Švedų kalbos vadovėlis pradedantiesiems -...

1

ved kalbos vadovlis

pradedantiesiems (A1-A2 lygiai)

Vadovl sudar: Simonas Audickas

Kontaktai: [email protected]

Tel.: 865422661 (nordami nuimti vandens enklus, kreipkits asmenikai (paslauga mokama)juridiniai

asmenys nordami naudoti mediag turt kreiptis individualiai)

ved kalbos vadovlis pradedantiesiems

2

Vietoj padkos:

is vadovlis buvo raomas su ilgomis pertraukomis, renkant informacij i vairi altini bei

pildant internetinmis nuorodomis, kurios veikia ir dabar. Klaidos taisomos pamok metu,

todl mokiniai, kuriuos teko mokinti, prisidjo prie knygos tiek pat kiek ir pats autorius.

Jei tursite pastab btinai raykite, kontaktais pateiktais virelyje.


3

Turinys

Pratarm: knygos naudojimos instrukcija

Gramatikos santrauka

Tarimas, kirtis ir akcentas

Temos:

1. Hej labas

2. Rebecca, en student Rebecca student

3. Att resa Keliauti

4. P semester Atostogos

Testas ini patikrinimas

5. Matlagning Maisto ruoimas

6. Att bli sambo Bti sugyventiniais

7. P stan - Mieste

8. P universitet - Universitete

Testas ini patikrinimas (mokytojai paruokite test patys)

9. Fre och efter festen Prie vakarl ir po

10. En svensk familj ved eima

11. Johanna och hennes vnner Johanna ir jos draugai

12. Bills bilresa- Bilo kelion automobiliu

Testas ini patikrinimas (mokytojai paruokite test patys)

13. Skogsvandring Klajojimas mike

14. En recension - Recenzija

15. Kra mormor! Miela moiute

16. Aj, min t! Aj, mano pirtas

17. En speciell dag Ypatinga diena

Testas ini patikrinimas

Pratim atsakymai

ved- Lietuvi odynas

Lietuvi ved odynas


4

Knygos naudojimosi instrukcija

Knyga buvo sudaryta tiems, kurie nori gyti ved kalbos pagrindus. Knygoje pateikiama

gramatikos santrauka, tarimo bei intonacijos pagrindins taisykls, bazinis odynas, bei

frazs padsianios patenkinti skirtingus poreikius. Knygoje taip pat pateikiama bendro

pobdio informacija apie vedij, jos regionus, istorij, tradicijas bei gyvenimo bd.

Kiekvienoje i septyniolikos tem yra trys tekstins dalys: Tekstas, Dialogas bei

Informacinis tekstas.

Tekstuose susipainsite su veikjais: Rebecca Burton studente i Amerikos studijuojania

Stokholmo Universitete bei jos vaikinu Kalle, Billu Morrisu muzikantu i kotijos, kuris

keliauja ir po vedij. Knygoje taip pat apraoma Forsbergu eima: Jan, Eva ir Johanna,

kurie atostogauja vedijos pietuose, bei apraoma j kasdienyb. Kiti personaai atsiranda

priklausomai nuo kuriamos situacijos.

Dialogas yra naudingas tuo, jog jame pateikiama vairi frazi bei poreiki, kurie ikyla

kasdieniniame gyvenime, kaip pavyzdiui kaip paprayti ar kaip ireikti patinka ar

nepatinka. Dialog daniausiai palydi paaikinimai, kaip formuojamos konstrukcijos, kurias

galite naudoti.

Kiekvienoje temoje js rasite gramatikos dalis, kurios paaikina pavyzdiui odi tvarkos

sakinyje aspektus, kaityba ir derinim, taip pat ir kitas nekamosios kalbos subtilybes bei

nauding informacij. Knygoje pateikiama gramatika yra kaip kelrodis, todl knyga paranku

visada turti su savimi.

Po kiekvienu tekstu, dialogu yra pateikiamas odynlis. Daniausiai odiai pateikiami tik i

btent to teksto. Visus odius i visos knygos galima rasti knygos gale ved-Lietuvi

odynas. Knygoje pateikiama pakankamai nemaai odi, ir istudijavus temas iki galo,

js odyn turt sudaryti ne maiau kaip 2.000 odi. Visada patartina mokytis naujus

odius, skaitant ir kit literatr, ir taip plsti asmenin odyn. Knygos gale taip pat rasite ir

Lietuvi-ved odyn, kuriame taip pat daugiau nei 2.000 odi, kurie pads jums versti

tekstus i lietuvi ved kalb.

Informacinis tekstas pirmiausiai yra koncentruotas teksto suvokimui, be to suteikia bazins

informacijos apie vedij bei jos kultr. Tekstai nra labai sudtingi, todl turtumte

prasm suprasti ir be odyno pagalbos. Nepaisant to, sunkesni odiai yra iversti (bet ne

visi).

Temose yra vairi tip pratimai Pratimai. Apie 120 trump pratim yra pateikta knygoje,

kuriuose galima ir reikia panaudoti imoktus odius, bei gramatines konstrukcijas bei kitas


5

kalbos funkcijas. Knygos gale rasite Pratim atsakymus, kur galsite pasitikrinti ar

pratimus atlikote teisingai.

Pirmose 10 tem pateikiame Tarimo pratimus. Pirmose 5-iose temose tekstuose ir

dialoguose bei odynli srauose, sakinio kiriuoti odiai yra pabraukti tose vietose, kur

kiriuojama. Ilgi balsiai yra paymti pabraukiant : god, ir trumpi balsiai yra paymtini

pabraukiant dvigub priebals: gott. Kiriuotos dalelyts yra ymimos opostrofos enklu:

tnk 'efter.

ved kalb mokytis yra pakankamai lengva dl jos odyno. Jame yra nemaai odi i

german kalb grups (arm, fot, finger, kn, son, lamm, t.t.) vokiki odiai (fru, krig,

betala, fnster, spegel, sprk), angliki (jobb, potatis, baby, cykel, jeans) ir prancziki

(trottoar, ftlj, paraply, scen. frisr).

Tiems kas moksi kalb anksiau pastebs panaum su angl kalba. Pavyzdiui bdvardiai

vieta yra prie daiktavard: en kall vinter, den kalla vintern (alta iema(bendras teiginys),

altoji iema(paymintis teiginys)).

Bdvardiai laipsniuojami keiiant galn: rik - rikare - rikast (turtingas turtingesnis

turtingiausias) arba pridedant papildom odel mer, mest: mer typisk, mest typisk

(labiau tipinis = tipikesnis, labiausiai tipinis = tipikiausias).

Veiksmaodiai turi -d/-t galnes btajame laike: vi badade, jag kysste Ieva (mes

maudms, a pabuiavau Iev), arba keiia aknies bals: de sitter, de satt (jie sdi, jie

sdjo). vediki veiksmaodiai yra daugeliu atveju daug paprastesni, nei kit europietik

kalb, kadangi jie nekeiia formos juos naudojant su skirtingais vardiais ar daiktavardiais,

pvz.: jag/du/han/hon/vi/ni/de simmar (a/tu/jis/ji/mes/js/jie plaukia).

Taiau yra tam tikr iiki mokntis ved kalbos:

Tarimas gali atrodyti labai sudtingas, taiau taip i ties nra, nes jis yra pastovus, ir

imokus tam tikras taisykles, viskas pasidaro daug lengviau. Trumpj ir ilgj balsi

atpainimas ir teisingas tarimas yra btinas. Tarimui skiriame kelis knygos puslapius

pradioje susipainimui. Pirmose temose, tarimo praktikavimuisi yra skiriami tam tikri

pratimai

Akcentavimas ir kirtis ved kalboje yra dvi kiriavimo taisykls taip vadinami akcentai.

Skyriuje apie tarim yra apraoma kaip ir kuo skiriasi akcentai, bei apraoma, kurie odiai

bei sakinio dalys yra labiau akcentuojamos nei kitos. Palengvinimui pirmose penkiose

temose pabriami odiai yra pabrakti toje vietoje, kuri kiriuojama. Viso tarimo skyriaus i

karto siminti nepavyks, todl kiekvienoje temoje praktikuojantis tarti odius sisavinsite

tarimo bei kiriavimo taisykles.

odi tvarka ir struktra sakiniuose galima imokti kalbti ved kalba ir bti suprastam

nekreipiant didelio dmesio odi tvark ir skirtingas sakini konstrukcijas. Taiau, jei

norsite kalb tobulinti toliau, reikia mokytis taisyklingai formuoti sakinius, ir tai praktikuotis

nuo pat pradi. Mokant ved kalbos odi tvarkos daniausiai naudojama dan lingvisto


6

Paul Diderichsen septyni pozicij schema. septynias pozicijas eina: subjektas, objektas,

veiksmaodis1, prieveiksmis ir kt.). ioje knygoje naudojamas is modelis, taiau labiau

vartotojams adaptuotas. Skirkite iek tiek laiko perirti skyrel- Gramatiniai terminai

naudojami knygoje

Lycka till! (Skms!)

Gramatiniai terminai naudojami knygoje

Daugelis gramatini termin naudojam knygoje, turi bti pastami visiems, kurie bent

kart band, ar mokinosi kalbos. emiau pateikiama trumpa santrauka.

Sakinio dalys

1 Jonas apiekojo kambar kruopiai.

SUBJEKTAS VEIKSMAODIS OBJEKTAS BVL-IRAIKA (BDAS)

BVL- iraika yra odis ar fraz payminti bd, viet ar laik, pavyzdiui: kaip, kur ar kada

veiksmas vyko.

2 Mergina yra student universitete.

3 Ji yra jauna.

SUBJEKTAS VEIKSMA. PAPILDINYS BVL IRAIKA (VIETA)

Papildinys yra bdvardis ar daiktavardis, daniausiai apibdinantis subjekt, kuris yra

reikalingas, kad papildyt sakin po "tuio" veiksmaodio - "bti", "tapti".

4 Niekada nelijo vasar. (lietus)

PRIEV. VEIKSMA. BVL (LAIKAS) (SUBJEKTAS NUMANOMAS)

Daniausiai sakinyje naudojant prieveiksm, jis pakeiia vis sakinio reikm. Pabandykite

paeksperimentuoti patys!

5 Futbolo kamuolys pataik jam.

SUBJEKTAS VEIKSMA. OBJEKTAS

Ne visi gramatiniai subjektai yra mons. Ne visi gramatiniai objektai yra daiktai. Abiem

atvejais tiek subjektas, tiek objektas gali bti vardis. 4tame pavyzdyje veiksmaodis neturi

jokio objekto, o 5tame pavyzdyje veiksmaodis privalomai turi turti objekt.

Pagrindinis ir alutinis sakinys


7

Pagrindinis sakinys yra odi grup (daniausiai kuri sudaro kaip minimum subjektas ir

veiksmaodis), kurie gali eiti savarankikai:

6 Ji ijo.

SUBJ. VEIKSMA.

7 Vakar Ieva jo greitai mokykl.

BVL IRAIKA SUBJ. VEIKSMA. BVL IRAIKA. BVL IRAIKA.

(laikas) (bdas) (vieta)

Pavyzdiai 1-5 taip pat yra pagrindiniai sakiniai.

alutiniai sakiniai yra grup odi (kurias taip pat daniausiai sudaro subjektas ir

veiksmaodis), kurie yra dalis pagrindinio sakinio:

8a Ji jo greiiau, kai pamat direktori.

PAGR. SAKINYS ALUTINIS SAKINYS

8b Kai ji pamat direktir, ji jo greiiau.

ALUTINIS SAKINYS

Kai kurie alutiniai sakiniai, kaip pateikti 8a,b kurie patys yra kaip BVL iraika (laiko) gali bti

raomi tiek pagrindinio sakinio pradioje, tiek pabaigoje.

9a Ji pamat direktori, kuris stovjo prie sporto sals.

ALUTINIS SAKINYS

9b Direktorius, kuris stovjo alia sporto sals, pamat j.

ALUTINIS SAKINYS

Kai kurie alutiniai sakiniai apibdina pagrindinio sakinio dal (daniausiai tai yra subjektas

kaip 9a ar objekt 9b) ir tokiu atveju gali bti terpti pagrindinio sakinio vidur.

odynlyje naudojam odi form paaikinimas

odynlis po kiekvieno teksto bei dialogo nurodo svarbi informacij apie skirting vedik

odi formas. odiai kaip jie yra pateikiami yra kairje lentels skiltyje, tuo tarpu ipltotos

odi formos pateikiamos likusioje lentels dalyje.

Daiktavardiai

Neymimoji

vienaskaita

Vienaskaita +

galns artikelis

Neymimoji daugiskaita

klocka -n -or en klocka klockan klockor

bil -en -ar en bil bilen bilar

pple -t -n ett pple pplet pplen


8

hus -et - ett hus huset hus (nra daugiskaitos)

fgel -n fglar en fgel fgeln fglar

man mannen

mn

netaisykling pateikiamos visos formos.

Bdvardiai

neymimasis

su en-odiais

neymimasis

su ett-odiais

Daugiskaita ir ymimoji forma

rolig -t -a rolig roligt roliga

gratis- gratis gratis gratis(nelinksniuojamas)

bred, brett,

breda

Netaisykling bdvardi pateikiamos visos formos

hota/d -t -de Btojo laiko dalyvis/pusdalyvis: kamienas+ galn

inskriv/en -et -

na

Btojo laiko dalyvis/pusdalyvis: kamienas+ galn

Veiksmaodiai

Veiksmaodio kamienas ( = liepiamosios nuosakos forma) vliau raomas pasvyrasis

brknys (/), po kurio formuojama bendratis, esamasis, btasis laikas pridedant

atitinkamas galnes.

Bendratis Esamasis

laikas

Btasis laikas Supynas (perfekto ir

pliuskvamperfekto laikui)

vadinti vadina(si) vadino vadino

kalla/ -r -de kalla kallar kallade kallat

bj/a -er -de bja bjer bjde bjt

kp/a -er -te kpa kper kpte kpt

tro/ -r -dde tro tror trodde trott

skriv/a -er

skrev

skriva skriver skrev skrivit

g/ -r g gick gtt Netaisykling veiksmaodi

visos formos raomos

Gramatikos santrauka

ia pateikiame trump schematik ved kalbos gramatikos santrauk su pagrindiniais

akcentais. Perspjame, jog ia nra pateikiamos iimtys ar idiomos, kurios yra naudojamos

ved kalboje, is skyrius yra tam, kad bt galima greitai pakartoti pagrindus, bei juos


9

prisiminti.

Daiktavardis

ved kalboje yra en-odiai, kurie sudaro apie 80% vis ved kalboje esani

daiktavardi, ir ett-odiai, 20% daiktavardi. vediki daiktavardiai neatitinka lietuvi

kalbos daiktavardi gimins. Jie yra kaitomi tik skaiiumi - vienaskaita, daugiskaita. inoma,

daiktavardiai turi neymimsias ir ymimsias formas tiek vienaskaitoje, tiek daugiskaitoje.

Neymimoji

forma

en-odiai

ymimoji forma

en-odiai

Neymimoji

forma

ett-odiai

ymimoji forma

ett-odiai

en bil bil/en ett hus hus/et

autimobilis tas automobilis namas tas namas

en flicka flick/an ett yrke yrk/et

mergait ta mergait profesija ta profesija

Apskritai (nors yra iimi) en daiktavardiai sudaro grup odi, kurie vardija mones ir

gyvnus, laik, ventes, mnesius, sezonus ir odius, kurie baigias -a, -dom, -het, -(n)ing:

en lrare, 'mokytojas'; en katt 'kat'; en vinter 'iema'; en matta 'kilimas'; en tidning

'laikratis'. Ett daiktavardiai sudaro grup odi, kurie apima kontinentus, alis, provincijas,

miestus ir odius, kurie baigiasi -ande, -ende, -um: ett leende 'ypsena'; ett museum

'muziejus'.

ved kalbos daiktavardiai turi tik dvi formas: tai bazin form, kuri naudojama

vardinti subjekt ir objekt, ir kilmininko linksnio form - genityv (savininkikumui

nurodyti) pridedant galn -s:

Kalle har en flickvn.

SUBJ. OBJ.

Kalle turi mergin.

Kalles flickvn heter Rebecca.

GENITYVAS

Kalles mergina vardu Rebecca.

Rebecca lskar Kalle.

obj.

Rebecca myli Kalle.

ved kalboje yra septyni variantai daugiskaitai formuoti, pridedant galnes:


10

-or -ar -er -r -n nra

galns

-s

mattor stolar gardiner vrr tcken golv musicals

kilimai kds uuolaidos kampai dangalai grindys miuziklai

Dauguma atvej galima nuspti, kokia bus daugiskaitos forma ir galn i uuomin bei

form, pvz.: en flicka --> tv flickor; en rkning --> tv rkningar; en sknhet --> tv

sknheter; ett tak --> tv tak; ett stlle --> tv stllen.

Yra trys skirtingos daiktavardi daugiskaitos ymimosios formos:

Daugiskaita baigiasi -r prideda -na soffor|na, tidningar|na,

katter|na

Daugiskaita baigiasi -n prideda -a pplen|a, yrken|a

Daugiskaitos neturinios ymimosios galns prideda -en hus|en, barn|en

Bdvadiai

ved kalboje bdvardiai uima viet alia daiktavardio, kur jis apibdina:

en varm sommar den varma sommaren sommaren var varm

ilta vasara iltoji vasara vasara buvo ilta

ved kalboje bdvardiai sakinyje yre derinami su daiktavardius. Su en-odiais raoma

bazin bdvardio forma (pvz.: tokia kaip odyne - rolig); su ett-odiais bdvardis prideda

galn - t, prie bazins formos, o daugiskaitoje - a, taigi odyne rasite raoma - rolig -t-a.

Daugiau pavyzdi:

en varm dag dagen var varm

ilta diena diena buvo ilta

ett varmt bad badet var varmt

ilta vonia vonia buvo ilta

varma dagar dagarna var varma

varma bad baden var varma

Atkreipkite dmes: ved kalboje bdvardiai yra derinami nepriklausomai, kurioje sakinio

vietoje jis yra patalpintas.

1 Kai daiktavardis ymimosios formos (sommaren, badet, t.t.) yra apibriamas bdvardio,

bdvardinis artikelis arba fronto artikelis daniausiai turi bti pridedamas:

den varma sommaren

det varma badet

de varma somrarna/baden


11

Toki konstrukcij galima papildyti terpiant hr/dr: den hr varma sommaren (ita iltoji

vasara) t.t.

2 Po genityvo arba savybinio vardio galns artikelis yra numetamas nuo ios

konstrukcijos:

Marias varma bad

hennes varma bad

Yra skirting bd laipsniuoti bdvardius:

Pridedama -are, -ast prie bazins formos (daugumai bdvardi):

Boken var rolig. Pjsen var roligare. Filmen var roligast.

Knyga buvo linksma. Pjes buvo linksmesn. Filmas buvo

linksmiausias.

Netaisyklingas laipsniavimas:

Boken var bra. Pjsen var bttre. Filmen var bst.

Knyga buvo gera. Pjes buvo geresn. Filmas buvo geriausias.

Keiiamas aknies balsis ir pridedama -re, -st:

Mlaren r stor. Vttern r strre. Vnern r strst.

Mlaren yra didelis. Vttern yra didesnis. Vnern yra didiausias.

Naudojama mer, mest su bdvardiais kurie baigiasi -isk ir dauguma btojo laiko

dalyvi/pusdalyvi:

en fantastisk bok en mer fantastisk pjs en mest fantastisk film

fantastika knyga labiau fantastika pjes labiausiai fantastikas filmas

vardis

Asmeniniai vardiai

Subjektas Objektas Savybinis Sanginis

a jag mig (mej) min, mitt, mina mig (mej)

a mane mano mane

tu du dig (dej) din, ditt, dina dig (dej)

tu tave tavo tave

jis han honom hans, sin sig (sej)

jis j jo, savo save

ji hon henne hennes, sin sig (sej)

ji j jos, savo save


14

Kai kurie prieveiksmiai vietai nusakyti turi dvi skirtingas formas:

Vietos lokacijai nusakyti, ir tam naudojami veiksmaodiai vara 'bti; bo 'gyventi'; ligga

'gulti, bti';

Veiksmo krypiai nusakyti, naudojami veiksmaodiai tokie kaip g 'eiti'; ka, resa 'keliauti,

vaiuoti.

Vietos Judesio kryptimi

var kur vart kur link

hr ia hit ia

dr ten dit ten

ute lauke ut lauk

inne viduje in vidun

uppe auktai upp auktyn

nere emai ner emyn

hemma namuose hem nam link

borta toli bort tolyn

Var bor ni nu? Nere i Skne.

Kurt u gyveni dabar? Apaioje/pietuose Skneje.

r Nils hemma. Nej, han kom hem fr ett tag sedan och sedan gick han ut igen.

Ar Nils namie? Ne, jis parjo namo prie kakiek laiko ir vl ijo.

Sakini struktra ir odi tvarka pagrindiniame sakinyje

The finite verb is always in the second position in Swedish main clauses:

1 Frontas 2 Veiksma. 3 Subjektas 4 kt.

(1) Hon bor - i Stockholm.

Ji gyvena Stokholme.

(2) Nu bor hon i Stockholm.

Dabar gyvena ji Stokholme.

(3) Var bor hon?

Kur gyvena ji?

(4) - Bor hon i Stockholm?

Ar ji gyventa Stokholme?

Sakiniuose kaip(1), (2) visada yra odis fronto pozicijoje. Ar klausimuose (4) odio fronto

pozicijoje nra, kadangi klausiamasis odis yra veiksmaodis, kurie yra antroje pozicijoje. Jei

sakinys prasideda ne subjektu (2) subjektas tokiu atveju eina i karto po veiksmaodio

(inversija). Toks nesubjektinis darinys daniausiai bna laiko ar vietos iraika, prieveiksmis ar

aplinkyb:

I morgon reser vi bort.


16

1 Frontas 2 Veiksma.1 3 Subj. 4 Priev. 5 Veiksma.2 6 Obj. 7 BVL.

(13) Vi gick - - - - nr han kom.

Mes ijome, kai jis atjo.

(14) Nr han

kom

gick vi.

Kai jis atjo, mes ijome

(15) Att han

vann

frvnade - - - mig.

Kad jis laimjo, nustebino mane.

(16) Att han

vann

visste vi aldrig.

Kad jis laimjo, neinojome mes niekada.

alutinis sakinys yra daniausiai dalis pagrindinio sakinio ir sudaro subjekt (15), objekt (16)

ar prieveiksm (13). Prieveiksmio sakiniai daniausiai naudojami temo viet (14).

alutinio sakinio dali pozicijos

Kontekstas 1

Jungtukas

2 Subj. 3 Priev. 4

Veiksma.1

5

Veiksma.2

6 Obj. 7 BVL

(17) Han sa att det inte var - roligt lngre.

Jis pasak, kad tai nebuvo linksma daugiau.

(18) Vi

frgade

om de aldrig hade smakat hjortron frr.

Mes paklausme, ar jie niekada neragavo teki.

Skirtumas tarp alutinio sakinio odi tvarkos ir pagrindinio sakinio odi tvarkos yra:

alutinio sakinio elementai yra, su viena iimtimi (jungtuku), identiki pagrindiniam sakiniui,

bet turi truput kitoki odi tvark.

Nra fronto ir tvarka sakinyje yra pastovi: jungtukas - subjektas - prieveiksmis -

veiksmaodis.

Prieveiksmis eina prie pirmj veiksmaod.(veiksma.1)

Subjekto pozicija yra visada upildyta.

Netaisyklingi veiksmaodiai: BENDRATIS ES.L BT.K.L SUPYNAS LIEPIAMOJI NUOSAKA VERTIMAS

be ber bad bett be! prayti,

maldauti

besluta beslutar beslt beslutit /

beslutat besluta! nusprsti

binda binder band bundit bind! riti

bita biter bet bitit bit! ksti

bjuda bjuder bjd bjudit bjud! kviesti


19

sprida sprider spred/spridde spridit/spritt sprid! skleisti

springa springer sprang sprungit spring! bgti

sticka sticker stack stuckit stick! gelti

stiga stiger steg stigit stig! atsikelti

stjla stjl stal stulit stjl! vogti

strida strider stred stridit strid! kovoti

stryka stryker strk strukit stryk! pabrti

st str stod sttt st! stovti

suga suger sg sugit sug! iulpti

supa super sp supit sup! gerti

alkohol

svida svider sved svidit svid! nudilginti

svika sviker svek svikit svik! nuvilti

svlja svljer svalde svalt svlj! praryti

svlta svlter svalt/svlte svultit/svlt svlt! badauti

svra svr svor svurit svr! keiktis

sga sger sade sagt sg! sakyti

slja sljer slde slt slj! parduoti

stta stter satte satt sitt! pasodinti

ta tar tog tagit ta! imti

tiga tiger teg tigit tig! tylti

tvinga tvingar tvang/tvingade tvungit/tvingat tvinga! priversti

vara r var varit var! bti

veta vet visste vetat inoti

vika viker vek/vikte vikit/vikt vik! lankstyti

vilja vill ville velat norti

vinna vinner vann vunnit vinn! laimti

vrida vrider vred vridit vrid! pasukti

vlja vljer valde valt vlj! parinkti

vnja vnjer vande/vnjde vant/vnjt vnj! pritapti

vxa vxer vxte vxt/vuxit vx! augti

ta ter t tit t! valgyti

Tarimas, kiriavimas ir akcentas

Abcl

ved kalbos abcl turi 29 raides, iek tiek maiau nei lietuvi kalba. ved kalbos

ypatingosios raids yra abcls gale. Atkreipkite dmes tvark:

a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z

odiai prasidedantys raide w, kartais odyne randami prie raids v.


21

Frida

Lisa

Siv

Stig

Birgit

Ingrid

Britta

Nils

Eva

Berit

Sten

Lena

Bengt

Jens

Petter

Ebba

a ilgas balsis trumpas

balsis

y ilgas balsis trumpas balsis

Karin

Jan

Karl

Skara

Dagmar

Annika

Janne

Halland

Tyra

Lydia

Ryd

Ystad

Yngve

Ylva

Sylvia

Yngsj

u ilgas balsis trumpas

balsis

ilgas balsis trumpas balsis

Rut

Sune

Uno

Ture

Ulla

Gun

Ulf

Lund

Hkan

sa

Smland

ml

Mns

nge

Hlland

Tstrup

ilgas balsis trumpas

balsis


Slen

Mlaren

Rttvik

Sffle

Sdra

land

Stllet

sten

prie

r

ilgas balsis trumpas

balsis

prie

r


Pr Mrta Treboda Mrtsunda

o ilgas balsis trumpas

balsis

Mora

Boden

Ola

Bosse

Blomgren

Olle

Balsio ilgis

Taisykls, kurios nurodo kiriuoto balsio ilg:

Balsiai po kuri raoma tik viena priebals yra tariami ilgai: gr.

Balsiai po kuri raomos dvigubos priebalss ar dvi priebalss tariamos trumpai, o

priebalss ilgai: gtt.

Balss po kuri nra priebalsi tariamos ilgai (atvirame skiemenyje): g

Bet atkreipkite dmes emiau pateiktus punktus:

Taisykls negalioja odiams, kurie baigiasi galnmis -m. -n odyje in ir n

daniausiai yra ilgos jau ir taip (= mm, nn). palyginimui den, hem taip pat irkite

107 psl.

Dani odiai arm, charm, arbete turi trump a. Kaip lietuvikai ranka.

Nekiriuoti balsiai yra visada trumpi: a - skriva, e - rker.


23

Kalbos dalys, kurios yra pabriamos sakiniuose (ilgas ar trumpas kiriuotas balsis)

odiai, kurie daniausiai bna nekiriuoti

Dviej odi kiriavimas

Kiriuoti ir nekiriuoti skiemenys

Kiriuoti ir nekiriuoti priedliai bei priesagos.

Akcentuojamos kalbos dalys sakinyje

Daiktavardiai

Anna har kpt ett hus. Anna nusipirko nam.

Huset har en altan. Namas turi balkon.

Veiksmaodiai

Kai nra objekto (obj.) papildinys ar bdo, vietos, laiko aplinkybs (BVL):

Eva ter och dricker. Eva valgo ir geria.

Eva dricker kaffe. Eva geria kav.

Obj.

ir:

Hon blev sjuk. Ji susirgo.

Papild.

Han r polis. Jis yra policininkas.

Papild.

Pastebtina: r yra tariamas kaip .

Bdo, vietos, laiko iraikos (BVL-iraikos)

Nu bor hon i Stockholm. Dabar ji gyvena Stokholme.

BVL BVL

Stnger affren tidigt idag? Ar parduotuvs usidaro anksti iandien?

BVL BVL

Sakinyje neakcentuojama

vardiai arba v-odiai (klausiamieji odiai)

jag (tariama (tar.) ja), du, han, hon, den, det (tar. de), vi. ni, de (tar. dom) (a, tu, jis, ji, tai,

tas, mes, js, jie/jos)

mig (tar. mej), dig (tar. dej), sig (tar. sej), honom, henne, oss, er, dem (tar. dom) (mane,

tave, j, j, mus, jus, juos) (iskyrus atvejus, kada jie eina sakinio pradioje):

Jag lskar honom. A j myliu.

Honom lskar jag. J myliu a.

min, din, sin, hans, hennes, dess. vr, er, deras (mano, tavo, savo, jo, jos, to/tos, ms, js,


24

j)

man, en, ens, nn (kas nors, kas nors, kieno nors, kas nors) vem, vad (tar. va), nr, hur (kas

apie mogu, kas, kada, kaip):

Vad sa du? K tu pasakei?

Jungtukai

och (tar. ), men, att (tar. ), om, nr, drfr, som (ir, bet, kad, jei, kada, todl/nes, kaip)

Han sa, att han drack gin och tonic. Jis pasak, kad gr dino ir toniko.

Prieveiksmiai

inte, nog, vl, ju (ne, turbt, utikrintai, inoma)

Hon vill inte. Ji nenori.

De r inte hemma. Ji nra namuose. Jie yra ne namuose.

Han kommer nog. Jis turbt ateis.

Dviej odi pabrimas

Kai du ar daugiau odi einani kartu viename junginyje paskutinis frazs odis yra

pabriamas.

Prielinksnis + daiktavardis

(Titta) i boken. irk knyg.

(De kommer) i dag. Jie ateina iandien.

Neymimasis artikelis + daiktavardis

en bil automobilis

ett hus namas

Veiksmaodis + dalelyt

g ut ieiti

hlsa p aplankyti

Veiksmaodis1 + veiksmaodis2

Jag ska g. A eisiu.


26

svetimos priesagos: regissr (reisierius), gymnast (gimnastas), musikant (musikantas)

Sudurtiniai odiai (odiai sudaryti i dviej ar daugiau odi) yra kiriuojami pirmoje ir

paskutinje odio dalyje. Stokholmo ved tarime pirmas tonas yra krentantis, antras

kylantis.

Husnyckel centrallasarett Metallindustriarbetarfrbundet

nam raktas centrin ligonin Metalo darbuotoj profsjunga

Kai kurie probleminiai odiai

Kai kurie odiai, kurie yra panas anglikuosius (kurie bus randami knygoje) yra

kiriuojami kitaip nei angl kalboje:

familj, figur, institution, intresserad, juli, katolsk, klimat, kultur, miljon, passagerare,

portion, program, restaurang, student, toalett, traditionell, universitet, vegetation,

choklad, demokrat, demonstration, journalist, litteratur, religion, referens, chauffr

Kiriuojami priedliai

o-, miss-, van-, gen-, an-, er-,

sam-, sr-, und-,

tili-, upp-, av-, in-, ver-, under-

olycklig, ankomma

samarbeta

avlida, verg

Kiriuojamos priesagos

-bar, -skap, -sam, -het, -dom,

-lek, -aktig, -mssig, -al, -ant,

-at, -ell, -era, -eri, -i,

-ik, -in, -ism, -ist, -it, -itet, -ir, -

on,

-os, -tion, -s(s)ion, -r, -r,

-inna, -essa

brottslighet, sjukdom

storlek, elegant

formell, kommentera

universitet

kvalifikation, frisr

prinsessa.

Nekiriuoti priedliai

be-, fr-

de-, in-, im-, inter-, kon-, ko-,

pre-

syn-, sym-, trans-, a-, mono-

betala, frst

intressant

syntes, monopol

Nekiriuotos priesagos

-ig, -lig, -(n)ing, -ande, -ende, -else

-are, -ast

-a (veiksmaodis), -en (btojo laiko dalyvis

sandig, parkering

lrare, lttast

tala, skriven


28

galn er:

skriv/er kp/er ls/er

ra/au -o perk/u- a skait/au o

ie odiai turi tik vien kylant ton (akcentas 1). Js bsite teiss, jei naudosite krentant-

kylant ton dviskiemeniuose odiuose su kiriuotu skiemeniu, bet prisiminkite, kad

ymimasis artikelis ir veiksmaodio esamasis laikas to neleidia.

Kiti odiai kurie baigiasi -er (taip pat -en ir -el) turi bti imokti atskirai.

Keli i j naudojantys akcent 1-as (kylantis tonas):

socker vatten cykel

Cukrus vanduo dviratis

odiai (kiti nei sudurtiniai) kai kiriuojamas ne pirmas skiemuo turi akcento 1 kiriavim:

frska parkera cigarretter

Bandyti parkuoti cigarets

Sudurtiniai odiai, nuo kuri pradjime, visada turi melodij, kai pradioje tonas krenta, o

gale kyla, nepriklausomai nuo to, kokio ilgio odis yra. Pastebtina, kad gali tekti ilgokai

palaukti, kol tonas kils:

Skrot|bilen smyg|lser

Sudauyta maina skaito slaptai

_____ ____________________

choklad|cigaretter Metall|industri|arbetar|frbundet

okoladins cigarets Metalo industrijos darbuotoj profesin sjunga

Tarp sudurtini odi taip pat yra iimi. Bet jei imoksite nenaudoti akcento 2 (kritantis-

kylantis tonas) su ali pavadinimais (pvz.: England, Sverige, Frankrike), klausyti dmiai

kaip mons taria pavardes (pvz.: Svensson, Persson, Bergman) ir miestus (pvz.: Visby,

Karlstad, Delsbo), ir naudoti akcent 1 odiuose trdgrd (sodas) ir verkstad (dirbtuvs),

tada js kalbsite panaiai gerai, kaip bet kuris vedas bet kuri savaits dien (mndag,

tisdag, onsdag, torsdag, fredag, lrdag, sndag taip pat akcentas 1)!


29

Hej!

Labas!

ioje temoje:

kaip prisistatyti

veiksmaodiai esamajame laike

asmeniniai vardiai

daiktavardi gimins

dviej tip klausimai

kaip trumpai atsakyti

balsi tarimas

kaip paprayti ir padkoti

kaip retai vedai naudoja didisias raides

Tekstas

Labas!

Hej. Jag heter Rebecca. Jag r nitton r. Jag kommer frn USA. Jag studerar svenska i

Stockholm. Min pojkvn heter Kalle.

Hej. Jag heter Karl. Jag kallas fr Kalle. Jag r svensk. Jag studerar datavetenskap p

universitetet.

Det hr r min mamma, pappa och syster. Min mamma heter Eva, min pappa heter Jan och

min syster heter Johanna.

Hej. Det r jag som r Bill Jag kommer frn Skottland. Jag r musiker. Jag spelar fiol. Jag r

barndomsvn med Jan.

odynlis

Hej

Jag

Heta, heter

Nitton

r -et

komma kommer

frn

studera/ - r- de

pojkvn nen ner

svenska n

Labas

A

Vadinti(s)

Devyniolika

Metai

Ateiti, atvykti

I

Studijuoti

Vaikinas

ved kalba

kallas fr

svensk -en ar

Datavetenskap en

p

universitet -et

det hr

min mitt mina

mamma -n or

och

pappa -n or

Vadintis

vedas

IT mokslas

Ant, viduje

Universitetas

tai ia

Mano

Mama

Ir

Ttis


30

i

Skottland

spela/ -r de

musiker n -

fiol -en -er

Nurodo vieta

(viduje)

kotija

Groti/aisti

Muzikantas

smuikas

syster -n systrar

det

r

barndomsvn -nen

ner

med

Sesuo

Tai

Yra

Vaikystes

draugas

su

Kai kurie gale esantys priebalsiai numetami:

Pastebkite, jog emiau pateiktuose odiuose netariame gale esani priebalsi:

jag a, tar. ja r yra, tar.

hr ia, tar. hr och ir, tar. /ok

det tai. tar. de med su, tar. me

Numetus galnes iuos odius tariant kartu, jie skamba taip:

Det hr r min mamma (tar. dehmimmama). (ia yra mano mama.)

Veiksmaodiai ir vardiai

ved veiksmaodiai ilieka tokie patys nepriklausomai nu oasmens ar skaiiaus:

Vienaskaita Daugiskaita

jag r A esu vi r Mes esame

du r Tu esi ni r Js esate

han r Jis yra de r Jie yra

hon r Ji yra

den r Tai yra su en odiais

det r Tai yra su ett odiais

man r Tai yra (apskritai)

Tarimas kai kiriuota:

Jag tariama ja man tariama man

Han tariama han det tariama de

Hon tariama hun de tariama dom

(kartai taip pat ir raoma dom)

Daiktavardi gimin

vedai sako en vn (draugas) ir en syster (sesuo), bet ett land (alis) ir ett universitet

(universitetas). ved kalbos daiktavardiai turi dvi gimines: bendrj, arba utrum, (jai

priklauso odiai su artikeliu en), pvz.: en flicka mergait, en buss autobusas, ir niekatrj,


31

arba neutrum, (jai priklauso odiai su artikeliu ett), pvz.: ett pple obuolys, ett brev laikas.

inoti, kurios gimins yra vienas ar kitas daiktavardis, - LABAI SVARBU, kadangi bdvardis ir

vardis kaitomi priklausomai nuo daiktavardio gimins, t.y. derinami su daiktavardiu.

Daiktavardio forma retai atspindi, kuriai giminei daiktavardis priklauso, vis dlto didioji

dauguma daiktavardi, pavadinani mones, profesijas ir gyvnus, yra bendrosios, arba

utrum, gimins, taip pat, kaip ir didioji dauguma daiktavardi su galnmis -a, -are, -dom,

-het, -else ir -ing.

Trys ketvirtadaliai ved daiktavardi yra en gimins. Daiktavardiai nusakantys daiktus gali

bti bet kurios gimins, daniausiai nepriklausomai nuo j reikms. variais (den/det)

galima pakeisti daiktavardius, taiau jie taip pat sakinyje derinami su kitomis kalbos dalimis

(pvz.: bdvardiu):

Smrgsen/Den r stor. Sumutinis/Jis didelis.

Universitetet/Det r stort. Univeristetas/Jis didelis.

Han ter en smrgs. Den r stor. Jis valgo sumutin. Tai didelis.(sumutinis)

Hon ter ett pple. Det r stort. Ji valgo obuol. Tai didelis.(obuolys)

Dmesio! ett barn vaikas, ett syskon sesuo, brolis.

Bet jei gimin yra neinoma, arba klausiame abstrakiai apie k nors- naudojamas det, kaip

atstojantis gimin:

Vem r det? Det r Rebecca. Kas tai? Tai Rebeka.

Vad r det? Det r en fiol. Kas tai? Tai smuikas.

Det r ett universitet. Tai universitetas.

Det r min pojkvn. Tai yra mano vaikinas.

Kiekvieno daiktavardio gimin ir daugiskaitos form reikia mokytis atskirai.

Dviej tip klausimai:

Lygiai taip pat kaip ir angl kalboje yra du tipai klausim. Pirmasis tai odi sakinyje

sukeitimas veiksmaodio su subjektu ir gauname ar klausim:

Teiginys

Han r svensk. Jis vedas.

Han heter Kalle. Jis vardu Kalle.

Klausimas

r han svensk? Ar jis vedas?

Heter han Kalle? Ar jis vardu Kalle?


32

itie klausimai taip pat gali buti vadinami taip/ne klausimais, nes atsakymai klausimus bt

taip arba ne (vedikai ja/nej )

Kitas klausim tipas yra su klausiamaisiais odiais (pvz.: kas, k, kaip, kt.) ved kalboje

klausiamieji odiai prasideda v, todl vadinami v- klausimais (tai yra ne visais atvejais, pvz.

Klausimas kada - nr? Taiau jis priklauso vadintai grupei). emiau pateikiami pavyzdiai:

Vad heter du? Kaip tu vadiniesi?

V-odis Veiksma.

Var studerar han? Kur jis studijuoja?

V-odis Veiksma Subj.

Vem r det? Kas tai?

V-odis Veiksma Subj

1 Pratimas

Iverskite ved kalb:

Ar jis muzikantas? Kas tai? Tai smuikas. Ar ji turi seser? Ar tai mano mama? Ne, tai ttis. Tai

draugas. Ar tai Rebeka? Ne, tai Kalle. Ar jis vedas?

Veiksmaodiai esamasis laikas

Dauguma veiksmaodi esamajame laike baigiasi galne -(e)r:

studera/r mokytis, mokosi es.l. -r

spela/r groti, aisti es.l. -r

komm/er ateiti, ateina es.l. -er

het/er vadintis, vadinasi es.l. -er

Dalis iki pasvyrojo brknio bus vadinama odio kamienu ( studera/, spela/, het/)

Taigi esamasis laikas sudaromas prie kamieno pridedant galn r arba er.

2 Pratimas

Paverskite duotus teiginius ar tipo klausimus:

1De studerar. 2 Det r Johanna.3 Hon kommer. 4 De r musiker. 5 Ni har en barndomsvn.

3 Pratimas

Iversti ved kalb:


33

1 Jie groja smuiku. 2. Mes mokoms. 3. Ji atvyksta i JAV. 4. Ar tu mokaisi? 5. Ar jie atvyksta?

Trumpi atsakymai

Jei kas nors paklaust: Ar tai smuikas? js, inoma, galite atsakyti taip, tai yra smuikas

arba paprasiausiai taip, tai yra tai arba ne, tai ne tai toks konstruktas yra naudojamas

ved kalboje:

Taip, tai yra tai. Ja, det r det.

Ne, tai nra tai. Nej, det r det inte.

Ar tu vedas? r du svensk?

Taip, a esu. Ja, det r jag.

Ne, a nesu. Nej, det r jag inte.

Ar jis turi seser? Har han en syster?

Taip jis turi. Ja. det har han.

Ne jis neturi. Nej, det har han inte.

Struktra tokia: Ja/Nej det + veiksma. + subjektas/vardis (+ inte). Jei veiksmaodis

klausime nra bti (vara), "turti (ha) ar modalinis veiksmaodis (pvz.: ska. vill), tuomet

trumpasis atsakymas vartoja od gra (daryti):

Talar du svenska? Ja, det gr jag.

Ar kalbi vedikai? Taip, darau tai.

4 Pratimas

Iversti ved kalb:

Taip, tu esi. Ne jie nra. Taip a turiu. Ne ji neturi. Taip tai yra. Ne mes neturime. Taip jis yra.

Ne a nesu.

Tarimas : Ilgi ir trumpi balsiai

Pasipraktikuokite tarti odius su ilgomis balsmis. Nekreipkite dmesio odi reikmes.

A O

bal bl ms mos

bada bda mn mon

gata gta bda Boda

I Y Y U

bita byta lys lus

Lisa lysa tryta truta

silar sylar tyr tur

Dabar pamginkite emiau pateiktus odius (asmenvardius) su ilgomis ir trumpomis

balsmis:


34

ilgas trumpas ilgas trumpas

Jan Mats Uno Gunnar

Karin Annika Rune Ulf

Sara Svante Rut Gunnel

Patrik Allan Julia Ulla

Tyra Yngve Bo Olle

Styrbjrn Sylvia Tore Barbro

Tyko Ylva Bodil Sofia

Lydia Jenny Roda Josefin

ke Mns

sa Oskar

Monika Rolf

Hkan Olga

Dialogas (kavinje)

REBECCA: Jag vill ha en kopp kaffe och en bulle. Vill du ha en bulle?

KALLE: Nej, tack. Jag vill ha en smrgs. Jag r hungrig. En skinksmrgs, tack.

EXPEDIT: Tyvrr, de r slut. Vi har ostsmrgs.

KALLE: D tar jag en kopp te och en ostsmrgs.

REBECCA: Har ni apelsinjuice?

EXPEDIT: Javisst.

REBECCA: Kan jag f en juice, en kaffe och en kanelbulle, tack.

EXPEDIT: Det blir ttio kronor tack.

KALLE: Varsgod.

EXPEDIT: Tack s mycket.

odynlis

vilja vill ville velat

ha/ -r hade haft

kopp -en -ar

kaffe -t

bulle -n -ar

nej

vill ha

smrgs -en -ar

hungrig -t -a

skinksmrgs -en -

ar

tyvrr

slut

ostsmrgs -en -ar

d

Norti

Turti

Puodelis

Kava

Bandel

Ne

Noriau gauti

Sumutinis

Alkanas

Kumpio sumutinis

Gaila

Baigsi, pabaiga

Srio sumutinis

tada

ta/ -r tog

te - et

apelsinjuice

javisst

kan jag f

kunna kan kunde

kunnat

kanelbulle -n -ar

tack

blir

ttio

krona -n or

varsgod

tack s mycket

Imti

Arbata

Apelsin sultys

inoma

Ar galiau gauti

Galti

Cinamono bandel

Ai

Bus (ia)

Atuoniasdeimt

Krona (piniginis vienetas)

Praom

Labia dkoju


35

Kaip paprayti

Atkreipkite dmes skirtungus bdus pavartotus dialoge, kaip paprayti:

Har ni (du) ... ? Ar turite?

Kan jag f ... tack? Ar galiu gauti.. praau?

Jag vill ha ... A noriu

Jag skulle vilja ha ... A noriau..

Jag tar ... A imsiu..

Atkreipkite dmes :

Vad kostar ... ? Kiek kainuoja..?

Varsgod! Tack! Praau, ai

Yra daug temos variacij susijusi su tack, kas reikia ir ai, o vartojant sakinio gale reikia

praau. Kai kurie pavyzdiai:

Kan jag f en kopp kaffe, tack? Ar galiu gauti puodel kavos, praau?

Tack, tack! Ai.

Tack s mycket! Labai ai.

Tack ska du ha! Dkoju tau. (paodiui turk ai)

Ja, tack. Nej, tack. Taip ai. Ne ai.

Kaip vokiei kalboje "Bitte!'. Varsgod! Reikia praau jei k nors duodate mogui,

laikote duris ar tikits i kito mogaus kakokio veiksmo.

Hr har du kaffe. Varsgod! ia tavo kava. Praau!

Varsgod och stig in! Praom lipti!

Varsgod och sitt! Praom atsissti.

Tai taip pat gali bti panaudojama nemandagiai, reikalaujaniu tonu:

Varsgod och gr som jag sger! Praom daryti kaip sakiau!

Kiekiai

ved kalboje naudojant kiekius nesudaromos papildomos konstrukcijos, tai naudojama

panaiai kaip lietuvi kalboje:

en kopp kaffe puodelis kavos

ett glas vin taur vynoa

en flaska l butelis alaus

ett kilo ost kilogramas srio

en liter fil litras jogurto


36

Sudtiniai daiktavardiai

Du atvejai, kaip galima pasakyti ta pat:

en smrgs med ost en ost|smrgs

en smrgs med skinka en skink|smrgs

Dmesio: -a yra numetama sudarant sudtinius daiktavardius: skinka -> skink|.

5 Pratimas

Perirkite dialog ir gramatikos dal ir tada vedikai:

- Papraykite bokalo alaus.

- Pasakykite praau.

- Paklauskite draugo ar jis/ji nenori puodelio arbatos.

- Papraykita kumpio sumutinio.

- Pasakykite, jog js neturite kumpio sumutinio, bet turite sumutin su sriu.

- Pasakykite ai.

Paintinis tekstas

vedija ir kai kurios anglakalbs alys

Storbritannien r ett land, men det omfattar England, Skottland, Wales och Nordirland. I

Sverige bor svenskar, och de talar mest svenska. I Storbritannien bor engelsmn, skottar,

walesare och irlndare, och de talar mest engelska. I USA bor amerikaner. Sverige har en

kung. Storbritannien har en drottning. USA har en president. Sveriges huvudstad heter

Stockholm. Storbritanniens huvudstad heter London. USAs huvudstad heter Washington DC.

Sverige r ett industriland. Storbritannien och USA r ocks industrilnder. Sverige har

mycket skog. Storbritannien har ganska lite skog. I Sverige har man ofta mycket sn p

vintern. I Storbritannien har man sllan mycket sn p vintern. I Sverige har man ibland sol

p sommaren. I Storbritannien har man regn bde p vintern och p sommaren!

odynlis

omfatta/ -r -de susidti Industriland -et -

lnder

Industrin valstyb/alis

svensk -en -ar vedas het/a -er hette hetat vadintis

tala/ -r -de kalbti mycket

skog -en -ar

Daug

(nesuskaiiuojama)

mikas

mest daugiausia

svenska -n ved kalba ganska pakankamai

engelska -n Angl kalba sllan retai

drottning -en -ar karalien (en) sol saul


37

huvudstad en -

stder

sostin ibland kartais

kung -en -ar karalius bde ... och Ir ir

6 Pratimas

Atsakykite vedikai (kur galima naudokite trumpus atsakymus):

1. r Sverige ett land?

2. Vad r Storbritannien?

3. Vad talar engelsmn?

4. Vad talar svenskar?

5. Har Sverige en kung?

6. Vad heter Sveriges huvudstad?

7. r USA ett industriland?

8. Har Storbritannien mycket skog?

9. Har Sverige sn p vintern?

10. Har England sn p vintern?

11. Har man mycket sol i Storbritannien p sommaren?

Didiosios ar maosios raids?

ved kalboje, kaip ir lietuvi savaits dien, mnesi, kalb pavadinimai raomi maosiomis

raidmis, taiau lietuvi vents raomos didiosiomis, o ved lieka maosiomis:

Savaits dienas, mnesiai, vents: mndag (pirmadienis), januari (sausis),

midsommar (vidurvasaris)

Daiktavardiai ir bdvardiai nusakantys tautyb, kalb, religij ir politines pairas:

engelsman (anglas), amerikan (amerikietis), svensk (vedas), katolik (katalikas),

socialdemokrat (socialdemokratas)

Internetiniai puslapiai:

Oficialus vedijos tinklapis: www.sweden.se

Daugiau faktini duomen temomis: Menas ir kultra, ekonomika ir verslas, vyriausyb ir

politik air t.t. o taip pat greitos nuorodos apie vedij ir vedus, veni ventimus,

vedikj kulinarija ir kt.

ved instituto tinklapis: www.si.se

http://www.sweden.se/http://www.si.se/


38

2 Rebecca, en student

Rebeka student

ioje temoje:

Kaip pasakyti, kur js gyvenate ir i kur atvykote

veiksmaodi bendratis ir esamasis laikas

daiktavardi gimins ir artikelis

Laiko iraikos

Tiesiogin ir atvirktin odi tvarka

Skaitvardiai nuo 1 iki 12

g, k, sk tarimas

Kaip pasakyti taip ir ne

Kaip pasisveikinti

odi tvarka klausimuose

Struktra sakinyje ir klausime

Kokia alis yra vedija

Tekstas

Rebecca, en student

Rebecca kommer frn Minnesota, men hon bor i Stockholm. Rebecca studerar svenska p

universitetet. Hon bor i en studentlgenhet nra universitetet. Den r liten men fin. Hon

cyklar till universitetet. Dr gr hon p frelsningar eller studerar i biblioteket. P

eftermiddagen skriver hon ofta en uppsats eller gr en versttning. Vissa dagar brjar

hon redan klockan tta. D mste hon g upp klockan halv sju. Till frukost ter hon en

smrgs och dricker kaffe. Rebecca r inte morgonpigg! Ibland trffar hon Kalle p kvllen.

Han bor p Sder. Rebecca tar tunnelbanan dit. De gr p bio, fikar eller ser p teve.

odynlis

student -en -er

hon

bo/ -r -dde

studentlgenhet -en

-er

nra

den

liten litet sm

men

fin -t -a

cykla/ -r -de

till

dr

Studentas

Ji

Gyventi

Studetikas butas

Arti

Tai (en odis)

Maas

Bet

Graus

Vaiuoti dviraiu

Iki

Ten (nurodo viet)

Eiti

eller

brja/ -r -de

redan

klockan tta

d

mste

g upp

sju

till frukost

inte

morgonpigg -

a(bdv.)

ibland

Arba

Pradti

Jau

Atunta valanda

Tada

Privalo

Atskelti

Septyni

Pusryiams

Neiginys

valus

Kartais

Su(si)tikti


49

3 Att resa

Keliauti

ioje temoje:

Klausim udavimas

Prieveiksmis ir jo vieta sakinyje

Galns s naudojimas

Savaits dienos ir dienos dalys

Skaitvardiai 13 to 1,000

Neiginiai inte, ej, icke

Kaip tarti sj-, stj-, skj-, sch-, -si-, -ti-, tj-, kj-

Laikas pagal laikrod

Judjimo veiksmaodiai

Dviej veiksmaodi konstrukcijos

Kelion vedij ir paioje alyje

Tekstas Kelion vedij

Det r torsdag morgon och Bill vaknar mycket tidigt. Han ska resa till Sverige p

frmiddagen, Bill ska ka till Falun Folkmusik Festival i Dalarna. Bill r musiker och reser ofta

till Skandinavien fr att upptrda. Frst tar han bussen till Glasgows tgstation. Han bor bara

tio minuter frn stationen. Sedan ska han ta tget till Prestwicks flygplats men tget r inte

dr, det r frsenat. Bill vntar i nstan en och en halv timme p tget. Bill r orolig och

hoppas att han inte missar flyget. Men Bill har tur, flyget r ocks frsenat! P flygplatsen fr

han vnta i hela tre timmar. Flygresan gr ganska snabbt, det tar bara tv timmar. Han

kommer fram till Stockholm p kvllen. Bill kommer fram men det gr inte hans fiol! Klockan

tio p kvllen kan Bill andas ut. Hans fiol kommer med dagens sista plan.

Bill somnar direkt i hotellets skna sng. Dagen efter ker han vidare till Falun.

odynlis

torsdag -en - ar

morgon en morgnar

vakna/ -r -de

mycket

tidigt

res/a -er -te

frmiddag-en -ar

k/a -er -te

ofta

fr att

upptrd/a -er -de

buss -en -ar

bara

ketvirtadienis

rytas, rytai

atsibusti

daug

anksti

keliauti

popiet

vykti

danai

tam kad

pasirodyti, atlikti

autobusas

tik

orolig -t -a

hoppa/s hoppas

hoppades

missa/ -r -de

flyg -et -

nstan

hela

flygresa -n -or

kvll -en -ar

komma fram

hans

anda/ -s -des ut

dag -en -ar

sunerims

tiktis

praleisti

skrydis

beveik

vis

skrydis, kelion

vakaras

atvykti

jo

ikvpti

diena

paskutinis


62

4 P semester

Atostogos

ioje temoje:

Kaip usisakyti viebuio kambar internetu

Dviej veiksmaodi konstrukcija su prieveiksmiu

Objektas, BVL (bdo, vietos, laiko) iraikos/aplinkybs sakinio konstrukcijoje

Savybiniai vardiai

Daiktavardio daugiskaita

bdvardis, neapibrtoji linksniuot

Kaip tarti s, j, r ir kitas priebalses

Kaip versti veiksmaod bti

alys pagal kompas

Kelintiniai skaitvardiai

Mnesiai ir datos

Lundo miestas

Kaip ireikti deimtmeius bei imtmeius

odi sujungimai ir sutrumpinimai

Tekstas Forsbergai atostogauja

Varje r i juli brukar familjen Forsberg ka p semester, i r r inget undantag. Det enda som

r annorlunda r att Kalle inte r med fr han sommarjobbar p ett stort datafretag. Men

Jan, Eva och Johanna r p vg till Skne. Skne var en del av Danmark fr bara trehundra r

sedan och ibland tycker Johanna att det r svrt att frst sknska, dialekten som man talar

dr. Bilresan frn Stockholm r lng och varm. Johanna vill lyssna p musik i bilen, Jan vill

lyssna p radion och Eva tycker om nr det r tyst s hon kan njuta av utsikten ver den

sknska sltten. Eva vinner och Johanna tycker att resan r lngtrkig. Men snart r de

framme vid kusten. Johanna stannar och badar, Jan gr p en promenad medan Eva vill g

och titta p ett gammalt slott, s hon gr det istllet. Nr det r lunchdags vill Jan ta lunch

p ett gstgiveri, han tycker om smrgsbord, Eva vill g p fiskrestaurang och Johanna vill

ha hamburgare. Den hr gngen vinner Jan. Efter maten ker de vidare till Lund i vstra

Skne. Lund r en vacker universitetsstad och Eva vill ha mer kultur s hon gr till

domkyrkan, Jan gr till posten fr att skicka vykort till jobbet medan Johanna bara mste

kpa nya skor. Efter det vill alla samma sak, g till hotellet och sova.

odynlis

r -et -

juli

bruka/ -r -de

familj -en -er

metai

liepa

naudoti, prastai

eima

sltt -en -er

vinn/a -er vann

lngtrkig -t -a

snart

lyguma

laimti

nuobodus

greitai


90

6 Att bli sambo

Gyvenimas kartu (sugyventiniai)

ioje temoje apvelgsime:

Bald pirkimas (apibaldinimas)

Objektas ir papildai

Bdvardiai neymimosios formos variacijos

Kai kurios sunkesns daiktavardi daugiskaitos

Kaip tarti -gn, gn-, kn-, -mn

Kaip sutikti ar nesutikti su monmis (nuomonmis)

Parodomieji vardiai

Sureikminimai

odi su (m)m ir (n)n rayba

Sezonai

Norrland

Tekstas 6

Kalle ir Rebecca kraustosi gyventi kartu

Kalle och Rebecca har bestmt sig fr att bli sambor. Rebecca ska flytta in till Kalles lgenhet

p Sder. Kalle bor i en tva, vilket betyder tv rum och kk, s det finns gott om utrymme.

Kalles mbler r gamla och slitna och Rebecca tycker att de r fula s de ker till ett

mbelvaruhus fr att kpa nya mbler. Hr tnker de leta efter en stor soffa till

vardagsrummet och ett runt kksbord och ngra stolar till det lilla kket. Rebecca vill ha ett

nytt skrivbord dr hon kan studera och ngra snygga bordslampor till nattduksborden. Hon

vill ocks ha en bokhylla men Kalle tycker att den han har duger bra. "Vi behver tv

bekvma ftljer eftersom de andra r s nedsuttna" sger Kalle, men de inser att de inte

har rd med allt s ftljerna och bokhyllan fr vnta. "Bara jag fr nya gardiner fr de

gamla r frfrliga", ppekar Rebecca. "Jassa, tycker du det", svarar Kalle, "min mamma

valde dem!"

odynlis

bestm/a er -de sig

sambo -n -r

flytta/ -r -de

lgenhet -en -er

tva -n -or

betyd/a -er -de

gott om

utrymme -t -n

mbel n mbler

nusprsti

gyventi kartu

persikelti/kraustyti(

s)

butas

dviej kambari

reikti

pakankamai

vietos

nattduksbord -et

bokhylla -n -or

dug/a -er dg

behv/a -er -de

bekvm -t -a

ftlj -en -er de

andra

ned/sutten -suttet -

suttna

naktinis saliukas

knyg lentyna

bti pasiruousiam

reikti

patogus

fotelis

kitas

atsissti

sakyti


243

odynas

ved Lietuvi A

abdikation en-er atsisakymas

absolut visikas, absoliutus

acceptera/s des priimtas

adelsman nen mn garbingas mogus

adj viso gero, ate

admistrativ t a administracinis, valdymo

adress en -er adresas

affr en er parduotuv, verslas

affrscentrum (ett) parduotuvi centras

affrsman -nen -mn verslininkas

affrssamatal -et - konferencija

affrsvn -nen - ner verslo partneris

affisch en er afia

affton -en aftnar vakaras

akademibokhandel -n universiteto knygynas

akta/r -de sig fr saugotis

aktie -n-r akcija-os(banko)

aktuellt aktualus

aldrig niekada

alkohol alkoholis

all -t-a visas, visa, visi

allemansrtten leidimas

allmn helgdag valstybin vent

alltfr taip pat

alltid visada

allts todl

allvarig -t-a rimt/as -a-i

alternativ -t-a alternatyvus -i-s

amatr -en-er mgjas

amerikansk -t-a amerikietikas -a-i

anda/s - -des kvpuoti

andra antras -a

anknytning -en-er sryis (telefono)

anlnd/a -er-ar atvykti, atvyksta, atvyko

anledning -en-er prieastis

anml/a -er -de sig (till) usiregistruoti

annan, annat, andra kitas, kiti

annars kitaip

annorlunda (n) kitok/s -ia


294

Lietuvi ved odynlis

A

abejon -s tvivel tvivlet

abu bgge

abu...ir... bda

abu...ir... bde...och...

ai tack

actas, vynuogienojas ttika -n

administracinis, valdymo admistrativ t a

adresas adress en -er

afia affisch en er

air/is -iai irlndare -n-

akcija-os(banko) aktie -n-r

akimirk/a -os gonblick -et-

akis, akys ga -t gon

akivaizdiai uppenbarligen

aktualus aktuellt

aliejus, tepal/as -ai olja -n-or

alkis, badas hunger -n

alkoholini grim parduotuv System(bolag)et

alkoholis alkohol

alternatyvus -i-s alternativ -t-a

alus l -et

amerikietikas -a-i amerikansk -t-a

amininkas, vienlaikis samtida

aminyb, aminumas evighet -en-er

amius(mogaus) lder -n ldrar

amius, amiai sekel seklet sekler

anas den dr

aniuvis -iai ansjovis en-ar

angla/s -i engelsman -nen engelsmn

anglis kol -et

anglikas engelsk -t-a

angl kalba engelska

anksiau frut

anksiau tidigare

ankst/us -i-s tidig -t-a

anksti ryte i morse

ant, ant viraus ovanp

antradinis tisdag

Švedų kalbos vadovėlis pradedantiesiems -...

Documents