technologijos. mityba ir tekstilė v-vi
DESCRIPTION
Technologijų vadovėlis Mityba ir tekstilė V-VI klaseiTRANSCRIPT
2
Mityba. Tekstilė
Technologijų vadovėlis
Alvyda Pacevičiūtė, Aurelija Buračienė, Nijolė Jucienė, Marius Narvilas, Virginija Šiaulienė,
Regina Vaitkevičienė
56
2
Įvadas · 4
1 skyrius. Kelionė su technologijų vadovėliu · 6
1. Mokyklinė kuprinė · 8
2. Kaip mokytis iš šio vadovėlio · 10
2 skyrius. Dizaino kaita. Idėjų paieška · 12
1. Amžinosios laikmenos · 14
2. Šventinė kraitė ir tradicijos · 18
3. Dizainas ir ergonomika · 22
4. Idėjų detalizavimas · 32
3 skyrius. Virtuvė. Jos aplinka ir priemonės.Saugus darbas virtuvėje · 36
1. Virtuvė · 38
2. Darbo priemonės virtuvėje · 40
3. Saugus darbas · 44
4 skyrius. Mityba ir žmogaus sveikata · 46
1. Sveikata ir mityba · 48
2. Mitybos režimas · 52
5 skyrius. Maisto produktai. Maisto gaminimas · 54
1. Maisto produktai ir jų
asortimentas · 56
2. Maisto medžiagos, jų sudėtis
ir įtaka sveikatai · 62
3. Produktų tūrio ir svorio matavimas · 64
4. Šventinė kraitė · 66
5. Maisto gaminimas pusryčiams
ir vakarienei · 68
6 skyrius. Patiekalai · 70
1. Patiekalų klasifikacija · 72
2. Patiekalų skonis ir puošimas · 76
3. Maisto produktų apdorojimo
ir patiekalų ruošimo būdai · 78
4. Patiekalų ruošimas · 82
7 skyrius. Ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas · 88
1. Švaros ir higienos priemonės
virtuvėje · 90
2. Maisto produktų ir patiekalų
laikymas · 92
3. Stalo serviravimas. Etiketas · 94
8 skyrius. Tekstilė. Darbo aplinka ir priemonės. Saugus darbas · 96
1. Darbo aplinka.
Darbo priemonės · 98
2. Saugus darbas · 104
9 skyrius. Tekstilės gaminiai · 106
1. Tekstilės medžiagos ir jų savybės · 108
2. Audinių ir trikotažo
asortimentas · 110
3. Tekstilės gaminiai ir gamybos
procesai · 112
4. Renkuosi tekstilės dirbinį · 114
10 skyrius. Audiniai ir dirbiniai iš jų · 116
1. Pradedame siūti · 118
2. Siuvinių konstravimas · 120
3. Rankiniai dygsniai ir mašininės siūlės.
Siuvinių apdaila · 132
4. Siuvinių pavyzdžiai ir darbo eiga · 138
11 skyrius. Trikotažas · 144
1. Mezgame, neriame pasirinktus dirbinius
ir detales · 146
2. Trikotažo dirbinių konstravimas · 148
3. Nėrimo ir mezgimo technikos · 156
12 skyrius. Vartotojas apie tekstilės medžiagas ir gaminius · 162
1. Tekstilės gaminių rinka, kainos, kokybė,
garantijos · 164
2. Tekstilės gaminių dydžiai ir etiketėse
pateikta informacija · 166
3. Sutartiniai tekstilės gaminių priežiūros
ženklai · 168
4. Tekstilės gaminių priežiūra
ir priemonės · 170
13 skyrius. Kaip įdomiai pateikti tai, ką pagaminote · 172
1. Reklama · 174
2 Pristatome savo dirbinius · 176
3. Pakuotės ir jų gamyba · 178
Turinys
3
TU
RIN
YS
1
Mokslo metų pabaigoje
visi drauge organizuosite savo
dirbinių pristatymą. Tėveliams,
kitų dalykų mokytojams, klasės
draugams bus malonu matyti,
kaip puikiai Jums sekasi.
KO
NS
TR
UK
CIN
ĖS
M
ED
ŽIA
GO
S
IR
EL
EK
TR
ON
IKA
. Sužinosite, ką reiškia vienas
ar kitas žodis, vartojamas
tame skyriuje.
Įvadas
Gerbiamieji mokiniai!
Jūsų rankose – naujas technologijų vadovėlis
„Mityba. Tekstilė“, kviečiantis pažinti, kurti,
mąstyti, konstruoti ir gaminti. Tai vienas iš serijos
„Šok“ vadovėlių, skirtų V ir VI klasės mokiniams.
MI
TY
BA
. T
EK
ST
IL
Ė
Kiekvieno skyriaus pradžioje perskaitysite, ką
sužinosite, ko išmoksite, kaip galėsite išmokti, kur
praktiškai pritaikysite įgytas žinias ir įgūdžius. Tai
padės tinkamai pasirengti pamokoms, o baigiant
skyrių, įvertinti savo darbo rezultatus.
Sužinosite, ko mokysitės,
atsivertę tą skyrių.
4
. Jei norėsite sužinoti dau-
giau, negu pateikta skyriuje,
žiūrėkite papildomą
informaciją.
. Ieškosite atsakymų
į klausimus. Patys kursite
įvairius gaminius, dirbsite
su klasės draugais.
. Gamindami konkrečius
daiktus, turėsite prisiminti,
ko mokėtės per kitų dalykų
pamokas.
. Čia rasite įvykių ir faktų
aprašų apie skyriaus
gaminius ar medžiagas.
. Minimi tie dalykai, kuriuos
būtinai reikia įsidėmėti.
5
1 Kaip kurti piešinius kompiuteriu?
MI
TY
BA
. T
EK
ST
IL
Ė
skyrius3
Virtuvė.Jos aplinka ir priemonės. Saugus darbas virtuvėjeKą sužinosiu
• Kaip tinkamai įrengti virtuvę
• Kokia stalo indų ir įrankių paskirtis
• Kaip laikytis asmens higienos reikalavimų ir palaikyti švarą virtuvėje
• Kaip saugiai naudotis aštriais įrankiais ir elektriniais prietaisais
Ko išmoksiu
• Orientuotis virtuvės darbo priemonių įvairovėje
• Saugiai dirbti virtuvėje
Kaip to galėsiu išmokti
• Atliksiu užduotis
• Ieškosiu informacijos
• Patarimų ar pagalbos prašysiu technologijų mokytojo
Kur tai galėsiu pritaikyti
• Prisidėsiu patarimais įrengiant savo šeimos virtuvę
• Parinksiu tinkamus įrankius ir indus maistui gaminti
• Gamindamas patiekalus, mokėsiu saugiai naudotis įrankiais ir prietaisais
1 Virtuvė
Netrukus
Sąvokos
3.1 pav. 3.2 pav.
3.1 schema
15 cm
38
Virtuvės įrengimas
Tinkamai įrengta virtuvė – tai patogi, gerai pritaikyta vieta maistui gaminti ir valgyti. Joje vis-kas lengvai pasiekiama, nereikia daug vaikščioti, sukiotis, todėl nepavargstama, greičiau atliekami darbai.
3.1 ir 3.2 paveikslėliuose parodyta, kaip pato-giausia išdėstyti virtuvės baldus ir buitinius prietai-sus. Mažose virtuvėse jie statomi palei vieną sieną (žr. 3.1 pav.), kvadratinėse – prie dviejų gretimų stačiu kampu susikertančių sienų (žr. 3.2 pav.).
Darbo zonoje turi būti šaldytùvas, plautùvė, virtùvinė spin-tẽ lė, virỹklė.
Dirbant virtuvėje per daug pasilenkus, įskausta nugara, todėl svarbu, kad virtuvės baldų aukštis būtų pritaikytas žmogaus ūgiui (žr. 3.1 schemą). Valgymo zoną derėtų įrengti atokiau nuo darbo zonos. Tuomet valgį gaminantis žmogus galės netrukdomas judėti tarp šaldytuvo, viryklės ir plautuvės. Valgymo zonoje statomas valgomasis stalas su kėdėmis.
. Aptarsite, kaip tinkamai įrengti virtuvę.. Aiškinsitės, kaip išdėstyti virtuvės įrangą darbo zonoje.. Sužinosite, kur laikomi virtuvės reikmenys.
Dárbo zonà – virtuvės vieta,
kur ruošiamas maistas.
Tiñkamas virtùvės
įrengmas – patogus virtuvės
įrangos, baldų, įrankių ir indų
išdėstymas patalpoje.
Válgymo zonà – virtuvės vieta,
kur valgo šeima.
Virtùvė – tai patalpa, kurioje
gaminamas valgis, prie bendro
stalo susirenka šeima.
Įdomybės
Ar žinote, kad, ruošiant pietus
11 m2 virtuvėje, suvaikštomi
253 metrai?
Informacija
Apie virtuvės įrangą:http://www.ebaldai.lt/Apie virtuvės planavimą:http://www.bustovizija.ltApie virtuvės baldus:http://www.voke3.com
Virtuvėje darbuotis bus lengva, jeigu:
• patogiai sugrupuosite ir pastatysite baldus, virtuvės įrangą;
• visus reikmenis lengvai pasieksite ranka;
• virtuvinių spintelių paviršiaus neapkrausite įvairiais reikmenimis
ir paliksite pakankamai laisvos vietos maistui gaminti.
Prisiminkite!
3V
IRT
UV
Ė.
JOS
AP
LIN
KA
IR
PR
IEM
ON
ĖS
39
Virtuvės reikmenų laikymas
Kad virtuvės reikmenis būtų lengva rasti, juos reikia laikyti nuolatinėje vietoje pastatomose ar pakabinamose spintelėse, stal-čiuose. Reikmenys sudedami taip, kad tektų kuo mažiau lanks-tytis, vaikščioti.
Virtuvės reikmenys laikomi (žr. 3.2 schemą):. kasdien reikalingi – artimiausiose, lengvai pasiekiamose vie-tose, lentynų priekyje;. retai naudojami – lentynų gale;. sunkesni virtuvės prietaisai sudedami pastatomų spintelių apatinėse lentynose;. smulkūs įrankiai, darbui reikalingos smulkmenos laikomos spintelių stalčiuose su pertvaromis;. virtuvės įrankių rinkinys (samtis, kiaurasamtis, mentelė, grūstuvas ir kt.) pakabinamas prie viryklės;. virti, kepti skirti indai laikomi arčiau viryklės;. lentelės, pjaustymo, smulkinimo įrankiai dedami arčiau dar-bo stalo.
Informatika
Naudodamiesi kompiuteryje
pateikta programine įranga,
kartu su informatikos mokytoju
nusibraižykite didelės, mažos,
stačiakampės ir kvadratinės
virtuvės planą.
Dailė
Sukurkite svajonių virtuvės
erdvinę kompoziciją.
Virtuvė turi būti:
• gerai apšviesta;
• patogi;
• lengvai valoma;
• gerai vėdinama;
• švari ir tvarkinga.
Daugumas žmonių virtuvės
baldais naudojasi apie
15 metų. Ar žinote, kad prie
virtuvės darbo stalo kasdien
prieinate apie 30 kartų?
Stalčiai ir spintelės per dieną
atidaromos ir uždaromos
80 kartų. Kiekvieną dieną
virtuvėje atliekama daugiau
nei 50 įvairių veiksmų
(pjaustoma, tepama ir t. t.),
todėl joje turi būti gera, jauku
ir, svarbiausia, patogu.
❶ Sukurkite virtuvės projektą: • išmatuokite ir užrašykite savo virtuvės ilgį ir plotį metrais; • interneto tinklalapyje http://www.bustovizija.lt/ modeliavimas įrašę virtuvės matmenis, suprojektuokite savo šeimos virtuvę.
Įdomybės
UžduotIs
Prisiminkite!
Integracija
3.2 schema
Retai naudojamos priemonės
Puodeliai
Lėkštelės
Lėkštės
Virtuvės prietaisai
Lentelės
Dubenys Atliekos Švaros priemonės
Įrankiai
Puodai
Keptuvės
Troškin-tuvės
PLAUNAME, PJAUSTOME VERDAME
RUOŠIAME MAISTĄ
2Netrukus
Darbo priemonės virtuvėje
Stalo indai ir įrankiai
Visi indai ir įrankiai skirstomi į pagalbinius, bendros paskirties ir asmeninio naudojimo.
Kasdienniai indai turi būti praktiški, lengvai prižiūrimi. Kas-dienį stalą serviruojame stikliniais, moliniais, fajansiniais indais, nerūdijančio plieno įrankiais.
Šveñtiniai indai gaminami iš brangių medžiagų, yra puošnesni, išskirtinių formų. Tačiau porcelianiniams ir krištoliniams indams, melchioriniams ir sidabriniams įrankiams reikia ypatingos prie-žiūros.
Nedūžtantys, lengvi, spalvingi popieriniai ar plastikiniai indai ir įrankiai naudojami išvykose, kelionėse, per vaikų šventes.
Be indų ir įrankių, kiekvienoje virtuvėje turi būti rankšluosčių (popierinių ir medžiaginių), servetėlių, aliumininės kepimo plė-velės, pašluosčių, pirštinių ar puodkėlių. Valgių gaminimo laikas nustatomas laikmačiu, produktai sveriami svarstyklėmis.
Pagalbiniai virtuvės indai ir įrankiai
Pagalbinių indų ir įrankių prireikia gaminant maistą (žr. 3.1 lentelę). Specialios paskirties įrankiais (žr. 3.2 lentelę) darbus atliekame greičiau ir lengviau. Patogūs šilumą ilgai išlaikantys puodai su trisluoksniu dugnu. Praktiškos keptuvės, kurių vidinis paviršius padengtas nepridegančiu sluoksniu. Keptuvėse su ko-rėtu vidiniu paviršiumi riebalai pasiskirsto tolygiai, todėl maistas mažiau svyla. Keptuvėse su pertvaromis vienu metu galima kepti skirtingus produktus.
. Sužinosite, kaip skirstomi indai ir įrankiai.. Išmoksite orientuo-tis pagalbinių indų ir įrankių gausoje.. Išsiaiškinsite, kur naudojami bendros paskirties indaiir įrankiai.. Sužinosite, kokie yra asmeninio naudojimo indai ir įrankiai.
Lakmatis – virtuvinis laikrodis,
kuris, pasibaigus nustatytam
laikui, skleidžia garsinį signalą.
Pagalbniai iñdai ir rankiai
reikalingi gaminant maistą.
Puodai Virdulys Kepimo skardos,
formos
Garpuodis Pjaustymo
lentelė
Keptuvės
Troškintuvė Dubenėliai Šutintuvas Trintuvės Sieteliai Mediniai šaukštai
3.1 lentelėPAGALBINIAI INDAI IR ĮRANKIAI
40
Sąvokos
Grūstùvas – virtuvės įrankis
maisto produktams (bulvėms,
prieskoniams) trinti.
Kiaurãsamtis (skylėtas samtis) –
virtuvės įrankis putoms,
virtiniams griebti.
Kočlas – įrankis tešlai plonai
iškočioti, išploti.
Mėsõs muštùkas – įrankis mėsai
suploti, sulyginti, suminkštinti.
Plaktùvas – virtuvės įrankis
padažams, kiaušinienei,
grietinėlei, putoms išplakti.
Sámtis – virtuvės įrankis skys-
tiems patiekalams semti, pilti.
3V
IRT
UV
Ė.
JOS
AP
LIN
KA
IR
PR
IEM
ON
ĖS
❷ Kokių pagalbinių indų ir įrankių yra Jūsų technologijų kabinete?
❸ Kokius darbus jais galima atlikti gaminant patiekalus?
SąvokosGrūstuvas Kočėlas Virtuvės įrankių rinkinys Plaktuvas
Mėsos muštukas Mėsmalė Peiliai:
1 – duonos
2 – virėjo
3 – mėsos
4 – picos
5 – daržovių
6 – vaisių
3.2 lentelėSPECIALIOS PASKIRTIES ĮRANKIAI
Peilių
galąstuvai
Česnakų
spaustukas
Riešutų
gliaudiklis
Daržovių
pjaustyklės
Kiaušinių
pjaustyklė
Sūrio
pjaustyklė
Virtuvinės
žirklės
Bulvių
skustukas
Konditerinis
teptukas
Skardinių
atidarytuvas
. Praktiškesnės už nerūdijan-
čio plieno trintuves yra plas-
tikinės trintuvės.. Dažniausiai naudojamos
medinės pjaustymo len-
telės sugeria produktų
kvapus. Keraminės lentelės
kvapų nesugeria. Plastiki-
nės lentelės higieniškos,
nebrangios.. Pagalbinius indus ir įrankius
naudojame ne serviruoda-
mi stalą, o gamindami valgį.. Valgį pagaminsime greitai ir
lengvai, jei turėsime pakan-
kamai pagalbinių įrankių.. Visi įrankiai ir indai naudo-
jami pagal paskirtį: pagal-
biniai skirti maistui gaminti,
bendros paskirties ir asme-
ninio naudojimo – stalui
serviruoti.. Į kiekvieną bendros paskir-
ties indą dedamas bendros
paskirties įrankis.
Prisiminkite!
3.3 lentelėELEKTRINIAI PRIETAISAI
Plaktuvas Daržovių
pjaustyklė
Virtuvinis
kombainas
Sūkurinė
krosnelė
Mikrobangų
krosnelė
Maišo tešlą,
padažą,
plaka kremą,
gėrimus.
Tarkuoja,
smulkina,
pjausto.
Maišo,
smulkina,
trina, plaka.
Kepa, verda,
šutina, šildo,
džiovina.
Greitai atšildo
šaldytą
maistą,
sušildo
patiekalus
ir gėrimus.
3.1 lentelės tęsinys
1 2 3 4 5 6
41
Klausimai
Bendros paskirties indai ir įrankiai
Bendros paskirties indais ir įrankiais serviruojamas stalas. Bendros paskirties induose (žr. 3.3 pav.) patiekiami karštieji ir šaltieji žuvies, mėsos patiekalai, salotos, duona, vaisiai. Maisto iš bendros paskirties indų įsidedama bendros paskirties įrankiais (žr. 3.4 pav.).
Bendrõs paskirtiẽs iñdai –
indai, kuriuose patiekiami
bendri karštieji ar šaltieji
patiekalai.
Bendrõs paskirtiẽs rankiai –
įrankiai, kuriais iš bendros
paskirties indų įsidedama
maisto.
Asmennio naudójimo iñdai –
kiekvienam asmeniui ant stalo
dedami indai.
Asmennio naudójimo
rankiai – kiekvienam asmeniui
ant stalo dedami įrankiai.
Sąvokos
1 – žuvies patiekalų įrankiai; 2 – mėsos patiekalų įrankis; 3, 4 – salotų įrankiai; 5 – padažo samtukas; 6 – torto mentelė; 7 – pyragaičių žnyplės; 8 – cukraus šaukštelis; 9 – citrinos šakutė; 10 – cukraus žnyplės.
Senolių posakių reikšmės:
• aklas samtis – neišmanėlis,
nieko nesuprantantis
žmogus;
• nors samčiu semk – daug
turėti;
• samtį atiduoti – perduoti
patiekalų gaminimą,
šeimininkavimą kitam;
• samtis iškrito iš rankų –
nebegali šeimininkauti;
• samtį valdyti – ruošti šeimai
valgius, būti šeimininke.
Informacija
3.4 pav.
1 – salotinė; 2 – bendrų valgių lėkštės (didlėkštės); 3 – silkinė; 4 – padažinė su lėkštele.
BENDROS PASKIRTIES INDAI
BENDROS PASKIRTIES ĮRANKIAI
1
2
3
5
6
7
10
4
98
2
2
4
D A R B O P R I E M O N Ė S V I R T U V Ė J E
3
Prie bendros paskirties indų priskiriama duonos lėkštė, svies-tinė, sriubinė, cukrinė, pieno, grietinės, prieskonių indeliai, uo-gienės, medaus vazelės, kavinukas, arbatinukas, vaisių, torto, py-ragaičių vazos.
3.3 pav.
1
42
Apie virtuvės reikmenis:
www.arkiete.lt
http://www.geri-indai.lt/produktukatalogas
Informacija
3V
IRT
UV
Ė.
JOS
AP
LIN
KA
IR
PR
IEM
ON
ĖSAsmeninio naudojimo indai ir įrankiai
Serviruojant stalą, kiekvienam žmogui dedami asmeninio nau-dojimo indai (žr. 3.5 pav.) ir asmeninio naudojimo įrankiai (žr. 3.6 pav.). Karštieji ir šaltieji patiekalai valgomi atskirais asme-ninio naudojimo įrankiais. Šiais įrankiais netinka imti maisto iš bendros paskirties indų. Žuvies patiekalų įrankius gali pakeisti dvi šakutės.
1 – užkandžių lėkštė; 2 – sriubos lėkštė; 3 – antrojo patiekalo lėkštė; 4 – duonos lėkštė.
1 – karštojo mėsos patiekalo šakutė ir peilis; 2 – karštojo žuvies patiekalo šakutė ir peilis; 3 – užkandžių šakutė ir peilis; 4 – valgomasis šaukštas; 5 – košės šaukštas; 6 – deserto šaukštelis ir šakutė; 7 – arbatinis šaukštelis; 8 – kavos šaukštelis.
Pirmasis stalo įrankis buvo
peilis. XVII a. Euròpoje ne visi
dvariškiai laikėsi taisyklės
nekrapštyti dantų peiliu. Todėl
karvedys Napoleonas įsakė
suapvalinti visų asmeninio
naudojimo peilių galus.
Poreikis valgyti šakute atsirado
XVI a. pabaigoje, kai didikai
ėmė dėvėti didžiules klostytas,
standžias apykakles.
Ž. Sederevičiūtė. Stalo
serviravimas. V., 2003.
❹ Ar prisimenate, kokiais įrankiais gaminamas valgis?
❺ Kokiais asmeninio naudojimo įrankiais valgomi pusryčiai?
Įdomybės
Prisiminkite!
Asmeninio naudojimo įrankių
padėties reikšmės:
Klausimai
3.7 pav.
3.5 pav.
3.6 pav.
ASMENINIO NAUDOJIMO ĮRANKIAI
ASMENINIO NAUDOJIMO INDAI
Įrankiai praskleisti – „prašome įdėti dar“ arba „dar valgysiu“.
Įrankiai suglausti – „valgyti baigiau“.
1 2 3 4 5 6 7 8
1
2
3
4
3.8 pav.
Prie asmeninio naudojimo indų priskiriama salotinė, kiaušinių taurelė, kavos ir arbatos puodeliai su lėkštelėmis, deserto lėkštelė, deserto indelis.
43
3 Saugus darbas
Higiena virtuvėje
Kad maistas būtų sveikatos ir energijos šaltinis, jį gaminant, laikomasi higienos reikalavimų:. virtuvėje dirbama tik su specialia, švaria apranga: prijuoste,
skarele, kepurėle. Ilgi plaukai surišami, kad jų neįkristų į maistą ar neįtrauktų besisukantys elektriniai prietaisai;. prieš darbo pradžią, po kiekvienos pertraukėlės ar paėmus nešvarius daiktus, rankos mazgojamos su muilu;. prieš gaminant maistą, nusimaunami žiedai, nusisegami kiti papuošalai;. darbo stalas, indai, įrankiai plaunami ir dirbant, ir baigus darbą;. medinės pjaustymo lentelės gerai išdžiovinamos, nes šlapia mediena yra gera terpė bakterijoms daugintis;. žali ir šiluminiu būdu apdoroti maisto produktai pjaustomi atskirais įrankiais ant atskirų lentelių;. nenaudojami įskilę, įdužę, subraižyti indai, nes nuolaužų gali patekti į maistą, o įtrūkose atsiranda mikrobų.
Saugus darbas aštriais įrankiais
. Malant mėsą ar tarkuojant bulves, naudojamasi specialiu grūstuvėliu arba mediniu šaukštu. Mėsą ar bulvę į prietaiso angą stumiant ranka, galima susižeisti.. Peilis rankoje laikomas ašmenimis žemyn. Jį perduodant, smaigalys nukreipiamas žemyn.. Peiliu pjaustoma tik ant lentelės. Kairės rankos pirštai lai-komi taip, kad nebūtų matyti nagų (žr. 3.9 pav.).. Produktas trintuvės skylutėmis stumiamas žemyn (žr. 3.10 pav.).
. Aptarsite, kokių higienos reikalavimų reikia laikytis dirbant virtuvėje.. Sužinosite, kaip saugiai dirbti aštriais įrankiais, naudotis karštu paviršiumi.. Išsiaiškinsite, kaip saugiai naudotis elektriniais prietaisais.. Išmoksite teikti pagalbą susižeidusiam asmeniui.
Higienà virtùvėje –
tai asmeninės, įrankių, indų,
įrangos švaros palaikymas
gaminant maistą.
Saugùs dárbas – tai nekeliantis
pavojaus, atsargiai atliekamas
darbas.
Nesinaudokite atšipusiais
peiliais, nes pjaunant jie
lengvai nuslysta.
Jei peilis išsprūdo iš rankų,
leiskite jam nukristi, nes,
bandydami sučiupti, galite
susižaloti.
3.9 pav.
Sąvokos
Prisiminkite!
Netrukus
3.10 pav.
44
3V
IRT
UV
Ė.
JOS
AP
LIN
KA
IR
PR
IEM
ON
ĖSSaugus darbas su karštais indais ir karštais skysčiais
. Kad nenusidegintume pirštų, karštus indus keliame tik su virtuvinėmis pirštinėmis ar puodkėle (žr. 3.11 pav.).. Kad neišsilietų skystis, indų su karštais skysčiais nestumdome.. Kad garais nenusiplikytume veido ir rankų, puodo dangtį keliame į save.. Kad neišsiplikytume burnos gleivinės, valgio neragaujame labai karšto, palaukiame, kol pravės.
Saugus darbas elektriniais prietaisais
. Naudojamasi tik tvarkingais elektriniais prietaisais.. Baigus darbą, elektriniai prietaisai išjungiami ir tik tada va-lomi.. Šalia kaitviečių negalima laikyti popierinių servetėlių ar kitų greitai užsidegančių medžiagų.. Įjungta viryklė nepaliekama be priežiūros – maistas gali pri-svilti ar išbėgti.. Baigus darbą, viryklė išjungiama. Valoma ji visiškai atvėsusi.
Apie pirmąją pagalbą:
http://www.sam.lt
Į gydytoją kreipiamasi,
jei:
• įsipjovus žaizda
nenustoja kraujuoti;
• žaizda gilesnė nei 1 cm,
prasivėrusi;
• žaizdoje yra giliai
įsmigusių svetimkūnių;
• žaizda patino, paraudo,
ją skauda, pakilo kūno
temperatūra;
• nudegintas ar nuplikytas
didelis plotas;
• apsinuodijus ilgai
viduriuojama, vemiama.
Prisiminkite!
Informacija
Nudegę, nusiplikę
nedidelį plotą
Nestipriai įsipjovę Apsinuodiję maistu
Vėsinkite nudegusią
vietą po šalto vandens
srove apie 10 minučių.
Nuplaukite žaizdą
vandeniu ar
dezinfekavimo tirpalu.
Valgykite lengvą maistą
(sriubą, skrebučius).
Atsargiai uždėkite ant
pažeistos vietos sterilų
tvarstį.
Užspauskite žaizdą
švaria skepetėle ir
laikykite, kol nustos
kraujuoti.
Gerkite daug skysčių.
Netepkite nudegusios
vietos riebalais, kremu.
Nebandykite pūslių
pradurti.
Uždėkite sterilų
antiseptiniu skysčiu
suvilgytą tvarstį.
Nevalgykite kieto
maisto ir negerkite
pieno.
3.11 pav.
45
1 Kaip kurti piešinius kompiuteriu?
MI
TY
BA
. T
EK
ST
IL
Ė
skyrius
Maisto produktai.Maisto gaminimasKą sužinosiu
• Kokia yra maisto produktų sudėtis, grupės, asortimentas
• Kokios yra pagrindinės maisto medžiagos
• Kuo naudingos daržovės, vaisiai, kiaušiniai, pieno ir grūdų produktai
• Kas yra ekologiški maisto produktai
• Kokie yra maisto gaminimo būdai
Ko išmoksiu
• Atpažinti maisto produktus, apibūdinti maisto medžiagas
• Sveikai maitintis, gaminti patiekalus, juos estetiškai patiekti
• Įvairiuose šaltiniuose rasti informacijos apie mitybą
Kaip to galėsiu išmokti
• Visi tarsimės, organizuosime kūrybinius ir praktinius darbus
• Informacijos ieškosiu vadovėliuose, internete, bibliotekose ir kitur
Kur tai galėsiu pritaikyti
• Kaip vartotojas mokėsiu pasirinkti vertingiausius maisto produktus ir patiekalus
• Galėsiu įvertinti savo šeimos mitybą, stengsiuosi sveikai maitintis
5
1 Maisto produktai ir jų asortimentas
Maisto produktai
Tinkamai maitindamiesi, jaučiamės puikiai, ilgiau išliekame žvalūs ir sveiki. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus maisto produktus ir išmokti iš jų pasigaminti skanių ir vertingų patieka-lų. Visi maisto produktai skirstomi į grupes (žr. 5.1 lentelę).
5.1 lentelė
Maistas – tai natūralūs ar įvairiai paruošti maisto produktai. Natūralūs maisto produktai yra dvejopos kilmės (žr. 5.1 schemą).
5.1 schema
Natūralius augalinius produktus dažniausiai valgome žalius, o natūralius gyvulinius – termiškai apdorotus.
Perdirbti maisto produktai – tai įvairiais būdais apdoroti pro-duktai (žr. 6 skyrių).
Augaliniai produktai skirstomi į:. daržoves (žr. 5.2 schemą);. riešutus ir sėklas (žr. 5.3 schemą);. uogas ir vaisius (žr. 5.4 schemą);. grūdus ir jų gaminius (žr. 5.5 schemą).
. Aptarsite, kas yra
maistas ir maisto
produktai.
. Išsiaiškinsite, kokie
maisto produktai yra
augaliniai.
. Išsiaiškinsite, kokie
maisto produktai yra
gyvuliniai.
. Aptarsite, kodėl reikia
žinoti maisto pro-
duktų asortimentą.
Netrukus
Asortimeñtas – gaminių ar prekių (šiame skyriuje – maisto produktų) rūšys.
Masto prodùktų grùpė –maisto produktai, suskirstyti pagal tam tikrus panašius požymius, pvz., kilmę, sudėtį.
Natūrãlūs masto prodùktai – gamtos teikiami produktai.
Pérdirbti masto prodùktai – gamtos sukurti ir žmogaus apdoroti maisto produktai.
Sintètiniai masto prodùktai –tai maisto priedai, dažniausiai nelaikomi atskira maisto grupe.
Sąvokos
1. Daržovės 2. Grūdai ir jų gaminiai 3. Pienas ir jo produktai
4. Vaisiai ir uogos 5. Riešutai ir sėklos 6. Mėsa ir jos gaminiai
7. Grybai 8. Medus 9. Žuvis ir jūros gėrybės
10. Gėrimai 11. Prieskoniai (pagardai) 12. Riebalai
MAISTO PRODUKTAI
PERDIRBTI: duona, sūris, dešra,
makaronai...
SINTETINIAI: maisto pagardai...
NATŪRALŪS: medus, pienas,
daržovės, vaisiai...
Augalniai:
vaisiai, daržovės, kruopos...
Gyvulniai:
pienas, kiaušiniai, mėsa...
56
5M
AIS
TO
PR
OD
UK
TA
I. M
AIS
TO
GA
MIN
IMA
S
5.2 schema
❶ Pasikalbėkite, kokių daugiau daržovių žinote, be išvardytų 5.2 schemoje.
Užduotis
5.3 schema
5.4 schema
DARŽOVĖS
UOGOS VAISIAI
GRŪDŲ GAMINIAI
5.5 schema
Šakninės (bulvės, morkos,
burokai...)
Lapinės
ir kopūstinės (salotos, kopūstai...)
Prieskoninės
(raudonėliai, mairūnai...)
Vaisinės (pomidorai, agurkai...)
Svogūninės
(svogūnai, česnakai, porai...)
Riešutai
(lazdynų, žemės, graikiniai...)Sėklos
(sezamų, moliūgų, aguonų...)
Gamtoje
randamos (žemuogės,
bruknės, spanguolės, mėlynės...)
Žmogaus
auginamos
(braškės, serbentai, agrastai...)
Kaulavaisiniai
(slyvos, persikai...)
GRŪDAI
(avižų, grikių, kviečių, miežių, rugių, kukurūzų, sorų...)
PRODUKTAI
Kruopos (miežių, grikių, ryžių,
perlinės...)
Dribsniai
(kukurūzų, grikių, avižų, ryžių...)
Miltai (kvietiniai, ruginiai...)
DUONOS GAMINIAI
(duona, pyragai, bandelės, batonai...)
MAKARONAI
(lakštiniai, vermišeliai, figūriniai, spagečiai...)
Atogrąžų ir paatogrąžių (mangai, kiviai, papajos...)
Sėkliniai (obuoliai...)
Citrusiniai (apelsinai,
greipfrutai...)
RIEŠUTAI IR SĖKLOS
57
DARŽÓVĖS IR JŲ ASORTIMEÑTAS 5.2 lentelė
Kopstinės daržóvės
Kopūstai
Tai viena iš labiausiai paplitusių ir seniausių daržovių. 1–3 ir 5, 6 rūšies kopūstai valgomi žali, virti, troškinti. 4, 7, 8 rūšies kopūstai tinka salotoms, valgomi ir žali lapai. 9 rūšies kopūstais puošiami patiekalai, iš 10 rūšies daromos salotos.
1. Gūžiniai baltieji
2. Gūžiniai raudonieji
3. Žiediniai
4. Garbiniuotieji
5. Brokoliniai
6. Briuseliniai
7. Kininiai baltieji
8. Kininiai
9. Žiediniai spalvotieji
10. Ropiniai
Šakniavaisnės daržóvės
Ridikėliai Valgomi atskirai arba daromos salotos.
Juodieji ridikai
Pastarnokai
Morkų šakniavaisių forma priklauso nuo rūšies. Jie būna rutuliški, trumpašakniai ir ilgašakniai.
Burokėlių šakniavaisių forma pri-klauso nuo rūšies. Jie būna rutuliš-ki, trumpašakniai ir ilgašakniai.
Bulvės būna įvairių rūšių. Jų savybės labai svarbios verdant, troškinant ar kepant.
Saliẽrinės daržóvės
Salierų valgome arba šakniavaisius, arba stiebus. Tai priklauso nuo rūšies.
1 2 3
4 5 6
7 8 10
9
M A I S T O P R O D U K TA I I R J Ų A S O R T I M E N TA S
58
5M
AIS
TO
PR
OD
UK
TA
I. M
AIS
TO
GA
MIN
IMA
S
Prieskonnės daržóvės
KrapaiDažniausiai pagardinami įvairūs patiekalai.
Petražolės
Bazilikai
Mairūnai
Raudonėliai
Svogninės daržóvės
SvogūnaiSvogūnai:
paprastieji, baltieji, raudonieji. Baltieji nelabai aitrūs, todėl jų dedama į salotas. Visos šios daržovės labai naudingos sveikatai. Valgomos natūralios arba apdorotos: keptos, virtos, troškintos.
Porai
Česnakai
Ánkštinės daržóvės
ŽirniaiAuga ankštyse.
Pupelės
Lęšiai
Sojų pupos
Vasinės daržóvės
AgurkaiDažniausiai valgomos neapdorotos: vienos arba iš jų daromos salotos.
Pomidorai
PaprikosDažniausiai valgomos apdorotos: keptos, troškintos.
Baklažanai
Cukinijos
Melionai
Moliūgai
59
ÚOGOS, VASIAI IR JŲ ASORTIMEÑTAS 5.3 lentelė
Gamtoje augančios uogos
BruknėsMėlynėsAvietėsŽemuogėsSpanguolės
Auginamos uogos
BraškėsAronijosAgrastaiGervuogėsSerbentai:raudonieji, baltieji, juodieji
VAISIAI
Kaulavaisniai
VyšniosSlyvosAbrikosaiŠie vaisiai su kauleliu.
Skliniai
ObuoliaiKriaušėsSvarainiaiŠie vaisiai su sėklomis.
Atogrąžų
ir paatogrąžių
BananaiKiviaiPapajosKinkanaiMangaiPersimonaiAvokadaiDatulėsAnanasai
Citrusniai
CitrinosApelsinaiMandarinaiGreipfrutai
M A I S T O P R O D U K TA I I R J Ų A S O R T I M E N TA S
60
❷ Patyrinėję 5.3 lentelę, aptarkite, kokias uogas ir vaisius dažniausiai
valgome perdirbtus.
❸ Aptarkite, kokius pieno produktus valgome rytais, kokius – vakarais.
❹ Kokius kiaušinius valgome dažniausiai?
Klausimas ir užduotys
5M
AIS
TO
PR
OD
UK
TA
I. M
AIS
TO
GA
MIN
IMA
SPÍENO PRODÙKTAI IR JŲ ASORTIMEÑTAS 5.4 lentelė
KIAUŠÌNIAI IR JŲ ASORTIMEÑTAS 5.5 lentelė
Natūrãlūs pieno produktai
Karvės pienas
Ožkos pienas
Raugnti pieno produktai
Rūgpienis
Pasukos
Jogurtas
Grietinė
Varškė
Sūris
Kiaušinių rūšys
VištosPutpelėsŽąsies Stručio
Vartojami žali, tinka įvairiems patiekalams ruošti.
61
1 Kaip kurti piešinius kompiuteriu?
MI
TY
BA
. T
EK
ST
IL
Ė
skyrius
Audiniai ir dirbiniai iš jųKą sužinosiu
• Kaip konstruojami ir iš kokių audinių siuvami siuviniai
• Kokie yra siuvimo detalių jungimo būdai, siuvimo darbų eiga
• Kaip atliekama tekstilės siuvinių apdaila
Ko išmoksiu
• Konstruoti, siūti
• Įvairiuose šaltiniuose rasti informacijos apie tekstilę, jos dirbinius,
gamybos technologiją, naudotis aprašais, schemomis
• Kaupti ir nagrinėti surinktą informaciją
• Aptarti, draugiškai, sąžiningai vertinti savo ir draugų atliktą darbą
Kaip to galėsiu išmokti
• Mokysiuosi naudotis įvairiuose vadovėlio skyriuose pateikta
informacija, tarsiuosi su klasės draugais, kaip konstruoti, siūti
• Mokytojas padės susirasti reikiamos informacijos,
nurodys darbo kryptis
Kur tai galėsiu pritaikyti
• Mokėsiu atpažinti ir vertinti tekstilės gaminius, pritaikyti įgytas žinias
• Mokėsiu pats pasidaryti įvairių dirbinių ir patarsiu kitiems
10
1Aptarsime, ką daryti, nupiešus dirbinio eskizą.
1 Pasirinkite tinkamą audinį. Pamąstykite, koks jis turėtų būti: minkštas, kietas, nespūrantis ir t. t. Tarkime, reikia pasiūti pa-galvėlę iš minkšto audinio, kurį būtų lengva lyginti, galima dažnai skalbti. Šiam dirbiniui labiausiai tiktų plonas lininis audinys, geriau nemargintas, nes, dažnai jį skalbiant, piešinys blunka.
2 Pagalvokite, kelios konstrukcinės detalės gali sudaryti pasi-rinktą dirbinį (žr. 10.1 pav.). Pavyzdžiui, paprastai pagalvėlei užteks 2 konstrukcinių detalių (žr. 10.2 pav.), įdomesnei gali prireikti daugiau kaip 2 detalių (žr. 10.3 pav.).
3 Atskiros detalės jungiamos susiuvant, suneriant arba kitu būdu. Kaip sujungti pasirinkto dirbinio konstrukcines detales, jį gražiai išlyginti, sužinosite atsivertę 10.2 skyrių.
4 Visiems darbams atlikti reikės tam tikrų darbo priemonių (žr. 8.1 skyrių).
. Aptarsite, kaip
siuviniui parinkti
tinkamą audinį.
. Sužinosite, kokius
darbus reikia atlikti,
norint ką nors
pasiūti.
. Išmoksite sulankstyti
audinį, kirpti
konstrukcines
detales.
Pradedame siūti
Netrukus
10.1 pav.
118
10A
UD
INIA
I IR
DIR
BIN
IAI
IŠ J
Ų
10.2 pav.
Mokydamiesi vadovėlio 8 skyrių, sužinojote, kokių priemonių reikia dirbant su tekstilės medžiagomis. 9 skyriuje susipažinote su audiniais, siūlais, verpalais, jų savybėmis, asortimentu. Aptarėte pasirinktų dirbinių pavyzdžius.
Prisiminkite!
Siūlo dailininkai, dizaineriai, kiti menininkai:Rankdarbių knyga. V., 1998Rankdarbių kraitelė.
www.muziejus.lt
www.lnm.lt
www.auture.lt
www.siuvimo
reikmenys.lt
Informacija
10.3 pav.
Audinio lyginimas
Pasirinktą audinį, numegztus ar nunertus pavyzdžius reikia išlyginti. Natūralaus pluošto audiniai lyginami lygintuvu, stipriai purškiant garo srovę. Stipri jo srovė įsiskverbia į audinį, todėl šiuo būdu nesunku lyginti klostes, apykakles, kišenių vidų, užuolaidas. Trikotažinius audinius lengviau lyginti, ant jų už dėjus drėgną med-vilninio audinio skiautę. Naujausių modelių lygintuvais trikotaži-nį audinį galima išlyginti be drėgno audinio.
Audinio lankstymas
Audinys lankstomas ant stalo. Audinį perlenkę per pusę, ga-lime: a) iškirpti dvi vienodas detales, b) sutaupyti audinio, c) at-kirpti įstrižą audinio gabalėlį kraštams apsiūti.
119
2Matmenys
Jeigu norite siūti ir konstruoti drabužį, turite žinoti tam ti-krus žmogaus matmenis ir jo drabužių dydį (žr. 12 skyrių ir 10.1 lentelę). Nusprendę siūti pagalvėlę, turite užrašyti jos ilgį ir plotį, jeigu pagalvėlė keturkampė (žr. 10.2 pav.), ir daugiau matmenų, jei pagalvėlės kampai nevienodi (žr. 10.3 pav.). Prieš darydami žaislą, turite nupiešti jo bendrą vaizdą ir atskiras detales, užrašyti matmenis.
Jeigu matmenys bus netikslūs, negalėsite pasiūti kokybiško dirbinio. Iš madų žurnalų pasirinktas iškarpas turėsite pritaikyti savo drabužių dydžiui (žr. 12 skyrių).
Konstruojant gaminius, reikia laikytis saugaus darbo taisyklių (žr. 8 skyrių). Lengviausia konstruoti gaminius iš geometrinių figūrų. Kerpant konstrukcines detales, reikia palikti užlaidas siūlėms.
. Sužinosite, kaip
konstruojami tekstilės
dirbiniai, išmoksite tai
daryti.
. Išsiaiškinsite, kokių
pagrindinių matmenų
reikia dirbiniams
konstruoti.
. Sužinosite
konstrukcinių detalių
išdėstymo ant audinio
taisykles.
Konstrãvimas – tai mokslas, kuris nagrinėja drabužių detalių ir kitų gaminių braižymo ir darbo organizavimo būdus.
Pagrindnis brėžinỹs reika-lingas gaminiams, drabužiams modeliuoti. Braižomas kiekvie-no gaminio brėžinys.
Siuvinių konstravimas
Prisiminkite!
Sąvokos
Netrukus
10.1 lentelė
Siuvant vyrų,
moterų ir vaikų
drabužius,
matuojama
Sutar-
tinis
žymėji-
mas
Krūtinės apimtis Kr a
Klubų apimtis Kl a
Liemens apimtis L a
Kaklo apimtis K a
Nugaros plotis N p
Nugaros ilgis N i
Rankos ilgis R i
Kojos vidinės pusės ilgis
K v p i
Ūgis Ū
120
10A
UD
INIA
I IR
DIR
BIN
IAI
IŠ J
Ų
Užlaidos siūlėms
Detales sukirpus pagal tikslius matmenis ir susiuvus, gali pa-aiškėti, kad dirbinys per mažas. Taip atsitinka pamiršus palikti ùžlaidas siūlėms (žr. 10.2 lentelę). Jeigu abejojate, ar gerai išma-tavote, arba norite sukurti ką nors nauja, užlaidas galite palikti ir didesnes.
Jei audinys su plaušeliu ar įspaustu piešiniu, susiuvant da-lis, negalima sukeisti jų krypties – dirbinys atrodys nevienodos spalvos.
10.5 pav.
Konstravimo ir modeliavimo vadovėliai:
R. Dačiulytė, R. Indičianskienė.
Technologijos. Siuvimas 5 klasei. V., 2001
A. Pacevičiūtė, R. Dačiulytė,
E. Melnikaitė. Siuvimas 6 klasei. V., 2002
R. Jegorova, V. Monastyrnaja. Mokykis siūti. K., 1990
Informacija
Įdomybės
Konstrukcinių detalių braižymas
Lengviausia konstruoti dirbinius, kuriuos sudaro geometrinės figūros: stačiakampiai, kvadratai, trikampiai. Iš tokių konstrukci-nių detalių siuvamos prijuostės, palaidinukės, krepšiai, liemenės ir t. t. Konstruojant apvalias, ovalias detales, naudojamas skries-tuvas ir kiti braižymo įrankiai.
Pradėti siūti geriausia nesudėtingų geometrinių formų dirbinius (žr. 10.5 pav.).
Užlaidos siūlėms
Drabužio kraštams – 1,0–1,5 cm
Palankoms – 4,0–6,0 cm
Kitoms siūlėms – 1,0–1,5 cm
10.2 lentelė
10.4 pav.
Priekinė šios kuprinės dalis padengta saulės energiją sugeriančia medžiaga. Norite karščio? Karščiau už saulę nebūna!
www.voltaicsystemes.
com
121
Konstrukcinių detalių perkėlimas ant audinio, kirpimas ir jungimas
Audinys lenkiamas per pusę. Ant jo viena kryptimi dedamos iškarpos. Jei drabužio ar kito dirbinio detalės simetriškos, daroma tik dešiniosios pusės iškarpa.
Dirbinio sudėtingumas
Sudėtingas
Paprastas 10.3 lentelė
Dirbinio
pavadinimasPaveikslėlis
Dirbinio
sudėtin-
gumas
Audiniai. Detalių jungimas.
Užlaidos siūlėms. Apdaila
Žaislai ir suvenyrai
Eglutės
papuošalasPa
pras
tas
Audiniai: lininiai, medvilniniai, vilnoniai.Detalių jungimas. Prie trikampio pagrindo pridaigstomi ir dekoratyvine siūle prisiuvami sparnai, galva ir knygelė.Užlaidos siūlėms nėra. Apdaila. Pagal piešinį pasirenkamas tinkamas siuvinėjimo būdas.
Velykų medelis
Papr
asta
s
Audinys vilnonis.Detalių jungti nereikia. Užlaidos siūlėms nėra.Apdaila. Siuvinėjama arba prisiuvamos aplikacijos, pritvirtinami raišteliai, kilpos.
Puošni kišenė
(pagalbinis
aprangos
reikmuo) Sudė
tinga
s
Audiniai: medvilniniai, lininiai, vilnoniai.Detalių jungimas. Susiuvamos šios dalys:pagrindinės – priekinė ir užpakalinė,pagalbinės – raišteliai arba virvelės kišenei pakabinti.Užlaidos siūlėms po 1 cm.Apdaila. Pasirenkamas siuvinėjimo raštas. Išsiuvinėjama (žr. 10.3 skyrių).
S I U V I N I Ų K O N S T R AV I M A S
122
10A
UD
INIA
I IR
DIR
BIN
IAI
IŠ J
Ų
Negalima keisti konstrukcinių detalių krypties. Iškarpos ant audinio prismaigstomos smeigtukais. Jos padarytos be užlaidų, todėl siūlėms užlaidos pridedamos. Detalės iškerpamos ir sujun-giamos (žr. 10.4 skyrių). Atliekama apdaila: siuvinėjama, apneria-ma, naudojamos įvairios konstrukcinės medžiagos.
konstrukcinių detalių perkėlimo ant audinio taisykles.
Prisiminkite
Dirbinio aprašas
Konstrukcinių detalių brėžiniai ir perkėlimas ant audinio
Konstrukcinės detalės. Angeliukas sudarytas iš keturių dalių: trikampio kūno (pagrindo) – 1, sparnų – 2, galvos – 3 ir knygelės – 4. Detalės dedamos ant audinio, apibrėžiamos ir iškerpamos, nepaliekant užlaidų siūlėms.
Konstrukcinės detalės. Kiaušinių formos iškerpamos iš popieriaus, dedamos ant audinio, apibrėžiamos ir iškerpamos. Ant audinio jas dėlioti galima bet kaip – raštas suteikia formai įvairovės.
Konstrukcinės detalės. Dirbinys sudarytas iš pagrindinių ir pagalbinių konstrukcinių detalių. A3 formato lape pagal turimus matmenis nubraižomas brėžinys. Iškerpamos pagrindinės detalės: priekinė ir užpakalinė dalis. Jos turi būti vienodos. Pagal matmenis nubraižomi ir iškerpami raišteliai. Brėžinys perkeliamas ant audinio viena kryptimi ir iškerpamas, paliekant užlaidas. Kišenei papuošti iškerpama ir išsiuvinėjama atskira mažesnių matmenų detalė.
1
2
3
4
123
Dirbinio
pavadinimasPaveikslėlis
Dirbinio
sudėtin-
gumas
Audiniai. Detalių jungimas.
Užlaidos siūlėms. Apdaila
Interjero tekstilė
Kalėdų dovanų
kojinė
Sudė
tinga
s
Audiniai: vilnoniai, medvilniniai, lininiai. Detalių jungimas. Pagrindinės detalės susiuvamos rankomis arba mašina jungiamosiomis siūlėmis. Viršuje mašina prisiuvama pakaba. Užlaidos siūlėms po 1 cm.Apdaila. Siuvinėjimas, antsiuvai ir kt. (žr. 10.3 skyrių).
Velykų maišelis
Papr
asta
s
Audiniai: lininiai, medvilniniai.Detalių jungimas. Viena detalė surišama raišteliu arba virvele. Apdaila. Išsiuvinėjama aplikacija. Ant popierinės aplikacijos flomasteriu galima užrašyti, kam skirtas maišelis.
Dekoratyvinė
juosta daiktams
susidėti
Sudė
tinga
s
Audiniai: medvilniniai, lininiai, vilnoniai. Galima naudoti permatomas konstrukcines medžiagas (pvz., plastiką), kad daiktas būtų matomas.Detalių jungimas. Siuvama jungiamosiomis mašininėmis siūlėmis, daromos palankos, prisiuvamos kišenės. Užlaidos siūlėms po 1 cm. Apdaila. Išorinę pusę galima išsiuvinėti, puošti antsiuvu ir kitais būdais (žr. 10.3 skyrių).
Sporto inventorius
Sportinė liemenė
Papr
asta
s
Audiniai: lininiai, medvilniniai.Užlaidos siūlėms po 1 cm. Detalių jungimas. Ties detalės viduriu pritvirtinami 2 raišteliai. Apdaila. Flomasteriu užrašomi skaičiai arba daromas trafaretas.
S I U V I N I Ų K O N S T R AV I M A S
124
10A
UD
INIA
I IR
DIR
BIN
IAI
IŠ J
Ų
10.3 lentelės tęsinys
Dirbinio aprašas
Konstrukcinių detalių brėžiniai ir perkėlimas ant audinio
Konstrukcinės detalės. Nubraižomos ir iškerpamos 2 pagrindinės kojinės formos detalės, kurių dydį galima pasirinkti. Nupiešiama ir iškerpama eglutės formos aplikacija bei kitos puošybinės detalės.
Konstrukcinės detalės. Pagrindinė detalė –keturkampis, puošybai skirta detalė gali būti bet kokios formos. Pagal brėžinį iš audinio iškerpamos detalės. Padaroma juostelė. Ji gali būti lininė, šilkinė, odinė.
Konstrukcinės detalės. Pagrindinės detalės – 2 vienodi stačiakampiai. Nuo to, ką ketiname dėti į juostą (kokius siuvimo, nėrimo, mezgimo įrankius), priklauso ir kišenių skaičius. Jeigu kišenių forma skirtinga, kiekviena braižoma atskirai, jeigu vienoda, pakanka vienos detalės.
Konstrukcinės detalės. Nubraižomas stačiakampis arba kvadratas. Liemenė gali būti be raištelių (prisegama žiogeliais) arba su 2 raišteliais (jie nubraižomi pagal matmenis).
125
1 Kaip kurti piešinius kompiuteriu?
MI
TY
BA
. T
EK
ST
IL
Ė
skyrius12
Vartotojas apie tekstilės medžiagas ir gaminiusKą sužinosiu
• Kokios yra tekstilės gaminių pirkimo, atsiskaitymo formos, garantijos, vartotojų teisės
• Kaip etiketėse žymimi tekstilės gaminių dydžiai
• Ką rodo tekstilės gaminių priežiūros sutartiniai ženklai
• Kokios priemonės ir įranga naudojama tekstilės gaminiams prižiūrėti
Ko išmoksiu
• Atpažinti tekstilės medžiagas ir parinkti jų priežiūros priemones
• Nagrinėti tekstilės gaminių priežiūros priemonių etiketes, tekstilės gaminių naudojimo ir priežiūros aprašus
Kaip to galėsiu išmokti
• Nagrinėsiu mokytojo pateiktą įvairią medžiagą ir vadovėlio informaciją, domėsiuosi tekstilės gaminių priežiūros priemonėmis
• Nagrinėsiu tekstilės gaminių priežiūros technologijos aprašus, schemas
Kur tai galėsiu pritaikyti
• Mokėsiu pasirinkti tinkamą gaminį
• Būsiu sumanus vartotojas: pirkdamas tekstilės gaminį, atkreipsiu dėmesį į etiketėje nurodytus jo priežiūros ženklus, kainos ir kokybės santykį
1
Tiek Lietuvojè, tiek užsienyje pagamintų tekstilės gaminių asortimentas labai platus, todėl reikia rasti rinką jiems parduoti. Gamintojai turi ištirti, kas, kur perka, vyrai ar moterys ir t. t.
Šiuo metu 80 % Euròpos Sjungos siuvimo ir tekstilės pramo-nės yra Vokietjoje, Prancūzjoje, Didžiójoje Britãnijoje, Ispãnijoje, Itãlijoje. Pagrindiniai Lietuvõs tekstilės pramonės prekybos part-neriai yra Didžióji Britãnija, Vokietijà, Dãnija, Švèdija, Itãlija, Begija. Tekstilės ir aprangos gaminiai sudaro apie 10 % šalies eks- porto.
Norėdami parduoti prekes, gamintojai atsižvelgia į vartotojų poreikius: prekė turi būti kokybiška, patogi, šiuolaikiška, paga-minta iš natūralių, ekologiškų medžiagų, atitikti mados reikalavi-mus. Stengiamasi mažinti išlaidas, trumpinant gamybos laiką.
Lietuvõs tekstilės ir siuvimo pramonė gamina ketvirtadalį vi-sos pramonės produkcijos. Žymiausios siuvimo įmonės: „Lelija“, „Dobilas“, „Šatrija“, „Dainava“, „Baltija“. Lietuvoje užregistruota apie 3 tūkstančiai siuvimo įmonių.
Atkūrus Lietuvõs valstybę, pakito mūsų šalies prekių rinka: užplūdo tekstilės prekės iš Tukijos, Knijos, prestižiniai Vakar Euròpos ir JAV drabužiai, didžiulės dėvėtų drabužių siuntos. Mūsų vartotojai netrukus įsitikino prasta turkiškų ar kiniškų prekių kokybe.
Lietuvõs tekstilės ir siuvimo įmonės savo gaminiams suteikia kokybės garántiją. Tačiau vartotojai kartais įsigyja ir nekokybiš-kų prekių. Jos keičiamos arba grąžinamos parduotuvėms, kuriose
buvo įsigytos, pateikiant pirki-mo kvitą. Kitose vietose įsigy-tas prekes be kvito pasikeisti sunkiau. Dėvėtų drabužių arba naudotų daiktų parduotuvėse tekstilės gaminiams garantijos nesuteikiamos.
Įsigytų prekių kokybės garántijos teminas skaičiuo-jamas nuo pardavimo datos. Todėl visada svarbu saugoti prekės įsigijimo kvtą. Jeigu
Tekstilės gaminių rinka, kainos, kokybė,garantijos
. Aptarsite, kas yra
rinka ir kaip ją galima
paveikti.
. Sužinosite, ką daryti
įsigijus netinkamą
prekę.
Netrukus
Ekspòrtas – prekių pardavimas kitose šalyse.
Impòrtas – prekių įvežimas iš kitų šalių.
Káina – prekės vertė pinigine išraiška.
Prẽkė – daiktas, skirtas parduoti.
Rinkà – prekių mainų sfera.
Sąvokos
164
12V
AR
TO
TO
JAS
AP
IE T
EK
ST
ILĖ
S M
ED
ŽIA
GA
S I
R G
AM
INIU
S
tekstilės gaminio kokybės garantijos terminas nenustatytas, pir-kėjas dėl jo kokybės trūkumų gali kreiptis ne vėliau kaip per dve-jus metus nuo pardavimo dienos. Jis pardavėjui parašo prašymą, kuriame nurodo prekės trūkumus. Pirkėjas turi teisę reikalauti prekę pakeisti, sumažinti jos kainą, neatlyginamai pašalinti trū-kumus, atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.
Jeigu tekstilės gaminys atitinka teisės aktų reikalavimus arba jo kokybės trūkumai menki, vartotojo priekaištai nepriimami.
Prekių kokybės garantinius terminus, daiktų grąžinimo ir kei-timo sąlygas nustato Lietuvõs Respùblikos civilinis kodeksas, Var-totojų teisių gynimo įstatymas.
Jeigu nenumatyta garantijoje, nekeičiamos ir negrąžinamos šios tekstilės gaminių prekės:
• kūdikių drabužiai;
• apatiniai drabužiai;
• korsetiniai gaminiai;
• pėdkelnės, kojinės, puskojinės ir pan.;
• audiniai, kiliminės grindų dangos (išskyrus kilimus ir kilimėlius);
• baldai, patalynė, šviestuvai.
Dėl nekokybiškų prekių, netinkamai suteiktos paslaugos ir kitų problemų galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą:
http://www.
vartotojoteises.lt
❶ Iš įvairių šaltinių surinkite žinių apie žymiausias Lietuvõs tekstilės
ir siuvimo įmones, jų gaminius, rinką, kainas. Surinktą informaciją
aptarkite grupėje ir aprašykite sąsiuvinyje.
Informacija
Apie Lietuvos tekstilės gaminių rinką ir kainas:
www.satrija.lt
UžduotIs
Prisiminkite!
165
2 Tekstilės gaminių dydžiai ir etiketėse pateikta informacija
Parduotuvėje, madų salone, mugėje galima nusipirkti reikiamą drabužį, todėl turime žinoti savo figūros ypatumus ir mat menis. Žmogaus figūra būna tipinė ir netipinė. Norėdami nustatyti, ko-kios figūros esame, turime išmatuoti atitinkamas jos vietas (žr. 10 skyrių) ir gautus matmenis palyginti su lentelėje pateiktais standartinių dydžių matmenimis.
Vaikų, moterų ir vyrų drabužių dydžiai nustatomi nevienodai: kūdikių – pagal ūgį, matuojant paguldytą kūdikį nuo pakaušio iki ištiestos pėdos galo, vaikų – pagal ūgį ir krūtinės apimtį, mote-rų – pagal ūgį, krūtinės ir klubų apimtį, vyrų – pagal ūgį, krūtinės ir liemens apimtį.
Drabužių ir avalynės dydžiai įvairiose šalyse yra nevienodi.
Tekstilės gaminių etiketėse pateikiama informacija
Atsižvelgiant į ISO (gami-nių kokybės nustatymo sis-temos sutrumpintas pavadi-nimas) standartus, drabužio etiketėse žymimi vartotojo fi-gūros matmenys (pvz.: moterų 174-94-100, vyrų 180-96-84). Moterų drabužių dydis nusta-tomas išmatavus ūgį, krūtinės ir klubų apimtį, o vyrų – ūgį, krūtinės ir liemens apimtį (žr. 12.1 pav.).
Lietuvõs Respùblikos ūkio ministerija, atsižvelgdama į Euròpos komisijos pastabas, papildė ir patvirtino prekių ženkli-nimo ir kainų nurodymo taisykles, pagal kurias gamintojas nepri-valės nurodyti avalynės ir drabužių dydžių, pateikti jų priežiūros informacijos.
Jeigu gamintojas informacijos apie tekstilės gaminių priežiūrą, avalynės, drabužių, kojinių, pirštinių dydį nepateiks ant prekės ir jos pakuotės, vartotojui būtiną informaciją suteiks pardavėjas. Drabužių dydžiai atitiks Euròpos standartus, o priežiūros ženk lai bus nurodyti drabužių vidinėje pusėje.
❷ Išsimatuokite pėdos
ilgį ir sužinokite savo
avalynės dydį.
❸ Išsimatuokite atitin-
kamas figūros vietas,
matmenis užsirašykite
sąsiuvinyje ir paly-
ginkite su lentelėse
pateiktais matmeni-
mis. Nustatykite savo
drabužių dydį.
. Sužinosite, kokie
matmenys reikalingi
norint nustatyti
drabužių dydį.
. Aptarsite drabužių
dydžių žymėjimo
būdus.
. Sužinosite, kur galima
pamatyti piktogramų.
Netrukus
Netpinė figūrà neatitinka visų normų, yra neproporcinga.
Piktogrãfija – daiktų, įvykių ir veiksmų vaizdavimas sutartiniais ženklais.
Piktogramà – paveikslinis sutartinis ženklas.
Standártas – norma, pavyzdys; sutartas, nustatytas matas, pagrindas.
Tpine figūrà laikoma tokia, kuri sąlygiškai yra proporcinga ir taisyklinga.
Sąvokos
Užduotys
Moteriškas švarkas
Krūtinės apimtis 96Klubų apimtis 104Ūgis 164
arba
96
104 164
Vyriškas kostiumas
Krūtinės apimtis 96Liemens apimtis 84Ūgis 170–176
arba
96
84 170–176
Moteriškos kelnės
Klubų apimtis 124Liemens apimtis 96Ūgis 168Dydžio kodas 50
arba
96
124 168
12.1 pav.
166
12V
AR
TO
TO
JAS
AP
IE T
EK
ST
ILĖ
S M
ED
ŽIA
GA
S I
R G
AM
INIU
S
Moterų Vyrų
Dydis Sutartinis žymėjimas Dydis Sutartinis žymėjimas
32–36 XS 44–46 XS
36–38 S 48 S
40–42 M 50–52 M
44–46 L 54 L
48 XL 56–58 XL
50... XXL 60... XXL
12.1 lentelėTARPTAUTINIAI DRABUŽIŲ DYDŽIAI 12.2 lentelė
MOTERIŠKOS IR VYRIŠKOS AVALYNĖS DYDŽIAI
12.3 lentelėMERGAIČIŲ IR BERNIUKŲ DRABUŽIŲ DYDŽIAI
Ūgis 122 128 134 140 146 152 158 164 170 176
Krūtinės apimtis 62 64 66 68 72 76 80 84 88 92
Liemens apimtis 57 58 59 61 63 65 67 69 71 73
Klubų apimtis 67 69 72 74 78 82 86 90 94 98
Nugaros ilgis 29 30 31 32 34 36 38 40 42 43
Rankovės ilgis 43 46 48 51 53 55 57 59 61 63
Kaklo apimtis 30 30 31 31 32 33 34 35 36 37
12.4 lentelėMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ DRABUŽIŲ DYDŽIAI
Ūgis 98 104 110 116 122 128 134 140 146 152 158 164
Krūtinės apimtis 57 58 59 60 62 64 66 68 72 76 80 84
Liemens apimtis 53 54 54,5 55 56,5 58 59,5 61 63 65 67 69
Klubų apimtis 59 61 62 64 66,5 69 71,5 74 78 82 86 90
Nugaros ilgis 24 25 26 27,5 29 30 31 32,5 34,5 36 38 40
Rankovės ilgis 33,5 36 38,5 41 43,5 46 48,5 51 53 55 57 59
Kaklo apimtis 27 27,5 28 28,5 29,5 30 30,5 31 32 33 34 35
Pėdos ilgis
Avalynės dydis
22,3 cm 35
23 36
23,6 cm 37
24,3 cm 38
25 cm 39
25,6 cm 40
26,3 cm 41
27 cm 42
27,6 cm 43
28,3 cm 44
29 cm 45
29,7 cm 46
12.5 lentelėLYGINAMIEJI DRABUŽIŲ DYDŽIAI
Moteriškų marškinių, paltų, suknelių Vyriškų kostiumų, lietpalčių, megztinių
JAV 8 10 12 14 16 18 20 JAV 34 36 38 40 42 44 46 48
Europa 36 38 40 42 44 46 48 EuropaAnglija 44 46 48 50 52 54 56 58
Anglija 30 32 34 36 38 40 42
Moteriškų megztinių, palaidinukių Vyriškų marškinių
JAV 30 32 34 36 38 40 42 44 JAV 14 14,5 15 15,5 16 16,5 17 17,5
Europa 38 40 42 44 46 48 50 52 EuropaAnglija 36 37 38 39 40 41 42 43
Anglija 32 34 36 38 40 42 44 46
167
Lýginimo ženkla. Juose nurodoma leistina lygintuvo įkaitimo temperatūra, kuri žymima skaičiais arba taškais.
Lyginti ne aukštesnėje kaip 120 oC temperatū-roje.
Lyginti ne aukštesnėje kaip 160 oC temperatū-roje.
Galima lygin-ti aukštesnė-je kaip 160 oC temperatū-roje.
Lyginti negalima.
3 Sutartiniai tekstilės gaminių priežiūros ženklai
Sutartiniai tekstilės gaminių priežiūros ženklai
Prekyvietėse galima rasti įvairios paskirties, faktūros, silueto, rašto, kainos drabužių. Dėvimas drabužis ilgainiui susitepa, todėl jį reikia skalbti, valyti, lyginti. Gamintojas visų drabužių vidinėje pusėje įsiuva etiketę su jų priežiūros ženklais (žr 12.6 lentelę).
. Aptarsite tekstilės
ir trikotažo gaminių
priežiūros ženklus.
. Sužinosite, kas
nurodoma ženklų
etiketėse.
. Išsiaiškinsite, kam
reikalingas brūkšninis
kodas, ir išmoksite jį
skaityti.
Netrukus
Tekstilės ir trikotažo gaminių priežiūros ženklai
Skalbimo Balinimo Lyginimo Džiovinimo Cheminio valymo
Skalbmo ženkla. Juose žymima vandens temperatūra (laipsniais).
Skalbti ne aukštesnėjekaip 95 oC temperatū-roje (lininius, medvilni-nius gaminius).
Skalbti ne aukštesnėje kaip 60 oC temperatūroje.
Skalbti rankomis.
Skalbti negalima.
Džiovnimo ženkla
Įprastasis džiovi-nimas.
Džiovini-mas ant pakabos.
Gręžti negalima.
Vertikalu-sis džiovi-nimas.
Negalima džiovinti skalbyklės būgne.
Horizonta-lusis džio-vinimas.
Bãlinimo ženkla rodo, ar drabužį galima balinti ir, jei galima, tai kokiais balikliais.
Galima balinti priemone su chloru.
Negalima balinti priemone su chloru.
Negalima balinti jokiais balikliais.
Chèminio vãlymo ženkla.
Galima valyti visomis valy-mo priemo-nėmis.
Negalima valyti cheminiu būdu.
12.6 lentelė
168
12V
AR
TO
TO
JAS
AP
IE T
EK
ST
ILĖ
S M
ED
ŽIA
GA
S I
R G
AM
INIU
S
Brūkšniniai kodai užsienio šalyse ir Lietuvojè
Brūkšnnis kòdas (žr. 12.2 pav.) skirtas atsiskaityti ir apskaitai prekyboje automatizuoti. Šiuo ženklu žymimi įvairių rūšių krovi-niai, dokumentai, bagažas. Prekyboje pradėjus naudoti brūkšninį kodą, pagerėjo aptarnavimas, pagreitėjo atsiskaitymas, sumažėjo klaidų, palengvėjo kasininkų darbas. Brūkšniniai kodai naudojami ir Lietuvojè, ir užsienio šalyse. Jie skaitomi òptiniu skaitytuvù. Brūkšninis kodas rodo gamintojo ir prekės kontrolinį kodą, ko-kioje šalyje (žr. 12.7 lentelę) prekė pagaminta.
❹ Raskite penkias savo
drabužių priežiūros
etiketes.
❺ Išnagrinėkite drabužių
etiketes ir pasakykite,
kaip juos reikia skalbti,
valyti, džiovinti, lyginti.
Brūkšnnis kòdas – įvairaus pločio nevienodu atstumu išdėstytų lygiagrečių brūkšnelių seka, kuria užkoduota tam tikra informacija.
Òptinis skaitytùvas –
prietaisas brūkšniniam kodui skaityti.
Sąvokos
Užduotys
ŠALIŲ KODAI 12.7 lentelė
00–09 JAV–Kanadà 690-691 Knija
30–37 Prancūzijà 70 Norvègija
380 Bulgãrija 729 Izraèlis
383 Slovnija 73 Švèdija
385 Kroãtija 740–745 Ktos Lotỹnų Amèrikos šalys
400–440 Vokietijà 750 Mèksika
460–469 Rùsija ir NVS šalys 759 Venesuelà
471 Taivãnas 76 Šveicãrija
474 Èstija 770 Kolùmbija
475 Lãtvija 773 Urugvãjus
477 Lietuvà 775 Perù
480 Filipnai 779 Argentinà
489 Honkòngas 780 Člė
45, 49 Japònija 786 Ekvadòras
50 Didžióji Britãnija 789 Brazlija
520 Grakija 80–83 Itãlija
529 Kpras 84 Ispãnija
531 Makedònija 850 Kubà
535 Málta 859 Čèkija ir Slovãkija
539 Arija 860 Jugoslãvija
54 Begija ir Liùksemburgas 869 Tukija
560 Portugãlija 87 Olándija
569 Islándija 880 Piet Korja
57 Dãnija 885 Tailándas
590 Lénkija 888 Singapras
594 Rumùnija 889 Indonèzija
599 Veñgrija 90–91 Áustrija
600–601 Piet Ãfrikos Respùblika 93 Austrãlija
611 Maròkas 94 Naujóji Zelándija
619 Tunsas 955 Maláizija
64 Súomija
12.2 pav.
Šalies kodas
Gamintojo kodas
Prekės kodas
Kontrolinis skaičius
169