Klaipda, 2012

LIETUVOS AUKTOJI JREIVYSTS MOKYKLA

Vladas Stonkus

Laivo sandara ir ranga

Mokomoji knyga

UDK 656.6(075.8) St242

Leidiama Lietuvos auktosios jreivysts mokyklos leidybos komisijos nutarimu 2011-10-19

Aprobuota Lietuvos auktosios jreivysts mokyklos Laiv energetikos katedros posdyje 2011-09-16, protokolo Nr. 17P-1

Recenzavo:Vytautas VaiutisBoris Zaidenvurm

Vladas Stonkus, 2012 Lietuvos auktoji jreivysts mokykla, 2012 Klaipdos universiteto leidykla, 2012

ISBN 978-9955-18-626-7

3 T U R I N Y S

VADAS / 51. BENDROS INIOS APIE LAIVUS / 6

1.1. Laiv statybos istorija / 6

1.2. Laiv klasifikacija / 16

1.3. Civilini laiv klasifikacija pagal paskirt / 18

1.4. Eksploatacins laiv savybs / 46

1.5. Laiv jreivysts (navigacijos) savybs / 48

1.6. Teorinis laivo brinys, pagrindins laivo korpuso ploktumos ir pagrindiniai laivo imatavimai / 52

1.7. Laivo architektra / 56

1.8. Bendras laivo iplanavimas / 60

2. LAIVO KORPUSO KONSTRUKCIJA / 672.1. Laivo korpuso stiprumas ir tvirtumas / 67

2.2. Pagrindiniai laivo korpuso konstrukciniai elementai / 69

2.3. Bort perdengim konstrukcija / 71

2.4. Dugno perdengim konstrukcija / 73

2.5. Deni perdengim konstrukcija / 77

2.6. Laivo pertvaros ir achtos / 80

2.7. Antstatai, vairin / 83

2.8. Laivagali konstrukcija / 83

2.9. Laivo fundament konstrukcijos / 87

2.10. Falbortai, priplaukimo atramins sijos, oniniai kiliai / 89

2.11. Korpuso renginiai / 91

43. LAIV RANGA / 983.1. Laiv rang klasifikacija / 98

3.2. Vairavimo ranga / 98

3.3. vartavimo ranga / 102

3.4. Inkaravimo ranga / 107

3.5. Buksyravimo (vilkimo) ranga / 110

3.6. Krovos ranga / 114

3.7. Gelbjimo ranga / 119

3.8. Kita laivo ranga / 124

4. LAIV SISTEMOS / 1254.1. Laiv sistem klasifikacija / 125

4.2. Trium sistemos / 128

4.3. Balastins sistemos / 131

4.4. Priegaisrins sistemos / 132

4.5. Buitinio vandens tiekimo sistemos / 137

4.6. Nutekamosios sistemos / 139

4.7. Mikroklimato sistemos / 141

LITERATRA / 146

5 VA D A S

Laivas tai sudtingas ininerinis statinys. Laivai pradti statyti ir eksploatuoti seniai. Taiau ilgus metus pasikliauta tik patirtimi ir intuicija. Nors laiv statybos mokslo reikm buvo jau tada, galimyb tai gyvendinti atsirado daug vliau.

Ininieriai laiv projektuotojai, statytojai, remontininkai ir laiv naudotojai turi gerai imanyti laivo sandar, jo rang, sistemas, eksploatacines ir jrines savy-bes, mokti savarankikai nustatyti ir vertinti laivo korpusui keliamus tvirtumo ir stiprumo reikalavimus, inoti plaukiojimo saugumui keliamus reikalavimus ir imanyti, kaip juos vykdyti.

Jrins laivo savybs priklauso nuo jo korpuso povandenins dalies formos. Knygoje pateikiami laiv architektriniai tipai, laivaprieki ir laivagali formos, o visa tai vaizduojama teoriniame laivo brinyje.

Teorinis laivo brinys tai laivo korpuso iorinio paviriaus projekcijos, vie-nas pagrindini technini dokument. Juo naudojamasi rengiant laivo projekt, nu-statant laivo korpuso form, vertinant jrines savybes, sudarant darbo brinius, gaminant laivo korpuso konstrukcijas.

Knygoje taip pat apraomos laivo eksploatacins ir jrins savybs, laiv ar-chitektriniai tipai, laivybos istorijos raida, jrini laiv klasifikacija. Pateikiama daug eskiz, nuotrauk i laivybos istorijos ir laiv klasifikacijos, nagrinjamas laivo planas, jo patalp idstymas.

Kitose knygos dalyse apraomas laivo korpusas, jo konstrukciniai elementai, laivo korpuso konstrukcijos, jo tvirtumo ir stiprumo reikalavimai, nagrinjami pa-grindiniai laivo korpuso konstrukciniai elementai ir j surinkimo schemos. Taip pat nagrinjamas pagrindini laivo rang ir laivo sistem pagrind kursas.

Knygoje pateikti laivo korpuso konstrukcijos, atskir korpuso konstrukcij per-dangos ir atskir perdengtin detali, korpuso rengini, laivo rangos ir laivo sis-tem eskizai, schemos, vairs pavyzdiai.

Knyga skirta Lietuvos auktosios jreivysts mokyklos laiv energetini ren-gini eksploatavimo ir jr laivavedybos specialybi studentams, studijuojantiems laivo sandar ir rang. i knyga gali bti naudinga ir kit jrinio verslo specialybi studentams bei jrinio verslo atstovams.

6 1 . B E N D R O S I N I O S A P I E L A I V U S

1 . 1 . L a i v s t a t y b o s i s t o r i j a

Didiosios pasaulio civilizacijos krsi ir klestjo prie vandens. Jros, eerai ir ups, palankus klimatas sudar tinkamas slygas pasireikti mogaus sugebji-mams. Laivas buvo vienas svarbiausi monijos krini.

Jrin laivybos istorija prasidjo daugiau kaip prie 6 tkstanius met. mo-ns, pasitelk plaustus ir primityvias valtis su balansyrais, vliau katamaranus, ap-gyvendino Australij, Polinezij, Okeanij.

Laiv statybos istorija prasideda nuo tada, kai plaukti vandeniu buvo naudojami surit rst plaustai, vliau iskaptuotos i medio kamieno, dar vliau oda apmutos valtys. Visos tos plaukiojimo priemons buvo varomos irklais. Tai buvo pirmieji laivai, skirti plaukioti vandenyje.

Madaug 4400 met prie ms er Egipte klestjo Nilo laivyba. Papiruso laivai be kilio, pant, stringeri buvo iki 63 metr ilgio, 21 metro ploio, o bort auktis siek 6 metrus. Tai buvo svarbi susisiekimo priemon upe, bet jra plaukti ji netiko. Jroje tokiu laivu galjo plaukti tik ten, kur nea srovs ir vjai.

Ik jrai monija galjo mesti tik itobulinusi laiv statyb ir paius laivus. Pirmas mums inomas kilinis laivas, statytas prie 2500 met, rastas prie Libano krant. J pastat senieji Sirijos gyventojai. Tokiais laivais galjo leistis tolimas keliones, bet nuo kranto nutolti Viduremio jros pakrani gyventojai dar nedrso. VI amiuje prie ms er finikieiai su tokiais laivais apiplauk Afrik i Rau-

donosios jros puss, o 425 metais prie ms er i Kartaginos per Gibraltaro ssiaur pasiek dabar-tin Kamern.

Pirmieji jriniai irkliniai laivai pradti statyti madaug XVII am-iuje prie ms er ir buvo nau-dojami kaip susisiekimo priemon jromis vykdant prekyb arba ka-riniais tikslais. XVXII amiuje prie ms er jriniai laivai pra-dti statyti Senovs Egipte, vliau Graikijoje, Romoje. Toki laiv 1 pav. Viking laivas

7greitis buvo gana maas, taigi siekiant j padidinti reikjo daugiau irkluotoj. Jie bdavo susodinami net keliuose auktuose. Taiau ir toki laiv greitis siekdavo ne daugiau kaip 1213 km per valand.

Kariniai laivai, siekiant sutalpinti daugiau irkluotoj ir ivystyti didesn greit, buvo statomi siauresni ir ilgesni. Prekybos laivai buvo statomi platesni ir vienu metu galjo gabenti iki 300 ton krovinio.

Gerai inomi finikiei, gyvenusi rytinje Viduremio jros pakrantje, tiek laivybos, tiek ir laiv statybos tobulinimo laimjimai. Mediniai finikiei laivai bdavo puoiami medio droiniais, o laivo priekyje daniausiai bdavo idrota finikiei emblema arklio galva.

Jrin laivyba, o kartu ir jrini laiv statyba, suklestjo kinams iradus magne-tin kompas. iais prietaisais pirmieji pradjo naudotis arabai, kurie laiv statybai naudojo vandenyje nepvani medien ir laivais jau vykd tolimas keliones Indijos

2 pav. Irkliniai laivai, kuriuose naudojamos burs (IIIVI a. pr. m. e.):a, b irkluotojai idstyti viename aukte,

c irkluotojai idstyti trijuose auktuose (graik triremoje su taranu), d irkluotoj idstymas trimeroje

a b

c d

8vandenyne. Pradjo statyti dides-nius laivus ir naudojo tiek navigaci-jos, tiek ir kit laivo rang.

1880 m. Norvegijoje, Sande-fjorde prie Gokstado, buvo ras-tas gerai isilaiks VIII a. laivas. Dabar jis eksponuojamas Oslo universiteto kieme. Laivo ilgis 23,4 metr, plotis 5,2 metr, auktis 1,7 metr, grimzl 0,92 metro, borto auktis vir van-dens 1,15 metr. Korpusas i uolini 17 centimetr ploio len-t, kurios uleistos viena ant kitos, kamytas samanomis ir pakulomis, dervuotas. Lentos prie 18 pant priritos ir prikaltos medinmis vinimis. Treioje i viraus lento-je skyls irklams (plaukiant su burmis, jos bdavo ukemamos). Laive naudota 16 por 5,5 metr ilgio puini irkl, j ments 12 centimetr ploio. Irkluotoj suol nebuvo kiekvienas irkluo-tojas sdjo ant jreiviko maio ar skrynels. Stiebas nuimamas ir statomas uolin steps. Bur keturkamp, apie 70 kv. metr. teveniai aukti, puoti drakon ir kit gyvn galvomis. Denio ne-buvo. Balastas, ginklai ir atsargos bdavo po irkluotoj kojomis. gu-la 33 mons. Dl ypa elasting ilg uolini lent ir j lengvu-mo laivas galjo plaukti esant bet kokiam bangavimui ir pasiekti iki 11 mazg greit. is laivas rodo to meto laiv statybos ypatumus.

Pirmieji laivai, kurie, be irkl, jau turjo ir bures, pradti statyti Senovs Egipte dar apie 3 tkstanius met prie ms er.

3 pav. Finikiei prekybos laivas (VI a. pr. m. e.)

4 pav. Viduremio jros galera

9Palyginti neseniai, prie 300400 met, kariniuose ir-kliniuose jr laivuose, ku-rie buvo vadinami galeromis, papildomai buvo naudojamos burs.

Pirmieji laivai, kurie tu-rjo vien tik bures, atsirado XIII amiuje. Laivai buvo su vienu stiebu, auktais bortais ir boktais laivo priekyje ir laivagalyje. Jie buvo plats, ltaeigiai ir turjo didel kelia-mj gali (iki 1000 ton arba iki 800 keleivi). Vliau, isi-vysius burini laiv statybai, laivai buvo statomi su dviem, trim ir daugiau stieb. Priklau-somai nuo stieb skaiiaus, buri formos ir j idstymo, jie buvo vadinami: tenderis, jolas, liupas, kuna, brigas, brigantina, barkentina, barkas, keas.

5 pav. Burini laiv tipai: 1 tenderis, 2 kuna, 3 marselin kuna,

4 brigantina, 5 brigas, 6 tristieb marselin kuna, 7 barkentina, 8 barkas, 9 viso aprpinimo

laivas, 10 keturstiebis barkas

6 pav. Buriniai laivai su vienu stiebu

10

7 pav. Kristoforo Kolumbo laik burinis laivas

8 pav. Kristoforo Kolumbo karavel Santa Marija (XV a.)

11

9 pav. Viso aprpinimo buriniai laivai

10 pav. Barkas ainyj

12

11 pav. Pirmasis rus karinis laivas Oriol (1669 m.)

12 pav. Brigantina Greif

13

13 pav. Brigas Aphrodite

14 pav. Barkas Sedov

15 pav. Barkas Kruzenternas

14

Garlaiviai su metaliniu korpusu pradti statyti XVIII a. pabaigoje XIX a. pradioje.

Pirmas garlaivis Kler-mont pagal ininieriaus Roberto Fultono projekt, varomas mentraiais, buvo pastatytas 1807 m. Tai buvo pirmas pasaulyje upinis lai-vas. Jame buvo montuota An-glijoje pagaminta Uatta garo maina, kurios galingumas 21 arklio jga (15,4 kW). Pir-mas jo reisas buvo Hudzono upe, greitis 4,5 mazg, arba 8,5 km/val.

1815 m. Peterburge pa-statytas pirmas pasaulyje j-rinis garlaivis Jelizaveta. Laivas buvo mediniu kor-pusu, varomas mentraiais, mainos galingumas 4 ar-klio jgos (2,9 kW), plauk 5 mazg (9 km/val.) greiiu ir plaukiojo marrutu Peter-burgasKrontatas.

1817 m. Iorsko gamy-kloje pastatytas pirmas ka-rinis, mentraiais varomas garlaivis Skoryj. Mai-nos galingumas buvo 30 ar-klio jg (22,1 kW).

1819 m. Amerikoje pastatytas garlaivis Savana. Jis perplauk Atlanto vande-nyn. Tai buvo trij stieb, 350 ton vandentalpos garlaivis, varomas mentraiais ir burmis. Didij atstumo dal garlaivis plaukdavo varomas buri.

Mentraiais varomi laivai turjo savo trkum, nes plaukiant per bangas men-traiai ikildavo vir vandens ir danai suldavo.

Vliau mentraius pakeit sraigtiniai varytuvai. Dar 1752 m. Peterburgo aka-demijos narys D. Bernulli pasil sraigtini varytuv gamyb, ir 1848 m. Rusi-

16 pav. Pirmasis pasaulyje jrinis garlaivis Jelizaveta (1815 m.)

17 pav. Mentraiais varomas garlaivis Syrius

15

joje buvo pastatyta pirma sraigtu varoma fregata Archimed su 300 ar-klio jg (220,6 kW) ga-lingumo varikliu.

XIX a. pirmojoje pus-je vietoj laiv su mediniais korpusais pradti statyti laivai su metaliniu (plie-niniu) korpusu. 1843 m. buvo pastatytas laivas su metaliniu korpusu Great Britain, o 1858 m. tuo metu didiausias 211 me-tr ilgio angl okeaninis keleivinis garlaivis Great Eastern, kurio mainos galingumas 3400 a. j. (2500 kW).

XIX a. antrojoje pu-sje laivo korpusai buvo statomi i plieno, garo mainas pakeit ekono-mikesni varikliai tai garo turbinos ir vidaus degimo varikliai, kuriuos nuo 1901 m. pradjo naudoti Anglijoje, o 1903 m. buvo pastatytas pirmas pasaulyje upinis motorinis tanklaivis Vandal su trimis dyzeliniais varikliais, kuri kiekvieno galingumas buvo 120 a. j. (88,2 kW). 1907 m. Rusijoje buvo pastatytas pirmas jrinis motorlaivis Delo, kurio vandentalpa buvo 8000 ton.

1938 m. rus akademikas B. Jakobi pasil nauj laivo sraigto sukimo bd naudojant elektros varikl, maitinam akumuliatori arba elektrogeneratoriaus, su-kamo kito variklio (garo turbinos, dyzelini varikli ir kt.). Toks varytuv (sraigt) sukimo bdas naudingas tokiems laivams kaip ledlauiai, vilkikai, traleriai ir kiti laivai, kuriems darbo metu danai tenka keisti laivo greit arba plaukimo krypt (atbulin eig), o siekiant pagerinti sraigt darbo naudingumo koeficient pradta gaminti kintamojo ingsnio sraigtus arba naudojamos nukreipiamosios movos.

Vliau pradta naudoti ekonomiki, ma apsuk jriniai dyzeliai, kuri galin-gumas 30 000 kW ir daugiau, duj turbinos ir atominiai varikliai.

1959 m. pastatytas pirmas pasaulyje atominis ledlauis Lenin. Kiek vliau Amerikoje pastatytas pirmas atominis keleivinis-krovininis laivas Savana, Vo-

18 pav. Garlaivis Great Britain

19 pav. Keleivinis garlaivis Great Eastern

16

kietijoje atominis laivas Otto Gan geleies rdai gabenti, Japonijoje moks-lini tyrim laivas Mucu. 19741977 m. buvusioje Ta-ryb Sjungoje pastatyti at-ominiai ledlauiai Arktika ir Sibir, 1985 m. Ros-sija, o 1989 m. pirmas pasaulyje atominis transpor-tinis (konteinerinis lichteris) ledlauis Sevmorput.

Didjo ne tik krovini, bet ir keleivi jrinio gabe-

nimo, taip pat ir kitokio jrinio verslo poreikis, dl to laiv statyba buvo moderni-zuota, statomi iuolaikiniai tiek jr, tiek upi laivai. Kai kuri laiv vandentalpa siek daugiau nei 500 000 t, o ilgis daugiau nei 300 m. Jie galjo pasiekti 35 maz-g ir didesn greit. Pradti statyti laivai su povandeniniais sparnais, su oro pagalve, ekranoplanai, galintys ivystyti ir gerokai didesn greit.

1 . 2 . L a i v k l a s i f i k a c i j a

Laivai tai sudtingi inineriniai statiniai, naudojami kroviniams ir keleiviams ga-benti, uv, krab, jros vri bei augmenijos gavybai ir perdirbimui, vandens kio, keli ir laivyno techniniam aptarnavimui. Skiriame du laivynus: karin ir civilin.

Karin laivyn sudaro ie laivai: povandenins valtys (atomins ir dyzelins), lktuvneiai, kovos su povandeninmis valtimis laivai, raketiniai kreiseriai ir kate-riai, torpediniai ir artileriniai kreiseriai, eskadriniai minininkai, sargybos laivai, tor-pediniai kateriai, desantiniai laivai, priemininiai laivai, pagalbiniai laivai (trans-portiniai, gelbjimo remonto, pasiuntiniai, mokomieji, ligonins ir kt.).

iuolaikiniai civiliniai laivai klasifikuojami pagal daugel kriterij (1 lentel). Pagrindinis klasifikavimo kriterijus laivo paskirtis. Laivai skirstomi ir pagal ki-tus kriterijus: plaukiojimo rajon, judjimo priemones, pagrindinio variklio tip, judjimo pobd, korpuso mediag, architektr ir konstrukcij, iriamj velen skaii ir kt.

20 pav. Atominis ledlauis Arktika

17

1 lentelLaiv klasif ikaci ja

Eil.Nr.

Klasifikavimo kriterijai

Laiv grup

1. Paskirtis Transporto. vejybos. Tarnybiniai pagalbiniai. Techniniai2. Plaukiojimo rajonas Jriniai. Reidiniai. Vidaus plaukiojimo. Miraus plaukiojimo3. Judjimo priemons Savaeigiai. Nesavaeigiai4. Pagrindinio variklio

tipasIrkliniai. Buriniai. Garlaiviai. ilumlaiviai. Turbininiai. Elektriniai. Atominiai

5. Judjimo pobdis Vanden istumiantys. Glisuojantys. Ant povandenini sparn. Su oro pagalve. Ekranoplanai

6. Korpuso mediaga Mediniai. Metaliniai. Plastmasiniai. Gelbetoniniai. Kompoziciniai

7. Architektra ir konstrukcija

Vieno, dviej, trij antstat ir t. t.

8. Iriamj velen skaiius

Vieno veleno. Dviej velen. Trij velen. Keturi velen

Pagal plaukiojimo rajon laivai skirstomi jrinius (tolimojo ir pakrani plau-kiojimo laivai), reidinius (plaukiojantys uosto akvatorijoje, dideli upi iotyse, reiduose jroje), vidaus plaukiojimo (upi ir eer laivai) ir miraus plaukiojimo (plaukiojantys upmis ir jromis, t. y. ,,up-jra ir ,,jra-up). Tolimojo plau-kiojimo rajono laivai gali nutolti nuo uosto-slptuvs daugiau kaip 200 myli, jie priskiriami I plaukiojimo rajonui, o jei maiau kaip 50 myli II plaukiojimo rajonui. Laivai, kurie plaukioja pakrantmis ir reiduose, priskiriami III plaukio-jimo rajonui.

Pagal judjimo priemones laivai skirstomi savaeigius ir nesavaeigius. Savaei-giai laivai turi mechaninius variklius, kurie tarnauja kaip energijos altinis laivui judti. Nesavaeigi laiv judjimo altiniai gali bti vjas, irklai, vilkikai.

Pagal pagrindinio variklio tip laivai skirstomi : irklinius (pagrindinis variklis mogaus raumen jga), burinius (pagrindinis variklis vjas), garlaivius (pagrin-dinis variklis garo maina), ilumlaivius (pagrindinis variklis vidaus degimo varikliai), turbininius (pagrindinis variklis garo arba duj turbinos), elektrinius (iriamj sraigt suka elektros variklis), atominius (ilumins energijos altinis atominis reaktorius).

Pagal judjimo pobd laivai gali plaukti po vandeniu ir ant vandens. Laivai, plaukiantys ant vandens, skirstomi istumianius vanden (plaukia vandens pa-viriumi su tam tikra grimzle, korpusu istumdami vanden), glisuojanius (slysta vandens paviriumi), laivus su povandeniniais sparnais (korpusas ikils vir van-dens, plaukimo metu laivas remiasi povandeninius sparnus), laivus su oro pagal-ve (plaukimo metu laivas nelieia vandens paviriaus) ir ekranoplanus (greitaeigis

18

laivas, kurio korpus plaukimo metu vir vandens pakelia aerodinamins jgos, atsirandanios dl sparn).

Pagal mediag, i kurios pagamintas korpusas, laivai skirstomi medinius, me-talinius (plienas, aliuminio-magnio lydiniai, diuraliuminiai), plastikinius, gelbeto-ninius, kompozicinius (korpusas pagamintas i vairi mediag).

Pagal architektr ir konstrukcij laiv klasifikavimas priklauso nuo korpus skaiiaus (vienkorpusiai, dvikorpusiai katamaranai, trikorpusiai trimaranai), nuo antstat idstymo vietos ir skaiiaus, main skyriaus vietos laive ir kit veiksni.

Pagal iriamj velen skaii laivai gali turti vien velen (krovininiai ir ve-jybos laivai), du velenus (keleiviniai laivai), tris velenus (konteineriniai laivai ir ledlauiai), keturis velenus (didieji keleiviniai laineriai).

1 . 3 . C i v i l i n i l a i v k l a s i f i k a c i j a p a g a l p a s k i r t

Civiliniai laivai pagal paskirt klasifikuojami keturias grupes: transporto, ve-jybos, tarnybinius pagalbinius ir techninio aptarnavimo.

Transporto laivai sudaro pasaulio laivyno pagrind apie 90 % viso tonao. Jie naudojami kroviniams ir keleiviams gabenti. Transporto laivai skirstomi krovini-nius, keleivinius ir specialiosios paskirties (2 lentel).

2 lentelTransporto la iv klasif ikaci ja

Eil.Nr.

Grup Tipas

1. Krovininiai laivai Bendrosios paskirties sausakrviai laivai. Specializuoti

sausakrviai laivai (refrieratoriai, konteineriniai,

lichteriai, ,,ro-ro ir ,,lo-lo tipo laivai, balkeriai,

mikoveiai). pilamieji laivai (tanklaiviai, duj

gabenimo laivai). Kombinuot krovini laivai2. Keleiviniai laivai Keleiviai laineriai. Turistiniai laivai. Upi keleiviniai

laivai. Vietinio susisiekimo laivai (ant povandenini

sparn, su oro pagalve, kateriai ir kt.)3. Specialiosios paskirties

laivai

Jriniai keltai. Vilkikai-stmikai. Stmikai

Bendrosios paskirties sausakrviai laivai gabena generalinius krovinius. J vi-dutin keliamoji galia 40006000 t, taiau yra laiv, kuri keliamoji galia siekia 1600020000 ton. Vidutinis greitis 1416, o pavieni laiv 2022 mazgai. Pagrindin korpuso dal sausakrviuose laivuose uima krovini triumai, kuri

19

liukai udaromi ir ati-daromi mechanizmais, labai ivystyta krovi-ni ranga.

Specializuot sau-sakrvi laiv tip le-mia konkreti laivo pa-skirtis.

Laivai refriera-toriai gabena greitai gendanius krovinius (uvis, ms, vaisius ir pan.). i laiv triu-mai yra gerai izoliuoti, juose rengta patikima aldymo sistema, triumuose palaikanti nuo +5 iki -25 oC temperatr.

Konteineriniai laivai gabena krovinius, supakuotus specialiuose konteineriuose. Su kroviniais konteineriai sveria 1040 ton. Labai dideli konteinerini laiv ke-liamoji galia 2500030000 t, o greitis 2530 mazg. Naudojant konteinerinius laivus, pakrovimo-ikrovimo operacijos atliekamos greiiau 47 kartus.

21 pav. Transportinis refrieratorius Plutonas

22 pav. Bendras konteinerinio laivo vaizdas

20

23 pav. Konteinerinis laivas

24 pav. Konteinerinis laivas

21

Lichteriai yra konteinerini laiv atmaina. Jie gabena plaukiojanius konteine-rius lichterius. Lichteri keliamoji galia 370850 ton. ie laivai lichterius nuo vandens paviriaus pakelia ir pakrauna kranais arba liftais, rengtais laivo gale. Kra-nas gali judti iilgai ir padti lichter konkrei laivo viet. Naudojant lift krovinys konkrei viet laive padedamas speciali mechanizm. Ikraunama atvirkia tvar-ka. Vieno lichterio pakrovimas arba ikrovimas utrunka 1315 minui.

25 pav. Bendras lichterio vaizdas

26 pav. Lichteris

,,Ro-ro ir ,,lo-lo tipo laivai taip pat konteinerini laiv atmaina. Krovini konteineriai daniausiai pakraunami autokrautuvais per laivagalius ir per laivo bor-t antrojo tipo laivuose. Darbai paspartja, kai laivas pakraunamas tiesiai i auto-main ar kitos technikos.

22

27 pav. Ro-ro ir lo-lo tipo laivai a, b krovinio pakrovimas per laivagal, c krovinio pakrovimas per laivo bort

28 pav. Krovininis-keleivinis laivas Irish Ferries

23

Balkeriai tai laivai, kurie gabena biriuosius krovinius (rd, angl, mine-ralines tras, statybos mediagas, grdus ir kt.). io tipo laivai turi tik vien den, main skyrius, antstatai rengti laivagalyje. J keliamoji galia siekia net 100 000150 000 ton. Greitis nra didelis 1416 mazg.

29 pav. Jr keltas

30 pav. Balkeris

Mikoveiai gabena rstus ir pjaut medien. io tipo laivai taip pat yra nedi-delio greiio, turi vien den ir sustiprint konstrukcij prie ledus. Dl to jie gali plaukti Arktikos baseino uostus, i kur ir vea medien.

pilamieji laivai gabena naft ir jos produktus (mazut, benzin, dizelin kur, ibal ir kt.). Tokie laivai vadinami tanklaiviais. pilamieji laivai naudojami su-skystintoms dujoms (metanui, propanui, butanui, amoniakui) gabenti. Jie vadinami duj gabenimo laivais.

24

31 pav. pilamasis laivas (tanklaivis)

32 pav. Tanklaivis Cabo Virgenes

25

33 pav. Tanklaivio denis

34 pav. Duj gabenimo laivas (dujoveis) ir jo skersinis pjvis

26

Pastaruoju metu vystosi kombinuot krovini laivai. Tai laivai, pritaikyti keli ri kroviniams veti (pvz., nafta, rda ir kt.). Tai padeda ivengti nereikalingo balasto veiojimo, plaukiant krovini arba grtant, kai krovinys nuvetas.

Keleiviniai laivai skirti keleiviams gabenti. Laivai, aptarnaujantys reguliarisias linijas, plaukioja tarp konkrei uost pagal nustatyt tvarkarat. Tai keleiviniai laineriai, galintys veti 15002000 keleivi. Laineri greitis siekia 3035 mazgus.

35 pav. Laivas sunkiasvoriams kroviniams gabenti

36 pav. Keleivinis laivas Sholochov

27

37 pav. Keleivinis laivas Aleksandr Pukin

Turistiniuose laivuose, skirtuose kelionms, telpa 200500 keleivi. Laiv grei-tis siekia 1822 mazgus. ie laivai taip pat gali veti 50200 lengvj automobili. Turistiniuose laivuose ypatingas dmesys skiriamas komfortui ir pramogoms.

38 pav. Kruizinis laivas Athena

28

39 pav. Kruizinis laivas

40 pav. Laivas su povandeniniais sparnais

41 pav. Laivas su povandeniniais sparnais

29

Upi keleiviniai laivai aptarnauja reguliarias linijas pagal tvarkarat arba naudojami turistinms kelionms. Jie gali veti iki 350500 keleivi, j greitis 2527 km/h.

Vietinio susisiekimo laivai tai nedideli keleiviniai laivai ir kateriai. Tarp i laiv labai paplit laivai su povandeniniais sparnais (60300 keleivi, greitis 6070 km/h) ir laivai su oro pagalve.

42 pav. Laivas Polina III su povandeniniais sparnais

30

43 pav. Laivai su oro pagalve, j sandara:a iilginis pjvis, b su vienu sraigtu, c su keturiais sraigtais,

d su keturiais sudvejintais sraigtais, e kamerins oro pagalvs sudarymo schema, f ttin oro pagalvs sudarymo schema.

1 vairin, 2 radaras, 3 anga, per kuri patenka oras, 4 pasukamasis stulpas, 5 oro sraigtai, 6 pagrindinis velenas, 7 velenas, 8 pavara, 9 stabilizatorius,

10 duj turbinos, 11 anga, per kuri tiekiamas oras oro pagalv, 12 liukas su dangiu, 13 salonas, 14 reduktorius, 15 oro ptiklis,

16 oro pagalv, 17 gaubtas

31

44 pav. Laivai su oro pagalve

Jr keltai gali veti traukini sstatus, automainas, lengvuosius automobilius ir keleivius. i kelt paskirtis sujungti sausumos keli arterijas (pvz., KlaipdaMukranas).

Vilkikai-stmikai ir vilkikai naudojami nesavaeigiams laivams vilkti. ie laivai stumia ir velka baras vidaus vandenyse.

32

45 pav. Vilkikai-stmikai

33

vejybos laivai (3 lentel) naudojami uv, krab, jros vri ir augmenijos gavybai, perdirbimui, transportavimui, jie skirstomi keturias grupes: gavybos lai-vai, gavybos-perdirbimo laivai, perdirbimo laivai ir aptarnavimo laivai.

3 lentelvejybos la iv klasif ikaci ja

Eil.Nr.

Grup Tipas

1. Gavybos laivai Traleriai (DT, VT, MT). vejybos botai.

Tun gaudymo laivai2. Gavybos-perdirbimo laivai Traleriai-aldytuvai. Didieji vejybos traleriai

uvies konserv gamyklos. Didieji sardini

traleriai uvies konserv gamyklos3. Perdirbimo laivai Silki, krab, uvies konserv ir kitos

plaukiojaniosios bazs. uvies milt laivai.

Gamybos refrieratoriai4. Aptarnavimo laivai uv paiekos laivai. Mokslo-vejybos laivai.

Primimo transportavimo laivai. Kiti laivai,

aptarnaujantys vejybos ekspedicijas

vejybos laiv tonaas sudaro 5 % pasaulinio laivyno tonao. Labiausiai papli-ts i laiv tipas traleriai. Pagal dyd traleriai skirstomi didiuosius, vidutinius ir mauosius. uv gaudymo tralas gali bti nuleidiamas ir pakeliamas per laivo gal arba bort. Traleriai gali priklausyti gavybos ir gavybos-perdirbimo grupms. Didij vejybos traleri vandentalpa siekia 30003500 ton, greitis 1214 maz-g, vidutini vejybos traleri vandentalpa 350900 ton, greitis 9,512 maz-g, maj vejybos traleri ir vejybos bot vandentalpa iki 300 ton, grei-tis 89 mazgai. Traleri plaukiojimo autonomikumas siekia 34 mnesius, todl juose sudaromos geros gyvenimo slygos gulos nariams.

34

46 pav. Maieji vejybos traleriai

35

47 pav. Vidutiniai vejybos traleriai

48 pav. Vidutinis vejybos traleris aldytuvas Vasilyj Popov:viruje bendras vaizdas ir tral denis, apaioje patalp ir rangos idstymas:

1 forpikas, 2 sandlis, 3, 5 refrieratoriniai triumai, 4 hidrolokatoriaus achta, 6 aldytuvas, 7 lago achta, 8 aldymo kamera,

9 main skyrius, 10 vandens cisternos, 11 rumpelinis skyrius, 12 darbo aiktel, 13 vairin, 14 tral gervs valdymo pultas, 15 ledo generatorius

36

49 pav. Didieji vejybos traleriai

37

Seineriais vadinami laivai, kurie uv gaudo gaubiamaisiais tinklais. Skiria-mi didieji, vidutiniai ir maieji seineriai. Kadangi gaubiamaisiais tinklais gaudo-ma tik sezono metu, kai uvys telkiasi brius, tai seineriai aprpinami ir kitais gaudymo tinklais, pavyzdiui, tralais. Didij vejybos seineri vandentalpa 160300 ton, vidutini 100150 ton, maj 4580 ton. Seineri greitis 710 mazg, plaukiojimo autonomikumas 410 par, gula 812 moni.

50 pav. Laivai, skirti bangini vejybai ir apdorojimui:a bangini apdorojimo laivas, b bangini vejybos laivas

51 pav. Maasis vejybos seineris-traleris

38

52 pav. Vidutinis vejybos seineris

53 pav. Didysis vejybos seineris-traleris

Plaukiojaniosios bazs priklauso perdirbimo laiv grupei ir yra stambiausi ve-jybos laivyno laivai. Jos priima ir perdirba laimikius, taip pat tiekia visk, ko reikia kitiems ekspedicijos vejybos laivams. Plaukiojaniosiose bazse rengiamos me-dicinos, kultros ir buities tarnybos, kurios aptarnauja visus ekspedicijos laivus. Vidutin vandentalpa 1000015000 ton, greitis 1316 mazg.

39

Perdirbimo laiv grupei taip pat priklauso gamybos refrieratoriai. Pagal al-dymo rengini galingum jie skirstomi tris grupes: 75100, 2550 ir 20 ton aldytos uvies per par. Atitinkamai pirmos grups gamybos refrieratori van-

54 pav. Bangini apdorojimo laivas Sovetskaja Ukraina

55 pav. Plaukiojanioji baz uvies konserv mon

40

dentalpa 70009000 ton, antros 30006000 ton ir treios 1003000 ton. i laiv greitis 1018 mazg.

Techniniai laivai naudojami laivyno, uost kio ir vandens keli techniniam aptarnavimui. J klasifikacija pateikta 4 lentelje.

4 lentelTechnini la iv klasif ikaci ja

Eil.Nr.

Grup Tipas

1. Techniniai laivai emsiurbs. emkass. Plaukiojantieji kranai. Laivai

kranai. Plaukiojantieji dokai. Plaukiojaniosios dirbtuvs.

Laivai naftos rinkikai. Plaukiojaniosios elektros stotys.

Plaukiojantieji grimo boktai ir kt.

56 pav. emkas

57 pav. Plaukiojantysis dokas

41

Tarnybini pagalbini laiv grup sudaro nedidel viso laivyno dal, taiau j yra vairi tip, todl laivai klasifikuojami pagal atliekamas funkcijas. J paskir-tis aptarnauti laivyn, uostus, vandens k ir kelius.

58 pav. Plaukiojantysis kranas

59 pav. Naftos ir iukli rinkimo laivas

42

60 pav. Ledlauis veda laiv per ledus

61 pav. Ledlauis Vaigach

43

62 pav. Ledlauis Angara

63 pav. Ledlauis Oden

44

64 pav. Gelbjimo laivas

65 pav. Gelbjimo laivas

66 pav. Gelbjimo laivas akiai

45

1 . 4 . E k s p l o a t a c i n s l a i v s a v y b s

Laivus charakterizuoja ios eksploatacins savybs: keliamoji galia, krovini talpa, greitis, plaukiojimo nuotolis, plaukiojimo autonomikumas.

67 pav. Mokslini tyrim laivas Akademikas Sergejus Vavilovas

68 pav. Mokslini tyrim laivas Kosmonautas Jurijus Gagarinas

46

Keliamoji galia tai krovini mas, kuri laivas gali veti per vien reis. Laiv eksploatacij apibdina varioji ir pilnoji keliamoji galia (dedveitas). varij ke-liamj gali sudaro nauding krovini mas: krovini mas triumuose; keleivi ir j bagao mas; glo vandens ir maisto, skirto keleiviams, mas. Dedveit sudaro: varioji keliamoji galia; ekipao ir jo bagao mas: glo vandens ir maisto, skirto ekipaui, mas; kuro, tepal ir vandens atsargos.

Tuio laivo mas sudaro: laivo korpuso, mechanizm, rang, sistem ir rengi-m mas; kuro, vandens ir tepal, kurie yra katiluose, mechanizmuose ir vamzdy-nuose, mas; skyst krovini likui (nepajudinamo krovinio) mas.

Jeigu susumuosime tuio laivo mas ir dedveit, tai gausime pakrauto laivo vandentalp:

D = Do + Dw,

ia:D pakrauto laivo vandentalpa, t;Do tuio laivo vandentalpa (mas), t;Dw dedveitas, t.

Krovini talpa tai kroviniams skirt patalp tris kubiniais metrais. Skiriamos vienetini ir birij krovini talpos. Vienetini krovini talpa 810 % maesn u birij krovini talp, nes pirmu atveju negalima inaudoti visos erdvs tarp kor-puso konstrukcijos sij. Pasaulinje praktikoje naudojamas bendras patalp trio matavimo vienetas registro tona (1 registro tona = 2,83 m3 = 100 kubini pd). Krovini talpa, imatuota registro tonomis, vadinama registro talpa. Pagal j ap-skaitomas ali laivyn tonaas, nustatomi muito mokesiai ir kitos rinkliavos.

Keleivini laiv krovinin talpa pakeiiama keleivi talpumu, t. y. veam ke-leivi skaiiumi.

Greitis tai laivo nuplauktas kelias per laiko vienet. Jros laiv plaukimo grei-tis matuojamas mazgais (1 mazgas 1 jr mylia per 1 valand), o upi laiv ki-lometrais per valand.

Plaukimo nuotolis tai atstumas, kur gali nuplaukti laivas, nepapilds kuro, tepal ir vandens atsarg. Jros laiv plaukiojimo nuotolis matuojamas jr mylio-mis (1 jr mylia = 1,852 km), o upi kilometrais.

Plaukiojimo autonomikumas tai galimas laivo plaukimo reise laikas paromis, nepapildant glo vandens ir maisto atsarg, reikaling keleiviams ir gulai.

47

1 . 5 . L a i v j r e i v y s t s ( n a v i g a c i j o s ) s a v y b s

Laiv jreivyst (navigacij) apibdina ios savybs: pldrumas, stovumas, ne-skstamumas, eigumas, valdomumas ir supimasis.

Pldrumas tai laivo savyb plaukioti nustatytoje padtyje vandens paviriuje. Laivo pldrumas nustatomas pagal Archimedo dsn, kuris teigia, kad plaukiojan-io kno svoris yra lygus jo istumto vandens svoriui:

D = g V,

ia:D laivo vandentalpa, t;g jros vandens tankis 1,025 t/m3;V laivo povandenins dalies tris, m3.

Laivo povandenins dalies tris apskaiiuojamas:

V = L B T d,

ia:L laivo povandenins dalies ilgis, m;B laivo povandenins dalies plotis, m;T laivo grimzl, m; d laivo povandenins dalies bendros apimties koeficientas.

Kadangi plaukiojanio laivo svoris lygus laivo vandentalpai, tai laivo pldrumo lygt galima urayti taip:

P = D = g V = g d LBT.

Laivo svor P sudaro laivo sudtini dali svori suma: korpusas, mechanizmai, rengimai, rangos, sistemos, kroviniai, atsargos, gula ir kt. Svorio atstojamoji jga veikia laivo svorio centre (G) ir nukreipta vertikaliai emyn. Vandens spaudimo (klimo) panardintos laivo dalies paviri atstatomoji jga lygi laivo vandentalpai D. i jga veikia panardinto korpuso apimties centre (C) ir nukreipta vertikaliai auktyn. Jeigu laivo svorio centras (G) ir panardinto korpuso apimties centras (C) yra vienoje vertikalje, tai laivas plaukia nepasvirs.

Apskaiiavus vairioms grimzlms panardinto korpuso tr ir atitinkamas van-dentalpas, galima nubrti grafik, vadinam krovini matu. Pagal krovini mat lengvai nustatoma, kokia bus grimzl, esant konkreiai vandentalpai, ir atvirkiai. Krovini matas yra svarbus dokumentas, kur praktikai naudoja laiv kapitonai.

48

Kad bt saugu plaukioti, kiekvienas laivas privalo turti pldrumo atsarg. J sudaro nelaidi vandeniui korpuso dalis, ikilusi vir vaterlinijos. Laivo pldrumo atsarga sausakrviuose laivuose sudaro 3050 % j vandentalpos, tanklaiviuose 1525 %, keleivi laivuose 100 %.

Stovumas tai laivo, iorini jg ivesto i pusiausvyros, savyb grti pusiaus-vyr, nustojus toms jgoms veikti. Laiv navigacijoje veikia vairios iors jgos: vjas, bangos, apledjimas, krovini pasislinkimas, vilkimo lyno tempimas ir kt.

Laivas turi iilgin ir skersin stovum. Iilginis stovumas matuojamas diferento(iilginio laivo posvyrio) kampu y (graikika raid psy). is stovumas yra gana didelis, todl pavojaus apsiversti per laivo priek arba laivagal nra.

Skersinis stovumas matuojamas kreno (oninio laivo posvyrio) kampu q (grai-kika raid teta). Tai labai svarbi laiv jreivysts savyb, lemianti saug laiv plaukiojim. Nagrinjant skersin stovum, skiriamas pradinis stovumas, kai po-svyrio kampai q nedideli, ir stovumas, kai kreno kampai q dideli.

Pradinio stovumo atveju, kai posvyrio kampai q nedideli, povandenins dalies apimties centras C keiia savo padt, nes keiia savo form povandenin dalis. Pradinis stovumas pagrstas atstatymo momentu, kurio dydis priklauso nuo peties tarp svorio ir vandens spaudimo (klimo) jg. Kaip matome, atstatymo momentas

Mq = D1q= Dh sinqo = D h q.

ia:D laivo vandentalpa,t;1q petys tarp svorio ir vandens spaudimo (klimo) jg, m;h laivo skersinis metacentrinis auktis, m;q posvyrio kampas, rad.

Taku M paymtas laivo metacentras. Tai kreivs, kuria juda skystyje panardin-tos kno dalies svorio centras, kai sutrikdoma kno pusiausvyra, kreivumo centras. Metacentro auktis svarbiausia stovumo charakteristika. Jis apskaiiuojamas:

h = zc + r zg,

ia:zc povandenins laivo dalies apimties centro pakilimas nuo kilio linijos, m;r skersinis metacentrinis spindulys, m;zg laivo svorio centro pakilimas nuo kilio linijos, m.

Pastaius laiv, skersinis metacentrinis auktis nustatomas bandymais. Bandy-mo metu laivo posvyrio kampas q = 1,52. Krenavimo moment Mkr sukelia kro-vinio P perneimas atstumu y. iuo atveju skersinio metacentrinio aukio lygt galima urayti:

49

h = qD

Mkr,

ia:sin q o pakeistas kampo q dydiu, kadangi posvyrio kampas labai maas (1,52).

Tada q 1

b, o Mkr = P y.

Galutin skersinio metacentrinio aukio lygt bandant galima urayti:

h = DbPyl

Visi ios formuls dydiai nustatomi bandant. Vandentalpa nustatoma naudojant krovini mat, imatavus grimzl. Krovinius (ketaus liejiniai, maiai su smliu) nedideliuose laivuose pernea mons. Posvyrio kampas imatuojamas svambalu.

Didinant posvyrio kamp, atstatymo momentas Mq i pradi didja, taiau v-liau pradeda mati ir esant tam tikram posvyrio kampui tampa lygus nuliui. Atsta-ius tak, momentas Mq padeda apversti laiv.

Charakteringais ir pavojingais laivo apkrovimo atvejais stovumas apskaiiuo-jamas ir braiomos statiko stovumo diagramos. Pagal jas nustatomas pradinis metacentro auktis, laivo posvyrio (kreno) kampas, kai iorini jg poveikis yra dinamikas (trkteljo vilkimo lynas ir kt.), diagramos pabaigos posvyrio kampas.

Laiv statybos taisykls teigia, kad jr laiv posvyrio kampas negali bti ma-esnis kaip 60 laipsni. Taisykls numato, kad didiausi atstatymo momentai bt tada, kai posvyrio kampas yra didesnis nei 30, o didiausias stovumo petys 1q turi viryti 0,25 m, jei laivo ilgis yra iki 80 m, ir viryti 0,20 m, jei laivo ilgis didesnis kaip 105 m.

Neskstamumas tai laivo savyb ilikti pldriu ir stoviu vienai arba kelioms patalpoms esant upildytoms vandeniu. Tokios situacijos bdingos laivams ava-rijos metu. Laivo neskstamum utikrina konstrukcins, organizacins-technins priemons ir profesinis gulos pasirengimas.

Konstrukcins priemons numatomos projektuojant. Tai pakankama laivo pldrumo ir stovumo atsarga, korpuso padalijimas skersinmis ir iilginmis per-tvaromis vandens nepraleidianius skyrius, nepralaidi udang rengimas, sti-pri pertvar konstrukcija ir antras dugnas laive.

Organizacins-technins priemons atliekamos laiv eksploatuojant. Tai io-rinio korpuso apsiuvo, deni, pertvar nelaidumo isaugojimas, udang hermeti-kumo prieira, nuolatin kovos u neskstamum priemoni parengtis.

gula turi bti profesionaliai paruota avarij atvejams, kiekvienas gulos narys turi inoti, kaip ir k daryti konkreioje situacijoje.

50

Eigumas tai laivo savyb ivystyti nurodyt greit, esant tam tikram pagrin-dinio variklio galingumui. Laivo eigumui takos turi pasiprieinimo jgos (trintis, korpuso forma, isikiusios korpuso dalys, bangos, oras). Trinties pasiprieini-m lemia vandens klampumas ir povandenins korpuso dalies iorinio paviriaus iurktumas. Korpuso formos pasiprieinim sukelia korpuso paviriaus kreivumas ir isikiusios dalys (vairas, kronteinai ir kt.). Pasiprieinim didina paties laivo ir vjo sukeltos bangos bei vjas, puiantis virvandenin laivo dal.

Kuo maesns pasiprieinimo jgos, tuo didesnis laivo eigumas, esant tam pa-iam pagrindinio variklio galingumui. Todl btina siekti, kad pasiprieinimo jgos mat. Tuo tikslu mainamas laiv korpus paviriaus iurktumas (pavirius ge-rai paruotas suvirinimui, kokybikai atliktas suvirinimas, gruntavimas, daymas, nuo paviriaus nuvalyti apaugimai, atsirandantys eksploatavimo metu), mainamas povandenins dalies paviriaus plotas (gliseriai, laivai su povandeniniais sparnais, laivai su oro pagalve), projektuojama aptakesn korpuso forma.

Pasiprieinimo laivo judjimui jgos gali bti apskaiiuojamos arba nustatomos laivo modelio bandymo bdu baseine ir aerodinaminiame vamzdyje.

Eigesnis bus tas laivas, kuris pasieks didesn greit, esant tam paiam variklio galingumui, arba pasieks t pat greit su maesnio galingumo varikliu.

Valdomumas tai laivo savyb plaukti nustatytu kursu (stabilumas) arba prirei-kus pakeisti plaukimo krypt (paslankumas). Stabilumas pasiekiamas didinant san-tykin laivo ilg, o paslankumas atvirkiai. Todl projektuojant laivus pirmenyb teikiama tai savybei, kuri konkreiam laivui yra labai svarbi.

Stabilum charakterizuoja vairo padties pakeitim skaiius per minut, kad laivas plaukt nustatytu kursu. Jeigu vairas pasukamas kairj ir deinj bortus 23 kampu 46 kartus per minut esant 35 bal bangavimui, tai laivo kursas yra stabilus.

Paslankum charakterizuoja laivo cirkuliacijos skersmuo, kuris daugelio laiv sudaro 35 j ilgi. Kuo maesnis cirkuliacijos skersmuo, tuo laivas yra paslan-kesnis.

Supimasis tai laivo svyravimas vandenyje, veikiant iorinms jgoms. Laivo svyravimas neigiamas reikinys, kuris sukelia moni sergamum (jros liga), maina greit, mechanizm darbo efektyvum, sudaro slygas korpusui irti ir laivui apvirsti.

Plaukdamas banguota jra laivas patiria onin, iilgin ir vertikal supim.Siekiant sumainti neigiam supimosi poveik, laivuose naudojami paprasiausi

supimo slopintuvai oniniai kiliai.

51

1 . 6 . Te o r i n i s l a i v o b r i n y s , p a g r i n d i n s l a i v o k o r p u s o p l o k t u m o s i r p a g r i n d i n i a i l a i v o m a t m e n y s

Teorinis laivo brinys tai laivo korpuso iorinio paviriaus projekcijos tris viena kitai statmenas ploktumas. ios koordinai ploktumos vadinasi: diametra-lioji ploktuma (vertikali iilgin), pagrindin ploktuma (horizontali ploktuma, kertanti kilio linij), midelinio panto ploktuma (vertikali skersin ploktuma, su-tampanti su deimtu teoriniu pantu) (69 pav.).

Laivo korpuso teorinis brinys yra vienas pagrindini ir svarbiausi techni-ni dokument. Juo naudojamasi rengiant laivo projekt, nustatant korpuso form, vertinant laivo jrines savybes, sudarant darbinius brinius, gaminant laivo kor-puso konstrukcijas.

Linijos, gautos kertant laivo korpuso paviri ploktumomis, lygiagreiomis midelio pantui, vadinamos teoriniais pantais. J paprastai bna 21, bet gali bti ir papildom. Kertant laivo korpuso paviri ploktumomis, lygiagreiomis pa-grindinei ploktumai, gaunamos teorins vaterlinijos. Kertant ploktumomis, ly-giagreiomis diametraliajai ploktumai, gaunami batoksai. Suprojektav ias lini-jas projekcij ploktumas, gauname tris laivo korpuso projekcijas: on, korpus

69 pav. Pagrindins laivo ploktumos

52

ir pusplatum (70 pav.). one tikruoju dydiu projektuojamos tik vaterlinijos, o pant ir batoks projekcijos yra tiess. Korpuse tikruoju dydiu projektuojami tik pantai, pusplatumje vaterlinijos.

70 pav. Laivo korpuso projekcijos pagrindines ploktumas

Pagrindins teorinio brinio linijos yra ios: - midelinis pantas ( ) tai deimtas teorinis pantas; - pagrindin linija (PL) tai diametraliosios ir pagrindins ploktum susikir-

timo linija; - kilio linija laivo dugno kirtimosi su diametralija ploktuma linija; - konstrukcin vaterlinija (KWL) teorin vaterlinija, einanti per fortevenio

ir nulinio panto kirtimosi tak; - denio linija prie borto denio ir borto kirtimosi linija; - denio linija diametraliojoje ploktumoje denio ir diametraliosios ploktu-

mos kirtimosi linija; - fortevenis laivo korpuso ir diametraliosios ploktumos kirtimosi laiva-

priekyje linija. - achtertevenis laivo korpuso ir diametraliosios ploktumos kirtimosi lai-

vagalyje linija; - laivapriekinis statmuo diametraliosios ploktumos ir skersins ploktumos,

nubrtos per laivapriekin konstrukcins vaterlinijos tak, kirtimosi ties. Laivapriekinis statmuo sutampa su nuliniu pantu;

53

- laivagalinis statmuo diametraliosios ploktumos ir skersins ploktumos, nubrtos per vairo a, kirtimosi ties. Jei balerio nra, laivagalinis statmuo briamas 0,97 LKWL nuotoliu nuo laivapriekio statmens (LKWL konstrukci-ns vaterlinijos ilgis). Laivagalinis statmuo sutampa su dvideimtu teoriniu pantu.

Pagrindin teorinio brinio projekcija yra onas, po juo braiomas vaizdas i viraus pusplatum, o kair nuo ono korpusas. Norint sumainti brinio matmenis, kai kada galima sutapatinti on su pusplatume. Jei laivo viduryje yra cilindrin dalis (vienodi teoriniai pantai), tai ono projekcija vidurinje dalyje nu-traukiama ir toje vietoje braioma korpuso projekcija (71 pav.).

Teoriniame brinyje paprastai nurodomi tokie pagrindiniai laivo matmenys: - didiausias laivo ilgis L

max didiausias atstumas tarp kratini laivapriekio

ir laivagalio tak. is atstumas matuojamas pusplatumje. Matuojami ir ant-statai (bakas, jutas), bet nematuojamos isikiusios dalys (aparels, falbor-tas, stmimo ranga ir kt.);

- ilgis tarp statmen L^^ atstumas tarp laivapriekinio ir laivagalinio sta-tmens;

- konstrukcins vaterlinijos ilgis LKWL atstumas tarp tak, kur konstrukcin vaterlinija kertasi su forteveniu ir achterteveniu;

- laivo plotis konstrukcins vaterlinijos lygyje BKWL konstrukcins vaterlini-jos plotis plaiausioje vietoje;

- didiausias laivo plotis B max

laivo plotis plaiausioje vietoje. Matuojamas be isikiani dali (vartavimosi sij, metalins apkalos). Daugelio laiv

KWL ir B

max yra vienodi;

- borto auktis H vertikalus atstumas nuo pagrindins ploktumos iki denio linijos prie borto. Matuojamas midelinio panto ploktumoje;

71 pav. Laivo teorinis brinys

54

- grimzl T vertikalus atstumas nuo pagrindins ploktumos iki konstrukci-ns vaterlinijos. Matuojamas midelinio panto ploktumoje.

Kadangi laivo teorinis brinys yra pagrindas visiems tolesniems skaiiavimams ir kai kuriems laivo statybos technologijos darbams, jis atliekamas ypa kruopiai. Tinklelio linij storis turi bti ne didesnis kaip 0,1 mm, pant, vaterlinij ir batok-s storis brinyje apie 0,2 mm, o gabaritini apvad ir pagrindini teorinio br-inio linij apie 0,3 mm. Ypatingas dmesys turi bti atkreiptas paskir teorinio brinio projekcij suderinim ir laivo lekalini apvad sklandum.

Laivo teoriniame brinyje uraomi vis pant, vaterlinij ir batoks nume-riai, deni, platform, falborto pavadinimai, sutrumpintai paymima diametralioji ploktuma (DP), konstrukcin vaterlinija (KWL), pagrindin ploktuma (PP), mi-delinio panto ploktuma.

pantai numeruojami arabikais skaitmenimis pradedant nuo laivapriekio sta-tmens link laivagalio. Nulinis pantas sutampa su laivapriekio statmeniu. Jei yra pant priek nuo laivapriekio statmens, jie ymimi skaitmenimis su minuso en-klu. Projekcijoje onas numeriai raomi po pagrindine linija u laivo korpuso kontro rib; projekcijoje pusplatum po diametraliosios ploktumos pdsaku; projekcijoje korpusas vir kiekvieno panto linijos statmenai iai linijai.

Vaterlinijos numeruojamos taip pat arabikais skaitmenimis pradedant nuline va-terlinija, kuri sutampa su pagrindine ploktuma. Projekcijose ,,onas ir ,,korpusas numeriai raomi u tinklelio rib, o projekcijoje pusplatum vir kiekvienos va-terlinijos statmenai jai. Numeravimas kartojamas laivapriekio ir laivagalio dalyje.

Batoksai numeruojami romnikais skaitmenimis, numeravim pradedant nuo diametraliosios ploktumos borto link. Projekcijose pusplatum ir korpusas numeriai raomi u tinklelio rib, o projekcijoje onas vir kiekvieno batokso linijos statmenai jai. Batoks numeriai kartojami laivapriekyje ir laivagalyje.

Laivo korpuso form lemia pagrindini matmen santykiai ir pilnumo koefici-entai.

Svarbiausi rodikliai:1. L/B lemia eigum: kuo didesnis is santykis, tuo didesnis laivo greitis;2. B/T charakterizuoja stovum ir eigum;3. H/T charakterizuoja stovum, pldrum ir neskstamum;4. L/H santykis, nuo kurio priklauso laivo korpuso tvirtumas.

Pilnumo koeficientai taip pat lemia laivo korpuso form. Jie neparodo viso laivo formos vaizdo, bet leidia sprsti apie pagrindines laivo korpuso savybes.

Pagrindiniai laivo korpuso povandenins dalies koeficientai yra: - vaterlinijos ploto pilnumo koeficientas a tai vaterlinijos ploto S santykis su

staiakampio plotu, kurio kratins yra L ir B:

55

BLS

=a

- midelinio panto pilnumo koeficientas tai midelinio panto ploto santykis su staiakampio plotu, kurio kratins B ir T:

TB =

- vandentalpos, arba pilnumo, koeficientas d tai laivo povandenins dalies trio V santykis su triu, kurio kratins L, B, T:

TBLV

=d

- iilginio pilnumo koeficientas tai trins vandentalpos V santykis su triu prizms, kurios pagrindas midelinio panto plotas , o ilgis laivo ilgis L:

d

=

=

LV

- vertikalaus pilnumo koeficientas tai trinis vandentalpos santykis su triu prizms, kurios pagrindas vaterlinijos plotas, o auktis laivo grimzl T:

ad =

=

TSV

Visi ie pilnumo koeficientai apskaiiuoti tuo atveju, kai laivo vaterlinija yra konstruktyvins vaterlinijos lygyje. Taiau juos galima apskaiiuoti esant ir kito-kiai grimzlei, tada visi matmenys, plotai ir triai apskaiiuojami pagal nurodyt grimzl ir vaterlinij.

1 . 7 . L a i v o a r c h i t e k t r a

Laivo architektr lemia jo iorin forma, korpuso deni ir antstat skaiius, main skyriaus vieta, ranga, stieb, kran, strli, laivo rangos ir korpuso rengi-niai bei kiti laivo renginiai.

Laivo korpuso priekin (fortevenis) ir galin (achtertevenis) dalys bna vai-rios ir priklauso nuo laivo tipo bei paskirties. Daugeliui jrini transporto laiv

;

;

;

;

.

56

bdingas tiesus, turintis nuo 40 iki 50 laipsni posvyr laivo priek, fortevenis. Tokia forma suteikia laivo korpusui verlumo, pagerina laivo priekio pakilim ant bangos ir sumaina laivo denio upylim vandeniu. Fortevenio perjimas kilio linij suapvalinamas tam tikru spinduliu. Povandenins dalies posvyris pagerina plaukiojim sulauytuose leduose, o beveik vertikali fortevenio virvandenin da-lis sudaro slygas atsiremti speciali ledlauio laivagalio im, kai ledlauis veda laiv per led laukus.

Ledlauiai turi panaios formos forteven, tik j virutin dalis yra vertikali, o povandenin labiau pasvirusi ir su kilio linija sudaro nuo 25 iki 30 laipsni kamp. Fortevenio perjimas kilio linij yra atrus ir sudaro led lauimo dant.

Greitaeigi transportini laiv fortevenio povandenin dalis turi aptakaus gumbo form, o virvandenins dalies forma kliperin (pavadinimas kliperinis kilo nuo XIX a. greit burlaivi kliperi, kuri fortevenio forma buvo analogika). Klipe-rin dalis suteikia laivui verlumo ir sumaina denio upylim vandeniu, o aptakus gumbas sumaina bang susidarym ir vandens pasiprieinim laivo judjimui.

Tanklaivi ir kit transportini laiv, kuri greiiai yra vidutiniai, forteveniai yra tiess, pasvir laivo priek vir vandens ir turi aptak gumb po vandeniu. Di-deliems supertanklaiviams bdingi tiess, cilindro formos forteveniai. Nedideli vejybos laiv forteveniai yra ovalaus aukto formos.

72 pav. Jr laiv forteveni formos:1 prasta, 2 pusiu ledlauin, 3 ledlauin, 4 kliperin su aptakiu gumbu,

5 aptakaus gumbo, 6 cilindrin, 7 ovali

Achterteveni forma taip pat bna vairi, taiau labiausiai paplit yra trys tipai: kreiserin, paprasta ir trancin.

57

73 pav. Jr laiv achterteveni formos:1 kreiserin, 2 prasta, 3 trancin

74 pav. Tanklaivi laivagali formos

58

Skiriasi ir laiv korpus formos.Laivai gali turti vien, du arba tris antstatus, itisin antstat, gali bti lygia-

deniai be antstat, o tik su kabinomis, vairinmis arba kvarterdekiniai laivai. Ant-statas yra nuo borto iki borto ustatyta denio dalis, siauresni antstatai vadinami kabinomis, vairinmis. Antstatas, esantis laivo priekyje, vadinamas baku, laivo gale jutu. Kvarterdekas tai virutinio denio pakilimas iki 1,2 metro laivagalyje. Kvarterdekiniai laivai gali turti bet kurio tipo antstatus.

75 pav. Architektriniai laiv tipai:1 laivas su trimis antstatais; 2 laivas su dviem antstatais; 3 laivas su dviem antstatais ir pailgintu baku; 4 laivas su dviem antstatais ir pailgintu jutu; 5 laivas su vienu baku;

6 laivas su vienu jutu; 7 laivas su itisiniu antstatu; 8 lygiadenis laivas; 9 kvarterdekinis laivas

59

Laivo architektrai takos turi main skyriaus vieta, nes tai lemia dm kami-n, kurie gali bti vairios formos, ir antstat, skirt gyvenamosioms patalpoms, idstym. Main skyrius gali bti ir laivo viduryje, ir laivagalyje, ir tarpinje padtyje. Daniausiai main skyrius bna rengtas laivagalyje, nes jo vieta turi takos kit patalp idstymui, iriamojo sraigto veleno ilgiui, o kartu ir veleno tu-neliui, kuris uima papildomai vietos, kurios laivuose bna maai. Main skyriaus ir gyvenamj patalp idstymas parenkamas vertinus laivo paskirt ir kitus laivo eksploatacijos ypatumus.

1 . 8 . B e n d r a s l a i v o p l a n a s

Bendras laivo planas ir patalp idstymas priklauso nuo laivo paskirties, laivo korpuso bei jo tipo ir kit eksploatacini ir navigacini savybi. Laivo korpusas skersinmis ir iilginmis pertvaromis dalijamas atskirus skyrius, nuo kuri ir priklauso patalp idstymas.

Laivo plano tikslas racionalus vis laivo patalp idstymas laivo korpuse, antstatuose.

76 pav. Main skyriaus ir gyvenamojo antstato idstymas laive:a laivagalyje, b tarpinje padtyje, c laivo viduryje

60

Svarbiausi laivo korpuso skyriai yra ie: forpikas, achterpikas, tarpdugninis tarpas, triumai, tvindekai, diptankai, kaferdamai, main skyrius, iriamojo veleno tunelis ir kt.

Forpikas tai patalpa laivo priekyje nuo fortevenio iki pirmos skersins per-tvaros, kuri vadinama taranine pertvara. is skyrius daniausiai naudojamas kaip balastin cisterna ir inkar grandini dms rengti.

Achterpikas paskutinis laivagalio skyrius, kuris baigiasi achterteveniu ir da-niausiai naudojamas kaip balastin cisterna, o virutinje dalyje rengiamos tarny-bins ir specialiosios paskirties patalpos.

Tarpdugninis tarpas (dvigubas dugnas) tai patalpos, esanios tarp iorinio ir antrojo dugn. ios patalpos skirtos balasto, vandens, kuro, tepal ir kitoms cister-noms rengti.

Diptankas laivo balastinio vandens arba kuro cisternos.Kaferdamas skysi nepraleidiantis siauras laivo skyrius, kuris atskiria pavo-

jing krovini laikymo patalpas.Triumas krovinin patalpa, esanti vir antrojo dugno iki denio arba platfor-

mos. Platforma skiriasi nuo denio tuo, kad yra emiau pagrindinio denio ir tsiasi ne per vis laivo ilg.

Tvindekas laivo patalpa, esanti vir trium tarp deni ir platform.

77 pav. Sausakrvio laivo skyriai ir patalpos:1 forpikas, 2 inkar grandini ds, 3 diptankas, 4 triumai, 5 tvindekai,

6 cisternos tarp dugn, 7 kaferdamas, 8 diptankas, 9 main skyrius, 10 veleno tunelis, 11 achterpikas, 12 jutas, 13 vidurinis antstatas,

14 bakas, 15 kabinos ir vairin

61

Bendras laivo planas priklauso nuo laivo paskirties ir tipo, jo matmen ir kit veiksni, taiau net to paties tipo ir matmen laivuose bendras laivo planas gali bti skirtingas, nes tai priklauso ir nuo laivo usakov pageidavim bei laivo projek-tuotoj. Taiau kai kurios patalpos daugelyje laiv yra tipins. Tokie skyriai kaip forpikas, achterpikas, laivo inkar grandini ds, diptankai, tarpdugninis tarpas, kaferdamas, main skyrius, iriamojo veleno tunelis, kabinos ir vairins yra visuo-se laivuose.

Laivo deniai, tarpdeniai ir kitos patalpos turi savo eils numerius ir pavadini-mus. Laivo korpuse (i viraus apai): virutinis denis, antrasis denis, treiasis denis ir t. t. Paskutinis denis vadinamas emutiniu deniu. Antstatuose deniai nu-meruojami i apaios vir; I, II, III aukto deniai ir t. t. Deniai turi savo pavadi-nimus, priklausomai nuo paskirties: pasivaikiojim, salon, gelbjimosi vali deniai, emutinis arba eiginis tiltelis, virutinis arba navigacinis tiltelis ir t. t.

Pagal laivo ilg patalpos enklinamos pant, ribojani patalp, numeriais ir ymima, kuriame laivo borte yra patalpa (kairiame borte KB, deiniame borte DB). Visoms laivo patalpoms suteikiami eils numeriai (DB lyginiai, KB ne-lyginiai).

Visos laivo patalpos skirstomos deimt grupi (5 lentel).Specialiosios paskirties patalpos krovininiuose, keleiviniuose ir vejybos lai-

vuose uima pagrindin laivo korpuso trio dal. Specialiosios paskirties patalp nomenklatr nustato laiv tipai: krovininiuose laivuose krovini triumai; vejy-

78 pav. Laivas, skirtas generaliniams kroviniams gabenti

62

bos laivuose uvies apdorojimo technologijos rengim patalpos ir gatavos uvies produkcijos saugojimo patalpos bei speciali vejybos ranga; mokslini tyrim lai-vuose vairios laboratorijos, auditorijos ir kt.

Tarnybins patalpos idstomos visame laive. J padtis priklauso nuo patalpos paskirties arba aikteli, netinkam gyvenamosioms patalpoms, naudojimo tikslin-gumo. Daugelis tarnybini patalp idstoma triume, main skyriuje, laivagalyje, antstatuose. Navigacins patalpos idstomos ant emutinio tiltelio. Tarnybins pa-talpos, kuriomis naudojasi laivo tarnyb specialistai, tai pagrindini bei pagalbi-ni ir kit mechanizm patalpos, rumpelinis skyrius, gaisro gesinimo angliargts stotys, nuotolinio skystj krovini lygio matavimo ir krovini operacij valdy-mo patalpos, kuro primimo ir idavimo stotys, vdinimo, kondicionieri patalpos ir kt.; kabinos, navigacins patalpos, vairin, turmano ir radisto kabinos, lago ir echoloto patalpos, priegaisriniai ir avariniai postai, telefon stotis, akumuliatori-n ir kt.; mechanins, altkalvi, elektros ir radiotechnins dirbtuvs, suvirinimo postas, vejybos rangos bei reikmen remonto dirbtuvs ir kt.; administracins patalpos kanceliarija, archyvas, kasa, dispeerin ir kt.

79 pav. Sausakrvio laivo planas, laivo konstrukciniai ir rangos elementai:1 virutinis denis; 2 falbortas; 3 krovinin strl; 4 ventiliacin galvut; 5 krovinin gerv; 6 stiebas; 7 utilizavimo katilas; 8 antena; 9 vairin; 10 lejeriai; 11 ventiliacinis deflektorius; 12 krovini triumo komingsas;

13 krovini liuko dangtis; 14 fokstiebis; 15 salingas; 16 krovini liuko dangtis; 17 kliuzas; 18 knechtas; 19 brapilis; 20 bako falbortas; 21 inkaro grandins

stabdys; 22 Hollo inkaras; 23 forpikas; 24 forpiko pertvara; 25 pilersas; 26 skersin vandeniui nelaidi pertvara; 27 antrojo dugno apsiuvas;

28 antrasis denis (platforma); 29 dugno stringeris; 30 floras; 31 denio konstrukcija; 32 tvindekas; 33 triumas; 34 bortinis kilis; 35 main

skyrius; 36 dizelis generatorius; 37 pagrindinis variklis; 38 rminis guolis; 39 iriamojo veleno tunelis; 40 velenas; 41 sraigtas; 42 vairas;

43 rumpelinis skyrius; 44 vairavimo maina

63

5 lentel Laivo patalp klasif ikaci ja

Eil.Nr.

Patalp grup Patalp nomenklatra

1. Specialiosios paskirties

patalpos

Krovinini laiv triumai, vejybos laiv uv

apdorojimo patalpos, mokslini tyrim laiv

laboratorijos, sraigtasparni angarai ir kt.2. Tarnybins patalpos Main skyrius, mechanizm patalpos, kabinos,

navigacins patalpos ir postai, dirbtuvs ir

administracins patalpos3. Gyvenamosios patalpos I, II, III klass kajuts, liukso kajuts, kubrikai4. Bendrosios patalpos Kultros, sporto ir poilsio rengini patalpos.

Kajutkompanija, salonai, valgyklos, restoranai, kavins,

bufetai, barai, vairs salonai, bibliotekos, skaityklos,

koridoriai, vestibiuliai ir foj5. Buitinio aptarnavimo

patalpos

Buitinio aptarnavimo atelj, kirpyklos, kosmetikos

salonai, fotoatelj, parduotuvs ir kt.6. Maisto ruoimo patalpos Kambuzai, kepykla, maisto sandliai, maisto ruoimo

patalpos, stalo ind ir reikmen plovykla ir saugyklos7. Sanitarijos patalpos Sanitarijos buitins patalpos (skalbyklos, diovyklos,

lyginimo kambariai ir sandliai). Sanitarijos-higienos

patalpos (prausyklos, duai, vonios, pirtys, tualetai)8. Medicinos patalpos Ambulatorija, gydytojo priimamasis. Operacin,

rentgeno, odontologijos ir kiti kabinetai. Izoliatorius,

vaistin, sandliai9. Laivo atsarg ir tiekimo

patalpos

Provizijos atsarg sandliai ir aldymo kameros,

kiperiniai ir navigaciniai sandliai, kiniai sandliai10. Skyriai ir cisternos Kuro, tepal, vandens ir vandens balasto skyriai bei

cisternos

Gyvenamosios patalpos tai I, II, III ir liukso kajuts bei kubrikai, kuriuose apgyvendinami gulos nariai ir keleiviai. Gyvenamosios patalpos daniausiai bna idstytos antstatuose, o esant btinumui ir virutiniuose korpuso tvindekuose. Kapitono kajut paprastai rengiama deiniame borte, auktu emiau negu vairin. Kapitono vyriausiojo padjjo kajut yra tame paiame aukte, tik kairiame borte, o vis kit kapitono padjj kajuts rengiamos, jeigu yra galimyb, tame paiame aukte arba auktu emiau. Vyriausiasis ir kiti mechanikai, technins laivo eksploa-tacijos tarnybos personalas apgyvendinamas kuo ariau main skyriaus.

Keleivi gyvenamosios patalpos idstomos antstatuose laivo vidurinje daly-je ir virutiniuose korpuso tvindekuose. rengti kajutes emiau pagrindinio denio

64

nerekomenduojama, o emiau vaterlinijos draudiama. Keleivi kajuts privalo turti natral apvietim.

Bendros patalpos idstomos antstatuose ir ant deni, i kur atsiveria panorami-niai vaizdai. Taiau tokios patalpos kaip kino sal ir sporto sals, udari maudymosi baseinai gali bti idstyti tokiose laivo vietose, kur nra natralaus apvietimo.

Bendros patalpos tai kultros, sporto ir poilsio rengini patalpos, gulos ir keleivi maitinimo patalpos. Laivo gulos bendroms patalpoms priskiriama kajut-kompanija, vadovybs ir komandos salonai, valgyklos, rkymo kambariai, sporto sal, baseinas, usimim kambariai, bibliotekos, skaityklos, kino sal ir kt. Ke-leivi bendroms patalpoms priskiriami restoranai, kavins, barai, bufetai, vairs salonai, kino, koncert ir sporto sals, baseinai, valgyklos, biblioteka, skaitykla, vaik kambariai. Prie bendr patalp priskiriami pasivaikiojimo deniai, atviri maudymosi baseinai, koridoriai, vestibiuliai, foj.

Buitinio aptarnavimo patalpos rengiamos keleiviniuose, turistiniuose, ekspe-diciniuose laivuose ir didiuosiuose vejybos laivuose. Tai buitinio aptarnavimo atelj, kirpyklos, kosmetikos salonai, fotoatelj, parduotuvs ir kt.

Maisto ruoimo patalpos skirtos maistui ruoti, tiekti, valgomiesiems indams ir reikmenims plauti ir laikyti, maistui sandliuoti. Maisto ruoimo patalpos ren-giamos kompaktikai alia kajutkompanij, salon ir valgykl arba auktu emiau. Provizijos sandliai rengiami alia kambuzo arba po juo. Sandliai turi bti ids-tyti taip, kad bt patogu provizij pakrauti laiv. Jeigu maisto ruoimo patalpos ir valgyklos idstomos dviej trij aukt ribose, tai rengiami specials liftai pro-duktams ir paruotam maistui tiekti.

Sanitarins patalpos tai sanitarins higienos ir sanitarins buitins patalpos. Sa-nitarins buitins patalpos tai skalbyklos, diovyklos, lyginimo kambariai, vari ir nevari skalbini sandliai, dezinfekavimo kameros, darbo drabui patalpos. Sa-nitarinms higienos patalpoms priklauso prausyklos, duai, vonios, pirtys, tualetai ir kt. Sanitarijos patalpos rengiamos alia gyvenamj patalp. Pirtys, skalbyklos rengiamos laivagalyje po virutiniu deniu, kur nra gyvenamj patalp.

Medicinos patalpos tai ambulatorija, izoliatorius, gydytojo priimamasis, opera-cin, rentgeno, odontologijos ir kiti kabinetai, vaistin, medicinos ir sanitarijos san-dliai. Medicinos patalpos daniausiai rengiamos viduriniame antstate, taiau sten-giamasi, kad jos bt toliau nuo pagrindini koridori arba moni susibrimo viet.

Laivo atsarg ir tiekimo patalpos skirtos laivo provizijos atsargoms saugoti, ki-perinio ir navigacinio tiekimo sandliai. Provizijos atsarg sandliai tai duonos, milt, msos, uvies, darovi, pieno produkt ir aldymo kameros. kiperinio tie-kimo sandliai skirti daams, dailids rankiams ir mediagoms, takelaui ir che-minms mediagoms saugoti. turmano ir navigaciniai sandliai skirti navigacinei rangai, navigaciniams emlapiams ir kt. Kituose sandliuose laikomas sporto ir kultros, kinis inventorius.

65

Skyriuose ir cisternose laikomi skystieji kroviniai ir laivo atsargos: kuras, tepa-lai, vanduo ir vandens balastas. Kuro, tepal ir vandens atsargos laikomos dvigubo dugno cisternose, diptankuose, o balastinis vanduo daniausiai forpiko ir achter-piko cisternose. Geriamajam vandeniui naudojamos cisternos, konstruotos laivo korpuse.

66

2 . L A I V O K O R P U S O K O N S T R U K C I J A

2 . 1 . L a i v o k o r p u s o s t i p r u m a s i r t v i r t u m a s

Laivo eksploatavimo metu laivo korpus veikia vairios apkrovos, todl laivo korpuso konstrukcija turi bti stipri ir tvirta, kad dl apkrov poveikio nesuirt, o deformacijos neviryt leistin rib.

Laivo korpuso konstrukcij veikia dvi pagrindins jgos: svorio ir vandens kelia-moji (pldrumo) jga. Svorio jgos (krovinys, laivo mechanizmai, ranga, laivo atsar-gos, laivo gula, keleiviai) nukreiptos vertikaliai emyn ir idstytos netolygiai visame laive. Vandens keliamoji jga isidsto proporcingai povandenins dalies triui ir jo ploiui konkreioje laivo dalyje ir nukreipta vertikaliai auktyn. Todl tarpusavyje tos jgos nebna lygios kiekvienoje laivo vietoje. Kadangi laivo korpus veikia netolygiai idstytos svorio ir vandens keliamoji jgos, vyksta laivo bendras iilginis lenkimas. Be to, laivo ir svorio jgos laivo eksploatavimo metu kinta, nes naudojamos laivo atsargos. Vandens keliamoji jga, laivui esant ramiame vandenyje, yra pastovi, o ban-guotoje jroje jos dydis kinta ir priklauso nuo laivo padties bang atvilgiu.

80 pav. Laivo korpuso ilinkimas ant bang:1 ant bangos virns; 2 bangos apaioje; f laivo korpuso linkis arba ilinkis

67

Jeigu laivas yra ant bangos, tai didiausia keliamoji jga bna ties laivo vidurine dalimi, o laivagaliuose vandens keliamoji jga, lyginant su svorio jgomis, yra ma-esn. Dl i jg skirtumo laivas ilinksta, vyksta denio tempimo ir dugno gniu-dymo deformacijos. Laivui esant tarp bang, jg skirtumas atskirose laivo korpuso vietose yra didelis, nes vandens keliamoji jga laivagaliuose bna didesn u svorio jgas, o laivo vidurinje dalyje svorio jgos bna didesns u vandens keliamj jg, ir laivas linksta, vyksta denio gniudymo ir dugno tempimo deformacijos.

Laivui esant ramiame vandenyje, korpusas gali bti links arba ilinks, pri-klausomai nuo laivo apkrovimo, t. y. nuo svorio ir vandens keliamosios jg isi-dstymo pagal laivo ilg. Banguotoje jroje ie tempimai didja ir didina bendr iilgin laivo lenkim. Didiausi tempiai bna laivo denio ir dugno konstrukcij, kai laivas yra ant bangos arba tarp bang.

Laivo korpus veikia ir skersins jgos, krovini ir vandens spaudimas, bang smgiai, led spaudimas, laivui vartuojantis ir esant prie krantins. Pagrindin io pobdio jga yra vandens spaudimas, kuris priklauso nuo gylio, nes didesniame gylyje yra didesnis vandens spaudimas.

Bendr laivo korpuso stiprum ir tvirtum utikrina laivo korpuso konstrukcijos iilgins ir skersins tvirtinimo sijos, laivo korpuso apsiuvas, skersins ir iilgins pertvaros. Vietin korpuso tvirtum ir stiprum utikrina bort, deni, dugn ir per-tvar apsiuvai, sutvirtinti skersinmis ir iilginmis sijomis.

Laivo korpuso projektavimo ir statybos metu apskaiiuojami galimi lenkimo momentai ir skersins kirtimo jgos midelinio panto pjvyje. Jei tos jgos neviri-ja leistin rib, korpusas laikomas stipriu ir tvirtu.

Siekiant utikrinti laivo korpuso stiprum ir tvirtum, laivo korpuso perdengi-m surinkimo schemos bna skirtingos, priklausomai nuo laivo korpuso matmen, galim lenkimo moment ir skersini jg dydio, plaukiojimo rajon, paskirties ir kit veiksni.

Bet kur laivo korpuso konstrukcijos perdengim sudaro vertikali ir horizontali metalo ploki apsiuvas, sutvirtintas sijomis, kurios idstytos tarpusavyje statme-nomis kryptimis. Laivo korpus sudaro dugno, borto, denio ir laivo pertvar per-dengimai, nuo kuri tvirtumo ir stiprumo priklauso viso laivo korpuso tvirtumas ir stiprumas. Jei keletas tvirt vienos krypties sij paremia kitos krypties didesn skaii maiau tvirt ir standi sij, tai pirmosios sijos vadinamos kryminmis sijomis, o silpnesns sijos, kuri yra daugiau, vadinamos pagrindins krypties sijomis.

Pagal pagrindins krypties sij idstym laive skiriamos trys korpuso perden-gim surinkimo schemos: skersin, iilgin ir mirioji.

Jeigu perdengimo pagrindins krypties sijos yra idstytos skersai laivo, t. y. dugno ir deni perdengimuose nuo borto iki borto, o bort perdingimuose nuo dugno iki denio, tai surinkimo schema vadinama skersine. Skersinje surinkimo schemoje bendr iilgin tvirtum ir stiprum utikrina iorinis laivo apsiuvas ir vertikalaus kilio konstrukcija.

68

i surinkimo schema taikoma nedideliuose ir vidutiniuose laivuose, kuri ilgio ir borto aukio santykis yra maas. Didjant iam santykiui, maja iilginis laivo korpuso stiprumas ir tvirtumas. Korpuso tvirtumo galima pasiekti didinant apsiuvo stor, taiau didja laivo korpuso mas. Todl dideli laiv virutinio denio ir dugno perdengimams i schema nenaudinga.

Dideliuose laivuose dugno ir denio konstrukcij perdengim schemos bna i-ilgins. J pagrindins krypties sijos idstytos iilgai laivo, o krymins skersai. Didelis iilgini sij skaiius utikrina perdengim iilgin stiprum. Metalo su-naudojama maiau, ir laivo korpuso mas maja.

Iilgin surinkimo schema naudojama dugno, deni, o kartais ir bort perden-gimuose dideliuose laivuose ir greitaeigiuose jr laivuose (tanklaiviuose, keleivi-niuose, krovininiuose, greitaeigiuose konteineriniuose laivuose ir vejybos laivyno plaukiojaniosiose bazse).

Jei skersins ir iilgins sijos bna idstytos vienodais atstumais, tai perdengi-mo schema vadinama mirija.

2 . 2 . P a g r i n d i n i a i l a i v o k o r p u s o k o n s t r u k c i n i a i e l e m e n t a i

Visas laivo korpusas susideda i dugno, dviej bort, denio perdengim, o vi-duje idstytos skersins ir iilgins pertvaros, tarpiniai deniai ir platformos, kuri skaiius priklauso nuo laivo matmen ir laivo paskirties.

Kartu su laivagaliais ir teveniais jie sudaro korpuso pagrind, todl vadinami pagrindiniais laivo korpuso konstrukciniais elementais. Be mint konstrukcini element, yra svarbs ir kiti konstrukciniai elementai: ipjovos, achtos, pileriai, krovini liuk komingsai, antstatai, kabinos ir vairins, pagrindinio ir kit varikli pagrindai, durys, trapai, iliuminatoriai.

Visos laivo korpuso konstrukcijos ir j detals jungiamos suvirinimo arba knie-dijimo bdu. Labiausiai paplits suvirinimo bdas. Kniedijimas naudojamas tik kai kurioms korpuso detalms ir konstrukcijoms sujungti (irstreko su denio stringeriu, antstat su deni komingsais, lengv pertvar i aliuminio magnio lydini su plieniniais komingsais).

Daugelis i element parodyti sausakrvi ir tanklaivio skersiniuose pjviuose.

69

81 pav. Laivo konstrukcinis midelinis pantas:1 horizontalus kilis; 2 dugno apsiuvas; 3 perjimo juosta; 4 antrojo dugno apsiuvas;

5 borto apsiuvas; 6 irstrekas; 7 falbortas; 8 virutinio denio apsiuvas; 9 denio stringeris; 10 emutinio denio apsiuvas; 11 vertikalus kilis;

12 dugno stringeris; 13 floras (sraia); 14 pantas; 15 rminis pantas; 16 borto stringeris; 17 knica; 18 bimsas; 19 rminis bimsas; 20 karlingsas;

21 pileris; 22 liuko komingsas; 23 knica su lentynle

82 pav. Pagrindiniai laivo korpuso perdengimai:1 dugnas; 2 bortas; 3 denis

70

2 . 3 . B o r t p e r d e n g i m k o n s t r u k c i j a

Laivo bort perdengim konstrukcijoms keliami dideli reikalavimai, kadangi ioms konstrukcijoms tenka atlaikyti vandens ir led spaudim, krovini svor, bang smgius laivapriek ir spaudim, kuris atsiranda laivui prisivartavus prie krantins arba kito laivo borto, nes laivui esant privartuotam prie krantins ar prie kito laivo, j veikia bangos, kurios iveda laiv i statins bsenos. Bort perden-gim konstrukcijos gali bti surinktos pagal iilgin arba skersin surinkimo sche-mas. Kokia surinkimo schema taikoma, priklauso nuo plaukiojimo rajono, borto idstymo vietos, laivo pritaikymo plaukioti tarp led.

Kai borto perdengimai surinkti pagal skersin surinkimo schem, pagrindins krypties sijos yra pantai, o iilgins borto stringeriai.

83 pav. Bort perdengimo konstrukcija:a skersin perdengimo schema; b iilgin perdengimo schema:

1 borto apsiuvas; 2 pantas; 3 borto stringeris; 4 rminis pantas; 4 iilgins tvirtinimo sijos; 6 denio apsiuvas

pantai borto perdengime idstomi statmenai diametraliajai ploktumai per vis laivo ilg, iskyrus laivagal, o ledlauiuose ir laivo priek. Laivagalyje pantai i-dstomi statmenai apsiuvo liestins pastatymo vietoje. pantai tai pusbgio formos tjins sijos. Apatinio ir virutinio panto galams tvirtinti prie dugno ir denio kons-trukcij naudojamos knicos. J tvirtinimo variantai priklauso nuo dugno ir denio per-dengim konstrukcij. Apatiniai trium pantai bna tvirtesni, jie vadinami triumo pantais, nes apatinje borto dalyje kuo emiau, tuo bort perdengimo konstrukcij apkrova didesn, todl pantai bna tvirtesni j skerspjviai bna didesni.

Main skyriaus rajone bort perdengimo konstrukcijos bna tvirtesns, nes j perdengimai sutvirtinami rminiais pantais. Rminis pantas tjinis profilis, su-darytas i sienels ir simetrikai privirintos lentynls. Rminiai pantai yra daug

71

tvirtesni nei pusbgio formos pantai ir idstomi ne reiau kaip kas penkta pacija. pacija tai atstumas tarp dviej pant. Skersinje surinkimo schemoje pacija apskaiiuojama pagal formul:

l = 0,002 L + 0,48 m ,

ia:L laivo ilgis metrais tarp statmen.

Laivagaliuose forpike ir achterpike pacija negali bti didesn nei 600 mm. Statant laivus naudojamos standartins pacijos: 500, 550, 600, 700, 800, 900, 1000 mm. Taiau priklausomai nuo usakov, projektuotoj, laivo eksploatavimo slyg galimi ir kiti variantai.

Main skyriaus rajone bort perdengimai sutvirtinami iilginmis sijomis borto stringeriais. J forma ir matmenys bna tokie pat kaip ir rmini pant. Atstumas tarp borto stringeri ir denio arba antrojo dugno perdengim negali bti didesnis nei 2,5 metro.

Forpike ir achterpike bort perdengimo konstrukcijos taip pat bna sustiprintos. pacija negali bti didesn kaip 600 mm, bort stringeriai idstyti ne didesniu kaip 2 metr atstumu.

Bort stringeriais sutvirtinami balastines ir kuro cisternas gaubiantys bort per-dengimai.

Laiv, kurie eksploatuojami iauriniuose rajonuose ir j bortus veikia ledo ap-krovos, bort perdengimuose gali bti idstomi papildomi tarpiniai pantai arba daniau bna statomi rminiai pantai. Bort perdengimai taip pat bna papildomai sutvirtinami borto stringeriais. Atstumai tarp bort stringeri negali bti didesni nei 1,4 metr. Idstymo rajono ir tvirtinimo sij matmenis reglamentuoja kvalifikaci-ni bendrovi taisykls pagal ledo klas.

Iilgins bort perdengim surinkimo schemos naudojamos projektuojant dide-lius laivus, ilgesnius nei 180 metr. ioje surinkimo schemoje borto konstrukcija papildomai sutvirtinama iilginmis sijomis, o skersai laivo statomi rminiai pan-tai, kurie idstomi ne kas kiekviena pacija.

Borto apsiuvas, kuris utikrina iilgin ir skersin konstrukcijos stiprum ir tvirtum, sudarytas i atskir metalo lakt, kurie tarpusavyje jungiami suduriant ir sutvirtinami suvirinimo silmis. Metalo laktai standartiniai nuo 1,5 iki 2,5 metro ploio, o dideli laiv nuo 3,0 iki 3,2 metro, lakt ilgis gali siekti iki 16 metr. Laktai idstomi iilgai laivo. Apatin borto perdengimo konstrukcijos juosta, vadinama dugno perjimo bort juosta, bna 2 arba 3 mm storesn. Taip pat storesns juostos naudojamos bort konstrukcijose ties vaterlinija. Virutin borto perdengimo juosta taip pat bna storesn, nes prie jos privirinamas storesnis kratinis denio apsiuvo lapas, vadinamas denio stringeriu.

72

2 . 4 . D u g n o p e r d e n g i m k o n s t r u k c i j a

Laivo korpuso dugno perdengimai gali bti surinkti pagal skersin arba iilgin surinkimo schem. Laivai, kuri ilgis virija 60 metr, btinai turi antrj dugn, kuris idstytas nuo forpiko iki achterpiko pertvar. Jei laivo ilgis nevirija 50 me-tr, antrasis dugnas nebtinas, o jei jis rengiamas, tai tik main skyriuje arba pagal laivo savininko pageidavim.

Dugno perdengimai, be antrojo dugno, susideda i dugno apsiuvo, iilgini sij dugno stringeri ir vertikaliojo kilio bei skersini sij flor.

84 pav. Dugno perdengimo konstrukcija su antruoju dugnu:1 dugno apsiuvas; 2 horizontalusis kilis; 3 vertikalusis kilis; 4 antrojo dugno apsiu-

vas; 5 dugno stringeris; 6 nuoulnus tarpdugninis lapas; 7 floras; 8 tvirtinimo juosta; 9 knica

85 pav. Dugno perdengimo konstrukcija be antrojo dugno:1 vertikalusis kilis; 2 dugno stringeris; 3 floras; 4 tvirtinimo juosta

73

Vertikalusis kilis tai iilgin vertikali sienel, idstoma diametraliojoje ploktu-moje per vis laivo ilg. Mauose laivuose apaioje sujungiamas su stora juosta, kuri vadinama sijos kiliu. Kartais vertikalusis kilis apaioje sujungiamas su dugno apsiuvo juosta, vadinama horizontaliuoju kiliu. i juosta yra storesn u kitas dugno apsiuvo juostas. Virutin kilio dalis sutvirtinama horizontalija juosta, vadinama vertikaliojo kilio lentynle. Vertikalusis kilis nepjaustomas tarp flor. Nedideliuose laivuose, ne-norint pjaustyti flor, vertikalusis kilis idstomas ir tvirtinamas vir flor.

Dugno stringeriai perdengimuose be antrojo dugno tai vertikalios sienels su viruje privirintomis lentynlmis, kurios paprastai nepjaustomos tarp flor. Atstu-mas tarp borto ir dugno stringerio, tarp dugno stringeri arba tarp dugno stringerio ir vertikaliojo kilio negali viryti 2,2 m, o laivagaliuose 1,1 m.

Florai dugno perdengimuose rengiami skersai laivo. Tai taip pat vertikalios sie-nels su lentynlmis, nes pastarosios suteikia stiprumo ir tvirtumo. Flor lentynls gali bti privirintos arba atlenktos. Flor auktis diametraliojoje ploktumoje turi bti ne maesnis nei 1/18 laivo ploio, o storis 1 % flor aukio ties diametralija ploktuma, plius 3,5 mm, taiau florai negali bti storesni u dugno apsiuv.

Dugno perdengimas su antruoju dugnu, surinktas pagal skersin surinkimo sche-m, susideda i dugno ir antrojo dugno apsiuv, iilgini sij, dugno stringeri, verti-kaliojo kilio ir kratini tarpdugnini lap bei skersini sij flor. Skersins sijos florai skersinje surinkimo schemoje idstomos kiekvieno panto ploktumoje.

86 pav. Dugno perdengimo konstrukcija:b skersin surinkimo schema; c iilgin surinkimo schema:

7, 19, 21 knicos su lentynlmis; 8 antrojo dugno apsiuvas; 9 aklinas nelaidus floras; 10, 13 braketinis floras; 11, 12 skersins tvirtinimo sijos; 14 aklinas laidus floras;

15 horizontalusis kilis; 16 vertikalusis kilis; 17 dugno stringeris; 18 kratinis tarpdugninis lapas; 20 pantas; 22, 23 iilgins tvirtinimo sijos

74

Dugno perdengimas, surinktas pagal iilgin surinkimo schem, yra papildomai sutvirtinamas iilginmis sijomis. Florai tokioje konstrukcijoje idstomi ne kie-kvieno panto ploktumoje, o kas 3-i, 4- arba 5- pant, taiau atstumas tarp j negali bti didesnis nei 3,2 m.

Vertikalusis kilis taip pat nepjaustomas, jis bna itisinis, nors laivagaliuose to daryti nedraudiama. Jis turi bti auktesnis nei 660 mm, kad bt galima atlikti surinkimo suvirinimo darbus tarp dviej dugn. Ipjov vertikaliajame kilyje taip pat nedaroma.

Laivuose su dvigubu dugnu gali bti rengtas tunelinis kilis, susidedantis i dviej vertikali sieneli, idstyt vienodu atstumu nuo diametraliosios ploktu-mos. Atstumas tarp sieneli negali viryti 1,5 m. Tunelinis kilis rengiamas vietoj vertikaliojo kilio ir naudojamas kompaktikai laivo vamzdynui idstyti.

Iilgins sijos dugno stringeriai dugno perdengimuose su dvigubu dugnu idstomi iilgai laivo tarp vertikaliojo kilio ir bort. Jei dugno perdengimas su-rinktas pagal skersin surinkimo schem, atstumas tarp vertikaliojo kilio ir dugno stringeri negali viryti 4,15 m, o jei pagal iilgin surinkimo schem 4,65 m. Laivagaliuose is atstumas negali viryti 2,2 m. Iilgai laivo bort kratuose eina kratiniai tarpdugniniai lapai.

87 pav. Tunelinis kilis:1 dugno apsiuvas; 2 antrojo dugno apsiuvas; 3 florai;

4 dugno stringeriai; 5 braket

Kratiniais tarpdugniniais lapais yra vadinami kratiniai dugno stringeriai arba kratiniai antrojo dugno apsiuvo laktai. Jie gali bti nuoulns arba horizontals.Tarpdugniniai lapai turi bti storesni u antrojo dugno apsiuv: jei lapas nuoul-nus 2,5 mm, o jei lapas horizontalus 1 mm. Nuoulns tarpdugniniai lapai su ioriniu apsiuvu sudaro vandens surinkimo ulinius, kuriuos subga triumus pateks vanduo.

75

Dvigubo dugno perdengim konstrukcijoje naudojami vairi tip florai; akli-nieji laids vandeniui, aklinieji nelaids vandeniui, atvirieji braketiniai ir atvirieji palengvinti.

Aklinieji laids florai sudaryti i metalo lakt su ipjovomis ir sutvirtinti kam-puoiais arba juostelmis. Kampuoi arba juosteli auktis neturi viryti 90 mm. Ipjovos naudojamos kaip susisiekimo landos, palengvina konstrukcijos svor.

Aklinieji nelaids florai tai cistern, esani tarp dvigubo dugno, sienels. ie florai yra 2 mm storesni u aklinuosius laidius florus. Atstumas tarp tvirtinimo kampuoi arba juosteli ant i flor neturi viryti 900 mm. Jeigu per aklinuosius nelaidius florus eina iilgins tvirtinimo sijos, tai tos ipjovos, per kurias eina ios sijos, turi bti uvirinamos ploktelmis.

Atvirieji braketiniai florai susideda i apatini ir virutini sij, kurios prie vertikalio-jo kilio, dugno stringeri ir tarpdugnini lap tvirtinamos braketmis suvirinimo bdu.

Jeigu dvigubas dugnas auktesnis nei 800 mm, tai brakets laisvoji briauna at-lenkiama arba prie jos privirinama lentynl. Lentynls plotis turi sudaryti 10 bra-kets stori, taiau negali viryti 90 mm.

Atvirieji palengvinti florai turi dideles ipjovas, kuri matmenis reglamentuoja kvalifikacini bendrovi taisykls.

88 pav. Tanklaivio dugno konstrukcija su dviem iilginmis pertvaromis:1 vertikalusis kilis; 2 skersin pertvara; 3 iilgin pertvara; 4 floras;

5 iilgin tvirtinimo sija

76

2 . 5 . D e n i p e r d e n g i m k o n s t r u k c i j a

Deni perdengimai gali bti surinkti pagal skersin ir pagal iilgin surinkimo schemas. Laivo deni konstrukcijos turi bti stiprios ir tvirtos, nes laivo deniai lai-ko veamus krovinius, laivo rang ir kitus mechanizmus, antstatus, suteikia laivo korpusui bendr tvirtum, remia bort perdengimus, skersines ir iilgines pertva-ras, nepraleidia vandens ir kt.

Laivo deniai tai horizontals perdengimai, kurie eina per vis laivo ilg ir plo-t. Jei horizontals perdengimai rengti ne per vis laivo ilg arba plot, jie vadinami platformomis. Gali bti keletas deni ir platform.

Virutinis arba pagrindinis laivo denis tai iilginis laivo korpuso perdengimas, kuris eina nuo laivapriekio iki laivagalio, nuo borto iki borto.

Daniausiai deni konstrukcij perdengimai surenkami pagal skersin surinki-mo schem.

89 pav. Tanklaivio korpuso surinkimo schemos: dugnas ir denis iilgin surinkimo schema, o bortai skersin surinkimo schema

90 pav. Denio perdengimo konstrukcija (skersin surinkimo schema):1 denio apsiuvas; 2 denio stringeris; 3 bimsas; 4 karlingsas; 5 knica; 6 pileris

77

Skersinje surinkimo schemoje konstrukcij sudaro apsiuvas, skersins tvirti-nimo sijos ir bimsai, o iilgai laivo eina iilgins sijos karlingsai. Skersins sijos idstytos ties kiekvienu pantu. Iilgins sijos karlingsai idstytos iilgai laivo ir reiau. J forma tjinis profilis, kuris susideda i sienels ir lentynls, ku-rios viena su kita suvirintos. Karlingso sienelje padarytos ipjovos, pro kurias nuo borto iki borto idstomi bimsai, nes j auktis yra maesnis u karlingso aukt. Bimsai daniausiai bna pusbgio profilio sijos. Kartu su bort perdengim pan-tais ir dugno perdengimo florais laivo korpuso skersiniame pjvyje bimsai sudaro pant rmus. Rmini pant idstymo vietose denio konstrukcijos perdengime montuojami rminiai karlingsai. Jie kaip ir rminiai pantai yra sudaryti i sieneli ir lentynli, tarpusavyje sujungt suvirinimo bdu. Rmini bims sienel ir len-tynls bna toki pat matmen kaip ir rminiai pantai. Jei bimsai idstyti ne per vis laivo plot (pvz., ties krovini liukais), jie vadinami busbimsiais.

Iilginje surinkimo schemoje denio perdengimo konstrukcij sudaro denio ap-siuvas, rminiai bimsai, idstyti rmini pant ploktumose, karlingsai ir iil-

91 pav. Denio perdengimo konstrukcija (iilgin surinkimo schema):1 denio apsiuvas; 2 rminis bimsas; 3 karlingsas; 4 iilgins tvirtinimo sijos

92 pav. Deni perdengim konstrukcins schemos:a skersin surinkimo schema; b iilgin surinkimo schema;

1 skersin pertvara; 2 bortas; 3 karlingsas; 4 bimsas; 5 pusbimsis; 6 rminis bimsas; 7 rminis pusbimsis; 8 iilgins tvirtinimo sijos; 9 pileris

a b

78

gins tvirtinimo sijos, idstytos iilgai lai-vo. Iilginje surinkimo schemoje ipjovos bna padarytos rmini bims sienelse, per kurias eina iilgins tvirtinimo sijos.

Deni perdengimai remiasi bort per-dengimus, skersines ir iilgines korpuso pertvaras. Jeigu atstumai nuo borto iki borto arba tarp skersini ar iilgini pertvar bna dideli, tai denio perdengimai paremiami pi-leriais. Pileriai tai storasieniai metaliniai vamzdiai, pastatyti vertikaliai. Jie gali bti idstomi diametraliojoje ploktumoje kro-vini liuk galuose arba kampuose. Pileriai gali bti idstyti ir kitose vietose, atsivel-giant laivo paskirt, jo konstrukcij, triu-m ir kit patalp dyd. Pileriai sumaina perdengim svor, nes tada ir skersines, ir iilgines pertvaras galima idstyti reiau. Jei laivas turi kelet deni, tai pileriai ids-tomi vienas ant kito. Kuo emiau yra pa-talpa, tuo didesn apkrova tenka pileriams, todl triumuose pileri skersmenys yra di-desni, o j sienels storesns.

Pileriai btinai statomi iilgini ir sker-sini sij susikirtimo vietose ant papildo-mai privirintos metalo plokts. Privirinant pilerius naudojamos knicos. Knica tai sta-iojo trikampio formos metalo lakto gaballis. Knicos naudojamos konstrukcijai sustiprinti suvirinimo vietose.

Deniuose bna padaromos ipjovos ir rengiami krovini liukai. Krovini liu-kai palei perimetr sutvirtinami komingsais, kurie remiasi pilerius. Komingsai tai konstrukcijos, kurios aprmina ipjovas denyje. Komings aukt reglamentuoja kvalifikacini bendrovi reikalavimai, nes apsaugo triumus nuo upylimo vandeniu. Jrini laiv virutinio denio krovini liuk komingsai laivapriekyje turi bti ne e-mesni kaip 6000 mm, o kitose laivo vietose ne emesnis kaip 450 mm. Kit deni krovini liuk komingsai daromi vieno lygio su denio apsiuvais.

93 pav. Pilerio konstrukcija:1 dugno apsiuvas;

2 antrojo dugno apsiuvas; 3 udedamas laktas; 4 pileris;

5 liuko komingsas; 6 paplatintas karlingsas

79

2 . 6 . L a i v o p e r t v a r o s i r a c h t o s

Laivo pertvaros skirstomos dvi grupes: pagrindins skersins ir iilgins per-tvaros, lengvosios pertvaros.

Pagrindins iilgins ir skersins pertvaros dalija laivo korpus nelaidius sky-rius, triumus, o tai utikrina laivo neskstamum, susidarius avarinms situacijoms; pramuus laivo korpuso apsiuv arba jam trkus, pagrindins pertvaros kartu su kitais perdengimais utikrina laivo korpuso stiprum ir tvirtum. Pertvaros pagal nelaidumo laipsn gali bti nelaidios vandeniui, naftai ir dujoms.

Pagrindini laivo pertvar idstymas ir j skaiius priklauso nuo laivo paskir-ties, jo matmen ir gabenam krovini ries. Pagrindins tiek skersins, tiek ir iilgins pertvaros laivuose idstomos taip, kad utvindius bet kur laivo skyri, nors ir pat didiausi, o keleiviniuose laivuose utvindius bet kuriuos du skyrius, laivas nepraranda pldrumo ir ilieka ant vandens. Kai kuri skersini pertvar i-dstymo btinum reglamentuoja kvalifikacini bendrovi taisykls. Karini laiv korpusai padalyti daugiau ma nelaidi pertvar, todl tokie laivai nepraranda pldrumo utvindius net kelis skyrius.

94 pav. Tanklaivio korpuso konstrukcija

80

95 pav. Laivo pertvar konstrukcijos:1 skersins pertvaros apsiuvas; 2 ramstis; 3 leifas; 4 iilgins pertvaros apsiuvas;

5 dokinis ramstis; 6 iilgins pertvaros ramstis; 7 irstrekas; 8 pantas; 9 borto stringeris; 10 knica; 11 floras; 12 dugno apsiuvas; 13 iilgins dugno

tvirtinimo sijos; 14 horizontalusis kilis; 15 vertikalusis kilis

96 pav. Tanklaivio dugno ir skersins pertvaros konstrukcija:1 borto stringeris; 2 iilgin pertvara; 3 doko ramstis; 4 skersins pertvaros apsiuvas;

5 ramstis; 6 leifas; 7 vertikalusis kilis

81

Pirmoji vandeniui nelaidi pertvara vadinama forpiko pertvara. Ji idstoma ne di-desniu kaip 0,06 laivo ilgio atstumu ir ne maesniu kaip 0,05 laivo ilgio atstumu, plius 3,05 metro nuo laivapriekio statmens. i pertvara pagal aukt eina iki virutinio denio, o jei vir