nr. 57 (10213) * 2019 m. rugpjûèio 3 d., ðeðtadienis …...2019 m. rugpjûèio 3 d. nr.57 (...

8
Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys Nr. 57 (10213) * 2019 m. rugpjûèio 3 d., ðeðtadienis Kaina 0,45 Eur ISSN 1648-0392 Antanina ALEKNAVIÈIENË Pedagogë, kraðtotyrininkë, muziejininkë 1931-01-15 – 2019-07-30 Liepos 30-osios naktá á Amþinybæ ið- keliavo Prienø kraðto muziejaus ákûrëja, mokytoja, TAU dekanë, knygø sudarytoja Antanina Aleknavièienë. Antanina Aleknavièienë gimë 1931 m. sausio 15 d. ûkininkø Kazimiero ir Elenos Èerkevièiø ðeimoje, graþaus Sarginës kai- mo glëbyje. Numylëtas Sarginës kaimas visà gyvenimà buvo Jos kûno ir dvasios namai, ðeima – atsakomybës, pagarbos sa- vo ðaknims, paproèiams mokykla. Anksti netekus ðeimos maitintojo, mo- tina viena uþaugino ir iðmokë penkis vai- kus. Tokiu sunkiu laikotarpiu smalsumas, atkaklumas ir uþsispyrimas leido Anta- ninai nugalëti sunkumus ir þengti pirmyn: pirmiausia – baigti Prienø „Þiburio“ gim- nazijà, po to, negavus charakteristikos stu- dijuoti, ásidarbinti mokytoja Stakliðkëse, vëliau – Kaðonyse. Èia dirbdama ástojo á Vilniaus pedagoginá universitetà, subûrë aplinkiniø kaimø jaunimà ir su ðokiø ko- lektyvu 1955 m. dalyvavo respublikinëje Dainø ðventëje. 1957 m. buvo paskirta Kaðoniø septynmetës mokyklos direktore. Ilgiausia metø virtinë prabëgo Prienø rajono savivaldybës Ðvietimo skyriuje, ku- riame Antanina Aleknavièienë dirbo nuo 1966 m. Pradþioje inspektore, vëliau – metodinio kabineto vedëja. Vadovavo rajono kraðtoty- rininkams, ákûrë mokytojø senjorø ðokiø ratelá, 1974 m. – mokytojø chorà, kuriam 1984 m. suteiktas liaudies kolektyvo vardas „Rytas“, jis sëkmingai veikë iki 1990 m. 1990 m. Antanina Aleknavièienë, turëda- ma didelæ kraðtotyrinio darbo patirtá, suma- në ákurti kraðto muziejø. 1995 m. rugsëjo 16 d. dideliø pastangø dëka muziejus buvo ati- Prienø rajono savivaldybës vadovybë ir administracija reiðkia nuoðirdþià uþuojautà Antaninos ALEKNAVIÈIENËS artimiesiems. Prienø rajono savivaldybë IN MEMORIAM pelnë Metø Þmogaus, 2007 – Metø Moters titulus, 2002 m. uþ nuopelnus Lietuvai Lie- tuvos Respublikos Prezidento Valdo Adam- kaus apdovanota Lietuvos Didþiojo Kuni- gaikðèio Gedimino ordino I laipsnio meda- liu, ne kartà ávertinta LR Seimo Pirmini- nko, Kultûros ir Ðvietimo ministerijos padëkos raðtais. 2014 m. Jai áteiktas Prie- nø rajono savivaldybës apdovanojimas „Dë- kingumas“ uþ nuopelnus Prienø kraðtui. Iðëjusi uþtarnauto poilsio Antanina Aleknavièienë ir toliau dirbo: buvo TAU dekanë, raðë ir leido knygas apie savo kraðtà ir kraðtieèius. Dirbo ne dël garbës, pastebëjimo ar apdovanojimø. Visada dþiaugësi kitø pasiekimais, stengësi pa- stebëti, pagerbti, áamþinti þmones, jø nu- veiktus darbus palikti istorijai. Prienø rajono savivaldybë ir visa Prie- nø kraðto bendruomenë liûdi, netekusi ðvie- sios, iðkilios asmenybës, kuri savo gy- venimu bus mums Pavyzdþiu, kaip reikia gyventi ir dirbti, kad rudens saulëlydyje galëtum pasakyti: „Mano gyvenimas buvo prasmingas“. Antaninà Aleknavièienæ daug kas atsimins kaip ypaè darbðèià, atsakingà savo kraðto patriotæ, daugelá metø buvusià gyva svarbiø istorijos momentø liudininke ir metraðtininke, savo kraðtui atidavusia tiek, kiek gali atiduoti já mylintis þmogus. - Sklandytuvø gamyklos atsiradimas – iðskirtinis ávykis Prienø rajone. Mes didþiuojamës, kad jà turime, kad èia dirbo, dirba daug talentingø, iðradingø, nesto- kojanèiø idëjø þmoniø. Linkiu, kad gamykla gyvuotø, o kad nepristigtø ádëjø ir sumanymø, o vietoje to sklandy- tuvo, kuris pasitinka ávaþiuojant á Prienus, atsirastø tikras gamyklos kûrinys, - sveikindamas kolektyvà kalbëjo Prie- nø r. savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas. Seniai matytø draugø susitikimas, apsikabinimai, ðypsenos, linkëjimai, fotostendai, pasakojantys apie nueità kelià, ekskursija á gamyklà, trumpa ir áspûdinga aviacijos ðventë. Jà padovanojo lakûnø akrobatø – Rolando Pak- so, Roberto Noreikos ir Algimanto Þentelio – ANBO grupë, aviamodeliuotojas, pasaulio èempionas Donatas Pauþuolis, Arvydas Ðabrinskas, á padangæ paki- læs ANBO II replika, taip pat Kæstutis Miliûnas, atlikæs grakðtø parodomàjá skrydá sklandytuvu LAK-17 mini/fes. Ðtai taip praëjusá ðeðtadiená UAB „Spor- tinë aviacija ir Ko“ paþymëjo savo pusës amþiaus jubiliejø. Vëliau ið paukðèio skrydþio pasiþvalgyti á mûsø graþiàsias Nemuno kil- pas galëjo visi, kas norëjo. Vakarop danguje suðvito ir fejerverkai. Juos dovanojo Arûnas Samochinas, ámonës „Nemuno þiedas“ vadovas. Pusës amþiaus skrydyje bûta visko (Nukelta á 2 p.) Ðiandien – mënulio jaunatis, saulë teka 5 val. 30 min., leidþiasi 21 val. 19 min. Dienos ilgumas 15 val. 49 min. Vardadienius ðvenèia Lidija, Mangirdas, Karimantas, Lengvinë, Þeimena, sekmadiená – Gerimanto (-ës), Milgedos, Domo, Dominyko (-os), Irtos, Irtauto var- dadieniai. Pirmadiená – Nona, Rim- tas, Elijas, Mintarë, Osvaldas, Vilija, antradiená – Daiva, Daivita, Bylotas, Josgailas (-ë). Rugpjûèio 6 – Kristaus atsimai- nymas. „Gyvenimas mus uþdega, gyvenimas ir gesina…“ ( Juozas Palionis) Gyvenimas uþgesino ryðkià, mylimà ir gerbiamà Prienø kraðto asmenybæ Antaninà Aleknavièienæ. Jos didþiulio ir atsakingo darbo dëka mums suteikta teisë ir garbë gyventi gimtojo kraðto istorijoje Antaninos ranka suraðytø knygø puslapiuose. Mums visiems, kuriuos ji visa ðirdimi mylëjo. Netekties akivaizdoje mintimis prisilieèiame, pavaikðtome atminties takais su þmogumi, kuris yra mûsø gyvenimo, mûsø kraðto istorijos dalis. Prisiminimai ðviesûs, ryðkûs ir labai ðilti. Taip ir norisi be paliovos kartoti: AÈIÛ, labai AÈIÛ! Uþ brangiausià Antaninos turtà - laikà, kurá ji skaièiavo ne dienomis, o darbais, uþ dràsià ir teisingà mintá, uþ nuoðirdø padràsinimà, ðvelniai paglostytà padëkos þodá, motiniðkà rûpestá, atvirà ðirdá visiems ir viskam. Netektis skaudi, taèiau Antaninos gyvenimas pasilieka jos darbuose, knygose, neparaðytuose mums testamentuose... Ðeimos vardu reiðkiame uþuojautà Antaninos sûnums Giedriui ir Linui bei jø ðeimoms, artimiesiems ir jà pa- þinojusiems þmonëms. Liûdime dël netekties, taèiau ðirdimi dþiaugiamës, kad keletas deðimtmeèiø drauge su Antanina mus praturtino dvasinëmis ir þmogiðkosiomis vertybëmis. Þemai lenkiamës mûsø mielam, dideliam darbais Prienø þemës þmogui – Antaninai Aleknavièienei. Su nuoðirdþia uþuojauta ir pagarba – Julija, Edita ir Andrius Palioniai darytas. Muziejaus direktorës dëka iðleista keletas kraðtieèiø kûrybos knygeliø, surengta daug susitikimø su kraðtieèiais ir kitø ren- giniø. Jos rûpesèiu sutvarkytos kalbininko Jono Kazlausko ir keliautojo Mato Ðalèiaus tëviðkës, atnaujinta ekspozicija muziejaus padalinyje Pilotiðkëse (Vinco Mykolaièio- Putino tëviðkëje). Antaninos iniciatyva sudarytos ir iðleis- tos knygos - bukletai: „Þiburio“ gimnazija“ (1988), „Jonas Kazlauskas“ (1990), „Prienø rajonas“ (1992), „Gimtinës upeliai“ (1994), „Þymiausiø Prienø kraðto þmoniø, svar- biausiø istorijos ir kultûros ávykiø kalen- dorius“ (1999), „Poetë Marija Aukðtaitë“ (2000). Paraðë atsiminimø knygà „Suvalki- jos ûkininkø genties medis“ (2004), „Gyve- nimo mokykla“ (2004). Surinko medþiagà ir parengë spaudai knygas „Þmonës ir dar- bai“ Prienø kraðto ðviesuoliai (2007), „Þmonës ir darbai“ Prienø ir Birðtono krað- to ðviesuoliai II (2013). 2001 m. ásigaliojus ástatymui, apribojan- èiam vadovaujanèiø asmenø amþiø, Anta- nina Aleknavièienë paliko muziejø, taèiau jos dvasia ir darbai pasiliko dar labai ilgam. Antaninai rûpëjo ne tik Jos profesinë veikla. Ji buvo aktyvi visuomenës veikëja, þi- noma ne tik gimtinëje, Prienø kraðte, bet ir Lietuvoje. Antanina Aleknavièienë 2000 m.

Upload: others

Post on 24-Feb-2020

1 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 57 (10213) * 2019 m. rugpjûèio 3 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

AntaninaALEKNAVIÈIENË

Pedagogë, kraðtotyrininkë,muziejininkë

1931-01-15 – 2019-07-30

Liepos 30-osios naktá á Amþinybæ ið-keliavo Prienø kraðto muziejaus ákûrëja,mokytoja, TAU dekanë, knygø sudarytojaAntanina Aleknavièienë.

Antanina Aleknavièienë gimë 1931 m.sausio 15 d. ûkininkø Kazimiero ir ElenosÈerkevièiø ðeimoje, graþaus Sarginës kai-mo glëbyje. Numylëtas Sarginës kaimasvisà gyvenimà buvo Jos kûno ir dvasiosnamai, ðeima – atsakomybës, pagarbos sa-vo ðaknims, paproèiams mokykla.

Anksti netekus ðeimos maitintojo, mo-tina viena uþaugino ir iðmokë penkis vai-kus. Tokiu sunkiu laikotarpiu smalsumas,atkaklumas ir uþsispyrimas leido Anta-ninai nugalëti sunkumus ir þengti pirmyn:pirmiausia – baigti Prienø „Þiburio“ gim-nazijà, po to, negavus charakteristikos stu-dijuoti, ásidarbinti mokytoja Stakliðkëse,vëliau – Kaðonyse. Èia dirbdama ástojo áVilniaus pedagoginá universitetà, subûrëaplinkiniø kaimø jaunimà ir su ðokiø ko-lektyvu 1955 m. dalyvavo respublikinëjeDainø ðventëje. 1957 m. buvo paskirtaKaðoniø septynmetës mokyklos direktore.

Ilgiausia metø virtinë prabëgo Prienø

rajono savivaldybës Ðvietimo skyriuje, ku-riame Antanina Aleknavièienë dirbo nuo 1966m. Pradþioje inspektore, vëliau – metodiniokabineto vedëja. Vadovavo rajono kraðtoty-rininkams, ákûrë mokytojø senjorø ðokiøratelá, 1974 m. – mokytojø chorà, kuriam1984 m. suteiktas liaudies kolektyvo vardas„Rytas“, jis sëkmingai veikë iki 1990 m.

1990 m. Antanina Aleknavièienë, turëda-ma didelæ kraðtotyrinio darbo patirtá, suma-në ákurti kraðto muziejø. 1995 m. rugsëjo 16d. dideliø pastangø dëka muziejus buvo ati-

Prienø rajono savivaldybës vadovybë ir administracija reiðkianuoðirdþià uþuojautà Antaninos ALEKNAVIÈIENËSartimiesiems.

Prienø rajono savivaldybë

IN MEMORIAM pelnë Metø Þmogaus, 2007 – Metø Moterstitulus, 2002 m. uþ nuopelnus Lietuvai Lie-tuvos Respublikos Prezidento Valdo Adam-kaus apdovanota Lietuvos Didþiojo Kuni-gaikðèio Gedimino ordino I laipsnio meda-liu, ne kartà ávertinta LR Seimo Pirmini-nko, Kultûros ir Ðvietimo ministerijospadëkos raðtais. 2014 m. Jai áteiktas Prie-nø rajono savivaldybës apdovanojimas „Dë-kingumas“ uþ nuopelnus Prienø kraðtui.

Iðëjusi uþtarnauto poilsio AntaninaAleknavièienë ir toliau dirbo: buvo TAUdekanë, raðë ir leido knygas apie savokraðtà ir kraðtieèius. Dirbo ne dël garbës,pastebëjimo ar apdovanojimø. Visadadþiaugësi kitø pasiekimais, stengësi pa-stebëti, pagerbti, áamþinti þmones, jø nu-veiktus darbus palikti istorijai.

Prienø rajono savivaldybë ir visa Prie-nø kraðto bendruomenë liûdi, netekusi ðvie-sios, iðkilios asmenybës, kuri savo gy-venimu bus mums Pavyzdþiu, kaip reikiagyventi ir dirbti, kad rudens saulëlydyjegalëtum pasakyti: „Mano gyvenimas buvoprasmingas“. Antaninà Aleknavièienæ daugkas atsimins kaip ypaè darbðèià, atsakingàsavo kraðto patriotæ, daugelá metø buvusiàgyva svarbiø istorijos momentø liudininkeir metraðtininke, savo kraðtui atidavusiatiek, kiek gali atiduoti já mylintis þmogus.

- Sklandytuvø gamyklos atsiradimas – iðskirtinisávykis Prienø rajone. Mes didþiuojamës, kad jà turime,kad èia dirbo, dirba daug talentingø, iðradingø, nesto-kojanèiø idëjø þmoniø. Linkiu, kad gamykla gyvuotø, okad nepristigtø ádëjø ir sumanymø, o vietoje to sklandy-tuvo, kuris pasitinka ávaþiuojant á Prienus, atsirastø tikrasgamyklos kûrinys, - sveikindamas kolektyvà kalbëjo Prie-nø r. savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas.

Seniai matytø draugø susitikimas, apsikabinimai, ðypsenos, linkëjimai,fotostendai, pasakojantys apie nueità kelià, ekskursija á gamyklà, trumpa iráspûdinga aviacijos ðventë. Jà padovanojo lakûnø akrobatø – Rolando Pak-so, Roberto Noreikos ir Algimanto Þentelio – ANBO grupë, aviamodeliuotojas,pasaulio èempionas Donatas Pauþuolis, Arvydas Ðabrinskas, á padangæ paki-læs ANBO II replika, taip pat Kæstutis Miliûnas, atlikæs grakðtø parodomàjáskrydá sklandytuvu LAK-17 mini/fes. Ðtai taip praëjusá ðeðtadiená UAB „Spor-tinë aviacija ir Ko“ paþymëjo savo pusës amþiaus jubiliejø.

Vëliau ið paukðèio skrydþio pasiþvalgyti á mûsø graþiàsias Nemuno kil-pas galëjo visi, kas norëjo. Vakarop danguje suðvito ir fejerverkai. Juosdovanojo Arûnas Samochinas, ámonës „Nemuno þiedas“ vadovas.

Pusës amþiausskrydyje bûta visko

(Nukel ta á 2 p . )

Ðiandien – mënulio jaunatis,saulë teka 5 val. 30 min., leidþiasi21 val. 19 min. Dienos ilgumas 15val. 49 min. Vardadienius ðvenèiaLidija, Mangirdas, Karimantas,Lengvinë, Þeimena, sekmadiená –Gerimanto (-ës), Milgedos, Domo,Dominyko (-os), Irtos, Irtauto var-dadieniai. Pirmadiená – Nona, Rim-tas, Elijas, Mintarë, Osvaldas, Vilija,antradiená – Daiva, Daivita, Bylotas,Josgailas (-ë).

Rugpjûèio 6 – Kristaus atsimai-nymas.

„Gyvenimas mus uþdega, gyvenimas ir gesina…“ ( Juozas Palionis)

Gyvenimas uþgesino ryðkià, mylimà ir gerbiamà Prienø kraðtoasmenybæ Antaninà Aleknavièienæ. Jos didþiulio ir atsakingo darbo dëkamums suteikta teisë ir garbë gyventi gimtojo kraðto istorijoje Antaninosranka suraðytø knygø puslapiuose. Mums visiems, kuriuos ji visa ðirdimimylëjo. Netekties akivaizdoje mintimis prisilieèiame, pavaikðtomeatminties takais su þmogumi, kuris yra mûsø gyvenimo, mûsø kraðtoistorijos dalis. Prisiminimai ðviesûs, ryðkûs ir labai ðilti. Taip ir norisibe paliovos kartoti: AÈIÛ, labai AÈIÛ! Uþ brangiausià Antaninos turtà- laikà, kurá ji skaièiavo ne dienomis, o darbais, uþ dràsià ir teisingàmintá, uþ nuoðirdø padràsinimà, ðvelniai paglostytà padëkos þodá,motiniðkà rûpestá, atvirà ðirdá visiems ir viskam. Netektis skaudi, taèiauAntaninos gyvenimas pasilieka jos darbuose, knygose, neparaðytuosemums testamentuose... Ðeimos vardu reiðkiame uþuojautà Antaninossûnums Giedriui ir Linui bei jø ðeimoms, artimiesiems ir jà pa-þinojusiems þmonëms. Liûdime dël netekties, taèiau ðirdimi dþiaugiamës,kad keletas deðimtmeèiø drauge su Antanina mus praturtino dvasinëmisir þmogiðkosiomis vertybëmis. Þemai lenkiamës mûsø mielam, dideliamdarbais Prienø þemës þmogui – Antaninai Aleknavièienei.

Su nuoðirdþia uþuojauta ir pagarba –Julija, Edita ir Andrius Palioniai

darytas. Muziejaus direktorës dëka iðleistakeletas kraðtieèiø kûrybos knygeliø, surengtadaug susitikimø su kraðtieèiais ir kitø ren-giniø. Jos rûpesèiu sutvarkytos kalbininkoJono Kazlausko ir keliautojo Mato Ðalèiaustëviðkës, atnaujinta ekspozicija muziejauspadalinyje Pilotiðkëse (Vinco Mykolaièio-Putino tëviðkëje).

Antaninos iniciatyva sudarytos ir iðleis-tos knygos - bukletai: „Þiburio“ gimnazija“(1988), „Jonas Kazlauskas“ (1990), „Prienørajonas“ (1992), „Gimtinës upeliai“ (1994),„Þymiausiø Prienø kraðto þmoniø, svar-biausiø istorijos ir kultûros ávykiø kalen-dorius“ (1999), „Poetë Marija Aukðtaitë“(2000). Paraðë atsiminimø knygà „Suvalki-jos ûkininkø genties medis“ (2004), „Gyve-nimo mokykla“ (2004). Surinko medþiagàir parengë spaudai knygas „Þmonës ir dar-bai“ Prienø kraðto ðviesuoliai (2007),„Þmonës ir darbai“ Prienø ir Birðtono krað-to ðviesuoliai II (2013).

2001 m. ásigaliojus ástatymui, apribojan-èiam vadovaujanèiø asmenø amþiø, Anta-nina Aleknavièienë paliko muziejø, taèiau josdvasia ir darbai pasiliko dar labai ilgam.

Antaninai rûpëjo ne tik Jos profesinëveikla. Ji buvo aktyvi visuomenës veikëja, þi-noma ne tik gimtinëje, Prienø kraðte, bet irLietuvoje. Antanina Aleknavièienë 2000 m.

2019 m. rugpjûèio 3 d. Nr.57 (10213) 2 p.

Pagal Lietuvos Respublikos vi-daus reikalø ministerijos infor-macijà, nuo 2019 m. liepos 1 d.ásigaliojo Lietuvos RespublikosSeimo priimtas Lietuvos Respub-likos bendrojo pagalbos centroástatymo Nr. IX-2246 2, 10, 15, 16straipsniø, treèiojo skirsnio ir prie-do pakeitimo ástatymas, kuriuo va-dovaujantis nuo liepos 1 d. telefononumeris 112 yra vadinamas skubio-sios pagalbos tarnybø telefononumeriu 112. Pervadintas jis todël,kad þmonëms bûtø lengviauorientuotis ir kiekvienas þinotø, jogpaskambinæs ðiuo numeriu sulauksskubios – policijos, prieðgaisrinësgelbëjimo pajëgø, greitosios medi-cinos pagalbos tarnybos ir aplinkosapsaugos pajëgø – pagalbos, onebus atsakoma á ávairias uþklausas,neatitinkanèias numerio paskirties.

Tikimasi, kad ásigaliojus ástaty-

mui ir pasikeitus numerio 112 pava-dinimui, visuomenë ilgainiui ásidë-mës, jog numeris yra skirtas tiktiems atvejams, kai reikalinga skubipolicininkø, ugniagesiø gelbëtojø,greitosios medicinos pagalbos dar-buotojø ar aplinkosaugininkø pa-galba ávykio vietoje.

Prireikus avariniø tarnybø, ko-munalines paslaugas teikianèiøámoniø, kitø telefono numeriø, juosgalima suþinoti paskambinus visàparà veikianèiu trumpuoju informa-cijos numeriu 1588.

Prienø r. savivaldybësinformacija

112 – tik tiems atvejams, kai reikalinga skubi policininkø,ugniagesiø gelbëtojø, greitosios medicinos pagalbos darbuotojøar aplinkosaugininkø pagalba ávykio vietoje. Gaisrai

Liepos 29 d. 16. 02 val. gautaspraneðimas, kad Prienø r. sav., Pa-kuonio sen., Pakuonio mstl., Sodøg. pievoje, dega raþienos. AtvykusPGP, degë didelis plotas raþienø,papraðyta pagalbos. Gaisro metudegë ir buvo uþgesinta 1 ha raþienøir javø.

Liepos 29 d. 18.36 val. gautaspraneðimas, kad Prienø r. sav., Ði-lavoto sen., Jiestrakio k., Àþuolø g.,dega javø laukas. Gaisro metu ið-degë 60 arø raþienos, 40 arø javølauko.

Liepos 29 d. 21.11 val. gautaspraneðimas, kad Prienø r. sav.,Prienø sen., Naravø k., Kalnø g., de-ga automobilis. Atvykus PGP, leng-vasis automobilis „VolkswagenPassat“ degë atvira liepsna. Gaisrometu automobilis visiðkai sudegë,iðdegë 4 m² miðko paklotës.

Liepos 30 d. 15.00 val. gautaspraneðimas, kad Prienø r. sav.,Kæstuèio g., ið apleisto 2-jø aukðtøpastato rûksta dûmai. AtvykusPGP, ið pastato verþësi dûmai, vidu-je degë medinës grindys. Pastatas– 60x15 m dydþio, mûrinis. Gaisrometu iðdegë ir buvo nuardyta 2 m2

mediniø grindø, aprûko 20 m2 sienøir suneðti benamiø rakandai. PGPatliko þvalgybà, pastate þmoniønerado.

SmurtasLiepos 29 d. apie 18 val. Prienø

r., Stakliðkiø k., bute, tarpusaviokonflikto metu, vyras (g. 1990 m.)smurtavo prieð savo sutuoktinæ (g.1987 m.). Átariamasis nesulaikytas,jis ið ávykio vietos pasiðalino.

Liepos 29 d. apie 21.15 val.Prienø r., Iðlauþo s., Purvininkø k.,namuose, neblaivus (3,21 prom.alkoholio) vyras (g. 1977 m.)

smurtavo prieð savo tëvà (g. 1950m.). Átariamasis sulaikytas ir uþ-darytas á areðtinæ.

VagystëLiepos 30 d. apie 8 val. Prienø

r., Jiezno sen., Padrieþiðkiø k., mo-teris (g. 1982 m.), atvykusi á motinossodybà, pastebëjo, kad yra patektaá sodyboje esantá garaþà ir ið jovidaus, sugadinant vartø uþraktus,pavogti jai priklausantys daiktai:sodo traktorius - þoliapjovë „Jonse-red“, þoliapjovë - trimeris „Alpina“,benzininis pjûklas „Stihl“, akumu-liatorinis suktukas „Makita“ ir 10litrø talpos kibiras medienos im-pregnanto „Tikura-puðis“. Nuos-tolis – 2310 eurø.

Parengta pagal Alytausapskrities VPK ir Kauno

APGV pirmines informacijas

Gamyklos gimimas – savotiðkas stebuklasPrieð 50 m. sklandytuvø gamyklos susikûrimas, anot avia-

cijos istoriko Gyèio Ramoðkos, buvo savotiðkas to laikmeèiostebuklas. Mintis sukurti stikloplastiná sklandytuvà pagal tech-nologijas, kurios Lietuvoje nebuvo þinomos, prilygo utopijai.Ji gimë aviatoriaus Vytauto Pakarsko galvoje. Subûræs gru-pelæ bendraminèiø, remiamas to meto SDAALR (Sava-noriðka draugija armijai, aviacijai, laivynui remti) vado, gene-rolo Jono Þiburkaus, Prienuose jis ákûrë Eksperimentinessportinës aviacijos dirbtuves. Pradþia buvo labai sunki. Mask-va reikalavo dirbtuves uþdaryti. Tik sukûrus ir iðbandþiusBalio Karvelio sukonstruotà pirmà ðalyje stikloplastiná sklan-dytuvà BK-7 „Lietuva“, pavyko áteisinti gamyklà sàjunginiumastu. Sklandytuvas buvo tobulinamas, pradëtas gamintiserijomis ir realizuojamas tuometinëje TSRS. Tai tæsësi iki1991 m.

- Kai tapome laisvi, atsivërë pasaulinë rinka, bet á jà reikëjoáeiti. Tuo metu sklandytuvus gamino ir kitos ðalys. Nepra-lenkiama buvo Vokietija, kurios aerodinamikai kûrë profilius,tobulino technologijas. Neatlaikæ konkurencijos, sklandytuvøgamybos atsisakë JAV, Prancûzija, Èekoslovakija, Suomija.Iðkilo klausimas ir mums „bûti ar nebûti“. Nusprendëme ga-minti. Buvo sunku, „skandino“ skolos, keitësi vadovai, prara-dome daug þmoniø...

Apsisprendimà tikriausiai lëmë tai, kad tarp sklandytuvøgamintojø elito virð materialiø dalykø buvo kaþkas dvasinio.Lietuva nuo seno garsëjo kaip aviatoriø ðalis. Gaminome netik sklandytuvus, bet ir lëktuvus, po pasaulá skraidëme ir sa-vais keleiviniais lëktuvais. Dabar liko bemotorë aviacijos ga-mykla. Nepalûþome. Aerodinamikui Eduardui Lasauskuipradëjus kurti naujus profilius, pajudëjome pirmyn. Po pasku-tinio bankroto gamyklos „kryþiø“ neðti ir jai vadovauti ryþosiVytautas Maèiulis. Gamyklos valdyba atrado naujø sprendimø,sklandytuvuose pradëta naudoti elektrinius variklius... Tai buvonaujiena pasaulinëje rinkoje, - sakë G. Ramoðka, trumpaisupaþindinæs su gamyklos istorija.

Baigdamas savo pristatymà jis linkëjo ir toliau mûsø ðalágarsinti lietuviðkais sparnais.

Apie dabartá ir svajonesDeðimtus metus UAB „Sportinë aviacija ir Ko“ vadovau-

jantis V. Maèiulis kalbà pradëjo nuo padëkos þodþiø visiemsatvykusiesiems paþymëti graþaus jubiliejaus.

Prabilæs apie ðiandienà, gamyklos vadovas pasidþiaugë,kad pirmiesiems pasaulyje ir Europoje pavyko sertifikuotielektros varikliu varomà sklandytuvà. Pradþioje variklis buvosukurtas tik gráþimui, dabar variklis pakankamai stiprus, juogalima ir pakilti. Tai pasiekti pavyko bendradarbiaujant suSlovënijos ámone „LZ Design“.

- Mums ádëjus pirmà priekyje „traukiantá“ variklá, vokie-èiai pasakë, kad tokiø sklandytuvø negamins, nes jis didinapasiprieðinimà. Kai sertifikavome, po septyneriø metø vo-kieèiai jau patys pradëjo taip skraidyti. Propelerio sertifika-

vimo bandymo rezultatus nusipirko ið mûsø. Pradþioje varikláámontavome á 13,5 metrø klasës sklandytuvà, dabar jaukylame ir su 18 metrø klasës sklandytuvu. Populiariausiasyra mini LAK-FES. Juo skraidæ pilotai jau du kartus tapopasaulio viceèempionais, o 2017 metais uþëmë antrà, treèià,ketvirtà ir penktà vietas. Pastaruoju metu mûsø mini LAK-FES yra populiariausias sklandytuvas pasaulyje, uþsakymøturime pusantrø metø á prieká,– dþiaugësi direktorius.

18 metrø klasës sklandytuvui LAK-17B-FES padariuspakankamai aukðtà ratukà, galima kilti ne tik nuo asfalto, betir nuo þolës. Ðis baltasparnis bus sertifikuotas pabaigus miniLAK-FES sertifikavimo darbus. Svajojama apie sklandytuvà,kuris bûtø valdomas elektros variklio pagalba. Tuomet bûtøgalima atsisakyti sudëtingos traukiø sistemos sparne ir, didi-nant uþsparnio atsilenkimus, keisti sparno aerodinaminá pro-filá skrydþio metu. Ðiais klausimais uþsiima vienas geriausiøEuropoje aerodinamikø E. Lasauskas.

- Kai kas juokiasi, kad taip negali bûti, bet jau yra vienaseksperimentinis skraidantis sklandytuvas su elektriniais ele-ronais ir uþsparniais. Jo autorius savo þiniomis pasiryþæs pasi-dalinti su mumis,- sakë V. Maèiulis.

Veteranams – pagarba ir dovanosÐventës metu lydimi plojimø buvo pagerbti ir apdovanoti

gamyklos veteranai: Algirdas Jonyka, Klemas Juoèas, Vik-toras Zemledelcevas, Dalutë Juoèienë, Vytautas Vilkas, An-tanas Krutulis, Janina Savickienë, Sigitas Bobikas, Gedu-kas Bruzga, Rimvydas Kuzmauskas, Antanas Martusevièius,Jonas Ruseckas, Virginijus Petruðauskas, Jonas Savickas.

- Tai mûsø gamyklos fanai, entuziastai. Su jais visada gali-ma rasti bendrà kalbà, padaryti kai kà ypatingo, - dþiaugësidirektorius, linkëdamas veteranams laimës bei sveikatos irkviesdamas juos pasidalinti su jaunimu ne tik darbo ágûdþiais,bet ir iðtverme.

Sveikinimai ir linkëjimaiLietuvos sklandymo sporto federacijos prezidentas

Vytautas Sabeckis prisiminë 1969 -uosius, kai kartu su kitais

Pusës amþiaus skrydyje bûta visko(Atkelta ið 1 p.)

jaunaisiais sklandytojais dalyvavo talkoje: valë senosiospieninës patalpas, kurioje kûrësi sklandytuvø gamykla.

- Sklandymas - tai þmonës, kurie nori skraidyti. Be jø,nebûtø nei Dariaus ir Girëno, nei ðitos gamyklos. Vieni kituspalaikome, vieni kitus mylime, - sakë V. Sabeckis.

Po ðiø federacijos prezidento þodþiø V. Maèiulis iðreiðkëviltá, kad ir Lietuvos sklandymo rinktinë skraidys lietuviðkaissklandytuvais. Dabar jie perka vakarietiðkus...

- Nebûtina gaminti Boeing’us, Airbus’us, kad galëtume di-dþiuotis savo darbu. Ðia gamykla gali didþiuoti visa Lietuva.Èia gaminama aukðèiausius standartus atitinkanti technika.Gamykla yra socialiai atsakinga, atveria visas galimybes netik tiems, kurie nori ásidarbinti, bet ir patyrusiems traumasþmonëms, kuriems reikalingos pritaikytos darbo vietos.Ámonë juos vertina ir tausoja. Tai - didþiulis viso kolektyvonuopelnas, - dëkodamas V. Maèiuliui, kalbëjo Kauno terito-rinës darbo birþos direktorius Tautvydas Bielozarevièius.

Bûriu, su Vytautu Ðliumba prieðakyje, sveikino 1974 - 1991m. gamykloje dirbæ lakûnai bandytojai. Priminæs áspûdingàBandomøjø skraidymø stoties istorijà, buvæs jos vadovasgamyklos specialistams linkëjo sukonstruoti gerà technikà,pagaminti ir labai pelningai jà parduoti, o dabartiniams lakû-nams bandytojams - ore niekada nedaryti to, ko nepasiruoðædaryti þemëje. Taip pat, kad ir kiek kartø pakiltø á orà, tiekpat saugiai ir nusileistø.

Onutë Valkauskienë

Nuot

rauk

os a

utor

ës

E.Lasauskas, A.Ðajauka.

-Sveikiname ir linkime, kad sparnai nelûþtø, - sakë Sklan-dymo federacijos prezidentas V.Sabeckis.

J. Juknius, V. Gedminaitë, E. Ganusauskas.

Sveikina lakûnai bandytojai. Jie priminë V.Pakarsko nuolat kartotus þodþius: „Ereliai, pirmyn!“. Motosklandytuvo „Nemunas“ grupës darbuotojai.

2019 m. rugpjûèio 3 d.3 p. Nr.57 (10213)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Laura Budreckytë: „Man patinka dëmesysscenoje – ne kasdieniame gyvenime“

(Nukel ta á 4 p . )

Viena talentingiausiø jaunosios kartos dþiazo kûrëjøLietuvoje – Laura Budreckytë – muzikuoja nuo maþens.Nuo vaikystës ji dalyvauja ávairiuose konkursuose (keliskartus buvo garsiojo konkurso „Dainø dainelë“ laureatë).2012 metais Laura tapo tarptautinio vokalistø konkurso„Jazz Voices“ pirmosios vietos laimëtoja ir geriausia lais-vosios programos atlikëja. Dar po metø pelnë Tarptautiniodþiazo vokalistø konkurso „Riga Jazz Stage 2013“ GrandPrix ir, kaip ðio konkurso nugalëtoja, pasirodë prestiþiniødþiazo festivaliø scenose, tarp jø – „Pori Jazz“ Suomijoje.L. Budreckytë yra koncertavusi Ispanijoje, Prancûzijoje,Didþiojoje Britanijoje, Belgijoje, Bulgarijoje bei daugybëjemuzikiniø renginiø Lietuvoje. Vokalistë subûrë tarptautinægrupæ „CinAmono“. Ðiandien atlikëja su laikraðèio„Gyvenimas“skaitytojais dalinasi savo sëkmës receptuir pasakoja apie pasiekimus ne tik muzikos pasaulyje,bet ir asmeniniame gyvenime.

Vakarà iðtrauka ið Adomo Mic-kevièiaus poemos „Ponas Tadas“pradëjo aktorius Andrius Bialob-þeskis. Renginio metu aktoriusklausytojus þavëjo ypaè átaigiu ið-traukø ið Stanislovo Moravskiokûriniø „Keleri mano jaunystës me-tai Vilniuje“ ir „Broliai Bajorai“skaitymu.

Vilniaus universiteto Komuni-kacijos fakulteto dekanas, archeo-logas, komunikacijos specialistas beigastronomijos istorikas prof. Rim-vydas Lauþikas pasakojo apie val-gymo kultûrà senuosiuose Lietuvosdvaruose ir atskleidë, kad didþiau-

sias dëmesys buvo skiriamas pietømeniu. „Kuo daugiau patiekalø –tuo prabangesniais buvo laikomipietûs“, – sakë R. Lauþikas. Sveèiasprivertë susimàstyti, kad maistas, ku-ris mums atrodo kasdienybë, anks-èiau buvo prabanga. Vienas ið tokiøpatiekalø – arkasas, gaminamas iðvarðkës. Galimybë valgyti varðkëspatiekalus dvaruose buvo aukðtostatuso þenklas. Tarp svarbiausiøpatiekalø buvo ir krupnikas. Taipvadinta ir kruopø sriuba, ir alkoho-linis gërimas. „Krupnikas - gërimasuþëmë aukðtesnæ vietà nei krupni-

Gurmaniðka intelekto puotaPraëjusá penktadiená á buvusià Ustronæ, dabar Jundeliðkes, susibûrë

tradiciniø Stanislovo Moravskio skaitymø dalyviai. Ðiemet jie turëjogalimybæ suþinoti, kà kadaise valgë ir gërë Panemuniø dvarø ir dvareliøgyventojai, pasiklausyti klasikinës muzikos ir netgi paragauti vienà iðpristatytø patiekalø.

Septintàjà Birðtono vasaros menø akademijà tradiciðkaiuþbaigs geriausi, didþiausià paþangà meistriðkumopamokose padaræ dalyviai. Ðiais metais girdësime, regis,paèius nuostabiausius instrumentus – arfà, smuikà,fortepijonà ir þmogaus balsà. Su savo ugdytiniais scenojepasirodys ir profesoriai, publikai per deðimt dienø jiedrauge parengë intriguojanèiø staigmenø.

Tradicinë renginio organizatoriø ir sveèiø nuotrauka prie iðlikusio Ustronës dvarelio pastato.(Nuke l ta á 4 p . )

Á S.Moravskio skaitymus Jundeliðkëse kasmet susirenka daugybë dvarø kultûros gerbëjø ið visos Lietuvos.

Renginio vedëjai istorikei R.Griðkaitei atverti S.Moravskio kûrybos klo-dus ir þaismingai pristatyti ðiø metø temà – dvarø gastronomijà – padëjoaktorius A.Bialobþeskis, prof. R.Lauþikas, architektûrologas M.Daraðkevièius.

Koncertavo styginiø instrumentø ansamblis: A.Ursul, B.Gocentas irP.Lukaðevièius.

Verslininkas R.Baranauskas ið Vil-niaus dþiaugiasi atradæs Ustronæ.

Visi dalyviai galëjo paskanauti krupniko – anuomet dvaruose mëgtoskruopienës su þàsiena.

Dalës Lazauskienës nuotraukos

2019 m. rugpjûèio 3 d. Nr.57 (10213) 4 p.

- Anksèiau dainavote folkloroansamblyje, kokie jausmai apimadabar apie já pagalvojus?

- Dainuoti solo pradëjau su mu-zikos mokytoja Lukrecija Puido-kaite, iki tol dainavau chore, va-dovaujamame mokytojos TolemosRagienës, o atëjusi dainuoti á an-samblá „Raskila“, pradëjau mokytisdainuoti su Roma Ruoèkiene. Ið tie-sø labai malonu prisiminti folklo-rinio ansamblio laikus, nes ten pa-maèiau tikràjà - gyvàjà lietuviø etno-kultûros tradicijà, kurioje persipinalyrinës sutartinës ir þvitrûs ðokiai.Labiausiai ásiminë iðvykos su an-sambliu, kai buvo labai daug juokoir muzikos. Iki ðiol bendrauju su„Raskilos“ nariais. Pavyzdþiui, vie-na ið jø yra mano darþelio auklëtojaGraþina. Argi neþavu, kad pas jàmokiausi iki mokyklos ir, kai jau bu-vau paaugle, susitikome kartu dai-nuoti. Savo karjerà, kaip atlikëja,pradëjau antrame kurse, kai jau mo-kiausi Lietuvos muzikos ir teatroakademijoje (LMTA). Tuomet irpradëjau koncertuoti skirtingoseVilniaus erdvëse.

- Kuo ypatinga Jûsø muzika?- Manau, kad autorinë muzika

- tam tikra atlikëjo sielos kalba, ir jiypatinga tiek, kiek ypatingas esipats sau. Mums su „CinAmono“svarbu skambëti savitai ir gebëti pa-liesti þmogaus jausmus, paþadintiemocijas, stiprinti resursus.

- Viename interviu sakëte, kaddþiazas tai „ne ðaukðtø ir ðakuèiømuzika, ne fono muzika, kurià gro-ja valgant“. Kokias matote dþiazoperspektyvas Lietuvoje?

- Kai pradëjau mokytis LMTA,jaunatviðkai „dëjau galvà“ teigda-ma, kad dþiazas yra vertas skambëtitik koncertø salëse ir surinkti pla-èiàjà klausytojø auditorijà. Dabarmanau, kad dþiazas turi daug skir-tingø formø, kurios puikiai veikiaskirtinguose kontekstuose. Labiaukreipèiau dëmesá á tai, kaip atliekisavo muzikà ir kà nori tuo pasakyti.Perspektyvu tiek, kiek pats ádedi pa-stangø. Remdamasi mûsø grupës„CinAmono“ gyvavimo patirtimi,galiu patvirtinti, kad yra daug gali-mybiø skambëti lietuviðkam dþiazuiir vietiniame, ir tarptautiniamekontekste, ir tik nuo pasirinktosstrategijos bei aiðkios krypties pri-klauso, kiek galiu pasiekti ar turëti.

- Kokius potyrius parsiveþëte ið„Baltic Jazz“ festivalio Dalsbruke?

- Ðià vasarà nemaþai keliavau,todël mano potyriai persimaiðæ.„Baltic Jazz“ (2019 m. liepà) kon-certavau su puikia kompanija „TheSchwings“, kurioje groja labai geri

muzikantai. Grupës lyderis – manogeras draugas ir kolega RemigijusRanèys. Jau vaþiuodama þinojau,ko tikëtis. Organizatoriai pradþiu-gino puikiai surengtu festivaliu,profesionalia komanda ir garso ko-kybe koncerto metu. Ádomu buvo,nors ir trumpam, patyrinëti Suo-mijà. Iki ðiol lankiausi tik Helsin-kyje ir Pori (koncertavau „Porijazz“ festivalyje 2013 metais).

- Esate laimëjusi daug apdova-nojimø. Kokie yra svarbiausi irJums reikðmingiausi?

- Kaip dþiazo dainininkë tarp-tautiniuose vokalistø konkursuoseesu laimëjusi „Jazz Voice“ pirmàjàvietà bei papildomà prizà uþ geriau-sià laisvàjà programà ir Grand Prix–„Riga Jazz Stage“. Esu antroji savogimtojo miesto Birðtono ambasa-dorë. Turiu labai ádomius bei pras-mingus darbus „Karalienës Mor-tos“ mokykloje ir Rusø dramosteatre. Visa tai laikau gyvenimo do-vanomis, taèiau mano didþiausiasprizas yra nuostabus vyras ir dukra,su kuriais galiu bûti darnoje ir vidi-nëje ramybëje. Tai manau, yra labaisvarbu.

- Minëjote, kad Jums vienas iðsvarbiausiø apdovanojimø yrapraëjusiais metais Birðtono savi-valdybës tarybos sprendimu su-teiktas Birðtono garbës ambasa-dorës vardas. Kà Jums reiðkia tokskraðtieèiø ávertinimas ir pasiti-këjimas?

- Labai dþiaugiuosi ðiuo áverti-nimu bei kraðtieèiø pasitikëjimu.Suprantu, kad, sutikusi bûti amba-sadore, prisiëmiau atsakomybæ at-stovauti savo miestui ir prisidëtiprie birðtonieèiø gerovës.

- Nuo ko priklauso muzikantosëkmë?

- Manau, kad sëkmë ir laimëpriklauso nuo gebëjimo jà áþvelgtikasdieniuose dalykuose. Profesinëar muzikanto sëkmë priklauso nuoapsisprendimo daryti savo darbà irdaryti já geriausiai kaip gali. Jei tikrai

sàþiningai prieð save patá ir atviraðirdimi dirbi, netikiu, kad galinepasisekti.

- Ar galite papasakoti apie savosmagiausià ar nepasisekusá kon-certà?

- Gyvi pasirodymai tuo ir þavûs,kad bûna smagûs, ákvepiantys, ku-pini iððûkiø ir kartais kaþkiek gë-dingi. Taèiau nesu padariusi nieko,dël ko man bûtø labai gëda ir ne-galëèiau á tai þiûrëti kaip á gyvenimopamokà. Taèiau visada jauèiuosinesmagiai ir kalta prieð þmones, ku-rie atëjo manæs pasiklausyti, jei esunepasiruoðiusi, pavyzdþiui, neiðmo-kusi teksto mintinai.

- Ar pasikeièia Jûsø bûdas, uþli-pus ant scenos? Jei taip, tai kaip?

- Þinoma, kad pasikeièia, nesþmonës á mane þiûri, todël tikrai el-giuosi kitaip nei namuose ant sofosir bendrauju ne taip, kaip su drau-gëmis. Priklauso ir nuo koncertoformato. Jei atmosfera jauki, tai irelgiuosi laisviau, o jei koncertasoficialus, kaip, tarkim, Prezidentëssveikinimas Vilniaus rotuðëje, el-giuosi sukauptai ir iðlaikytai. Kiek-viena auditorija, aplinka ir vakarotema turi savo pulsà, kurá gali pa-justi, ir jei nori, reaguoti á tai.Anders Jormin (ðvedø kontrabo-sininkas), mano vyro doktorantû-ros dëstytojas, po Vyèio reèitalio sa-kë, kad jam patiko, kaip elgiuosiscenoje, ir matosi, kad man reika-lingas þmoniø dëmesys. Sutinku,kad man tikrai patinka dëmesys sce-noje, skirtingai nei kasdieniamegyvenime. Dël ðios prieþastiesnedalyvauju televizijos balso kon-kursuose, kad pasilikèiau savæs sau.

- Bûtø ádomu iðgirsti ir apieJûsø ateities planus...

- Ðiuo metu studijuoju Vilniausuniversiteto ir LMTA parengtojebendroje Muzikos terapijos prog-ramoje. Tai – jau antra magistratû-ra. Muzikos terapija - man nauja irlabai ádomi sritis. Dþiaugiuosi uþ-plûdusiu smalsumu ir paþinimodþiaugsmu. Vis daugiau gilindama-si ir skaitydama mokslininkø, kurietyrinëja muzikà, straipsnius, ásitiki-nu jos poveikiu þmogaus sveikatai.Mane motyvuoja galëjimas prisidë-ti prie bendros visuomenës gerovës,tame matau didelæ prasmæ.

Aktyviai tæsiame „CinAmono“veiklà, jau iðleidome CD ir vinilinæplokðtelæ, sukûrëme bendrà darbà„Susitikimas“ su „Low Air“ ðokioteatru. Turime kûrybiniø planø irnumatytø koncertø.

Manau, kad ðiomis mintimis beidarbais ir gyvensiu kurá laikà, iki tol,kol uþsigeisiu naujø patirèiø irpajausiu, kad laikas iðmokti kaþkànaujo.

- Aèiû uþ pokalbá.Kalbëjosi Darija Ustilaitë

Kultûros kryþkelëProjektà remia

Laura Budreckytë: „Man patinka dëmesysscenoje – ne kasdieniame gyvenime“

(Atkelta ið 3 p.)

Laiðkai ið Nemuno krantinësLaiðkai ið Nemuno krantinës

Apie medøBites atsimenu nuo vaikystës. Kai bobutë baltai apsirëdydavo,

þinojome: eis pas bites – ji mûsø namuose buvo pagrindinë darbininkiøþinovë, ðeimininkë ir globëja. Bobutei mirus, bièiø dûzgesys kuriam laikuinutilo. Bet neilgam. Neþinau, ar medaus pritrûko, ar agurkai, pomidoraimenkai derëjo, bet, matyt, tëvai nutarë, jog namai be bièiø – ne namai,ir aviliai vël atgijo. Jø prieþiûros ëmësi tëvas, karts nuo karto á pagalbàparsiveþdavæs prityrusá bitininkà.

Kaimynai bièiø nelaikë, bet medaus ir jiems netrûko, mûsø porosaviliø uþteko – buvo áprasta pasidalinti.

Seniai nebëra nei tëvø, nei tø kaimynø, kuriems, vyresniøjø paliepta,neðdavau ne tik stiklainëlius, bet ir dubenëlius su koriu – toks medus jukpats gardþiausias. O medaus ir dabar neperku: vis koks paþástamasbitininkas, geras þmogus parûpina ir dar pasako: netaupyk. Net sutrinku:ar nusipelniau, ar rasiu, kaip atsilyginti. O tëvai, bobutë turbût nënesistebëtø. Dþiaugtøsi ir sakytø: matai, kitame Lietuvos kraðte gyveni,o sugráþta, nepasislëpsi. Þinau, kiek rûpesèio ir darbo reikalauja bitës,bet nesiûlau uþ medø pinigø. Ne ið godumo – nesiverèia lieþuvis. Dëkoju,dþiaugiuosi ir tikiu, kad gauni ne vien imdamas – ir dalindamas. Galnet þinovams verta priminti, kad nesvarbu: pieniø, liepø ar grikiø – patsgeriausias ir vertingiausias yra dovanotas medus.

Genovaitë

Ðiø metø geguþæ, ðvenèiant Tarptautinæ kaimynø dienà, Laura birðto-nieèiams padovanojo ðia proga sukurtà dainà.

Skaitymø organizavimà rëmë Lietuvos kultûros taryba, LR Kultûrosministerija ir Birðtono savivaldybë. Tai vienas ið Birðtono vieðosios biblio-tekos projekto „Po þvaigþdëtu vasaros dangum. Literatûriniai vakaraiBirðtone 2019 m.“ renginiø.

kas patiekalas. Anas bernas, o ðiskunigaikðtis“, – juokavo R. Lau-þikas. Anot jo, kiekviena ðeiminin-kë turëjo mokëti gaminti krupnikàtaip, kaip „poterius“ kalbëti.

St. Moravskio kûrybinio paliki-mo puoselëtoja ir renginio vedëjaistorikë Reda Griðkaitë priminë,kad gastronomija (valgiø gaminimomokslas) buvo labai svarbi Moravs-kio gyvenime. Jis daug ko ðioje sri-tyje iðmoko tiesiog klausydamasis,kaip jo tëvas Apolinaras – taip patdidelis gurmanas – duoda nurody-mus savo virëjui. Tuomet, kai gyve-no Moravskis, didesniø ir turtinges-niø dvarø virtuvëse karaliavo virë-jai, o ne virëjos. Moteris virëja buvolaikoma ne tik blogo tono þenklu,bet ir apskritai nesusipratimu.

Taèiau prieðingai nei virtuvëje,moterys ðeimininkavo to meto vais-tinëlëse. Tai – dvaro patalpa, magið-kasis kambarëlis, liaudiðkai vadina-mas tiesiog aptiekële, aptieka, ap-teèka... Su tuomeèio dvaro vaisti-nële renginio dalyvius supaþindinoarchitektas ir architektûrologasMarius Daraðkevièius. Jis pasako-jo, kad vaistai daþniausiai bûdavogaminami namuose, o ligos atvejuþmonës pagalbos ieðkojo dvaruose.Vaistinëlës turinys buvo iðties ádo-mus: moterys ten laikë dþiovintasþoleles, gyvûnø taukus, roþiø van-dená, smilkalus… ir kovo sniegà.Moterys já naudodavo groþio proce-

dûroms, nes tikëjo, kad jis turi ypa-tingø savybiø. M. Daraðkevièius ne-slëpë, kad ðis vaistinëlës akcentasjá ypaè sudomino. Taèiau dar labiaunustebino, kad vis dar yra apie taiþinanèiø þmoniø – kai M. Daraðke-vièius lankësi Ðvedijoje, ten gyve-nanèios moterys prasitarë apie ðià„groþio paslaptá“.

Skaitymø pabaigoje R. Griðkai-të atkreipë dëmesá á tai, kad apieLenkijos ir Lietuvos valstybëje vyra-vusá ypatingà vaiðingumà ir net ápa-reigojimà valgyti ir gerti svarstomavisaip. Daþniausiai sakoma, jog dëlprievartinio vaiðingumo ir rajumomes ir savo valstybæ pragërëme irpravalgëme. Taèiau Moravskio lai-kais buvo ir tokiø, kurie sakë kitaip– kad galbût kaip tik maistas, val-gymas, tradicijø laikymasis – tà vals-tybæ padës ir atgaivinti. Istorikë ra-gino retsykiais prisiminti Moravská,kuris sakydavo, kad ten „kur pilvas,ten ir mûsø ðirdis“.

Renginio metu skambëjo vokie-èiø kompozitoriaus Emilio Soch-tingo muzika, kurià atliko AgataUrsul (smuikas), Benas Gocentas(smuikas) ir Povilas Lukaðevièius(violonèelë). Paskui visi vaiðinosikrupniko sriuba ir dalinosi patirtaisáspûdþiais. Net lietus ir tai, kad nevisiems uþteko vietø atsisësti, ne-sutrukdë dþiaugtis muzika, S. Mo-ravskio tekstais ir kalbëjusiøjø ádo-miomis áþvalgomis.

Liucija Aliðauskaitë

Gurmaniðkaintelekto puota

(Atkelta ið 3 p.)

Renginio organizatoriai uþ pagalbà, organizuojant tradicinius St.Moravskio skaitymus ir jaukios aplinkos sukûrimà dëkoja: DanuteiSiniavskienei, Nemajûnø bendruomenei Santalka, jos pirmininkeiIrenai Ðliauþienei ir Romualdui Þukauskui, verslininkams Rûtai irRimvydui Baranauskams, „Tulpës“ sanatorijos direktorei LiucijaiPatinskienei, jurginø augintojoms Auðrai Juozapavièienei ir ÞydruoleiPivarauskienei, Birðtono vieðosios bibliotekos darbuotojams LedinaiTamoðiûnienei, Eitmyrai Grybauskienei, Danguolei Straukuvienei irJonui Dirginèiui bei reþisieriui Rimantui Jacunskui.

2019 m. rugpjûèio 3 d.5 p. Nr.57 (10213)

Amþinà j á a t i l s á . . .

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

Þuvies perdirbimo ámonei Ilgakiemio k., Kauno r., rei-kalingi produkcijos pakuotojai. Detalesnë informacijatelefonu 8 615 68 786.

Medþio apdirbimo ámonë, gaminanti mediniusvasarnamius ir baldus, ieðko:

elektriko - ðaltkalvio priþiûrëti árangos mecha-nines ir elektrines dalis,baldþiaus - staliaus kietøjø baldø gamybai irstaliaus - staklininko mediniø nameliø gamybai.Darbo vieta: Ilgakiemio k., Kauno r. Atlyginimaspagal susitarimà.Susisiekti tel.: +370 698 35856, +370 616 39979.Gyvenimo apraðymà (CV) siøsti [email protected]

SLEGIA KREDITAI ARPRITRÛKAI PINIGØ?Tiesiame Jums pagalbos

rankà! Akimirksniu palengvinsimeJûsø naðtà. REFINANSAVIMAS nuo500 iki 7000 eurø, nuo 6 iki 48 mëne-siø. PASKOLOS nuo 100 iki 4000 eurø,nuo 2 iki 36 mënesiø. Konkurencingaiitin maþos palûkanos rinkoje. Beuþstato, be uþslëptø sutarties su-darymo mokesèiø. Kreiptis tel. 8 60150 935. Tarpininkas Rièiardas. Individualiosveiklos paþyma Nr. 621263.

Informuojame, kad UAB „ELTIREMA“ pagal rangos sutartá suLitgrid AB vykdys 330 kV oro linija „Lietuvos E - Alytus“ (LN330)remontà nuo 2019-08-05 iki 2019-08-16.

Þemës sklypø savininkai ar naudotojai, per kuriø þemës sklypusyra nutiesta 330 kV oro linija „Lietuvos E - Alytus“ (LN330), turintysklausimø dël darbø vykdymo, gali kreiptis tel. (8 5) 27 88 257.

Skaudþià netekties valandà dël AntaninosALEKNAVIÈIENËS mirties nuoðirdþiai uþjauèiameartimuosius.

Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðosiosbibliotekos darbuotojø kolektyvas

UAB „Prienø agrotiekimas“, á/k 270683960,buveinës adresas: Vilniaus g.28, Prienai

2019 m. rugpjûèio 19 d. 10.00 val. ðaukiamas pakartotinasvisuotinis akcininkø susirinkimas.

Susirinkimas vyks adresu: Vilniaus g.28, Prienai.D a r b o t v a r k ë j e:1. Valdybos rinkimai.Dalyvauti ir balsuoti pakartotiniame visuotiniame akcininkø

susirinkime turi teisæ tik tie asmenys, kurie yra UAB „Prienøagrotiekimas“ akcininkai pakartotino visuotinio akcininkøsusirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.

Susirinkimo apskaitos diena – 2019 m. rugpjûèio 14 d.

Valdybos pirmininkas

Skausmo ir liûdesio valandà dël mylimos mamosmirties nuoðirdþiai uþjauèiame Linà ALEKNAVIÈIØ.

Medþiotojø klubo „Ðilavotas“ nariai

Miestieèiai kaime atrado ne tikramybæ, bet ir verslo galimybiø

Namai, kuriuose gera gyventi...

Ðeimos namelis, suremontuotas paèiø rankomis, nedidelis, bet jaukusir kvepiantis prieskoniais...

Kaimas keièiasi: vis daugiaumiestieèiø keliasi á iðtuðtëjusiassodybas, renovuoja apleistus na-mus, pritaiko gyvenamàjà aplinkàsavo patogumui ir poreikiams.Ávairiø profesijø þmonës, neretaiturintys aukðtàjá iðsilavinimà, kai-me kuria kitokià gyvenimo ko-kybæ, atsineða ir kitoká, verslesná,poþiûrá á þemæ. Uþuot, kaip vieti-niai, auginæ bulves, runkelius,svogûnus bei javus, jie uþsiimanetipiðkomis, kaimieèiams neá-prastomis veiklomis: uþveisiauogynus, rieðutynus, uþsiima bi-tininkyste, avininkyste, ðuninin-kyste, augina vaistaþoles, pries-koninius augalus arba verèiasikita, su þemës dirbimu nesusiju-sia veikla.

Kaunà iðkeitë á Naudþiûnus,profesijà – á ûkininkavimàBirðtono seniûnijos Naudþiûnø

kaimo pakraðtyje, atokiame vien-kiemyje prie miðko, prieð penkeriusmetus ásikûrë Eglës ir Vytauto Ja-chimavièiø ðeima. Jauni þmonës –farmacininkë ir metalo apdirbimospecialistas, iki tol gyvenæ Kaune, postudijø vietoj nusiþiûrëto buto did-miestyje nusipirko sodybà kaime.

Vytautas Kaune pradëjo meta-lo apdirbimo veiklà su prekiniuþenklu „VJ metalas“, vëliau, veiklaipleèiantis, ákûrë ámonæ UAB„Gamyba“. Eglë vyrui talkino ðiojeveikloje. Apsigyvenusi Naudþiû-

nuose, ðeima dar trejus metus va-þinëjo á dirbtuves Kaune, galiausiaigamybà perkëlë á Birðtonà.

Dirbtuvëse prie Ðkëvoniø pagaluþsakymus gaminami nestandarti-niai metalo gaminiai: rûðiavimo sta-lai, dþiovyklos, kitos konstrukcijos.Jachimavièiams ádomiausias ámo-nës gaminys - konstrukcija „Ðimt-meèio varpas“, kuri, apðviesta tau-tinës vëliavos spalvomis, praëju-siais metais mënesá puoðë Vilniauskatedros aikðtæ.

Eglë, dar praktikos metu supra-tusi, kad átemptas, atsakingas irdaug bendravimo reikalaujantisdarbas vaistinëje skirtas ne jai, pa-sekë vyro pavyzdþiu ir nusprendëpati sau susikurti darbo vietà. Ji ta-po ûkininke ir ásteigë prieskoniniøaugalø ûká, kurio produkcijaparduodama su prekës þenklu„Gardutis“.

Toks posûkis aukðtàjá mokslàágijusios moters karjeroje daug kambuvo netikëtas, bet E.Jachimavièie-në tikina, kad ið paþástamø sulaukëir palaikymo bei padràsinimo.Taèiau svarbiausia tai, kad jainuoðirdþiai patinka uþsiimti dabar-tine veikla. Ji sako, kad supratimàapie þemës ûkio darbus ágijo, vai-kystëje kartu su mama dirbdama iðseneliø paveldëtame þemës sklype,kur pardavimui augino braðkes irdarþoves.

Ákûrë prieskoniniø augalø ûkáPirmus metus kaime jauna ðei-

ma skyrë ásikûrimui – suremontavonedidelá ràstø namelá, ásirengë van-dens græþiná, po to pradëjo svars-tyti, kà veikti su aplinkui esanèia dir-bama þeme. Galiausiai apsisprendëauginti prieskoninius augalus.

(Nuke l ta á 6 p . )

Skaudþià netekties ir liûdesio valandà, mirus myli-mai mamai Antaninai ALEKNAVIÈIENEI, nuoðirdþiaiuþjauèiame jos sûnus, medþiotojus Giedriø ir Linà.

Prienø medþiotojø bûrelis

Sustojo laikas ir nutrûko kelias...Liûdime dël Vydos ÐILOBRITIENËS mirties ir

skaudþià netekties valandà nuoðirdþiai uþjauèiamevelionës vyrà, dukras su ðeimomis ir artimuosius.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“Prienø skyriaus nariai

Saugokitës sukèiø ir iðlikite budrûs!Analizuojant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskr. VPK) pirmojo

pusmeèio nusikalstamø veikø statistinius duomenis, pastebimas nemaþëjantis skaièius praneðimø dël suk-èiavimo. Alytaus apskrityje sausio-liepos mën. uþregistruota 184 praneðimai apie sukèiavimus ar pasikësinimussukèiauti, 80 asmenø ið minëto skaièiaus patyrë nuostoliø. Ð.m. pirmà pusmetá 30 proc. visø praneðimøsudarë avansinio ir iðankstinio mokëjimo uþvaldymas, „alio“ sukèiavimai, pasiûlymai internetiniuoseportaluose. Nors bandymø sukèiauti ir neteisëtai pasipelnyti skaièius nemaþëja, dþiugu tai, kad didëjavisuomenës sàmoningumas, kai sulaukæ átartino skambuèio þmonës informuoja teisësaugà.

Darbas namø tvarkytojoms (-ams) Anglijoje, ádarbinimomokesèiø nëra. Atlyginimas - 1500 - 2000 eurø. Amþiusneribojamas, kalba nebûtina. Tel. 8 672 41 083; www.super-darbas.com

Reikalingas sunkveþimio vairuotojasir pagalbiniai darbininkai. Tel. 8 69846 063.

Sukèiai daþniausiai manipu-liuoja senyvo amþiaus asmenø pa-tiklumu ir iðvilioja jø turimas san-taupas, skambindami ir meluodamiapie tariamai artimøjø ávykdytuseismo ávykius, suþalojimus ar iðgal-votas nesëkmes. Liepos 18 d. Aly-taus r., Kedoniø k., á laidiná telefonàaðtuoniasdeðimtmetei paskambinæsukèiai pasakë, kad jos anûkas patekoá eismo ávyká ir reikalavo keliø tûks-tanèiø eurø sumos. Nukentëjusioji ájos namus atëjusiam nepaþástamamasmeniui atidavë turëtus 1400 eurø.Liepos 19 d. Alytaus r., Kaniûkø k.,78 m. vyrui paskambinæ sukèiai taip

pat prisistatë anûku, kuris pateko áeismo ávyká, ir iðviliojo 600 eurø.

Kitas dominuojantis apgaulësbûdas susijæs su tam tikrø ásiparei-gojimø prisiëmimu. Birþelio 10 d. áAlytaus policijà kreipësi 47 metøvyras, kurá nepaþástami asmenys ap-gaulës bûdu paskatino pasiraðytidokumentus. Jis liko skolingas 2323eurus uþ jo vardu iðsimokëtinaipaimtus mobiliojo ryðio telefonus.Prienuose 24 m. vyro vardu nenu-statyti asmenys sudarë 24 mënesiøpokalbiø plano sutartá ir pasisavino1279 eurø vertës mobiliojo ryðiotelefonà „IPhone“.

Alytaus apskrities policija re-guliariai vykdo prevencines priemo-nes ir informuoja visuomenæ apie da-romas nusikalstamas veikas. Praðo-me pakartotinai perspëti savo gar-baus amþiaus artimuosius apie to-kio pobûdþio grësmes ir patarti, kaiptokioje situacijoje derëtø elgtis.

Jeigu jums paskambins nepa-þástamasis ir praneð, kad artimasasmuo pateko nelaimën - sukëlëeismo ávyká, suþalojo kità þmogøar padarë jam nuostoliø:. Neskubëkite vykdyti skambinu-siojo praðymø.

. Nepakluskite jo reikalavimams.. Pirmiausia skambinkite á policijàir patikrinkite ðià þinià.. Nedelskite ir susisiekite su tuoþmogumi, kuriam, neva, atsitikonelaimë.. Pasitarkite su kitais artimaisiaisar kaimynais.

NIEKADA nepasiraðykite jo-kiø dokumentø, kuriuos Jums pri-mygtinai rekomenduoja nepaþásta-mi arba labai maþai paþástami as-menys.

Sukèiai taip pat taikosi ir á stam-besná laimiká, nukreipdami dëmesáá ámoniø ar ástaigø darbuotojus, at-sakingus uþ finansus. Sukûræ netik-rà elektroniná paðtà ámonës vadovovardu, jie buhalteriui paraðo laiðkà,kad ðis privalo tam tikrà pinigø su-mà pervesti á nurodytà sàskaità. Pa-gal panaðià schemà veikæ sukèiai iðvienos Alytaus ámonës iðviliojo be-

veik 19 000 eurø.Alytaus apskrities policija re-

komenduoja susirûpinti, jeiguelektroniniu paðtu gautas praðymasskamba ásakmiai arba yra neápras-tai lipðnus, praðoma uþtikrinti vi-siðkà konfidencialumà ir skubiaivykdyti mokëjimà. Derëtø sukurtiaiðkià mokëjimø tvarkà ir jos lai-kytis, reguliariai atnaujinti techni-nes apsaugos priemones. Patartinakartu su finansus valdanèiu darbuo-toju sukurti konkretø veiksmø pla-nà, padësiantá identifikuoti sukèius(pvz., skambutis ið asmeninio direk-toriaus telefono, specifinës infor-macijos, þinomos tik konkreèiamdarbuotojui, atskleidimas ir pan.)

Kilus átarimui, kad susidûrëtesu sukèiumi, nedelsdami kreipkitësá artimiausià policijos ástaigà arbaskambinkite skubios pagalbostarnybø telefonu 112.

Alytaus apskr. VPK informacija

kvieèia prisijungti atsakingus, á darbo rezultatusorientuotus ir uþsidirbti norinèius darbuotojus.Gamykloje Jiezne siûlome:. pagalbinio darbininko darbo pozicijà -atlyginimas nuo 700 Eur.. staliaus staklininko darbo pozicijà –atlyginimas nuo 900 Eur.

Siûlome puikias darbo sàlygas.Atrinktus kandidatus informuosime.Telefonas pasiteiravimui (8 319) 57 270.

Mediniø langø gamintoja UAB „Doleta“

Ámonë ieðko stogdengiø, skar-dininkø ir pagalbiniø darbuotojø.Pageidaujama patirtis, ne-turinèius patirties - apmokome.Atlyginimas sutartinis.Kreiptis tel. 8 689 59 111.

2019 m. rugpjûèio 3 d. Nr.57 (10213) 6 p.

Eksperimentuojair mokosi ið savo klaidøPagaminti kokybiðkà produktà

ir já iðpopuliarinti E. Jachimavièie-nei ðiandien rûpi labiau nei ûkioplëtra. Jaunoji ûkininkë neslepia,kad vien augalininkystës þiniø, rastøinternete ir specialioje literatûroje,nepakako.

- Pirmaisiais metais dalá þemësiðnuomojome, o prieskoniniamsaugalams paskyrëme maþdaug 6arø laukà, kur ir prasidëjo manoeksperimentai. Prekybos centruo-se, specializuotose parduotuvëseprisirinkau ávairiø prieskoniniø au-galø sëklø ir sëjau tiesiai á dirvà, ste-bëjau, kaip dygsta, vertinau augaløskoná, aromatà. Ilgainiui atsirinkautas prieskonines þoleles, kurios tin-ka auginti mûsø sàlygomis, - Eglëprisiminë ûkininkavimo pradþià.

Paðnekovë atvira: dël patirtiesstokos, skubëjimo plësti apsëtusplotus, padarë ir klaidø, o per jaspatyrë nemaþø nuostoliø.

Jos teigimu, kai kuriø augalø së-jimas tiesiai á dirvà nepasiteisino –ne visos sëklos sudygo, todël tekoásirengti daigyklà. Jachimavièiaiiðmoko ir augalø prieþiûros pamo-kà.

- Buvome jau sutaræ su ûkinin-kø parduotuvële, kad jai nuolattieksime prieskonius, taèiau jie no-rëjo gauti didesná produkcijos kieká.Tuomet po pirmøjø sëkmingø metøpasiðovëme apsëti iki 40 -ties arøþemës. Norëdami palengvinti ravë-jimà , pabandëme prieskoniniø au-

galø tarpueilius iðpurenti mecha-nizuotu bûdu, bet taip tik iðjudino-me þemæ, iðvertëme daigus, kuriesunyko, - apgailestavo jaunoji ûki-ninkë.

Po tokios nesëkmës Jachimavi-èiai prieskoninius augalus bandoauginti specialioje plëvelëje, ir tai,matyt, pasiteisins, kaip ir patiesVytauto suprojektuota bei paga-minta dþiovykla. Tiesa, jà teko to-bulinti, nes pirmieji bandymai ne-buvo sëkmingi – dalá sugadintos þa-liavos teko tiesiog iðmesti.

Finansinës paramos nesitikiDaugelis darbø ûkyje, prade-

dant sëja, baigiant prieskoniø fasa-vimu, atliekami rankomis, ir mote-ris daþniausiai pati susidoroja sudarbø apimtimis. Taèiau ji su vyruieðko bûdø, kaip paspartinti þemësdirbimà, supaprastinti augalø prie-þiûrà, þaliavos paruoðimà, auto-matizuoti prieskoniø fasavimà.Dþiovyklos árengimas, ávairûs pato-bulinimai, sëklos, árankiai, specia-lios pakuotës, reklama ið jaunos ðei-mos pareikalavo nemaþai investi-cijø, todël per kelerius veiklos me-tus prieskoniniø augalø ûkis darneatsipirko.

Nuosavos lëðos ir jaunatviðkasentuziazmas yra tai, kas „veþa“prieskoniø verslà. E.Jachimavièie-në prisipaþásta, jog, kurdama savosvajoniø veiklà, nesinaudojo jokiaeuropine ar savivaldybës parama -nei skirta jauniesiems ûkininkams,

nei smulkiesiems verslininkams.Pabandþiusi domëtis ES fondø fi-nansinëmis galimybëmis, ji suprato,kad ûkis per smulkus, jog atitiktøkeliamus reikalavimus.

Ávairiausi „Garduèio“prieskoniai – ir maistui,

ir vaistuiEglë ir Vytautas Jachimavièiai

nenuleidþia rankø, siekdami ûkioprodukcijà ávesti á rinkà. Ðiuo metuEglë paèios uþaugintus prieskoniuspristato ávairiose mugëse, kur turigalimybæ pabendrauti su pirkëjais,juos sudominti. „Garduèio“ pro-dukcijos galima uþsisakyti ir interne-tinëje parduotuvëje www.gardutis.lt,visos ûkio naujienos skelbiamos Face-book'o paskyroje.

Ðiemet ûkyje auginami maþ-daug 20 -ties pavadinimø prieskoni-niai augalai. Be populiariø juoza-þoliø, raudonëliø, krapø, bazilikø,petraþoliø, ðalavijø, èiobreliø, gels-viø, peletrûnø, rudená Eglë pirkë-jams pasiûlys ir dar neáprastø lietu-viø virtuvëje þoleliø: kalniná daðá,pankolinæ kinmëtæ, þiomenæ,blizgøjá serentá, monardà, katþolæir kitø.

Kad pirkëjams bûtø lengviauorientuotis, koks prieskonis priekokio patiekalo tinka, prekës þenk-lo „Gardutis“ ákûrëja ûkyje augina-

mø þoleliø asortimentà ir jø skoni-nes ir vaistines savybes apraðë pa-èios sudarytoje knygelëje „Atrasksavo prieskoná“, kurià patogu turëtivirtuvëje po ranka, kiekvienàkartruoðiant pietus.

Prieskoniniø augalø augintojanegaili patarimø ir „Birðtono vers-miø“ skaitytojams:

- Vienas ið mano, taip pat ir nuo-latiniø pirkëjø, mëgstamiausiøprieskoniø yra juozaþolë. Þydinti jiprimena levandas, sudþiovinta tam-pa ðvelnaus pipiro prieskoniu, tin-kanèiu ávairiems patiekalams. Nëvieno patiekalo nesugadins ir kitasuniversalus prieskonis – þiomenë.Mugiø lankytojai neretai teiraujasipeletrûno (vaistinio kieèio), kurá lie-tuviai nuo seno vartoja ne tik mais-tui gardinti, bet ir vaistams nuo virð-kinimo sutrikimø bei kitø negalavimø.Þmonës jau þino ir krûminæ perilæ,kuri ir yra prieskonis, ir arbatþolë.

Eglë kai kuriø prieskoniniøaugalø jau atsisakë. Jos teigimu, ne-pasiteisino auginti darþiná builá –þalias jis kvepia anyþiumi, taèiausudþiovintas praranda ðá aromatà.Rozmarinas yra maþai daigus ir lepus,per lëtai auga. Nesudygo sëta drus-kos þolë, o japoninë petraþolë savoaromatu augintojos nesuþavëjo...

Kai pritrûksta ðurmulio –vaþiuoja á miestà

Vidury laukø, atokiai nuo kai-mynø sodybø, ásikûræ Eglë ir Vytau-tas Jachimavièiai, galima sakyti, jauprisitaikë prie lëto kaimo tempo.Vasarà nuosavoje sodyboje jiedþiaugiasi gamta, ramybe ir laisve.

- Kai pajauèiam, kad uþsisëdë-jom, iðvaþiuojam kokiai dienai ámiestà pasiþmonëti ar á sveèiuspasikvieèiam bièiuliø. Neretai ilgusvakarus trumpinam su draugaisþaisdami stalo þaidimus. Bend-raujam su vyresniø kaimynø ðeima– jie viskuo domisi, viskuo paten-kinti, ákvepia pozityvumo. Ðiaip esa-me uþsiëmæ savo veiklose, turimávairiø planø, norime sutvarkyti,apþeldinti aplinkà, uþveisti sodà, -dalinasi savo kasdienybe ir svajo-nëmis paðnekovë.

Visgi Eglë Jachimavièienë pri-sipaþásta, kad kartais, mënesá kitàneiðlásdami ið savo sodybos, jie pasi-genda þmoniø ir socializacijos.Todël ji vengia sakyti „niekada“. Kàþinai, galbût kada nors jie nuspræskeltis arèiau miesto, kur verda akty-vesnis gyvenimas, o sodyba liks jøvasarojimo ir darbo vieta...

Dalë LazauskienëAutorës nuotraukos

- Buvo keli motyvai, kodël pasirinkome bûtent ðáuþsiëmimà, - pasakoja Eglë Jachimavièienë. - Visøpirma, lengva priesmëlio dirva prieskoniniamsaugalams yra labai tinkama, net ir uþsitæsus lietingajamperiodui, neuþmirksta. Kita vertus, tai - sezoninisdarbas, per vasarà turi pasiruoðti tiek þaliavos, kad jospakaktø prekybai visus metus. Prieskoniai geriausidvejus metus, todël ilgesnë jø realizacija, maþiau prob-lemø patiriama dël sandëliavimo.

Kita vertus, pasak Eglës, prieskoniø augintojøLietuvoje vos vienas kitas (daþniau auginamos vaista-þolës), todël vietinë rinka dar neprisotinta. Pirkëjai turitenkintis tuo, kas siûloma prekybos centruose, norsneretai lentynose uþsigulëjæ atveþtiniai prieskoniaibûna praradæ dalá skoniniø savybiø. O E. Jachima-vièienë uþsibrëþusi tikslà Nemuno kilpø regioniniameparke, atokiau nuo pagrindiniø keliø, be jokiøchemikalø uþauginti ekologiðkus prieskoniniusaugalus, kad ið jø paruoðti produktai atitiktø aukð-èiausios kokybës standartus.

Eglë viliasi, kad ðvieþio aromato, natûralios spalvos,ávairesnio asortimento prieskoniai ilgainiui þmonespaskatins keisti vartojimo áproèius – ruoðiamuspatiekalus jie mieliau gardins lietuviðkomis þolelëmis,o ne neaiðkios sudëties miðiniais, kuriuose gausudruskos.

Namai, kuriuosegera gyventi...

„Neliks duonos sudruska – liks Tëvynë“

Projektà remia

(Atkelta ið 5 p.)

Jaunoji ûkininkë Eglë savo valdose.

Eglë ir Vytautas Jachimavièiai.

Vienas ið ádomiausiø Vytauto ámonës gaminiø - metalo konstrukcija„Ðimtmeèio varpas“.

Plëvelëje auginamø pries-koniniø augalø prieþiûra tapopaprastesnë.

Þaliavos kokybæ garantuojaVytauto suprojektuota ir pagamintadþiovykla.

Ûkio „Gardutis“ produkcija.

Miestieèiai kaime atrado ne tikramybæ, bet ir verslo galimybiø

2019 m. rugpjûèio 3 d.7 p. Nr.57 (10213)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoliVerknës upës, yra 0,64 ha namø valdosir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemëssklypai. Tel. 8 698 56047.Parduodu sodybà Prienø r. Kaina:14000 Eur. Tel. 8 685 81 811.Parduodamas 6a þemës sklypasÐilënø k., Birðtono sav. (sodø bend-rija). Yra geodeziniai matavimai. Kai-na sutartinë. Tel. 8 608 31 383.

Ávairios prekësParduodu statybinæ medienà ir laukodailylentes. Tel. 8 625 83 061.

Parduoda „Audi 80 Avant“ 1994 m.1,9 TDI. Tel. 8 687 58 691.

Naminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svoris

nuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvosmiestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).

Kokybiðki dëvëti rûbai ið Ðvedijosurmu. Nerûðiuoti ðeimyniniuosemaiðeliuose. Be tarpininkø. Dides-nius kiekius gali siøsti tiesiai ið Ðve-dijos (1 kg – 1 Eur). Perkant 1 t taiko-ma 10 proc. nuolaida. Tel. 8 659 21594.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

UAB „Rividë“Akcija! Medþio briketams, kaina115 Eur uþ paletæ, medþio gra-nulës 160 Eur uþ tonà. Parduodair pristato: plautà akmens anglá(palaida arba fasuota 25 kg); Gra-nulinæ akmens anglá (po 1t, po 25kg); Durpiø briketai didmai-ðiuose. Tel. 8 652 71212.

Nekilnojamasis turtasPerkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.Perku sodybà, namà, pamatus, taippat þemës ar miðko sklypà nuo 3 ha.Þinantys siûlykite, atsilyginsime. Tel.8 684 44 444.Pirkèiau 2 kambariø butà Prienuose,centre, I-II aukðte (ne komercinëspaskirties). Tel. 8 672 34 056.Ieðkau pirkti sodybà netoli Prienø.Tel. 8 675 29 575.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius.Tel. 8 616 43646.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“. Mo-ka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el.svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.8 612 34 503.A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.Brangiai perka verðelius, avis. Moka6 arba 21 proc. priemokà. Tvarko vi-sas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën.iki 3 metø tolimesniam auginimui irpienines karves ar visà jø bandà. Tel.8 625 93 679.ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvar-ko valstybës iðmokas, sveria elek-troninëmis svarstyklëmis, pasiimasavo transportu. Tel.: (8 319) 43386, 8 698 28 063, 8 685 86 121.

Ávairios prekësPERKAME: . AUKSÀ (juvelyrikà,lauþà, dantø karûnëles), . SIDABRÀ(stalo árankius, juvelyrikà, lauþà),.GINTARÀ (karolius, sages, gabalus,ávairius dirbinius), .ANTIKVARÀ(monetas, ordinus, statulëles),.LAIKRODÞIUS. Tel.: +370 623 47249, +370 609 27 450.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

Nuotekø valymo árenginiai. Surin-kimo talpyklos. Vandens ðuliniai. Re-zervuarai srutoms (6 - 45 kub.m)www.kasyba.com. Tel. 8 675 01 059.Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.Nebrangiai atveþame kokybiðkàjuodþemá ir natûralø kompostà. Ve-þamas kiekis – 6 - 10 m3. Tel. 8 645 64788.VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ka-tiliniø árengimo. Komplektuojame ko-kybiðkas santechnikos medþiagas sunuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87304.Remontuoju vonias, tualetus,koklinius peèius, klijuoju plyteles.Tel. 8 609 25 988.GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-niams pastatams ir rûsiams. Tel. 8 65393 193.

Veþame þvyrà, smëlá, skaldà, juodþe-má ir kitus birius krovinius. Tel. 8 69066 155.Veþame grûdus, þvyrà, juodþemá. Tel.8 685 86 121.

Atliekame buto, namo remonto dar-bus, sukame gipso kartonà, glais-tome, daþome, klijuojame plyteles irkt. remonto darbus. Tel. 8 671 77427.Dedu langus, duris, atlieku jø apdailà.Kloju visø rûðiø grindis, laminatà.Montuoju gipsà, vidaus ir laukodailylentes. Darau stogines, terasas.Tapetuoju ir atlieku smulkiusremonto darbus. Tel. 8 601 48 676.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

UAB „VITO AKMENYS“

Tel. 8 641 15 599

Darome paminklus,tvoreles. Dengiameplokðtëmis, dedametrinkeles. Atliekame

visus kapavietës tvarkymo darbus.Galima ir iðsimokëtinai.

AKMENS APDIRBIMAS. . Paminklø,antkapiø, tvoreliø,kapavieèiø uþdengi-mø gamyba, pro-jektavimas; .Beto-

navimas, montavimas, kapavieèiøtvarkymas, uþpylimas skalda; . Senøkapavieèiø restauravimas; . Nemo-kama konsultacija kapavietës tvar-kymo klausimais; . Kiti akmensgaminiai. Tel. 8 686 96 155.

Ámonë perka naudotus automo-bilius. Gali bûti be techninës ap-þiûros, nevaþiuojantys, iðregistruo-ti. Siûlykite visus variantus tele-fonu: 8 607 67 679.

Perku traktoriø MTZ, T-40, traktorinæpriekabà, plûgà. Tel. 8 630 93471.

Superkame visø markiø automo-bilius á Kazachstanà. Tel. 8 653 62062. Pasiimame patys.Perka bet kokià þemës ûkio technikà(pvz., traktoriø, priekabà ir jø pa-dargus). Gali bûti neveikiantys. Tel.8 680 777 28.

VIÐÈIUKAI, VIÐTOS, VIÐTAITËS, ANÈIUKAI!Rugpjûèio 7 d. (treèiadiená) bus parduodami „Vilniaus paukðtyne“

iðperinti greitai augantys vakcinuoti paauginti 3 - 4 - 5 sav. mësiniaiviðèiukai. Pardavinësime mësinius anèiukus (Pekino), vakcinuotas 2 - 3- 4 - 5 - 6 mën. olandø veislës rudas, juodas, raibas, baltas viðtaites.Prekiausime kombinuotaisiais lesalais. Priimami uþsakymai paaugintiems3 - 4 - 5 savaièiø mësiniams iki 3 kg viðèiukams ásigyti.

Kaðonyse – 9.40 val., Jiezne – 10.00 val., Stakliðkëse – 10.30 val., Pieðtuvë-nuose – 10.45 val., Nemajûnuose – 11.10 val., Birðtono vienkiemyje – 11.30val., Prienuose prie turgaus – 12.00 val., Balbieriðkyje – 12.30 val., Kunigið-kiuose – 12.50 val., Vartuose – 13.00 val., Strielèiuose – 13.20 val., Aðmintoje –13.30 val., Pakuonyje – 13.45 val., Iðlauþe – 14.10 val., Rutkiðkëse – 14.30 val.,Klebiðkyje – 14.45 val., Ðilavote – 15.00 val., Leskavoje – 15.15 val., Juodbû-dyje – 15.30 val., Veiveriuose – 15.45 val., Skriaudþiuose – 16.00 val.Baltas autobusiukas su uþraðu „Prekyba paukðèiais“, tel. 8 616 53 928.

Atveðime geros kokybësbaltarusiðkus durpiø

briketus, akmens anglá.KOKYBÆ GARANTUOJAME.

Tel. 8 683 13 463.

Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràsteliais.Tel. 8 614 97 744.

„Gyvenimo“ redakcijojepriimami skelbimai ir á

Alytaus, Marijampolës irVilkaviðkio miestø ir rajonø

laikraðèius.

Reklama Reklama. Reklama.

2019 m. rugpjûèio 3 d. Nr.57 (10213) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimasRedaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(8 648 46182, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Uþuguosèio parapijoje Ðv. Onosatlaidai buvo ásteigti klebono JonoSadûno ir ðeimos tragedijà iðgyve-nusios parapijietës Onos Stasiû-nienës iniciatyva. Parapijieèiø atsi-minimai byloja, kad 1918 m., vyks-tant nepriklausomybës kovoms, tra-giðkai nukentëjo Stasiûnø ðeima –ðeimos suðaudymo metu á krûtinæsuþeista, bet vienintelë iðgyvenusiOna visà savo likusá gyvenimà skyrëbaþnyèiai. Didþiulæ netektá ir skaus-mà iðgyvenusi motina visà savo tur-tà paaukojo baþnyèiai, o tuometinisUþuguosèio parapijos klebonas J.Sadûnas á baþnyèià atgabeno Ðv.Onos paveikslà ir pasirûpino Ðv.Onos atlaidø ásteigimu. Tà dienàkartu su kitais parapijieèiais minë-dama Ðv. Onos atlaidus, O.Stasiû-nienë mergaièiø praðydavo: „NorsOnos dienà prisiminkite mane irmano skausmà...“

Nuo tol jau daugelá metø pasku-tiná liepos sekmadiená Uþuguostyjeprisimenama ði istorija, atiduoda-ma pagarba tragiðkus ávykius iðgy-venusios motinoms, meldþiamasi uþjas. O kad ði Uþuguosèio kraðto is-torija nenugrimztø uþmarðtin, nuo2012 metø Uþuguosèio kaimo bend-ruomenës „Uþuguostis“ iniciatyva ðidiena tapo tradicine Uþuguosèiokaimo bendruomenës ðvente.

Prieð ðv. Miðias baþnyèioje var-duvininkes sveikina, koncertuoja ir

savo gyvenimiðka patirtimi dalijasijaunoji Uþuguosèio karta - jauni-mas, kuriam ðis kraðtas bei jo tradi-cijos yra brangi vertybë, kuris domi-si savo ðaknimis, gerbia èia gyve-nanèius senolius, domisi jø gyveni-mu ir stengiasi ið jø perimti istorinæatmintá, patirtá bei vertybes.

Ðventëje dalyvavusi kraðtietëaktorë Giedrë Kederytë pasidalinojautria savo istorija apie auginanèiàmeilæ, kuri ne visada yra patogi, irparagino þmones iðlikti su meileþmonëms, su kuriais galbût ne visa-da bûna patogu ir lengva. „Tik tadata meilë nebus tuðèia ir augins“, -paþymëjo ji. Ðie jaunos kraðtietësþodþiai giliai ástrigo kiekvienam,privertë susimàstyti ir ákvëpë.

Tradiciðkai po ðv. Miðiø Oniniøðventës minëjimas persikëlë á Uþu-guosèio sporto salæ, kurioje ðiemetsusirinkusiuosius linksmino Staklið-kiø moterø ansamblis „Guosta“ irfolkloro grupë „Ratilai“. Tradicinësðventës iniciatorë, bendruomenës„Uþuguostis“ pirmininkë DanutëSodaitienë kvietë visus vaiðintis irlinksmintis, eiles ir pamàstymusapie duonos svarbà þmogui skaitërenginio vedëjai Aistë Taletavièiûtëir Eimantas Simanavièius.

Susirinkusieji á ðventæ turëjoprogà susipaþinti su ðventës foto-akimirkø metraðèiu, kurá pristatëðventës scenarijaus autorë, renginio

administratorë Onutë Roèienë.Prasidëjus ðventiniam renginiui,pirmiausia buvo pagerbti nuo rytotradicinëse sporto varþybose da-lyvavæ Uþuguosèio sportininkai, ku-rie iðbandë savo jëgas ir iðtvermæbëgime aplink Uþuguostá, kaladësmetimo per vartus, automobiliotempimo ir smiginio varþybose. Ge-riausiems atiteko atminimo taurësir diplomai, o visiems – specialiosproginës monetos „Dalelë Lietuvossu Tavimi“. Sporto varþybassurengë ir sportininkams medaliusáteikë Gintautas Sodaitis.

Ðventëje dalyvavusios vyriau-sios Uþuguosèio kraðto varduvinin-kës dþiaugësi, kad jø graþiam var-dui skiriama tiek dëmesio, ir tarpu-savyje diskutavo, kà daryti, kad

Oniniø ðventë Uþuguostyje mena 100 metø istorijàPaskutiná liepos savaitgalá Uþuguostyje, kaip ir daugelyje kitø vie-

toviø Prienø rajone bei visoje Lietuvoje, kaimo bendruomenë ðventëOnines. Liepos mënesá ir didþiuosius metø darbus vainikuojanti tradi-cinë ðventë Uþuguostyje iðsiskiria savo prigimtimi – Oninës minimosUþuguosèio kraðto didvyrei Onai ir visø motinø, kuriø ðeimos buvoiðþudytos partizaninës kovos laikotarpiu, skausmui atminti.

Uþuguostyje atsirastø daugiauOnuèiø, kad ðiuo vardu krikðtytønaujagimes, ir ðis vardas Uþuguos-tyje neiðnyktø. „Anksèiau ðis vardasbuvo labai populiarus, ðiais laikaisprimirðtas, bet dþiaugiamës, kadnepamirðtas. Anksèiau Oninesðvæsdavome po miðiø su artimai-siais ir kaimynais, o dabar jau kele-

tà metø ðvenèiame su visais, o taiyra labai smagu ir praskaidrinamûsø kasdienà“, – ðventës metukalbëjo bendravardës Ona Aleksiû-nienë ir Ona Klimaðauskienë.

Oniniø ðventë taip pat þyminaujo derliaus pradþià, todëlypatinga pagarba atiduodama pir-majam ðiø metø derliaus duonoskepalui, kurá savo jaukiuose na-muose iðkepë Martynas ir VilmaBreikðtai. Pagarbus pirmosios rie-kës atpjovimas ir duonos ragavimas- tarsi ritualas, kuris sustiprina ryðátarp þmoniø, suteikia naujø jëgø,tikëjimo, áprasmina bendrystæ.

Uþuguosèio kaimo bendruo-menë „Uþuguostis“ iðreiðkë padë-kà susirinkusiems drauge ðvæsti ðiàdienà bei padëkojo visiems, prisi-dëjusiems prie ðventës ágyvendi-nimo.

Finansinæ paramà renginiui su-teikë LR Þemës ûkio ministerija.

Jolita MaþeikienëRamûno Ðkirkos nuotraukos

Sava istorija dalinosi GiedrëKederytë...

Ðvieþio derliaus duona vaiðinoMartynas ir Vilma Breikðtai.

Apdovanojami sportininkai.

Gëlës - varduvininkiø rankose.

Susitikimai

„Gyvenimas“ -laikraðtis Jums

ir apie Jus!