www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt

2015 liepos 3Nr. 26

VALDININKAMS KRIZĖ BAIGĖSI

Per metus Lietuva praranda tiek gyventojų, kiek yra ukmergiškių, bet beveik Veisiejų gyventojų skaičiumi pagausina valdininkų.

Per 11 metų jų padaugėjo arti 40 proc.

GRAIKIJA: NEMOKUMO TRADICIJANUO ANTIKOS LAIKŲ 48 p.

TERORO SAVAITĖ: PRASIDĖJUS RAMADANUI,PAGAUSĖJO ISLAMISTŲ IŠPUOLIŲ 45 p.

BERAŠČIAI: ARTI DEŠIMTADALIO ABITURIENTŲNEĮVEIKĖ GIMTOSIOS KALBOS EGZAMINO 36 p.

TRUKMĖ KAINA INTERNETE *JURIDINIAMS ASMENIMSBEI PRENUMERATOSTARNYBOSE

KAINAINTERNETE*FIZINIAMSASMENIMS

12 mėn. 100,79 EUR / 348 Lt 79,94 EUR / 276 Lt

6 mėn. 50,39 EUR / 174 Lt 39,97 EUR / 138 Lt

3 mėn. 25,20 EUR / 87 Lt 19,98 EUR / 69 Lt

1 mėn. 8,40 EUR / 29 Lt 6,66 EUR / 23 Lt

Savaitraščio VEIDAS 2015 m. prenumerata

2015–07–03 �3

Turinys

Nr. 26, 2015 m. liepos 3 d.

24 p.JAV moka užsąjungininkusJuozas Olekas, krašto ap-saugos ministras: „Ketve-rius penkerius metusmūsų krašto apsaugos fi-nansavimas ėjo žemyn,tuo metu Rusija didino fi-nansavimą, vykdė kariuo-menės modernizavimoprogramą ir kilo milžiniš-kais žingsniais į priekį.“

42 p.AlergenųsmūgiaiProf. Rūta Duba-kienė: „Įšokę į va-karietiško gyveni-mo traukinį, juda-me tuo pačiupagreičiu kaip irvisa Vakarų Euro-pa: keičiasi mity-bos įpročiai, gy-venamoji aplin-ka...“

60 p.Menaspatriotizmofone Kai savų pranašųper daug, arba ko-dėl lietuvių meninin-kų darbai „ArtVil-nius“ ekspozicijojepuošė užsienio ga-lerijų stendus.

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaMetų valstybės tarnautojas: Tomas Karpavičius . . . . .10

Tėvynės labui: šalis mažėja, valdininkų daugėja . . . . . .16

DiskusijaApskritasis stalas: nemokame adekvačiai

vertinti savęs ir pasaulio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20

InterviuJ.Olekas: JAV karinė technika atgrasys Rusiją . . . . . . .24

VerslasMedus: kur ir kaip ganosi bitės? . . . . . . . . . . . . . . . . . . .28

A.Mašanauskas: bitininkas iš pašaukimo . . . . . . . . . . .30

VisuomenėAbiturientai: rašymo įgūdžiai prastėja . . . . . . . . . . . . . .36

Alergenai: našta ne vien sveikatai, bet ir ekonomikai . .42

PasaulisTeroras: islamistų išpuoliai keliose šalyse . . . . . . . . . . .45

Graikija: visiems nuostolingi žaidimai su ES . . . . . . . . .48

Pafrontė: įpareigojanti partnerystė su Lenkija . . . . . . . .52

IstorijaTautinis atgimimas: aušrininkų ir varpininkų

keliai Sūduvoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .55

KultūraFestivaliai: M.K.Čiurlionis Palangoje ir Druskininkuose . .58

„ArtVilnius“: lietuviai užsienio galerijų stenduose . . . . .60

LaisvalaikisKelionės: įdomiausi skrydžiai iš Vilniaus ir Kauno . . . . .62

KomentaraiRedaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

V.Plečkaitis: kodėl Lenkijos prezidentas

pirmiausiai neatvyksta į Lietuvą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .66

20 p.Ar esame pasirengę netikėtumams?„Veido“ diskusija: Lietuvos išorėje ir viduje netrūksta sudėtingų iššūkių, reikalaujančių dėme-sio ir apsisprendimo. Kaip turėtume į tai reaguoti ir kas nutiks, jei nesugebėsime į tai atliepti?

VIRŠELYJE PANAUDOTA „SHUTTERSTOCK“ NUOTR.PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO, R.ŠEŠKAIČIO NUOTR.

Senais negerais laikais, kada įAnglija slapčia skverbėsisenstelėję „Trijų muškieti-

ninkų“ herojai, Thomas Hob be -sas išleido knygą „Leviatanas, ar -ba Bažnytinės ir pasaulietinėsvals tybės medžiaga, forma ir val-džia“, kurios įvadinis piešinysžvelgia nuo šio „Veido“ numerioviršelio.

Pavaizduotas karūnuotas val-dovas, laikantis rankose kalavijąir ganytojo lazdą, – tai pasaulietinės ir bažny-tinės valdžios ženklai. Valdžios veidas nebūti-nai simpatiškas, juolab kad Biblijoje kelis kar-tus minimas Leviatanas yra jūrų pabaisa, kar-tais vaizduojama kaip banginis. Tas viršeliovaldovas gal ir nebjaurus, gąsdinti turėtų mir-tis ir pragaras, gresiantys už nepaklusnumą, –apie ką gi daugiau primena šaltasai ginklas irdvasininko lazda?

Piešinys simboliškai išreiškia valdžios esmę– valdovo figūra sudaryta iš mažų žmogelių.Lietuviai, kurių dauguma vis dar nesupyksta,kada juos apibūdina kaip „valstietišką tautą“,valdžia linkę laikyti tą karališką fizionomiją,kad ir kuo ji pasireikštų: valsčiaus viršaičio,Seimo nario, valstybės vadovo ar vadovės vei-dais. O tūlam anglosaksui, nors šis ir nepa-miršta karalienės, gal svarbiau visuomenė, iškurios kyla valdžia. Karalienė tegu sau šypsosinuo sienų ir iš ekranų, bet labiau rūpi, kas yražmonių rinkti vietiniai šerifas, meras, teisėjas.Svarbu ne valdžios veidas, o jos kūnas – žmo-nės ir jų bendri reikalai.

Valstiečių tautos žodynas, kuriame apstuparankių žodžių: valia, valsčius, valstija, kolkas apsieina be lietuviško „respublikos“ atitik-mens. Tai, kas į lietuvių kalbą išversta žo džiu„valstybė“, minėtasis T.Hobbesas vadina„common wealth“ – kitaip tariant, bendrasisturtas, gėris. Tai atitinka lotynišką sąvoką „respublica“ – bendras, arba viešas, reikalas.

Lenkai „res publica“ sulenkino, prikaišiojęšnypščiamųjų priebalsių, – „rzeczpospolita“, olietuviai gilyn į savo valstietišką kalbą nelindo:

tokie žodžiai kaip „bendralabis“(bendras labas) ar „visagėris“(visuotinis gėris) gal eg zistuojatik šiame rašinyje. („Vi sa gėris“,ne pra si mu šęs į politiką, galėtųlikti bent jau Joninių ar Min dau -gi nių švenčių kulinariniu žyme-niu.)

Padailinę, paspalvinę T.Hob -be so knygos graviūrą, galėtumesukurti mįslių protmūšiams. Pa -vyz džiui: figūrą sudarantys žmo-

geliai išsidėstę kaip piramidėje – arčiau valdo-vo veido, vietoj kurio yra skylė galvai įkišti,spiečiasi tokie tarsi valdininkai su užsiūtomiskišenėmis; jie dalija žemiau stovintiems raktusnuo būstų, o patiems apatiniams, kurių kiše-nės neužsiūtos, dar ir kuklias pinigų sumastenai įdeda. Visų žmogelių, išsidėsčiusių tiekviršuje, tiek apačioje, burnos užklijuotos.Klau si mai: kokia tai visuomenė, kie no portre-tą piešiame vietoj skylės? At sa ky mas: tai Sin -ga pū ras prie velionio prem jero Lee KuanYew. Vals tybė su itin maža korupcija – pagal šįro diklį artima Švedijai, Šveicarijai. Valstybė sulabai suvaržyta žodžio laisve – reitinguose nuopaminėtų šalių Singapūras atsilikęs dešimti-mis pozicijų. Nors ypatingoji padėtis neįvesta,įstatymai – lyg būtų karo metas. Ir fizinėsbausmės išspjovusiems kramtomąją gumą antšaligatvio.

Reikėtų pasukti galvą, kaip pavaizduotiRusiją. Gal taip: visi žemiau stovintys deda įkišenę aukščiau stovintiems, pačių aukščiau-sių kišenės keliskart didesnės už pačius žmo-nes, todėl šie atrodo tarsi nenormaliai nutukę.Maža to – tie viršutiniai laiko įsikandę katete-rius, kuriais iš žemutinių luomų siurbia kraują.O į skylę galima kišti bet kurio valdovo galvą,nuo Ivano Rūsčiojo iki Vladimiro Putino.

Namų užduotis – pavaizduokite lietuviškąLeviataną. Pamatysite, kad piešiant atlapas,užsiūtas ir nuplėštas kišenes, lipdant pleistrusant burnų teks nuvalyti įžvalgų lęšius, pamik-linti vaizduotę, gal net praturtinti žodyną. ■

Arūnas Brazauskas

Koks žodynas, tokia ir valdžiaLietuvių kalboje žodžiai „valstybė“ ir „valstietis“ įtartinai panašūs. Net ir dvejetukininkui gali kilti mintis apie bendrą šaknį, kylančią išvalios ir valdžios.

2015 m. liepos 3 d.; Nr. 26 (1165)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičienėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421Rinkodara J.KariniauskaitėPlatinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424Buhalterija – tel. 264 9417

Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redaktoriaus laiškas

Susisiekimo ministerijoje – sujudimas. Ži niąapie tai, kad ši institucija nuskynė laurus„Veido“ rengiamuose rinkimuose, ko lek ty -

vas pasitinka kaip džiugų ir svarbų įvy kį. Mi nis -te rijos darbuotojams lyg ir savaime su prantama,kad būtent jų kanclerį Tomą Kar pa vičių respon-dentai iškėlė į pirmą vietą, nes juk „jis neskirstoko lektyvo į vadovus ir pavaldinius“, „visada yrage ros nuotaikos ir moka ja už krėsti kitus“, nes„iš mokė mus žaisti badmin toną“...

Nuslopus emocijoms pažeriama ir „rimtų“ar gumentų, galėjusių lemti ministerijos kanc-le rio sėkmę rinkimuose. Vienas svarbiausių –po žiūris į valstybės tarnybą, siekis grąžinti jaige rą vardą, svarus indėlis rengiant Valstybėstar nybos įstatymo pakeitimus.

Savo vadovo stipriąsias puses kone geriau-siai žino pirmoji jį darbe pasitinkanti ir iš jo iš -ly dinti Gražina Berdovienė, vyriausioji specia-lis tė, kanclerio dešinioji ranka. O galbūt irsilp nąsias?

„Kancleriui prie kavos reikia gero šokola-do, pastaruoju metu jis pamėgo saldumynus išAli šokoladinės“, – išduoda kavą T.Karpavičiuikas dien verdanti Gražina.

Kadangi ji, kaip ir pats kancleris, yra darbo -manė, darbas kartu jos nevargina, nors neretaiten ka užsibūti jame ilgiau, o diena būna inten-

sy vi ir pilna užduočių. G.Berdovienė priduria, kad kancleris yra

aukš tai iškėlęs reikalavimų sau ir pavaldi-niams kartelę. Kai esi šalia puikiai savo sritį iš -manančio žmogaus, darbas vienoje komando -je su profesionalu praturtina, verčia žengti pir -myn. „Taigi rasti puikių sąlygų tobulėti galimanet ir ministerijoje“, – šypteli moteris, primin -dama, kad apie valstybės tarnybą visuomenėnėra pačios geriausios nuomonės.

„Aš pats savo darbo vietoje jaučiuosi labaige rai, didžiuojuosi, kad dirbu Susisiekimo mi -nis terijoje. Ji yra atsakinga už daugiau nei 14proc. šalies BVP. Sukuriama didžiulė ekonomi -nė nauda. Man prisidėti prie šios kūrybos, priereglamentavimo, kad ta sėkmė būtų, kad vals -tybė būtų konkurencinga ir matoma, – di džiulisiššūkis ir garbė“, – savo paties pavyzdžiu valsty-bės tarnybą lydinčius negatyvius stereotipuspaneigia Susisiekimo ministerijos kancleris.

Produktas, kuris yra sukuriamas valstybės

tarnybos institucijose – įstatymų bazė, teisėkū-ra, nėra žmonėms itin matomas, kartais irnelabai suprantamas, bet jis turi didžiulę įtakąvalstybės gyvenimui. Kanclerio manymu, apietai reikia kalbėti, rodyti gerus pavyzdžius,padėti visuomenei suprasti. Pats T.Karpavičiusniekada nepavargsta kalbėti apie valstybės tar-nybą, apie tai, kaip reikėtų ją tobulinti, kadgeriau būtų ir valstybei, ir patiems valstybėstarnautojams. Kanclerio pavaldiniai žino, kadne tik dalykiniuose, bet ir laisvalaikio pokal-biuose ši tema – jo mėgstamiausia.

„Tobulindami teisinę bazę turime užtikrinti,kad valstybės tarnyba būtų konkurencinga,prestižinė, kad į ją įsiliejantys kompetentingižmonės laikytų ją prestižiniu darbu, didžiuotųsijuo. Vadovams, mano manymu, turi būti užtik-rinamas rotacijos principas, kad jie pasibaiguskadencijai turėtų galimybę išlikti valstybės tar-nyboje. Juk valstybė investuoja į žmogų, jisįgauna patirties, tad kodėl turėtų ja dalytis kito-se srityse, ne valstybės tarnyboje? Rotacija galė-tų būti platesnė, ne vienoje konkrečioje srityje.Jei man gerai sekėsi Susisiekimo ministerijoje,o kodėl negalėčiau būti naudingas ir Ūkioministerijoje? Svarbu sukurti pagrindą, kadžmonės jaustųsi reikalingi, įvertinti juos pagaldarbus, o ne kažkokias simpatijas. Taip sukur-

tume tarnybą, konkurencingą verslui. Dabarverslas pajėgus mokėti didesnius atlyginimus,suteikti platesnes galimybes, bet darbas valsty-bės tarnyboje yra labai svarbus, ir mes neturė-tume dalyti į šonus parengtų specialistų“, –neabejoja kancleris.

38 metų T.Karpavičius į valstybės tarnybąpasuko prieš septynerius metus. Prieš tai jissiekė karjeros versle – ėjo vadovaujamaspareigas įvairiose įmonėse, veikiančiose finan-sų, komunikacijų srityse. Į Susisiekimo minis-teriją kaip ministro patarėjas jis įžengė 2008-ųjų gruodį, o 2011 m. pradžioje laimėjo kon-kursą eiti kanclerio pareigas.

„Kažkam galėtų atrodytų, kad versle, įmo-nėse, kurios yra reitinguojamos, minimos kaipgeidžiamiausi darbdaviai, dirbti patraukliau.Bet, mano įsitikinimu, prestižas yra dirbtibūtent valstybės tarnyboje. Čia taikomi aukštistandartai, tikiu, žinau, kad yra daug padorių,atsakingų žmonių. Darbuotojai, pabuvę valsty-

bės tarnyboje, turi galimybę daryti didelį kar-jeros šuolį tiek čia, tiek versle“, – tikinaT.Karpavičius.

Jis pats su valstybės tarnyba susijusius pla-nus puoselėjo dar siekdamas išsilavinimo –nuosekliai studijavo vadybą, ekonomiką,administravimą, kryptingai rinkosi disertacijostemą. Sėkmingas laikotarpis versle – įvertini-mai, atsakingos pareigos – neištrynė siekioišbandyti jėgas valstybės tarnyboje, priešingai– paskatino į ją žengti. Kancleris teigia visadažinojęs, kad jei tik pasitaikys proga tapti vals-tybės dalimi, sprendimą jis priims greitai, ilgainegalvodamas.

„Veido“ Metų valstybės tarnautojo rinki-mai parodė, kad šįmet ir pati Susisiekimoministerija, ir jos vadovai neliko nepastebėtijuose dalyvavusių kitų ministerijų, šalies savi-valdybių, verslo asociacijų vadovų – ši institu-cija susišlavė nemažai respondentų balų. Kaslėmė jos patrauklumą?

„Didžiausia mūsų vertybė – kompetentin-ga, kvalifikuota komanda. Ji duoda pasitikėji-mo savo jėgomis, žinojimo, kad gali išspręstibet kokius uždavinius be streso. Esu tikras,kad būtent mūsų komanda daro įspūdį irkitoms institucijoms, už tai ministerija yra ver-tinama ir gerbiama“, – teigia T.Karpavičius.

Be to, Susisiekimo ministerija iš kitų valdiš-kų įstaigų išsiskiria modernia vadyba bei ino-vacijomis.

Dar 2013 m. pradžioje ministerijos vidinia-me kieme atsirado elektromobilių įkrovimostotelė, skirta įvairioms elektra varomomstransporto priemonėms: elektromobiliams,elektriniams dviračiams. T.Kar pa vičius, idėjosautorius, įgyvendino ją kviesdamas savus dar-buotojus ir svečius persėsti ant tokių transpor-to priemonių, siekdamas suaktyvinti naudoji-mąsi žaliosiomis technologijomis.

Modernia vadyba siekiama sudaryti sąly-gas, kad darbuotojai turėtų galimybę kūrybi-nes jėgas skirti darbui, o ne būtų trikdomiasmeninių rūpesčių. Tam yra patvirtintaslankstus darbo grafikas, tai yra darbuotojaipasirenka jiems patogiausią darbo pradžios(nuo 7 iki 9 val.) ir pabaigos (nuo 16 iki 18val.) laiką. Įstrigus transporto spūstyje, prirei-kus apsilankyti poliklinikoje ir pan. nebereikiakurti dirbtinų pasiteisinimų dėl vėlavimo – tai,kanclerio įsitikinimu, darbuotojams sukuriakomfortą, be to, leidžia aplenkti spūstis ir netprisidėti prie jų mažinimo.

„Kadangi ministerijoje yra apie du šimtusdarbuotojų, nebūna situacijos, kad kabinetenėra reikalingo žmogaus, atsakingo specialisto.Sistema subalansuota, veikia gerai. Tai paleng-vina ir technologijos – visus skambučius į kabi-netą galima peradresuoti sau ar kolegai. Įministeriją skambinantys žmonės dažnai nėnežino, kad kalba su žmogumi, kuris nesėdiprie stalo, kad pokalbis vyksta ir reikalai spren-džiami mobiliuoju telefonu, – pasakoja kancle-ris. – Siekiu sudaryti sąlygas, kad žmonės galė-tų susikaupti darbui, atliktų jį gerai. Buitis netu-ri trukdyti atlikti tiesioginių funkcijų.“

Ministerijoje sklando kalbos, kad kanclerisdomisi laikrodžiais, išmano jų mechanizmus,

Dirbti valstybės tarnyboje – didelė garbėNugalėtojo profilis. Ėjęs aukštas pareigas verslo struktūrose Susisiekimoministerijos kancleris Tomas Karpavičius savo tikrąjį pašaukimą atradovalstybės tarnyboje. Jis šiemet išrinktas Metų valstybės tarnautoju.

Metų valstybės tarnautojo

RINKIMAI

10 ● 2015–07–03

Viršelio tema

2015 metų geriausias valstybės tarnautojas Tomas Karpavičius darstudijų metais išsikėlė tikslą dirbti valstybės tarnyboje – į ją pasukoįgijęs vadovo patirties verslo struktūrose.

12 ● 2015–07–03

Metų valstybės tarnautojo

RINKIMAIViršelio tema

Skelbdamas 2015 metų valstybės tarnautojorinkimus „Veidas“ pasiūlė rinkti ne tikgeriausius Lietuvos valstybės tarnautojus,

pažangiausias institucijas, už kuriuos buvo balsuo-jama ir ankstesniais metais, bet pirmąkart – irgeriausius politinio pasitikėjimo valstybės tarnau-tojus bei politikus – Vyriausybės narius, vicemi-nistrus.

Kaip ir kasmet, geriausius valstybės tarnauto-jus balsuodami rinko jų kolegos – aukščiausiorango valstybės tarnautojai ir politikai (įvairiųvalstybės institucijų vadovai, politinio pasitikėji-mo valstybės tarnautojai, ministerijų kancleriai,

ministrai, viceministrai). Savo nuomonę „Veido“rinkimuose pareiškė ir šalies miestų bei rajonųmerai, savivaldybių administracijų direktoriai,verslo asociacijų vadovai.

Respondentų buvo prašoma nurodyti, jų verti-nimu, vertus pirmos, antros ir trečios vietos pro-fesionaliausius ir inovatyviausius valstybės karje-ros tarnautojus, politinio pasitikėjimo tarnautojusbei valstybės institucijas. Buvo prašoma nebalsuo-ti už savo atstovaujamą instituciją, jai pavaldžiasinstitucijas ir jų darbuotojus, taip pat už pastarųjųtrejų metų geriausio valstybės tarnautojo irgeriausios valstybės institucijos vardą pelniusius

asmenis ar institucijas. Re zul ta tai buvo skaičiuo-jami pirmai vietai skiriant tris, antrai – du, trečiai– vieną balą.

Šiųmečiai Metų valstybės tarnautojo rinkimaiišsiskyrė pasirinkimo įvairove. Į geriausių valsty-bės karjeros tarnautojų trejetuką pretendavobeveik šimtas asmenų, politinio pasitikėjimo – peraštuoniasdešimt, kaip geriausios ir pažangiausiosįvardytos 78 institucijos. Tokį balsų išsidėstymąlėmė galimybė patiems respon dentams laisvai siū-lyti savo kandidatus. „Vei das“ jau antri metai jųsąrašo nepateikia. Ki ta vertus, „laisvi“ rinkimaiparodė, kad šalies vals tybės tarnyboje darbuojasidaug profesionalių, sąžiningų žmonių, tik ne visųjų veikla matoma plačiajai visuomenei.

Jeigu reikėtų išskirti absoliutų šių metų „Vei -do“ rinkimų lyderį, laurai atitektų Su si sie ki momi nisterijai. Jos laimėjimų kraitis – įspūdin gas.To mas Karpavičius, Susisiekimo ministe rijoskanc leris, išrinktas Metų valstybės tarnau toju. Topaties sąrašo šeštoje pozicijoje – mi nisterijos Van -dens ir geležinkelių transporto politikos de par ta -mento direktorius Andrius Šniuolis. Šios ins -titucijos atstovai dvi pozicijas užima ir politiniopasitikėjimo tarnautojų de šimtuke: susisiekimoministras Rimantas Sinkevičius – šeštas, vie navieta aukščiau – viceministras Arijandas Šliupas.

Susisiekimo ministerija matoma ir geriausiųvalstybės institucijų sąraše. Aukščiausioje pozici-joje – Lietuvos automobilių kelių direkcija prieSusisiekimo ministerijos, pati ministerija – antro-je. Šios institucijos vienareikšmis pranašumas,matyt, buvo netikėtas ir daugeliui respondentų.Tarp motyvų, kodėl savo balus atidavė būtent jaiar jos atstovams, ne tik buvo minima profesiona-lumas, kompetencija, žmogiškas požiūris į intere-santus, bet ir juokaujama, esą transportas, keliai –ta sritis, kuria naudojasi visi, taigi ir mato, vertina.

Galima sakyti, kad Susisiekimo ministerijaišypsojosi ir sėkmė: kancleris T.Karpavičius Me tųvalstybės tarnautoju tapo tik vienu balu pralen kęskolegą iš Švietimo ir mokslo ministerijos – joskanclerį Dainių Numgaudį. Beje, T.Kar pa vi čius –naujas veidas tarp šių rinkimų lyderių, priešingainei kancleris D.Numgaudis, kuris kasmet sulau-kia nemenko balsuojančiųjų pripažinimo. Pernaijis buvo šeštas, užpernai – antras ir t.t.

Dėmesys daug metų valstybės tarnyboje geraidirbantiems vadovams nestebina, o štaiT.Karpavičiaus šuolį respondentai aiškino tuo,kad naujam vadovui įsibėgėti reikia laiko, tik tadapaaiškėja, ko jis vertas. T.Karpavičius Susisiekimoministerijos kancleriu tapo 2011-aisiais.

Beje, šiųmečiame geriausių valstybės tarnau-

Į geriausius valstybės tarnautojus –dešimtys pretendentųRinkimai. Savaitraščio „Veidas“ tradicija Valstybės dienos proga atidžiau pažvelgti į valstybės tarnybą įžengė įantrą dešimtmetį: šiųmečiai Metų valstybės tarnautojo rinkimai – jau vienuolikti. Per dešimtmetį šiek tiek keitėsibalsavimo tvarka, kriterijai, tačiau pagrindinis iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį, kad tarp valstybės tarnautojųyra daug tikrų profesionalų, sąžiningai savo darbą atliekančių žmonių, – liko tas pats.

Pernai „Veido“ geriausio valstybės tarnautojo rinkimų nugalėtojo laurai teko Europos teisės departamento generaliniam direktoriui Deividui Kriaučiūnui. Jį sveikino ir premjeras Algirdas Butkevičius

Per vienuolika metų, kai „Veidas“ rengiageriausio valstybės tarnautojo rinkimus, jų,skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, padau-

gėjo 24,9 proc., o atmetus statutinius pareigūnus,„grynųjų biurokratų“ – net 38,5 proc. 2005 m.tūkstančiui gyventojų teko iš viso beveik dvide-šimt, o šiemet – jau beveik dvidešimt penki (bestatutinių pareigūnų – atitinkamai šiek tiek perdvylika ir septyniolika) valstybės institucijų dir-bančiųjų.

Sumažinti valdininkų buvo privertusi tik kri zė.Tuomet net buvo pasirašytas nacionalinis susita-rimas, įsipareigota 2010 m. jų skaičių su mažintidešimtadaliu. Tačiau de facto, kaip liu dijaValstybės tarnybos departamento pa teikta infor-macija, jų sumažėjo vos 2,7 proc., nors politikaivis raportuodavo apie ma ži na mus etatus.Palyginkime: Statistikos departamento duomeni-mis, 2009 m. dirbančiųjų privačiame versle skai-čius sumenko 16 proc., šešiskart daugiau nei vie-šajame sektoriuje. Pri vatus verslas ne tik susi-traukė – daug įmonių žlugo dėl tuometės deši-niųjų valdžios priimtų drakoniškos naktinėsmokesčių reformos nutarimų. Valstybės sekto-rius tik aptrupėjo, nors Andrius Kubilius raporta-vo sukursiąs mažą, bet efektyvią valstybės tarny-bą, žadėjo grandiozines reformas.

2013 m. pirmąjį pusmetį, jau per naujos – kai-riųjų Vyriausybės kadenciją, Lietuvai pirminin-kaujant ES Tarybai valdininkų korpusas padidin-tas šiai konkrečiai misijai atlikti, pažadėjus paskuigrįžti prie ankstesnių skaičių. Tačiau melas, kaddėl to išaugęs biurokratinis personalas vėl grįžo įbu vusias vėžes. Ab sur diška, bet jau nebe pirmi-nin kavimo metais valdininkų dar padaugėjo.Prie žasčių tam nebuvo, nebent valdininkams kri -zė baigėsi ir nutarta vėl grįžti prie mokesčių mo -kėtojų pinigais apmokamo gyvenimo atsipūtus.

Tiesa, nelygu, ką lyginsi – užimtus, įsteigtus armaksimaliai leistinus etatus, mat šie skaičiaigerokai skiriasi. Tad politikai žongliruoja jais,

kaip jiems patogiau: būdami valdžioje lyginamaksimaliai leistinus ar įsteigtus etatus ir tikina,kad valdininkų mažėja, o būdami opozicijoje jaugriebiasi lyginti realiai užimtuosius ir kritikuojatuometinius valdančiuosius, esą valstybės tarnybapučiasi.

Tačiau nežinia, kuo pagrįstas didžiausias leis -tinų etatų skaičius, nes jis, palyginti su pa tvir -tintomis pareigybėmis, visą pastarąjį de šimt metįbuvo gerokai didesnis, kai kuriais metais – netšešiais tūkstančiais, o nuo realaus val dininkųskai čiaus skyrėsi net iki 13 tūkst. Pa staruosiuskelerius metus šis atotrūkis sumažėjęs, bet vistiek siekia apie 7 tūkst. Ar tikrai tie etatai reika-lingi, jei be jų puikiai verčiamasi?

„Visai nėra būtinybės pristeigti tiek etatų, juo-lab niekada jie nėra užpildomi. Etatų skaičiuspučiamas galimai norint taip pasididinti darboužmokesčio fondą, kad dalį jo būtų galimapanaudoti papildomam uždarbiui – priemokomsir premijoms“, – „mirusių sielų“ mįslę atskleidžiaSei mo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaic -kie nė.

„Veidas“ bandė aiškintis realų valdininkųskaičių – kiek yra užimtų pareigybių. Tačiau ir čiavisus žąsiukus tiksliai suskaičiuoti sunku. Ir ne tikžurnalistams: Seimo Audito komitetas palyginoValstybės tarnybos departamento ir ministerijųpateikiamus skaičius, o jie, pasirodo, toli gražune sutampa. Maža to, nors parlamentarai norėjoįvertinti realių naujų etatų įsteigimo pagrįstumą,ministerijos bandė įsiūlyti duomenis apiedidžiausią leistiną etatų skaičių, o jis esą nedidė-jo, todėl neaišku, ko čia komitetas kabinėjasi.

Painiava su skaičiais atsiranda ir todėl, kadvienur jie pateikiami su statutiniais pareigūnais,kitur – be, vienur su savivaldybėmis, kitur – be,vienur visų biudžetinių įstaigų, kitur – tik valsty-bės valdymo aparato. Beje, per pastaruosius vie-nuolika metų vienintelių sumažėjo statutiniųpareigūnų – nuo 25 tūkst. iki 22,9 tūkst., tačiau ir

tai ne tokiu mastu, kiek mažėjo visa Lietuva, tadskaičiuojant tūkstančiui gyventojų jų dabarkeliais procentais daugiau nei 2004 m.

Grynųjų biurokratų skaičius per vienuolikametų paaugo nuo 41,5 tūkst. iki 49 tūkst. Beje, įšiuos skaičius neįeina išrinkti ar paskirti politikai:prezidentas, Seimo pirmininkas, Seimo nariai,ministras pirmininkas, ministrai, savivaldybėstarybos nariai, savivaldybių merai ir vicemerai.Akivaizdžiai daugėja politinio pasitikėjimo vals-tybės tarnautojų: per vienuolika metų jų daugiaunei padvigubėjo – nuo 366 iki 792. Tai tik įrody-mas, kad politikai nepasitiki karjeros valstybėstarnautojais ir bando kuo daugiau atsivesti savųpartinių kadrų.

Šiame skaičių didėjimo kontekste verta pri-minti, kad gyventojų analizuojamu laikotarpiusumažėjo nuo beveik 3,4 mln. iki 2,9 mln.

Pastaraisiais metais valdininkų gausėjimasįgijo neįtikėtiną pagreitį. Štai per metus Lietuvaprarado per 22 tūkst. gyventojų, arba visąUkmergę. O Seimo Audito komiteto skaičiavi-mais, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1d. buvo įsteigta 1430 naujų pareigybių, užimtųetatų skaičius padidėjo 1243 – beveik Veisiejųdydžio miesteliu, arba gerokai daugiau, nei iš visodirba žmonių vienoje didžiausių Lietuvos pramo-nės įmonių „Ache mo je“. Vadinasi, per metus išLietuvos išnyksta Ukmergės dydžio miestas, betvalstybės apa ratas pasipildo Veisiejų dydžio mies-teliu ar pra monės gigantu, tik neefektyviu ir kas-met reikalaujančiu vis daugiau mokesčių mokė-tojų lėšų.

Pagrindo pūstis tam nėra jokio. Naujų funkci-jų po to, kai įstojus į ES atsirado papildomųdarbų prižiūrint ES lėšų panaudojimą, neatsira-do, išskyrus laikinas – kai Lietuva pirmininkavoES Tarybai.

Logiškai mąstant, net atvirkščiai – valdininkųturėtų mažėti. „Gauname ES lėšas, kuriameinformacines sistemas, registrus, vieno langelioprincipą, tai turėtų mažinti biurokratiją, todėlautomatiškai turėtų mažėti ir biurokratinis apa-ratas. Bet, paradoksalu, jis didėja, ir tokiais tem-pais, kad naujausios tendencijos baugina“, – sakoSeimo Audito komiteto pirmininkė J.Vaickienė.

Tai matyti net plika akimi. Politikė lygina:pavyzdžiui, anksčiau „Sodros“ darbuotojai tilp-davo į vieną pastatą, nors rašydavo pieštuku.Dabar pasitelktos informacinės technologijos,gyventojų mažėja, o valdininkų išsiplėtė iki bega-lybės. Arba apskričių reforma: jų administracijosbuvo naikinamos, kad sumažėtų biurokratijos

16 ● 2015–07–03

Metų valstybės tarnautojo

RINKIMAIViršelio tema

Absurdas: piliečių mąžta,valdininkų armija pampstaValstybės valdymas. Per metus Lietuva praranda tiek gyventojų, kiek yraukmergiškių, bet valdininkų armiją pagausina beveik Veisiejų gyventojųskaičiumi.

Karjeros 57

1,6Politinio pasitikėjimo

Daugiausiai – karjeros tarnautojų (proc.)

40,9Darbuotojų,

dirbančių pagal sutartis

Valstybės tarnyba vėl gausėjaValstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, užimtųpareigybių skaičius* (tūkst., metų pabaigoje) Įstaigų vadovų

(paskirtų kon-kurso būdu arbapolitinio pasitikė-jimo principu)0,5

41,143,9

47,250

53,8 47,947,6

49

Šaltinis: Valstybės tarnybos departamentas; * Be statutinių pareigūnų ir politikų (prezidento, Seimo pirmininko,Seimo narių, ministro pirmininko, ministrų, savivaldybės tarybų narių, merų, vicemerų)

Krizės pikas

Pirmininkavimas ES Tarybai

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

50,548,6

48,8

20 ● 2015–07–03

Apskritas stalas

Įšiuos klausimas savaitraščio „Veidas“ su -rengtoje diskusijoje gilinosi šalies intelek-tualai: istorikas doc. dr. Algimantas Kas -

paravičius, Mykolo Romerio universiteto stu-dijų prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas ir„Berlin Chemie Menarini Baltic“ vadovas dr.Algimantas Blažys. Diskusiją vedė „Veido“lei dėjas dr. Algimantas Šindeikis.

A.ŠINDEIKIS: Kai diskutavome praėjusiais me -tais, nežinojome, kad Rytuose de facto prasi-dės karas. Ką tai keičia mūsų geopolitinėjeerdvėje ir kaip turėtume su tuo gyventi? Kaipviskas galėtų plėtotis toliau?A.KASPARAVIČIUS: Nesakyčiau, kad padėtis nuopraėjusių metų labai pasikeitė: ji tik paaštrėjo,o problemos pagilėjo. Tada buvo tik tam tikrosgeopolitinės ligos užuomazgos, o dabar šisvėžys apėmė kur kas platesnį regioną ir duodaataugas. Tai jaučiama ir Lietuvos visuomenėje,mūsų politikoje, ir platesniame geopolitinia-me kontekste. Bijau, kad su tokia situacijamums reikės gyventi dar ilgai.

Gali būti, kad šiuo metu tarsi gyvenamekaip XX a. pradžioje, kada buvo pabandyta išnaujo perskirstyti geopolitinį pasaulio pyragą,ir tai privedė prie Pirmojo pasaulinio karo. Poto atsirado visiškai kitoks pasaulis, nauja tarp-tautinė teisė, visiškai nauja tautos samprata.Ar toks radikalus pokytis galėtų nutikti po šiosligos, pasakyti sunku, nes tai, kas šiandienvyks ta, aptakiai tariant, erdvėje nuo Juodosiosiki Baltijos jūros, veikiau yra pasaulyje vyks-tančių problemų atspindys.

Jaučiama tam tikra ryški įtampa. Ramia ja -me vandenyne kyla nauja gal ia . Kai1988–1989 m. plėtojosi Atgimimas, apie„Kinijos stebuklą“ niekas nekalbėjo, netrūk-da vo kiniškų prekių šaržavimo, Kinija tadaaso cijavosi su negatyvu, ir visi norėjo tik japo-niškų daiktų. Pa sau lio jėgoms, norinčioms iš -kilti, ieškančios savo vietos po saule (Kinijaitaip pat), tenka stumdytis. O kai keletasstambių veikėjų stumdosi, mažiukams tenkaarba pasislinkti, arba priimti tas žaidimo tai-sykles, kurias diktuoja didieji, ir apsispręsti,

kuriai stovyklai priklausyti. Yra ir kitas daly-kas: kai Sovietų imperija sugriuvo, Rusija įsi-vaizdavo, kad vis tiek žais lygiomis dalimis,tačiau situacija rutuliojosi, kitaip negu tikėta-si Kremliuje. Per tuos 20–25 metus Ru sijabuvo puikiai pastumta.

Apibendrinant galima sakyti, jog bandoma„peržaisti“ žemėlapį, o mums svarbu, ar suge-bame suvokti savo valstybės nacionalinius in -te resus ir tai, kokiu būdu galime užtikrinti,kad mūsų valstybė ir pilietinė tauta egzistuotų.Šiaip tikriausiai 80 proc. mūsų žiniasklaidosgy vena su karo retorika. Mes kaip indėnai: bė -giojame su plunksnomis ir lankais, ieškodami,ką čia nušauti, ypač žiniasklaida. Vis dėlto ži -nome, kad indėnų beveik nebeliko. Jei taip patsuprasime savo padėtį, problemas ir priešus,mūsų gali laukti indėnų likimas. G.VILIŪNAS: Universitetuose irgi jaučiamassituacijos pokytis, tiesiogiai matoma ir konflik-to Ukrainoje išraiška. Sakykime, jaučiame pa -didėjusį ukrainiečių studentų susidomėjimąstudijomis Lietuvoje. Matoma ir Europos pa -

Mūsų pilietinė visuomenė per šimtmetį netoli tepažengė?Iššūkiai. Lietuvos išorėje ir viduje netrūksta sudėtingų iššūkių, reikalaujančių dėmesio ir apsisprendimo. Kaipturėtume į juos reaguoti ir kas nutiks, jei nesugebėsime jų atliepti?

Dr. Algimantas Blažys, „Berlin Chemie Menarini Baltic“vadovas: „Vokietijoje atlikta apklausa apie investicinę ap-linką: apklaustos įmonės teigiamai žiūrėjo į ją ir Lietuvoje,

ir Latvijoje, ir Estijoje.“

Doc. dr. Giedrius Viliūnas, MRU studijų prorektorius:„Sprendžiant ne tik energetikos, bet ir socialinio modelio

klausimus reikėtų pasiremti mokslininkais, o politinę vado-vybę rinkti pagal kompetencijas, o ne politines priežastis.“

Doc. dr. Algimantas Kasparavičius, Lietuvos istorijosinstituto vyresnysis mokslo darbuotojas: „Mes kaip

indėnai: bėgiojame su plunksnomis ir lankais, ieškoda-mi ką čia nušauti, ypač žiniasklaida.“

A.U

FAR

TO, „

BFL

“, N

UO

TR.

A.U

FAR

TO, „

BFL

“, N

UO

TR.

A.U

FAR

TO, „

BFL

“, N

UO

TR.

24 � 2015–07–03

VEIDAS: Kokią įtaką mūsų saugumui turės spren-dimas šešiose Rytų Europos valstybėse dislo-kuoti JAV karinę techniką? Kodėl būtentdabar?J.O.: Tai labai svarbus sprendimas, kuris didinamūsų saugumą: Lietuvoje yra mūsų sąjunginin-kų karinė technika, galinti padėti didinti mūsųapginamumą ir priešo, kuris galėtų žengti permūsų teritoriją, atgrasymą. Turime karių, tech-nikos, atsiranda ir ekonomiškumo aspektas,nes keičiantis kariams technikos nereikiaišvežti. O dabar turbūt todėl, kad po GruzijosRusijos agresija tęsiasi Ukrainoje, praėjusiųmetų pabaigoje Velse buvo priimti NATOsprendimai, kuriais buvo numatyti ir štabai, irgreitojo reagavimo pajėgos, ir išankstinis gink-luotės dislokavimas.

Amerikiečiai – mūsų strateginiai partneriai,kurių prezidentai ne kartą yra pakartoję, kadLietuvos priešas yra ir Amerikos priešas, kadAmerikos įsipareigojimai ginti sąjungininkus irLietuvą yra galiojantys. Toks jų sprendimas labainatūralus.

VEIDAS: Jeigu konkrečiau, galbūt jau žinoma,kokia tai technika ir kiek jos bus?J.O.: Šiandien paskelbta, kad tai JAV pėstininkųbrigados technika. Faktai yra aiškūs – tai ir tan-kai, ir pėstininkų kovos mašinos, ir artilerija, irkt. Kaip dabar žinoma, ji bus dislokuota šešiosevalstybėse, matyt, kažkaip proporcingai ją pada-lijant. Bet tai nebus kažkoks statinis dalykas, kadji bus tiktai čia, – vykstant didesniems moky-mams ši technika galėtų iš artimiausių, o gal ir ištolimesnių valstybių atvykti, atliekant tam tikrąperdislokavimo manevrą. Mes esame matędabar dislokuotų JAV kuopų technikos perdis-lokavimą, kaip jie keitėsi, kaip važiavo per visąEuropą, pasitikrindami, kaip kirsti sienas, kaipta technika gali judėti, ir panašius dalykus.Bendras technikos kiekis yra žinomas, o konk-rečiai skirtingu laiku jis gali būti kintamas. VEIDAS: O grėsmės prieš Lietuvą atveju ar šitechnika būtų reikšminga mūsų gynybai?J.O.: Manau, kad ji atitinka šios dienos situaciją.Kalbame ne tik apie amerikiečių, NATO gink-luotę – Lietuva ir pati skiria papildomą dėmesį,

realiai sugrįžta prie mūsų gynybos sistemosfinansavimo, nes 2009–2012 m. gynybai skiria-mos lėšos buvo sumažintos beveik trečdaliu irviskas buvo daroma priešingai. Manau, kadnacionalinis dėmesys ir finansavimas, geresnismūsų darinių užpildymas, plius sąjungininkųišankstinis buvimas čia ir šios ginkluotės dislo-kavimas sudaro papildomas mūsų apginamumogarantijas. Be abejo, tai nėra tos garantijos,kurios galėtų mus apginti nuo masyvaus puoli-mo, bet tam yra kiti dalykai – greitojo reagavimopajėgos, galimybė perdislokuoti karius ir techni-ką iš kitų NATO šalių. Iš tikrųjų tos galios stab-dyti bet kurį priešą su bet kokiais kėslais yrapakankamai.VEIDAS: Rusija skelbia informaciją apie„Iskander“ raketų dislokavimą Kaliningrade.Ką Lietuva galėtų padaryti, kad sumažintų šiągrėsmę?J.O.: Mes reaguojame, o Rusija bando apsuktiienas atgal ir sakyti, kad arklys eina paskui veži-mą, o ne į priekį. Mes, NATO, su Rusija kalbė-jomės per NATO ir Rusijos tarybą, bandėme

J.Olekas: JAV karinės technikos dislokavimasstabdys agresyvią Rusijos politikąGynyba. Kitąmet šešiose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, JAV dislokuos apie 250 tankų ir kitos karinės technikos.Apie šio sprendimo reikšmę ir kitas šalies gynybos aktualijas kalbamės su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.

J.Oleko tikinimu, šiandien yra pakankamaikarinės galios stabdyti bet kurį priešą

K.V

AN

AG

O, „

BFL

“ N

UO

TR.

2015–07–03 �27

PR

Vilniaus kooperacijos kolegijos absolventai– vieni patraukliausių šiandienos versluiStudijos. „Vilniaus kooperacijos kolegija unikali tuo, kad jos steigėja yra verslo struktūra – kooperatinė bendrovė Lietuvoskooperatyvų sąjunga. Todėl turime puikias galimybes įvertinti, kokių kompetencijų labiausiai reikia šiandienos rinkoje.Mes rengiame specialistus Lietuvos verslui ir tarptautiniams verslo paslaugų centrams ir pagal absolventų įsidarbinimorodiklius esame tarp pirmaujančių“, – teigia Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorius Romualdas Pusvaškis.– Atlaikyti konkurencinę kovą švietimo įstaigomsLietuvoje vis sudėtingiau. Kokiais konkurenci-niais pranašumais šiame kontekste išsiskiriaVilniaus kooperacijos kolegija (VKK)?R.P.: Vilniaus kooperacijos kolegija – nevalstybi-nė aukštoji mokykla, veikianti kaip viešoji įstaigair vykdanti pirmosios pakopos studijas bei tei-kianti profesinio bakalauro laipsnį. Kaip jauminėjau, jos steigėja yra verslo struktūra – koo-peratinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga(vienijanti 38 juridinius narius). Taip pat ji yrasteigėja septynių uždarųjų akcinių bendrovių.Lietkoopsąjungos narių ir įmonių 2014 m. prekiųapyvarta siekė 621, 5 mln. Lt ir, palyginti su 2013m., padidėjo 42,2 mln. Lt, arba 7,3 proc.

VKK, aktyviai su ja bendradarbiaudama,įgyja galimybę su geriausiais savo sričių profesio-nalais ir verslininkais diskutuoti bei tartis, kokiespecialistai ir jų įgūdžiai šiandienos rinkojepaklausiausi. VKK su savo skyriumi Kaune įsi-kūrusi dviejų didžiųjų Lietuvos miestų centruose irpasižymi patogiu susisiekimu. Sava valgykla ir ben-drabučiai itin palengvina studentų kasdieninę buitį.Siekdama kuo geriau tenkinti smulkiojo ir vidutinioverslo poreikius bei visapusiškai prisidėti prie dar-nios visuomenės plėtros VKK teikia kvalifikacijostobulinimo, rinkos tyrimų ir kitokias paslaugas.

2013 m. už socialinės atsakomybės principųintegravimą į organizacijos valdymą bei bendruo-menės įsitraukimą į šį procesą kolegija buvo įver-tinta nacionaliniu atsakingo verslo apdovanojimu. – Kokios srities specialistus rengia Vilniaus koo-peracijos kolegija?R.P.: Pagal tarptautinius kokybės ir aplinkosapsaugos standartus sertifikuota VKK speciali-zuojasi ekonomikos ir finansų, vadybos bei infor-macinių technologijų srityse. Taip pat mokomekomunikacinės anglų verslo kalbos. Mūsų pareng-ti specialistai darbdavių yra pageidaujami.Pavyzdžiui, informacinių technologijų srities darb-davių neseniai išsakyta mintis: duokite jau šiandien10 tūkst. savo specialistų, ir visus juos įdarbinsime. – Ar tiesa, kad jūsų kolegijoje dėstomos discipli-nos tarpusavyje gana susijusios? R.P.: Iš tiesų šiandien darome viską, kad jos tar-pusavyje susisietų: nei vadybos, nei apskaitosnegalime įsivaizduoti be informacinių technolo-gijų, o informacinių technologijų diegimas beipriežiūra ir yra dažniausia būtent apskaitos arvadybos informacinės sistemos dalis. Jas mūsųstudentai mokosi įdiegti ir prižiūrėti. Kaip vienąiš savo studijų programų esame įvardiję ir viešo-jo maitinimo organizavimą. Artimiausiu metunumatoma šią programą tobulinti, pasitelkusgerąją austrų ir šveicarų patirtį.

– Ar kolegijos pavadinimas sugalvotas jūsų steigėjo?R.P.: Vilniaus kooperacijos kolegija vadinamės netik dėl mūsų steigėjo. Sąvoką „kooperacija“ suvo-kiame gerokai plačiau: kaip bendradarbiavimą,veikimą drauge, pagalbą vienas kitam. Taigi atsa-kingu veikimu pagrįstas bendradarbiavimaspadeda išlaisvinti kūrybinį potencialą ir pasiektigeresnių rezultatų. Kuo svarbus kooperavimasisįmonėms? Jis leidžia specializuotis, sumažinasąnaudas ir taip leidžia padidinti savo konkuren-cingumą. Palaikydama kooperacijos idėjas, mūsųkolegija itin daug dėmesio skiria bendradarbiavi-mui tarp visų į studijų procesą įsitraukusių šalių,nuolat bendraujama su darbdavių ir verslo organi-

zacijų atstovais, tariasi dėl studentų darbo ir prakti-kos vietų. Taip pat sudarome sąlygas studijuoti dir-bantiems žmonėms, kurie jau yra įgiję profesiją,tačiau pasigenda tam tikrų kompetencijų (vadybinių,apskaitos ar informacinių technologijų), leidžiančiųjiems tapti dar konkurencingesniems darbo rinkoje. – Kaip manote, nuo kokių veiksnių priklausosėkminga absolventų įsidarbinimo perspektyva?

R.P.: VKK studentams platesnį suvokimą suteikiaartimas kolegijos ryšys su socialiniais partneriais.Su visais socialiniais partneriais palaikome glau-džius ryšius. Tarp jų ir su praėjusiais metais įsteig-ta Lietuvos kooperatyvų konfederacija bei josnariais: Lietuvos kredito unijų asociacija,Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija„Kooperacijos kelias“, Lietuvos žemės ūkio koo-peratyvų asociacija ir Lietuvos kooperatyvųsąjunga. Mūsų partneriai studentus praktikosmetu supažindina su įmonės veikla, strategija,verslo apskaita. Toks bendradarbiavimas lemia irnaujų studijų programų gimimą. Viena jų –informacinių sistemų diegimo ir priežiūros studi-jų programa. Po vertinimo ji buvo įtraukta į sąra-šą programų, kuriose studentų studijos nevalsty-binėje kolegijoje yra apmokamos iš valstybės biu-džeto lėšų. Matyt, tai geriausias įrodymas prog-ramos kūrėjams, kad ji iš tiesų reikalinga. – Kokios kompetencijos šiandien būtinos darborinkoje?R.P.: Atkreipkite dėmesį, kad Prancūzijoje arVokietijoje kepyklos savininkas šiandien yradevynių amatų meistras: pats užsiima apskaita irvadyba, aptarnauja klientus, tuo pat metu yra irpadavėjas, ir kepėjas. Klientai į tokias vietas plūsta,nes juos žavi aptarnavimo ir bendravimo nuošir-dumas. Taigi siekiame, kad jaunas žmogus ne tikpasirengtų užimti jau kažkieno kito sukurtą darbovietą, bet ir pats gebėtų kurti verslą bei darbo vie-tas. Mūsų tikslas – šiandienos rinkoje reikalingakompetencija reikiamoje vietoje reikiamu laiku. �Saulė Valentinaitė

Vilniaus kooperacijos kolegija – viena seniausių švietimo įstaigų Lietuvoje, jos ištakos siekia 1930 m.

VIL

NIA

US

KO

OP

ER

AC

IJO

S K

OLE

GIJ

OS

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

Vilniaus kooperacijoskolegijos direktorius0R.Pusvaškis: „Kolegijarengia specialistusLietuvos verslui ir

tarptautiniams paslaugų centrams“

28 � 2015–07–03

„Šiuo metu esame pasiekę Lietuvosprieškario lygį. Bičių šeimų palengvagausėja“, – džiaugiasi Kauno rajone

bitininkaujantis biomedicinos mokslų dakta-ras, selekcininkas Algirdas Amšiejus.

Jam antrindamas, Lietuvos bitininkų sąjun-gos prezidentas prof. hab. dr. AlgirdasSkirkevičius sutinka, kad situacija šalyjenekinta kelerius metus, bet neslepia susirūpi-nimo, jog bičių šeimų skaičius nėra didesnisnei tarpukariu, o tai, jo manymu, neleidžiapernelyg atsipalaiduoti.

„Vertinant Lietuvos bičių šeimų skaičiųmatyti, kad šiuo metu esame tame pat lygme-nyje kaip ir 1912-aisiais. Vienu metu buvo fik-suotas bičių šeimų skaičiaus didėjimas, betžemdirbiams ėmus aktyviai naudoti pesticidusjis ir vėl smarkiai sumenko“, – vieną iš prie-žasčių, kodėl krinta vieni seniausių visatosvabzdžių, atskleidžia A.Skirkevičius.

Svarstydamas, kas gi lemia netolygią bičiųšeimų situaciją pasaulyje, profesorius miniskirtingas klimato sąlygas ir nevienodus vals-tybės plotus. Tai lyg ir atsako į klausimą, kodėlpietiniuose kraštuose bičių nepalyginti gau-siau nei mūsų platumose (Graikijoje – apiepusantro milijono, Ispanijoje – pustrečio mili-jono, Prancūzijoje – apie milijoną tris šimtustūkstančių bičių šeimų).

Lyginant Lietuvą su kaimynine Lenkija,kurioje bičių šeimų skaičius siekia milijonąšimtą tūkstančių, akivaizdu, kad mūsų bičių

populiacija nėra gausi. Lietuvos bitininkų sąjungos duomenimis,

šiuo metu Lietuvoje registruojama 120 tūkst.bičių šeimų, nepalyginti daugiau jų dūzgiaČekijoje (500 tūkst.), Bulgarijoje (617 tūkst.),Vokietijoje (700 tūkst.). Užtat lenkiameBelgiją, kurioje fiksuojama apie 112 tūkst.bičių šeimų.

Pasaulio biologams svarstant, kas sukeliaištisų bendruomeninių vabzdžių kolonijųsunykimą, mokslininkai pateikia ne vienątokio reiškinio priežastį. Žalingiausiaisveiksniais šiandien įvardijami žemės ūkyjenaudojami pesticidai. Dėl šios priežastiesPrancūzijos ir Vokietijos bitininkai vieni pir-mųjų uždraudė neonikotinoidų (vienos nau-jausių pesticidų rūšių) naudojimą, nes išsiaiš-kino, kad šie patenka ne tik į augalų lapus, betir į žiedadulkes bei nektarą, taigi kenkiabitėms.

„Deja, Lietuvoje Vyriausybė buvo palaimi-nusi šių pesticidų naudojimą mūsų šalyje ir tikBitininkų sąjungos pastangomis išvengta liūd-nų pasekmių“, – sąmoningumo stoka piktina-si A.Amšiejus, atkreipdamas dėmesį, kadEuropos Sąjunga dar praėjusiais metais įvedėkai kurių neonikotinoidų draudimą.

Jo teigimu, neigiamai seniausius planetosvabzdžius veikia ir pernelyg dideli plotai,apsėti monokultūromis (rapsais, levandomisir pan.), varozės erkės (sergamumas fiksuoja-mas visame pasaulyje, išskyrus Australiją),

genetiškai modifikuotų organizmų (GMO)paplitimas, taip pat – nevisavertis bičių mais-tas, kai jos maitinamos cukrumi.

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistaiprideda, kad bitės nyksta ir dėl gamtosužterštumo, ir dėl to, kad plečiantis miestamsjos vis labiau išstumiamos iš savo įprastosteritorijos. Nepaisant to, kad Lietuva pir-mauja pagal bičių skaičių Europos Są -jungoje, dar ne taip seniai fiksuotas medausnešėjų šeimų mažėjimas.

Lietuvos mokslų akademijos narys, VUprofesorius Jonas Grigas tvirtina, kad pana-šiai kaip nedideli pesticidų kiekiai (dideli jųkiekiai vabzdžius pražudo), sukeliantys vabz-džiams orientacijos sutrikimus, bičių elgesįtrikdo ir mobiliųjų telefonų skleidžiamos ban-gos (jų paveiktos bitės neberanda kelio atgal įavilius). Profesorius primena, kad dar priešatsirandant mobiliesiems telefonams buvonustatyta, kad elektromagnetinė spinduliuotėkenkia vabzdžių populiacijai.

Apie galimas bičių nykimo priežastis disku-tuojantys pasaulio mokslininkai masiniu jųnykimu vadina 2007 metus. Būtent tuometJungtinėse Amerikos Valstijose išmirė apietrečdalį bičių šeimų.

Panaši nelaimė ištiko Australiją, Braziliją,Kiniją ir kai kurias Europos valstybes. AtlikęsJAV bičių augintojų apklausą, JAV žemės ūkiodepartamentas (USDA) nustatė, kad dar pra-ėjusią žiemą išmirė 23 proc. bičių šeimų, o taiyra mažiau nei vidutiniškas 29 proc. miršta-mumas per pastaruosius aštuonerius metus.Nors tai ir pagerėjimas, tačiau, kaip tikinamokslininkai, to negana.

Tad nieko keista, kad šių vabzdžių nykimassukėlė nerimą tarptautinėje bendruomenėje,nes, kaip manoma, kone trečdalis pasauliožemės ūkio produktų priklauso nuo europie-tiškųjų bičių išlikimo. Didžiuliams pasėlių lau-kams būtinas intensyvus augalų ir vaisių apdul-kinimas per trumpą laiką. Deja, jokie kiti lau-kiniai vabzdžiai, išskyrus bites, to atlikti negali.Kitas dalykas – bičių medus, kaip maistas irvaistas, pasižymintis antibakterinėmis, antiok-sidacinėmis ir imunostimuliuojamosiomissavybėmis, minimas kone visose religiniuosešaltiniuose: Talmude, Korane, Indijos, Kinijos,Egipto šventuosiuose raštuose.

Ilgametis Kauno medicinos universiteto(dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų univer-sitetas) Vaistų technologijos katedros farma-kologas, knygos „Medus žmogaus sveikatai“autorius Antanas Gendrolis apibūdina medųkaip didžiulę gamtos dovaną žmonijai: geriau-sios pasaulio farmacijos laboratorijos niekopanašaus net ir ateityje nesugebės sukurti.Nedidelių negalavimų gydymui ir sunkių ligųprofilaktikai naudojama bičių produkcija(medus, žiedadulkės, bičių duonelė, pikis irpan.), A.Gendrolio teigimu, dar ilgą laiką busnepakeičiama mūsų visuomenėje, todėl būti-na susirūpinti, kad naudotis ja galimybę turė-

Pasaulinis bičių nykimasLietuvą kol kas aplenkia Gamtosauga. Nepaisant liūdnų pasaulinių tendencijų, Lietuvoje perpastaruosius penkerius metus bičių populiacija didėjo. Tai lėmė 30 proc.padidėjęs bitynų skaičius.

Mokslininkai sutaria: išnykus bitėms, su katastrofiškais padariniais susidurtų ir žmogus.

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

32 ● 2015–07–03

PR

KTU Mokslo ir technologijų centre beiTech nologinio verslo inkubatoriuje,kuris yra „Santakos“ slėnio dalis, įsikū-

rę šeši uni versiteto mokslo institutai. Gretaesančiame vers lo korpuse technologinio vers-lo įmonės nau do jasi vienos didžiausių Baltijosšalyse inova cijų pa ramos infrastruktūros –Kau no mokslo ir techno logijų parko teikia-mais privalumais. KTU „San takos“ slėnyje su -montuotos mokslinės įrangos vertė – beveik26 mln. eurų, mokslo ty rimams skir tos erdvėsužima devynių tūkstančių kvadratinių metrųplotą.

Atviros prieigos KTU „Santakos“ slėnio la -boratorijose gimsta projektai, tiesiantys ke liąLie tuvos inovacijų ekonomikai. Beje, doku-men tuose ir pranešimuose spaudai linksniuo-jamas žodžių junginys „atvira prieiga“ būtenttą ir reiškia: geriausiai Baltijos šalyse įrengto-se laboratorijose tiriamuosius darbus gali at -likti ne tik mokslininkai, bet ir verslas, ir (taine mokslinė fantastika) studentai.

Mokslo tyrimų pasaulis arčiau nei Marsas„Mielai priimame norinčius dirbti ir turin-

čius pareigos jausmą studentus“, – sako KTU

Me džiagų mokslo instituto direktorius prof.Si gitas Tamulevičius. Noras dirbti kūrybinįmoks linį darbą, pasak instituto vadovo, yravie nin te lė sąlyga, kurios reikia norintiesiemspa tekti į švie sa užlietas KTU „Santakos“ slė-nio laboratorijas.

Ką tik antrą bakalauro kursą baigęs taiko-mosios chemijos studentas Mindaugas Bis tric -kas, vedamas noro gilintis į organinės chemi-jos sintezę, po paskaitos priėjo prie savo dės-tytojo ir paklausė apie galimybę atlikti prakti-nius ban dymus.„Nesitikėjau, kad galėsiupatekti į ką tik duris atvėrusio KTU „San -

Moderniausios Baltijos šalyselaboratorijos atviros KTU studentųmoksliniams tyrimams„Mūsų studentai, atlikdami tyrimus, sprendžia realias praktines problemas – jiems pateikiame instituteatliekamų tarptautinių projektų užduotis“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) K.Baršauskoultragarso mokslo instituto tyrėja Elena Jasiūnienė. Universiteto magistrantų bei doktorantų tiriamiesiemsdarbams vadovaujanti mokslininkė įsitikinusi: praktika naujausia tyrimų įranga Baltijos šalyse aprūpintoseKTU „Santakos“ slėnio laboratorijose yra didžiulis studijų privalumas.

Modernus KTU „Santakos“ Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus pastatas –

tai simboliniai vartai į KTU studentų miestelį

KTU

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

2015–07–03 ● 33

PR

takos“ slėnio Sintetinės chemijos instituto la -boratorijas. Kai pirmą kartą čia atvykome,pats direktorius mums viską aprodė, o paskir-tasis darbų vadovas supažindino su darbo che-mijos laboratorijoje pagrindais“, – įspūdžiaisdalijasi studentas.

M.Bistricko teigimu, praktika slėnyje nau-dinga ne tik įgytomis žiniomis bei patirtimi,bet ir tuo, kad galima iš arti susipažinti sumoks lininko darbu. „Anksčiau man atrodė,kad tarp manęs ir mokslininkų yra toks atstu-mas kaip maždaug nuo Žemės iki Marso, –šypsosi vaikinas. – Šiandien jis sumažėjo. Su -

sipažinęs su žmonėmis, dirbančiais mokslo sri-tyje, matau, kad jie yra šilti, draugiški, nuošir-dūs ir visada pasirengę padėti.“

Studentų mokslo darbams – praktinis pritaikymas

Pasak E.Jasiūnienės, matavimų inžinerijąstudijuojantys magistrantai ir doktorantai savodarbuose gilinasi į realias Ultragarso moksloinstituto atliekamų projektų tyrimų užduotis.„Mes gauname bandinius su aktualiomis,spręs tinomis problemomis, tokiomis kaip de -fektų paieška ultragarso būdu, siekiant nusta-tyti mikroįtrūkimus, nematomus plika akiminetobulumus. Tam reikia tobulinti naujastech nologijas, kurti metodus, kurie vėliau pri-taikomi praktikoje ne tik Lietuvoje, bet ir visa-me pasaulyje“, – teigia mokslininkė.

Eksperimentinius tyrimus studentai atliekasu pačia moderniausia ultragarso mokslo tyri-mų įranga. „Turime vienintelį Baltijos regionemoksliniams tikslams naudojamą kompiuteri-nį tomografą, kitos modernios aparatūros, ku -ria galima tirti pačius įvairiausius objektus –nuo labai mažų iki labai didelių“, – galimybesvardija E.Jasiūnienė.

Studentai KTU „Santakos“ slėnyje įsikūru-siame Ultragarso mokslo institute daugelįdarbų atlieka ta įranga, kuri naudojama ir pra-monėje. Tai, mokslininkės manymu, jiems su -teikia neįkainojamos patirties ir neabejotinopranašumo darbo rinkoje.

Moksliniai tyrimai gelbsti gyvybes„Dirbdamas mokslinį darbą esi priverstas

nuolatos tobulėti, kasdien sužinai ką norsnau jo. Kol žmogus kuo nors domisi – nesens-ta“, – mano Ultragarso mokslo institute dok-to rantūros tyrimus atliekanti Kristina An -drėkutė. Jos mokslinio darbo tematika susiju-si su ultragarsinių technologijų, padėsiančiųmedikams patikslinti melanomos diagnozę,kūrimu.

Jaunoji mokslininkė teigia, kad universite-tas suteikia galimybes visapusiškai tobulėti:dok torantai dalyvauja tarptautinėse konferen-cijose bei susitikimuose su partneriais, stažuo-jasi garsiausiose įmonėse bei mokslo įstaigose.Tačiau, jos nuomone, svarbiausia tai, kad atlie-kant mokslinius tyrimus galima realiai padėtižmonėms ir net išgelbėti gyvybes.

„Galutinis mūsų atliekamų tyrimų tikslas– nustatyti diagnozę ultragarsu, be chirurgi-nės invazijos, histologinių tyrimų. Ultragarsotyrimai nėra brangūs, jie nekenksmingi ir ne -skaus mingi. Tikslia diagnostine technologijaga lima nustatyti ir labai plonų – iki 1 mm sto-rio navikų išplitimą. Tokio storio augliai darnė ra labai pavojingi“, – aiškina K.An drė -kutė.

Medžiagų mokslo institute praktiką atlie-kantis magistrantas Audrius Valavičius įsitiki-nęs, kad jo atliekami tyrimai yra aktualūs irsvar būs pasaulio mastu. Paviršiaus įazotinimote matika, į kurią gilinasi studentas, rašomistraips niai, kuriamos inovatyvios technologi-jos. „Įazotinti paviršiai pasižymi antikorozinė-mis savybėmis, įazotinimas pagerina biosude-

rinamumą, tai yra tokios dangos yra tinkamoskūno implantams“, – apie praktinį tyrimų pri-taikomumą dėsto studentas.

Pasak jo, studijuoti įdomu, nes naujos ži -nios padeda geriau suprasti pasaulį: kuo sun-kes nis bagažas – tuo lengviau važiuoti. ■

Aldona Steponavičiūtė

“Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro sukūrimas Kauno

technologijos universitete”(VP2–1.1–ŠMM–04–V–01–005)

KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius

KTU K. Baršausko Ultragarso mokslo institutomokslo darbuotoja dr. Elena Jasiūnienė

Taikomosios chemijos bakalauro studentasMindaugas Bistrickas

KTU Ultragarso mokslo institute tyrimus atliekanti doktorantė Kristina Andrėkutė

Į Medžiagų mokslo instituto laboratorijų įrengimą investuota daugiau nei 4 mln. eurų

KTU

AR

CH

YVO

NU

OTR

.K

TU A

RC

HYV

O N

UO

TR.

KTU

AR

CH

YVO

NU

OTR

.K

TU A

RC

HYV

O N

UO

TR.

KTU

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

34 ● 2015–07–03

PR

Milijoninės investicijos ir įdiegta moderniJaponijoje, Jung ti nė se Amerikos Vals -tijose, Vokietijoje bei kitose Va karų

Europos šalyse pagaminta technologinė įrangaužtikrina kokybiškos produkcijos ga my bą ir nuo-latinį įmonės apyvartos augimą. Įmo nė pajėgisiūti įvairiausius viršutinius vy riš kus ir moteriš-kus drabužius, kuriems ga min ti reikia itin sudė-tingų technologinių opera cijų.

UAB „Lelija“ yra didžiausia drabužių siuvi-mo įmonė Lietuvoje, kuriai priklausantys siu-vi mo fabrikai veikia ne tik Vilniuje, bet ir ki -tuose miestuose: Rokiškyje, Molėtuose, Ku -piš kyje, Šeduvoje ir Širvintose. UAB „Lelija“šiuo metu gali pasigirti turinti 1062 darbo vie-tas. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia23 firminės „Lelijos“ prekės ženklo drabužiųparduotuvės.

Stabiliai gerėjantys UAB „Lelija“ veiklos re -zultatai rodo, kad įmonės produkcija vis labiauįsitvirtina tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose.2014 metai tikrai džiugino: produkcijos parda-

vimas firminėse parduotuvėse augo 19 proc., ovisa apyvarta nuo 2012 m. kasmet stabiliai pa -di dėja 2–4 proc.. Šiais metais jau skaičiuojamas10 proc. augimas, lyginant rezultatus su atitin-kamu 2014 m. laikotarpiu – finansinius įmonėspasiekimus vardijo UAB „Lelija“ gen. direkto-rė Genė Zaveckienė.

Nors UAB „Lelija“ drabužių Lietuvoje kas-met parduodama vis daugiau, didžiausią dalįprodukcijos įmonė eksportuoja į užsienio šalis.„Šiuo metu 76 proc. įmonės pasiūtų drabužiųek sportuojama į Vakarų Europos šalis: Vo kie -tiją, Švediją, Jungtinę Karalystę...“ – teigė sa -vaitraščio „Veidas“ kalbinta UAB „Lelija“eko nomikos direktorė Nijolė Markevičienė.

Pasiekti tokius rezultatus įmonei pavykosta biliai investuojant į gamybos proceso mo -der nizavimą. Didžiulė dalis gamybos procesoau tomatizuota, kad kuo mažiau darbo būtų at -liekama rankomis. „Sunku konkuruoti su Va -karų valstybių įmonėmis, kurių prekybosstruktūroms didžiulę įtaką daro pigi trečiųjų

ša lių darbo jėga. Be to, Lietuvoje mokesčiųnaš ta verslui yra viena didžiausių Europos Są -jun goje, todėl esame priversti nuolat investuo-ti į inovacijas, kad būtų galima piginti gamybossąnaudas, kurių 60 proc. sudaro darbuotojų at -lyginimai“, – aiškino UAB „Lelija“ vyriausiojifinansininkė Gražina Žliobaitė.

Inovacijų diegimas prisideda ir prie drabu-žių kokybės gerinimo. Įmonėje naudojamispe cialiai UAB „Lelija“ produkcijai pritaikytiįrenginiai. „Perkame tik aukštos kokybės įren-ginius iš pasaulyje pripažintų gamintojų, tokiųkaip „Gerber Technology“, „Veit“, „DürkoppAd ler“, „Pfaff“, „Brother“, „Juki“, „Strobel“,„Eton“, „AMF Reece“, „Tajima“. Galima sa -kyti, panaudojame apie 90 proc. naujos sukur-tos įrangos, skirtos drabužių siuvimo pramo-nei. Mūsų įmonės tikslas – kuo didesnė gamy-bos automatizacija ir modernizacija“, – apieino vacijų diegimą UAB „Lelija“ fabrikuosepa sakojo įmonės technikos direktorius Zbig -nevas Buinickis.

UAB „Lelija“ yra didžiausia drabužių siuvimo įmonė Lietuvoje

Didžiulė dalis gamybos proce-so au tomatizuota

UA

B „

LELI

JA“

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

UAB „Lelija“ sėkmę lemia aukštoskokybės produkcijaLengvoji pramonė. Konkurencija drabužių gamybos ir par da vimo rinkoje yra milžiniška, tačiau UAB „Lelija“ jauištisus dešimtmečius ne ap lei džia lyderės pozicijos – tai didžiausia ir mo der niausia siuvimo įmonė Lietuvoje,kurios var das žinomas ir užsienyje.

2015–07–03 ● 35

PR

Gamybos procesas – sudėtingas ir kruopš -tus, visi drabužių modeliai kuriami pasitelkusįvairias kompiuterines programas. Visų pirmamodeliai konstruojami ir pasiuvami įmonėseksperimentiniame bare. Jiems modeliuotiski riamas didžiulis dėmesys. Šį kūrybinį darbąatlieka profesionali dizainerių grupė kartu sukonstruktoriais. Per metus sukuriama apie 300naujų modelių. „Drabužius kuria patyrę dizai-neriai, kurie stebi, kad drabužis būtų patogus,pritaikytas lietuviams būdingai išvaizdai: figū-rai, ūgiui, dydžiui, apimtims. Nauji modeliaipereina kruopštų bandomąjį procesą ir tikpatvirtinti patenka į masinę gamyba, o galiau-siai – ir į pirkėjų rankas“, – gamybos procesosub tilybes vardijo UAB „Lelija“ generalinė di -rektorė Genė Zaveckienė.

Daug dėmesio UAB „Lelija“ skiria ir audi-nių atrankai. Drabužiai siuvami tik iš natūraliųne siglamžančių arba beveik nesiglamžančių,da ž nai ekologiškų audinių, kurie yra funkcio-na lūs, gerai išlaiko formą, yra maloniai lengvi,žie mą – šilti, o vasarą – vėsūs. Įmonė perka nevien tik kokybiškiausius lietuviškus audinius,bet ir pagamintus Prancūzijoje, Italijoje, Vo -kie tijoje, Portugalijoje, Turkijoje. Dėl didelėsmedžiagų įvairovės dizaineriai gali kūrybiškaipanaudoti spalvas ir faktūras, reaguoti į naujo-ves bei stilingai suderinti vyriškų ir moteriškųdrabužių komplektus.

Žinoma, bene didžiausią indėlį į kokybiškosprodukcijos gamybą, UAB „Lelija“ generali-nės direktorės teigimu, įdeda kvalifikuoti dar-buotojai. Pasak G.Zaveckienės, įmonės siuvi-

mo specialistai yra didžiulis bendrovės turtas,nes labai svarbu, kad didelėje įmonėje dirbtųdarbščių ir patikimų žmonių kolektyvas, visuo-met įvykdantis prisiimtus įsipareigojimus.

„Didžiausia problema ta, kad Lietuvojetrūksta gerai parengtų darbuotojų, turinčių il -gametę ir įvairiapusę patirtį, gerai išmanančiųįvairias siuvimo technologijas, modernių įren-ginių veikimą. Kaip tik todėl įmonėje skiriamadaug dėmesio darbuotojų apmokymams. Da li -jamės sukaupta patirtimi ir galime užtikrinti,kad visose įmonės veiklos srityse dirba aukš-čiau sios kvalifikacijos darbuotojai. Ne paslap-tis, kad UAB „Lelija“ darbuotojai yra labai pa -

klausūs darbo rinkoje, daugelis siuvimo įmo -nių netgi siekia persivilioti mūsų siuvėjas, nesžino, kad savo darbą jos atlieka itin kokybiš -kai“, – apie didžiausią įmonės turtą – darbuo -tojus kalbėjo G.Zaveckienė.

UAB „Lelija“ siuvamų drabužių modeliųpa sirinkimas šiandien didžiulis. Firminėse„Le lijos“ prekės ženklo parduotuvėse galimaras ti paltų, lietpalčių, kostiumų, striukių, švar-kų, suknelių, liemenių, sijonų, kelnių, marški-nių, palaidinių, kaklaraiščių ir daugelį kitospro dukcijos. Be produkcijos parduotuvėms,įmonė siuva ir drabužius muzikantams, sporti-nin kams, vykdo valstybinius užsakymus, siuvamo kyklines uniformas. Vis dėlto didžiąją asor-ti mento dalį sudaro vyriški drabužiai. Tai pa -grindinė produkcija, užtikrinanti išsikovotaspozicijas rinkoje, šiais gaminiais įmonė seniaigarsėja ir pelnytai didžiuojasi.

Nemaža dalis visų įmonėje siuvamų drabu-žių yra skirti rengtis laisvalaikiu, nešioti darbear pa sipuošti šventėms. Pagrindinę įmonėspro duk cijos dalį sudaro naujoviški klasikiniosti liaus drabužiai, skirti šiuolaikiniams energin -giems žmonėms, kuriems svarbu kiekvienądieną darbovietėje, verslo kelionėje ar kviesti-niuose vakarėliuose atrodyti elegantiškai, sti-lingai, jaustis patogiai, žinoti, kad gražiai gu -lantis drabužis dar yra ir praktiškas, nereika-laujantis daug priežiūros. Pagaminamos pro-dukcijos asortimento įvairovė – didžiulė, todėl„Le lijos“ klientai yra įvairaus amžiaus. „Le -lijos“ parduotuvėse jie randa didžiausią klasiki -nių drabužių pasiūlą.

Į UAB „Lelija“ prekybos tinklui priklausan-čias parduotuves drabužių įsigyti ateina ne tiklie tuviai, bet ir svečiai iš užsienio. Ap si pirk ti čiapa togu, nes vienoje vietoje galima lengvai irgrei tai sukomplektuoti savo garderobą iš pui -kiai tarpusavyje derančių drabužių, kartu pa si -rinkti tinkamų aksesuarų. Klientai, abejojan tyssavo pasirinkimu ar kompetencija, „Le li jos“par duotuvėse visada sulaukia kvalifikuotoskonsultacijos ir naudingų praktiškų patarimų.

Įmonės klientai labiausiai vertina kainos irko kybės santykį bei platų drabužių modeliųasor timentą. „Mūsų privalumas – puikus kai-nos ir kokybės santykis, be to, mūsų klientai yralo jalūs, nes įsigytas drabužis jų nenuvilia. Lie -tu viai vis labiau linkę investuoti į kokybiškąbran gesnį drabužį, kuriuo galės džiaugtis il -giau“, – klientų įvertinimu džiaugiasi keletąde šimtmečių bendrovei vadovaujanti G.Za vec -kienė.

Įsibėgėjus vasaros sezonui „Lelijos“ par-duo tuvėse galima rasti šiam metų laikui pritai-kytų drabužių. UAB „Lelija“, atsižvelgdama įva saros sezono tendencijas, gali pasiūlyti di -džiulį proginių drabužių asortimentą.

Vasarą labai svarbu dėvėti drabužius iš ko -ky biško natūralaus audinio, kuris leidžia odaikvė puoti. „Lelijos“ parduotuvėse galima rastigausų klasikinių drabužių iš lino asortimentą.Klasikiniai modeliai, pasiūti iš kokybiško lino,leidžia vasaros sezono metu biure ar atosto-gaujant jaustis patogiai ir kartu atrodyti gra-žiai bei stilingai. ■

Justina Kariniauskaitė

Ilgametė UAB „Lelija“ generalinė direktorė Genė Zaveckienė

Inovacijų diegimas prisideda ir priedrabužių kokybės gerinimo

Įmonė kasmet pateikia vartotojams naujų drabužių modelių

UA

B „

LELI

JA“

AR

CH

YVO

NU

OTR

.U

AB

„LE

LIJA

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

UA

B „

LELI

JA“

AR

CH

YVO

NU

OTR

.U

AB

„LE

LIJA

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

36 ● 2015–07–03

Visuomenė

„Man atrodo, nėra taip buvę, – nutę-sia Kaltinėnų Aleksandro Stul -ginskio gimnazijos lietuvių kalbos

mokytojas metodininkas Petras Gedvilas, pa -klaustas, ar pamena metus, kai tokia dalis abi-turientų būtų neišlaikę gerokai lengvesnio neivalstybinis – mokyklinio lietuvių kalbos ir lite-ratūros brandos egzamino. – Intuityviai sa ky -čiau, kad priežastis yra raštingumas. Jis prastė-ja – tai besikartojanti tendencija.“

Žinoma, apie tolydžio prastėjantį mokiniųir visos visuomenės raštingumą kalbama nebepirmus metus, tačiau šiemet, bent jau spren-džiant apie jo mastą iš mokyklinio egzaminorezultatų, šuolis didžiulis. „Jis turėjo ateiti“, –pritaria Kybartų Kristijono Donelaičio gimna-zijos lietuvių kalbos mokytojas MindaugasBučinskas.

Nors išsamesnių studijų apie raštingumopo kyčius stinga, patys pedagogai, kasdien ma -tantys, kaip mokiniai reiškia mintis ir po pie -riuje, ir žodžiu, sako, kad kalbinė raiška for -muojasi pagal interneto, socialinių tinklų turi-nį, kuriame nėra jokių taisyklių.

Iš mokinių rašto darbų nosinės raidėsdings ta net vienaskaitos galininko linksnyje,šiaip jau netrumpinami žodžiai pameta galū-nes, balsės „e“ ir „ė“ mokiniams atrodo vieno-dos, nors didžioji dalis šių taisyklių pradedamakalti dar pradinėse klasėse.

„Tos klaidos kartojasi. Pavyzdžiui, būtojokartinio laiko dalyvyje vietoje „ę“ rašoma arba„a“ su minkštumo ženklu, arba „e“, bet be no -sinės. Prasti reikalai su skyryba – mokiniaineskiria šalutinių sakinių. Na, o po raštingumorikiuojasi stiliaus klaidos: nederinama links-niais, giminėmis, moteriškoji giminė tame pa -čiame sakinyje staiga tampa vyriškąja ir t.t. Jaukelinti metai, kai už rašybą ir skyrybą mokiniaisurenka nulius, geriausiu atveju – vieną tašką“,– „išmanųjį“ mokinių žodyną toliau pildolituanistas M.Bučinskas.

Tendenciją, kad klaidų kasmet vis daugėja,ilius truoja ir kalbininko doc. Broniaus Dob ro -volskio atliktas eksperimentas: 2013 m. kai ku -

rių Lietuvos gimnazijų devintokai gavo tą patįdiktanto tekstą, kokį prieš 21 metus, 1992 m.,rašė devintokai, šiandien esantys maž daug to -kio pat amžiaus kaip dabartinių gimnazistų tė -vai. Per šią gimnazistų kartą rašybos klaidų vi -durkis padidėjo dvigubai – nuo 3,53 1992 m.iki 7,14 klaidos 2013 m.

Atrodytų, pagerinti rašymo įgūdžius būtųga lima pamokose skiriant daugiau diktantų,ati džiau kartojant rašybos ir skyrybos taisykles.Bėda ta, kad besirengiantiems egzaminams vy -resnių klasių mokiniams raštingumo pa mokųoficialiai nėra – visos taisyklės turėjo būti iš -mok tos iki 10 klasės. Nepaisant tokio libera-laus požiūrio, egzamino vertinimo instrukcijo-je pabrėžiama: „Atsižvelgiant į visuomenės lū -kesčius ir valstybės interesą, kad mokyklą baigęmokiniai būtų raštingi, raštingumo vertinimonormos kasmet bus griežtinamos.“

„11–12 klasėje pagal programą nėra nė vie-nos raštingumo, gramatikos pamokos. Laiko -masi nuostatos, kad iki 10 klasės mokiniai viskąturėjo išmokti puikiai. 11–12 klasėje mokytojainebent gali dienyne įrašyti vieną pamokostemą, o mokytis visai ką kita. Tą jie ir daro. Bettokia situacija yra nenormali. Tikrai turimemažaraščių vaikų, be to, mažai tikėtina, kadšešiolikmečiam paaugliui pavyktų užkrauti at -sakomybę būti sąmoningam ir iki 10 klasės iš -mokti visą gramatiką. Žinoma, jis gali susi-griebti būdamas vienuoliktokas, bet tokių daly-

kų išmokti per tą trumpą laiką nėra galimy-bių“, – apie beveik nelegalų gramatikos mo ky -mą pasakoja Mari jampolės Rygiškių Jono gim-nazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Re -gina Dilienė.

Nors smunkantis raštingumas – ne naujie-na, anksčiau nepasitaikė, kad kone dešimtada-liui abiturientų nepasisektų pirmuoju bandy-mu išlaikyti mokyklinio lietuvių kalbos ir lite-ratūros egzamino. Per trejus metus neišlaikiu-siųjų dalis procentais išaugo daugiau kaip dvi-gubai – nuo 3,7 proc. 2013 m. iki 8,5 proc. šie-met. Nacionalinio egzaminų centro (NEC)direktorė Saulė Vingelienė pabrėžia, kad tiks-liausia lyginti būtent pastarųjų trejų metų re -zul tatus, kai egzamino struktūra buvo vienodair gimtosios bei valstybinės kalbos egzaminaitapo vienu bendru egzaminu.

Beje, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas,kurį galima pasirinkti laikyti mokyklinį ar sudė-tingesnį valstybinį, yra vienintelis privalomasno rint gauti brandos atestatą. Vadinasi, daugiaukaip tūkstančio abiturientų 12 metų mokymosiar mokymo įrodymas pakibo ant plauko: jei vėlnieko nepešę jie grįš iš pakartotinės egzaminųsesijos, į karštąją kėdę teks sėsti kitąmet.

„Ką žmogui reiškia šeima?“, „Kodėl svarbuturėti viltį?“ – tokiais klausimais šiemet mo -kyk linio egzamino užduotys kvietė samprotau-ti abiturientus. Jie galėjo pasirinkti vieną iš li -teratūrinio rašinio temų: apie moters vaidme -nį lietuvių literatūros kūriniuose arba pareigos

Mokyklinio egzaminorezultatai: atėjo laikaspasisveikinti su beraščių karta?Nesėkmė. Vienintelio privalomojo mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūrosegzamino šiemet neišlaikė beveik dešimtadalis abiturientų – palyginti suankstesniais metais, rekordiškai daug. Atrodo, kad dėl tokio masiniolengvesnį egzaminą laikiusiųjų susikirtimo nekalta nei Salomėja Nėris, neikiti privalomi egzamine pasiūlyti autoriai, nei ta vienintelė rašinio užduotis.Jei neskiri e ir ė raidžių, nebelieka ir ko kaltinti.

Mokyklinio lietuvių kalbos irliteratūros brandos egzaminorezultataiMetai Išlaikiusių Laikė

egzaminą dalis egzaminą(proc.)

2013 96.3 13 0722014 94.5 13 2052015 91.5 13 035

Šaltinis: NEC duomenys

2015–07–03 ● 39

PR

Baltijos Jūros Valstybių Tarybabesikeičiančioje realybėje

Baltijos Jūros Valstybių Taryba – tai vienuoli-ka jūra sujungtų, tačiau kai kuriais požiūriais la -bai skirtingų valstybių. Tai 295 mln. gyventojų vi -s ose BJVT šalyse ir 8100 km pajūrio. Žiūrėda-mas į tokius skaičius, ko gero, dažnas žmogus ga -li susimąstyti, ar iš tiesų šias šalis jungianti ak va -torija gali būti pakankama jungtis bendrai veik-los plotmei atsirasti. Atsakymas į šias abejonestebūnie 23-eji sėkmingo BJVT narių bendradar-biavimo metai! BJVT – organizacija, su kū rusitvirtus ir įvairiapusius santykius su kitomis Eu ro -pos ir už jos ribų veikiančiomis organizacijomis,stimuliuojamai veikianti kaimyninius re gio nus.

Savaime suprantama, dabar organizacija su -siduria su naujais iššūkiais ir sunkumais. Šie iš šū -kiai susiję su saugumu: tiek tradiciniu – ka ri niu,tiek energetinio saugumo požiūriu. Ho ri zon tema tyti naujų poreikių ir iššūkių aplinkos ap sau -gos, infrastruktūros ir ekonomikos plėtros srityse.

BJVT susirūpinusi dėl neigiamos Rusijos irUkrainos konflikto įtakos padėčiai regione beiBJVT funkcionavimui. 2014 m. atšaukus BJVTviršūnių susitikimą Turku mieste, o 2015 m. –

užsienio reikalų ministrų susitikimą Taline, jaudveji metai Taryba neturi politinio vadovavimo.Tai silpnina saugumo ir pasitikėjimo pojūtį re -gione, mažėja pasirengimas bendradarbiauti.Tie sa, tai nenubraukia ligšiolinių organizacijospa siekimų, tačiau kyla abejonių dėl jos efek ty -vumo ateityje. BJVT privalo apgalvoti sa vovaidmenį naujoje realybėje. Lenkija pasiren -gusi sukurti galimybę tokiems apmąstymams.

Varšuvos bendros veiklos planas Lenkija mato didėjantį, bet vis dar ne iki ga -

lo išnaudojamą Baltijos jūros regiono potencia-

lą. Dėl Europos integracijos proceso pažangos,globalizacijos bei regione vykstančių perma inųBJVT būtina iš naujo apibrėžti savo mi siją, san-tykius su kitais regiono formatais bei stip rintiprak tinį veiklos aspektą. Būtinas glaudesnisben dradarbiavimas su ES, remiantis ES Baltijosjūros regiono strategija bei Šiaurės di mensija(ES, Islandijos, Norvegijos ir Rusijos ben dra -darbiavimo platforma). Baltijos regionui būtinabendra vizija ir geresnė valdymo sistema. Visijau esantys bendradarbiavimo formatai yra būti-ni ir svarbūs, nes kiekvienas jų generuoja speci-finę pridėtinę vertę. Vis dėlto būtinas geresnis �

Lenkija pirmininkaus Baltijos Jūros Valstybių TarybaiBaltijos regionas. Liepos 1 d. Lenkija perėmė pirmininkavimą Baltijos Jūros Valstybių Tarybai. Ar po 20-tiessėkmingo funkcionavimo metų organizacija susidoros su dabartinės geopolitinės situacijos iššūkiais?

M.C

IES

ZEW

SK

I/LE

NK

IJO

S U

RM

NU

OTR

.

Baltijos Jūros Valstybių Taryba (angl. CBSS – Council of the Baltic Sea States) – tai tarp tautinėorganizacija, ES valstybių tarp vyriausybinio bendradarbiavimo politinis fo ru mas. BJVT įsteigta1992 m. Kopenhagoje kaip at sakas į Baltijos jūros baseine po šaltojo ka ro geo politinių permainųsukeltus iššūkius. Šiuo metu organizacijos sudėtyje yra dvylika na rių: vienuolika iš jų – Baltijosjūros regiono vals tybės, o dvyliktoji narė – Europos Ko mi si ja. Nuo pat įkūrimo dienos BJVT darėnenugin čijamai pozityvią įtaką Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimo kokybei ir efek-tyvumui. Tarp dau gybės ją formuojančių vertybių galima pa minėti demokratinių institucijų rė -mimą, ekonominį ir techninį bendradarbiavimą bei aplinkos apsaugą. ■

Kas tai BJVT?

Slovinų nacionalinis parkas (lenk. Słowiński Park Narodowy) – saugoma gamtos teritorija šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, Baltijos pakrantėje tarp Lebos ir Rovų

40 ● 2015–07–03

PR

darbo padalijimas, daugiau sanglaudos irsinergijos bei koordinacijos, plėtojant struktūri-nį dialogą tarp formatų, remiantis bendrais tiks-lais, dokumentais ir susitikimais.

Perimdama pirmininkavimą Baltijos Jū rosValstybių Tarybai, Lenkija nuosekliai stengsisplė toti bendradarbiavimą tarp organizacijos na -rių bei harmonizuoti Tarybos aktyvumą su kitųins titucijų, kurių kompetencijos gali prisidėtiprie efektyvesnio BJVT misijos vykdymo.2015–2016 m. gali būti labai svarbūs suvienijantįvai rių institucijų pastangas, nes Lenkija pir mi -nin kaus arba jau pirmininkauja: ES Bal tijos jū -ros re giono strategijos nacionalinių kontak tiniųcen trų susitikimams, Teritorijų planavi mo ir plė -tros ko mitetui (VASAB), Šiaurės di mensijospart ne rys tės kultūros srityje komitetui (NDPC),o jau ateinančiais metais pir mi nin kaus Šiaurėsdi mensijos transporto ir logisti kos partnerystėsko mitetui (NDPTL). Per Len kijos pirmininka-vo lai ko tar pį suplanuo ta apie trisdešimt politi-nio, eko no mi nio, mokslinio ir kultūrinio pobū-džio renginių.

Pagrindiniai Lenkijos pirmininkavimo prioritetai

Pagrindiniai prioritetai, kuriais Lenkija va -dovausis pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu,su tampa su ilgalaike, 2014 m. birželį suformu-luo ta BJVT politika. Ši politika parengta re -miantis trimis pagrindiniais ramsčiais: tvariosge rovės re gio no kūrimas, regioninio tapatumostip rinimas, regiono saugumo didinimas. Rem -damasi šiais ramsčiais Lenkija suformulavo trisprioritetus: ■ tvarios plėtros naujos darbotvarkės sukūri-mas,■ kultūros, kaip socialinės ir ekonominėsplėtros priemonės, rėmimas, ■ civilinės saugos stiprinimas.

Tvarios plėtros naujos darbotvarkėssukūrimas

Tai pirmas prioritetas, kuris bus įgyvendi -namas prisitaikant prie didėjančios klimatokaitos, jo tikslas – apriboti ekonominę ir socia-

linę ri ziką, susijusią su šia kaita, bei intensyvintire giono transporto sistemos integracijos proce-są. Pir mininkavimo laikotarpiu Lenkija taip patskirs ypatingą dėmesį regiono energetiniam sau-gu mui ir tiekimo diversifikavimui. Be to, Len -kijos pirmininkavimo laikotarpiu BJVT turėtųdidinti inovatyvumą ekonomikos ir mokslo sri-tyse bei sukurti bendrų tyrimų regione strategi-ją. Lenkija planuoja stiprinti bendradarbiavimąturizmo srityje ir įkurti Baltijos turizmo centrą.

Kultūros, kaip socialinės ir ekonominėsplė tros priemonės, rėmimas

Baltijos jūros re gione – tai kitas tikslas, bū -sian tis organizacijos dėmesio centre per Len ki -jos pirmininkavimą jai. Len kijos strategiją šiojesrityje galima nu sa kyti šūkiu KŪRY BIŠ KU MAS+ BENDRADARBIAVIMAS + PLĖT RA. Len -

kija ke tina didinti regiono pagrindinių kultūrosorganizacijų ir institucijų bendradarbiavimoefek tyvumą bei remti investicijas į kultū ros sritį,pabrėždama jos vaidmenį ekonominei ir sociali-nei, taip pat turizmo plėtrai. Len ki jos pirminin-kavimo laikotarpiu bus įgyvendin ta daug pro-jektų, susijusių su Baltijos jūros re gio no kultū-ros vertybių populiarinimu. Pui kus to kios veik-los pavyzdys – keletą savaičių prieš Len kijai per-imant pirmininkavimą Gdans ke or ga nizuotasfestivalis „Musicalia Bal tica“, kurio tikslas buvopopuliarinti Bal tijos regiono valstybių kultūrospaveldą.

Lenkijos pirmininkavimo metu vyks Baltijosjūros valstybių kultūros ministrų susitikimas,ar cheologijos simpoziumas valčių ir nuskendu-sių laivų liekanų tema, konferencija kultūros,kaip socialinės ir ekonominės plėtros priemo-nės, tema, Baltijos kelio teatro projektas ir ki -tos įdomios iniciatyvos.

Dar vienas tikslas – gyventojų saugumo stip rinimas

Šiam tikslui įgyvendinti būtina stip rin ti re -gio no reagavimo potencialą bei su de rintiBJVT valstybių tarnybų funkcionavimą, taippat plėsti bendradarbiavimą siekiant iš vengtika tastrofų – tai Varšuvos 2015–2016 m. siekiai.Be to, Lenkija sieks stiprinti branduolinį sau-gumą ir radiologinę apsaugą.

Saugumo kontekste negalima nepaminėtivie no pagrindinių Lenkijos tikslų – stiprinti ben -dra darbiavimą mūsų regiono vaikų saugumo la -bui. Bus imtasi veiksmų, nukreiptų į globė jųprie ž iūros deinstitucionalizavimą bei globė jųšei mų statuso gerinimą. Be to, bus stengia masiuž tikrinti sąžiningą įvaikinimą. Visi mi nėti tiks-lai yra įtraukti į pirmininkavimo programą. ■

Jarosław Czubiński, Lenkijos Respublikos amba-sadorius Lietuvoje

Lenkija planuoja stiprinti bendradarbiavimą turizmo

srityje ir įkurti Baltijos turizmo centrą

D.S

AM

ULE

WIC

Z N

UO

TR.

M.C

IES

ZEW

SK

I/LE

NK

IJO

S U

RM

NU

OTR

.

Nuo pat NATO Baltijos šalių oro erdvės

apsaugos misijų pradžios Lenkija aktyviai dalyvauja šiuose veiksmuose

�

2015–06–03 ● 41

PR

Lenkija rūpinasi Baltijos regiono kariniu saugumuNuo pat NATO Baltijos šalių oro erdvės apsau-gos misijų pradžios Lenkija aktyviai dalyvaujašiuose veiksmuose. 2015 m. Šiauliuose dislokuo-ti Lenkijos pilotai šeštą kartą saugojo Lietuvos,Latvijos ir Estijos oro erdvę.NATO Tarptautinio šiaurės rytų korpuso vadovybėbei štabas turi savo būstinę Ščecine. Pagrindiniaikorpuso uždaviniai: bendra gynyba agresijos at-veju, NATO taikos arba humanitarinių veiksmų rė-mimas bei bendradarbiavimo tarp korpuso valsty-bių įkūrėjų (Danijos, Vokietijos, Lenkijos) stiprini-mas. Lapkritį Lenkijoje vyks didžiausi korpusoistorijoje kariniai manevrai! Padidinus karinę pa-rengtį, korpuso uždavinys bus veiksmai, nukreiptiį Baltijos šalių teritorinio saugumo užtikrinimą.Lenkija buvo karinių manevrų „Baltops“ Baltijosjūroje viena organizatorių. Pratybų tikslas – greito-jo reagavimo ir persidislokavimo Baltijos jūroje, ki-lus kariniam konfliktui Baltijos jūros regione, gali-mybių patikrinimas. Manevruose dalyvavo apie50 padalinių iš 15 valstybių. Daugiausiai padaliniųiš visų manevruose dalyvavusių valstybių nusiun-tė Lenkijos karinis jūrų laivynas – devynis laivus!

Lenkija rūpinasi Baltijos jūros regiono energetiniu saugumuKartu su Lietuva Lenkija įgyvendina dujų jungtiestarp dviejų šalių projektą. Projekto tikslas – Balti-jos šalių dujų tinklo, kuris iki šiol buvo sujungtastik su Rusijos dujų tinklu, sujungimas su ES tink-lu. Lenkija politiniu ir finansiniu požiūriu labai ak-tyviai remia šį Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugu-mui labai svarbų projektą. Jis turės didelės reikš-mės visam Baltijos jūros regiono energetiniamsaugumui.2015 m. bus baigtas įgyvendinti elektros jungtiestarp Lenkijos ir Lietuvos projektas. Per „LitPol-Link“ ir analogišką jungtį su Švedija, kuri taip patbaigiama, Lietuvos elektros tinklai bus sujungtisu ES tinklais.Jau 2015 m. numatyta SGD terminalo Svinouis-cyje darbo pradžia. Tai bus vienas didžiausių to-kio tipo objektų Europoje. Svinouiscio terminalaskasmet galės priimti 5 mlrd. kub. m dujų. Šios in-vesticijos padidins Lenkijos energetinį saugumą10 kartų.

Lenkija rūpinasi Baltijos jūros švaraLenkija įgyvendina didžiausią ir brangiausią Eu-ropoje aplinkos apsaugos projektą, jo rezultatas– nuo 2000 m. penkiskart sumažėjusi Baltijos jū-ros tarša.Lenkija įgyvendina didžiausią pasaulyje žvejybostinklų vaiduoklių ištraukimo projektą. Vertinama,kad šios akcijos metu (š.m. gegužė–rugpjūtis)bus ištraukta apie 350 tonų žvejų tinklų, netinka-mų žvejybai, tačiau prisidedančių prie jūros eko-sistemos niokojimo. Ši akcija bus ilgalaikė, neskuriama elektroninė žvejų tinklų žymėjimo siste-ma, kuri palengvins paliktų tinklų savininko nu-statymą. Tai turėtų apriboti amoralų žvejų elgesį,kai tinklai išmetami į Baltijos jūrą.Lenkijoje švariausi paplūdimiai prie Baltijos jūros!Šiais metais Lenkijoje 27 paplūdimiai ir šešios

valčių prieplaukos pažymėta prestižiniu ženklu„Mėlyna vėliava“. Šį ženklą kasmet suteikia įvairiųorganizacijų atstovų kolegija, tarp jų yra JT, ES,PPO. Visų šios kolegijos aukštų standartų įvykdy-mas – ne bet koks laimėjimas, jis pasiektas dide-lėmis įvairių valstybinių institucijų pastangomis.Lenkija aktyviai įsitraukia į veiksmus, nukreiptus įcheminio ginklo iš Baltijos jūros dugno šalinimą.Tarp daugybės projektų šioje srityje atkreiptinasdėmesys į strateginį projektą „Assess the need toclean up chemical weapons“ pagal ES Baltijos jū-ros regiono strategiją, kurį įgyvendinant Lenkijavaidina pagrindinį vaidmenį. Kitas svarbus projek-tas yra NATO įgyvendinama priemonė „Towardsthe monitoring of dumped munitions threat“.Pastaraisiais metais Lenkija smarkiai sumažinoazoto ir fosforo išmetimą į Baltijos jūrą. Iš visųBaltijos jūros regiono valstybių Lenkija gali pasi-girti žemiausiu azoto emisijos lygiu, skaičiuojantvienam gyventojui, ir antru žemiausiu fosforoemisijos lygiu!Lenkija ryžtingai stengiasi įveikti vandenų eutrofi-kacijos procesą (t.y. masinį dumblių žydėjimą,sukeltą žemės ūkio veiklos). Šioje srityje Lenkijaįgyvendina vieną didžiausių ir brangiausių pro-jektų Europoje!

Lenkija populiarina Baltijos jūrosregiono kultūros paveldąTo įrodymas buvo gegužę Gdanske vykęs festi-valis „Musicalia Baltica“, kurio metu žiūrovai galė-jo pasiklausyti kitose Baltijos jūros regiono valsty-bėse kuriančių kompozitorių kūrinių bei pasižiū-rėti žodinių-muzikinių spektaklių Baltijos regionolegendų ir padavimų tema. Šio renginio pagrindi-nė idėja – populiarinti Baltijos regiono valstybiųkultūrinį paveldą, kuris iki šiol yra mažai žinomas.Festivalis – pirmas iš daugybės suplanuotų kultū-rinių projektų, populiarinančių Baltijos jūros re-giono valstybių kultūrinį paveldą Lenkijos pirmi-ninkavimo BJVT laikotarpiu.Lenkijos miestai prie Baltijos jūros nuolat plečiašiuolaikinių kultūros objektų tinklą. Įspūdingiausipastarųjų metų pasiekimų pavyzdžiai – didžiulis„Solidarumo“ muziejus legendinėje Gdansko lai-vų statykloje, šiuolaikinis Shakespeare‘o teatrassu pakeliamuoju stogu Gdanske, šiuolaikinisEmigracijos muziejus Gdynės uoste, ar Karłowic-zaus filharmonija Ščecine, šių metų gegužę ap-dovanota prestižiškiausia Europoje architektūrospremija – „Miesa van der Rohe“ apdovanojimu irpripažinta kaip geriausias pastarųjų dvejų metųpastatas Europoje!

Lenkija sumaniai išnaudoja Baltijos jūros ištekliusLenkijos žemė slepia 1118 tonų gintaro. Stebinatai, kad iš jų 1088 tonos yra Liublino vaivadijoje!Planuojama pradėti gintaro klodų eksploataciją.O Gdanske netrukus turėtų pradėti veikti gintarokarjeras.Nuo 1994 m. Gdanske vyksta tarptautinė gintaro,juvelyrinių dirbinių ir akmenų mugė „Amberif“. Jilaikoma didžiausia pasaulyje gintaro muge.Netoli Lebos miesto, Slovinų nacionaliniame par-ke, 500 ha plote, yra unikalios visoje Europoje ju-

dančios smėlio kopos. Kasmet judantį smėlį Lebo-je aplanko apie 300 tūkst. žmonių. Kiekvieno turis-to kelionės pagrindinis tikslas yra įkopti į 30 metrųaukščio kopą (Góra Łącka), iš kurios viršūnės gali-ma mėgautis nuostabia Lebos įlankos panorama,o pietų pusėje pamatyti mirusį užpustytą mišką.Baltijos jūros dugne gali būti net šimtas tūkstan-čių nuskendusių laivų liekanų: vikingų valčių, ka-rinių laivų, šiuolaikinių žvejybos laivų.Ypač daug nuskendusių laivų liekanų yra Gdans-ko įlankoje bei juostoje tarp Helio ir Lebos. Lenki-ja sparčiai plėtoja nardymo į nuskendusių laivųliekanas entuziastų turizmą.

Baltijos jūra įkvepia sporto entuziastus!- Lenkų nardytojai yra teigiamai vertinami nardy-mo prie paskendusių oblektų (wrek diving) srity-je. Tačiau ne tik! Reikia įrodymų?- Mateuszas Malina 2014 m. lapkritį nustatė naująpasaulio rekordą, be pelekų įveikdamas po van-deniu 226 metrus ir tik kartą įkvėpęs oro per lais-vojo nardymo (freediving) varžybas Brno mieste!Š.m. vasarį lenkai pasiekė nardymo dideliameaukštyje Guinnesso rekordą, nardydami vienameaukščiausiai pasaulyje – apie 6 tūkst. m virš jūroslygio – esančių ežerų Anduose.Lenkai daug pasiekę burlenčių sporto srityje.Pvz., daugkartinis pasaulio čempionas, olimpia-dos bronzos medalio laimėtojas RS:X klasėjePrzemysławas Miarczyńskis, 11 kartų pasauliočempionės titulą burlenčių sporto srityje laimėjusiDorota Staszewska-Kumiszcze bei daugkartinisburiavimo ir burlenčių sporto pasaulio bei Euro-pos čempionas Piotras Myszka!Žinomų lenkų buriuotojų sąrašas būtų labai ilgas.Apie gerą formą ir simbiozę su Baltijos jūra liudijafaktas, kad lenkai užėmė visas tris prizines vietas41-ajame buriavimo ant ledo pasaulio čempiona-te Estijos Hapsalu mieste: aštuntą kartą savo kar-jeroje aukso medalį laimėjo Karolis Jabłońskis,sidabro – Michałas Burczyńskis, o bronzos – To-maszas Zakrzewskis.2014 m. Varšuvos nacionaliniame stadione Len-kija organizavo uždarų patalpų burlenčių pasau-lio čempionatą.

Lenkija investuoja į infrastruktūrąBaltijos jūros regioneLenkija, bendradarbiaudama su Lietuva, Latvija irEstija, labai stengiasi įgyvendinti du svarbius inf-rastruktūros projektus: „RailBaltica“ ir „ViaBalti-ca“. Pagal „ViaBaltica“ projektą numatyta autost-rados nuo Budzisko iki Mazovijos Ostruvos perSuvalkus, Elką ir Lomžą bei Suvalkų aplinkkeliostatyba. ES biudžete taip pat numatytas geležin-kelio atkarpos Varšuva–Balstogė, kaip „RailBalti-ca“ dalies, statybos finansavimas.Vyksta derybos dėl Ščecino–Svinouiscio ir Klai-pėdos uostų sujungimo keltais!

Baltijos jūra skatina ekonomikos plėtrąPer pastaruosius dvejus metus Lenkijos laivų sta-tybos sektorius padarė šuolį technologijų srityje irdabar jo gamyba pasiekė aukščiausią lygį Euro-poje ir pasaulyje. 2013 m. šio sektoriaus preky-bos vertė siekė apie 10 mlrd. zlotų. ■

Ar žinojai, kad..., arba Baltijos įdomybės apie Lenkiją

48 ● 2015–07–03

Taip, Graikijoje pirmadienį neveikė šaliesbankai. Ir bankomatai paprastiems mir-tingiesiems leido pasiimti tik po 60 eurų.

Tiesa ir tai, kad Graikija vėl skęsta vėliavų,pla katų ir pasipiktinimo šūksnių jūroje. Dar,ži noma, sekmadienio referendumui intensy-viai spausdinami biuleteniai su tendencingaisu formuluotu klausimu, ar graikai pritariątarp tautinių kreditorių primetamoms žaidimotai syklėms. Tačiau daugiau Atėnuose lyg irnie ko nauja. Nors buvo gąsdinimų, kad birže-lio 30-ąją įvyks arba Graikijos, arba net visos

Eu ropos Sąjungos kolapsas, Akropolis stovisavo vietoje. Jei kas ir pasislinko, tai nebentBran denburgo vartai.

Žaidimų teorijoje yra toks dviejų nesutarian -čių pusių santykių modelis, kurį politologai vadi-na viščiuko žaidimu. Jo esmė – kad nė viena pu -sė nenori nusileisti, tačiau blogiausio scenarijausatveju, kai niekas taip ir nepasiduo da, nukenčiaabu. Tai lyg du vairuotojai, le kiantys tiesiai vie-nas į kitą: jei nė vienas lemiamu momentu nenu-suks į šoną, žus abu. Jei vis dėlto vienas kurisvairą pasuks, gaus viščiuko pravardę.

Graikija ir Europos Sąjunga lygiai tokį patįžai dimą žaidžia jau ne vienus metus, tačiau le -miamą akimirką, kai Graikija visuomet užsi-mer kia ir spaudžia greičio pedalą, EuroposSą junga duoda jai kelią. Kaip sako Tarp tau ti -nio valiutos fondo (TVF) vadovė ChristineLegard, koks gali būti suaugusiojo žaidimas suvai ku? Nors dėl tokio palyginimo ji sulaukėpa s tabų, bet ne dėl turinio, o tik dėl pateikimofor mos. Kaip ir Europos Komisijos vadovasJea nas Claude’as Junckeris, per susitikimą suGrai kijos premjeru Alexiu Tsipru pasimatavi-

Graikija vėl laimi viščiuko žaidimąSkolų krizė. „Lemiama“ birželio 30-oji atėjo ir praėjo, o Graikija kaip matavosi svetimus kaklaraiščius, taiptebesimatuoja.

2015–07–03 ● 55

Istorija

Sūduvos mokyklose šimtai, o gal ir tūkstan-čiai jaunų žmonių užsikrėtė pasipriešinimocarizmui, nutautinimui dvasia, tapo Lie tu -

vos patriotais ir dauguma jų liko tokie visą gy ve -nimą, kovojo dėl jos laisvės, dirbo jos labui. Tąpatvirtina ir čekų profesoriaus Miroslavo Hro -cho apskaičiavimai, atlikti pasinaudojus Bos tone(JAV) išleista „Lietuvių enciklopedija“: kaip jaubuvo minėta, vien Marijampolės gimnaziją baigėdidesnė dalis – 68 (56 proc.) labiausiai žinomų,nusipelniusių mūsų tautinio judėjimo veikėjų irdar po penkis išėjo mokslus Suvalkuose irVeiveriuose.

Susumavus išeina, kad iš Sūduvos, Suvalkųgu bernijos kilo net 114 (48,5 proc.) žymiausiųtau tinio judėjimo veikėjų, nors jos gyventojai lie -tuviai sudarė nepilnus 19 proc. visų mūsų tau tie -čių, gyvenusių Lietuvoje 1897 m. (Rusijos vi suo -tinio gyventojų surašymo duomenimis). Gau sios,visuomeniškai aktyvios, kūrybingos in teligentijosiš ugdymas – didžiulis, ypatingas šio krašto mo -kyk lų, mokytojų, mokinių tėvų nuo pelnas. Pa ga -liau ir tų pačių inteligentų – bū simų ko votojų dėlmūsų tautos teisių, o vė liau – ne priklausomosLie tuvos ministrų, moks lininkų, vys kupų, rašyto-jų nuopelnas, juk daugumai jų kelias į moksloaukštumas nebuvo lengvas dėl materialinių sun-kumų, dėl patirtų valdžios persekiojimų.

Žinoma, ir tokių tautiškai susipratusių inteli-gentų pajėgų iš tiesų buvo mažoka – jei palygin-sime su kitomis laisvės siekiančiomis Rytų irVidurio Europos tautomis, turėjusiomis geres-nes veikimo sąlygas. Tačiau kaip tik tie šio kraš-to mokyklas baigę Sūduvos ūkininkų vaikai, pa -sitelkę bendraminčius iš visos Lietuvos, XIX a.antroje pusėje sugebėjo išplėtoti mūsų tautinįsąjūdį, nors nedaug ką buvo paveldėję iš anks -tesnio, bajoriškojo laikotarpio. Ypač reikia pa -brėžti, kad daugiausia jų iniciatyva atsira do lie-tuviška periodinė spauda – sunkiomis ca rizmopriespaudos, lietuviško raidyno draudi mo sąly-gomis leidžiama greta esančioje Prū sijoje, slap-ta gabenama ir platinama visoje Lietuvoje.

Trumpai tariant, periodinė spauda leidopra tęsti pirmąjį tautinio judėjimo etapą, išplė-toti jį – mokslinius tyrimus, skirtus mūsų tautossa vitumui, jos teisėms pagrįsti, ir imtis antrojoeta po darbų – tautinės agitacijos. Natūralu,kad labiau išsilavinusiems sūduviams čia tekopa grindinis vaidmuo: jie sudarė „Aušros“ ir„Var po“ bendradarbių, rėmėjų, vėliau pa va -din tų aušrininkais ir varpininkais, branduolį.

Ir šių leidinių skaitytojų dauguma tikriausiaigyveno Sūduvoje: čia būdavo išplatinama dau-giausiai „Aušros“ egzempliorių. Mykolas Ro -me ris, būsimasis profesorius ir VDU rektorius,kurį čia ne kartą teks cituoti, 1908 m. išleistosstu dijos apie mūsų tautinį atgimimą, iki šiolnepraradusios savo mokslinės vertės, autorius,

pabrėžė: „Intensyviausia „Aušros“ įtaka buvoUž nemunėje (Suvalkų žemėse).“ Nesunkuatsakyti, kodėl taip buvo: abu šie leidiniai skir-ti inteligentams, vien iš daraktorių žinių gavu-sieji jais pasinaudoti negalėjo.

Pirmiausia – apie aušrininkus, kurie save va -di no Lietuvos mylėtojais. Pasak M.Romerio,„iš raiškingiausias jų judėjimo bruožas buvokarš tas praeities ir tautinės tradicijos garbini-mas ir troškimas rasti saitus tarp jų ir tolesniotau tos vystymosi“. Istorikai aušrininkų suskai-čia vo nedaug – 71: tai daugiausia palyginti jau -ni, 20–40 metų amžiaus žmonės. Tarp jų keturigy dytojai, devyni mokytojai, 24 tarnautojai, du tei sininkai, nemažai studentų, moksleivių. Di -džio ji dalis, 47, – valstiečių kilmės, tik keturi ba -jorai, bet iš jų trys bežemiai. Daugiausiai jų gy -ve no Sūduvoje – dešimt, po penkis – Žemaitijo-je ir Vidurio Lietuvoje, Aukštaitijoje – trys, be -veik pusė – už Lietuvos ribų: Mažojoje Lie tu vo -je, Maskvoje, Peterburge, Varšuvoje, Ry go je.

Kaip matome, pirmąjį ir tuo metu vieninte-lį mūsų laikraštį pavyko išleisti tik mobilizavusvos ne visą tautiškai sąmoningą ano meto inte-ligentiją – kiek jos tebuvo, kur tik jos buvo gali-ma surasti.

Kadangi „Aušra“ gyvavo neilgai, vos trejusme tus, o jos misiją pratęsė „Varpas“, tai daugelisaušrininkų tapo ir varpininkais. Tačiau šis sam -bū ris jau buvo visai kitoks, jame, pasak M.Ro me -rio, „nebėra tiek entuziazmo bei aistros tyrinė -jant bei garbinant Lietuvos praeitį, ta čiau žymiaitvirtesnė politinė pozicija ir gilesnė visuomeninėir tautinė mintis“. O tai aiškiai ro do, kad mūsųtautinis judėjimas XIX a. pabaigo je plėtojosi ga -na intensyviai, sparčiai žengė pirmyn.

Labai charakteringa, kad varpininkų – akty-vių bendraminčių, laikraščio bendradarbių –buvo gerokai daugiau, Kazys Grinius suskaičia-vo apie 450–500, todėl ir „Varpas“ galėjo gy -vuo ti kur kas ilgiau, apie 16 metų (1889–1905).Var pininkai turėjo neginčijamą ideologą ir ly -derį – Vincą Kudirką, kuris, nors ir poetas,idea listas, buvo ne tuščiai svajojantis, o praktiš-kas žmogus ir kovotojas.

Nepakriko varpininkai ir V.Kudirkai mirus –buvo gerai organizuoti, nuo 1888 m. reguliariairengė savo metinius suvažiavimus, kuriuoseda lyvaudavo nuo penkių šešių iki 40–50 žmo-nių ir rinkdavo centro komitetą. Tokių suvažia-vimų buvo 18 – tai rodo, kad varpininkų sam-bū ris jau turėjo formalios (nors ir nelegalios)or ganizacijos bruožų.

O skaitytojų („Varpo“ ir „Ūkininko“) galėjobū ti apie septynis tūkstančius, nors nepamirški -me, kad 1887–1890 m. jau ėjo „Šviesa“,1889–1896 m. – „Žemaičių ir Lietuvos apžval-ga“, 1894–1904 m. – „Tėvynės sargas“, katalikiš -ki leidiniai, gana populiarūs religingoje ano

Kas buvo tie aušrininkai ir varpininkai?Švietimui Sūduvoje rusų valdymo laikais neatsitiktinai „Veide“ skirta nemaža vietos: juk sakoma, kad mokyklosevyksta kova dėl vaikų sielų, o čia laimėti tą kovą mūsų naudai buvo, kaip matėme, kur kas geresnės sąlygos neikitur (Veidas, 2015 Nr. 23). Galime sakyti, kad ji iš tiesų buvo laimėta.

�

Silvestras Gimžauskas

Martynas Jankus

Juozas Adomaitis-Šernas

NU

OTR

AU

KO

S IŠ

J.B

ŪTĖ

NO

KN

YGO

S „

VIN

CO

KU

DIR

KO

S B

EN

DR

AŽY

GIA

I“