sveikata - mokslinĖ elektroninĖ · pdf filesveikata 2005 • 2 2 mus rasite internete: s...

1

Sveikata 2005 . 2 (vasaris) 589

REDAKCIJOS KOLEGIJA:prof. habil. dr. Irena Balèiûnienë,prof. habil. dr. Vytautas Basys,dr. Jonas Bunevièius,gyd. Asta Kubilienė,dr. Saulius Èaplinskas, gyd. Ona Davidonienë,dr. Genadijus Dolþenko,prof. habil. dr. Vilius Grabauskas,gyd. Zenonas Javtokas, prof. Elona Juozaitytë,prof. habil. dr. Aleksandras Laucevièius,prof. Rūta Nadišauskienė,doc. dr. Robertas Petkevièius,gyd. Romualdas Sabaliauskas (SAM

sekretorius),

gyd. Lilija Socevičienė,doc. dr. Emilis Subata, dr. Rima Vaitkienë (SAM l.e. valstybės sekretorės

pareigas).

REDAKCIJA:Zenonas Glaveckas vyriausiasis redaktorius - tel.: 261 25 29Elvyra Mataèiûnienëreklamos vadybininkë - tel.: 261 90 43Stasė Ignatavičiūtėoperatorė - tel.: 261 90 43

REDAKCIJOS ADRESAS:Þ. Liauksmino g. 5, 01101 Vilnius, faksas: 261 25 29.El. paðtas: [email protected]@takas.ltwww.sam.lt.

„Sveikatos” þurnalas iðeina kartà per mënesá. Leidëjas - UAB „Sveikata”. Spausdino UAB “Akritas”, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius, tel. 231 16 56, faksas 231 16 57.

Kaina 3,50 Lt, prenumeratoriams - 2,50 Lt (su pristatymu).

Žurnalo prenumeratą priima visi Lietuvos pašto skyriai.Prenumerata internetu: www.prenum.katalogas.lt

©„Sveikata”

2

4

5

8

1112

13

19

21

24

26

29

32

35

38

39

40

43

45

Pirmajame viršelyje: Kelio sąnario atroskopinė operacija Kauno medicinos uni-

versiteto Ortopedijos traumatologijos klinikoje.Zenono Glavecko nuotr.

Traumas patyrusių pacientų gydymo ypatumaiAlgimantas PamerneckasVienpusis kelio sąnario endoprotezavimasAlfredas Smailys, Ðarûnas TarasevièiusMetastazinė kaulų ligaVytautas ToliuðisKremzlės ir kaulo autologinė transplantacija Rimtautas Gudas, Romas Jonas Kalesinskas, Eglë Monastyreckienë, Angelija Valanèiûtë, Darius PranysSaulės šviesa sielaiKlubo sąnario endoprotezavimasAntanas VizgirdaVaikų nudegimaiJurijus KlebanovasŠleivapėdystės gydymas Ponseti metoduJolita GintautienëĮrodymais pagrįstos artrozės gydymasLinas VitkusArtroskopinis kelio sąnario meniskų susiuvimasRimtautas Gudas, Romas Jonas KalesinskasKai kurie kaulų lūžių gydymo ypatumaiAlgimantas PamerneckasKad pėdos būtų sveikosJanina Edita JanulionytëArtroskopinės minimaliai invazinės peties sąnario operacijosRimtautas Gudas, Romas Jonas KalesinskasArtroskopinės kryžminių raiščių operacijosRimtautas Gudas, Romas Jonas KalesinskasKlubo sąnario endoprotezavimo naujovės Antanas Vizgirda, Ðarûnas TarasevièiusDubens kaulų lūžių gydymasAlgimantas PamerneckasKaklinės stuburo dalies sužalojimų gydymasEgidijus KontautasNesteroidiniai vaistai nuo uždegimoAsta BaranauskaitëAktuali informacija

Sveikata2.indd 1 2005.02.18 10:17:10

Sveikata 2005 • 2

2 Mus rasite internete: www.sam.lt

Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje ypač paplitusios trau-

mos. Rizika pakliūti į avari-ją Lietuvoje yra šešis kartus didesnė negu Skandinavijos šalyse, o lietuvis, patyręs traumą, turi keturis kartus mažesnę galimybę išgyven-ti negu vidutinis statistinis vokietis. Kone kasdien su-žinome apie kraupiausias avarijas keliuose, žūvančius žmones. Kasmet beveik tūkstantis lietuvių žūva per eismo nelaimes. Tūkstan-čiai traumos aukų dėl vienų ar kitų sužalojimų gydomi, kartais ir gana ilgai, mėnesių

Traumas patyrusių pacientų gydymo ypatumai

mėnesiais, dažnai traumų padariniai išlieka visam gy-venimui. Jų gydymas ir ne-galia skaudžiai paliečia šei-mas. Motinoms ir žmonoms (pilnavertėse šeimose) pa-prastai tenka sunki slaugy-tojų dalia. Deja, jos tampa ir pagrindiniu šeimos ramsčiu, maitintoju, nes dažniausiai sužalojami jauni, darbingi vyrai. Tokios šeimos mate-rialinė padėtis pakinta, ne-tenkama užtikrintos ateities garantijų.

Neabejotina, kad pa-grindinės traumų, patiriamų eismo nelaimėse, priežastys yra šios: išgėręs alkoholinių

gėrimų vairuotojas, per di-delis automobilio važiavi-mo greitis, seni, netvarkingi ir nesaugūs automobiliai, nesaugūs, neapšviesti ke-liai. Šie dalykai nuo medikų nepriklauso. Tačiau iš kitų šalių patirties yra žinoma, kad tinkamai organizuojant sunkiai traumos metu suža-lotųjų pagalbą bei gydymą, galima gerokai sumažinti šių pacientų mirštamumą, sutrumpinti gydymo laiką.

Sunkiai traumuotų pa-cientų gydymas yra ilgalai-kis, labai įtemptas, sudėtin-gas daugelio medikų darbas. Ilgalaikis todėl, kad iki vi-siško pasveikimo (t. y. kol sužalotasis grįžta į iki trau-mos buvusį socialinį-visuo-meninį būvį) praeina mėne-siai. Visą šį laiką sužalotasis gydomas, vėliau – ilga ir su-dėtinga reabilitacija.

Dažniausiai sužaloja-ma galva (galvos smegenų trauma), krūtinė (šonkaulių lūžiai, plaučių pažeidimai) bei skeletas (kaulų lūžiai). Po sunkaus galvos smegenų sužalojimo iki pasveikimo neretai praeina ilgi, labai daug slaugos pastangų ir specializuoto reabilitacinio gydymo reikalaujantys mė-nesiai. Skeleto kaulų lūžiai

ALGIMANTAS PAMERNECKAS

Algimantas Pamerneckas.Zenono Glavecko nuotr.

Algimantas Pamerneckas aukš-čiausios kvalifikacinės kategorijos ortopedas traumatologas, Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos Mišrios traumos skyriaus vadovas, stažavę-sis Leveno katalikiškojo universiteto klinikose (Belgija), Mainco J. Guten-bergo universiteto klinikose (Vokie-tija), Insbruko universiteto klinikose (Austrija), Ženevos universiteto klinikose (Šveicarija), Londono Šv. Jurgio ligoninėje (Didžioji Britanija).

Neabejotina, kad pa-grindinės traumų, pa-tiriamų eismo nelai-mėse, priežastys yra šios: išgėręs alkoho-linių gėrimų vairuo-tojas, per didelis au-tomobilio važiavimo greitis, seni, netvar-kingi ir nesaugūs au-tomobiliai, nesaugūs, neapšviesti keliai. Šie dalykai nuo medikų nepriklauso. Tačiau iš kitų šalių patirties yra žinoma, kad tin-kamai organizuojant sunkiai traumos me-tu sužalotųjų pagal-bą bei gydymą, gali-ma gerokai sumažin-ti šių pacientų mirš-tamumą, sutrumpinti gydymo laiką.

Sveikata2.indd 2 2005.02.18 10:17:11

3

irgi gydomi labai ilgai, nes lūžusiam kaului suaugti rei-kia laiko. Tačiau paprastai nuo kaulų lūžių gydymo pri-klauso galutinis gydymo re-zultatas bei gydymo laikas.

Norėtume atkreipti dė-mesį į keletą svarbių mo-mentų, gydant sunkias trau-mas patyrusius žmones.

Dalis traumos aukų žūva iškart ar pirmomis minutė-mis po gautos traumos. Jų išgelbėti, deja, neįmanoma. Tai tiesiog yra šiuolaikinės visuomenės mokama kaina už modernų gyvenimą. Pa-vyzdžiui, jauno vyro (iki 45 m.), vairuojančio automo-bilį didesniu nei 50 km/val. greičiu ir važiuojančio Lie-tuvos keliais tarp kitų trans-porto priemonių, tikimybė būti sužalotam ar net žūti per autoavariją pakankamai didelė. Labai sunki galvos smegenų trauma, baisūs gyvybiškai svarbių organų sužalojimai nužudo iškart. Dalis traumos aukų miršta pirmą parą po sužalojimo. Jos, būdamos labai sunkios būklės, bet dar gyvos, iš-traukiamos iš baisių metalo gniaužtų, vadintų automobi-liais, ir vežamos į artimiau-sią ligoninę. Apie tai, kad mūsų visuomenė toleruoja sunkiai traumuotųjų vežimą visiškai tam nepritaikytais automobiliais – atskira kal-ba. Svarbu tai, kad maždaug valandą po traumos sun-kiai sužalotieji praktiškai negauna beveik jokio gydy-mo (šie sukrečiantys lietu-viškos greitosios pagalbos duomenys publikuoti). Šiuo laikotarpiu, kuris dažnai le-mia išgyvenimą, konkreti pagalba sužalotajam priva-lėtų būti žinoma, o dėl savo

paprastumo bei logikos su-prantama net ne medikui.

Norint kuo daugiau pa-dėti išgyventi nukentėjė-liams būtina:

• duoti kvėpuoti de-guonį;

• nuskausminti;• lašinti skysčius į

veną;• imobilizuoti kaklą;• kaip įmanoma sau-

giau perkelti ir guldyti kūną ant kieto pagrindo.

Kitas labai svarbus mo-mentas – sužalotąjį gabenti į artimiausią, galinčią rea-liai padėti ligoninę. Reikia suvokti ir įsisąmoninti, kad toli gražu ne kiekviena ligo-ninė gali sėkmingai gelbėti sunkiai traumuotus žmones. Net didelėms ligoninėms sunkiai sužaloto paciento atvežimas yra didelis išban-dymas bei stresas. Mažoms, specialiai nepritaikytoms ligoninėms toks įvykis yra tiesiog per sunkus. Sun-kias traumas gavusiems pa-cientams išgelbėti reikia ne tik lovos palatoje ir balto chalato. Skubi intubacija, ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija sudėtingais reži-mais, daugybė laboratorinių kraujo tyrimų, kompiuterinė galvos smegenų, vidaus or-ganų tomografija, ultragar-siniai tyrimai, neurochirur-go, krūtinės, pilvo chirurgų, urologų, traumatologų kon-sultacijos bei skubios, kar-tais net kelios vienu metu, operacijos. Tai tik dalis darbo, iškart prasidedančio ligoninėje patekus į ją sun-kiai traumuotam pacientui. Nepaisant modernios įran-gos, daugybės specialistų, kova už paciento gyvybę net ir didelėse ligoninėse, deja,

kartais pralaimima. Pirmą parą dalis sužalotųjų žūva nuo labai sunkių, su gyvybe tiesiog nesuderinamų su-žalojimų. Dažnai ligoninėje tiesiog nėra reikiamos įran-gos, kai kurių labai svarbių specialybių gydytojų, atlie-kama tik dalis pacientui gy-vybiškai svarbių priemonių bei procedūrų, o po kelių parų tokie pacientai, jei iš-gyvena, vis tiek pervežami į didžiąsias ligonines. Dėl daugelio priežasčių tokių pacientų gydymą neretai lydi komplikacijos, o kartais sužalotieji ir miršta dėl šių komplikacijų.

Išsivysčiusios visuo-menės (Šiaurės Amerikos, Vakarų, Šiaurės Europos šalys, Australija ir kt.) jau maždaug tris dešimtmečius pirminę pagalbą nukentėju-siems traumos metu teikia pasiremdamos būtent minė-tais principais – elementari, bet veiksminga medicininė pagalba suteikiama iškart, kai tik ji įmanoma (atsira-dus traumos vietoje mokan-čiam ir turinčiam priemones specialistui) ir, tik ją pradė-jus bei tęsiant, traumuotasis gabenamas į artimiausią, galinčią realiai padėti ligo-ninę.

Ligoninės, galinčios gydyti sunkiai traumuotus žmones, vadinamos Trau-mos centrais (TC). Paprastai maždaug 1 mln. gyventojų reikia aukščiausio lygio TC, galinčio gydyti bet kokio su-dėtingumo traumą (įskaitant veido ir žandikaulių plastinę chirurgiją, stuburo, dubens lūžių operacijas ir kt.). Kau-ne, Klaipėdoje ir Vilniuje turėtų būti gydomos pačios sunkiausios traumos. Ne-

sudėtingos traumos galėtų būti gydomos ligoninėse, išsidėsčiusiose geografiškaipalankiose vietose (pvz., Alytuje, Marijampolėje, Pa-nevėžyje, Raseiniuose, Šiau-liuose, Tauragėje, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje). Tokiu atveju Lietuvoje turėtume keliolika ligoninių, kurios būtų žinomos kaip Traumos centrai. Jas reiktų aprūpinti atitinkama įranga bei spe-cialistais (dauguma jų ir dabar teikia pagalbą traumų aukoms) ir tik į jas reiktų gabenti sunkiai traumuotus žmones. Dabartinė situacija, kai tokie ligoniai gabenami į beveik keturiasdešimt ligo-ninių, keistina. Tenka pripa-žinti, kad kai kuriose ligoni-nėse tiesiog nėra galimybių gydyti sunkiai traumuotus žmones ir jie ten net neturė-tų patekti. Pagerinus pirminę (ikihospitalinę) pagalbą, tai leistų racionaliau paskirstyti gana ribotas valstybės lėšas ir užtikrintų saugesnį sun-kiai traumuotųjų gydymą.

Kauno medicinos uni-versiteto klinikos, prieš keletą metų vėl grąžinus į jas traumatologijos skyrių, tampa tikru Traumos cen-tru. Neabejotina, kad dar nemažai ką reikia gerinti ar keisti, tačiau kasdienis sun-kus darbas, gydant sunkias traumas gavusius pacientus, leidžia kaupti taip reikalingą patirtį, o dirbant komandoje tarp atskirų ligoninės pada-linių įgyjama neįkainojama patirtis. Net ir ypač sunkiai sužalotų pacientų gydymas tampa ne viską žlugdančiu stresu, o dar vienu sunkiu iššūkiu šiai didžiausiai Lie-tuvoje ligoninei. ▲

SPECIALISTŲ PATARIMAI

Sveikata2.indd 3 2005.02.18 10:17:12

Sveikata 2005 • 2


Konservatyvus gydy-mas yra veiksmin-giausias, sergant tik

pirmąja gonartrozės stadija. Gydymas vaistais mažina skausmą ir padeda išsaugo-ti sąnario funkciją. Įvairios fizioterapinės procedūros,gydomoji mankšta, raume-nų stimuliavimas elektra, sanatorinis ir kurortinis gydymas taip pat mažina

Vienpusis kelio sąnario endoprotezavimasDr. ALFREDAS SMAILYSGyd. ŠARŪNAS TARASEVIČIUS

Alfredas Smailys.

Šarūnas Tarasevičius.Zenono Glavecko nuotr.

Deformuojanti ke-lio sąnario artro-zė (gonartrozė) – lė-tinė liga, kuriai bū-dingas progresuojan-tis skausmo sindro-mas, lėtinė eiga, ju-desių amplitudės, at-raminės kojos funk-cijos mažėjimas. Ligai progresuojant, žmo-gus pradeda šlubuo-ti, sumažėja jo dar-bingumas. Gonartro-ze paprastai serga 50–60 metų ir vyres-ni žmonės. Pradinė li-gos stadija gali bū-ti nustatoma ir jau-niems, darbingiems žmonėms.

skausmo sindromą, kontrak-tūras, didina atraminę kojos funkciją. Tačiau ligai pro-gresuojant visos aukščiau išvardytos priemonės tampa nebeveiksmingos, tada re-komenduojamas chirurginis gydymas – kelio sąnario endoprotezavimas. Kelio sąnario endoprotezavimo operacijos tikslas – grąžin-ti deformuoto kelio sąnario judesius ir atraminę kojos funkciją, pašalinti skausmą. Kelio sąnario endoprote-zus galima suskirstyti į dvi grupes. Tai dvipusiai endo-protezai, kada protezuojami abu šlaunikaulio gumburai, kartais ir girnelė, ir vienpu-siai, kada protezuojamas tik vienas, dažniausiai vidinis, šlaunikaulio gumburas. Dvi-pusis kelio sąnario endop-rotezavimas rekomenduo-jamas, kai pažeistos abiejų gumburų kremzlės ir kryž-miniai raiščiai, nukrypusi kojos ašis. Vienpusis kelio sąnario endoprotezavimas rekomenduojamas, kai pa-žeisti vidinio blauzdikaulio ir šlaunikaulio gumburai, šiek tiek nukrypusi kojos ašis, tačiau sveiki kryžmi-niai kelio sąnario raiščiai.

Kauno medicinos univer-siteto klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje jau sukaupta didelė kelio sąna-

rio endoprotezavimo dvipu-siais endoprotezais patirtis. Nuo 2005 m. planuojama pradėti protezuoti kelio są-narį vienpusiais protezais.

Vienpusį kelio sąnario endoprotezą 1974 m. iš-rado anglų gydytojas Dž. Gudfelau (J. Goodfellow) (1 pav.). Publikuoti kliniki-niai duomenys parodė, kad po 15 metų 94% pacien-tų neprireikė papildomos operacijos, jų kelio sąnario funkcija buvo gera, jiems neskaudėjo. Vienpusis kelio sąnario endoprotezas tiksliai atkartoja neprotezuoto kelio sąnario judesius. Šio endo-protezo polietileninis in-tarpas nėra fiksuotas, todėlmažiau dėvėjimosi produk-tų išsiskiria į kelio sąnarį. Jis tiksliai atkartoja menis-ko judesius. Vienpusio kelio sąnario endoprotezavimo privalumai: nedidelis chi-rurginis pjūvis, operacijos metu nereikia išnarinti gir-nelės. Po operacijos ligonis vaikšto jau kitą dieną, daug greitesnė reabilitacija, di-desnė judesių amplitudė po operacijos. Tačiau negalima protezuoti vienpusiu kelio sąnario endoprotezu esant visoms uždegiminio artrito formoms. Jeigu pažeistas iš-orinis kelio sąnario segmen-tas, protezuoti vienpusiu

Sveikata2.indd 4 2005.02.18 10:17:14

5


endoprotezu galima, tačiau sunku ir nerekomenduoja-ma. Galutinis sprendimas – protezuoti vienpusiu kelio sąnario endoprotezu ar ne – priimamas operacijos metu, kada chirurgas, atvėręs kelio sąnarį, savo akimis įvertina kryžminius raiščius, apžiūri, ar nepažeistas išorinis kelio

1 pav.

2 pav.

VYTAUTAS TOLIUŠIS

Vytautas Toliušis 1997 metais baigė Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetą. 1997-2001 metais studijavo KMU specialybi-nėje ortopedijos traumatologijos rezidentūroje. Nuo 2001 metų dir-ba KMUK Mišrios traumos skyriuje ortopedu traumatologu. Studijuoja KMU Ortopedijos traumatologijos klinikoje doktorantūros dieniniame skyriuje.

sąnario segmentas. Jei visos šios sąlygos atitinka, chirur-gas nusprendžia protezuoti vienpusiu kelio sąnario en-doprotezu (2 pav.). Jei pra-

ėjus keleriems metams po operacijos endoprotezas iš-klibo, atliekama kartotinė operacija, kuri būna leng-vesnė po endoprotezavimo

vienpusiu kelio sąnario en-doprotezu. Dažniausiai už-tenka implantuoti paprastą dvipusį kelio sąnario endop-rotezą. Svarbiausia, prieš atliekant endoprotezavimą vienpusiu kelio sąnario pro-tezu, labai gerai ištirti kelio sąnarį. Idealiausia, kada iki operacijos atliekama artros-kopija, t. y. sąnarys apžiūri-mas iš vidaus. Tada geriausia galima įvertinti kryžminių raiščių būkę, kremzles. Tik esant tinkamoms indikaci-joms atliktas endoprotezavi-mas vienpusiu protezu duos gerus rezultatus, nereikės papildomų chirginių inter-vencijų. ▲

METASTAZINĖ KAULŲ LIGA

Vytautas Toliušis.Zenono Glavecko nuotr.

Metastazinė kaulų liga – tai tokia liga, kai sergant

vidaus organų piktybiniais navikais naviko ląstelės pa-žeidžia kaulinį audinį. Navi-ko ląstelių išplitimas po or-ganizmą (metastazės) ir or-ganų „taikinių“ pažeidimas

iki šiol nėra išsamiai nagri-nėti ir lieka vienu iš moksli-ninkų veiklos objektų.

Pažeisti kaulai tirpsta (os-teolizė), formuojasi ertmės, pripildytos naviko masių, o destrukcijai progresuojant į procesą įtraukiami aplin-kiniai audiniai. Visa tai iš dalies arba visiškai sutrikdo atraminę kaulo funkciją, o tai nulemia klinikinį vaizdą. Apie 80 proc. kauluose ap-tinkamų metastazių sudaro krūties, plaučių, inkstų, prie-šinės liaukos metastazės.

Retrospektyviai anali-zuojant piktybinių kaulų navikų gydymą, nesunku pastebėti, kad daugelį metų galūnių amputacija būdavo vienintelis standartinis me-todas gydant pirminius pik-tybinius arba labiau išplitu-

sius metastazinius kaulų na-vikus. Didėjantis onkologi-nių ligų skaičius, jaunėjantis pacientų amžius bei besikei-čiantis požiūris į drastiškas amputacijas tapo varomąja jėga galūnes tausojančiai ortopedijai plėtotis. Esminis šuolis šioje srityje įvyko XX a. septintajame dešimtmety-je, pradėjus metastazinius ir agresyvius gerybinius navi-kus gydyti žema temperatū-ra (kriochirurgija). Platesnes galimybes atvėrė bioinžine-rijos laimėjimai: pradėti tai-kyti įvairaus dizaino endo-protezai. Sparčiai plėtojan-tis ortopedijai, rentgenolo-ginio ištyrimo metodikoms, rentgenui ir chemoterapijai, galūnes tausojančios opera-cijos tapo saugesnės ir radi-kalesnės.

Sveikata2.indd 5 2005.02.18 10:17:17

Sveikata 2005 • 2


Metastazinių kaulų na-vikų klinikinis vaizdas daž-nai yra skurdus, o pačios metastazės kauluose dažnai diagnozuojamos tik įvykus patologiniam lūžiui. Be simptomų, kuriuos nulemia pirminis piktybinis navikas, pacientai skundžiasi pažeis-tos galūnės skausmais naktį, nežymiais ar visiškais (lū-žus pažeistam kaului) funk-cijos sutrikimais, paraudi-mais ar patinimais pažeisto kaulo srityje. Skausmais, kai pažeistas ašinis skele-tas (stuburo slanksteliai) skundžiasi apie 35 proc., o kai pažeisti ilgieji galūnių kaulai – net apie 60 proc. pacientų. Skausmas pamažu didėja augant naviko ma-sėms, kurios atsluoksniuo-ja ir spaudžia antkaulį. Šis skausmas panašus į raume-nų ar sausgyslių patempimo skausmą. Dažnai pacientai savarankiškai ar rekomen-davus šeimos gydytojui pra-deda vartoti nespecifiniusuždegimą slopinančius vais-tus, kurie laikinai pašalina skausmo sindromą, bet kartu atitolina tikrosios diagnozės nustatymo laiką. Didėjant

naviko masėms ir į procesą įtraukiant aplinkinius audi-nius išryškėja kraujagyslių ir nervų pluošto spaudimo reiškiniai. Jie pasireiškia galūnės tinimu, tirpimu, stipriais skausmais, kuriuos sunkiai slopina narkotiniai analgetikai.

Navikinę kaulo irimo kilmę leidžia įtarti diagno-zuotas ir histologiškai pa-

tvirtintas pirminis piktybi-nis vidaus organų navikas ar kraujo onkologinė liga. Bet negalime atmesti tikimy-bės, kad pacientas gali sirgti ir kelių organų pirminiais piktybiniais navikais. Vadi-nasi, diagnozei patikslinti yra būtina biopsija – naviko audinio gabalėlio paėmimas histologiniam ištyrimui ope-racijos metu. Rentgenologi-

nio tyrimo metodai (dviejų krypčių rentgenogramos, kompiuterinė tomografija,magnetinis branduolių rezo-nansas, angiografija, kaulųscintigrafija), vidaus organųechoskopija yra pakankamai jautrūs, bet nespecifiniai. Jietaikomi siekiant įvertinti tikslią naviko židinio loka-lizaciją, lokalų ir sisteminį išplitimą, naviko židinio santykį su aplinkiniais au-diniais ir struktūromis. Tai labai svarbu planuojant ope-racijos taktiką bei metodo parinkimą.

Onkologinių pacientų gydymas yra kompleksinis: konservatyvus gydymas derinamas su operaciniu. Gydymo taktikos pasirin-kimas kiekvienu atveju yra individualus dalykas, atsi-žvelgiant į sisteminį pažei-dimą, funkcijos netekimo laipsnį, kraujagyslių ir ner-vų pluošto įtraukimą į pro-cesą, gretutinę patologiją ir jos sunkumą, technines galimybes ir kitus faktorius. Pacientams konservatyvus gydymas rekomenduoja-mas esant daugybinėms, atokioms metastazėms, pa-žeidžiančioms gyvybiškai svarbius organus, kai yra la-

1 pav. Dilbio kaulų rentgenograma. Radi-kalus naviko židinio pašalinimas bei osteo-sintezė plokštele ir sraigtais. Po operacijos praėjus trims mėnesiams būna puikus klini-kinis rezultatas.

2 pav. Šlaunikaulio rentgenogramos: a)navikinė destrukcija praėjus trims mė-nesiams po atliktos šlaunikaulio osteo-sintezės plokštele ir sraigtais. Iki ope-racijos naviko procesas nebuvo įtartas; b) šlaunikaulio rentgenograma praėjus trims mėnesiams po atliktos osteosin-tezės intrameduline vinimi su skersinio tvirtinimo sraigtais. Matomas besifor-muojantis kaulinis rumbas.

ab

3 pav. Viršutinės šlaunikaulio dalies rentgenogramos: a) naviko proceso su-ardyta viršutinė šlaunikaulio dalis. Per pirmą operaciją buvo atlikta osteosinte-zė dinamine plokštele ir sraigtais; b) ra-dikaliai pašalintas naviko židinys. Prote-zuota viršutinė šlaunikaulio dalis.

4 pav. Metastazės židinio plastika kauliniu cementu: a) rentgenologinis vaizdas iki ope-racijos; b) rentgenologinis vaizdas po atlik-tos plastikos.

Sveikata2.indd 6 2005.02.18 10:17:19

7


bai didelė operacinė rizika, sunki gretutinė patologija, po operacijos tikimasi blo-gesnio funkcinio rezultato negu prieš operaciją. Geri rezultatai pasiekiami taikant spindulinę bei chemoterapi-ją. Konservatyvaus gydymo galimybes išplėtė bifosfona-tų, slopinančių patologinę kaulo rezorbciją, panaudo-jimas.

Pagrindiniai metastazių kauluose operacijų tikslai – lokali naviko kontrolė, skausmo sumažinimas, pa-žeistos galūnės funkcijos atkūrimas, įvykusio ar gre-siančio patologinio kaulo lūžio fiksavimas, pacientogyvenimo kokybės pageri-nimas. Planuojant galūnės rekonstrukcinę operaciją pagrindinis dėmesys krei-piamas į naviko histologinę struktūrą, išplitimą, atsaką į taikytą rentgeno ar chemote-rapiją iki operacijos. Pačios rekonstrukcinės operacijos yra didelės apimties, tech-niškai sunkiai atliekamos, reikalaujančios specialaus pasirengimo, geros techni-nės bazės, aukštos onkologų ir histologų kvalifikacijos.Tai didelis išbandymas pa-cientui ir operuojantiems or-topedams traumatologams. Indikacijos ir kontraindika-

cijos kiekvienai chirurginei intervencijai yra sprendžia-mos individualiai, dalyvau-jant įvairių sričių specia-listams: onkologams, chi-rurgams, angiochirurgams, radiologams, histologams. Galimi gydymo metodai bei operacijų komplikacijos išsamiai aptariamos su pa-cientais ir jų artimaisiais.

Gresiančiam ar įvyku-siam patologiniam lūžiui fiksuoti yra naudojami kelimetodai. Kai patologinis ži-dinys lokalizuojamas galū-nių ilgųjų kaulų srityje, tai-koma kortikalinė arba vidinė osteosintezė. Kortikalinė os-teosintezė atliekama plokš-telėmis ir sraigtais (1 pav.), o vidinė – intrameduline vi-nimi su skersinio tvirtinimo sraigtais (2 pav.). Abu šiuos metodus galima kombinuoti su kauliniu cementu, kuriuo užpildomas kaule susidaręs defektas. Pagrindinis reika-lavimas, taikant šiuos me-todus, – operacinio gydymo negrįžtamumo užtikrinimas. Kai navikinis procesas api-ma galūnių ilgųjų kaulų są-narinius paviršius, naudo-jami specialūs kelio, klubo, peties sąnarių endoprotezai bei megaprotezai (3 pav.). Būtina sąlyga – geras pro-tezo padengimas audiniais.

Sparčiai augantiems 6–12 m. vaikams endoprotezai nenaudojami, o 13–16 m. paaugliams naudojami retai ir tik kintamo dydžio (kas-met pailginami). Dėl didelės išklibimo tikimybės nenau-dojami sergantiems osteo-poroze, labai aktyviems ir nenorintiems keisti gyveni-mo būdo pacientams.

Ne visada rekonstrukci-nių operacijų metu naudoja-mi implantai. Didelis dėme-sys skiriamas lokaliai navi-ko kontrolei, kuri sėkmingai pasiekiama panaudojant kaulinį cementą defektams užpildyti (4 pav.). Polime-rizacijos metu šis cementas pasiekia +70°C temperatūrą bei pasižymi terminiu bei citotoksiniu poveikiu navi-ko ląstelėms. Terminis efek-tas pasiekiamas 0,5–3 mm gylyje priklausomai nuo metastazės židinio lokaliza-cijos kaule.

Jeigu rekonstrukcinių operacijų metu metastazės židinys pašalinamas radika-liai, atliekant plačias rezek-cijas, pooperacinis spindu-linis gydymas nėra būtinas. Kai abejojama rezekcijos radikalumu, rekomenduoja-ma pooperacinė spindulinė terapija.

Kauno medicinos uni-

versiteto klinikos yra di-džiausia gydymo įstaiga Lietuvoje, aprūpinta naujais, šiuolaikiniais diagnostikos ir gydymo įrengimais. Tai vienintelė daugiaprofiliniotipo gydymo įstaiga Lietu-voje, teikianti specializuotas beveik visų medicinos sričių aukščiausios kvalifikacijossveikatos priežiūros pa-slaugas. Gera techninė bazė bei įvairių sričių specialistų glaudus bendradarbiavimas, leidžiantis užtikrinti greitą ir kokybišką onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ištyrimą, atvėrė kelius kaulų onkologijai plėtotis Kaune. Čia kiekvienais metais ope-ruojama 80–100 sergančių pirminiais piktybiniais, ge-rybiniais bei metastaziniais kaulų navikais žmonių. Taikomi konservatyvaus ir operacinio gydymo me-todai, siekiantys išsaugoti pažeistą galūnę, atitinka Va-karų šalių standartus. Todėl čia Lietuvos gyventojams yra teikiamos aukščiausios kvalifikacijos gydytojų kon-sultacijos ir taikomi moder-niausi gydymo metodai, o gautų rezultatų išsami anali-zė garantuoja optimaliausio gydymo metodo parinkimą konkrečiu atveju. ▲

Dauguma žmonių sugeba atlikti veikiau didžius negu gerus dar-bus.

Š.MonteskjėKartais didieji žmonės didūs net mažmožiuose.

L. de Vovenargas Jei mačiau toliau negu kiti, tai todėl, kad stovėjau ant milžinų pečių.

I.NiutonasDaugumai žmonių prigimta svarstyti protingai, o elgtis absurdiškai.

A.Fransas Žodžiai tavo yra gražūs arba bjaurūs, tokie pat ir jų atgarsiai. Esi

aukštas arba žemas, toks pat ir tavo šešėlis. Išgarsėjimas yra at-garsis, o elgesys – šešėlis.

Lie DzėDidžiausias skausmas būna ne tada, kai vinys perveria kūną, o tada, kai žūsta gražioji svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti, o sužeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą kasdien.

A.MoruaGyventi – tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą.

A. de Sent Egziuperi

Sveikata2.indd 7 2005.02.18 10:17:20

Sveikata 2005 • 2


Atsidalijus pažeis-tos sąnario vietos kremzlei ir po-

kremzliniam kaului ar tiktai kremzlės sluoksniui kon-servatyvus gydymas tampa neveiksmingas ir tenka at-likti įvairias sąnario pavir-šių atkuriančias operacijas. Pagrindinis disekuojamojo osteochondrito bei sąnario kremzlės sluoksnio pažei-dimų operacijų tikslas yra atkurti sąnario kremzlės pa-viršiaus kongruentiškumą, tačiau dėl ribotų sąnario kremzlės audinio regene-racinių galimybių tai yra sunkiai pasiekiamas uždavi-nys. Pasaulinėje literatūroje aprašomi labai nevienodi gydymo rezultatai, naudo-jamos įvairios metodikos, taikomi minimaliai invazi-niai operacinio gydymo me-todai. Tradicinės operacijos, pvz., laisvos atsidalijusios kremzlės ir kaulo fragmen-to pašalinimas, tunelizacija, duoda trumpalaikį efektą ir neatkuria pilnavertės sąna-rio kremzlės struktūros. Pa-staruoju metu tobulėjant ar-troskopiniam minimaliai in-vaziniam gydymo metodui galima persodinti pažeistą sąnario kremzlę ir pokrem-zlinį kaulą bei atkurti lygų ir vientisą sąnario paviršių.

RIMTAUTAS GUDAS ROMAS JONAS KALESINSKAS EGLĖ MONASTYRECKIENĖ ANGELIJA VALANČIŪTĖ DARIUS PRANYS

Kremzlės ir kaulo autologinė transplantacija

Mozaikinis kremzlės ir po-kremzlinio kaulo persodini-mas šiuo metu yra labiausiai nuspėjamas ir moksliniais tyrimais patvirtintas sąnario kremzlės pažeidimų opera-cinio gydymo metodas, ku-ris padeda pasiekti gerus gy-dymo rezultatus. Mažesnių nei 1 cm² sąnario kremzlės viso sluoksnio pažeidimų savaiminė eiga yra gera ir specialaus gydymo nereikia, tuo tarpu didesnius defektus būtina gydyti, nes natūrali ligos eiga yra nepalanki ir progresuoja osteoartrozė.

Kauno medicinos uni-versiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje 1998–2002 m. buvo atliktos 87 kelio sąnario kremzlės ir kaulo mozaikinės trans-plantacijos. Operuojamų pacientų amžiaus vidurkis – 24,74±7 metai, t. y. 14–40 metų. 44 transplantacijos at-liktos minimaliai invaziniu artroskopiniu būdu, kitos kombinuotu artroskopiniu minimaliai atviru būdu. Buvo operuoti tik tie ligo-niai, kuriems prieš tai taiky-tas konservatyvus gydymas nepadėjo.

Tarptautinė kremzlės at-kūrimo draugija (ICRS – In-ternational Cartilage Repair Society) pasiūlė kelio sąna-

Iki šiol nežinomos di-sekuojamojo osteo-chondrito ir sąnario kremzlės sluoksnio pažeidimų priežas-tys, dėl kurių įvyks-ta sąnario pokrem-zlinio kaulo nekrozė ir kremzlės sluoksnio atsidalijimas. Šie pa-žeidimai aptinkami kelio, čiurnos, alkū-nės sąnariuose, žasti-kaulio galvoje, girne-lėje, šlaunikaulio gal-voje, blauzdikaulio sąnariniame paviršiu-je, rieše bei padikau-liuose. Kelio sąnary-je sąnario kremzlės pažeidimai randami dažniausiai 75% visų atvejų.

rio kremzlės ir pokremzlinio kaulo pažeidimus įvertinti pagal specialiai parengtą protokolą, kuris aprašo sąna-rio kremzlės defekto dydį ir pobūdį. Atskirai išskirti di-sekuojamojo osteochondrito ir viso kremzlės sluoksnio pažeidimai. Disekuojamojo osteochondrito (pagal ICRS klasifikaciją) stadijos:

1 A – neatsiskyręs po-kremzlinio kaulo ir sąnario kremzlės fragmentas. Ma-tosi sveiką sąnario kremzlę skirianti zona.

1 B – neatsiskyręs po-kremzlinio kaulo ir sąna-rio kremzlės fragmentas su kremzlės išgaubtumu į są-nario paviršių.

II – iš dalies atsiskyręs pokremzlinio kaulo ir sąna-rio kremzlės fragmentas.

III – visiškai atsiskyręs, bet defekto vietoje išlikęs pokremzlinio kaulo ir sąna-rio kremzlės fragmentas.

IV – visiškai atsiskyręs sąnario ertmėje esantis po-kremzlinio kaulo ir sąnario kremzlės fragmentas.

Viso sluoksnio sąnario kremzlės pažeidimai (re-miantis ICRS protokolu) iš-skirti į šiuos laipsnius:

1 laipsnis – paviršinis sąnario kremzlės sluoks-nio pažeidimas. Kremzlės

Sveikata2.indd 8 2005.02.18 10:17:20

9

audinys suminkštėjęs arba pažeistas sąnario paviršiaus vientisumas. Pažeista ma-žiau nei pusė viso kremzlės skerspjūvio.

2 laipsnis – tokie pa-tys pakitimai, kaip pirmo-je stadijoje, tiktai pažeista daugiau nei pusė kremzlės skerspjūvio.

3 laipsnis – kremzlės sluoksnio pažeidimas siekia pokremzlinį kaulą. Pažeis-tas kalcifikacinis kremzlėssluoksnis.

4 laipsnis – pažeistas vi-sas kremzlės audinio skers-pjūvis ir pažeidimas siekia pokremzlinį kaulą.

Pagal šią klasifikaciją

aprašomas sąnario krem-zlės pažeidimo plotas (cm2) ir vieta, kurie artroskopijos metu pažymimi atskirame kelio sąnario kremzlės pa-žeidimo įvertinimo proto-kole žemėlapyje (remiantis ICRS protokolu). Remiantis šiuo protokolu, rekomen-duojamas preliminarus gy-dymo planas bei spėjama sąnario kremzlės pažeidimo natūralios eigos prognozė.

Po mozaikinės autologi-

nės transplantacijos visiems pacientams taikomas po-operacinės reabilitacijos re-žimas. Pirmomis dienomis po operacijos pradedami aktyvūs kelio sąnario jude-siai. Pacientams leidžiama vaikščioti su ramentais ir priremti operuota koja iki 20 kg. Atraminis operuotos kojos krūvis ribojamas ketu-rias savaites. Nė vienam pa-cientui nenaudojame orto-pedinio įtvaro. Po aštuonių

1 pav. Artroskopinis mozaikinis sąnarinės kremzlės ir kaulo perso-dinimas esant šlaunikaulio krum-plio defektui. Autorių nuotrauka, daryta per operaciją.

2 pav. Miniartrotominis sąnarinės kremzlės ir kaulo persodinimas, esant šlau-nikaulio krumplio defektui. Autorių nuotrauka.

3 pav. Kontrolinės artroskopijos me-tu (praėjus 1 metams po mozaikinės kremzlės transplantacijos) rasta lygi ir vientisa kremzlė.

4 pav. Histologinis preparatas, praėjus 1 metams po mozaikinio kremzlės persodinimo procedūros. Pokremzlinis kaulas visiškai sugijęs, o tarp per-sodintos ir sveikos kremzlės matosi fibroelastinis audinys.

savaičių pamažu leidžiama remti operuota koja. Pra-ėjus dešimčiai savaičių po operacijos visi pacientai laisvai vaikščioja. Kontakti-nė sportinė veikla leidžiama praėjus 4–6 mėnesiams po operacijos.

Operacijų metodikaVisos artroskopinės ope-

racijos atliekamos naudo-jant priekinį vidinį, centrinį bei priekinį išorinį pjūvius.


Sveikata2.indd 9 2005.02.18 10:17:23

Sveikata 2005 • 2


Prieš sąnario kremzlės transplantacijos procedūrą kruopščiai apžiūrimos visos kelio sąnario vietos. Naudo-jant artroskopinį kabliuką, įvertinamas sąnario krem-zlės kietumas, šiurkštumas bei vientisumas. Atidžiai įvertinami to paties sąnario meniskai, raiščiai, sąnarinės kapsulės spalva. Labai svar-bu, kad sąnario kremzlės ir pokremzlinio kaulo de-fekto dugnas būtų kruopš-čiai išvalytas artroskopiniu šaukšteliu arba motorizuotu instrumentu. Negyvybingos defekto vietos kraštų krem-zlės atplaišos pašalinamos iki sveikos kremzlės ir sta-bilaus pokremzlinio kau-lo. Išmatuojamas sąnario kremzlės pažeidimo plotas bei numatomas transplan-tantų skaičius ir donorinės vietos. Vėliau, naudojant 5,5 mm skersmens specia-lius transplantacijai skirtus instrumentus, defekto dugne padaroma 15–25 mm gylio anga. Iš vidinio ar išorinio girnelinės šlaunikaulio va-gos krašto paimti 6,5 mm skersmens ir 15–25mm il-gio kaulo ir kremzlės trans-

plantantai, kurie įstumiami į kremzlės defekto dugne padarytus kanalus taip, kad kremzlės „kepurėlė“ būtų viename aukštyje su šalia esančios sveikos kremzlės kraštu. Procedūra kartojama tol, kol užpildoma daugiau negu 85% sąnario krem-zlės pažeidimo ploto (1 ir 2 pav.).

Mūsų klinikoje atlikto klinikinio tyrimo duomeni-mis, po mozaikinės sąnario kremzlės transplantacijos nustatėme statistiškai reikš-mingą kelio sąnario funk-cijos pagerėjimą ir daugu-ma pacientų sugrįžo į prieš pažeidimus turėtus fizinioaktyvumo lygius. Mūsų tyrime gauti mozaikinės transplantacijos rezultatai sutampa su literatūroje nu-rodytais, kurie svyruoja nuo 91% iki 100%. Tyrimo metu siekėme išsamiai apžvelgti fizinio aktyvumo lygių at-kūrimą po operacijų. Litera-tūroje beveik nėra duomenų apie šią problemą. Jau pirmą parą po operacijos pradeda-mas judinti kelio sąnarys.

Literatūros duomenimis, ankstyvi kelio sąnario jude-siai irgi pradedami tą pačią ar kitą dieną po operacijos, tačiau autoriai nesutaria dėl pasyvios ir aktyvios mankš-tos įtakos sąnario kremzlės atkūrimui.

Vertinant gyvenimo ko-kybę, nustatėme, kad po mozaikinės transplantacijos pacientai grįžta į buvusį fi-zinio aktyvumo lygį per pir-mus 6 mėnesius ir sąnario funkcija nuolat gerėja vie-nerius metus po operacijos. Remdamiesi savo tyrimu, nustatėme, kad pacientų ob-jektyvūs bei subjektyvūs fi-zinio aktyvumo įvertinimai pamažu gerėjo vidutiniškai vienerius metus po operaci-jos ir vertinant po 24, 36, 48 ir 60 mėnesių išliko to pa-ties lygio. Fizinio aktyvumo lygio atgavimo greitis ne-priklausė nuo sąnario krem-zlės pažeidimo dydžio, nors esant 4 cm² pažeidimams truko ilgiau (vidutiniškai 8 mėnesius). Kai pažeidimo dydis buvo mažesnis nei 4cm², atsikūrimo laikas svy-

ravo vidutiniškai 4 mėnesius (nuo 3 iki 5 mėn.).

Po artroskopiškai atliktų sąnario kremzlės transplan-tacijos operacijų į buvusį fi-zinio aktyvumo lygį pacien-tai sugrįžo vidutiniškai po 5,5 mėnesių, o po miniartro-tominių operacijų užtruko vidutiniškai iki 6,9 mėnesių. Dauguma autorių rekomen-duoja atlikti artroskopinę sąnario kremzlės transplan-taciją, kai sąnario kremzlės pažeidimo dydis yra mažes-nis nei 2 cm².

Po sąnario kremzlės pa-viršius atkuriančių operacijų ypač svarbu riboti atraminį operuotos kojos krūvį. Dėl ribojimo laiko trukmės nėra vieningos nuomonės, tačiau šiuo metu rekomenduoja-mas laikotarpis dažniausiai yra 4–6 savaitės.

Mūsų klinikinis, histolo-ginis bei branduolinio mag-netinio rezonanso tyrimas įrodo, kad mozaikinis krem-zlės persodinimas atkuria sąnario kremzlės paviršiaus kongruentiškumą ir yra veiksmingas fiziškai akty-vių ir jaunų žmonių gydymo metodas (žr. 3–5 pav.).

Tęsiame mozaikinės autologinės transplantaci-jos rezultatų įvertinimą bei palyginimą su minimaliai invaziniu mikroperforacijų metodu. Manome, kad tik-slesnis indikacijų nustaty-mas padės nustatyti, ar I ir II laipsnio lokalios kelio są-nario osteoartrozės atvejais galima tikėtis gerų rezultatų, sumažinti sinovito daromą žalą bei atitolinti galutines kelio sąnario paviršių susi-dėvėjimo stadijas. ▲ 5 pav. Branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo nuotraukose plika akimi matosi nor-

mali kremzlė su prigijusiais kaulo ir kremzlės transplantais, praėjus 12 mėnesių po mo-zaikinės kremzlės transplantacijos (KMUK Radiologijos klinikoje atlikta BMR).

Sveikata2.indd 10 2005.02.18 10:17:25

11

Tamsusis metų laikas sielai pateikia sunkų išban-dymą. Daugiau kaip ketvir-tadalis žmonių šiaurinėse platumose norėtų ilgiau miegoti, jaučiasi melancho-liškai ir skundžiasi energi-jos stoka.

Padėti gali jonažolės, ku-rios atkuria pusiausvyrą, ra-mina nervų sistemą, grąžina energiją, gerina nuotaiką.

Geltonais žiedais žydin-čios jonažolės, kurių lotyniš-kas pavadinimas yra Hyperi-cum perforatum, plačiai pa-plitusios Europoje ir Vakarų Azijoje. Nereikli žolė užauga iki 60 cm aukščio ir mėgsta saulę. Šiuos vertingus auga-lus žinojo romėnai, jie daž-nai naudoti ir viduramžiais. Pirmą kartą jų nuotaiką geri-nantis poveikis aprašytas 19 amžiuje, tačiau 20 amžiaus viduryje, pradėjus plačiai naudoti cheminius antidepre-santus, apie jonažoles buvo pamiršta. Dabar jos atranda-mos iš naujo ir pripažįstamos dar labiau negu anksčiau. Šie augalai žydi tada, kai pačios ilgiausios dienos. Tačiau Jums nereikia jų laukti. Vais-tinėje be recepto galite įsigyti Klosterfrau Hypericum dražė. Pakuotėje yra 60 dražė, kurių kiekvienoje – 140 mg sauso jonažolių ekstrakto. Tai reiš-kia, kad Jums reikia tik dviejų dražė per dieną, kad gautu-mėte reikiamą aktyviosios

Saulės šviesa sielai

medžiagos kiekį. Kadangi tai vaistas, jam taikomi griežti reikalavimai, be to, su vais-tiniais augalais, kaip gamto-je augančiomis žaliavomis, būtinai atliekami specialūs švarumo tyrimai. Taip pat už-tikrinama, kad būtų vienodas ekstrakto kiekis.

Klosterfrau Hypericum dražė yra natūralus vaistas

nuo blogos nuotaikos. Šios dražė padės, jeigu jaučiate nerimą ar protinį nuovargį, stiprins nervų sistemą. Jūs vėl pajusite vidinę ramybę ir pu-siausvyrą. Visas Klosterfrau Hypericum dražė poveikis pa-sireiškia tik po 2–3 savaičių. Dažniausiai šį vaistą galima sėkmingai naudoti ir ilgesnį laiką, prie jo nepriprantama.

Labai svarbu, kad Klos-terfrau Hypericum būtų var-tojama kaip nurodyta, t.y 1-2 dražė per dieną, toleruojama puikiai. Prieš pradėdami var-toti šį vaistą, atidžiai perskai-tykite informacinį lapelį ir pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku. ▲


Sveikata2.indd 11 2005.02.18 10:17:27

Sveikata 2005 • 2


Kokiais atvejais jis reikalingas?

Dažniausia sąnario su-sidėvėjimo priežastis, dėl kurios endoprotezuojamas klubo sąnarys, – osteoartri-tas. Rečiau operuojama dėl reumatoidinio artrito (lėti-nės ligos, sukeliančios sąna-rio skausmą, sustingimą ir tinimą), aseptinės nekrozės (kaulo suirimas dėl krau-jotakos nepakankamumo), traumos ir kaulų navikų.

Prieš apsispręsdami ope-ruoti gydytojai taiko gydy-mą nuskausminamaisiais, slopinančiais uždegimą vaistais, fizioterapines pro-cedūras, pagalbines prie-mones (lazdeles, ramentus), rekomenduoja riboti fizinįkrūvį ar mažinti antsvorį.

Operacija rekomenduo-jama tada, kai ligonį vargina

stiprus skausmas, sutrinka kojos funkcija, o rentgeno-gramoje matomas sąnarinių paviršių pažeidimas. Operacijos rizikos veiksniai

Anksčiau endoprotezuo-ti klubo sąnarį buvo reko-menduojama tik vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nėra labai aktyvūs, todėl mažiau apkrauna dirbtinį sąnarį ir jis ilgiau tarnau-ja. Pastaruoju metu naujos technologijos leidžia paga-minti endoprotezus, išlai-kančius didesnius krūvius, leidžiančius daugiau judėti. Taigi amžius jau nėra svar-biausias kriterijus. Vis dėlto kai kuriems ligoniams endo-protezavimas išlieka proble-miškas. Pavyzdžiui, ligonių, kurių raumenys silpni, dirb-tinis sąnarys greičiau išnyra, o sergančių Parkinsono liga – išklimba. Sunkios sistemi-nės ligos gali padidinti poo-peracinės žaizdos infekcijos ar nesugijimo pavojų, todėl gydytojai neturėtų šiems li-goniams rekomenduoti su-dėtingos endoprotezavimo operacijos.

Ar yra alternatyvus klubo sąnario gydymo būdas?

Ankstyvose ligos stadi-jose tikslinga taikyti gydo-

mąją mankštą, stiprinančią raumenis, gerinančią klubo sąnario padėtį bei aplinkinių audinių kraujotaką.

Skausmui slopinti daž-niausiai vartojami nesteroi-diniai vaistai nuo uždegimo. Jų dozes bei gydymo kursą turi parinkti gydantis gy-dytojas, atsižvelgdamas į skausmo stiprumą, gretuti-nes ligas ir šalutinio vaistų poveikio riziką.

Kaip endoprotezuo-jamas klubo sąnarys?

Klubo sąnarys sudarytas iš įdubusios gūžduobės ir apvalios šlaunikaulio gal-vos. Šis koją su dubeniu jungiantis sąnarys leidžia atlikti įvairius judesius – sė-dėti, stovėti, vaikščioti ir kt.

Ortopedas operuodamas pašalina pakitusią šlauni-kaulio galvą, specialiomis frezomis pašalina pakitusį gūžduobės paviršių. Šios pašalintos pakitusio sąnario dalys pakeičiamos dirbtinė-mis – klubo sąnario endop-rotezu. Naujasis sąnarys yra pagamintas iš medžiagų, leidžiančių atlikti natūralų slystamąjį sąnario judesį. Endoprotezavimo operacija trunka 2–3 valandas.

ANTANAS VIZGIRDA

Klubo sąnario endoprotezavimas

Klubo sąnario en-doprotezavimas – tai operacija, kurios me-tu ligos pakenkti są-nariniai paviršiai pa-keičiami dirbtinėmis naujomis dalimis, va-dinamomis sąnario endoprotezu. Endo-protezavimo tikslas – padidinti sąnario judrumą, sumažinti skausmą ir pagerinti galūnės funkciją.

Antanas Vizgirda.Zenono Glavecko nuotr.

Antanas Vizgirda 1980 m. baigė Kauno medicinos institutą. Dirba Kauno medicinos universiteto klini-kose gydytoju ortopedu traumato-logu, yra Ortopedijos traumatologi-jos klinikos administratorius. Staža-vosi Vokietijoje, Graikijoje, Lenkijoje, JAV, Kijeve, Sankt-Peterburge.Darbo tel. (8~37) 32 67 99, el. p.: [email protected] Nukelta į 37 p.

Sveikata2.indd 12 2005.02.18 10:17:28

13

2002 m. vaikų nudegi-mo traumatizmas 10 000 gyventojų suma-

žėjo nuo 2,0 iki 1,6 , tačiau kasmet hospitalizuojama apie 800 nudegusių vaikų ir kūdikių.

Per keletą paskutinių dešimtmečių dėl medicinos laimėjimų išgyvenamumas po sunkių nudegimų iš es-mės pasikeitė. Iš esmės gydymo rezultatai geresni ir Kauno medicinos univer-siteto klinikose. Jau beveik dešimt metų čia visi gydomi nudegę vaikai pasveiksta.

Kauno medicinos univer-siteto klinikose nudegimai pradėti gydyti 1972 m. Taigi per kelis dešimtmečius su-kaupta nemažai praktinės patirties gydant nudegusius vaikus. Mes išanalizavome nudegimų priežastis ir pama-tėme, kad vaikai iki 5 metų dažniausiai apsiplikina karš-

tais skysčiais. Mokyklinio amžiaus vaikai dažniau nu-kenčia nuo liepsnos ir elek-tros. Labai reti cheminiai nudegimai. Apsiplikinimai karštais skysčiais bei maistu – pagrindinė vaikų iki 3 metų nudegimų priežastis.

Dėl aukštos temperatū-ros poveikio audiniai pra-randa gyvybingumą ir for-muojasi odos nekrozė. Oda gali atlaikyti 40°C tempera-tūrą pakankamai ilgą laiką. Tačiau kylant temperatūrai audiniai vis labiau pažei-džiami. Kuo aukštesnė tem-peratūra ir kuo ilgesnis jos poveikis kūno paviršiui, tuo giliau pažeidžiami audiniai. Laikas giliam nudegimui atsirasti trumpėja didėjant veiksnio temperatūrai. Ste-bėtinai trumpai veikia karš-tas skystis, sukeliantis gilų nudegimą: 49°C – 10 min., 50°C – 5 min., 52,5°C – 1 min., 54°C – 30 sek., 60°C – 5 sek., 70°C – 1 sek.

Drabužiai, ypač sinteti-niai, užsidegę nuo atviros liepsnos, beveik visada su-kelia gilius nudegimus. Ypač pavojingi nudegimai per gaisrą uždaroje patalpoje, nes kvėpavimo takai pažei-džiami dūmais bei karščiu.

Sunkiai susižaloja vai-kai, neatsargiai elgdamiesi su elektros šaltiniais, žais-dami šalia aukštos įtam-pos laidų, lįsdami į trans-formatorines.

Nelaimingi įvykiai iš esmės yra panašūs. Vai-kas griebia indą su karštu skysčiu, puoduką su karšta arbata, kava ir apsipila gal-vą, veidą, krūtinę ar rankas. Įsėda į neatsargiai paliktą ant grindų puodą su karštu skysčiu, uogiene, skalbi-niais. Prisiliečia prie įkaitin-to lygintuvo, orkaitės dure-lių, įkaitinto viryklės stiklo. Kiša virbalus į elektros ša-kutės lizdo skylutes, griebia blogai izoliuotus elektros laidus. Vyresni vaikai neat-sargiai elgiasi su degtukais, degiais skysčiais, išdykauja šalia atviros liepsnos, de-gančio laužo. Įeina žaisti į neužrakintas transformato-rines. Pavojingiausios zonos vaikams žaisti yra virtuvė ir vonia. Pavojingi daiktai – indai su karštais skysčiais ir maistu, pastatyti ant stalo krašto, palikti ant grindų, elektriniai virduliai su ka-bančiais nuo stalo laidais, blogai paslėpti ir lengvai pa-siekiami degtukai, benzinas, acetonas ir kiti degūs skys-čiai, deramai nesutvarkyta elektros instaliacija ir t. t.

Nudegimo žaizdos plotas ir gylis, traumos sunkumo kriterijai

Nudegimo žaizdos plotas vertinamas santykinai visam kūno paviršiaus plotui ir iš-reiškiamas procentais. Yra

VAIKŲ NUDEGIMAIJURIJUS KLEBANOVAS

Jurijus Klebanovas 1972 metais baigė Kauno medicinos institutą. Ortopedas traumatologas. Nuo 1973 m. užsiima nudegimų chi-rurgija. Stažavosi Maskvoje, Sankt-Peterburge, Londone.Tarptautinių nudegimo draugijų na-rys: International Society For Burn Injuries, Mediterranean Burns Club. Nuo 2003 m. dirba KMU Vaikų chirurgijos klinikoje ortopedijos traumatologijos sektoriuje, užsiima vaikų nudegimų bei jų pasekmių chirurgija.

Jurijus Klebanovas.Zenono Glavecko nuotr.

Daugelis žmonių sun-kiai įsivaizduoja nu-degiminio traumatiz-mo apimtį bei žalą, susijusią su šios rū-šies trauma. Pavyz-džiui, JAV, labiausiai išsivysčiusioje valsty-bėje, kasmet nude-ga apie 2 mln. žmo-nių. Iš jų apie 500 000 kreipiasi į medi-kus, o 100 000 pagul-domi į ligoninę. Apie 20% visų nudegusių-jų – vaikai. Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos informa-cijos centro duome-nimis, Lietuvoje kas-met registruojama apie 9000 nudegu-sių žmonių, iš jų apie 2000 – vaikų .


Sveikata2.indd 13 2005.02.18 10:17:30

Sveikata 2005 • 2


degimo gyliu, kvėpavimo takų nudegimas, gretutiniai susirgimai, laiku suteikta pirmoji pagalba, teisingai parengtas bendras gydymas, vaistai žaizdai tvarstyti ir kt. veiksniai.

Paviršinis nudegimas – žaizdos savaiminis sugiji-mas per 10–14 dienų. Toks gijimas odoje nepalieka hipertrofinių randų bei ne-padaro didelės žalos vaiko organizmui. Tik patyręs me-dikas gali nustatyti nudegi-mo gylį, įvertinti žaizdos išvaizdą, odos kraujotakos sutrikimo požymius. Be to, nudegimo išvaizda pirmo-mis paromis gali iš dalies keistis, tai priklauso nuo žaizdos guolio kraujotakos pasikeitimų. Žaizdos išvaiz-da bei jos pokyčių dinami-ka kaip veidrodis atspindi bendrą vaiko būklę. Vienais atvejais žaizdos kraujotaka gerėja ir audiniai atgauna gyvybingumą, kitais atvejais blogėja. Tada paviršiniai nu-degimai gali tapti giliaisiais, kuriuos norint išgydyti būti-na atlikti odos persodinimo operacijas. Žaizdos kraujo-takos pakitimai priklauso nuo teisingai parinkto ben-dro gydymo, vietinio žaiz-dos gydymo, besivystančios žaizdoje infekcijos.

Visos nudegiminės žaiz-dos, atsižvelgiant į odos sluoksnių pažeidimą, skirs-tomos į:

1° (pirmojo laipsnio nu-degimas) – sužalojamas tik paviršinis odos sluoksnis antodis (epidermis);

2A° (antrojo A laipsnio nudegimas) – po epidermiu kaupiasi plazma;

2B° (antrojo B laipsnio nudegimas) – nukenčia ant-odis ir iš dalies gilesni odos sluoksniai, pažeidžiama ba-

zinė membrana, sauganti nuo mikroorganizmų prasi-skverbimo į minkštuosius audinius;

3° (trečiojo laipsnio nu-degimas) – pažeidžiama visa oda, nekrozinis nudegimas.

Taigi suaugusiųjų nude-gimo sunkumo kriterijai yra šie:

● Nedideli nudegi-mai:

▪ 1°, 2A° iki 15%;▪ 2B°, 3° iki 2%.● Vidutinio dydžio

nudegimai:▪ 1°, 2A° 15–25%;▪ 2B°, 3° iki 10%.● Dideli arba kritiniai

nudegimai:▪ 1°, 2A° daugiau

kaip 25%;▪ 2B°, 3° daugiau

kaip 10% kūno paviršiaus;▪ nudegimai, susiję

su kvėpavimo takų pažeidi-mais;

▪ nudegimai elektra.Ši schema neturi būti tai-

koma aklai vaikams, nes dėl nesubrendusių gynybinių mechanizmų funkcijos, jų organizmas lengviau pažei-džiamas ir kartais net ma-žas nudegimas gali sukelti pavojų kūdikio ar vaiko sveikatai bei gyvybei. Todėl kuo mažesnis vaikas, tuo atsakingiau turi elgtis tėvai spręsdami – kreiptis ar nesi-kreipti į gydytoją dėl įvyku-sios traumos.

Nudegimų gydymas Pirmiausia reikia atvė-

sinti įkaitusius nudegusio žmogaus audinius. Tinka šaltas, kambario tempera-tūros (18–20°C) vanduo. Šaldymas sumažina balty-mų koaguliacijos laipsnį bei malšina skausmą. Jeigu vai-kas apsipylė karštu skysčiu drabužėlius, negaiškite lai-

pasiūlyta nemažai metodų apskai-čiuoti pažeidi-mo dydį. Vienas iš paprasčiausių – delno taisyklė. Nukentėjusiojo delnas prilygina-mas 0,7–1% kūno paviršiaus. Pagal tai apytiksliai ga-lima apskaičiuo-ti atskirų žaizdų bendrą plotą. Žaizdos plotas tiksliau apskai-čiuojamas pagal specialiai sudary-tas lenteles, ku-rios atspindi at-skirų kūno dalių paviršiaus santy-kius. Vaikų kūno nudegimo plotas apskaičiuojamas naudojantis C. Lund ir N. Brow-der nomogramo-mis, kuriose kūno dalių proporcijos keičiasi priklau-somai nuo vaiko amžiaus.

Amerikos nu-degimų asocia-cijos nudegimo traumos sunkumo kriterijų schema rekomenduoja, kad nudegimo žaizdos pagal savo plotą būtų suskirstytos į ma-žas, nesukelian-čias pavojaus gy-vybei, vidutines bei dideles.

Nudegimo su-keliamą pavojų sveikatai ir kar-tais vaiko gyvy-bei lemia žaizdos paviršiaus ploto santykis su nu-

Sveikata2.indd 14 2005.02.18 10:17:36

15

ko jį nurengdami, atsegdami sagas. Tiesiog užpilkite šal-to vandens ant drabužių, pa-skui juos nuvilkite ir toliau vaiką šaldykite. Šaldymas yra veiksmingas tik tada, jei jis atliekamas ne vėliau kaip 30 min. po įvykio ir tęsiasi ne trumpiau nei 15–20 min. Labai atsargiai reikia šaldy-ti traumą patyrusius mažus vaikus (iki 1 metų). Bendras jų organizmo peršaldymas gali sukelti plaučių užde-gimą, todėl žaizdas reikia šaldyti labai trumpai. Tėvai, suteikdami pirmąją pagalbą, dažnai pamiršta, kad karštas skystis gali nutekėti į ba-tukus ir sukelti gilius pėdų nudegimus, todėl būtina patikrinti vaiko kojas. Dra-bužiams užsidegus nuo at-viros liepsnos, beveik visa-da įvyksta gilus nudegimas. Pirma apsauginė išsigandu-sio vaiko reakcija – bėgti toliau nuo pavojaus. Tačiau degant rūbams taip daryti pražūtinga. Nuo oro sro-vės drabužiai tik dar labiau įsiliepsnoja, degimo tem-peratūra kyla. Reikia kuo skubiau sustabdyti lakstantį vaiką, apšlakstyti drabužius vandeniu, užgesinti liepsną nedegiu audeklu arba kito-mis parankinėmis priemonė-mis. Nereikia gaišti laiko ir ieškoti vaisto, veiksmingai gydančio nudegimą. Pakan-ka ant žaizdos uždėti švarų audeklą, kol žaizdą apžiūrės gydytojas.

Laikas iki kreipimo-si į medikus tampa ypač svarbus, kai vaikas patiria kritinius nudegimus. Tai nudegimai, sukeliantys si-steminius organizmo funk-cijų sutrikimus. Vaikas dėl padidėjusio kraujagyslių sienelių pralaidumo netenka daug skysčių. Jam išsivysto

šokas. Jis tampa vangus, at-šąla ir pamėlynuoja galūnės, liežuvis tampa sausas. Gali pradėti vemti. Į ligoninę ve-žamą vaiką būtina šiltai ap-kloti. Jeigu nevemia, galima duoti gerti šiltos, saldžios arbatos. Ypač greitai šie su-trikimai vystosi, kai nuken-tėjusiojo kvėpavimo takai pažeisti degimo produktais gaisro metu.

Organizmas reaguoja į terminį audinių pažeidimą produkuojant aibę biologiš-kai aktyvių medžiagų, bū-dingų uždegimo procesui. Jų išsiskyrimo kiekį ir intensy-vumą lemia nudegimo prie-žastis, žaizdos dydis ir gylis. Patekę į kraują, biologiniai mediatoriai siejami su trau-mos sunkumo išraiška. Nu-degusi oda dėl temperatūros paveiktų pakitusių baltymų,

pažeistų ląstelių membranų struktūrų, susidariusios ne-krozės daro poveikį visam organizmui ir gali sutrikdy-ti jo funkcijas, sukeldama šoką, skysčių ir baltymų netekimą, metabolinius, endokrininius, imuninius ir hematologinius sutrikimus. Kuo jaunesnis nukentėjusy-

sis, tuo mažesnis nudegimas sukelia sisteminius sutriki-mus ir pasidaro grėsmingas vaiko gyvybei. Kartais net 5% kūno paviršiaus dydžio gilus nudegimas kūdikiui sukelia šoką ir pavojų gy-vybei, ypač jei nudegimas komplikuojasi žaizdos in-fekcija.

4 pav. Plaštakos 2A°–2B° nudegimas. Tvarstymas hidrokoloidiniu tvarsčiu „Aquacel-Ag“.

3 pav. Nudegusi (2A°) pėda su atsisluoksniavusiu anto-džiu (epidermiu).

5 pav. Plaštakos 2A°-2B° nudegimas. Dešimta gydymo hydrokoloidiniu tvasčiu „Aqua-cel-Ag“ para. Žaizda baigia sugyti.


Sveikata2.indd 15 2005.02.18 10:17:41

Sveikata 2005 • 2


Sisteminiai sutrikimai gydomi intensyviosios te-rapijos skyriuose, normali-zuojant bei palaikant orga-nizmo homeostazę: skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, organizmo metabolinius sutrikimus, mažinant siste-minio uždegiminio atsako sindromo išraišką. Tačiau pagrindinis nudegimo gy-dymo tikslas – pašalinti visų šių pokyčių pagrindą – nu-degiminę žaizdą. Todėl nu-degiminės žaizdos gydymas yra esminė kompleksinio nudegimo gydymo dalis.

Gydytojas, žaizdą gy-dydamas vietiškai, įvertina daug veiksnių:

● žaizdos galimybę sugyti savaime;

● lokalizaciją;● žaizdos mikrobinį

užteršimą; ● gijimo stadiją. Priklausomai nuo šių ap-

linkybių parenka tvarsliavą ir vaistus.

Tvarstis su teisingai par-inktais vaistais turi:

● sudaryti optimalias sąlygas žaizdos gijimui;

● išvalyti žaizdą; ● apsaugoti ją nuo in-

fekcijos arba sunaikinti atsi-radusią infekciją;

● netraumuoti jauno epitelio perrišimo metu.

Paviršinis 1° nudegi-mas, pasireiškiantis odos paraudimu, po kelių dienų pranyksta, oda šiek tiek pa-pleiskanoja. Kadangi 1° ir 2A° nudegimo atvejais iš-lieka pagrindinis antodžio sluoksnis, kuris yra atsparus infekcijai, šiuos nudegimus galima gydyti naudojant riebalinius tvarsčius be anti-septinio komponento. Tam ypač tinka parafininio tiu-lio tvarsčiai „Lomatuell“, „Paratuell“. Galima naudoti

pantenolio tepalą. Tokio pa-viršinio laipsnio nudegimai vaikams sugyja greitai, t. y. per savaitę ar dešimt dienų. Pantenolio aerozolis tinka 1° saulės nudegimams gy-dyti. Tačiau, esant nudegi-mo žaizdos infekcijai, šiuo preparatu nerekomenduo-jama tepti gilesnių žaizdų, nes jis neturi antimikrobinių savybių. Taip pat netinka vaikų nudegiminių žaizdų gydyti šaltalankių aliejumi. Jo antimikrobinės savybės yra menkos, be to, jis daž-nai sukelia odos alerginius bėrimus. Sausą sugijusios žaizdos odą rekomenduo-jama tepti drėkinamaisiais kremais su karbamidu, pa-vyzdžiui, „Lipolosio H“ arba Hidrolosio H“ Excipial firmos. Patartina nudegusiaskūno dalis saugoti nuo tie-sioginių saulės spindulių ar

šalčio.Smulkių serozinių pūs-

lių, būdingų 2A° nudegimui, galima neprakirpti. Tačiau dideles pūsles galima pra-kirpti, išleisti jų turinį, nes vaikui judant jos paprastai pratrūksta, tada tvarstis su-drėksta, prilimpa prie žaiz-dos ir sukelia skausmą, kai jį nuplėšia. Be to, po dide-lėmis pūslėmis gali slėptis gilesnis odos pažeidimas, kuris greitai infekuojasi. To-kiais atvejais geriausia paša-linti atsisluoksniavusį antodį ir odą tepti antimikrobiniais tepalais (3 pav.).

Gydant nudegimus daž-niausiai naudojamas anti-mikrobinis sidabro sulfadia-zino tepalas („Dermazin“, „Sulfargin“). Jis gerai ap-saugo nudegimą nuo antri-nės infekcijos, tinka gydyti šviežius, gilius nudegimus,

neatsparius infekcijai. Pa-viršinėje žaizdoje atsiradu-sius infekcijos požymius gana veiksmingai gydo anti-mikrobinis aerozolis nuo už-degimo „Oxycort“, naudoja-mas kartu su neprilimpančiu parafininio tiulio tvarsčiu.

Vietiškai gydant žaizdas, rekomenduojama nenaudoti tepalų su antibiotikais, nes žaizdoje greitai atsiranda atsparių mikroorganizmų formų. Šiuolaikiniai stiprūs antiseptiniai preparatai vi-siškai tinka gydyti bet kurią vietinę žaizdos infekciją. Gydytojas gali rinktis, pri-klausomai nuo žaizdos gi-jimo ypatumų antiseptinius skiedinius: chlorheksidino 0,05 proc., polivinilpiroli-dono - jodo komplekso 10 proc. tirpalą bei tepalą, pa-vadinimu „Betadin“, „Le-vomekolio“, „Mafenido“

8 pav. Gilus (2B°-3°) peties nudegimas.9 pav. Sugijęs nudegimas 5 parą po odos persodinimo.

6 pav. Neoperuotas 2B° nudegimas. Hipertrofinis randas. 7 pav. Neoperuotas 3° nudegimas. Sąnario kontraktūra.

Sveikata2.indd 16 2005.02.18 10:17:48

17

tepalą.Šiuolaikiniai tvarsčiai,

ypač patogūs ir veiksmingi vaikų paviršinėms nudegi-minėms žaizdoms gydyti ambulatorinėmis sąlygo-mis, yra hidrokoloidiniai tvarsčiai. Vaikas išvengia skausmingų ir nemalonių perrišimų, jo nervų sistema apsaugoma nuo skausmo, o tvarstis sudaro puikias sąlygas žaizdai užsitraukti. Lipnūs hidrokoloido masės tvarsčiai (pvz., Granuflex)naudojami paprastiems pa-viršiniams 1° – 2A° nudegi-mams.

Gilesniems 2A – 2A-2B laipsnio nudegimams, at-siradus žaizdos infekcijos rizikai, geriau naudoti anti-mikrobinį hidrokoloidinį tvarstį, impregnuotą sidabro jonais, Aquacel Ag. Toks tvarstis uždėtas ant nudegi-mo žaizdos stabdo joje in-fekcinį procesą ir gali būti nekeičiamas iki 14 dien-Žaizda, nuvalyta antisepti-niu skiediniu, uždengiama Aquacel Ag tvarsčiu, kuris sugeria eksudatą ir per 3 die-nas prilimpa prie žaizdos, ir taip paliekamas 1-2 sav. iki pilno nudegimo sugijimo, per šį laikotarpį Aquacel Ag tvarstis pats atšoka, ataugus naujam epiteliui (žr. 5 pav.). Tai žymiai supaprastina vaikų nudegimų gydymą ir slaugą.

Gilūs odos nudegimai (2B°– 3°) pasireiškia sau-su be antodžio paviršiumi. Oda balkšvos arba raus-vos spalvos be kapiliarinės kraujotakos. Apsiplikinu-sių vaikų oda kartais tampa tamsiai raudona. Nudegusi nuo liepsnos oda būna kieta, įdubusi, rudos arba balkšvai perlinės spalvos, neskaus-minga. Gyjant savaime, at-

sidalijus nekroziniams audi-niams, susidaro ištisos arba mozaikinės granuliacinės žaizdos. Gilaus nudegimo žaizdą būtina operuoti, ji pati nesugyja arba gyja il-gai, palieka randą, sukeliantį pavojų atsirasti infekcinėms komplikacijoms bei sąnarių kontraktūroms (6, 7 pav.).

Gilios žaizdos paprastai infekuojasi bei gali tapti in-fekcijos patekimo į kraują vartais. Mikroorganizmai į žaizdą gali patekti ne tik iš išorės, bet ir iš ligonio viršu-tinių kvėpavimo takų arba iš virškinamojo trakto su krau-ju ar limfa. Todėl ruošiantis operuoti gilius nudegimus perrišimams paprastai nau-dojami šie antiseptikai: si-dabro sulfadiazino tepalas, sidabro sulfadiazino tepalas su cerio druska, mafenido tepalas, betadino tirpalas.

Giliųjų nudegimų operacijos

Gilieji (2B° ir 3°) nude-gimai operuojami, panaudo-jant odos plastikos metodus. Pasaulinė praktika parodė, kad kuo greičiau operuo-jamas ligonis, tuo geresni gydymo rezultatai, mažes-nis infekcinių komplikacijų pavojus, persodintas trans-plantatas savo išvaizda be-veik nesiskiria nuo sveikos

odos. Odos persodinimo operacijai tinkamiausias lai-kas – pirmos penkios dienos po traumos. Gydydamas nu-degiminę žaizdą chirurgas dažniausiai pasirenka lais-vos autodermoplastikos me-todą. Tai metodas, kai perso-dinimui naudojama paciento dalies odos storio transplan-tatas. Vieta, iš kur paimama oda, vadinama donorine žaizda. Ji sugyja savaime kaip odos nubrozdinimas arba paviršinis nudegimas. Kad odos transplantatas prigytų, dermatomais nuo žaizdos pašalinamas negy-vybingų audinių sluoksnis. Transplantatas prigyja per 4–5 dienas. Taigi 10–15% dydžio gilaus nudegimo gy-dymas stacionare užtrunka apie dvi savaites (8, 9 pav.).

Toliau rekomenduoja-mas reabilitacinis gydymas sanatorijoje, kad vaikas atsi-gautų nuo patirtos traumos kartu su tėvais įgustų prižiū-rėti persodintą odą, hiper-trofinius randus ir sąnariųkontraktūras.

KMUK visi vaikai, giliai nudegę 40% kūno, išgyvena. Tačiau gydant didesnius nu-degimus chirurgai susiduria su sunkiai įveikiama proble-ma – trūksta donorinės odos transplantatams. Pašalinus nekrozę, susidaro žaizda,

kuriai neužtenka savo odos padengti. Kito žmogaus oda gali būti panaudota tik kaip laikinas biologinis tvarstis, nes ji neprigyja. Šiuolaiki-nės gydymo technologijos numato kelis būdus šiai pro-blemai spręsti. Visi būdai siūlo naudoti laikinus arba nuolatinius odos pakaitalus. Laikini odos pakaitalai, ku-rie leidžia apsaugoti žaizdą, bet kuriuos organizmas galų gale atmeta, yra amniono membrana, konservuota la-vono oda, konservuota lio-filizuota kiaulės oda, sinte-tinė dvisluoksnė membrana su kolagenu „Biobrane“, liofilizuota žmogaus derma“Alloderm“, dirbtinė oda „Integra“, tikrosios odos pa-kaitalas „Dermagraft“. Vie-nas iš moderniausių meto-dų nuosavo paviršinio odos sluoksnio – epidermocitų lakšto kultivacija dirbtinėje terpėje ir jo persodinimas nudegintam žmogui.

Nudegusių ligonių reabilitacija, randų hipertrofija, sąnarių kontraktūros

Nudegimas yra sunki trauma, nulemianti visą to-lesnį ligonio gyvenimą. Nu-degusio ligonio reabilitacija priklausomai nuo traumos sunkumo gali užtrukti nuo

10 pav. Alkūnės sąnario hipertrofinis randas bei kontraktūra.11 pav. Kontraktūros rekonstrukcija geometrine plastika.


Sveikata2.indd 17 2005.02.18 10:17:50

Sveikata 2005 • 2


kelių mėnesių iki kelerių metų. Sunkiai nudegusio vaiko reabilitacija rūpinasi net keli specialistai: chirur-gas, reabilitologas, kinezite-rapeutas, psichoterapeutas, psichologas, socialinis dar-buotojas. Priklausomai nuo reabilitacijos periodo rea-bilitacinė komanda spren-džia tam tikrus uždavinius, iškylančius gydant nude-gusį ligonį. Čia norėtume apibūdinti tik chirurginę reabilitaciją, susijusią su randų hipertrofija bei sąna-rių kontraktūrų chirurgine korekcija.

Sugijus paviršiniam

(1°-2A°) nudegimui odoje lieka pigmentinių dėmių. Savaime sugijus giliam nu-degimui, lieka hipertrofiniųarba keloidinių randų. Jų atsiradimo profilaktika turiprasidėti jau pirmomis die-nomis po nudegimo. Kuo ankščiau oda persodinama ir kuo mažiau žaizda pūliuoja, tuo mažesnė tikimybė, kad sugijus žaizdai atsiras hi-pertrofinis randas. Susifor-mavus tokiam randui, pra-dedamas konservatyvus jo gydymo etapas – skatinama rando atrofija, mažinant joiškilimą, niežėjimą, didinant elastiškumą, normalizuojant

spalvą. Tam galima naudoti: ♦ presoterapiją spe-

cialiais drabužiais;♦ silikono terapiją

pleistrais „Mepiform“ arba silikoniniu tepalu „Derma-tix“;

♦ tepalą „Contractu-bex“, turintį savo sudėtyje svogūnų ekstakto, heparino ir alantoino;

♦ fonoforezę gliuko-kortikosteroidiniais tepa-lais;

♦ elektroforezę pro-teolitiniais vaistais;

♦ magnetoterapiją.♦ jūros druskos vo-

nias, masažą bei kitas fizio-

terapines procedūras;♦ drėkinamuosius te-

palus, kremus, losjonus.Tik po 8–12 mėn., pa-

sibaigus rando „žydėjimo“ fazei ir jam stabilizavusis, patartina pradėti plastinę randų rekonstrukciją (10–11 pav.).

Šios ir kitos operacijos nudegusiems vaikams at-liekamos Kauno medicinos universiteto klinikinės ligo-ninės Vaikų chirurgijos kli-nikoje. ▲

Sveikata2.indd 18 2005.02.18 10:17:58

19

Šleivapėdystė – įgim-ta pėdos ir blauzdos kaulų raumenų de-

formacija. Jos požymiai: adductus (priekinės pėdos dalies pasisukimas į vidų), supinacija (visos pėdos plan-tarinio paviršiaus pasisuki-mas į vidų), equinus (kulnas nenusileidžia dėl įtemptos Achilo sausgyslės), cavus (padikaulio fleksija). Daž-nai kartu stebima ir vidinė blauzdikaulio rotacija (pa-sisukimas į vidų), blauzdos raumenų hipotrofija ir pėdųdydžio skirtumai (viena pėda mažesnė) (1 pav.).

DažnisŠleivapėdystė nustatoma

1–2 vienam tūkstančiui nau-jagimių, Lietuvoje – 2 vie-nam tūkstančiui naujagimių,

t. y. apie 60 naujagimių per metus. Kasmet visame pa-saulyje gimsta apie 100 000 šleivapėdžių vaikų. 50% vai-kų pažeistos abi pėdos. Ber-niukai serga dažniau negu mergaitės.

Tai viena iš dažniausių įgimtų skeleto–raumenų si-stemos deformacijų, reika-laujančių intensyvaus gy-dymo ir viena iš dažniausių fizinės negalios priežasčių.Negydoma šleivapėdystė su-kelia didelių psichologinių, socialinių ir finansinių pro-blemų.

Etiologija Šios ligos atsiradimo prie-

žastys ir sąlygos nežinomos. Paprastai minimos šios:

1) neuroraumeninis dis-balansas (kaulai deformuo-jasi dėl nervų ir raumenų pokyčių );

2) embriono vystymosi sutrikimas (patologija vys-tosi antrajame moters nėštu-mo trimestre);

3) kolageno skaidulų ir fibroelastinių ląstelių raiš-čiuose ir sausgyslėse padi-dėjimas (sumažėja jų elas-tingumas);

4) šokikaulio vystymosi sutrikimas;

5) genetinės priežastys (paveldimumas).

Taigi šleivapėdystės etio-logija yra daugialypė ir nėra vieno veiksnio, nulemiančio šią patologiją.

Šleivapėdystės gydymas Ponseti metoduJOLITA GINTAUTIENĖ

Jolita Gintautienė.Zenono Glavecko nuotr.

1 pav. Įgimta abiejų pėdų šleivapėdystė.

Šleivapėdystė nustato-ma 1–2 vienam tūks-tančiui naujagimių, Lietuvoje – 2 vienam tūkstančiui naujagi-mių, t. y. apie 60 nau-jagimių per metus. Kasmet visame pasau-lyje gimsta apie 100 000 šleivapėdžių vai-kų. 50% vaikų pažeis-tos abi pėdos. Berniu-kai serga dažniau negu mergaitės.Tai viena iš dažniausių įgimtų skeleto–raume-nų sistemos deforma-cijų, reikalaujančių in-tensyvaus gydymo ir viena iš dažniausių fi-zinės negalios priežas-čių. Negydoma šleiva-pėdystė sukelia didelių psichologinių, sociali-nių ir finansinių pro-blemų.

Jolita Gintautienė 1991 m. baigė Alytaus rajono Butrimonių vidurinę mokyklą.1992-2003 m. studijavo Kauno medicinos universitete, tarp jų 4 metus – ortopedijos traumatolo-gijos rezidentūroje. Nuo 2003 m. dirba KMUK Vaikų chirurgijos sky-riuje vaikų ortopede traumatologe. Stažavosi Hamburge (Vokietija).2004 m. pradėjo taikyti Ponseti metodą gydant šleivapėdystę Lietuvoje.


Sveikata2.indd 19 2005.02.18 10:18:07

Sveikata 2005 • 2


Patologinė anatomija

Pakitimai vystosi rau-menyse (blauzdos raumenys silpnai išsivystę), sausgys-lėse, raiščiuose (vidinėje pėdos pusėje sutrumpėję, įtempti, neelastingi), sąna-riuose ir kauluose (defor-muoti, dislokuoti, ypač šo-kikaulis).

GydymasVisi ortopedai vieningai

sutaria, kad pradėti gydyti (operuoti nereikia) šleivapė-dystę reikia kuo anksčiau ir gydyti tol, kol pėdos tampa stiprios, lanksčios, neskaus-mingos ir nereikalauja spe-cialios avalynės.

Paskutiniu metu gydant šleivapėdystę vis dažniau taikomas konservatyvus Ponseti metodas, kuris yra veiksmingas, paprastas, mi-nimaliai invazinis ir nebran-gus. 35 metų studijos rodo, kad pėdos, gydytos šiuo me-todu, atitinka visus gydymo

kriterijus. Įvairių autorių duomenimis, šis metodas veiksmingas 89–95%.

Ponseti metodas tai:specifinių manipuliacijų

metodas,specifinė gipsavimo

technika,perkutaninė tenotomija, specifinis įtvarų nešioji-

mo metodas,ilgalaikis stebėjimas dėl

ligos atkryčio. Šleivapėdystės gydymas

(pėdų ištiesinimas, gipsavi-mas) pradedamas pirmomis dienomis (rekomenduojama iki trečios vaiko gyvenimo savaitės). Kojos sugipsuo-jamos nuo pirštų galų iki kirkšnies taisant pėdų de-formacijas pagal specialią metodiką (kelio sąnarys su-lenkiamas 90° kampu). Visi deformacijos komponentai, išskyrus equinus, turi būti taisomi kartu, o ne atskirai, kitu atveju ištiesinimas ne-bus veiksmingas. Gipsai keičiami kartą per savaitę. Po 4–5 gipsavimų deforma-

2 pav. Pėdų korekcija po kiekvieno gipsavimo (Ponseti metodu).

3 pav. Gipsai po tenotomi-jos.

cijos koreguojasi, išlieka tik equinus komponentas (dėl įtemptos Achilo sausgyslės), kuris koreguojamas perku-taninės tenotomijos metu (2 pav.).

Perkutaninė tenotomija atliekama apie 80% atvejų. Ambulatorinėmis sąlygo-mis atliekama intervencija: vietiškai nuskausminus per 0,5–1 cm odos pjūvį per-pjaunama Achilo sausgyslė šalia savo prisitvirtinimo vietos. Po tenotomijos pa-siekiama 10–15 laipsnių pė-dos dorsalinė fleksija (kul-nas nusileidžia) ir koja trims savaitėms sugipsuojama (3 pav.).

Iš viso pėda būna sugip-suota 6–8 savaites (taikant kitą metodiką – 20–36 sa-vaičių).

Nuėmus paskutinį gipsą pritaikomi abdukciniai pėdų įtvarai, kurie pėdai suteikia 70 laipsnių abdukcijos padė-tį (pėda sukama į išorę). Jei deformuota tik viena pėda, sveika pėda abdukuojama

45 laipsnių kampu (4 pav.).Abdukcinių įtvarų nešiojimas

Abdukciniai pėdų įtvarai nešiojami visą parą 3 mėne-sius. Vaikai iki 2–4 metų – nakties ir pietų miego metu (priklausomai nuo deforma-cijos sunkumo). Dieną vai-kas gali dėvėti jam patogią avalynę ar būti basas.

Ligos atkryčio dažnis

Tik praėjusi liga pasi-kartoja 80% šleivapėdžių, nenešiojusių įtvarų. Tik 6% nešiojančių įtvarus šleiva-pėdžių suserga atkryčiu. Jei liga pasikartoja, pėdos vėl tiesinamos, nešiojami įtvarai ir tik kai kada reikia operuo-ti (sausgyslės transpozicija).

Taigi taikant šią me-todiką, tik 5–11% ligonių reikia operacijos. Tuo tarpu kiti konservatyvūs meto-dai veiksmingi tik 11–58%, operacijos prireikia 42–89% šleivapėdžių.

2004 m. Kaune įvyko Lietuvos vaikų ortopedų traumatologų Ponseti kursai, kuriuose paskaitas skaitė ir praktinius užsiėmimus vedė šio metodo pradininkas Vo-kietijoje gyd. M. Sinclairas. Šiuo metu šleivapėdystė pa-gal Ponseti metodiką gydo-ma ir Kaune. ▲

4 pav. Abdukciniai pėdų įtvarai.

Sveikata2.indd 20 2005.02.18 10:18:13

21

Į klausimus atsako doc. LINAS VITKUS

Osteoartritas (dar vadina-mas artroze, druskų nusėdimu, ataugomis) – viena dažniausių vyresnio amžiaus žmones var-

Įrodymais pagrįstos artrozės gydymas

ginančių ligų. Tai labiausiai paplitusi sąnario ir apie sąna-rį esančių audinių uždegimo arba artrito rūšis. Dėl senėjimo, įgimto polinkio, mitybos, gy-vensenos įpročių, blogėjančios sąnario kremzlės medžiagų apykaitos formuojasi kaulinės išaugos, pakinta sąnario pavir-šius, prasideda uždegimas. Dėl to sąnario funkcija labai sutrin-ka. Progresuojanti liga luošina ligonius, labai nukenčia jų gy-venimo kokybė. Manoma, kad tai viena svarbiausių vyresnio amžiaus pacientų neįgalumo priežasčių. Apie šią klastingą ligą, diagnostiką, naujausias osteoartrito gydymo galimybes kalbiname KMU Ortopedijos traumatologijos klinikos docen-tą LINĄ VITKŲ.

Kokios šios ligos priežas-tys ir kaip pacientams atpa-žinti šią ligą?

Osteoartritas dažniausiai tapatinamas su sąnarių susi-dėvėjimu. Iki šiol nėra gerai žinomos artrozės atsiradimo priežastys. Įrodyta, jog są-narių susidėvėjimą skatina: sąnario apkrova, per didelis fizinis krūvis, viršijantis sąna-rio galimybes. Taip atsitinka dėl nutukimo, sunkaus fiziniodarbo, nuolatinės nepatogios kūno padėties, dažno vienodų judesių atlikimo (dažytojams, siuvėjams, staliams). Artrozę skatina netaisyklinga sąnarių forma ir jų traumos, įgimtas kremzlės ląstelių nepilnaver-tiškumas. Dėl minėtų priežas-čių sutrinka sąnarinio skysčio,

aprūpinančio kremzlę maisto medžiagomis, gamyba. Krem-zlė palengva praranda savo elastiškumą, suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja, atsiranda trintis tarp sąnarinių paviršių, į sąnario ertmę gali patekti at-plyšusių kremzlės gabalėlių. Kartu pakinta ir šalia esantys kaulai – susidaro kaulinės iš-augos („ataugos“). Taigi minė-tiems pacientams skauda (ypač lipant laiptais) sąnarius, jie su-stingsta, traška, todėl pacientai priversti riboti judėjimą.

Kaip ši liga gydoma? Ar galima sergant artroze iš-vengti sąnarių protezavimo operacijos?

Pirmiausia stenkimės keisti pagrindinius šios ligos rizikos

Sveikata2.indd 21 2005.02.18 10:18:17

Sveikata 2005 • 2


veiksnius: mažinti sąnarių ap-krovą, kūno svorį, keisti gy-venimo įpročius ir kt. Pats gydymas, atsižvelgiant į ligos stadiją, gali būti pakopinis:

• nemedikamentinis: mokymasis gyventi su šia am-žiaus pokyčių nulemta liga, sąnario tausojimas, antsvorio mažinimas, fiziniai pratimai,manualinė terapija, masažas, akupunktūra, kineziterapija, vitaminai, natūralūs preparatai ir kt.

• medikamentinis gy-dymas: pavyzdžiui, paraceta-molis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), ligos eigą modifikuojantys prepara-tai, analgetiniai medikamentai, vietinis gydymas tepalais nuo skausmo;

• invazinės procedūros (į sąnarį leidžiami gliukokorti-koidai, hialuroninė rūgštis);

• chirurginis gydymas: artroskopija (sąnario apžiūrėji-mas specialiu davikliu), osteo-tomija, sąnario protezavimas. Dažniausiai protezuojami klu-bų ir kelių sąnariai.

Ar pastaruoju metu pasi-keitė šios ligos gydymas? Ar vis dar gydoma tik invazinė-mis, chirurginėmis priemo-nėmis?

Šiandien, rinkdamiesi os-teoartrozės gydymo būdus ir priemones, turime daugiau ga-limybių, tačiau ligonį reikėtų gydyti nuosekliai. Pavyzdžiui, skausmui malšinti pirmiausia rekomenduojame paracetamo-lį. Kai jis nebeveikia, renka-mės kitus NVNU: ibuprofeną, diklofenaką, naprokseną ar modernius koksibų preparatus. Šie vaistai mažina skausmą, slopina uždegimą. Tačiau rei-kia nepamiršti, kad osteoartri-tas yra lėtinė liga. Ilgiau var-tojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo neišvengiamai sutrikdo skrandžio veiklą, o tai gali baigtis net gyvybei pa-vojingomis komplikacijomis.

Todėl gydytojai ir osteoartritu sergantys pacientai galėjo įsi-tikinti, kad lazda iš tikrųjų turi du galus. Mat ėmus varginti sąnarių skausmui, NVNU pa-dėdavo. Tačiau jau netrukus imdavo skaudėti skrandį, o ilgainiui atsiverdavo kraujuo-jančios skrandžio opos. Šiuo metu naudojami mažiau nepa-geidaujamų poveikių sukelian-tys koksibų preparatai.

Pastaruoju metu labai daug dėmesio skiriama struktūri-niams kremzlės pakitimams, stengiantis pristabdyti sąnario pakitimus. Sąnario kremzlės struktūriniai elementai – gliu-kozaminas, hialuroninė rūgštis ir kt. Klinikiniais tyrimais įro-dyta, kad gydant artrozę ypač veiksmingas gliukozaminas (turi patį aukščiausią įrodymų laipsnį 1A). Ne tokia veiks-minga (1B) hialuroninė rūgš-tis. Beje, šios medžiagos yra išleidžiamos vaistų forma. Pa-vyzdžiui, gliukozamino sulfato preparatus mes rekomenduoja-me ne tik ankstyvose artrozės stadijose, kai būtina šiomis medžiagomis papildyti krem-zlę, bet ir nutoliname bei pri-stabdome ligos progresavimą. Beje, traumatologai gliukoza-mino sulfatą skiria prieš ar po sąnarių protezavimo operacijų, kad palengvėtų ligos eiga.

Visgi pagrindinė krem-zlės struktūrinė medžiaga – gliukozaminas. Ar gydymas ir organizmo papildymas juo iš tikrųjų toks veiksmingas?

Galutinė, pateikta dar 1999 m., Kochrano (Cochrane) bibliotekos (metodas, viską grindžiantis įrodymais) išvada apie osteoartrito gydymą teigė, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra veiksmingi os-teoartrito simptomams šalinti. Tačiau jų poveikis išlieka tik juos vartojant. Nutraukus var-tojimą visi buvę simptomai vėl atsiranda, o liga netrukdomai toliau progresuoja. Ilgainiui

tampantys visiškai neįgalūs pacientai vildavosi sulaukti sąnario persodinimo operaci-jos. Devintajame dešimtmetyje klinikinėje praktikoje osteoar-tritui gydyti ir jo profilaktikaipradėta skirti gliukozaminą. Tai buvo visiškai naujas gy-dymas. Mat gliukozaminas ne tik malšina osteoartrito skaus-mą, uždegimą, bet ir tiesiogiai veikia ligos eigą, neleisdamas ligai progresuoti, gerindamas sąnario funkciją. Svarbiausia tai, kad gliukozaminas pasi-rodė esąs ne tik veiksmingas, bet ir neturėjo žalingo povei-kio skrandžiui. Nors pirmieji metai, skiriant gliukozaminą, teikė vilties, tačiau iki šiol, kol nebuvo atlikta pakankamai kokybiškų mokslinių tyrimų ir neapibendrinti jų rezultatai, niekas negalėjo tvirtai pasa-kyti, kad gliukozaminas tikrai veiksmingas.

Neseniai Kochrano bib-lioteka paskelbė labai svarbią mokslinę išvadą, kad gliuko-zaminas yra tikrai veiksmingas gydant vieną dažniausių ligų, varginančių vyresnius žmones, – osteoartritą. Tai vainikuoja ir apibendrina didžiulį tiriamąjį darbą, kurio metu atlikta kelios dešimtys griežtai kontroliuoja-mų klinikinių tyrimų, siekiant įvertinti tikrąjį gliukozamino veiksmingumą osteoartritui gydyti, palyginti jį su įprastai vartojamų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo – diklofenako, naprokseno, ibuprofeno – veiksmingumu. Įsitikinta, kad gliukozaminas taip pat veiks-mingai arba net veiksmingiau nei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo šalina osteoartrito simptomus, tačiau yra gerokai saugesnis.

Apibendrindama šias išva-das, Kochrano biblioteka nu-rodo, kad gliukozaminas yra išties veiksmingas gydant os-teoartritą. Tai vaistas, kuris gali pagerinti osteoartritu sergančių žmonių gyvenimo kokybę.

Lietuvos vaistinėse siūlo-ma nemažai įvairių gliuko-zamino preparatų. Ar visi jie vienodai veiksmingi?

Visuose klinikiniuose tyri-muose, apibendrintuose Koch-rano apžvalgoje, osteoartritui gydyti vartotas „Rotta“ kom-panijos gaminamas gliuko-zamino sulfatas (dozė – 1500 mg per parą). Lietuvoje jis žinomas „Arthryl“ pavadini-mu. Kitų kompanijų gamina-mo gliukozamino preparatų aktyviosios medžiagos kilmė, cheminė struktūra ir kiekis gali skirtis, todėl Kochrano mok-slininkai pateiktose išvadose pažymi, kad jie atsakingi tik būtent už šio gliukozamino sulfato preparato veiksmingu-mą. Dar derėtų prisiminti, jog tik vienintelis „Arthryl“ regis-truotas kaip vaistas, o visi Jūsų minėtieji – kaip maisto papil-dai. ▲

Doc. med. dr. Linas Vitkus 1987 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1996 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją “Kelio sąnario sužalojimų ir susirgimų diagnostika ir gydymas naudojant artroskopijos metodą”.1999 m. suteiktas mokslinis pedagoginis docento vardas. Doc. Linas Vitkus yra vienas iš artroskopinių operacijų pradininkų Lietuvoje. Yra paskelbęs daugiau kaip 40 mokslinių publi-kacijų įvairiuose recenzuojamuose žurnaluose.1994-2004 m. buvo Lietuvos artroskopijos chirurgų asociacijos viceprezidentas, 1999-2004 m. - Kauno krašto ortopedų trauma-tologų mokslinės draugijos prezi-dentas, o nuo 2004 m. - Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos prezidentas.Dirba KMU Ortopedijos traumato-logijos klinikos docentu bei KMUK Ortopedijos traumatologijos skyriuje Bendrosios traumatologijos sekto-riaus vadovu. Konsultuoja ligonius KMUK konsultacinėje poliklinikoje pirmadieniais nuo 14 val. Darbo tel. (8~37) 32 62 82.

Sveikata2.indd 22 2005.02.18 10:18:31

23

Sveikata2.indd 23 2005.02.18 10:18:38

Sveikata 2005 • 2


Neabejotinai me-niskas yra vienas svarbiausių kelio

sąnario stabilizatorių, ypač darant sukamuosius jude-sius. Jis dalyvauja ir sąnari-nės kremzlės mitybos proce-suose judesių metu. Sąnario apkrovos metu meniskas pa-didina paviršių kontaktinius paviršius ir taip sumažina apkrovą, tenkančią sąnarinės kremzlės chondrocitams. Daugelis studijų nustatė,

kad pašalinus meniską, rent-genologiškai po dvejų metų randami šie pakitimai: su-siaurėjęs sąnarinis tarpas, suplokštėję krumpliai ir su-siformavę osteofitai. Tai pa-aiškinama tuo, kad sumažė-ja atraminius krūvius suge-riančio sąnarinio paviršiaus plotas ir sąnarinė kremzlė neatlaiko jai tenkančių neį-prastų krūvių. Todėl sąnarys degeneruojasi. Literatūroje aprašytos menisko funk-

cijos ir jų svarba sąnario biomechanikai verčia ieš-koti jų išsaugojimo būdų, o ne pašalinimo operuojant metodikų. Įvairios meniskų susiuvimo metodikos turi būti parenkamos atsižvel-giant į pažeidimo tipą ir vie-tą, tačiau literatūroje stinga įvairių menisko susiuvimo metodikų palyginimo. Lieka neaišku, kas nulemia prifik-suoto menisko prigijimą ir revaskuliarizacijos proce-sus. Šiuo metu žinoma, kad nekraujagyslinėje zonoje prifiksuotas menisko plyši-mas turi nedaug galimybių prigyti, tačiau kai kurie šal-tiniai nurodo, kad ir šiose zonose prifiksuoti meniskaiprigyja ir gaunami geri gy-dymo rezultatai. Dalis auto-rių nurodo, kad užpakalinio menisko rago plyšimą stabi-liai prifiksuoti taikant vie-ną metodiką neįmanoma ir siūlo naudoti kombinuotus prisiuvimo metodus, tačiau dar niekas neįvertino tokių metodikų.

2002–2004 m. KMUK Ortopedijos traumatologi-jos klinikoje 36 kartus buvo siuvami meniskai naudojant kombinuotą („outside-insi-de“, „all-inside“ ir tirpstan-

Artroskopinis kelio sąnario meniskų susiuvimasRIMTAUTAS GUDASROMAS JONAS KALESINSKAS

1 pav. Susiūtas vidinio menisko išilginis plyšimas (autorių nuotr., daryta artroskopinės operacijos metu).

2 pav. Vidinio menisko užpakalinio rago išilginio plyšimo fiksacija tirpstančiomis strėlytėmis (autorių nuotr., da-ryta artroskopinės operacijos metu).

Meniskas yra viena iš pagrindinių anato-minių struktūrų, pa-dedančių užtikrin-ti normalią kelio są-nario funkciją. Ap-rašyta daug menis-ko funkcijų, dauguma patvirtintos eksperi-mentais, dalis remiasi tiktai teoriniais sam-protavimais. Žinoma, kad meniskas užpildo kaulų sąnarinius pa-viršius, taip kompen-suodamas kongruen-tiškumo trūkumus tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio krum-plių. Lenkiant sąna-rį meniskas neleidžia sąnario kapsulei įlįsti į sąnario tarpą.

Prof. Romas Jonas Kalesinskas - Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas.Darbo tel. (8~37) 32 62 82.

Sveikata2.indd 24 2005.02.18 10:18:39

sveikata - mokslinĖ elektroninĖ · pdf filesveikata 2005 • 2 2 mus rasite internete: s...

Documents