varĖnos rajono savivaldybĖs visuomen 2015 m....
TRANSCRIPT
2
VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS
VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS
2015 m. ATASKAITA
VARĖNA
2015
3
TURINYS
Bendroji dalis................................................................................................................3
Pagrindinių stebėsenos rodiklių savivaldybėje analizė ir interpretavimas
„šviesoforas“.................................................................................................................3
Specialioji dalis...........................................................................................................11
Atrinktų rodiklių detali analizė ir interpretavimas......................................................11
Varėnos rajono gyventojų traumatizmas ir išorinės mirties priežastys.......................11
Varėnos rajono gyventojų piktybinių navikų ligos ....................................................17
Varėnos rajono gyventojų kraujotakos sistemos ligos ...............................................20
Išvados.........................................................................................................................24
Rekomendacijos...........................................................................................................25
4
1. BENDROJI DALIS
1.1. PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR
INTERPRETAVIMAS („ŠVIESOFORAS“)
Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje tikslas – nuolat rinkti, tvarkyti, analizuoti ir
interpretuoti visuomenės sveikatą charakterizuojančius rodiklius, kad remiantis išsamia informacija
apie savivaldybės bendruomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius, būtų galima planuoti
ir įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos gerinimo priemones; taip pat vykdyti visuomenės
sveikatos stebėsenos duomenų sklaidą bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus, siekiant
efektyvaus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškųjų visuomenės
sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje. Ataskaitoje pateikiami ir
aprašomi 2014 m. visuomenės sveikatos būklę atspindintys duomenys Varėnos rajono
savivaldybėje. Pateikti rodikliai (iš Valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos
stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašo) atspindi kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos programos
(toliau – LSP) tikslai bei jų uždaviniai. LSP iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse
stebėsenai, parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas (toliau – PRS), kurį sudaro 51
unifikuotas rodiklis, geriausiai apibūdinantis LSP siekinius. Akcentuojame, kad kai kurių PRS
numatytų rodiklių šioje ataskaitoje nepateiksime, nes jiems ketinama rengti skaičiavimo
metodologijas ir vykdyti jų stebėseną. Ataskaita parengta naudojant oficialius statistikos šaltinius.
Rengiant šią ataskaitą vadovavomės Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC)
parengtu leidiniu „Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse 2014 m.“.
Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („šviesoforo“ kūrimas)
atliekamas palyginant praėjusių metų Varėnos rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu.
PRS analizės ir interpretavimo tikslas - įvertinti, kokia esama gyventojų sveikatos ir sveikatą
lemiančių veiksnių situacija savivaldybėje, įvertinant Lietuvos sveikatos programos tikslų ir
uždavinių įgyvendinimo kontekste, ir kokių intervencijų/priemonių reikia imtis, siekiant
stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus.
Varėnos rajono gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje analizuojamų rodiklių
duomenys ir jų interpretavimas pateikiami 1 lentelėje,
Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais („šviesoforas“ ir santykis)
pasirinkome 3 pagrindinio rodiklių sąrašo reikšmes. Sudarėme Varėnos rajono probleminių
visuomenės sveikatos sričių (temų) sąrašą. Šiose srityse atlikome atrinktų rodiklių detalią analizę ir
vertinimą. Parengėme pasiūlymus.
5
Pirmame lentelės stulpelyje pateikiami PRS suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos programoje numatomus įgyvendinti tikslus ir
uždavinius. Antrajame stulpelyje pateikiama savivaldybės rodiklio reikšmė, trečiajame stulpelyje – atitinkamo rodiklio Lietuvos vidurkio
reikšmė, ketvirtajame – mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, penktajame – didžiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštajame –
savivaldybės rodiklio interpretavimas (reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšmė ir savivaldybės rodiklio vietos tarpe visų
savivaldybių pavaizdavimas pagal „šviesoforo“ principą).
1 lentelė. Varėnos rajono savivaldybės sveikatos ir su sveikatą susijusių rodiklių profilis.
Rodiklis Savivaldy
bės
rodiklis
Lietuvos
rodiklis
Minimali
reikšmė
Maksimali
reikšmė
Santykis:
savivaldybė/
Lietuva
1 2 3 4 5 6
Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2023 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos
netolygumai
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 71,81 74,7 69,6 77,7 0,96
Išvengiamas mirtingumas nėra nėra nėra nėra nėra
1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirti
1.1. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą
Mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų 92,67 31,71 9,79 92,67 2,92
Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų 78,62 28,33 5,3 90,0 2,78
Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 vaikų 42,97 56,2 21,9 126,8 0,76
Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyventojų 6,23 3,4 1,1 8,4 1,84
Ilgalaikio nedarbo lygis 4,24 3,1 0,7 10,6 1,15
1.2. Sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmenių
Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01-Y98) 100 000 gyventojų 164,29 113,4 75,6 186,1 1,44
Standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių (V01-Y98) 100 000 gyventojų 153,16 100,02 63 235,05 1,3
Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 vaikų 351,27 253,8 133,8 542,5 1,38 Socialinės pašalpas gavėjų skaičius 1000 gyventojų 77,64 47,8 22,0 99,8 1,62
6
Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyventojų -11,37 -7,6 -15,7 0,4 1,5
Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyventojų 50,55 44,4 8,3 104,4 1,14
2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką
2.1. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą
Asmenų, žuvusių ar sunkai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 1000
darbingo amžiaus gyventojų
0,71 0,9 0 3,5 0,8
Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje
10 000 gyventojų
96,71 131,9 37,7 246,7 0,73
Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000
gyventojų
66,45 73,9 55,8 126,0 0,92
Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10 000 gyventojų 53,08 62,0 8,4 100,2 0,86
2.2. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį
Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000 gyventojų 0 7,81 0 38,8 0
Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000
gyventojų
0 7,8 0 39,0 0
Mirtingumas dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų 21,06 12 0 41,35 1,75
Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų 16,01 12,3 0 43,9 1,75
2.3. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių
Mirtingumas dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyventojų 12,64 11,08 0 24,29 1,14
Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000
gyventojų
12,14 11,0 0 26,2 1,14
Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyventojų 0 4,3 0 15,1 0
Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyventojų 71,61 72,4 45,5 156,5 0,99
2.4. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą
Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų taršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km. 182 866 0,2
Viešai teikiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams, proc. 78,7
Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams, proc. 60,37
3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą
3.1. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą
Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000
gyventojų
0 3,04 0 16,53 0
Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimų, rodiklis 0 3,7 0 15,6 0
7
100 000 gyventojų
Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000
gyventojų
33,7 25,13 7,99 85,02 1,3
Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis
100 000 gyventojų
32,96 25,7 7,8 61,5 1,3
Nusikalstomos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų
kontrabanda (nusikaltimai)
21,06 65,2 0 234,9 0,3
Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmeninė prekyba tabako
gaminiais
151,0 174,0 124,0 319,0 0,9
Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais
148,0 150,0 84,0 283,0 1,0
4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius
4.2. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos
priežiūrą
Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyventojų 4,21 4,4 0 14,3 1,0
Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1000 gyventojų 49,71 33,4 19,0 56,2 1,5
Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1000 gyventojų 8,46 5,6 3,5 8,7 1,3
Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius 3,1 2,1 1,4 4,3 1,4
Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 7,58 6,8 2,4 21,5 1,1
Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui 7,58 8,0 5,9 10,1 0,9
Savivaldybei pavaldžių stacionarines asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikiančių
asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimo lygis
nėra nėra nėra nėra nėra
Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, A50-A64) 10 000
gyventojų
2,11 3,5 0 8,4 0,6
4.3. Gerinti motinos ir vaiko sveikatą
Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių 10,5 3,9 0 16,0 2,7
2 metų amžiaus vaikų MMR1(tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė)
skiepijimo apimtys
96,36 93,4 85,3 100 1,0
1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės)
skiepijimo apimtys
93,38 92,9 81,0 99,4 1,0
Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.) 26,77 31,3 9,2 44,9 0,9
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo
silantinėmis medžiagomis programoje
21,03 20,9 5,2 76,4 1,0
8
Vaikų, kuriems nustatytas dantų ėduonis(K02), skaičius 10 000 gyventojų 5,89 3,4 1,2 8,1 1,7
Paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičius 10 000 gyventojų 10,2 5,8 0 15,5 1,7
4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99) 100 000 gyventojų 1120,52 768,12 572,28 1284,32 1,5
Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99) 100 000
gyventojų
905,11 804,1 684,4 1094,3 1,5
Mirtingumas nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000 gyventojų 379,12 273,77 214,2 388,68 1,4
Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000
gyventojų
317,1 278,2 216,4 322,5 1,2
Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų 223,26 187,9 91,37 481,21 1,2
Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000
gyventojų
176,4 196,1 89,8 430,5 1,2
Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 100 000 gyventojų 37,91 43,7 13,8 71,8 0,9
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), 2 metų bėgyje dalyvavusi atrankinės mamografinės
patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje
20,0 43,7 12,2 61,2 0,5
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), 3 metų bėgyje dalyvavusi gimdos kaklelio
piktybinių navikų prevencinių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto
lėšų, finansavimo programoje
47,07 49,6 27,1 74,9 0,9
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), 2 metų bėgyje dalyvavusi storosios žarnos vėžio
ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje
34,73 42,47 5,3 30,0 0,8
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir
kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo
programoje
30,12 34,4 7,6 51,9 0,9
9
2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje gyveno 23 950 žmonių. 47,1 proc. Varėnos r.
gyventojų sudarė vyrai, 52,9 proc. - moterys. Lyginant su ankstesniais metais gyventojų skaičius
sumažėjo. Vaikai iki 17 m. sudarė 16,0 proc. visų Varėnos rajono gyventojų, vaisingo amžiaus (15
– 49 m.) moterys sudarė 36,7 proc. visų moterų. 18 – 44 m. amžiaus asmenys sudarė 30,7 proc.
gyventojų, 45 – 64 m. – 29,4 proc., 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys – 23,9 proc. Varėnos rajono
savivaldybės gyventojų.
Iš 1 lentelės pateiktų PRS rodiklių reikšmių Varėnos rajono savivaldybėje palyginimo su
atitinkamu Lietuvos vidurkio rodikliu matyti, kad iš visų sveikatos rodiklių į žaliąją zoną patenka
tik maža dalis rodiklių:
susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyventojų;
šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų;
į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 km2 yra taip pat
mažesnis, lyginant su Lietuva.
2014 m. neužregistruoti mirtingumo atvejai dėl atsitiktinio paskendimo, pėsčiųjų
mirtingumas dėl transporto įvykių ir mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų
vartojimu.
Didesniosios dalies Varėnos rajono rodiklių reikšmės patenka į prasčiausių savivaldybių kvintilių
grupę (raudonoji zona):
vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, atspindinti mirtingumą ir jo pokyčius, Varėnos rajono
savivaldybėje yra mažesnė už Lietuvos vidurkį;
mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių rodikliai patenka į raudoną zoną, būdami
2,92 karto didesni nei Lietuvos vidurkis;
socialinės rizikos šeimų skaičius (1,84 karto viršijo Lietuvos vidurkį);
mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių rodikliai (atitinkamai 1,44 ir 1,3
karto didesni nei Lietuvos vidurkis);
mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo rodikliai ( atitinkamai 1,75 karto viršijo
Lietuvos vidurkį);
išvengiamų hospitalizacijų skaičius ( 1,5 karto viršijo Lietuvos vidurkį);
išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius (1,3 karto viršijo Lietuvos
vidurkį);
kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumo rodiklis ( 2,7 karto viršijo Lietuvos vidurkį);
vaikų, kuriems nustatytas dantų ėduonis (K02) rodiklis ( 1,7 karto viršijo Lietuvos vidurkį);
mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai (atitinkamai 1,5
karto didesni nei Lietuvos vidurkis);
10
mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų rodikliai ( atitinkamai 1,4 ir 1,2
karto didesni nei Lietuvos vidurkis);
moterų dalyvavusių atrankinės mamografinės patikrose dėl krūties vėžio ( 2 kartai mažiau už
Lietuvos vidurkį pasitiktino profilaktiškai).
Kiti rodikliai patenka į Lietuvos vidurkį atitinkančią kvintilių grupę (geltonoji zona), tačiau į juos
taip pat reikėtų atkreipti dėmesį:
ilgalaikio nedarbo lygis;
mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius;
gyventojų skaičiaus pokytis;
mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius;
socialinės pašalpas gavėjų skaičius;
sergamumas tuberkulioze;
pirmą kartą pripažintų neįgaliais;
sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis;
mirtingumas/ standartizuotas mirtingumas dėl transporto įvykių;
transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius;
sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis;
mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusį su alkoholio vartojimu;
nusikalstomos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda
(nusikaltimai);
gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmeninė prekyba tabako gaminiais;
gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis;
slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius;
apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui;
sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze;
2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo
apimtys;
1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) skiepijimo apimtys;
tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis
medžiagomis programoje;
paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičius 10 000 gyv.;
mirtingumas/standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis;
sergamumas II tipo cukriniu diabetu;
moterų dalyvavusių gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje;
11
asmenų dalyvavusių storosios žarnos vėžio prevencijos programoje;
asmenų priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei prevencijos programoje.
Detaliai analizei, kaip prioritetinės sveikatos problemos, pasirinkti šie rodikliai:
o Varėnos rajono gyventojų traumatizmas ir išorinės mirties priežastys (detali analizė
apims raudonosios zonos rodiklius: mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl
savižudybių, mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių,
mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo).
o Varėnos rajono gyventojų piktybinių navikų ligos (detali analizė apims į raudonąją zoną
patekusius rodiklius: mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų,
moterų dalyvavusių atrankinės mamografinės patikrose dėl krūties vėžio).
o Varėnos rajono gyventojų kraujotakos sistemos ligos (detali analizė apims į raudonąją
zoną patekusios rodiklius: mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos
sistemos ligų).
Mirtingumo statistika reikšminga, nes ji rodo bendrą gyventojų sveikatos būklę, sveikatos
priežiūros veiksmingumą ir kokybę, sveikatos netolygumus bei sveikatos priežiūros
prieinamumą. Varėnos rajono savivaldybėje mirtingumas – vienas didžiausių, lyginant su
kitomis šalies savivaldybėmis. 2014 m. Varėnos rajonas yra antroje vietoje (2295,05/100 000
vyrų) pagal vyrų mirtingumą Lietuvoje (1,5 karto viršijo Lietuvos vidurkį) ir devintoje vietoje
(1722,35/100 000 moterų) pagal moterų mirtingumą Lietuvoje (1,4 karto viršijo Lietuvos
vidurkį). 2014 m. Varėnos rajonas buvo tryliktoje vietoje pagal standartizuotą mirtingumą
Lietuvoje ( 1019,33/100 000 gyv.) ir 1,2 karto viršijo Lietuvos vidurkį.
1 paveiksle pateikiamas standartizuoto mirtingumo rodiklių pagal pagrindines mirties priežastis
analizė ir interpretavimas – palyginimas Varėnos rajono savivaldybėje ir Lietuvoje. Skaičiuojamas
savivaldybės ir Lietuvos vidurkio santykis. Žalia spalva pavaizduotas mirtingumo rodiklis, kurio
reikšmė yra daugiau nei 10 proc. mažesnė už Lietuvos vidurkį, raudona – kai reikšmė yra daugiau
nei 10 proc. didesnė už Lietuvos vidurkį, o geltona – kai mirtingumo rodiklis atitinka Lietuvos
vidurkį.
12
1,2 1,4
1,5
1,2
1,30,8
1,141,75
01,3
2,92
0
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
Standartizuotasmirtingumas, iš viso
Nuo piktybinių navikų
Nuo kraujotakos sistemosligų
Nuo cerebrovaskulinių ligų
Dėl išorinių priežasčių
Dėl nelaimingų atsitikimų
Dėl transporto įvykių
Dėl nukritimų
Dėl paskendimų
Nuo alkoholio sąlygotųpriežasčių
Dėl savižudybių
Dėl apsinuodijimo alkoholiu
Santykis:Varėnos r./Lietuva,2014 m. Lietuva=1
1 pav. Standartizuoto mirtingumo rodiklių palyginimas su Lietuvos vidurkiu, 2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
2. SPECIALIOJI DALIS
ATRINKTŲ RODIKLIŲ DETALI ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS
2.1. VARĖNOS RAJONO GYVENTOJŲ TRAUMATIZMAS IR IŠORINĖS MIRTIES
PRIEŽASTYS
2.1.1. Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84)
Aukšto mirtingumo rodiklio dėl savižudybių analizė savivaldybėje yra būtina
įgyvendinant LSP tikslo „Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir
socialinę atskirtį“ uždavinį „Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą“ bei ieškant šios problemos priežasčių
ir sprendimo būdų.
Kaip galima matyti iš žemiau pateikto 2 paveikslo, savižudybių skaičius Varėnos
rajono savivaldybėje kasmet kinta. Varėnos rajonas dėl mirtingumo nuo savižudybių rodiklio
reikšme patenka į prasčiausią savivaldybių kvintelių grupę (raudonąją zoną). Kasmet dėl
mirtingumo nuo savižudybių rodiklis Varėnos rajono savivaldybėje žymiai aukštesnis už Lietuvos
vidurkį. 2014 m. nuo savižudybių rodiklis Varėnos rajone buvo vienas iš didžiausių ir beveik 3
kartus viršijo Lietuvos vidurkį.
13
0
20
40
60
80
100
120
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
Metai
Varėnos r. Lietuva
2 pav. Mirtingumas dėl savižudybių Varėnos r. savivaldybėje ir Lietuvoje 2001-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Kaip matome iš 3 paveikslo, per 2011-2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje
nusižudė 74 asmenys. Didžioji dalis nusižudžiusiųjų (53 asmenys) buvo darbingo 15-64 m.
amžiaus.
0; 0% 7; 10%
7; 9%
15; 20%
15; 20%
9; 12%
10; 14%
11; 15%0-14
15-24
25-34
35-44
45-54
55-64
65-74
75+
3 pav. Savižudybių skaičius pagal amžiaus grupes
Varėnos r. savivaldybėje, iš viso per 2011-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
2014 m. nusižudė 22 asmenys, iš jų 12 darbingo amžiaus. Daugiau nusižudė vyrų (16
vyrų), negu moterų (6 moterys). Dažniau žudosi kaimo gyventojai (17 gyv.), negu miesto (5 gyv.).
Iš pateikto 4 paveikslo (standartizuoto mirtingumo dėl savižudybių Lietuvos
savivaldybėse palyginimo žemėlapio) galima matyti, kad situacija dėl savižudybių yra gana įvairi ir
galima teigti, kad padėtis Varėnos rajone yra prasčiausia palyginus su kitomis kaimyninėmis
savivaldybėmis.
14
4 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X-60-X84) 100 000 gyv., 2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Pagrindinė tikėtina santykinai didelio savižudybių skaičiaus rajone priežastis –
socialinės ir ekonominės regiono problemos: skurdas, nedarbas, bei su tuo susijęs alkoholio
vartojimas. Tai patvirtina ir Varėnos rajono savivaldybėje stebimas santykinai didelis socialinės
rizikos šeimų ir registruotų (taip pat ilgalaikių) bedarbių skaičius.
Apibendrinant analizę galima teigti, kad mažinti savižudybių skaičių rajone reikėtų
gerinant socialinę ir ekonominę situaciją, taip pat ir mažinant nedarbą bei taikant vieną iš
efektyviausių savižudybių prevencijos priemonių – psichologinę pagalbą ketinusiems nusižudyti
asmenims.
2.1.2. Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01-Y98)
Traumos ir sužalojimai yra sudėtinga socialinė, ekonominė bei demografinė problema.
Suaugusiųjų mirties priežasčių struktūroje nelaimingi atsitikimai, traumos ir kitos išorinės mirties
priežastys užima trečiąją vietą po širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų. Dažniausiai dėl
išorinių mirties priežasčių žūsta jauni ir darbingo amžiaus gyventojai. 2014 metais Varėnos rajono
savivaldybėje mirė 473 gyventojai, iš kurių 39 – dėl išorinių mirties priežasčių, tai sudarė 8,2 proc.
visų mirusiųjų. Kaip galima matyti iš žemiau pateikto 5 paveikslo, mirusiųjų dėl išorinių priežasčių
skaičius Varėnos rajono savivaldybėje kasmet kinta. Varėnos rajone mirusiųjų dėl išorinių
priežasčių rodiklio reikšmė patenka į prasčiausią savivaldybių kvintelių grupę (raudonąją zoną).
Kasmet mirusiųjų dėl išorinių priežasčių rodiklis Varėnos rajono savivaldybėje žymei aukštesnis už
Lietuvos vidurkį.
15
0
50
100
150
200
250
300
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
Metai
Varėnos r. Lietuva
5 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius Varėnos r. ir Lietuvoje, 2001-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Dėl išorinių mirties priežasčių 2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje mirė 30 vyrų (
267,9/100 000 vyrų) ir 9 moterys (71,76/100 000 moterų).
Lyginant 2014 m. Varėnos rajone mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių pagal
gyvenamąją vietą, didesnis mirtingumas buvo nustatytas kaime (189,29/100 000 gyv.), negu mieste
(122,93/100 000 gyv.). Kaip matome iš 6 paveikslo, per 2011-2014 m. laikotarpį Varėnos rajono
savivaldybėje dėl išorinių priežasčių mirė 175 asmenys. Didžioji dalis mirusiųjų (116 asmenų) buvo
darbingo 15-64 m. amžiaus.
2; 1% 10; 6%
11; 6%
27; 15%
40; 23%28; 16%
24; 14%
33; 19%
Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius
0-14
15-24
25-34
35-44
45-54
55-64
65-74
75+
6 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius pagal amžiaus grupes
Varėnos r. savivaldybėje, iš viso per 2011-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
16
Iš pateikto 7 paveikslo (standartizuoto mirtingumo dėl išorinių priežasčių Lietuvos
savivaldybėse palyginimo žemėlapio) galima matyti, kad situacija dėl išorinių priežasčių yra panaši
ir aplinkiniuose rajonuose.
7 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00-Y98) 100 000 gyventojų Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
2.1.3. Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo (W00-W19)
2014 m. Lietuvoje iš 100 000 gyventojų, 12 miršta nukritę (nugriuvę). Iš viso
užregistruoti 352 mirties atvejai dėl nukritimų. Beveik 2 kartus daugiau dėl nukritimų miršta vyrai
nei moterys ( 230 vyrų ir 122 moterys). Dažniausiai sunku nustatyti nukritimo aplinkybes, todėl
apie 40 proc. (129 atvejai) nukritimų yra nepatikslinti. 17 proc. (59 atvejai) mirčių sudaro
griuvimai lygioje vietoje, tačiau taip pat nelabai aiškiomis aplinkybėmis, todėl dar vadinami „kitais“
nukritimais lygioje vietoje. 14 proc. (50 atvejų) sudaro mirtys dėl griuvimų lygioje vietoje paslydus,
einant ar užkliuvus.
Kaip galima matyti iš žemiau pateikto 8 paveikslo, mirusiųjų dėl nukritimų skaičius
Varėnos rajono savivaldybėje kasmet kinta. 2014 m. Varėnos rajone mirusiųjų dėl nukritimų
rodiklio reikšmė patenka į prasčiausią savivaldybių kvintelių grupę (raudonąją zoną) ir 1,76 karto
viršijo Lietuvos vidurkį.
17
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
Metai
Varėnos r. Lietuva
8 pav. Mirusiųjų dėl nukritimų skaičius Varėnos r. ir Lietuvoje, 2001-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Analizuojant 2014 m. duomenis Varėnos rajono savivaldybėje užregistruoti 5 mirties
atvejai dėl nukritimų. Visi užregistruoti mirties atvejai dėl nukritimų buvo tarp vyrų. 40 proc. (2
atvejai) mirčių sudaro kritimai nuo, iš arba per pastatą ar konstrukciją, 40 proc. (2 atvejai) mirčių
sudaro griuvimai lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus ir kiti griuvimai lygioje vietoje ir 20
proc. (1 atvejis) mirčių sudaro nepatikslinti nukritimai ar griuvimai. Kaip matome iš 9 paveikslo,
per 2011-2014 m. laikotarpį Varėnos rajono savivaldybėje dėl nukritimo mirė 19 asmenų. Didžioji
dalis mirusiųjų (11 asmenų) buvo vyresnio amžiaus žmonės.
0; 0%
1; 5%
2; 10%
3; 16%
2; 11%1; 5%
10; 53%
Mirusiųjų dėl nukritimo skaičius
0-29
30-34
35-44
45-54
55-64
65-74
75+
9 pav. Mirusiųjų dėl nukritimo skaičius pagal amžiaus grupes
Varėnos r. savivaldybėje, iš viso per 2011-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
18
Iš pateikto 10 paveikslo (standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų Lietuvos
savivaldybėse palyginimo žemėlapio) galima matyti, kad situacija mirtingumo dėl nukritimų yra
panaši ir aplinkiniuose rajonuose.
10 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų (W00-W19) 100 000 gyventojų Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Apibendrinant analizę galima teigti, kad nors mirusiųjų dėl nukritimų skaičius
Varėnos savivaldybėje nėra labai didelis, tačiau, palyginti su Lietuvos vidurkiu ir nepalankia kitimo
tendencija, reikalauja atidžiai stebėti esamą situaciją, siekiant išvengti situacijos prastėjimo.
2.2. VARĖNOS RAJONO GYVENTOJŲ PIKTYBINIŲ NAVIKŲ LIGOS
2.2.1 Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C97)
Didelio mirtingumo rodiklio dėl piktybinių navikų analizė Varėnos rajono
savivaldybėje yra būtina įgyvendinant LSP tikslo „Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos
priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius“ uždavinį “Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir
kontrolę“ bei ieškant šios problemos priežasčių bei jos sprendimo būdų. Siekiant detaliau
išsiaiškinti galimas tokio didelio mirtingumo rodiklių priežastis, buvo atliktas detalizuoto
mirtingumo nuo piktybinių navikų (skleidimas pagal ligų grupes) Varėnos rajono rodiklių
palyginimas su Lietuvos vidurkiu ir šio santykio interpretavimas.
Skaičiuojamas savivaldybės ir Lietuvos vidurkio santykis. Žalia spalva pavaizduotas
mirtingumo rodiklis, kurio reikšmė yra daugiau nei 10 proc. mažesnė už vidurkį, raudona – kai
reikšmė yra daugiau nei 10 proc. didesnė už Lietuvos vidurkį, o geltona – kai mirtingumo rodiklis
atitinka Lietuvos vidurkį. Iš žemiau pateikto 11 paveikslo galime matyti, kad ženkliai nuo Lietuvos
19
vidurkio skiriasi ne tik moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio navikų, vyrų mirtingumas nuo
priešinės liaukos navikų bet ir gyventojų mirtingumas nuo gerklės, trachėjos, bronchų ir plaučių bei
nuo skrandžio piktybinių navikų.
11 pav. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius (C00-C97)100 000 gyventojų 2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Mirtys nuo piktybinių navikų jau daugelį metų yra antroje vietoje mirtingumo ligų
struktūroje, tiek Lietuvoje tiek ir Varėnos rajono savivaldybėje. 2001-2014 m. laikotarpyje, mirčių
skaičius Varėnos rajone nuolat kinto ir kaip mes matome iš 12 pav. - nuo 2013 m. mirtingumas
piktybiniais navikais pradėjo augti.
0
50
100
150
200
250
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
Metai
Varėnos r.
Lietuva
12 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų skaičius (C00-C96)100 000
gyventojų 2001 - 2014 m. Varėnos r. ir Lietuvoje
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
20
2011-2014 m. laikotarpyje Varėnos rajono savivaldybėje nuo piktybinių navikų mirė
321 asmuo. Didžioji dauguma – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys (215 asmenys). 106 mirusieji
buvo darbingo amžiaus, lyginant pagal lytį numirė 196 vyrai ir 125 moterys. Dažniau miršta kaimo
gyventojai (243 asmenys), negu miesto (78 asmenys). 2010-2014 m. laikotarpyje Varėnos rajono
savivaldybėje nuo gimdos kaklelio piktybinio naviko (C53) mirė 8 moterys, iš jų 7 moterys buvo
darbingo amžiaus (13 pav.). Visos šios moterys gyveno kaime.
2; 25%
3; 37%
2; 25%
1; 13%
35-49
50-59
60-64
65-74
13 pav. Mirusiųjų nuo gimdos kaklelio piktybinio naviko (C53) pagal amžiaus grupes
Varėnos r. savivaldybėje, iš viso per 2010-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
2010-2014 m. laikotarpyje Varėnos rajono savivaldybėje nuo priešinės liaukos
piktybinio naviko (C61) mirė 39 vyrai, iš jų 6 vyrai buvo darbingo amžiaus. Didžioji dauguma –
vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys (33 vyrai) (14 pav.). Dažniau miršta kaimo gyventojai (32
vyrai), negu miesto (7 vyrai).
1; 3%
5; 13%
8; 20%
25; 64%
55-59 60-64 65-74 75+
14 pav. Mirusiųjų nuo priešinės liaukos (C61) pagal amžiaus grupes
Varėnos r. savivaldybėje, iš viso per 2010-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
21
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 50 iki 69
metų amžiaus imtinai. Šio amžiaus moterims kartą per 2 metus nemokamai gali būti atliekamas
mamografinis tyrimas. 2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje atrankinėje mamografinės patikros
dėl krūties vėžio programoje dalyvavo 33 proc. moterų nuo programoje galinčių dalyvauti 50- 69 m.
amžiaus moterų skaičiaus. 2014 m., palyginti su 2013 m., ženkliai padidėjo moterų dalyvavusių
programoje (27,37 proc.) skaičius.
Apibendrinant analizę galima teigti, kad, mirtingumas nuo piktybinių navikų auga,
viršija Lietuvos vidurkį ir, vertinant nepalankia kitimo tendencija, reikia ir toliau stebėti esamą
situaciją, siekiant išvengti situacijos prastėjimo.
2.3. VARĖNOS RAJONO GYVENTOJŲ MIRTINGUMAS NUO KRAUJOTAKOS
SISTEMOS LIGŲ
2.3.1. Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99)
Aukšto mirtingumo rodiklio dėl mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų analizė
savivaldybėje yra būtina įgyvendinant LSP tikslo „Užtikrinti kokybiškesnę ir efektyvesnę sveikatos
priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius“ uždavinį „Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir
kontrolę“ bei ieškant šios problemos priežasčių bei jos sprendimo būdų. Siekiant detaliau
išsiaiškinti galimas tokio didelio mirtingumo rodiklių priežastis, buvo atliktas detalizuoto
mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (skleidimas pagal ligų grupes) Varėnos rajono rodiklių
palyginimas su Lietuvos vidurkiu ir šio santykio interpretavimas. Skaičiuojamas savivaldybės ir
Lietuvos vidurkio santykis. Žalia spalva pavaizduotas mirtingumo rodiklis, kurio reikšmė yra
daugiau nei 10 proc. mažesnė už vidurkį, raudona – kai reikšmė yra daugiau nei 10 proc. didesnė už
Lietuvos vidurkį, o geltona – kai mirtingumo rodiklis atitinka Lietuvos vidurkį.
2011-2014 m. laikotarpyje Varėnos rajono savivaldybėje nuo kraujotakos sistemos
ligų mirė 1041 asmuo. Didžioji dauguma – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys (883 asmenys). 158
mirusieji buvo darbingo amžiaus, lyginant pagal lytį numirė 458 vyrai ir 583 moterys. Daugiau
miršta kaimo gyventojai (822 asmenys), negu miesto (219 asmenų). Iš žemiau pateikto 15
paveikslo galime matyti, kad ženkliai nuo Lietuvos vidurkio skiriasi mirtingumas nuo išeminės
širdies ligos, cerebrovaskulinių ligų, nuo miokardo infarkto.
22
1,4
1,072,05
1,4
1,4
1,5
1,4
1,5
2,21,51,1
1,51,3
1,8
0,8
1,5
0
1,21,2
1,2
0,81,07
0,9
1,4
1,3
1,40,8
0,981,1
Mirusiųjų nuo kraujot. sist.l.65 + m. amž.asm. mirt.…
45-64 m. amž. asm. mirt.…
18-44 m. amž. asm. mirt.…
Moterų mirt. nuo kraujot.…
Vyrų mirt. nuo kraujot. sist.l.
Mirusiųjų nuo išeminės…
Vyrų mirt. nuo išeminės…
Moterų mirt.nuo išeminės…
18-44 m. amž.asm.mirt.…
45-64 m.…
65+ m. amž. asm.mirt.nuo…
Mirusiųjų nuo miokardo…
Vyrų mirt.nuo miokardo…Moterų mirt.nuo…
45-64…65 + m. amž.asm. mirt.nuo…
18-44…
Mirusiųjų nuo cerebrovask.l.
Vyrų mirt.nuo cerebrovask.l.
Moterų mirt.nuo…
18-44…
45-64…
65+ m.asm.mirt.nuo…
Mirusiųjų nuo insulto
Vyrų mirt.nuo insulto
Moterų mirt.nuo insulto
18-44 m.amž.mirt.nuo…
45-64 m.amž.mirt.nuo…65 + m.amž.asm.nuo insulto
Santykis:Varėnos r./Lietuva,2011-2014 m. Lietuva=1
15 pav. Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų sk. Varėnos rajono savivaldybėje palyginimas su Lietuvos
vidurkiu, 2011-2014 m. Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Kaip matyti iš žemiau pateikto 16 paveikslo, mirusiųjų nuo išeminių širdies ligų
skaičius Varėnos rajono savivaldybėje per 2001-2014 m. laikotarpį augo greičiau nei Lietuvoje.
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
Metai
Varėnos r.
Lietuva
16 pav. Mirusiųjų nuo išeminių širdies ligų sk.
Varėnos rajono savivaldybėje ir Lietuvoje, 2001-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
23
Kaip matome iš 17 paveikslo, per 2011-2014 m. laikotarpį Varėnos rajono
savivaldybėje nuo išeminių širdies ligų mirė 706 asmenys. Didžioji dauguma – vyresni nei 75 m.
amžiaus asmenys (495 asmenys). 100 mirusiųjų buvo darbingo amžiaus, lyginant pagal lytį numirė
319 vyrų ir 387 moterys.
1; 0%
8; 1% 33; 5%
56; 8%
113; 16%
495; 70%
25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75+
17 pav. Mirusiųjų nuo išeminių širdies ligų (I20-I25) skaičius pagal amžiaus grupes
Varėnos rajono savivaldybėje, iš viso per 2011-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Kaip matyti iš žemiau pateikto 18 paveikslo, mirtingumo rodiklis dėl išeminės širdies
ligos 65+ m. amžiaus grupėje nuo 2001 m. nežymiai padidėjo nuo 2386,67/100 000 gyv. iki
2880,73/100 000 gyv. (2014 m.).
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
Ro
dik
lis
10
0 0
00
gyv
.
Metai
Varėnos r.
Lietuva
18 pav. 65+ m. amžiaus asmenų mirtingumas nuo išeminių širdies ligų
Varėnos rajone ir Lietuvoje , 2001-2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Iš žemiau esančio 19 paveikslo ( standartizuoto mirtingumo nuo išeminių širdies ligų
Lietuvos savivaldybėse palyginimo žemėlapio) galima matyti, kad situacija mirtingumo nuo
24
išeminių širdies ligų panaši aplinkiniuose rajonuose, tad negalima teigti, kad padėtis Varėnos rajone
yra kažkuo ypatinga.
19 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo išeminių širdies ligų 100 000 gyv., 2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Panašus vaizdas ir mirtingumo dėl cerebrovaskulinių ligų Lietuvos savivaldybėse
palyginimo žemėlapyje. Tai galima matyti iš pateikto 20 paveikslo, mirtingumo rodiklis nuo
cerebrovaskulinių ligų Varėnos rajone ypatingai neišsiskiria tarp aplinkinių rajonų ir neviršija
Lietuvos vidurkio.
20 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų 100 000 gyv., 2014 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
25
Apibendrinant analizę galima teigti, kad 2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje
užfiksuoti aukšti mirtingumo rodikliai tarp 18-44 m. amžiaus asmenų, dėl kraujotakos sistemos
ligų, ypač nuo išeminės širdies ligos.
3. IŠVADOS
1. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius Varėnos rajono savivaldybėje išlieka aukštas.
2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje dėl išorinių priežasčių mirė 39 asmenys. Varėnos
rajonas dėl mirtingumo nuo savižudybių rodiklio reikšme patenka į prasčiausią savivaldybių
kvintelių grupę (raudonąją zoną). 2014 m. nusižudė 22 asmenys.
2. 2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje užfiksuotas gana aukštas moterų mirtingumas nuo
gimdos kaklelio, vyrų mirtingumas nuo priešinės liaukos, gyventojų mirtingumas nuo
gerklės, trachėjos, bronchų ir plaučių bei gyventojų mirtingumas nuo skrandžio piktybinių
navikų. 2014 m Varėnos rajono savivaldybėje nuo piktybinių navikų mirė 90 gyventojų.
Didžioji dauguma – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Didžiąją daugumą mirusiųjų sudarė
kaimo gyventojai.
3. Varėnos rajono savivaldybėje 2014 m. užfiksuoti aukšti mirtingumo rodikliai tarp 18-44 m.
amžiaus asmenų, dėl kraujotakos sistemos ligų, ypač nuo išeminės širdies ligos. 2014 m.
Varėnos rajono savivaldybėje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 266 gyventojai. Didžioji
dauguma – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Didžiąją dalį mirusiųjų sudarė kaimo
gyventojai.
26
4. REKOMENDACIJOS
1. Siekiant mažinti gyventojų traumatizmą ir išorinių mirties priežasčių rodiklius Varėnos
rajono savivaldybėje rekomenduojame:
1.1. stiprinti saugumo priemones avaringiausiose rajono gyvenvietėse;
1.2. bendradarbiaujant visuomenės sveikatos priežiūros, švietimo, policijos,
nevyriausybinių organizacijų sektoriams vykdyti intensyvią saugaus eismo prevenciją
ugdymo įstaigose ir bendruomenėse;
1.3. organizuojant mokymus gerinti įvairaus amžiaus gyventojų pirmosios pagalbos
įgūdžius;
1.4. didinti žmonių užimtumą kuriant naujas darbo vietas;
1.5. riboti psichoaktyvių medžiagų prieinamumą ( leidimų prekiauti alkoholiu šalia ugdymo
įstaigų išdavimo ribojimas; griežta leidimų prekiauti alkoholiu švenčių metu kontrolė);
1.6. didinti gyventojų informuotumą apie psichologinių pagalbos tarnybų veiklą ir
psichologinės pagalbos gavimo būdus;
1.7. integruoti psichikos sveikatos stiprinimo aspektus į kitas sveikatos stiprinimo veiklas ir
prevencines programas.
2. Siekiant mažinti Varėnos rajono gyventojų mirtingumą nuo piktybinių navikų
rekomenduojame:
2.1. ieškoti bendradarbiavimo būdų tarp asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros sektorių,
kaip pasiekti aukštesnius Valstybinių profilaktinių programų įgyvendinimo rodiklius;
2.2. asmens sveikatos, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms raginti gyventojus
reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ir profilaktiškai tikrintis savo sveikatą;
2.3. asmens sveikatos, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms nuolat konsultuoti
gyventojus, turinčius sveikatos rizikos veiksnių (alkoholio ir tabako gaminių vartojimas,
nutukimas, mažas fizinis aktyvumas) dėl galimybių ir būdų šiems veiksniams mažinti.
2.4. nustatyti nerūkymo vietų skaičių Varėnos rajono savivaldybėje (vaikų žaidimo
aikštelėse, autobusų stotelėse, parkuose, šalia prekybos įstaigų ir t.t.).
3. Siekiant mažinti Varėnos rajono gyventojų mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų
rekomenduojame:
3.1. bendradarbiaujant asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros sektoriams didinti Širdies
ir kraujagyslių ligų rizikos grupių asmenų profilaktinę patikrą; vykdyti Širdies ir
kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programos įgyvendinimą;
3.2. bendradarbiaujant asmens, visuomenės sveikatos priežiūros, nevyriausybinių
organizacijų sektoriams vykdyti aktyvią prevenciją skatinant Varėnos rajono gyventojus
stebėti savo kraujospūdį, reguliariai tirtis cholesterolio koncentraciją kraujyje, būti fiziškai
aktyviems, bei rūpintis kasdiene sveika mityba.