SVEIKA IR SAUGI VASARA

Kasmet birželio 1 dieną Lietuvoje oficialiai prasideda maudymosi sezonas. Maudynės suteikia

atgaivą karštą vasaros dieną, tačiau reikėtų nepamiršti, kad vanduo, be malonumų, slepia ir

didelį pavojų, kuris iškyla žmonėms neatsakingai elgiantis tiek vandenyje, tiek ir prie vandens.

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos,

todėl savo ir savo mažamečių vaikų saugumu rūpinasi nepakankamai. Reikėtų nepamiršti, kad

gelbėtojai budi tik specialiai įrengtuose paplūdimiuose, o ir jų buvimas visiškai neapsaugo nuo

nelaimės, nes paskęstama dažniausiai labai greitai, net nespėjus suteikti pagalbos.

Pagrindinės skendimo priežastys: nemokėjimas plaukti, vaikų nepriežiūra, pavojų

neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas, informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka,

neapribota prieiga prie vandens telkinių, galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas,

alkoholio vartojimas, maudymasis neleistinose vietose.

Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi.

Turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių:

Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.

Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių.

Būdami prie vandens telkinio akylai prižiūrėkite mažamečius vaikus, net jei jie tuo metu

nesimaudo.

Nesimaudykite, jei esate labai pavargęs ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, ką tik

pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.

Nesimaudykite naktį ir perkūnijos metu.

Būdami prie vandens telkinių nevartokite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, nes

taip keliate pavojų sau ir negalite užtikrinti pakankamos priežiūros savo vaikams.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, netgi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal

atsirado naujų pavojų!

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų

priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.

Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų,

nelipkite ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.

Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė

nei kūno temperatūra. Lengva sušalti. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda

hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus,

reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.

Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai,

lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante.

Žaibas gali mirtinai sužaloti!

Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš

einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.

Žinokite paplūdimio vėliavų reikšmes:

Žalia vėliava – maudytis saugu, rizika itin menka.

Geltona vėliava – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio

stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama

būti itin budriems.

Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir

povandeninės srovės.

Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.

Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia

temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro

temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo

oro temperatūros ir santykinio drėgnumo. Atsižvelgiant į

prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.

• Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto

nesukelia.

• 27–34 ºC – silpnas diskomfortas.

• 35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio

aktyvumo.

• 40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.

• 46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet

kokią fizinę veiklą.

• Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.

Pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra nuo

ankstyvo pavasario iki pat rugpjūčio vidurio. Tuo metu saulės

spinduliai yra patys intensyviausi. Nekarštą vasaros dieną

rekomenduojama būti saulėje, kai ji nėra labai aktyvi, t. y. iki 10–

11 val. ryto ir po 14 val. Karštą vasaros dieną specialistai pataria

nesilepinti saulės spinduliais nuo 10 iki 15 val., geriausia tą laiką

praleisti mirguliuojančiame pavėsyje. Rekomenduojamas buvimo

kaitrioje saulėje laikas pirmomis dienomis – 15–30 min.

Be abejo, svarbus ir žmogaus odos tipas. Tai, kas įprasta

tamsiaodžiui dykumų gyventojui, gali būti pražūtinga šviesiaodžiui

rusvaplaukiui šiauriečiui.

ATSITIKUS NELAIMEI:

1. Įvertinkite įvykio vietos saugumą;

2. Įvertinkite nukentėjusiojo būklę;

3. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą;

4. Teikite pirmąją pagalbą.

JEI ŽMOGUI PASIDARĖ SILPNA:

1. Pasodinkite;

2. Liepkite nuleisti galvą kiek galima žemiau ir taip pasėdėti;

3. Jei negerėja, kviesti greitąją medicinos pagalbą.

SUAUGUSIOJO UŽSPRINGIMAS:

• 5 KARTUS SUDUOKITE Į TARPUMENTĘ;

• ATLIKTI 5 HEIMLICHO STŪMIUS (apglėbti nukentėjusįjį iš

už nugaros. Palenkti jį truputį į priekį. Vienos rankos kumštį suimti

kita ranka. Kumštį dėti ant pilvo aukščiau bambos per 2 cm.

Staigiais spaudžiamaisiais judesiais 5 kartus stipriai spausk

krūtinės apačią stuburo link į viršų);

• KARTOK: 5 kartus suduodamas(-a) į tarpumentę ir atlikdamas(-

a) 5 Heimlicho stūmius, kol žmogus atsprings!

KAULŲ LŪŽIAI:

• Įtverti abipus lūžio

esančius sąnarius (lazda,

skėčiu ar kt.).

STUBURO TRAUMA:

• Negalima keisti sužeistojo

žmogaus kūno padėties!

• Skubiai kviesti greitąją med.

pagalbą – SKAMBINTI

112;

• Teikti pirmąją pagalbą.

ELEKTROS TRAUMA:

• Įsitikink ar saugu, išjunk

elektros srovę;

• Skubiai kviesti greitąją med.

Pagalbą – SKAMBINTI 112;

• Gaivinti (jei reikia);

• Nudegusią vietą skubiai

šaldyti.

NUALPIMAS (saulės / šilumos smūgis):

• Reikia pasirūpinti, kad nukentėjusysis gautų daug oro

(atidaryti langą, išnešti į lauką ir kt.);

• Paguldyti, kojas pakelti kiek įmanoma aukščiau;

• Atlaisvinti drabužius – kad būtų lengviau kvėpuoti;

• Vėsinti kaklą, kaktą, stambiausias kraujagysles.

JEI ŽMOGUS

SKĘSTA:

• Ištrauk iš vandens (tik

tuo atveju, jei esi geras

plaukikas(-ė));

• Kviesk greitąją med.

Pagalbą – SKAMBINK

112;

• Gaivink (30:2) 30

paspaudimų + 2

įpūtimai, kol atgaus

sąmonę arba atvyks

pagalba.

KRAUJAVIMAS

(ARTERINIS-VENINIS-KAPILIARINIS)

VIDINIS – kraujuoja į vidų, kraujo

nematome.

1. Kviesk greitąją;

2. Neduoti nei gerti, nei valgyti;

3. Ant įtariamos kraujavimo vietos dėti šaltį

IŠORINIS – kraujuoja į išorę – kraują

matome.

1. Stabdyk kraujavimą, tiesiogiai spausk

žaizdą.

2. Jei sužeista galūnė – ją pakelk;

3. Kvieti greitąją med. pagalbą.

Šiaulių rajono Aukštelkės, Kurtuvėnų, Bazilionų mokyklose-daugiafunkciuose centruose ir

Bubių mokykloje, pasitinkant vasaros atostogas, mokiniai kartu su visuomenės sveikatos specialiste,

vykdančia sveikatos priežiūrą šiose ugdymo įstaigose, birželio mėnesį mokėsi pirmosios pagalbos

teikimo įvairiose situacijose. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai vėrė saulės

intensyvumo apyrankes. Užsiėmimų akimirkos pavaizduotos nuotraukose.

Šiaulių r. sav. visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose,

Viktorija Tuzinienė

Parengta pagal:

http://siauliurvsb.lt/naujienos/apie-karscio-ir-saules-poveiki-msu-sveikatai/

www.smlpc.lt