www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt

2015 gegužės 22Nr. 20

REABILITUOTAS LIETUVOS AUKŠTASIS MOKSLAS

„Veido“ atliktas „U-Multirank“ palyginimas atskleidė, kad Lietuvos universitetai pagal studijas ir poveikį regionui gali rikiuotis greta Europos

lyderių – Estijos Tartu, Švedijos Lundo, Suomijos Alto universitetų

SKIRTUMAI: KĄ EUROPA ĮŽVELGĖLIETUVOJE, O ŠI NEPASTEBI 26 p.

„LOGIN 2015“: ATEITYJE DAUGUMADAIKTŲ BUS IŠMANŪS 32 p.

Iki 50 proc. nuolaida

PRENUMERATAI

www.veidas.lt

2015–05–22 �3

Turinys

Nr. 20, 2015 m. gegužės 22 d.

32 p.IšmanėjantispasaulisVito Di Bari: „Jei stalas pa-stebi ir supranta, kad kiek-vieną kartą gerdamas kavąaš paslenku puodelį į tą pa-čią vietą, po kurio laiko manto jau nebereikės daryti.Stalas prisitaikys prie manoįpročių ir pats pastums puo-delį į mano norimą vietą.“

54 p.SantuokinėlaisvėįpareigojaVilija Girgždė: „Šiandiensantuokiniame gyveni-me siekiama daugiaulaisvės, tačiau kartaispamirštama, kad norintbūti išgirstam reikia irpačiam klausytis.“

58 p.Vilniausfestivalissu PekinospalvomisPekino opera –bene sudėtingiau-sias kinų muziki-nės dramos stilius.Jo istorija siekiadvyliktą amžių.

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaReitingai: „U-Multirank“ – Lietuvos universitetai

turi tarptautinių pranašumų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .10

LietuvaPožiūriai: Lietuva kurčia kai kuriems Europos

Komisijos vertinimams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .26

Savaitės interviuV.Di Bari: „Ateityje dauguma daiktų taps išmanūs“ . . . .32

VerslasMoterų verslas: nuo virtualių asistenčių

iki šunų baseino . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36

T.Andrejauskas: buvęs bankininkas –

technologijų skautas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .40

PasaulisGraikija: bankrotų sėkmės istorija . . . . . . . . . . . . . . . . .42

Mirties bausmė: JAV klaidų pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . .46

VisuomenėPriklausomybė: alkoholis toliau žudo lietuvius . . . . . . .50

Santykiai: siekiant išlaikyti ilgalaikį ryšį, tenka mokytis . .54

Raudonasis Kryžius: jam pačiam reikia pagalbos . . . .56

KultūraVilniaus festivalis: jo neaplenks Pekino opera . . . . . . .58

„Eurovizija“: ir šis konkursas kažkada

buvo senamadiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .62

LaisvalaikisTurkija: šalis, kuri vis dar sugeba stebinti . . . . . . . . . . . .66

Skaitiniai: toksiški tėvai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .70

KomentaraiRedaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

A.Šindeikis: kaip prasčiokai pagimdė naują Lietuvą . . .74

26 p.Štai jums dviejų greičių ESEuropos Komisijos ir Lietuvos požiūris į mūsų šalies neatidėliotinus darbus skiriasi, nes vienimatuoja juos dešimtmečiais, o kiti – nuo rinkimų iki rinkimų.

VIRŠELYJE PANAUDOTA „SHUTTERSTOCK“ NUOTR.PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Įsivaizdavau panelę, kuri gimėapie 1900 m. kokiame nors neitin varganame Lietuvos vien-

kiemyje ar dvarelyje. Jei vienkie-myje – namuose kalba kokia norslietuvių tarme, jeigu dvarelyje –veikiausiai lenkiškai, tačiau aplinkvisi kalba lietuviškai, todėl panelėyra „litvomanė“ jau vien todėl,kad reikia apsipirkti turguje.Kadangi mergina ne iš vargšų –kelias jai į mokslus.

Nuo 1905 m. gegužės Lietuvos valdiškosešvietimo įstaigose liautasi bausti už lietuviškasšnekas tarp mokyklos sienų, kai kur imta dėsty-ti lietuvių kalbą. Katalikai buvo apšvietos pir-meiviai: „Žiburio“ draugijos istorija – atskirabyla. Ypač trūktelėjo į priekį moterų švie timas– 1907 m. Marijampolėje įsteigta lietuviška„Žiburio“ mergaičių progimnazija, iki Pirmojopasaulinio karo vienintelė vidurinė mokykla,ku rioje dauguma dalykų dėstyta lietuviškai. Vo -kie čių okupacija 1915 m. išvijo iš Lietuvos ir ru -sų kariuomenę, ir rusišką švietimą. 2015-ieji –pirmųjų lietuviškų gimnazijų šimtmečio metai:rugsėjį–spalį minėsime dabartinių PanevėžioJuozo Balčikonio gimnazijos ir VilniausVytauto Didžiojo gimnazijos jubiliejus.

Apie 1920-uosius tai mūsų archyvineiherojei tenka spręsti, kaip toliau gyventi.Žinoma, svarbu ištekėti, tačiau panelė apsi-švietusi ir nelinkusi atsidėti vien šeimai.Mokytojauti! Patriotiška, pilietiška, pažangu.O ir kelias nuo panelės gimnazistės iki pane-lės mokytojos ne toks jau ilgas. Mokytojųseminarijos – kadrų kalvės, kuriose paskai-tantieji ir parašantieji gana greitai apmokomi,kaip mokyti kitus.

Švietimas tarp 1918 ir 1940 m. – Lietuvospergalių laukas. 1923 m. gyventojų surašymoduomenimis, arti 33 proc. šalies gyventojų buvoneraštingi, o 1940 m. tokių buvo tik 2 proc. –tarpukariu mokyti ne vien vaikai, bet ir suaugu-sieji.

Lietuvos pedagogo gyvenimas tarpukariu –daugeliu atvejų sėkmės istorija. Formuluodami

sausai sakytume, kad kuriantisvalstybei plečiasi tarnautojų luo-mas. Kada valstybė investuoja įšvietimą, net ir pradinių klasiųpedagogas gali tikėtis darbo vie-tos, ką jau kalbėti apie socialinįprestižą.

Apie 1925 m. mūsų galbūt visdar panelė mokytoja, jaunatviškaiapžvelgusi ne itin ilgus nugyventusmetus, galėjo pasakyti, kad prieškokius 10 metų įnikusi į Maironį ji

padarė teisingą pasirinkimą. Žinoma, būtaromantikos, tačiau kada reikia dirbti ir uždirb-ti, galima pasidžiaugti gebėjimu rašyti lietuviš-kai be to meto klaidų (dabar klaidų sąrašaskitoks).

Praleidę šeimos istoriją su karais, deportaci-jomis ir sovietmečiu, įsivaizduokime tos mūsųtamstos mokytojos proanūkę. Tarkime, ji irgipedagogė, gebanti rašyti be XXI a. klaidų – irne kokia nors „kalbainė“, mirtinai įsikibusi„išmaniojo telefono“ beigi peikianti „smartfo-ną“ (televizinei Rugilei taip ir nepavyko įrody-ti, kad „smartfonas“ neteiktinas – „telefonas“irgi nelietuviškas žodis).

Dėstanti lietuvių kalbą ir literatūrą, tiek pra-kutusi ir konkurencinga, kad su savo „smartfo-nu“ laisvai naršo lietuviškuose internetuose, jitenai randa padrikai perkeltus lietuvių kultūrosfragmentus: skurdžius tekstus, mažyčiuspaveikslėlius bei žemėlapius ir beveik jokiosanimacijos. Skaitytojas miršta, jo vieton antminkštasuolio gula žiopsotojas (nebūtinai žiop-lys), kuris mygtelės patrauklesnį vaizdelį, ošalia tokio veikiausiai bus angliškas arba rusiš-kas tekstas.

Proanūkei tenka pripažinti, kad švietimasnūnai – itin problemiška sumaišties sritis. Jei nemirštanti, tai tikrai apmirštanti veikla: gyventojųskaičiui mažėjant turi trauktis ir pedagogų luo-mas. XXI a. pradžios tamsta mokytoja susimąs-to, kokius strateginius pasirinkimus turėtų pada-ryti, kad nebūtų nustumta į kelkraštį (Rugilėpasakytų: „Kad nebūčiau ištrenkta iš barščių“).■Arūnas Brazauskas

Tamsta mokytoja ir „smartfonas“Svarstant apie švietimo reikalus susirezgė tarsi koks literatūrinissiužetas. Vargu ar tai pamaitins ilgesnį kūrinį, nes romanus žudo laikostygius – ne vien rašytojų, bet ir skaitytojų.

2015 m. gegužės 22 d.; Nr. 20 (1159)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Verslas – A.Pocienė, tel. 264 9432Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičienėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421Rinkodara J.KariniauskaitėPlatinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424

Buhalterija – tel. 264 9417Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redaktoriaus laiškas

Kiekvieną ketvirtadienįpo 21 val. „Apple App Store“

skaitykite naują numerį

Žvelk giliauŽvelk giliau

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

Lietuvos universitetai Europoje žaidžia vidutiniokųlygoje, kai kur menkai atsilikdami nuo lyderių

2015–05–22 ● 11

Viršelio tema

Šį kartą sužinojome ne vien tai, už kokiosribos liekame. Ir ne kaimynų užimta vietabuvo įdomiausia, o konkrečios sritys,

kuriose sekasi prasčiau. Laimei, yra sričių,kuriose aplenkiame tolimo ir, atrodo, nepasie -kiamo auksinio penkišimtuko narius.

Europos sukurtas, bet pasaulinis tapęs reitin-gavimo įrankis pirmą kartą parodė Lietuvos irkitų universitetų vietą globalioje aukštojo moks-lo erdvėje. Tą vietą šį kartą galima nusakyti itintiksliai – pagal studijas, mokslą, tarptautiškumąar pagal kurį tik nori iš 31 sąraše esančio kriteri-jaus leistis gilyn į universiteto veiklos pobūdį,stipriąsias ir silpnąsias jo veiklos puses.

Paprasčiau kalbant, dinamiškas „U-Mul ti -rank“ įrankis atskleidžia universitetų skirtybes,kartu ir unikalumą, kurį paslėpdavo jo pirmtakaitradiciniai reitingai. Juose universitetų išrikiavi-mą daugiausia lemdavo moksliniai pasiekimai,net institucijos dydis. O kai „U-Multirank“ vi -siems rodikliams suteikė vienodą reikšmę, suži-bo ir tie, kurie daugiau dėmesio skiria studijoms.

Lietuvos universitetai, karšiami už tai, kadnepatenka tarp penkių šimtų geriausių pasauly-je, jau turi alibi. Pagal studijas, poveikį regionuijie pirmauja Europoje ir gali rikiuotis gretaEuropos lyderių – Estijos Tartu, Švedijos Lun -do, Suomijos Alto ir kitų universitetų. „Veido“atliktas Lietuvos universitetų „U-Multirank“palyginimas su panašiais kaimyninių šalių uni-versitetais parodė, kad kai kuriose srityse len-kiame artimus universitetus, patenkančius tarp500 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.

Tokie rezultatai stebinti neturėtų. Kaip „Vei -dui“ anksčiau sakė Mokslo ir studijų stebėsenosir analizės centro (MOSTA) direktorės pavaduo -toja Laura Stračinskienė, „U-Multirank“ su -darytojai tikino siekę atskleisti universitetų įvai -rovę. Pristatydami šį įrankį rengėjai svarstė, kadsavo tikslą pasiekė, nes kai kurie, „U-Mul tirank“gavę geriausius įvertinimus, tarp 500 ge riausiųpasaulio aukštųjų mokyklų nė nepakliūva.

Tokių paradoksų yra ir Lietuvos universitetųįvertinime. Pagal bakalauro studijas sėkmingaibaigiančių absolventų rodiklį lenkiame Lenkijos,Čekijos, Estijos universitetus. At si pir ko ir pasta-rųjų metų universitetų pastangos didinti tarptau-tiškumą. Pagal studentų mobilumą pasiekiamepanašius įvertinimus kaip Europos lyderiai.Pavyzdžiui, 54-o pasaulyje Vo kietijos Miun che -no technikos universiteto stu dentų mobilumas,pasirodo, yra toks pat kaip Vilniaus Gediminotechnikos universiteto (VGTU). Vilniaus uni-versitetas (VU) galėtų pasigirti aktyvesniu stu-dentų mobilumu nei 77-as pasaulyje JungtinėsKa ra lys tės No tin gamo universitetas. O regioni-

nio Klaipėdos universiteto (KU) mobilumo įver-tinimas prilygsta prestižinio Šveicarijos Ciurichouniversiteto rezultatui.

„U-Multirank“ tikrai nepasirodėme silpnai,jokiu būdu neiškritome iš Europos universitetųkonteksto. Žinoma, yra sričių, kuriose reikiatobulėti, bet tokių gali atrasti ir geriausi Eu ro -pos universitetai, – įsitikinusi Kauno technologi-jos universiteto strateginio planavimo ir koky-bės direktorė dr. Solveiga Buožiūtė. – Pažangapriklau so nuo strategijos, kurios rezultatus šįkartą ir išvydome. Tiek mokslo, tiek studijų sri-tyse rezultatai gerėja. Pagal studijas atrodomepanašiai kaip geriausi universitetai. Tarkime,lyginant šią sritį su Estijos universitetais, lenkia-me tiek Talino technikos, tiek Tartu universite-tus. Pagal mokslo pasiekimų vertinimo kriterijuskol kas atsiliekame, tačiau bent KTU toliaukryptingai įgyvendina mokslo strategiją.“

Pašnekovė priduria, kad net moksliniai Lie -tu vos rezultatai daugeliu atvejų tėra nedaugprastesni nei užsienio kolegų. Nors mokslo iržinių perdavimo atžvilgiu lietuviškiems universi-tetams sekasi silpniau, vis dėlto geriau nei dau-geliui lyginamų Lenkijos, Latvijos, Čekijos,Slovakijos universitetų.

Pavyzdžiui, pagal išorines mokslinių tyrimųpajamas beveik visi Lietuvos universitetai, už šįrodiklį gavę B-C įvertinimus, aplenkia D įver-tintą Lenkijos Jogailos, Lodzės, Čekijos Ka -rolio, Prahos ekonomikos ir Slovakijos Liub -lijanos universitetus. VGTU ir KTU, pagal „U-Multirank“ vertinimą, skaičiuoja daugiau paja-mų iš privačių šaltinių nei Tartu, Varšuvos uni-versitetai.

Taigi didieji Lietuvos universitetai žaidžia vi -dutiniokų lygoje ir toli gražu nėra Europos aut -saideriai.

„Kai pasauliniai reitingai išskiria lyderius,nustatoma tokia skiriamoji geba, kad iškyla kelišimtai geriausiųjų, o kiti universitetai susilieja įbendrą masę, jų vieta matuojama kelių šimtų artūkstančių intervalu. O ši europinė reitingavimosistema vertina detaliai, nors ir mažiau, betpanašių universitetų, taigi tokie palyginimaiįgauna didesnę prasmę ir yra labai reikalingi“, –vertinimų skirtumus paaiškina Vytauto Didžiojouniversiteto (VDU) mokslo prorektorius prof.habil. dr. Juozas Augutis.

Europos Komisijos remiamas „U-Mul ti -rank“, kuris atsirado Nyderlanduose, Tventėsuniversitete, buvo kuriamas kaip atsvara pasau-liniams reitingams, surikiuojantiems aukštąsiasmokyklas į lyderes ir autsaideres pagal galuti-niam vartotojui nematomus skaičius. Nors, pa -vyz džiui, kasmet skelbiamas QS reitingas supa-

žin dina tik su 500 universitetų, visuomenei ge -riau siųjų eilės yra įdomios. Todėl „U-Mul -tirank“ ir buvo sukurtas tam, kad patenkintųtokį visuomenės pageidavimą, tik atviriau irkokybiškiau.

Pasaulis pastaraisiais metais stebėjo Azijosuniversitetų iškilimą tradiciniuose geriausiųaukštųjų mokyklų reitinguose. JAV žiniasklaidaėmė svarstyti, kodėl aukščiausiose jų vietosetarp lyderių, aukštojo mokslo korifėjų išAmerikos, įsiterpė Honkongo, Tokijo, Seulo,Singapūro universitetai.

Kai kurių ekspertų nuomone, JAV ir Azijosaukštojo mokslo dvikovą iš šalies stebėjusi Eu -ro pa sąmoningai įsitraukė į mūšį, sukurdama„U-Multirank“. Esą jis tapo įrankiu parodyti,kad Senajame žemyne esama net geresnių aukš-tųjų mokyklų.

Dėmesį atkreipti pavyko. Kovą antrą kar tąpaskelbus kasmet pildomą „U-Mul ti rank“, jaunebebuvo galima abejoti jo aprėptimi ar aukšto-jo mokslo institucijų pasitikėjimu naujoviškapalyginimo metodika. 2015-aisiais jame dalyva-vo per 1,2 tūkst. institucijų, beveik po penktada-lį jų buvo iš JAV ir Azijos.

Kai reitingas išaugo iš Europos ribų ir įrodėsa vo svorį, JAV žiniasklaida pripažino, kad Eu -ro pos universitetai dominuoja pagal daugelį ro -diklių, bet ypač stiprūs jie atrodo vertinant tarp-tau tiškumą, poveikį regionui ir žinių perdavimą.

Net jei „U-Multirank“ tikslas ir buvo „pasi-maivyti“ prieš prestižines JAV elito kalves,kurioms garbės dar prideda ir alumnai – ži nias -klaidoje besišypsantys pasaulinių kompanijųįkūrėjai, šis įrankis davė dar didesnės naudos.Aukštojo mokslo bendruomenė gali įvertinti, kądarė gerai ir kur įdirbis pasiteisino, pamatyti,kas sekėsi prasčiau ir kokių pokyčių reikia. O joauditorija – visuomenė, vartotojai, pasirinkę betkurią juos dominančią sritį, keliais mygtukopaspaudimais gali pamatyti, kaip kuriam univer-sitetui sekasi. Dinamiška sistema kaipmat paro-do, kuris universitetas sukuria daug pelningomokslo, bet neturi užsienio dėstytojų, o kurissukūrė mažiau mokslinių publikacijų, bet užtik-rina absolventų įsidarbinimą ir t.t.

Kadangi „U-Multirank“ skirtas ne skam-bioms antraštėms kurti, jis atsakė į daugiauklau simų apie universitetų skirtumus. Juk vis-kas, ką iki šiol rodė tradiciniai reitingai, – ge -riau sių ir blogiausių universitetų eilė, taip pat irkarūnos atsidūrusiems aukščiausiose vietose.Bet už kokius nuopelnus aukštosios mokyklosatsiduria tose vietose – taip ir nebuvo matoma.

Universitetai, nepatekę tarp tų kelių procen-tų geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų, galė-

Lietuvos universitetai Europoje:vidutiniokai, bet ne autsaideriai Vieta hierarchijoje. Pasauliniai universitetų reitingai jau įkalė į galvą, kad nepatenkame tarp 500 geriausiųplanetos universitetų. Nepatenkame, bet kai europinė reitingavimo sistema „U-Multirank“ detaliai pamatavouniversitetų skirtumus ir panašumus, dėlionė tapo ryškesnė.

LIETUVOS UNIVERSITETŲ PALYGINIMAS U-MULTIRANK2015

�

TRUKMĖ KAINA INTERNETEJURIDINIAMS ASMENIMS

KAINA INTERNETEFIZINIAMS ASMENIMS

50 proc. nuolaida 75,59 EUR / 279 Lt 59,96 EUR / 207,02 Lt18 mėn. 151,18 EUR / 558 Lt 119,91 EUR / 414,03 Lt

40 proc. nuolaida 60,47 EUR / 208,80 Lt 47,96 EUR / 156,61 Lt12 mėn. 100,79 EUR / 348.01 Lt 79,94 EUR / 276,02 Lt

30 proc. nuolaida 35,27 EUR / 121,79 Lt 27,98 EUR / 96,60 Lt6 mėn. 50,39 EUR / 173.99 Lt 39,97 EUR / 138,01 Lt

Savaitraščio VEIDAS

Užsisakykite http://prenumerata.veidas.ltNuolaidos taikomos prenumeratai Lietuvoje, prenumeruojant internetu arba užsisakant

el. paštu: prenumerata@veidas.lt. Akcija vyksta iki 2015 m. birželio 22 d.

Tik prenumeratoriams nemokama savaitraščio VEIDASelektroninė versija (pdf) jau ketvirtadieniais

Galimybė nemokamai naudotis archyvu

prenumeratai nuolaidos iki 50proc.

RUGPJŪČIO 27 d.

Projekto partneris

Naujas respublikinės reikšmės savaitraščioVEIDAS projektas – Metų ūkininko rinkimai

METŲ ŪKININKAS2015 m.

Metų ūkininką apdovanos LR prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ