RASA BACEVIIEN

LAURA JANUONIEN

LAURA VALONYT

KINEZITERAPIJA

NTUMO IR POGIMDYVINIU LAIKOTARPIU

Studij knyga

Panevys, 2013

2

Rasa Baceviien, Laura Januonien, Laura Valonyt

Kineziterapija ntumo ir pogimdyviniu laikotarpiu

Studij knyga

Recenzavo:

Asta Valyt, Kauno klinikins ligonins gydytoja akuer-ginekolog

Gintar Ueckien, Lietuvos sveikatos moksl universiteto dstytoja

Mokomoji priemon skiriama kineziterapijos specialybs studentams. iame leidinyje pateikiama ini apie

moters fiziologinius ir anatominius pokyius ntumo metu, apie kineziterapijos priemoni ir metod

taikymo ypatumus akuerijoje. Leidinys parengtas pagal dalyko studij Kineziterapija akuerijoje,

ginekologijoje ir vaik ligose mokymo program

ISBN 978-9955-722-76-2 R.Baceviien, L.Januonien, L.Valonyt

Panevio kolegija, 2013

3

VADAS

Ntumo metu palaipsniui per visus devynis mnesius, moters organizmas patiria daug ir dideli

pasikeitim. Todl po gimdymo reikia nemaai laiko, kad knas grt prie pastojim buvusi bsen.

Dl hormonini ir mechanini veiksni kinta skeleto raumenys, jungiamasis audinys, didja kraujo tris bei

irdies ritmas, auga svoris, kinta laikysena.

iuolaikins moterys danai renkasi ir dirba sunkias fizine ir emocine prasme profesijas, yra fizikai

aktyvios, sportuoja bei usiima kitomis veiklomis, to jos neatsisako net pastojusios. Todl labai svarbu

kineziterapeutui inoti ir gebti vertinti niosios kno pokyius, suteikti moteriai informacij apie

pratimus ir imokyi j taisyklingo atlikimo, kad bt apsaugota mama ir vaisius nuo galim sveikatos

sutrikim. Kineziterapij reikia pradti nuo pirm ntumo dien ir tsti po gimdymo.

Mokomoji priemon skiriama kineziterapijos specialybs studentams. iame leidinyje pateikiama

ini apie moters fiziologinius ir anatominius pokyius ntumo metu, apie kineziterapijos priemoni ir

metod taikymo ypatumus akuerijoje. Leidinys parengtas pagal dalyko studij Kineziterapija akuerijoje,

ginekologijoje ir vaik ligose mokymo program.

Dkojame visiems, padjusiems parengti ir ileisti i mokomj priemon.

Leidinio autors

4

TURINYS

MOTERS ANATOMIJA...................................................................................................................... 6

1. DUBENS ANATOMIJA................................................................................................................ 7

1.1. Dubuo ....................................................................................................................................... 7

1.2. Dubens jungtys ........................................................................................................................ 9

1.3. Pilvo siena ................................................................................................................................ 11

1.4. Dubens dugnas ........................................................................................................................ 14

1.5. Moters lytiniai organai ............................................................................................................ 15

MOGAUS EMBRIOLOGIJA, VAISIAUS RAIDA, NETUMAS ............................................... 21

1. MOGAUS EMBRIOLOGIJA ..................................................................................................... 22

1.1. mogaus embriologijos svoka .............................................................................................. 22

1.2. Kiauinlis ............................................................................................................................... 22

1.3. Spermatozoidas ....................................................................................................................... 23

1.4. Apvaisinimas .......................................................................................................................... 24

1.5. Gemalo vystymasis ................................................................................................................ 25

1.5.1. Segmentacijos, arba skilimo stadija ........................................................................... 25

1.5.2. Antroji gastruliacijos stadija....................................................................................... 26

1.6. Placenta ................................................................................................................................... 28

2. NTUMAS, GIMDYMAS IR VAISIAUS PRIMIMAS ....................................................... 30

2.1. Ntumas (40 savaii nuo apvaisinimo iki gimdymo) ........................................................ 30

2.2. Gimdymas ................................................................................................................................ 35

2.3. Gimdymo padtys ................................................................................................................... 39

FIZINIAI PRATIMAI NETUMO IR POGIMDYVINIU LAIKOTARPIU .................................. 45

1. FIZINIAI PRATIMAI IR PATARIMAI NTUMO METU..................................................... 46

1.1. Nugaros skausm profilaktika ................................................................................................ 52

1.2. Pagrindiniai pratimai ntumo metu ...................................................................................... 58

1.3. Padidintos rizikos veiksniai .................................................................................................... 69

1.4. Atsipalaidavimo technikos..................................................................................................... 76

1.5. Transkutanin elektrin nerv stimuliacija........................................................................... 79

2. PRATIMAI IR PATARIMAI PO GIMDYMO ............................................................................ 82

2.1. Pratimai po natralaus (vaginalinio) gimdymo ..................................................................... 82

2.2. Pratimai po gimdymo su pagalba ........................................................................................... 88

2.3. Pogimdyminiai pratimai ir patarimai po cezario pjvio ....................................................... 89

INFORMACIJOS ALTINI SRAAS ......................................................................................... 93

5

MOTERS ANATOMIJA

6

1. DUBENS ANATOMIJA

1.1. Dubuo

Dubuo kno dalis, kuri susidaro susijungus dubenkauliams, krykauliui, uodegikauliui (r. 1 pav.).

Dubens ertmje yra vidaus organai, o dubens dugn sudaro tarpviets raumenys, isidst tarp sdinkaulio,

gaktikaulio, krykaulio ir uodegikaulio.

1 pav. Dubens kaul jungtys su krykauliu ir stuburu

Susijungdami dubens kaulai sudaro didj ir maj duben. Juos skiria ribin linija einanti nuo

stuburo kyulio, klubakauli lankine linija nueinanti link gaktikauli ak ir usibaigianti virutiniu

svariniu kratu. Didj duben sudaro klubakaulio sparnai, o maj duben sudaro krykaulio ir

uodegikaulio (kurie laikomi rudimentiniais krymeniniais slanksteliais) dubeninis pavirius, sdynkauliai ir

gaktikauliai. Maajame dubenyje yra lapimo psl, tiesioji arna, gimda, kiauintakiai, kiauids.

7

A

B

2 A, B pav. Maojo dubens tiesieji, skersiniai ir striiniai vidiniai matmenys

Moters dubuo, skirtingai nuo vyro yra platesnis, emesnis ir talpesnis. Akuerijoje ypa svarbs yra

maojo dubens matmenys, kuriuos tiksliai imatuoti yra gana sudtinga. Tiksliausiai tai galima padaryti

rentgenologikai. Tarp vidini ir iorini matmen yra ryys, todl rekomenduojama matuoti iorinius

dubens matmenis, pagal kuriuos galima orientuotis apie vidini matmen dydius. Svarbiausi ioriniai

matmenys:

1. Tarpdyglinis atstumas tarp priekini virutini klubini dygli vidutinikai yra 26 cm.

2. Tarpskiauterinis nuotolis didiausias atstumas tarp klubini skiauteri yra apie 29 cm.

3. Tarpgbrinis nuotolis tarp didij launikauli gbri vidurkis yra 32 cm.

4. Iorin jung yra tarp gaktins svaros virutins briaunos ir penktojo juosmens slankstelio keterins

ataugos yra apie 21 cm ilgio.

Maojo dubens vidiniai matmenys (r. 2 pav.):

8

1. Skersinis matmuo tai virutins dubens atvaros plotis, didiausias atstumas skersine aimi tarp dviej

pusi ribini (lankini) linij yra apie 13,5 cm.

2. striinis matmuo ribins linijos atstumas tarp vienos puss krymeninio klubo snario ir kitos puss

klubins gaktos pakylos vidinio paviriaus matmuo yra apie 12,5 cm.

3. Anatomin jung tarp gaktos svaros virutins briaunos ir kyulio svyruoja nuo 11 cm iki 11,5 cm.

4. Tikroji jung arba kitaip dar akuerin jung tai atstumas, tarp svaros vidinio paviriaus ir kyulio

siekia 10,5 - 11,0 cm.

5. striin jung atstumas tarp svaros apatins briaunos ir kyulio (j apytiksliai galima nustatyti pro

makt) yra apie 12 cm.

6. Tiesioji jung atstumas nuo svaros vidinio paviriaus iki I-III krymens slanksteli jungties ir siekia

12,5 cm.

7. Vidurin jung apatins dubens atvaros (ieigos) strlinis matmuo, atstumas nuo svaros apatinio

krato iki stuburgalio virns yra apie 9,5 cm ilgio, taiau gimdant stuburgalis gali atsilenkti, tada i

jung pailgja iki 11,5 cm. Vidurin jung galima imatuoti ir i iors, vien storinio skriestuvo kojyt

priglaudiant prie svaros apatinio krato, o kit prie stuburgalio. Skriestuvo skal danai rodo apie

12 cm. I io skaiiaus atmus 1,5 cm (stuburgalio minktj audini stor) gaunamas apytikslis

vidurins jungs dydis.

Per vis jungi vidur nubr linij, gausime dubens a

1.2. Dubens jungtys

Abu dubenkauliai priekyje jungiasi gaktine svara, kuri sudaro abiej gaktikauli svariniai

paviriai. i jungtis yra pusiau snarys ir beveik nepaslanki. Tarp tarp abiej gaktikauli upildo skaidulin

kremzl, kurios viduje yra svaros plyys pripildytas skysio. Upakalyje dubenkaulis jungiasi su

krykauliu ausiniais snariniais paviriais sudarydami nepaslank plokios formos krymenin klubo

snar, kur tvirtina nuo stuburo iki dubens kaul einantys raiiai (r. 3 pav.):

Priekiniai ir upakaliniai krymeniniai klubo raiiai;

Klubinis juosmens raitis eina nuo klubakaulio skiauters iki juosmens slanksteli;

Krymeninis gumburo raitis;

Krymeninis dyglio raitis jungia krykaulio nugarin paviri su sdynkauli.

9

3 pav. Dubens kaul jungtys

10

1.3. Pilvo siena

Pilvo siena remiasi pilvo ertm ir anatomikai pilv atskiria nuo kit kno dali. Pilvo siena

sudaryta i raumen ir fascij. Iskiriamos priekin, onin ir upakalins sienos dalys bei priekiniai,

oniniai ir upakaliniai pilvo raumenys (r. 4 pav.).

Struktrikai pilvo sien sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: iorinio, vidinio ir vidurinio.

Kraujagysls ir nervai yra tarp svarbiausio ir sudtingiausio vidinio ir vidurinio sluoksni. I iors dengia

pilvo oda, po kuria yra pilvo fascija pavirins krtinins fascijos tsinys. Pilvo ertms sienas i vidaus

ikloja pilvaplv ir po ja esanti vidin pilvo fascija (kitaip dar vadinama skersine fascija), kuri dengia

skersin pilvo raumen.

4 pav. Pilvo raumenys

Baltoji pilvo linija yra standi viesi sausgyslin juostel, kuri tsiasi priekins pilvo sienos vidurine

linija nuo krtinkaulio kardins ataugos iki gaktins svaros. J sudaro kairs ir deins puss abiej

striini ir skersini pilvo raumen susipynusi aponeurozi pluotai (r. 5 pav.). Tarpai tarp baltosios

linijos sausgyslini pluot ntumo metu gali pasidaryti didesni ir silpnesni nei normaliai ir pro juos gali

isiverti vidaus organai.

11

5 pav. Skersinis baltosios linijos pjvis

Baltosios pilvo linijos viduryje yra duobut bamba apgaubta iedu, sudaryt i sausgyslini pluot

ir upildyta riebalais bei jungiamuoju audiniu. Embrioniniu laikotarpiu pro bambos ied eina bambos

virktel.

12

6 pav. Pilvo raumenys

Pilvo raumenims priskiriami iorinis ir vidinis striiniai, skersiniai ir tiesusis pilvo raumenys bei

kvadratinis juosmens raumuo (r. 6 pav.).

Iorinis striinis pilvo raumuo eina striai i viraus ir ono priek ir emyn. Prasideda danteliais

nuo atuoni paskutini onkauli, o upakaliniai pluotai prisitvirtina prie klubakaulio skiauters. Priekyje

ir apaioje raumuo pereina plai ploki sausgysl aponeuroz. is raumuo eina tiesiojo pilvo

raumens makties sienos ir baltosios pilvo linijos sudt. Apatinis jos kratas usisuka, sudarydamas

kirknin rait, kuris praeina tarp priekinio virutinio klubakaulio dyglio ir gaktikaulio gumburlio.

Vidinis striinis pilvo raumuo yra po ioriniu striiniu raumeniu, kurio vduokle isidst pluotai

eina i apaios vir. Prasideda nuo juosmenins nugaros fascijos, klubakaulio skiauters ir kirkninio

raiio ir prisitvirtina prie trij apatini onkauli, o priekyje pereina aponeuroz.

Skersinis pilvo raumuo guli po sitriiniais raumenimis. Prasideda nuo ei apatini onkauli

vidinio paviriaus, juosmenins nugaros fascijos, klubakaulio skiauters ir kirkninio raiio ir skersai

priekyje pereina aponeuroz.

Tiesusis pilvo raumuo prasideda nuo krtinkaulio kardins ataugos ir penkto eto onkauli

kremzli, eina iilgai vidurins linijos ir prisitvirtina prie gaktikaulio. Turi 3 4 horizontalius sausgyslinius

intarpus. Susijungus striini ir skersini pilvo raumen aponeurozms susidaro maktis, kurioje ir yra

tiesusis pilvo raumuo.

13

Kvadratinis juosmens raumuo prasideda nuo klubakaulio skiauters ir prisitvirtina prie dvylikto

onkaulio bei pirm keturi juosmenini slanksteli skersini ataug. Priskiriamas prie upakalins pilvo

sienos sandaros.

1.4. Dubens dugnas

Apatinje liemens dalyje tarpvietje (tai sritis tarp iorini lytini organ ir ieinamosios angos),

kuri sudaro raumenys ir fascijos (r. 7 A ir B pav.), dubens ertmje nuo gaktikaulio iki stuburgalio skersai

einantys raumenys sudaro dubens dugno diafragm, kuri utveria maojo dubens ijim, o visa sritis

vadinama dubens dugnu. Dubens diafragma sudaryta i paviriniame sluoksnyje aplink iang ied

sudaranio neporinio iorinio iangs sutraukiamojo raumens bei giliajame sluoksnyje esanio porinio

iangs keliamojo raumens. Pagrindin dubens dugno keliamj raumen palaiko jungiamasis audinys, o j

nervuoja i juosmens krymens zonos ateinantys nervai. Keliamasis dubens dugno raumuo yra sudtinis

ir sudarytas i:

gaktinio makties raumens,

gaktinio tiesiosios arnos raumens,

gaktinio stuburgalio raumens,

klubinio stuburgalio raumens.

7 A pav. Tarpviets raumenys

14

7 B pav. Tarpviets raumenys

Upakalinei dubens diafragmos sienai priskiriamas stuburgalinis raumuo.

Urogenitalinje diafragmoje yra lapls ir makties angos bei paviriniai ir gilieji raumenys.

Paviriniai raumenys:

bumblinis akytkaulio raumuo i abiej pusi gaubia jim makt ir priekyje prisijungia prie varputs,

o sausgyslmis sipindamas sausgyslin tarpviets centr usibaigia oniniame makties paviriuje.

Susitraukiant iam raumeniui, makties anga siaurja.

Sdimasis akytknio raumuo jungiasi su prieingos puss tuo paiu raumeniu besitsdamas nuo vidinio

sdynkaulio gumburo paviriaus iki varputs akytknio nugarinio paviriaus.

Pavirinis skersinis tarpviets raumuo prasideda sdynkaulio gumburu ir sausgysliniame tarpviets

centre jungiasi su prieingos puss tuo paiu raumeniu.

Dubens dugnas ilaiko normali maojo dubens organ padt bei tarpviets raumenys yra atsakingi

u tutinimosi ir lapinimosi funkcijas.

1.5. Moters lytiniai organai

Moters lytiniai organai yra vidiniai ir ioriniai, kuriuos vienus nuo kit skiria mergysts plv

jungiamojo audinio darinys, turintis vien ar kelias angeles. Pirm kart lytikai santykiaujant ji plyta.

Ioriniams lytiniams (r. 8 pav.) organams priskiriamos didiosios bei maosios lytins lpos,

varput, mergysts plv ir gakta.

15

8 pav. Moters ioriniai lytiniai organai

Gakta vir didij lytini lp prie gaktin svar esantis 2 5 cm storio riebalinis audinys.

Lytikai subrendusios moters gaktos oda tankai apaugusi trumpais plaukais. Plauk augimo virutin riba

bna horizontali.

Didiosios lytins lpos - tai dvi odos raukls, kuriose yra daug riebalinio audinio. Priekyje

didiosios lytins lpos pereina gakt, o upakalyje susijungdamos sudaro upakalin jungt. Didiosios

lytins lpos apriboja lytin ply. J iorinis pavirius apaugs plaukais, o vidinis padengtas plona, rausva ir

drgna oda, panaia gleivin. Didij lytini lp apatiniame tredalyje gilumoje yra makties prieangio

liaukos, kuri latakai atsiveria makties maj lytini lp vidiniame paviriuje. Liauk iskiriamas

specifinio kvapo sekretas suvilgo makties prieang lytikai susijaudinus.

Maosios lytins lpos porins iilgins odos raukls yra tarp didij lytini lp. Priekiniai

maj lp galai apsupa varput, sudarydami apyvarp ir pasaitl. Upakaliniai galai susijungia pasaitliu.

Tarp maj lp yra makties prieangis su iorine lapls anga ir makties anga. Vagoje tarp maj

lytini lp akn ir mergysts plvs atsiveria didij prieangio liauk itekamieji latakai, o maj

makties prieangi liauk gleivinje tarp makties ir iorins lapls ang.

Varput i akytkni sudaryta 2 3 cm vyriko lytinio organo analogo rudimentas. Varput turi

kn, galv ir kojytes, kuriomis prisitvirtina prie gaktikauli apatini ak. Priekyje knas susiaurja ir

baigiasi galva. Varput dengia fascija ir oda, kurioje gausu juntamj nervini galnli bei bdinga

erekcija.

Vidiniams lytiniams moters organams (r. 9 pav.) priskiriamos kiauids, kiauintakiai, gimda bei

maktis.

Kiauid porin lytin liauka, esanti maojo dubens ertmje. Kiauids ilgis apie 2,5 3 cm, plotis

1,5 cm ir apie 1 cm storio. Kiauidje skiriami du galai: virutinis, atsisuks kiauintak ir apatinis,

atsisuks gimd ir sujungtas su ja raiiais. Lygus kiauids pavirius bna tik iki lytinio subrendimo

pradios, vliau brstant ir plytant folikulams paviriuje susidaro randai ir jis tampa gruobltas. Kiauid

16

dengia stambaus jungiamojo audinio kapsul balzganasis dangalas. Jos negaubia pilvaplv, tad plyus

folikului, kiauinlis gali lengvai patekti kiauintak. Kiauids vartai vieta, pro kuri eina j eina

kraujagysls ir nervai. Prie virutinio kiauids galo jungiasi vienas kiauintakio spurgas ir trikampio

formos pilvaplvs raukl, kuri vadinama kiauids pakabinamuoju raiiu. Tarp io raiio lap yra

kiauids kraujagysls ir nervai. Po balzganuoju dangalu yra ievin mediaga, kurioje vystosi moterikos

lytins lstels ir gaminasi lytiniai hormonai (estrogenas ir progesteronas), dl to kiauids nuolat ciklikai

kinta. Lytini lsteli ir lytini hormon gamyb reguliuoja smegen iev, pagumburis ir posmegenin

liauka, kuri skatina lytini lsteli brendim bei priekins ios liaukos dalies gaminamas hormonas

prolaktinas yra atsakingas u indyvi pieno gamyb.

Vidinis erdinis sluoksnis sudarytas i puriojo jungiamojo audinio, kuriame gausu kraujagysli ir

nerv, kurie eina pro vartus. ievinje kiauids dalyje yra gausu folikul bei randami ir geltonkniai.

Subrendusio folikulo plyimas ir kiauinio pasialinimas i kiauids vadinamas ovuliacija.

Subrendusiam folikului plyus, jo sienos sublikta, o ertm usipildo krauju. Kraujo kreulio

vietoje isivysto randas ir jo vietoje vliau susidaro geltonknis, kurio lstels gamina hormon liutein.

Ntumo metu geltonknis auga ir didja, o po gimdymo inyksta savo vietoje suformuodamas rand. Jei

kiauinlis neapvaisinamas, geltonknis bna maas ir greitai sunyksta.

9 pav. Moters vidiniai lytiniai organai

Su ovuliacija glaudiai susijs periodikas kraujavimas i gimdos menstruacija (r. 10 pav.), kuri

prasideda lytikai subrendus ir reguliariai kartojasi iki menopauzs. Menstruacijos kartojasi madaug kas 28

17

dienas ir vidutinikai trunka 4 5 dienas. Ovuliacija kiauidje vyksta madaug tarp dviej menstruacij.

Kiauidje vyksta cikliki pasikeitimai, o kai ovuliacija ir menstruacijos nebevyksta, prasideda menopauz.

10 pav. Kiauid ir folikulo subrendimas, ovuliacija

Kiauintakis porinis organas, kuriuos kiauinlis nuo kiauids patenka gimd. Kiauintakiai yra

maojo dubens ertmje, virutiniame plaiojo gimdos raiio krate. J ilgis apie 10 12 cm. Skersmuo 4

8 cm. Skiriamos trys kiauintakio dalys:

Gimdin dalis, esanti gimdos sienoje;

Ssmauka susiaurjusi dalis;

Ampul it piltuvlis praplatjusi dalis, kurio kratuose yra vairios formos spurgai. Piltuvlio gale yra

iorin kiauintakio anga, o gimd atsiveria vidine kiauintakio anga.

Kiauintakio vidinis gleivinis sluoksnis dengtas virpamuoju epiteliu, o raumenin sien sudaro

iorinis iilginis, vidurinis iedinis ir vidinis iilginis lygij raumen sluoksniai. Raumenims

susitraukiant vyksta peristaltika, kuri padeda apvaisintam kiauinliui judti link gimdos (r. 11 pav.).

Iorinis serozinis sluoksnis dengia kiauintak i viraus ir on.

18

11 pav. Kiauinlio ijimas i kiauids

Gimda neporinis tuiaviduris raumeninis organas, suplotos kriaus formos. Joje i apvaisinto

kiauinlio, patekusio kiauintakiu gimd, vystosi ir auga vaisius. Gimda yra maojo dubens ertmje tarp

lapimo psls ir tiesiosios arnos, sveria apie 50 60 g ir yra 7 9 cm ilgio bei 5 cm ploio. Joje skiriama:

virutin pusapval dalis dugnas;

apaioje susiaurjusi ir pereinanti kaklel didiausia dalis knas;

apatin dalis kaklelis eina makties virutin dal.

Gimdos viduje yra nedidel ertm, kuri frontaliniame pjvyje yra trikampio formos, kurio kampuose

yra kiauintakio angos, o virnje gimdos ertm pereina gimdos kaklelio kanal. Gimdos ertms

perjimas kanal vadinamas ssmauka arba vidinmis gimdos iotimis, o kaklelio kanalo atsivrimas

makt iorinmis gimdos iotimis. Subrendusios moters gimdos du tredalius sudaro knas ir vien

kaklelis. Gimda yra paslanki ir savo padt gali keisti priklausomai nuo maojo dubens organ prisipildymo.

Gimdos siena sudaryta i vidinio gleivinio, vidurinio raumeninio ir iorinio serozinio sluoksni.

Gimdos gleivin dengia vienasluoksnis virpamasis epitelis, kuriame gausu paprast vamzdini liauk, o

pavirinis sluoksnis per menstruacin cikl reguliariai keiiasi, todl vadinamas funkciniu. Nesikeiianti

gleivins dalis vadinama pamatine. Raumeninis sluoksnis sudarytas i lygij raumen, kuri skaidulos

isidsiusios vairiomis kryptimis. Raumeninis dangalas yra storas ir sudaro didiausi gimdos sienos dal.

Gimdos kno raumeninis sluoksnis plondamas pereina kaklel.

Gimdos priekin ir upakalin paviri dengia pilvaplv, po kuria yra daug puriojo jungiamojo

audinio, ir nepaslankiai suaugusi su raumeniniu sluoksniu. Ties ssmauka pilvaplv yra paslanki.

Pilvaplv onini gimdos kno krat nedengia. Gimdos kaklelio vietose, kuri nedengia pilvaplv, yra

19

purusis jungiamasis audinys, kuriame yra kraujagysls, nervai, gimdos raiiai ir lapimtakiai, einantys

lapimo psl. Prie gimd ir u jos yra skaiduliniai raumeniniai raiiai.

Ntumo metu gimda padidja ir suapvalja. Serozinis dangalas isitempia, platusis gimdos raitis

tampa ioriniu gimdos dangalu. Pakinta kiauintaki ir kiauids padtis gimdos atvilgiu. Raumeninis

gimdos dangalas hipertrofuoja, lygij raumen skaidulos pailgja. Gimdai padidjus, suintensyvja jos

kraujo apytaka, isipleia arterij bei ven spindiai, isivysto tankus kapiliar tinklas. Hipertrofuoja

kiauintaki bei makties sienos, pailgja bei sustorja apvalusis gimdos raitis.

Gimus vaisiui ir perrius virktel, placenta atkrinta nuo gimdos sienos ir kartu su virktele bei

vaisiaus dangalais pasialina i gimdos.

20

MOGAUS EMBRIOLOGIJA,

VAISIAUS RAIDA,

NTUMAS

21

1. MOGAUS EMBRIOLOGIJA

1.1. mogaus embriologijos svoka

Mokslas, nagrinjantis mogaus raid nuo uuomazgos iki gimimo, vadinamas mogaus

embriologija. Ji taip pat nagrinja iki gemalin individo raid, mogaus gemalo ir vaisiaus sklaidos

sutrikimus ir j prieastis. mogaus embriologijos inios padeda suprasti, kaip keiiasi lstels, audiniai,

organai ir visas knas nuo dviej lytini lsteli susijungimo momento iki naujagimio ugimimo.

Gemalas (embrionas) - tai organizmas, besivystantis po kiauinlio apvaisinimo. Gemalo laikotarpis

trunka nuo apvaisinimo iki atuntos savaits (r. 1 pav.). Dauguma naujausi literatros altini gemalu

vadina besivystant organizm nuo treios iki atuntos savaits.

mogaus embrioninis laikotarpis vidutinikai utrunka 280 dien, arba 10 mnulio mnesi.

1 pav. Embrionas

1.2. Kiauinlis

Kiauinlis, arba oocitas (r. 2 pav.) stambi, apvali, santykinai dideliu branduoliu, nesugebanti

aktyviai judti lstel, imtus kart didesn u spermatozoid. Bsimo organizmo gemal ji aprpina

citoplazma bei maisto mediagomis ir vystosi kiauidje.

22

2 pav. Kiauinlis

Moterikj lytini lsteli vystymasis vadinamas oogeneze. Ji prasideda dauginimosi periodu, per

kur dalydamosi pirmins lytins lstels duoda pradi dideliam skaiiui lsteli, vadinam oogonijomis.

Vliau augimo periodu ios lstels auga ir kaupia trynio intarpus, dl to susidaro I eils oocitai.

Paskui prasideda brendimo periodas ir vyksta du skilimai: I eils oocitas skyla stambi lstel II eils

oocit ir labai ma lstel redukcin knel; po to II eils oocitas skyla subrendus kiauinl ir antrj

redukcin knel. Paskui subrends kiauinlis yra pasiruos apvaisinimui.

Kiauidje yra apie 400 000 ogonij. Prie pat mergaitei gimstant, ogonij dauginimasis nutrksta ir

jos virsta I eils oocitais. Kiekvien oocit dengia epitelio lstels, su kuriomis jis sudaro pirmin

kiauinlio pslel (primordijin folikul). Tik nedidel dalis naujagims mergaits kiauidje esani

oocit subrsta ir duoda pradi kiauinliams. is procesas prasideda lytinio brendimo laikotarpiu ir

baigiasi sulaukus 50 met. Augant eiliniam oocitui, folikulinis epitelis ivea, tarp jo lsteli atsiranda

ertm su skysiu, susidaro folikulas - Grafo pslel . Augantis oocitas bna sustorjusioje folikulo sienoje.

Subrendusio folikulo plyimas ir kiauinlio ijimas i kiauids vadinamas ovuliacija. Lytikai

subrendusios moters ovuliacija normaliai vyksta vien kart per 28 dienas, be to, subrsta tik vienas

kiauinlis, daniausiai paeiliui kiekvienoje kiauidje. Antrasis skilimas ir brendimas vyksta kiauintakyje.

Kiauinlis yra apvalios formos, apsuptas blizganiu apvalkalu ir sluoksniu folikulini lsteli, kurios

sudaro spindulin vainik. Kiauinlio skersmuo vidutinikai yra 120150 m. Jis bna tinkamas

apvaisinti 12 dienas, po to va ir suyra. Kiauinlis kiauintakiu slenka 25 dienas.

1.3. Spermatozoidas

Spermatozoidas - vyrikoji lytin lstel susideda i galvuts, vidurins dalies ir uodegls (r. 3

pav.).

23

3 pav. Spermatozoidas

Galvutje yra akrosoma (apvalkalas su perforatoriumi) ir branduolys. Vidurin dalis skirstoma

kaklel, kur guli centriols, ir jungianija dal, kurioje yra mitochondrijos. Spermatozoido uodegl

sudaryta i ainio silo, kur pradinje ir vidurinje dalyje gaubia siauras citoplazmos lankelis. Vidurin

dalis ir uodegl (iuelis) yra spermatozoido judamasis aparatas. Skystoje arminje terpje iuelis

padeda spermatozoidui aktyviai judti. Sklidje susidaro daugyb spermij. Vyrikj lytini lsteli

vystymosi procesas vadinamas spermatogeneze. Pirmuoju j vystymosi laikotarpiu dauginasi pirmins

lytins lstels spermatogonijos. Tai smulkios apskritos lstels su nedaug citoplazmos, kuri sudaro

plon apvad apie branduol. Sis procesas vyksta sklids vingiuotj kanalli sienoje, kurios pagrind

sudaro jungiamasis audinys ir vidinis spermiogeninis sluoksnis. Antruoju augimo laikotarpiu

spermatogonijos nustoja daugintis ir virsta I eils spermatocitais. Treiuoju brendimo laikotarpiu taip

pat, kaip ir ogenezs metu, vyksta du vienas po kito lsteli skilimai i pradi lytins lstels skyla du

II eils spermatocitus, i kuri susidaro 4 spermatidai. Jie daug maesni u II eils spermatocitus ir yra

ariau kanallio spindio. Dalijantis audini lstelms, susidaro bdingas tos ries organizmams

diploidinis (dvigubas) chromosom skaiius. mogaus j yra 46, t. y. 23 poros. Spermatiduose ir II eils

oocituose chromosom skaiius pasidaro haploidinis (paprastas, neporinis), mogaus - 23. Vadinasi,

brstaniose lytinse lstelse chromosom skaiius ir branduolio mediagos kiekis sumaja dvigubai,

palyginus su kitomis organizmo lstelmis.

Paskutiniu spermiogenezs laikotarpiu - spermij formavimosi laikotarpiu - spermatidai galutinai

susiformuoja ir tampa spermijais, arba spermatozoidais.

1.4. Apvaisinimas

Apvaisinimas tai lytini lsteli susiliejimas vien nauj lstel zigot, kuri yra naujos

dukterins kartos vienalstis organizmas (r. 4 pav.). Prie apvaisinim bna apsklinimas. Jo esm sudaro

24

daugelis biologini proces, kuri metu susitinka vyrikosios bei moterikosios lytins lstels ir

spermatozoidas prasiskverbia kiauinlio citoplazm.

4 pav. Apvaisinimas ir implantacija

Apvaisinimo momentu haploidiniai lytini lsteli chromosom rinkiniai susilieja diploidin

zigotos chromosom rinkin, kuris, jai toliau dalijantis, ilieka. Kiekvienoje mogaus kno lstelje, be 22

paprast chromosom por, yra viena pora lytini chromosom. Jos vienodos tik moters organizmo

lstelse (dvi X chromosomos), vyro organizmo lstelse yra viena X chromosoma, o kita, maesn, Y

chromosoma. Vykstant redukciniam dalijimuisi (mejozei), kiekvienas kiauinlis gauna vien X

chromosom, o spermatozoidai X arba Y chromosom. Kiauinliui susijungus su spermatozoidu,

turiniu Y chromosom, vystosi vyrikasis individas, o susijungus su spermatozoidu, turiniu X

chromosom moterikasis individas. Paeidus normal lytini chromosom pasiskirstym dukterinse

lstelse, vykstant mejozei, susidaro gametos, kuriose chromosom sudtis bna neprasta. Tada

apvaisinant susiformuoja nenormali zigota. Individai, besivystantys i nenormali zigot, serga vairiomis

gimtomis ligomis, jiems bdingos vystymosi ydos.

1.5. Gemalo vystymasis

1.5.1. Segmentacijos, arba skilimo stadija

Skilimas vyksta 3-4 paras, zigotai slenkant kiauintakiu gimd. mogaus zigotos skilimas yra

pilnas ir asinchroninis (netaisyklingai kaitaliojasi skilimo vagos). Skylant susidariusios lstels vadinamos

blastomeromis. I pradi susidaro blastomer kamuoliukas, pagal form panaus aviet, vadinamas

morule, o paskui apvalus vienasluoksnis gemalas blastul. Blastuls siena sudaryta i lsteli sluoksnio ir

vadinama blastoderma, o ertm blastocele. Skylant paviriuje esanioms blastomeroms, formuojasi

25

dangalas, dalyvaujantis gemalo mityboje, trofoblastas. Centrins blastomeros, sudaro embrioblast, i

kurio vystosi gemalo knas. Tokiu bdu susidariusi pslel blastocista susideda i trofoblasto,

gaubianio skysio piln ertme, kurioje i vidaus prie trofoblasto tvirtinasi gemalinio mazgelio pavidalo

embrioblastas. Nuo antros savaits pradios vyksta gastruliacija ir implantacija (gemalas pasineria gimdos

sien). Gastruliacijos laikotarpiu vienasluoksnis gemalas skyla du lapelius ir virsta dvisluoksniu, vadinamu

gastru1e. Ji susideda i iorinio gemalinio lapelio ektodermos ir vidinio entodermos. 7 dien gemalo

ektoderma sudaro amniono pslel, kurios nukreiptoji enioderm dalis yra gemalo ektoderma. iuo

laikotarpiu gemalas yra skydelio formos. I jo blastocistos ertm persikelia negemalins mezenchimos

lstels ir j upildo. Kartu su trofoblastu ji formuoja gemalo gaurelin dangal chorion. Antros savaits

pabaigoje entoderma taip pat sudaro pslel, vadinam trynio pslele. Kai amnionin ir trynio pslel

apauga mezenchima, susidaro amnionas ir trynio maias. Negemalins" dalys yra labai svarbios gemalui

vystytis. Jos atsiranda dar prie pradedant formuotis paiam gemalo knui ir sudaro reikiamas slygas jam

vystytis. Pavyzdiui, trofoblastas j maitina, negemaline mezenchima ir vaisiaus pslje esantis skystis

sudaro skyst terp bei mechanin apsaug. Negemaline mezoderma, isidsiusi apie amniono ir trynio

psleles, sudaro kojyt, kuria jie jungiasi su trofoblastu. i kojyt vadinama amniono, arba gemaline, kojyte.

mogaus trynio maie nra trynio. Jis pilnas skysio, kuriame yra baltym ir drusk. Ankstyvose vystymosi

stadijose trynio maias yra kraujodaros organas, nes jo mezenchimos sluoksnyje atsiranda kraujo saleli, i

kuri susidaro pirmosios gemalo kraujo lstels ir kraujagysls. Nuo trynio maio upakalins dalies

dangtelio amniono kojyt auga lsteli sluoksnis, i kurio susidaro lapimmaiis arba alantojis. Vliau pro

j amniono kojyts kryptimi eina iaugusios i gemalo bambins kraujagysls.

Paskui amnionas visikai apauga gemal ir susidaro vadinamasis amnioninis, arba vandeninis,

vaisiaus dangalas. Taigi amniono ertmje atsiranda vaisius ir amniono iskiriamas skystis.

Choriono dalis, atkreipta gimdos ertm, netenka gaureli ir pasidaro lygi. gimdos sienos gilum

nukreiptoje dalyje, atvirkiai, atsiranda vis daugiau isiakojusi gaureli, kurie vis sudtingiau susipina su

gimdos audiniais ir kartu su jais dalyvauja, susidarant placentai. Treij embrioninio vystymosi savait i

gemalo kno amniono kojyte choriono mezenchimos sluoksn auga plonos kraujagysls, isiakoja jame

ir auga gaurelius. Taip formuojasi antriniai choriono gaureliai, kuriuose yra mezenchimos ir kraujagysls.

1.5.2. Antroji gastruliacijos stadija

Gastruliacija procesas, kuriuo metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: iorinis ektoderma,

vidurinis mezoderma, ir vidinis endoderma, i kuri skleidiasi visi gemalo audiniai ir organai.

Gemalini lapeli sklaidos altinis yra epiblastas. Treios savaits pabaigoje, kai baigiasi gastruliacijos

periodas, visikai susiformuoja gemaliniai lapeliai ir negemalins dalys.

26

Vlesniu vystymosi periodu atsiskiria pagrindins organ bei audini uuomazgos ir toliau

formuojasi. Kartu su iais procesais stiprja integracija dalys susijungia viening, harmoningai

besivystani visum. Gemalo knas nuo provizorini (negemalini) organ atsiskiria, susidarius

juosmeninei rauklei. Pirmiausia ji atsiranda prie gemalo galvins dalies, paskui jo galinje dalyje ir

iplinta visas kitas dalis, dl to gemalas atsiskiria nuo negemalini dali ir bna su jomis sujungtas tik

plonu stiebeliu, kuris vliau persitvarko bambos virktel. Kartu diferencijuojasi mezoderma ir susidaro

kno segmentai somitai. Mezenchimos ruoai, jungiantys somitus su splanchnotomais, vadinami

segmentinmis kojytmis, kurios upakalinje gemalo dalyje pereina nesegmentuot nefrogenin audin. I

ios mezodermos dalies vystosi lapimo ir lytins sistemos organai. Somite isiskiria tokie ruoai:

sk1erotomas, i kurio pradeda vystytis griaui dalys, miotomas, i kurio vystosi skersaruoiai raumenys, ir

dermatomas, i kurio vystosi odos jungiamasis audinys. Mezodermai diferencijuojantis, susidaro pirminis

embrioninis jungiamasis audinys mezenchima. Taiau jai susidarant, dalyvauja ir kiti gemaliniai lapeliai.

Gildama juosmenin raukl bsimos arnos entoderma atskiria nuo trynio maio negemalins

entodermos. Jai giljant, gal gale ilieka tik siauras kanalas, jungiantis arnos vamzdel su trynio pslele

trynio - arnos latakas. ioje stadijoje arnos vamzdelio priekinis ir upakalinis galai yra udari, ir i

ektodermos puss jiems prieprieiais susidaro dubos burnos ir kloakos lankos. Jos gilja, prieina iki

arn gal ir paskui plyta, sudarydamos burnos ir analin ang. Tolesni sudtingi vairi organ bei

audini uuomazg persitvarkymai, dl kuri jie galutinai susiformuoja, buvo pavadinti organogeneze ir

histogeneze. Taigi i ektodermos susidaro odos epitelis, nerv sistema ir i dalies jutimo organai; i

entodermos virkinimo trakto epitelis ir jo liaukos (kepenys, kasa); i mezodermos raumenys, lapimo

ir lytins sistemos bei serozini dangal epitelis; i mezenchimos kraujagysli sistema, jungiamasis ir

griaui (kaulinis, kremzlinis) audiniai

Neprastomis vystymosi slygomis atskir dali susidarymo eiga gali keistis, ir gemaliniai lapeliai

gali duoti pradi ne tiems organams ir audiniams, kurie i j vystosi prastinmis slygomis. Vadinasi,

vystymosi slygos nulemia determinuoja vystymosi krypt vien ar kit struktr susidarymo linkme.

Determinuojantys faktoriai gali bti aplinkos savybs (chemin terp, temperatra ir kt.), sveika tarp paties

gemalo dali (lsteli, uuomazg) ir paveldimumas, kuris yra vienas svarbiausi vidini faktori ir

nulemia vaisiaus vystymsi.

Penktj vystymosi savait gemale atsiranda rank ir koj uuomazgos, vadinamieji galni

pumpurai; etj savait jie isiskiria atskiras dalis, o septintj savait atsiranda pirt uuomazgos.

Atuoni savaii gemalas gauna mogaus ivaizd, jo ilgis 4 cm, svoris 4-5 g. Atuntos savaits

pabaigoje baigia susidaryti gemalo organai. Nuo io laikotarpio j priimta vadinti vaisiumi.

Vadinamuoju vaisiaus (fetaliniu) laikotarpiu daugiausia auga dalys, jau susidariusios pirmaisiais

vystymosi mnesiais, ir toliau formuojasi organai bei sistemos. Pavyzdiui, trij mnesi vaisiaus ilgis yra 9

cm, o svoris19 g; ei mnesi vaisiaus ilgis 31,1 cm ir svoris - 667 g, o prie pat gimim vaisiaus ilgis

bna vidutinikai 51 cm, o svoris - 3087 g.

27

Kai gemalas implantuojasi gimdos sienoje, gimdos gleivin vadinama decidualine (atkrintanija).

Joje skiriamos trys dalys: pamatin atkrintanioji gleivin, esanti tarp gemalo ir gimdos raumenins sienos,

kapsulin (sterblin), skirianti gemal nuo gimdos ertms, ir pasienin, kuri sudaro visa kita gleivins dalis.

Chorionas susideda i trofoblasto, turinio gaurelius, ir j iklojanios negemalins mezenchimos. Choriono

dalyje, kuri nukreipta pamatin atkrintaniosios gleivins dal, gaureliai darosi stambesni ir juos pakeiia

labai isiakoj antriniai gaureliai, kuriuose yra auganios kraujagysls ir mezenchima. I gimdos

atkrintaniosios gleivins kapsulins bei pasienins dali puss chorionas visikai netenka gaureli ir

vadinamas lygiuoju, skirtingai nuo gaurelins dalies - veliuoju chorionu. I atkrintaniosios gleivins

pamatins dalies susidaro placentos motinin dalis, o i veliojo choriono jos vaisiaus dalis.

1.6. Placenta

Placenta atlieka vaisiaus maitinimo funkcij (r. 5 pav.). Placentos srityje i motinos kraujo

siurbiamos ir perdirbamos maisto mediagos bei motinos krauj iskiriami vaisiaus mediag apykaitos

produktai. Pro placent gemalas aprpinamas deguonimi ir maisto mediagomis, ji trukdo prasiskverbti

vaisi vairioms kenksmingoms mediagoms bei mikroorganizmams, atlieka apsaugin funkcij. Placenta

yra vidins sekrecijos organas, gamina kai kuriuos hormonus, kurie patenka krauj, ir kaupia maisto

mediagas, reikalingas vaisiui maitinti.

Bambos virktel susidaro i amniono kojyts ir trynio stiebelio mezenchimos. Jai susidarant,

dalyvauja trynio maias ir alantojis su augusiomis j kraujagyslmis. I paviriaus visa tai gaubia amniono

dangalas. Susiformavusi bambos virktel yra jungiamojo audinio darinys, kuriuo eina dvi bambines

arterijos ir vena. J sudarantis drebutinis audinys (Vartono drebuiai) bambines kraujagysles saugo nuo

paeidimo ar suspaudimo.

28

5 pav. Vaisiaus mityba per placent

29

2. NTUMAS, GIMDYMAS IR VAISIAUS PRIMIMAS

2.1. Ntumas (40 savaii nuo apvaisinimo iki gimdymo)

Ntumas skirstomas 3 trimestrus.

1. Pirmojo ntumo trimestro pakitimai- nuo 0 iki 12 ntumo savaii:

a) Apvaisinto kiauinlio (r. 1 pav.) sitvirtinimas gimdoje vyksta nuo 7 iki 10 dien po apvaisinimo.

1 pav. Apvaisintas kiauinlis

b) Motina gali jausti leiktul, pykinim arba vemti, jauia nuovarg, dl auganios gimdos spaudimo

danai lapinasi.

c) Gali padidti krtys.

d) Santykinai nedaug padidjo svoris iki 1455g.

e) Gali atsirasti emocini pakitim.

f) Atuoni savaii embrionas yra 3-4 cm ilgio, jo mas 5 gramai, turi visus svarbiausius vidaus organus,

nors jie dar nevisikai susiformav, inyksta uodega ir iaun lankai, formuojasi stuburas, ioriniai lyties

organai, kraujagyslse pasirodo eritrocit

g) Deimties savaii embrionas yra 6 cm ilgio, mas 9 13 gramai, kepenys padeda iskirti tul, inkstai

gamina ir iskiria lapim i organizmo, ima augti plaukai ir nagai. (r. 2 pav.)

h) 12-tos savaits pabaigoje, vaisius yra apie 6 - 7cm ilgio ir sveria apie 20 g. Kdikio irdel plaka, jis jau

gali spardytis, pasukti galv, taiau i judesi motina dar nejauia. (r. 3 pav.)

30

2 pav. Vaisiaus augimas pirmame trimestre

3 pav. 12 savaii vaisius (madaug 84 dien)

iuo laikotarpiu organizmas persitvarko, todl reikia atsargiai dozuoti fizin krv ir parinkti

pratimus, kurie nedidint vidinio pilvo slgio. Ypa atsargiai reikia dirbti tais laikotarpiais, kurie atitinka

buvusias menstruacijas, pratimai turi bti nesudtingi, juos maiau kartoti ir j trukm sutrumpinti iki 5 - 7

min. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmj trij mnesi laikotarpiu tariam menstruacij dienomis

neatlikti fizini pratim. Moteris, kuri aktyviai sportuoja, ntumo metu neturi vengti pratim, kurie bdingi

tai sporto akai

KT tikslas - imokyti taisyklingai atlikti pratimus. Nioji mokoma kvpuoti krtine, diafragma,

miriai; laisvai sutraukinti raumenis ir juos atpalaiduoti, atlikti pratimus, kurie garantuot normali

ntumo eig, stiprint kaul-raumen, irdies ir kraujagysli, kvpavimo ir kitas fiziologines sistemas,

kurios turi prisitaikyti prie didesnio fizinio krvio.

Rekomenduojama niosioms daugiau laiko gryname ore, papldimiuose. Oras ir vanduo gerina

kno termoreguliacij ir kvpavim per od. Ypa tinka jros vanduo, kuris praturtina niosios organizm

mineralinmis mediagomis, ypa jodu.

2. Antrojo ntumo trimestro pakitimai - 13-26 savaits:

a) Ntumas tampa matomas (r. 4 pav.).

31

b) 14 sav. embrionui beveik visikai susiformav nagai, pilnai isivyst skonio, raumen jautrumo, lietimo

ir vestibuliarin sistemos. Veido raumenys po truputi vystosi, gali daryti ir grimasas: prisimerkti,

isiioti ir net suraukti antakius. Ilgis 108 116 mm, svoris apie 80 g.

c) 16 sav. embrionas jau ir girdi, kadangi klausos kauleliai sukietja vieni i pirmj, taip pat vystosi

smegen dalis, kuri priima ir apdoroja nervinius signalus i aus. Ilgis apie 12,5 14 cm, svoris apie

150 g. (r. 5 pav.).

d) 18 sav. pradeda storti vaisiaus oda vystosi keturi jos sluoksniai. Mergaitms pradeda vystytis maktis.

Stetoskopu galima igirsti vaisiaus irdies dius. Ilgis apie 14 16 cm, svoris apie 260 g.

e) 20 sav. embrionui jau susiformav aki vokai ir antakiai. Smegenys funkcionuoja kaip vieninga sistema.

Svoris apie 450 g.

f) 22 sav. kdikis beveik susiformavs ir pradeda telktis rudieji riebalai. Rudj riebal tikslas yra ilaikyti

kno ilum. Vaisiaus veido vystymasis jau beveik pasibaigs. Vaisius yra storesnis ir didesnis, jis

upildo gimd ir nebegali intensyviai judti. Tsiasi kaul ir snari sutvirtjimas. Ilgis beveik 21 cm,

svoris apie 530 600 g.

g) 24 sav. vaisiaus akys baigia formuotis. Oda raudona ir rauklta, bet, augant poodiniam sluoksniui, oda

isilygins ir paviess. Ilgis beveik 23 cm, svoris apie 850 g. (r. 5 pav.).

4 pav. Moters kno pokyiai ntumo metu

io trimestro metu daugelis moter jauiasi labai gerai. Pykinimas ir vmimas paprastai inyksta.

32

5 pav. 16 savaii ir 24 savaii vaisiaus kno padtis ir dydio pokyiai

iuo laikotarpiu moteris pakankamai gerai itveria fizin krv, taiau nuo 24-25 savaits, t.y. nuo to

laiko, kai dideli krviai tenka irdies ir kraujagysli sistemai, krv reikia mainti.

KT tikslas - sudaryti geras slygas vaisiaus raidai, t.y. garantuoti ger vaisiaus oksigenacij ir kraujo

tiekim. Ruoiantis gimdymui, reikia stiprinti pilvo raumenis ir didinti dubens dugno tamprum, ugdyti jg

ir itverm, imokyti ,,valdyti savo kn, gerinti laikysen, taikyti profilaktikos priemones, norint ivengti

venins stazs .

Nuo 12 ntumo savaits didja veninis kraujospdis koj kraujagyslse. Kadangi sunkiau nuteka

kraujas, pabrinksta kojos, kai kurioms niosioms isipleia venos, todl ne daugiau kaip 30 proc. vis

pratim pagrindin padtis turi bti stovima. Daugiausiai pratim turi bti atliekama gulint ant nugaros ar

ono. Taiau nuo gulimos ant nugaros padties antrj ntumo pus gali atsirasti posturalinis hipotoninis

sindromas (11 proc. atvej), nes gimda suspaudia tuij ven ir nervin rezgin, dl to maja sistolinis ir

minutinis irdies tris, kinta kraujo spaudimas. Paguldius nij ant ono ir paklus lovos galvgal 45

kampu, minti pakitimai praeina.

Nuo 17 iki 23-25 savaits rekomenduojama atlikti bendrojo poveikio pratimus ir pamau didinti

fizin krv. Skirti daugiau pratim pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti, didinti maojo dubens

jungi paslankum, stuburo lankstum ir pradti stiprinti ilguosius nugaros raumenis. Tinka visos pradins

padtys, iskyrus gulim padt ant pilvo. Darant kvpavimo pratimus, reikia rekomenduoti kvpuoti

krtine, o esant temptiems dubens dugno, pilvo raumenims, laun ir sdmen raumenims, mokyti juos

valingai atpalaiduoti.

3. Treiojo ntumo trimestro pakitimai - 27 40 savaits (38 42 savaits laikomos pilnu ir

normaliu ntumu):

a) 26 sav. embriono galvos smegen iev turi ilavintus vingius, smegen mas vis dar didja. Plaukai ant

galvos tampa ilgesni. Tsiasi riebal kaupimo procesas. Knelis darosi apknus ir apvalus. Raumen

tonusas nuolatos gerja. Plauiai pakankamai isivyst. gis 35 cm, svoris 1100 g. (r. 6 pav.).

b) 29 sav. embrionui beveik visi organai, iskyrus plauius, jau isivyst. Smegen apimtis padidjusi,

nervins lstels pradeda aktyviai funkcionuoti. Alveols padengtos epitelini lsteli sluoksniu, kurios

33

iskiria mediag, apsaugani plauius nuo suglebimo ir leidiani kdikiui kvpti oro bei kvpuoti.

gis - 40-42 cm., svoris apie 1500 1700 g. (r. 6 pav.).

c) 31-32 sav. intensyviai vystosi ir auga vaisiaus smegenys, net centimetru padidja galvuts apimtis.

Kepenyse ima kauptis geleies atsargos. Vaisius elgiasi kaip naujagimis, tik neverkia, jis gana aktyvus.

iuo periodu jis uims toki padt, kuria ir gims. Jeigu kdikis gimt dabar, jo plauiai jau galt

funkcionuoti, taiau maylis bt inkubatoriuje, nes jam reikia pakankamai ilumos ir kvpavimo

funkcijos palaikymo.

Vystosi vaisiaus imunitetas. Hormonai i placentos pradeda aktyvinti pieno gamyb motinos krtyse.

Kdikis lapinasi beveik 0,5 litro per dien. Antinksi liaukos pagamina deimt kart daugiau

steroidinio hormono (panaios androgen mediagos). Vaisius i mamos organizmo ima kalc, kad bt

stipresni kaulai. gis apie 41,5 cm, svoris apie 2000-2250 g. (r. 6 pav.).

d) 34-35 sav. maylis pradeda daryti kvpavimo, iulpimo ir rijimo pratimus. Jis vis dar mokosi kvpuoti,

kas lemia skysi patekim plauius. Jo kaukol tvirta, bet nestipri, todl gali truput deformuotis j

suspaudus gimdymo kanale. Vaiko organizmas pradeda gaminti kortizon hormon, kuris reikalingas

plaui vystymuisi. Riebal sluoksnis storja, o tam tikr smegen lsteli nervini skaidul dengimasis

mieliniu dangalu tik prasideda. gis 45-46 cm, svoris apie 2500-2950 g.

e) 36 sav. gimdoje vaisiaus galva yra apatinje gimdos dalyje. Oda tampa rausva, galvos plaukai gali

iaugti iki penki centimetr. Vaisiaus arnose susikaupia aliai juodos spalvos mediaga, vadinama

mekonijumi, sudaryta i negyv kraujo lsteli, arnyno dangos lsteli, odos lsteli ir pkeli bei kit

mediag, kurie nuslenka vaisiaus vandenis ir yra vaisiaus nuryjami kartu su vaisiaus vandenimis.

Mekonijus yra pirmosios vaisiaus imatos, kartais iskiriamos prie jam gimstant, dl to kdikis gali

gimti padengtas aliai juodos spalvos apnau.

Jeigu vaisius yra vyrikos lyties, iki jam gimstant, abi sklids turi bti nusileid kapel, nors

vienas procentas berniuk gimsta su nenusileidusiomis sklidmis. Nenusileidusios sklids gali bti

nevaisingumo prieastimi ir sukelti sklidi v po gimdymo gydytojas btinai tai patikrina.

f) 37 sav. vaisiaus virktel gali bti apsivyniojusi aplink knel. Ji vis dar aprpina vaisi maistingosiomis

mediagomis ir utikrina jo augim. Kelios antikn rys prasiskverbia pro placent ir patenka

vaisiaus krauj, pagelbdamos jo imuninei sistemai, kol ji taps savarankika. Vaisius vis dar auga. gis

49 cm, svoris 3100 - 3250 g.

KT tikslas - gerinti kvpavim, kraujotak, kovoti su stazs procesais, skatinti arnyno veikl, didinti

dubens dugno elastingum, palaikyti pilvo sienos raumen tonus, didinti krymeninio klubo, klubo snari

bei juosmens paslankum, mokyti automatikai derinti fizinius pratimus su giliu ritmiku kvpavimu.

34

6 pav . 26 28 savaii ir 30 32 savaii vaisius

Pratimai ir pradins padtys turi bti tokios, kad atsipalaiduot nugaros ir pilvo sienos raumenys.

Tinka pratimai pdos skliautui stiprinti (pradin padtis sdima ir gulima). Manktindamosios nios

moterys ritmikai giliai kvpuoja krtine. iuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai,

rekomenduojami dubens dugno raumen tempimo pratimai, skirti krymeninio klubo snari, klubo

snari, stuburo bei juosmens paslankumui didinti. Prie dvi savaites iki gimdymo traukiami pratimai,

kuriuos gimdyv darys pirmuoju gimdymo etapu.

Nuo 37 ntumo savaits reikia nij mokyti stangintis, t.y., pratimais ugdyti slyginius refleksus,

pavyzdiui, atpalaiduoti raumenis po ikvpimo (atliekant greito kvpavimo judesius) arba tais atvejais, kai

jauiami gimdos susitraukimai, juos derinti su kvpavimu. Btina tsti tarpviets ir gimdos dugn

atpalaiduojanius pratimus, taip pat pratimus, gerinanius kraujotak.

2.2. Gimdymas

1. Gimdymo pradia

Pirmoji gimdymo stadija trunka labai vairiai: gimdos kaklelio atsidarymas iki 3 cm gali trukti

maiau nei 6 valandas arba usitsia iki keli dien ar savaii. Gimdos susitraukimai yra nereguliars,

trunkantys apie 30 45 sek. ir pasikartojantys kas 5 20 min. Skausmo gali ir nebti, taiau jau reikia vykti

gimdykl.

Pasireikiantys simptomai: skausmas, nugaros skausmas, mlungis, virkinimo sutrikimas,

viduriavimas, kraujingos iskyros, vanden nutekjimas.

a) Tikslus gimdymo suklimo mechanizmas nra inomas.

b) Reguliars ir stiprs nevalingi gimdos lygij raumen susitraukimai yra pirmasis gimdymo poymis.

c) Teisingas gimdymas sukelia akivaizdius pakitimus gimdos kaklelyje (r. 7 pav.).

35

a b

7 pav. Gimdos kaklelio pakitimai

Nepakits: iki gimdymo pradios, esant retiems susitraukimams, gimdos kaklelio storis 5 cm. (r. 7 a

pav.).

Isiplts: gimdos kaklelio atsidarymo diametras matuojant pirtais, apie 10 cm. (r. 7 b pav.).

2. Gimdymas

Antroji stadija dar vadinama aktyviuoju gimdymu ir trunka 2 4 valandas. Gimdos susitraukimai

vyksta kas 40 60 sekundi su 3 4 minui intervalais. Gali bti ir nereguliars susitraukimai. Gimdos

kaklelis isipleia iki 7 cm. Gimdos kaklelio pltimasis sukelia labai didel skausm. Jei moteris pajgia,

patariama vaikioti ar kaip manoma daniau keisti kno padtis. Epidrinis nuskausminimas

rekomenduojamas kai gimdos kaklelio isipltimas pasiekia 4 5 cm.

Kai intensyvs gimdos susitraukimai vyksta kas 2 3 min. ir tsiasi 60 90 sek., gimdos kaklelis

isipleia iki 10 cm (pilnas isipltimas), prasideda gimdymas. is procesas trunka 15 min 1 val. Jauiami

stiprs nugaros skausmai, tiesiosios arnos spaudimas, drebulys, altas prakaitas, gali pasireikti koj

mlungis, silpnumas, mieguistumas, pykinimas.

1 gimdymo stadija.

a) Tai kaklelio isipltimo ir atsidarymo stadija. ios stadijos pabaigoje kaklelis yra visikai isiplts, o

vaisius yra pasiruos istmimui i gimdos.

36

8 pav. Gimdos kaklelio isipltimas ir gimdymas

b) Pirma gimdymo stadija susideda i trij pagrindini fazi:

1 kaklelio isipltimo faz. Kaklelis isipleia nuo 0 iki 3 cm ir isilygina. Gimdos susitraukimai

vyksta i viraus apai, priversdami kaklel atsidaryti, ir stumia vaisi emyn.

2 vidutin faz. Kaklelis isipleia nuo 4 iki 7 cm. Susitraukimai reguliars ir stipresni.

3 pereinamoji faz. Kaklelis isipleia nuo 8 iki 10 cm ir isipltimas baigiasi. Gimdos

susitraukimai yra labai stiprs ir dani.

2 gimdymo stadija (vaisiaus istmimas).

a) Vidinis pilvo spaudimas yra pagrindin jga istumiant vaisi. is spaudimas atsiranda dl dan

nevaling pilvo ir diafragmos susitraukim.

9 pav. Vaisiaus nusileidimas gimdoje ir gimimas

37

b) Vaisiaus nusileidimas. Vaisiaus padties pasikeitimai leidia jam judti, praeiti pro duben ir gimti (r. 9

pav.).

Susidrimas. Didiausias skersinis vaisiaus galvos diametras eina per dubens siaurj ang (maojo

dubens virutin anga).

Nusileidimas. Tsiasi vaisiaus leidimasis emyn.

Isilenkimas. Vaisiaus smakras artja prie krtins (tai atsitinka tada, kai kdikio galva pajunta gimdos

kaklelio ir onini bei apatini dubens dali pasiprieinim).

Vidin rotacija. Vaisius pakauiu pasiekia mamos gaktin svar, kai jo galva bna ties krykauliu (10

pav.).

Isitiesimas. Vaisiaus galva pasiekia iorinius lytinius organus; i pakopa baigiasi, kai ilenda vaisiaus

galva (11 pav.).

Iorin rotacija. Vaisius stumia savo pakau iilgai motinos krykaulio ir sukasi, kad galt vaisiaus

peiai pralysti pro duben (10 pav.).

c) Istmimas. Vaisiaus vienas petys praeina pro gaktin svar ir ilenda visas knas.

10 pav. Vaisiaus nusileidimas, rotacija ir istmimas

38

11 pav. Galvuts ugimimas

3 stadija.

a) Placentos faz (placentos istmimas (r. 12 pav.)).

Gimda toliau susitraukinja, taiau susitraukimai retja, susiformuoja hematoma tarp gimdos ir

placentos, kad apsaugot nuo tolimesnio kraujo netekimo. Placenta atsiskiria nuo gimdos sienels, kraujo

indai susitraukia ir kraujavimas maja. Tai gali tstis apytikriai 5 30 minui po vaisiaus istmimo.

Neymus kraujavimas tsiasi nuo 3 iki 6 savaii po gimdymo.

12 pav. Placentos atsidalijimas

b) Gimdos susitraukimas.

Gimda vis dar susitraukinja ir majimas vyksta dar 3 6 savaites po gimdymo, taiau gimda

visada ilieka truput didesn nei buvo prie gimdym.

2.3. Gimdymo padtys

Daniausiai besilankanios poros nij pamokles lanko dl to, kad sklandiau ir lengviau vykt

gimdymo procesas. Gimdymo metu didiausios ir daniausiai pasireikianios problemos:

1. inoma ar neinoma baim,

2. gimdos susitraukim sukeliamas skausmas,

39

3. negebjimas veikti baims ir skausmo,

4. tampa,

5. hiperventiliacija.

Ruoiant nij gimdymui, svarbu jai suteikti kuo daugiau informacijos apie gimdymo proces

(traukti filmuotos mediagos demonstravim), iskaidyti baim, mokyti atsipalaidavimo technik bei

taisyklingo kvpavimo, kad nevykt hiperventiliacija. Imokusi ir sisavinusi visas strategijas, gimdymo

metu moteris labiau pasitiks savimi, gebs susidoroti su problemomis.

Visgi svarbiausiu udaviniu gimdymo metu ilieka taisyklingo kvpavimo utikrinimas. Neretai ir

apmokymus prajusios niosios, dl didelio skausmo poveikio, nesugeba kontroliuoti kvpavimo ritmo ir

paskatina hiperventiliacij.

Kvpavimo centras yra galvos smegenyse ir jautriai reaguoja anglies dvideginio kiek kraujyje.

Judant, kaip ir sulaikant kvpavim, anglies dvideginio kiekis kraujyje didja, dl to suaktyvja kvpavimas.

Gimdymo metu, esant dideliam skausmui ir baimei, nioji nevalingai sulaiko kvpavim, o tai pasireikia

kvpavimo padanjimu. Tai yra atsakas i kvpavimo centro CO2 pokyius.

Atsiradusi hiperventiliacija sukelia galvos svaigim, padanjus irdies plakim, veido ar galni

dilgiojim, pykinim, o tai dar labiau padidina baims laipsn.

Kvpavimas vyksta nepriklausomai nuo ms ir to nereikia mokytis. Taiau moteriai reikt

paaikinti, kad kvpuodama labiau prailgint ikvpim ir neskubt kvpti. Ltas ir reguliarus kvpavimas

greiiau sureguliuoja anglies dvideginio kiek kraujuje. Tai ymiai greiiau ir efektyviau sureguliuoja

kvpavimo centr, nei greitas ir pavirutinis kvpavimas.

Pirmasis gimdymo etapas.

Kokios yra labiausiai priimtinos padtys pirmuoju gimdyto etapu nuolat ginijamasi, taiau

vienareikmikai sutariama, kad iuo laikotarpiu auktielninka moters padtis turi bti kontraindikuotina.

Tinkamiausia padtis vertikali, tada kdikio galva remiasi gimdos kaklel ir dar labiau skatina gimdym

(13 pav.).

Pirmas etapas daniausiai bna sunkus ir varginantis, trunka ilgai ir tai isekina moter. Todl labai

svarbus partnerio vaidmuo sukurti moteriai palengvinanias padtis bei reguliariai kartu atlikti

relaksacinius pratimus. Svarbu, kad poros inaudot tas padtis, koki moksi ntumo metu kartu. Etapo

trukm neprognozuojama, tad reikt pasirinkt moteriai labiausiai patogi antalgin padt. Padtys gali bti

vairios: sdjimas apergus kd, stovint remtis dilbiais pagrind (stal ar kit aukiau esant paviri),

remtis nugara ar rankomis sien ir pasvirti priek, remtis partner. Tinka keturpsia padtis, kurioje

sumaja stuburui tenkantis svoris, nugara atsipalaiduoja.

Daugelis moter ilgai neibna vienoje padtyje, nuolat juda ir keiia padt, taip labiau

sumaindamos skausm, nors juddamos paskatina gimdos susitraukimus. iuo periodu svarbu taikyti

atsipalaidavimo technikas. Jei moteris smoningai per susitraukim stengsis atpalaiduoti raumenis, labiau

tiktina, kad itas gimdymo periodas pareis skaldiau.

40

Moteriai bus lengviau jei:

1. kiekvien susitraukim pasitiks teigiamomis emocijomis ir poiriu,

2. bus patogioje antalginje padtyje,

3. ikvpimo metu atpalaiduos peius ir rankas,

4. viso susitraukimo metu ilaikys ritming kvpavim,

5. srmio pabaigoje maksimaliai atsipalaiduos.

Partneris gali taikyti pasyvi relaksacij ir masa.

Svarbiausias dalykas iame etape ritmingo, taisyklingo kvpavimo utikrinimas. Skmingiau

sekasi tai daryti, kai kvpuojama garsiai ir neskubant. Ritm palaikyti padeda partneris kartu kvpuodamas

su moterimi. Kartu kvpuojant labiau tiktina, kad kvpavimo danis bus tinkamas, nes partneris turs

didesn kontrols galimyb.

13 pav. vairios niosios padtys pirmuoju gimdymo etapu

41

Pirmai stadijai baigiantis kvpavim galima i ritmingo pakeisti aritmin sulaikyti kvpimo faz.

Jos metu didja spaudimas gimdoje ir vaisius labiau stumiamas emyn. Jei yra per stiprus ir per greitas

stmimas, j sumainti galima pakeitus kno padti, pvz. klpint, dilbiais remiantis grindis (r. 14 pav.).

14 pav. Padtis mainanti kdikio stmim emyn

Antrasis gimdymo etapas.

Antruoju gimdymo periodu labiausiai tinkama padtis pusiau ar visai pritpus (15 pav.). Tokia

pozicija padeda gimdos kaklelio greitesniam atsidarymui. Per t pat laik padtyje atsitpus kaklelis 1 2

cm atsiveria daugiau nei gulint ant nugaros. Taiau tik nedaugeliui moter pavyksta atrasti patogi padt

tupint.

15 pav. Rekomenduojamos padtys antruoju gimdymo periodu

Padtis klpint ar atsirmus pagalv yra tinkama bei apsaugo tarpviets raumenis nuo mechanins

paeidos (16 pav.).

42

16 pav. Padtys klpint antroje gimdymo fazje

Daugeliui moter labiau patikt sdima padtis, nes gimdymas atima daug jg, taiau joms

nereikt sdti. Jei jau pasirinko sdim padt, tada liemuo turi bti truput palenktas priek kad

paskatint vaisiaus slinkim emyn (17 pav.).

17 pav. Sdima padtis antruoju gimdymo periodu

Antruoju periodu taip pat tinkama padtis ir stovint, kaip aprayta ir pavaizduota anksiau, ir tokia

padti labiau priimtina, nei padtis gulint. Vis tik reikt moteriai leisti pasirinkti toki gimdymo padt,

kurioje ji jauiasi patogiai. Reikt atsivelgti tam tikrus niosios ypatumus, pvz. jei yra tiesiosios pilvo

raumens ar gaktins svaros isiskyrimas, tinkamiausia padtis yra atsiklaupus arba pusiau gulima.

Istmimo stadijoje svarbu sukontroliuoti kvpavim, jo sulaikymo ir tempimo dyd bei trukm.

Visus nurodymus duoda gydytojas, nes jis objektyviau gali vertinti kdikio padt bei utikrinti, kad

kdikiui nepritrkt deguonies. Per silpnas ar ilgai trunkantis stmimas sukelia didel rizik naujagimiui.

Ilgai ir stipriai stumiant, didja tiesiojo pilvo raumens isiskyrimo rizika.

43

Esant epidriniam nuskausminimui, moteris nejauia dideli skausm srmi metu, todl vietoj

stmimo moters praoma atpalaiduoti dubens raumenis ir atverti keli kdikiui. Nereguliarus kvpavimas

gimdymo pabaigoje retai sukelia hiperventiliacij.

Viso gimdymo metu labai svarbus yra partnerio vaidmuo. Jis nra ir negali bti pasyvus proceso

dalyvis. I jo tikimasi pagalbos ir sinchronins veiklos gimdymo metu, emocinio ir psichologinio

palaikymo, aktyvaus dalyvavimo atliekant uduotis. ios uduotys lengviau gyvendinamos, kai pora

usimimus lanko kartu ir mokosi bei ruoiasi savo uduoiai.

Partneriui dalyvaujant gimdyme reiau moter itinka panikos priepuoliai ar hipoksija, lengviau

surandamos antalgins padtys, jausdamos fizin artimojo kontakt geba geriau atsipalaiduoti, patiria

maesn nerim. Tarp srmi partneris gali atlikti masa ar pasyvi relaksacij. Galiausiai, jo buvimas

kartu sukuria puik psichologin klimat ir tai puikus pamatas eimoje.

Prasidjus gimdymui, partneris turi nuraminti moter ir priminti jai apie kvpavim bei relaksacines

technikas, nes netiktai prasidjs gimdymas moteriai sukelia stres ir ji pamirta kaip turi elgtis gimdymo

metu.

44

FIZINIAI PRATIMAI

NTUMO IR POGIMDYVINIU

LAIKOTARPIU

45

1. FIZINIAI PRATIMAI IR PATARIMAI NTUMO METU

Naujos gyvybs laukimas - ypatingas laikotarpis moteriai. Ntumo metu moters organizmas

atsigauna, atsiskleidia visu graumu. Taiau kartu tai ir didiulis fizinis ir emocinis pokytis, reikalaujantis

susikaupimo ir sielos bei kno harmonijos.

iandien visame pasaulyje nij fizinei sveikatai skiriama daug dmesio. Nuo bsimos mamos

sveikatos priklauso bsim vaik sveikata. Ntumo metu moters organizme vyksta daugyb permain ir

fizikai netreniruotas moters knas ymiai sunkiau igyvena ntum ir gimdym, ne taip greit atsigauna po

jo.

Ntumo metu praktikai kas savait moteris priauga iek tiek svorio. Didjantis pilvukas keiia

besilaukianios laikysen, pasikeiia svorio centras. Apsunkusi krtin priveria peius ir virutin nugaros

dal kprintis, padidja juosmens ilinkis. Didesnis krvis tenka raiiams ir snariams. Dl pasikeitusios

laikysenos ima skaudti apatin nugaros dal, pei juost, tempia kirknis.

Niosioms, kurios ntumo metu atlieka kineziterapij, reiau tenka leisti nuskausminanius

vaistus gimdymo metu, gimdymas tampa lengvesnis, sutrumpja atsigavimo po gimdymo laikas.

BENDROSIOS PRATIM REKOMENDACIJOS

Norint saugiai manktintis reikia laikytis tam tikr reikalavim:

1. Pirmiausia nioji turi pasitarti su gydytoju ir gauti jo leidim manktintis, ypa jei prie ntum ji

nesimanktino.

2. Jei moteris pradjo manktintis tik ntumo metu, ji turi pradti tai daryti labai ltai ir palaipsniui krv

didinti.

3. Turi bti vertinta individualiai kiekvienos niosios esama skeleto raumen bsena, laikysena bei

sveikatos bkl.

4. Specialieji pratimai turi apimti ne visas raumen grupes i karto.

5. Bet koks judesys negali bti atliekamas vir jo fiziologins normos.

6. Nioji turt manktintis maiausiai 3 kartus per savait (kai kuriuos pratimus naudinga atlikti

kiekvien dien).

7. Besimanktinanioji nioji turi adekvaiai maitintis (ji turi gauti 500-800 kcal per dien daugiau).

8. Kno temperatra neturi bti didesn kaip 38,3C, pirmj ntumo trimestr temperatr po manktos

matuoti tiesiojoje arnoje.

9. Maksimalus irdies susitraukimo danis pratim metu neturi viryti 140 di per minut, esant tokiam

pulsui, fizin veikla neturi tstis ilgiau kaip 15 min. Prajus 5 min. po treniruots, jis neturi bti didesnis

kaip 100 tvinksni per minut.

10. Prie pradedant manktintis, nepamirti apilimo, o per mankt - atsipalaidavimo.

46

11. Stebti, kad mankta nepasidaryt anaerobika nepritrkt oro. Manktindamasi nioji turt

sugebti kalbtis.

12. Atliekant pratimus, nesulaikyti kvpavimo, daryti danas pertraukas.

13. Vengti sunki pratim ir pratim, kuriuos atliekant, tenka greitai keisti judesi krypt, nes ntumo metu

snariai ir raiiai netvirti.

14. Atsargiai ir ribotai atlikti launies raumen tempimo pratimus. i raumen pertempimas gali padidinti

dubens nestabilum ar hipermobilum.

15. Siloma riboti pratimus gulint ant nugaros padtyje, guljimo laikas vienu metu neturt tstis ilgiau nei

5 min. Tai ypa svarbu nuo 4 ntumo mnesio dl apatins tuiosios venos spaudimo. Gulint ant

nugaros, rekomenduojama po deiniu onu pakiti rankluost. Tai pasuks nij truput kairn, todl

pagers irdies darbas ir sumas spaudimas pilve (r. 18 pav.).

18 pav. Nioji gulinti nugaros, po deiniu onu pakitas rankluostis

tuiosios venos spaudimo ivengimui

16. Vengti ilgalaiks stovimos padties.

17. Nioji turt vengti pratim, kuriuos atliekant sunku ilaikyti pusiausvyr (dl padidjusio jungi

paslankumo), ir yra didesn galimyb susieisti.

18. Nerungtyniauti.

19. Valand prie mankt nevalgyti, o prie ir po pratyb gerti skysi. Btinai prie pratim atlikim

pasilapinti.

20. Negalima atlikti jokio pratimo, kuris sukelia skausm.

21. Jei atsiranda neprast poymi skausmas, irdies plakimas, oro trkumas, kraujavimas i makties,

netolygus irdies plakimas, tachikardija, nugaros skausmas, sunkumas vaiktant, mieguistumas

nutraukti mankt ir kreiptis gydytoj.

22. Vilkti medvilnin sportin aprang bei avti specialius aerobikos batelius.

23. Nesimanktinti kartame ir drgname ore, tvankiame kambaryje. Nesinaudoti sauna, garine pirtimi ar

karta vonia.

24. Rekomenduojama manktintis ant kilimu dengt grind. Lauke bgioti minktais bgimo takeliais, lygia

pievele, gruntuotais takais (nerekomenduotinos bitumins dangos).

25. Pratimus rekomenduojama atlikti skambant mgstamai muzikai.

47

Prie pradedant kineziterapij rekomenduojama nustatyti niosios fizinio pasirengimo grup, nes

pratim tempas, kartojim skaiius, amplitud priklauso nuo niosios funkcini gali (r. 1 ir 2 lenteles).

1 lentel

Nij skirstymo fizinio pasirengimo grupes kriterijai

(S. N. Popovas ir kt., 2005)

Rodikliai Silpno pasirengimo

nij grup

Vidutinio

pasirengimo

nij grup

Stipraus

pasirengimo

nij grup

Deins platakos suspaudimo jga

(kg/kg kno svorio) iki 0,36 0,4-0,5 daugiau kaip 0,5

Gyvybin plaui talpa (ml/kg kno

svorio) iki 36,6 36,6-50,0 daugiau kaip 50

Kvpavimo sulaikymas (sek.)

kvpus ikvpus

iki 18

iki 12-14

20-35

14-20

daugiau kaip 35

daugiau kaip 22

Pilvo preso jga* iki 6 6-12 daugiau kaip 12

Funkcinis mginys -10 pritpim

pulso padanjimas daugiau kaip 70 70-65 maiau kaip 60

Laikas, per kur pulsas grta

pradin lyg (min.) ilgiau nei 3,5 3,5-2,5 trumpiau nei 2,5

Arterinio kraujo spaudimo

padidjimas (mmHg)

daugiau kaip 60

arba maiau kaip 20 50-40

maiau kaip 40,

maiausiai 20

*Pilvo preso jga vertinama maksimaliu atsisdim skaiiumi i gulimos ant nugaros padties,

prilaikant metodininkui.

2 lentel

Silpno, vidutinio ir stipraus nij fizinio pasirengimo grupi gydomj

ir profilaktini pratim metodikos ypatumai

(S. N. Popovas ir kt., 2005)

48

Dozavimo

komponentai

Silpno pasirengimo

nij grup

Vidutinio

pasirengimo

nij grup

Stipraus

pasirengimo

nij grup

Pradin padtis Stovint, sdint ant

kds, pusiau gulint

ant nugaros

Stovint, sdint ant

kds, pusiau gulint

ant nugaros, ono,

keturpsia

Visos pradins

padtys

Bendras pratim

skaiius 16-18 22-26 35-40

Pakartojim skaiius 4 4-6 6-8

Pratyb trukm (min.) 24-26 30-45 40-50

Pauzs tarp pratim

trukm (sek.) iki 60 iki 45 iki 30

Bendr stiprinamj ir

kvpavimo pratim

santykis

2:1 4:1 10:1

Pratim amplitud ribota pilna maksimali

Pratim tempas ltas ltas ltas ir vidutinis

Papildomas raumen

darbas (naudojant

gimnastikos

priemones)

Nerekomenduojamas

Kai kurie pratimai

atliekami su

svarmenimis,

kimtais kamuoliais

(1-2 kg), lazda

Kai kurie pratimai

atliekami su

svarmenimis,

kimtais kamuoliais

(1-2 kg)

Trumpa pratim

charakteristika

Paprasti, lengvi

aerobiniai pratimai

knui, galnms

(rank ir koj

paklimas, su-

lenkimas ir

nukreipimas onus,

juosmens pasukimas,

kno pasukimas ir

kt.)

Paprasti ir

sudtingesni

pratimai rankoms ir

kojoms kartu arba

kitoms vidutinms

raumen grupms

Kombinuoti ir

sudtingi pratimai

vairioms vidutinms

ir stambioms

raumen grupms

PRATIM KONTRAINDIKACIJOS

1. Absoliuios kontraindikacijos:

1. Sunkios ntumo toksikozs.

2. Prielaikinis gimdymas.

3. Vaisiaus augimo sultjimas.

4. minis kariavimas.

5. Prielaikinis gimdos kaklelio atsivrimas.

6. Kraujavimas i makties.

7. Prielaikin normaliai prisitvirtinusios placentos atoka.

49

8. Vaisiaus dangal plyimas.

9. Niosios diabetas.

10. Sunki astma.

11. Epilepsija.

12. lapimo iskyrimo sistemos infekcija.

13. Pliniai procesai.

14. Sistemin infekcija

15. Ltinis apendicitas.

2. Santykins kontraindikacijos:

Moterys, turinios vien ar kelias ivardytas kontraindikacijas, gali atlikti pratimus, taiau tik tol, kol

nebus didesni komplikacij ir btinai stebint gydytojui bei kineziterapeutui.

1. Labai jaunas niosios amius (ypa jei nioji turi maiau nei 15 met).

2. Niosios irdies ligos.

3. Anemija.

4. Nutukimas.

5. Skydliauks ligos.

6. Lokali infekcija.

7. Nuovargis.

8. Flebitas.

9. Tiesiojo pilvo raumens diastaz.

10. Gimdos susitraukimai prajus kelioms valandoms po manktos.

11. Plaui ligos.

12. Labai maas svoris.

13. Auktas kraujospdis.

14. Karta ir drgna aplinka.

15. Daugiavaisis ntumas.

PRATIM EILIKUMO SEKA

1. Bendrojo lavinimo pratimai pramanktai.

2. velns tempimo pratimai.

3. Aerobiniai pratimai irdies-kraujagysli sistemai (15 min arba maiau).

4. Rank ir koj stiprinimas.

5. Atvsimo pratimai (atsistatymui).

6. Pratimai pilvo raumenims.

7. Pratimai dubeniui.

50

8. Atsipalaidavimo pratimai.

9. Mokomoji informacija.

10. Pratim po gimdymo atlikimo mokymas (kada pradti pratimus, kaip saugiai didinti krv), nes nioji

vliau gali nebelankyti kineziterapini usimim.

Prie pradedant kineziterapij reikt inoti bendruosius pratim tikslus bei prieiros plan (r. 3

lentel).

3 lentel

Bendrieji pratim programos planai ir tikslai

Tikslai Kineziterapijos planas

1. Padti ilaikyti taisykling laikysen ntumo

metu ir po gimdymo.

1. Laikysenos vertinimas.

Pratimai, skirti laikysenos koregavimui, liemens

tiesiamj raumen stiprinimui. Smoningas

laikysenos treniravimas.

2. Didinti teising supratim apie kno

mechanik.

2. Mokinti taisyklingos ergonomins padties

sdint, stovint, keliantis ir gulint.

3. Paruoti pei juost ir rankas reikalingas

kdikio prieirai.

3. Pasiprieinimo pratimai tam tikroms raumen

grupms.

4. Mokyti taisyklingo kno padties suvokimo 4. Pusiausvyros pratim mokymas.

5. Paruoti kojas padidjusiam kno svorio

ilaikymui ir cirkuliacijos pagerinimui.

5. vertinti koj bkl.

Elastingum palaikani kojini naudojimas.

Tempimo pratimai spazmams mainti.

Pasiprieinimo pratimai atskiroms raumen

grupms stiprinti.

Teisingos avalyns parinkimas.

6. Supratim apie taisykling dubens dugno

raumen kontrol.

6. Mokyti suprasti dubens dugno raumen

susitraukimo ir atsipalaidavimo btinum.

7. Palaikyti pilvo funkcij ir apsaugoti arba

koreguoti patologijas.

7. vertinti ir kontroliuoti tiesiojo pilvo raumens

diastaz. Mokyti saugi, pilv stiprinani

pratim.

8. Taisyklinga KS veikla. 8. Mokyti saugi aerobini pratim, laikantis

krvio didinimo reikalavim.

9. Suteikti inias apie pasikeitimus ntumo

metu ir gimim.

9. Pamokos apie gimdym.

10. Tobulinti gebjim atsipalaiduoti. 10. Mokyti atsipalaidavimo technikos.

11. Ivengti problem, susijusi su ntumu

(juosmenins dalies skausmas, dubens dugno

silpnumas, sumajusi cirkuliacija).

11. Perteikti informacij apie ntumo

problemas. Mokyti taisyklingos pratim

atlikimo technikos ir tinkam pratim.

12. Fizikai paruoti ntumui, gimdymui ir

pogimdyminiam laikotarpiui.

12. Stiprinti raumenis, reikalingus ntumo ir

gimdymo metu.

13. Apmokyti saugi pratim atlikimo ir krvio

didinimo pogimdyminiu laikotarpiu.

13. Pogimdymini pratim mokymas.

1.1. Nugaros skausm profilaktika

Knas, kuris stovi ar juda, turi bti tiesus. Per ntum nugaros ir dubens sritys yra ypa

paeidiamos. Siekiant ivengti ilgalaiki nugaros problem ir patempim, papildomas dmesys turi bti

51

skiriamas taisyklingam sdjimui, daikt klimui, liemens lenkimui ir tiesimui. Niosios turi bti

informuotos apie daniausiai pasitaikanius raii ir snari pakitimus ntumo metu, bei turi suprasti,

kokios pasekms ir problemos gali atsirasti dl netaisyklingo judesio atlikimo. Nij mokymas

taisyklingo judesi atlikimo kineziterapijos ar kasdienins veiklos metu leidia sumainti skausmo ar

negalavim rizik, gerina adaptacij bei sudaro palankesnes slygas vaisiaus vystymuisi. Pratimus pradti

atlikinti ne tada, kai atsiranda savijautos pablogjimas, taiau nuo pirmj ntumo dien. Dar geriau, kai

moteris prie planuodama ntum, atlikinja pratimus ir paruoia kn bsimam ntumui.

Sdjimas

Sdjimas yra danas ir kasdieninis veiksmas, turintis takos kno laikysenai. Niosioms btina

priminti kad sdti ant kds reikia taisyklingai, atsiloti ir liemeniu remtis kds atlo (r. 19 pav.). Tam

gali prireikti ir nedidels pagalvls ar susukto rankluosio.

19 pav. a) Netaisyklinga sdjimo padtis; b) Taisyklinga padtis sdint

launys visu savo ilgiu turi remtis kds paviri, o sulenktos kojos per kelio snar nuleistos, pilna

pda remiasi grindis. Jei kd yra per aukta ir pdos nesiekia ems, rekomenduojama pdas pakelti ant

maos kduts ar pagalvls. Kd su aukta atkalte gali suteikti ger atrama galvai, peiams, o kojos gali

buti ukeltos ant suolelio kojoms tai ideali poza atpalaidavimui. Sdint nekryiuoti koj, nes tai blogina

kraujo cirkuliacij. Atsistojant nuo kds turt bti aktyvus skersiniai ir dubens dugno raumenys.

Stovjimas

Stovint ar vaiktant svarbu ilaikyti taisykling laikysen bei nioji turt nuolat aktyvuoti dubens

dugno raumenis. Svarbi yra galvos padtis ji neturi bti nuleista, smakras pakeltas iki pei juostos,

nesitempti. Pravartu bt sivaizduoti, lyg kas moter traukt u galvos vir, taip didja atstumas tarp

klub ir krtins, o tai suteikia daugiau vietos kdikiu gimdoje. Neretai vizualizacijos pratimai palengvina

52

ar sumaina raumen tempim bei maiau juos apkrauna. Taisyklinga kno padtis bna tada, kai kno

svoris yra tolygiai pasiskirsts ant abiej koj, o pdos pastatytos vienoje linijoje (r. 20 pav.).

Ilgas stovjimas, net ir taisyklingai stovint, gali sukelti nuovarg ir tamp, todl labiau

rekomenduotina vaikioti, nei stovti vietoje. jimo metu taip pat svarbu ilaikyti taisykling kno padt.

20 pav. a) Taisyklinga moters laikysena; b) Netaisyklinga niosios laikysena;

c) Taisyklinga niosios laikysena

Guljimas

Kai moters ntumas yra didesnis nei 4 mnesiai, jai reikia drausti gulti ant nugaros, nes sukeliama

hipotenzija vaisiui spaudiant apatin tuij ven. Ankstyvose ntumo stadijose galima pusiau gulima

padtis remiantis atlo, po launimis pakita pagalv suteiks didesn atsipalaidavim ir komfort (r. 21 a

pav.).

Didjant ntumui ir kno svoriui, moterims vis sunkiau darosi atrasti patogi padt. Svarbu

kiekvienai niajai surasti kno padt, kurioje ji galt pailsti, atsipalaiduoti, isimiegot. Pusiau gulima

padtis, pakius po launimis sulankstyt rankluost ar paklod, atpalaiduoja juosmenin stuburo dal bei

kojas. Daugumai moter labiau priimtinas guljimas ant ono. Joms rekomenduojama ema pagalv ne tik

po galva, bet ir tarp koj. Tai pads sumainti tamp ir atpalaiduos dubens snarius. Jei iuinys nra per

daug kietas, gulint ant ono galima pakiti pagalvl po juosmeniu ir pilvu, taiau btinai tada reikia remtis

dilbiu (r. 21 b, c pav.).

53

21 pav. a) Pusiau gulima padtis; b) Guljimas ant ono; c) Antalgin padtis gulint ant ono

Gaktins svaros ir krymeninio snario skausmas bei tempimas gali bti sumainti, kai moteris

versdamasi lovoje laikys suglaustus kelius. Atsiklimo nuo lovos arba minktasuolio turi bti mokoma

kiekviena nioji. Sdantis lovoje abu keliai turi bti sulenkti ir laikomi kartu, kn perkelti vien pus

stumiantis rankos dilbiu. Stotis reikia ltai tempus koj raumenis (r. 22 pav.).

Niosios mokomos ne tik atsikelti i lovos, bet ir taisyklingai atsigulti. Atsigulimas lov vyksta

atbuline tvarka nei atsiklimas. Mokant taisykling kno padi ir judesi, svarbu niosioms akcentuoti

nugar alojani judesi vengim bei tiesiosios pilvo fascijos saugojim rankomis, kai nioji sdasi ar

gulasi. Stotis ir keltis reikia ltai, nes pasikeits kno mass centras blogina pusiausvyr ir koordinacij.

Keliantis btinai naudotis ir stumtis rankomis.

54

22 pav. Atsiklimas i gulimos padties

Lenkimasis ir daikt klimas

Ntumo metu reikt vengti sunki daikt klimo. Keliant, pvz. vaik ar sunk daikt, viena koja

turi bti sulenkta per klubo ir kelio snar, pda priekyje remiamasi grindis. Kita koja sulenkta per kelio

snar, kelias ir pdos pirtai remiasi grindis. Nugar laikyti tiesi, tempti dubens dugno raumenis.

Keliamas objektas klimo metu turi bti pastatytas centre tarp rank ir koj (r. 23 pav.).

23 pav. Taisyklinga daikt klimo padtis

55

Padedant daikt, laikytis atvirktins veiksm sekos. Keliant daiktus, vengti sukimosi judesio. Tik

tada, kai pilnai nioji atsistos taisykling vertikali padt, galimi papildomi judesiai. Jeigu norim daikt

reikia pakelti aukiau, patartina naudotis koptlmis ar kdute tam, kad ivengti rank klimo vir galvos.

Nesistengti tiesti rank pirmyn, norint pasiekti daikto bsim viet, geriau engti papildomus 2 3

ingsnius, ivengti klimo.

Nam ki veikla

Nioji gali atlikti lengvus nam ruoos darbus, vengdama staigi judesi. Taip bus ivengiama

raii ir raumen patempim bei nuovargio. Valant dulkes siurbliu svarbu ilaikyti tiesi nugar,

taisykling laikysen, vengti sukamj judesi dl galimo stuburo ir tiesiosios pilvo fascijos paeidimo.

Nam ruoos darbai sdint ant kds leidia ivengti ar sumainti nugaros skausmus. Todl nioji

skatinama daugiau veiklos atlikti sddama, o ne stovdama. Skalbini lyginimas rekomenduojamas

atsisdus, nors moteris ir pratus lyginti stovdama. Lyginimo lenta sdint ar stovint turi bti tokiame

auktyje, kad rankoms bt komfortika padtis bei pdos galt laisvai judti. Jei tenka aprengti ar vonioje

maudyti ma vaik, rekomenduojama moteriai tai daryti atsiklaupus ant keli arba vaik paklus reikiam

aukt. Taip bus ivengiama nugaros traumavimo (r. 24 pav.).

24 pav. klimas voni ir kdikio prausimas

Kai kurios moterims patogi darbin padtis yra tupint ar klpint ant keli. Tokioje padtyje patogu

rengti ma vaik ir tinka, kai namuose yra emos spintels ir staliai. Tai padeda ivengti lenkimosi bei

apsaugo nuo liemens patempim.

Parduotuvse apsipirkinjant, niosioms rekomenduojama naudotis preki veimliais, o ne

krepeliais. Preki veiml laikyti ariau savs. Jei manoma, daikt neimo reikt ivengti. Taiau jei

56

tenka neti pirkinius, juos patartina laikyti ariau kno, svor paskirstyti vienodai abiems rankoms (r. 25

pav.).

25 pav. Krepi su pirkiniais neimas

Lipant automobil, pirma reikt atsissti, tada tempti skersinius ir apatinius dubens raumenis ir ,

suglaudus kelius, taip kelti kojas automobil lanko judesiu; tai turt bti atliekama atvirkiai ilipant i

automobilio.

1.2. Pagrindiniai pratimai ntumo metu

Laikysenos pratimai

Vaisiui augant, didja laikysenos raumen tempimas ir keiiasi kno mass centras. Knas turi tai

kompensuoti, kad bt palaikyta pusiausvyra.

a) Tempimo pratimai (virutins ir apatins kaklo dalies, meni atitraukimas ir suvedimas, pei

juostos sukamieji judesiai, juosmenins stuburo dalies tempimas, launies atitraukj ir blauzdos lenkj

tempimas).

b) Stiprinimo pratimai (virutiniai ir apatiniai kaklo raumenys, krtins lstos, juosmenins stuburo

dalies, koj raumenys).

Pilvo raumen pratimai

Progresuojant ntumui pilvas netoleruos sunki pratim. Pratimai turi bti parenkami kiekvienam

individualiai. Prie pradedant bet kokius pilvo pratimus reikia patikrinti ar yra tiesiojo pilvo raumens

diastaz. Pratimai turi bti parenkami taip, kad pirma eit lengvesni, o tik po to sunkesni pratimai.

a) Pataisomieji tiesiojo pilvo raumens diastazs pratimai (r. 26 pav.):

Galvos klimas. Moteris turi gulti ant nugaros, rankas sunerti truput aukiau tiesiojo pilvo

raumens diastazs vidurio. Ikvpdama ji kelia galv tol, kol pasirodo raumen ikilimas. Rankos turi

57

velniai stumti tiesj raumen link vidurio linijos, tada ltai nuleidia galv ir atsipalaiduoja. is pratimas

stiprina tiesj pilvo raumen ir silpnina striinius.

Galvos klimas su dubens paklimu. Moteris turi gulti ant nugaros, rankas sunerti truput aukiau

tiesiojo pilvo raumens diastazs vidurio. Ji ltai pakeldama galv, atlieka dubens paklim, kartu

traukdama pilvo raumenis. Tada ltai nuleidia galv ir atsipalaiduoja. Visi pilvo raumen sutraukimai turi

bti atliekami su ikvpimu, tada spaudimas pilvo viduje yra maesnis. Kol isiskyrimas yra platesnis nei 2

cm ar 2 pirt ploio, turi bti atliekamas tik is pratimas arba Galvos paklimas.

26 pav. Pataisomieji tiesiojo pilvo raumens diastazs pratimai

b) Koj lenkimas tiesimas (slankiojimas) (r. 27 pav. ):

27 pav. Koj lenkimas tiesimas (slankiojimas)

Pacient turi gulti ant nugaros. Dubuo turi bti truput pakeltas, pilvo raumenys traukti. Tokioje

padtyje moteris slankioja vien koj pirmyn tol, kol ji isitiesia ir atgal, ir daro tai tol, kol gali ilaikyti

duben. Po to t pat daro su kita koja. Kvpavimas su pratimu turi bti suderintas taip, kad pilvo

susitraukimai vykt su ikvpimu.

is pratimas gali bti atliekamas su abiem kojom, jei pilvo raumenys yra pakankamai stiprs, kad

ilaikyt duben per vis pratim.

58

c) Pratimas dubeniui keturpsioje padtyje (r. 29 pav.):

Pacients padtis: keturpsia padtis remiasi rankomis ir kojomis (keliais). Paaikinti pacientei,

kaip reikia traukti pilvo raumenis ir pakelti duben. Laikydama nugar tiesi, moteris turi traukti pilvo

raumenis ir laikyti, po to ltai atpalaiduoti pilvo raumenis ir nuleisti duben.

Papildomai, kol nugara yra tiesi ir pilvo raumenys traukti, galime lenkti liemen dein pus,

irint dein laun, o po to prieingai kair.

Dubens klimas yra naudojamas daugelyje padi.

29 pav. Pratimai dubeniui

d) Liemens lenkimo pratimai (r. 30 pav.):

Liemens lenkimo pratimai yra klasikiniai pratimai tiesiojo pilvo raumens stiprinimui ir jie gali bti

daromai, taiau jeigu nra tiesiojo pilvo raumens diastazs. Kad bt apsaugota baltoji linija, juos atliekant

rankos yra suneriamos kaip parodyta 30 paveiksle.

striiniai sukimai atliekami, kad bt stiprinami striiniai pilvo raumenys. Vienas moters petys

eina ior link prieingo kelio, kai ji suka liemen vir ir apai ir apsaugo baltj linij sunerdama

rankas.

30 pav. Liemens sukimo pratimai

59

e) Dubens klimo su pasiprieinimu pratimai:

Moteris guli ant nugaros, kojas sulenkusi 90 kampu. Keldama duben vir, ji kelia ir kojas.

Treiajame trimestre, kai gimda padidja ir stumia diafragm, pratim atlikti yra sunku ir jis neturt bti

daromas, taiau po gimdymo, jis gali bti vl atnaujinamas (r. 31 pav.).

31 pav. Dubens klimo su pasiprieinimu pratimai

Dviraio mynimas. Moteris guli ant nugaros. Vien koj lenkdama, kit itiesia. Tokiu atveju

apatin pilvo dalis stabilizuoja duben besikeiianiu koj svoriu, kai jos sulenkiamos ir itiesiamos (r. 32

pav.).

32 pav. Dviraio mynimas

Koj nuleidimo pratimai sukelia labai didel nugaros tempim ir neturt bti atliekami ntumo

metu. Jie gali bti daromi po gimdymo. Kojos turi bti nuleidiamos tiek, kad sunkus darbas tekt dubeniui

ir palaikomos. Taiau jei kojas laikome per jg, pratim turtume nutraukti.

Stabilizacijos pratimai

a) ie pratimai skirti dubeniui ir kojoms kontroliuoti. Gali bti atliekami ntumo metu ir po

gimdymo.

60

b) Perspjimai:

Kadangi juosmens raumenys sutraukiami izometrikai (kol stabilizuojami), atsiranda poreikis

sulaikyti kvpavim, padidja AKS. Reikia laikytis teisingo kvpavimo ir sutelkiant daugiausia pastang

ikvpti.

Jei yra tiesiojo pilvo raumens diastaz, pritaikant stabilizacijos pratimus, reikia apsaugoti baltj

linij (aprayta anksiau).

Dubens judesi treniravimas

ie pratimai naudojami dubens judesi kontrolei palaikyti.

a) Dubens laikrodis.

Pacient guli ant nugaros. Tarkim, kad moters dubuo yra laikrodio pagrindas (apskritimas).

Laikrodio virn (12 val.) yra dubens gaktin svara (jungia abiej gaktikauli svarinius pavirius) ir

apaia (6 val.) yra krykaulis. Ji ltai suka duben pagal laikr