tarnybines ir materialines atsakomybes taikymo procesas

TARNYBINS IR MATERIALINS ATSAKOMYBS TAIKYMO PROCESAS

PAGE 7

TARNYBINS IR MATERIALINS ATSAKOMYBS TAIKYMO PROCESAS

TURINYSVADAS ..................................................................................................................... 3

1.VALSTYBS TARNAUTOJ TARNYBIN ATSAKOMYB .......................... 5

1.1. Tarnybins atsakomybs svoka ir rys ............................................ 5

1.2. Tarnybini nuobaud skyrimas valstybs tarnautojams ..................... 7

1.2.1. Tarnybini nuobaud skyrimo principai ir terminai ..................... 7 1.2.2. Subjektai, turintys teis atlikti tarnybinio nusiengimo tyrim ....... 8

1.2.3. Tarnybinio nusiengimo tyrimo procesas ................................... 9

1.2.4. Valstybs tarnautojo nualinimas nuo pareig ............................ 11

1.2.5. Tarnybins nuobaudos inykimas ............................................. 11

1.3. Tarnybins atsakomybs taikymo statutiniams valstybs tarnautojams ypatumai .................................................................................................................... 12

2. VALSTYBS TARNAUTOJ MATERIALIN ATSAKOMYB ................... 15

2.1. Materialins atsakomybs svoka ir taikymo pagrindai .................... 15

2.2. alos iiekojimo i valstybs tarnautojo tvarka ............................... 16

3. VALSTYBS TARNAUTOJ ATSAKOMYBS KLAUSIMAI KITOSE USIENIO ALYSE ................................................................................................. 18

3.1. Valstybs tarnautoj atsakomyb Pranczijoje .................................. 18

3.2. Valstybs tarnautoj atsakomyb Japonijoje ..................................... 19

3.3. Valstybs tarnautoj atsakomyb Egipte ........................................... 20

IVADOS IR PASILYMAI ................................................................................... 21

LITERATROS SRAAS ..................................................................................... 24

VADAS

Atsakomybs klausimai plaiai aptariami tiek bendrojoje teiss teorijoje, tiek ir atskir teiss srii, tarp j ir administracins teiss moksle.

Atsakomyb, kaip labai reikmingas ir platus administracins teiss institutas, apima ne tik administracin atsakomyb, t.y. asmens pareig atsakyti u administracin teiss paeidim, bet ir valstybs tarnautoj teisin atsakomyb (drausmin tarnybin atsakomyb), asmen, kuri darbo santykiai grindiami drausms statutais, atsakomyb (atsakomyb pagal drausms statutus) bei valdymo institucij ir j darbuotoj atsakomyb u padaryt turtin al (valstybs tarnautoj civilin materialin atsakomyb).

Vieojo valdymo sferoje daniausiai pasitaiko administracins atsakomybs atvej, nes i atsakomyb taikoma didiausiai teiss subjekt grupei, t.y. iuos santykius reguliuojanios normos taikomos ne tik valstybs tarnautojams (valstybs tarnautojai tai tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdios atstov funkcijas, taip pat kurie valstybins ar kit nuosavybs form monse, staigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnyb, susijusi su organizacini -tvarkymo ar administracini - kini pareig vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina mintose monse, staigose ar organizacijose pagal galiojim), bet ir visiems kitiems pilieiams. Todl administracins atsakomybs santykiai yra daug smulkiau reglamentuojami nei valstybs tarnautoj tarnybin ar materialin atsakomyb.

io mano darbo tikslas inagrinti valstybs tarnautoj tarnybins ir materialins atsakomybs taikymo proces.

Pagrindiniai darbo udaviniai:

1. vardinti tarnybins ir materialins atsakomybs svokas ir ris.

2. Inagrinti tarnybins ir materialins atsakomybs taikymo pagrindus.

3. Apvelgti tarnybini nuobaud ir materialins atsakomybs skyrimo proces.

4. vardinti subjektus, turinius teis atlikti tarnybinio nusiengimo tyrim, bei subjektus, turinius teis priimti sprendim taikyti materialin atsakomyb.

5. Apvelgti alos iiekojimo i valstybs tarnautoj terminus ir tvark. 6. Glaustai apvelgti tarnybins atsakomybs taikymo statutiniams valstybs tarnautojams ypatumus.

7. Trumpai apvelgti valstybs tarnautoj atsakomybs klausimus kitose usienio alyse.

Darbo metodai teiss akt ir kitos literatros analiz, sisteminimas.

Darbo struktra. Darbas susideda i trij skyri. Visi darbo skyriai yra iskaidyti poskyrius. Pirmasis darbo skyrius valstybs tarnautoj tarnybin atsakomyb. Antrasis valstybs tarnautoj materialin atsakomyb. Treiasis valstybs tarnautoj atsakomybs klausimai kitose usienio alyse.

1. VALSTYBS TARNAUTOJ TARNYBIN ATSAKOMYB

1.1. Tarnybins atsakomybs svoka ir rys

statym leidjas, siekdamas, kad valstybs tarnyba bt efektyvi, greta skatinamj priemoni bei apdovanojim numato ir poveikio priemon, kuri vadinama valstybs tarnautoj tarnybine (drausmine) atsakomybe. Valstybs tarnautoj tarnybin atsakomyb tai tokie valstybs tarnybos teisiniai santykiai, dl kuri vieojo administravimo institucijos, staigos vadovas ar kitas galiotas asmuo pavaldiam valstybs tarnautojui paskiria tarnybin nuobaud u jo kaltais veiksmais ar neveikimu padaryt tarnybin nusiengim.

1999 m. Valstybs tarnybos statymo redakcijoje tarnybins atsakomybs reglamentavimas buvo gana isamus ir specifinis. statyme tarnybiniai nusiengimai buvo suskirstyti 3 ris: sunkius, vidutinius ir lengvus. Reikt paminti, kad kituose valstybs tarnyb reglamentuojaniuose statymuose tokio skirstymo nebuvo. Valstybs tarnybos statyme taip buvo padaryta siekiant diferencijuoti veikas ir objektyviau taikyti atsakomybs priemones. statyme, be nusiengim, buvo suskirstytos ir nuobaud rys bei dydis. Numatytos ios tarnybins nuobaudos:

1) atleidimas i valstybs tarnybos;

2) pareigins algos sumainimas tam tikru dydiu (1 ar 2 kategorijomis) tam tikram laikui (nuo 3 dien iki 3 met);

3) nualinimas nuo pareig tam tikram laikotarpiui (nuo 10 dien iki 6 mnesi) nemokant darbo umokesio;

4) grietas papeikimas;

5) papeikimas;

6) spjimas odiu.

2002 m. Valstybs tarnybos statymo redakcijoje tarnybini nusiengim skirstymo ris nebeliko. statymas numato ias tarnybines nuobaudas:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) grietas papeikimas:

4) atleidimas i pareig.

Atleidimas i pareig yra grieiausia tarnybin nuobauda, skiriama u iurkt tarnybin nusiengim. iurktu tarnybinis nusiengimas tai nusiengimas, kuriuo iurkiai paeidiamos valstybs tarnybos bei kit valstybs tarnautojo veik reglamentuojani statym ar kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip iurkiai nusiengia valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo veiklos etikos principams. statymas nurodo ir pagrindus, kuriems esant i nuobauda gali bti paskirta. Tai:1) valstybs tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybs tarnyb, eminantis mogaus orum, ar kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys moni konstitucines teises;

2) valstybs, tarnybos ar komercins paslapties atskleidimas;

3) korupcinio pobdio nusikalstamos veikos poymi turinti veika, nors u i veik valstybs tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn;

4) piktnaudiavimas tarnyba bei Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim paeidimas; 5) dalyvavimas su valstybs tarnyba nesuderinamoje veikloje;6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vien ar daugiau darbo dien be pateisinamos prieasties;7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotini ar toksini mediag, jei valstybs tarnautojo elgesys eidia mogaus orum ar diskredituoja valstybs ir savivaldybs institucijos ir staigos autoritet;8) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai nusiengiama valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo etikos principams.

Valstybs tarnybos statymas numato ir dar vien pagrind atleisti i valstybs tarnybos veikos pakartotinum: valstybs tarnautojas atleidiamas, jeigu gavs griet papeikim per vienerius metus nuo ios nuobaudos paskyrimo vl padaro tarnybin nusiengim.

Taigi Valstybs tarnybos statymas nereglamentuoja, u kokius nusiengimus valstybs tarnautojui gali bti paskirtos kitos nuobaudos pastaba, papeikimas ir grietas papeikimas. Tai galima vertinti kaip statym leidjo ingsn atgal, nes praktikai nra galimybi pasiremti statymu sprendiant tarnybins atsakomybs klausim.

1.2. Tarnybini nuobaud skyrimas valstybs tarnautojams

1.2.1. Tarnybini nuobaud skyrimo principai ir terminaiU tarnybinius nusiengimus skiriamos Valstybs tarnybos statymu nustatytos tarnybins nuobaudos. Pagrindiniais tarnybini nuobaud skyrimo principais galima laikyti iuos:

1) u tarnybinius nusiengimus skiriamos tik Valstybs tarnybos statymo numatytos tarnybins nuobaudos (iskyrus diplomatus ir statutinius valstybs tarnautojus);

2) tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant kalt, tarnybinio nusiengimo prieastis, aplinkybes ir padarinius;

3) u vien tarnybin nusiengim galima skirti tik vien tarnybin nuobaud;

4) teismin paeist teisi skiriant tarnybines nuobaudas gynyba sprendimas dl tarnybins nuobaudos paskyrimo gali bti skundiamas Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka.

Valstybs tarnybos statyme idstytos pagrindins tarnybini nuobaud taikymo tvarkos taisykls. io statymo 30 str. nustatyti terminai, per kuriuos turi bti paskirta tarnybin nuobauda:

1) tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos neskaitant laiko, kur valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo;

2) iklus baudiamj byl arba atliekant tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo ubaigimo dienos;3) negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei prajo 6 mnesiai nuo nusiengimo padarymo dienos, iskyrus atvejus, kai tarnybinis nusiengimas nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij) arba tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim. iais atvejais tarnybin nuobauda turi bti skiriama ne vliau kaip per trejus metus nuo nusiengimo padarymo dienos."Kaip matyti i io termin srao, pirmieji du siejami su nusiengimo paaikjimo diena arba kitokiu juridiniu faktu, kuris prilygsta informacijai apie nusiengim, o kiti terminai susij su nusiengimo padarymo diena ir laikytini naikinamaisiais, t.y. jie negali bti pratsti dl ligos, komandiruots ar atostog.

1.2.2. Subjektai, turintys teis atlikti tarnybinio nusiengimo tyrim Tarnybinio nusiengimo tyrimas pradedamas valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens iniciatyva, arba kai jis gauna oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim.

Nuobaudos skyrimo procedras atlieka ir nuobaud skiria: 1) asmuo, atsakingas u personalo valdym, kai staigos vadovas yra valstybs politikas;

2) Seimo Pirmininkas ar Respublikos Prezidentas, kai nusiengia Seimo ar prezidentros kanceliarijos vadovas (nuobaudos skyrimo procedras atlieka Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento galiotas asmuo);

3) Ministras Pirmininkas, kai nusiengia Vyriausybs sekretorius;

4) ministras, kai nusiengia ministerijos sekretorius;

5) valdyba (meras), kai nusiengia savivaldybs administratorius;

6) staigos vadov pavaduojantis asmuo, kai staigos vadovo laikinai nra.

1.2.3. Tarnybinio nusiengimo tyrimo procesasstaigos vadovas, suinojs, kad valstybs tarnautojas tariamas padars tarnybin nusiengim, ne vliau kaip per 3 darbo dienas pareigoja u staigos personalo tvarkym atsaking asmen arba kit asmen pradti tirti tarnybin nusiengim. tariamo padarius tarnybin nusiengim u staigos personalo tvarkym atsakingo asmens funkcijas tarnybini nuobaud skyrimo procedroje atlieka staigos vadovo galiotas valstybs tarnautojas.

Kai kuriais atvejais tarnybiniam nusiengimui tirti staigos vadovas gali sudaryti komisij. Esant pagrindui manyti, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, u kur gali bti paskirta tarnybin nuobauda atleidimas i pareig, komisij sudaryti btina. Komisija sudaroma ne vliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo gauna oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim. Komisija sudaroma i ne maiau kaip 3 asmen:

1) valstybs tarnautojo tiesioginio vadovo;

2) staigos personalo tarnybos vadovo; 3) kit staigos tarnautoj.

Tais atvejais, kai tarnybinio nusiengimo tyrimas turi bti pradtas valstybs tarnautojui, kur pareigas prim Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar savivaldybs taryba, Ministras Pirmininkas ar savivaldybs meras ne vliau kaip per 7 darbo dienas nuo oficialios informacijos apie galim valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim gavimo sudaro ne maiau kaip 3 asmen komisij iam nusiengimui tirti. ioje komisijoje gali bti skirting valstybs ir savivaldybs institucij bei staig valstybs tarnautoj.

Tarnybini nuobaud skyrimo procedra staigos vadovui pradedama auktesns pagal pavaldum staigos vadovui gavus raytin informacij (asmens skund, tarnybin praneim, iniasklaidoje paskelbt ar kitoki informacij) apie jam pavaldios staigos vadovo tarnybin nusiengim. iais atvejais auktesns pagal pavaldum staigos vadovas ne vliau kaip per 3 darbo dienas pareigoja ios staigos u personalo tvarkym atsaking asmen pradti tirti tarnybin nusiengim arba sudaro komisij.

U staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo ar komisija per 3 darbo dienas nuo tarnybinio nusiengimo tyrimo pradios surao praneim apie tarnybin nusiengim, kuriuo pasiraytinai informuoja valstybs tarnautoj, kad pradtas tarnybinio nusiengimo tyrimas, ir kartu pateikia jam turimus duomenis apie nusiengim. Valstybs tarnautojas, tariamas padars tarnybin nusiengim, ne vliau kaip per 2darbo dienas nuo praneimo gavimo dienos gali pateikti u staigos personalo tvarkym atsakingam asmeniui raytin paaikinim dl tarnybinio nusiengimo. Jeigu valstybs tarnautojas nurodytu laiku paaikinimo nepateikia, suraomas aktas, kur pasirao u staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo ir du staigos valstybs tarnautojai.

U staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo ar komisija tarnybin nusiengim gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dien. laik neskaitomas laikas, kur valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos arba atostogavo.

Ityrs tarnybin nusiengim, u staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo ar komisija ratu pateikia staigos vadovui motyvuot ivad ne vliau kaip 11-j darbo dien po tarnybinio nusiengimo tyrimo pradios. Jeigu joje teigiama, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, turi bti nurodyta, koks tai nusiengimas (nurodomas atitinkamas Valstybs tarnybos statymo straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaikjimo diena, padarymo aplinkybs, ar jis padarytas tyia, dl neatsargumo ar aplaidumo, jo pasekms ir siloma konkreti nuobauda.

Valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo, atsivelgdamas pateiktj ivad, per 2 darbo dienas priima atitinkamu teis aktu formint sprendim:

1) pripainti, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, ir:

a) sakymu (potvarkiu) skirti jam tarnybin nuobaud;

b) dl nuobaudos u sunk valstybs tarnautojo nusiengim skyrimo kreiptis Valstybs tarnybos departamento vadov;

2) pripainti, kad valstybs tarnautojas tarnybinio nusiengimo nepadar. iuo atveju sakymu (potvarkiu) tarnybins nuobaudos skyrimo procedra nutraukiama.Su sprendimu valstybs tarnautojas supaindinamas pasiraytinai ne vliau kaip kit darbo dien po jo pasiraymo, o jeigu sprendim prim Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar savivaldybs taryba, ne vliau kaip kit dien po jo sigaliojimo, jeigu sprendimas pasiraytas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar savivaldybs tarybos priimtas sprendimas sigalioja valstybs tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruots, atostog metu, ne vliau kaip kit darbo dien po to, kai pasibaigia valstybs tarnautojo laikinasis nedarbingumas, komandiruot, atostogos.

Sprendimas dl tarnybins nuobaudos skyrimo gali bti skundiamas Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Paslaug valstybs tarnautojai tarnybini nuobaud teistum sprendia bendrosios kompetencijos teismuose.Kai paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi baudiamosios veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybini nuobaud skyrimo procedra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo mediaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma ikelti baudiamj arba administracin byl ar asmuo atleidiamas nuo baudiamosios arba administracins atsakomybs, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra tsiama ir tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo i slyg atsiradimo, jei po atitinkam byl tirti kompetentingos institucijos sprendimo primimo neprajo daugiau kaip vieneri metai. Jei daugiau kaip vieneri met terminas prajo, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra nutraukiama. Tarnybines nuobaudas skiria valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. 1.2.4. Nualinimas nuo pareigValstybs tarnautojui, kuris pasirod tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, tiesioginis jo vadovas t dien gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo umokesio mokjim. Kitais atvejais nualinti valstybs tarnautoj nuo pareig tiesioginis jo vadovas gali tik statym nustatytais pagrindais. Tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas nualina valstybs tarnautoj nuo pareig ir sustabdo jam darbo umokesio mokjim, remdamasis raytiniu reikalavimu gautu i staigos, kuri pagal statymus turi teis nualinti pareign. iame reikalavime turi bti nurodyta, kokiam laikui valstybs tarnautojas nualinamas nuo pareig, nualinimo prieastys ir teisinis pagrindas.

Nualintas nuo pareig valstybs tarnautojas jo sutikimu gali bti perkeltas emesnes pareigas, jei tai neprietarauja nualinimo tikslui. Nualinimo terminui pasibaigus, valstybs tarnautojas grinamas ankstesnes pareigas, jei dl nualinimo neatsirado pagrindas atleisti j i pareig. Valstybs tarnautojas, kuris tiesioginio jo vadovo arba galiot valstybs ar savivaldybs institucij ar staig arba pareign reikalavimu buvo nualintas nuo pareig nepagrstai, turi teis reikalauti, kad jam bt statym nustatyta tvarka atlyginta ala. 1.2.5. Tarnybins nuobaudos inykimasTarnybin nuobauda inyksta:

1) po tarnybins nuobaudos paskyrimo datos prajus vieneriems metams;

2) tarnybin nuobaud panaikinus anksiau laiko j paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu;

3) tarnybin nuobaud panaikinus anksiau laiko j paskyrusio asmens sprendimu, kai valstybs tarnautojas gauna valstybs apdovanojim.Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, apie tarnybini nuobaud inykim arba j panaikinim raomi valstybs tarnautojo asmens byl ir pateikiami Valstybs tarnautoj registrui.

statyme nepasakyta, kaip vertinama anksiau paskirta tarnybin nuobauda, jeigu neprajus metams padaromas naujas tarnybinis nusiengimas, u kur vl paskiriama tarnybin nuobauda. Taiau lyginant su kitomis teisins atsakomybs rimis, jeigu neprajus metams padaromas naujas tarnybinis nusiengimas, anksiau paskirta nuobauda turt galioti tol, kol praeis vieneri metai po paskutins nuobaudos u padaryt tarnybin nusiengim.

1.3 Tarnybins atsakomybs taikymo statutiniams valstybs tarnautojams ypatumai

Vidaus reikal tarnyb pareignai, tikrosios karo tarnybos kariai, specialij tyrim tarnybos (STT) pareignai, teisjai ir jiems prilyginti asmenys bei kt. pareignai u padarytus teiss paeidimus atsako pagal specialius teiss aktus drausms statutus. Statutas nustato pareign status, primim ir atleidim i tarnybos, primim ir mokymsi vidaus reikal profesinio mokymo staigose, pareign atsakomyb, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesini sjung veiklos vidaus reikal statutinse staigose ypatumus, taip pat kit valstybs tarnautoj primimo tarnyb vidaus reikal statutinse staigose ypatumus.

Drausmin atsakomyb taikoma nepriklausomai nuo to, ar pareignai u padaryt nusikaltim ar administracin paeidim yra taikyta baudiamojo ar administracin atsakomyb.

Aptariant pareign statutin drausmin atsakomyb, kaip pavyzd glaustai apvelgsiu vidaus reikal sistemos pareign drausmin atsakomyb.

Vidaus tarnybos sistemos pareignas statutinis valstybs tarnautojas, kurio tarnyb reglamentuoja Statutas ir (ar) kuris turi vieojo administravimo galiojimus jam nepavaldiems asmenims.

Tarnybini nuobaud skyrimo procedra pradedama vadovui, turiniam teis skirti tarnybin nuobaud, ar kitam pareignui, turiniam teis pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skund, tarnybin praneim, prokuroro nutarim ikelti drausmin byl, iniasklaidoje paskelbt informacij apie galim pareigno tarnybin nusiengim ne vliau kaip kit darbo dien pavedus tarnybinius nusiengimus tirianio padalinio vadovui ar kitam pareignui atlikti tarnybin patikrinim. Jeigu informacij apie galim tarnybin nusiengim gauna pareigno tiesioginis vadovas, neturintis teiss skirti tarnybin nuobaud ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vliau kaip kit darbo dien ratu perduoti i informacij vadovui, turiniam teis skirti tarnybin nuobaud ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali bti sudaroma komisija. Pareignams taikomos ios drausmins nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) grietas papeikimas;

4) laipsnio paeminimas viena pakopa;

5) perklimas viena pakopa emesnes pareigas;

6) atleidimas i vidaus tarnybos. Kaip ir kit valstybs tarnautoj, vidaus reikal sistemos pareign tarnybinio paeidimo juridiniai poymiai yra: neteista alinga veika, nusiengim padariusio pareigno kalt, o esant neigiamoms pasekmms ir prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi. Taip pat turi bti atsivelgiama tarnybinio nusiengimo sunkum, jo padarymo aplinkybes ir prieastis.

Drausmins nuobaudos skiriamos laikantis i nuostat:1) u vien tarnybin nusiengim skiriama tik viena drausmin nuobauda;

2) u tyin tarnybin nusiengim taikoma grietesn nuobauda negu u nusiengim dl neatsargumo ar aplaidumo;

3) skiriama didesn nuobauda, jei tarnybinis nusiengimas padaromas prie pavald pagal pareiga valstybs tarnautoj.

Prie pareignui skiriant drausmin nuobaud yra atliekamas padaryto nusiengimo aplinkybi patikrinimas ir suraoma atitinkama ivada. Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per 30 dien nuo tarnybinio nusiengimo iaikjimo dienos. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei nuo nusiengimo padarymo dienos prajo vieni metai.Tarnybinis patikrinimas atliekamas supaprastinta tvarka, jei i gautos informacijos apie galim tarnybin nusiengim matyti akivaizdus tarnybinis nusiengimas. Tokiu atveju tikrintojas teikia akivaizd tarnybin nusiengim padariusiam pareignui praneim dl tarnybinio nusiengimo, silo pareignui pateikti paaikinim bei surao tarnybinio patikrinimo ivad ir j pateikia vadovui ne vliau kaip per 10 darbo dien nuo pavedimo gavimo. Jeigu tikrinamas pareignas savo paaikinime ginija tarnybinio nusiengimo padarymo fakt ar kitas reikmingas tarnybinio nusiengimo padarymo aplinkybes, tarnybinis patikrinimas atliekamas laikantis bendros tvarkos.

Tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradtas turi bti nutrauktas:1) nustaius, kad dl gautos informacijos apie galim pareigno tarnybin nusiengim jau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas atitinkamas sprendimas, o gautoje informacijoje nenurodoma joki nauj pareigno atsakomybei reikming aplinkybi, kurios nebuvo tirtos, ir nra tikinam argument, jog ankstesnis sprendimas yra neteisingas;2) nustaius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendiu vertinta pareigno veika, dl kurios yra gauta informacija apie galim tarnybin nusiengim, ir joje teiss akt paeidim nekonstatuota;3) nustaius, jog skundiami ikiteisminio tyrimo pareigno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteismin tyrim;4) nustaius, kad pareignas nedirba vidaus tarnybos sistemoje arba yra mirs.

Duomenys apie pareignui paskirtas nuobaudas raomi tarnybos byl, kaupiami ir pateikiami Vidaus reikal pareign registrui.

Drausmin nuobaud galima skirti, jeigu nra sujs teiss aktuose nurodyti nuobaudos skyrimo senaties terminai. Paskirt nuobaud pareignas turi teis apsksti statym nustatyta tvarka.Pareign garbs teismai turi teis nagrinti pareign nusiengimus tarnybins etikos principams, garbei, orumui ar geram vardui. i teism organizavimo tvark, veiklos principus ir taikomas nuobaudas nustato vidaus reikal ministras, suderins su vidaus reikal sistemos darbuotoj profsjungos respublikine taryba. Teiss prasme paymtina, jog, skirtingai nei valstybs tarnautoj, policijos, vidaus tarnybos ir kit jgos struktr pareign drausmin atsakomyb reguliuoja daugiausia postatyminiai teiss aktai.

2. MATERIALIN ATSAKOMYB 2.1. Materialins atsakomybs svoka ir taikymo pagrindai

Valstybs tarnautojai yra ne tiktai tarnybins (drausmins), bet ir materialins atsakomybs subjektai. Pastaroji atsakomybs ris reikia pareig atlyginti turtin al, padaryt einant pareigas valstybs tarnyboje.

Bendrosios materialins atsakomybs taikymo slygos yra ios:1) valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt al valstybs tarnautojas gali atlyginti savo noru;

2) jei valstybs tarnautojas gera valia ali susitarimu alos neatlygino natra ar pinigais, padarytos alos atlyginimas gali bti t valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimu iskaitomas i valstybs tarnautojo darbo umokesio nevirijant vidutinio darbo umokesio. Sprendimas dl alos atlyginimo turi bti priimtas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos paaikjimo dienos. Neatlyginta alos dalis iiekoma pareikus iekin teisme.

3) atlyginant al iiekoma suma negali viryti 20 procent valstybs tarnautojui priklausanio per mnes mokti darbo umokesio. Valstybs tarnautojas, nesutinkantis su j pareigas primusio asmens sprendimu dl valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padarytos alos atlyginimo, turi teis kreiptis teism. Kreipimasis teism sustabdo alos atlyginimo iiekojim. Valstybs tarnautoj materialin atsakomyb taikoma dviem slygoms:

1) ala turi bti padaryta neteistais veiksmais ar neveikimu;

2) turi bti valstybs tarnautojo kalt.

Todl sprendiant valstybs tarnautojo materialins atsakomybs klausim turi bti atsivelgiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytas civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins atsakomybs slygas.

2.2. alos iiekojimo i valstybs tarnautojo tvarka

Valstybs tarnautojams taikom materialin atsakomyb galima suskirstyti keturias ris, pagal tai, kurioje administravimo srityje arba kokio subjekto ala padaryta:

1) ala, padaryta atliekant vidaus administravim;

2) ala, padaryta atliekant viej administravim;

3) ala, padaryta kolegialios institucijos;

4) ala, atsirandanti dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar teismo pareign tyini veiksm.

Vienas galim alos padarymo bd yra netinkama vidaus administravimo subjekto veikla. Vidaus administravimas tai administravimo veikla, kuria utikrinamas valstybs ar vietos savivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos savarankikas funkcionavimas, kad jos galt tinkamai vykdyti joms priskirtus vieojo administravimo ar kitos valstybins veiklos udavinius. Valstybs tarnautojas atlygina vis nurodyt al, jeigu j padar atlikdamas vidaus administravimo veikl, taiau atlygintinos alos dydis negali viryti 6 vidutini valstybs tarnautojo darbo umokesi. Tai reikia, kad jei ala yra didesn, taiau ji padaryta ne tyia, ji lieka neatlygintina.

Kitas turtins alos atsiradimo atvejis yra alos padarymas neteistais valstybs ar savivaldybi institucij valdymo aktais ir veiksmais. is atvejis aptartas Civilinio kodekso 6.271 str. Jame nurodoma, kad al, atsiradusi dl savivaldybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto, nepaisydama konkretaus valstybs tarnautojo kalts, o al, atsiradusi dl savivaldybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti savivaldyb i savivaldybs biudeto, nepaisydama savo darbuotoj kalts. Taigi iuo atveju atlyginama ala, kuri dl neteist valstybs ir savivaldybi institucij bei j pareign priimt akt, veiksm ir neveikimo patyr pilieiai ir kiti asmenys.

ala, atsiradusi dl valstybs ir savivaldybs institucijos ir staigos neteist veiksm, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybs tarnautojo padaryt al atlyginusi valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga turi regreso teis reikalauti i al padariusio valstybs tarnautojo tokio dydio alos atlyginimo, kiek ji sumokjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutini valstybs tarnautojo darbo umokesi. alos atlyginimas iiekomas i valstybs tarnautojo darbo umokesio ir negali viryti 20 procent valstybs tarnautojui priklausanio per mnes mokti darbo umokesio.

Kolegialios valstybs ar savivaldybs institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai al, padaryt dl kolegialios institucijos sprendim, priimt paeidiant Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus. Nuo pareigos atlyginti al atleidiami tie asmenys, kurie balsavo prie tok sprendim arba nedalyvavo posdyje j priimant ir per 7 dienas po to, kai suinojo ar turjo suinoti apie tok sprendim, teik institucijos vadovui raytin pareikim. Kolegialios valstybs ar savivaldybs institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar ataukimas i pareig neatleidia j nuo padarytos dl j kalts alos atlyginimo. Ginus dl alos atlyginimo sprendia teismas.

alos atlyginim detaliau reglamentuoja specialus statymas: Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm atlyginimo statymas. is statymas nustato asignavim alai, atsiradusiai dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginti naudojim, alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, neteisto kardomojo kalinimo (sumimo), neteisto sulaikymo, neteisto procesini prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos areto paskyrimo, atlyginim ne teismo tvarka, taip pat valstybs regreso (atgrtinio reikalavimo) teiss al padarius asmen gyvendinimo tvark.al, atsiradusi dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl, valstyb atlygina visikai, jeigu ala atsirado dl teisjo arba kito teismo pareigno kalts.Lietuvos Respublikos valstybs biudete kasmet numatomi asignavimai alai, atsiradusiai dl ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisjo ar teismo neteist veiksm (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), taip pat dl kit valdios institucij neteist veiksm (akt) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti. i asignavim valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

I nurodyt asignavim Teisingumo ministerija vykdo:

1) teismo sprendimus dl alos, atsiradusios dl ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisjo ar teismo arba kit valdios institucij neteist veiksm (akt), atlyginimo;

2) teismo patvirtintas taikos sutartis dl alos, atsiradusios dl ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisjo ar teismo arba kit valdios institucij neteist veiksm (akt), atlyginimo;

3) Europos mogaus teisi teismo sprendimus ir ali taikius susitarimus, kuriems preliminariai pritar Lietuvos Respublikos Vyriausyb;

4) Pagal pasiraytas taikos sutartis.

Pagal nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi vykdyti ne vliau kaip per 3 mnesius nuo j gavimo, o pagal taikos sutartis per 3 mnesius nuo j pasiraymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovas Europos mogaus teisi teisme, gavs Europos mogaus teisi teismo sprendimus dl alos atlyginimo arba ali taikius susitarimus, kuriems preliminariai pritar Lietuvos Respublikos Vyriausyb, nedelsdamas juos pateikia Teisingumo ministerijai. Europos mogaus teisi teismo sprendimas arba ali taikus susitarimas, kuriam preliminariai pritar Lietuvos Respublikos Vyriausyb, turi bti vykdytas imokant pinigin kompensacij per 3 mnesius nuo tos dienos, kuri teismo sprendim ar ali taik susitarim gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovas Europos mogaus teisi teisme.

Vykdant mintus dokumentus, los i numatyt asignavim pervedamos asmens nurodyt sskait banke arba jo pageidavimu imokamos grynais pinigais.

3.VALSTYBS TARNAUTOJ ATSAKOMYBS KLAUSIMAI KITOSE USIENIO ALYSE 3.1. Valstybs tarnautoj atsakomyb Pranczijoje

Pranczijoje valstybs tarnautojai atsako u neteistus veiksmus: papirkim, kyininkavim, asmenins naudos gavim, pasinaudojant tarnyba, t.y., u visa tai, kas vadinama piktnaudiavimu tarnyba asmeniniais interesais, tarnautojai atsako pagal baudiamuosius statymus.

Daniausiai taikoma drausmin atsakomyb, bet tokiu atveju statymas saugo tarnautoj nuo administracijos savivals. Jam i anksto praneama, kuo jis kaltinamas, drausms taryboje jis gali gintis pats, naudotis profsjungos ar advokato pagalba. Drausms tarybas sudaro paritetiniais pagrindais sudarytos administracins komisijos, j sprendimai yra rekomendaciniai, galutin sprendim priima auktesnis organas. Paskirta nuobauda gali bti apsksta teismui tik motyvuojant valdios virijimu.

Speciali tvarka numatyta dstytojams: j bylos teismingos drausms teismams, susidedantiems i dstytoj. Toki teism sprendimus galima apsksti Aukiausiajai nacionalinio vietimo tarybai, o po to Valstybs tarybai.

Paios velniausios nuobaudos yra moralins: spjimas ir papeikimas. Kitos rys susijusios su paauktinimu: paauktinimo auktesn pakop sustabdymas, laikinas atleidimas iki 15 dien, perklimas kit darbo viet, paeminimas pakopa, laikinas atleidimas nuo 6 mnesi iki 2 met.

Po kiekvien prezidento rinkim suteikiama amnestija ne tik kriminaliniams nusikaltliams, bet ir nubaustiems valstybs tarnautojams. Amnestija netaikoma tik tiems, kuri veiksmuose buvo nustatytas nesiningumas, nedorumas. Kiekviena tokia byla svarstoma prezidento individualiai malons teikimo tvarka. 3.2. Valstybs tarnautoj atsakomyb Japonijoje

Japonijoje bausti drausmine tvarka gali j virininkai ir Personalo reikal taryba. Atsakomybs pagrindai:

1) statymo dl valstybs tarnautoj ir Personalo reikal tarybos taisykli paeidimas,

2) tarnybini pareig nevykdymas,

3) poelgis, eminantis valstybs tarnautoja kaip visos liaudies tarn.

Nuobaud rys:

1) atleidimas i tarnybos,

2) laikinas paalinimas i tarnybos nuo vienos dienos iki vien met (tada paprastai nemokamas atlyginimas),

3) pinigin nuoskaita i darbo umokesio (iki 1/3 udarbio dalies per laikotarp nuo vienos dienos iki vien met),

4) papeikimas (pastaba) ratu.

Apsksti nuobaud ar kit veiksm prie save galima auktesniam virininkui, taip pat Personalo reikal tarybai per 60 dien. Svarstymas prasideda nedelsiant. Tarnautojas gali jame dalyvauti asmenikai arba per advokat. Po to galima apsisksti ir teismui. 3.3. Valstybs tarnautoj atsakomyb Egipte

Egipte numatyta ios drausmin atsakomybs rys: 1) spjimas,

2) priedo prie algos paskyrimo atidjimas ne daugiau kaip trim mnesiams,

3) nuoskaita i algos iki 25 proc. ne daugiau kaip du mnesius per vienus metus,

4) sumainimas pusiau priedo u itarnautus metus,

5) nualinimas iki 6 mnesi per vienus metus nemokant atlyginimo,

6) paauktinimo atidjimas iki 2 met,

7) priedo prie algos nemokjimas,

8) paeminimas tarnyboje,

9) ileidimas pensij,

10) atleidimas.

Priklausomai nuo nuobaudos ries j skiria arba administracins staigos, arba administracinis teismas.

Bet kuris sprendimas skirti drausmin nuobaud gali bti apskstas vien i drausmini teism.

IVADOS IR PASILYMAI

1. Valstybs tarnautoj tarnybin atsakomyb tai tokie valstybs tarnybos teisiniai santykiai, dl kuri vieojo administravimo institucijos, staigos vadovas ar kitas galiotas asmuo pavaldiam valstybs tarnautojui paskiria tarnybin nuobaud u jo kaltais veiksmais ar neveikimu padaryt tarnybin nusiengim.2. statymo numatytos tarnybins nuobaudos: pastaba, papeikimas, grietas papeikimas ir atleidimas i pareig.

3. Pagrindiniai tarnybins atsakomybs poymiai: 1) tarnybin atsakomyb taikoma tarnybinio pavaldumo tvarka; 2) atsakomyb taikoma paskiriant tarnybin nuobauda; 3) tarnybins atsakomybs pagrindas yra tarnybinis nusiengimas ir tarnybin nuobauda paskiriama kaltam dl io nusiengimo valstybs tarnautojui.4. Tarnybins nuobaudos skiriamos laikantis i pagrindini nuostat: 1) u tarnybinius nusiengimus skiriamos tik Valstybs tarnybos statymo numatytos tarnybins nuobaudos; 2) u vien nusiengim gali bti skirta tik viena nuobauda; 3) skiriant nuobaud atsivelgiama nusiengimo pobd, prieastis, padarinius, tyios aspekt; 4) tarnybins nuobaudos paskyrimas gali bti skundiamas Administracini byl teisenos nustatyta tvarka.

5. Tarnybinio nusiengimo tyrimas pradedamas valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens iniciatyva, arba kai jis gauna oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali bti sudaroma komisija.

6. Pagrindiniai terminai, per kuriuos turi bti paskirta tarnybin nuobauda: 1) ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos; 2) ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos; 3) negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei prajo 6 mnesiai nuo nusiengimo padarymo dienos.

7. Valstybs tarnautojui, kuris pasirod tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, tiesioginis jo vadovas t dien gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo umokesio mokjim. Kitais atvejais nualinti valstybs tarnautoj nuo pareig tiesioginis jo vadovas gali tik statym nustatytais pagrindais. 8. Tarnybins nuobaudos inykimo pagrindai: 1) po tarnybins nuobaudos paskyrimo datos prajus vieneriems metams; 2) tarnybin nuobaud panaikinus anksiau laiko j paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu; 3) tarnybin nuobaud panaikinus anksiau laiko j paskyrusio asmens sprendimu, kai valstybs tarnautojas gauna valstybs apdovanojim.

9. Vidaus reikal tarnyb pareignai, tikrosios karo tarnybos kariai, specialij tyrim tarnybos (STT) pareignai, teisjai ir jiems prilyginti asmenys bei kt. pareignai u padarytus teiss paeidimus atsako pagal specialius teiss aktus drausms statutus. 10. Vidaus tarnybos sistemos pareign tarnybin atsakomyb reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Tarnybinio paeidimo juridiniai poymiai pagal statut yra: neteista alinga veika, nusiengim padariusio pareigno kalt, o esant neigiamoms pasekmms ir prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi. Taip pat turi bti atsivelgiama tarnybinio nusiengimo sunkum, jo padarymo aplinkybes ir prieastis.

11. Pareignams taikomos ios drausmins nuobaudos: pastaba; papeikimas; grietas papeikimas; laipsnio paeminimas viena pakopa; perklimas viena pakopa emesnes pareigas; atleidimas i vidaus tarnybos. 12. Drausmins nuobaudos pagal Vidaus tarnybos statut skiriamos laikantis i nuostat: 1) u vien tarnybin nusiengim skiriama tik viena drausmin nuobauda; 2) skiriama didesn nuobauda, jei tarnybinis nusiengimas padaromas prie pavald pagal pareiga valstybs tarnautoj; 3) u tyin tarnybin nusiengim taikoma grietesn nuobauda negu u nusiengim dl neatsargumo ar aplaidumo.

13. Materialin atsakomyb - tai konkreti, materiali pareigno ar tarnautojo atsakomyb, atstatant, padengiant numatytais metodais, bdais (laisva valia arba iiekant) materialin al, vykusi dl pastarojo veikos, taip gyvendinant teisi ir pareig vienovs pusiausvyros princip.14. Valstybs tarnautoj materialin atsakomyb taikoma dviem slygoms: 1) ala turi bti padaryta neteistais veiksmais ar neveikimu; 2) turi bti valstybs tarnautojo kalt. 15. Valstybs tarnautojams taikomos materialins atsakomybs rys: 1) ala, padaryta atliekant vidaus; 2) ala, padaryta atliekant viej administravim; 3) ala, padaryta kolegialios institucijos; 4) ala, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar teismo pareign, teisj tyini.

16. Kitose valstybse (Japonijoje, Pranczijoje, Egipte) valstybs tarnautojams taip pat taikoma tarnybin ir materialin atsakomyb.17. Eilini ir pavaldi valstybs tarnautoj teisin atsakomyb sureguliuota, taiau to negalima pasakyti apie staig vadov atsakomybs reguliavim. Teis aktai turt riboti blogai dirbusi vadov ir kit aukto rango valdinink galimyb bent jau kur laik toliau eiti vadovaujanias valstybs tarnybos pareigas. Tokio pobdio draudimas teisje nenumatytas. Dabar teiss nustatyti draudimai dirbti valstybs tarnyboje siejami tik su juridinio tarnybinio nusiengimo poymio buvimu.LITERATROS SRAAS

1. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 2002. Nr.45-1708. 2. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 straipsni pakeitim ir papildym statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.73-3358.3. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.42-1927.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarimas Nr.977 Dl Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli // Valstybs inios. 2002. Nr.65-2665. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymas Nr.1V-308 Dl Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos // Valstybs inios. 2003. Nr.84-3861.

6. Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm atlyginimo statymas // Valstybs inios. 2002. Nr.56-2228.

7. Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius: Teiss informacijos centras, 2004.

8. Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005.

Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius: Teiss informacijos centras, 2004. P.186.

Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P.437.

Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 straipsni pakeitim ir papildym statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 73-3358.



Ten pat.


8 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarimas Nr.977 Dl Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli // Valstybs inios. 2002. Nr.65-2665.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarimas Nr.977 Dl Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli // Valstybs inios. 2002. Nr.65-2665.

Ten pat.

Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P.441-442.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.42-1927.

Lietuvos Respubliko vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymas Nr.1V-308 Dl Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos // Valstybs inios. 2003. Nr.84-3861.


Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 2002. Nr.45-1708.



Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm atlyginimo statymas // Valstybs inios. 2002. Nr.56-2228.

tarnybines ir materialines atsakomybes taikymo procesas

Documents