,05;

r=0,790); užpakaliniais viršutiniais klubakaulių dygliais (p<0,05; r=0,790); sėdimųjų gumburų

aukščiu (p<0,05; r=0,802); vidutiniu nuokrypiu frontalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,540).

Viršutiniai klubakaulio dygliai koreliuoja su sėdimųjų gumburų aukščiu (p<0,05; r=0,609); gaktinės

sąvaržos simetriškumu (p<0,05; r=0,609). Užpakaliniai viršutiniai klubakaulio dygliai koreliuoja su

sėdimųjų gumburų aukščiu (p<0,05; r=0,750). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja su gaktine

sąvarža (p<0,05; r=0,579).



Svoris Klubakaulių

skiauterių

lygis

PVKD UVKD Sėdimųjų

gumburų

aukštis

Svoris 1 -0,533** -0,269 -0,549* -0,312

Klubakaulių

skiauterių lygis

-0,533** 1 0,790* 0,790* 0,802*

PVKD -0,269 0,790** 1 0,400 0,750*

UVKD -0,549* 0,790** 0,400

1 0,750*

49

Sėdimųjų

gumburų aukštis

-0,312 0,802** 0,750** 0,750** 1

Gaktinės sąvaržos

simetrija

-0,380 0,429 0,669** 0,295 0,579*

Vidutinis

nuokrypis

frontalioje

plokštumoje

-0,421 0,540* 0,365 0,506 0,355

Vidutinis

judėjimo greitis

sagitalioje

plokštumoje

-0,782** 0,222 0,118 0,164 -0,08


Vertinant fiziškai aktyvių moterų dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 38

nėštumo savaitę, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Koreliacija buvo gauta

tarp užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių ir priekinių viršutinių klubakaulio dyglių aukščio

(p<0,05; r=0,462); vidutinio nuokrypio sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,525). Koreliacija buvo

aptikta tarp priekinių viršutinių klubakaulio dyglių ir vidutinio judėjimo greičio frontalioje

plokštumoje (p<0,05; r=0,574). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliavo su vidutiniu nuokrypiu

sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,518).



Užpakaliniai

viršutiniai klubakaulio

dygliai

Priekiniai viršutiniai

klubakaulio dygliai

Sėdimųjų gumburų

aukštis

Priekiniai viršutiniai

klubakaulio dygliai

0,462* 1 0,217

Vidutinis nuokrypis

sagitalioje

plokštumoje

0,525* 0,248 0,518*

Vidutinis judėjimo

greitis frontalioje

plokštumoje

-0,235 0,574* 0,101


50

Vertinant fiziškai neaktyvių tiriamųjų dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę

38 nėštumo savaitę, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Koreliacija buvo

gauta tarp svorio ir vidutinio judėjimo greičio sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=-0,670*); tarp

klubakaulių skiauterių lygio ir priekinių viršutinių klubakaulio dyglių (p<0,05; r=0,790*);

užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių (p<0,05; r=0,790*); sėdimųjų gumburų aukščio (p<0,05;

r=0,802*); vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,558*). Koreliacija rasta tarp

priekinių viršutinių klubakaulio dyglių ir sėdimųjų gumburių aukščio (p<0,05; r=0,750*); gaktinės

sąvaržos (p<0,05; r=0,669*); vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,657*). Tarp

užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių aukščio rasta koreliacija kartu su sėdimųjų gumburų

aukščiu (p<0,05; r=0,750*). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja kartu su gaktine sąvarža (p<0,05;

r=0,579*). Vaizdinis plotis koreliuoja su vidutiniu nuokrypiu frontalioje plokštumoje (p<0,05;

r=0,683*).



Svoris KSL PVKD UVKD SGA Vaizdinio plotis

PVKD -0,249 0,790* 1 0,400 0,750* 0,296

UVKD -0,249 0,790* 0,400 1 0,750* 0,157

SGA -0,286 0,802* 0,750* 0,750* 1 -0,010

GSS -0,463 0,429 0,669* 0,295 0,579* 0,085

Vidutinis

nuokrypis

frontalioje

plokštumoje

-0,316 0,558* 0,657* 0,216 0,300 0,683*

Vidutinis

judėjimo

greitis

sagitalioje

plokštumoje

-0,670* 0,288 0,089 0,278 -0,008 0,512


51

REZULTATŲ APTARIMAS

Iš biomechaninės pusės, nėščiosios kūnas daugiausiai keičiasi sagitalinėje plokštumoje (3).

Moters kūne, nėštumo metu, įvyksta daug anatominių, fiziologinių ir hormoninių pakitimų, kurie turi

įtakos griaučių – raumenų sistemos nepageidautiniems reiškiniams. Norint išlaikyti kuo geresnį kūno

stabilumą nėštumo metu, gali būti sudėtinga užduotis.

Nepaisant gyvenimo būdo, moters kūnas keičiasi ir paskutinį nėštumo trimestrą būna

sumažėjęs stabilumas. Vienų autorių atliktame tyrime, kurio tikslas buvo įvertinti kūno stabilumo

išlaikymą nėštumo metu pagal stabilogramą, pastebėjo, kad statinė kūno laikysena pablogėja tuomet,

kai yra sumažintas atraminis plotas ar užmerktos akys (51).

Sutikdami su kitais autoriais (52), kurie analizavo nėščiosios pėdos padėtį ir statinį stabilumą

trimis nėštumo trimestrais, nustatė satistiškai reikšmingą stabilumo sumažėjimą trečiajame nėštumo

trimestre, kuris yra susijęs su dubens judesių pasikeitimais nėštumo laikotarpiu. Sutikdami su autoriai

galime patvirtinti, kad statinis stabilumas sumažėja didėjant nėštumo savaitėmis.

Vienų autorių (53) atliktame tyrime, kurio metu buvo tirta statinė pusiausvyra antrame ir

trečiame nėštumo trimestre nustatė, kad stabilumas labiau suprastėja trečiajame nėštumo trimestre,

negu antrajame. Tai galima pagrįsti tuo, jog moteris priauga papildomo svorio, bei padidėjęs nėštumo

pilvas pakeičia kūno laikyseną, pasikeičia ir kūno svorio centras, reikalinnga didesnė kūno atrama.

Berdzik (54) savo tyrime vertino ar moterys, kurios yra fiziškai aktyvios nėštumo metu ir po

nėštumo, turi geresnį statinį stabilumą lyginant su fiziškai neaktyviomis. Testuojamos buvo 34 – 39

nėštumo savaitę ir 6 – 10 savaičių po gimdymo moterys. Gauti rezultatai nebuvo statistiškai

reikšmingi tarp fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų.

Kad rezultatai gavosi panašūs tiek tarp fiziškai aktyvių, tiek tarp fiziškai neaktyvių nėščiųjų,

autoriai pagrindė tuo, jog buvo mažos žmonių imtys abiejose grupėse (n=45). Mūsų tyrime gauti

rezultatai buvo statistiškai reikšmingi, tačiau tai galime pagrįsti tuo, jog testavimai prasidėjo

antrajame trimestre ir buvo testuojama keturis kartus kas šešias savaites (20, 26, 32 ir 38 sav).

Nėštumo metu ir po gimdymo pastebimi reikšmingi pokyčiai moterų kūne. Labiausiai

išsiskiria savaitėmis didėjantis nėščiosios pilvas ir augantis svoris ne tik pilvo regione, bet ir visame

kūne. Gali atsirasti ir raumens ar kaulų asimetrijų, ypač dubens srityje.

Viena iš pagrindinių dubens kaulų funkcijų nėštumo metu yra optimalus kūno svorio

paskirstymas, išlaikymas ir kūno masės centro pasikeitimo prisitaikymas. Šios funkcijos dar

svarbesnės, nes per 40 nėštumo savaičių moteris priauga daugiau nei 10 kg. Taigi, šios funkcijos

reikalauja, kad dubens asimetrija būtų kuo mažesnė (55).

52

Autoriai savo tyrime stebėjo pokyčius, kurie atsiranda dubens srityje nėštumo metu ir pirmą

mėnesį po gimdymo. Tyrimo rezultatai parodė, jog dubens asimetrija nėštumo metu ir pirmą mėnesį

po gimdymo, statistiškai reikšmingai nepakito. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su autorių ir galime

pridėti, jog asimetrijos požymiai yra matomi nėštumo metu, tačiau statistiškai reikšminga nebuvo.

Nėščiosios organizmas prisitaiko prie vykstančių natūralių fiziologinių pokyčių, o išoriniai

veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos, sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali ir

netaisyklinga moters mityba, žalingi įpročiai, gali stipriai pakoreguoti vaisiaus raidą nepageidaujama

linkme (31).

Autorių atliktame tyrime, kurio metu buvo stebima nėščiųjų besikeičianti laikysena kartu su

svorio augimu, nustatė, kad svoris didėja visais trimis nėštumo trimestrais. Didėjanti gimda, joje

augantis vaisius, padidėjusios krūtys, padidėjęs kraujo tūris, vandens susilaikymas organizme, yra

pagrindinės svorio padidėjimo nėštumo metu priežastys.

Vidutiniškai moteris priauga 11 kg viso nėštumo metu, tačiau tik nedidelė dalis moterų

priauga rekomenduojamą kiekį (2). Mūsų tyrime gauti rezultatai apie kūno svorio pasikeitimą nuo 20

nėštumo iki pat 38 nėštumo savaitės, matuojant svorį kas 6 savaites, statistiškai reikšmingai pakito ir

galime sutikti su kitų autorių atliktais tyrimais apie kūno svorio augimą.

53

IŠVADOS

1. Statinė pusiausvyra, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji užsiima fizine veikla ar ne, 20, 26, 32 ir 38

nėštumo savaitėmis pablogėjo.

2. Kūno masės svoris, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji yra fiziškai aktyvi ar ne, 20, 26, 32 ir 38

nėštumo savaitėmis padidėjo.

3. Dubens simetriškumas tiek fiziškai aktyvioms, tiek fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38

nėštumo savaitėmis nekito.

4. Įvertinus sąsajas tarp statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės fiziškai aktyvioms ir

neaktyvioms moterims buvo gauti vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai.

54

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Remiantis mūsų atliktu darbu, rekomenduojame lavinti statinę pusiausvyrą viso nėštumo metu.

2. Siekiant nepriaugti nepageidaujamo svorio nėštumo metu, rekomenduojama užsiimti reguliaria

fizine veikla pagal nustatytas esamas rekomendacijas viso nėštumo metu.

55

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

1. Nasvytytė Eglė, lekt. Dr. Zachovajevienė Brigita. Statinės pusiausvyros kaita fiziškai aktyvioms ir

neaktyvioms moterims nėštumo metu. LSMU Slaugos fakulteto ir LSMU Studentų mokslinės

draugijos organizuota konferencija „Slaugos ir reabilitacijos teorija bei praktika 2018”. Kaunas, 2018

m. gruodžio 06 d. (2 priedas).

56

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Janušonienė L, Bacevičienė R. Kineziterapijos pagrindai akušerijoje. Panevėžys: Ciklonas; 2006.

76 p.

2. Moccellin AS, Nora F, Costa P, Driusso P. Static postural control assessment during pregnancy.

BJMB. 2015;9(1):1 – 9 p. Available from:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4460040/

3. Opala – Berdzik A, Blaszczyk JW, Blacik B, Cieslinska – Swider J, Swider D, Sobota G et al.

Static postural stability in women during and after pregnancy: a prospective longitudinal study. PLoS

One. 2015 Jun 10(6). Available from:


4. Vardi S, Hellerstein D, Gilleard W, Dunsky A. Standing postural control during twin pregnancy:

case study. Int J Clin Case Stud. 2017;3 119 p. Availabe from:

https://www.researchgate.net/publication/320195785_Standing_Postural_Control_during_Twin_Pr

egnancy_Case_Study

5. Morino S, Ishihara M, Umezaki F, Hatanaka H, Yamashita M, Kawabe R. et al. The effect of pelvic

belt use on pelvic aligment during and after pregnancy: a prospective longitudinal cohort study. BMC

Pregnancy and Childbirth. 2019, 19:305 2 p. Available from:

https://bmcpregnancychildbirth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12884-019-2457-6

6. Pitman A. Pregnancy and postpartum: a guide for singers. Arizona state university, 2013.

7. Bergmark A. Stability of the lumbar spine. A study in mechanical engineering. Acta Orthop Scand

Suppl. 1989; 230: 1-54. Availabe from:

https://scata.wildapricot.org/resources/Documents/symposium/2018/ebp_preconfrence/Bergmark_1

989_Stability_Spine_Enineering.pdf

8. O’Sullivan, PB. Diagnosis and classification of chronic low backpain disorders: Maladaptive

movement and motor control impairments as underlying mechanism. Manual Therapy, 2005; 10, 242-

255.

9. S. Kesikburun, Ü. Güzelküçük, U. Fidan, Y. Demir, A. Ergün, A. Kenan Tan. Musculoskeletal

pain and symptoms in pregnancy: a descriptive study. Ther Adv Musculoskel Dis. 2018, Vol. 10(12)

229–234. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6262502/

10. Dehghan F., Haerian B. S., Muniandy S., Yusof A., Dragoo J.L. , Salleh N. The effect of relaxin

on the musculoskeletal system. Scand J Med Sci Sports. 2013; 24(4) 220 – 229 p. Available from:




https://www.researchgate.net/publication/320195785_Standing_Postural_Control_during_Twin_Pregnancy_Case_Study


https://bmcpregnancychildbirth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12884-019-2457-6

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2658468


https://scata.wildapricot.org/resources/Documents/symposium/2018/ebp_preconfrence/Bergmark_1989_Stability_Spine_Enineering.pdf

https://scata.wildapricot.org/resources/Documents/symposium/2018/ebp_preconfrence/Bergmark_1989_Stability_Spine_Enineering.pdf



57

11. Anselmo DS, Love E, Tango DN, Robinson L. Musculoskeletal Effects of Pregnancy on the

Lower Extremity. J Am Podiatr Med Assoc. 2017; 107(1):60-64 p. Availabe from:

https://www.japmaonline.org/doi/10.7547/15-061?url_ver=Z39.88

2003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed

12. Franjiv S. The Physiological changes during pregnancy. Int J Reprod Med Sex Health. 2019 1:

45 – 51 p. Available from: https://www.raftpubs.com/ijrmsh-reproductive-medicine-and-sexual-

health/articles/ijrmsh_raft1006.php

13. Dehghan F, Haerian S, Muniandy S, Yusof A, Dragoo L, Salleh N. The effect of relaxin on the

musculoskeletal system. Scand J Med Sci Sports. 2014; 24(4): 220-229 p. Available from:


14. Irion M. J., Irion L. G. Women‘s health in physical therapy. Edited by Lippincott Williams &

Wilkins. Philadelphia; 2010.

15. Ribeiro P, João Amando M, Neves Sacco C. Static and dynamic biomechanical adaptations of the

lower limbs and gait pattern changes during pregnancy. Women's Health; 2013: 9(1) 99–108 p.

Available from:

https://journals.sagepub.com/doi/full/10.2217/WHE.12.59

16. Drąsutienė GS, Tutkuvienė J, Zakarevičienė J, Ramašauskaitė D, Kasilovskienė Z, Laužikienė D

et al. Nėščiųjų antropometrinių rodiklių, medžiagų apykaitos ir naujagimių fizinės būklės pokyčiai

per pastaruosius dešimtmečius. Medicina. 2007; 43(1): 10-26 p.

17. Gharib MNE, Aglan DA. Changes in skeletal system during pregnancy. Int Gyn & Women’s

Health; 2018. 121-123 p. Available from:

https://lupinepublishers.com/gynecology-women-health-journal/pdf/IGWHC.MS.ID.000127.pdf

18. Janušonienė, L., Bacevičienė R. Kineziterapijos pagrindai akušerijoje. Panevėžys, 2007.

19. Liu H, Li J, Xia W, Zhang B, Peng Y, Li Y et al. Blood pressure changes during pregnancy in

relation to urinary paraben, triclosan and benzophenone concentration: A repeated measures study.

Environ Int. 2018; 185 – 192 p. Available from:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0160412018311966?via%3Dihub

20. Yamaguchi M, Morino S, Nishiguchi Sh, Fukutani N, Tashiro Y, Shirooka H. et al. Comparison

of pelvic alignment among never – pregnant women, pregnant women and postpartum women (pelvic

alignment and pregnancy). J Women’s Health Care. (5) 2016. Available from:

https://www.longdom.org/open-access/comparison-of-pelvic-alignment-among-neverpregnant-

womenpregnant-women-and-postpartum-women-pelvic-alignment-and-pregnancy-2167-0420-

1000294.pdf

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Love%20E%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=28271938

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Tango%20DN%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=28271938

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Robinson%20L%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=28271938


https://www.japmaonline.org/doi/10.7547/15-061?url_ver=Z39.88%202003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed

https://www.japmaonline.org/doi/10.7547/15-061?url_ver=Z39.88%202003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed

https://www.raftpubs.com/ijrmsh-reproductive-medicine-and-sexual-health/articles/ijrmsh_raft1006.php

https://www.raftpubs.com/ijrmsh-reproductive-medicine-and-sexual-health/articles/ijrmsh_raft1006.php

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Haerian%20BS%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24283470

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Muniandy%20S%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24283470

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Yusof%20A%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24283470

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Dragoo%20JL%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24283470

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Salleh%20N%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24283470



https://journals.sagepub.com/doi/full/10.2217/WHE.12.59

https://lupinepublishers.com/gynecology-women-health-journal/pdf/IGWHC.MS.ID.000127.pdf

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0160412018311966?via%3Dihub

https://www.longdom.org/open-access/comparison-of-pelvic-alignment-among-neverpregnant-womenpregnant-women-and-postpartum-women-pelvic-alignment-and-pregnancy-2167-0420-1000294.pdf



58

21. Forczek W, Maslon A, Fraczek B, Curylo M, Salamaga M, Suder A. Does the first trimester of

pregnancy induce alterations in the walking pattern? PloS ONE 14(1). Available from:

https://journals.plos.org/plosone/article/file?id=10.1371/journal.pone.0209766&type=printable

22. Azevedo D.C, Santos H, Carneiro L.R, Andrade T.G. Reliability of sagittal pelvic position

assessments in standing, sitting and during hip flexion using palpation meter. J Bodyw Mov Ther.

2013: 18 (2.) 210 – 214 p. Available from:

https://www.bodyworkmovementtherapies.com/article/S1360-8592(13)00117-4/fulltext

23. Kirkeljas Z. Changes in gait and posture as factors of dynamic stability during walking in

pregnancy. Hum Mov Sci. 2018; 58. 315 – 320 p. Available from:

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0167945717307509?via%3Dihub

24. Daneshjoo A., Mokhtar A. H., Rahnama N., Yusof, A. The Effects of Comprehensive Warm-Up

Programs on Proprioception, Static and Dynamic Balance on Male Soccer Players. Plots one 2012;

12 (7). 1 – 10 p. Available from:

https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0051568

25. Rutkauskienė L., Piščalkienė V., Gintilienė M., Zachovajevienė B., Kavaliauskienė A. Vyresnio

amžiaus asmenų pusiausvyros vertinimas naudojant „Sigma balance pad“. Visuomenės sveikata

2012; 22 (5). 52 - 56 p. Available from:

https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/02/342-1278-1-PB.pdf

26. Gribble P, Robinson R, Hertel J, Denegar C. The effects of gender and fatigue on dynamic

postural control. J Sport Rehab 2009 18: p. 240 – 257. Available from:

https://journals.humankinetics.com/view/journals/jsr/18/2/article-p240.xml

27. Juodžabalienė V, Musckus VK. Pusiausvyros, atramos pločio ir regos sistemos tarpusavio

priklausomybė. Specialusis ugdymas. 2006 Nr. 1(14): 94-104 p.

28. Vardi S, Hellerstein D, Gilleard W, Dunsky A. Standing postural control during twin pregnancy:

case study. Int J Clin Case Stud. 2017; 3. 119 p. Available from:

https://www.researchgate.net/publication/320195785_Standing_Postural_Control_during_Twin_Pr

egnancy_Case_Study

29. Branco M, Rocha – Santos R, Vieira F. Biomechanics of gait during pregnancy.

ScientificWorldJournal. 2014. Available from:


30. Skernevičius J. (1997). Sporto treniruotės fiziologija. Vilnius, LTOK.

31. Takeda K, Shimizu K, Imura M. Changes in balance strategy in the third trimester. J Phys Ther

Sci; 2015. 1813 – 1817 p. Available from:


https://journals.plos.org/plosone/article/file?id=10.1371/journal.pone.0209766&type=printable

https://www.bodyworkmovementtherapies.com/article/S1360-8592(13)00117-4/fulltext

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0167945717307509?via%3Dihub

https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0051568

https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/02/342-1278-1-PB.pdf

https://journals.humankinetics.com/view/journals/jsr/18/2/article-p240.xml





59

32. Drąsutis J, Barkus A, Kairienė E, Drąsutienė G, Norvilaitė K, Tutkuvienė J. Nėščiųjų ir jaunų

negimdžiusių moterų krūtų tūrio, kūno dydžio ir pasyviosios masės lyginamasis tyrimas. Acta Med

Litu. 2016; 23(4). 206 – 218 p. Available from:


33. Frankie P. Healthy eating in pregnancy and before. Practice Nurse. 2012 (24): 24-28 p.

34. Dorothy B, JoAnne M, Susan G, Marcia H, Jean M. Perceived weight gain, risk,

and nutrition in pregnancy in five racial groups. Journal of the American Academy of Nurse

Practitioners. 2012; 1(24): 2-42 p. Available from:

https://www.academia.edu/16909291/Perceived_weight_gain_risk_and_nutrition_in_pregnancy_in

_five_racial_groups

35. Rasmussen M, Yaktine L. Weight gain during pregnancy: reexamining the guidelines.

Washington, DC: The National Academies Press: 2009. Available from:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK32813/

36. O’Reilly JR, Reynolds RM. The Risk of Maternal Obesity to the Long-term Health of the

Offspring. Clin Endocrinol. 2013; 78(1). p. 9-16. Available from:

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/cen.12055

37. Sprague BL, Gangnon RE, Hampton JM, Egan KM, Titus LJ, Kerlikowske K., et al. Variation in

breast cancer-risk factor associations by method of detection: results from a series of case-control

studies. Am J Epidemiol. 2015; 181(12). 956 – 969 p. Available from:


38. Willcox JC, Ball K, Campbell KJ, Crawford DA, Wilkinson SA. Correlates of pregnant women’s

gestational weight gain knowledge. Midwifery; 2017. 32 – 39 p. Available from:

https://www.midwiferyjournal.com/article/S0266-6138(16)30144-9/fulltext

39. Joy E, Mottola MF, Chambliss H. Integrating exercise is medicine into the care of pregnant

women. Curr Sports Med Rep. 2013; 12(4). 245–247 p. Availabe from:

https://insights.ovid.com/pubmed?pmid=23851412

40. Dudonienė V, Vaškevičiūtė R, Kesminas R. Fizinio aktyvumo poveikis nėščiųjų gyvenimo

kokybei. Žurnalas Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. 2012; Nr 2(7). 2029-

3194 p. Available from:

https://www.lsu.lt/wpcontent/uploads/2018/01/reabilitacijos_mokslai__a4_2012__27_2012_04_15.

pdf

41. Krans EE, Gearhart JG, Dubbert PM. Pregnant women’s beliefs and influences regarding exercise

during pregnancy. J Miss State Med Assoc. 2005; 46(3). p. 67–73. Available from:



https://www.academia.edu/16909291/Perceived_weight_gain_risk_and_nutrition_in_pregnancy_in_five_racial_groups

https://www.academia.edu/16909291/Perceived_weight_gain_risk_and_nutrition_in_pregnancy_in_five_racial_groups

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK32813/

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/cen.12055


https://www.midwiferyjournal.com/article/S0266-6138(16)30144-9/fulltext

https://insights.ovid.com/pubmed?pmid=23851412

https://www.lsu.lt/wpcontent/uploads/2018/01/reabilitacijos_mokslai__a4_2012__27_2012_04_15.pdf

https://www.lsu.lt/wpcontent/uploads/2018/01/reabilitacijos_mokslai__a4_2012__27_2012_04_15.pdf


60

42. Savvaki D, Taousani E, Goulis DG, Tsirou E, Voziki E, Douda H, Nikolettos N. Tokmakidis SP.

Guidelines for exercise during normal pregnancy and gestational diabetes: a review of international

recommendations. Hormones (Athens). 2018; 17(4). 521-529 p. Available from:

https://link.springer.com/article/10.1007/s42000-018-0085-6

43. Joy E, Mottola MF, Chambliss H. Integrating exercise is medicine into the care of pregnant

women. Curr Sports Med Rep. 2013 12; 245–247 p. Available from: https://journals.lww.com/acsm-

csmr/fulltext/2013/07000/Integrating_Exercise_Is_Medicine__into_the_Care_of.11.aspx

44. Exercise guidelines in pregnancy: new perspectives. Sports Med. 2011 1 ;41(5): 345 – 360 p.

Available from:

https://link.springer.com/article/10.2165%2F11583930-000000000-00000

45. Bauer PW, Broman CL, Pivarnik JM. Exercise and pregnancy knowledge among healthcare

providers. J Womens Health 2010. 19; 335–341 p. Available from:

https://www.liebertpub.com/doi/full/10.1089/jwh.2008.1295?url_ver=Z39.882003&rfr_id=ori:rid:c

rossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed

46. Kuhrt K, Hezelgrave N, Shennan A. Exercise in pregnancy. The Obstetrician & Gynaecologist.

2015; 17. 281 – 287 p. Available from:

https://obgyn.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/tog.12228

47. Kader M, Shuchana S. Physical activity and exercise during pregnancy. European Journal of

Physiotherapy. 2014; 16: 2 – 9 p. Available from:

https://www.researchgate.net/publication/259850263_Physical_activity_and_exercise_during_preg

nancy

48. Barakat R, Pelaez M, Cordero Y, Perales M, Lopez C, Coteron J, Mottola F. Exercise during

pregnancy protects against hypertension and macrosomia: randomized clinical trial. Am J Obstet

Gynecol. 2016; 214 (5); p. 649. Available from: https://www.ajog.org/article/S0002-9378(15)02479-

5/abstract

49. Holmgren U, Waling K. Inter – examiner reliability of four static palpation tests used for assessing

pelvic dysfunction. Man Ther. 2008 13(1): p. 50 – 56. Available from:

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1356689X06001445?via%3Dihub

50. ACOG Committee Opinion No. 650: Physical activity and exercise during pregnancy and the

postpartum period. Obstet Gynecol. 2015; 126(6): p. 135 – 142. Available from:

https://journals.lww.com/greenjournal/fulltext/2015/12000/Committee_Opinion_No__650__Physic

al_Activity_and.58.aspx

51. Oliveira F, Vieira M, Macedo R, Simpson M, Nadal J. Postural sway changes during pregnancy:

a descriptive study using stabilometry. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2009 147(1): p. 25 – 28.

Available from:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Taousani%20E%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=30511333

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Goulis%20DG%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=30511333

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Tsirou%20E%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=30511333

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Voziki%20E%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=30511333

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Douda%20H%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=30511333

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Nikolettos%20N%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=30511333

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Tokmakidis%20SP%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=30511333


https://link.springer.com/article/10.1007/s42000-018-0085-6

https://journals.lww.com/acsm-csmr/fulltext/2013/07000/Integrating_Exercise_Is_Medicine__into_the_Care_of.11.aspx

https://journals.lww.com/acsm-csmr/fulltext/2013/07000/Integrating_Exercise_Is_Medicine__into_the_Care_of.11.aspx

https://link.springer.com/article/10.2165%2F11583930-000000000-00000

https://www.liebertpub.com/doi/full/10.1089/jwh.2008.1295?url_ver=Z39.882003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed

https://www.liebertpub.com/doi/full/10.1089/jwh.2008.1295?url_ver=Z39.882003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed

https://obgyn.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/tog.12228

https://www.researchgate.net/publication/259850263_Physical_activity_and_exercise_during_pregnancy

https://www.researchgate.net/publication/259850263_Physical_activity_and_exercise_during_pregnancy

https://www.ajog.org/article/S0002-9378(15)02479-5/abstract

https://www.ajog.org/article/S0002-9378(15)02479-5/abstract

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1356689X06001445?via%3Dihub

https://journals.lww.com/greenjournal/fulltext/2015/12000/Committee_Opinion_No__650__Physical_Activity_and.58.aspx

https://journals.lww.com/greenjournal/fulltext/2015/12000/Committee_Opinion_No__650__Physical_Activity_and.58.aspx

61

https://www.ejog.org/article/S0301-2115(09)00433-3/fulltext

52. Jang J, Hsiao T, Hsiao-Wecksler T. Balance (perceived and actual) and preferred stance width

during pregnancy. Clin Biomech. 2008 23(4): p. 468 – 478. Available from:

https://www.clinbiomech.com/article/S0268-0033(07)00266-5/fulltext

53. Fayiz F.El-Shamy, Ghait A, Morsy M. Evaluation of postural stability in pregnant women.

BJMMR; 11(10): 2016; 1-5 p. Available from:

http://www.journaljammr.com/index.php/JAMMR/article/download/10091/18076

54. Berdzik A, Bacik B, Markiewicz A, Swider J, Swider D, Sobota G, Blaszczyk J. Comparison of

static postural stability in exercising and non – exercising women during the perinatal period. Med

Sci Monit. 2014; 20. p. 1865 – 1870. Available from:


55. Morino S, Ishihara M, Umezaki F, Hatanaka H, Yamashita M, Aoyama T. Pelvic alignment

changes during the perinatal period. PloS One. 2019; 14(10). Available from:


https://www.ejog.org/article/S0301-2115(09)00433-3/fulltext

https://www.clinbiomech.com/article/S0268-0033(07)00266-5/fulltext

http://www.journaljammr.com/index.php/JAMMR/article/download/10091/18076

