su klimato kaita susijusių alerginių ligų - hi.lt kaita_alergijos.2016.5(18).pdf · sezoninį...

HIGIENOS INSTITUTAS

SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS

Su klimato kaita susijusių alerginių ligų

paplitimo Lietuvoje apžvalga 2015 m.

Vilnius, 2016

VISUOMENĖS SVEIKATOS NETOLYGUMAI

2016, Nr. 5 (18)

2

Alergija yra imuninių procesų sukelta reakcija, kai padidėja jautrumas medžiagoms, kurias

paprastai žmogaus organizmas toleruoja: augalų žiedadulkėms, maisto produktams, namų dulkėms,

mikroskopiniams grybams, naminių gyvūnų kailiui, buitinės chemijos medžiagoms, vaistams ir kt.1,2

Alerginės ligos gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms, skirtingose kūno vietose, tačiau dažniausiai

pažeidžiama oda ir gleivinė, nes būtent jie skiria organizmą nuo aplinkos.3,4

Alerginiai susirgimai pasaulyje tampa vis aktualesne problema – ši liga daro įtaką žmonių

sveikatai, visuomenė dėl jos turi daug išlaidų.5,6 Kas galėjo lemti, kad daugėja alerginių susirgimų?

Vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra paveldimumas, tačiau vien dėl genetinio polinkio sirgti,

alerginės ligos taip sparčiai neplistų.6 Nors genetiniai veiksniai yra svarbūs astmos ir alerginių ligų

vystymuisi, ligotumo didėjimo tendencija gali būti paaiškinta aplinkos pokyčiais ir miestų oro tarša,

kurią sukelia motorinės transporto priemonės. Manoma, kad tai yra pagrindiniai šį padidėjimą lėmusieji

rizikos veiksniai.7

Klimato kaita daro įtaką alergenų atsiradimo laikui, jų kiekiui, todėl kinta alerginių ligų

sunkumas. Dėl klimato kaitos ilgėja augalų žydėjimo laikas, aplinkoje padaugėja alergijas sukeliančių

žiedadulkių. Didėjanti aplinkos temperatūra skatina pažemio ozono gamybą, kuris blogina asmenų,

sergančiųjų astma, būklę.6,7,8 Su šiomis problemomis susiduria visas pasaulis. Didėjantis ligotumas

alerginėmis ligomis neišvengiamai turės įtakos Lietuvos klinikinei praktikai ir visuomenės sveikatos

planavimui.8

Kokios alerginės ligos yra susijusios su klimato kaita?

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 366

„Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių

įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ 12.2.2 priemonę, Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-708 buvo sudaryta tarpžinybinė

darbo grupė (jai be kitų specialistų priklausė ir gydytojai alergologai, klinikiniai imunologai), kuri

parengė su klimato kaita susijusių ligų sąrašą:

1. Ūminis atopinis konjunktyvitas (TLK-10-AM kodas H10.1).

1 Dubakienė R. Lietuviški alergologijos terminai. Botanica Lithuanica. 2005;Suppl. 8: 47–50.

2 Kavaliūnas A, Šurkienė G, Dubakienė R, Stukas R. Alergijos maistui epidemiologija: rizikos veiksniai, paplitimas,

reikšmė. Visuomenės sveikata. 2010;4(51): 35-44. 3 Tanno et al. Categorization of allergic disorders in the new World Health Organization International Classification of

Diseases. Clin Transl Allergy. 2014;4:42.

4 Akdis CA, Agache I ir kt. Global atlas of allergy. EAACI. 2014;3-123 p.

5 Papadopoulos NG, Agache I, Bavbek S, Bilo BM, Braido F, Cardona V et al. Research needs in allergy: an EAACI

position paper, in collaboration with EFA. Clin Transl Allergy. 2012;2:21. 6 Olechnovičienė J. Ekologinių veiksnių įtakos žmogaus sveikatai tyrimai. Ekologija. 2005;1:27-30.

7 D’Amato G et al. Climate change and air pollution: effects on pollen allergy and other allergic respiratory diseases.

Allergo J Int 2014; 23: 17–23 8 Shea KM, Truckner RT, Weber RW, Peden DB. Climate change and allergic disease. J Allergy Clin Immunol

2008;122:443-53.

3

2. Lėtinis konjunktyvitas (TLK-10-AM kodas H10.4).

3. Alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių (TLK-10-AM kodas J30.1).

4. Kitas sezoninis alerginis rinitas (TLK-10-AM kodas J30.2).

5. Kitas alerginis rinitas (TLK-10-AM kodas J30.3).

6. Dominuojanti alerginė astma (TLK-10-AM kodas J45.0).

7. Atopinis dermatitas (TLK-10-AM kodas L.20).

8. Augalų, išskyrus maistinius, sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas (TLK-10-AM kodas L23.7).

9. Augalų, išskyrus maistinius, sukeltas paprastas kontaktinis dermatitas (TLK-10-AM kodas

L24.7).

10. Fotokontaktinis dermatitas (TLK-10-AM kodas L56.2).

11. Saulės sukelta dilgėlinė (TLK-10-AM kodas L56.3).

12. Anafilaksinis šokas (TLK-10-AM kodas T78.2).

13. Nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų sukandžiojimas ar įgėlimas (TLK-10-AM

kodas W57).

Šis sąrašas naudojamas toliau nagrinėjant su klimato kaita susijusias alergijas.

Ligotumo ir sergamumo su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis tendencijos Lietuvoje

Lietuvoje 2015 m. su klimato kaita susijusiomis alergijomis sirgo 75 256 asmenys (259/10 000

gyv.). Didžiausias ligotumas buvo atopiniu dermatitu (L20), dominuojančia alergine astma (J45.0) ir

kitu alerginiu rinitu (J30.3), o sergamumas atopiniu dermatitu buvo daugiau kaip 2 kartus didesnis už

sergamumą kitomis su klimato kaita susijusiomis alergijomis (1 pav.).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

L20

J45

.0

J30

.3

W5

7

J30

.1

H1

0.1

H1

0.4

J30

.2

L23

.7

T78

.2

L24

.7

L56

.3

L56

.2

85

,3

83

,6

77

,6

25

,1

13

,5

6

4,6

2,2

1,2

0,8

0,7

0,5

0,4

59

,8

14

,7

28

,7

23

,9

7

5,1

3,2

1,4

1 0,6

0,5

0,5

0,3

Ligotumas Sergamumas

1 pav. Ligotumas ir sergamumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis Lietuvoje 2015 m. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

H10.1 – ūminis atopinis konjunktyvitas

H10.4 – lėtinis konjunktyvitas

J30.1 – alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių

J30.2 – kitas sezoninis alerginis rinitas

J30.3 – kitas alerginis rinitas

J45.0 – dominuojanti alerginė astma

L20 – atopinis dermatitas

L23.7 – augalų, išskyrus maistinius,

sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas


sukeltas paprastas kontaktinis dermatitas

L56.2 – fotokontaktinis dermatitas

L56.3 – saulės sukelta dilgėlinė

T78.2 – anafilaksinis šokas

W57 – nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų

nariuotakojų sukandžiojimas ar įgėlimas

4

Per pastarąjį dešimtmetį (2006–2015 m.) ligotumas su klimato kaita susijusiomis alergijomis

išaugo 1,6 karto (nuo 158,5/10 000 gyv. iki 259/10 000 gyv.). Vaikų (0–17 m.) ligotumas minėtuoju

laikotarpiu padidėjo 1,5 karto (nuo 571,6/10 000 gyv. iki 871,5/10 000 gyv.), o suaugusiųjų (18 m. ir

vyresni) – 1,8 karto (nuo 68,9/10 000 gyv. iki 125,1/10 000 gyv.).

Dominuojančios alerginės atsmos (J45.0) ir kito alerginio rinito (J30.3) ligotumo reikšmės

2006–2015 m. pakito labiausiai. Ligotumas šiomis ligomis išaugo apie 3 kartus (2 pav.).

0

50

100

150

200

250

300

350

Miestas Kaimas

287,2

192,8

315,1

192,1

264,7

193,5

Iš viso

Vyrai

Moterys

3 pav. Ligotumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis Lietuvos

miestuose ir kaimuose 2015 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lietuvos miestuose ligotumas

su klimato kaita susijusiomis

alerginėmis ligomis buvo

beveik 1,5 karto didesnis, nei

kaimuose. Miestuose daugiau

vyrų, nei moterų sirgo šiomis

ligomis, tačiau kaimo

gyventojų ligotumo skirtumų

tarp lyčių nebuvo (3 pav.).

2 pav. Ligotumo su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis tendencija Lietuvoje 2006–2015 m.


6,7 6

13,6 13,4 12,3

10,9 11,3 12,5 13,5

13,6 16,9 13,5

1,3 2,2

29,2 33,5

36,5 38,2

45

53 61,9

72,6

83,1 77,6

26,2 30,6

35,3 38

39,5

51,8

65,2

79,6

87,2 83,6

3,5 4,6

78,4

74

77,2 81,7 83,4 82,5

88,4 88,6 90,6 85,3

0,5 0,7

11,3 10,3 11,5 14,9

17,1 14,8

18,7

24,9 26,1 25,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

H10.1 J30.1 J30.2 J30.3 J45.0 L56.2 L56.3

H10.4 L20 L23.7 L24.7 T78.2 W57H10.1 – ūminis atopinis konjunktyvitas





J45.0 – dominuojanti alerginė astma

L20 – atopinis dermatitas


sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas


sukeltas paprastas kontaktinis dermatitas

L56.2 – fotokontaktinis dermatitas

L56.3 – saulės sukelta dilgėlinė

T78.2 – anafilaksinis šokas

W57 – nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų

nariuotakojų sukandžiojimas ar įgėlimas

5

1034,2

966,8

753,4

514,3

145,8

90

801,5

301,2

179,9 119,6

55,6 24 0

200

400

600

800

1000

1200

0-4

5-9

10

-14

15

-19

20

-24

25

-29

30

-34

35

-39

40

-44

45

-49

50

-54

55

-59

60

-64

65

-69

70

-74

75

-79

80

-84

85

+

Ligotumas iš viso Vyrų ligotumas Moterų ligotumas

Sergamumas iš viso Vyrų sergamumas Moterų sergamumas

4 pav. Ligotumas ir sergamumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis pagal amžiaus grupes

Lietuvoje 2015 m. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Daugiausia su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis sirgo 0–4 m.

berniukai (1034,2/10 000 gyv.). Nuo 5 metų abiejų lyčių ligotumas pamečiui

mažėjo iki 20–24 m. (145,8/10 000 gyv.). Ligotumo rodiklio reikšmei sumažėjus

iki šio taško, ji išliko panaši ir kitais amžiaus tarpsniais. Moterys sirgo mažiau nei

vyrai iki 15–19 m., tačiau nuo 20 m. iki 84 m. kiek daugiau jų, nei vyrų, serga

alerginėmis ligomis (4 pav.). Vaikų (0–17 m.) ligotumas buvo beveik 7 kartus

didesnis, nei suaugusiųjų.

Alergijomis, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti klimato kaita, dažniausiai naujai

suserga 0–4 m. amžiuje (801,5/10 000 gyv.), vėliau sergamumas mažėja ir nuo 20–

24 m. visais amžiaus tarpsniais tampa panašus (4 pav.).

6

10 000 gyv.

108 - 172 (12)

172 - 227 (19)

227 - 257 (9)

257 - 288 (11)

288 - 444 (9)

Ligotumas su klimato kaita

susijusiomis alerginėmis

ligomis Lietuvos

savivaldybėse 2015 m.

pasiskirstė netolygiai.

Didžiausios rodiklių reikšmės

buvo Šakių r. (361,3/10 000

gyv.), Visagino (336,2/10

000 gyv.) bei Plungės r.

(324,5/10 000 gyv.)

savivaldybėse. Mažiausios –

Anykščių r. (108,5/10 000

gyv.), Kelmės r. (122,7/10

000 gyv.) bei Pakruojo r.

(131,6/10 000 gyv.)

savivaldybėse (5 pav.).

5 pav. Ligotumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis Lietuvos



6 pav. Sergamumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis Lietuvos



Mažiausios sergamumo rodiklių

reikšmės apskaičiuotos šioms

trims savivaldybėms:

Pakruojo r. (61,2/10 000 gyv.),

Kupiškio r. (66,1/10 000 gyv.)*,

Joniškio r. (69/10 000 gyv.).

Didžiausios:

Visagino (323,8/10 000 gyv.),

Palangos m. (188,9/10 000

gyv.)*,

Klaipėdos m. (181,1/10 000 gyv.)

savivaldybėms.

*Kupiškio r. ir Palangos sav. gyventojų

mažiau nei 20 tūkst., todėl rodiklių

reikšmes reiktų vertinti atsargiai.

10 000 gyv.

61 - 93 (14)

93 - 129 (23)

129 - 158 (11)

158 - 189 (11)

189 - 324 (1)

7

Konjunktyvitas

Iš akių alergijų dažniausiai sergama sezoniniu ir nuolatiniu alerginiais konjunktyvitais. Dažnai

su alerginiu konjunktyvitu (akių junginės uždegimas) būna ir alerginis rinitas, todėl šis sutrikimas

vadinamas alerginiu rinokonjunktyvitu.9 Įprastai konjunktyvitą sukelia akių kontaktas su alergenu:

sezoninį – medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės, nuolatinį (simptomai gali būti visus metus) – namie

esantys alergenai, t. y. dulkių erkės, gyvūnų epitelis ir pelėsiai.10

Lietuvoje 2015 m. dėl ūminio atopinio konjunktyvito (H10.1) į gydymo įstaigas kreipėsi 1731

(6/10 000 gyv.), o lėtinio – 1332 asmenys (4,6/10 000 gyv.). Lėtinis ir ūminis konjunktyvitai skirtingais

amžiaus tarpsniais pasireiškia nevienodai. Iki 40 m. gyventojai dažniau sirgo ūminiu atopiniu, o nuo 40

m. – lėtiniu konjunktyvitu. Skirtingai nuo kitų alerginių ligų, lėtinio konjunktyvito pikas 80–84 m.

amžiuje, o ne vaikystėje (7 pav.).

9 Dubakienė R. Lietuviški alergologijos terminai. Botanica Lithuanica. 2005;Suppl. 8: 47–50.

10 Akdis CA, Agache I ir kt. Global atlas of allergy. EAACI. 2014;184 p.

18,8

15,5

7,9

6,8

2,3 3,3 3,5

3,1 3,6 4,5

5,1 5,6 6,1

6,9 6,9 6,3

4,8 3,4

2,9

0,8 0,7 1,7

2,8 3 3,1 4 4,1

4,8 5,1

6,9

9,8 9,3 9,4

12

6,2

0

5

10

15

20

25

0-4

5-9

10

-14

15

-19

20

-24

25

-29

30

-34

35

-39

40

-44

45

-49

50

-54

55

-59

60

-64

65

-69

70

-74

75

-79

80

-84

85

+

Iš viso H10.1 Vyrai H10.1 Moterys H10.1

Iš viso H10.4 Vyrai H10.4 Moterys H10.4

H10.1 – ūminis atopinis

konjunktyvitas


7 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu ir lėtiniu konjunktyvitais pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2015 m.


8

0

1

2

3

4

5

6

7

Miestas Kaimas

6,7

4,3

6,3

3,7

7

4,9 4,4

4,8

3,3 3,7

5,4

5,9

Iš viso H10.1 Vyrai H10.1 Moterys H10.1 Iš viso H10.4 Vyrai H10.4 Moterys H10.4

2015 m. Lietuvos

miesto gyventojų

ligotumas ūminiu

atopiniu

konjunktyvitu

(H10.1) buvo

didesnis, nei kaimo

gyventojų, tačiau

lėtinio konjunktyvito

(H10.4) – atvirkščiai.

Ūminiu ir lėtiniu

konjunktyvitais

moterys sirgo

dažniau nei vyrai (8

pav.).

8 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu ir lėtiniu konjunktyvitais pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje 2015 m.


9 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu ir lėtiniu konjunktyvitais Lietuvos savivaldybėse 2015 m.


Didžiausias gyventojų

ligotumas ūminiu atopiniu

(H10.1) ir lėtiniu (H10.4)

konjunktyvitais 2015 m. buvo

Tauragės r.(43,4/10 000 gyv.),

Skuodo r. (43,1/10 000 gyv.)*

bei Druskininkų (25,8/10 000

gyv.) savivaldybėse.

Mažiausias – Zarasų r. (1/10

000 gyv.)*, Vilkaviškio r.

(1,3/10 000 gyv.) ir Rokiškio r.

(1,9/10 000 gyv.)


*Skuodo r. ir Zarasų r. sav. gyventojų

mažiau nei 20 tūkst., todėl rodiklių

reikšmes reiktų vertinti atsargiai.

H10.1 – ūminis atopinis konjunktyvitas


10 000 gyv.

1.0 - 6.1 (20)

6.1 - 9.0 (17)

9.0 - 15.0 (10)

15.1 - 26.8 (11)

43.1 - 43.4 (2)

9

Alerginis rinitas

Alerginis rinitas yra kliniškai reikšminga liga, nes gali sukelti daug komplikacijų, daro įtaką

gyvenimo kokybei bei produktyvumui, dėl jo prastai kontoliuojama astma.11 Šį susirgimą sukelia

įkvėpti alergenai, iš jų pagrindiniai yra žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių), dulkių erkės, pelėsiai,

gyvūnų epitelis ir kt.

Įprastai alerginis rinitas paveikia suaugusiųjų ir vaikų populiaciją panašiai (atitinkamai 10–30

proc. ir 20–40 proc.)12, tačiau Lietuvoje pastebima kitokia tendencija. 2015 metais iš 25939

sergančiųjų alerginiu rinitu (J30.1 – alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių, J30.2 – kitas sezoninis

alerginis rinitas, J30.3 – kitas alerginis rinitas), 19151 buvo vaikai, t.y. beveik 74 proc. sergančiųjų šia

liga buvo asmenys iki 18 metų amžiaus.

Daugiausiai alerginiu rinitu sirgo 5–14 m. vaikai. Ligotumas mažėjo nuo 20–24 m. amžiaus (10

pav.).

11 Greiner AN, Hellings PW, Rotiroti G, Scadding GK. Allergic rhinitis. The Lancet. 2011;378(9809):2112-2122. 12 Richter D. Allergic rhinitis in children. Acta Med Croatica.2011;65(2):163-8.

17,6

46,9 55,1

47,2

12,1 12,5 11,4 8,8

6,6 6

4,7 4,1 3,3 3,4 2,7

1,7

1,7

1,1

3,4

6,4 7,3

5,7

2,5

1,7

2,2

1,6 1,3

1,1 1,5 0,8 0,9

0,8

141,9

422 420

291,2

35,1

29,4 24,9

20 17,6 16,6

13,9 13,8 11,5 10,2

11,3

7,6 6,7

3,6

0,1

1

10

100

1000

0-4

5-9

10

-14

15

-19

20

-24

25

-29

30

-34

35

-39

40

-44

45

-49

50

-54

55

-59

60

-64

65

-69

70

-74

75

-79

80

-84

85

+

Iš viso J30.1 Vyrai J30.1 Moterys J30.1






10 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių, kitu sezoniniu alerginiu rinitu ir kitu rinitu pagal amžiaus

grupes Lietuvoje 2015 m.


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22359883

10

0

20

40

60

80

100

120

Miestas Kaimas

90

,3

50

11

5,2

56

,9

70

,2

43

,3

15

,9

8,1

19

8,9

13

,4

7,4

2,5

1,6

2,7

1,5

2,3

1,7




J30.1 – alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių J30.2 – kitas sezoninis alerginis rinitas J30.3 – kitas alerginis rinitas

Mieste ligotumas

alerginiu rinitu buvo

didesnis, nei kaime.

Daugiau vyrų, nei

moterų sirgo šia liga (11

pav.)

11 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių, kitu sezoniniu alerginiu rinitu ir kitu rinitu

pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje 2015 m.


10 000 gyv.

19 - 48 (17)

48 - 79 (20)

79 - 102 (10)

102 - 137 (11)

137 - 169 (2)

12 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių, kitu sezoniniu alerginiu rinitu ir kitu

rinitu Lietuvos savivaldybėse 2015 m.



ligotumas alerginiu rinitu

(sukeltu žiedadulkių, kitu

sezoniniu ir kitu rinitu) 2015

m. buvo Plungės r. (168,9/10

000 gyv.), Biržų r. (167,3/10

000 gyv.) bei Palangos m.

(136,8/10 000 gyv.)*

savivaldybėse.

Mažiausias – Pakruojo r.

(23,7/10 000 gyv.), Varėnos r.

(21,8/10 000 gyv.) ir Lazdijų r.

(19,3/10 000 gyv.)


*Palangos m sav. gyventojų mažiau nei

20 tūkst., todėl rodiklio reikšmę reiktų

vertinti atsargiai.

11

Dominuojanti alerginė astma

Astmos atsiradimą skatina išoriniai ir patalpų aplinkos veiksniai. Visgi nustatyta, kad patalpų

aplinka turi didžiausią įtaką astmai atsirasti (dulkių erkės, naminių gyvūnų kailis, tarakonai, graužikai ir

pelėsiai ir kt.). Ypač dažnai ligą sukelia dulkių erkės ir kačių kailis. Taip pat įrodyta, kad neatsparumas

mikroorganizmams (bakterijoms, virusams), tabako dūmai irgi skatina astmos vystymąsi. Vaikai, kurie

auga „turtingoje mikrobų“ aplinkoje (pvz., ūkiuose), yra atsparesni alerginėms ligoms.13

Lietuvoje

2015 m. dominuojančia alergine astma (J45.0) sirgo 24292 asmenys, iš jų 13233 – vaikai.

13

Li HH, Kaliner MA, Kushnir NM. 2015. Prieiga internete:

http://www.worldallergy.org/professional/allergic_diseases_center/allergic_asthma/

13 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2015 m.


Daugiausiai alergine

astma sirgo 5–9 m. vaikai.

Vyrų ligotumas didesnis

už moterų iki 25–29 m.,

vyresniame amžiuje

situacija pasikeičia (13

pav.).

134,9

357,4

302,6

178

38,7 30,5

60,1 47,2

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

0-4

5-9

10

-14

15

-19

20

-24

25

-29

30

-34

35

-39

40

-44

45

-49

50

-54

55

-59

60

-64

65

-69

70

-74

75

-79

80

-84

85

+

Iš viso Vyrai Moterys

0

20

40

60

80

100

120

Miestas Kaimas

91

,5

66

10

4,5

69

,1 8

0,9

63

,1


14 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje 2015 m.


Beveik 1,4 karto miesto gyventojų

ligotumas dominuojančia alergine

astma buvo didesnis, nei kaimo.

Miestuose ir kaimuose vyrų

ligotumas šia liga buvo didesnis, nei

moterų (14 pav.).

http://www.worldallergy.org/professional/allergic_diseases_center/allergic_asthma/

12

10 000 gyv.

29 - 58 (20)

58 - 75 (9)

75 - 93 (11)

93 - 122 (15)

122 - 171 (5)

15 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma Lietuvos savivaldybėse 2015 m.



ligotumas dominuojančia

alergine astma 2015 m.

buvo Zarasų r. (170,7/10

000 gyv.)*, Šakių r.

(169,4/10 000 gyv.) bei

Visagino (162,8/10 000

gyv.)* savivaldybėse.

Mažiausias – Anykščių r.

(29,9/10 000 gyv.),

Šilutės r. (32,8/10 000

gyv.) ir Klaipėdos r.

(33,9/10 000 gyv.)


*Zarasų r., sav. gyventojų

mažiau nei 20 tūkst., todėl

rodiklio reikšmę reiktų vertinti

atsargiai.

Dermatitas

Atopinis dermatitas yra viena iš trijų pasaulyje labiausiai paplitusių alerginių ligų (kartu su

astma ir rinitu). Lietuvoje 2015 m. juo sirgo 24767 asmenys (85,3/10 000 gyv.). Iš viso su klimato

kaita susijusiu alerginiu dermatitu (atopiniu (L20), augalų, išskyrus maistinius, sukeltu alerginiu

kontaktiniu (L23.7), augalų, išskyrus maistinius, sukeltu paprastu kontaktiniu (L24.7) ir

fotokontaktiniu (L56.2) dermatitais) sirgo 25540 asmenys (87,9/10 000 gyv.). Kadangi didžiąją dalį šių

alerginių susirgimų sudaro atopinis dermatitas (L20), smulkiau bus nagrinėjama tik ši dermatito rūšis.

Vyrai ir moterys atopiniu dermatitu sirgo panašiai, daugiausiai sergančiųjų buvo 0–4 m.

vaikai (16 pav.).

16 pav. Ligotumas atopiniu dermatitu pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2015 m.


734,8

299,3

162,8

49,7

14,8 13,3 17,7

1

15

225

3375

0-4

5-9

10

-14

15

-19

20

-24

25

-29

30

-34

35

-39

40

-44

45

-49

50

-54

55

-59

60

-64

65

-69

70

-74

75

-79

80

-84

85

+Iš viso Vyrai Moterys

13

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Miestas Kaimas

93

,3

64

,1

98

62

,4

89

,5

65

,8


17 pav. Ligotumas atopiniu dermatitu pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje 2015 m.


2015 m. Lietuvos

miestų gyventojų

ligotumas atopiniu

dermatitu buvo apie

1,5 karto didesnis, nei

kaimo. Kiek daugiau

gyvenančių mieste

vyrų, nei moterų sirgo

atopiniu dermatitu (17

pav.).

10 000 gyv.

31 - 58 (21)

58 - 70 (14)

70 - 86 (11)

86 - 98 (4)

98 - 147 (10)

2015 m. didžiausias

ligotumas atopiniu

dermatitu buvo šiose

trijose savivaldybėse:

Visagino (146,4/10 000

gyv.)*, Širvintų r.

(124,7/10 000 gyv.)* bei

Vilniaus m. (122,4/10 000

gyv.).

Mažiausias:

Radviliškio r. (31,8/10 000

gyv.), Rietavo (34,9/10

000 gyv.)*, Kupiškio r.

(38,5/10 000 gyv.)*


*Visagino, Širvintų r., Rietavo,

Kupiškio r. sav. gyventojų

mažiau nei 20 tūkst., todėl

rodiklių reikšmes reiktų vertinti

atsargiai.

18 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma Lietuvos savivaldybėse 2015 m.


14

Saulės sukelta dilgėlinė, alergija vabzdžių įgėlimui ir anafilaksinis šokas

2015 m. Lietuvoje 137 gyventojams saulės sukelta dilgėline buvo nustatyta naujai (0,5/10 000

gyv.). Beveik tiek pat gyventojų jau sirgo šia liga (148 gyv.).

Pasaulyje epidemiologinių tyrimų duomenimis, vabzdžių įgėlimui jautrūs yra 0,3–8,9 proc.

žmonių, iš jų 0,3–42,8 proc. išsivysto anafilaksija. Kol kas gydytojai negali nuspėti, kuris žmogus

ateityje gali būti jautrus vabzdžių nuodams ir kam išsivystys anafilaksija, tačiau žinoma, kad keli

veiksniai kartu – genetiniai, aplinkos ir individo gali lemti šių būklių paplitimą ir sunkumą.14

Anafilaksija yra sunki, galinti sukelti mirtį, reakcija, kuri prasideda greitai (nuo minučių iki kelių

valandų) ir įprastai apima kelias organizmo sistemas. Pagrindiniai anafilaksiją sukeliantys veiksniai yra

maistas (riešutai, pienas, krevetės, žuvis, kiaušiniai, persikai ir kt.), vabzdžių nuodai, vaistai ir lateksas,

rečiau reakciją sukelia darbo aplinkos, oru plintantys alergenai, sperma.14

Remiantis PSD IS „Sveidra“ duomenimis, Lietuvoje 2015 m. nenuodingi vabzdžiai ir kiti

nenuodingi nariuotakojai sukandžiojo ar įgėlė (W57) 7292 gyventojus (25,1/10 000 gyv.), tačiau nėra

galimybės įvertinti, kuriai daliai šių asmenų išsivystė alerginė reakcija. Galima manyti, kad alergija

galėjo išsivystyti daugumai minėtųjų asmenų, nes kitokiu atveju dažniausiai į gydymo įstaigas

nesikreipiama. Anafilaksinis šokas (dėl įvairių priežasčių, išskyrus anafilaksinį šoką dėl maisto ir vaistų

vartojimo) buvo ištikęs 246 žmones (0,8/10 000 gyv.).

Apibendrinimas

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo sergančiųjų alerginėmis ligomis, kurios yra

susijusios su klimato kaita. Labiausiai išaugo sergančiųjų dominuojančia alergine astma ir kitu

alerginiu rinitu skaičius, tenkantis 10 000 gyv. Labiau pažeidžiami – vaikai (išskyrus sergančius lėtiniu

konjunktyvitu). Vaikų ligotumas didžiausias pirmaisiais gyvenimo metais, vėliau jis mažėja.

Ligotumo pasiskirstymas pagal lytį skiriasi priklausomai nuo ligos ir amžiaus, bet vertinant

bendrą sergančių alergijomis, susijusiomis su klimato kaita, asmenų skaičių pastebėta, kad dėl šių

alerginių susirgimų į gydytojus dažniau kreipėsi vyrai (275,5/10 000) nei moterys (245/10 000 gyv.).

Miesto gyventojams alerginiai susirgimai diagnozuojami dažniau, nei kaimo.

14

Akdis CA, Agache I ir kt. Global atlas of allergy. EAACI. 2014;191-220 p.

15

Su klimato kaita

susijusios

alergijos* H10.1 H10.4 J30.1 J30.2 J30.3 J45.0 L20 L23.7 L24.7 L56.2 L56.3 T78.2 W57 Iš viso

Ser

ga

nči

ų

asm

enų

sk

aič

ius Iš viso 1731 1332 3920 638 22548 24292 24767 337 207 104 148 246 7292 75256

Vyrai 735 460 2093 306 12795 12426 11675 103 83 25 41 135 3233 36861

Moterys 996 872 1827 332 9753 11866 13092 234 124 79 107 111 4059 38395

0–17 m. 697 113 2220 301 17389 13233 18642 79 34 13 17 41 2821 45437

18+ m. 1034 1219 1700 337 5159 11059 6125 258 173 91 131 205 4471 29819

Na

uja

i su

sirg

usi

ų

asm

enų

sk

aič

ius

Iš viso 1472 922 2021 399 8331 4262 17384 305 152 96 137 170 6930 40246

Vyrai 632 323 995 195 4284 2210 8148 94 63 25 37 94 3080 18922

Moterys 840 599 1026 204 4047 2052 9236 211 89 71 100 76 3850 21324

0–17 m. 600 95 977 174 5559 2495 13100 74 26 13 16 26 2767 24171

18+ m. 872 827 1044 225 2772 1767 4284 231 126 83 121 144 4163 16075

Lig

otu

ma

s

10

000

gy

v.

Iš viso 6 4,6 13,5 2,2 77,6 83,6 85,3 1,2 0,7 0,4 0,5 0,8 25,1 259,1

Vyrai 5,5 3,4 15,6 2,3 95,6 92,9 87,3 0,8 0,6 0,2 0,3 1 24,2 275,5

Moterys 6,4 5,6 11,7 2,1 62,2 75,7 83,5 1,5 0,8 0,5 0,7 0,7 25,9 245

0–17 m. 13,4 2,2 42,6 5,8 333,5 253,8 357,6 1,5 0,7 0,2 0,3 0,8 54,1 871,5

18+ m. 4,3 5,1 7,1 1,4 21,6 46,4 25,7 1,1 0,7 0,4 0,5 0,9 18,8 125,1

Ser

ga

mu

ma

s

10

000

gy

v.

Iš viso 5,1 3,2 7 1,4 28,7 14,7 59,8 1 0,5 0,3 0,5 0,6 23,9 138,5

Vyrai 4,7 2,4 7,4 1,5 32 16,5 0 0,7 0,5 0,2 0,3 0,7 23,0 141,4

Moterys 5,4 3,8 6,5 1,3 25,8 13,1 0 1,3 0,6 0,5 0,6 0,5 24,6 136,1

0–17 m. 11,5 1,8 18,7 3,3 106,6 47,9 0 1,4 0,5 0,2 0,3 0,5 53,1 463,6

18+ m. 3,7 3,5 4,4 0,9 11,6 7,4 0 1,0 0,5 0,3 0,5 0,6 17,5 67,4

*H10.1 – ūminis atopinis konjunktyvitas; H10.4 – lėtinis konjunktyvitas; J30.1 – alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių; J30.2 – kitas

sezoninis alerginis rinitas; J30.3 – kitas alerginis rinitas; J45.0 – dominuojanti alerginė astma; L.20 – atopinis dermatitas; L23.7 –

augalų, išskyrus maistinius, sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas; L24.7 – augalų, išskyrus maistinius,sukeltas paprastas kontaktinis

dermatitas; L56.2 – fotokontaktinis dermatitas; L56.3 – saulės sukelta dilgėlinė; T78.2 – anafilaksinis šokas; W57 – nenuodingų

vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų sukandžiojimas ar įgėlimas.

1 lentelė. Sergamumas ir ligotumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis Lietuvoje 2015 m.


HIGIENOS INSTITUTAS

Sveikatos informacijos centras

Biostatistinės analizės skyrius

www.hi.lt, Tel. (8 5) 277 3302

Parengė:

Rūta Ustinavičienė

[email protected]

ISSN 2335-8440

http://www.hi.lt/

mailto:[email protected]

su klimato kaita susijusių alerginių ligų - hi.lt kaita_alergijos.2016.5(18).pdf · sezoninį...

Documents