22

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE

ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online2015, 25 tomas, Nr. 6, p. 22-28

DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.111 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu           Adresas susirašinėti: Lolita Rapolienė, el. p. lolita.rapoliene@inbox.lt

Raktažodžiai: mityba, gyvensena, sveikata.

SantraukaKiekvieno žmogaus sveikata ir gera savijauta pri-klauso nuo daugelio dalykų, įskaitant gyvenseną, paveldėjimą, emocinę sveikatą, mitybos įpročius. Tyrimo tikslas - išanalizuoti suaugusių žmonių mi-tybos įpročius. Metodika. Naudotas vienmomentis kiekybinis tyrimo metodas - apklausa raštu, pritai-kius „Healthy Lifestyle Assessment“ klausimyną. Į tyrimą įtraukti 120 abiejų lyčių 18–75 metų atsto-vai. Statistinei duomenų analizei naudota Micro-soft Office programa Excel. Rezultatai. Nustatyta, kad pirmoje vietoje pagal vartojimą yra mėsa ir jos produktai (po 24,1 proc. vyrų ir moterų), pieną ir jo produktus vartoja 15 proc. moterų ir 2,5 proc. vyrų, vaisius ir daržoves - 14 proc. moterų ir 4 proc. vyrų, o grūdinius produktus - 14 proc. moterų ir 1,7 proc. vyrų. Kasdien mėsą valgo vienodai vyrai ir moterys (po 18,3 proc.), šviežias daržoves ir vaisius - 35,8 proc. moterų ir 10 proc. vyrų, pieno produktus- 25 proc. moterų ir 13,3 proc. vyrų, grūdinius produk-tus - 22,5 proc. moterų ir 7,5 proc. vyrų, saldumy-nus - 17,5 proc. moterų ir 10 proc. vyrų. Žuvį ir jos produktus dauguma apklaustųjų valgo tik 1 kartą per savaitę (41,7 proc. moterų ir 20 proc. vyrų). Do-mėjimąsi maisto produktų sudėtimi rodo 60,8 proc. moterų ir 22,5 proc. vyrų, o pagerinti mitybą norėtų pusė moterų ir penktadalis vyrų. 30 - 60 min. laiko 5 - 7 dienas per savaitę vidutiniam fiziniam aktyvu-mui skiria tik 16,7 proc. moterų ir 14,2 proc. vyrų; 1 kartą per savaitę alkoholį vartoja 7,5 proc. vyrų ir 5,8 proc. moterų); nerūko 51,7 proc. moterų ir tik 13,3 proc. vyrų. Išvados. Didelės dalies Vakarų Lie-tuvos gyventojų mityba yra nesveika, nereguliari, vartojama per daug mėsos, per mažai valgoma dar-žovių ir vaisių, grūdinių produktų. Reikia didesnio dėmesio visuomenės švietimui, sveikos gyvensenos ir mitybos ugdymui.

Įvadas„Iš tiesų protingas žmogus (…) turi ne taisyti savo orga-

nizmą, kaip sugriuvusį, kiaurą laivelį, o laikytis tokio racio-nalaus gyvenimo būdo, kad organizmas būtų sveikas ir kuo rečiau sunegaluotų“ (K.Dineika, 1959).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos (1). Europos šalių gyventojų mitybos tyrimai rodo blogėjančią mitybos būklę, kuri sąlygoja reikšmingą nutu-kimo, širdies-kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto (CD), onkologinių ligų paplitimo didėjimą ir sveikatos blo-gėjimą (2-6). Be racionalios mitybos, sveikos gyvensenos veiksniais laikomi: optimalus fizinis aktyvumas ir grūdi-nimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, saugios ir svei-kos aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas ir kt. Remiantis PSO, aštuoni rizikos faktoriai (alkoholis, rūky-mas, kraujospūdis, antsvoris, cholesterolis, padidėjusi gliu-kozė, mažas vaisių ir daržovių vartojimas ir fizinis neakty-vumas) atsakingi už 61 proc. kardiovaskulinių mirčių (7). PSO (2003) teigia, kad, sumažinę polinesočiųjų riebalų, cukraus, druskos naudojimą, padidinę vaisių ir daržovių, sveikų grūdų vartojimą, sumažiname riziką sirgti korona-rine širdies liga, II tipo CD, metaboliniu sindromu, nutuki-mu, vėžiu, katarakta, dantų ligomis; mažėja lūžių rizika ir įgimti defektai. Nesveika gyvensena lemia ir dideles išlai-das sveikatai (8): netinkami mitybos įpročiai sudaro 23,6 proc., nutukimas - 15,9 proc., didelis gliukozės vartojimas - 9,4 proc. išlaidų dalies (9).Lėtinių ligų epidemija dvide-šimto amžiaus antroje pusėje siejama su išaugusiu didelės energinės vertės maisto produktų, turinčių daug gyvulinių riebalų, cukraus ir mažai maistinių skaidulų vartojimu, taip pat daržovių, vaisių, grūdinių produktų vartojimo suma-žėjimu (10). Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, žmonės vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkan-džius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus. Spar-čiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla ir įtaigi reklama veikia gyventojų mitybos įpročius

SUAUGUSIŲ ŽMONIŲ MITYBOS ĮPROČIŲ VERTINIMAS REMIANTIS SVEIKOS GYVENSENOS PRINCIPAIS

Lina Mimgaudytė, Lolita RapolienėKlaipėdos universitetas, Klaipėdos jūrininkų Sveikatos priežiūros centras

23

(11).Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis (1), bū-tina: valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį, nei gyvuli-nį, maistą; keliskart per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių, įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g); išlaikyti normalų kūno svorį (KMI 18,5–25); mažinti riebalų vartojimą (gyvulinius riebalus su sočio-siomis riebiosiomis rūgštimis keisti augaliniais aliejais ar minkštais margarinais su nesočiosiomis riebalų rūgšti-mis); riebią mėsą pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa; vartoti liesą pieną ir kitus liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį); rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, re-čiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus; valgyti nesūrų maistą, bendras (geriau joduotos) druskos kiekis dienos racione neturi viršyti 1 arbatinio šaukštelio - (5 g); riboti alkoholio vartojimą; valgyti reguliariai; gerti pakankamai skysčių, ypač vandens; kasdien aktyviai judėti (1). Galima individualiai pasirinkti maistą, daugiau vartoti funkcionaliųjų maisto produktų, juos klasifikuojant pagal veikliąsias dalis (12).

Žmogus pats yra atsakingas už savo sveikatą ir turi ja rūpintis, stiprinti ir tausoti.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti suaugusių žmonių mity-bos įpročius.

Tyrimo metodikaTyrimas atliktas 2015 metų kovo-balandžio mėnesį

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centre bei Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre. Į tyrimą įtraukti 120 abiejų lyčių 18–75 ir daugiau metų atstovų, savanoriškai

sutikusių dalyvauti tyrime. Naudotas vienmomentis kieky-binis tyrimo metodas - apklausa raštu, pritaikius „Healthy Lifestyle Assessment“ klausimyną. Statistinei duomenų analizei naudota Microsoft Office programa Excel. Res-pondentų charakteristika pateikiama 1 lent.

Duomenys rodo, kad daugiausia apklausoje dalyvavo 45–54 metų (19,2 proc. moterys, 6,7 proc. vyrai) žmonės, turintys vidurinį išsilavinimą (23,3 proc. moterys ir 14,2 proc. vyrų), kurių didesnė dalis (62,2 proc.) sirgo įvairio-mis ligomis (46 proc. moterys ir 16,2 proc. vyrų). Daž-niausios ligos buvo širdies-kraujagyslių, virškinimo ir endokrininės sistemų (1 lent.). Tyrimo metu nustatyta, kad moterys dažniausiai sirgo širdies-kraujagyslių (16,7 proc.), virškinimo sistemos (15,0 proc.), skydliaukės (14,2 proc.) ligomis. Vyrai dažniausiai sirgo širdies-kraujagyslių (9,2 proc.), kvėpavimo (5,0 proc.), kaulų raumenų (3,3 proc.), virškinimo sistemos (3,5 proc.) ligomis.

RezultataiTyrimo metu nustatyta respondentų nuomonė apie mi-

tybos reikšmę, motyvaciją ją keisti, mitybos režimas ir įpročiai, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių paplitimas.

1 pav. pateikiama respondentų nuomonė, ar sveika mi-tyba turi įtakos žmogaus sveikatai ir svoriui.

Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė (58,3 proc.) tyrime da-lyvavusių moterų ir tik 19,3 proc. vyrų mano, kad mityba turi įtakos žmogaus sveikatai ir svoriui, iš kurių 10,0 proc. vyrų ir 8,3 proc. moterų žino, kad turi reikšmę, tačiau są-moningai stengiasi apie tai negalvoti. Mažuma (3,3 proc. vyrų ir 0,8 proc. moterų) mano, kad mityba neturi įtakos

Vyrai MoterysLytis, N (proc.)

39 (32,5) 81 (67,5)

Amžius, m, N (proc.)

18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 >75

7 (5,8) 20 (16,6)

22 (18,4)

31 (25,9)

22 (18,4)

15 (12,4)

3 (2,5)

Išsilavini-mas, N (proc.)

Pradinis Pagrin-dinis

Vidurinis Aukš-tesn.

Aukštasis

1 (0,8) 13 (10,8)

45 (37,5) 27 (22,5)

34 (28,4)

Sergamu-mas, N (proc.)

Vyrai Moterys20 (16,2) 57 (46)

Ligos, N (proc.)

Š V E N K O KR ŠL31

(25,9) 22

(18,5) 18

(15)13

(11,1)10

(8,3) 7

(5,8) 12

(10) 6

(5,4)

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal demografines ir klinikines charakteristikasPaaiškinimas: Š - širdies-kraujagyslių, V - virškinimo sistemos, E - endokrininės sistemos, N- nervų sistemos, K - kvė-pavimo sistemos, O - odos, KR - kaulų-raumenų sistemos, ŠL - šlapimo sistemos ligos

žmogaus sveikatai ir svoriui.Rezultatai parodė, kad 36,7

proc. moterų ir 20,0 proc. vyrų yra patenkinti savo esama mityba. Mo-terys sudarė didesnę nepatenkintų savo mityba respondentų dalį (30,8 proc. 12,5 proc.) (2 pav.).

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pusė moterų (50,0 proc.) ir penkta-dalis vyrų (21,7 proc.) norėtų surasti būdus, kaip pagerinti savo mitybos įpročius, o 17,5 proc. moterų ir 10,8 proc. vyrų net nemotyvuoti pagerin-ti savo mitybos įpročius (3 pav.)

Domėjimąsi maisto produktų su-dėtimi rodo 60,8 proc. moterų (23,3 proc. visada) ir 22,5 proc. vyrų (5,8 proc.- visada) (4 pav.).

Analizuojant mitybos režimą, nustatyta, kad kas 2-3 valandas val-

24

go 20 proc. moterų ir 25 proc. vyrų, kitų režimas yra įvairus (5 pav.).

Suaugusių žmonių valgymo įpročius atspindi 6 pav. Nustatyta, kad dažniausiai ir vienodai - ketvirta-dalis (24,1 proc.) vyrų ir moterų (24,2 proc.) vartoja mėsą ir jos produktus. Antroje vietoje moterys vartoja pieną ir jo produktus (15,0 proc.), trečioje – vaisius/daržoves (14,2 proc.) ir grūdinius produktus (14,1 proc.). Vyrai triskart mažiau, nei moterys vartoja vai-sių ir daržovių, septyniskart mažiau vartoja pieno pro-duktų, aštuoniskart - grūdinių produktų (6 pav.).

Detalizuojant maisto produktų vartojimo dažnį, paaiškėjo, kad dažniau grūdinius produktus vartoja moterys (7 pav.); jos dažniausiai valgo grūdinės kil-mės produktus 2-4 kartus per savaitę (25,0 proc.), šiek tiek mažiau (22,5 proc.) - kasdien. Galima teigti, kad grūdinius produktus kartą ir daugiau per savaitę varto-ja 65,8 proc. moterų ir tik 29 proc. vyrų (tik 7,5 proc.- kasdien) (7 pav.).

8 pav. rezultatai rodo respondentų vaisių ir daržo-vių vartojimo dažnį. Nustatėme, kad kasdien šviežias daržoves ir vaisius vartoja suaugę žmonės: 35,8 proc. moterų ir tik 10 proc. vyrų. 17,5 proc. vyrų vaisius ir daržoves valgo 2-4 kartus per savaitę.

Tiriant, kaip dažnai vartojama žuvis ir jos produk-tai, nustatyta, kad dauguma apklaustųjų juos valgo tik 1 kartą per savaitę (41,7 proc. moterų, 20,0 proc. vyrų), kasdien - tik 2,5 proc. moterų ir 1,7 proc. vyrų. Visai žu-vies nevalgo 8,3 proc. moterų ir 4,1 proc. vyrų (9 pav.).

Tyrimo duomenys atskleidė, kad moterys domi-nuoja vartojant pieno produktus. Kasdien juos vartoja 25,0 proc., o 2–4 kartus per savaitę 27,5 proc. moterų. Tik 13,3 proc. vyrų kasdien vartoja pieno produktus, o 2–4 kartus per savaitę - 10, 8 proc. vyrų (10 pav.).

Tyrimas parodė, kad mėsą kasdien valgo vienodai vyrų ir moterų (po 18,3 proc.). Moterys dažniau val-go mėsą 2–4 kartus per savaitę (28,3 proc.). 9,2 proc. moterų išvis nevalgo mėsos (11 pav.).

Nustatyta, kad saldumynų vartojimas yra gana dažnas: kasdien juos vartoja 17,5 proc. moterų ir 10 proc. vyrų. Beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) moterų saldumynus vartoja bent kartą per savaitę. Visai ne-valgo saldumynų 10,0 proc. moterų ir 4,1 proc. vyrų (12 pav.).

Tiriant kitus gyvensenos veiksnius, paaiškėjo, kad tik 16,7 proc. moterų ir 14,2 proc. skiria 30-60 min. laiko 5 - 7 dienas per savaitę vidutiniam fiziniam ak-tyvumui (13 pav.). Trečdalis moterų visai neskiria, o dešimtadalis vyrų skiria laiką fiziniam aktyvumui tik kartais (13 pav.).

1 pav. Respondentų nuomonė apie mitybos įtaką sveikatai ir svoriui

2 pav. Respondentų pasitenkinimas savo mityba

3 pav. Respondentų noras pagerinti savo mityba

4 pav. Respondentų įprotis žiūrėti produktų etiketes

Tyrimo metu nustatyta, kad tiek moterys (32,5 proc.), tiek vyrai (10,0 proc.) dažniausiai alkoholį vartoja 1–2 kartus per mėnesį. 1 kartą per savaitę alkoholį šiek tiek dažniau vartoja vyrai, nei moterys (7,5 ir 5,8 proc.). Niekada svaigiųjų gėrimų nevartoja 20,0 proc. moterų ir 5,0 proc. vyrų (14 pav.).

25

Rūkymo įpročio tyrimas rodo, kad nerūko pusė moterų 51,7 proc. ir 13,3 proc. vyrų. Kasdien rūko dvigubai daugiau vyrų, nei moterų (15 proc. ir 7,5 proc.). Metę rūkyti yra 3,3 proc. mo-terų ir 0,8 proc. vyrų (15 pav.).

Rezultatų aptarimasMūsų tyrimo rezultatai parodė, kad šiuo metu Va-

karų Lietuvos suaugusių mitybos įpročiai neatitinka sveikos mitybos principų. Reguliariai maitinasi tik ketvirtadalis - penktadalis apklaustųjų (reguliariau - vyrai); didžiausią raciono dalį sudaro mėsa, kurią kasdien valgo 18 proc. respondentų; žuvis dažniausiai valgoma 1 kartą per savaitę (dvigubai mažiau valgo vyrai); kasdien pieno produktus vartoja 13-25 proc. apklaustųjų; grūdiniai produktai dažniausiai valgomi 1 kartą per savaitę, triskart dažniau moterų, nei vyrų; vaisius ir daržoves kasdien vartoja tik 10-36 proc., o saldumynus – 10-18 proc. žmonių. Vyrų valgymo įpročiai blogesni, nei moterų; moterys daugiau domi-si vartojamais produktais, žino apie mitybos reikšmę sveikatai ir svoriui bei nori rasti būdus, kaip ją pa-gerinti. Netinkamus mitybos įpročius ir gyvenseną atspindi ir didelis tirtųjų asmenų sergamumas, kurio didžiausią dalį sudaro širdies-kraujagyslių, virškinimo ir endokrininės sistemos ligos.

Sveikos mitybos piramidė iliustruoja maisto įvai-rovę ir parodo, koks turėtų būti paros davinio mais-to produktų grupių santykis, kad mityba būtų sveika. Grūdiniai produktai ir bulvės per parą turėtų sudary-ti 5–11 porcijų, daržovės - 3–5, vaisiai - 2–4, pieno produktai - 2–3, mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai produktai - 2–3 porcijas (1). Piramidės viršūnėje esan-čius riebalus ir saldumynus reikia valgyti mažai ir retai, nes iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra. PSO reko-menduoja, kad iš riebalų susidarytų ne daugiau kaip 30 proc. paros maisto davinio energijos. Iš sočiųjų riebalų rūgščių turėtų būti gaunama ne daugiau kaip 10 proc. energijos, o iš polinesočiųjų riebalų rūgščių – apie 6–10 proc. energijos (iš omega-3 tipo polineso-čiųjų riebalų rūgščių – 1–2 proc., iš omega-6 polineso-čiųjų riebalų rūgščių – 5–8 proc.).Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimų, atliktų Respublikinio mity-bos centro (nuo 2010 m. balandžio 1 d. – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro) 1997 m., 2002 m. ir 2007 m. duomenimis, Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika. Nustatyta, kad per maža dalis žmonių renkasi maistą sveikatos gerinimo (ligų profilaktikos) tikslu (2007 m. 18,9 proc., 1997 m. – 8,1 proc.). Be to, Lietuvos gyventojai nepakankamai dažnai vartoja tiek šviežių daržovių ir vaisių, tiek grūdinių produktų. Lietuvos gyventojų maisto racione stebimas rieba-lų perteklius (riebalinės kilmės kalorijos sudaro net 43,2 proc. paros raciono energinės vertės) ir anglia-vandenių trūkumas (angliavandenių kilmės kalorijos

5 pav. Respondentų atsakymai, ar valgo kas 2-3 valandas

6 pav. Respondentų vartojami maistui produktai

7 pav. Respondentų grūdinės kilmės produktų vartojimo dažnumas

8 pav. Respondentų šviežių vaisių ir daržovių vartojimo dažnumas

26

sudaro tik 41,1 proc. raciono energinės vertės); mažiau negu rekomenduojama su maistu gaunama skaidulinių medžiagų ir per daug cholesterolio bei natrio, ir šios tendencijos, kaip ir per didelis mėsos ir jos produktų vartojimas, išlieka per visą pastarąjį dešimtmetį (16). Literatūros šaltinių duomenimis, dauguma gyventojų (72 proc.) bent kartą per dieną valgo duonos, 40 proc. – šviežių daržovių, 37 proc. – geria pieną ar vartoja pieno produktus (pieno negeria 24, 2 proc. gyventojų) ir 31 proc. bent kartą per dieną valgo vaisius; apie ke-tvirtadalis (26,7 proc.) gyventojų daržovių valgo 2–4 kartus per savaitę (14). Nustatyta, kad didžioji dalis vyrų ir didžioji dalis moterų žuvį ir jos produktus var-toja 1–2 kartus per savaitę – vyrai sudaro 52,7 proc., moterys 46,0 proc.; statistiškai reikšmingai daugiau moterų nei vyrų žuvį ir jos produktus vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba visai nevartoja (14).Jaunų žmonių tyrimo duomenys rodo, kad duoną, kruopas, makaronus, bulves kasdien valgo 44-51 proc. žmonių, tik 11-17 proc. vartoja pakankamai daržovių, 55-63 proc. kartą per savaitę valgo žuvį (15). Reikėtų žuvies valgyti tris kartus per savaitę, tačiau Lietuvos gyven-tojai, kaip ir mūsų respondentai, jos vartoja per mažai.

Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys du ar tris kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligo-mis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną (1). Kitų autorių duo-menimis, dauguma (59 proc.) šalies gyventojų valgo tris kartus per dieną, 16 proc. gyventojų dažnai užkan-džiauja tarp pagrindinių valgymų (14). Tiriant studen-tų mitybą, nustatyta, kad nereguliari mityba būdinga 40-50 proc. studentų (15). Kaip ir mūsų tiriamieji, 51-87 proc. žmonių žino, kad mityba svarbi sveikatai.

Nors atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma respondentų, tiek moterų (36,7 proc.), tiek vyrų (20,0 proc.), yra patenkinti savo mityba, bet suteikia vilties, kad dalis moterų (50,0 proc.) ir vyrų (21,7 proc.) no-rėtų surasti būdus, kaip pagerinti savo mitybos įpro-čius. Racionalios mitybos pagrindą sudaro vartojamo maisto balansas, užtikrinantis reikalingų maisto ir bio-logiškai aktyvių medžiagų kiekį, būtiną normaliai or-ganizmo veiklai. Tokia mityba ne tik stiprina sveikatą, sąlygoja fizinę ir protinę žmogaus raidą, bet ir saugo nuo kai kurių ligų.

Mūsų tyrimo duomenimis, esama ir kitų netinka-mų gyvensenos veiksnių. Pakankamai fiziškai aktyvūs yra tik 17 proc. moterų ir 14 proc. vyrų. Kitų autorių duomenimis, net 44-52 proc. studentų visai nesportuo-ja (15). Įrodyta, kad fizinis aktyvumas gerina širdies

9 pav. Respondentų žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumas

10 pav. Respondentų pieno produktų vartojimo dažnumas

11 pav. Respondentų mėsos produkcijos vartojimo dažnumas

12 pav. Respondentų saldumynų vartojimo dažnumas

darbą, medžiagų apykaitą, grūdina sveikatą; fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasiti-ki savimi. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius virsta riebalais ir kaupiasi orga-nizme, o fizinė veikla padeda sueikvoti kalorijas (1). Kalbant apie jūrinės profesijos žmones, nustatyta, kad kasdien mankš-tinasi tik penktadalis (18,3 proc.) (12,5 proc. miestiečių), o de-šimtadalis (9,6 proc.) jūrininkų niekada nesimankština (31,5

27

proc. vyrų ir 13,5proc. moterų (1994 m. kasdien rūkė 43,3 proc. vyrų ir 6,3 proc. moterų, o 31,2 proc. vyrų ir 5,5 proc. moterų bent kartą per savaitę vartojo svai-giuosius gėrimus) (20).

Vertinant esamą tarptautinę situaciją ir taikant įvai-rius analizės metodus, buvo pateiktas galimo žmoni-jos progreso modelis 2010-2060 metams. Prognozuo-jama, kad nesikeičiant tendencijai, mirtys nuo širdies-kraujagyslių ligų Lietuvoje didės 84,1 proc., mirtys nuo CD - 205 proc., mirtys nuo virškinimo trakto ligų - 96,7 proc., mirtys nuo vėžio - 107,8 proc.; kalorijų skaičius didės 14,3 proc., nutukimas – 24 proc. (19). Nuosekliai ir visapusiškai siekiant, kad sveiki dalykai būtų dažniau tiekiami, perkamesni ir patrauklesni, rei-kėtų mitybos ir fizinio aktyvumo aspektus integruoti į visas susijusias politikos sritis, vietos, regionų, na-cionaliniu ir Europos lygmenimis, sukurti būtiną juos palaikančią aplinką ir sukurti bei taikyti atitinkamas poveikio sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui verti-nimo priemones (21). Vien sveikas maistas negaran-tuoja, kad sveikata bus gera, tačiau suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti nuo vaikystės (22). Sveikata, dar-bingumas ir grožis labai priklauso nuo paties žmogaus pastangų.

Išvados1. Didelės dalies Vakarų Lietuvos gyventojų mi-

tyba nėra sveika: yra nereguliari, vartojama per daug mėsos, per mažai valgoma daržovių ir vaisių bei grū-dinių produktų.

2. Reikia skirti daugiau dėmesio visuomenės švie-timui ir sveikos gyvensenos bei mitybos ugdymui.

Literatūra1. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Vilniaus

universiteto medicinos fakultetas Kauno medicinos universitetas. Sveikos mitybos rekomendacijos. Vilnius, 2010.

2. Elmadfa I (ed): European Nutrition and Health Report 2009. Forum Nutr. Basel, Kargei, 2009; 62.http://dx.doi.org/10.1159/isbn.978-3-8055-9297-0

3. Yang ZY, Yang Z, Zhu L, Qiu C. Human behaviors determine health: strategic thoughts on the prevention of chronic non-communicable diseases in China. Int J Behav Med 2011; 18 (4):295-301. doi: 10.1007/s12529-011-9187-0.http://dx.doi.org/10.1007/s12529-011-9187-0

4. Weiderpass E.. Lifestyle and Cancer Risk. J Prev Med Public Health 2010; 43(6):459-471.http://dx.doi.org/10.3961/jpmph.2010.43.6.459

13 pav. Reikiamas dėmesys fiziniam aktyvumui tarp respondentų

14 pav. Alkoholio vartojimas tarp respondentų

15 pav. Respondentų rūkymo įprotis

proc. miestiečių) (18). Gana paplitę ir žalingi įpročiai: iš viso rūko 46 proc. moterų ir 86 proc. vyrų, kasdien - 15 proc. vyrų ir 8 proc. moterų. Kaip teigia PSO (2008 m.), tabako epidemi-ja nuo XX amžiaus pradžios auga. Kumuliacinis gero ir blogo rūkymo scenarijaus skirtumas siekia 31 mln. mirčių (19). Kitų tyrimų duomenimis, kasdien rūko 15 proc. kranto gyventojų ir 25 proc. jūrininkų (17). Mūsų tyrime alkoholį 1-2 kartus per mė-nesį vartojo 33 proc. moterų ir 10 proc. vyrų, kitų tyrimų duo-menimis, alkoholio vartojimas kartą per savaitę namuose tarp jūrininkų siekia 21 proc., o miestiečių - 12 proc. (17). Alkoholis lemia daugiau nei 60 ligų ir sužeidimų. Alkoholiui priskiriamas mirtingumas siekia 3,8 proc., o DALY-4,6 (19). Analizuojant daugelio mokslinių tyrimų duomenis, pastebėta, kad daugelyje šalių stebimi negatyvūs gyvensenos pokyčiai; tik 2,1 proc. vyrų ir 1,1 proc. moterų atitinka sveikos gyvensenos kriterijus (13). Lyginant su ankstesniais duomenimis, stebimos ir teigiamos ten-dencijos. Remiantis 1994 metais atliktu tarptautiniu suaugusių 20-64 m amžiaus gyventojų tyrimu, kasdien mankštinosi 15,9

285. World Cancer Research Fund. American Institute for Cancer

Research. Food, Nutrition, Physical Activity, and the Prevention of Cancer: A Global Perspective. Washington DC: AICR; 2007

6. Lietuvos sveikatos statistika. Higienos instituto sveikatos infor-macijos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Vilnius, 2012.

7. Global health risks. Mortality and burden of disease attributa-ble to selected major risks. WHO. 2009. http://www.who.int/healthinfo/global_burden_disease/global_health_risks/en/.

8. Cecchini M, Sassi F, Lauer JA, Lee YY, Guajardo-Barron V, Chisholm, D. Tackling of unhealthy diets, physical inactivity, and obesity: health effects and cost-effectiveness. Lancet 2010; 376(9754):1775-84.http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(10)61514-0

9. Lynch WD, Chikamoto Y, Imai K, Lin TF, Kenkel DS, Oz-minkowski RJ, Goetzel RZ. The association between health risks and medical expenditures in a Japanese corporation. Am J Health Promot 2005;19(3):238-48.http://dx.doi.org/10.4278/0890-1171-19.3s.238

10. Petronytė G. 14-18 metų mokinių mitybos ypatumų ir fizinio aktyvumo sąsaja. LKKA. Kaunas, 2005.

11. Inequalities in young people's health. Hbsc international report from the 2005/2006 survey. World Health Organization, 2008.

12. Januškevičienė G, Sekmokienė D, Lukoševičius L. Sveika gyvensena ir funkcionalusis maistas. Visuomenės sveikata, 2009; 4(47): 51-60.

13. Kaleta D, Makowiec-Dabrowska T, Jegier A. Lifestyle index and work ability. Int J Occup Med Environ Health 2006; 19(3):170-7.http://dx.doi.org/10.2478/v10001-006-0021-x

14. Dobrovolskij V, Stukas R. Lietuvos gyventojų mitybos įpro-čiai 2013 metais. Sveikatos mokslai, 2013; 23 (4): 34-41. doi:10.5200/sm-hs.2013.089.http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.089

15. Škėmienė L, Ustinavičienė R, Piešinė L, Radišauskas R. Studentų medikų mitybos ypatybės. Medicina, 2007; 43 (2): 145-152.

16. Barzda A., Bartkevičiūtė R., Stukas R., Šatkutė R., Abaravičius A. Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos tendencijos per pas-tarąjį dešimtmetį. Sveikatos mokslai, 2010; 1 (20): 2831–2835.

17. Rapolienė L, Jurgelėnas A, Sąlyga J. Gyvensenos skirtumų įtaka sveikatai. Sveikatos mokslai, 2014; 24(4): 57-62.http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.069

18. Strukčinskienė B, Bartusevičienė I, Strukčinskaitė V, Norkienė S. Lietuvos jūrininkų gyvensenos ir sveikatos ypatumai. Svei-katos mokslai, 2014; 24(4):22-25.http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.065

19. Hughes BB, Kuhn R, Peterson CM, Rothman DS, Solórzano JR, Mathers CD, Dickson JR. Projections of global health outcomes from 2005 to 2060 using the International Futures integrated

forecasting model. http://pardee.du.edu/pphp-3-improving-global-health.

20. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinio visuo-menės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Kaunas "Šviesa", 1999.

21. Europos bendrijų komisija. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje. Žalioji knyga. Briuselis, 2010.

22. Bartkevičiūtė R, Gudanavičienė I, Banienė A. ir kt. Sveikos mitybos užtikrinimas ir teisingų mitybos įgūdžių mokymas mokykloje. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Vilnius, 2011.

ASSESSMENT OF ADULT NUTRITIONAL HABITS ON THE BASIS OF HEALTHY LIFESTYLE PRINCIPLES

L. Mimgaudytė, L. RapolienėKey words: health, lifestyle, nutrition.SummaryOne’s health and well-being are influenced by many different

things, including lifestyle, family history, emotional health, and nutrition/eating habits. Aim of study: to analyze adult nutritional habits. Metodology. We have used quantitative research method- survey. Questions were made according Healthy Lifestyle Assess-ment questionnaire. The study included 120 participants of 18 - 75 years old.. Statistical analysis was made by Microsoft Office Excel. Results. It was found that in the first place by consumption is meat and its products (24.1 percent in men and women), milk and its products are used by 15 percent female and 2.5-male, fruits and vegetables – by 14 percent women and 4 percent men and cereal-based products- by 14 percent women and 1.7-men. 18.3 percent of woman and men using meat on a daily basis; fresh vegetables and fruit daily use 35.8 percent of women and 10 - male, milk pro-ducts- 25 percent of women and 13.3 -male, grain products- 22.5 percent of women and 7.5 – men, sweets- 17.5 percent of women and 10 - men. In the majority cases fish and its products adults eat only 1 time per week (41.7 percent women and 20- men). Interest in food composition show 60.8 percent of women and 22.5- men, and wish to improve the nutrition have half of women and fifth part of men. Moderate physical activity (30 - 60 min. 5-7 days a week) typical only in 16.7 percent of women and 14.2 -men; once weekly alcohol consumption is in 7.5 percent of men and 5.8 - women; 51.7 percent of women and only 13.3 percent of men do not have smoking habit. Conclusions. A large part of Western Lithuania’s population is unhealthy, has irregular meals, excessive consump-tion of meat, insufficient vegetables and fruits also grain products. The stronger emphasis on public nutrition, education and health promotion is needed.

Correspondence to: lolita.rapoliene@inbox.lt

Gauta 2015-11-17