paviršiaus apatinį kraštą tęsiasi šonkauliovaga, sukus costae. Išorėje tarp

gumburėlio ir kūno matyti šonkaulio kampas, angulus costae.

I šonkaulis yra trumpiausias ir plačiausias. Jo kūnas yra horizontalus.

Skiriamas viršutinis ir apatinis paviršiai bei vidinis ir išorinis kraštai. Viršutinia

me paviršiuje yra laiptinis gumburėlis, kurio priekyje yra p o r a k-

tinės venos, o užpakalyje -poraktinės arterijos vagos. Kitų

šonkaulių kūnai pereina į vieną iš vertikalių plokštumų, todėl skiriami viršutiniai ir apatiniai kraštai bei vidiniai ir išoriniai paviršiai. Leidžiantis žemyn, šon

kauliai nuolat siaurėja, o dvi galinės poros yra rudimentinės -jos neturi ryškių

anksčiau aprašytų dalių.

Pirmos septynios šonkaulių poros savo kremzlėmis jungiasi su krūtinkauliu. Iki

yra tikrieji šonkauliai, costae verae. Kitos trys poros šonkaulių

kremzlėmis jungiasi su VII šonkaulio kremzle. Tai yra netikrieji šonkau

liai, costae spuriae. Galinės dvi poros su niekuo nesijungia ir laisvai įsiterpia tarp

pilvo raumenų. Tai yra laisvieji šonkauliai, costae fluctuantes.

Krūtinkaulis, sternum, yra neporinis, plokščias, pailgas, plataus trumpo kardo

formos kaulas. Jį sudaro rankena, manubrium stemi, kūnas, corpus sterni,

ir kardinė ataug a,processusxiphoideus. Viršutiniame rankenos krašte yra

neporinė jungo įlanka, o abipus jos - dvi raktikaulinės įlankos, skirtos sąnariams

arcus costalis

costa Xcosta XIvertebra thoracica XIIvertebra lumbalis I

incisura jugularismanubrium sterniangulus sternicartilago costalisos costalecorpus sternicosta IVart. sternocostalisproc. xiphoideus

art. interchondrales

apertura tho

28 pav. Krūtinės kaulai (iš priekio)

ervialis V

oracica I

incisura clavic

membrana intercostalis

mm. intercostale

mm. intercostale

apersuaugus tikrajai skersinei ataugai su

šonkaulių rudimentu, dėl to vadi

namos šonkauline atauga. Tikroji

skersinė atauga lieka suaugusi už

pakalyje tarsi priedas ir vadinama

priedine atauga.

Kryžkaulis, os sacrum, susidarė

suaugus į vieną kaulą penkiems

kryžmens slanksteliams. Jis yra

pleišto formos, kurio platusis galas

-pamatas- atkreiptas į viršų, o

v i r š ū n ė - į apačią. Priekinis kryž

kaulio paviršius yra įgaubtas ir va

dinamas d u b e n i n i u, nes yra

atkreiptas į dubens ertmę. U ž p a k a-

linispaviršius atitinkamai išgaubtas ir yra šiurkštus dėl daugelio skiauterių,

prie kurių tvirtinasi nugaros raumenys ir dubens raiščiai. Abiejuose kryžkaulio pa

viršiuose yra po keturias poras angų, einančių į kryžkaulio kanalą, canalis

sacralis, kuris yra stuburo kanalo tąsa. Abiejuose kryžkaulio šonuose yra a u s i e s

kaušelio pavidalo sąnarinis paviršius,faciesauricularis, sudarantis

sąnarį su dubens kaulais. Kryžkaulio pamatas yra suaugęs su V juosmens slanks

teliu ir šioje vietoje esanti jungtis yra išsikišusi į priekį. Tai yra kyšulys,promontorium.

Uodegikaulis (stuburgalis), os coccygis, savo pamatu yra suaugęs su kryžkaulio

viršūne. Jį sudaro 3-4 rudimentiniai slanksteliai, kurie apačioje yra labai susiau

rėję, baigiasi smailia, priekyje įgaubta viršūne. Jis yra tolimų mūsų protėvių uode

gos liekana.

4.2.2. Krūtinės kaulai

Krūtinės kaulus, skeleton thoracis, 12 sudaro porų šonkaulių ir krūtinkaulis.Šonkaulis, costa, sudarytas iš kaulinės dalies ir šonkaulio kre

m z 1 ė s, cartilago costalis. Pastarosios griaučių preparate nelieka. Šonkaulis yra

siauras, plokščias, savitai išlinkęs kaulas. Skiriama užpakaliniame gale esanti g a

1 v a, caput costae, ir gumburėlis, tuberculum costae. Tarp jų yra k a k-1 a s,

collum costae. Likusi dalis vadinama kūnu, corpus costae. Pagal kūno vidinio

27 pav. Kryžkaulis (iš užpakalio)

hiatus sacralis

29 pav. KaukolėA - priekinis vaizdas, B - šoninis vaizdas

mosa

oidea

e

veolaris

icum

gomaticussalis ant.

veolaris

italisgomaticus

dale

sutura coronalis

ala majoris ossissphenoidalis

proc. nasalis maxillae

os nasale

os lacrimale

os zygomaticum

maxilla

foramen mentale

os temporale

fissura orbitalis inf.

foramen infraorbitale

concha nasalis media

concha nasalis inf.

foramen mentale

foramen supraorbitale

fissura orbitalis superior

os parietale

4.3. Kaukolė, cranium

Kaukolė yra sudėtinga griaučių dalis. Jos sudėtingumas susijęs su kauko

lėje esančiais smegenimis, akimis, uoslės, virškinimo ir kvėpavimo orga

nais. Ją sudaro veido kaulai, viscerocranium, ir smegeninė, neurocranium.

Smegeninė dalijama į pamatą,basis, skliautą,calvaria, ir kaukolės

ertmę, cavitas cranii.

Veidą sudaro akytkaulis, du viršutiniai ir vienas apatinis žandikauliai, du skruos-

takauliai, du nosikauliai, du ašarikauliai, du gomurikauliai, dvi apatinės nosies

kriauklės ir vienas noragas.

Smegeninę sudaro pakauškaulis, du momenkauliai, kaktikaulis, du smilkinkau-

liai ir pleištakaulis.

Kaukolei skiriamas poliežuvinis kaulas, kuris yra giliai kakle po apatiniu žandi

kauliu. Jis yra įsipynęs į kaklo raumenis ir sudaro atramą liežuviui, ryklei ir ger-

kloms.

Kaukolėje labai ryškiai matyti amžiaus, individualios, lyties ir rasės ypatybės,

todėl ji turi didelę reikšmę antropologijai (mokslui apie žmogų).

4.3.1. Veido kaulai

Akytkaulis, os ethmoidale. Nedidelė jo dalis įeina į smegeninės sudėtį, tačiau jo

didesnė dalis yra nosies ertmės sudėtyje. Akytkaulį sudaro horizontalioje plokštu

moje gulinti akytoji plokštelė, stačioji plokštelė ir du akytkaulio labirintai. Akytoji plokštelė sudaro nedidelę dalį smegeninės pamato, esančio tarp

kaktikaulio akiduobinių dalių kraštų. Stačio j iplokštelė viršutiniu kraštuyra suaugusi su akytąja plokštele ir sudaro dalį nosies ertmės pertvaros. Akyt

kaulio labirintai sudaryti iš mažų tarpusavyje susisiekiančių ertmių -

kaulinių ląstelių. Jos yra išklotos gleivine ir pripildytos oro. Nuo kiekvieno labi

rinto žemyn į nosies ertmę nutįsta po dvi išlenktas kaulines plokšteles. Tai -vir

šutinė ir vidurinė nosies kriauklės, concha nasalis superior et

su raktikauliais. Rankenos ir kūno šonuose yra septynios šonkaulinės įlankos,

skirtos jungtims su šonkaulių kremzlėmis.

Krūtinkaulį dengia tik oda. Jo tankiosios medžiagos sluoksnis yra plonas, todėl

patogu punktuoti čiulpų ertmę ir paimti tirti kaulų čiulpų arba infuzijos būdusuleisti skysčių su vaistais.

116 pav. Kairysis prieširdis ir skilvelis

vožtuvas trukdo kraujui grįžti į skilvelį, nes grįžtantis kraujas pripildo vožtuvė-

lių kišenes, išplečia jas ir susiglaudę jų kraštai uždaro angą.

Kairysis prieširdis, atrium sinistrum. Užima širdies pamato kairiąją pusę. Prieky

je yra į dešinę pusę pasukta kairioji ausytė, auricula sinistra. Prieširdžio

endokardas yra lygus, tik ausytės paviršiuje yra nedaug sukinių raumenų sijų. Tarp

prieširdinėje pertvaroje esantis ovaliosios duobės kontūras neryškus. Užpakalinėje

sienoje yra dažniausiai keturios plaučių venų angos, pro kurias kraujas

grįžta iš plaučių. Prieširdžio apačioje yra kairioji prieširdinė skilvelioanga, ostium atrioventriculare sinistrum, pro kurią kraujas išteka į skilvelį.

Kairysis skilvelis, ventriculus sinister. Jis užima kairiąją užpakalinę širdies pusę.

Skilvelio ertmė yra panaši į kūgį, kurio pamatas yra atkreiptas į viršų. Endokar

das yra nelygus, kaip ir dešiniojo skilvelio, iš mėsinių sijų jame susiformavę du

speniniai raumenys (priekinis ir užpakalinis). Skilvelio viršutinėje sienoje yra

dvi angos. Užpakalyje yra jau minėta kairioji prieširdinė skilvelio anga, priekyje-aortos anga, ostium aortae, pro kurią kraujas išteka iš skilvelio.

Apie kairiąją prieširdinę skilvelio angą yra dviburis vožtuvas, valva

atrioventricularis sinistra seu valva bicuspidalis (mitralis). Jis sudarytas iš dviejų

ventricul

nistrum

atrioventricularis sinistra

horda tendineae

mm. papillares

valva aorta

pasukta nedidelė kišenė, kuri pamato išorėje matoma kaip trikampė dešinio

ji ausytė, auricula dextra. Beveik visas prieširdžio endokardas yra lygus,

išskyrus priekinę sieną ir ausytės paviršių, kuriuose matyti endokardu apklotos

sukinių raumenų, mm. pectinati, sijos. Tarpprieširdinėje pertvaroje yra

ovalioji duobė, fossa ovalis, žyminti buvusią vaisiaus ovaliąją angą, pro

kurią kraujas iš dešiniojo prieširdžio tekėdavo tiesiog į kairįjį. Duobės tarpprie-širdinė pertvara yra daug plonesnė.

Dešiniojo prieširdžio užpakalinėje sienoje yra dvi didelės viršutinės irapatinės tuščiųjų venų ž i o t y s, pro kurias veninis kraujas iš viso kūnogrįžta į širdį. Žemiau ir užpakalyje ovaliosios duobės yra plyšio formos širdies

vainikinioančioatvara, pro kurią suteka veninis kraujas iš širdies sienos.

Minėtų angų srityje vožtuvų nėra, tačiau prieširdžiu sistolės metu kraujas atgal į

venas negrįžta todėl, kad miokardo susitraukimo banga prasideda nuo tų angų ir

pirmiausia jas uždaro. Prieširdžio apačioje yra dešinioji prieširdinė skilvelio anga, ostium atrioventriculare dextrum, pro kurią kraujas išteka į skilvelį.

Dešinysis skilvelis, ventriculus dexter. Tai yra trisienės piramidės formos ert

mė, kuri užima dešiniąją priekinę širdies pusę. Skilvelio endokardas yra nely

gus, nes po juo yra įvairių krypčių miokardo sijos (m ė s i n ė s s i j o s - trabecu-

lae cameae). Priekinėje, užpakalinėje ir vidinėje (tarpskilvelinės pertvaros) sie

nose miokardo sijos sudaro tris speninius raumenis, mm. papiliams,

kurie kūgio formos galais yra pasisukę į skilvelio ertmę.

Skilvelio viršuje į pamatą atkreiptoje sienoje yra dvi angos. Užpakalyje yra

jau minėta dešinioji prieširdinė skilvelio anga, priekyje -plaučių kamie

no anga, ostium truncipulmonalis, pro kurią kraujas išteka į plaučius.

Apie dešiniąją prieširdinę skilvelio angą yra triburis vožtuvas, valva

atrioventricularis dextra seu valva tricuspidalis. Jį sudaro trys endokardo klostės,

vadinamos burėmis. Kiekviena burė, cuspis, yra panaši į trikampę plokštelę.

Jos vienas kraštas yra suaugęs su prieširdinės skilvelio angos kraštu, o laisvieji

kraštai sausgysliniais siūlais, chordae tendineae, jungiasi su speniniais

raumenimis. Skiriamos priekinė,užpakalinė ir pertvarinė burės,

sujungtos su bendravardžiais speniniais raumenimis. TMburis vožtuvas nelei

džia kraujui grįžti iš skilvelio į prieširdį, nes skilvelių susitraukimo metu kraujosrovė bures pakelia aukštyn, ir jos, susiglaudusios laisvaisiais kraštais, aklinai

uždaro angą. Sausgysliniai siūlai neleidžia burėms išvirsti į prieširdį.

Apie plaučių kamieno angą yra plaučių kamieno vožtuvas, valva

trunci pulmonalis. Jį sudaro trys nedidelės kišenės formos endokardo raukšlės -

pusmėnuliniai vožtuvėliai, valvulae semilunares. Plaučių kamieno

184 pav. Sėdimasis ir blauzdinis nervai bei jų inervuojami raumenys

/ n. plantaris lat., m. quadratus plantae^ m. abductor digiti minimi-m. flexor hallucis brevis-m. opponens digiti minimi

v m. flexor digiti minimi breviss mm. lumbricales III et IV^ m. adductor hallucis

^ mm. interossei plantares et dorsales

- n. peroneus communis

į— m. biceps femoris, caput breve

, m. bicepstemoris, caput longum

^ m. gluteus medius

-m. gluteus minimus

, m. tensor fasciae latae

-n.gluteus sup.

-n. gluteus inf.

. m. gluteus maximus

m. gastrocnemius

m. popliteus •^""'

m. soleus-—f

m. tibialis post.^|m, flexor digitorum longus -^\,\

m. flexor hallucis longus

n. plantaris med. -

m. abductor hallucis-m. flexor hallucis brevis-

m. flexor digitorum brevis ^

mm. lumbricales I et I^

/caput med.\j\caput lat•

m. semite ndinosus^^^

m. adductor magnus — v

m. semimembranosus ^ I

n. tibialis

m. plantaris ^ f

m. piriformis^

n. ischiadicus-

Viršutinis sėdmens nervas, r. gluteus superior, sudarytas iš

judinamųjų skaidulų, išeina iš dubens per virškriaušinę angą ir inervuoja vidurinį bei mažąjį sėdmens raumenis ir plačiosios fascijos tempiamąjį raumenį.

Apatinis sėdmens nervas, n. gluteus inferior, taip pat judinamasis,

išeina iš dubens per pokriaušinę angą ir inervuoja didįjį sėdmens raumenį.Gaktos nervas, n. pudendus, yra mišrus, išeina iš mažojo dubens kartu su

apatiniu sėdmens nervu, aplenkia sėdimąjį dyglį ir per mažąją sėdimąją angą patenka į duobę tarp tiesiosios žarnos ir sėdynkaulio. Šioje duobėje gaktos nervas suskyla

į šakas, kurios inervuoja tarpvietės odą, jos raumenis ir išorinius lytinius organus.

Ilgieji kryžmeninio rezginio nervai inervuoja apatinių galūnių

raumenis ir odą. Stambiausias iš jų, kartu stambiausias ir ilgiausias viso kūno

183 pav. Šlauninis, užtvarinis ir bendrasis šeiviniai nervai bei jų inervuojami

raumenys

šiumi. Pervėręs bendravardžiu kanalu vidinį ir išorinį užtvarinius raumenis, nervas

suskyla į šakas, kurios inervuoja šlaunies vidinės grupės raumenis ir odą.

Kiyžmeninis rezginys,placus sacralis. Susidaro susijungus IV-Vjuosmeninių,

visų kryžmeninių ir stuburgalinio nervo priekinėms šakoms. Jis panašus į storą

trikampę plokštelę, gulinčią mažajame dubenyje ant kriaušinio raumens prieki

nio paviršiaus. Plokštelės viršūnė eina plyšio, esančio po kriaušinio raumens

apatiniu kraštu, link ir pereina į sėdimąjį nervą. Iš kryžmens rezginio išeinan

čius nervus galima suskirstyti į trumpuosius ir ilguosius. Trumpiejinervai

inervuoja dubens raumenis ir odą.

s tertius

r hallucis brevis

r digitorum brevis

us profundus

nt.

r digitorum longus

r hallucis longus

r magnus

r brevis

r longus

or ext.

rius

n. peroneus superf

m. peroneus l

m. peroneus b

m. sartorius

m. pectineu

m. rectus fem

m. vastus la

m. vastus inter

m. vastus

n. peroneus communis

n. femor

m. iliacu

m. psoas major