www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt

2015 gegužės 12Nr. 23

„ŽALGIRIS“: ŠLOVINGOS KLUBO ISTORIJOSNEGALIMA IMTI IR NUSIPIRKTI 20 p.

PROFILIS: KAIP PEDAGOGAS R.VĖJUONISTAPO LATVIJOS PREZIDENTU 42 p.

Iki 50 proc. nuolaida

PRENUMERATAI

www.veidas.lt

OMONININKAI NEKALTI?!Boleslovo Makutynovičiaus ir jo smogikų aukos negali suvokti

lietuviško teisingumo, kuris – budelio pusėje

TRUKMĖ KAINA INTERNETEJURIDINIAMS ASMENIMS

KAINA INTERNETEFIZINIAMS ASMENIMS

50 proc. nuolaida 75,59 EUR / 279 Lt 59,96 EUR / 207,02 Lt18 mėn. 151,18 EUR / 558 Lt 119,91 EUR / 414,03 Lt

40 proc. nuolaida 60,47 EUR / 208,80 Lt 47,96 EUR / 156,61 Lt12 mėn. 100,79 EUR / 348.01 Lt 79,94 EUR / 276,02 Lt

30 proc. nuolaida 35,27 EUR / 121,79 Lt 27,98 EUR / 96,60 Lt6 mėn. 50,39 EUR / 173.99 Lt 39,97 EUR / 138,01 Lt

Savaitraščio VEIDAS

Užsisakykite http://prenumerata.veidas.ltNuolaidos taikomos prenumeratai Lietuvoje, prenumeruojant internetu arba užsisakant

el. paštu: prenumerata@veidas.lt. Akcija vyksta iki 2015 m. birželio 22 d.

Tik prenumeratoriams nemokama savaitraščio VEIDASelektroninė versija (pdf) jau ketvirtadieniais

Galimybė nemokamai naudotis archyvu

prenumeratai nuolaidos iki 50proc.

2015–06–12 ● 3

Turinys

20 p. Vienijantiskrepšinis

P.Motiejūnas: „Kai ir vieni,ir kiti tarpusavyje konku-ruodami atskirai bando-me kažką pramušti, šan-sas būna praleistas ir vėliš naujo tenka dirbti. Kon-kurencija turi būti aikštelė-je, bet ne už jos ribų.“

34 p. Technologijų pažangaH.Dahlbergas: „Žmonės nori turėti mažučius įrenginius, lei-džiančius stebėti dalykus: nuolat žinoti, kur yra jų šuo, vaikai arrankinė. Tai ryškėjanti tendencija.“

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaTeismas: OMON smogikai – nekalti? . . . . . . . . . . . . . . .10

Apskritas stalasMityba: maistą vis dar renkamės pagal piniginę . . . . . .16

Savaitės interviuP.Motiejūnas: konkurencijos ne krepšinio aikštelėje neturi būti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20

LietuvaUrbanistika: miestas be vizijos švaisto pinigus . . . . . . .24

VerslasSaugumas: apsisaugoti nuo ilgapirščių – mūsų pačių reikalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .283D spausdinimas: organų atkūrimas ir operacijų repeticijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30Technologijos: gelbės gyvybes ir išrūpins nuolaidą draudimui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .34

VisuomenėSantuoka: ir jai reikalingos investicijos . . . . . . . . . . . . . .37

PasaulisM.Saakašvilis: buvęs Gruzijos prezidentas prisideda prie naujos Ukrainos projekto . . . . . . . . . . . . .40Prezidentas: nuo biologijos mokytojo iki Latvijos vadovo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .42

KultūraTeatras: kodėl per spektaklį negalima tildyti vaikų . . . . .44Mugė: „ArtVilniuje“ – Ukrainos menas ir „Lewben Group“ kolekcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .48

IstorijaTautiškumas: inteligentijos ištakos – Sūduvoje . . . . . . .50Kelrodžiai: švyturiai tampa turistus traukiančiais simboliais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .54

SportasŽaidynės: tramplinas naujiems sportininkams ir rungtims . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .56

LaisvalaikisLenkija: savaitgalis, turtingas įspūdžių . . . . . . . . . . . . . .62

KomentaraiRedaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4A.Šindeikis: teisingumas, dėl kurio visiems gėda . . . . .14D.Šumskis: bendrosios skaitmeninės rinkos spąstai konkurencijai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .66

10 p. Gėdingas sprendimasB.Makutynovičiaus, V.Razvodovo ir jo smogikų 1991 m. terorizuoti ir žaloti nepriklausomai Lie-tuvos valstybei lojalūs pareigūnai bei civiliai negali suvokti teisingumo, kuris – budelio pusėje.

VIRŠELYJE PANAUDOTA „BFL“, „SHUTTERSTOCK“ NUOTR.PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SHUTTERSTOCK“, K.ČIAKOVSKIO „DELFI“,, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

62 p. Į Lenkiją – ne tik apsipirktiApsistoti vienuolyne, naktį klajoti gotikinėje pilyje, leistis į žygį po vieną didžiausių Euro-pos pelkių, lįsti į druskos kasyklų požemius ar mokslo muziejuje atlikti pačius keisčiau-sius eksperimentus – tai tik kelios idėjos, ką per savaitgalį galima nuveikti Lenkijoje.

Nr. 23, 2015 m. birželio 12 d.

Jos repliką prisiminiau klau-sydamas, kaip anądien Ja šiū -nų dvare tų ir kitų vietų žino-

vas lenkas ranka parodė kryptį irpasakė: „Ten yra geležinkelio til-tas, kur lietuviai bandė pasiprie-šinti Želigovskio kariuomenei.Nežinau, ar sulauksiu dienos,kada lietuvių ir lenkų istoriniųklubų nariai suvaidins kautynes,pašaudys tuščiais šoviniais, pas -kui kartu išgers alaus ir išsiskirs-tys.“

Beveik tobula lietuvių kalba jis kalbėjoJašiūnų kapinaitėse greta Jono Sniadeckiokapo, ant kurio buvo užrišta Lenkijos vėlia-vos spalvų juostelė. Viena iš klausytojų pas -kui apgailestavo neturėjusi lietuviško trispal-vio kaspino – „dėl pusiausvyros“ būtų pa ri -šusi greta. Jai paaiškino, kad orų išblukintąlenkišką juostelę užrišo kažkuris Lenkijosprezidentas, kada čia lankėsi.

Spėju, kad lietuviškos juostelės rišimą„var dan pusiausvyros“ lenkai sutiktų labaipa garbiai, o ar ta trispalvė ilgai tvertų ir taptųto kia pat gamtos aptrinta kaip anoji lenkiš-ka – keblus diplomatinis klausimas. Vei kiau -siai ji greitai išnyktų, tad atkakliems „pu -siaus vyros“ diegėjams tektų pasirūpinti nevienu metru trispalvių atsargų.

Dar neteko girdėti, kad kas nors „vardanpusiausvyros“ siūlytų perdažyti baltą ir rau-doną tvorelę Zalavo dvarvietėje Švenčioniųrajone – Jozefo Pilsudskio tėvonijoje.

Kita vertus, mažai kas pastebi baltą-rau-doną autorinės teisės ženklą ant Klaipėdossukilimo plano (o gal tyčia nepastebi?), pagalkurį vyko Lietuvos plėtra. Tos pergalės vieši-nimas („iškomunikavimas“, kaip dabar sako-ma) buvo toks pat kaip ir Lenkijos plėtrosLietuvos sąskaita. Viešieji ryšiai po įvykiųpanašūs – Vilniuje sukilimas ir Klaipėdojesukilimas, vienur prijungimas liaudies valia irkitur toks pat prijungimas (kabutes ir kitussaugiklius, kurie sąvokas padaro menamas ir

suteikia istorijai geidžiamą„pusiausvyrą“, skaitytojas susi-dėlios pats). Žinoma, mintis apie„baltą-raudoną autorinę teisę“suteikia per daug garbės vienosšalies istorijai, nes tokie dalykaipagal vienodą kurpalį XX–XXIa. vyko ir vyksta Europoje – pra-dedat Lajtabansagu (klausiame„Google“), baigiant Krymu.

Telekomunikacijų požiūriu,pvz., Tabariškės ir Eišiškės – jau

ne Lietuva: lietuviškieji ryšio operatoriai su -tartinai praneša, kad esate Gudijoje. Aplinkatam prieštarauja – pradedant lietuviškai kal-bančiu kunigu, kurio lenkiškumą išduodabūtent labai taisyklinga šneka, baigiant len-kiškoje mokykloje kabančiu paveikslu, kuria-me ant raudonos ir baltos juostų prisegtastarsi geltonos, žalios ir raudonos spalvų žie-delis – žinoma, mažesnis už tą raudoną irbaltą plotą. Per paveikslą išsidriekęs lenkiš-kas užrašas (turinys šiuo atveju nesvarbu):kaip tik virš to lietuviško žiedelio išsiteko rai-džių derinys „sz“, kurį lenkai taria „š“. Štaikur pusiausvyros meistrai! Ir jokios Gudijos.

Šitų mano išvedžiojimų moralas toks. Šal-čininkuose jūs susimokėsite eurais, o ne zlo-tais, ir jus kuo mandagiausiai aptarnaus lie-tuviškai. Gal kas vietiniams patarė, gal patyspajuto, kad Vilnijoje apstu turistų traukostaškų. Klientai visuomet teisūs, o klientaidaugeliu atvejų – vilniečiai, kurie šneka lietu-viškai. Čia veikia ta pati minkštosios galiostaisyklė, pagal kurią pakeliui į Suvalkus antskydų be klaidų užrašoma lietuviškai: „Ma -žiau sių kainų kryptimi“. Šalčininkai – ne Su -valkai, bet kava ten vis dar pigesnė nei Vil -niu je.

Labai smalsu, kokių minkštosios galiosap raiškų tose vietose galima tikėtis iš lietuviųpilietinės visuomenės. O Lietuvos valstybėsneminkštoji galia ten aiški kaip įstatymoparagrafai. ■

Arūnas Brazauskas

Dvispalvė minkštoji galiaPažįstama istorijos mokytoja, dėstanti lenkiškoje Lietuvos mokykloje, manpasakė: „Žinoma, po pamokos pagal vadovėlį aš pasakau vaikams visątiesą apie Želigovskį.“

2015 m. birželio 12 d.; Nr. 23 (1162)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičienėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421Rinkodara J.KariniauskaitėPlatinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424Buhalterija – tel. 264 9417

Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redaktoriaus laiškas

Kiekvieną ketvirtadienįpo 21 val. „Apple App Store“

skaitykite naują numerį

Žvelk giliauŽvelk giliau

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

10 ● 2015–06–12

Viršelio tema

„Kartais vis dar sapnuoju tą 1991 m.gegužės 24-ąją. Į kaklą omonininkaiįremia šautuvą ir sako: „Bandit, tebe

žitj ostalisj tri minuty“ („Bandite, tau gyventi likotrys minutės“). O aš jam atrėžiau: „Kto tut ban-dit?“ („Kuris čia banditas?“). Tai kaip trenkė į vei -dą“, – pasakoja Petras Slavinskas, vienas pa sienioapsaugos tarnybos kūrėjų, 1991-aisiais – La -voriškių pasienio užkardos pamainos viršininkas.

Jis gerai prisimena tą dieną: apie 23 val. prieposto privažiavo mikroautobusas ir lengvasisautomobilis, abu be numerių. Iš jų išlipo ginkluo-ti vyrai sovietinės armijos karine lauko uniforma,ant galvų – juodos beretės. Vienas jų turėjo fil-mavimo kamerą ir viską filmavo.

P.Slavinskas pasakoja, kad Lietuvos pareigū-nus užpuolikai suguldė baloje – buvo paliję, juosspardė, daužė automatų buožėmis. Jis pakėlėgalvą, suskaičiavo – jų buvo penkiolika. Kai vie-nas pamatė esantis apžiūrinėjamas, prispaudėba tu galvą ir sako: „Dar galvą pakelsi, paskai-čiuo si – nušausiu.“

Ėmė ant pasienio punkto vagonėlio pilti ben-ziną. P.Slavinskas prisimena: „Nežinojome, galne tik ant vagonėlio, gal ir ant mūsų užpils ir pa -degs.“

Reikalavo dokumentų. Muitininkai parodė, osienos apsaugos pareigūnai prisistatė esantys sta-žuotojai. P.Slavinsko laimė, kad automobilį buvopalikęs pas ūkininkus, o jame buvo paslėpęs savodokumentus, nes omonininkai apgailestavo nera-dę pasieniečių, sakė, kad visus būtų sušaudę.

Užpuolikai atvirai grobė iš pasienio postodaiktus, daužė, laužė įrangą. Po to visiems buvoliepta bėgti Vilniaus miesto link. Atsisukę pama-tė liepsnojančias posto būdeles.

Tai vienas labai tipiškas šią savaitę Vilniausapygardos teismo nekaltais paskelbtų BoleslovoMakutynovičiaus, Vladimiro Razvodovo ir jųvadovaujamų omonininkų (sovietinės specialiospaskirties milicijos dalinių pareigūnų) 1991 m.veiklos epizodų, kartais per vieną dieną pasikar-todavusių net keliose vietose. Byloje jų nagrinėtakeliolika, ir tai – tik dalis jų.

Skaudu net įsivaizduoti, kaip tiems, kurie gin-dami valstybės nepriklausomybę tik Dievo malo-ne liko gyvi, po ketvirčio amžiaus laisvoje Lie -tuvoje reikėjo išgirsti Vilniaus apygardos teismoBaudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuo-sprendį dviem OMON smogikams: „Iš tei sin ti.“

„Sveiku protu nesuvokiama. Kai per televizo-rių išgirdau, iš pradžių nesupratau. Klausau irnegaliu patikėti. Kaip koks Rusijos, o ne Lietuvosteismo nuosprendis. Negaliu suvokti, kaip galimaišteisinti žmones, kurie tiek žmonių terorizavo,sumušė, tiek sudegino Lietuvos pasienio ir muiti-nės punktų. O kiek jaunų vyrų patyrė psichologi-nį terorą. Mačiau, kaip Tabariškių poste omoni-ninkai vertė Lietuvos pareigūnus dainuoti rusišką

himną, grasindami, kad nedainuojančius nušaus.Tiesiog žiauru, nesuvokiama, kad dabar tai daręomonininkai išteisinti“, – negali atsitokėti anuo-metis Šalčininkų pasienio užkardos pamainosviršininkas Gintaras Dapkus.

Kad ir kokia teisine ekvilibristika bandomapa aiškinti nuosprendį, sunku jį suprasti kitaip,kaip pripažinimą, jog nėra nusikaltimas dideliumastu ir sistemingai užpuldinėti tarnybines parei-gas vykdančias Lietuvos Respublikos valstybinesįs taigas ir jų atstovus, kitus Lietuvos valstybei lo -ja lius civilius, siekiant jėga nuversti teisėtą Lie -tuvos Respublikos valdžią, prievarta grąžinti Lie -tu vą į SSRS sudėtį. Vadinasi, nėra nusikaltimasžmones terorizuoti, smurtauti, žaloti, tyčiotis,gąsdinti, persekioti, kišti į dabokles, peršauti tikdėl laimingo atsitiktinumo nenužudant, apvagi-nėti.

O Rusijoje šis „išteisinti“ nuskambėjo kaipper galės salvės bei paskatinimas ir kitiems smogi-kams, žudžiusiems ir žalojusiems Lietuvos žmo-nes, bandyti skųsti ankstesnių teismų apkaltina-muosius nuosprendžius.

Tik praėjus 24-eriems metams po B.Ma ku ty -no vičiaus, V.Razvodovo ir jų vadovaujamų ar jųįsa kymu veikusių smogikų siautėjimų verdiktąpriėmusi Temidė, atrodo, tarp kodekso straips-nių, tarptautinių konvencijų citatų, teisinių pro-cedūrų pametė tai, kas svarbiausia – teisingumą.Klausantis išteisintųjų aukų liudijimų dangstyma-sis už teisinių procedūrų atrodo daugiau neiciniškas.

B.Makutynovičius, anuomet 34-erių, dabar58-erių metų Švenčionių mieste gimęs lenkas,dabar gyvenantis Rusijoje, Maskvos srityje,Vidnojės mieste, buvo Vilniaus omonininkų va -das. Jis organizavo ir įsakinėjo savo vadovaujamobūrio nariams panaudoti bauginimo ir teroropriemones prieš Lietuvos žmones.

Metais vyresnis Latvijoje, Jelgavos mieste gi -męs rusas V.Razvodovas, dabar gyvenantis Ru -sijoje, Sankt Peterburge, buvo Vilniaus omoni-ninkų štabo viršininkas. Jis pats asmeniškai vado-vavo muitinių ir pasienio punktų užpuolimams.Beje, labai mėgo tuo puikuotis prieš prosovieti-nio Rusijos žurnalisto Aleksandro Nevzorovokamerą: nukentėjusieji savo skriaudiką atpažinojo filmo „Naši“ („Savi“) dalyje „Bo les lavas“.

Iki tol lojalus Lietuvai Ypatingosios paskirtiesmilicijos būrys (rusiškai – otriad miliciji osobovonaznačenija – OMON) skilo naktį iš 1991 m. sau-sio 11-osios į 12-ąją: dalis SSRS vadovybei lojaliųpareigūnų, vadovaujami B.Makutyno vi čiaus,užgrobė būrio pastatus, pagrobė ginklus, spec.priemones ir kitą inventorių. Paskui jie užėmėLietuvos policijos akademijos pastatą, čia įkūrėsavo būstinę, pervežė užgrobtą ginkluotę ir ėmėsifiziniu bei psichologiniu smurtu paženklintųišpuolių prieš nepriklausomybę atkūrusios Lie tu -

vos pasieniečius, muitininkus, kitus lojalius nepri-klausomai valstybei civilius žmones.

Štai anuomet pasienietis, dabar privačioje sau -gos tarnyboje dirbantis G.Dapkus pasakoja, kaiptik dėl laimingo atsitiktinumo liko gyvas, nors ligšiol kūne nešiojasi kulkos dalelę. 1991 m. ko vo 20d. jis kartu su kitais Šalčininkų pasienio už kardospareigūnais iš tarnybos važiavo namo į Vil nių. Bu -vo beginkliai, su krašto apsaugos uniformomis.Apie 18 val. 30 min. jau Vilniuje nuo Liepkalniogat vės juos ėmė persekioti ir apšaudė du UAZ au -tomobiliai. Visi sukrito ant grindų. G.Dapkus irdar vienas buvo sužeisti. G.Dapkui teko trys kul -kos: peršautos kojos, kitos kūno vietos. „Man pa -sisekė, kad likau gyvas“, – sako buvęs pasienietis.

Pamėnkalnio gatvėje, pakeliui į AukščiausiąjąTarybą, peršovę padangas persekiotojai užbloka-vo autobusą. Pasieniečiai bandė bėgti, o omoni-ninkai toliau į juos šaudė ir persekiojo. Pasivijędaužė rankomis, automato buožėmis, spardė ko -jomis. Pora vyrų buvo sulaikyti, nuvežti į karinękomendantūrą, kur juos toliau talžė, atėmė asme-ninius daiktus, pinigus, tarnybinius pažymėjimus.

Bet, kaip pasakoja G.Dapkus, omonininkamsnepavyko jo įbauginti, atvirkščiai – tas įvykis netbuvo dar didesnis impulsas būti ten, kur reikia.

B.Makutynovičiaus ir V.Razvodovo vadovau-jamos atakos buvo nuožmios ir sistemingos. Štaipraėjus vos trims dienoms po P.Slavinsko papasa-koto Lavoriškių muitinės ir pasienio postoužpuolimo omonininkai surengė naują išpuolį.

Nekalti?! Byla. B.Makutynovičiaus, V.Razvodovo ir jų vadovaujamų smogikų 1991 m.terorizuoti ir žaloti lojalūs nepriklausomai Lietuvos valstybei jos pareigūnaiir civiliai negali suvokti teisingumo, kuris – budelio pusėje.

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

2015–06–12 ● 11

Vakare apie dešimt automatais ginkluotų, vilkin-čių uniformomis, su juodomis beretėmis, rusiškaikalbančių vyrų ir vienas lietuviškai kalbantis civi-lis išvedė visus poste buvusius pareigūnus pakel-tomis rankomis, išrikiavo, stumdė automatų buo-žėmis, spardė į įvairias kūno vietas. Iškratė parei-gūnus ir posto vagonėlį, šaudė į muitinės pastatą.Neradę ginklų, pasakė „čia ne tie“, dar kartą iššo-vė į orą ir išvažiavo.

Maždaug po valandos smogikų būrys jauužpuolė Medininkų pasienio ir muitinės postopareigūnus. Tuomet poste budėjęs pareigūnasteisme liudijo, kad uniformuoti rusiškai kalbantysvyrai ištempė jį į lauką, sudavė automato buože įgalvą ir paguldė ant sniego. Šaudydami į vagonė-lio langus ir į orą išvedė iš vagonėlio ir paguldėant žemės ir kitus pareigūnus. Klausinėjo, kas jietokie, ar netarnauja Krašto apsaugoje, ar nėraginkluoti. Apieškojo vagonėlį, muitinės pareigū-nų asmeninius daiktus ir dokumentus. Neradę,ko ieškojo, išvažiavo.

Gegužės 5 d. apie vidurnaktį užpultas Šalči-ninkų pasienio užkardos Tabariškių postas. Jopareigūnai buvo neginkluoti, išskyrus posto virši-ninką, kuris turėjo nuosavą medžioklinį šautuvą.Ki ti turėjo tik gumines lazdas ir dujinius balionė-lius. Lietuvos pasienietis sustabdė iš Vilniauspusės atvažiavusį „Žiguli“ automobilį. Vairuo to -jas ir gale sėdintis vyras nukreipė į jį pistoletą irau tomatą, liepė pakelti rankas ir stovėti priemašinos. Vienas jų stipriai dūrė automato vamz-

džiu į nugarą, koja sudavė pasieniečiui per kojas,liepdamas pastatyti jas plačiau, o rankas laikytiprie galvos. Iš viso keliais automobiliais suvažia-vo apie dvidešimt omonininkų. Jie Lietuvos pa -rei gūnus daužė šautuvų buožėmis, spardė. Už -puolikai ieškojo ginklų, o neradę atėmė gumineslazdas ir dujinius balionėlius. Prigrasino nedel-siant palikti postą, nes jį grįžę sudeginsią kartu supareigūnais.

Gegužės 23-iosios ryte omonininkų kirtis tekoZarasų pasienio užkardai ir Zarasų muitinėsSmėlynės postui. Visus jo pareigūnus omoninin-kai išvarė į lauką ir suguldė aikštelėje prieš postovagonėlį, iškratė patalpas ir nukentėjusiųjų kiše-nes. Užpuolikai nuplėšė Lietuvos vėliavą, užden-gė ja vienam nukentėjusiajam galvą, daužė atim-tomis guminėmis lazdomis. Po to visiems liepėpasitraukti iš vagonėlio ir jį padegė. Viską filma-vo du žmonės.

Kitą dieną pogromas surengtas VilniausŠumsko pasienio poste. Apie 22 val. prie jų būde-lės atvažiavo dvi mašinos, išbėgo sovietinės armi-jos karine lauko uniforma vilkintys vyrai su auto-matais ir liepė nejudėti. Visus iškratė, išvedė įlauką ir paguldė veidu į žemę. Sudaužė ir sulau-žė posto įrangą, o vėliau jį padegė.

Dar kitą dieną „svečių“ sulaukė Medininkųpasienio kontrolės postas, kuriame budėjo pasie-nio apsaugos tarnybos pareigūnai ir muitininkai.Po vidurnakčio pasigirdo triukšmas ir į vagonėlįįėjo keli omonininkų uniforma vilkintys užpuoli-

kai su automatais. Užpuolikų iš viso buvo apiešešiolika septyniolika – jauni, kalbantys rusiškai.Nuo jų trenkė alkoholiu. Lietuvos pareigūnaibuvo išvesti į lauką, iškratyti. Pas vieną muitinin-ką užpuolikai rado dujinį balionėlį, papurškė juoį akis ir taip suspardė, kad pareigūnas kuriam lai-kui prarado sąmonę. Paskui privertė gultis visus.T.Lietuvninką privertė nusivilkti Krašto apsaugostarnybos uniformą, kito supjaustė uniformineskelnes. Galiausiai liepė visiems bėgti. Kažkiekpabėgėję pasieniečiai pamatė, kad kariškiai auto-matais išmušė vagonėlio stiklus ir jį uždegė.

Muitinių ir pasienio postų naikinimo operaci-ja buvo pavadinta „Likvidacija“. Ją fiksavusiamgėdingai pagarsėjusiam Rusijos televizijos žurna-listui A.Nevzorovui omonininkai aiškino, kadoperacijos tikslas – visame pasienyje likviduoti„nacionalistines užkardas“.

Omonininkams negaliojo net tarptautiniumastu pripažįstama diplomatinio paso suteikia-ma apsauga. Anuometį Krašto apsaugos depar-tamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių1991 m. kovo 17 d. tarp 1.30–2 val. nakties Vil -niuje, Z.Sierakausko g., važiuojantį tarnybiniuautomobiliu sustabdė omonininkai. A.But ke vi -čius turėjo tarnybinį Krašto apsaugos departa-mento generalinio direktoriaus, deputato pažy-mėjimą, vairuotojo pažymėjimą, diplomatinįpasą. Pro pravirą langą buvo sugrūstas automatovamz dis ir A.Butkevičius bei jo adjutantas iš -traukti iš mašinos. Iš užpuolikų elgesio buvo�

Išteisintų B.Makutynovičiaus ir V.Razvodovo vadovaujami Vilniaus omonininkai nuo 1991 m. sausio iki rugpjūčio terorizavo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės pareigūnus ir civilius gyventojus

16 ● 2015–06–12

Apskritas stalas

Savaitraščio „Veidas“ diskusijos tema –mais to sauga. Aktualia tema šį kartą disku -ta vo žemės ūkio ministrė Virginija Bal trai -

tie nė, Visuomenės sveikatos instituto direkto riusprof. dr. Rimantas Stukas, Na cionalinės svei ka -tos tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Juo zasPun dzius, Kauno technologijos universite toChe minės technologijos fakulteto prof. dr. Ri -man tas Petras Venskutonis ir Valstybinės mais toir ve te rinarijos tarnybos direktorius dr. Jo nasMi lius. Šių ekspertų pokalbį moderavo sa vait raš -čio „Veidas“ leidėjas dr. Algimantas Šin deikis.

A.ŠINDEIKIS: Lietuvos gyventojų, ypač vyrų, gy -venimo trukmės vidurkis atsilieka nuo Eu ro posSąjungos šalių. Kaip tai susiję su maistu, kurįvar tojame? Ar jis kokybiškas ir ar patys dėl tin-kamos mitybos padarome viską, ko reikia?J.PUNDZIUS: Tai tikrai lemia ne vien maistas. Dau -giausiai prie prastesnės lietuvių gyvenimo tru k -mės prisideda lėtinės neinfekcinės ligos. Svar -biausi gyvenimo trukmės veiksniai yra judėjimasir racionali mityba, o tik po to eina tai, ar sau gus,

ar užterštas maistas vartojamas. Svei ka tos prie-žiūros sistema šiems rodikliams daro tik apie 10proc. įtakos. Taigi Lietuvos ro dikliai nė ra geri,nors mūsų sveikatos priežiūra palyginti ne bloga. A.ŠINDEIKIS: Ar tai reiškia, kad judame mažiauir valgome prasčiau nei vakariečiai?J.PUNDZIUS: Jie valgo ir juda panašiai kaip lietu-viai. Ten irgi yra ir nutukimo epidemijų, ir kitko.V.BALTRAITIENĖ: Svarbu tai, ką apskritai laikysi-me Vakarais.J.PUNDZIUS: Sunku taip išskirti. Apskritai di -džiausias nutukimo didėjimas yra tose arabųšalyse, kuriose civilizacijos lygis nebuvo aukštas,tačiau kurios, atradusios naftą, ėmė gauti daugpi nigų. Tada jų visuomenėse paplito ne ra cio na -lus valgymas.

Mūsų mitybos įpročiai nuo didžiosios dalieseuropiečių daug nesiskiria, bet kyla du svarbūsklausimai: ką dedame ant stalo ir kiek nuo jopaimame. Kitaip tariant, ar suprantame, ką rei -kia valgyti, kad mūsų mityba būtų racionali, kadpadėtų likti sveikiems. Žinoma, svarbu, kad tai,ką imame nuo stalo maistui, būtų ne už teršta.

V.BALTRAITIENĖ: Daug ką susiečiau su valgymokultūra: ne vien ką valgome, bet ir kiek bei kaip,kiek judame. O judame, manau, palyginti ma -žai. Pasižiūrėję į Vakarų Europos valstybes pa -ma tysime, kad net senyvo amžiaus žmonės ma -siš kai sportuoja, be jokios gėdos daro visokiasmankšteles, pratimus. O mes to neturime. Kitaver tus, sakyčiau, kad nuo vakariečių skiriamės irtuo, kad valgome daug natūralaus maisto, esa -me pripratę prie šalia mūsų pagaminto maisto.

Pridurčiau, kad Lietuvoje suvalgome labaidaug saldumynų, kurių sudėtyje netrūksta įvai-rių saldiklių. Prie to pripratę ir vaikai, todėlnuo šio įpročio prasideda vaikų nutukimas, ovė liau – ir ligos. Reikia suvokti, kad valgymasnėra skirtas tik išgyvenimui. Maisto vartojimasnėra vien fiziologinis poreikis. Blogai, kai atei-ni į kavinę, dienos pietus nusiperki už du triseurus ir jautiesi sotus. Juk dauguma mūsų taipir valgome, nors nežinome, kas į tą porą eurųkainuojantį patiekalą yra įdėta. Laimei, dabargrįžta mada maitintis natūraliais, sveikais pro-duktais, maistą gaminti patiems. Ne veltui iš -

Užuot ieškojus panacėjos, verčiaulaikytis paprastų mitybos taisykliųMityba. Tai, ką ir kiek valgome, stipriai veikia mūsų sveikatą. Deja, dažnas lietuvis, rinkdamasis maistą, jį labiaurenkasi pagal piniginės svorį, o ne naudą organizmui.

Virginija Baltraitienė, žemės ūkio ministrė: „Pasaulis – Lietuva taip pat – turėtų eiti prie natūra-lių priemonių, padedančių ilgiau išlaikyti vaisius ir

daržoves šviežius.“

Dr. Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinari-jos tarnybos direktorius“: „Apie 50 proc. per metuspatikrinimų mokyklose ir darželiuose metu randame

higienos pažeidimų.“

Prof. Rimantas Stukas, Visuomenės sveikatosinstituto direktorius: „Šiandien tik penktadaliui

Lietuvos gyventojų renkantis maistą svarbiausiaskriterijus yra sveikata.“

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“, N

UO

TR.

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“, N

UO

TR.

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“, N

UO

TR.

2015–06–12 ● 17

Apskritas stalas

leidžiama šitiek receptų knygų ir kuriama kuli-narinių televizijos laidų. R.STUKAS: Mūsų Visuomenės sveikatos instituto2013 m. tyrimų duomenimis, šiandien tik penk -tadaliui Lietuvos gyventojų renkantis maistąsvarbiausias kriterijus yra sveikata. Ki taip ta -riant, 21,3 proc. pirkėjų rinkdamiesi mais tą pa -galvoja apie sveikatą, bet didžioji var totojų žiūri,kad tik būtų pigiau ir skanu.

Pagrindinės mitybos problemos išlieka. Var -to jama per daug gyvulinės kilmės riebalų, perma žai daržovių, gana mažokai suvalgoma ir vai -sių. Kartais man sako, kad tarpukario laiko tar -piu lietuviai valgė tą patį: lašinius, skilandžius,dešras... Taip, iš tikrųjų. Vis dėlto tada lie tuviaivalgė labai daug daržovių ir taip gauda vo daugantioksidantų. Kraujagyslių siene lė se kaupiasioksiduoti riebalai. O anksčiau, kai žmonės gau-davo daug antioksidantų ir gerokai daugiaujudėjo, tokie riebalai nesikaupė.

Dabartinė Lietuvos gyventojų mityba pa vel -dėta iš ankstesnių laikų, tačiau tada žmonės dir -bo sunkesnį fizinį darbą, o dabar mūsų fizinisak tyvumas ir suvalgomų daržovių kiekis su ma -žėjo. Kadangi negauname daug antioksidan tų,riebalai oksiduojasi ir kaupiasi kraujagys lių sie-nelėse. Dėl šios priežasties širdies krau jagysliųsis temos ligos sergamumo ir mirštamumostruk tūroje užima pirmą vietą, sudarydamosper 50 proc. visų priežasčių.

Kaip žinome, riebalai oksiduojasi veikianttemperatūrai, todėl perkant apdorotą, paruoš-tą vartoti maistą kartu gauname oksiduotų rie-balų. Toks maistas praktiškai nėra šviežias. Jei

pasiliekame dar kokiai dienai, jo biologinė ver -tė sumažėja, tačiau kalorijos išlieka. Vadi nasi,žmogus privalgo ir gauna kalorijų, bet nedaugbiologiškai aktyvių medžiagų. Dėl to gali silp-nėti imuninė sistema, o svoris didės dėl per di -delio neišeikvotų kalorijų kiekio. Taigi serga-mumo situacija ir mitybos įpročiai tarpusavyjesusiję. Pasaulio sveikatos organizacijos duome-ni mis, apie 80 proc. širdies kraujagyslių siste-mos ligų būtų galima išvengti sutvarkius mity-bą, padidinus fizinį aktyvumą, sumažinus alko-holio vartojimą ir atsisakius tabako.

Deja, kaip rodo mūsų tyrimai, lietuvių mitybosir sveikatos raštingumas yra žemas, daug kas ne -teisingai suprantama, o blogiausia, kad atsiradodaug visokių mitybos mokytojų, mitybos tyrinė -tojų. Neaišku, kas tokie moko visuomenę svei kosmitybos. Atrodo, kad mokyti gali bet kas. Ne re taikomentuojama, aiškinama ne tei singai. Ga liau siaiatsiranda sumaištis dėl to, kas sveika, o kas ne.V.BALTRAITIENĖ: Prieš daugelį metų kūrėsi vi suo -menės sveikatos biurai. Manau, jie turėtų plėstisir tuo užsiimti. Gydymas jau yra pasekmė. Mi -tybos kultūra turi būti pradedama formuoti darvaikystėje, šeimoje.A.ŠINDEIKIS: Kokią žalą gali padaryti mitybosprincipų mokantys ne specialistai?R.STUKAS: Pavyzdžiui, žaliavalgiai aiškina savomi tybos teoriją. Vis dėlto tokiu atveju žmogusga li negauti geležies, vitamino B12, aminorūgš-čių (ypač nepakeičiamų), be to, mūsų virškina-ma sis traktas, žarnynas pritaikyti mišriam mais-tui. Vaikui tokia mityba gali padaryti ypač dide-lę žalą, nes jis dar tik auga, vystosi. Kartais sako:

geležį patikrinome, ir viskas gerai, bet juk orga-nizme yra tam tikras geležies rezervas – ateis lai-kas ir jis išseks. Čia kaip su sąskaita banke: turi-me pinigų, juos vis leidžiame, ir ateina diena, kaijų nebelieka. J.PUNDZIUS: Pagal savo individualią patirtį ne -būtinai galima rekomenduoti, kuo maitintis ki -tiems, nes įtaką daro ir genetika. Yra atrasti ge -nai, skatinantys maisto atsargų kaupimą kū ne.Su pelytėmis jau daromi eksperimentai: kaišiuos genus sunaikina, jos sulieknėja, kai juossti muliuoja, pelės pradeda daug ėsti ir storėja.Žmonės tokius genus yra atsinešę iš evoliucijos.Kitaip tariant, kai trūkdavo maisto, tai gelbėjo– išlikdavo tie, kurie galėjo sukaupti maistoatsargų. Dabar, kai taip lengva gauti maisto, šisgenas atsisuka kitu galu ir skatina nutukimą.J.MILIUS: Kalbėti apie saugų maistą Lietuvojenėra populiaru, nors kaip tik turime du protrū-kius. Per vieną jų Panevėžyje dėl prekybos tink-le „Maxima“ nusipirktų ryžių su krabų lazdelė-mis salotų susirgo devyni žmonės. Kita vertus,yra ir kuo džiaugtis: žmonės daugiau domisisveika mityba, nors dar ir nedidelis procentas.Tiek verslo, tiek vartotojo mentalitetas turi aug -ti. Viskas priklauso nuo vartotojo – jis diktuojama das. Jei jis perka tokią mišrainę – ją ir ga -mins. Raskite tokios mišrainės Prancūzijoje.

Praėjusiais metais sulaikėme 2419 tonų ne -saugaus maisto, įvežamo iš kitų šalių. Ap skri taisaugaus maisto Lietuvoje yra 99 proc., o ES vi -durkis – 97 proc. Kaip atsimename, Eu ropojedėl jo nuskambėjo nemažai skandalų: dėl diok-sinų (organinių junginių, pasižyminčių dideliunuodingumu ir kancerogeniškumu – aut. past.),paukščių gripo, escherichija koli žarnyno bakte-rijos, gyvybių nusinešusio noroviruso Vokietijosbraškėse ir, žinoma, maisto klastočių, dėl kuriųirgi buvo mirčių (ypač dėl čekiško alkoholio).

Maisto, kurį valgome, kokybė yra labai svar -bi. Dabar atrodome taip, kaip valgėme prieš dvi-dešimt metų, o po dvidešimties metų atrodysi-me taip, kaip maitinamės šiandien. Vals tybinėmaisto ir veterinarijos tarnyba daug apie tai kal -ba. Dalijamės šia informacija ir mokyklose, esa -me parengę atmintinių. Taip pat yra ge ra inicia-tyva dėl nemokamo maitinimo mo kyklose, nesčia prieita prie kracho. R.STUKAS: Įdomus pavyzdys iš mokyklos: daržovėropė anksčiau būdavo ant kiekvieno sta lo, o da -bar vaikų paklausiu, ar jie žino pasaką, kaip ropęrovė, tai pasaką žino, bet paklausus, ar kas norsjos ragavo, paaiškėja, kad nė vienas kla sėje nebū-na to daręs. Tokių elementarių mais to produktųgrąžinimas ant stalo būtų nau dingas. Mums rei-kėtų valgyti tai, kas mums tra diciška, kas čia auga,nors dažnai norisi bū tent kažko egzotiško.J.MILIUS: Turime didelę problemą ir dėl maistopapildų. Lietuvoje dėl to yra kilusi psichozė. Tu -rime apie 10 tūkst. pavadinimų registruotųmais to papildų, 200 tonų jų įvežame iš trečiųjųvalstybių, tačiau kad būtų moksliškai patvirtintitam tikri sveikatingumo dalykai (kad padedanuo to ar dėl to), tokių pavadinimų yra tik apietris šimtus. Tai masinis žmonių apgaudinėjimas.

Jei kalbėsime apie maisto papildų sudėtį, taiEuropoje praktiškai nėra laboratorijų, ku riosgalėtų ištirti, ar sudėtis yra tikrai tokia, ko kia �

Prof. Juozas Pundzius, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas: „Skonio

stiprikliai be galo žalingi, nes skatina vartoti daugiau rizikingo maisto.“

Prof. Rimantas Petras Venskutonis, KTU Chemi-nės technologijos fakulteto dėstytojas: „Natūralus

ir sveikas maistas nėra sinonimai. Maisto priedų esama įvairių, pavyzdžiui, E300 yra vitaminas C.“

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“, N

UO

TR.

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“, N

UO

TR.

20 � 2015–06–12

VEIDAS: Kodėl esama daug spekuliacijų „Žalgi-rio“ klubo skolų klausimais? Žiniasklaidoje ji svy-ruoja nemenka amplitude – skaičiuojant senąjavaliuta, maždaug nuo 70 mln. iki 20 mln. litų.P.M.: Sunku pasakyti, gal kelis kartus sudedamitie patys skaičiai, todėl sumos labai išsipučia iratsiranda visokių spekuliacijų. Bet skolų visąlaikbuvo, ir nemažai. To neneigiame. Tačiau sten-giamės per daug garsiai jų neįvardyti dėl keliųpriežasčių. Visų pirma tai konfidenciali infor-macija. Antra, mes nuolat deramės, kad skolaspavyktų sumažinti ir su tais, kuriems esameskolingi, atsiskaitytume bendru sutarimu. Irtrečias dalykas – kai kurios skolos apskųstosteismuose, jeigu konkrečiai įvardytume skaičių,patys sau pakenktume, o dabar dar klausimas,ar pralaimėtume visą, ar ne visą sumą, taigi

stengiamės nepabloginti savo padėties. Bet mes visada kalbėjome apie skolas žaidė-

jams, jas pripažinome ir pripažįstame. Tai siekda-vo apie 20 mln. litų, o tokių skaičių kaip 70 mili-jonų niekada nebuvo. Bet po truputį bandomeskolas kaip įmanoma mažinti ir kovoti, kad jų išviso neliktų. Skolų esama ir nuo senų laikų – irdešimties, ir dvylikos metų. Tiesiog sporte taipyra. Pažiūrėkime, kaip prasiskolinę futbolo klubai– kai kurie net ne milijonais, o šimtais milijonųeurų. Čia sportas, visko nesuplanuosi, bet svar-biausia neprisigalvoti ir neprisiplanuoti per daug.Svarbu, kad komanda gerai žaistų ir žmonėsnenustotų eiti į rungtynes.

Kai mes kalbame apie savo biudžetą, svajoja-me, kad parduosime bilietų už 5 mln. litų, bet jeikomanda žaidžia prastai, turi tenkintis puse šios

sumos – 2–2,5 mln. litų. Tokių dalykų negali kont-roliuoti, bet kai pasirašai sutartį su žaidėjais, išanksto prisiimi įsipareigojimus. Dėl to kartaissunku prognozuoti, kiek pinigų pavyks surinkti irkiek teks išleisti.VEIDAS: Ar galima tvirtinti, kad blogiausio scena-rijaus grėsmė išnyko, klubas ėmė gyventi pagališgales, o nuo 2013-ųjų kovo, kai po pusantrųmetų pertraukos grįžote į chaoso ir kracho apim-tą klubą, „Žalgirio“ finansinė padėtis pasikeitė įgera?P.M.: Kaip aš mėgstu sakyti, skolos niekur nepa-bėgo, taigi ir kracho grėsmė yra išlikusi, jeigu kar-tais kažkas neiškentėtų ar neišlauktų – ne tik žai-dėjai, bet ir įmonės. Kita vertus, palyginti su tuolaiku, kai grįžau į „Žalgirį“, padėtį pavyko stabili-zuoti, skolos ėmė mažėti. Gal ne taip greitai, kaip

P.Motiejūnas: „70 metų „Žalgirio“ istorijosniekas negali tiesiog imti ir nusipirkti“Vėl čempionai. Penktą sezoną iš eilės stipriausios Lietuvos krepšinio ekipos vardą iškovojusio Kauno „Žalgirio“direktorius Paulius Motiejūnas, prieš porą metų antrąsyk bridęs į tuos pačius finansinių bėdų gilyn tempiamoklubo vandenis, „Veidui“ pasakoja apie pamažu narpliojamą skolų kamuolį, nereikalingą konkurenciją nekrepšinio aikštelėje, klubo stabilumą galintį užtikrinti finansinį modelį ir nuolatinį vaikščiojimą peilio ašmenimis.

P.Motiejūnas: „Paskutinėse šių metų reguliariojosezono rungtynėse, kurias pavyko laimėti, buvo

svarbi ne tik pergalė, bet ir po jos atsiradęsdidesnis jaunimo pasitikėjimas savo jėgomis,

motyvacija visiems toliau žaisti“

A.K

OR

OLI

OV

O, „

BFL

“ N

UO

TR.