vilkaviŠkio r. Žaliosios vinco ŽemaiČio pagrindinĖ...sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas...

1

VILKAVIŠKIO R. ŽALIOSIOS VINCO ŽEMAIČIO PAGRINDINĖ

MOKYKLA

SVEIKA MITYBA

TYRIMAS

0 – 10 klasės

Darbą atliko Soc. pedagogė A. Valančienė

Žalioji,

2016

2

0 – 10 KLASIŲ SVEIKA MITYBA: TYRIMAS

Sveika mityba – sveikas žmogaus kūnas. Tai maitinimosi procesas, kuomet organizmas su

maistu gauna visas jam reikalingas medžiagas. Nuo to ir priklauso mūsų išvaizda, savijauta,

gyvenimo kokybė ir, žinoma, sveikata.

Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir

energiją idealiam svoriui palaikyti. Maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos

stiprinimui. Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, t.

y. palaikyti gyvybę ir augimą.

Subalansuota ir reguliari mityba vaikystėje skatina harmoningą vaiko augimą, fizinį ir

protinį brendimą, sugebėjimą mokytis ir darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų

vystymąsi taip pat mažina atsparumą ligoms. Tyrimai rodo, jog nesveika mityba gali lemti

viršsvorį ir nutukimą, taip pat padidina kraujotakos sistemos, bei įvairių lėtinių neinfekcinių ligų

riziką.

Mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir vystymuisi bei tolesnei

sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Normalią vaiko organizmo veiklą užtikrina jo

poreikius atitinkanti mityba. Tinkama mityba, kai vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų

maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kurie geriausiai patenkina jo organizmo poreikius.

Tyrimas atliktas Vilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinėje mokykloje.

Tyrime dalyvavo 68 0–10 klasių mokiniai.

Tyrimo tikslas – įvertinti mokinių sveikos mitybos ypatumus.

3

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį atskleidžiamas 1 pav.

Mergaitė 34 50%

Berniukas 34 50%

Viso atsakymų 68

1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį

Analizuojant tyrimo duomenis, nustatyta, kad tyrime dalyvavusių mergaičių ir berniukų

santykis yra lygus.

Mokinių pasiskirstymas pagal klases pateikiamas 2 pav.

0 4 5.9%

1 9 13.2%

2 3 4.4%

3 11 16.2%

4 11 16.2%

5 9 13.2%

6 6 8.8%

7 4 5.9%

8 5 7.4%

9 4 5.9%

10 2 2.9%

2. pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal klases

4

Tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad didžiausią respondentų dalį sudarė jaunesnių

klasių (3-5 klasių) mokiniai. Tai reiškia, kad tyrimo rezultatai tiksliausiai atspindi jaunesnių

mokinių nuomonę.

Kadangi sveika mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir vystymuisi bei

tolesnei sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei buvo aktualu išsiaiškinti kokių maisto

produktų mokiniai suvartoja daugiausiai per dieną (žr. 3 pav.).

1. Duona, grūdai ir bulvės

1 18 26.5%

2 12 17.6%

3 14 20.6%

4 24 35.3%

2. Riebalai, aliejai, cukrus, saldainiai

1 20 29.4%

2 22 32.4%

3 12 17.6%

4 14 20.6%

3. Daržovės ir vaisiai

1 13 19.1%

2 10 14.7%

3 15 22.1%

4 30 44.1%

5

4. Pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai.

1 14 20.6%

2 20 29.4%

3 9 13.2%

4 25 36.8%

3 pav. Daugiausiai suvartojamų produktų kiekis per dieną

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausia mokinių (net 44.1% ) per dieną vartoja daržoves bei

vaisius. Taip pat per dieną mokiniai daug suvartoja ir pieno produktų, mėsos, žuvies, kiaušinių –

36.8%, šiek tiek mažiau – 35.3 % duonos, grūdų ir bulvių. Riebalų, aliejaus, cukraus ir saldainių

daug per dieną vartoja tik 20.6 % moksleivių.

Mokinių nuomonė apie sveikos mitybos principus pateikiama 4 pav.

valgyti vien daržoves; 45 13.3%

atvežtiniai vaisiai ir daržovės yra vertingesni

nei vietiniai; 15 4.4%

duonos, kruopų ir makaronų valgyti kelis

kartus per dieną; 31 9.2%

valgyti tik šviežius vaisius bei daržoves,

vengti šaldytų; 34 10.1%

per dieną suvartoti ne mažiau 400 g. vaisių ir

daržovių; 32 9.5%

valgyti įvairių maisto produktų; 26 7.7%

reikia atsisakyti riebalų; 20 5.9%

6

valgyti saikingai; 34 10.1%

vengti riebalų, cukraus, saldainių; 26 7.7%

cukrus yra pagrindinis energijos šaltinis; 11 3.3%

kad sveikai maitintumeisi užtenka nevalgyti

saldumynų; 16 4.7%

druska, vertingas prieskonis, padedantis

organizme palaikyti natrio ir chloro balansą,

tuo apsaugodamas nuo įvairių ligų;

16 4.7%

cholesterolio kiekis maiste turi rūpėti tik

suaugusiems; 9 2.7%

valgant duoną ir bulves galima greičiau

nutukti nei vartojant kitus maisto produktus; 5 1.5%

sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro

mėsa, paukštiena, žuvis –jų per dieną reikia

suvalgyti daugiausia;

16 4.7%

nežinau 2 0.6%

Kita 0 0%

4 pav. Mokinių nuomonė apie sveikos mitybos principus

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausia (13.3% ) mokinių sveiką mitybą suvokia kaip vien

daržovių valgymą. 10.1 % mokinių teigė, kad sveika mityba tai valgymas šviežių vaisių,

daržovių, vengiant šaldytų. Tiek pat moksleivių teigė, kad saikingas valgymas taip pat atitinka

sveikos mitybos principus.

Sekančiu klausimu tyrimo dalyvių buvo siekiama sužinoti ar jų nuomone jie maitinasi sveikai

(žr.5 pav.)

7

taip 39 57.4%

dažniausiai taip 16 23.5%

ne 2 2.9%

dažniausiai ne 6 8.8%

nežinau 5 7.4%

Viso atsakymų 68

5 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė dėl sveiko maitinimosi

Remiantis tyrimo duomenų analize, galima teigti, kad daugiau nei pusė tiriamųjų maitinasi

sveikai ir tik 2.9% tiriamųjų nuomone renkasi nesveiką maistą.

Taip pat buvo analizuojamos vaikų nuomone galimos nesveikos mitybos priežastys (žr. 6

pav.).

nesveikos mitybos pasekmių nežinojimas; 27 18.1%

informacijos apie sveiką mitybą trūkumas; 24 16.1%

finansinė padėtis neleidžia sveikai maitintis; 19 12.8%

neigiama draugų įtaka; 10 6.7%

neigiama reklamos įtaka; 10 6.7%

laiko stoka; 3 2%

valios stoka; 12 8.1%

netoli mokyklos esanti maisto parduotuvė; 15 10.1%

8

nuostata, kad nesveika mityba man

nepakenks; 4 2.7%

siauras ekologiškų produktų pasirinkimas

parduotuvėse; 6 4%

siauras ekologiškų produktų pasirinkimas

mokyklose; 4 2.7%

sveikai maitintis – neskanu; 14 9.4%

Kita 1 0.7%

6 pav. Tiriamųjų nuomonės pasiskirstymas dėl galimų nesveikos mitybos priežasčių

Daugiausia mokinių (18.1 %), kaip nesveikos mitybos priežastį išskyrė nesveikos mitybos

pasekmių nežinojimą. Šiek tiek mažiau t.y. 16.1 % moksleivių nurodė, kad viena iš svarbiausių

priežasčių yra ir informacijos trūkumas apie sveiką mitybą. Taip pat, ne mažiau svarbią priežastį

mokiniai nurodė ir finansinę padėtį, kuri neleidžia sveikai maitintis. Mažiausiai mokinių mano,

kad laiko stoka gali turėti įtakos nesveikai mitybai.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti jeigu mokiniams būtų galimybė mokykloje rinktis

pietus, tai kokius produktus jie rinktųsi. Moksleivių maisto produktų pasirinkimas atsispindi 7

pav.

1. Sriubą

Pirkčiau 47 69.1%

Nepirkčiau 14 20.6%

Nežinau 7 10.3%

Antrą patiekalą: 2. iš mėsos

Pirkčiau 46 67.6%

9


Nežinau 4 5.9%

3. iš žuvies

Pirkčiau 24 35.3%


Nežinau 12 17.6%

4. iš vištienos

Pirkčiau 47 69.1%


Nežinau 7 10.3%

5. iš varškės

Pirkčiau 32 47.1%


Nežinau 11 16.2%

Salotas: 6. šviežių vaisių

Pirkčiau 57 83.8%

Nepirkčiau 8 11.8%

Nežinau 3 4.4%

7. šviežių daržovių

10

Pirkčiau 48 70.6%


Nežinau 7 10.3%

8. marinuotų, raugintų daržovių

Pirkčiau 35 51.5%


Nežinau 5 7.4%

9. mėsainį, dešrainį, sūrainį

Pirkčiau 38 55.9%


Nežinau 7 10.3%

10. bulvytes fri

Pirkčiau 38 55.9%


Nežinau 7 10.3%

11. saldumynus (vaflių batonėlius, šokoladus)

Pirkčiau 27 39.7%


Nežinau 10 14.7%

11

12. javainių batonėlius

Pirkčiau 43 63.2%


Nežinau 4 5.9%

13. šviežius vaisius

Pirkčiau 57 83.8%

Nepirkčiau 8 11.8%

Nežinau 3 4.4%

14. traškučius

Pirkčiau 28 41.2%


Nežinau 7 10.3%

15. gaiviuosius gėrimus (cocacola,sprite ir pan.)

Pirkčiau 31 45.6%


Nežinau 8 11.8%

16. sultis

Pirkčiau 57 83.8%

12

Nepirkčiau 7 10.3%

Nežinau 4 5.9%

17. kefyrą

Pirkčiau 35 51.5%


Nežinau 3 4.4%

18. pieną

Pirkčiau 51 75%


Nežinau 5 7.4%

19. jogurtą

Pirkčiau 59 86.8%

Nepirkčiau 6 8.8%

Nežinau 3 4.4%

20. kavą

Pirkčiau 22 32.4%


Nežinau 10 14.7%

21. arbatą

13

Pirkčiau 56 82.4%

Nepirkčiau 5 7.4%

Nežinau 7 10.3%

22. mineralinį vandenį.

Pirkčiau 46 67.6%


Nežinau 9 13.2%

7 pav. Mokinių maisto produktų pasirinkimas

Tyrimo duomenų analizės pagalba nustatyta, kad dauguma vaikų mėgsta sriubą bei vištieną,

ir jei būtų galimybė rinktis šiuos patiekalus, tai juos rinktųsi net 69.1% moksleivių. Taip pat

vaikai labai mėgsta ir rinktųsi patiekalus pagamintus iš mėsos (67.6%). Mėsos patiekalai

aprūpina organizmą baltymais ir geležimi bet nereikėtų pamiršti, kad per didelis riebalų kiekis

paros maisto racione, ypač gyvūninės kilmės, didina antsvorio riziką.

Beveik pusė moksleivių rinktųsi patiekalus iš varškės. Tačiau net 47.1% moksleivių nurodė,

kad nesirinktų patiekalų iš žuvies, o tai reiškia, kad nepasirinkdami žuvies patiekalų mokiniai

praranda polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurie mažina širdies ir kraujagyslių ligų plitimą.

Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad beveik visi moksleiviai rinktųsi šviežių vaisių bei

daržovių salotas, ir kiek daugiau nei pusė mokinių rinktųsi raugintas, marinuotas daržoves.

Mokiniai valgydami daug daržovių bei vaisių gauna daug vitaminų, mineralų, skaidulinių

medžiagų, antioksidantų, medžiagų, saugančių nuo ligų. Ankštinės daržovės gali papildyti

geležies atsargas. Žalios lapinės daržovės taip pat turi Fe.

Daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė., kad vis dėlto pirktų nesveiką maistą t.y. dešrainius,

sūrainius, mėsainius bei bulvytes fri. Kiek mažiau nei pusė mokinių nurodė, kad jei būtų

galimybė pirktų ir saldumynus, traškučius bei gaiviuosius gėrimus. Todėl mokiniams reikėtų

akcentuoti, kad produktai, kurie turi daug cukraus (paprastųjų angliavandenių), yra tik energijos

šaltinis, bet turi labai mažai kitų vertingų medžiagų. Tačiau net 83.8% mokinių pirktų sultis, o

14

jose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač daug antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių

vitaminų ir mineralinių medžiagų (karotenoidų, vitaminų C ir E, kalio, magnio) bei skaidulinių

medžiagų. O visų šių vitaminų vartojimas didina imuninės sistemos atsparumą.

Net 86.8% tiriamųjų nurodė, kad pirktų jogurtą, pieną – 75% , kefyrą – 51%. Pagal

rekomendacijas pieno produktų reikėtų suvartoti apie 500g/dieną, kadangi jame yra ypač

mokiniams vertingų įvairių vitaminų tokių kaip: A, B2, B6, B12, kalcio, fosforo, angliavandenių,

riebalų bei baltymų. Taip pat piene yra vienintelis pieno angliavandenis – pieno cukrus laktozė,

kurio daugiau niekur nėra. Patekusi į žarnyną laktozė pasižymi naudingu, žarnyno mikroflorą

normalizuojančiu poveikiu.

82.4% tyrimo dalyvių pirktų arbatą, kiek mažiau – mineralinį vandenį ir daugiau nei pusė

tiriamųjų nepirktų kavos. Džiugu, kad mokiniai vartoja daug skysčių: sultis, arbatą, vandenį.

Kadangi kasdien, iš mūsų kūno pašalinama apie 2,5 litro vandens, tad būtina atstatyti šį trūkumą.

Vanduo – puikus virškinimo proceso pagalbininkas, pašalinantis iš organizmo nereikalingas

medžiagas.

Sekančiu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar mokiniai žino kas yra ekologiški maisto

produktai (žr. 8 pav.).

bet kokios kaime, sode išaugintos daržovės

bei vaisiai 27 39.7%

visos Lietuvoje išaugintos daržovės ir vaisiai

yra ekologiški 10 14.7%

tie produktai, ant kurių parašyta

„Ekologiškas produktas“ 16 23.5%

tie produktai, ant kurių parašyta „Pagamintas

iš natūralių produktų“ 5 7.4%

tie produktai, kurių etiketėje užrašyta

„Ekologiškas produktas“ ir nurodytas

sertifikavimo įstaigos pavadinimas bei jos

4 5.9%

15

logotipas

ekologiški maisto produktai nesiskiria nuo

įprastinių maisto produktų 2 2.9%

nežinau 4 5.9%

8 pav. Mokinių nuomonės pasiskirstymas ekologiškų maisto produktų atžvilgiu

Mokinių nuomone ekologiški maisto produktai tai bet kokios kaime, sode išaugintos

daržovės bei vaisiai. Taip mano net 39.7% moksleivių. 23.5% tiriamųjų tiki, kad ekologiškas

maista yra tie produktai, ant kurių parašyta „Ekologiškas produktas“. 14.7% tyrimo dalyvių

teigia, kad visos Lietuvoje išaugintos daržovės ir vaisiai yra ekologiški. Tyrimo metu nustatyta,

kad 2.9% moksleivių mano, kad ekologiški maisto produktai nesiskiria nuo įprastinių maisto

produktų.

Taip pat buvo analizuojama moksleivių nuomonė apie reklamos įtaką sprendimui pirkti

tam tikrus maisto produktus. Mokinių nuomonė atsispindi 9 pav.

Kuo labiau reklamuojamas produktas, tuo jį

dažniau renkuosi 19 27.9%

Reklama turi mažai įtakos mano

apsisprendimui pirkti 16 23.5%

Aš turiu savo nuomonę ir reklama manęs

visai neįtakoja 29 42.6%

nežinau 3 4.4%

Kita 1 1.5%

9 pav. Mokinių nuomonės pasiskirstymas ekologiškų maisto produktų atžvilgiu

Remiantis tyrimo duomenimis galima konstatuoti, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių

moksleivių turi savo nuomonę ir reklama jų sprendimui pirkti

16

tam tikrus maisto produktus visai neįtakoja, arba įtakoja mažai. Tačiau kita dalis (27.9%) tyrime

dalyvavusių moksleivių teigia atvirkščiai – kad kuo labiau reklamuojamas produktas, tuo dažniau

jie jį renkasi.

Paskutiniuoju tyrimo klausimu buvo siekiama sužinoti ar mokiniai yra patenkinti savo svoriu

(žr. 10 pav.).

taip 54 79.4%

ne 4 5.9%

galėčiau sverti daugiau 2 2.9%

galėčiau sverti mažiau 8 11.8%

10 pav. Mokinių nuomonė apie esamą svorį

Nustatyta, kad 79.4% tyrime dalyvavusių mokinių yra patenkinti savo svoriu, 11.8%

moksleivių norėtų sverti mažiau.

17

IŠVADOS

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima daryti išvadas, kad daugiau nei pusė (80.9 %)

moksleivių vartoja sveiką maistą. Ypač daug mokiniai valgo daržovių, vaisių. Jiems taip pat

patinka pieno produktai, mėsos patiekalai, kiek mažiau vartoja duoną ir bulves.

Tyrimo duomenų analizės pagalba nustatyta, kad dauguma vaikų mėgsta sriubą bei vištieną,

(69.1%), taip pat vaikai labai mėgsta mėsos patiekalus (67.6%). Beveik pusė moksleivių rinktųsi

patiekalus iš varškės. Tačiau net 47.1% moksleivių nurodė, kad nesirinktų patiekalų iš žuvies.

Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad beveik visi moksleiviai rinktųsi šviežių vaisių bei

daržovių salotas, ir kiek daugiau nei pusė mokinių rinktųsi raugintas, marinuotas daržoves.

Daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė., kad vis dėlto pirktų nesveiką maistą t.y. dešrainius,

sūrainius, mėsainius bei bulvytes fri. Kiek mažiau nei pusė mokinių nurodė, kad jei būtų

galimybė pirktų ir saldumynus, traškučius bei gaiviuosius gėrimus. Tačiau net 83.8% mokinių

pirktų sultis, jogurtą - 86.8%, pieną – 75% , kefyrą – 51% tiriamųjų. 82.4% tyrimo dalyvių

pirktų arbatą, kiek mažiau – mineralinį vandenį ir daugiau nei pusė tiriamųjų nepirktų kavos.

Dauguma mokinių, nesveikos mitybos priežastį išskyrė nesveikos mitybos pasekmių

nežinojimą bei finansinę padėtį, kuri neleidžia sveikai maitintis.

Mokinių suvokimu sveika mityba tai – vien daržovių valgymas, arba jų valgymas vengiant

šaldytų. Mokinių nuomone ekologiški maisto produktai tai bet kokios kaime, sode išaugintos

daržovės bei vaisiai. Taip mano net 39.7% moksleivių.

Remiantis tyrimo duomenimis galima konstatuoti, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių

moksleivių turi savo nuomonę ir reklama jų sprendimui pirkti

tam tikrus maisto produktus visai neįtakoja, arba įtakoja mažai.

Nustatyta, kad 79.4% tyrime dalyvavusių mokinių yra patenkinti savo svoriu, 11.8%

moksleivių norėtų sverti mažiau.

18

REKOMENDACIJOS

Gilinti – plėsti mokinių sveikos mitybos įgūdžius.

Mokyti moksleivius pasirinkti maisto produktus, kurių vartojimas atitiktų sveikos mitybos

reikalavimus.

Valgyti kuo įvairesnį maistą, nes bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų

pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.

Mokiniams daugiau vartoti žuvies bei varškės patiekalų, mažiau – cukraus ir saldainių bei

greitai pagaminto maisto (mėsainių, dešrainių, sūrainių).

19

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Sveika mityba. Internetinė prieiga.

http://gyvensena.sveikas.lt/lt/sveikas_maistas/sveika_mityba/

2. Moksleivių mityba: mėsainis ar obuolys?2013-09-06 http://etaplius.lt/moksleiviu-mityba-

mesainis-ar-obuolys/

3. Moksleivių sveika mityba. http://www.kalorijos.lt/moksleiviu-sveika-mityba/
http://gyvensena.sveikas.lt/lt/sveikas_maistas/sveika_mityba/http://etaplius.lt/moksleiviu-mityba-mesainis-ar-obuolys/http://etaplius.lt/moksleiviu-mityba-mesainis-ar-obuolys/http://www.kalorijos.lt/moksleiviu-sveika-mityba/

vilkaviŠkio r. Žaliosios vinco ŽemaiČio pagrindinĖ...sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas...

Documents